(1)

pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnio 1 dalį vienas iš Sąjungos tikslų yra skatinti savo tautų gerovę;

(2)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 9 ir 168 straipsnius ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 straipsnį nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis turi būti užtikrinama aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga;

(3)

SESV 168 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga turi papildyti ir remti nacionalinę sveikatos politiką, skatinti valstybių narių bendradarbiavimą ir jų programų tarpusavio koordinavimą, visapusiškai atsižvelgdama į valstybių narių atsakomybę už savo sveikatos politikos nustatymą ir už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą, valdymą bei teikimą;

(4)

siekiant įvykdyti SESV 168 straipsnyje nustatytus reikalavimus, visų pirma pagal ankstesnes Sąjungos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programas buvo imtasi tęstinių veiksmų, būtent numatytų Europos Parlamento ir Tarybos sprendimais Nr. 1786/2002/EB (4) bei Nr. 1350/2007/EB (5) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 282/2014 (6);

(5)

2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad naujo koronaviruso (COVID-19) protrūkis yra pasaulinė pandemija. Ta pandemija sukėlė beprecedentę sveikatos krizę visame pasaulyje, atnešusią sunkių socialinių ir ekonominių padarinių ir žmonių kančių, kurie, visų pirma, paveikė lėtinėmis ligomis sergančius žmones. Be to, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, kurie per COVID-19 krizę yra nepaprastai svarbūs, sveikatai iškilusi didelė rizika;

(6)

valstybės narės, būdamos atsakingos už savo sveikatos politiką, turėtų užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą, rodydamos Europos solidarumą, kaip raginama 2020 m. kovo 13 d. Komisijos komunikate „Suderintas ekonominis atsakas į COVID-19 protrūkį“. Tebesitęsiančios COVID-19 krizės metu įgyta patirtis rodo, kad reikia imtis tolesnių veiksmų Sąjungos lygmeniu siekiant remti valstybių narių bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą. Tuo bendradarbiavimu turėtų būti pagerinta sunkių žmonių infekcijų ir ligų plitimo tarpvalstybiniu mastu parengtis, prevencija ir kontrolė, siekiant kovoti su kitomis didelėmis tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėmis sveikatai, apsaugoti ir gerinti visų Sąjungos gyventojų sveikatą ir gerovę. Pasirengimas yra labai svarbus didinant atsparumą būsimoms grėsmėms. Tame kontekste valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė savanoriškai atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kad būtų pagerintas pasirengimas ir padidintas atsparumas;

(7)

todėl tikslinga nustatyti naują ir sustiprintą 2021–2027 m. laikotarpio Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programą, pavadinimu „ES – sveikatos labui“ (toliau – Programa). Atsižvelgiant į Sąjungos veiksmų tikslus ir Sąjungos kompetenciją visuomenės sveikatos srityje, Programoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama veiksmams, kurių ėmusis bendradarbiaujant ir veikiant kartu Sąjungos lygmeniu jie būtų naudingesni ir veiksmingesni, ir veiksmams, darantiems poveikį vidaus rinkai;

(8)

Programa turėtų būti priemonė skatinti veiksmus tose srityse, kuriose esama Sąjungos pridėtinės vertės, kurią galima parodyti. Tokie veiksmai, be kita ko, turėtų apimti valstybių narių keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais stiprinimą, žinių mainų ar savitarpio mokymosi tinklų rėmimą, tarpvalstybinių grėsmių sveikatai klausimų sprendimą siekiant sumažinti tokių grėsmių riziką ir sušvelninti padarinius, tam tikrų su vidaus rinka susijusių klausimų sprendimą, kurių atžvilgiu Sąjunga gali rasti Sąjungos masto kokybiškų sprendimų, taip sudarydama sąlygas inovacijų sveikatos srityje galimybei ir didindama efektyvumą vengiant veiklos dubliavimo ir optimizuojant finansinių išteklių naudojimą. Programa taip pat turėtų būti remiami pajėgumo didinimo veiksmai, kuriais siekiama gerinti strateginį planavimą, galimybes gauti finansavimą iš įvairių šaltinių ir pajėgumą investuoti į Programos veiksmus ir juos įgyvendinti. Šiuo atžvilgiu pagal Programą turėtų būti teikiama pritaikyta pagalba konkrečioms valstybėms narėms arba valstybių narių grupėms, turinčioms didžiausius poreikius;

(9)

šiame reglamente nustatomas Programos finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto priėmimo procedūros metu turi būti svarbiausia orientacinė suma, kaip tai suprantama 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo, (7) 18 punkte. Šį finansinį paketą sudaro 500 000 000 EUR suma 2018 m. kainomis pagal 2020 m. gruodžio 22 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą deklaraciją dėl konkrečių programų sustiprinimo ir pagrindinių aktų pritaikymo (8);

(10)

siekiant, kad Programa būtų subalansuota ir kryptinga, šiame reglamente turėtų būti nustatytos bendro biudžeto mažiausios ir didžiausios galimos procentinės dalys, skirtos tam tikroms veiksmų sritims, siekiant nustatyti išteklių paskirstymo gaires, susijusias su Programos įgyvendinimu;

(11)

atsižvelgiant į tai, kad tarpvalstybinės grėsmės sveikatai yra didelės, pagal Programą turėtų būti remiamos koordinuotos Sąjungos lygmens visuomenės sveikatos priemonės, skirtos įvairiems tokių grėsmių aspektams šalinti. Siekiant didinti Sąjungos pajėgumą pasirengti bet kokioms būsimoms sveikatos krizėms, į jas reaguoti ir jas valdyti, pagal Programą turėtų būti remiami veiksmai, kurių imamasi pasitelkiant Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1082/2013/ES (9) nustatytus mechanizmus ir struktūras ir kitus susijusius Sąjungos lygmeniu sukurtus mechanizmus ir struktūras, nurodytus Komisijos 2020 m. lapkričio 11 d. komunikate, pavadintame „Europos sveikatos sąjungos kūrimas: ES atsparumo tarpvalstybinėms grėsmėms sveikatai didinimas“, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama stiprinti pasirengimo planavimą ir reagavimo pajėgumą nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu, sustiprinti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ECDC) ir Europos vaistų agentūros (toliau – EMA) vaidmenį ir įsteigti parengties ir reagavimo į ekstremaliąsias sveikatos situacijas instituciją. Tokie veiksmai galėtų apimti reagavimo į sveikatos krizes pajėgumo didinimą, su skiepijimu ir imunizacija susijusias prevencines priemones, griežtesnes priežiūros programas, informacijos apie sveikatą teikimą ir keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais platformas. Atsižvelgiant į tai, pagal Programą turėtų būti skatinama užkirsti kelią Sąjungos masto ir tarpsektorinėms krizėms, joms pasirengti ir stebėti, turėtų būti skatinamas Sąjungos ir valstybių narių lygmenų subjektų valdymo pajėgumas ir reagavimo pajėgumas, įskaitant atsarginių priemonių planavimą ir pasirengimo veiklą, laikantis bendros sveikatos ir sveikatos aspektų integravimo į visų sričių politiką koncepcijų. Programa turėtų padėti sukurti integruotą kompleksinę pranešimo apie riziką sistemą, skirtą visiems sveikatos krizės etapams, būtent – prevencijos, pasirengimo ir reagavimo;

(12)

siekiant didinti pajėgumus Sąjungoje užkirsti kelią ir pasirengti sveikatos krizėms, į jas reaguoti ir jas valdyti, pagal Programą turėtų būti remiami veiksmai, kurių imamasi pasitelkiant atitinkamais Sąjungos teisės aktais nustatytus mechanizmus ir struktūras. Ta parama galėtų apimti reagavimo į sveikatos krizes pajėgumo didinimą, įskaitant atsarginių priemonių planavimą ir pasirengimą, prevencines priemones, pavyzdžiui, susijusias su skiepijimu ir imunizacija, griežtesnes priežiūros programas ir geresnį koordinavimą bei bendradarbiavimą;

(13)

visuomenės sveikatos krizės aplinkybėmis klinikiniai tyrimai ir sveikatos technologijų vertinimas (toliau – SVT) gali padėti greičiau parengti ir nustatyti efektyvias medicinines reagavimo priemones. Todėl pagal Programą turėtų būti galima teikti paramą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiksmams tose srityse;

(14)

siekiant apsaugoti pažeidžiamus asmenis, įskaitant asmenis, sergančius psichikos ligomis ir gyvenančius su užkrečiamosiomis arba neužkrečiamosiomis ir lėtinėmis ligomis arba labiausiai dėl jų kenčiančius, pagal Programą taip pat turėtų būti skatinama imtis veiksmų, kuriais būtų vykdoma prevencija, švelninamas sveikatos krizės šalutinis poveikis tokioms pažeidžiamoms grupėms priklausantiems asmenims ir veiksmų, kuriais gerinama psichinė sveikata;

(15)

per COVID-19 krizę išryškėjo daug sunkumų, įskaitant Sąjungos priklausomybę nuo trečiųjų valstybių, užtikrinti žaliavų ir medžiagų, veikliųjų vaistinių medžiagų, vaistų, medicinos priemonių ir asmeninių apsaugos priemonių, kurių reikia Sąjungoje sveikatos krizių ir ypač pandemijų metu, tiekimą. Todėl pagal Programą turėtų būti remiami veiksmai, kuriais skatinama krizės atveju svarbių produktų gamyba, viešieji pirkimai ir valdymas pačioje Sąjungoje, kuriais siekiama mažinti stygiaus riziką, kartu užtikrinant, kad būtų papildytos kitos Sąjungos priemonės;

(16)

siekiant kuo labiau sušvelninti didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių poveikį visuomenės sveikatai, pagal Programą remiamais veiksmais turėtų būti galima gerinti valstybių narių sveikatos sistemų sąveikumą bendradarbiaujant ir keičiantis geriausia praktika, bei taip pat padidinant bendrų veiksmų skaičių. Tie veiksmai turėtų užtikrinti valstybių narių gebėjimą reaguoti į ekstremalias sveikatai situacijas, kurios apima atsarginių priemonių planavimą, pasirengimo veiklą ir sveikatos priežiūros bei visuomenės sveikatos darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, taip pat nacionalines strategijas atitinkančių mechanizmų, siekiant veiksmingai stebėti nuolatinį krizės laikotarpiu reikalingų prekių ir paslaugų tiekimą ar paskirstymą, sukūrimą;

(17)

informacijos teikimas asmenims labai svarbus vykdant ligų prevenciją ir reaguojant į jas. Todėl Programa turėtų būti remiama plačiajai visuomenei arba konkrečioms asmenų ar specialistų grupėms skirta komunikacijos veikla, kuria siekiama skatinti ligų prevenciją ir sveiką gyvenseną, kovoti su klaidinga informacija ir dezinformacija, susijusia su ligų prevencija, priežastimis ir gydymu, spręsti nepasitikėjimo skiepais problemą ir remti pastangas, skatinančias altruistinį elgesį, pavyzdžiui, organų ir kraujo donorystę, taip papildant nacionalines kampanijas šiais klausimais;

(18)

užtikrinant sinergiją su kitomis Sąjungos programomis, pavyzdžiui, Skaitmeninės Europos programa, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatoma Skaitmeninė Europos programa ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2015/2240, bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013, (toliau – programa „Europos horizontas“), Europos regioninės plėtros fondu, nustatytu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF) ir dėl Sanglaudos fondo, „Europos socialiniu fondu +“ (toliau – ESF+), nustatytu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), programa „InvestEU“, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 (10), ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/241 (11), pagal Programą galėtų būti remiami veiksmai, kuriais skatinama sveikatos paslaugų skaitmeninė transformacija ir didinamas tokių paslaugų sąveikumas, įskaitant Europos sveikatos duomenų erdvės plėtojimą;

(19)

sveikata yra investicija, ir ši koncepcija turėtų būti Programos kertinis akmuo. Jeigu žmonės bus sveiki ir aktyvūs ilgesnį laiką ir, gerinant jų sveikatos raštingumą, jie galės aktyviai kontroliuoti savo sveikatą, tai turės teigiamą poveikį sveikatai, nelygybės ir netolygumų sveikatos priežiūros srityje mažinimui, galimybėms gauti lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų, gyvenimo kokybei, darbuotojų sveikatai, darbo našumui, konkurencingumui ir įtraukumui, o našta nacionalinėms sveikatos priežiūros sistemoms ir nacionaliniams biudžetams bus mažesnė. Programa turėtų būti remiami veiksmai, kuriais siekiama mažinti nelygybę, susijusią su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, ypač kaimo ir atokiose vietovėse, norint užtikrinti įtraukų augimą. Komisija įsipareigojo padėti valstybėms narėms pasiekti 2015 m. rugsėjo 25 d. JT rezoliucijoje „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ (toliau – JT darbotvarkė iki 2030 m.) nustatytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma 3-ąjį darnaus vystymosi tikslą užtikrinti gerą sveikatą ir skatinti visų žmonių ir visų amžiaus grupių gerovę. Todėl Programa turėtų prisidėti prie veiksmų siekiant tų tikslų;

(20)

neužkrečiamąsias ligas dažnai nulemia genetinių, fiziologinių, aplinkos ir elgsenos veiksnių derinys. Neužkrečiamosios ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, psichikos ligos, neurologiniai sutrikimai, lėtinės kvėpavimo sistemos ligos ir diabetas, Europos Sąjungoje yra vienos iš pagrindinių negalios, įvairių sveikatos problemų, išėjimo į pensiją dėl sveikatos ir ankstyvos mirties priežasčių ir sukelia rimtų socialinių ir ekonominių padarinių. Siekiant sumažinti neužkrečiamųjų ligų poveikį asmenims ir visuomenei Sąjungoje ir pasiekti 3-ąjį JT darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslų tikslą, visų pirma (tačiau ne tik) to tikslo 3.4 užduotį, t. y. iki 2030 m. trečdaliu sumažinti ankstyvą mirtingumą nuo neužkrečiamųjų ligų, labai svarbu užtikrinti integruotą atsaką, daugiausia dėmesio skiriant sveikatinimui ir ligų prevencijai visuose atitinkamuose sektoriuose;

(21)

todėl pagal Programą turėtų būti remiamas sveikatinimas ir ligų prevencija ir gerinama psichikos sveikata visą asmens gyvenimą šalinant rizikos sveikatai veiksnius ir skatinant sveikatą lemiančius veiksnius, nes tai taip pat padėtų siekti 3-ojo JT darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslų tikslo. Programa taip pat turėtų padėti siekti tikslų, nustatytų 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ (toliau – Europos žaliasis kursas);

(22)

pagal Programą turėtų būti toliau remiami alkoholio daromos žalos mažinimo ir prevencijos veiksmai, ypatingai daug dėmesio skiriant jaunimo apsaugai;

(23)

lėtinių ligų našta Sąjungoje yra didelė. Visuotinai pripažįstama, kad tuo atžvilgiu labai svarbu yra prevencija ir ankstyvas diagnozavimas. Programa turėtų būti remiami tų sričių veiksmai ir konkrečių Sąjungos ligų prevencijos ir valdymo gairių rengimas ir taip siekiama dirbant kartu sumažinti valstybių narių naštą, kad būtų užtikrintas geresnis ir veiksmingesnis lėtinių ligų valdymas. Demografiniai pokyčiai, visų pirma visuomenės senėjimas, kelia pavojų sveikatos priežiūros sistemų tvarumui. Ypatingą dėmesį būtina skirti su amžiumi susijusioms ligoms ir sutrikimams, pavyzdžiui, demencijai, taip pat su amžiumi susijusioms negalioms;

(24)

vėžys yra antra pagrindinė mirties priežastis valstybėse narėse po širdies ir kraujagyslių ligų. Tai taip pat viena iš neužkrečiamųjų ligų, kurią nulemia bendri rizikos veiksniai ir kurios prevencija bei kontrolė būtų naudinga daugumai piliečių. Prasta mityba, fizinės veiklos stoka, nutukimas, tabako vartojimas ir žalingas alkoholio vartojimas yra rizikos veiksniai, sukeliantys ir kitas lėtines ligas, pvz., širdies ir kraujagyslių ligas, todėl ir vėžio prevencijos programos turėtų būti įgyvendinamos pagal integruotos lėtinių ligų prevencijos principą. Atitinkamos Europos kovos su vėžiu plano, išdėstyto 2021 m. vasario 3 d. Komisijos komunikate, priemonės turėtų būti remiamos pagal Programą ir programos „Europos horizontas“ kovos su vėžiu misiją, ir jos turėtų padėti skatinti integruotą požiūrį, apimantį prevenciją, patikras, ankstyvąją diagnostiką, stebėseną, gydymą ir priežiūrą, taip pat gerinti pacientų ir išgyvenusių asmenų gyvenimo kokybę;

(25)

turėtų būti galimybių remti tyrimus, susijusius su lyties įtaka ligų požymiams, siekiant prisidėti prie šios srities žinių ir švietimo gerinimo, taip stiprinant prevenciją, diagnozavimą, stebėseną ir gydymą;

(26)

Programa turėtų būti vykdoma užtikrinant sinergiją su kitomis Sąjungos politikos sritimis, programomis ir fondais, pavyzdžiui, Skaitmeninės Europos programa, programa „Europos horizontas“, rezervu „rescEU“ pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2019/420 (12), (toliau – „rescEU“ rezervas), Skubios paramos priemone, nustatyta Tarybos reglamentu (ES) 2016/369 (13), ESF+, kurio dalį sudaro Užimtumo ir socialinių inovacijų kryptis, taip pat sinergiją siekiant geriau apsaugoti milijonų Sąjungos darbuotojų sveikatą ir užtikrinti jų saugą, programa „InvestEU“, Bendrosios rinkos programa, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatoma vidaus rinkos, įmonių, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, konkurencingumo, augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų srities bei Europos statistikos programa (Bendrosios rinkos programa) ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 99/2013, (ES) Nr. 1287/2013, (ES) Nr. 254/2014 ir (ES) Nr. 652/2014, ERPF, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone, „Erasmus+“, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatoma „Erasmus+“ – Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa, ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, Europos solidarumo korpuso programa, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatoma Europos solidarumo korpuso programa ir panaikinami reglamentai (ES) 2018/1475 ir (ES) Nr. 375/2014,

ir Sąjungos išorės veiksmų priemonėmis, kaip antai Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė - Europos vaidmuo pasaulyje, iš dalies keičiamas ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2014/ES ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601 ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, ir Pasirengimo narystei paramos priemonė III, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatoma Pasirengimo narystei paramos priemonė III, ir tokiu būdu, kuriuo būtų užtikrinamas papildomumas su tomis sritimis, programomis ir fondais. Tam tikrais atvejais turėtų būti nustatytos bendros taisyklės, kad būtų užtikrintas Sąjungos politikos, programų ir fondų derėjimas bei papildomumas, kartu užtikrinant, kad būtų paisoma tų politikos priemonių ypatumų, ir siekiant suderinti tų politikos priemonių, programų ir fondų strateginius reikalavimus, pavyzdžiui, reikiamas sąlygas pagal ERPF ir ESF+. Komisija ir valstybės narės, rengdamos metines darbo programas, turėtų užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į tokią sinergiją ir papildomumą, kaip numatyta šiame reglamente;

(27)

Komisija turėtų konsultuotis su valstybėmis narėmis „ES – sveikatos labui“ iniciatyvinėje grupėje, kuri turi būti įsteigta šiuo reglamentu, dėl prioritetų ir strateginių Programos gairių, kad užtikrintų Programos ir kitų Sąjungos politikos krypčių, priemonių ir veiksmų derėjimą ir papildomumą, taip pat dėl Programos įgyvendinimo;

(28)

Programa turėtų būti prisidedama kuriant pagrindinių krizės atveju svarbių produktų rezervą ir užtikrinant sinergiją ir papildomumą su „rescEU“ rezervu, skubia parama, nustatyta pagal Reglamentą (ES) 2016/369, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone ir kitomis Sąjungos politikos priemonėmis, programomis ir fondais, prireikus Sąjungos lygmeniu papildant nacionalinius atsargų kaupimo veiksmus;

(29)

didėjant sveikatos priežiūros paslaugų paklausai, valstybių narių sveikatos priežiūros sistemoms tampa problemiška įsigyti vaistų ir juos įpirkti. Siekiant užtikrinti geresnę visuomenės sveikatos apsaugą, pacientų saugą ir įgalinimą Sąjungoje, labai svarbu, kad pacientai ir sveikatos sistemos galėtų gauti tvarių, veiksmingų, lygiaverčių, prieinamų ir kokybiškų vaistų, be kita ko, tarpvalstybiniu mastu, ir kad jie galėtų tais vaistais visapusiškai naudotis, remdamiesi skaidria, nuoseklia ir į pacientą orientuota medicinine informacija;

(30)

atsižvelgiant, be kita ko, į didėjančią sveikatos priežiūros paslaugų paklausą, pagal Programą turėtų būti remiama Sąjungos vaistų ir medicinos priemonių stygiaus stebėjimo, duomenų apie stygių teikimo ir pranešimo sistemos plėtra, kad būtų išvengta vidaus rinkos susiskaidymo ir užtikrinamas didesnis tų vaistų ir medicinos priemonių prieinamumas ir įperkamumas, sykiu mažinant jų tiekimo grandinių priklausomybę nuo trečiųjų valstybių. Todėl Programa turėtų būti skatinama vaistų ir medicinos priemonių gamyba Sąjungoje. Visų pirma, siekiant spręsti nepatenkintų medicininių poreikių problemą, pagal Programą turėtų būti remiami klinikiniai tyrimai ir realiomis sąlygomis gaunamų duomenų rinkimas, kad būtų kuriami veiksmingi vaistai, išduodami jų leidimai, jie vertinami ir suteikiamos galimybės jų gauti, įskaitant generinius ir biologiškai panašius vaistus, medicinos priemones ir gydymą, atitinkamai turėtų būti skatinami moksliniai tyrimai ir naujų vaistų kūrimas, ypatingą dėmesį skiriant antimikrobinėms medžiagoms ir vakcinoms, siekiant kovoti su įgytu atsparumu antimikrobinėms medžiagoms ir ligomis, kurių galima išvengti skiepijant, turėtų būti propaguojamos paskatos didinti antimikrobinių medžiagų gamybos pajėgumą, plėsti individualiems poreikiams pritaikytą gydymą ir skiepijimą ir turėtų būti skatinama skaitmeninė sveikatos priežiūros produktų ir platformų, kuriose stebima ir renkama informacija apie vaistus, transformacija. Programa taip pat turėtų pagerinti sprendimų dėl vaistų priėmimą, nes bus suteikiama galimybė gauti realiomis sąlygomis vykdomos sveikatos priežiūros duomenų ir juos analizuoti. Programa taip pat turėtų padėti užtikrinti geriausią mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimą ir sudaryti palankesnes sąlygas įsisavinti, plėtoti ir diegti sveikatos srities inovacijas sveikatos priežiūros sistemose ir klinikinėje praktikoje;

(31)

kadangi optimaliai tiekiant ir naudojant vaistus ir ypač antimikrobines medžiagas naudos gauna tiek asmenys, tiek sveikatos sistemos, pagal Programą turėtų būti skatinama juos naudoti apdairiai ir veiksmingai, laikantis bendros sveikatos koncepcijos ir Bendros sveikatos koncepcija grindžiamo Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų plano, kuris išdėstytas 2017 m. birželio 29 d. Komisijos komunikate, ir „Europos Sąjungos strateginio požiūrio į vaistus aplinkoje“, kuris išdėstytas 2019 m. kovo 11 d. Komisijos komunikate. Pagal Programą taip pat turėtų būti skatinama imtis priemonių, kuriomis būtų gerinamas rizikos aplinkai, susijusios su vaistų gamyba, naudojimu ir šalinimu, vertinimas ir tinkamas valdymas;

(32)

Sąjungos sveikatos srities teisės aktai daro tiesioginį poveikį visuomenės sveikatai, asmenų gyvenimui, sveikatos sistemų veiksmingumui bei atsparumui ir tinkamam vidaus rinkos veikimui. Sveikatos apsaugai Sąjungoje užtikrinti itin svarbi vaistų ir technologijų, įskaitant vaistus, medicinos priemones ir medžiagas, gautas iš žmogaus, reglamentavimo sistema, taip pat tabako teisės aktų, pacientų teisių į tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą ir didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai reglamentavimo sistema. Todėl pagal Programą turėtų būti remiamas Sąjungos sveikatos teisės aktų rengimas, įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas ir, bendradarbiaujant su atitinkamomis institucijomis, pvz., EMA ir ECDC, turėtų būti generuojami kokybiški, palyginami ir patikimi duomenys, įskaitant realiomis sąlygomis vykdomos sveikatos priežiūros duomenis, kuriais būtų grindžiamas politikos formavimas ir stebėsena, nustatomi tikslai ir kuriamos pažangos vertinimo priemonės;

(33)

Europos referencijos centrų tinklai (toliau – ERCT), įsteigti pagal Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2011/24/ES (14), yra virtualūs tinklai, apimantys sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus visoje Europoje. Jais siekiama paskatinti diskusijas apie sudėtingas arba retąsias ligas ir sutrikimus, kuriems reikia labai specializuoto gydymo, sutelktų žinių ir išteklių. Kadangi ERCT gali sudaryti daugiau galimybių nustatyti diagnozę ir teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas retosiomis ligomis sergantiems pacientams ir gali veikti kaip medicinos mokymo, mokslinių tyrimų ir informacijos sklaidos centrai, Programa turėtų padėti didinti tinklaveikos mastą ERCT ir kituose tarpvalstybiniuose tinkluose;

(34)

ERCT ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, judantiems iš vienos valstybės narės į kitą, yra pavyzdinės sritys, kuriose integruotas valstybių narių darbas turi didelės pridėtinės vertės ir suteikia didelių galimybių padidinti sveikatos sistemų veiksmingumą, taigi ir pagerinti visuomenės sveikatą apskritai. Bendradarbiavimas, kiek tai susiję su SVT, irgi turi pridėtinės vertės valstybėms narėms. Todėl pagal Programą turėtų būti remiama veikla, kuria sudaromos sąlygos integruotam, tvariam ir koordinuotam darbui, nes tai taip pat padeda skatinti įgyvendinti geriausią praktiką, kuria siekiama turimus išteklius kuo veiksmingiau paskirstyti atitinkamiems gyventojams ir teritorijoms, kad jų poveikis būtų kuo didesnis;

(35)

šiai Programai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (15) (toliau – Finansinis reglamentas). Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams;

(36)

taikant šį reglamentą finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius atitinkamų veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Pasirenkant turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotųjų normų finansavimą ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje. Paramos gavėjams taikomi techninės ir finansinės atskaitomybės reikalavimai turėtų būti tokie, kad užtikrintų, kad laikomasi taikytinų finansinių nuostatų ir kuo labiau mažinama administracinė našta;

(37)

siekiant optimizuoti investicijų, kurios visiškai arba iš dalies finansuojamos iš Sąjungos biudžeto, pridėtinę vertę, ypač turėtų būti siekiama Programos ir kitų Sąjungos programų, įskaitant programas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, sinergijos. Siekiant kuo labiau padidinti šią sinergiją ir išvengti dubliavimosi, turėtų būti numatyti atitinkami mechanizmai, įskaitant sudėtinį finansavimą pagal Programos ar kitos Sąjungos programos veiksmą, kol toks sudėtinis finansavimas neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. Tuo tikslu šiame reglamente turėtų būti nustatytos atitinkamos taisyklės, visų pirma dėl galimybės deklaruoti tas pačias sąnaudas ar išlaidas proporcingai pagal Programą ir kitą Sąjungos programą, siekiant užtikrinti, kad būtų išsami ir skaidri atskaitomybė;

(38)

atsižvelgiant į specifinį Programos tikslų ir veiksmų pobūdį, atitinkamos valstybių narių kompetentingos institucijos kai kuriais atvejais galės geriausiai įgyvendinti su Programa susijusius veiksmus. Todėl tos valstybių narių paskirtos institucijos turėtų būti laikomos paramos gavėjais pagal Finansinio reglamento 195 straipsnį ir dotacijos toms institucijoms turėtų būti skiriamos neskelbiant kvietimų teikti pasiūlymus. Investicijos pagal Programą turėtų būti įgyvendinamos glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis;

(39)

pagal Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalį dotacija gali būti skirta jau pradėtam veiksmui, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, jog veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant susitarimą dėl dotacijos. Tačiau išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, nėra tinkamos finansuoti išlaidos, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus. Siekiant išvengti bet kokio Sąjungos paramos sutrikdymo, kuris galėtų pakenkti Sąjungos interesams, finansavimo sprendime turėtų būti įmanoma ribotą laikotarpį 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos vykdymo pradžioje ir tik tinkamai pagrįstais atvejais nustatyti, kad veikla ir išlaidos tinkamos finansuoti nuo 2021 finansinių metų pradžios, net jei ta veikla buvo vykdoma ir tos išlaidos patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką;

(40)

ERCT tvirtina ERCT valstybių narių taryba, laikydamasi Komisijos įgyvendinimo sprendime 2014/287/ES nustatytos patvirtinimo procedūros (16). Todėl ERCT turėtų būti laikomi paramos gavėjais pagal Finansinio reglamento 195 straipsnį ir dotacijos ERCT turėtų būti skiriamos neskelbiant kvietimų teikti pasiūlymus. Tiesioginės dotacijos taip pat turėtų būti skiriamos kitiems subjektams, paskirtiems pagal Sąjungos taisykles, pavyzdžiui, etaloninėms laboratorijoms ir centrams, kompetencijos centrams ir tarptautiniams tinklams;

(41)

atsižvelgiant į bendrai sutartas solidarumo vertybes, susijusias su teisinga ir visuotine kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų aprėptimi, kurios sudaro šios srities Sąjungos politikos pagrindą, ir į tai, kad Sąjungai tenka pagrindinis vaidmuo spartinant pažangą, koordinuojant pasaulinių sveikatos problemų sprendimą ir bendradarbiaujant šiais klausimais, kaip nurodyta 2010 m. gegužės 10 d. Tarybos išvadose dėl ES vaidmens sprendžiant visuotinės sveikatos uždavinius, ir kaip išsakyta JT darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tiksluose, pagal Programą turėtų būti sustiprinta Sąjungos parama tarptautinėms ir pasaulinėms sveikatos srities iniciatyvoms, ypač PSO iniciatyvoms, kuriomis siekiama gerinti sveikatą, mažinant sveikatos netolygumus ir didinant apsaugą nuo pasaulinių grėsmių sveikatai;

(42)

siekiant kuo labiau padidinti veiksmų Sąjungos ir tarptautiniu lygiu rezultatyvumą bei veiksmingumą, įgyvendinant Programą turėtų būti plėtojamas bendradarbiavimas su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Jungtinėmis Tautomis ir Pasaulio banku, Europos Taryba ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Siekiant padidinti poveikį, taip pat reikėtų siekti sąveikos su nacionalinėmis valstybių narių organizacijomis, dirbančiomis visuotinės sveikatos srityje. Pagal Tarybos sprendimą 2013/755/ES (17) užjūrio šalyse bei teritorijose (UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai turėtų atitikti reikalavimus gauti finansavimą pagal Programą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(43)

Programos įgyvendinimas turėtų būti remiamas vykdant plataus masto informavimo veiklą, siekiant užtikrinti, kad pilietinės visuomenės nuomonei ir poreikiams būtų tinkamai atstovaujama ir į juos būtų atsižvelgiama. Šiuo tikslu Komisija kartą per metus turėtų prašyti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, be kita ko, pilietinės visuomenės bei pacientų asociacijų atstovų, mokslininkų ir sveikatos priežiūros specialistų organizacijų, grįžtamosios informacijos apie Programos prioritetus ir strategines gaires, taip pat apie poreikius, kurie turėtų būti įtraukti į Programą. Kiekvienais metais prieš baigdama rengti darbo programas, Komisija taip pat turėtų informuoti Europos Parlamentą apie parengiamojo darbo eigą ir informavimo veiklos, susijusios su suinteresuotaisiais subjektais, rezultatus;

(44)

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose bendradarbiaudamos pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą (18), kuriame numatyta, kad tokios programos įgyvendinamos pagal tą susitarimą priimtu sprendimu. Į šį reglamentą turėtų būti įtraukta konkreti nuostata, pagal kurią reikalaujama, kad trečiosios valstybės, kurios dalyvauja Programoje, suteiktų būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją;

(45)

reikėtų glaudžiau bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis keičiantis žiniomis ir geriausia praktika siekiant geresnio sveikatos sistemų pasirengimo ir reagavimo pajėgumo;

(46)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (19), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (20), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (21) ir (ES) 2017/1939 (22) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, OLAF turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (23), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas;

(47)

pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(48)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tomis Finansiniame reglamente nustatytomis taisyklėmis visų pirma reglamentuojama biudžeto nustatymo ir įgyvendinimo dotacijomis, viešaisiais pirkimais, apdovanojimais, netiesioginiu vykdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine pagalba ir išorės ekspertų išlaidų atlyginimu procedūra ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtose taisyklėse taip pat numatyta bendra Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų sistema;

(49)

atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimu įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, ir pasiekti JT darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslus, Programa turėtų padėti integruoti klimato srities veiksmus į Sąjungos politiką ir prisidėti prie siekio bent 30 % Sąjungos biudžeto ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės, nustatytos Tarybos reglamentu (ES) 2020/2094 (24), išlaidų bendros sumos skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Programos lėšomis turėtų būti remiama veikla, kurią vykdant visapusiškai laikomasi Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartų bei prioritetų ir Europos žaliajame kurse nustatyto žalos nedarymo principo. Rengiant ir įgyvendinant Programą turėtų būti nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant tarpinį vertinimą;

(50)

remiantis SESV 8 straipsniu, visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir propaguoti jų lygybę. Visais Programos vertinimo, rengimo, įgyvendinimo ir stebėsenos etapais turėtų būti atsižvelgiama lyčių lygybę, taip pat į teises ir lygias galimybes visiems bei tų tikslų integravimą ir jie visais tais etapais turėtų būti skatinami;

(51)

Programos politikos tikslų taip pat gali būti siekiama pasitelkiant „InvestEU“ fondo, numatyto programa „InvestEU“, finansines priemones ir biudžeto garantijas. Finansinė parama turėtų būti naudojama proporcingai sprendžiant rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemas. Programos lėšomis remiami veiksmai neturėtų dubliuotis su privačiuoju finansavimu ar jo išstumti arba iškraipyti konkurencijos vidaus rinkoje. Iš esmės veiksmai turėtų turėti Sąjungos pridėtinės vertės;

(52)

Programa turėtų būti įgyvendinama taip, kad būtų paisoma valstybių narių atsakomybės už savo sveikatos politikos nustatymą ir už sveikatos paslaugų bei sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą. Turėtų būti užtikrintas aktyvus valstybių narių dalyvavimas valdant ir įgyvendinant Programą;

(53)

atsižvelgiant į tarpvalstybinių grėsmių sveikatai pobūdį ir galimą mastą, valstybės narės vienos negali deramai pasiekti tikslų apsaugoti Sąjungos gyventojus nuo tokių grėsmių ir pagerinti sveikatos krizių prevenciją ir pasirengimą krizėms. Pagal ES sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą taip pat gali būti imamasi Sąjungos lygmens veiksmų paremti valstybių narių pastangas siekiant aukšto lygio visuomenės sveikatos apsaugos, gerinti vaistų, medicinos priemonių ir sveikatos krizės atveju svarbių produktų ir paslaugų pasiekiamumą, tvarumą, priimtinumą, prieinamumą, saugumą ir įperkamumą Sąjungoje, remti inovacijas, remti integruotą bei koordinuotą valstybių narių darbą ir geriausios praktikos įgyvendinimą, taip pat visoje Sąjungoje mažinti nelygybę ir netolygumus sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo srityje tokiu būdu, kad būtų padidintas našumas ir pridėtinė vertė, kurios nebūtų įmanoma sukurti nacionalinio lygmens veiksmais, tuo pačiu paisant valstybių narių kompetencijos ir atsakomybės Programos veiksmų srityse. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(54)

kad būtų galima atlikti reikiamus patikslinimus, būtinus Programos tikslams pasiekti, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, susijusius su šio reglamento II priede nustatytų rodiklių peržiūra, keitimu ir papildomų rodiklių įtraukimu. Ypač svarbu, kad Komisija, atlikdama parengiamąjį darbą, tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (25) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turi gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turi būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(55)

valstybės narės ir dalyvaujančios valstybės paskyrė nacionalinius ryšių punktus, kad jie padėtų Komisijai propaguoti trečiąją Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programą (2014–2020 m.), nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 282/2014, ir, kai tinkama, skleisti jos rezultatus ir turimą informaciją apie jos poveikį valstybėse narėse ir dalyvaujančiose valstybėse. Atsižvelgiant į tokios veiklos svarbą, tikslinga remti tokią veiklą pagal Programą, siekiant tęsti tą veiklą tęsti;

(56)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos metinės darbo programos pagal šio reglamento kriterijus, patvirtinami tam tikri tinkami finansuoti veiksmai ir nustatomos taisyklės dėl Programos veiksmams įgyvendinti būtinų techninių ir administracinių priemonių ir dėl vienodų duomenų, reikalingų Programos įgyvendinimui stebėti, rinkimo šablonų. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (26). Tiems įgyvendinimo aktams priimti turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra, atsižvelgiant į tai, kad jie susiję su didelį poveikį turinčia Programa;

(57)

Programos vertė ir poveikis turėtų būti reguliariai ir atidžiai stebimi ir vertinami. Atliekant vertinimą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama Programos tikslams ir atsižvelgiama į tai, kad Programos tikslams pasiekti gali prireikti laikotarpio, kuris yra ilgesnis nei Programos trukmė. Tuo tikslu turėtų būti parengta tarpinė vertinimo ataskaita, taip pat vertinimo ataskaita Programos pabaigoje, kad būtų galima įvertinti, kaip įgyvendinami Programos prioritetai;

(58)

kadangi trečioji Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programa (2014–2020 m.), baigė galioti, Reglamentu (ES) Nr. 282/2014 tapo nebeaktualus ir turėtų būti panaikintas;

(59)

siekiant užtikrinti paramos sveikatos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas įgyvendinimą pradėti nuo 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos pradžios, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.,