(1)

2 140 muitinės įstaigų, esančių prie Sąjungos išorės sienų, turi būti aprūpintos tinkama įranga, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir efektyvus muitų sąjungos veikimas. Tinkamas muitinis tikrinimas, duodantis lygiaverčius rezultatus, yra vis aktualesnis ne tik dėl tradicinės muitinių funkcijos, t. y. surinkti pajamas, bet ir – vis labiau – dėl to, kad reikia gerokai sustiprinti prekių, įvežamų ir išvežamų per Sąjungos išorės sienas, kontrolę, kad būtų užtikrinta ir sauga, ir saugumas. Vis dėlto tuo pat metu tokia prekių judėjimo per išorės sienas kontrolė turėtų ne apsunkinti, o veikiau palengvinti teisėtą prekybą su trečiosiomis valstybėmis;

(2)

muitų sąjunga yra vienas iš Sąjungos – vieno didžiausių prekybos blokų pasaulyje – kertinių akmenų. Kadangi muitų sąjunga yra itin svarbi tinkamam vidaus rinkos veikimui tiek įmonių, tiek piliečių labui, reikia dėti nuolatines pastangas muitų sąjungai stiprinti;

(3)

šiuo metu valstybių narių atliekamas muitinis tikrinimas skiriasi. Šie skirtumai susidarė dėl skirtumų valstybėse narėse: tiek dėl jų geografinių ypatumų, tiek dėl jų pajėgumų ir išteklių. Valstybių narių gebėjimas reaguoti į nuolat kintančių pasaulinių verslo modelių ir tiekimo grandinių keliamus iššūkius priklauso ne tik nuo žmogiškojo veiksnio, bet ir nuo to, ar jos turi modernios ir patikimos muitinio tikrinimo įrangos ir ar ši įranga tinkamai veikia. Iššūkiai, pavyzdžiui, e. prekybos masto didėjimas, spartėjantis skaitmeninimas ir būtinybė stiprinti atsparumą kibernetiniams išpuoliams, taip pat padidins veiksmingo muitinio tikrinimo poreikį. Todėl aprūpinimas lygiaverte muitinio tikrinimo įranga yra svarbus elementas šalinant tuos dabartinius skirtumus. Tuo aprūpinimu bus pagerintas muitinio tikrinimo valstybėse narėse lygiavertiškumas ir taip bus padedama užkirsti kelią prekių srautų nukreipimui į silpniausias muitinio tikrinimo sistemos vietas, kurios dažnai vadinamos kaip palankiausios įvežimo vietos. Todėl į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms prekėms turėtų būti taikomas rizikos analize grindžiamas tikrinimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013 (3) (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas);

(4)

valstybės narės ne kartą pareiškė, kad reikalinga finansinė parama, ir prašė nuodugniai išnagrinėti reikiamos įrangos klausimą. 2017 m. kovo 23 d. Taryba išvadose dėl muitinių finansavimo paprašė Komisijos įvertinti galimybę pagal būsimas Komisijos finansines programas finansuoti su technine įranga susijusius poreikius ir gerinti muitinių ir kitų teisėsaugos institucijų veiksmų koordinavimą ir jų bendradarbiavimą finansavimo tikslais;

(5)

pagal Sąjungos muitinės kodeksą muitinis tikrinimas suprantamas kaip veiksmai, kuriais užtikrinamas ne tik muitų teisės aktų vykdymas, bet užtikrinamas ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių prekių, vežamų tarp Sąjungos muitų teritorijos ir už Sąjungos muitų teritorijos ribų esančių šalių ar teritorijų, įvežimą, išvežimą, vežimą tranzitu, gabenimą, laikymą ir galutinį vartojimą, taip pat ne Sąjungos prekių ir prekių, kurioms taikoma galutinio vartojimo procedūra, laikymo Sąjungos muitų teritorijoje ir gabenimo joje tvarką, vykdymas. Tuose kituose teisės aktuose, kuriais muitinėms suteikiami įgaliojimai atlikti konkrečias tikrinimo užduotis, taip pat numatytos nuostatos dėl apmokestinimo, visų pirma akcizais ir pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat dėl vidaus rinkos išorės aspektų, dėl bendros prekybos politikos ir dėl kitų Sąjungos politikos sričių, darančių poveikį prekybai, visos tiekimo grandinės saugumui ir Sąjungos bei jos valstybių narių finansinių ir ekonominių interesų apsaugai;

(6)

padedant užtikrinti tinkamus ir lygiaverčius prie Sąjungos išorės sienų atliekamo muitinio tikrinimo rezultatus, galima maksimaliai padidinti muitų sąjungos teikiamą naudą ir taip teikti papildomą paramą muitinėms, veikiančioms vieningai, kad būtų apsaugoti Sąjungos interesai. Muitinio tikrinimo įrangai skirtas specialus Sąjungos fondas, skirtas šalinti esamus skirtumus, dar labiau padėtų didinti bendrą valstybių narių sanglaudą. Tokiu specialiu fondu būtų atsižvelgta į skirtingus poreikius, susijusius su visų tipų sienomis, t. y. jūrų ir kitų vandens kelių, oro, sausumos, įskaitant geležinkelių ir kelių sienomis, taip pat pašto mazgais. Atsižvelgiant į pasaulinius iššūkius, visų pirma į nuolatinį poreikį apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių finansinius bei ekonominius interesus ir kartu palengvinti teisėtos prekybos srautą, būtina turėti modernią ir patikimą tikrinimo įrangą prie išorės sienų;

(7)

todėl tikslinga nustatyti naują muitinio tikrinimo įrangos, skirtos naudoti prie visų tipų sienų, finansinės paramos Priemonę. Priemone turėtų būti remiama muitų sąjunga ir muitinių darbas, visų pirma padedant joms apsaugoti Sąjungos finansinius ir ekonominius interesus, Sąjungos viduje užtikrinti saugumą ir saugą ir apsaugoti Sąjungą nuo nesąžiningos ir neteisėtos prekybos, pvz., prekių klastojimo, kartu sudarant palankias sąlygas teisėtai verslo veiklai. Ji turėtų padėti užtikrinti tinkamus ir lygiaverčius muitinio tikrinimo rezultatus. Be to, pagal šią Priemonę finansuojama muitinio tikrinimo įranga turėtų padėti įgyvendinti Sąjungos muitinės kodekse nurodytą bendrą rizikos valdymo schemą. Šis tikslas turėtų būti pasiektas skaidriai perkant, prižiūrint ir modernizuojant aktualią, pažangiausią ir patikimą muitinio tikrinimo įrangą, tinkamai atsižvelgiant į duomenų apsaugą, kibernetinį atsparumą ir saugos bei aplinkosaugos aspektus, be kita ko, pakeistą įrangą šalinant aplinkai nekenksmingu būdu;

(8)

valstybių narių muitinėms tenka vis daugiau atsakomybės, kuri yra įgyvendinama prie išorės sienų ir kuri dažnai apima ir saugumo sritį. Todėl svarbu teikti tinkamą Sąjungos finansinę paramą valstybėms narėms siekiant sudaryti joms sąlygas užtikrinti lygiavertę sienų kontrolę ir muitinį tikrinimą prie Sąjungos išorės sienų. Lygiai taip pat svarbu skatinti prie Sąjungos sienų kiekvienos valstybės narės institucijų, atsakingų už sienų kontrolę arba kitas pasienyje vykdomas užduotis, tarpžinybinį bendradarbiavimą Sąjungos pasienyje, susijusį su prekių ir asmenų tikrinimu, siekiant kuo labiau padidinti Sąjungos pridėtinę vertę sienų valdymo ir muitinio tikrinimo srityje;

(9)

todėl reikia įsteigti Integruoto sienų valdymo fondą (toliau – Fondas);

(10)

dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) V antraštinės dalies teisinių ypatumų ir skirtingų taikytinų teisinių pagrindų, susijusių su politika išorės sienų ir muitinio tikrinimo srityse, teisiškai neįmanoma įsteigti Fondo kaip vienos priemonės;

(11)

todėl Fondas turėtų būti steigiamas kaip išsami Sąjungos finansinės paramos sienų valdymo srityje sistema, kurią sudaro muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonė (toliau – Priemonė), nustatoma šiuo reglamentu, ir sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonė, nustatoma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatoma sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonė, įtraukta į Integruoto sienų valdymo fondą;

(12)

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą ir laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (4), ir pasiekti 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų priimtos Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslus, veiksmais pagal šį reglamentą turėtų būti prisidedama siekiant Sąjungos tikslo – bent 30 % visos Sąjungos biudžeto sumos skirti klimato srities tikslams remti, ir Sąjungos užmojo biologinės įvairovės tikslams 2024 m. išleisti 7,5 % metinio Sąjungos biudžeto, o 2026 m. ir 2027 m. – 10 % biudžeto, kartu atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu klimato ir biologinės įvairovės tikslai iš dalies sutampa;

(13)

šiame reglamente nustatomas viso šios Priemonės laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausia orientacinė suma metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip tai suprantama 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (5), 18 punkte. To finansinio paketo turėtų užtekti padengti būtinoms ir tinkamai pagrįstoms išlaidoms, susijusioms su Priemonės valdymo ir jos veiklos rezultatų vertinimo veikla, jeigu ta veikla susijusi su bendraisiais ir konkrečiais Priemonės tikslais;

(14)

šiai Priemonei taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (6) (toliau – Finansinis reglamentas). Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams;

(15)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir netiesioginį vykdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą. Finansavimui pagal šią Priemonę turėtų būti taikomi Finansiniame reglamente nurodyti principai ir juo turėtų būti užtikrintas optimalus finansinių išteklių naudojimas siekiant Priemonės tikslų;

(16)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/444 (7) nustatoma bendradarbiavimo muitinių klausimais programa „Muitinė“ (toliau – programa „Muitinė“), skirta muitų sąjungai ir muitinėms remti. Siekiant išlaikyti bendradarbiavimo veiksmų suderinamumą ir horizontalųjį koordinavimą, tikslinga tokius veiksmus vykdyti pagal vieną teisės aktą, t. y. programą „Muitinė“, nustatančią vieną taisyklių rinkinį. Todėl šios Priemonės lėšomis turėtų būti remiamas tik reikalavimus atitinkančios muitinio tikrinimo įrangos pirkimas, techninė priežiūra ir modernizavimas, o programos „Muitinė“ lėšomis turėtų būti remiami visi kiti susiję veiksmai, pavyzdžiui, bendradarbiavimo veiksmai siekiant įvertinti su atitinkama įranga susijusius poreikius arba mokymą;

(17)

be to, kai tikslinga, Priemonės lėšomis taip pat turėtų būti remiamas muitinio tikrinimo įrangos pirkimas arba modernizavimas naujiems įrangos vienetams ar naujoms esamų įrangos vienetų funkcijoms išbandyti eksploatavimo sąlygomis prieš valstybėms narėms pradedant didelio tokios naujos įrangos kiekio pirkimus. Testavimas eksploatavimo sąlygomis turėtų visų pirma remtis mokslinių muitinio tikrinimo įrangos tyrimų, vykdomų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/695 (8), rezultatais. Komisija turėtų skatinti valstybes nares vykdyti bendrus muitinio tikrinimo įrangos viešuosius pirkimus ir bendrus testavimus naudojantis bendradarbiavimo priemonėmis pagal programą „Muitinė“;

(18)

didžioji dalis muitinio tikrinimo įrangos gali taip pat ar kartais tikti kitų Sąjungos teisės aktų, pavyzdžiui, dėl sienų valdymo, vizų ar policijos bendradarbiavimo, laikymosi kontrolei vykdyti. Todėl Fondas sumanytas kaip dvi viena kitą papildančios priemonės, skirtos įrangos pirkimui, kurių taikymo sritys nors ir skiriasi, bet dera tarpusavyje. Viena vertus, sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės lėšomis bus finansiškai remiamos tik išlaidos įrangai, kurios pagrindinė paskirtis ar poveikis – integruotas sienų valdymas, bet leidžiama tą įrangą naudoti ir kitais tikslais, pavyzdžiui, muitiniam tikrinimui. Kita vertus, šiuo reglamentu nustatytos muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės lėšomis bus finansiškai remiamos tik išlaidos įrangai, kurios pagrindinė paskirtis ar poveikis – muitinis tikrinimas, bet leidžiama tą įrangą naudoti ir kitais tikslais, pavyzdžiui, sienų kontrolės ir saugumo. Taip paskirsčius funkcijas tarp dviejų priemonių bus skatinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1896 (9) 3 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytas tarpžinybinis bendradarbiavimas, kuris yra Europos integruoto sienų valdymo koncepcijos komponentas, taigi, bus sudarytos sąlygos muitinėms ir sienos apsaugos institucijoms dirbti kartu ir užtikrintas kuo didesnis Sąjungos biudžeto poveikis remiant bendrą dalijimąsi tikrinimo įranga ir jos sąveikumą. Muitinių ir kitų sienos apsaugos institucijų dalijimosi įranga praktika neturėtų būti sisteminga;

(19)

pagal Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalį dotacija gali būti skirta jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, jog veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant susitarimą dėl dotacijos. Nors tokiais atvejais išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, iš principo nebūtų tinkamos finansuoti, toks finansavimas išimties tvarka turėtų būti galimas atsižvelgiant į tai, kad šis reglamentas įsigaliojo vėliau nei prasidėjo 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa. Siekiant sudaryti sąlygas įgyvendinimui nuo 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos pradžios ir išvengti bet kokio Sąjungos paramos vėlavimo, kuris galėtų pakenkti Sąjungos interesams būti tinkamai aprūpinta įranga siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų muitų sąjungos veikimą, turėtų būti galima finansavimo sprendime numatyti, kad tam tikrą laikotarpį 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos pradžioje išlaidos, patiriamos dėl jau pradėtų veiksmų, remiamų pagal šį reglamentą, būtų laikomos tinkamomis finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei tie veiksmai buvo vykdomi ir tos išlaidos buvo patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką;

(20)

nukrypstant nuo Finansinio reglamento, turėtų būti galima veiksmą finansuoti kelių Sąjungos programų ar priemonių lėšomis siekiant sudaryti sąlygas, kai tinkama, kelias sritis apimančiam bendradarbiavimui bei sąveikai ir juos remti. Tačiau tokiais atvejais, laikantis Finansiniame reglamente nustatyto principo, pagal kurį draudžiamas dvigubas finansavimas, įnašais nedengiamos tos pačios išlaidos. Jei valstybei narei įnašas jau paskirtas arba ji gavo įnašą pagal kitą Sąjungos programą arba gavo paramą iš Sąjungos fondo tai pačiai įrangai įsigyti, apie tą įnašą ar paramą turėtų būti pranešta Komisijai pagal Finansinio reglamento 191 straipsnį;

(21)

bet koks bendro finansavimo normos viršutinę ribą viršijantis finansavimas turėtų būti skiriamas tik tinkamai pagrįstais atvejais, kurie gali apimti dviejų ar daugiau valstybių narių bendrų muitinio tikrinimo įrangos viešųjų pirkimų ir testavimų atvejus;

(22)

atsižvelgiant į tai, kad technologijos, grėsmės ir muitinių prioritetai sparčiai kinta, darbo programos neturėtų apimti ilgesnių laikotarpių. Tuo pačiu metu metinės darbo programos neturėtų būti būtinos įgyvendinant Priemonę ir jos didintų administracinę naštą tiek Komisijai, tiek valstybėms narėms. Atsižvelgiant į tai, darbo programos iš principo turėtų apimti daugiau nei vienus, bet ne daugiau nei trejus biudžetinius metus;

(23)

siekiant užtikrinti vienodas darbo programų įgyvendinimo pagal šį reglamentą sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (10);

(24)

nors centralizuotas įgyvendinimas yra būtinas norint pasiekti konkretaus tikslo užtikrinti lygiaverčius muitinio tikrinimo rezultatus, techninis Priemonės pobūdis reikalauja atlikti techninį parengiamąjį darbą. Todėl įgyvendinimas turėtų remtis poreikių vertinimu. Tie poreikių vertinimai priklauso nuo nacionalinių ekspertinių žinių ir patirties, įgytų dalyvaujant muitinėms, vertinimais. Jie turėtų būti grindžiami aiškia metodika, kurioje, be kita ko, numatomas mažiausias etapų, kurių reikia norint užtikrinti aktualios informacijos surinkimą, skaičius. Komisija šią informaciją turėtų naudoti, kad nustatytų, kaip paskirstyti lėšas valstybėms narėms, atsižvelgdama visų pirma į prekybos apimtį, susijusią riziką ir muitinių administracinius gebėjimus naudoti ir prižiūrėti įrangą, kad pagal Priemonę finansuojama muitinio tikrinimo įranga būtų naudojama kuo veiksmingiau. Siekiant padėti užtikrinti biudžetinę drausmę, reikėtų aiškiai apibrėžti dotacijų skyrimo prioritetų nustatymo sąlygas ir jas grįsti tokiu poreikių vertinimu;

(25)

siekiant užtikrinti reguliarią stebėseną ir ataskaitų teikimą, reikėtų nustatyti tinkamą įgyvendinant Priemonę pasiektų rezultatų ir pagal ją vykdomų veiksmų stebėsenos sistemą. Tokia stebėsena ir ataskaitų teikimas turėtų būti grindžiami kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais, pagal kuriuos įvertinamas įgyvendinant Priemonę vykdomų veiksmų poveikis. Ataskaitų teikimo reikalavimai turėtų apimti informacijos apie muitinio tikrinimo įrangą, kai muitinio tikrinimo įrangos vieneto kaina be mokesčių viršija 10 000 EUR, teikimą Komisijai. Ta informacija turėtų būti atskirta nuo plačiajai visuomenei ir žiniasklaidai reikalaujamos pateikti informacijos, skirtos propaguoti Priemonės veiksmus ir rezultatus;

(26)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (11) 22 ir 23 punktais, Priemonė turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų palyginamai ir išsamiai vertinamas Priemonės poveikis vietoje. Tarpiniai ir galutiniai vertinimai, kurie turėtų būti atlikti ne vėliau kaip per ketverius metus atitinkamai nuo Priemonės įgyvendinimo pradžios ir užbaigimo, turėtų padėti užtikrinti veiksmingą sprendimų priėmimo procesą, susijusį su finansine parama muitinio tikrinimo įrangai pagal kitas daugiametes finansines programas. Todėl labai svarbu, kad tarpiniuose ir galutiniuose vertinimuose būtų pateikta tinkama ir pakankama informacija ir kad tie vertinimai būtų pateikti tinkamu laiku. Komisija į tarpinius ir galutinius vertinimus turėtų įtraukti išsamią informaciją apie tai, kaip muitinės ir kitos sienos apsaugos institucijos dalijasi pagal šią Priemonę finansuojama įranga, jei valstybės narės pateikia atitinkamą informaciją. Be tarpinių ir galutinių Priemonės vertinimų, turėtų būti rengiamos metinės pažangos ataskaitos, kaip veiklos rezultatų ataskaitų teikimo sistemos dalis, siekiant stebėti Priemonės įgyvendinimą. Į tas ataskaitas turėtų būti įtrauktas įgytos patirties apibendrinimas ir, kai tikslinga, jame nurodyta, su kokiomis kliūtimis susidurta ir kokie trūkumai nustatyti pagal Priemonę vykdant veiklą aptariamais metais. Tos metinės pažangos ataskaitos turėtų būti perduodamos Europos Parlamentui ir Tarybai;

(27)

siekiant tinkamai reaguoti į politikos prioritetų, grėsmių ir technologijų kaitą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas orientacinis muitinio tikrinimo įrangos, kuri gali būti naudojama muitinio tikrinimo tikslais, sąrašas ir rodiklių, pagal kuriuos nustatoma, ar pasiektas konkretus tikslas, sąrašas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai ir visiškai skaidriai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(28)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (12) ir Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (13), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (14) ir (ES) 2017/1939 (15) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (16), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios naudojant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(29)

finansavimo formos ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami atsižvelgiant į tai, ar jais galima pasiekti konkretų veiksmų tikslą ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nepaisymo riziką. Tos formos ir metodai turėtų apimti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir fiksuotuosius vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(30)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sukurti Priemonę muitų sąjungai ir muitinėms remti, teikiant finansinę paramą muitinio tikrinimo įrangos pirkimui, techninei priežiūrai ir modernizavimui, valstybės narės negali deramai pasiekti vienos dėl objektyvių skirtumų, kuriuos lemia jų geografinės aplinkybės, ir to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu taikant koordinuotą požiūrį ir centralizuotą finansavimą, kurie padės užtikrinti lygiaverčius muitinio tikrinimo lygio ir kokybės rezultatus, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(31)

Sąjungos lėšų gavėjai turėtų nurodyti tų lėšų kilmę ir užtikrinti Sąjungos finansavimo matomumą, visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus, teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę. Tokia informacija turėtų parodyti Priemonės pridėtinę vertę remiant muitų sąjungą, visų pirma tai, kaip ji padeda muitinėms vykdyti savo užduotis, taip pat Komisijos pastangas užtikrinti biudžeto skaidrumą. Be to, siekdama užtikrinti skaidrumą, Komisija turėtų visuomenei reguliariai teikti su Priemone ir jos veiksmais bei rezultatais susijusią informaciją, inter alia, nurodydama pagal šį reglamentą priimtose darbo programomis;

(32)

siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas pradėti įgyvendinimą nuo 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos pradžios, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.,