EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32021R1153

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1153 2021 m. liepos 7 d. kuriuo nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014 (Tekstas svarbus EEE)

PE/52/2021/INIT

OJ L 249, 14.7.2021, p. 38–81 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/1153/oj

2021 7 14   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/38


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/1153

2021 m. liepos 7 d.

kuriuo nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 172 ir 194 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

siekiant užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, skatinti darbo vietų kūrimą ir įvykdyti ilgalaikius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įsipareigojimus, Sąjungai reikia šiuolaikiškos, daugiarūšės ir gerai veikiančios infrastruktūros jos transporto, energetikos ir skaitmeniniame sektoriuose, kuri padėtų tarpusavyje sujungti ir integruoti Sąjungą ir visas jos salas ir regionus, įskaitant jos nutolusius, atokiausius, periferinius, kalnuotus ir retai apgyvendintus regionus. Tos jungtys turėtų sudaryti geresnes sąlygas laisvam asmenų, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimui. Transeuropiniais tinklais turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybinėms jungtims, skatinama didesnė ekonominė, socialinė bei teritorinė sanglauda ir prisidedama prie konkurencingesnės ir tvaresnės socialinės rinkos ekonomikos ir prie kovos su klimato kaita;

(2)

Europos infrastruktūros tinklų priemone (toliau – EITP) siekiama paspartinti investicijas transeuropinių tinklų srityje ir pritraukti finansavimą tiek iš viešojo, tiek iš privačiojo sektorių, kartu padidinant teisinį tikrumą ir laikantis technologinio neutralumo principo. EITP turėtų sudaryti galimybes visapusiškai išnaudoti transporto, energetikos ir skaitmeninio sektorių sinergiją ir taip padidinti Sąjungos veiksmų efektyvumą ir suteikti galimybių kuo labiau sumažinti įgyvendinimo išlaidas;

(3)

EITP taip pat turėtų būti prisidedama prie Sąjungos kovos su klimato kaita veiksmų ir remiami aplinkos bei socialiniu požiūriu tvarūs projektai, įskaitant, kai tikslinga, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus. Visų pirma turėtų būti sustiprintas EITP indėlis siekiant Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (4) (toliau – Paryžiaus susitarimas), uždavinių ir tikslų, taip pat 2030 m. klimato ir energetikos tikslų ir ilgalaikio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslo;

(4)

vykdant EITP turėtų būti užtikrintas aukšto lygio skaidrumas ir viešos konsultacijos rengiamos laikantis taikytinos Sąjungos ir nacionalinės teisės;

(5)

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą ir laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu siekiama padėti integruoti klimato politikos veiksmus ir pasiekti bendrą tikslą – bent 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato tikslams įgyvendinti. Be to, šiuo reglamentu turėtų būti prisidėta prie plataus užmojo tikslo 7,5 % metinių išlaidų pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (toliau – 2021–2027 m. DFP) 2024 metais skirti biologinės įvairovės tikslams, o 2026 ir 2027 metais – 10 % metinių išlaidų atsižvelgiant į esamus klimato ir biologinės įvairovės tikslų sutapimus. Vykdant veiksmus pagal EITP, 60 % jos bendro finansinio paketo turėtų būti skiriama klimato tikslams įgyvendinti, remiantis, inter alia, šiais koeficientais: i) 100 % išlaidoms, susijusioms su geležinkelių infrastruktūra, įkrovimo infrastruktūra, alternatyviaisiais ir tvariais degalais, švariu miesto transportu, elektros energijos perdavimu, elektros kaupimu, pažangiaisiais tinklais, CO2 transportu ir atsinaujinančiąja energija; ii) 40 % išlaidoms, susijusioms su vidaus vandenų keliais ir daugiarūšiu vežimu, taip pat dujų infrastruktūra, jei ji sudaro sąlygas padidinti iš atsinaujinančių išteklių gaunamo vandenilio arba biometano naudojimą. Taikomi išsamūs klimato srities išlaidų stebėjimo koeficientai turėtų būti suderinti, kai taikytina, su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060 (5) I priede išdėstytais koeficientais. Atitinkami veiksmai bus nustatyti rengiant ir įgyvendinant EITP ir iš naujo įvertinti atsižvelgiant į atitinkamus vertinimus ir peržiūros procesus. Siekiant išvengti infrastruktūros pažeidžiamumo dėl galimo ilgalaikio klimato kaitos poveikio ir užtikrinti, kad su projektu susijusio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išlaidos būtų įtrauktos į projekto ekonominį vertinimą, pagal EITP remiami projektai turėtų būti įvertinti atsižvelgiant į jų atsparumo klimato kaitai didinimą, kai aktualu, vadovaujantis gairėmis, kurias Komisija turėtų parengti užtikrindama suderinamumą su kitoms Sąjungos programoms rengiamomis gairėmis;

(6)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę. Visais EITP vertinimo, rengimo, įgyvendinimo ir stebėsenos etapais turėtų būti atsižvelgiama į lyčių lygybę, taip pat į vienodas teises ir lygias galimybes visiems bei šių tikslų integravimą, ir jie visais tais etapais turėtų būti skatinami;

(7)

siekiant laikytis ataskaitų teikimo reikalavimų dėl Sąjungos fondų lėšų, skirtų remti priemones, kurių imtasi siekiant įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2284 (6) tikslus, panaudojimo, turėtų būti sekamos su išmetalų ar oro teršalų mažinimu pagal tą direktyvą susijusios išlaidos;

(8)

svarbus EITP tikslas yra padidinti transporto, energetikos ir skaitmeninio sektorių sinergiją ir papildomumą. Tuo tikslu EITP turėtų būti numatyta patvirtinti darbo programas, kurios galėtų apimti konkrečias intervencijų sritis, pavyzdžiui, susijusias su susietuoju ir automatizuotu judumu ar tvariais alternatyviaisiais degalais. Skaitmeninės komunikacijos užtikrinimas galėtų tapti neatskiriama bendro intereso energetikos ir transporto srities projekto dalimi. Be to, pagal EITP kiekvienam sektoriui turėtų būti suteikta galimybė kai kuriuos su kitu sektoriumi susijusius sinerginius elementus laikyti atitinkančiais reikalavimus, jei toks požiūris padidina investicijų teikiamą socialinę ir ekonominę naudą. Sektorių sinergija turėtų būti skatinama veiksmų atrankai taikomais skyrimo kriterijais, taip pat numatant padidintą bendrą finansavimą;

(9)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1315/2013 (7) išdėstytos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) gairės (toliau – TEN-T gairės), kuriose nustatyta TEN-T infrastruktūra, nurodyti reikalavimai, kuriuos ji turi atitikti, ir numatytos TEN-T įgyvendinimo priemonės. Visų pirma TEN-T gairėse numatyta, kad pagrindinis tinklas turi būti užbaigtas ne vėliau kaip 2030 m., sukuriant naują infrastruktūrą ir iš esmės modernizuojant ir rekonstruojant dabartinę infrastruktūrą, būtiną, kad būtų užtikrintas tinklo tęstinumas;

(10)

siekiant užtikrinti junglumą visoje Sąjungoje, pagal EITP finansuojami veiksmai, kuriais padedama plėtoti bendro intereso projektus transporto sektoriuje, turėtų būti grindžiami visų transporto rūšių papildomumu, kad būtų sukurti efektyvūs, tarpusavyje susieti ir daugiarūšiai tinklai. Tai turėtų apimti kelius tose valstybėse narėse, kurioms vis dar labai reikia investicijų jų TEN-T pagrindiniam kelių tinklui užbaigti;

(11)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (8) (toliau – Finansinis reglamentas) 193 straipsnio 2 dalį dotacija gali būti skirta jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant susitarimą dėl dotacijos. Tačiau išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, nėra tinkamos finansuoti, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus. Siekiant išvengti bet kokio Sąjungos paramos sutrikdymo, kuris galėtų pakenkti Sąjungos interesams, turėtų būti įmanoma numatyti ribotą laikotarpį 2021–2027 m. DFP vykdymo pradžioje nustatyti, kad patirtos išlaidos, susijusios su jau pradėtais įgyvendinti pagal šį reglamentą remiamais veiksmais, yra tinkamos finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei jos buvo patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką arba prašymą suteikti paramą;

(12)

siekiant įgyvendinti TEN-T gairėse nustatytus tikslus, prioriteto tvarka būtina remti vykdomus TEN-T projektus, taip pat tarpvalstybines jungtis ir trūkstamas jungtis, ir užtikrinti, kai taikytina, kad remiami veiksmai atitiktų koridorių darbo planus, patvirtintus vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1315/2013, ir bendrą tinklų plėtrą, kiek tai susiję su veiklos rezultatais ir sąveikumu;

(13)

visų pirma norint ne vėliau kaip 2030 m. visa apimtimi įdiegti Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (ERTMS) pagrindiniame tinkle, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 1315/2013, reikia padidinti paramą Sąjungos lygmeniu ir numatyti privačių investuotojų dalyvavimą skatinančias priemones;

(14)

be to, oro uostų sujungimas su TEN-T pagrindiniu tinklu yra svarbi išankstinė sėkmingo TEN-T pagrindinio tinklo užbaigimo ir veiksmingo intermodalumo užtikrinimo sąlyga. Todėl pirmenybė turėtų būti teikiama tokių oro uostų jungčių sukūrimui, kai jų nėra;

(15)

įgyvendinant tarpvalstybinius veiksmus, reikalingas didelio masto integravimas juos planuojant ir įgyvendinant. Neteikiant pirmenybės nė vienam iš toliau išvardytų pavyzdžių, šis integravimas galėtų būti pasiektas įsteigiant vieną projekto įmonę, bendrą valdymo struktūrą, bendrąją įmonę, sukuriant dvišalę teisinę sistemą, sistemą, grindžiamą įgyvendinimo aktu pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsnį, arba nustatant bet kokią kitą bendradarbiavimo formą. Turėtų būti skatinama kurti integruotas valdymo struktūras, įskaitant bendrąsias įmones, be kita ko, numatant didesnį bendro finansavimo lygį;

(16)

šiuo metu rengiamos supaprastinimo priemonės, skirtos TEN-T tinklo įgyvendinimui paspartinti, turėtų padėti veiksmingiau įgyvendinti bendro intereso projektus transporto srityje;

(17)

siekiant atsižvelgti į didėjančius transporto srautus ir TEN-T raidą, reikėtų atitinkamai pritaikyti pagrindinio tinklo koridorių ir iš anksto nustatytų jų atkarpų išdėstymą. Toks pagrindinio tinklo koridorių pritaikymas neturėtų daryti poveikio pagrindinio tinklo užbaigimui ne vėliau kaip 2030 m., turėtų padidinti koridorių aprėptį valstybių narių teritorijose ir turėtų būti proporcingas, kad būtų išlaikytas koridorių plėtros ir koordinavimo nuoseklumas ir veiksmingumas. Todėl pagrindinio tinklo koridorių ilgis neturėtų padidėti daugiau nei 15 %. Tinkamu laiku pritaikant pagrindinio tinklo koridorių išdėstymą reikėtų atsižvelgti į pagrindinio tinklo diegimo peržiūros, numatytos Reglamente (ES) Nr. 1315/2013, rezultatus. Atliekant peržiūrą reikėtų atsižvelgti į regionines tarpvalstybines TEN-T tinklo geležinkelio jungtis, kurių buvo atsisakyta arba kurios buvo išardytos, taip pat į kitus visuotinio tinklo pokyčius ir Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos poveikį;

(18)

būtina skatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas į visas transporto rūšis, kad būtų padedama pereiti prie išmaniojo, sąveikaus, tvaraus, daugiarūšio, įtraukaus, prieinamo, saugaus ir patikimo judumo visoje Sąjungoje. 2017 m. gegužės 31 d. komunikate „Europa kelyje. Socialiai teisingo perėjimo prie netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė“ Komisija pateikė plataus užmojo iniciatyvų, kuriomis siekiama didinti eismo saugą, skatinti pažangų įkrovimą kelyje, mažinti išmetamo CO2 ir oro teršalų kiekį bei eismo spūstis, skatinti susietąjį ir autonominį judumą ir užtikrinti darbuotojams tinkamas sąlygas ir poilsio laiką, rinkinį. Kai aktualu, toms iniciatyvoms turėtų būti teikiama Sąjungos finansinė parama, skiriama pagal EITP;

(19)

kalbant apie naująsias technologijas ir inovacijas, TEN-T gairėse reikalaujama, kad TEN-T sudarytų galimybę mažinti visų transporto rūšių priklausomybę nuo iškastinio kuro, skatindamas efektyvų energijos vartojimą ir alternatyviųjų degalų naudojimą, kartu laikantis technologinio neutralumo principo. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES (9) sukuriama bendra visoms transporto rūšims skirtų alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo Sąjungoje priemonių sistema, siekiant kuo labiau sumažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro ir sušvelninti transporto poveikį aplinkai ir klimatui. Ta direktyva taip pat reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad viešosios įkrovimo prieigos arba viešai prieinami degalų papildymo punktai būtų prieinami ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. Kaip Komisija nurodė 2017 m. lapkričio 8 d. komunikate „Mažataršio judumo įgyvendinimas. Planetą sauganti, vartotojams galių suteikianti ir pramonę bei darbuotojus ginanti Europos Sąjunga“, būtina nustatyti išsamų priemonių, kuriomis būtų skatinamas mažataršis judumas, įskaitant finansinę paramą tuo atveju, kai rinkos sąlygomis nesukuriama pakankamai paskatų, rinkinį;

(20)

2018 m. gegužės 17 d. komunikate „Tvarus judumas Europai: saugu, susieta ir švaru“ Komisija pabrėžė, kad automatizuotos transporto priemonės ir pažangios susiejimo sistemos padidins transporto priemonių saugumą, sudarys sąlygas paprasčiau jomis dalytis ir padidins jų prieinamumą visiems piliečiams, įskaitant tuos, kurie šiuo metu gali neturėti galimybės naudotis judumo paslaugomis, pavyzdžiui, pagyvenusiems ir riboto judumo asmenims. Atsižvelgdama į tai Komisija taip pat pateikė „ES strateginį veiksmų planą dėl kelių eismo saugumo“ ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/96/EB (10) pakeitimą;

(21)

kad būtų pagerintas transporto projektų užbaigimas mažiau išvystytose tinklo dalyse, asignavimas iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1058 (11) reglamentuojamo Sanglaudos fondo turėtų būti perkeltas į EITP, siekiant finansuoti transporto projektus valstybėse narėse, atitinkančiose Sanglaudos fondo finansavimo reikalavimus. Pradiniame etape, ir neviršijant 70 % perkelto paketo, skiriant asignavimus finansavimo reikalavimus atitinkantiems projektams turėtų būti atsižvelgiama į nacionalinius asignavimus pagal Sanglaudos fondą. Likę 30 % perkelto paketo turėtų būti konkurso tvarka paskirstyti didžiausiam įmanomam skaičiui projektų valstybėse narėse, atitinkančiose Sanglaudos fondo finansavimo reikalavimus, prioritetą teikiant tarpvalstybinėms jungtims ir trūkstamoms jungtims. Valstybėms narėms turėtų būti taikomos vienodos sąlygos ir turėtų būti deramai atsižvelgiama į dėl nuolatinių nepalankių geografinių sąlygų kylančius sunkumus. Komisija turėtų remti valstybių narių, atitinkančių Sanglaudos fondo finansavimo reikalavimus, pastangas plėtoti tinkamą reikalavimus atitinkančių projektų eilę, visų pirma stiprinant atitinkamų viešojo administravimo įstaigų institucinius gebėjimus;

(22)

2020 m. liepos 21 d. išvadose Europos Vadovų Taryba susitarė, kad platesniame 2021–2027 m. DFP kontekste 1 384 000 000 EUR suma (2018 m. kainomis) iš EITP turi būti panaudota trūkstamoms pagrindinėms tarpvalstybinėms geležinkelio jungtims tarp sanglaudos šalių užbaigti, siekiant paremti vidaus rinkos veikimą, ir kad tai sumai turi būti taikomos perkėlimo iš Sanglaudos fondo į EITP bendro finansavimo taisyklės;

(23)

po 2017 m. lapkričio 10 d. bendro komunikato „Karinio mobilumo gerinimas Europos Sąjungoje“, 2018 m. kovo 28 d. bendrame komunikate dėl karinio mobilumo veiksmų plano buvo pabrėžta, kad transporto infrastruktūros politika akivaizdžiai leidžia didinti gynybos poreikių ir TEN-T sinergiją, siekiant bendro tikslo gerinti karinį mobilumą visoje Sąjungoje, atsižvelgiant į geografinę pusiausvyrą ir galimą naudą civilinei saugai. Remdamasi karinio mobilumo veiksmų planu, 2018 m. Taryba apsvarstė ir patvirtino karinius reikalavimus, susijusius su transporto infrastruktūra, o 2019 m. Komisijos tarnybos nustatė dvejopam naudojimui tinkamas TEN-T dalis, įskaitant būtiną turimos infrastruktūros atnaujinimą. Sąjungos lėšos dvejopos paskirties projektams turėtų būti įgyvendinamos pagal EITP remiantis darbo programomis, atsižvelgiant į taikytinus reikalavimus, nustatytus pagal karinio mobilumo veiksmų planą ir pagal bet kokį kitą preliminarų prioritetinių projektų sąrašą, kurį valstybės narės turi nustatyti vadovaudamosi tuo planu;

(24)

TEN-T gairėse pripažįstama, kad visuotiniu tinklu užtikrinamas susisiekimas ir jungtys su visomis Sąjungos salomis ir regionais, įskaitant atokius ir atokiausius regionus. Be to, 2017 m. spalio 24 d. komunikate „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ Komisija akcentavo konkrečius atokiausių regionų transporto, energetikos ir skaitmeninius poreikius ir būtinybę užtikrinti pakankamą tuos poreikius atitinkantį Sąjungos finansavimą, be kita ko, pagal EITP, taikant ne didesnes kaip 70 % bendro finansavimo normas;

(25)

atsižvelgiant į didelius investicijų poreikius, kuriuos reikia patenkinti, kad būtų padaryta pažanga siekiant ne vėliau kaip 2030 m. užbaigti TEN-T pagrindinį tinklą (numatoma 350 mlrd. EUR 2021–2027 m. laikotarpiu), ne vėliau kaip 2050 m. užbaigti TEN-T visuotinį tinklą ir investuoti į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, skaitmeninimą ir miestus (numatoma 700 mlrd. EUR 2021–2027 m. laikotarpiu), tikslinga kuo veiksmingiau panaudoti įvairias Sąjungos finansavimo programas ir priemones ir taip kuo labiau padidinti Sąjungos remiamų investicijų pridėtinę vertę. Tai būtų pasiekta racionalizuojant investavimo procesą, didinant transporto projektų bazės matomumą ir suderinamumą su atitinkamomis Sąjungos programomis, pirmiausia EITP, Europos regioninės plėtros fondu (ERPF), Sanglaudos fondu ir programa „InvestEU“. Visų pirma, kai aktualu, reikėtų atsižvelgti į reikiamas sąlygas, išdėstytas Reglamento (ES) 2021/1060 IV priede;

(26)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 347/20131 (12) nustatomi transeuropinės energetikos infrastruktūros prioritetai, kuriuos reikia įgyvendinti, kad būtų pasiekti Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslai, nustatomi bendro intereso projektai, kurie yra būtini siekiant įgyvendinti tuos prioritetus, ir nustatomos su leidimų išdavimu, visuomenės dalyvavimu ir reguliavimu susijusios priemonės, kad būtų paspartintas ir (arba) palengvintas tų projektų įgyvendinimas, įskaitant kriterijus, pagal kuriuos tokiems projektams būtų suteikta Sąjungos finansinė parama. Pagal tą reglamentą nustatant bendro intereso projektus ir toliau bus laikomasi principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, vertinant projektus pagal energijos paklausos scenarijus, kurie visiškai atitinka Sąjungos energetikos ir klimato tikslus;

(27)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 (13) pabrėžiamas poreikis sukurti galimybių atveriančią sistemą, kuri apimtų geresnį Sąjungos lėšų panaudojimą, aiškiai nurodant reikiamus veiksmus, kuriais būtų remiamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas atsinaujinančiosios energijos srityje;

(28)

nors, siekiant atsinaujinančiosios energijos plėtros, tinklų infrastruktūros sukūrimui ir toliau teikiama pirmenybė, tarpvalstybinio bendradarbiavimo atsinaujinančiosios energijos klausimais integravimas ir pažangios ir efektyvios energetikos sistemos kūrimas, įskaitant energijos kaupimo ir reguliavimo apkrova sprendimus, padedančius subalansuoti tinklą, atitinka požiūrį, patvirtintą dokumentų rinkinyje „Švari energija visiems europiečiams“, kuriame numatyta kolektyvinė atsakomybė 2030 m. pasiekti plataus užmojo atsinaujinančiosios energijos tikslą ir pakeistas politikos kontekstas, užtikrinant teisingą ir tinkamą pertvarką ir užsibrėžiant ryžtingus ilgalaikio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus;

(29)

įgyvendinant Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo darbotvarkę, novatoriškos infrastruktūros technologijos, leidžiančios pereiti prie mažataršių energijos ir judumo sistemų bei didinančios energijos tiekimo saugumą, kartu siekiant didesnės Sąjungos energetinės nepriklausomybės, yra labai svarbios. Visų pirma 2017 m. lapkričio 23 d. Komunikate dėl Europos energetikos tinklų stiprinimo Komisija pabrėžė, kad, atsižvelgiant į tai, kad ne vėliau kaip 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energija turi sudaryti pusę pagaminamos elektros energijos, elektros energijos vaidmuo vis labiau bus mažinti sektorių, kuriuose iki šiol dominavo iškastinis kuras, pvz., transporto, pramonės ir šildymo bei vėsinimo sektorių, priklausomybę nuo iškastinio kuro ir kad atitinkamai transeuropinės energetikos infrastruktūros politikoje dėmesys turi būti sutelktas į investicijas į elektros energijos jungtis, elektros energijos saugyklas, pažangiųjų tinklų projektus ir dujų infrastruktūrą. Siekiant remti Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus ir padėti užtikrinti vidaus rinkos integraciją ir tiekimo saugumą, atitinkamas dėmesys ir pirmenybė turėtų būti skiriami technologijoms ir projektams, kurie padeda pereiti prie mažataršės ekonomikos. Komisija sieks padidinti tarpvalstybinių pažangiųjų tinklų bei novatoriškų saugyklų ir CO2 transportavimo projektų, kurie turi būti remiami pagal EITP, skaičių;

(30)

tarpvalstybiniais atsinaujinančiosios energijos srities projektais turi būti sudarytos sąlygos ekonomiškai efektyviai plėtoti atsinaujinančiosios energijos išteklius Sąjungoje ir pasiekti Sąjungos privalomą tikslą – kad 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energija sudarytų bent 32 %, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnyje, ir prisidėta prie strateginio novatoriškų technologijų atsinaujinančiųjų išteklių srityje diegimo. Reikalavimus atitinkančių technologijų pavyzdžiai: atsinaujinančiosios energijos gamyba iš sausumos ir jūros vėjo, saulės energijos, tvarios biomasės, vandenynų energijos, geoterminės energijos ar šių rūšių energijos derinių; jų prijungimas prie tinklo ir papildomi elementai, pavyzdžiui, kaupimo arba konversijos įrenginiai. Reikalavimus atitinkantis veiksmas gali būti susijęs ne tik su elektros energijos sektoriumi ir gali apimti kitus energijos nešėjus ir galimą sektorių susiejimą, pavyzdžiui, su šildymu ir vėsinimu, elektros energijos panaudojimą dujoms gaminti, kaupimą ir transportavimą. Pateikiamas sąrašas neišsamus, kad būtų išlaikytas lankstumas, susijęs su technologine pažanga ir plėtra. Tokiems projektams fizinė jungtis tarp bendradarbiaujančių valstybių narių nėra būtina. Šie projektai gali būti vykdomi tik vienos iš dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, jeigu taikomi šio reglamento priedo IV dalyje nustatyti bendrieji kriterijai;

(31)

siekiant remti tarpvalstybinį bendradarbiavimą atsinaujinančiosios energijos srityje ir projektų įsitvirtinimą rinkoje, Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų plėtojimui. Jei tarpvalstybiniai atsinaujinančiosios energijos srities projektai nepakankamai įsitvirtina rinkoje, energetikos sektoriuje tarpvalstybiniams atsinaujinančiosios energijos srities projektams numatytas nepanaudotas biudžetas, prieš apsvarstant galimybę jį naudoti Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos finansavimo mechanizmui, nustatytam Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1999 (14), turėtų būti panaudotas siekiant transeuropinių energetikos tinklų tikslų veiksmams, susijusiems su bendro intereso projektais, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 347/2013;

(32)

būtina remti pažangiųjų tinklų projektus, kurie apima elektros energijos gamybą, paskirstymą ar vartojimą naudojant sistemos valdymą tikruoju laiku ir turi įtakos tarpvalstybiniams energijos srautams. Tokiems projektams teikiama parama iš EITP taip pat turėtų atspindėti pagrindinį pažangiųjų tinklų vaidmenį energetikos pertvarkoje ir padėti panaikinti finansavimo spragas, kurios dabar trukdo investuoti į didelio masto pažangiųjų tinklų technologijų diegimą;

(33)

teikiant Sąjungos paramą ypatingą dėmesį reikėtų skirti tarpvalstybinėms energijos tinklų jungtims, įskaitant jungtis, kurių reikia norint pasiekti Reglamente (ES) 2018/1999 nustatytą tikslą, kad 2020 m. būtų sujungta 10 % elektros energijos tinklų, o 2030 m. jų būtų sujungta 15 %. Elektros energijos jungiamųjų vamzdynų diegimas yra itin svarbus integruojant rinkas ir nutraukiant energetinę izoliaciją, kuomet sudaromos sąlygos sistemoje naudoti daugiau atsinaujinančiosios energijos ir tokiu būdu gauti naudos iš jų skirtingų paklausos ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos pasiūlos portfelių, taip pat iš jūros vėjo energijos tinklų ir pažangiųjų tinklų, ir visos valstybės integruojamos į likvidžią ir konkurencingą energijos rinką;

(34)

bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimas priklauso nuo pagrindinės skaitmeninio ryšio infrastruktūros. Sąjungos pramonės skaitmeninimas ir tokių sektorių kaip transportas, energetika, sveikatos priežiūra ir viešasis administravimas modernizavimas priklauso nuo visuotinės prieigos prie patikimų, prieinamų, didelio ir itin didelio pralaidumo tinklų. Skaitmeninis ryšys tapo vienu iš lemiamų veiksnių mažinant ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus, nes juo remiamas vietos ekonomikos modernizavimas ir skatinamas ekonominės veiklos įvairinimas. EITP intervencinių priemonių skaitmeninio ryšio infrastruktūros srityje aprėptis turėtų būti pritaikyta taip, kad atitiktų jos didėjančią svarbą ekonomikai ir visai visuomenei. Taigi būtina nustatyti bendro intereso skaitmeninio ryšio infrastruktūros projektus, kurių reikia Sąjungos bendrosios skaitmeninės rinkos tikslams pasiekti, ir panaikinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 283/2014 (15);

(35)

2016 m. rugsėjo 14 d. komunikate „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“ (Gigabitinės visuomenės strategija) Komisija išdėsto 2025 m. strateginius tikslus siekiant optimizuoti investicijas į skaitmeninio ryšio infrastruktūrą. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972 (16) siekiama, inter alia, sukurti reglamentavimo aplinką, kurioje būtų skatinamos privačiosios investicijos į skaitmeninio junglumo tinklus. Vis dėlto yra aišku, kad dėl įvairių veiksnių, kaip antai atokumas ir teritoriniai ar geografiniai ypatumai ir mažas gyventojų tankis, ir dėl įvairių socialinių ir ekonominių veiksnių tinklų diegimas komerciniu požiūriu nebus perspektyvus daugelyje Sąjungos vietovių ir dėl to tam skubiai reikia skirti daugiau dėmesio. Todėl EITP turėtų būti pritaikyta taip, kad padėtų įgyvendinti tuos Gigabitinės visuomenės strategijoje nustatytus strateginius tikslus, kuriais siekiama taip pat prisidėti prie kaimo ir miesto plėtros pusiausvyros, ir papildytų paramą, teikiamą diegiant itin didelio pralaidumo tinklus pagal kitas programas, visų pirma pasitelkus ERPF, Sanglaudos fondą ir programą „InvestEU“;

(36)

nors visi prie interneto prijungti skaitmeninio ryšio tinklai yra iš esmės transeuropiniai daugiausia dėl taikomųjų programų ir paslaugų, kurioms veikti jie sudaro sąlygas, teikiant paramą pagal EITP pirmenybė turėtų būti teikiama veiksmams, kurių didžiausias numatomas poveikis būtų daromas bendrajai skaitmeninei rinkai, inter alia, juos suderinus su Gigabitinės visuomenės strategijos tikslais, ir ekonomikos bei visuomenės skaitmeninei transformacijai, atsižvelgiant į rinkos nepakankamumo problemas ir nustatytas įgyvendinimo kliūtis;

(37)

mokyklos, universitetai, bibliotekos, vietos, regioninės ar nacionalinės administracijos, pagrindiniai viešųjų paslaugų teikėjai, ligoninės ir sveikatos centrai, transporto mazgai ir skaitmeninėms technologijoms imlios įmonės yra subjektai ir vietos, kurie gali lemti svarbius socialinės ir ekonominės plėtros procesus tose vietovėse, kur jie veikia, įskaitant kaimo ir retai apgyvendintas vietoves. Tokie socialinę ir ekonominę pažangą skatinantys subjektai turi pirmauti gigabitinio ryšio srityje, kad namų ūkiai, įmonės ir vietos bendruomenės Sąjungoje galėtų gauti geriausias paslaugas ir taikomąsias programas. EITP turėtų būti remiama prieiga prie itin didelio pralaidumo tinklų, įskaitant 5G sistemas ir kitą pažangiausią ryšį, kurie gali suteikti galimybę tiems socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams naudoti gigabitinį ryšį, kad savo vietovėse jie darytų kuo didesnį teigiamą poveikį platesnei ekonomikai ir visuomenei, be kita ko, sukurdami platesnę junglumo ir paslaugų paklausą;

(38)

dėl nesusietų teritorijų visose Sąjungos vietovėse susidaro pralaidumo kliūtys ir neišnaudojamas bendrosios skaitmeninės rinkos potencialas. Daugumoje kaimo ir atokių vietovių aukštos kokybės interneto ryšys gali atlikti svarbų vaidmenį užkertant kelią skaitmeninei atskirčiai, izoliacijai ir gyventojų skaičiaus mažėjimui, nes sumažėtų ir prekių tiekimo, ir paslaugų teikimo kaina, ir būtų iš dalies kompensuojamas atokumas. Aukštos kokybės interneto ryšys būtinas naujoms ekonomikos galimybėms, kaip antai tiksliajam ūkininkavimui arba bioekonomikos plėtrai kaimo vietovėse. EITP turėtų padėti užtikrinti itin didelio pralaidumo fiksuotą ar belaidį ryšį visiems namų ūkiams Sąjungoje: nesvarbu, ar jie yra kaime, ar mieste, daugiausia dėmesio skiriant tiems diegimo atvejams, kai pastebimas tam tikras rinkos nepakankamumas, kurį galima panaikinti mažo intensyvumo dotacijomis. Reikėtų kuo labiau padidinti pagal EITP remiamų veiksmų sinergiją, deramai atsižvelgiant į socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų koncentraciją tam tikroje vietovėje ir finansavimo, kurio reikia aprėpčiai generuoti, dydį. Be to, EITP turėtų būti siekiama visapusiškos namų ūkių ir teritorijų aprėpties, nes vėlesniame etape neekonomiška naikinti spragas jau aprėptoje vietovėje;

(39)

be to, atsižvelgiant į sėkmingai įgyvendinamą iniciatyvą „WiFi4EU“, pagal EITP ir toliau turėtų būti remiamas nemokamo, saugaus ir kokybiško vietos belaidžio ryšio tiekimas visuomeniniuose bendruomenės centruose, įskaitant viešąją misiją vykdančius subjektus, kaip antai valdžios institucijas ir viešųjų paslaugų teikėjus, ir plačiajai visuomenei prieinamas lauko erdves, kad vietos bendruomenėse būtų skatinama Sąjungos skaitmeninė vizija;

(40)

skaitmeninė infrastruktūra yra svarbus postūmis inovacijoms. Siekiant kuo didesnio EITP poveikio, joje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama skaitmeninės infrastruktūros finansavimui. Todėl atskiros skaitmeninės paslaugos ir taikomosios programos, pavyzdžiui, įvairios paskirstytojo registro technologijos arba dirbtinio intelekto taikymas, neturėtų būti įtrauktos į EITP taikymo sritį, o turėtų būti atitinkamai įgyvendinamos naudojant kitas priemones, pavyzdžiui, Skaitmeninės Europos programą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/694 (17). Taip pat svarbu kuo labiau padidinti įvairių programų tarpusavio sinergiją;

(41)

numatytų naujos kartos skaitmeninių paslaugų, tokių kaip daiktų interneto paslaugos ir skaitmeninės taikomosios programos, kurios turėtų duoti didelės naudos įvairiuose sektoriuose ir apskritai visai visuomenei, gyvybingumui reikės nepertraukiamos tarpvalstybinės aprėpties su 5G sistemomis, pirmiausia siekiant suteikti galimybę naudotojams ir objektams palaikyti ryšį judant. Tačiau 5G diegimo išlaidų pasidalijimo scenarijai tuose sektoriuose lieka neaiškūs, o kai kuriose svarbiose srityse pastebima komercinio diegimo rizika yra labai didelė. Tikimasi, kad svarbiausios sritys pirmuoju naujų taikomųjų programų etapu susietojo judumo srityje bus kelių koridoriai ir geležinkelių jungtys, todėl jie yra itin svarbūs pagal EITP finansuotini tarpvalstybiniai projektai;

(42)

siekiant užtikrinti būtiną rezervą tokiai svarbiai infrastruktūrai, padidinti Sąjungos skaitmeninių tinklų pajėgumą bei atsparumą ir prisidėti prie teritorinės sanglaudos, reikia įdiegti magistralinius elektroninių ryšių tinklus, įskaitant jūrinius kabelius, jungiančius Europos teritorijas su trečiosiomis valstybėmis kituose žemynuose arba jungiančius Europos salas, atokiausius regionus ar užjūrio šalis ir teritorijas, be kita ko, per Sąjungos teritorinius vandenis ir valstybių narių išskirtines ekonomines zonas. Vis dėlto tokie projektai dažnai yra komerciniu požiūriu neperspektyvūs, jeigu nėra viešosios paramos. Be to, turėtų būti teikiama parama, kad Europos našiosios kompiuterijos ištekliai būtų papildomi tinkamomis terabitinės spartos jungtimis;

(43)

veiksmais, kuriais prisidedama prie bendro intereso projektų skaitmeninio ryšio infrastruktūros srityje, turėtų būti diegiamos geriausios turimos ir konkrečiam projektui tinkamiausios technologijos, kurios siūlo geriausią pažangiausių technologijų (duomenų srauto pajėgumo, perdavimo saugumo ir tinklo atsparumo požiūriu) ir išlaidų veiksmingumo santykį. Tokiam diegimui reikėtų teikti pirmenybę rengiant darbo programas, atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus kriterijus. Siekiant užtikrinti kuo didesnę socialinę ir ekonominę bei aplinkosauginę naudą, diegiant itin didelio pralaidumo tinklus gali būti pasinaudota pasyviąja infrastruktūra. Galiausiai paskirstant veiksmų prioritetus turėtų būti atsižvelgta į galimą teigiamą šalutinį poveikį junglumo srityje, pavyzdžiui, kai įgyvendinant projektą galima sudaryti palankesnes sąlygas būsimų projektų įgyvendinimui, taip užtikrinant, kad būtų labiau aprėptos teritorijos ir gyventojai vietovėse, kurios iki šiol buvo neaprėptos;

(44)

Sąjunga yra sukūrusi savo palydovinę vietos nustatymo, navigacijos ir laiko nustatymo (PNT) technologiją (programos GALILEO ir EGNOS) ir savo Žemės stebėjimo ir stebėsenos programą („Copernicus“). Ir programos GALILEO ir EGNOS, ir programa „Copernicus“ siūlo pažangias paslaugas, teikiančias svarbią ekonominę naudą viešiesiems ir privatiesiems naudotojams. Todėl bet kokia EITP lėšomis finansuojama transporto, energetikos arba skaitmeninė infrastruktūra, kurioje naudojamos PNT arba Žemės stebėjimo paslaugos, turėtų būti techniškai suderinama su tomis programomis;

(45)

teigiami pirmojo 2017 m. paskelbto kvietimo teikti pasiūlymus dėl derinimo projektų pagal dabartinę programą rezultatai patvirtino Sąjungos dotacijų naudojimo svarbą ir pridėtinę vertę derinant jas su Europos investicijų banko arba nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų, arba kitų plėtros ir viešųjų finansų įstaigų, taip pat privačiojo sektoriaus finansų įstaigų ir privačiojo sektoriaus investuotojų, be kita ko, pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, skiriamu finansavimu. Derinimas turėtų padėti pritraukti privačiųjų investicijų ir užtikrinti bendro viešojo sektoriaus įnašo svertinį poveikį, atsižvelgiant į programos „InvestEU“ tikslus. Taigi pagal EITP reikėtų ir toliau remti veiksmus, kuriuos galima finansuoti derinant Sąjungos dotacijas su kitais finansavimo šaltiniais;

(46)

transporto sektoriuje derinimo operacijoms naudojamos sumos neturėtų viršyti 10 % 2021–2027 m. DFP 1 išlaidų kategorijos 2 išlaidų pakategorės sumos. Turėtų būti galima naudoti derinimo operacijas, pavyzdžiui, veiksmams, susijusiems su pažangiu, sąveikiu, tvariu, įtraukiu, prieinamu, saugiu ir patikimu judumu;

(47)

EITP politikos tikslai taip pat turi būti įgyvendinami naudojant finansines priemones ir biudžeto garantiją pasinaudojant pagal programą „InvestEU“ sudarytomis galimybėmis. EITP veiksmai turėtų būti naudojami proporcingai didinti investicijas sprendžiant su rinkos nepakankamumu arba neoptimalaus investavimo atvejais susijusius klausimus, nedubliuojant ir neišstumiant privačiojo finansavimo, ypač tais atvejais, kai veiksmai nėra komerciniu požiūriu perspektyvūs, tačiau turi akivaizdžią Sąjungos pridėtinę vertę;

(48)

siekiant sudaryti palankias sąlygas integruotai inovacijų ciklo plėtrai, būtina užtikrinti inovacinių sprendimų, priimtų įgyvendinant Sąjungos bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, ir inovacinių sprendimų, diegiamų gaunant EITP paramą, papildomumą. Siekiant šio tikslo, sukūrus sinergiją su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 (18) nustatyta programa „Europos horizontas“, turi būti užtikrinta, kad būtų nustatyti ir programos „Europos horizontas“ strateginio planavimo proceso metu įtvirtinti mokslinių tyrimų ir inovacijų poreikiai Sąjungos transporto, energetikos ir skaitmeniniame sektoriuose. Be to, sukūrus sinergiją su programa „Europos horizontas“ turi būti užtikrinta, kad pagal EITP būtų remiamas inovacinių technologijų ir sprendimų, visų pirma parengtų pagal programą „Europos horizontas“, didelio masto plėtojimas ir diegimas transporto, energetikos ir skaitmeninės infrastruktūros sektoriuose. Taip pat, sukūrus sinergiją su programa „Europos horizontas“, turi būti užtikrinta, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija ir duomenimis tarp programos „Europos horizontas“ ir EITP, pavyzdžiui, atkreipiant dėmesį į visiškai rinkai parengtas programos „Europos horizontas“ technologijas, kurias būtų galima toliau diegti naudojant EITP;

(49)

EITP trukmė turėtų būti tokia pat kaip DFP trukmė. Šiuo reglamentu turėtų būti nustatytas viso 2021–2027 m. laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausia preliminari suma metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip tai suprantama 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (19) 18 punkte;

(50)

Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras yra pagrindas, kuriuo remiantis nustatomi nacionaliniai reformų prioritetai ir stebimas jų įgyvendinimas. Siekdamos įgyvendinti tuos reformų prioritetus, valstybės narės rengia savo nacionalines daugiametes investavimo strategijas. Tos strategijos turėtų būti teikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir naudojamos kaip prioritetinių investicinių projektų, kurie bus remiami nacionalinėmis arba Sąjungos lėšomis, apibrėžimo ir koordinavimo priemonė. Jos taip pat turėtų padėti nuosekliai naudoti Sąjungos lėšas ir kuo labiau padidinti finansinės paramos, kuri visų pirma turės būti suteikta iš ERPF ir Sanglaudos fondo, Europos investicijų stabilizavimo priemonės, programos „InvestEU“ ir EITP, kai aktualu, pridėtinę vertę. Be to, finansinė parama turėtų būti naudojama taip, kad būtų užtikrintas suderinamumas su Sąjungos ir nacionaliniais energetikos ir klimato srities planais, kai aktualu;

(51)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, apdovanojimus, viešuosius pirkimus ir netiesioginį vykdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(52)

šiame reglamente numatyti finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Tas pasirinkimas turėtų apimti galimybę naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(53)

Sąjungoje įsisteigę teisės subjektai, kiek įmanoma, turėtų turėti galimybę dalyvauti abipusiškumo pagrindu lygiavertėse trečiųjų valstybių, kurios dalyvauja EITP, programose;

(54)

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose bendradarbiaudamos pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą (20) (toliau – EEE susitarimas), kuriame numatyta, kad programos įgyvendinamos pagal tą susitarimą priimtu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remiantis kitomis teisinėmis priemonėmis. Šiame reglamente turėtų būti numatyta konkreti nuostata, pagal kurią reikalaujama, kad trečiosios valstybės suteiktų būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją;

(55)

Finansiniu reglamentu nustatytos dotacijų skyrimo taisyklės. Kad būtų galima atsižvelgti į EITP remiamų veiksmų specifiškumą ir užtikrinti nuoseklų įgyvendinimą sektoriuose, kuriuose įgyvendinama EITP, būtina pateikti papildomus duomenis, susijusius su tinkamumo ir skyrimo kriterijais. Veiksmų atrankai ir jų finansavimui turėtų būti taikomos tik šiame reglamente ir Finansiniame reglamente nustatytos sąlygos. Nedarant poveikio Finansiniam reglamentui, darbo programose turėtų būti galima numatyti supaprastintas procedūras;

(56)

remiantis Finansiniu reglamentu, atrankos ir skyrimo kriterijai nustatomi darbo programose. Transporto sektoriuje projekto kokybė ir svarba turėtų būti vertinamos atsižvelgiant ir į projekto numatomą poveikį Europos junglumui, jo atitiktį prieinamumo reikalavimams ir jo strategiją, susijusią su būsimais techninės priežiūros poreikiais;

(57)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (21), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (22), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (23) bei (ES) 2017/1939 (24) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis Reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (25), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(58)

pagal Tarybos sprendimą 2013/755/ES (26) užjūrio šalyse ir teritorijose (UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą atsižvelgiant į EITP taisykles bei tikslus ir galimas priemones, taikytinas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(59)

Sąjunga turėtų siekti nuoseklumo ir sinergijos su išorės politikai skirtomis Sąjungos programomis, įskaitant pasirengimo narystei paramą pagal įsipareigojimus, prisiimtus atsižvelgiant į 2018 m. vasario 6 d. Komisijos komunikatą „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“;

(60)

kai trečiosios valstybės ar subjektai, įsisteigę trečiosiose valstybėse, dalyvauja veiksmuose, kuriais prisidedama prie bendro intereso projektų arba tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų, finansinė parama turėtų būti teikiama tik tuo atveju, jeigu ji yra būtina tų projektų tikslams pasiekti. Kalbant apie tarpvalstybinius atsinaujinančiosios energijos srities projektus, vykdant vienos ar daugiau valstybių narių ir trečiosios valstybės bendradarbiavimą (įskaitant Energijos bendrijoje), turėtų būti laikomasi Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatytų sąlygų dėl fizinės jungties su Sąjunga būtinumo;

(61)

2017 m. spalio 3 d. komunikate „Veiksmingi viešieji pirkimai Europoje ir Europai“ Komisija pažymi, kad Sąjunga yra atviriausia viešųjų pirkimų rinka pasaulyje, tačiau Sąjungos įmonėms suteikiama prieiga kitose šalyse ne visuomet yra abipusė. Todėl paramos pagal EITP gavėjai turėtų išnaudoti visas strategines viešųjų pirkimų galimybes, siūlomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/25/ES (27);

(62)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (28) 22 ir 23 punktais, EITP turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus (pavyzdžiui, dėl veiksmų klimato srityje stebėjimo), kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas EITP poveikis vietoje. Komisija turėtų atlikti vertinimus ir pranešti jų rezultatus Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, kad būtų įvertintas finansavimo veiksmingumas bei efektyvumas ir jo poveikis bendriems EITP tikslams, taip pat atlikti reikiami pakeitimai;

(63)

turėtų būti įgyvendinamos skaidrios, atskaitingumą užtikrinančios ir tinkamos stebėsenos ir ataskaitų teikimo priemonės, įskaitant išmatuojamus rodiklius, kad būtų galima įvertinti EITP pažangą siekiant šiame reglamente nustatytų bendrojo ir konkrečių tikslų ir teikti tokios pažangos ataskaitas. Tomis priemonėmis taip pat turėtų būti užtikrinta, kad būtų pripažįstami EITP pasiekimai. Šia veiklos rezultatų ataskaitų teikimo sistema turėtų būti užtikrinta, kad EITP įgyvendinimo ir jos rezultatų stebėsenos duomenys būtų tinkami atliekant išsamią pasiektos pažangos ir patirtų sunkumų analizę ir kad tie duomenys ir rezultatai būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Būtina nustatyti proporcingus ataskaitų teikimo reikalavimus Sąjungos lėšų gavėjams, kad būtų galima rinkti EITP svarbius duomenis;

(64)

EITP turėtų būti įgyvendinama vykdant darbo programas. Ne vėliau kaip 2021 m. spalio 15 d. Komisija turėtų priimti pirmąsias daugiametes darbo programas, kuriose turėtų būti nurodytas kvietimų teikti pasiūlymus dėl pirmųjų trejų EITP metų tvarkaraštis, jų temos ir preliminarus biudžetas, taip pat perspektyvinis viso programavimo laikotarpio planas;

(65)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl: konkrečių taisyklių, reglamentuojančių tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų dalių bendrą finansavimą, nustatymo; prireikus, infrastruktūros reikalavimų, taikytinų tam tikrų kategorijų dvejopo infrastruktūros naudojimo veiksmams, ir veiksmų, susijusių su dvejopo infrastruktūros naudojimo veiksmais, vertinimo procedūros nustatymo; darbo programų priėmimo ir Sąjungos finansinės paramos suteikimo. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (29);

(66)

siekiant prireikus pritaikyti EITP stebėsenai taikomus rodiklius, kiekvienam konkrečiam tikslui transporto sektoriuje skiriamas preliminarias biudžeto išteklių procentines dalis ir transporto pagrindinio tinklo koridorių apibrėžtį, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento priedo I, II ir III dalių pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(67)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. kurti, plėtoti, modernizuoti ir baigti kurti transeuropinius tinklus transporto, energetikos ir skaitmeniniame sektoriuose bei sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui atsinaujinančiosios energijos srityje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(68)

todėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013 (30) ir Reglamentas (ES) Nr. 283/2014 turėtų būti panaikinti. Tačiau Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 29 straipsnį, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 913/2010 (31) priedas dėl krovinių vežimo koridorių sąrašo, reikėtų palikti galioti;

(69)

siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamose politikos srityse tęstinumą ir sudaryti sąlygas įgyvendinimą pradėti nuo 2021–2027 m. DFP pradžios, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpiui nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė (toliau – EITP).

Šiame reglamente nustatomi EITP tikslai, jos biudžetas 2021–2027 m. laikotarpiui, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)

veiksmas – bet kokia veikla, kuri, kaip nustatyta, yra finansiškai ir techniškai nepriklausoma, kurios įvykdymo terminas yra nustatytas ir kuri yra būtina projektui įgyvendinti;

b)

alternatyvieji degalai – visoms transporto rūšims skirti alternatyvieji degalai, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/94/ES 2 straipsnio 1 punkte;

c)

paramos gavėjas – juridinio asmens statusą turintis subjektas, su kuriuo pasirašytas dotacijos susitarimas;

d)

derinimo operacija – Sąjungos biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant veiksmus, atliekamus derinimo priemonėmis pagal Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punktą, kuriais Sąjungos biudžeto negrąžintinos paramos formos ir (arba) finansinės priemonės, ir (arba) biudžeto garantijos derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;

e)

visuotinis tinklas – transporto infrastruktūra, nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II skyrių;

f)

pagrindinis tinklas – transporto infrastruktūra, nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 III skyrių;

g)

pagrindinio tinklo koridoriai – priemonės, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos koordinuotai diegti pagrindinį tinklą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 IV skyriuje ir nurodyta šio reglamento priedo III dalyje pateiktame sąraše;

h)

tarpvalstybinė jungtis (transporto sektoriuje) – bendro intereso projektas, kuriuo užtikrinamas TEN-T tęstinumas tarp valstybių narių arba tarp valstybės narės ir trečiosios valstybės;

i)

trūkstama jungtis – trūkstama visų transporto rūšių TEN-T atkarpa arba pagrindiniam ar visuotiniam tinklui sujungti su TEN-T koridoriais skirta transporto atkarpa, kuri trukdo užtikrinti TEN-T tęstinumą arba kurioje yra viena ar daugiau pralaidumo kliūčių, pažeidžiančių TEN-T tęstinumą;

j)

dvejopo naudojimo infrastruktūra – transporto tinklo infrastruktūra, kuria tenkinami tiek civiliniai, tiek gynybos poreikiai;

k)

tarpvalstybinis atsinaujinančiosios energijos srities projektas – projektas, kuris atrinktas arba atitinka reikalavimus, kad būtų atrinktas pagal bendradarbiavimo susitarimą arba bet kokį kitą dviejų ar daugiau valstybių narių susitarimą, arba vienos ar daugiau valstybių narių ir vienos ar daugiau trečiųjų valstybių susitarimą, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2018/2001 8, 9, 11 ir 13 straipsniuose, planuojant arba diegiant atsinaujinančiąją energiją pagal šio reglamento priedo IV dalyje nustatytus kriterijus;

l)

principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ – principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/1999 2 straipsnio 18 punkte;

m)

skaitmeninio ryšio infrastruktūra – itin didelio pralaidumo tinklai, 5G sistemos, itin aukštos kokybės vietos belaidis ryšys ir magistraliniai tinklai, taip pat skaitmeninės veiklos platformos, tiesiogiai susijusios su transporto ir energetikos infrastruktūra;

n)

5G sistemos – skaitmeninės infrastruktūros elementai, pagrįsti pasaulio mastu sutartais judriojo ir belaidžio ryšio technologijos standartais ir naudojami junglumo ir pridėtinės vertės paslaugoms, pasižymintys pažangiais veiksmingumo rodikliais, pavyzdžiui, labai didele duomenų perdavimo sparta ir pajėgumu, nedidele ryšių delsa, itin dideliu patikimumu arba daugelio prijungtų įrenginių palaikymu;

o)

5G koridorius – transporto linija, kelias, geležinkelis arba vidaus vandenų kelias, visiškai aprėpti skaitmeninio ryšio infrastruktūros, visų pirma 5G sistemų, kuriomis suteikiama galimybė nepertraukiamai teikti sinergines skaitmenines paslaugas, tokias kaip susietasis ir automatizuotas judumas, panašios geležinkeliams skirtos išmaniojo judumo paslaugos ar skaitmeninis junglumas vidaus vandenų keliuose;

p)

su transporto ir energetikos infrastruktūra tiesiogiai susijusios skaitmeninės veiklos platformos – fiziniai ir virtualūs informacinių ir ryšių technologijų ištekliai, veikiantys per ryšių infrastruktūrą ir palaikantys transporto ir (arba) energetikos infrastruktūros duomenų srautą, saugojimą, tvarkymą ir analizę;

q)

bendro intereso projektas – projektas, nustatytas Reglamente (ES) Nr. 1315/2013 arba Reglamente (ES) Nr. 347/2013, arba šio reglamento 8 straipsnyje;

r)

tyrimai – veikla, reikalinga rengiantis įgyvendinti projektą, pavyzdžiui, parengiamieji, kartografiniai, įgyvendinamumo, vertinimo, bandymų ir patvirtinimo tyrimai (taip pat kaip programinė įranga) ir bet kokia kita techninės paramos priemonė, įskaitant išankstinius projekto nustatymo, rengimo ir sprendimų dėl jo finansavimo priėmimo veiksmus, pavyzdžiui, atitinkamų vietų išžvalgymas ir finansinio paketo parengimas;

s)

socialinę ir ekonominę pažangą skatinantys subjektai – subjektai, kurie, atsižvelgiant į jų veiklos uždavinius, pobūdį ar buvimo vietą, gali tiesiogiai ar netiesiogiai teikti svarbią socialinę ir ekonominę naudą piliečiams, įmonėms ir vietos bendruomenėms aplinkinėje teritorijoje arba savo įtakos zonoje;

t)

trečioji valstybė – šalis, kuri nėra Sąjungos valstybė narė;

u)

itin didelio pralaidumo tinklai – itin didelio pralaidumo tinklai, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/1972 2 straipsnio 2 punkte;

v)

darbai – sudedamųjų dalių, sistemų ir paslaugų, įskaitant programinę įrangą, pirkimas, tiekimas ir diegimas, su projektu susijusios teritorijos parengimo, statybos ir įrengimo veiklos vykdymas, įrenginių priėmimas ir projekto pradėjimas.

3 straipsnis

Tikslai

1.   Bendrieji EITP tikslai – kurti, plėtoti, modernizuoti ir baigti kurti transeuropinius tinklus transporto, energetikos ir skaitmeniniame sektoriuose ir sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui atsinaujinančiosios energijos srityje, atsižvelgiant į ilgalaikius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įsipareigojimus ir tikslus stiprinti Europos konkurencingumą, užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, teritorinę, socialinę ir ekonominę sanglaudą ir prieigą prie vidaus rinkos bei jos integraciją, sutelkiant dėmesį į palankesnių sąlygų transporto, energetikos ir skaitmeninio sektorių sinergijai sudarymą.

2.   Konkretūs EITP tikslai:

a)

transporto sektoriuje:

i)

padėti plėtoti bendro intereso projektus, susijusius su veiksmingais, sujungtais ir daugiarūšiais tinklais ir infrastruktūra pažangiam, sąveikiam, tvariam, įtraukiam, prieinamam, saugiam ir patikimam judumui užtikrinti, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 tikslais, ir

ii)

pritaikyti TEN-T dalis dvejopam transporto infrastruktūros naudojimui siekiant pagerinti tiek civilinį, tiek karinį mobilumą;

b)

energetikos sektoriuje:

i)

padėti plėtoti bendro intereso projektus, susijusius su tolesne veiksmingos ir konkurencingos energijos vidaus rinkos integracija, tinklų sąveikumu tarp valstybių ir sektorių, palankesnių sąlygų sudarymu mažinant ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, energijos vartojimo efektyvumo skatinimu ir tiekimo saugumo užtikrinimu, ir

ii)

sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui energetikos, įskaitant atsinaujinančiąją energiją, srityje;

c)

skaitmeniniame sektoriuje: padėti rengti bendro intereso projektus, susijusius su saugių ir patikimų, itin didelio pralaidumo tinklų, įskaitant 5G sistemas, diegimu ir prieiga prie jų ir didesniu skaitmeninių magistralinių tinklų atsparumu ir pajėgumu Sąjungos teritorijose, juos sujungiant su kaimyninėmis teritorijomis, taip pat transporto ir energetikos tinklų skaitmeninimu.

4 straipsnis

Biudžetas

1.   2021 m. sausio 1 d.–2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui Programos veiklos įgyvendinimo finansinis paketas yra 33 710 000 000 EUR (32) einamosiomis kainomis.

Atsižvelgiant į Sąjungos tikslą integruoti klimato politikos veiksmus į Sąjungos sektorinę politiką ir Sąjungos fondus, EITP, įgyvendinant jos veiksmus, 60 % jos viso finansinio paketo skiriama klimato tikslams.

2.   1 dalyje nurodyta suma paskirstoma taip:

a)

25 807 000 000 EUR – 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytiems konkretiems tikslams; šią sumą sudaro:

i)

12 830 000 000 EUR iš 2021–2027 m. DFP 1 išlaidų kategorijos 2 išlaidų pakategorės „Europos strateginės investicijos“;

ii)

11 286 000 000 EUR perkelta iš Sanglaudos fondo ir naudotina pagal šį reglamentą išimtinai valstybėse narėse, atitinkančiose finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus;

iii)

1 691 000 000 EUR iš 2021–2027 m. DFP 5 išlaidų kategorijos 13 išlaidų pakategorės konkretiems tikslams, nurodytiems 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje;

b)

5 838 000 000 EUR – 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems konkretiems tikslams, 15 % (atsižvelgiant į įsitvirtinimą rinkoje) šios sumos skiriant tarpvalstybiniams atsinaujinančiosios energijos srities projektams, tačiau, jei pasiekiama 15 % riba, Komisija padidina šią sumą ne daugiau kaip iki 20 %, atsižvelgdama į įsitvirtinimą rinkoje;

c)

2 065 000 000 EUR – 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytiems konkretiems tikslams.

3.   Komisija negali nukrypti nuo 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodytos sumos.

4.   Iki 1 % 1 dalyje nurodytos sumos gali būti panaudota finansuoti EITP ir sektoriams skirtoms gairėms įgyvendinti skirtai techninei ir administracinei paramai, pavyzdžiui, parengiamajai, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklai, įskaitant institucines informacines ir technologijų sistemas. Ši suma taip pat gali būti panaudota papildomoms priemonėms, kuriomis remiamas projektų rengimas, finansuoti, visų pirma siekiant teikti projektų rengėjams konsultavimo paslaugas dėl finansavimo galimybių ir taip padėti jiems numatyti jų projektų finansavimo struktūrą.

5.   Biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiksmų, trunkančių daugiau kaip vienus finansinius metus, gali būti suskaidyti į dvejus ar daugiau metų mokamas metines dalis.

6.   Vadovaujantis Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalies antros pastraipos a punktu, atsižvelgiant į vėlyvą šio reglamento įsigaliojimą ir siekiant užtikrinti tęstinumą, pagal šį reglamentą remiama veikla ir pagrindinės išlaidos finansavimo sprendime nurodytais tinkamai pagrįstais atvejais ir ribotą laikotarpį gali būti laikomos tinkamomis finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei veikla buvo vykdoma ir išlaidos patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką.

7.   Iš Sanglaudos fondo perkelta suma panaudojama pagal šį reglamentą atsižvelgiant į šio straipsnio 8 dalį ir nedarant poveikio 15 straipsnio 2 dalies c punktui.

8.   Kalbant apie iš Sanglaudos fondo perkeltas sumas, 30 % tų sumų tampa nedelsiant prieinamos konkurso tvarka visoms valstybėms narėms, atitinkančioms finansavimo Sanglaudos fondo lėšomis reikalavimus, transporto infrastruktūros projektams finansuoti pagal šį reglamentą, pirmenybę teikiant didžiausio įmanomo tarpvalstybinių jungčių ir trūkstamų jungčių skaičiaus rėmimui. Iki 2023 m. gruodžio 31 d., vykdant finansavimo reikalavimus atitinkančių projektų atranką, laikomasi nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondą, kiek tai susiję su 70 % perkeltų išteklių. Nuo 2024 m. sausio 1 d. į EITP perkeltus išteklius, kuriuos nėra įsipareigota skirti kokiam nors transporto infrastruktūros projektui, transporto infrastruktūros projektams finansuoti pagal šį reglamentą gali naudoti visos valstybės narės, atitinkančios finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus.

9.   Kalbant apie valstybes nares, kurių bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) vienam gyventojui, išreikštos perkamosios galios standartais (PGS) 2015–2017 m. laikotarpiu, yra mažesnės nei 60 % ES 27 BNP vienam gyventojui vidurkio, iki 2024 m. gruodžio 31 d. garantuojama 70 % iš 70 % sumos, kurią tos valstybės narės yra perkėlusios EITP.

10.   Iki 2025 m. gruodžio 31 d. iš 2 dalies a punkto ii papunkčio skirta visa suma veiksmams valstybėse narėse, atitinkančiose finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, neviršija 170 % iš Sanglaudos fondo perkeltos visos sumos tos valstybės narės dalies.

11.   Siekiant remti valstybes nares, atitinkančias finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, kurios galėtų susidurti su sunkumais rengdamos pakankamai parengtus ar kokybiškus projektus arba ir pakankamai parengtus, ir kokybiškus, taip pat pakankamą Sąjungos pridėtinę vertę turinčius projektus, ypatingas dėmesys skiriamas techninei paramai, kuria siekiama stiprinti viešojo administravimo įstaigų bei viešųjų paslaugų teikimo institucinius pajėgumus ir efektyvumą, kiek tai susiję su šiame reglamente išvardytų projektų rengimu ir įgyvendinimu.

Komisija deda visas pastangas, kad sudarytų galimybes finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus atitinkančioms valstybėms narėms iki 2021–2027 m. laikotarpio pabaigos pasiekti didžiausią įmanomą į EITP perkeltos sumos panaudojimą, be kita ko, surengiant papildomus kvietimus teikti pasiūlymus.

Be to, ypač daug dėmesio ir paramos remiantis pirma ir antra pastraipomis skiriama toms valstybėms narėms, kurių BNP vienam gyventojui, išreikštos PGS 2015–2017 m. laikotarpiu, yra mažesnės nei 60 % ES 27 BNP vienam gyventojui vidurkio.

12.   Iš Sanglaudos fondo perkeliama suma nenaudojama tarpsektorinėms darbo programoms ir derinimo operacijoms finansuoti.

13.   Taikant pasidalijamąjį valdymą valstybėms narėms skirti ištekliai atitinkamos valstybės narės prašymu gali būti perkeliami EITP laikantis Reglamento (ES) 2021/1060 21 straipsnyje nustatytų sąlygų. Komisija tvarko tuos išteklius tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą arba netiesiogiai pagal tos pastraipos c punktą. Tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės naudai.

14.   Nedarant poveikio šio straipsnio 13 daliai, skaitmeniniame sektoriuje pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai tų valstybių narių prašymu gali būti perkelti EITP, be kita ko, kad būtų papildytas šio reglamento 9 straipsnio 4 dalyje numatytų reikalavimus atitinkančių veiksmų finansavimas, kai įmanoma – iki 100 % visų tinkamų finansuoti išlaidų, nedarant poveikio bendro finansavimo principui, nustatytam Finansinio reglamento 190 straipsnyje, ir valstybės pagalbos taisyklėms. Tie ištekliai naudojami tik atitinkamos valstybės narės naudai.

5 straipsnis

EITP asocijuotosios trečiosios valstybės

1.   EITP gali dalyvauti šios trečiosios valstybės:

a)

Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, kurios yra EEE narės, EEE susitarime nustatytomis sąlygomis;

b)

stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir pagal Sąjungos bei tų šalių susitarimuose nustatytas konkrečias sąlygas;

c)

Europos kaimynystės politikos šalys pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose ar panašiuose susitarimuose, ir pagal Sąjungos bei tų šalių susitarimuose nustatytas konkrečias sąlygas;

d)

kitos trečiosios valstybės pagal konkrečiame susitarime dėl trečiosios valstybės dalyvavimo Sąjungos programoje nustatytas sąlygas, jeigu tuo susitarimu:

i)

užtikrinama tinkama Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir gaunamos naudos pusiausvyra;

ii)

nustatytos dalyvavimo EITP sąlygos, įskaitant atskiroms programoms skirtų finansinių įnašų apskaičiavimą, ir tų programų administracinės išlaidos;

iii)

trečiajai valstybei nesuteikiama sprendimų priėmimo įgaliojimų Sąjungos programos atžvilgiu;

iv)

garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus;

v)

užtikrinamas abipusiškumas dalyvaujant panašiose programose trečiojoje valstybėje, dalyvaujančioje Sąjungos programose.

Šio straipsnio pirmos pastraipos d punkto ii papunktyje nurodyti įnašai yra asignuotosios pajamos pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį.

2.   Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 8 straipsniui, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos trečiosios valstybės ir tose valstybėse įsisteigę subjektai negali gauti finansinės paramos pagal šį reglamentą, išskyrus atvejus, kai tai būtina įgyvendinant tam tikro bendro intereso projekto arba projekto pagal šio reglamento 7 straipsnio 1 dalį tikslus, laikantis šio reglamento 20 straipsnyje nurodytose darbo programose nustatytų sąlygų.

6 straipsnis

Sąjungos finansavimo įgyvendinimas ir formos

1.   EITP įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento, arba kartu su Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytomis įstaigomis, taikant netiesioginio valdymo principą.

2.   Pagal EITP gali būti teikiamas finansavimas dotacijų ir viešųjų pirkimų forma, kaip nustatyta Finansiniame reglamente. Ja taip pat gali būti prisidedama prie derinimo operacijų laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/523 (33) ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies. Sąjungos įnašas į derinimo operacijas transporto sektoriuje negali viršyti 10 % šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje nurodytos biudžeto sumos. Transporto sektoriuje derinimo operacijos gali būti naudojamos veiksmams, susijusiems su pažangiu, sąveikiu, tvariu, įtraukiu, prieinamu, saugiu ir patikimu judumu, kaip nurodyta šio reglamento 9 straipsnio 2 dalies b punkte.

3.   Komisija gali deleguoti EITP dalies įgyvendinimo įgaliojimus vykdomosioms įstaigoms pagal Finansinio reglamento 69 straipsnį, kad būtų vykdomi EITP optimalaus valdymo ir veiksmingumo reikalavimai transporto, energetikos ir skaitmeniniame sektoriuose.

4.   Įnašai į savidraudos mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikoma Reglamento (ES) 2021/695 33 straipsnio 7 dalis.

7 straipsnis

Tarpvalstybiniai atsinaujinančiosios energijos srities projektai

1.   Tarpvalstybiniais atsinaujinančiosios energijos srities projektais prisidedama prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, energijos vidaus rinkos užbaigimo ir tiekimo saugumo didinimo. Tie projektai turi būti įtraukti į bendradarbiavimo susitarimą arba bet kokį kitą dviejų ar daugiau valstybių narių susitarimą, arba vienos ar daugiau valstybių narių ir vienos ar daugiau trečiųjų valstybių susitarimus, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2018/2001 8, 9, 11 ir 13 straipsniuose. Tie projektai turi atitikti šio reglamento priedo IV dalyje nustatytus tikslus, bendruosius kriterijus ir tvarką.

2.   Ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija priima deleguotąjį aktą pagal 26 straipsnį, kuriuo, nedarant poveikio 14 straipsnyje nurodytiems skyrimo kriterijams, nustatomi konkretesni atrankos kriterijai ir išsamiai apibūdinamas projektų atrankos procesas. Komisija paskelbia projektų indėlio įgyvendinant bendruosius kriterijus vertinimo metodiką ir priedo IV dalyje numatytos sąnaudų ir naudos analizės rengimo metodiką.

3.   Tyrimai, kuriais siekiama rengti ir nustatyti tarpvalstybinius atsinaujinančiosios energijos srities projektus, atitinka finansavimo pagal šį reglamentą reikalavimus.

4.   Tarpvalstybiniai atsinaujinančiosios energijos srities projektai atitinka Sąjungos finansavimo reikalavimus darbams finansuoti, jeigu jie atitinka šiuos papildomus kriterijus:

a)

pagal priedo IV dalies 3 punktą parengta konkretaus projekto sąnaudų ir naudos analizė yra privaloma visų remiamų projektų atveju, ja atsižvelgiama į visas su paramos sistemomis susijusias pajamas, ji buvo atlikta skaidriai, visapusiškai ir išsamiai ir joje pateikiama įrodymų, kad esama galimybės daug sutaupyti ir (arba) gauti didelės naudos, kiek tai susiję su sistemų integravimu, aplinkos tvarumu, tiekimo saugumu ar inovacijomis, ir

b)

pasiūlymo teikėjas įrodo, kad be dotacijos projektas nebūtų įgyvendintas arba kad be dotacijos projektas negali būti komerciniu požiūriu perspektyvus.

5.   Darbams skiriamos dotacijos suma:

a)

turi būti proporcinga priedo IV dalies 2 punkto b papunktyje nurodytai sutaupytų išlaidų sumai ir (arba) naudai,

b)

negali viršyti sumos, kurios reikia siekiant užtikrinti, kad projektas būtų įgyvendintas arba taptų komerciniu požiūriu perspektyvus, ir

c)

turi atitikti 15 straipsnio 3 dalį.

6.   Pagal EITP numatoma galimybė koordinuoti finansavimą su atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtojimo sąlygų sudarymo sistema, nurodyta Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnio 5 dalyje, ir bendras finansavimas su Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmu, nurodytu Reglamento (ES) 2018/1999 33 straipsnyje.

7.   Komisija reguliariai vertina lėšų, skirtų tarpvalstybiniams atsinaujinančiosios energijos srities projektams, įsisavinimą, kiek tai susiję su šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta preliminaria suma. Jei, atlikus šį vertinimą, nustatoma, kad tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų lėšų panaudojimas rinkoje nepakankamas, tiems projektams numatytas nepanaudotas biudžetas turi būti naudojamas siekiant šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje apibrėžtų transeuropinių energetikos tinklų tikslų, t. y. šio reglamento 9 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytiems reikalavimus atitinkantiems veiksmams įgyvendinti, o nuo 2024 m. taip pat galės būti naudojami Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmui, sukurtam pagal Reglamentą (ES) 2018/1999, bendrai finansuoti.

8.   Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustato konkrečias taisykles dėl tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų dalių bendro finansavimo pagal EITP ir pagal Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmą, sukurtą pagal Reglamento (ES) 2018/1999 33 straipsnį. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis šio reglamento 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8 straipsnis

Bendro intereso projektai skaitmeninio ryšio infrastruktūros srityje

1.   Bendro intereso projektai skaitmeninio ryšio infrastruktūros srityje yra projektai, kuriais svariai prisidedama siekiant Sąjungos strateginių junglumo tikslų ir (arba) kurie teikia tinklo infrastruktūrą, skirtą ekonomikos ir visuomenės skaitmeninei transformacijai remti, taip pat kuriais svariai prisidedama prie Sąjungos bendrosios skaitmeninės rinkos.

2.   Bendro intereso projektai skaitmeninio ryšio infrastruktūros srityje turi atitikti šiuos kriterijus:

a)

projektu prisidedama prie konkretaus tikslo, nurodyto 3 straipsnio 2 dalies c punkte, ir

b)

pagal projektą diegiama geriausiai prieinama ir konkrečiam projektui geriausiai tinkanti technologija, kuria užtikrinama geriausia duomenų srauto pralaidumo, perdavimo saugumo, tinklo atsparumo, kibernetinio saugumo ir išlaidų veiksmingumo pusiausvyra.

3.   Finansavimo pagal šį reglamentą reikalavimus atitinka tyrimai, kuriais siekiama rengti ir nustatyti bendro intereso projektus skaitmeninio ryšio infrastruktūros srityje.

4.   Nedarant poveikio 14 straipsnyje nustatytiems skyrimo kriterijams, pirmenybė skiriant finansavimą nustatoma atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

a)

pirmenybė teikiama veiksmams, kuriais prisidedama prie itin didelio pralaidumo tinklų, įskaitant 5G ir kitą moderniausią ryšį, vadovaujantis Sąjungos strateginiais junglumo tikslais, diegimo ir prieigos prie jų vietovėse, kuriose yra socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų, atsižvelgiant į jų ryšio poreikius ir generuojamą papildomą teritorijos aprėptį, įskaitant namų ūkius, kaip numatyta priedo V dalies 1 punkte; atskiros infrastruktūros diegimas socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams gali būti remiamas, su sąlyga, kai tas diegimas ekonominiu požiūriu proporcingas ir fiziškai įmanomas;

b)

veiksmams, kuriais prisidedama prie itin aukštos kokybės vietos belaidžio ryšio teikimo vietos bendruomenėse, teikiama pirmenybė laikantis priedo V dalies 2 punkto;

c)

pirmenybė teikiama veiksmams, kuriais prisidedama prie 5G koridorių diegimo pagrindiniuose transporto keliuose, be kita ko TEN-T tinkle, kaip antai išvardytuose priedo V dalies 3 punkte, siekiant užtikrinti aprėptį tuose keliuose, kad būtų galima nepertraukiamai teikti sinergines skaitmenines paslaugas, atsižvelgiant į jų socialinę ir ekonominę svarbą, palyginti su šiuo metu laikantis į ateitį orientuoto požiūrio įdiegtais technologiniais sprendimais; priedo V dalyje pateiktas preliminarus projektų, kuriems gali būti skiriama parama, sąrašas;

d)

bendro intereso projektai, kuriais siekiama diegti arba gerokai patobulinti tarpvalstybinius magistralinius tinklus, siejančius Sąjungą su trečiosiomis valstybėmis, ir stiprinti elektroninių ryšių tinklų tarpusavio jungtis Sąjungos teritorijoje, įskaitant jūrinius kabelius, laikomi prioritetiniais ta apimtimi, kuria jais iš esmės prisidedama prie tų elektroninių ryšių tinklų veikimo efektyvumo, atsparumo ir labai didelio pralaidumo didinimo;

e)

bendro intereso projektuose, kuriais diegiamos skaitmeninės veiklos platformos, pirmenybė teikiama veiksmams, grindžiamiems pažangiausiomis technologijomis, atsižvelgiant į tokius aspektus, kaip sąveikumas, kibernetinis saugumas, duomenų privatumas ir pakartotinis naudojimas.

II SKYRIUS

ATITIKTIS REIKALAVIMAMS

9 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys veiksmai

1.   Reikalavimus gauti finansavimą atitinka tik tie veiksmai, kuriais padedama siekti 3 straipsnyje nurodytų tikslų, atsižvelgiant į ilgalaikius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įsipareigojimus. Tokie veiksmai apima tyrimus, darbus ir kitas papildomas priemones, būtinas EITP valdyti ir įgyvendinti, taip pat konkrečiam sektoriui skirtoms gairėms rengti. Tyrimai gali būti finansuojami tik tuo atveju, jei jie susiję su projektais, kurie atitinka reikalavimus pagal EITP.

2.   Transporto sektoriuje tik toliau nurodyti veiksmai atitinka reikalavimus Sąjungos finansinei paramai gauti pagal šį reglamentą:

a)

veiksmai, susiję su veiksmingais, sujungtais, sąveikiais ir daugiarūšiais tinklais geležinkelių, kelių, vidaus vandenų kelių ir jūrų infrastruktūros plėtojimui:

i)

veiksmai, kuriais įgyvendinamas pagrindinis tinklas pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 III skyrių, įskaitant veiksmus, susijusius su tarpvalstybinėmis jungtimis ir trūkstamomis jungtimis, pvz., išvardytomis šio reglamento priedo III dalyje, taip pat pagrindiniam tinklui priklausančiais miestų transporto mazgais, daugiarūšio transporto logistikos platformomis, jūrų uostais, vidaus vandenų uostais, kelių ir geležinkelių terminalais ir jungtimis su oro uostais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II priede; kai būtina optimizuoti investicijas, veiksmai, kuriais įgyvendinamas pagrindinis tinklas, gali apimti susijusius visuotinio tinklo elementus šio reglamento 20 straipsnyje nurodytose darbo programose nurodytomis sąlygomis;

ii)

veiksmai, susiję su visuotinio tinklo tarpvalstybinėmis jungtimis pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 2 punktą, pvz., veiksmai, išvardyti šio reglamento priedo III dalies 3 punkte, šio reglamento priedo III dalies 3 skirsnyje nurodyti veiksmai, veiksmai, susiję su visuotinio tinklo plėtros tyrimais, ir veiksmai, susiję su visuotiniam tinklui priklausančiais jūrų ir vidaus vandenų uostais pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II skyrių;

iii)

veiksmai trūkstamų regioninių tarpvalstybinių geležinkelių jungčių TEN-T tinkle, kurios buvo apleistos ar išmontuotos, atkūrimui;

iv)

veiksmai, kuriais įgyvendinamos visuotinio tinklo atkarpos atokiausiuose regionuose pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II skyrių, įskaitant veiksmus, susijusius su visuotiniam tinklui priklausančiais atitinkamais miestų transporto mazgais, jūrų uostais, vidaus vandenų uostais, kelių ir geležinkelių terminalais, jungtimis su oro uostais ir daugiarūšio transporto logistikos platformomis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II priede;

v)

veiksmai, kuriais remiami bendro intereso projektai siekiant sujungti transeuropinį tinklą su kaimyninių šalių infrastruktūros tinklais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 8 straipsnio 1 dalyje;

b)

su pažangiu, sąveikiu, tvariu, daugiarūšiu, įtraukiu, prieinamu, saugiu ir patikimu judumu susiję veiksmai:

i)

veiksmai, kuriais remiami jūrų greitkeliai pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 21 straipsnį, daugiausia dėmesio skiriant tarpvalstybinei trumpųjų nuotolių laivybai;

ii)

veiksmai, kuriais remiamos telematikos priemonių sistemos pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 31 straipsnį, skirtos atitinkamoms transporto rūšims, be kita ko, visų pirma:

geležinkelių transporto sektoriuje – ERTMS;

vidaus vandenų transporto sektoriuje – upių informacijos paslaugos (RIS);

kelių transporto sektoriuje – intelektinės transporto sistemos (ITS);

jūrų transporto sektoriuje – laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos (VTMIS) ir e. jūrų laivybos paslaugos, įskaitant vieno langelio paslaugas, pavyzdžiui, jūrų sektoriaus vieno langelio sistemą, uostų bendruomenių sistemas ir susijusias muitinių informacines sistemas;

oro transporto sektoriuje – oro eismo valdymo sistemos, visų pirma sukurtos pagal Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų (SESAR) sistemą;

iii)

veiksmai, kuriais remiamos tvarios krovinių vežimo paslaugos pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 32 straipsnį, ir veiksmai, kuriais mažinamas krovininio geležinkelių transporto keliamas triukšmas;

iv)

veiksmai, kuriais remiamos naujos technologijos ir inovacijos, įskaitant automatizavimą, geresnės kokybės transporto paslaugas, įvairių transporto rūšių integravimą ir alternatyviųjų degalų infrastruktūrą visoms transporto rūšims, pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 33 straipsnį;

v)

veiksmai, kuriais siekiama pašalinti sąveikos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 3 straipsnio o punkte, kliūtis, ypač kliūtis užtikrinant koridorių ir (arba) tinklų poveikį, įskaitant veiksmus siekiant skatinti krovinių vežimo geležinkelių transportu plėtrą ir automatinius vėžės pločio keitimo įrenginius;

vi)

veiksmai, kuriais siekiama pašalinti sąveikos kliūtis, visų pirma miestų transporto mazguose, kaip tai suprantama Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 30 straipsnyje;

vii)

veiksmai, kuriais įgyvendinama saugi ir patikima infrastruktūra ir judumas, įskaitant kelių eismo saugumą, pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 34 straipsnį;

viii)

veiksmai, kuriais didinamas transporto infrastruktūros atsparumas, ypač jos atsparumas klimato kaitai bei gaivalinėms nelaimėms ir grėsmėms kibernetiniam saugumui;

ix)

veiksmai, kuriais gerinamas transporto infrastruktūros prieinamumas visų transporto rūšių atveju ir visiems naudotojams, ypač riboto judumo naudotojams, pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 37 straipsnį;

x)

veiksmai, kuriais gerinamas transporto infrastruktūros prieinamumas ir galimumas naudoti saugumo ir civilinės saugos tikslais, ir veiksmai, kuriais transporto infrastruktūra pritaikoma Sąjungos išorės sienų patikrinimų tikslais, siekiant palengvinti eismo srautus;

c)

įgyvendinant 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodytą konkretų tikslą ir vadovaujantis 12 straipsniu: veiksmai arba konkreti su veiksmu susijusi veikla, kuriais remiamos naujos arba esamos TEN-T dalys, tinkamos kariniam transportui, siekiant pritaikyti TEN-T dvejopo naudojimo infrastruktūros reikalavimams.

3.   Energetikos sektoriuje tik toliau nurodyti veiksmai atitinka reikalavimus Sąjungos finansinei paramai gauti pagal šį reglamentą:

a)

veiksmai, susiję su bendro intereso projektais, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 347/2013 14 straipsnyje;

b)

veiksmai, kuriais remiami tarpvalstybiniai atsinaujinančiosios energijos srities projektai, įskaitant inovacinius sprendimus ir atsinaujinančiosios energijos kaupimą, ir jų sukūrimas, kaip apibrėžta priedo IV dalyje, jeigu tenkinamos 7 straipsnyje nustatytos sąlygos.

4.   Skaitmeniniame sektoriuje tik toliau nurodyti veiksmai atitinka reikalavimus Sąjungos finansinei paramai gauti pagal šį reglamentą:

a)

veiksmai, kuriais remiamas itin didelio pralaidumo tinklų, įskaitant 5G sistemas, kuriais gali būti užtikrintas gigabitinis junglumas teritorijose, kuriose yra socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų, diegimas ir prieiga prie jų;

b)

veiksmai, kuriais remiamas nemokamo itin aukštos kokybės vietos belaidžio ryšio teikimas vietos bendruomenėse nediskriminacinėmis sąlygomis;

c)

veiksmai, kuriais užtikrinama nepertraukiama visų pagrindinių transporto kelių, įskaitant TEN-T, kaip antai išvardytų priedo V dalies 3 punkte, aprėptis 5G sistemomis;

d)

veiksmai, kuriais remiamas naujų magistralinių tinklų diegimas arba reikšmingas esamų magistralinių tinklų modernizavimas, taip pat naudojant jūrinius kabelius, valstybėse narėse ir tarp jų ir tarp Sąjungos ir trečiųjų valstybių, kaip antai veiksmai, išvardyti priedo V dalies 3 punkte, taip pat kiti veiksmai, kuriais remiamas tame punkte nurodytų magistralinių tinklų diegimas;

e)

veiksmai, kuriais įgyvendinami skaitmeninio ryšio infrastruktūros reikalavimai, susiję su tarpvalstybiniais transporto arba energetikos srities projektais, arba veiksmai, kuriais remiamos skaitmeninės veiklos platformos, tiesiogiai susijusios su transporto arba energetikos infrastruktūromis, arba abu.

10 straipsnis

Transporto, energetikos ir skaitmeninio sektorių sinergija

1.   Veiksmai, kuriais vienu metu prisidedama prie vieno ar daugiau tikslų pasiekimo bent dviejuose sektoriuose, kaip numatyta 3 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose, atitinka reikalavimus Sąjungos finansinei paramai gauti pagal šį reglamentą ir pasinaudoti aukštesne bendro finansavimo norma pagal 15 straipsnį. Tokie veiksmai įgyvendinami pagal darbo programas, skirtas bent dviem sektoriams ir apimančias konkrečius skyrimo kriterijus, ir finansuojami atitinkamų sektorių biudžeto įnašais.

2.   Kiekvieno – transporto, energetikos ar skaitmeninio – sektoriaus veiksmai, atitinkantys 9 straipsnio reikalavimus, gali apimti sinerginius elementus, susijusius su bet kuriais kitais sektoriais, kurie nesusiję su reikalavimus atitinkančiais veiksmais, numatytais atitinkamai 9 straipsnio 2, 3 arba 4 dalyje, jeigu jie atitinka visus šiuos reikalavimus:

a)

sinerginių elementų išlaidos neviršija 20 % visų veiksmo tinkamų finansuoti išlaidų;

b)

sinerginiai elementai yra susiję su transporto, energetikos arba skaitmeniniu sektoriumi ir

c)

sinerginiai elementai suteikia galimybę labai padidinti veiksmo socialinę ir ekonominę, klimato srities ar aplinkosauginę naudą.

11 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

1.   Kalbant apie subjektus, be Finansinio reglamento 197 straipsnyje nustatytų kriterijų, taikomi šiame straipsnyje nustatyti atitikties reikalavimams kriterijai.

2.   Laikoma, kad reikalavimus atitinka šie subjektai:

a)

teisės subjektai, įsisteigę:

i)

valstybėje narėje, įskaitant bendrąsias įmones;

ii)

asocijuotojoje EITP trečiojoje valstybėje arba

iii)

užjūrio šalyje ar teritorijoje;

b)

pagal Sąjungos teisę sukurti teisės subjektai ir, jei tai numatyta darbo programose, tarptautinės organizacijos.

3.   Laikoma, kad fiziniai asmenys neatitinka reikalavimų.

4.   Darbo programose galima numatyti, kad trečiosiose valstybėse, kurios pagal 5 straipsnį yra asocijuotosios EITP valstybės, įsisteigę teisės subjektai ir teisės subjektai, įsisteigę Sąjungoje, bet tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojami trečiųjų valstybių arba trečiųjų valstybių piliečių, arba trečiosiose valstybėse įsisteigusių subjektų, dėl tinkamai pagrįstų saugumo priežasčių negali dalyvauti visuose arba kai kuriuose įgyvendinant 3 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytus konkrečius tikslus vykdomuose veiksmuose. Tokiais atvejais kvietimai teikti pasiūlymus ir kvietimai dalyvauti konkurse ribojami ir galioja tik valstybėse narėse įsisteigusiems arba laikomiems jose įsisteigusiais subjektams, kuriuos tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja valstybės narės arba valstybių narių piliečiai.

5.   Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji EITP valstybė, įsisteigę teisės subjektai išimties tvarka atitinka reikalavimus Sąjungos finansinei paramai pagal EITP gauti, jei tai būtina konkretaus bendro intereso projekto transporto, energetikos ir skaitmeniniame sektoriuose arba tarpvalstybinio atsinaujinančiosios energijos srities projekto tikslams pasiekti.

6.   Kad pasiūlymai būtų laikomi atitinkančiais reikalavimus, juos turi pateikti:

a)

viena ar daugiau valstybių narių arba

b)

jei atitinkamos valstybės narės sutinka, tarptautinės organizacijos, bendrosios įmonės arba valstybinės ar privačios įmonės arba įstaigos, įskaitant regionines ar vietos valdžios institucijas.

Jei atitinkama valstybė narė nesutinka su pasiūlymo pateikimu pagal pirmos pastraipos b punktą, ji atitinkamai perduoda tą informaciją.

Valstybė narė gali nuspręsti, kad konkrečios darbo programos arba konkrečios taikymo kategorijos atveju pasiūlymai gali būti pateikiami be jos sutikimo. Tokiu atveju, atitinkamos valstybės narės prašymu, tai nurodoma atitinkamoje darbo programoje ir kvietime teikti tokius pasiūlymus.

12 straipsnis

Specifinės tinkamumo taisyklės, susijusios su TEN-T pritaikymo dvejopam civiliniam ir gynybiniam naudojimui veiksmais

1.   Veiksmai, kuriais padedama pritaikyti TEN-T pagrindinį tinklą ar visuotinį tinklą, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1315/2013, siekiant sudaryti sąlygas dvejopam civiliniam ir gynybiniam infrastruktūros naudojimui, turi atitikti šias papildomas tinkamumo taisykles:

a)

pasiūlymus turi pateikti viena ar daugiau valstybių narių arba, jei atitinkamos valstybės narės sutinka, valstybėse narėse įsisteigę teisės subjektai;

b)

veiksmai turi būti susiję atkarpomis ar mazgais, kuriuos 2018 m. lapkričio 20 d. Tarybos priimtuose Karinių reikalavimų siekiant užtikrinti karinį mobilumą ES ir už jos ribų prieduose arba bet kuriame vėliau priimtame sąraše nustatė valstybės narės, arba su bet kokiu tolesniu preliminariu prioritetinių projektų, kuriuos valstybės narės nustato pagal Karinio mobilumo veiksmų planą, sąrašu;

c)

veiksmai gali būti susiję tiek su esamų infrastruktūros komponentų atnaujinimu, tiek su naujų infrastruktūros komponentų statyba atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus infrastruktūros reikalavimus;

d)

veiksmai, kuriais įgyvendinamas infrastruktūros lygio reikalavimas, kuris viršija dvejopam naudojimui reikalaujamą lygį, yra tinkami finansuoti; vis dėlto tokių veiksmų išlaidos yra tinkamos finansuoti tik tokiu mastu, kokiu jos atitinka dvejopam naudojimui būtinų reikalavimų lygį; veiksmai, susiję su infrastruktūra, kuri yra naudojama tik kariniams tikslams, nėra tinkami finansuoti;

e)

šiame straipsnyje numatyti veiksmai finansuojami tik iš šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkto iii papunktyje nustatytos sumos.

2.   Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame prireikus apibrėžiami infrastruktūros reikalavimai, taikytini tam tikrų kategorijų dvejopo infrastruktūros naudojimo veiksmams, ir veiksmų, susijusių su dvejopo infrastruktūros naudojimo veiksmais, vertinimo procedūra. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   Atlikus 23 straipsnio 2 dalyje numatytą tarpinį EITP vertinimą, Komisija gali biudžeto valdymo institucijai pasiūlyti perkelti nepanaudotas 4 straipsnio 2 dalies a punkto iii papunktyje nurodytas lėšas 4 straipsnio 2 dalies a punkto i papunkčio reikmėms.

III SKYRIUS

DOTACIJOS

13 straipsnis

Dotacijos

Dotacijos pagal EITP skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.

14 straipsnis

Skyrimo kriterijai

1.   Skaidrūs skyrimo kriterijai nustatomi 20 straipsnyje nurodytose darbo programose ir kvietimuose teikti pasiūlymus, kiek taikytina, atsižvelgiant tik į šiuos elementus:

a)

ekonominį poveikį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, įskaitant poveikį klimatui (projekto gyvenimo ciklo naudą ir sąnaudas), analizės patikimumą, išsamumą ir skaidrumą;

b)

inovacijų ir skaitmeninimo, saugos, sąveikumo ir prieinamumo aspektus, be kita ko, riboto judumo asmenų atžvilgiu;

c)

tarpvalstybinį aspektą, tinklo vientisumą ir teritorinį prieinamumą, be kita ko, Europos salų ir atokiausių regionų atveju;

d)

Sąjungos pridėtinę vertę;

e)

transporto, energetikos ir skaitmeninio sektorių sinergiją;

f)

veiksmo parengtumo lygį atsižvelgiant į projekto plėtrą;

g)

įgyvendintam projektui siūlomos priežiūros strategijos patikimumą;

h)

siūlomo įgyvendinimo plano patikimumą;

i)

Sąjungos finansinės paramos skatinamąjį poveikį investicijoms;

j)

poreikį įveikti finansines kliūtis, pavyzdžiui, sukeltas nepakankamo komercinio perspektyvumo, didelių pradinių išlaidų arba rinkos finansavimo trūkumo;

k)

dvejopo naudojimo potencialą karinio mobilumo kontekste;

l)

suderinamumą su Sąjungos ir nacionaliniais energetikos ir klimato planais, įskaitant principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“.

2.   Vertinant pasiūlymus pagal skyrimo kriterijus, kai aktualu, atsižvelgiama į atsparumą neigiamam klimato kaitos poveikiui, nustatytą atlikus pažeidžiamumo klimato poveikiui ir rizikos vertinimą, įskaitant atitinkamas prisitaikymo priemones.

3.   Vertinant pasiūlymus pagal skyrimo kriterijus, kai aktualu, kaip numatyta darbo programose, užtikrinama, kad pagal EITP remiami veiksmai, į kuriuos įtraukiamos PNT technologijos, būtų techniškai suderinami su programomis GALILEO ir EGNOS ir programa „Copernicus“.

4.   Kalbant apie veiksmus, susijusius su transporto sektoriumi, vertinant pasiūlymus pagal skyrimo kriterijus, kai taikytina, užtikrinama, kad siūlomi veiksmai būtų suderinami su koridorių darbo planais ir įgyvendinimo aktais pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsnį ir kad jais būtų atsižvelgiama į atsakingo Europos koordinatoriaus patariamąją nuomonę, kaip numatyta to reglamento 45 straipsnio 8 dalyje. Vertinime taip pat turi būti atsižvelgta į tai, ar esama rizikos, kad įgyvendinant pagal EITP finansuojamus veiksmus būtų trikdomas krovinių ir keleivių judėjimas linijos atkarpoje, kuriai turi įtakos projektas, ir ar ši rizika buvo sumažinta.

5.   Kalbant apie veiksmus, susijusius su tarpvalstybiniais atsinaujinančiosios energijos srities projektais, skyrimo kriterijais atsižvelgiama į 7 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas.

6.   Kalbant apie veiksmus, susijusius su bendro intereso projektais skaitmeninio junglumo srityje, darbo programose ir kvietimuose teikti pasiūlymus nustatytais skyrimo kriterijais atsižvelgiama į 8 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus.

15 straipsnis

Bendro finansavimo normos

1.   Tyrimams skiriama Sąjungos finansinė parama neviršija 50 % visų tinkamų finansuoti išlaidų. Tyrimams, kurie finansuojami iš Sanglaudos fondo perkeltomis sumomis, didžiausios bendro finansavimo normos atitinka Sanglaudos fondui taikytinas bendro finansavimo normas, kaip nurodyta 2 dalies c punkte.

2.   Vykdant darbus transporto sektoriuje taikomos šios didžiausios bendro finansavimo normos:

a)

vykdant darbus, susijusius su 3 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje nurodytais konkrečiais tikslais, Sąjungos finansinės paramos suma neviršija 30 % visų tinkamų finansuoti išlaidų; tačiau bendro finansavimo normos gali būti padidintos iki ne daugiau kaip 50 %, jei parama skiriama veiksmams:

i)

kurie yra susiję su tarpvalstybinėmis jungtimis šios dalies e punkte nurodytomis sąlygomis;

ii)

kuriais remiamos kitos telematikos priemonių sistemos;

iii)

kuriais remiami vidaus vandenų keliai arba geležinkelio sąveikumas;

iv)

kuriais remiamos naujos technologijos ir inovacijos;

v)

kuriais remiami infrastruktūros patobulinimai saugos tikslais ir

vi)

kuriais transporto infrastruktūra pritaikoma Sąjungos išorės sienų patikrinimų tikslais laikantis atitinkamos Sąjungos teisės;

b)

vykdant darbus, susijusius su 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodytais konkrečiais tikslais, Sąjungos finansinės paramos suma neviršija 50 % visų tinkamų finansuoti išlaidų; tačiau bendro finansavimo normos gali būti padidintos iki ne daugiau kaip 85 %, jeigu būtini ištekliai yra perkeliami EITP pagal 4 straipsnio 13 dalį;

c)

kiek tai susiję su sumomis, perkeltomis iš Sanglaudos fondo, didžiausios bendro finansavimo normos negali viršyti 85 % visų tinkamų finansuoti išlaidų;

d)

kiek tai susiję su sumomis iš išlaidų pakategorės „Europos strateginės investicijos“1 559 800 000 EUR sumos, kaip nurodyta priedo II dalies pirmos pastraipos pirmoje įtraukoje, užbaigiant trūkstamas pagrindines tarpvalstybines geležinkelio jungtis tarp valstybių narių, kurios atitinka finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, didžiausios bendro finansavimo normos negali viršyti 85 % visų tinkamų finansuoti išlaidų;

e)

kalbant apie su tarpvalstybinėmis jungtimis susijusius veiksmus, padidintos didžiausios bendro finansavimo normos, numatytos šios dalies a, c ir d punktuose, gali būti taikomos tik veiksmams, kuriems būdingas didelio masto integravimas planuojant ir įgyvendinant veiksmą 14 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto skyrimo kriterijaus tikslais, pavyzdžiui, įsteigiant vieną projekto įmonę, bendrą valdymo struktūrą, sukuriant dvišalę teisinę sistemą arba priimant įgyvendinimo aktą pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsnį; be to, pasitelkiant integruotas valdymo struktūras, įskaitant bendrąsias įmones, įgyvendinamiems projektams taikoma bendro finansavimo norma, remiantis 11 straipsnio 2 dalies a punktu, gali būti padidinta 5 %.

3.   Vykdant darbus energetikos sektoriuje taikomos šios didžiausios bendro finansavimo normos:

a)

vykdant darbus, susijusius su 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytais konkrečiais tikslais, Sąjungos finansinės paramos suma neviršija 50 % visų tinkamų finansuoti išlaidų;

b)

bendro finansavimo normos gali būti padidintos iki ne daugiau kaip 75 % visų tinkamų finansuoti išlaidų veiksmams, kuriais padedama plėtoti bendro intereso projektus, kuriais, remiantis Reglamento (ES) Nr. 347/2013 14 straipsnio 2 dalyje nurodytais įrodymais, regiono arba Sąjungos lygmeniu užtikrinamas didelis energijos tiekimo saugumas, didinamas Sąjungos solidarumas arba siūlomi itin inovaciniai sprendimai.

4.   Vykdant darbus skaitmeniniame sektoriuje taikomos šios didžiausios bendro finansavimo normos: vykdant darbus, susijusius su 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytais konkrečiais tikslais, Sąjungos finansinės paramos suma neviršija 30 % visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Bendro finansavimo normas galima padidinti:

a)

iki 50 % – veiksmams, kuriems būdingas svarbus tarpvalstybinis aspektas, kaip antai nepertraukiama aprėptis 5G sistemomis pagrindiniuose transporto keliuose arba magistralinių tinklų diegimas tarp valstybių narių ir tarp Sąjungos ir trečiųjų valstybių ir

b)

iki 75 % – veiksmams, kuriais įgyvendinamas socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų gigabitinis junglumas.

Nedarant poveikio bendro finansavimo principui, vietos belaidžio ryšio teikimo vietos bendruomenėse veiksmai, kai jie įgyvendinami pasitelkiant nedidelės vertės dotacijas, gali būti finansuojami teikiant Sąjungos finansinę paramą, siekiančią iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

5.   Didžiausia bendro finansavimo norma, taikytina 10 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, atitinka didžiausią maksimalią bendro finansavimo normą, taikytiną atitinkamiems sektoriams. Be to, tiems veiksmams taikoma bendro finansavimo norma gali būti padidinta 10 %.

6.   Kiekviename sektoriuje – transporto, energetikos ir skaitmeniniame – darbams, atliekamiems atokiausiuose regionuose, taikoma speciali didžiausia 70 % bendro finansavimo norma.

16 straipsnis

Tinkamos finansuoti išlaidos

Be Finansinio reglamento 186 straipsnyje nustatytų kriterijų, taikomi šie išlaidų tinkamumo finansuoti kriterijai:

a)

tinkamos finansuoti yra tik valstybėse narėse patirtos išlaidos, išskyrus atvejus, kai bendro intereso projektas arba tarpvalstybiniai atsinaujinančiosios energijos srities projektai apima vienos ar daugiau trečiųjų valstybių teritorijas, kaip nurodyta šio reglamento 5 straipsnyje arba 11 straipsnio 4 dalyje, arba tarptautinius vandenis, ir jeigu veiksmas yra būtinas atitinkamo projekto tikslams pasiekti;

b)

tinkamos finansuoti yra visos su įranga, įrenginiais ir infrastruktūra susijusios išlaidos, kurias paramos gavėjas laiko kapitalo išlaidomis;

c)

su žemės pirkimu susijusios išlaidos nėra tinkamos finansuoti išlaidos, išskyrus lėšas, transporto sektoriuje perkeltas iš Sanglaudos fondo pagal Reglamento (ES) 2021/1060 64 straipsnį;

d)

į tinkamas finansuoti išlaidas pridėtinės vertės mokestis neįtraukiamas.

17 straipsnis

Dotacijų derinimas su kitais finansavimo šaltiniais

1.   Dotacijos gali būti naudojamos derinant jas su Europos investicijų banko arba nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar kitų plėtros ir viešųjų finansų įstaigų, taip pat privačiojo sektoriaus finansų įstaigų ir privačiojo sektoriaus investuotojų, be kita ko, pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, skiriamu finansavimu.

2.   1 dalyje nurodytų dotacijų naudojimas gali būti įgyvendinamas skelbiant specialius kvietimus teikti pasiūlymus.

18 straipsnis

Dotacijų sumažinimas arba nutraukimas

1.   Be Finansinio reglamento 131 straipsnio 4 dalyje nurodytų priežasčių, dotacijos suma gali būti sumažinta, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, dėl šių priežasčių:

a)

tyrimų atveju – veiksmas nepradėtas per vienus metus nuo dotacijos susitarime nurodytos pradžios datos;

b)

darbų atveju – veiksmas nepradėtas per dvejus metus nuo dotacijos susitarime nurodytos pradžios datos;

c)

atlikus veiksmo įgyvendinimo pažangos peržiūrą nustatyta, kad veiksmo įgyvendinimas taip labai vėluoja, kad nėra tikėtina, jog bus pasiekti veiksmo tikslai.

2.   Dėl 1 dalyje nurodytų priežasčių dotacijos susitarimas gali būti iš dalies pakeistas arba nutrauktas.

3.   Prieš priimant bet kokį sprendimą dėl dotacijos sumažinimo arba nutraukimo, atvejis turi būti nuodugniai ištiriamas, o atitinkamiems paramos gavėjams turi būti suteikiama galimybė per pagrįstą laiką pateikti savo pastabas.

4.   Turimi įsipareigojimų asignavimai, gauti taikant šio straipsnio 1 arba 2 dalį, paskirstomi kitoms pagal atitinkamą 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą finansinį paketą siūlomoms darbo programoms.

19 straipsnis

Kaupiamasis ir alternatyvusis finansavimas

1.   Veiksmui, kuriam buvo gautas EITP įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, įskaitant pasidalijamojo valdymo principu valdomas fondų lėšas, jei tais įnašais nėra dengiamos tos pačios išlaidos. Atitinkamam veiksmui skirtam įnašui taikomos atitinkamos Sąjungos programos taisyklės. Kaupiamasis finansavimas negali viršyti veiksmo visų tinkamų finansuoti išlaidų. Pagal skirtingas Sąjungos programas skiriama parama gali būti apskaičiuota proporcingai pagal dokumentus, kuriais nustatomos paramos sąlygos.

2.   Pažangumo ženklas suteikiamas veiksmams, kurie atitinka visas šias sąlygas:

a)

jie buvo įvertinti paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus pagal EITP;

b)

jie atitinka minimaliuosius to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus;

c)

jie negali būti finansuojami pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus dėl biudžeto apribojimų.

Veiksmai, kuriems remiantis pirma pastraipa buvo suteiktas Pažangumo ženklas, gali nereikalaujant papildomo vertinimo gauti paramą iš ERPF pagal Reglamento (ES) 2021/1060 67 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką arba iš Sanglaudos fondo, jeigu tokie veiksmai atitinka atitinkamo fondo tikslus ir taisykles.

IV SKYRIUS

PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA, VERTINIMAS IR KONTROLĖ

20 straipsnis

Darbo programos

1.   EITP įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas darbo programas.

2.   Siekiant užtikrinti skaidrumą bei nuspėjamumą ir pagerinti projektų kokybę, ne vėliau kaip 2021 m. spalio 15 d. Komisija priima pirmąsias daugiametes darbo programas. Šiose pirmosiose daugiametėse darbo programose turi būti nurodytas kvietimų teikti pasiūlymus dėl pirmųjų trejų EITP metų tvarkaraštis, jų temos ir preliminarus biudžetas, taip pat perspektyvinis viso programavimo laikotarpio planas.

3.   Komisija darbo programas priima įgyvendinimo aktais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.   Priimdama darbo programas energetikos sektoriuje Komisija ypatingą dėmesį skiria bendro intereso projektams ir susijusiems veiksmams, kuriais siekiama užtikrinti tolesnę energijos vidaus rinkos integraciją, nutraukti energetinę izoliaciją ir pašalinti kliūtis elektros energijos tinklų jungtims, ypač daug dėmesio skiriant projektams, kuriais padedama pasiekti bent 10 % jungčių tikslą ne vėliau kaip 2020 m., o ne vėliau kaip 2030 m. – 15 % jungčių tikslą, ir projektams, kuriais padedama sinchronizuoti elektros energijos sistemas su Sąjungos tinklais.

5.   Vadovaujantis Finansinio reglamento 200 straipsnio 2 dalimi, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, kai tikslinga, gali atrankos procesą padalyti į du etapus:

a)

pasiūlymų teikėjai pateikia supaprastintą dokumentų rinkinį, apimantį santykinai glaustą informaciją, kad pagal ribotą kriterijų skaičių būtų galima iš anksto atrinkti projektus;

b)

pirmajame etape atrinkti pasiūlymų teikėjai po pirmojo etapo pabaigos pateikia išsamų dokumentų rinkinį.

21 straipsnis

Sąjungos finansinės paramos teikimas

1.   Kiekvieną kartą paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus remiantis 20 straipsnyje nurodytomis darbo programomis, Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma finansinės paramos, teiktinos atrinktiems projektams arba jų dalims, suma ir patikslinamos jų įgyvendinimo sąlygos ir metodai. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Įgyvendinant dotacijų susitarimus, Komisija informuoja paramos gavėjus ir atitinkamas valstybes nares apie dotacijos sumų ir išmokėtų galutinių sumų pakeitimus.

3.   Paramos gavėjai pateikia ataskaitas, kaip nustatyta atitinkamuose dotacijų susitarimuose, be išankstinio valstybių narių patvirtinimo. Komisija suteikia valstybėms narėms galimybę susipažinti su ataskaitomis dėl jų teritorijose vykdomų veiksmų.

22 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.   Rodikliai, skirti EITP veiklos pažangos siekiant 3 straipsnyje nustatytų bendrųjų ir konkrečių tikslų, ataskaitai pateikti, išdėstyti priedo I dalyje.

2.   Siekiant užtikrinti veiksmingą EITP veiklos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant jos tikslų, įvertinimą, Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama priedo I dalis kiek tai susiję su rodikliais, kai tai laikoma reikalinga, taip pat siekiant šį reglamentą papildyti nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

3.   Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad EITP veiklos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų tinkami nuodugniai padarytos pažangos, be kita ko, veiksmų klimato srityje stebėjimo tikslais, analizei atlikti ir kad jie būtų renkami ekonomiškai, efektyviai ir laiku. Tuo tikslu Sąjungos lėšų gavėjams ir, kai tinkama, valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

4.   Komisija pagerina specialią interneto svetainę, joje tikruoju laiku paskelbdama planą su įgyvendinamais projektais, ir kitą aktualią informaciją, įskaitant projekto poveikio vertinimus ir vertę, paramos gavėją, įgyvendinantį subjektą ir projekto esamą padėtį. Komisija kas dvejus metus taip pat pateikia pažangos ataskaitas. Tose pažangos ataskaitose pateikiama informacija apie EITP įgyvendinimą pagal 3 straipsnyje išdėstytus jos bendruosius ir konkrečius tikslus, paaiškinant, ar skirtinguose sektoriuose veikla neatsilieka, ar bendras biudžetinis įsipareigojimas atitinka visą skirtą sumą, ar vykdomi projektai yra pakankamai išsamūs ir ar vis dar įmanoma ir naudinga juos įgyvendinti.

23 straipsnis

Vertinimas

1.   Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

2.   Tarpinis EITP vertinimas atliekamas, kai turima pakankamai informacijos apie EITP įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo EITP įgyvendinimo pradžios.

3.   Baigiant įgyvendinti EITP, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį EITP vertinimą.

4.   Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

24 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda EITP koordinavimo komitetas, kurio posėdžiai gali būti įvairių sudėčių, atsižvelgiant į atitinkamą temą. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

25 straipsnis

Deleguotieji aktai

1.   Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas:

a)

nustatant stebėjimo ir vertinimo sistemą, grindžiamą priedo I dalyje nustatytais rodikliais;

b)

išdėstant taisykles dėl tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų nustatymo, kuriomis papildomos priedo IV dalyje nustatytos taisyklės, taip pat sudarant ir atnaujinant atrinktų tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų sąrašą.

2.   Laikantis SESV 172 straipsnio antros pastraipos, Komisijai pagal šio reglamento 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais:

a)

iš dalies keičiama priedo III dalis dėl nustatomų transporto pagrindinio tinklo koridorių apibrėžimo ir dėl iš anksto nustatytų visuotinio tinklo atkarpų;

b)

iš dalies keičiama priedo V dalis dėl bendro intereso skaitmeninio ryšio projektų nustatymo.

26 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   22 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.

3.   Europos Parlamentas ar Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 7 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 2 dalį ir 25 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jei per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

27 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.   Sąjungos lėšų gavėjai nurodo tų lėšų kilmę ir užtikrina Sąjungos finansavimo matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus), teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

2.   Komisija vykdo informavimo ir komunikacijos veiksmus, susijusius su EITP, remiantis EITP vykdytais veiksmais bei gautais rezultatais. EITP skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinio informavimo apie Sąjungos politinius prioritetus, tiek kiek tie prioritetai susiję su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.

3.   Skaidrumas ir viešos konsultacijos užtikrinami pagal taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę.

28 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Jei EITP veikloje pagal tarptautinį susitarimą priimto sprendimo arba kitos teisinės priemonės pagrindu dalyvauja trečioji valstybė, ji suteikia būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, kaip numatyta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013.

V SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

29 straipsnis

Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014 panaikinami.

2.   Nedarant poveikio 1 daliai, šiuo reglamentu nedaroma poveikio pagal Reglamentą (ES) Nr. 1316/2013 pradėtų veiksmų tęsimui ar jų pakeitimui, ir tas reglamentas toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

3.   EITP finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos siekiant užtikrinti perėjimą nuo priemonių, nustatytų Reglamentu (ES) Nr. 1316/2013, prie EITP.

4.   Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į Sąjungos biudžetą po 2027 m., siekiant padengti 4 straipsnio 5 dalyje numatytas išlaidas, kad remiantis šiuo reglamentu būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus

30 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2021 m. liepos 7 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. LOGAR


(1)  OL C 440, 2018 12 6, p. 191.

(2)  OL C 461, 2018 12 21, p. 173.

(3)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pozicija (OL C 158, 2021 4 30, p. 884) ir 2021 m. birželio 14 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (OL C 276, 2021 7 9, p. 1). 2021 m. liepos 6 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4)  OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

(5)  2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės finansinės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159).

(6)  2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1).

(7)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).

(8)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(9)  2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).

(10)  2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo (OL L 319, 2008 11 29, p. 59).

(11)  2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1058 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo (OL L 231, 2021 6 30, p. 60).

(12)  2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (OL L 115, 2013 4 25, p. 39).

(13)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

(14)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

(15)  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 283/2014 dėl gairių dėl transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1336/97/EB (OL L 86, 2014 3 21, p. 14).

(16)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (OL L 321, 2018 12 17, p. 36).

(17)  2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/694, kuriuo nustatoma Skaitmeninės Europos programa ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2015/2240 (OL L 166, 2021 5 11, p. 1).

(18)  2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1).

(19)  OL L 433I, 2020 12 22, p. 28.

(20)  OL L 1, 1994 1 3, p. 3.

(21)  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(22)  1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(23)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(24)  2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(25)  2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(26)  2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).

(27)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).

(28)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(29)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(30)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL L 348, 2013 12 20, p. 129).

(31)  2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (OL L 276, 2010 10 20, p. 22).

(32)  2021–2027 m. laikotarpiui EITP finansinis paketas palyginamosiomis 2018 m. kainomis yra 29 896 000 000 EUR ir paskirstomas taip: a) transportui: 22 884 000 000 EUR, iš jų i) 11 384 000 000 EUR iš 2021–2027 m. DFP 1 išlaidų kategorijos 2 išlaidų pakategorės „Europos strateginės investicijos“; ii) 10 000 000 000 EUR perkeliama iš Sanglaudos fondo; iii) 1 500 000 000 EUR iš 5 išlaidų kategorijos 13 išlaidų pakategorės „Gynyba“; b) energetikai: 5 180 000 000 EUR; c) skaitmeniniams klausimams: 1 832 000 000 EUR.

(33)  2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/523, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017 (OL L 107, 2021 3 26, p. 30).


PRIEDAS

I DALIS

RODIKLIAI

Siekiant sumažinti administracinę naštą ir išlaidas, EITP bus atidžiai stebima remiantis rodikliais, kuriais siekiama nustatyti, kiek buvo įgyvendinti bendrieji ir konkretūs EITP tikslai. Todėl bus renkami duomenys, susiję su šiais pagrindiniais rodikliais:

Sektoriai

Konkretūs tikslai

Pagrindiniai rodikliai

Transportas

Veiksmingi, tarpusavyje susieti ir daugiarūšiai pažangaus, sąveikaus, tvaraus, įtraukaus, prieinamo, saugaus ir patikimo judumo tinklai ir infrastruktūra

Tarpvalstybinių jungčių ir trūkstamų jungčių, kurioms teikiama EITP parama (be kita ko, veiksmai, susiję su TEN-T pagrindinio ir visuotinio tinklo miestų transporto mazgais, regioninėmis tarpvalstybinių geležinkelių jungtimis, daugiarūšės logistikos platformomis, jūrų uostais, vidaus vandenų uostais, jungtims su oro uostais bei kelių ir geležinkelių terminalais), skaičius

EITP remiamų veiksmų, padedančių skaitmeninti transporto sektorių, visų pirma įdiegiant ERTMS, UIP, ITS, VTMIS/e. jūrų laivybos paslaugas ir SESAR, skaičius

Alternatyviųjų degalų tiekimo punktų, pastatytų ar atnaujintų remiant EITP, skaičius

EITP remiamų veiksmų, padedančių didinti transporto saugumą, skaičius

EITP remiamų veiksmų, padedančių didinti transporto prieinamumą riboto judumo asmenims, skaičius

EITP remiamų veiksmų, padedančių mažinti krovininio geležinkelių transporto keliamą triukšmą, skaičius

Dvejopo naudojimo transporto infrastruktūros pritaikymas

Transporto infrastruktūros komponentų, pritaikytų atsižvelgiant į dvejopo naudojimo reikalavimus, skaičius

Energetika

Indėlis į rinkų sąveikumą ir integraciją

EITP remiamų veiksmų, kuriais prisidedama prie projektų, sujungiančių valstybių narių tinklus ir panaikinančių vidaus apribojimus, skaičius

Tiekimo saugumas

EITP remiamų veiksmų, kuriais prisidedama prie projektų, užtikrinančių atsparų dujų tinklą, skaičius

EITP remiamų veiksmų, padedančių kurti pažangius tinklus ir juos skaitmeninti bei padidinti energijos kaupimo galimybes, skaičius

Darnus vystymasis mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro

EITP remiamų veiksmų, kuriais prisidedama prie projektų, sudarančių sąlygas energijos sistemose naudoti kuo daugiau atsinaujinančiosios energijos, skaičius

EITP remiamų veiksmų, kuriais prisidedama prie tarpvalstybinio bendradarbiavimo atsinaujinančiosios energijos srityje, skaičius

Skaitmeninis sektorius

Indėlis visoje Sąjungoje diegiant skaitmeninio ryšio infrastruktūrą

Naujos jungtys su itin didelio pralaidumo tinklais, skirtais socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams, bei itin aukštos kokybės ryšio jungtys, skirtos vietos bendruomenėms

EITP remiamų veiksmų, užtikrinančių 5G aprėptį išilgai pagrindinių transporto kelių, skaičius

EITP remiamų veiksmų, užtikrinančių naujas jungtis su itin didelio pralaidumo tinklais, skaičius

EITP remiamų veiksmų, padedančių skaitmeninti energetikos ir transporto sektorius, skaičius

II DALIS

PRELIMINARŪS PROCENTINIAI DYDŽIAI, NUMATYTI TRANSPORTO SEKTORIUI

Biudžeto ištekliai, nurodyti 4 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje, paskirstomi taip:

60 % – 9 straipsnio 2 dalies a punkte išvardytiems veiksmams: „veiksmai, susiję su veiksmingais, sujungtais, sąveikiais ir daugiarūšiais tinklais“, o iš jų 1 559 800 000 EUR (1) turi būti prioriteto ir konkurso tvarka skiriama trūkstamoms pagrindinėms tarpvalstybinėms geležinkelio jungtims tarp valstybių narių, atitinkančių finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, užbaigti;

40 % – 9 straipsnio 2 dalies b punkte išvardytiems veiksmams: „su pažangiu, sąveikiu, tvariu, daugiarūšiu, įtraukiu, prieinamu, saugiu ir patikimu susisiekimu susiję veiksmai“.

Biudžeto ištekliai, nurodyti 4 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje, paskirstomi taip:

85 % – 9 straipsnio 2 dalies a punkte išvardytiems veiksmams: „veiksmai, susiję su veiksmingais, sujungtais, sąveikiais ir daugiarūšiais tinklais“;

15 % – 9 straipsnio 2 dalies b punkte išvardytiems veiksmams: „su pažangiu, sąveikiu, tvariu, daugiarūšiu, įtraukiu, prieinamu, saugiu ir patikimu susisiekimu susiję veiksmai“.

Įgyvendinant 9 straipsnio 2 dalies a punkte išvardytus veiksmus, 85 % biudžeto išteklių turėtų būti skirta veiksmams, vykdomiems pagrindiniame tinkle, ir 15 % – veiksmams visuotiniame tinkle.

III DALIS

TRANSPORTO PAGRINDINIO TINKLO KORIDORIAI IR VISUOTINIO TINKLO TARPVALSTYBINĖS JUNGTYS

1.

Pagrindinio tinklo koridoriai ir preliminarus iš anksto nustatytų tarpvalstybinių jungčių ir trūkstamų jungčių sąrašas

Pagrindinio tinklo koridorius „Atlanto vandenynas“

Išdėstymas

Gijón – León – Valladolid

A Coruña – Vigo – Orense – León

Zaragoza – Pamplona/Logroño – Bilbao

Tenerife/Gran Canaria – Huelva/Sanlúcar de Barrameda – Sevilla – Córdoba

Algeciras – Bobadilla – Madrid

Sines/Lisboa – Madrid – Valladolid

Lisboa – Aveiro – Leixões/Porto – Duero upė

Sionainn Faing arba Shannon Foynes/Baile Átha Cliath arba Dublin/Corcaigh arba Cork – Le Havre – Rouen – Paris

Aveiro – Valladolid – Vitoria-Gasteiz – Bergara – Bilbao/Bordeaux –Toulouse/Tours –Paris – Metz – Mannheim/Strasbourg

Sionainn Faing arba Shannon Foynes/Baile Átha Cliath arba Dublin/Corcaigh arba Cork – Saint Nazaire – Nantes –Tours – Dijon

Tarpvalstybinės jungtys

Évora – Mérida

Geležinkelis

Vitoria-Gasteiz – San Sebastián – Bayonne – Bordeaux

Aveiro – Salamanca

Duero upė (Via Navegável do Douro)

Vidaus vandenų keliai

Trūkstamos jungtys

Linijos Iberijos pusiasalyje, nesuderinamos su UIC vėže

Geležinkelis

Pagrindinio tinklo koridorius „Baltijos jūra – Adrijos jūra“

Išdėstymas

Gdynia – Gdańsk – Katowice/Sławków

Gdańsk – Warszawa – Katowice/Kraków

Katowice – Ostrava – Brno – Wien

Szczecin/Świnoujście – Poznań – Wrocław – Ostrava

Katowice – Bielsko-Biała – Žilina – Bratislava – Wien

Wien – Graz – Villach – Udine – Trieste

Udine – Venezia – Padova – Bologna – Ravenna – Ancona

Graz – Maribor – Ljubljana – Koper/Trieste

Tarpvalstybinės

jungtys

Katowice/Opole – Ostrava – Brno

Katowice – Žilina

Bratislava – Wien

Graz – Maribor

Venezia – Trieste – Divača – Ljubljana

Geležinkelis

Katowice – Žilina

Brno – Wien

Keliai

Trūkstamos jungtys

Gloggnitz – Mürzzuschlag: Zemeringo pagrindinis tunelis

Graz – Klagenfurt: Koralmo geležinkelio linija ir tunelis

Koper – Divača

Geležinkelis

Pagrindinio tinklo koridorius „Viduržemio jūra“

Išdėstymas

Algeciras – Bobadilla – Madrid – Zaragoza – Tarragona

Madrid – Valencia – Sagunto – Teruel – Zaragoza

Sevilla – Bobadilla – Murcia

Cartagena – Murcia – Valencia – Tarragona/Palma de Mallorca – Barcelona

Tarragona – Barcelona – Perpignan – Narbonne – Toulouse/Marseille – Genova/Lyon – La Spezia/Torino – Novara – Milano – Bologna/Verona – Padova – Venezia – Ravenna/Trieste/Koper – Ljubljana – Budapest

Ljubljana/Rijeka – Zagreb – Budapest – UA siena

Tarpvalstybinės jungtys

Barcelona – Perpignan

Geležinkelis

Lyon – Torino: pagrindinis tunelis ir privažiuojamieji keliai

Nice – Ventimiglia

Venezia – Trieste – Divača – Ljubljana

Ljubljana – Zagreb

Zagreb – Budapest

Budapest – Miskolc – UA siena

Lendava – Letenye

Keliai

Vásárosnamény – UA siena

Trūkstamos jungtys

Almería – Murcia

Geležinkelis

Linijos Iberijos pusiasalyje, nesuderinamos su UIC vėže

Perpignan – Montpellier

Koper – Divača

Rijeka – Zagreb

Milano – Cremona – Mantova – Porto Levante/Venezia – Ravenna/Trieste

Vidaus vandenų keliai

Pagrindinio tinklo koridorius „Šiaurės jūra – Baltijos jūra“

Išdėstymas

Luleå – Helsinki – Tallinn – Rīga

Ventspils – Rīga

Rīga – Kaunas

Klaipėda – Kaunas – Vilnius

Kaunas – Warszawa

BY siena – Warszawa – Łódź/Poznań – Frankfurt (Oder) – Berlin – Hamburg – Kiel

Łódź – Katowice/Wrocław

UA siena – Rzeszów – Katowice – Wrocław – Falkenberg – Magdeburg

Szczecin/Świnoujście – Berlin – Magdeburg – Braunschweig – Hannover

Hannover – Bremen – Bremerhaven/Wilhelmshaven

Hannover – Osnabrück – Hengelo – Almelo – Deventer – Utrecht

Utrecht – Amsterdam

Utrecht – Rotterdam – Antwerpen

Hannover/Osnabrück – Köln – Antwerpen

Tarpvalstybinės jungtys

Tallinn – Rīga – Kaunas – Warszawa: „Rail Baltic“ nauja linija, visiškai suderinama su UIC vėže

Geležinkelis

Świnoujście/Szczecin – Berlin

Geležinkelis ir vidaus vandenų keliai

Koridorius „Via Baltica“ (EE – LV – LT – PL)

Keliai

Trūkstamos jungtys

Kaunas – Vilnius: dalis „Rail Baltic“ naujos linijos, visiškai suderinamos su UIC vėže

Geležinkelis

Warszawa/Idzikowice – Poznań/Wrocław, įskaitant jungtis su planuojamu pagrindiniu transporto mazgu

Nord-Ostsee-Kanal

Vidaus vandenų keliai

Berlin – Magdeburg – Hannover; Vidurio Vokietijos kanalas; Vakarų Vokietijos kanalai

Reinas, Valis

Šiaurės jūros kanalas, Eiselis, Tventės kanalas

Pagrindinio tinklo koridorius „Šiaurės jūra – Viduržemio jūra“

Išdėstymas

UK siena – Baile Átha Cliath arba Dublin – Sionainn Faing arba Shannon Foynes/Corcaigh arba Cork

Sionainn Faing arba Shannon Foynes/Baile Átha Cliath arba Dublin/Corcaigh arba Cork – Le Havre/Calais/Dunkerque/Zeebrugge/Terneuzen/Gent/Antwerpen/Rotterdam/Amsterdam

UK siena – Lille – Brussel arba Bruxelles

Amsterdam – Rotterdam – Antwerpen – Brussel arba Bruxelles – Luxembourg

Luxembourg – Metz – Dijon – Mâcon – Lyon – Marseille

Luxembourg – Metz – Strasbourg – Basel

Antwerpen/Zeebrugge – Gent – Calais/Dunkerque/Lille – Paris – Rouen – Le Havre

Tarpvalstybinės jungtys

Brussel arba Bruxelles – Luxembourg – Strasbourg

Geležinkelis

Terneuzen – Gent

Vidaus vandenų keliai

Sena – Šeldės tinklas ir susiję Senos, Šeldės ir Maso upių baseinai

Reino – Šeldės koridorius

Trūkstamos jungtys

Alberto kanalas ir Bocholto-Herentalso kanalas

Vidaus vandenų keliai

Pagrindinio tinklo koridorius „Rytai/Rytinė Viduržemio jūros regiono dalis“

Išdėstymas

Hamburg – Berlin

Rostock – Berlin – Dresden

Bremerhaven/Wilhelmshaven – Magdeburg – Dresden

Dresden – Ústí nad Labem – Mělník/Praha – Lysá nad Labem/Poříčany – Kolín

Kolín – Pardubice – Brno – Wien/Bratislava – Budapest – Arad – Timişoara – Craiova – Calafat – Vidin – Sofia

Sofia – RS siena/MK siena

Sofia – Plovdiv – Burgas/TR siena

TR siena – Alexandroupoli – Kavala – Thessaloniki – Ioannina – Kakavia/Igoumenitsa

MK siena – Thessaloniki

Sofia – Thessaloniki – Athina – Piraeus/Ikonio – Irakleio – Lemesos (Vasiliko) – Lefkosia/Larnaka

Athina – Patras/Igoumenitsa

Tarpvalstybinės jungtys

Dresden – Praha/Kolín

Geležinkelis

Wien/Bratislava – Budapest

Békéscsaba – Arad – Timişoara

Craiova – Calafat – Vidin – Sofia – Thessaloniki

Sofia – RS siena/MK siena

TR siena – Alexandroupoli

MK siena – Thessaloniki

Ioannina – Kakavia (AL siena)

Keliai

Drobeta Turnu Severin/Craiova – Vidin – Montana

Sofia – RS siena

Hamburg – Dresden – Praha – Pardubice

Vidaus vandenų keliai

Trūkstamos jungtys

Igoumenitsa – Ioannina

Praha – Brno

Thessaloniki – Kavala – Alexandroupoli

Timişoara – Craiova

Geležinkelis

Pagrindinio tinklo koridorius „Reinas – Alpių regionas“

Išdėstymas

Genova – Milano – Lugano – Basel

Genova – Novara – Brig – Bern – Basel – Karlsruhe – Mannheim – Mainz – Koblenz – Köln

Köln – Düsseldorf – Duisburg – Nijmegen/Arnhem – Utrecht – Amsterdam

Nijmegen – Rotterdam – Vlissingen

Köln – Liège – Brussel arba Bruxelles – Gent

Liège – Antwerpen – Gent – Zeebrugge

Tarpvalstybinės

jungtys

Zevenaar – Emmerich – Oberhausen

Geležinkelis

Karlsruhe – Basel

Milano/Novara – CH siena

Basel – Antwerpen/Rotterdam – Amsterdam

Vidaus vandenų keliai

Trūkstamos jungtys

Genova – Tortona/Novi Ligure

Geležinkelis

 

Zeebrugge – Gent

Pagrindinio tinklo koridorius „Reinas – Dunojus“

Išdėstymas

Strasbourg – Stuttgart – München – Wels/Linz

Strasbourg – Mannheim – Frankfurt am Main – Würzburg – Nürnberg – Regensburg – Passau – Wels/Linz

München/Nürnberg – Praha – Ostrava/Přerov – Žilina – Košice – UA siena

Wels/Linz – Wien – Bratislava – Budapest – Vukovar

Wien/Bratislava – Budapest – Arad – Moravita/Brașov/Craiova – București – Giurgiu/Constanta – Sulina

Tarpvalstybinės jungtys

München – Praha

Geležinkelis

Nürnberg – Plzeň

München – Mühldorf – Freilassing – Salzburg

Strasbourg – Kehl Appenweier

Hranice – Žilina

Košice – UA siena

 

Wien – Bratislava/Budapest

Bratislava – Budapest

Békéscsaba – Arad – Timişoara –RS siena

București – Giurgiu – Rousse

Dunojaus (Kehlheim – Constanța/Midia/Sulina) ir susiję Vaho, Savos ir Tisos upių baseinai

Vidaus vandenų keliai

Zlín – Žilina

Keliai

Timişoara – RS siena

Trūkstamos jungtys

Stuttgart – Ulm

Geležinkelis

Salzburg – Linz

Craiova – București

Arad – Sighişoara – Brașov – Predeal

Pagrindinio tinklo koridorius „Skandinavija – Viduržemio jūra“

Išdėstymas

RU siena – Hamina/Kotka – Helsinki – Turku/Naantali – Stockholm – Örebro (Hallsberg)/Linköping – Malmö

Narvik/Oulu – Luleå – Umeå – Stockholm/Örebro (Hallsberg)

Oslo – Göteborg – Malmö – Trelleborg

Malmö – København – Fredericia – Aarhus – Aalborg – Hirtshals/Frederikshavn

København – Kolding/Lübeck – Hamburg – Hannover

Bremerhaven – Bremen – Hannover – Nürnberg

Rostock – Berlin – Halle/Leipzig – Erfurt – München

Nürnberg – München – Innsbruck – Verona – Bologna – Ancona/Firenze

Livorno/La Spezia – Firenze – Roma – Napoli – Bari – Taranto – Valletta/Marsaxlokk

Cagliari – Napoli – Gioia Tauro – Palermo/Augusta – Valletta/Marsaxlokk

Tarpvalstybinės jungtys

RU siena – Helsinki

Geležinkelis

København – Hamburg: Fėmarno juostos fiksuotos jungties privažiuojamieji keliai

München – Wörgl – Innsbruck – Fortezza – Bolzano – Trento – Verona: Brenerio pagrindinis tunelis ir jo privažiuojamieji keliai

Göteborg – Oslo

København – Hamburg: Fėmarno juostos fiksuota jungtis

Geležinkelis/keliai

2.

Preliminarus visuotinio tinklo iš anksto nustatytų tarpvalstybinių jungčių sąrašas

Tarpvalstybinės visuotinio tinklo atkarpos, nurodytos 9 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje, visų pirma yra šios atkarpos:

Baile Átha Cliath arba Dublin/Letterkenny – UK siena

Keliai

Pau – Huesca

Geležinkelis

Lyon – CH siena

Geležinkelis

Athus – Mont-Saint-Martin

Geležinkelis

Breda – Venlo – Viersen – Duisburg

Geležinkelis

Antwerpen – Duisburg

Geležinkelis

Mons – Valenciennes

Geležinkelis

Gent – Terneuzen

Geležinkelis

Heerlen – Aachen

Geležinkelis

Groningen – Bremen

Geležinkelis

Stuttgart – CH siena

Geležinkelis

Gallarate/Sesto Calende – CH siena

Geležinkelis

Berlin – Rzepin/Horka – Wrocław

Geležinkelis

Praha – Linz

Geležinkelis

Villach – Ljubljana

Geležinkelis

Pivka – Rijeka

Geležinkelis

Plzeň – České Budějovice – Wien

Geležinkelis

Wien – Győr

Geležinkelis

Graz – Celldömölk – Győr

Geležinkelis

Neumarkt – Kallham – Mühldorf

Geležinkelis

„Amber“ koridorius (PL – SK – HU)

Geležinkelis

„Via Carpathia“ koridorius (BY ir UA siena – PL – SK – HU – RO)

Keliai

Focșani – MD siena

Keliai

Budapest – Osijek – Svilaj (BA siena)

Keliai

Faro – Huelva

Geležinkelis

Porto – Vigo

Geležinkelis

Giurgiu – Varna

Geležinkelis

Svilengrad – Pithio

Geležinkelis

3.

Visuotinio tinklo komponentai valstybėse narėse, kurios neturi sausumos sienos su kita valstybe nare.

IV DALIS

TARPVALSTYBINIŲ ATSINAUJINANČIOSIOS ENERGIJOS SRITIES PROJEKTŲ ATRANKA

1.

Tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų tikslas

Tarpvalstybiniais atsinaujinančiosios energijos srities projektais skatinamas valstybių narių tarpvalstybinis bendradarbiavimas atsinaujinančiųjų energijos išteklių planavimo, plėtros ir ekonomiškai efektyvaus eksploatavimo klausimais, taip pat sudaromos palankesnės sąlygos jų integravimui pasitelkiant energijos kaupimo įrenginius ir siekiant prisidėti prie Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ilgalaikės strategijos įgyvendinimo.

2.

Bendrieji kriterijai

Kad atsinaujinančiosios energijos srities projektas būtų laikomas tarpvalstybiniu, jis turi atitikti visus šiuos bendruosius kriterijus:

a)

projektas turi būti įtrauktas į bendradarbiavimo susitarimą ar bet kokį kitą susitarimą, sudarytą tarp dviejų ar daugiau valstybių narių arba vienos ar daugiau valstybių narių su viena ar daugiau trečiųjų valstybių, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2018/2001 8, 9, 11 ir 13 straipsniuose;

b)

įvykdžius projektą turi būti sutaupyta lėšų diegiant atsinaujinančiuosius energijos išteklius arba būti teikiama nauda sistemos integracijai, energijos tiekimo saugumui arba inovacijoms (arba abu šie rezultatai), palyginti su panašiu projektu arba atsinaujinančiosios energijos projektu, įgyvendinamu tik vienos iš dalyvaujančių valstybių narių;

c)

įvertinus pagal šios dalies 3 punkte nurodytą sąnaudų ir naudos analizę ir taikant šio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas metodikas, potenciali bendra bendradarbiavimo nauda nusveria išlaidas, be kita ko, ilguoju laikotarpiu.

3.

Sąnaudų ir naudos analizė

a)

energijos gamybos išlaidos;

b)

sistemos integracijos išlaidos;

c)

paramos išlaidos;

d)

išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;

e)

energijos tiekimo saugumas;

f)

oro ir kita vietos tarša, pavyzdžiui, poveikis vietos gamtai ir aplinkai;

g)

inovacijos.

4.

Procedūra

a)

Projekto, kuris gali būti atrinktas kaip tarpvalstybinis atsinaujinančiosios energijos srities projektas pagal bendradarbiavimo susitarimą ar bet kokį kitą susitarimą, sudarytą tarp dviejų ar daugiau valstybių narių arba vienos ar daugiau valstybių narių su viena ar daugiau trečiųjų valstybių, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2018/2001 8, 9, 11 ir 13 straipsniuose, rengėjai, įskaitant valstybes nares, siekiantys, kad atsinaujinančiosios energijos srities projektui būtų suteiktas tarpvalstybinis statusas, pateikia Komisijai paraišką, kad tas projektas būtų atrinktas kaip tarpvalstybinis projektas atsinaujinančiosios energijos srityje. Paraiškoje pateikiama atitinkama informacija, kad Komisija, taikydama šio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas metodikas, galėtų įvertinti projektą pagal šios dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus kriterijus.

Komisija užtikrina, kad rengėjams būtų suteikta galimybė prašyti suteikti tarpvalstybinio atsinaujinančiosios energijos srities projekto statusą bent kartą per metus.

b)

Komisija įsteigia tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų grupę, kurią sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir vienas Komisijos atstovas, ir jai pirmininkauja. Grupė priima savo darbo tvarkos taisykles.

c)

Bent kartą per metus Komisija organizuoja tarpvalstybinių projektų atrankos procesą. Atlikus projektų vertinimą, Komisija šio punkto b papunktyje nurodytai grupei pateikia tinkamų finansuoti atsinaujinančiosios energijos srities projektų, kurie atitinka 7 straipsnyje ir šio punkto d papunktyje nustatytus kriterijus, sąrašą.

d)

b papunktyje nurodytai grupei pateikiama atitinkama informacija (nebent tai yra neskelbtina komercinė informacija) apie tinkamus finansuoti projektus, įtrauktus į Komisijos pateiktą sąrašą, pagal šiuos kriterijus:

i)

patvirtinimas, kad visi projektai atitinka tinkamumo finansuoti ir atrankos kriterijus;

ii)

informacija apie bendradarbiavimo mechanizmą, su kuriuo projektas yra susijęs, ir informacija apie tai, kokiu mastu projektą remia viena arba kelios valstybės narės;

iii)

projekto tikslo aprašymas, įskaitant apskaičiuotą pajėgumą (kW) ir, kai turima duomenų, pagamintinos atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį (kWh per metus), taip pat jo visas numatomas išlaidas ir nurodytas tinkamas finansuoti išlaidas (eurais);

iv)

informacija apie numatomą Sąjungos pridėtinę vertę, remiantis šios dalies 2 punkto b papunkčiu, ir apie numatomas sąnaudas ir naudą ir numatomą Sąjungos pridėtinę vertę, remiantis šios dalies 2 punkto c papunkčiu.

e)

Grupė į savo posėdžius gali kviesti atitinkamai tinkamų finansuoti projektų rengėjus, tinkamuose finansuoti projektuose dalyvaujančių trečiųjų valstybių atstovus ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus.

f)

Remdamasi vertinimo rezultatais, grupė susitaria dėl tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų sąrašo, kuris turi būti patvirtintas pagal g papunktį, projekto.

g)

Komisija galutinį atrinktų tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų sąrašą patvirtina priimdama deleguotąjį aktą, remdamasi f papunktyje nurodytu sąrašo projektu ir atsižvelgdama į i papunktį. Atrinktų tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų sąrašą Komisija taip pat paskelbia savo interneto svetainėje. Tas sąrašas peržiūrimas reikiamu mastu ir bent kas dvejus metus.

h)

Grupė vykdo į galutinį sąrašą įtrauktų projektų įgyvendinimo stebėseną ir pateikia rekomendacijas, kaip įveikti galimus vėlavimus juos įgyvendinant. Šiuo tikslu atrinktų projektų rengėjai teikia informaciją apie savo projektų įgyvendinimą.

i)

Vykdydama tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų atranką Komisija siekia užtikrinti, kad tokie projektai būtų atrenkami išlaikant geografiniu požiūriu tinkamą pusiausvyrą. Atrenkant projektus gali būti pasitelkiamos regioninės grupės.

j)

Projektas neatrenkamas kaip tarpvalstybinis atsinaujinančiosios energijos srities projektas arba, jei atrenkamas, toks jo statusas panaikinamas, jeigu informacija, kuri įvertinime buvo lemiamas veiksnys, yra neteisinga arba jeigu projektas neatitinka Sąjungos teisės.

V DALIS

BENDRO INTERESO SKAITMENINIO RYŠIO INFRASTRUKTŪROS PROJEKTAI

1.

Gigabitinis ryšys, įskaitant 5G sistemas ir kitą pažangiausią ryšį, socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams.

Veiksmų prioritetų eiliškumas nustatomas atsižvelgiant į socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų veikimą, skaitmeninių paslaugų ir taikomųjų programų, kurioms reikalingas pagrindinis ryšys, aktualumą ir potencialią socialinę ir ekonominę naudą piliečiams, įmonėms ir vietos bendruomenėms, taip pat generuojamą papildomą teritorijos aprėptį pagal namų ūkius. Turimas biudžetas paskirstomas visose valstybėse narėse išlaikant geografinę pusiausvyrą.

Pirmenybė teikiama veiksmams, kuriais prisidedama prie gigabitinio ryšio, įskaitant 5G sistemas ir kitą pažangiausią ryšį, tiekimo:

a)

ligoninėms ir medicinos centrams, palaikant pastangas skaitmeninti sveikatos priežiūros sistemą, kad Sąjungos piliečių gerovė augtų ir keistųsi sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugų teikimo pacientams būdas;

b)

švietimo ir mokslinių tyrimų centrams, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naudoti, inter alia, itin našias kompiuterines sistemas, debesijos prietaikas ir didžiuosius duomenis, panaikinti skaitmeninę atskirtį ir švietimo sistemose diegti naujoves, gerinti mokymosi rezultatus, padidinti teisingumą ir veiksmingumą;

c)

visoms miestų teritorijoms, ne vėliau kaip 2025 m. užtikrinant nenutrūkstamą 5G belaidžio plačiajuosčio ryšio aprėptį.

2.

Belaidis ryšys vietos bendruomenėse

Veiksmai, kuriais siekiama teikti vietos belaidį ryšį vietos visuomeninio gyvenimo centruose, įskaitant plačiajai visuomenei prieinamas lauko erdves, kurie atlieka svarbų vaidmenį visuomeniniame vietos bendruomenių gyvenime, turi atitikti šias sąlygas finansavimui gauti:

a)

veiksmus įgyvendina viešojo sektoriaus institucija, kaip nurodyta antroje pastraipoje, kuri yra pajėgi planuoti ir prižiūrėti vidaus ar lauko vietos belaidžio ryšio prieigos taškų įrengimą viešosiose erdvėse ir bent trejus metus užtikrinti jų veiklos sąnaudų finansavimą;

b)

veiksmai grindžiami itin didelio pralaidumo skaitmeniniais tinklais, galinčiais užtikrinti naudotojams labai geros kokybės interneto ryšį, kuris:

i)

yra nemokamas ir teikiamas nediskriminacinėmis sąlygomis, lengvai prieinamas, saugus, teikiamas naudojant naujausią ir lengviausiai įgyjamą įrangą, ir gali užtikrinti didelės spartos ryšio teikimą jo naudotojams, ir

ii)

palengvina visuotinę ir nediskriminacinę prieigą prie inovacinių skaitmeninių paslaugų;

c)

vykdant veiksmus naudojama bendra vaizdinė atpažinimo priemonė, kurią turi pateikti Komisija, ir nuoroda į susijusias internetines priemones;

d)

norint pasiekti sinergiją ir didinti pajėgumus bei gerinti naudotojų patirtį, veiksmais sudaromos palankesnės sąlygos diegti 5G pritaikytus mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškus, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2018/1972; ir

e)

veiksmais įsipareigojama įsigyti būtiną įrangą ir (arba) būtinas įrengimo paslaugas pagal taikomus teisės aktus siekiant užtikrinti, kad projektais nebūtų pernelyg iškraipyta konkurencija.

Sąjungos finansinė parama teikiama viešojo sektoriaus institucijoms, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2102 (2) 3 straipsnio 1 punkte, kurios įsipareigoja pagal nacionalinę teisę nemokamai nediskriminacinėmis sąlygomis tiekti vietos belaidį ryšį, įrengdamos vietos belaidžio ryšio prieigos taškus.

Finansuojami veiksmai neturi dubliuotis su esamais panašiomis savybėmis, įskaitant kokybę, pasižyminčiais nemokamais privačiaisiais arba viešaisiais pasiūlymais, teikiamais toje pačioje viešojoje erdvėje.

Turimas biudžetas paskirstomas visose valstybėse narėse išlaikant geografinę pusiausvyrą.

Kai aktualu, bus užtikrintas koordinavimas ir suderinamumas su EITP remiamais veiksmais, kuriais remiama socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų prieiga prie itin didelio pralaidumo tinklų, užtikrinančių gigabitinį ryšį, įskaitant 5G sistemas ir kitą pažangiausią ryšį.

3.

Preliminarus finansavimo reikalavimus atitinkančių 5G koridorių ir tarpvalstybinių magistralinio tinklo jungčių sąrašas

Atsižvelgiant į gigabitinės visuomenės tikslus, kuriuos Komisija išdėstė siekdama užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2025 m. pagrindiniuose antžeminiuose transporto keliuose būtų prieinamas nepertraukiamas 5G ryšys, veiksmai, kuriais pagal 9 straipsnio 4 dalies c punktą diegiamas nepertraukiamas ryšys naudojant 5G sistemas, pirmiausia yra veiksmai tarpvalstybinėse atkarpose, skirtose susietojo ir automatizuoto junglumo (SAJ) bandymams, o antra – veiksmai ilgesnėse atkarpose, siekiant didesniu mastu koridoriuose įgyvendinti SAJ, kaip nurodyta tolesnėje lentelėje (preliminariame sąraše). Šiuo tikslu TEN-T koridoriai yra naudojami kaip pagrindas, bet 5G ryšys nebūtinai turi būti diegiamas vien tuose koridoriuose (3).

Be to, siekiant užtikrinti būtiną rezervą tokiai svarbiai infrastruktūrai ir padidinti Sąjungos skaitmeninių tinklų pajėgumą ir atsparumą, taip pat remiami veiksmai, kuriais remiamas magistralinių tinklų diegimas, be kita ko, naudojant jūrinius kabelius, valstybėse narėse ir tarp Sąjungos ir trečiųjų valstybių arba jungiant Europos salas pagal 9 straipsnio 4 dalies d punktą.

Pagrindinio tinklo koridorius „Atlanto vandenynas“

Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos SAJ bandymams

Porto – Vigo

Mérida – Évora

Paris – Amsterdam – Frankfurt am Main

Aveiro – Salamanca

San Sebastián – Biarritz

Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti SAJ

Metz – Paris – Bordeaux – Bilbao – Vigo – Porto – Lisboa

Bilbao – Madrid – Lisboa

Madrid – Mérida – Sevilla – Tarifa

Magistralinių tinklų, be kita ko, naudojant jūrinius kabelius, diegimas

Açores/Madeiros salos – Lisboa

Pagrindinio tinklo koridorius „Baltijos jūra – Adrijos jūra“

Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos SAJ bandymams

 

Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti SAJ

Gdańsk – Warszawa – Brno – Wien – Graz – Ljubljana – Koper/Trieste

Pagrindinio tinklo koridorius „Viduržemio jūra“

Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos SAJ bandymams

 

Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti SAJ

Budapest – Zagreb – Ljubljana – Rijeka –Split – Dubrovnik

Ljubljana – Zagreb – Slavonski Brod – Bajakovo (RS siena)

Slavonski Brod – Đakovo – Osijek

Montpellier – Narbonne – Perpignan – Barcelona – Valencia – Málaga – Tarifa su pratęsimu iki Narbonne – Toulouse

Magistralinių tinklų, be kita ko, naudojant jūrinius kabelius, diegimas

Jūrinių kabelių tinklai Lisboa – Marseille – Milano

Pagrindinio tinklo koridorius „Šiaurės jūra – Baltijos jūra“

Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos SAJ bandymams

Warszawa – Kaunas – Vilnius

Kaunas – Klaipėda

Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti SAJ

Tallinn – Rīga – Kaunas – LT ir PL siena – Warszawa

BY ir LT siena – Vilnius – Kaunas – Klaipėda

„Via Carpathia“:

Klaipėda – Kaunas – Ełk – Białystok –Lublin – Rzeszów – Barwinek – Košice

Pagrindinio tinklo koridorius „Šiaurės jūra – Viduržemio jūra“

Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos SAJ bandymams

Metz – Merzig – Luxembourg

Rotterdam – AntwerpEindhoven

Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti SAJ

Amsterdam – Rotterdam – Breda – Lille – Paris

Brussel arba Bruxelles – Metz – Basel

Mulhouse – Lyon – Marseille

Pagrindinio tinklo koridorius „Rytai/Rytinė Viduržemio jūros regiono dalis“

Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos SAJ bandymams

Sofia – Thessaloniki – Beograd

Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti SAJ

Berlin – Praha – Brno – Bratislava – Timişoara – Sofia – TR siena

Bratislava – Košice

Sofia – Thessaloniki – Athina

Pagrindinio tinklo koridorius „Reinas – Alpių regionas“

Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos SAJ bandymams

Bologna – Innsbrück – München (Brenerio koridorius)

Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti SAJ

Rotterdam – Oberhausen – Frankfurt am Main

Basel – Milano – Genova

Pagrindinio tinklo koridorius „Reinas – Dunojus“

Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos SAJ bandymams

 

Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti SAJ

Frankfurt am Main – Passau – Wien – Bratislava – Budapest – Osijek – Vukovar – București – Constanta

București – Iasi

Karlsruhe – München – Salzburg – Wels

Frankfurt am Main – Strasbourg

Pagrindinio tinklo koridorius „Skandinavija – Viduržemio jūra“

Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos SAJ bandymams

Oulu – Tromsø

Oslo – Stockholm – Helsinki

Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti SAJ

Turku – Helsinki – RU siena

Oslo – Malmö – København– Hamburg – Würzburg – Nürnberg – München – Rosenheim – Verona – Bologna – Napoli – Catania – Palermo

Stockholm – Malmö

Napoli – Bari – Taranto

Aarhus – Esbjerg – Padborg


(1)  1 384 000 000 EUR 2018 m. kainomis.

(2)  2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1).

(3)  Kursyvu pažymėtos atkarpos nėra TEN-T pagrindinio tinklo koridorių dalis, bet yra įtrauktos į 5G koridorius.


Top