(1)

2013 m. gegužės 13 d. Taryba priėmė Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 430/2013 (2), kuriuo importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) ir Tailando kilmės kaliojo ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms su sriegiais nustatomas galutinis antidempingo muitas, galutinai surenkamas laikinasis muitas ir nutraukiamas tyrimas dėl Indonezijos (toliau – pradinis tyrimas).

(2)

2013 m. birželio 12 d. vienas bendradarbiaujantis Kinijos eksportuojantis gamintojas – „Jinan Meide Castings Co., Ltd“ (toliau – „Jinan Meide“ arba pareiškėjas) – pateikė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam Teismui (toliau – Bendrasis Teismas), siekdamas panaikinti Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 430/2013 tiek, kiek jis taikomas pareiškėjui.

(3)

2016 m. birželio 30 d. Bendrasis Teismas savo sprendimu (3) (toliau – pirmasis sprendimas) nustatė, kad atmetus „Jinan Meide“ prašymą atskleisti, kaip naudojant panašios šalies gamintojo konfidencialius duomenis buvo apskaičiuota normalioji vertė, buvo pažeista jo teisė į gynybą. Todėl Bendrasis Teismas panaikino Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 430/2013 nuostatas, kuriomis nustatomas antidempingo muitas bendrovės „Jinan Meide“ pagamintoms importuojamoms kaliojo ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms su sriegiais.

(4)

Remdamasi šiuo pirmuoju sprendimu Komisija paskelbė pranešimą (4) apie dalinį importuojamų KLR kilmės kaliojo ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių su sriegiais antidempingo tyrimo atnaujinimą. Atnaujintas tyrimas yra susijęs tik su Bendrojo Teismo sprendimo dėl „Jinan Meide“ vykdymu.

(5)

2017 m. birželio 26 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/1146 (5), kuriuo iš naujo nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamoms KLR kilmės bendrovės „Jinan Meide Castings Co., Ltd“ pagamintoms kaliojo ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms su sriegiais (toliau – ginčijamas reglamentas).

(6)

„Jinan Meide Castings Co., Ltd“ (toliau – „Jinan Meide“) Bendrajam Teismui pateikė ieškinį dėl ginčijamo reglamento. 2019 m. rugsėjo 20 d. Bendrasis Teismas paskelbė sprendimą byloje T-650/17 (6) dėl ginčijamo reglamento (toliau – antrasis sprendimas).

(7)

Bendrasis Teismas nustatė, kad Komisija, nustatydama fizinių skirtumų tarp panašių produktų rūšių rinkos vertę remdamasi atitikmens neturinčių produktų rūšių eksporto kaina, kuri buvo Europos Sąjungoje už tą prekę pirmo nepriklausomo pirkėjo sumokėta kaina, nesilaikė Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (7) dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (toliau – pagrindinis reglamentas) 2 straipsnio 10 dalies a punkto nuostatų.

(8)

Pasak Bendrojo Teismo, tai, kad atitikmens neturinčių produktų rūšių eksporto kaina yra Europos Sąjungoje pirmo nepriklausomo pirkėjo sumokėta kaina, negali būti laikoma pagrįstu rinkos vertės įverčiu. Atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto ir 10 dalies tikslą, ta sąvoka ne tik reiškia, kad atitinkamą kainą nepriklausomas pirkėjas moka vykdant laikantis ištiestosios rankos principo sudarytą sandorį, bet ir tai, kad turi būti įmanoma užtikrinti, jog ta kaina yra įprastas rinkos veiksnių rezultatas. Tačiau, pasak Bendrojo Teismo, taip negali būti tuomet, kai tai kainai įtakos gali turėti dempingas.

(9)

Bendrojo Teismo nuomone, Komisija naudojo nepagrįstą metodiką, kurią taikant siekiama atsižvelgti į panašioje šalyje (Indijoje) gaminamų ir iš KLR eksportuojamų rūšių produktų fizinių savybių skirtumus. Neturėdama duomenų apie panašios šalies vidaus gamybą, Komisija naudojo duomenis apie nustatytus įvairių rūšių produktų iš KLR pardavimo eksportui kainų skirtumus. Bendrasis Teismas manė, kad kainos, kurioms dempingas gali turėti įtakos ir kurios yra ne rinkos ekonomikos šalies kilmės, negali būti fizinių savybių skirtumų rinkos vertės pagrįsto įverčio pagrindas, nes tokios kainos gali būti ne įprastų rinkos veiksnių rezultatas.

(10)

Nors Bendrasis Teismas nenurodė, kokia metodika turėjo būti naudojama siekiant atsižvelgti į panašių produktų rūšių fizinių savybių skirtumus, jis nurodė, kad Europos Sąjungoje už panašų produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina, prireikus tinkamai pakoreguota įtraukiant pagrįstą pelno dydį, tam tikromis sąlygomis gali būti naudojama kaip pagrįstas normaliosios vertės nustatymo pagrindas (8).

(11)

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą reglamentą.

(12)

Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 266 straipsniu, Sąjungos institucijos privalo imtis būtinų priemonių Teismo sprendimams vykdyti. Jeigu panaikinamas aktas, Sąjungos institucijų priimtas atliekant administracinę procedūrą, kaip antai šiuo atveju antidempingo tyrimą, Bendrojo Teismo sprendimas įgyvendinamas panaikintą aktą pakeičiant nauju aktu, kuriuo pašalinamas Bendrojo Teismo nustatytas pažeidimas (9).

(13)

Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, procedūra, kuria siekiama pakeisti panaikintą aktą, gali būti tęsiama tiksliai nuo to etapo, kuriame nustatytas pažeidimas (10). Tiksliau tai reiškia, kad tokiu atveju, kai panaikinamas administracinę procedūrą užbaigiantis aktas, panaikinimas nebūtinai turi įtakos parengiamiesiems veiksmams, pvz., antidempingo tyrimo inicijavimui. Pavyzdžiui, kai panaikinamas reglamentas, kuriuo nustatomos galutinės antidempingo priemonės, tyrimas lieka nebaigtas, nes tik tyrimo užbaigimo aktas nebėra Sąjungos teisės sistemos dalis (11), išskyrus atvejus, kai pažeidimas padarytas inicijavimo etapu. Administracinės procedūros atnaujinimas vėl nustatant antidempingo muitus produktams, importuotiems panaikinto reglamento taikymo laikotarpiu, negali būti laikomas prieštaraujančiu netaikymo atgaline data taisyklei (12).

(14)

Šiuo atveju Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą reglamentą remdamasis tuo, kad Komisija naudojo nepagrįstą metodiką, kurią taikant siekiama atsižvelgti į panašioje šalyje gaminamų ir iš KLR eksportuojamų rūšių produktų fizinių savybių skirtumus. Pasak Bendrojo Teismo, negalima atmesti galimybės, kad klaida turėjo didelės įtakos nustatant „Jinan Meide“ taikomą dempingo skirtumo normą.

(15)

Ginčijamo reglamento išvados, kurios buvo ginčijamos, tačiau kurių užginčijimą Bendrasis Teismas atmetė ir todėl jos ginčijamame reglamente nepanaikintos, lieka visapusiškai galioti ir yra įtraukiamos ir patvirtinamos (13).

(16)

Po Bendrojo Teismo antrojo sprendimo Komisija nusprendė pranešimu (14) (toliau – pranešimas dėl tyrimo atnaujinimo) atnaujinti antidempingo tyrimą dėl importuojamų KLR kilmės bendrovės „Jinan Meide Castings Co., Ltd“ pagamintų kaliojo ketaus ir rutulinio grafitinio ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių su sriegiais, po kurio priimtas ginčijamas reglamentas, ir tęsti tyrimą nuo etapo, kuriame padarytas pažeidimas. Tyrimas atnaujintas tiek, kiek jis susijęs su Bendrojo Teismo antrojo sprendimo vykdymu.

(17)

Vėliau, 2019 m. lapkričio 29 d., Komisija nusprendė nustatyti reikalavimą registruoti importuojamas KLR kilmės bendrovės „Jinan Meide Castings Co., Ltd“ pagamintas kaliojo ketaus ir rutulinio grafitinio ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamąsias detales su sriegiais (15), ir paprašė nacionalinių muitinių prieš priimant sprendimą dėl prašymų grąžinti arba atsisakyti išieškoti antidempingo muitus, kiek tai susiję su „Jinan Meide“ importuojamais produktais, palaukti, kol bus paskelbtas atitinkamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo bus vėl nustatyti muitai (toliau – registracijos reglamentas).

(18)

Komisija apie tyrimo atnaujinimą pranešė suinteresuotosioms šalims ir paragino jas teikti pastabas.

(19)

Komisija gavo pastabų iš pradinio tyrimo skundo pateikėjų, keturių nesusijusių importuotojų ir „Jinan Meide“.

(20)

Vienas iš dviejų pradinių skundo pateikėjų pareiškė pritariantis tam, kad būtų atnaujintas tyrimas ir registruojamas „Jinan Meide“ importas.

(21)

Apie save pranešė keturi nesusiję importuotojai. Visi importuotojai pareiškė savo nusivylimą dėl to, kad Komisija atnaujins pradinį tyrimą po antrojo sprendimo, kuriuo panaikinami antidempingo muitai. Jie taip pat pateikė pastabų dėl tariamo importo registravimo neteisėtumo ir galimo Komisijos ketinimo atgaline data iš naujo nustatyti muitus. Jie taip pat pareiškė savo nusivylimą dėl muitinei pateikto nurodymo atidėti pirmiau surinktų muitų grąžinimą. Jų nuomone, „Jinan Meide“ produktams neturėtų būti taikomi jokie antidempingo muitai. Vienas iš keturių importuotojų paprašė būti išklausytas kartu su „Jinan Meide“; per šį klausymą abi šalys kartu pateikė savo pastabas.

(22)

Vienas importuotojas pareiškė nesutinkantis su Komisijos sprendimu nurodyti registruoti importą remdamasis keletu aspektų. Pirma, jis teigė, kad registravimo priežastys yra nepakankamos ir kad nėra proporcingumo. Konkrečiau kalbant, importuotojas teigė, kad Komisijai pateiktos priežastys registruoti importą neatitiko šio atvejo aplinkybių: registracijos reglamento 17 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad importas gali būti registruojamas, pavyzdžiui: „siekiant užtikrinti mokėjimą muitų taikymo arba priemonių vengimo atvejais“, tačiau šiame tyrime registracijos tikslas buvo palengvinti antidempingo muitų surinkimą po to kai buvo atnaujintas tyrimas.

(23)

Šiuo atžvilgiu Komisija primena, kad registracijos reglamento 17 konstatuojamojoje dalyje išvardytos registravimo pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį priežastys, kurių sąrašas nėra baigtinis, todėl Komisijai suteikiama veiksmų laisvė nuspręsti, ar importo registracija yra pagrįsta šiuo atveju. Be to, registracijos reglamento 18 konstatuojamojoje dalyje aiškiai paaiškinta importo registracijos priežastis, t. y. užtikrinti priemonių veiksmingumą: „kad importui būtų taikomi teisingi mokėtini antidempingo muitai be pertrūkio nuo aptariamo antidempingo reglamento įsigaliojimo dienos iki pataisytų muitų nustatymo iš naujo, jei muitai būtų nustatyti.“ Registracijos reglamento 18 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, kad pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies sąlygos netaikomos šiuo atveju, nes registracijos tikslas yra ne muitų surinkimas atgaline data, o priemonių veiksmingumo užtikrinimas.

(24)

Antra, pasak importuotojo, priežastis, jog siekiama vien palengvinti muitų surinkimą, būtų neproporcinga, nes tai pernelyg apsunkina importuotojus.

(25)

Komisija primena, kad registracijos reglamente konkrečiai nurodyta, kad dėl tyrimo atnaujinimo nustatyta mokėtino muito norma negali viršyti pirmą kartą iš dalies panaikintu reglamentu nustatytos sumos laikotarpiui nuo tyrimo atnaujinimo iki atnaujinto tyrimo rezultatų įsigaliojimo dienos. Be to, registracijos reglamento galiojimo laikas yra ribotas, kad būtų užtikrinta, jog importuotojams nereikėtų registruoti importo nepagrįstą laiką, būtent siekiant išvengti nereikalingos naštos. Be to, registracija techniniu požiūriu nesukelia jokios naštos importuotojams, o tik nacionalinėms valdžios institucijoms, kurios turi įdiegti registracijos sistemą, todėl registracija negali būti neproporcinga importuotojams.

(26)

Trečia, importuotojas taip pat teigė, kad šiuo atveju pertraukos būtų nepagrįstos, nes jos buvo Bendrojo Teismo įgyvendinimo reglamente nustatytų neteisėtų veiksmų pasekmė.

(27)

Komisija primena, kad bylos atnaujinimas siekiant ištaisyti Bendrojo Teismo nustatytas klaidas atitinka Teisingumo Teismo praktiką, kaip paaiškinta 13–17 konstatuojamosiose dalyse.

(28)

Ketvirta, dėl prievolės laikytis teismo sprendimo pagal SESV 266 straipsnį importuotojas pareiškė abejonių dėl galimybės atgaline data taikyti muitus produktams, kuriems tuo metu, kai jie buvo išleisti į laisvą apyvartą, nebuvo taikomas joks atitinkamas teisės aktas. Importuotojas taip pat teigė, kad tolesnis muitų taikymas pažeistų pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą taikymo atgaline data taisyklę.

(29)

Komisija primena, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką, kai ES teismai pripažįsta, kad reglamentas, kuriuo nustatomi muitai, yra negaliojantis, turi būti laikoma, kad tokie muitai niekada nebuvo teisėtai mokėtini, kaip tai suprantama pagal anksčiau taikytiną Muitinės kodekso, nustatyto Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2913/92 (16), 236 straipsnį, ir iš esmės nacionalinės muitinės juos turi grąžinti pagal šiuo tikslu nustatytas sąlygas (17). Tačiau Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad teismo sprendimo dėl pripažinimo negaliojančiu ir pagal jį kylančių pareigų tiksli taikymo sritis kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatoma atsižvelgiant ne tik į šio sprendimo rezoliucinę dalį, bet ir į motyvus, kurie yra būtinas jos pagrindas (18).

(30)

Aptariamu atveju Bendrasis Teismas nustatė, kad Komisija padarė klaidą naudodama metodiką, kuria nebuvo pagrįstai įvertinta atitikmens neturinčių produktų rūšių ir tiesiogiai palyginamų produktų rūšių fizinių savybių skirtumų rinkos vertė (19). Taikant tą metodiką buvo neteisingai palyginta normalioji vertė ir eksporto kainos. Be to, taikant tą metodiką nebuvo matyti, kad tokiu būdu pakoregavus atitikmens neturinčių produktų rūšių normaliąją vertę buvo galima pagrįstai nustatyti tą normaliąją vertę, t. y. nustatyti remiantis vertėmis ir parametrais, kurie gali būti laikomi normaliu rinkos veiksnių rezultatu. Todėl nustatyta, kad klaidingos metodikos taikymas neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto arba 2 straipsnio 10 dalies ab initio ir a punkto.

(31)

Be to, Teisingumo Teismas ne kartą konstatavo, kad pagrindinio reglamento 10 straipsnio 1 dalis neužkerta kelio priimti aktus, kuriais vėl nustatomi antidempingo muitai produktams, importuotiems negaliojančiais pripažintų reglamentų taikymo laikotarpiu. Taigi, kaip paaiškinta registracijos reglamento 14–17 konstatuojamosiose dalyse, administracinės procedūros atnaujinimas, po kurio vėl nustatomi muitai, negali būti laikomas prieštaraujančiu netaikymo atgaline data taisyklei.

(32)

Penkta, importuotojas teigė, kad Komisijos veiksmai šiuo atveju pakenkė teisiniam tikrumui importuotojams, nes jie negalėjo numatyti, ar jų importuojamiems produktams bus taikomi antidempingo muitai, ar ne.

(33)

Komisija laikėsi teisinio tikrumo principo importuotojų atžvilgiu paskelbdama išsamų registracijos reglamentą. Komisija laikėsi principo atnaujindama tyrimą, kad būtų ištaisytos Teismo sprendimais nustatytos klaidos.

(34)

Šešta, importuotojas taip pat pateikė pastabų dėl Komisijos nurodymo muitinėms atidėti anksčiau sumokėtų muitų grąžinimą nurodydamas toliau išvardytus aspektus. Pirma, prievolė laikytis sprendimo tariamai reikštų, kad turi būti grąžinami visi muitai ir prašymų dėl jų gražinimo nagrinėjimas neturėtų būti sustabdytas.

(35)

Kaip paaiškinta pranešime dėl tyrimo atnaujinimo ir registracijos reglamente, kadangi mokėtinų muitų suma, susijusi su tyrimo atnaujinimu, yra neaiški, Komisija paprašė nacionalinių muitinių, prieš nusprendžiant dėl bet kokio prašymo grąžinti antidempingo muitus, panaikintus Bendrojo Teismo ir susijusius su „Jinan Meide“, palaukti atnaujinto tyrimo rezultatų. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką Teismo sprendime paskelbto pripažinimo negaliojančiu taikymo sritis ir pagrindas turėtų būti nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju atskirai ir gali būti tokie, kad nereikėtų nedelsiant grąžinti visų susijusių muitų (20).

(36)

Be to, kalbant apie netaikymą atgaline data neregistruotam importui, importuotojas teigė, kad jei Komisija nusprendžia nagrinėjamam atvejui taikyti taikymo atgaline tvarka taisyklę pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnį, ši taisyklė negali būti taikoma iki 2019 m. lapkričio 30 d. importuotiems produktams. Pasak importuotojo, tokie muitai niekada nebuvo teisėtai mokėtini ir turėtų būti visi grąžinti.

(37)

Remiantis Teisingumo Teismo praktika, administracinės procedūros atnaujinimas vėl nustatant antidempingo muitus produktams, importuotiems panaikinto reglamento taikymo laikotarpiu, negali būti laikomas prieštaraujančiu netaikymo atgaline data taisyklei (žr. 13 ir 25 konstatuojamąsias dalis).

(38)

Be to, kalbant apie tariamą teisinio tikrumo principo pažeidimą, importuotojas teigė, kad Komisijos nurodymas nacionalinėms muitinėms sustabdyti bet kokius prašymus grąžinti muitus šiuo atveju pažeidžia teisinio tikrumo principą.

(39)

Teisinis tikrumas importuotojams užtikrinamas registracijos reglamentu, kuriame nustatyta, kad muitų suma negali viršyti pirmą kartą iš dalies panaikintu reglamentu nustatytos sumos laikotarpiui nuo tyrimo atnaujinimo iki atnaujinto tyrimo rezultatų įsigaliojimo dienos. Be to, registracijos reglamente paaiškinta, kad jei atnaujinus tyrimą Komisija nustatytų, kad iš naujo nustatyti muitus nėra pagrindo ir priemonių taikymas turėtų būti nutrauktas, muitai būtų grąžinti ir (arba) būtų atsisakyta juos išieškoti nuo tos pačios iš dalies panaikinto reglamento įsigaliojimo dienos. Galiausiai, siekiant išvengti papildomos naštos ir neaiškumo paveiktiems subjektams, registracija taikoma tik devynis mėnesius, po kurių muitai bus arba visiškai grąžinami, arba pakoreguojami pagal atnaujinto tyrimo rezultatus.

(40)

Galiausiai importuotojas nurodė, kad sprendimai bylose C-256/16 ir C-612/16 nepateisintų registracijos reikalavimo ar nacionalinėms valdžios institucijoms pateikto nurodymo dėl prašymų grąžinti muitus, nes tie sprendimai buvo priimti pagal anksčiau taikytiną Muitinės kodeksą, nustatytą Reglamentu (EEB) Nr. 2913/92, ir pagal anksčiau taikytiną pagrindinį Reglamentą (EB) Nr. 1225/2009, kurie per tą laiką buvo pakeisti. Visų pirma importuotojas nurodė, kad byloje C-256/16 Europos Sąjungos Teisingumo Teismas manė, kad priemonės, kurios buvo Komisijos nacionalinėms muitinėms pateiktas nurodymas sustabdyti prašymų grąžinti muitus vykdymą, buvo proporcingos, visų pirma dėl to, kad „bet koks delsimas kompensuojamas mokant palūkanas“. Importuotojas tvirtina, kad atitinkama Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nuostata dabar pakeista Sąjungos muitinės kodekso (21) 116 straipsnio 6 dalimi, kurioje aiškiai nurodyta, kad grąžinant muitus palūkanos nemokamos. Todėl importuotojas teigė, kad Komisija negali remtis atitinkamais sprendimų bylose C-256/16 ir C-612/16 aspektais, kad pagrįstų registracijos reikalavimo nustatymą arba nurodymus nacionalinėms muitinėms dėl prašymų grąžinti muitus.

(41)

Komisija primena, kad nors Sąjungos muitinės kodekso 116 straipsnio 6 dalyje iš tiesų nurodyta, kad grąžinant muitus palūkanos nemokamos, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (22) 109 straipsnyje numatyti kompensuojamieji delspinigiai, kai sumos grąžinamos remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju kadangi dėl bet kokio grąžinimo turėtų būti priimtas sprendimas remiantis Teisingumo Teismo sprendimu, grąžinant muitus būtų taikoma „norma, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną“. Todėl teiginys dėl to, jog grąžinant muitus nenustatyta palūkanų norma, atmestas.

(42)

„Jinan Meide“ tvirtino, kad Komisija negali nurodyti nacionalinėms muitinėms negrąžinti pagal ginčijamą reglamentą surinktų muitų ir (arba) neatsisakyti jų išieškoti. Tariamai situacija šioje byloje skiriasi nuo situacijos Sprendime Deichmann (23). „Jinan Meide“ teigimu, panaikintas visas ginčijamas reglamentas, o tai reiškia, kad jis buvo pašalintas iš Sąjungos teisės sistemos atgaline data, kai tuo tarpu Sprendime Deichmann priemonės pripažintos negaliojančiomis nagrinėjant prašymą priimti prejudicinį sprendimą. Be to, Sprendime Deichmann Teisingumo Teismas nustatė, kad nebuvo jokių veiksnių, „kurie galėjo turėti įtakos galutinio reglamento galiojimui“, tačiau nagrinėjamu atveju tokių išvadų nepadaryta.

(43)

Kaip paaiškinta 13 konstatuojamojoje dalyje, Komisija, vadovaudamasi nusistovėjusia teismų praktika (24), gali atnaujinti procedūrą nuo to momento kai buvo padarytas pažeidimas. Aptariamu atveju Komisija atnaujino tyrimą siekdama ištaisyti Bendrojo Teismo nustatytas klaidas. Sprendimo Deichmann 78 punkte pakartotas bendras 10 straipsnio 1 dalies aiškinimas: „Tačiau Reglamento Nr. 384/96 10 straipsnio 1 dalies formuluotė neužkerta kelio atnaujinti procedūrą tuo atveju, jei nuo tos dienos nebegalioja antidempingo muitai su sąlyga, kad tokie muitai iš naujo nustatomi jų pradinio taikymo laikotarpiu […].“ Šis Bendrojo Teismo aiškinimas yra bendro pobūdžio, todėl taip pat taikomas aptariamam atvejui.

(44)

„Jinan Meide“ taip pat teigė, kad Komisija negali iš naujo nustatyti muitų atgaline data ir todėl tvirtino, kad Komisijos nurodymas nacionalinėms muitinėms prieš priimant sprendimą dėl prašymų grąžinti anksčiau sumokėtus muitus palaukti, kol bus paskelbtas naujas įgyvendinimo reglamentas, kuriuo iš naujo nustatomi muitai, yra nepagrįstas. Taip yra todėl, kad ginčijamas reglamentas panaikintas ne iš dalies, o visas, todėl ginčijamo reglamento teisės sistemoje niekada nebuvo. „Jinan Meide“ teigia, kad bylos Deichmann aplinkybės buvo kitokios ir Komisija negali nagrinėjamu atveju savo sprendimų grįsti Sprendime Deichmann pateiktomis išvadomis. „Jinan Meide“ taip pat teigė, kad Komisija mažina teisminę apsaugą, suteiktą šalims, kurioms Sąjungos administracinės procedūros daro poveikį, silpnindama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo autoritetą. Praktinis Komisijos metodo poveikis tariamai būtų toks, kad šaliai, kuriai daro poveikį prekybos apsaugos priemonės, neverta teikti ieškinio dėl neteisėtų priemonių.

(45)

„Jinan Meide“ taip pat teigė, kad Komisijos nustatytas registracijos reikalavimas nepatenka į atnaujinto tyrimo taikymo sritį, nes sprendime nėra jokių išvadų, kurios galėtų būti registracijos pagrindas.

(46)

Nagrinėjamu atveju registracijos priežastys paaiškintos 23 konstatuojamojoje dalyje. Teismas nebūtinai turi išsamiai nustatyti kiekvieną antidempingo procedūros etapą, nes Komisija gali savo nuožiūra nuspręsti dėl procedūros po tyrimo atnaujinimo dėl Teismo sprendimo vadovaudamasi atitinkama teismo praktika ir pagrindinio reglamento taisyklėmis, įskaitant registracijos taisykles.

(47)

Be to, „Jinan Meide“ teigė, kad aptariamu atveju nebūtų teisinio pagrindo importo registracijai, nes šiuo atveju netaikoma pagrindinio reglamento 10 straipsnio 2 dalis, nei 10 straipsnio 4 ir 5 dalys, nei 11 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnio 5 dalis ar 13 straipsnio 3 dalis. „Jinan Meide“ taip pat teigė, kad netaikoma jokia bendro netaikymo atgaline data principo išimtis, nes nei viena bendrojo netaikymo atgaline data principo išimtis negali būti laikoma taikytina aptariamu atveju.

(48)

Kaip išsamiai paaiškinta 23 konstatuojamojoje dalyje, registravimo pagrindas yra pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalis. 23 konstatuojamojoje dalyje taip pat paaiškinta, kad pagrindinio antidempingo reglamento 10 straipsnio 4 dalies sąlygos šiuo atveju netaikomos, nes registracijos tikslas yra ne muitų surinkimas atgaline data, o priemonių veiksmingumo užtikrinimas.

(49)

„Jinan Meide“ taip pat laikėsi nuomonės, kad jokie tiriamojo laikotarpio, kuris apėmė 2011 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d., duomenys nebegali būti laikomi konfidencialiais atsižvelgiant į praėjusį laiką. „Jinan Meide“ nurodė, kad Bendrasis Teismas nusprendė, o Teisingumo Teismas patvirtino, kad penkerių metų laikotarpio pakanka, kad informacija prarastų komercinės paslapties ar kitos konfidencialios informacijos savybę.

(50)

Pagrindinio reglamento 19 straipsnyje nenustatytas joks konfidencialios informacijos apsaugos laikotarpis. Tai atitinka PPO Antidempingo susitarimo 6 straipsnio 5 dalį, kurioje taip pat nenustatytas joks laikotarpis ir konkrečiai nustatyta, kad informacija, kurią paprašyta laikyti konfidencialia, be specialaus šalies, teikiančios informaciją, leidimo negali būti atskleista neribotą laiką. Todėl argumentas atmetamas.

(51)

Primenama, kad, kaip nurodyta 15 konstatuojamojoje dalyje, ginčijamo reglamento dalys, kurios buvo užginčytos, bet kurių užginčijimą Bendrasis Teismas atmetė, visapusiškai tebegalioja.

(52)

Kaip nustatyta per pradinį tyrimą, atitikmens neturinčių rūšių produktai tiriamuoju laikotarpiu sudaro 28 % „Jinan Meide“ eksporto. 55 % visos pareiškėjo eksporto apimties buvo laikoma tiesiogiai palyginamų produktų rūšimis ir jų atžvilgiu dempingo skirtumas buvo nustatytas apskaičiuojant normaliąją vertę remiantis panašios šalies gamintojo pardavimu vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis arba remiantis apskaičiuotąja verte. Likę visos apimties 17 % buvo laikoma „beveik atitinkančių“ produktų rūšimis, kurių dempingo skirtumas buvo nustatytas pakoregavus normaliąją vertę (25). Pareiškėjas užginčijo tik metodiką, susijusią su atitikmens neturinčiais produktais, kurie sudaro 28 % „Jinan Meide“ eksporto apimties.

(53)

Bendrojo Teismo teigimu, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a punkte nustatyta, kad koreguojama, kai skiriasi nagrinėjamojo produkto fizinės savybės, ir kad tokio koregavimo suma turi atitikti pagrįstą fizinių savybių skirtumo rinkos vertę (26). Tačiau toje nuostatoje nenurodyta, kaip nustatyti tokį pagrįstą įvertį. Be to, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad siekiant iš naujo nustatyti simetriją tarp panašaus produkto normaliosios vertės ir nagrinėjamojo produkto eksporto kainos, toje nuostatoje nereikalaujama, kad taip įvertinta pakoreguota suma tiksliai atitiktų rinkos vertę, bet tik būtų pagrįstas jos įvertis.

(54)

Be to, Bendrasis Teismas nurodė, kad Komisija turi didelę diskreciją vertindama tiek produkto normaliąją vertę, tiek faktines aplinkybes, pagrindžiančias normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimo teisingumą, o šias miglotas pagrįsto ir teisingo nustatymo sąvokas, kuriomis Komisija privalo remtis pagal šias nuostatas, ji turi konkretizuoti kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdama į atitinkamą ekonominį kontekstą (27).

(55)

Pareiškėjo teigimu, ginčijama metodika buvo pagrįsta klaidinga prielaida, kad fizinių skirtumų rinkos vertė buvo atspindėta eksporto kainose, tačiau, remiantis pačios Komisijos išvadomis, tos pačios eksporto kainos bent iš dalies atspindėjo dempingą. Be to, pareiškėjas teigė, kad ta metodika buvo pagrįsta klaidinga prielaida, kad atitikmens neturinčių rūšių produktų eksporto kainos atspindėjo dempingo lygį, lygiavertį nustatytam toms produktų rūšims, kurias buvo galima palyginti su tiesiogiai palyginama produkto rūšimi (toliau – tiesiogiai palyginamos produkto rūšys). Pareiškėjo teigimu, ta prielaida yra nepagrįsta ir nepatikima (28).

(56)

Bendrojo Teismo teigimu, tikėtina, kad taikant tą metodiką padarytas didelis poveikis apskaičiuojant dempingo skirtumą, nustatytą atitikmens neturinčių produktų rūšių eksportui (29).

(57)

Bendrasis Teismas nurodė, kad tam, jog būtų galima pagrįstai ir objektyviai nustatyti dempingo skirtumą, atitinkamos produkto rūšies normaliosios vertės apskaičiavimas turi būti iš esmės grindžiamas duomenimis, nepriklausomais nuo eksporto kainų, kurių nuvertinimą dėl dempingo Komisija siekia tiksliai įvertinti, nustatydama tą normaliąją vertę (30).

(58)

Bendrasis Teismas taip pat nurodė, kad nebuvo įrodyta, jog atitikmens neturinčių produktų rūšių eksporto kainų dalies naudojimas siekiant koreguoti normaliąją vertę, su kuria šios kainos yra lyginamos, galėjo atkurti šių kainų ir minėtos normaliosios vertės simetriją, kaip siekiama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi. Visų pirma nebuvo jokios informacijos, kad kiekvienos neatitinkančios produkto rūšies eksporto kainos ir tiesiogiai palyginamų produkto rūšių vidutinės vieneto eksporto kainos santykis teisingai atspindėjo pastarosios produkto rūšies kategorijos ir neatitinkančios produkto rūšies fizinių skirtumų vertę (31).

(59)

Bendrasis Teismas nurodė, kad ginčijama metodika netiesiogiai grindžiama prielaida, kad kainų skirtumas atitinka visų atitikmens neturinčių produktų rūšių fizinių skirtumų rinkos vertę (32). Todėl ši prielaida reiškia, kad tikėtina, jog dempingo skirtumas turės įtakos tam tikrų atitikmens neturinčių produktų rūšių kainoms, o tiesiogiai palyginamų produktų rūšių eksporto kainos yra to paties lygio. Iš tiesų priešingu atveju dviejų kategorijų nagrinėjamų produkto rūšių kainos skirtumai bent jau iš dalies gali susidaryti dėl dempingo skirtumo nuokrypių, todėl negali būti pakankamai patikimai laikomi atspindinčiais tik fizinių savybių skirtumus (33).

(60)

Bendrasis Teismas nurodė, kad už panašų produktą Europos Sąjungoje faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina, kuri prireikus tinkamai pakoreguojama, kad būtų įskaičiuojamas pagrįstas pelnas, tam tikromis sąlygomis gali būti naudojama kaip pagrįstas pagrindas normaliajai vertei nustatyti. Taigi siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, fizinių skirtumų rinkos vertės pagrįstą įvertinimą galėtų sudaryti, nesant kitų turimų duomenų, neatitinkančios produkto rūšies kainos ir vieno ar kelių Sąjungos gamintojų tiesiogiai palyginamos produkto rūšies vidutinės kainos skirtumas (34).

(61)

Taikydama Bendrojo Teismo nurodytą metodą Komisija iš naujo apskaičiavo „Jinan Meide“ dempingo skirtumą, taikomą ginčijamiems 28 % jos eksporto. Komisija kaip šių atitikmens neturinčių produktų rūšių, kurias „Jinan Meide“ eksportavo į ES, normaliąją vertę naudojo faktinę Europos pramonės tos pačios rūšies produktų pardavimo kainą.

(62)

Komisija pastebėjo, kad buvo nedidelis kiekis Kinijos eksportuojamų produktų (4,5 %), kurių Komisija negalėjo palyginti nei su Indijos gamintojo, nei su Sąjungos pramonės parduodamų produktų rūšimis. Šį kiekį sudarė nišiniai produktai, dėl kurių fizinių savybių Komisija negavo konkrečios informacijos. Todėl, neturėdama tinkamesnio metodo, Komisija naudojo Indijos normaliosios vertės svertinį vidurkį. Poveikis bendram dempingo skirtumui buvo labai nedidelis. Komisija paprašė eksportuojančio gamintojo pateikti pastabų dėl šio metodo. Komisija taip pat paragino šį eksportuojantį gamintoją pateikti visą informaciją apie šių nišinių produktų fizines savybes ir nurodyti labiausiai atitinkančią produktų rūšį, eksportuojamą į ES.

(63)

Šiomis aplinkybėmis iš naujo apskaičiuotas „Jinan Meide“ dempingo skirtumas yra 75,1 %.

(64)

2020 m. birželio 23 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie pirmiau išdėstytas išvadas, kuriomis remiantis buvo ketinama pasiūlyti importuojamoms „Jinan Meide“ pagamintoms kaliojo ketaus ir rutulinio grafitinio ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms su sriegiais iš naujo nustatyti antidempingo muitą remiantis faktais, surinktais ir pateiktais atliekant pradinį tyrimą (toliau – galutinis faktų atskleidimas).

(65)

Po galutinio faktų atskleidimo „Jinan Meide“ teigė, kad jokie Europos pramonės tiriamojo laikotarpio, kuris apėmė 2011 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d., duomenys nebegali būti laikomi konfidencialiais atsižvelgiant į praėjusį laiką. Ji taip pat paprašė, kad Komisija pasitikslintų, ar Europos pramonės duomenys vis dar turi būti laikomi konfidencialiais. „Jinan Meide“ teigė, kad negalėjo tinkamai susipažinti su pagrindiniais faktais ir aplinkybėmis, kuriais grindžiamas skaičiavimas. „Jinan Meide“ teigimu, visi skaičiavimams naudoti duomenys turėtų būti jai atskleisti.

(66)

Komisija jau atsakė į šias pastabas 50 konstatuojamojoje dalyje. Be to, šiuo atveju Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos gamintojai nurodė tinkamas priežastis, dėl kurių iš pradžių pateikta informacija turėtų likti konfidenciali. „Jinan Meide“ paprašė, kad nagrinėjant šį klausimą dalyvautų bylas nagrinėjantis pareigūnas, kuris taip pat patvirtino, kad atrinktų Sąjungos gamintojų pateikti duomenys tebėra konfidencialūs nepaisant praėjusio laiko.

(67)

Vienas importuotojas taip pat panašiai tvirtino, kad Komisija galutinio faktų atskleidimo dokumente pateikė tik ribotą informaciją, iš kurios importuotojai negalėjo atkurti skaičiavimo metodo, o tai šiuo atveju apriboja jų teisę į gynybą ir neatitinka gero administravimo reikalavimo.

(68)

Primenama, kad tik „Jinan Meide“ buvo atskleisti visi faktai apie jos dempingo apskaičiavimą, nes juose yra neskelbtinų duomenų. Visoms kitoms šalims buvo atskleisti bendri ir papildomi duomenys, kurie paaiškina dempingo apskaičiavimo metodą.

(69)

Reaguodama į bendrovei atskleistą informaciją (62 konstatuojamoji dalis) „Jinan Meide“ pateikė produktų rūšių, kurias Indijos panašios šalies gamintojas parduoda vidaus rinkoje, labiausiai palyginamų su visomis atitikmens neturinčių produktų rūšimis, kurias „Jinan Meide“ eksportuoja į Sąjungą, sąrašą.

(70)

Komisija įvertino „Jinan Meide“ pastabas ir padarė išvadą, kad remdamasi pateikta informacija ji gali nustatyti visų produktų rūšių, kurias „Jinan Meide“ eksportuoja į Sąjungą, normaliąją vertę remiantis Indijos panašios šalies gamintojo pateikta informacija. Todėl siekiant nustatyti normaliąją vertę nebereikėjo naudoti atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktos informacijos, kaip nurodyta 60 konstatuojamojoje dalyje. Tuo remdamasi Komisija šiuo pagrindu nustatė patikslintą 36,0 % muito normą.

(71)

Suinteresuotosios šalys pateikė keletą pastabų dėl metodo ir muito normos, nurodytų 61–63 konstatuojamosiose dalyse. Tačiau, „Jinan Meide“ pateikus papildomos informacijos, metodas buvo patikslintas. Todėl šios pastabos neteko prasmės.

(72)

„Jinan Meide“ taip pat pakartojo savo pastabas dėl šios bylos atnaujinimo – kad muitų nustatymas atgaline data ir nurodymas muitinėms negrąžinti neteisėtai surinktų muitų ir (arba) neatsisakyti jų išieškoti ir „Jinan Meide“ į ES eksportuojamų prekių registravimas yra neteisėtas. Keli importuotojai taip pat pateikė tas pačias pastabas dėl taikymo atgaline data.

(73)

Komisija jau atsakė į šias pastabas 21–48 konstatuojamosiose dalyse. Komisija laikėsi nuomonės, kad muitai nenustatomi atgaline data, o tik nustatoma teisėta „Jinan Meide“ atžvilgiu surinktinų muitų suma nuo pradinių priemonių nustatymo datos. Be to, nurodymu muitinėms siekiama užtikrinti tinkamą antidempingo muitų surinkimą.

(74)

Keli importuotojai taip pat teigė, kad dėl šio tyrimo atnaujinimo kyla abejonė dėl teisminės peržiūros Europos Sąjungoje efektyvumo.

(75)

Komisija jau atsakė į šią pastabą 33 konstatuojamojoje dalyje. Teisminės peržiūros efektyvumas neužkerta kelio Komisijai iš naujo nustatyti antidempingo muitų nustatant jų tinkamą sumą tais atvejais, kai antidempingo muitas tebetaikomas įgyvendinant ES teismų sprendimus.

(76)

2020 m. liepos 14 d., peržiūrėjusi iš visų suinteresuotųjų šalių gautas pastabas dėl 2020 m. birželio 23 d. faktų atskleidimo, Komisija atskleidė papildomų faktų informuodama suinteresuotąsias šalis apie savo sprendimą pakeisti „Jinan Meide“ antidempingo muito apskaičiavimo metodą ir pranešė joms patikslintą muito normą.

(77)

Keli Europos gamintojai pateikė pastabų dėl „Jinan Meide“ pateikto produktų rūšių, kurias Indijos panašios šalies gamintojas parduoda vidaus rinkoje, labiausiai palyginamų su visomis atitikmens neturinčių produktų rūšimis, kurias „Jinan Meide“ eksportuoja į Sąjungą, sąrašo, nurodyto 69 konstatuojamojoje dalyje. Gamintojai tvirtino, kad sąrašo pavadinimas buvo klaidinantis, nes produktų rūšys nebuvo labiausiai palyginamos, bet jų kainos buvo gerokai mažesnės nei „Jinan Meide“ produktų, kuriuos jos turėjo atitikti. Todėl jie manė, kad atliktas skaičiavimas negalioja ir yra netinkamas, ir kad juo iškraipomas dempingo apskaičiavimas. Siekiant pagrįsti šį teiginį, buvo remiamasi „Jinan Meide“ kainoraščiu.

(78)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Ji manė, kad „Jinan Meide“ pateiktas sąrašas pagrįstai atitiko labiausiai palyginamas produktų rūšis. Be to, nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė alternatyvaus labiau palyginamų produktų rūšių sąrašo, kad pagrįstų savo tvirtinimus. Be to, šiuo atžvilgiu „Jinan Meide“ kainoraštis negali būti naudojamas kaip nuoroda, nes „Jinan Meide“ kainoms turėjo poveikio dempingas ir jomis remtis negalima. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(79)

„Jinan Meide“ palankiai įvertino tai, kad apskaičiuojant atitikmens neturinčių rūšių normaliąją vertę buvo naudojami panašios šalies duomenys, kaip siūlė „Jinan Meide“. Tačiau „Jinan Meide“ pasiūlė atitikmens neturinčių produktų rūšių atveju pakoreguoti vidutinę Indijos normaliąją vertę taikant vidutinės atrinktų Sąjungos gamintojų ir atitikmens neturinčių produktų rūšies kainos santykį. „Jinan Meide“ taip pat teigė, kad šis metodas yra pagrįstas, nes visas sutampančių produktų rūšis tariamai parduoda ir atrinkti Sąjungos gamintojai.

(80)

Tačiau šis „Jinan Meide“ teiginys yra neteisingas. Remiantis produktų rūšių, kurias parduoda atrinkti Sąjungos gamintojai, sąrašu, su kuriuo taip pat susipažino „Jinan Meide“, yra daug sutampančių produktų rūšių, kurių atrinkti Sąjungos gamintojai neparduoda. Be to, kadangi „Jinan Meide“ pateikė papildomos informacijos apie pradines atitikmens neturinčių produktų rūšis, nustatant normaliąją vertę nebebuvo būtina naudoti atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktą informaciją, kaip minėta 70 konstatuojamojoje dalyje. Todėl Komisija padarė išvadą, kad „Jinan Meide“ pasiūlyta metodika nebuvo tinkama ar būtina. „Jinan Meide“ taip pat nepagrindė jokio prašymo atlikti tolesnius koregavimus remiantis galutiniu skaičiavimu.

(81)

Vienas importuotojas pakartojo savo pastabą dėl to, kad negalėjo pateikti pastabų dėl konkretaus skaičiavimo, nes jam nebuvo pateikta išsami informacija apie skaičiavimo metodą, ir paprašė daugiau informacijos apie tai, kaip buvo apskaičiuota galutinė siūloma muito norma, kad galėtų pateikti prasmingesnių pastabų. Jis taip pat pakartojo savo pastabą dėl sumokėtų muitų už importą prieš registraciją grąžinimo remiantis panaikintu reglamentu.

(82)

Į šias pastabas jau atsakyta atitinkamai 68 ir 34–46 konstatuojamosiose dalyse.

(83)

Atsižvelgiant į tai, kad perskaičiuotas dempingo skirtumas yra mažesnis už žalos skirtumą, pagal taikytinas taisykles antidempingo muito norma turėtų būti nustatyta pagal dempingo normą. Todėl „Jinan Meide“ iš naujo nustatyta toliau nurodyta antidempingo muito norma.

(84)

Patikslinto dydžio antidempingo muitai taikomi nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Kaip nurodyta registracijos reglamento 21 konstatuojamojoje dalyje, didesni nei 39,2 % muitai nebus renkami iki šio reglamento įsigaliojimo dienos. Kadangi šios procedūros metu nustatytas antidempingo muitas yra mažesnis, muitinėms nurodoma pagal taikomus muitų teisės aktus surinkti atitinkamą sumą, susijusią su „Jinan Meide“ importu (t. y. 36,0 %), ir grąžinti iki šiol surinktas permokėtas sumas.

(85)

Atsižvelgiant į Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(86)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija nusprendė, kad tinkama importuojamoms KLR kilmės bendrovės „Jinan Meide“ pagamintoms kaliojo ketaus ir rutulinio grafitinio ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms su sriegiais, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 7307 19 10 (TARIC kodai 7307191010 ir 7307191020), išskyrus kompresinių jungiamųjų detalių dalis, kurioms naudojami ISO DIN 13 metriniai sriegiai, ir kaliojo ketaus jungiamąsias dėžes su apvaliais sriegiais be dangtelio, iš naujo nustatyti 36,0 % galutinę antidempingo muito normą.

(87)

Atlikus šio produkto priemonių galiojimo termino peržiūrą (35), po kurios importuojamoms KLR ir Tailando kilmės kaliojo ketaus ir rutulinio grafitinio ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms su sriegiais buvo nustatytas galutinis antidempingo muitas, per pradinį tyrimą nustatytų antidempingo muitų galiojimas pratęsiamas iki 2024 m. liepos 24 d.

(88)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,