EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32020R1579

Tarybos reglamentas (ES) 2020/1579 2020 m. spalio 29 d. kuriuo nustatomos 2021 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės ir iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 2020/123 nuostatos dėl tam tikrų žvejybos kituose vandenyse galimybių

OJ L 362, 30.10.2020, p. 3–14 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document No longer in force: This act has been changed. Current consolidated version: 01/01/2021

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2020/1579/oj

30.10.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 362/3


TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2020/1579

2020 m. spalio 29 d.

kuriuo nustatomos 2021 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės ir iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 2020/123 nuostatos dėl tam tikrų žvejybos kituose vandenyse galimybių

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (1) reikalaujama, kad atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai tinkama, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto bei kitų patariamųjų įstaigų ataskaitas, į patariamųjų tarybų, atsakingų už atitinkamus geografinius rajonus ar kompetencijos sritis, rekomendacijas ir į valstybių narių parengtas bendras rekomendacijas būtų patvirtinamos išteklių išsaugojimo priemonės;

(2)

priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo, įskaitant, jei reikia, tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas turi priimti Taryba. Žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos taip, kad būtų užtikrintas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvienos rūšies išteklių ar žvejybos tipo atžvilgiu, tinkamai atsižvelgiant į Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatytus bendros žuvininkystės politikos (toliau – BŽP) tikslus;

(3)

Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatyta, kad BŽP tikslas – kai įmanoma, iki 2015 m. ir palaipsniui didinant mastą ne vėliau kaip 2020 m. pasiekti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (toliau – MSY) užtikrinantį visų išteklių naudojimo lygį;

(4)

todėl laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 turėtų būti nustatyti turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiami bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (toliau – BLSK), ir tai turėtų būti daroma atsižvelgiant į biologinius, socialinius ir ekonominius aspektus, užtikrinant vienodas veiklos sąlygas žvejybos sektoriams, ir atsižvelgiant į konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais pareikštas nuomones;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1139 (2) nustatytas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas (toliau – planas). Planu siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių žuvų populiacijų dydžiai, viršijantys dydžius, kuriais gali būti užtikrintas MSY. Tuo tikslu kuo greičiau ir palaipsniui didinant mastą ne vėliau kaip 2020 m. turi būti pasiektas atitinkamų išteklių tikslinis mirtingumas dėl žvejybos, kuris išreiškiamas intervalais. Tikslinga 2021 m. taikytinus Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių laimikio limitus nustatyti atsižvelgiant į plano tikslus;

(6)

Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) nurodė, kad vakarinės Baltijos jūros dalies silkių biomasės ICES 20–24 pakvadračiuose dydis siekia tik 48 % ribinės neršiančių žuvų biomasės atskaitos vertės (Blim), kurios nepasiekus galėtų sumažėti reprodukcinis pajėgumas. Todėl 2020 m. gegužės 29 d. ICES pateiktoje mokslinėje rekomendacijoje dėl metinių išteklių buvo rekomenduota nustatyti nulinį laimikį. Taigi pagal Reglamento (ES) 2016/1139 5 straipsnio 2 dalį turėtų būti imtasi visų atitinkamų taisomųjų priemonių, skirtų užtikrinti, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki dydžio, kuriam esant galima užtikrinti MSY. Be to, ta nuostata reikalaujama, kad būtų priimta tolesnių taisomųjų priemonių. Tuo tikslu būtina atsižvelgti į bendrųjų BŽP tikslų ir į konkrečių plano tikslų įgyvendinimo tvarkaraštį, visų pirma atsižvelgiant į tikėtiną taisomųjų priemonių, kurių imamasi, poveikį, tuo pat metu nepamirštant ekonominės bei socialinės naudos ir naudos užimtumo srityje užtikrinimo tikslų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje. Todėl, vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/1139 4 straipsnio 4 dalimi, tikslinga nustatyti vakarinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių žvejybos galimybes žemiau mirtingumo dėl žvejybos intervalų, kad būtų atsižvelgta į tų išteklių biomasės sumažėjimą ICES 20–24 pakvadračiuose;

(7)

dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių pateikta atsargumo principu pagrįsta ICES rekomendacija po 2019 m. vėl galėjo būti pagrįsta gausesnių duomenų vertinimu. ICES įvertino, kad rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių biomasė 2019 m. nesiekė Blim ir nuo to laiko dar labiau sumažėjo. Todėl ICES dar kartą rekomendavo 2021 m. rytinės Baltijos jūros dalies menkių visai nežvejoti. Tačiau nustatyti mirtingumo dėl žvejybos intervalų verčių ICES negalėjo. Kaip ir praėjusiais metais, jei rytinės Baltijos jūros dalies menkių žvejybos galimybės būtų nustatytos laikantis mokslinėse rekomendacijose nurodyto lygio, įpareigojimo iškrauti visą laimikį taikymas mišriajai žvejybai, per kurią sužvejojama rytinės Baltijos jūros dalies menkių priegauda, sukeltų žvejybos stabdymo dėl tam tikros rūšies efektą. Vykdant mišriąją žvejybą yra sunku visus išteklius tuo pačiu metu žvejoti laikantis MSY principo, todėl tam, kad būtų galima užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp poreikio tęsti rytinės Baltijos jūros dalies menkių žvejybą siekiant išvengti potencialiai didelių socialinių ir ekonominių jos uždraudimo padarinių ir būtinybės užtikrinti gerą biologinę išteklių būklę, tikslinga nustatyti konkretų rytinės Baltijos jūros dalies menkių priegaudos BLSK. Žvejybos galimybės turi būti nustatytos pagal Reglamento (ES) 2016/1139 5 straipsnio 2 dalį;

(8)

2020 m. gegužės mėn. ICES pateikė atnaujintą rekomendaciją dėl menkių priegaudos dydžio vykdant kitų išteklių žvejybą. Ta rekomendacija tikslinga remtis nustatant žvejybos galimybes, išskyrus atvejus, kai žvejybos operacijos vykdomoms išimtinai mokslinių tyrimų tikslais ir visapusiškai laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1241 (3) 25 straipsnyje nustatytų sąlygų. Be to, pagal Reglamento (ES) 2016/1139 5 straipsnio 2 dalį turi būti imamasi papildomų taisomųjų priemonių, kad ištekliai galėtų greitai atsikurti ir viršyti dydį, kuriam esant užtikrinamas MSY. Mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad būtent žvejybos neršto metu draudimai gali ištekliams duoti papildomos naudos, kokios vien tik BLSK neduotų (nes, pvz., netrikdant neršto pagerėtų išteklių pasipildymas). Todėl tikslinga toliau taikyti dabartinį žvejybos vasarinio neršto metu draudimą. Mokslinėse rekomendacijose taip pat nurodyta, kad rytinės Baltijos jūros dalies mėgėjų vykdomos menkių žvejybos santykinė reikšmė priklauso nuo BLSK dydžio. Atsižvelgiant į labai sumažintą BLSK, laikoma, kad mėgėjų žvejybos metu sužvejojami kiekiai yra dideli, todėl tikslinga toliau drausti mėgėjų vykdomą menkių žvejybą ICES 25 ir 26 pakvadračiuose, kuriuose rytinės Baltijos jūros dalies menkių gausiausia;

(9)

ICES peržiūrėjo ir sumažino vakarinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių biomasės įvertį ir įvertino, kad jų biomasė neatsikūrė tiek, kad viršytų neršiančių žuvų biomasės atskaitos tašką, kurio nesiekiant reikia imtis konkrečių tinkamų valdymo veiksmų (Btrigger). Todėl, siekiant derinti su požiūriu, kurio laikomasi rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių valdymo rajone, tikslinga toliau taikyti 2020 metams nustatytas papildomas priemones ir nustatyti žvejybos galimybes pagal Reglamento (ES) 2016/1139 5 straipsnio 1 dalį, kartu atsižvelgiant į ICES rekomenduojamus menkių priegaudos vykdant kitų išteklių žvejybą ICES 24 pakvadratyje dydžius. Be to, mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad ICES 24 pakvadratyje vakarinės ir rytinės Baltijos jūros dalių menkių ištekliai maišosi tarpusavyje. Siekiant apsaugoti rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklius ir užtikrinti tokias pačias sąlygas kaip rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių valdymo rajone, ICES 24 pakvadratyje menkių BLSK turėtų būti toliau ribojamas leidžiant tik priegaudą, išskyrus žvejybos operacijas, vykdomas išimtinai mokslinių tyrimų tikslais ir visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų, ir mažos apimties priekrantės žvejybą pasyviosios žvejybos įrankiais rajonuose, kurie yra iki šešių jūrmylių atstumu nuo kranto ir kuriuose vandens gylis mažesnis nei 20 metrų, nes tuose sekliuose priekrantės rajonuose vyrauja vakarinės Baltijos jūros dalies menkės. Be to, kad laikantis ICES rekomendacijos būtų užtikrinta lygiavertė apsauga, žvejybos draudimo ICES 24 pakvadratyje laikotarpis turėtų būti suderintas su žvejybos draudimo ICES 25 ir 26 pakvadračiuose laikotarpiu;

(10)

todėl, siekiant užtikrinti tokias pačias sąlygas kaip ICES 25 ir 26 pakvadračiuose, ICES 24 pakvadratyje daugiau kaip šešių jūrmylių atstumu nuo kranto turėtų būti toliau draudžiama mėgėjų vykdoma menkių žvejyba. Be to, mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad vykdant mėgėjų žvejybą labai prisidedama prie bendro tų išteklių mirtingumo dėl žvejybos, todėl, atsižvelgiant į tų išteklių būklę ir sumažintą BLSK, turėtų būti toliau taikoma per dieną vienam žvejui leidžiamo sužvejoti kiekio riba (dienos riba). Tai nedaro poveikio santykinio stabilumo principui, kuris taikomas verslinės žvejybos veiklai. Galiausiai, atsižvelgiant į pažeidžiamą išteklių būklę ir į tai, kad mokslinėse rekomendacijose nurodyta, jog ypač žvejybos neršto metu draudimai gali ištekliams duoti tokios papildomos naudos, kokios vien BLSK neduotų (pvz., netrikdant neršto pagerėtų išteklių pasipildymas), turėtų būti toliau taikomas žvejybos žieminio neršto metu draudimas, išskyrus atvejus, kai vykdoma tam tikra mažos apimties priekrantės žvejyba ir kai žvejybos operacijos vykdomos išimtinai mokslinių tyrimų tikslais ir visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų;

(11)

ICES įvertino, kad centrinės Baltijos jūros dalies silkių biomasė sumažėjo ir jos dydis yra žemiau neršiančių žuvų biomasės atskaitos taško, kurio nesiekiant reikia imtis konkrečių tinkamų valdymo veiksmų (Btrigger). Todėl žvejybos galimybes tikslinga nustatyti pagal Reglamento (ES) 2016/1139 5 straipsnio 1 dalį;

(12)

ICES rekomendacijoje nurodoma, kad vykdant jūrinių plekšnių žvejybą sužvejojama menkių priegauda. Be to, šprotai sužvejojami vykdant mišriąją žvejybą, per kurią žvejojamos ir silkės, be to, jais maitinasi menkės. Į tuos tarprūšinius aspektus tikslinga atsižvelgti nustatant jūrinių plekšnių ir šprotų žvejybos galimybes;

(13)

siekiant užtikrinti, kad priekrantės žvejybos galimybės būtų visiškai išnaudotos, nuo 2019 m. lašišų atžvilgiu taikoma riboto tarprajoninio lankstumo tarp ICES 22–31 pakvadračių ir ICES 32 pakvadračio priemonė. Atsižvelgiant į tų dviejų išteklių žvejybos galimybių pokyčius, tikslinga tą lankstumą padidinti;

(14)

po to, kai buvo įvestas draudimas žvejoti paprastuosius šlakius toliau nei keturių jūrmylių atstumu ir buvo nustatytas paprastųjų šlakių priegaudos apribojimas – ne daugiau kaip 3 % suminio paprastųjų šlakių ir lašišų laimikio, gerokai sumažėjo neteisingų laimikio, sužvejoto vykdant lašišų žvejybą, ataskaitų, kurių anksčiau buvo gaunama daug, ypač dėl paprastųjų šlakių. Todėl, siekiant kuo labiau sumažinti neteisingų ataskaitų skaičių, tą nuostatą tikslinga palikti;

(15)

šiame reglamente nustatytomis žvejybos galimybėmis turi būti naudojamasi laikantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 (4), visų pirma jo 33 ir 34 straipsnių, susijusių su laimikio ir žvejybos pastangų registravimu, ir duomenis apie žvejybos galimybių išnaudojimą perduodant Komisijai. Todėl šiame reglamente turėtų būti nurodyti su išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, iškrovimu susiję kodai, kuriuos valstybės narės turi naudoti siųsdamos duomenis Komisijai;

(16)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 847/96 (5) nustatytos papildomos metų sandūros BLSK valdymo sąlygos, įskaitant 3 ir 4 straipsniuose nustatytas lankstumo nuostatas dėl atsargumo principu pagrįsto BLSK ir analitiniu įvertinimu pagrįsto BLSK. Pagal to reglamento 2 straipsnį, nustatydama BLSK, Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į jų biologinę būklę, 3 arba 4 straipsnis netaikomas. Neseniai visiems ištekliams, kuriems taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį pradėtas taikyti metų sandūros lankstumo mechanizmas. Todėl, siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris pakenktų racionalaus ir atsakingo jūrų gyvųjų biologinių išteklių naudojimo principui, kliudytų pasiekti BŽP tikslus ir pablogintų biologinę išteklių būklę, turėtų būti nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai taikomi analitiniu įvertinimu pagrįstiems BLSK tik tuo atveju, jei nesinaudojama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis;

(17)

be to, atsižvelgiant į tai, kad rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių biomasė nesiekia Blim ir kad 2021 m. leidžiama sužvejoti tik priegaudą ir vykdyti mokslinę žvejybą, valstybės narės įsipareigojo 2020–2021 m. šiems ištekliams Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalies netaikyti, kad 2021 m. rytinės Baltijos jūros dalies menkių laimikis neviršytų nustatyto BLSK;

(18)

norveginių menkučių žvejybos metai ICES 3a kvadrate ir ICES 2a kvadrato bei ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse yra nuo lapkričio 1 d. iki spalio 31 d. Remiantis naujomis mokslinėmis rekomendacijomis, tiems rajonams turėtų būti nustatytas preliminarus norveginių menkučių BLSK. Jungtinė Karalystė norveginių menkučių kvotos neturi. Tačiau dalis kvotos sužvejojama Jungtinės Karalystės vandenyse. Su Jungtine Karalyste konsultuotasi remiantis Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (6) 130 straipsnio 1 dalimi. Todėl turėtų būti nustatytas preliminarus BLSK, skirtas žvejybos galimybėms laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Tas BLSK įgalins pradėti žvejybos sezoną. Dėl laikotarpio nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. žvejybos galimybių bus konsultuojamasi su Jungtine Karalyste. Nepaisant to, kad Jungtinė Karalystė neturi šių išteklių kvotos dalies, šiais ištekliais su Jungtine Karalyste dalijamasi. Todėl pasibaigus pereinamajam laikotarpiui 2020 m. gruodžio 31 d. turėtų būti surengtos konsultacijos dėl bendro išteklių valdymo. Reglamentas dėl norveginių menkučių žvejybos galimybių ICES 3a kvadrate ir ICES 2a kvadrato bei ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse turėtų būti vėliau iš dalies pakeistas, kad būtų įtraukti minėtų konsultacijų dėl 2021 m. sausio 1 d.–2021 m. spalio 31 d. laikotarpio rezultatai, apimant visus žvejybos metus nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.;

(19)

siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinius Sąjungos žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d. Tačiau norveginių menkučių žvejybai ICES 3a kvadrate ir ICES 2a kvadrato bei ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos 2021 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės ir iš dalies keičiamos Reglamentu (ES) 2020/123 (7) nustatytos tam tikros žvejybos kituose vandenyse galimybės.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas Sąjungos žvejybos laivams, žvejojantiems Baltijos jūroje.

2.   Šis reglamentas taip pat taikomas mėgėjų žvejybai, kai ji aiškiai nurodoma atitinkamose nuostatose.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojami Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje apibrėžti terminai.

Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

pakvadratis – Baltijos jūros ICES pakvadratis, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 218/2009 (8) III priede;

2)

bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) – tam tikro ištekliaus kiekis, kuris gali būti sužvejojamas per metus;

3)

kvota – Sąjungai, valstybei narei arba trečiajai šaliai skirta BLSK dalis;

4)

mėgėjų žvejyba – neverslinė jūrų biologinių išteklių žvejybos veikla, pvz., poilsio, turizmo arba sporto tikslais.

II SKYRIUS

ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

4 straipsnis

BLSK ir jų paskirstymas

BLSK, kvotos ir, kai tikslinga, funkciškai su jais susietos sąlygos išdėstytos priede.

5 straipsnis

Specialiosios žvejybos galimybių paskirstymo nuostatos

Paskirstant valstybėms narėms žvejybos galimybes, kaip išdėstyta šiame reglamente, nedaroma poveikio:

a)

žvejybos galimybėms, kuriomis pasikeista pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį;

b)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį išskaitytiems ir perskirstytiems kiekiams;

c)

pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį arba Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį leidžiamiems iškrauti papildomiems kiekiams;

d)

pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį neišnaudotiems kiekiams arba pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį perkeltiems kiekiams;

e)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 ir 107 straipsnius išskaitytiems kiekiams.

6 straipsnis

Laimikio ir priegaudos iškrovimo sąlygos

Netikslinių rūšių žuvų ištekliai, kurių dydis atitinka Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 dalyje nurodytas saugias biologines ribas ir dėl kurių galima taikyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo įpareigojimo įskaičiuoti laimikį į atitinkamas kvotas, yra nurodyti šio reglamento priede.

7 straipsnis

Žvejybos draudimas siekiant apsaugoti neršiančias menkes

1.   25 ir 26 pakvadračiuose nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. draudžiama žvejoti bet kokios rūšies žvejybos įrankiais.

2.   1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas šiais atvejais:

a)

žvejybos operacijų išimtinai mokslinių tyrimų tikslais atveju; jos gali būti vykdomos, jei tie tyrimai atliekami visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų;

b)

Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 12 metrų, žvejojančių žiauniniais, pinkliaisiais ar sieniniais tinklais, dugninėmis statomosiomis ūdomis, ūdomis, dreifuojančiosiomis ūdomis, rankinėmis ūdomis ir traukiamosiomis ūdomis ar panašiais pasyviosios žvejybos įrankiais rajonuose, kuriuose vandens gylis mažesnis nei 20 metrų, remiantis kompetentingų nacionalinių institucijų išleistame oficialiame jūrlapyje nustatytomis koordinatėmis, atveju;

c)

Sąjungos žvejybos laivų, 25 pakvadratyje, kur vandens gylis yra mažesnis nei 50 metrų, žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis yra 45 mm arba mažesnis, žvejojančių pelaginių žuvų išteklius, kurie yra skirti tiesiogiai žmonėms vartoti ir iškrovus rūšiuojami, atveju;

3.   22 ir 23 pakvadračiuose nuo vasario 1 d. iki kovo 31 d., o 24 pakvadratyje nuo gegužės 15 d. iki rugpjūčio 15 d. draudžiama žvejoti bet kokios rūšies žvejybos įrankiais.

4.   3 dalyje nustatytas draudimas netaikomas šiais atvejais:

a)

žvejybos operacijų išimtinai mokslinių tyrimų tikslais atveju, jei tie tyrimai atliekami visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų;

b)

Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 12 metrų, žvejojančių žiauniniais, pinkliaisiais ar sieniniais tinklais, dugninėmis statomosiomis ūdomis, ūdomis, dreifuojančiosiomis ūdomis, rankinėmis ūdomis ir traukiamosiomis ūdomis ar panašiais pasyviosios žvejybos įrankiais 22 ir 23 pakvadračių rajonuose, kuriuose vandens gylis mažesnis nei 20 metrų, remiantis kompetentingų nacionalinių institucijų išleistame oficialiame jūrlapyje nustatytomis koordinatėmis, ir 24 pakvadračio rajonuose, kurie yra iki šešių jūrmylių nuo bazinių linijų ir kuriuose vandens gylis mažesnis nei 20 metrų, remiantis kompetentingų nacionalinių institucijų išleistame oficialiame jūrlapyje nustatytomis koordinatėmis, atveju;

c)

Sąjungos žvejybos laivų, 24 pakvadratyje iki šešių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų, kur vandens gylis yra mažesnis nei 40 metrų, žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis yra 45 mm arba mažesnis, žvejojančių pelaginių žuvų išteklius, kurie yra skirti tiesiogiai žmonėms vartoti ir iškrovus rūšiuojami, atveju.

5.   2 dalies b ir c punktuose bei 4 dalies b ir c punktuose nurodytų žvejybos laivų kapitonai užtikrina, kad jų žvejybos veiklą bet kuriuo metu galėtų stebėti valstybės narės kontrolės institucijos.

8 straipsnis

Priemonės dėl mėgėjų vykdomos menkių žvejybos 22–26 pakvadračiuose

1.   Vykdant mėgėjų žvejybą 22 bei 23 pakvadračiuose ir 24 pakvadratyje mažesniu kaip šešių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų vienam žvejui per dieną leidžiama pasilikti ne daugiau kaip penkis menkių egzempliorius, išskyrus laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki kovo 31 d., kai vienam žvejui per dieną leidžiama pasilikti ne daugiau kaip du menkių egzempliorius.

2.   Mėgėjų vykdoma menkių žvejyba 24 pakvadratyje didesniu kaip šešių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų ir 25 bei 26 pakvadračiuose draudžiama.

3.   Šis straipsnis nedaro poveikio griežtesnėms nacionalinėms priemonėms.

9 straipsnis

Priemonės dėl paprastųjų šlakių ir lašišų žvejybos 22–32 pakvadračiuose

1.   Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. žvejybos laivams draudžiama žvejoti paprastuosius šlakius 22–32 pakvadračiuose didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų. Tuose vandenyse žvejojant lašišas paprastųjų šlakių priegauda neturi viršyti 3 % bendro bet kuriuo metu laive esančio arba po kiekvieno žvejybos reiso iškrauto lašišų ir paprastųjų šlakių laimikio.

2.   Šis straipsnis nedaro poveikio griežtesnėms nacionalinėms priemonėms.

10 straipsnis

Lankstumas

1.   Ištekliams, kuriems taikomas atsargumo principu pagrįstas BLSK, taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis, o ištekliams, kuriems taikomas analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK – to reglamento 3 straipsnio 2 bei 3 dalys ir 4 straipsnis, išskyrus atvejus, kai šio reglamento priede nustatyta kitaip.

2.   Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 bei 3 dalys ir 4 straipsnis netaikomi, jei valstybė narė pasinaudoja metų sandūros lankstumo priemonėmis, numatytomis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje.

11 straipsnis

Duomenų perdavimas

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius siųsdamos Komisijai duomenis apie sužvejotus arba iškrautus išteklių kiekius, valstybės narės naudoja šio reglamento priede nustatytus išteklių kodus.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

12 straipsnis

Reglamento (ES) 2020/123 dalinis pakeitimas

IA priedo norveginių menkučių ir susijusios priegaudos žvejybos galimybių ICES 3a kvadrate ir ICES 2a kvadrato bei ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse lentelė pakeičiama taip:

„Rūšis:

Norveginės menkutės ir susijusi priegauda

Trisopterus esmarkii

Zona:

3a kvadratas; 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenys

(NOP/2A3A4.)

Laikotarpis

2019 m. lapkričio 1 d.–2020 m. spalio 31 d.

2020 m. lapkričio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d.

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Danija

72 433

 (9)  (11)

29 972

 (9)  (14)

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas

Vokietija

14

 (9)  (10)  (11)

6

 (9)  (10)  (14)

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas

Nyderlandai

53

 (9)  (10)  (11)

22

 (9)  (10)  (14)

 

Sąjunga

72 500

 (9)  (11)

30 000

 (9)  (14)

 

Norvegija

14 500

 (12)

pm

 

 

Farerų Salos

5 000

 (13)

pm

 

 

BLSK

Netaikoma

 

Netaikoma

 

 

13 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris taikomas nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. spalio 29 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. ROTH


(1)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(2)  2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 (OL L 191, 2016 7 15, p. 1).

(3)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES) 2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005 (OL L 198, 2019 7 25, p. 105).

(4)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(5)  1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/96, nustatantis bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (OL L 115, 1996 5 9, p. 3).

(6)  OL L 29, 2020 1 31, p. 7.

(7)  2020 m. sausio 27 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/123, kuriuo 2020 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams (OL L 25, 2020 1 30, p. 1).

(8)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 70).

(9)  Iki 5 % kvotos gali sudaryti juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų priegauda (OT2/*2A3A4). Juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų priegauda, įskaičiuojama į kvotą pagal šią nuostatą, ir rūšių, kurių žuvys įskaičiuojamos į kvotą pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 dalį, priegauda drauge neturi viršyti 9 % kvotos.

(10)  Žvejoti pagal kvotą galima tik ICES 2a, 3a kvadratų ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse.

(11)  Žvejoti pagal Sąjungos kvotą galima tik nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d.

(12)  Naudojamas rūšiuojamasis tinklelis.

(13)  Naudojamas rūšiuojamasis tinklelis. Apima daugiausiai 15 % neišvengiamos priegaudos (NOP/*2A3A4), kuri įskaičiuojama į šią kvotą.

(14)  Žvejoti pagal Sąjungos kvotą galima nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.“


PRIEDAS

BLSK, TAIKOMI SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVAMS RAJONUOSE, KURIUOSE NUSTATYTI BLSK PAGAL ŽUVŲ RŪŠĮ IR RAJONĄ

Toliau pateiktose lentelėse nustatyti kiekvienų išteklių BLSK ir kvotos (gyvojo svorio tonomis, išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip) bei funkciškai su jais susietos sąlygos.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į ICES zonas, jei nenurodyta kitaip.

Žuvų ištekliai nurodyti abėcėlės tvarka pagal lotynišką rūšies pavadinimą.

Šio reglamento tikslais pateikiama tokia lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Mokslinis pavadinimas

Triraidis kodas

Bendrinis pavadinimas

Clupea harengus

HER

Atlantinės silkės

Gadus morhua

COD

Atlantinės menkės

Pleuronectes platessa

PLE

Jūrinės plekšnės

Salmo salar

SAL

Atlantinės lašišos

Sprattus sprattus

SPR

Atlantiniai šprotai


Rūšis:

Atlantinės silkės

Clupea harengus

Zona:

30–31 pakvadračiai

(HER/30/31.)

Suomija

53 306

 

 

Švedija

11 712

 

Sąjunga

65 018

 

BLSK

65 018

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Atlantinės silkės

Clupea harengus

Zona:

22–24 pakvadračiai

(HER/3BC+24)

Danija

221

 

 

Vokietija

869

 

Suomija

0

 

Lenkija

205

 

Švedija

280

 

Sąjunga

1 575

 

BLSK

1 575

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.


Rūšis:

Atlantinės silkės

Clupea harengus

Zona:

25–27, 28.2, 29 ir 32 pakvadračių Sąjungos vandenys

(HER/3D-R30)

Danija

2 146

 

 

Vokietija

569

 

Estija

10 960

 

Suomija

21 393

 

Latvija

2 705

 

Lietuva

2 848

 

Lenkija

24 304

 

Švedija

32 626

 

Sąjunga

97 551

 

BLSK

Netaikoma

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikomas šio reglamento 6 straipsnis.


Rūšis:

Atlantinės silkės

Clupea harengus

Zona:

28.1 pakvadratis

(HER/03D.RG)

Estija

18 216

 

 

Latvija

21 230

 

Sąjunga

39 446

 

BLSK

39 446

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikomas šio reglamento 6 straipsnis.


Rūšis:

Atlantinės menkės

Gadus morhua

Zona:

25–32 pakvadračių Sąjungos vandenys

(COD/3DX32.)

Danija

137

 (1)

 

Vokietija

54

 (1)

Estija

13

 (1)

Suomija

10

 (1)

Latvija

51

 (1)

Lietuva

33

 (1)

Lenkija

159

 (1)

Švedija

138

 (1)

Sąjunga

595

 (1)

BLSK

Netaikoma

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.


Rūšis:

Atlantinės menkės

Gadus morhua

Zona:

22–24 pakvadračiai

(COD/3BC+24)

Danija

1 746

 (2)

 

Vokietija

854

 (2)

Estija

39

 (2)

Suomija

34

 (2)

Latvija

144

 (2)

Lietuva

94

 (2)

Lenkija

467

 (2)

Švedija

622

 (2)

Sąjunga

4 000

 (2)

BLSK

4 000

 (2)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.


Rūšis:

Jūrinės plekšnės

Pleuronectes platessa

Zona:

22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys

(PLE/3BCD-C)

Danija

5 187

 

 

Vokietija

576

 

Lenkija

1 086

 

Švedija

391

 

Sąjunga

7 240

 

BLSK

7 240

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikomas šio reglamento 6 straipsnis.


Rūšis:

Atlantinės lašišos

Salmo salar

Zona:

22–31 pakvadračių Sąjungos vandenys

(SAL/3BCD-F)

Danija

19 582

 (3)

 

Vokietija

2 179

 (3)

Estija

1 990

 (3)  (4)

Suomija

24 417

 (3)

Latvija

12 455

 (3)

Lietuva

1 464

 (3)

Lenkija

5 940

 (3)

Švedija

26 469

 (3)

Sąjunga

94 496

 (3)

BLSK

Netaikoma

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.


Rūšis:

Atlantinės lašišos

Salmo salar

Zona:

32 pakvadračio Sąjungos vandenys

(SAL/3D32.)

Estija

911

 (5)

 

Suomija

7 972

 (5)

Sąjunga

8 883

 (5)

BLSK

Netaikoma

Atsargumo principu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Atlantiniai šprotai

Sprattus sprattus

Zona:

22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys

(SPR/3BCD-C)

Danija

21 993

 

 

Vokietija

13 933

 

Estija

25 539

 

Suomija

11 513

 

Latvija

30 845

 

Lietuva

11 158

 

Lenkija

65 460

 

Švedija

42 517

 

Sąjunga

222 958

 

BLSK

Netaikoma

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikomas šio reglamento 6 straipsnis.


(1)  Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, atlantinės menkės gali būti tikslingai žvejojamos vykdant žvejybos operacijas išimtinai mokslinių tyrimų tikslais, jeigu tie tyrimai atliekami visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų.

(2)  24 pakvadratyje tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba 24 pakvadratyje neleidžiama.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, atlantinės menkės gali būti tikslingai žvejojamos vykdant žvejybos operacijas išimtinai mokslinių tyrimų tikslais, jeigu tie tyrimai atliekami visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, pagal šią kvotą 24 pakvadratyje žvejoti galima Sąjungos žvejybos laivams, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 12 metrų, žvejojantiems žiauniniais, pinkliaisiais ar sieniniais tinklais, dugninėmis statomosiomis ūdomis, ūdomis, dreifuojančiosiomis ūdomis, rankinėmis ūdomis ir traukiamosiomis ūdomis ar panašiais pasyviosios žvejybos įrankiais rajonuose, kurie yra iki šešių jūrmylių nuo bazinių linijų ir kuriuose vandens gylis mažesnis nei 20 metrų, remiantis kompetentingų nacionalinių institucijų išleistame oficialiame jūrlapyje nustatytomis koordinatėmis. Tų žvejybos laivų kapitonai užtikrina, kad jų žvejybos veiklą bet kuriuo metu galėtų stebėti valstybės narės kontrolės institucijos.

(3)  Nurodomas atskirų žuvų skaičius.

(4)  Specialioji sąlyga: ne daugiau kaip 25 % šios kvotos ir ne daugiau kaip 500 žuvų egzempliorių pagal šią kvotą galima sužvejoti 32 pakvadračio Sąjungos vandenyse (SAL/*3D32).

(5)  Nurodomas atskirų žuvų skaičius.


Top