EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32021H0729(23)

2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacija, kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl 2021 m. Rumunijos konvergencijos programos

ST/9248/2021/INIT

OJ C 304, 29.7.2021, p. 107–110 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

2021 7 29   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 304/107


TARYBOS REKOMENDACIJA

2021 m. birželio 18 d.

kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl 2021 m. Rumunijos konvergencijos programos

(2021/C 304/23)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

kadangi:

(1)

2020 m. kovo 20 d. Komisija priėmė komunikatą dėl Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios išvengimo sąlygos taikymo. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnio 1 dalyje bei 10 straipsnio 3 dalyje ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 (2) 3 straipsnio 5 dalyje bei 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą sudaromos palankesnės sąlygos koordinuoti biudžeto politiką esant dideliam ekonomikos nuosmukiui. Tame komunikate Komisija laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į numatomą didelį ekonomikos nuosmukį dėl COVID-19 pandemijos, bendrosios išvengimo sąlygos taikymo sąlygos yra tenkinamos. 2020 m. kovo 23 d. valstybių narių finansų ministrai pritarė Komisijos atliktam vertinimui. Bendroji nukrypti leidžianti išlyga suteikė galimybę valstybėms narėms kovojant su COVID-19 krize pasinaudoti biudžeto lankstumu. Ja sudarytos palankesnės sąlygos koordinuoti biudžeto politiką esant dideliam ekonomikos nuosmukiui. Pradėjus ją taikyti leidžiama laikinai nukrypti nuo kiekvienos valstybės narės vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu. 2020 m. rugsėjo 17 d. komunikate dėl 2021 m. metinės tvaraus augimo strategijos Komisija paskelbė, kad bendroji nukrypti leidžianti išlyga 2021 m. bus ir toliau taikoma;

(2)

2020 m. balandžio 3 d. Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2020/509 (3) dėl perviršinio deficito susidarymo Rumunijoje, nes 2019 m. nebuvo laikomasi deficito kriterijaus. Tai buvo pagrįsta Vyriausybės atnaujintais fiskaliniais tikslais, o pažeidimą patvirtino vėliau paskelbtas valdžios sektoriaus deficito rezultatas – 4,3 % BVP. Sutartyje nustatyta 3 % BVP pamatinė vertė buvo viršyta dėl to, kad dėl skatinamosios fiskalinės politikos, vykdytos nuo 2016 m. tvirto ekonomikos augimo laikotarpiu, fiskalinis disbalansas nuolat didėjo. 2020 m. balandžio 3 d. Taryba taip pat paskelbė rekomendaciją (4) siekiant panaikinti perviršinį valdžios sektoriaus deficitą Rumunijoje ne vėliau kaip 2022 m.;

(3)

2020 m. liepos 20 d. Taryba priėmė rekomendaciją (5) (toliau – 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendacija). Ji rekomendavo Rumunijai vykdyti fiskalinę politiką vadovaujantis 2020 m. balandžio 3 d. Tarybos rekomendacija, kartu imantis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su COVID-19 pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas;

(4)

taikant priemonę „Next Generation EU“, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, bus užtikrinamas tvarus, įtraukus ir teisingas ekonomikos atsigavimas. 2021 m. vasario 19 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241 (6), kuriuo nustatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė. Pagal šią Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę bus teikiama finansinė parama reformoms ir investicijoms įgyvendinti, t. y. Sąjungos finansuojama fiskalinė paskata. Ji prisidės prie ekonomikos atsigavimo ir tvarių ir augimą skatinančių reformų ir investicijų įgyvendinimo, visų pirma siekiant skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, ir padidins valstybių narių ekonomikos atsparumą ir potencialų augimą. Ji taip pat padės artimiausiu metu atkurti palankesnę viešųjų finansų būklę, o vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu prisidės prie viešųjų finansų tvarumo stiprinimo ir prie ekonomikos augimo bei darbo vietų kūrimo;

(5)

2021 m. kovo 3 d. Komisija priėmė komunikatą ir jame pateikė papildomų politikos gairių, kuriomis siekiama palengvinti fiskalinės politikos koordinavimą ir padėti valstybėms narėms parengti stabilumo ir konvergencijos programas. Tame komunikate taip pat paskelbta Komisijos nuomonė, kad sprendimas nutraukti bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą arba ją toliau taikyti turėtų būti priimamas atlikus bendrą ekonominės padėties vertinimą, kurio pagrindinis kiekybinis kriterijus būtų Sąjungos arba euro zonos ekonominės veiklos mastas, palyginti su iki krizės (2019 m. pabaigoje) buvusiu mastu. Remdamasi 2021 m. pavasario prognoze, 2021 m. birželio 2 d. Komisija laikėsi nuomonės, kad sąlygos, kurioms esant 2022 m. bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą reikėtų toliau taikyti, o nuo 2023 m. jos taikymą nutraukti, yra įvykdytos. Nutraukus bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą bus toliau atsižvelgiama į konkrečių šalių padėtį;

(6)

2021 m. gegužės 5 d., t. y. po Reglamento (EB) Nr. 1466/97 8 straipsnyje nustatyto termino, Rumunija pateikė 2021 m. konvergencijos programą;

(7)

remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, 2020 m. Rumunijos valdžios sektoriaus deficitas buvo 9,2 % bendrojo vidaus produkto (BVP), o valdžios sektoriaus bendroji skola padidėjo iki 47,3 % BVP. Metinis pirminio biudžeto balanso pokytis siekė -3,6 % BVP, įskaitant 1,5 % BVP sudarančias ekonomikai remti skirtas diskrecines biudžeto priemones ir automatinių stabilizavimo priemonių veikimą. Rumunija taip pat teikė likvidumo paramą įmonėms ir namų ūkiams (tokią kaip garantijos ir mokesčių atidėjimas, kurie neturi tiesioginio ir greito poveikio biudžetui), kurios vertė siekia 4 % BVP; Komisijos skaičiavimais, faktinis valstybės garantijų įsisavinimas 2020 m. maždaug prilygsta 1½ % BVP;

(8)

2021 m. ir 2022 m. makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos biudžeto projekcijos, yra realistiškas. Pagal 2021 m. konvergencijos programą prognozuojama, kad realusis BVP 2021 m. augs 5,0 %, o 2022 m. – 4,8 %. Tikimasi, kad pagrindinė varomoji jėga abejais metais bus vidaus paklausa, sparčiai augant vartojimui ir investicijoms. Komisijos 2021 m. pavasario prognozėje numatomas Rumunijos ekonomikos augimas yra šiek tiek didesnis nei 2021 m. konvergencijos programoje, ir jį taip pat skatins vidaus paklausa: 5,1 % 2021 m. ir 4,9 % 2022 m.;

(9)

2021 m. konvergencijos programoje Vyriausybė planuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas sumažės nuo 9,2 % BVP 2020 m. iki 8 % BVP 2021 m., o skolos santykis su BVP 2021 m. padidės iki 50,8 % BVP. Pagal 2021 m. konvergencijos programą 2021 m. pirminio biudžeto balanso pokytis, palyginti su iki krizės buvusiu lygiu (2019 m.), turėtų siekti 3,3 % BVP, atsižvelgiant į 1,5 % BVP sudarančias ekonomikai remti skirtas diskrecines biudžeto priemones ir automatinių stabilizavimo priemonių veikimą. Šios projekcijos atitinka Komisijos 2021 m. pavasario prognozę;

(10)

reaguodama į COVID-19 pandemiją ir susijusį ekonomikos nuosmukį, Rumunija ėmėsi biudžeto priemonių, kad sustiprintų savo sveikatos sistemos pajėgumą, suvaldytų COVID-19 pandemiją ir suteiktų pagalbą labiausiai nukentėjusiems asmenims ir sektoriams. Šis ryžtingas politikos atsakas sušvelnino BVP susitraukimą, o tai savo ruožtu apribojo valdžios sektoriaus deficito ir valdžios sektoriaus skolos augimą. Priemonės, kurių Rumunija ėmėsi 2020 m. ir 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją. Diskrecinės priemonės, kurias Vyriausybė priėmė 2020 m. ir 2021 m., yra laikinos arba joms yra kompensacinių priemonių. Tuo pat metu fiskalinį poveikį toliau daro prieš COVID-19 pandemiją priimtos skatinamosios priemonės. Tos priemonės apima pirmiausia pensijų bei kitų socialinių išlaidų padidinimą ir mokesčių sumažinimą;

(11)

2021 m. konvergencijos programoje daroma prielaida, kad bus vykdomos investicijos ir reformos, finansuojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis, sudarančiomis 0,1 % BVP 2021 m., 0,6 % BVP 2022 m., 1,2 % BVP 2023 m., 1,2 % BVP 2024 m., 0,9 % BVP 2025 m. ir 0,9 % BVP 2026 m. 2021 m. konvergencijos programoje taip pat daroma prielaida, kad paskolos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę 2025 m. sudarys 2,3 % BVP, o 2026 m. – 2,5 % BVP. Į Komisijos 2021 m. pavasario prognozėje pateiktas biudžeto projekcijas įtrauktos tik dotacijos, nes 2021 m. konvergencijos programoje numatomos paskolos bus pradėtos teikti po Komisijos 2021 m. pavasario prognozės laikotarpio;

(12)

siekiant dabartinėmis sąlygomis įvertinti bendrą fiskalinės politikos kryptį, į atitinkamas bendrąsias išlaidas turėtų būti įtraukti dideli pervedimai iš Sąjungos biudžeto (pavyzdžiui, pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę). Taigi bendra fiskalinės politikos kryptis vertinama kaip pirminių išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones ir išskyrus su krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones), įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas išlaidas, pokytis. Be bendros fiskalinės politikos krypties, analizės tikslas taip pat yra įvertinti, ar nacionalinė fiskalinė politika yra apdairi, o jos sudėtis palanki tvariam atsigavimui, suderinamam su žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslais. Dėl tos priežasties ypatingas dėmesys skiriamas nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų ir investicijų raidai;

(13)

2021 m. konvergencijos programoje planuojama, kad Rumunijos valdžios sektoriaus deficitas 2022 m. sumažės iki 6,2 % BVP, daugiausia dėl 2020 m. ir 2021 m. priimtų laikinų paramos priemonių taikymo nutraukimo. Planuojama, kad 2022 m. skolos ir BVP santykis padidės iki 52,9 % BVP. Šios projekcijos yra palankesnės nei Komisijos 2021 m. pavasario prognozėje pateiktos projekcijos. Remiantis Komisijos 2021 m. pavasario prognoze ir pirmiau nurodytus iššūkius atspindinčia konkrečia metodika, numatoma, kad bendra fiskalinės politikos kryptis, įskaitant tiek nacionalinio, tiek Sąjungos biudžeto (visų pirma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės) lėšomis finansuojamų investicijų poveikį visuminei paklausai 2022 m., sudarys -0,5 % BVP (7). Prognozuojama, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis sumažės 0,4 procentinio punkto BVP. Prognozuojama, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamos investicijos turės 0,1 procentinio punkto BVP skatinamąjį poveikį (8). Prognozuojama, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones) poveikis bus neutralus;

(14)

2021 m. konvergencijos programos vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto planuose numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas sumažės nuo 4,4 % 2023 m. iki 2,9 % BVP 2024 m. Planuojama, kad 2024 m. valdžios sektoriaus deficitas nebeviršys Sutartyje nustatytos 3 % BVP pamatinės vertės. Remiantis 2021 m. konvergencijos programa, bendra fiskalinės politikos kryptis, taip pat įskaitant tiek nacionalinio, tiek Sąjungos biudžeto (visų pirma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės) lėšomis finansuojamų investicijų poveikį visuminei paklausai, 2023 m. ir 2024 m. vidutiniškai sudarys 0,6 % BVP. Prognozuojama, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis sumažės 0,2 procentinio punkto BVP. Prognozuojama, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamos investicijos turės 0,1 procentinio punkto BVP stabdomąjį poveikį (9). Prognozuojama, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamos pirminės einamosios išlaidos (atėmus diskrecines pajamų priemones) turės 0,8 procentinio punkto BVP stabdomąjį poveikį; Dabartinis 10 metų vidutinio nominaliojo potencialaus augimo įvertis yra 5¾ % (10). Tačiau šis įvertis neapima reformų, kurios numatytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane ir dėl to galėtų padidinti potencialų Rumunijos ekonomikos augimą, poveikio;

(15)

planuojama, kad skolos ir BVP santykis padidės iki 53,3 % BVP 2023 m., o 2024 m. sumažės iki 52,4 % BVP. Atsižvelgiant į ypač greitai augančios skolos trajektoriją vidutinės trukmės laikotarpiu, pirmiausia dėl 2022 m. prognozuojamo didelio deficito ir nepalankių finansavimo sąlygų, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis, ir remiantis naujausia skolos tvarumo analize laikoma, kad vidutinės trukmės laikotarpiu Rumunijai gresia didelė fiskalinio tvarumo rizika;

(16)

2021 m. birželio 2 d. Komisija pateikė rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos panaikinti perviršinį deficitą Rumunijoje iki 2024 m. Pagal tą rekomendaciją Rumunija turėtų pasiekti nominaliojo valdžios sektoriaus deficito tikslą: 8,0 % BVP 2021 m., 6,2 % BVP 2022 m., 4,4 % BVP 2023 m. ir 2,9 % BVP 2024 m.; tai atitinka grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalųjį augimą 3,4 % 2021 m., 1,3 % 2022 m., 0,9 % 2023 m. ir 0,0 % 2024 m. Tai atitinka metinį struktūrinį koregavimą: 0,7 % BVP 2021 m., 1,8 % BVP 2022 m., 1,7 % BVP 2023 m. ir 1,5 % BVP 2024 m.;

(17)

Taryba įvertino 2021 m. konvergencijos programą ir veiksmus, kurių Rumunija ėmėsi atsižvelgdama į 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją,

REKOMENDUOJA RUMUNIJAI:

1.   

Vykdyti fiskalinę politiką vadovaujantis 2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacija siekiant ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį Rumunijoje (11),

Priimta Liuksemburge 2021 m. birželio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. LEÃO


(1)  OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(2)  1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 6).

(3)  2020 m. balandžio 3 d. Tarybos sprendimas (ES) 2020/509 dėl perviršinio deficito susidarymo Rumunijoje (OL L 110, 2020 4 8, p. 58).

(4)  2020 m. balandžio 3 d. Tarybos rekomendacija siekiant panaikinti perviršinį valdžios sektoriaus deficitą Rumunijoje (OL C 116, 2020 4 8, p. 1).

(5)  2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendacija dėl 2020 m. Rumunijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2020 m. Rumunijos konvergencijos programos (OL C 282, 2020 8 26, p. 149).

(6)  2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17).

(7)  Neigiamas rodiklio ženklas atitinka per didelį pirminių išlaidų augimą, palyginti su vidutinės trukmės laikotarpio ekonomikos augimu, o tai rodo skatinamąją fiskalinę politiką.

(8)  Prognozuojama, kad kitų nacionalinėmis lėšomis finansuojamų kapitalo išlaidų poveikis bus neutralus.

(9)  Prognozuojama, kad kitų nacionalinėmis lėšomis finansuojamų kapitalo išlaidų poveikis bus neutralus.

(10)  Apskaičiuota Komisijos pagal bendrai sutartą metodiką.

(11)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. XX.


Top