(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1139 (3) nustatytas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo planas (toliau – Baltijos daugiametis planas). Pagal Baltijos daugiametį planą turi būti įgyvendinamas ekosisteminis žuvininkystės valdymo metodas siekiant užtikrinti, kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis. Baltijos daugiametis planas turi derėti su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB (4) nustatytu tikslu pasiekti gerą jūrų aplinkos būklę ne vėliau kaip 2020 m.;

(2)

Baltijos daugiamečio plano nuostatos dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (5) numatyto įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo Baltijos jūros Sąjungos vandenyse konkrečių nuostatų priėmimo, kiek tai susiję su dideliu išgyvenamumu grindžiama išimtimi, taip pat turėtų būti taikomos atlantinių lašišų (Salmo salar) atžvilgiu;

(3)

Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (toliau – ICES) atlikto mokslinio vertinimo duomenimis, daugelio Baltijos jūros rūšių ir buveinių būklė nėra gera. Metiniai maistinių medžiagų kiekiai vis dar viršija regioniniu lygmeniu sutartus tikslus centrinėje Baltijos jūros dalyje, Archipelago jūroje ir Suomijos įlankoje. Maistinių medžiagų koncentracijos vis dar santykinai didelės, lygiai taip pat nemažėja ir giliųjų vandenų, kuriuose deguonies kiekis mažas ar jo visai nėra, plotas. Teršalų kiekiai tebėra didesni nei daugumoje Europos jūrų. Ta bendra aplinkos būklė daro poveikį mitybos tinklų veikimui, mažina atsparumą ir priešinimąsi tolesniems aplinkos pokyčiams, taip pat mažina socialinės ir ekonominės naudos perspektyvas, įskaitant žvejybos galimybes;

(4)

nustatyta, kad rytinės Baltijos jūros dalies menkių (Gadus morhua) būklė prastėja būtent dėl tos padėties. ICES duomenimis, tai, jog rytinės Baltijos jūros dalies menkių biomasė yra tokia maža, kad nesiekia tvaraus lygio, lemia kelių priežasčių derinys – mažėjantis išteklių pasipildymas, grobio rūšių trūkumas, aplinkos veiksniai ir pokyčiai ekosistemoje, kaip antai deguonies koncentracijos mažėjimas, pakilusi temperatūra ar padidėjusi tarša; tai nulėmė didelį, maždaug tris kartus didesnį už mirtingumą dėl žvejybos, natūralų mirtingumą, ir pernelyg didelį, atsižvelgiant į išteklių būklę, mirtingumą dėl žvejybos. Verslinio dydžio rytinės Baltijos jūros dalies menkių biomasė šiuo metu yra mažiausia, kokia tik buvo užregistruota nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio. Be to, ICES vertinimu, vidutinės trukmės laikotarpiu (iki 2024 m.) rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių neršiančių žuvų biomasė išliks žemiau tvarumo atskaitos taško net ir tuo atveju, jei tie ištekliai bus iš viso nežvejojami, todėl 2020 m. skirtoje savo rekomendacijoje dėl šių išteklių ICES rekomendavo nustatyti nulinį laimikį;

(5)

Baltijos daugiamečiame plane reikalaujama, kad, kai mokslinėje rekomendacijoje įspėjama, jog ištekliams iškilo grėsmė, turi būti imamasi taisomųjų priemonių, įskaitant žvejybos galimybių mažinimą ir konkrečias išsaugojimo priemones, ir kad tos priemonės turi būti papildytos visomis kitomis tinkamomis priemonėmis. Taisomosios priemonės gali apimti tikslinės išteklių žvejybos sustabdymą ir tinkamą žvejybos galimybių sumažinimą. Priemonės turi būti pasirenkamos atsižvelgiant į padėties pobūdį, sunkumą, trukmę ir pasikartojamumą;

(6)

remdamasi rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių vertinimu Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/1248 (6), kuriuo iki 2019 m. gruodžio 31 d. Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti menkes ICES 24, 25 ir 26 pakvadračiuose. Tas draudimas turėjo didelį poveikį rytų Baltijos jūros regionui, ypač mažos apimties smulkiosios žvejybos sektoriui. Jis taip pat turėjo poveikį vakarinės Baltijos jūros dalies išteklių žvejybai;

(7)

Tarybos reglamente (ES) 2019/1838 (7) numatytas būtinas ir beprecedentis rytinės Baltijos jūros dalies menkių žvejybos galimybių 2020 m. sumažinimas 92 %, palyginti su 2019 m.; jame taip pat numatyta, kad bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį (toliau – BLSK) leidžiama naudoti tik priegaudai. Todėl tų išteklių tikslinė žvejyba neleidžiama. Siekiant sekti šių išteklių žuvų biomasės tendencijas, leidžiama vykdyti žvejybos operacijas mokslinių tyrimų tikslais. Kadangi ICES 24 pakvadratyje dagiausia vyrauja rytinės Baltijos jūros dalies menkės, naudoti vakarinės Baltijos jūros dalies menkių BLSK ICES 24 pakvadratyje taip pat buvo leista tik menkių priegaudai;

(8)

šiuo metu nuo rytinės Baltijos jūros dalies menkių priklausantys žvejybos laivynai alternatyvos žvejoti kitus išteklius neturi. Nustatyta, kad norint kompensuoti ekonominius nuostolius, patirtus dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių žvejybos uždraudimo, kaip alternatyva žvejojamų rūšių papildomas laimikis turėtų sudaryti apie 20 000 tonų. Tačiau Reglamentu (ES) 2019/1838 numatyta smarkiai sumažinti kitų išteklių žvejybą 2020 m., ypač kalbant apie vakarinės Baltijos jūros dalies menkes, numatant sumažinti 60 %, ir kalbant apie vakarinės Baltijos jūros dalies silkes (Clupea harengus), numatant sumažinti 65 % vakarinės dalies išteklių ir 27 % Botnijos įlankos išteklių atžvilgiu;

(9)

analizė rodo, kad labiausiai nuo rytinės Baltijos jūros dalies menkių priklausomus laivynų segmentus sudaro daugiau kaip 300 laivų – tai daugiausia traleriai ir tinklais žvejojantys laivai Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje bei, kiek mažesniu mastu, Danijoje ir Vokietijoje. Tie laivynų segmentai pasižymi didele socialine ir ekonomine svarba: jie sudaro apytikriai 20 % ir 50 % atitinkamų nacionalinių laivynų Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje, išreiškiant etato ekvivalentais. Tik mažumą šių laivynų segmentų galima laikyti pakankamai atspariais, kad atlaikytų trumpalaikį (bet ne vidutinės trukmės ar ilgalaikį) žvejybos draudimą. Likusieji arba jau dabar kenčia dėl prastos padėties, kurią žvejybos draudimas tik pablogins, arba netrukus visiškai praras pelną. Iš tiesų, rytinės Baltijos jūros dalies menkių kvotos panaudojimas jau daug metų nesiekė 60 %, 2018 m. dar nukrito iki 40 %, o 2019 m., kol Komisija 2019 m. liepos mėn. viduryje neįdiegė neatidėliotinų priemonių, kvotos panaudojimas buvo dar mažesnis – 19 %; ši tendencija rodo, kad tas žvejybos sektorius susidūrė su biologine problema. Kadangi nesitikima, kad rytinės Baltijos jūros dalies menkės atsikurs iki sveikų dydžių net ir per vidutinės trukmės laikotarpį, tie juos žvejojantys laivynų segmentai bus nuolat struktūriškai išbalansuoti, todėl juos reikia pertvarkyti;

(10)

laivynų pertvarkymas turi būti atliekamas laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013, kuriuo reikalaujama, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į tendencijas ir remdamosi patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, įdiegtų priemones savo laivynų žvejybos pajėgumui ilgainiui pritaikyti prie savo žvejybos galimybių, kad būtų pasiektas stabilios ir ilgalaikės pusiausvyros tarp jų tikslas. Kad pasiektų tą tikslą, valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų gegužės 31 d. turi nusiųsti Komisijai ataskaitą, kurioje būtų įvertinta jų laivynų žvejybos pajėgumo ir jų žvejybos galimybių pusiausvyra. Jei vertinimo rezultatai aiškiai parodo, kad žvejybos pajėgumas ir žvejybos galimybės nėra veiksmingai subalansuoti, atitinkama valstybė narė turi parengti laivyno segmentams, kuriuose nustatytas struktūrinis pajėgumo perteklius, skirtą veiksmų planą ir jį įtraukti į savo ataskaitą;

(11)

2019 m. spalio 15 d. Tarybos politiniame susitarime dėl 2020 m. laimikio limito Baltijos jūroje atitinkamos valstybės narės pareiškė, kad, jeigu joms prireiks mažinti laivyno žvejybos pajėgumą neigiamiems socialiniams ir ekonominiams žvejybos mažėjimo padariniams valdyti, jos Komisijai pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 pateiks veiksmų planą. 2019 m. spalio 17 d. atitinkamos valstybės narės taip pat pripažino, kad dėl poreikio mažinti laivynų žvejybos pajėgumą svarbu vengti viešosios pagalbos investicijoms į papildomą žvejybos pajėgumą. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama Komisijai bet kuriuo metu nusiųsti savo metines ataskaitas dėl žvejybos pajėgumo ir žvejybos galimybių arba tų ataskaitų dalinius pakeitimus siekiant pateikti ar iš dalies pakeisti tokį veiksmų planą;

(12)

valstybių narių, įgyvendinančių veiklos nutraukimo visam laikui priemones, laivynų segmentų, kaip tikslines rūšis žvejojusių rytinės Baltijos jūros dalies menkes, vakarinės Baltijos jūros dalies menkes ar vakarinės Baltijos jūros dalies silkes (toliau – trys atitinkami ištekliai), žvejybos pajėgumo lygiai turėtų neviršyti vidutinio laivų, turėjusių trijų atitinkamų išteklių žvejybos 2015–2019 m. galimybes, žvejybos pajėgumo lygių. Tie žvejybos pajėgumo lygiai turėtų būti sumažinti, kai laivai, gaudami viešąją pagalbą, pasitraukia, kad trys atitinkami ištekliai atsikurtų. Tos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad laivų iš kitų laivyno segmentų nebūtų galima perkelti į bet kuriuos iš trijų atitinkamų išteklių žvejojančius laivyno segmentus, neperskiriant žvejybos pajėgumo toms laivų grupėms anksčiau nei po penkerių metų po pasitraukimo dienos arba anksčiau nei atitinkami ištekliai trejų metų laikotarpiu viršija MSY Btrigger, priklausomai nuo to, kas įvyksta anksčiau. Siekiant užtikrinti, kad žvejybos pajėgumo lygiai nebūtų viršyti, valstybės narės Komisiją turėtų informuoti apie savo pradinio žvejybos pajėgumo lygį ir visus jo pokyčius;

(13)

atsižvelgiant į rimtą trijų atitinkamų išteklių padėtį, valstybės narės turėtų stiprinti laivų, turinčių rytinės Baltijos jūros dalies menkių priegaudos kvotą arba vakarinės Baltijos jūros dalies menkių ar vakarinės Baltijos jūros dalies silkių žvejybos galimybes, stebėseną ir kontrolę. Be to, slenkstinis kiekis, nuo kurio žvejybos laivas turi išsiųsti išankstinį pranešimą apie iškrovimą ir iškrauti savo laimikį tam tikroje vietoje, turėtų būti sumažintas iki 250 kilogramų rytinės Baltijos jūros dalies menkių ir vakarinės Baltijos jūros dalies menkių atžvilgiu;

(14)

todėl Reglamentas (ES) 2016/1139 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(15)

ICES paskelbė analitinį rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių vertinimą, tačiau dėl reikalingų duomenų stokos negalėjo pateikti nei mirtingumo dėl žvejybos intervalų nei įvairių atskaitos taškų. Todėl reikėtų gerinti duomenų rinkimą;

(16)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 508/2014 (8) įsteigto Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (toliau – EJRŽF) lėšomis iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo teikiama parama už žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui, kaip priemonę mažinti nustatytą struktūrinį pajėgumo perteklių. Valstybėms narėms nustačius struktūrinį disbalansą, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 parengtu veiksmų planu būdavo galima įtraukti žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui, kaip būdą pasiekti veiksmų plano tikslus;

(17)

siekiant sušvelninti tikrai žalingus socialinius ir ekonominius padarinius žvejyba besiverčiančioms bendruomenėms ir įmonėms, kuriuos sąlygojo įsisenėjusi ir nepalanki aplinkos būklė Baltijos jūroje ir dėl to smarkiai sumažintos žvejybos galimybės, ir atsižvelgiant į Baltijos daugiamečiame plane numatytas konkrečias priemones, turėtų būti leidžiama naudoti viešąją paramą už veiklos nutraukimą visam laikui žvejybos laivus atiduodant į metalo laužą, kad valstybės narės galėtų pasiekti savo pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 parengtų veiksmų planų tikslus ir sumažinti bet kokį struktūrinį disbalansą, nustatytą atitinkamuose laivyno segmentuose. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 508/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas vėl nustatant galimybę skirti paramą už laivų atitinkamuose laivyno segmentuose veiklos nutraukimą visam laikui;

(18)

siekiant užtikrinti, kad laivynų struktūrinis pritaikymas Baltijos jūroje derėtų su Baltijos daugiamečiame plane nustatytais išsaugojimo tikslais, parama už žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui į metalo laužą atiduodant žvejybos laivus atitinkamuose laivyno segmentuose turėtų būti skiriama tik tuo atveju, jei griežtai laikomasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 ir atitinkamiems laivyno segmentams taikomų konkrečių žvejybos pajėgumo viršutinių ribų;

(19)

kadangi ekosistema Baltijos jūroje yra trapi, parama už veiklos nutraukimą visam laikui neturėtų būti skiriama žvejybos laivams modifikuoti taip, kad jie galėtų vykdyti kitą nei verslinę, pavyzdžiui, mėgėjų žvejybą, nes tai galėtų turėti žalingą poveikį ekosistemai. Todėl parama turėtų būti skiriama tik už žvejybos laivų atidavimą į metalo laužą;

(20)

Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 numatyta, kad žvejybos pajėgumas, atitinkantis gaunant viešąją pagalbą pasitraukusių žvejybos laivų žvejybos pajėgumą, neturi būti pakeičiamas kitu pajėgumu. Be to, tame reglamente numatyta, kad naujo žvejybos pajėgumo įtraukimas į laivyną negavus viešosios pagalbos turi būti kompensuojamas prieš tai atliktu bent tokios pat apimties žvejybos pajėgumo pasitraukimu negavus viešosios pagalbos;

(21)

atsižvelgiant į tai, kad pagal Reglamentą (ES) Nr. 508/2014 parama gali būti teikiama iki 2023 m. pabaigos, paskutinė metinė veiksmų programų ataskaita turėtų būti pateikta ne vėliau kaip 2024 m. gegužės 31 d. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 508/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(22)

atsižvelgiant į Sąjungos žvejybos laivų, kurie smarkiai priklauso nuo trijų atitinkamų išteklių žvejybos, prastą ekonominę padėtį ir poreikį užtikrinti galimybę gauti EJRŽF paramą už tų laivų žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui 2020 m., šis reglamentas turėtų skubos tvarka įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,