1.   Šis reglamentas taikomas Sąjungos žvejybos laivams, naudojamiems ar skirtiems naudoti žvejybos tikslais rajone, kuriam taikoma Konvencija.

2.   Jeigu šiame reglamente nenurodyta kitaip, jis taikomas nedarant poveikio esamiems reglamentams žvejybos sektoriuje, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2017/2403 (10) ir Tarybos reglamentams (EB) Nr. 1005/2008 (11), (EB) Nr. 1224/2009 (12) ir (EB) Nr. 1185/2003 (13).

1.   Įgyvendindama žvejybos draudimą, taikomą gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams, kiekviena valstybė narė:

2.   Jei Sąjungos žvejybos laivas negali išplaukti į jūrą kitu laikotarpiu, nei 1 dalies a punkte nurodytas žvejybos draudimo laikotarpis, dėl force majeure įvykio, t. y. dėl mechaninio ar struktūrinio gedimo, gaisro ar sprogimo, dėl kurio žvejybos laivas nebegali tęsti žvejybos operacijų bent 75 dienas iš eilės, valstybė narė gali nusiųsti Komisijai prašymą dėl žvejybos draudimo laikotarpio išimties kartu su būtinais įrodymais, patvirtinančiais, kad laivas neišplaukė į jūrą dėl force majeure. Prašymas nusiunčiamas Komisijai ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tada, kai nebelieka force majeure priežasties. Komisija įvertina prašymą ir prireikus persiunčia jį IATTC sekretoriatui, kad IATTC jį apsvarstytų ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tada, kai nebelieka force majeure priežasties.

3.   Tuo atveju, jei Komisija praneša valstybei narei, kad IATTC nusprendė patenkinti 2 dalyje nurodytą prašymą:

4.   Laive, kuriam taikoma 3 dalyje numatyta išimtis, turi būti įgaliotasis stebėtojas.

5.   Rajone, apribotame 96° bei 110° vakarų ilgumos ir 4° šiaurės platumos bei 3° pietų platumos, tropinių tunų žvejyba kasmet draudžiama ne tik 1 dalyje nurodytu laikotarpiu, bet ir nuo kiekvienų metų spalio 9 d. iki lapkričio 8 d.

1.   Laivų kapitonai užtikrina, kad jų laivai nedarytų poveikio duomenų plūdurams, esantiems Konvencijos rajone.

2.   Konvencijos rajone draudžiama naudoti žvejybos įrankius vienos jūrmylės atstumu nuo inkarinio duomenų plūduro.

3.   Draudžiama į laivą įkelti duomenų plūdurą, išskyrus atvejus, kai valstybė narė, susitariančioji šalis arba už plūdurą atsakingas savininkas konkrečiai tai leidžia arba prašo tai padaryti.

4.   Jei žvejybos įrankis susipainioja su duomenų plūduru, įsipainiojęs įrankis pašalinamas kuo mažiau pažeidžiant duomenų plūdurą.

5.   Sąjungos žvejybos laivai gali vykdyti veiklą vienos jūrmylės atstumu nuo duomenų plūduro pagal mokslinių tyrimų programas, apie kurias oficialiai pranešta IATTC, jei tie laivai nedaro poveikio duomenų plūdurui ir nenaudoja žvejybos įrankių, kaip nustatyta 1 ir 2 dalyse.

1.   ŽSĮ gali būti aktyvuotas tik Sąjungos gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose.

2.   ŽSĮ laikomas aktyviu, kai jis pastatytas jūroje, pradeda siųsti savo koordinačių pranešimus ir yra stebimas laivo, jo savininko arba jo veiklos vykdytojo.

3.   Sąjungos žvejybos laivai Komisijai teikia kiekvienos dienos informaciją apie visus aktyvius ŽSĮ – kiekviena ataskaita pateikiama ne anksčiau kaip praėjus 60 dienų, bet ne vėliau kaip praėjus 90 dienų nuo ankstesnės ataskaitos. Komisija tą informaciją nedelsdama perduoda IATTC sekretoriatui.

4.   Sąjungos žvejybos laivų veiklos vykdytojai renka informaciją apie bet kokį poveikį ŽSĮ ir praneša apie jį valstybėms narėms. Apie kiekvieną poveikį jie registruoja šią informaciją:

5.   Už praėjusius kalendorinius metus surinktus duomenis valstybės narės pateikia Komisijai ne vėliau kaip prieš 75 dienas iki kiekvieno eilinio MPK posėdžio. Komisija tą informaciją IATTC sekretoriatui persiunčia ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki MPK posėdžio.

6.   Sąjungos žvejybos laivų ŽSĮ identifikuojami, projektuojami ir statomi laikantis atitinkamai Rezoliucijos C-19-01 I ir II priedų.

1.   Draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą, iškrauti į krantą, sandėliuoti, parduoti arba siūlyti parduoti ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus) skerdenas ar skerdenų dalis.

2.   Prie laivo borto atplukdyti ilgapelekiai pilkieji rykliai nedelsiant paleidžiami į jūrą nesužaloti, kiek praktiškai įmanoma.

3.   Valstybės narės, inter alia, pagal stebėtojų programas registruoja į jūrą išmestų ir paleistų ilgapelekių pilkųjų ryklių skaičių ir nurodo jų būklę (negyvi ar gyvi), įskaitant tų, kurie buvo paleisti pagal 2 dalį.

1.   Draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą, iškrauti į krantą, sandėliuoti, parduoti arba siūlyti parduoti Konvencijos rajone sužvejotų raguotųjų rajų (kurios apima mantas (Manta) ir mobules (Mobula)) skerdenas ar skerdenų dalis.

2.   Jei gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo operacijos metu atsitiktinai sužvejojama raguotųjų rajų ir jos užšaldomos, visas neišdorotas raguotųjų rajų kūnas perduodamas atsakingoms institucijoms iškrovimo vietoje. Taip perduotų raguotųjų rajų negalima parduoti ar mainyti, tačiau jas galima dovanoti žmonių vidaus vartojimo reikmėms.

3.   Atsitiktinai sužvejotos raguotosios rajos, vos pastebėtos tinkle, ant kabliuko ar denyje, nedelsiant paleidžiamos į jūrą nesužalotos, kiek praktiškai įmanoma. Vadovaujantis IATTC rezoliucijos C-15-04 1 priede išdėstytomis gairėmis, sužvejotos raguotosios rajos paleidžiamos taip, kad joms būtų padaryta kuo mažesnė žala ir nekiltų pavojus žmonių saugumui.

4.   Valstybės narės, inter alia, pagal stebėtojų programas registruoja į jūrą išmestų ir paleistų raguotųjų rajų skaičių ir nurodo jų būklę (negyvos ar gyvos), įskaitant tų, kurios buvo paleistos pagal 2 dalį.

1.   Draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą, iškrauti į krantą, sandėliuoti, parduoti arba siūlyti parduoti Konvencijos rajone gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų sužvejotų floridinių šilkinių ryklių (Carcharhinus falciformis) skerdenas ar skerdenų dalis.

2.   Jei gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo operacijos metu atsitiktinai sužvejojama floridinių šilkinių ryklių ir jie užšaldomi ir jei Vyriausybės institucijos yra iškrovimo vietoje, visas neišdorotas floridinio šilkinio ryklio kūnas turi būti perduotas Vyriausybės institucijoms. Jei Vyriausybės institucijų nėra, draudžiama parduoti ar mainyti perduotą visą neišdorotą floridinio šilkinio ryklio kūną, tačiau jį galima dovanoti žmonių vidaus vartojimo reikmėms. Apie taip perduotus floridinius šilkinius ryklius pranešama IATTC sekretoriatui.

3.   Ūdomis žvejojantys laivai, kurie atsitiktinai sužvejoja ryklių, riboja floridinių šilkinių ryklių priegaudą iki ne daugiau kaip 20 % bendro per žvejybos reisą sužvejoto laimikio svorio.

4.   Sąjungos žvejybos laivams negalima žvejoti IATTC nustatytose floridinių šilkinių ryklių jauniklių atsivedimo vietose.

1.   Sąjungos žvejybos laivams negalima užmesti gaubiamojo tinklo tunų būriui, jei prieš užmetant tinklą tame būryje pastebimas gyvas bangininis ryklys (Rhincodon typus).

2.   Jei banginis ryklys netyčia apsupamas gaubiamuoju tinklu, laivo kapitonas:

3.   Bangininių ryklių negalima išvilkti iš gaubiamojo tinklo.

1.   Vos pastebėję ryklių (gyvų ar negyvų) tinkle ar ant denio, Sąjungos žvejybos laivai nedelsdami paleidžia sužvejotus ryklius, kurie laive nebus paliekami, į jūrą nesužalotus, kiek praktiškai įmanoma, nesukeliant pavojaus žmonių saugumui.

2.   Jei gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų sužvejotas ryklys yra gyvas ir laive nebus paliekamas, ryklys paleidžiamas į jūrą laikantis šių procedūrų arba taikant kitas tokias pat veiksmingas priemones:

Tvarkantis su rykliais draudžiama naudoti kobinius, kablius ar panašius instrumentus. Ryklio negalima kelti už galvos, uodegos, žiaunų ar kvėpuojamosios angos arba ryklio kūną aprišus ar per jo kūną pervėrus rišamąjį lyną, taip pat ryklio kūne negalima pradurti skylių (pvz., skirtų trosui perverti, kad ryklį būtų galima pakelti).

1.   Sąjungos žvejybos laivų kapitonai renka ir teikia duomenis apie floridinių šilkinių ryklių ir kūjaryklių laimikį valstybėms narėms, o šios išsiunčia ir perduoda tuos duomenis Komisijai ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. Komisija duomenis perduoda IATTC sekretoriatui.

2.   Stebėtojai Sąjungos žvejybos laivuose registruoja sužvejotų ir į jūrą paleistų floridinių šilkinių ryklių ir kūjaryklių skaičių ir būklę (negyvi ar gyvi).

1.   Ūdomis žvejojantys laivai, naudojantys hidraulines, mechanines arba elektros sistemas ir žvejojantys rūšių, kurioms taikoma Konvencija, žuvis į šiaurę nuo 23° šiaurės platumos ir į pietus nuo 30° pietų platumos, taip pat rajone, apribotame pakrantės linija ties 2° šiaurės platumos, į vakarus iki 2° šiaurės platumos ir 95° vakarų ilgumos, į pietus iki 15° pietų platumos ir 95° vakarų ilgumos, į rytus iki 15° pietų platumos ir 85° vakarų ilgumos ir į pietus iki 30° pietų platumos, taiko bent dvi iš šio reglamento priede pateiktoje lentelėje nurodytų poveikio švelninimo priemonių, įskaitant bent vieną A skiltyje nurodytą priemonę. Laivams negalima naudoti tos pačios A ir B skiltyse nurodytos priemonės.

2.   Nepaisant 1 dalies, bortinis žvejybos įrankio statymas naudojant paukščių baidymo uždangą ir šoninius lynus su gramzdikliais taikomas tik rajone į šiaurę nuo 23° šiaurės platumos, kol moksliniais tyrimais bus nustatyta, kad ši priemonė naudinga ir vandenyse į pietus nuo 30° pietų platumos. A skiltyje nurodytas bortinis žvejybos įrankio statymas naudojant paukščių baidymo uždangą ir šoninius lynus su gramzdikliais traktuojamas kaip dvi poveikio švelninimo priemonės.

3.   Ir A, ir B stulpeliuose nurodyto paukščių baidymo lyno pasirinkimas prilygsta dviejų (t. y. porinių) paukščių baidymo lynų naudojimui vienu metu.

1.   Sąjungos žvejybos laivai nedelsdami paleidžia į jūrą visus jūrų vėžlius taip, kad jiems būtų padaryta kuo mažesnė žala, kiek praktiškai įmanoma, nesukeliant pavojaus žmonių saugumui. Bent vienas Sąjungos žvejybos laivo įgulos narys yra apmokytas elgesio su jūrų vėžliais ir jų paleidimo į jūrą būdų, kuriuos taikant paleistų vėžlių išgyvenamumas didesnis.

2.   Valstybės narės toliau dalyvauja moksliniuose tyrimuose ir juos skatina, siekdamos nustatyti būdus, kaip dar labiau sumažinti jūrų vėžlių priegaudą visų tipų žvejybos įrankiais, naudojamais rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje.

3.   Gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo kapitonas:

4.   Ūdomis žvejojančių laivų kapitonai:

5.   Valstybės narės remia modifikuotų ŽSĮ modelių, kuriais siekiama sumažinti jūrų vėžlių įsipainiojimo atvejų skaičių, mokslinius tyrimus ir kūrimą, taip pat imasi priemonių, skatinančių naudoti tokius modelius, kurie, kaip nustatyta, sėkmingai mažina tokių atvejų skaičių.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančiuose ūdomis žvejojančiuose laivuose būtų mokslinis stebėtojas, kuris apimtų ne mažiau kaip 5 % žvejybos pastangų, susijusių su laivais, kurių bendrasis ilgis didesnis nei 20 metrų.

2.   Moksliniai stebėtojai registruoja tikslinių rūšių žuvų laimikį, rūšinę sudėtį ir visą kitą turimą biologinę informaciją, taip pat visus susidūrimus su netikslinėmis rūšimis, pavyzdžiui, jūrų vėžliais, jūrų paukščiais ir rykliais.

3.   Sąjungos žvejybos laivuose esantys moksliniai stebėtojai ne vėliau kaip per 15 dienų nuo kiekvieno žvejybos reiso pabaigos valstybių narių institucijoms pateikia šių stebėjimų ataskaitą. Ta ataskaita pagal 25 straipsnio 5 dalį siunčiama Komisijai.

1.   Šis straipsnis nedaro poveikio Susitarimo II priede nustatytoms stebėtojų pareigoms ir laivo kapitono atsakomybei.

2.   Laivo kapitonas:

3.   Valstybės narės imasi priemonių, kad užtikrintų stebėtojų ir įgulos narių saugumą pagal IATTC rezoliuciją C-11-08 dėl stebėtojų saugumo jūroje gerinimo, taip pat pagal atitinkamus Sąjungos ir tarptautinius darbo standartus, visų pirma pagal Tarybos direktyvą 89/391/EEB (15), Tarybos direktyvą (ES) 2017/159 (16), 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje (Nr. 188) ir 2019 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo (Nr. 190).

4.   Valstybės narės užtikrina, kad stebėtojai atitiktų Susitarimo II priede nustatytus kvalifikacijos reikalavimus.

5.   Jei stebėtojas miršta, yra dingęs arba, manoma, kad jis iškrito už borto, laivo kapitonas:

6.   Jei stebėtojas miršta, laivo kapitonas užtikrina, kiek praktiškai įmanoma, kad kūnas būtų gerai išsaugotas autopsijos ir tyrimo tikslais.

7.   Jei stebėtojas suserga sunkia liga ar yra sunkiai sužalojamas ir dėl to kyla grėsmė jo gyvybei, ilgalaikei sveikatai ar saugumui, laivo kapitonas:

8.   Nedarant poveikio laivo kapitonui nustatytoms pareigoms, taikant 5–7 dalis, vėliavos valstybė narė užtikrina, kad apie įvykį būtų nedelsiant pranešta atitinkamam Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui, stebėtojo skyrėjui ir IATTC sekretoriatui ir kad jiems būtų pateikta veiksmų, kurių buvo imtasi, ataskaita.

9.   Jei yra pagrįstų priežasčių manyti, kad stebėtojas buvo užpultas, bauginamas, jam grasinta arba prie jo priekabiauta taip, kad kilo pavojus jo sveikatai ar saugumui, o stebėtojas ar stebėtojo skyrėjas prašo vėliavos valstybės narės išlaipinti stebėtoją iš Sąjungos žvejybos laivo, to laivo kapitonas:

10.   Jei yra pagrįstų priežasčių manyti, kad stebėtojas buvo užpultas, bauginamas, jam grasinta arba prie jo priekabiauta taip, kad kilo pavojus jo sveikatai ar saugumui, tačiau nei stebėtojas, nei stebėtojo skyrėjas neprašo vėliavos valstybės narės išlaipinti stebėtojo iš žvejybos laivo, to laivo kapitonas:

11.   Jei, stebėtojui išsilaipinus iš žvejybos laivo, stebėtojo skyrėjas, pavyzdžiui, apklausdamas stebėtoją, nustato, kad galėjo įvykti incidentas, susijęs su stebėtojo užpuolimu ar priekabiavimu prie jo šiam būnant žvejybos laive, stebėtojo skyrėjas apie tai raštu praneša vėliavos valstybei narei ir IATTC sekretoriatui.

12.   Gavusi 10 dalies b punkte nurodytą pranešimą, vėliavos valstybė narė:

13.   Nacionalinių stebėtojų skyrėjai:

14.   Atitinkami stebėtojų skyrėjai ir valstybės narės bendradarbiauja viena kitos tyrimuose, be kita ko, teikia savo parengtas 5–11 dalyse nurodytų incidentų ataskaitas, kad prireikus būtų lengviau atlikti tyrimus.

1.   Valstybės narės pateikia Komisijai toliau nurodytą informaciją apie kiekvieną jų jurisdikcijai priklausantį laivą, kuris turi būti įtrauktas į regioninį laivų registrą:

2.   Kiekviena valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją apie visus informacijos, susijusios su 1 dalyje išvardytais elementais, pakeitimus. Komisija nedelsdama tą informaciją persiunčia IATTC sekretoriatui.

3.   Kiekviena valstybė narė nedelsdama Komisijai taip pat praneša apie:

4.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų gegužės 30 d. valstybės narės praneša Komisijai apie į regioninį laivų registrą įtrauktus su jų vėliava plaukiojančius Sąjungos žvejybos laivus, nuo praėjusių metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Konvencijos rajone aktyviai žvejojusius rūšis, kurioms taikoma Konvencija. Komisija nedelsdama persiunčia tą informaciją IATTC sekretoriatui.

5.   Jei valstybės narės nepateikia visos reikiamos informacijos, Komisija prašo tų valstybių narių pateikti išsamius su jų vėliava plaukiojančių laivų duomenis pagal 1 dalį.

1.   Triumas fiziškai užplombuojamas taip, kad plomba būtų apsaugota nuo klastojimo, kad triumas nesusisiektų su jokia kita laivo erdve ir kad jo būtų neįmanoma naudoti kitiems sandėliavimo tikslams.

2.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad apžiūrėtų ir patikrintų pirmą kartą užplombuotus triumus.

3.   Kiekviename laive, kurio vienas ar daugiau triumų užplombuoti siekiant sumažinti į regioninį laivų registrą įrašomą triumų tūrį, privalo būti AIDCP stebėtojas.

4.   Užplombuotą triumą turi būti galima atidaryti tik esant ekstremaliajai situacijai. Jei užplombuotas triumas atidaromas jūroje, tiek atidarant triumą, tiek pakartotinai jį užplombuojant dalyvauja stebėtojas.

5.   Visa užplombuotame triume esanti šaldymo įranga turi būti išjungta.

6.   Laivo kapitonas informuoja stebėtojus apie laive esančius užplombuotus triumus. Stebėtojai praneša IATTC sekretoriatui apie visus atvejus, kai užplombuoti triumai naudojami žuvims laikyti.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad Komisijai kasmet būtų teikiama visa susijusi informacija apie visų jų laivų, žvejojančių rūšis, kurioms taikoma Konvencija, laimikį.

2.   Valstybės narės teikia duomenis pagal rūšis ir žvejybos įrankius, kai praktiškai tikslinga, naudodamos laivų žurnalus ir iškrovimo įrašus, o kitais atvejais – suvestinius duomenis, kaip nurodyta IATTC rezoliucijoje C-03-05 pateiktoje lentelėje, pateikdamos bent 3 lygmens laimikio ir žvejybos pastangų duomenis ir, jei įmanoma, 1 ir 2 lygmenų laimikio ir žvejybos pastangų duomenis ir žuvų ilgio pasikartojimo dažnumo duomenis.

3.   2 dalyje nurodyta kiekvienų metų suvestinių duomenų lentelė pateikiama Komisijai ne vėliau kaip kitų metų gegužės 31 d. Komisija tą informaciją persiunčia IATTC sekretoriatui ne vėliau kaip birželio 30 d.

1.   Į Sąjungos teritoriją importuojant visus didžiaakius tunus kartu pateikiamas IATTC nustatytas atitinkamai didžiaakių tunų statistinis dokumentas arba IATTC didžiaakių tunų reeksporto sertifikatas (17). Tas statistinio dokumento pateikimo reikalavimas netaikomas didžiaakiams tunams, kurie sužvejoti gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų ir kartinėmis ūdomis su jauku žvejojančių laivų ir kurie daugiausia skirti toliau perdirbti tunų konservų fabrikuose.

2.   IATTC didžiaakių tunų statistinį dokumentą patvirtina tunus sužvejojusio laivo vėliavos valstybės narės valdžios institucijos. IATTC didžiaakių tunų reeksporto sertifikatą patvirtina tunus reeksportavusios valstybės narės valdžios institucijos.

3.   Didžiaakius tunus importuojančios valstybės narės iki kiekvienų metų balandžio 1 d. praneša Komisijai savo valdžios institucijų surinktus prekybos duomenis už praėjusių metų liepos 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpį, o iki spalio 1 d. – duomenis už einamųjų metų sausio 1 d. – birželio 30 d. laikotarpį. Komisija nedelsdama persiunčia tą informaciją IATTC sekretoriatui.

4.   Didžiaakius tunus eksportuojančios valstybės narės, gavusios 3 dalyje nurodytus importo duomenis, išnagrinėja prekybos duomenis ir praneša rezultatus Komisijai. Komisija nedelsdama persiunčia tą informaciją IATTC sekretoriatui.

5.   Valstybės narės, remdamosi pagal IATTC stebėtojų programą gauta informacija, patvirtina statistinius dokumentus, susijusius su perkrovimu uoste, kurį atliko su jų vėliava plaukiojantys ūdomis žvejojantys laivai, jei tas perkrovimas atliktas pagal šį reglamentą.

6.   Valstybės narės, patvirtinančios statistinį dokumentą, susijusį su perkrovimu, kurį atliko su jų vėliava plaukiojantis ūdomis žvejojantis laivas, užtikrina, kad informacija atitiktų kiekvieno ūdomis žvejojančio laivo praneštus laimikio duomenis.

7.   Iki tol, kol įvyks pirmasis pardavimas, prie Sąjungoje iškraunamų ar į Sąjungą importuojamų neperdirbtų ar laive perdirbtų visų tunų, tunams giminingų rūšių žuvų ir ryklių, kurie yra perkrauti jūroje, turi būti pridedama IATTC perkrovimo deklaracijos forma.

1.   Jei Sąjungos žvejybos laivai įtraukti tik į IATTC registrą, žvejodami bendros jurisdikcijos rajone jie taiko IATTC išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones.

2.   Jei laivai įtraukti ir į WCPFC, ir į IATTC laivų registrus, vėliavos valstybės narės, prieš pradedant jiems žvejoti bendros jurisdikcijos rajone, praneša Komisijai, kurių iš tų dviejų organizacijų priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių su jų vėliavomis plaukiojantys laivai laikysis žvejodami bendros jurisdikcijos rajone. Pranešimas galioja ne trumpiau kaip trejus metus.

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 15 d. pateikia Komisijai praėjusių metų nacionalinę atitikties sistemos ir veiksmų, kurių jos ėmėsi IATTC priemonėms įgyvendinti, įskaitant visas kontrolės priemones, kurias jos nustatė savo laivynams, ir visas stebėsenos, kontrolės ir atitikties priemones, kurias jos nustatė siekdamos užtikrinti tokių kontrolės priemonių laikymąsi, ataskaitą.

2.   Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip balandžio 15 d. pateikia praėjusių metų duomenis apie laimikį, žvejybos pastangas pagal žvejybos įrankių tipą, ryklių iškrovimą ir prekybą jais pagal jų rūšis, taip pat 8 straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenis apie ilgapelekius pilkuosius ryklius, 9 straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis apie raguotąsias rajas ir 10 straipsnyje nurodytus duomenis apie floridinius šilkinius ryklius. Komisija tuos duomenis persiunčia IATTC sekretoriatui ne vėliau kaip gegužės 1 d.

3.   Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip birželio 15 d. pateikia praėjusių metų duomenis apie 15 straipsnio įgyvendinimą ir susidūrimus su jūrų paukščiais vykdant pagal Konvenciją valdomą žvejybos veiklą, įskaitant jūrų paukščių priegaudos duomenis, išsamią informaciją apie jūrų paukščių rūšis ir visą iš stebėtojų ir pagal kitas stebėsenos programas gautą susijusią informaciją. Komisija tą informaciją persiunčia IATTC sekretoriatui ne vėliau kaip birželio 30 d.

4.   Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip birželio 15 d. pateikia praėjusių metų duomenis apie 16 straipsnio ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos gairių dėl jūrų vėžlių mirtingumo vykdant žvejybos operacijas mažinimo (2009) (18) įgyvendinimą, įskaitant informaciją apie susidūrimus su vėžliais, surinktą vykdant pagal Konvenciją valdomą žvejybos veiklą. Komisija tą informaciją persiunčia IATTC sekretoriatui ne vėliau kaip birželio 30 d.

5.   Valstybės narės ne vėliau kaip kovo 15 d. pateikia 18 straipsnio 3 dalyje nurodytas mokslinio stebėtojo parengtas praėjusių metų ataskaitas dėl ūdomis žvejojančių laivų. Komisija tą informaciją persiunčia IATTC sekretoriatui ne vėliau kaip kovo 30 d.

1.   Jei Komisija iš IATTC sekretoriato gauna kokios nors informacijos, iš kurios galima įtarti, kad valstybė narė ar Sąjungos žvejybos laivai nesilaiko Konvencijos ar Rezoliucijų, Komisija tą informaciją nedelsdama perduoda atitinkamai valstybei narei.

2.   Valstybė narė pradeda tyrimą dėl įtariamų reikalavimų nesilaikymo atvejų ir likus ne mažiau kaip 75 dienoms iki metinio Priemonių įgyvendinimo peržiūros komiteto (toliau – Atitikties komitetas) posėdžio dienos pateikia Komisijai tokio tyrimo rezultatus ir informaciją apie visus veiksmus, susijusius su reikalavimų nesilaikymo problemos sprendimu.

3.   Komisija tą informaciją persiunčia IATTC sekretoriatui likus ne mažiau kaip 60 dienų iki Atitikties komiteto posėdžio dienos.

1.   Komisijai pagal 29 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas iš dalies keičiamas siekiant jį pritaikyti prie IATTC priimtų priemonių, kurios Sąjungai ir jos valstybėms narėms yra privalomos, dėl:

2.   Pagal 1 dalį priimti daliniai pakeitimai turi būti susiję tik su dalinių pakeitimų ar naujų Rezoliucijų įgyvendinimu Sąjungos teisėje.

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   28 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2021 m. vasario 15 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 28 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 28 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.