(1)

dėl Sąjungos aplinkos, klimato ir susijusios energetikos teisės aktų bei politikos labai pagerėjo aplinkos būklė. Vis dėlto tebėra didžiulių aplinkos ir klimato iššūkių, ir jeigu į juos nebus reaguojama, tai turės didelių neigiamų padarinių Sąjungai ir jos piliečių gerovei;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1293/2013 (4) nustatyta 2014–2020 m. laikotarpio Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE) yra paskutinė iš nuo 1992 m. vykdytų Sąjungos programų, kuriomis remiamas aplinkos ir klimato teisės aktų ir politikos prioritetų įgyvendinimas. LIFE buvo teigiamai įvertinta atlikus laikotarpio vidurio vertinimą – ji laikoma veiksminga, efektyvia ir aktualia. Todėl 2014–2020 m. programa LIFE turėtų būti tęsiama, atlikus tam tikrus pakeitimus, nurodytus laikotarpio vidurio vertinime ir vėlesniuose vertinimuose. Atitinkamai Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE) (toliau – programa LIFE) nuo 2021 m. turėtų būti sudaryta septynerių metų laikotarpiui, kad jos trukmė atitiktų Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2020/2093 (5) nustatytos daugiametės finansinės programos trukmę;

(3)

kad būtų pasiekti Sąjungos tikslai ir siekiniai, nustatyti aplinkos bei klimato sričių ir atitinkamais energetikos srities teisės aktais, politika, planais, visų pirma 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate dėl Europos žaliojo kurso (toliau – Europos žaliasis kursas) išdėstytais tikslais, ir tarptautiniais įsipareigojimais, programa LIFE turėtų padėti pereiti, laikantis teisingos pertvarkos principo, prie tvarios, žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, atsinaujinančiąja energija grindžiamos, neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos, prie aplinkos, įskaitant orą, vandenį ir dirvožemį, taip pat sveikatos, apsaugos, atkūrimo ir kokybės gerinimo, prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo bei jos didinimo, be kita ko, remiant tinklo „Natura 2000“ įgyvendinimą bei valdymą ir sprendžiant ekosistemų nykimo problemą – imantis tiesioginių intervencinių priemonių arba remiant tų tikslų integravimą į kitų sričių politiką. Programa LIFE taip pat turėtų būti remiamas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 192 straipsnio 3 dalį priimtų bendrųjų veiksmų programų, pavyzdžiui, 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos (6), ir galimos vėlesnės Sąjungos aplinkos veiksmų programos įgyvendinimas;

(4)

Sąjunga yra įsipareigojusi imtis visapusiškų veiksmų, kad būtų pasiekti Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslai – jais pabrėžiamas esminis gamtos išteklių valdymo, siekiant užtikrinti išteklių ilgalaikį buvimą, ir ekosisteminių paslaugų bei jų abiejų ryšys su žmonių sveikata ir tvariu bei socialiniu požiūriu integraciniu ekonomikos augimu. Atsižvelgiant į tai, programoje LIFE turėtų būti atspindėti solidarumo principai, taip pat ja turėtų būti iš esmės prisidedama ir prie ekonominės plėtros, ir prie socialinės sanglaudos;

(5)

siekiant skatinti darnų vystymąsi, aplinkos ir klimato apsaugos reikalavimai turėtų būti įtraukti apibrėžiant ir įgyvendinant visų sričių Sąjungos politiką ir veiklą. Todėl turėtų būti skatinama sinergija ir papildomumas su kitomis Sąjungos finansavimo programomis, be kita ko, supaprastinant veiklos, kuria papildomi strateginiai integruotieji projektai ir strateginiai gamtos projektai ir remiamas pagal programą LIFE sukurtų sprendimų taikymas ir atkartojimas, finansavimą. Siekiant išvengti dvigubo finansavimo, būtinas koordinavimas. Komisija ir valstybės narės turėtų imtis veiksmų, kad apsaugotų projektų paramos gavėjus nuo administravimo dubliavimosi ir administracinės naštos dėl pareigų teikti ataskaitas pagal skirtingas finansines priemones;

(6)

programa LIFE turėtų būti prisidedama prie darnaus vystymosi ir padedama siekti tikslų ir siekinių, nustatytų Sąjungos aplinkos bei klimato sričių ir atitinkamuose energetikos srities teisės aktuose, strategijose, planuose ir pagal tarptautinius įsipareigojimus, visų pirma pagal Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., Biologinės įvairovės konvenciją (7), Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (8) (toliau – Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos), taip pat, be kita ko, Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (9) (toliau – Orhuso konvencija), UNECE Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją, JT Bazelio konvenciją dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės, JT Roterdamo konvenciją dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje, ir JT Stokholmo konvenciją dėl patvariųjų organinių teršalų;

(7)

Sąjunga teikia didelę reikšmę pagal programą LIFE finansuojamų projektų rezultatų ilgalaikiam tvarumui ir gebėjimui tuos rezultatus užtikrinti ir išlaikyti po projektų įgyvendinimo, inter alia, tęsiant arba atkartojant arba perduodant rezultatus;

(8)

siekdama laikytis pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos prisiimtų įsipareigojimų Sąjunga turi tapti tvaria, žiedine, energiją efektyviai vartojančia, atsinaujinančiąja energija grindžiama, neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparia visuomene. Tam savo ruožtu reikia imtis veiksmų, kuriais ypatingas dėmesys būtų skiriamas sektoriams, labiausiai prisidedantiems prie dabartinių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir taršos lygių, būtų skatinamas energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančioji energija ir būtų padedama įgyvendinti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją ir valstybių narių integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, taip pat įgyvendinti Sąjungos ilgalaikę klimato ir energetikos strategiją, vadovaujantis ilgalaikiais Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslais. Taip pat, siekiant mažinti pažeidžiamumą dėl neigiamo klimato kaitos poveikio, į programą LIFE turėtų būti įtrauktos priemonės, kuriomis padedama įgyvendinti Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos politiką;

(9)

projektais pagal naują programos LIFE paprogramę „Perėjimas prie švarios energijos“ daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama gebėjimų stiprinimui ir žinių, įgūdžių, naujoviškų būdų, metodų ir sprendimų sklaidai, kad būtų pasiekti Sąjungos teisės aktų ir politikos, susijusių su perėjimu prie atsinaujinančiosios energijos ir didesniu energijos vartojimo efektyvumu, tikslai. Šis gebėjimų stiprinimas ir sklaida paprastai yra didelės Sąjungos lygio pridėtinės vertės koordinavimo ir paramos veiksmai, kuriais siekiama panaikinti rinkos kliūtis, trukdančias socioekonominiam perėjimui prie tvarios energijos, ir pagrinde įtraukiant mažus ir vidutinio dydžio subjektus, taip pat įvairius subjektus, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, ir ne pelno organizacijas. Tokie veiksmai suteikia daug bendros naudos, pavyzdžiui, sprendžiama energijos nepritekliaus problema, gerinama patalpų oro kokybė, mažinamas vietos teršalų kiekis, nes didinamas energijos vartojimo efektyvumas ir paskirstoma daugiau atsinaujinančiosios energijos, taip pat prisidedama prie teigiamo poveikio vietos ekonomikai ir labiau socialiniu požiūriu integracinio augimo;

(10)

siekiant prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro vykdymo, reikia paspartinti energetikos sektoriaus pertvarką. Į naują programos LIFE paprogramę „Perėjimas prie švarios energijos“ turėtų būti integruoti gebėjimų stiprinimo veiksmai, kuriais remiami energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančioji energija, iki 2020 m. finansuojami pagal programą „Horizontas 2020“ (10), nes tų veiksmų tikslas yra ne finansuoti kompetencijos didinimą ir kurti inovacijas, bet palengvinti jau esamų atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo sričių technologijų, kuriomis bus padedama švelninti klimato kaitą, taikymą. Į programą LIFE turėtų būti įtraukti visi suinteresuotieji subjektai ir sektoriai, susiję su perėjimu prie švarios energijos. Tokius gebėjimų stiprinimo veiksmus įtraukus į programą LIFE, atsirastų paprogramių sinergijos galimybių ir apskritai padidėtų Sąjungos finansavimo nuoseklumas. Todėl turėtų būti renkami ir platinami duomenys apie esamų mokslinių tyrimų ir inovacinių sprendimų, įskaitant sprendimus pagal programą „Europos horizontas“, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 (11) (toliau – programa „Europos horizontas“), ir ankstesnes programas, taikymą vykdant programos LIFE projektus;

(11)

prie Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2002 (12), kuria iš dalies pakeista Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES (13), pridėtame poveikio vertinime nustatyta, kad Sąjungos energetikos tikslams iki 2030 m. pasiekti 2021–2030 m. laikotarpiu kasmet reikės papildomai investuoti 177 mlrd. EUR. Didžiausi atotrūkiai yra susiję su investicijomis į pastatų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, kad padidėtų energijos vartojimo efektyvumas ir būtų daugiau naudojama nedidelio masto atsinaujinančiųjų energijos išteklių, kai kapitalą reikia nukreipti į itin decentralizuoto pobūdžio projektus. Vienas iš paprogramės „Perėjimas prie švarios energijos“, apimančios energijos vartojimo efektyvumą ir greitą atsinaujinančiosios energijos diegimą, tikslų yra stiprinti tokių projektų plėtojimo ir telkimo gebėjimus, ir tuo taip pat padėti panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas bei skatinti investicijas į atsinaujinančiąją energiją ir energijos vartojimo efektyvumą, taip pat taikant pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/523 (14) numatytas finansines priemones;

(12)

programa LIFE yra vienintelė programa, konkrečiai skirta aplinkos ir klimato politikos veiksmams, ir todėl ji atlieka itin svarbų vaidmenį remiant Sąjungos teisės aktų ir politikos įgyvendinimą šiose srityse;

(13)

sinergija su programa „Europos horizontas“ turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos tam, kad programos „Europos horizontas“ strateginio mokslinių tyrimų ir inovacijų planavimo proceso metu būtų nustatyti ir pripažinti mokslinių tyrimų ir inovacijų sričių poreikiai siekiant spręsti aplinkos, klimato ir energetikos uždavinius Sąjungoje. Programa LIFE ir toliau turėtų būti skatinama įgyvendinti Sąjungos aplinkos, klimato sričių ir su jomis susijusią energetikos teisės aktus ir politiką, be kita ko, įsisavinant ir taikant programos „Europos horizontas“ mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus, ir, jei tai gali padėti spręsti aplinkos, klimato arba energetikos pertvarkos klausimus, padedama juos diegti platesniu mastu. Programos „Europos horizontas“ Europos inovacijų taryba gali remti naujų proveržio idėjų, galinčių atsirasti įgyvendinant programos LIFE projektus, tobulinimą ir komercializavimą. Lygiai taip pat turėtų būti atsižvelgta į sinergiją su apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos inovacijų fondu, įsteigtu pagal Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB (15);

(14)

veiksmui, kuriam skirtas programos LIFE įnašas, taip pat turėtų būti galima skirti bet kurios kitos Sąjungos programos įnašą, jeigu tik tokiais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Veiksmai, kuriems skiriamas kaupiamasis finansavimas pagal įvairias Sąjungos programas, turėtų būti tikrinami atliekant tik vieną auditą ir taip, kad jis apimtų visas susijusias Sąjungos programas ir jų atitinkamas taikytinas taisykles;

(15)

2017 m. vasario 3 d. Komisijos komunikate „ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra. Bendri uždaviniai ir kaip bendrai siekti geresnių rezultatų“ nurodyta, kad reikia didžiulės pažangos, siekiant paspartinti Sąjungos aplinkos acquis įgyvendinimą ir sustiprinti aplinkos ir klimato tikslų įtraukimą ir šių aspektų integravimą į kitų sričių politiką. Todėl programa LIFE turėtų būti skatinama spręsti horizontaliuosius, sisteminius uždavinius, taip pat šalinti pagrindines įgyvendinimo trūkumų priežastis, kaip nustatyta aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūroje, ir daryti reikiamą pažangą plėtojant, bandant ir atkartojant naujus metodus; remiant politikos plėtojimą, stebėseną ir peržiūrą; gerinant valdymą aplinkos, klimato kaitos ir susijusiais energetikos pertvarkos klausimais, be kita ko, užtikrinant, kad suinteresuotieji subjektai aktyviau dalyvautų visais lygmenimis, stiprinant gebėjimus, užtikrinant komunikaciją ir didinant informuotumą; telkiant investicijas iš įvairių Sąjungos investicinių programų arba kitų finansinių šaltinių, taip pat remiant veiksmus, kuriais siekiama įveikti įvairias pagrindinių planų, reikalaujamų aplinkos teisės aktais, veiksmingo įgyvendinimo kliūtis;

(16)

siekiant sustabdyti biologinės įvairovės ir ekosistemų nykimą, be kita ko, jūrų ekosistemose, taip pat nukreipti šiuos procesus priešinga linkme, reikia remti atitinkamų Sąjungos teisės aktų ir politikos, įskaitant 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą dėl ES biologinės įvairovės strategijos 2030 m. „Gamtos grąžinimas į mūsų gyvenimus“, Tarybos direktyvą 92/43/EEB (16), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB (17) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 (18), plėtojimą, įgyvendinimą, vykdymo užtikrinimą ir vertinimą, visų pirma kaupiant žinių bazę, reikalingą politikai plėtoti ir įgyvendinti, taip pat plėtojant, bandant, demonstruojant ir taikant geriausią praktiką ir sprendimus, tokius kaip veiksmingas valdymas, nedideliu mastu arba specialiai pritaikant juos vietos, regioninėms arba nacionalinėms aplinkybėms, įskaitant prioritetinių veiksmų programų, priimtų Direktyvos 92/43/EEB pagrindu, įgyvendinimo integruotus metodus. Šis reglamentas turėtų padėti į Sąjungos politiką integruoti biologinės įvairovės veiksmus ir pasiekti bendrą plataus užmojo tikslą: 2024 m. – 7,5 % metinių išlaidų pagal daugiametę finansinę programą, o 2026 m. ir 2027 m. – 10 % metinių išlaidų pagal daugiametę finansinę programą skirti biologinės įvairovės tikslams, kartu atsižvelgiant į esamus klimato ir biologinės įvairovės tikslų sutapimus.

Sąjunga ir valstybės narės turėtų stebėti su biologine įvairove susijusias savo išlaidas, kad įvykdytų savo pareigas teikti ataskaitas pagal Biologinės įvairovės konvenciją. Taip pat turėtų būti laikomasi kituose atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose numatytų stebėjimo reikalavimų. Su biologine įvairove susijusios išlaidos turėtų būti stebimos laikantis veiksmingos, skaidrios ir išsamios metodikos, kurią turi nustatyti Komisija, bendradarbiaudama su Europos Parlamentu ir Taryba, kaip nurodyta 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (19);

(17)

iš pastarojo meto vertinimų, įskaitant ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūrą ir gamtos teisės aktų tinkamumo patikrą, matyti, kad viena pagrindinių Sąjungos gamtos teisės aktų ir biologinės įvairovės strategijos nepakankamo įgyvendinimo priežasčių yra nepakankamas finansavimas.

Pagrindinėmis Sąjungos finansavimo priemonėmis, įskaitant Europos regioninės plėtros fondą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1301/2013 (20) (toliau – Europos regioninės plėtros fondas), ir Sanglaudos fondą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1300/2013 (21) (toliau – Sanglaudos fondas), Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 (22) (toliau – Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai), ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 (toliau – Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas), papildomumo pagrindu būtų galima svariai prisidėti tenkinant šiuos poreikius. Programa LIFE tokio integravimo veiksmingumas galėtų būti toliau didinamas įgyvendinant strateginius gamtos projektus, skirtus skatinti Sąjungos gamtos ir biologinės įvairovės teisės aktų ir politikos įgyvendinimą, įskaitant pagal Direktyvą 92/43/EEB priimtose prioritetinių veiksmų programose nustatytus veiksmus. Strateginiais gamtos projektais turėtų būti remiamos valstybių narių veiksmų programos, kuriomis siekiama atitinkamus gamtos ir biologinės įvairovės tikslus integruoti į kitų sričių politiką ir kitas finansavimo programas, taip užtikrinant, kad šių rūšių politikai įgyvendinti būtų sutelkta reikiamų lėšų.

Valstybėms narėms savo bendros žemės ūkio politikos strateginiame plane turėtų būti leidžiama nuspręsti tam tikrą Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų dalį panaudoti siekiant pritraukti paramą veiksmams, kuriais papildomi šiame reglamente apibrėžti strateginiai gamtos projektai;

(18)

siekiant skatinti žiedinę ekonomiką ir efektyvų išteklių naudojimą turi keistis būdai, kaip projektuojamos, gaminamos, vartojamos, taisomos, pakartotinai naudojamos, perdirbamos ir šalinamos medžiagos ir produktai, įskaitant plastiką, ir pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas visam produktų gyvavimo ciklui. Programa LIFE turėtų būti padedama pereiti prie žiedinės ekonomikos modelio – turėtų būti teikiama finansinė parama, skirta įvairiems subjektams, kaip antai įmonėms, valdžios institucijoms ir vartotojams, visų pirma taikant, plėtojant ir atkartojant geriausias technologijas, praktiką ir sprendimus, specialiai pritaikytus vietos, regioninėms arba nacionalinėms aplinkybėms, be kita ko, laikantis integruoto požiūrio į atliekų hierarchijos taikymą ir atliekų tvarkymo bei prevencijos planų įgyvendinimą. Padedant įgyvendinti 2018 m. sausio 16 d. Komisijos komunikatą dėl Europinės plastikų žiedinėje ekonomikoje strategijos, galėtų būti imtasi veiksmų visų pirma jūrą teršiančių šiukšlių problemai spręsti;

(19)

aukšto lygio aplinkos apsauga yra itin svarbi Sąjungos piliečių sveikatai ir gerovei. Programa LIFE turėtų būti remiami Sąjungos tikslai gaminti ir naudoti chemines medžiagas taip, kad būtų kuo labiau sumažintas didelis neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai, siekiant Sąjungoje įgyvendinti netoksiškos aplinkos tikslą. Programa LIFE taip pat turėtų būti remiama veikla, kuria siekiama palengvinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB (23) įgyvendinimą, kad būtų užtikrintas toks triukšmo lygis, kuriuo nebūtų daromas didelis neigiamas poveikis ir nekiltų rizika žmonių sveikatai;

(20)

Sąjungos ilgalaikis oro politikos tikslas yra pasiekti tokį oro kokybės lygį, kuriam esant nebūtų daromas didelis neigiamas poveikis ir nekiltų rizika žmonių sveikatai ir aplinkai, kartu stiprinant oro kokybės gerinimo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo sinergiją. Visuomenė yra gerai informuota apie oro taršą, ir piliečiai tikisi institucijų veiksmų, ypač tose vietovėse, kuriose gyventojai ir ekosistemos susiduria su dideliu oro teršalų kiekiu. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2284 (24) pabrėžiama Sąjungos teikiamo finansavimo svarba siekiant švaraus oro tikslų. Todėl pagal programą LIFE turėtų būti remiami projektai, įskaitant strateginius integruotuosius projektus, kurie teikia galimybių pritraukti viešųjų ir privačiųjų lėšų, kad jie būtų geriausios praktikos pavyzdžiai ir oro kokybės planų bei teisės aktų įgyvendinimo vietos, regioniniu, kelių regionų, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis skatinamoji priemonė;

(21)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB (25) buvo nustatyta Sąjungos paviršinių vandenų, pakrančių vandenų, tarpinių vandenų ir požeminio vandens apsaugos sistema. Tos direktyvos tikslų būtų padedama siekti geriau įgyvendinant vandens politikos tikslus ir juos geriau integruojant į kitų sričių politiką. Todėl pagal programą LIFE turėtų būti remiami projektai, kuriais prisidedama veiksmingai įgyvendinant Direktyvą 2000/60/EB ir kitus atitinkamus Sąjungos vandens srities teisės aktus, kuriais padedama pasiekti gerą Sąjungos vandens telkinių būklę – taikant, plėtojant ir atkartojant geriausią praktiką, taip pat sutelkiant papildomuosius veiksmus pagal kitas Sąjungos programas arba finansinius šaltinius;

(22)

jūros aplinkos apsauga ir atkūrimas yra vienas bendrų Sąjungos aplinkos politikos tikslų. Pagal programą LIFE turėtų būti remiamas biologinės įvairovės ir jūrų ekosistemų, visų pirma tinklo „Natura 2000“ jūrų teritorijose, valdymas, išsaugojimas, atkūrimas ir stebėsena, taip pat rūšių apsauga pagal prioritetinių veiksmų programas, priimtas pagal Direktyvą 92/43/EEB; geros aplinkos būklės užtikrinimas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB (26); jūrų švaros ir geros būklės skatinimas; 2018 m. sausio 16 d. Komisijos komunikato dėl Europos plastikų žiedinėje ekonomikoje strategijos įgyvendinimo, visų pirma siekiant spręsti į jūrą išmestų žvejybos įrankių ir jūrą teršiančių šiukšlių problemą; taip pat Sąjungos dalyvavimo tarptautiniu mastu valdant vandenynus skatinimas – šis dalyvavimas yra būtinas, kad būtų pasiekti Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslai, o ateinančioms kartoms būtų užtikrinti gyvybingi vandenynai. Į programos LIFE strateginius integruotuosius projektus ir strateginius gamtos projektus turėtų būti įtraukti atitinkami veiksmai, kuriais siekiama apsaugoti jūrų aplinką;

(23)

siekiant geresnio valdymo aplinkos, klimato kaitos ir susijusiais energetikos pertvarkos klausimais, reikia įtraukti pilietinę visuomenę ir tuo tikslu didinti visuomenės informuotumą, be kita ko, pasitelkiant komunikacijos strategiją, kuria atsižvelgiama į naujus žiniasklaidos ir socialinius tinklus, vartotojų įtraukimą, ir plėsti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, įskaitant nevyriausybines organizacijas (NVO), konsultuojantis dėl atitinkamos politikos ir ją įgyvendinant visais lygmenimis. Todėl yra tikslinga, kad pagal programą LIFE būtų remiamos įvairios NVO ir ne pelno subjektų tinklai, kurie siekia bendro Sąjungos intereso tikslo ir kurie visų pirma aktyviai veikia aplinkos arba klimato politikos srityje, konkurencingai ir skaidriai teikiant jiems dotacijas veiklai, siekiant padėti tokioms NVO, tinklams ir subjektams veiksmingai prisidėti prie Sąjungos politikos įgyvendinimo ir kurti bei stiprinti jų gebėjimą tapti veiksmingesniais partneriais;

(24)

nors valdymo visais lygmenimis gerinimas turėtų būti kompleksinis visų programos LIFE paprogramių tikslas, pagal programą LIFE turėtų būti remiamas aplinkos ir klimato acquis, visų pirma horizontaliųjų aplinkos valdymo teisės aktų, įskaitant teisės aktus, kuriais įgyvendinama Orhuso konvencija, plėtojimas, įgyvendinimas, jų vykdymo užtikrinimas ir laikymasis;

(25)

pagal programą LIFE rinkos dalyviai turėtų būti rengiami ir remiami siekiant pereiti prie tvarios, žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, atsinaujinančiąja energija grindžiamos, neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos – išbandant naujas verslo galimybes, atnaujinant profesinius įgūdžius, suteikiant vartotojams daugiau galimybių gauti tvarius produktus ir paslaugas, įtraukiant ir įgalinant nuomonės formuotojus ir išbandant naujus metodus, kuriais būtų galima pritaikyti esamus procesus ir verslo aplinką. Siekiant remti platesnį tvarių sprendimų taikymą rinkoje, reikėtų skatinti plačiosios visuomenės pritarimą ir vartotojų įtraukimą;

(26)

programa LIFE yra sukurta tam, kad būtų remiamas būdų, požiūrių ir geriausios praktikos, kuriuos galima atkartoti ir įgyvendinti didesniu mastu, demonstravimas. Naujoviški sprendimai padėtų gerinti aplinkosauginį veiksmingumą ir tvarumą, visų pirma plėtojant tvarią ūkininkavimo praktiką vietovėse, kuriose vykdoma su klimatu, vandeniu, dirvožemiu, biologine įvairove ir atliekomis susijusi veikla. Todėl reikėtų pabrėžti sinergiją su kitomis programomis ir politika, pavyzdžiui, Europos inovacijų partneryste žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje ir ES aplinkosaugos vadybos ir audito sistema;

(27)

Sąjungos lygmeniu didelės investicijos į aplinkos ir klimato politikos veiksmus pirmiausia finansuojamos pagal pagrindines Sąjungos finansavimo programas. Todėl būtina stiprinti integravimo pastangas siekiant užtikrinti veiklos pagal kitas Sąjungos finansavimo programas tvarumą, palankumą biologinei įvairovei ir atsparumo klimato kaitai didinimą, taip pat tvarumo apsaugos garantijų įtraukimą į visas ES priemones. Kadangi strateginiams integruotiesiems projektams ir strateginiams gamtos projektams, rengtiniems pagal programą LIFE, tenka skatinamasis vaidmuo, jais turėtų būti papildomos finansavimo galimybės, kurių esama pagal tas finansavimo programas ir naudojant kitus finansavimo šaltinius, pavyzdžiui, nacionalines lėšas, taip pat turėtų būti siekiama sinergijos;

(28)

strateginių gamtos projektų ir strateginių integruotųjų projektų sėkmė priklauso nuo glaudaus nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bei nevalstybinių subjektų, kuriems aktualūs programos LIFE tikslai, bendradarbiavimo. Todėl sprendimų, susijusių su projektų rengimu, įgyvendinimu, vertinimu ir stebėsena, atžvilgiu turėtų būti taikomi skaidrumo ir atskleidimo principai, visų pirma integravimo atveju arba tuomet, kai naudojamasi įvairiais finansavimo šaltiniais;

(29)

atsižvelgiant į tai, kad klimato kaitos klausimus svarbu spręsti koordinuotai ir su užmoju, laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, programa LIFE bus padedama integruoti klimato politikos veiksmus ir pasiekti bendrą tikslą, kad bent 30 % ES biudžeto būtų skirta išlaidoms, kuriomis remiami klimato tikslai. Numatoma, kad vykdant veiksmus pagal programą LIFE 61 % viso programai LIFE skirto finansinio paketo bus skirta klimato tikslams. Atitinkami veiksmai bus nustatyti rengiant ir įgyvendinant programą LIFE, jie bus pakartotinai įvertinti vykdant atitinkamus vertinimo ir peržiūros procesus. Vadovaujantis Europos žaliuoju kursu, veiksmais pagal programą LIFE turėtų būti paisoma žalos nedarymo principo;

(30)

įgyvendinant programą LIFE deramą dėmesį reikėtų skirti atokiausių regionų strategijai, pateiktoje 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikate dėl sustiprintos ir atnaujintos strateginės partnerystės su ES atokiausiais regionais, atsižvelgiant į SESV 349 straipsnį ir specifinius tų regionų poreikius bei pažeidžiamumą. Taip pat reikėtų atsižvelgti ne tik į aplinkos, klimato ir atitinkamą energetikos, bet į kitų sričių Sąjungos politiką;

(31)

remdama programos LIFE įgyvendinimą Komisija turėtų bendradarbiauti su programos LIFE nacionalinių kontaktinių asmenų tinklu, siekdama skatinti bendradarbiavimą, kurio tikslas – gerinti nacionalinio kontaktinio asmens paslaugas ir padidinti šių paslaugų veiksmingumą visoje Sąjungoje, padidinti bendrą teikiamų pasiūlymų kokybę, rengti seminarus ir praktinius užsiėmimus, skelbti pagal programą LIFE finansuojamų projektų sąrašus arba vykdyti kitą veiklą, pavyzdžiui, žiniasklaidos kampanijas, kad būtų geriau platinami projektų rezultatai ir palengvinamas keitimasis patirtimi, žiniomis bei geriausia praktika, taip pat būtų skatinama projektų rezultatus atkartoti visoje Sąjungoje, taip skatinant bendradarbiavimą ir ryšių palaikymą. Tokia veikla visų pirma turėtų būti nukreipta į valstybes nares, kurios panaudoja mažai lėšų, ir ja turėtų būti palengvintas projektų paramos gavėjų, pareiškėjų ir suinteresuotųjų subjektų, susijusių su užbaigtais arba tebevykdomais tos pačios srities projektais, ryšių palaikymas ir bendradarbiavimas. Itin svarbu, kad tokia ryšių palaikymo ir bendradarbiavimo veikla būtų nukreipta į regionines ir vietos valdžios institucijas ir suinteresuotuosius subjektus;

(32)

kriterijus, kuriuo vadovaujamasi projektų vertinimo ir sutarčių skyrimo pagal programą LIFE procese, turėtų būti kokybė. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pasiekti programos LIFE tikslus visoje Sąjungoje ir skatinti teikti kokybiškus projektų pasiūlymus, turėtų būti skiriamas finansavimas techninės pagalbos projektams, kuriais siekiama veiksmingai dalyvauti programoje LIFE. Komisija turėtų siekti veiksmingos, kokybe grindžiamos geografinės aprėpties visoje Sąjungoje, be kita ko, padėdama valstybėms narėms gerinti projektų kokybę, stiprinant gebėjimus. Žemas veiksmingo dalyvavimo lygis, reikalavimus atitinkanti veikla ir skyrimo kriterijai pagal programą LIFE turėtų būti nustatyti daugiametėje darbo programoje, vadovaujantis pareiškėjų iš atitinkamų valstybių narių dalyvavimo ir sėkmingų rezultatų lygiais, be kita ko, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir tankį, bendrą tinklo „Natura 2000“ teritorijų kiekvienoje valstybėje narėje plotą, išreikštą visų tinklo „Natura 2000“ teritorijų santykine dalimi ir valstybės narės teritorijos bei joje esančių tinklo „Natura 2000“ teritorijų santykiu. Reikalavimus atitinkanti veikla turėtų būti tokio pobūdžio, kad ja būtų siekiama pagerinti projektų paraiškų kokybę;

(33)

atsižvelgiant į 2018 m. sausio 18 d. Komisijos komunikatą dėl ES aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkos valdymo gerinimo veiksmų, siekiant palengvinti valstybių narių bendradarbiavimą buvo sukurti Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo tinklas (IMPEL), Europos prokurorų tinklas aplinkos klausimais (ENPE) ir Europos Sąjungos teisėjų forumas aplinkos klausimais (EUFJE), ir jie atlieka unikalų vaidmenį užtikrinant Sąjungos aplinkos teisės aktų įgyvendinimą. Jie svariai prisideda užtikrinant Sąjungos aplinkos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo nuoseklumą visoje Sąjungoje, išvengiant konkurencijos iškraipymo ir gerinant aplinkosauginio tikrinimo ir įstatymų vykdymo užtikrinimo mechanizmų kokybę tiek Sąjungos, tiek valstybių narių lygmeniu taikant tinklų sistemą, ir suteikia galimybę keistis informacija ir patirtimi įvairiais administraciniais lygmenimis, be kita ko, rengiant mokymus ir išsamias diskusijas aplinkos klausimais ir vykdymo užtikrinimo aspektais, įskaitant stebėsenos ir leidimų suteikimo procesus. Atsižvelgiant į jų indėlį siekiant programos LIFE tikslų, yra tikslinga leisti dotacijas IMPEL, ENPE ir EUFJE skirti neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus, kad būtų galima ir toliau remti tų subjektų veiklą. Be to, kitais atvejais kvietimo gali būti nereikalaujama, atsižvelgiant į bendruosius Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (27) (toliau – Finansinis reglamentas) reikalavimus, pvz., valstybių narių paskirtoms ir jų atsakomybe veikiančioms įstaigoms, kai Sąjungos teisėkūros procedūra priimtame akte tos valstybės narės nurodomos kaip dotacijos gavėjos;

(34)

tikslinga nustatyti programos LIFE finansinį paketą, kuriame būtų nustatyta svarbiausia orientacinė suma Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto procedūros metu, kaip apibrėžta 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo, 18 punkte;

(35)

turėtų būti nustatytos tokios didžiausios subsidijų pagal programą LIFE bendro finansavimo normos, kokios būtinos veiksmingam pagal programą LIFE teikiamos paramos lygiui išlaikyti. Siekiant atsižvelgti į prisitaikomumą, būtiną reaguojant į esamą veiksmų ir subjektų spektrą, konkrečios bendro finansavimo normos turėtų padėti užtikrinti tikrumą, kartu išlaikant lankstumo lygį, atitinkantį konkrečius poreikius ar reikalavimus. Konkrečioms bendro finansavimo normoms visada turėtų būti taikomos nustatytos atitinkamos didžiausios bendro finansavimo normos;

(36)

šiam reglamentui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtas Finansinis reglamentas. Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams, ir nustatoma, kad turi būti vykdoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį patvirtintose taisyklėse taip pat numatyta bendra Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų sistema;

(37)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (28), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (29), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (30) ir (ES) 2017/1939 (31) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ir neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų.

Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (32), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams, ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(38)

programos LIFE biudžeto finansavimo rūšys ir veiklos įgyvendinimo būdai turėtų būti pasirenkami remiantis tuo, ar jais galima pasiekti veiksmų konkrečių tikslų ir rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Kai skiriamos dotacijos, turėtų būti apsvarstyta galimybė taikyti vienkartines išmokas, nustatyto dydžio išmokas ir standartinius vieneto įkainius. Komisija turėtų užtikrinti, kad įgyvendinimas būtų lengvai suprantamas, ir turėtų propaguoti tikrą supaprastinimą projektų rengėjams;

(39)

kai tikslinga, programos LIFE politikos tikslų turėtų būti siekiama finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis pagal Reglamentą (ES) 2021/523, įskaitant iš programos LIFE paskirtą sumą, nurodytą tos programos daugiametėse darbo programose;

(40)

pagal Tarybos sprendimo 2013/755/ES (33) 94 straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose įsisteigę subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į programos LIFE taisykles bei tikslus ir galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi. Tų subjektų dalyvavimas įgyvendinant programą LIFE pirmiausia turėtų būti susietas su projektais, įgyvendinamais pagal paprogramę „Gamta ir biologinė įvairovė“;

(41)

savanoriška biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų Europos užjūrio teritorijose (BEST) schema skatinamas biologinės įvairovės, įskaitant jūrų biologinę įvairovę, išsaugojimas ir tausus ekosisteminių paslaugų, įskaitant ekosistemomis grindžiamus požiūrius į prisitaikymą prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimą, naudojimas Sąjungos atokiausiuose regionuose ir užjūrio šalyse bei teritorijose. 2011 m. patvirtinus parengiamosios veiklos iniciatyvą BEST, o vėliau – programą BEST 2.0 ir projektą BEST RUP, BEST padėjo padidinti informuotumą apie atokiausių regionų ir užjūrio šalių bei teritorijų svarbą ir esminį vaidmenį siekiant biologinę įvairovę išsaugoti visame pasaulyje. Komisijos skaičiavimais, finansinės paramos šiose teritorijose vykdomiems vietos lygmens projektams poreikis yra 8 mln. EUR per metus. 2017 ir 2018 m. ministrų deklaracijose užjūrio šalys ir teritorijos pareiškė esančios dėkingos už šią mažų dotacijų, skirtų biologinei įvairovei, schemą. Todėl yra tikslinga, kad pagal programą LIFE būtų finansuojamos mažos dotacijos, skirtos biologinei įvairovei, įskaitant gebėjimų stiprinimą ir skatinamuosius veiksmus, tiek atokiausiuose regionuose, tiek užjūrio šalyse ir teritorijose;

(42)

programa LIFE turėtų būti atvira trečiosioms valstybėms, laikantis Sąjungos ir tų valstybių susitarimų, kuriais nustatomos konkrečios jų dalyvavimo sąlygos;

(43)

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose bendradarbiaudamos pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą (34), kuriame numatyta, kad programos įgyvendinamos pagal tą susitarimą priimtu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remiantis kitomis teisinėmis priemonėmis. Šiame reglamente turėtų būti numatyta konkreti nuostata, pagal kurią reikalaujama, kad trečiosios valstybės suteiktų būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją;

(44)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (35) 22 ir 23 punktais, programa LIFE turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms ir pernelyg didelio reguliavimo. Į tuos reikalavimus, kai tikslinga, turėtų būti įtraukti išmatuojamieji rodikliai, kuriuos taikant būtų vertinamas programos LIFE poveikis vietoje. Visas programos LIFE poveikis susikaupia dėl netiesioginio, ilgalaikio ir sunkiai išmatuojamo indėlio siekiant įvairiausių Sąjungos aplinkos ir klimato tikslų. Programai LIFE stebėti, šiame reglamente nustatyti tiesioginiai produkto rodikliai ir stebėjimo reikalavimai turėtų būti papildyti specialių projekto lygmens rodiklių rinkiniu – šie rodikliai turės būti apibūdinti daugiametėse darbo programose arba kvietimuose teikti pasiūlymus ir būti susiję su, inter alia, „Natura 2000“ ir tam tikrų į atmosferą išmetamų teršalų kiekiu;

(45)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, susijusias su daugiamečių darbo programų patvirtinimu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (36);

(46)

siekiant užtikrinti, kad parama pagal programą LIFE ir programos įgyvendinimas atitiktų Sąjungos politiką ir prioritetus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kad šis reglamentas būtų iš dalies pakeistas peržiūrint ar papildant rodiklius, arba kad šis reglamentas būtų papildytas apibrėžiant konkrečius kiekvienos paprogramės ir projekto tipo rodiklius, ir nustatant stebėsenos ir vertinimo sistemą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(47)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. padėti užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį ir plačių užmojų klimato politikos veiksmus, darnų vystymąsi ir su tinkamu valdymu ir įvairius suinteresuotuosius subjektus apimančiu požiūriu pasiekti Sąjungos aplinkos, biologinės įvairovės, klimato, žiedinės ekonomikos ir atitinkamų atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo teisės aktų, strategijų bei planų tikslus ir siekinius arba įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl šio reglamento masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(48)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 turėtų būti panaikintas;

(49)

tikslinga užtikrinti sklandų nepertraukiamą perėjimą nuo ankstesnės Aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) prie programos LIFE, o programos LIFE pradžią suderinti su daugiametės finansinės programos, nustatytos Reglamentu (ES, Euratomas) 2020/2093, pradžia. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.,