(1)

dėl globalizacijos ir skaitmeninimo padidėjo rizika, kad ta pati neteisėta praktika padarys žalą daugeliui vartotojų. Sąjungos teisės pažeidimai gali sukelti žalą vartotojams. Neturint veiksmingų priemonių nutraukti neteisėtas praktikas ir vartotojams negalint pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis, sumažėja vartotojų pasitikėjimas vidaus rinka;

(2)

dėl veiksmingų priemonių, kuriomis siekiama Sąjungos teisės, kuria apsaugomi vartotojai, vykdymo užtikrinimo, trūkumo taip pat galėtų būti iškraipoma sąžininga konkurencija tarp pažeidimus darančių ir reikalavimų besilaikančių prekiautojų, veikiančių šalies viduje arba tarpvalstybiniu mastu. Tokie iškraipymai gali trikdyti sklandų vidaus rinkos veikimą;

(3)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 26 straipsnio 2 dalį vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje užtikrinamas laisvas prekių ir paslaugų judėjimas. Vidaus rinka prekių ir paslaugų atžvilgiu vartotojams turėtų suteikti pridėtinę vertę, susijusią su geresne kokybe, didesne įvairove, priimtinomis kainomis ir aukštais saugos standartais, taip skatinant aukšto lygio vartotojų apsaugą;

(4)

SESV 169 straipsnio 1 dalyje ir 169 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad Sąjunga turi padėti užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą pagal SESV 114 straipsnį priimtomis priemonėmis. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 38 straipsniu numatyta, kad Sąjungos politika turi užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/22/EB (4) kompetentingiems subjektams buvo sudarytos sąlygos pareikšti atstovaujamuosius ieškinius, kuriais visų pirma siekiama nutraukti ar uždrausti Sąjungos teisės pažeidimus, kurie daro žalą kolektyviniams vartotojų interesams. Tačiau ta direktyva neskyrė pakankamai dėmesio iššūkiams, susijusiems su vartotojų teisės vykdymo užtikrinimu. Siekiant užtikrinti didesnį atgrasymą nuo neteisėtos praktikos ir sumažinti žalą vartotojams vis labiau globalizuojamoje ir skaitmeninamoje rinkoje, būtina sugriežtinti kolektyvinių interesų apsaugos procedūrinius mechanizmus taip, kad jie apimtų uždraudžiamąsias priemones ir teisių gynimo priemones. Kadangi reikia padaryti daug pakeitimų, tikslinga panaikinti Direktyvą 2009/22/EB ir pakeisti ją šia direktyva;

(6)

atstovaujamųjų ieškinių procedūriniai mechanizmai tiek uždraudžiamųjų priemonių, tiek teisių gynimo priemonių atveju visoje Sąjungoje skiriasi ir jais numatomas skirtingas vartotojų apsaugos lygis. Be to, kai kurios valstybės narės šiuo metu nėra nustačiusios jokių procedūrinių mechanizmų siekiant teisių gynimo priemonių kolektyviniais ieškiniais. Dėl tos situacijos mažėja vartotojų ir įmonių pasitikėjimas vidaus rinkoje bei jų gebėjimas veikti vidaus rinkoje. Tai iškraipo konkurenciją ir trukdo veiksmingai užtikrinti Sąjungos teisės vykdymą vartotojų apsaugos srityje;

(7)

todėl šia direktyva siekiama užtikrinti, kad vartotojai visose valstybėse narėse nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis galėtų naudotis bent vienu atstovaujamųjų ieškinių procedūriniu mechanizmu, skirtu uždraudžiamosioms priemonėms ir teisių gynimo priemonėms. Turint bent vieną tokį atstovaujamųjų ieškinių procedūrinį mechanizmą, būtų sustiprintas vartotojų pasitikėjimas, sudarytos sąlygos vartotojams naudotis savo teisėmis, prisidedama prie sąžiningesnės konkurencijos ir sudarytos vienodos sąlygos vidaus rinkoje veikiantiems prekiautojams;

(8)

šia direktyva siekiama prisidėti prie vidaus rinkos veikimo ir aukšto lygio vartotojų apsaugos užtikrinimo sudarant sąlygas kompetentingiems subjektams, kurie atstovauja vartotojų kolektyviniams interesams, pareikšti atstovaujamuosius ieškinius tiek dėl uždraudžiamųjų priemonių, tiek dėl teisių gynimo priemonių prekiautojų, kurie pažeidžia Sąjungos teisės nuostatas, atžvilgiu. Tie kompetentingi subjektai turėtų galėti prašyti nutraukti ar uždrausti tokį pažeidimą ir siekti, kad, atitinkamai ir kaip numatyta pagal Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus, būtų imamasi teisių gynimo, pavyzdžiui, sumokėta kompensacija, atlikti remonto darbai arba sumažinta kaina;

(9)

atstovaujamasis ieškinys turėtų suteikti galimybę efektyviai ir veiksmingai apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus. Kompetentingiems subjektams jis turėtų sudaryti sąlygas veikti siekiant užtikrinti, kad prekiautojai laikytųsi atitinkamų Sąjungos teisės nuostatų, ir įveikti kliūtis, su kuriomis susiduria vartotojai individualių ieškinių atveju, pvz., kliūtis, susijusias su netikrumu dėl savo teisių ir dėl prieinamų procedūrinių mechanizmų, psichologiniu nenoru pareikšti ieškinį ir neigiama tikėtinų individualaus ieškinio išlaidų, palyginti su jo nauda, pusiausvyra;

(10)

svarbu užtikrinti būtiną pusiausvyrą tarp vartotojų teisės kreiptis į teismą pagerinimo ir tinkamų apsaugos priemonių numatymo prekiautojams siekiant išvengti piktnaudžiavimo procesu, kuris nepagrįstai trukdytų įmonių gebėjimui veikti vidaus rinkoje. Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui atstovaujamaisiais ieškiniais, turėtų būti vengiama baudinio nuostolių atlyginimo skyrimo ir turėtų būti nustatytos taisyklės dėl tam tikrų procedūrinių aspektų, tokių kaip kompetentingų subjektų paskyrimas ir finansavimas;

(11)

šia direktyva neturėtų būti pakeičiami esami nacionaliniai procedūriniai mechanizmai, skirti apsaugoti vartotojų kolektyvinius arba individualius interesus. Atsižvelgiant į valstybių narių teisines tradicijas, ja valstybėms narėms turėtų būti paliekama diskrecija nuspręsti, ar šia direktyva reikalaujamas atstovaujamųjų ieškinių procedūrinis mechanizmas bus nustatytas kaip esamo arba būsimo procedūrinio mechanizmo, skirto kolektyvinėms uždraudžiamosioms priemonėms ar teisių gynimo priemonėms, dalis, ar kaip atskiras procedūrinis mechanizmas, jei bent vienas nacionalinis procedūrinis mechanizmas, skirtas atstovaujamiesiems ieškiniams, atitinka šią direktyvą. Pavyzdžiui, šia direktyva valstybėms narėms neturėtų būti užkertamas kelias priimti teisės aktus dėl ieškinių, kuriais prašoma priimti deklaratyvaus pobūdžio teismo ar administracinės institucijos sprendimą, net jei ja nenumatomos taisyklės dėl tokių ieškinių. Jeigu, be šia direktyva reikalaujamo procedūrinio mechanizmo, nacionaliniu lygmeniu būtų nustatyti procedūriniai mechanizmai, kompetentingas subjektas turėtų galėti pasirinkti, kuriuo procedūriniu mechanizmu naudotis;

(12)

vadovaujantis procedūrinės autonomijos principu, šioje direktyvoje neturėtų būti nuostatų dėl kiekvieno bylos aspekto atstovaujamųjų ieškinių atveju. Atitinkamai pačios valstybės narės turi nustatyti atstovaujamiesiems ieškiniams taikytinas taisykles, pavyzdžiui, dėl jų priimtinumo, įrodymų ar apskundimo būdų. Pavyzdžiui, pačios valstybės narės turėtų nuspręsti dėl reikalaujamo individualių reikalavimų panašumo lygio arba mažiausio būtino vartotojų, suinteresuotų atstovaujamuoju ieškiniu dėl teisių gynimo priemonių, skaičiaus, kad byla būtų priimta nagrinėti kaip atstovaujamasis ieškinys. Tokios nacionalinės taisyklės turėtų netrukdyti veiksmingam šia direktyva reikalaujamo procedūrinio mechanizmo, skirto atstovaujamiesiems ieškiniams, veikimui. Laikantis nediskriminavimo principo, konkretiems tarpvalstybiniams atstovaujamiesiems ieškiniams taikytini priimtinumo reikalavimai turėtų nesiskirti nuo reikalavimų, taikomų konkretiems vidaus atstovaujamiesiems ieškiniams. Sprendimas, kuriuo atstovaujamasis ieškinys pripažįstamas nepriimtinu, turėtų nepažeisti ieškiniu suinteresuotų vartotojų teisių;

(13)

šios direktyvos taikymo sritis turėtų atspindėti naujausius pokyčius vartotojų apsaugos srityje. Kadangi vartotojai šiuo metu veikia platesnėje ir vis labiau skaitmeninamoje rinkoje, siekiant užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą reikia, kad tokiose srityse kaip duomenų apsauga, finansinės paslaugos, kelionės ir turizmas, energetika ir telekomunikacijos, be bendrosios vartotojų teisės, būtų taikoma ir ši direktyva. Visų pirma, didėjant finansinių ir investicinių paslaugų paklausai tarp vartotojų, tose srityse svarbu gerinti vartotojų teisės vykdymo užtikrinimą. Skaitmeninių paslaugų srityje vartotojų rinka taip pat išsiplėtė ir išaugo poreikis veiksmingiau užtikrinti vartotojų teisės vykdymą, įskaitant duomenų apsaugos atžvilgiu;

(14)

ši direktyva turėtų būti taikoma I priede nurodytos Sąjungos teisės nuostatų pažeidimams tiek, kiek tomis nuostatomis saugomi vartotojų interesai, nepriklausomai nuo to, ar tie vartotojai įvardijami kaip vartotojai, keliautojai, naudotojai, klientai, neprofesionalieji investuotojai, neprofesionalieji klientai, duomenų subjektai ar kitaip. Vis dėlto fizinių asmenų, kuriems tais pažeidimais buvo padaryta žala ar gali būti padaryta žala, interesai šia direktyva turėtų būti saugomi tik tuo atveju, jeigu tie asmenys yra vartotojai pagal šią direktyvą. Pažeidimų, kuriais daroma žala pagal šią direktyvą prekiautojais laikomiems fiziniams asmenims, atvejais ši direktyva neturėtų būti taikoma;

(15)

šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis I priede išvardytiems teisės aktams ir todėl ja neturėtų būti keičiamos ar išplečiamos tuose teisės aktuose nustatytos terminų apibrėžtys arba pakeičiami vykdymo užtikrinimo mechanizmai, kurie galėtų būti nurodyti tuose teisės aktuose. Pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 (5) numatyti arba juo grindžiami vykdymo užtikrinimo mechanizmai, kai taikytina, galėtų toliau būti naudojami vartotojų kolektyvinių interesų apsaugai;

(16)

siekiant išvengti abejonių, šios direktyvos taikymo sritis turėtų būti kuo tiksliau išdėstyta I priede. Jei I priede išvardytuose teisės aktuose yra nuostatų, nesusijusių su vartotojų apsauga, I priede turėtų būti nurodytos konkrečios nuostatos, kuriomis saugomi vartotojų interesai. Vis dėlto tokios nuorodos ne visada galimos dėl tam tikrų teisės aktų struktūros, visų pirma finansinių paslaugų srityje, įskaitant investicinių paslaugų sritį;

(17)

siekiant užtikrinti tinkamą atsaką į Sąjungos teisės, kurios forma ir mastas sparčiai kinta, pažeidimus, kiekvieną kartą, kai priimamas naujas su vartotojų kolektyvinių interesų apsauga susijęs Sąjungos aktas, įstatymų leidėjas turėtų apsvarstyti, ar I priedas turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant naująjį Sąjungos aktą įtraukti į šios direktyvos taikymo sritį;

(18)

valstybėms narėms turėtų būti palikta kompetencija nuspręsti taikyti šios direktyvos nuostatas į jos taikymo sritį nepatenkančiose srityse. Pavyzdžiui, valstybės narės turėtų galėti palikti galioti šios direktyvos nuostatas atitinkančius nacionalinės teisės aktus arba priimti tokius naujus teisės aktus dėl ginčų, kurie nepatenka į I priedo taikymo sritį;

(19)

kadangi teisminiai procesai ir administraciniai procesai galėtų efektyviai ir veiksmingai prisidėti prie vartotojų kolektyvinių interesų apsaugos, valstybėms narėms paliekama diskrecija nuspręsti, ar atstovaujamąjį ieškinį galima pareikšti teisminiame procese ar administraciniame procese arba abiejuose, priklausomai nuo atitinkamos teisės srities arba atitinkamo ekonomikos sektoriaus. Tai neturėtų daryti poveikio teisei į veiksmingą teisinę gynybą pagal Chartijos 47 straipsnį, pagal kurį valstybės narės turi užtikrinti, kad vartotojai ir prekiautojai turėtų teisę į veiksmingą teisinę gynybą teisme dėl bet kokio administracinio sprendimo, priimto pagal šią direktyvą į nacionalinę teisę perkeliančias nacionalines priemones. Tai turėtų apimti galimybę ginčo šaliai pagal nacionalinę teisę gauti sprendimą, kuriuo būtų sustabdytas ginčijamo sprendimo vykdymo užtikrinimas;

(20)

remiantis Direktyva 2009/22/EB, ši direktyva turėtų apimti tiek nacionaliniu, tiek tarpvalstybiniu mastu padarytus pažeidimus, visų pirma, kai nuo pažeidimo nukentėję vartotojai gyvena valstybėse narėse, kurios nėra valstybė narė, kurioje yra įsisteigęs pažeidimą padaręs prekiautojas. Ji taip pat turėtų apimti pažeidimus, kurie buvo nutraukti prieš pareiškiant atstovaujamąjį ieškinį arba prieš baigiant jį nagrinėti, nes dar galėtų būti būtina užkirsti kelią praktikos pasikartojimui ją uždraudžiant, siekiant nustatyti, kad atitinkama praktika yra pažeidimas ar sudaryti palankesnes sąlygas vartotojų teisių gynimui;

(21)

ši direktyva neturėtų daryti poveikio tarptautinės privatinės teisės taisyklių, susijusių su jurisdikcija, teismo sprendimų pripažinimu ir vykdymo užtikrinimu arba taikytina teise, taikymui ir tokios taisyklės ja neturėtų būti nustatomos. Šia direktyva reikalaujamam procedūriniam mechanizmui, skirtam atstovaujamiesiems ieškiniams, turėtų būti taikomos esamos Sąjungos teisės priemonės. Visų pirma šia direktyva reikalaujamam procedūriniam mechanizmui, skirtam atstovaujamiesiems ieškiniams, turėtų būti taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 864/2007 (6), Reglamentas (EB) Nr. 593/2008 (7) ir Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 (8);

(22)

reikėtų pažymėti, kad Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 neapima administracinių institucijų kompetencijos ar tokių institucijų sprendimų pripažinimo ar vykdymo užtikrinimo. Tokie klausimai turėtų būti sprendžiami remiantis nacionaline teise;

(23)

kai tikslinga, laikantis taisyklių dėl tarptautinės privatinės teisės, kompetentingam subjektui turėtų būti galima pareikšti atstovaujamąjį ieškinį valstybėje narėje, kurioje jis buvo paskirtas, taip pat kitoje valstybėje narėje. Remiantis Direktyva 2009/22/EB, šioje direktyvoje turėtų būti atskiriamos tos dvi atstovaujamųjų ieškinių rūšys. Kompetentingam subjektui pareiškus atstovaujamąjį ieškinį kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jis buvo paskirtas, tas atstovaujamasis ieškinys turėtų būti laikomas tarpvalstybiniu atstovaujamuoju ieškiniu. Kompetentingam subjektui pareiškus atstovaujamąjį ieškinį valstybėje narėje, kurioje jis yra paskirtas, tas atstovaujamasis ieškinys turėtų būti laikomas vidaus atstovaujamuoju ieškiniu, net jeigu tas atstovaujamasis ieškinys buvo pareikštas prieš prekiautoją, kurio buveinė yra kitoje valstybėje narėje, ir net jeigu tuo atstovaujamuoju ieškiniu atstovaujama vartotojams iš kelių valstybių narių. Siekiant nustatyti pareikšto atstovaujamojo ieškinio rūšį, lemiamas veiksnys turėtų būti tai, kurioje valstybėje narėje ieškinys yra pareikštas. Dėl šios priežasties vidaus atstovaujamasis ieškinys proceso metu negalėtų tapti tarpvalstybiniu atstovaujamuoju ieškiniu ar atvirkščiai;

(24)

ypač vartotojų organizacijos turėtų atlikti aktyvų vaidmenį užtikrinant, kad būtų laikomasi atitinkamų Sąjungos teisės nuostatų. Jos visos turėtų turėti tinkamas galimybes prašyti, kad joms pagal nacionalinę teisę būtų suteiktas kompetentingo subjekto statusas. Priklausomai nuo nacionalinių teisinių tradicijų, viešieji subjektai taip pat galėtų atlikti aktyvų vaidmenį užtikrinant, kad būtų laikomasi atitinkamų Sąjungos teisės nuostatų, pareikšdami atstovaujamuosius ieškinius, kaip numatyta šioje direktyvoje;

(25)

tarpvalstybinių atstovaujamųjų ieškinių tikslu kompetentingiems subjektams visoje Sąjungoje turėtų būti taikomi tie patys paskyrimo kriterijai. Visų pirma, jie turėtų būti juridiniai asmenys, kurie yra tinkamai įsteigti pagal paskyrimo valstybės narės nacionalinę teisę, pasižymėti tam tikru pastovumu ir viešąja veikla, būti ne pelno siekiančio pobūdžio ir, remiantis jų įstatuose nurodytu tikslu, turėtų turėti teisėtą interesą apsaugoti vartotojų interesus, kaip numatyta Sąjungos teisėje. Kompetentingiems subjektams turėtų būti netaikomas nemokumo procesas ir jie neturėtų būti paskelbti nemokiais. Jie turėtų būti nepriklausomi ir jiems neturėtų daryti įtakos asmenys, kurie nėra vartotojai, kurie yra ekonomiškai suinteresuoti atstovaujamųjų ieškinių pareiškimu, visų pirma prekiautojai ar rizikos draudimo fondai, be kita ko, trečiųjų šalių teikiamo finansavimo atveju. Kompetentingi subjektai turėtų būti nustatę procedūras, kuriomis būtų užkertamas kelias tokiai įtakai ir interesų konfliktui tarp jų, jų finansavimo teikėjų ir vartotojų interesų. Kompetentingi subjektai turėtų tinkamomis priemonėmis, visų pirma savo interneto svetainėje, aiškia ir suprantama kalba paviešinti informaciją, kuria parodoma, kad jie laikosi kriterijų, skirtų paskyrimui kompetentingu subjektu, ir bendrą informaciją apie savo finansavimo šaltinius apskritai, savo organizacinę, valdymo ir narystės struktūrą, įstatuose nurodytus tikslus ir veiklą;

(26)

valstybės narės turėtų turėti galimybę laisvai, vadovaudamosi savo nacionaline teise, nustatyti kriterijus, taikomus paskyrimui kompetentingu subjektu vidaus atstovaujamųjų ieškinių tikslu. Vis dėlto šioje direktyvoje nustatytus kriterijus, taikomus paskyrimui kompetentingu subjektu tarpvalstybinių atstovaujamųjų ieškinių tikslu, valstybės narės taip pat turėtų galėti taikyti kompetentingiems subjektams, paskirtiems tik vidaus atstovaujamųjų ieškinių tikslu;

(27)

visi kriterijai, kurie yra taikomi kompetentingų subjektų paskyrimui vidaus arba tarpvalstybinių atstovaujamųjų ieškinių atveju, turėtų netrukdyti atstovaujamųjų ieškinių veiksmingam veikimui, kaip numatyta šioje direktyvoje;

(28)

valstybės narės turėtų galėti atstovaujamųjų ieškinių pareiškimo tikslu iš anksto paskirti kompetentingus subjektus. Šia direktyva valstybės narės neturėtų būti skatinamos numatyti galimybę paskirti kompetentingus subjektus ad hoc pagrindu. Vis dėlto vidaus atstovaujamųjų ieškinių tikslu valstybės narės taip pat turėtų arba alternatyviai turėtų galėti konkretaus vidaus atstovaujamojo ieškinio atveju paskirti kompetentingus subjektus ad hoc pagrindu. Tokį paskyrimą turėtų galėti atlikti teismas ar administracinė institucija, į kurį (-ią) buvo kreiptasi, be kita ko, kai taikytina, priėmimo būdu. Vis dėlto tarpvalstybinių atstovaujamųjų ieškinių tikslais reikalingos bendros apsaugos priemonės. Todėl kompetentingiems subjektams, kurie buvo paskirti ad hoc pagrindu, turėtų būti neleidžiama pareikšti tarpvalstybinius atstovaujamuosius ieškinius;

(29)

pati skiriančioji valstybė narė turėtų užtikrinti, kad subjektas laikosi paskyrimo kompetentingu subjektu kriterijų tarpvalstybinių atstovaujamųjų ieškinių tikslu, įvertinti, ar kompetentingas subjektas vis dar laikosi paskyrimo kriterijų, ir, jei būtina, panaikinti to kompetentingo subjekto paskyrimą. Valstybės narės bent kas penkerius metus turėtų įvertinti, ar kompetentingi subjektai vis dar laikosi paskyrimo kriterijų;

(30)

kilus susirūpinimui dėl to, ar kompetentingas subjektas laikosi paskyrimo kriterijų, tą kompetentingą subjektą paskyrusi valstybė narė turėtų ištirti susirūpinimą keliantį atvejį ir, jei tikslinga, panaikinti to kompetentingo subjekto paskyrimą. Valstybės narės turėtų paskirti nacionalinius kontaktinius asmenis prašymų dėl tyrimų perdavimo ir priėmimo tikslais;

(31)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingi subjektai, kurie buvo paskirti tarpvalstybinių atstovaujamųjų ieškinių tikslu kitoje valstybėje narėje, galėtų pareikšti tokius atstovaujamuosius ieškinius jų teismuose arba administracinėse institucijose. Be to, skirtingų valstybių narių kompetentingi subjektai turėtų turėti galimybę suvienyti savo jėgas pareikšdami vieną atstovaujamąjį ieškinį vienoje teismo vietos valstybėje, laikydamiesi atitinkamų taisyklių dėl jurisdikcijos. Tai turėtų nedaryti poveikio teismo ar administracinės institucijos, į kurį (-ią) buvo kreiptasi, teisei išnagrinėti, ar atstovaujamasis ieškinys yra tinkamas nagrinėti kaip vienas atstovaujamasis ieškinys;

(32)

turėtų būti užtikrintas tarpvalstybinių atstovaujamųjų ieškinių tikslu paskirtų kompetentingų subjektų procesinio subjektiškumo tarpusavio pripažinimas. Apie tų kompetentingų subjektų tapatybę turėtų būti pranešama Komisijai, o Komisija turėtų parengti tų kompetentingų subjektų sąrašą ir tą sąrašą paviešinti. Įtraukimas į sąrašą turėtų būti laikomas atstovaujamąjį ieškinį pareiškusio kompetentingo subjekto procesinio subjektiškumo įrodymu. Tai turėtų nedaryti poveikio teismo ar administracinės institucijos teisei išnagrinėti, ar kompetentingo subjekto įstatuose nurodytas tikslas pateisina ieškinio pareiškimą konkrečiu atveju;

(33)

uždraudžiamosiomis priemonėmis siekiama apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus, neatsižvelgiant į tai, ar atskiri vartotojai patyrė faktinius nuostolius ar faktinę žalą. Uždraudžiamosiomis priemonėmis galima reikalauti, kad prekiautojai imtųsi konkrečių veiksmų, pavyzdžiui, vartotojams pateiktų informaciją, kurios jie, pažeisdami teisinę pareigą, anksčiau neatskleidė. Sprendimas dėl uždraudžiamosios priemonės neturėtų priklausyti nuo to, ar praktika buvo taikoma tyčia ar dėl neatsargumo;

(34)

pareikšdamas atstovaujamąjį ieškinį, kompetentingas subjektas teismui arba administracinei institucijai turėtų pateikti pakankamai informacijos apie atstovaujamuoju ieškiniu suinteresuotus vartotojus. Ta informacija turėtų sudaryti galimybes teismui ar administracinei institucijai nustatyti, ar jis (ji) turi jurisdikciją nagrinėti ieškinį, ir nustatyti taikytiną teisę. Su deliktu susijusiu atveju ši pareiga apimtų teismo arba administracinės institucijos informavimą apie vietą, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą vartotojams sukeliantis įvykis. Reikalaujamos informacijos išsamumo lygis galėtų skirtis, priklausomai nuo priemonės, kurią taikyti prašo kompetentingas subjektas, ir nuo to, ar taikomas sutikimo dalyvauti ar atsisakymo dalyvauti mechanizmas. Be to, pareiškiant atstovaujamąjį ieškinį dėl uždraudžiamųjų priemonių, tam, kad būtų galima sustabdyti ar nutraukti senaties terminus, taikytinus vėlesniems ieškiniams dėl teisių gynimo, būtų reikalaujama, kad kompetentingas subjektas pateiktų pakankamai informacijos apie atstovaujamuoju ieškiniu suinteresuotų vartotojų grupę;

(35)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingi subjektai galėtų prašyti taikyti uždraudžiamąsias priemones ir teisių gynimo priemones. Siekiant užtikrinti atstovaujamųjų ieškinių procesinį veiksmingumą, valstybės narės turėtų galėti nuspręsti, kad kompetentingi subjektai gali prašyti taikyti uždraudžiamąsias priemones ir teisių gynimo priemones pateikdami vieną atstovaujamąjį ieškinį arba pateikdami atskirus atstovaujamuosius ieškinius. Jeigu taikyti priemones prašoma vienu atstovaujamuoju ieškiniu, kompetentingiems subjektams turėtų būti sudaryta galimybė prašyti taikyti visas atitinkamas priemones atstovaujamojo ieškinio pareiškimo metu arba pirmiausia prašyti taikyti atitinkamas uždraudžiamąsias priemones, o vėliau, jei tinkama, prašyti taikyti teisių gynimo priemones;

(36)

pagal šią direktyvą atstovaujamąjį ieškinį pareiškiantis kompetentingas subjektas turėtų prašyti taikyti atitinkamas priemones, įskaitant teisių gynimo priemones, siekdamas apginti nuo pažeidimo nukentėjusių vartotojų interesus ir tų vartotojų vardu. Kompetentingas subjektas procese turėtų turėti šalies ieškovės procesines teises ir pareigas. Valstybės narės atskiriems atstovaujamuoju ieškiniu suinteresuotiems vartotojams turėtų galėti suteikti tam tikras teises, susijusias su atstovaujamuoju ieškiniu, tačiau tie atskiri vartotojai procese neturėtų būti šalimis ieškovėmis. Jokiu būdu atskiri vartotojai neturėtų turėti galimybės kištis į kompetentingų subjektų priimamus procedūrinius sprendimus, atskirai prašyti pateikti įrodymų proceso metu arba atskirai pateikti apeliacinį skundą dėl teismo ar administracinės institucijos, kuriam (-iai) buvo pareikštas atstovaujamasis ieškinys, procedūrinių sprendimų. Be to, atskiri vartotojai neturėtų turėti procedūrinių pareigų, susijusių su atstovaujamuoju ieškiniu, ir neturėtų dengti proceso išlaidų, išskyrus išimtines aplinkybes;

(37)

tačiau su atstovaujamuoju ieškiniu susiję vartotojai turėtų turėti teisę gauti naudos iš to atstovaujamojo ieškinio. Atstovaujamųjų ieškinių dėl teisių gynimo priemonių atveju nauda atsiskleistų taisomųjų veiksmų forma, pavyzdžiui, kompensacija, remonto darbais, prekės pakeitimu, kainos sumažinimu, sutarties nutraukimu arba sumokėtos kainos atlyginimu. Atstovaujamųjų ieškinių dėl uždraudžiamųjų priemonių atveju nauda suinteresuotiems vartotojams būtų praktikos, kuri yra pažeidimas, nutraukimas arba uždraudimas;

(38)

atstovaujamojo ieškinio dėl teisių gynimo priemonių atveju bylą pralaimėjusi šalis turėtų padengti bylą laimėjusios šalies patirtas proceso išlaidas, vadovaujantis nacionalinėje teisėje numatytomis sąlygomis ir išimtimis. Vis dėlto teismas ar administracinė institucija neturėtų nurodyti pralaimėjusiai šaliai padengti išlaidas, kurios buvo patirtos be reikalo. Atstovaujamuoju ieškiniu suinteresuoti atskiri vartotojai neturėtų dengti proceso išlaidų. Vis dėlto išimtinėmis aplinkybėmis atstovaujamuoju ieškiniu dėl teisių gynimo priemonių suinteresuotiems atskiriems vartotojams turėtų būti galima įsakyti padengti proceso išlaidas, kurias tyčia ar dėl neatsargumo sukėlė tie atskiri vartotojai, pavyzdžiui, vilkindami procedūrą dėl neteisėto elgesio. Proceso išlaidos turėtų apimti, pavyzdžiui, visas išlaidas dėl to, kad kuriai nors šaliai atstovavo advokatas ar kitas profesionalus teisininkas, arba bet kurias išlaidas, susidariusias dėl dokumentų įteikimo ar vertimo;

(39)

siekiant išvengti piktnaudžiavimo procesu, valstybės narės pagal nacionalinę teisę turėtų nustatyti naujas arba palikti galioti esamas taisykles, kad teismas ar administracinė institucija galėtų nuspręsti atmesti akivaizdžiai nepagrįstus ieškinius iškart, kai teismas ar administracinė institucija gauna būtiną informaciją siekiant pagrįsti sprendimą. Valstybės narės neturėtų būti įpareigotos nustatyti specialias taisykles, kurios būtų taikomos atstovaujamiesiems ieškiniams, ir turėtų galėti taikyti bendrąsias procesines taisykles, kai tos taisyklės atitinka vengimo piktnaudžiauti procesu tikslą;

(40)

uždraudžiamosios priemonės turėtų apimti galutines ir laikinąsias priemones. Laikinosios priemonės galėtų apimti tarpines priemones, atsargumo ir prevencines priemones siekiant nutraukti taikomą praktiką arba uždrausti praktiką tuo atveju, kai ji nebuvo taikoma, tačiau esama rizikos, kad dėl jos būtų padaryta didelė arba neatitaisoma žala vartotojams. Uždraudžiamosios priemonės taip pat galėtų apimti priemones, kuriomis nustatoma, kad atitinkama praktika yra pažeidimas, tais atvejais, kai ta praktika buvo nutraukta prieš pareiškiant atstovaujamuosius ieškinius, jeigu vis dar esama poreikio nustatyti, kad tokia praktika yra pažeidimas, pavyzdžiui, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tolesniems su teisių gynimo priemonėmis susijusiems veiksmams. Be to, uždraudžiamosios priemonės galėtų pasireikšti pažeidimą padariusiam prekiautojui tenkančia pareiga paskelbti teismo ar administracinės institucijos priimtą sprendimą dėl priemonės visa apimtimi arba jo dalį tokia forma, kuri būtų laikoma tinkama, arba paskelbti taisomąjį pareiškimą;

(41)

remiantis Direktyva 2009/22/EB, valstybės narės turėtų galėti reikalauti, kad kompetentingas subjektas, kuris ketina pareikšti atstovaujamąjį ieškinį dėl uždraudžiamųjų priemonių, surengtų išankstines konsultacijas, kad susijusiam prekiautojui būtų suteikta galimybė nutraukti pažeidimą, kuris būtų atstovaujamojo ieškinio dalykas. Valstybės narės turėtų galėti reikalauti, kad tos išankstinės konsultacijos būtų vykdomos kartu su jų paskirtu nepriklausomu viešuoju subjektu. Kai valstybės narės yra nustačiusios, kad turėtų vykti išankstinės konsultacijos, turėtų būti nustatytas dviejų savaičių terminas po prašymo dėl konsultacijų gavimo, kuriam praėjus, jei pažeidimas nenutraukiamas, pareiškėjas turėtų turėti teisę nedelsiant pareikšti atstovaujamąjį ieškinį kompetentingame teisme ar administracinėje institucijoje. Tokie reikalavimai pagal nacionalinę teisę taip pat galėtų būti taikomi atstovaujamiesiems ieškiniams dėl teisių gynimo priemonių;

(42)

šia direktyva turėtų būti numatomas procedūrinis mechanizmas, kuriuo nedaromas poveikis taisyklėms, nustatančioms esmines vartotojų teises gauti naudos iš sutartinių ir nesutartinių taisomųjų veiksmų tais atvejais, kai pažeidimu buvo pakenkta jų interesams, pavyzdžiui, atitinkamai ir kaip numatyta pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę – teisė į žalos atlyginimą, teisė nutraukti sutartį, gauti kompensaciją, teisė, kad būtų pakeista prekė, atlikti remonto darbai arba sumažinta kaina. Atstovaujamąjį ieškinį dėl teisių gynimo priemonių pagal šią direktyvą turėtų būti galima pareikšti tik tais atvejais, kai Sąjungos ar nacionaline teise yra numatytos tokios materialinės teisės. Šia direktyva neturėtų būti sudaryta galimybė pagal nacionalinę teisę nustatyti baudinį nuostolių atlyginimą pažeidimą padariusio prekiautojo atžvilgiu;

(43)

atstovaujamuoju ieškiniu dėl teisių gynimo priemonių suinteresuoti vartotojai, pareiškus atstovaujamąjį ieškinį, turėtų turėti tinkamas galimybes išreikšti savo norą ar nenorą būti atstovaujamais kompetentingo subjekto to konkretaus atstovaujamojo ieškinio atveju, ir norą ar nenorą pasinaudoti atitinkamais to atstovaujamojo ieškinio rezultatais. Siekdamos kuo geriau atsižvelgti į savo teisines tradicijas, valstybės narės turėtų numatyti sutikimo dalyvauti mechanizmą ar atsisakymo dalyvauti mechanizmą arba abiejų mechanizmų derinį. Sutikimo dalyvauti mechanizmo atveju vartotojų turėtų būti reikalaujama, kad jie aiškiai išreikštų savo norą būti atstovaujamais kompetentingo subjekto atstovaujamajame ieškinyje dėl teisių gynimo priemonių. Atsisakymo dalyvauti mechanizmo atveju vartotojų turėtų būti reikalaujama, kad jie aiškiai išreikštų savo norą nebūti atstovaujamais kompetentingo subjekto atstovaujamajame ieškinyje dėl teisių gynimo priemonių. Valstybės narės turėtų turėti galimybę nuspręsti, kuriame proceso etape atskiri vartotojai gali pasinaudoti savo teise sutikti dalyvauti ar atsisakyti dalyvauti atstovaujamajame ieškinyje;

(44)

valstybės narės, kurios numato sutikimo dalyvauti mechanizmą, turėtų galėti reikalauti, kad kai kurie vartotojai sutiktų dalyvauti atstovaujamajame ieškinyje dėl teisių gynimo priemonių prieš pareiškiant atstovaujamąjį ieškinį su sąlyga, kad kiti vartotojai taip pat turės galimybę sutikti dalyvauti po to, kai buvo pareikštas atstovaujamasis ieškinys;

(45)

tačiau siekiant užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą ir išvengti nesuderinamų sprendimų, sutikimo dalyvauti mechanizmas turėtų būti reikalaujamas dėl atstovaujamųjų ieškinių dėl teisių gynimo priemonių, kai nuo pažeidimo nukentėjusių vartotojų įprastinė gyvenamoji vieta nėra teismo ar administracinės institucijos, kuriam (-iai) buvo pareikštas atstovaujamasis ieškinys, valstybėje narėje. Tokiais atvejais, tam, kad vartotojams būtų privalomas atstovaujamojo ieškinio rezultatas, jie turėtų aiškiai išreikšti savo norą būti atstovaujamais nagrinėjant tą atstovaujamąjį ieškinį;

(46)

kai vartotojai aiškiai arba numanomai išreiškia savo norą būti atstovaujamais kompetentingo subjekto atstovaujamojo ieškinio dėl teisių gynimo priemonių atveju, neatsižvelgiant į tai, ar tas atstovaujamasis ieškinys pareikštas taikant sutikimo dalyvauti ar atsisakymo dalyvauti mechanizmą, jie turėtų nebeturėti galimybės būti atstovaujamiems nagrinėjant kitus atstovaujamuosius ieškinius tuo pačiu ieškinio pagrindu to paties prekiautojo atžvilgiu arba pareikšti individualius ieškinius tuo pačiu ieškinio pagrindu to paties prekiautojo atžvilgiu. Tačiau tai turėtų būti netaikoma, jeigu vartotojas, aiškiai arba numanomai išreiškęs savo norą būti atstovaujamu atstovaujamajame ieškinyje dėl teisių gynimo priemonių, vėliau atsisako dalyvauti tame atstovaujamajame ieškinyje pagal nacionalinę teisę, pavyzdžiui, kai vartotojas vėliau nesutinka, kad taikus susitarimas jam būtų privalomas;

(47)

dėl priežasčių, susijusių su tikslingumu ir veiksmingumu, valstybės narės pagal nacionalinę teisę vartotojams turėtų galėti suteikti galimybę tiesiogiai pasinaudoti teisių gynimo priemone po to, kai ji buvo priimta, netaikant reikalavimų dėl ankstesnio dalyvavimo atstovaujamajame ieškinyje;

(48)

valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl atstovaujamųjų ieškinių, vartotojų pareikštų individualių ieškinių ir visų kitų ieškinių siekiant apsaugoti vartotojų individualius ir kolektyvinius interesus, kaip nustatyta pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę, koordinavimo. Pagal šią direktyvą priimtos uždraudžiamosios priemonės turėtų nedaryti poveikio vartotojų, nukentėjusių nuo praktikos, kuriai taikomos uždraudžiamosios priemonės, pareikštiems individualiems ieškiniams dėl teisių gynimo priemonių;

(49)

valstybės narės turėtų reikalauti, kad kompetentingi subjektai pateiktų pakankamai informacijos atstovaujamiesiems ieškiniams dėl teisių gynimo priemonių pagrįsti, įskaitant nuo pažeidimo nukentėjusių vartotojų grupės apibūdinimą bei faktinius ir teisinius klausimus, kurie turi būti išspręsti tuo atstovaujamuoju ieškiniu. Turėtų būti nereikalaujama, kad kompetentingas subjektas atskirai nurodytų kiekvieno atstovaujamuoju ieškiniu suinteresuoto vartotojo tapatybę, kad galėtų inicijuoti atstovaujamąjį ieškinį. Atstovaujamųjų ieškinių dėl teisių gynimo priemonių atveju teismas ar administracinė institucija kuo ankstesniame proceso etape turėtų patikrinti, ar, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir nukentėjusių vartotojų patirtos žalos ypatumus, bylą galima iškelti pareiškiant atstovaujamąjį ieškinį;

(50)

teisių gynimo priemonėse turėtų būti nurodytos atskirų vartotojų tapatybės arba bent jau apibūdinta vartotojų, turinčių teisę pasinaudoti tomis teisių gynimo priemonėmis numatytais taisomaisiais veiksmais, grupė ir, jei taikytina, nurodytas žalos kiekybinio įvertinimo metodas ir atitinkami veiksmai, kurių turi imtis vartotojai ir prekiautojai, siekdami įgyvendinti taisomuosius veiksmus. Vartotojai, kurie turi teisę pasinaudoti taisomaisiais veiksmais, turėtų turėti galimybę gauti naudos iš tų taisomųjų veiksmų neinicijuodami atskiros procedūros. Pavyzdžiui, atskiro proceso reikalavimas reiškia vartotojui tenkančią pareigą pareikšti individualų ieškinį teisme ar administracinėje institucijoje dėl žalos kiekybinio įvertinimo. Atvirkščiai, tam, kad vartotojas galėtų pasinaudoti taisomaisiais veiksmais, pagal šią direktyvą turėtų būti galima reikalauti, kad vartotojai imtųsi tam tikrų veiksmų, pavyzdžiui, prisistatytų subjektui, atsakingam už teisių gynimo priemonės vykdymo užtikrinimą;

(51)

valstybės narės turėtų nustatyti arba palikti galioti taisykles dėl laiko terminų, pavyzdžiui, dėl senaties terminų ar kitų terminų, kurie yra skirti individualiems vartotojams, norintiems pasinaudoti savo teise pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis. Valstybės narės turėtų galėti nustatyti taisykles dėl likusių teisių gynimui skirtų lėšų, kurios nebuvo susigrąžintos iki nustatytų terminų, paskirties;

(52)

kompetentingi subjektai turėtų visiškai skaidriai informuoti teismus ar administracines institucijas apie savo veiklos finansavimo šaltinį apskritai ir apie lėšų, kuriomis remiamas konkretus atstovaujamasis ieškinys dėl teisių gynimo priemonių, šaltinį. Tai būtina, kad teismai ar administracinės institucijos galėtų įvertinti, ar trečiųjų šalių finansavimas, kiek tai leidžiama pagal nacionalinę teisę, atitinka šioje direktyvoje numatytas sąlygas, ar tarp trečiųjų šalių finansavimo teikėjo ir kompetentingo subjekto nėra interesų konflikto, kuris kelia piktnaudžiavimo procesu riziką, ir ar dėl trečiosios šalies, kuri yra ekonomiškai suinteresuota atstovaujamojo ieškinio dėl teisių gynimo priemonių pareiškimu arba jo rezultatais, teikiamo finansavimo atstovaujamasis ieškinys būtų nukreiptas nuo vartotojų kolektyvinių interesų apsaugos. Informacija, kurią kompetentingas subjektas pateikia teismui ar administracinei institucijai, turėtų padėti teismui ar administracinei institucijai įvertinti, ar trečioji šalis galėtų daryti nederamą įtaką kompetentingo subjekto procedūriniams sprendimams, susijusiems su atstovaujamuoju ieškiniu, įskaitant sprendimus dėl taikių susitarimų, tokiu būdu, kuris kenktų atitinkamų vartotojų kolektyviniams interesams, ir įvertinti, ar trečioji šalis teikia finansavimą atstovaujamajam ieškiniui dėl teisių gynimo priemonių atsakovo, kuris yra to trečiųjų šalių finansavimo teikėjo konkurentas, atžvilgiu arba atsakovo, nuo kurio yra priklausomas trečiųjų šalių finansavimo teikėjas, atžvilgiu. Tiesioginis konkretaus atstovaujamojo ieškinio finansavimas, kurį teikia toje pačioje rinkoje kaip ir atsakovas veikiantis prekiautojas, turėtų būti laikomas reiškiančiu interesų konfliktą, nes konkurentas galėtų būti ekonomiškai suinteresuotas atstovaujamojo ieškinio rezultatais, o toks ekonominis interesas nėra tapatus vartotojų interesui.

Netiesioginis atstovaujamojo ieškinio finansavimas, teikiamas organizacijų, kurios yra finansuojamos lygiaverčiais jų narių įnašais arba parama, įskaitant prekiautojų paramą pagal įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvas ar sutelktinį finansavimą, turėtų būti laikomas reikalavimus atitinkančiu trečiųjų šalių finansavimu, jeigu trečiųjų šalių finansavimas atitinka skaidrumo, nepriklausomumo ir interesų konflikto nebuvimo reikalavimus. Jei patvirtinami interesų konfliktai, teismas ar administracinė institucija turėtų būti įgaliotas (-a) imtis tinkamų priemonių, pavyzdžiui, reikalauti, kad kompetentingas subjektas atsisakytų atitinkamo finansavimo arba jį pakeistų, ir, jei būtina, nepripažinti kompetentingo subjekto procesinio subjektiškumo arba paskelbti konkretų atstovaujamąjį ieškinį dėl teisių gynimo priemonių nepriimtinu. Toks nepripažinimas arba paskelbimas neturėtų daryti poveikio atstovaujamuoju ieškiniu suinteresuotų vartotojų teisėms;

(53)

atstovaujamųjų ieškinių dėl teisių gynimo atveju turėtų būti skatinama sudaryti kolektyvinius taikius susitarimus, kuriais būtų siekiama vartotojams, kurie patyrė žalą, taikyti teisių gynimo priemones;

(54)

teismas ar administracinė institucija turėtų galėti paraginti prekiautoją ir kompetentingą subjektą, kuris pareiškė atstovaujamąjį ieškinį dėl teisių gynimo, pradėti derybas, kurių tikslas – pasiekti taikų susitarimą dėl atstovaujamuoju ieškiniu suinteresuotiems vartotojams taikytinų teisių gynimo priemonių;

(55)

taikius susitarimus, pasiektus atstovaujamojo ieškinio dėl teisių gynimo priemonių kontekste, turėtų patvirtinti atitinkamas teismas ar administracinė institucija, išskyrus atvejus, kai taikaus susitarimo sąlygų vykdymo neįmanoma užtikrinti arba taikus susitarimas prieštarautų ieškinio dalykui taikytinoms privalomoms nacionalinės teisės normoms, nuo kurių negalima nukrypti sutartimi, nepadarant žalos vartotojams. Pavyzdžiui, taikus susitarimas, pagal kurį akivaizdžiai paliekama nepakeista sutarties sąlyga, kuria prekiautojui suteikiama išimtinė teisė aiškinti visas kitas tos sutarties sąlygas, galėtų prieštarauti privalomoms nacionalinės teisės normoms;

(56)

valstybės narės turėtų galėti nustatyti taisykles, pagal kurias teismas ar administracinė institucija taip pat galėtų atsisakyti patvirtinti taikų susitarimą, kai teismas ar administracinė institucija laiko tą taikų susitarimą neteisingu;

(57)

patvirtinti taikūs susitarimai turėtų būti privalomi kompetentingam subjektui, prekiautojui ir atskiriems suinteresuotiems vartotojams. Tačiau valstybės narės turėtų galėti nustatyti taisykles, pagal kurias atskiriems suinteresuotiems vartotojams būtų suteikta galimybė sutikti arba atsisakyti, kad taikus susitarimas būtų jiems privalomas;

(58)

vartotojų informavimo apie atstovaujamąjį ieškinį užtikrinimas yra itin svarbus sėkmingam ieškinio nagrinėjimui. Savo interneto svetainėse kompetentingi subjektai turėtų informuoti vartotojus apie atstovaujamuosius ieškinius, kuriuos jie nusprendė pareikšti teisme ar administracinėje institucijoje, apie atstovaujamųjų ieškinių, kuriuos jie pareiškė, nagrinėjimo padėtį ir apie tokių atstovaujamųjų ieškinių rezultatus, kad vartotojai galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą, ar jie nori dalyvauti atstovaujamajame ieškinyje, ir laiku imtųsi būtinų veiksmų. Informacija, kurią kompetentingi subjektai privalo pateikti vartotojams, turėtų apimti, kai aktualu ir tinkama, suprantama kalba pateiktą atstovaujamojo ieškinio dalyko ir galimų ar faktinių jo teisinių pasekmių paaiškinimą, kompetentingo subjekto ketinimą pareikšti ieškinį, atstovaujamuoju ieškiniu suinteresuotos vartotojų grupės apibūdinimą ir būtinus veiksmus, kurių turi imtis atitinkami vartotojai, įskaitant būtinų įrodymų apsaugą, siekiant kad vartotojas galėtų pasinaudoti uždraudžiamosiomis priemonėmis, teisių gynimo priemonėmis ar patvirtintais taikiais susitarimais, kaip numatyta šioje direktyvoje. Tokia informacija turėtų būti tinkama ir proporcinga atsižvelgiant į bylos aplinkybes;

(59)

nedarant poveikio kompetentingų subjektų pareigai pateikti informaciją, suinteresuoti vartotojai turėtų būti informuoti apie nagrinėjamą atstovaujamąjį ieškinį dėl teisių gynimo priemonių, kad galėtų aiškiai ar numanomai išreikšti savo norą būti atstovaujamais atstovaujamajame ieškinyje. Valstybės narės tam turėtų sudaryti sąlygas nustatydamos tinkamas taisykles dėl informacijos apie atstovaujamuosius ieškinius sklaidos vartotojams. Dėl to, kas turėtų būti atsakingas už tos informacijos sklaidą, turėtų nuspręsti valstybės narės;

(60)

vartotojai taip pat turėtų būti informuoti apie galutinius sprendimus, kuriais numatomos uždraudžiamosios priemonės, teisių gynimo priemonės ar patvirtinami taikūs susitarimai, apie jų teises nustačius pažeidimą ir visus vėlesnius veiksmus, kurių turi imtis atstovaujamuoju ieškiniu dėl teisių gynimo suinteresuoti vartotojai, visų pirma dėl teisių gynimo. Reputacijai kylanti rizika, susijusi su informacijos apie pažeidimą sklaida, taip pat yra svarbus veiksnys, susijęs su prekiautojų atgrasymu nuo vartotojų teisių pažeidimo;

(61)

kad būtų veiksminga, informacija apie nagrinėjamus atstovaujamuosius ieškinius ir baigtus nagrinėti atstovaujamuosius ieškinius turėtų būti tinkama ir proporcinga atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Tokia informacija galėtų būti pateikiama, pavyzdžiui, kompetentingo subjekto ar prekiautojo interneto svetainėje, nacionalinėse elektroninėse duomenų bazėse, socialiniuose tinkluose, elektroninėse prekyvietėse ar populiariuose laikraščiuose, įskaitant laikraščius, kurie platinami tik elektroninio ryšio priemonėmis. Jei įmanoma ir tinkama, vartotojai turėtų būti informuoti individualiai elektroniniu būdu perduodamu arba popieriniu laišku. Paprašius tokia informacija turėtų būti pateikiama neįgaliesiems prieinamais formatais;

(62)

pažeidimą padaręs prekiautojas turėtų savo sąskaita informuoti visus suinteresuotus vartotojus apie galutines uždraudžiamąsias priemones ir galutines teisių gynimo priemones. Prekiautojas taip pat turėtų informuoti vartotojus apie bet kokį teismo ar administracinės institucijos patvirtintą taikų susitarimą. Valstybės narės turėtų galėti nustatyti taisykles, pagal kurias tokia pareiga priklausytų nuo kompetentingo subjekto prašymo. Jeigu pagal nacionalinę teisę informaciją apie galutinius sprendimus ir patvirtintus taikius susitarimus atstovaujamuoju ieškiniu suinteresuotiems vartotojams turi pateikti kompetentingas subjektas arba teismas ar administracinė institucija, prekiautojo neturėtų būti reikalaujama dar kartą pateikti tą informaciją. Kompetentingas subjektas turėtų informuoti suinteresuotus vartotojus apie galutinius sprendimus dėl atstovaujamųjų ieškinių dėl teisių gynimo priemonių nepripažinimo ar atmetimo;

(63)

valstybės narės turėtų galėti sukurti nacionalines elektronines duomenų bazes, kurios būtų viešai prieinamos per interneto svetaines, kuriose teikiama informacija apie kompetentingus subjektus, iš anksto paskirtus vidaus atstovaujamųjų ieškinių ir tarpvalstybinių atstovaujamųjų ieškinių pareiškimo tikslu, ir bendra informacija apie nagrinėjamus ir baigtus nagrinėti atstovaujamuosius ieškinius;

(64)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bet kurios valstybės narės teismo ar administracinės institucijos galutinį sprendimą dėl pažeidimo, kuriuo daroma žala vartotojų kolektyviniams interesams, buvimo nustatymo visos šalys galėtų naudoti kaip įrodymą valstybių narių teismuose ar administracinėse institucijose bet kurio kito ieškinio, kuriuo siekiama teisių gynimo priemonių dėl to paties prekiautojo tos pačios praktikos, kontekste. Laikantis teisminių institucijų nepriklausomumo principo ir nepriklausomo įrodymų vertinimo principo, tai neturėtų daryti poveikio nacionalinei teisei dėl įrodymų vertinimo;

(65)

pareiškus ieškinį, senaties terminai dažniausiai sustabdomi. Tačiau ieškiniai dėl uždraudžiamųjų priemonių nebūtinai daro sustabdomąjį poveikį, kiek tai susiję su vėlesnėmis teisių gynimo priemonėmis, kurios galėtų būti nustatytos dėl to paties pažeidimo. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atstovaujamojo ieškinio dėl uždraudžiamųjų priemonių nagrinėjimo laikotarpiu būtų sustabdomi ar nutraukiami taikytini senaties terminai atstovaujamuoju ieškiniu suinteresuotų vartotojų atžvilgiu, siekiant, kad tiems vartotojams, neatsižvelgiant į tai, ar jie veikia savo vardu ar jiems atstovauja kompetentingas subjektas, nebūtų užkirsta galimybė vėliau pareikšti ieškinį dėl teisių gynimo priemonių, susijusį su įtariamu pažeidimu, dėl to, kad, kol buvo nagrinėjami atstovaujamieji ieškiniai dėl uždraudžiamųjų priemonių, suėjo senaties terminai. Pareikšdamas atstovaujamąjį ieškinį dėl uždraudžiamųjų priemonių, kompetentingas subjektas turėtų tinkamai apibrėžti vartotojų, kurių interesams pakenkė tariamas pažeidimas, kurie, tikėtina, galėtų pareikšti ieškinį dėl to pažeidimo ir kurie galėtų nukentėti dėl to, kad, kol bus nagrinėjamas tas atstovaujamasis ieškinys, sueis senaties terminai, grupę. Siekiant išvengti abejonių atstovaujamojo ieškinio dėl teisių gynimo priemonės nagrinėjimo laikotarpiu tuo atstovaujamuoju ieškiniu suinteresuotų vartotojų atžvilgiu taip pat turėtų būti sustabdomi ar nutraukiami taikytini senaties terminai;

(66)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, pagal šią direktyvą nustatytų senaties terminų sustabdymas ar nutraukimas turėtų būti taikomas tik ieškiniams dėl teisių gynimo, kurie yra grindžiami pažeidimais, įvykdytais 2023 m. birželio 25 d. arba po jos. Tai neturėtų užkirsti kelio ieškiniams dėl teisių gynimo, kurie yra grindžiami pažeidimais, įvykdytais iki 2023 m. birželio 25 d., taikyti nacionalines nuostatas dėl senaties terminų sustabdymo ar nutraukimo, kurios buvo taikomos iki tos dienos;

(67)

atstovaujamieji ieškiniai dėl uždraudžiamųjų priemonių turėtų būti nagrinėjami laikantis tinkamo procedūrinio tikslingumo. Jeigu pažeidimas vis dar vykdomas, procedūrinio tikslingumo poreikis galėtų būti didesnis. Atstovaujamieji ieškiniai dėl uždraudžiamųjų priemonių, kurių poveikis laikinas, kai tinkama, turėtų būti nagrinėjami sumarine tvarka, siekiant užkirsti kelią bet kokiai ar tolesnei pažeidimo daromai žalai;

(68)

įrodymai yra būtini siekiant nustatyti, ar atstovaujamasis ieškinys dėl uždraudžiamųjų priemonių ar teisių gynimo priemonių yra tinkamai pagrįstas. Tačiau įmonių ir vartotojų santykiams dažnai būdinga informacijos asimetrija, o būtinus įrodymus gali turėti tik prekiautojas, todėl kompetentingam subjektui jie tampa neprieinami. Todėl kompetentingi subjektai turėtų turėti teisę prašyti, kad teismas ar administracinė institucija nurodytų prekiautojui atskleisti jų ieškiniui svarbius įrodymus. Kita vertus, atsižvelgiant į procesinės lygybės principą, prekiautojas turėtų turėti panašią teisę prašyti pateikti įrodymus, kuriuos turi kompetentingas subjektas. Teismas ar administracinė institucija, kuriam (-iai) buvo pareikštas atstovaujamasis ieškinys, pagal nacionalinę procesinę teisę turėtų atidžiai įvertinti nurodymų atskleisti įrodymus poreikį, apimtį ir proporcingumą, atsižvelgdamas (-a) į trečiųjų šalių teisėtų interesų apsaugą ir laikydamasis (-a) taikytinų Sąjungos ir nacionalinių konfidencialumo taisyklių;

(69)

siekiant užtikrinti atstovaujamųjų ieškinių veiksmingumą, pažeidimą darantiems prekiautojams turėtų būti taikomos veiksmingos, atgrasomos ir proporcingos sankcijos tais atvejais, kai nesilaikoma ar atsisakoma laikytis uždraudžiamosios priemonės. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tos sankcijos galėtų būti skiriamos baudų forma, pavyzdžiui, kaip sąlyginės baudos, periodiniai mokėjimai ar baudiniai mokėjimai. Taip pat turėtų būti numatytos sankcijos dėl nurodymo suinteresuotiems vartotojams pateikti informaciją, susijusią su galutiniais sprendimais ar taikiais susitarimais, nesilaikymo ar atsisakymo jo laikytis arba dėl įrodymų neatskleidimo ar atsisakymo juos atskleisti. Dėl atsisakymo laikytis nurodymo atskleisti įrodymus taip pat turėtų būti galima taikyti kitų rūšių sankcijas, pavyzdžiui, procedūrines priemones;

(70)

atsižvelgiant į tai, kad atstovaujamaisiais ieškiniais, apsaugant vartotojų kolektyvinius interesus, propaguojamas viešasis interesas, valstybės narės turėtų palikti galioti ar imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad kompetentingiems subjektams dėl su procedūromis susijusių išlaidų nebūtų užkirstas kelias pareikšti atstovaujamuosius ieškinius pagal šią direktyvą. Tokiomis priemonėmis galėtų būti, be kita ko, apriboti taikytini teismo ar administraciniai mokesčiai, prireikus kompetentingiems subjektams suteikta galimybė gauti teisinę pagalbą arba kompetentingiems subjektams suteiktas viešasis finansavimas atstovaujamiesiems ieškiniams pareikšti, įskaitant struktūrinę paramą ar kitas paramos priemones. Tačiau valstybių narių neturėtų būti reikalaujama, kad jos finansuotų atstovaujamuosius ieškinius;

(71)

paaiškėjo, kad įvairių valstybių narių kompetentingų subjektų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija buvo naudingas sprendžiant visų pirma tarpvalstybinių pažeidimų problemą. Reikia toliau taikyti gebėjimų stiprinimo ir bendradarbiavimo priemones ir jas plėsti, kad jos būtų taikomos didesniam kompetentingų subjektų visoje Sąjungoje skaičiui, siekiant, kad būtų aktyviau naudojamasi atstovaujamaisiais ieškiniais, turinčiais tarpvalstybinį poveikį;

(72)

kad būtų galima įvertinti šią direktyvą, valstybės narės Komisijai turėtų pateikti duomenis apie atstovaujamuosius ieškinius, pareikštus pagal šią direktyvą. Valstybės narės turėtų pateikti informaciją apie atstovaujamųjų ieškinių, kurie buvo baigti nagrinėti bet kurios iš jų teismų ar administracinių institucijų, skaičių ir rūšį. Taip pat turėtų būti pateikta informacija apie atstovaujamųjų ieškinių rezultatus, pavyzdžiui, tai, ar jie buvo priimtini ir ar jie buvo sėkmingi, arba ar jais remiantis buvo patvirtintas taikus susitarimas. Siekiant sumažinti valstybėms narėms tenkančią administracinę naštą, susijusią su tų pareigų vykdymu, visų pirma kalbant apie uždraudimo priemones, turėtų pakakti Komisijai pateikti bendrą informaciją apie pažeidimų rūšis ir proceso šalis. Proceso šalių atžvilgiu, pavyzdžiui, turėtų pakakti Komisiją informuoti apie tai, ar kompetentingas subjektas buvo vartotojų organizacija ar viešasis subjektas, ir apie prekiautojo verslo sritį, pavyzdžiui, finansinės paslaugos. Alternatyviai, valstybės narės turėtų galėti Komisijai pateikti atitinkamų sprendimų ar taikių susitarimų kopijas. Informacija apie konkrečias atstovaujamaisiais ieškiniais suinteresuotų vartotojų tapatybes neturėtų būti teikiama;

(73)

Komisija turėtų parengti ataskaitą, jei tinkama, kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kurioje būtų įvertinta, ar tarpvalstybinius atstovaujamuosius ieškinius būtų geriausia nagrinėti Sąjungos lygmeniu, įsteigiant Europos ombudsmeno atstovaujamųjų ieškinių dėl uždraudžiamųjų priemonių ir teisių gynimo priemonių klausimais pareigybę;

(74)

šia direktyva užtikrinamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Chartijoje. Todėl ši direktyva turėtų būti aiškinama ir taikoma laikantis tų teisių ir principų, įskaitant teises ir principus, susijusius su teise į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat teise į gynybą;

(75)

kiek tai susiję su aplinkos teise, šioje direktyvoje atsižvelgiama į Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos 1998 m. birželio 25 d. konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija);

(76)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. užtikrinti, kad visose valstybėse narėse, siekiant užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo, būtų sukurtas atstovaujamųjų ieškinių mechanizmas, skirtas apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl tarpvalstybinio pažeidimų poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(77)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (9) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(78)

tikslinga nustatyti šios direktyvos laikino taikymo taisykles;

(79)

todėl Direktyva 2009/22/EB turėtų būti panaikinta,