(1)

Direktyvos 2014/59/ES 55 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad tais atvejais, kai įstaiga ar tos direktyvos 1 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytas subjektas nustato, kad teisiškai arba kitu atžvilgiu neįmanoma į atitinkamą įsipareigojimą reglamentuojančias sutartines nuostatas įtraukti Direktyvos 2014/59/ES 55 straipsnio 1 dalyje nurodytos sutartinės sąlygos (toliau – sutartinė sąlyga), tokia įstaiga arba subjektas praneša savo nustatymo rezultatus pertvarkymo institucijai;

(2)

sąlygos, kuriomis įstaigai ar subjektui būtų teisiškai arba kitu atžvilgiu neįmanoma tam tikrų įsipareigojimų kategorijų atžvilgiu įtraukti sutartinę sąlygą, turėtų būti apibrėžtos taip, kad būtų galima užtikrinti tinkamą konvergencijos lygį, kartu sudarant sąlygas pertvarkymo institucijoms atsižvelgti į atitinkamų rinkų skirtumus;

(3)

neturėtų būti reikalaujama, kad įstaigos ar subjektai į atitinkamą įsipareigojimą reglamentuojančias sutartines nuostatas įtrauktų sutartinę sąlygą, jei toks įtraukimas atitinkamoje trečiojoje valstybėje būtų neteisėtas. Taip galėtų būti, pavyzdžiui, tokiu atveju, kai trečiosios valstybės teisės aktuose ar valdžios institucijų nurodymuose tokios sąlygos neleidžiamos. Taip pat turėtų būti laikoma, kad įstaigai ar subjektui neįmanoma į susitarimą ar priemonę įtraukti sutartinės sąlygos, jei ta įstaiga ar subjektas tų sutartinių nuostatų pakeisti negali. Taip dažnai būna tuo atveju, kai susitarimai ar priemonės sudaromi pagal tarptautines standartines sąlygas arba protokolus, kuriais nustatomos vienodos tokių rūšių susitarimų arba priemonių sąlygos. Prekybos finansavimo produktai, pavyzdžiui, garantijos, priešpriešinės garantijos, akredityvai ar kitos priemonės, naudojamos prekybos sandoriams remti ar finansuoti, paprastai išleidžiami pagal tarptautiniu mastu pripažintas standartines sąlygas arba taisykles, kurias nustatė tarptautiniu mastu pripažinta sektoriaus organizacija arba kurios sukurtos remiantis standartine dvišale praktika. Įtraukti gali būti neįmanoma ir kai įstaiga ar subjektas sudaro finansinių paslaugų teikimo sutartis su ne Sąjungos įstaigomis, įskaitant finansinių paslaugų teikėjus, prekybos vietas, finansų rinkų infrastruktūras ar depozitoriumus, kurie taiko standartines sąlygas, dėl kurių įstaiga ar subjektas negali derėtis;

(4)

bet kuriuo atveju vien tik sandorio šalies nenoras įtraukti sutartines sąlygas arba vien tik priemonės ar susitarimo kainos padidėjimas neturėtų būti laikomi sąlyga, kad sutartinės sąlygos įtraukti neįmanoma;

(5)

pagal Direktyvos 2014/59/ES 55 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, net jei nėra sąlygų, dėl kurių įtraukti neįmanoma, pertvarkymo institucija gali nuspręsti nereikalauti, kad atitinkama įstaiga ar subjektas įtrauktų sutartinę sąlygą, jei mano, kad toks įtraukimas nėra būtinas siekiant užtikrinti sėkmingo įstaigos ar subjekto pertvarkymo galimybę. Direktyvos 2014/59/ES 55 straipsnio tikslais atliktos poveikio sėkmingam pertvarkymui analizės išvados turėtų atitikti tos direktyvos II antraštinės dalies II skyriuje nustatyto sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimo išvadas. Tačiau poveikio sėkmingam pertvarkymui įvertinimo pagal Direktyvos 2014/59/ES 55 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą tikslais, norint užtikrinti sėkmingo pertvarkymo galimybę, turėtų būti laikoma, kad reikalingi susitarimai ar priemonės, kuriais sukuriami ilgalaikiai įsipareigojimai arba didelės nominaliosios vertės įsipareigojimai. Todėl tokių sutartinių sąlygų įtraukimo neturėtų būti atsisakyta, jei toks įtraukimas neatitinka sąlygų, kad įtraukti neįmanoma. Kalbant apie kitus susitarimus ar priemones, kuriais sukuriami įsipareigojimai, pertvarkymo institucijos, vertindamos jų poveikį sėkmingam pertvarkymui, turėtų tinkamai atsižvelgti į tam tikrus svarbius elementus, tačiau prireikus ir esant tam tikroms aplinkybėms joms turėtų būti leidžiama įvertinti bet kokį papildomą elementą, kuris, jų manymu, yra būtinas;

(6)

gavusi išsamų pranešimą, kad įtraukti neįmanoma, pertvarkymo institucija turėtų turėti pagrįstą laikotarpį jam įvertinti. Pranešimų sudėtingumas gali skirtis. Todėl sudėtingų pranešimų atveju tikslinga pertvarkymo institucijai leisti iš anksto nustatytam laikotarpiui pratęsti laikotarpį, per kurį ji gali reikalauti įtraukti sutartinę sąlygą. Apie tokį pratęsimą turėtų būti tinkamai pranešta atitinkamai įstaigai ar subjektui. Atsižvelgiant į tai, kad pranešimo rengimo ir jo vertinimo praktika yra naujas dalykas, pertvarkymo institucijoms turėtų būti leidžiama pratęsti sudėtingų pranešimų vertinimo laikotarpį dar šešiems mėnesiams pirmaisiais metais po šio reglamento įsigaliojimo. Pasibaigus šiam laikotarpiui, pertvarkymo institucijoms turėtų būti leidžiama trims mėnesiams pratęsti sudėtingų pranešimų vertinimo laikotarpį;

(7)

šis reglamentas grindžiamas Europos bankininkystės institucijos Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(8)

Europos bankininkystės institucija dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (2) 37 straipsnį, pateikti rekomendacijų,