(1)

COVID-19 krizė daro didelį poveikį žmonėms, įmonėms, sveikatos priežiūros sistemoms ir valstybių narių ekonomikai. Komisija savo 2020 m. gegužės 27 d. komunikate „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ pažymėjo, kad likvidumas ir galimybė gauti finansavimą artimiausiais mėnesiais ir toliau liks iššūkiu. Todėl labai svarbu paremti atsigavimą nuo COVID-19 pandemijos sukelto didelio ekonominio sukrėtimo nustatant tikslinius galiojančių finansų srities teisės aktų pakeitimus;

(2)

ekonomikos atsigavimo procese svarbus vaidmuo teks kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (toliau – įstaigos). Tačiau taip pat tikėtina, kad jas paveiks prastėjanti ekonominė padėtis. Kompetentingos institucijos įstaigoms suteikė laikiną kapitalo, likvidumo ir veiklos paramą, siekiant užtikrinti, kad jos galėtų ir toliau atlikti savo vaidmenį finansuojant realiąją ekonomiką sudėtingesnėmis aplinkybėmis. Siekdami to paties tikslo, Europos Parlamentas ir Taryba, reaguodami į COVID-19 krizę, jau priėmė tam tikrus tikslinius Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) Nr. 575/2013 (4) ir (ES) 2019/876 (5) pakeitimus;

(3)

pakeitimas vertybiniais popieriais yra svarbus gerai veikiančių finansų rinkų elementas, nes jis padeda diversifikuoti įstaigų finansavimo šaltinius ir atlaisvinti reguliuojamąjį kapitalą, kurį galima perskirstyti tolesniam skolinimui remti. Be to, pakeitimas vertybiniais popieriais įstaigoms ir kitiems rinkos dalyviams suteikia papildomų investavimo galimybių, nes sudaro sąlygas portfelio diversifikavimui ir palengvina finansavimo srautą įmonėms ir asmenims tiek valstybėse narėse, tiek tarpvalstybiniu mastu visoje Sąjungoje;

(4)

svarbu stiprinti įstaigų pajėgumą teikti reikiamą finansavimą realiajai ekonomikai po COVID-19 pandemijos, kartu užtikrinant, kad būtų taikomos tinkamos prudencinės apsaugos priemonės finansiniam stabilumui išsaugoti. Tiksliniai Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatų dėl pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos pakeitimai padėtų pasiekti tuos tikslus ir padidinti tos sistemos derėjimą ir papildomumą su įvairiomis priemonėmis, kurių imamasi Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis siekiant išspręsti COVID-19 krizės problemas;

(5)

2017 m. gruodžio 7 d. paskelbtais galutiniais sistemos „Bazelis III“ elementais nustatomas minimalaus kredito reitingo reikalavimas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms tik ribotam užtikrinimo teikėjų skaičiui, t. y. subjektams, kurie nėra Vyriausybiniai subjektai, viešojo sektoriaus subjektai, įstaigos ar kitos finansų įstaigos, kurioms taikomas prudencinis reguliavimas. Todėl būtina iš dalies pakeisti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 249 straipsnio 3 dalį, kad ji būtų suderinta su sistema „Bazelis III“, siekiant padidinti nacionalinių valstybės garantijų sistemų, padedančių įstaigoms įgyvendinti neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais strategijas po COVID-19 pandemijos, veiksmingumą;

(6)

dabartinė prudencinė Sąjungos pakeitimo vertybiniais popieriais sistema sukurta remiantis dažniausiai pasitaikančiomis tipinių pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių, t. y. veiksnių paskolų, ypatybėmis. Savo nuomonėje dėl neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais reguliavimo tvarkos (6) (toliau – EBI nuomonė) Europos bankininkystės institucija (EBI) nurodė, kad Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytą dabartinę prudencinę pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą taikant neveiksnių pozicijų pakeitimui vertybiniais popieriais gaunami neproporcingi kapitalo reikalavimai, nes vidaus reitingais pagrįstas pakeitimo vertybiniais popieriais metodas (SEC-IRBA) ir standartizuotas pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimo metodas (SEC-SA) neatitinka neveiksnių pozicijų specifinių rizikos veiksnių. Todėl reikėtų nustatyti specialią neveiksnių pozicijų pakeitimui vertybiniais popieriais taikomą tvarką, remiantis EBI nuomone ir tarptautiniu lygmeniu sutartais standartais;

(7)

kadangi labai tikėtina, jog dėl COVID-19 krizės neveiksnių pozicijų rinka augs ir iš esmės keisis, neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais rinką reikėtų atidžiai stebėti, o neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais prudencinė sistema ateityje turėtų būti iš naujo įvertinta atsižvelgiant į potencialiai didesnį duomenų kiekį;

(8)

savo 2020 m. gegužės 6 d. ataskaitoje dėl sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais PSS sistemos EBI rekomenduoja, kad būtų nustatyta speciali paprasto, skaidraus ir standartizuoto (PSS) balansinio pakeitimo vertybiniais popieriais sistema. Atsižvelgiant į tai, kad naudojimosi užimama padėtimi rizika ir modeliavimo rizika PSS balansinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju yra mažesnė negu ne PSS sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, turėtų būti nustatytas tinkamas PSS balansinio pakeitimo vertybiniais popieriais rizikai jautrus nuosavų lėšų reikalavimų kalibravimas, kaip rekomenduojama toje ataskaitoje, atsižvelgiant į dabartinį lengvatinį MVĮ portfelių didesnio prioriteto segmentų vertinimą. EBI turėtų būti suteikti įgaliojimai stebėti PSS balansinio pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos veikimą. Aktyviau naudojantis PSS balansiniu pakeitimu vertybiniais popieriais, kuris skatinamas tokio pakeitimo vertybiniais popieriais didesnio prioriteto segmento rizikai jautresniu vertinimu, prudenciškai patikimu būdu būtų atlaisvintas reguliuojamasis kapitalas ir galiausiai galėtų papildomai išaugti įstaigų skolinimo pajėgumas;

(9)

neapmokėtoms didesnio prioriteto sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurios atitiko lengvatinės prudencinės tvarkos, galiojusios iki šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos, sąlygas, turėtų būti nustatyta tęstinumo taisyklė;

(10)

kalbant apie ekonomikos atsigavimą nuo COVID-19 krizės, labai svarbu, kad galutiniai naudotojai galėtų veiksmingai apdrausti savo riziką ir apsaugoti balanso patikimumą. Aukšto lygio forumo kapitalo rinkų sąjungos klausimais galutinėje ataskaitoje pažymima, kad pernelyg konservatyvus standartizuotas sandorio šalies kredito rizikos vertinimo metodas (SA-CCR) gali daryti neigiamą poveikį galutinių naudotojų galimybei apdrausti finansinę riziką ir to draudimo sąnaudoms. Todėl Komisija turėtų ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 30 d. persvarstyti SA-CCR kalibravimą, tinkamai atsižvelgdama į Europos bankų sektoriaus ir ekonomikos ypatumus, vienodas tarptautines sąlygas ir bet kokius tarptautinių standartų ir forumų pokyčius;

(11)

sintetinis kainų skirtumo perviršis (SES) yra plačiai naudojamas tam tikrų turto klasių pavertimo vertybiniais popieriais mechanizmas, iniciatoriams sumažinantis kredito užtikrinimo išlaidas, o investuotojams – pozicijos riziką. Turėtų būti nustatyti speciali SES prudencinė tvarka, kad SES nebūtų naudojamas reglamentavimo arbitražo tikslais. Tame kontekste reglamentavimo arbitražas įvyksta, kai įstaiga iniciatorė padidina kredito vertę užtikrinimo teikėjų turimoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms sutartimi skirdama tam tikras sumas vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų nuostoliams, galintiems atsirasti sandorio trukmės laikotarpiu, padengti, ir tokioms sumoms, kurios susaisto įstaigos iniciatorės pelno ir nuostolio ataskaitą panašiai kaip netiesioginė garantija, netaikomas rizikos koeficientas;

(12)

EBI turėtų būti suteikti įgaliojimai parengti techninių reguliavimo standartų projektus siekiant užtikrinti suderintą SES pozicijos vertės nustatymą. Tie techniniai reguliavimo standartai turėtų būti parengti prieš pradedant taikyti naują prudencinę tvarką. Siekiant išvengti sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos sutrikimų, įstaigoms turėtų būti suteikta pakankamai laiko taikyti naują prudencinę SES tvarką;

(13)

rengdama savo prudencinės pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos veikimo ataskaitą, Komisija taip pat turėtų peržiūrėti naują prudencinę SES tvarką, atsižvelgdama į pokyčius tarptautiniu lygmeniu;

(14)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. kuo labiau padidinti įstaigų pajėgumą skolinti ir padengti su COVID-19 krize susijusius nuostolius, kartu užtikrinant nuolatinį įstaigų atsparumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(15)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(16)

atsižvelgiant į būtinybę kuo skubiau taikyti tikslines priemones, skirtas remti ekonomikos atsigavimą po COVID-19 krizės, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

1)

242 straipsnis papildomas šiuo punktu:

2)

248 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

249 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

4)

256 straipsnis papildomas šia dalimi:

5)

įterpiamas šis straipsnis:

„269a straipsnis

Neveiksnių pozicijų pakeitimui vertybiniais popieriais taikoma tvarka

1.   Šiame straipsnyje:

a)	neveiksnių pozicijų pakeitimas vertybiniais popieriais – neveiksnių pozicijų pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 25 punkte;

b)	reikalavimus atitinkantis tradicinis neveiksnių pozicijų pakeitimas vertybiniais popieriais – tradicinis neveiksnių pozicijų pakeitimas vertybiniais popieriais, kai negrąžintinas pirkimo kainos diskontas yra lygus bent 50 % pagrindinių pozicijų neapmokėtos vertės jų perleidimo SPPVPS.

2.   Neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal 254 arba 267 straipsnį. Rizikos koeficientas apskaičiuojamas taikant 100 % žemiausią ribą, išskyrus atvejus, kai taikomas 263 straipsnis.

3.   Nukrypdamos nuo šio straipsnio 2 dalies, įstaigos priskiria 100 % rizikos koeficientą didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai reikalavimus atitinkančio tradicinio neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, išskyrus atvejus, kai taikomas 263 straipsnis.

4.   Įstaigoms, kurios pagal 3 skyrių taiko IRB metodą bet kokioms grupėje esančioms pagrindinėms pozicijoms ir kurioms neleidžiama naudoti savų LGD įverčių ir perskaičiavimo koeficientų tokių pozicijų atžvilgiu, nenaudoja SEC-IRBA metodo siekdamos apskaičiuoti neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir netaiko 5 arba 6 dalies.

5.   Taikant 268 straipsnio 1 dalį, tikėtini nuostoliai, siejami su reikalavimus atitinkančio tradicinio neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinėmis pozicijomis, yra įtraukiami atskaičius negrąžintiną pirkimo kainos diskontą ir, kai taikoma, visus papildomus specifinės kredito rizikos koregavimus.

Įstaigos atlieka skaičiavimą pagal šią formulę:

Čia:

CRmax	=	didžiausias kapitalo poreikis reikalavimus atitinkančio tradicinio neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju;
RWEAIRB	=	pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sudėtinė suma;
ELIRB	=	pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, tikėtinų nuostolių sudėtinė suma;
NRPPD	=	negrąžintinas pirkimo kainos diskontas;
EVIRB	=	pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, pozicijų verčių suma;
EVPool	=	visų pagrindinių pozicijų, kurios yra grupėje, pozicijų verčių suma;
SCRAIRB	=	įstaigos iniciatorės atliekami specifinės kredito rizikos koregavimai tų pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, atžvilgiu, tik jei negrąžintinas pirkimo kainos diskontas (NRPPD) viršija tą koregavimą, ir tik tokiu mastu; įstaigų investuotojų atveju ši suma lygi nuliui;
RWEASA	=	pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas standartizuotas metodas, pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sudėtinė suma.

6.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 3 dalies, kai pagal poziciją įvertintas vidutinis svertinis rizikos koeficientas, apskaičiuotas pagal 267 straipsnyje nustatytą skaidrumo metodą, yra mažesnis už 100 %, įstaigos gali taikyti mažesnį rizikos koeficientą, kuriam taikoma 50 % žemiausia riba.

Taikant pirmą pastraipą SEC-IRBA metodą pozicijai taikanti įstaiga iniciatorė, kuriai leidžiama naudoti savus LGD įverčius ir perskaičiavimo koeficientus visų pagrindinių pozicijų, kurioms pagal 3 skyrių taikomas IRB metodas, atžvilgiu, reikalavimus atitinkančio tradicinio neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju atskaito negrąžintiną pirkimo kainos diskontą ir, kai taikoma, visus papildomus specifinės kredito rizikos koregavimus iš tikėtinų nuostolių ir pagrindinių pozicijų, susijusių su didesnio prioriteto pozicijomis, pozicijos vertės pagal šią formulę:

Čia:

RWmax	=	reikalavimus atitinkančio tradicinio neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju didesnio prioriteto pozicijai taikomas rizikos koeficientas, prieš taikant žemiausią koeficiento ribą, kai taikomas skaidrumo metodas;
RWEAIRB	=	pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sudėtinė suma;
RWEASA	=	pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas standartizuotas metodas, pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sudėtinė suma;
ELIRB	=	pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, tikėtinų nuostolių sudėtinė suma;
NRPPD	=	negrąžintinas pirkimo kainos diskontas;
EVIRB	=	pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, pozicijų verčių suma;
EVpool	=	visų pagrindinių pozicijų, kurios yra grupėje, pozicijų verčių suma;
EVSA	=	pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas standartizuotas metodas, pozicijų verčių suma;
SCRAIRB	=	įstaigos iniciatorės atlikti specifinės kredito rizikos koregavimai tų pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, atžvilgiu, tik jei negrąžintinas pirkimo kainos diskontas (NRPPD) viršija tą koregavimą ir tik tokiu mastu;

7.   Šiame straipsnyje negrąžintinas pirkimo kainos diskontas apskaičiuojamas atimant b punkte nurodytą sumą iš a punkte nurodytos sumos:

a)	neapmokėta neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų suma tuo metu, kai tos pozicijos buvo perleistos SPPVPS;

b)

šių verčių suma: i) pradinė neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų arba, kai taikoma, segmentų dalių, parduotų investuotojams, kurie yra tretieji asmenys, pardavimo kaina ir ii) neapmokėta iniciatoriaus turimų to pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų arba, kai taikoma, segmentų dalių neapmokėtos vertės pagrindinių pozicijų suma tuo metu, kai tos pozicijos buvo perleistos SPPVPS.

Taikant 5 ir 6 dalis, per sandorio laikotarpį apskaičiuojamas negrąžintinas pirkimo kainos diskontas patikslinamas jį sumažinant, atsižvelgiant į realizuotus nuostolius. Bet koks pagrindinių pozicijų neapmokėtos sumos sumažinimas dėl realizuotų nuostolių sumažina negrąžintiną pirkimo kainos diskontą taikant žemiausią ribą, lygią nuliui.

Jeigu diskonto struktūra yra tokia, kad visas diskontas arba jo dalis gali būti grąžinti iniciatoriui, toks diskontas taikant šį straipsnį nelaikomas negrąžintinu pirkimo kainos diskontu.“;

6)

270 straipsnis pakeičiamas taip:

7)

430 straipsnyje įterpiama ši dalis:

8)

įterpiamas šis straipsnis:

9)

501c straipsnio įžanginė formuluotė pakeičiama taip:

„EBI, pasikonsultavusi su ESRV, remdamasi turimais duomenimis ir Komisijos aukšto lygio ekspertų grupės tvarių finansų klausimais išvadomis įvertina, ar būtų pagrįsta pozicijoms, susijusioms su turtu, įskaitant pakeitimą vertybiniais popieriais, arba veikla, kuri iš esmės susijusi su aplinkos ir (arba) socialiniais tikslais, taikyti specialią prudencinę tvarką. Visų pirma EBI įvertina:“;

10)

įterpiami šie straipsniai:

11)

519a straipsnis papildomas šiuo punktu: