(1)

pagal Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS statutas) 18 straipsnio 1 dalį, kad pasiektų Europos centrinių bankų sistemos tikslus, Europos Centrinis Bankas (ECB) kartu su valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniais centriniais bankais (toliau – NCB) gali veikti finansų rinkose, be kita ko, pirkdami ir parduodami likvidžias rinkos priemones;

(2)

viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programa (VSVVPP) kartu su trečiąja padengtų obligacijų pirkimo programa, turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programa ir bendrovių sektoriaus pirkimo programa, yra ECB išplėstinės turto pirkimo programos (TPP) dalis. TPP siekiama gerinti pinigų politikos perdavimo mechanizmą, skatinti kredito teikimą euro zonos ekonomikai, palengvinti skolinimosi sąlygas namų ūkiams ir įmonėms ir prisidėti prie to, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio, suderinamo su pagrindiniu Europos Centrinio Banko (ECB) tikslu – palaikyti kainų stabilumą;

(3)

atsižvelgdama į išimtines ekonomines ir finansines aplinkybes, susijusias su koronaviruso ligos 2019 (COVID-19) plitimu, 2020 m. kovo 18 d. Valdančioji taryba nusprendė pradėti naują laikiną specialiąją pandeminę pirkimo programą (toliau – SPPP), apimančią visas turto rūšis, kurios yra laikomos tinkamomis pagal TPP. Pirkimai pagal SPPP bus vykdomi atskirai nuo pagal TPP vykdomų pirkimų ir juos papildys, numatant 750 mlrd. EUR dydžio bendrą papildomą paketą iki 2020 m. pabaigos. SPPP sukuriama kaip atsakas į konkrečią, neeilinę ir staigią ekonominę krizę, kuri gali pakenkti kainų stabilumo tikslui ir tinkamam pinigų politikos perdavimo mechanizmo veikimui. Dėl šių išimtinių, greitai kintančių ir neaiškių aplinkybių SPPP sandara ir įgyvendinimas, lyginant su TPP, turi būti labai lankstūs, ir jos tikslai nėra identiški TPP;

(4)

COVID-19 liga, kurią Pasaulinė sveikatos organizacija paskelbė pandemija, kelia precedento pastarųjų laikų istorijoje neturintį kolektyvinį pavojų visuomenės sveikatai. Dėl to patiriamas ekstremalus ekonominis sukrėtimas, kuriam įveikti reikia ambicingų, koordinuotų ir skubių politinių veiksmų visose srityse, siekiant padėti įmonėms ir dirbantiems asmenims, kuriems iškilęs pavojus. Dėl pandemijos ekonominė veikla euro zonoje lėtėja ir neišvengiamai patirs žymų nuosmukį, ypač kai vis daugiau valstybių yra priverstos imtis dar griežtesnių izoliavimo priemonių. Dėl šių priemonių įmonės ir dirbantys asmenys patiria didelius grynųjų lėšų srautų suvaržymus ir kyla rizika įmonių ir darbo vietų išlikimui. Taip pat akivaizdu, kad ši situacija trikdo pinigų politikos perdavimo impulsus ir sukuria papildomą neigiamą riziką atitinkamai infliacijos prognozei. Šiomis aplinkybėmis SPPP yra proporcinga priemonė siekiant kovoti su didele rizika kainų stabilumui, pinigų politikos perdavimo mechanizmui ir euro zonos ekonominio augimo perspektyvai, t.y. rizika, kurią kelia COVID-19 protrūkis ir sparti jo plėtra. Valdančioji taryba nutrauks SPPP grynuosius turto pirkimus tuomet, kai tik nuspręs, kad COVID-19 kritinis etapas baigėsi, tačiau bet kuriuo atveju ne anksčiau kaip 2020 m. pabaigoje;

(5)

perkant tinkamus centrinės, regiono arba vietos valdžios arba pripažintų agentūrų išleistus antrinę rinką turinčius skolos vertybinius popierius, orientacinis paskirstymas pagal euro zonos jurisdikcijas remsis ECB kapitalo pasirašymo raktu, kaip nurodyta ECBS statuto 29 straipsnyje. Vis dėlto būtina laikytis lankstaus požiūrio į pirkimų sudėtį pagal SPPP, siekiant užkirsti kelią tam, kad dabartiniai euro zonos agreguotos vyriausybių obligacijų pelningumo kreivės poslinkiai nelemtų tolesnių euro zonos nerizikingo pelningumo kreivės iškraipymų, tuo pačiu užtikrinant, kad bendra programos orientacija apimtų visas euro zonos jurisdikcijas. Siekiant dar didesnio SPPP lankstumo, viešojo sektoriaus antrinę rinką turintys skolos vertybiniai popieriai, kurių terminas trumpesnis, nei įsigytų pagal VSVVPP, bus taip pat perkami pagal SPPP;

(6)

2020 m. kovo 18 d. Valdančioji taryba taip pat nusprendė, kad tuo atveju, kai tam tikros nusistatytos ribos gali trukdyti Eurosistemai imtis veiksmų, siekiant įvykdyti savo įgaliojimus, Valdančioji taryba apsvarstys galimybę jas peržiūrėti tiek, kiek tai būtina, kad jos veiksmai būtų proporcingi rizikai, su kuria susiduriama. Siekiant užtikrinti šio sprendimo veiksmingumą, Europos Centrinio Banko sprendimo (ES) 2020/188 (ECB/2020/9) (1) 5 straipsnyje numatytas laikomų vertybinių popierių konsolidavimas netaikomas pagal SPPP laikomiems vertybiniams popieriams. Eurosistema netoleruos jokios rizikos sklandžiam jos pinigų politikos perdavimui visose euro zonos jurisdikcijose;

(7)

dėl Graikijos Respublikos centrinės valdžios išleistų antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių tinkamumo SPPP tikslais Valdančioji taryba įvertino: a) poreikį sumažinti spaudimą, kylantį dėl vykstančio COVID-19 protrūkio, kuris padarė labai neigiamą įtaką Graikijos finansų rinkoms; b) Graikijos Respublikos įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė griežtesnės priežiūros ir jos įgyvendinimo stebėsenos, kurią atlieka Sąjungos institucijos, kontekste; c) aplinkybę, kad Europos stabilumo mechanizmo Graikijos Respublikai suteiktos vidutinės trukmės skolos priemonės yra priklausomos nuo nenutrūkstamo šių įsipareigojimų įgyvendinimo; d) tai, kad dalyvaudamas griežtesnės priežiūros sistemoje ECB turi tiesioginę prieigą prie informacijos apie Graikijos Respublikos ekonominę ir finansinę situaciją; ir e) aplinkybę, kad Graikijos Respublika vėl gali patekti į rinką. Remdamasi šiuo vertinimu, Valdančioji taryba nusprendė, kad Graikijos Respublikos centrinės valdžios išleisti antrinę rinką turintys skolos vertybiniai popieriai bus laikomi tinkamais pirkti pagal SPPP;

(8)

SPPP yra visiškai suderinama su Eurosistemos centrinių bankų įsipareigojimais pagal Sutartis, įskaitant piniginio finansavimo draudimą, ir netrikdo Eurosistemos veikimo vadovaujantis atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu;

(9)

siekdama užtikrinti SPPP veiksmingumą, Eurosistema patikslina, kad ji sutinka su tokiu pat (pari passu) kaip privačių investuotojų traktavimu viešojo sektoriaus antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių, kuriuos Eurosistema gali pirkti pagal SPPP, atžvilgiu, kaip nustatyta tokių priemonių sąlygose;

(10)

SPPP operacijos turėtų būti įgyvendinamos decentralizuotai, vadovaujantis atitinkamais ECB sprendimais, taip apsaugant Eurosistemos pinigų politikos vieningumą. Pirkimai pagal SPPP bus vykdomi vadovaujantis esama sistema, sukurta TPP, išskyrus atvejus, kai šiame sprendime tiesiogiai nurodyta kitaip;

(11)

2020 m. kovo 18 d. Valdančioji taryba nusprendė išplėsti tinkamo turto pagal bendrovių sektoriaus pirkimo programą sąrašą, kad jis apimtų nefinansinius komercinius popierius, nustatydama, kad visi pakankamos kredito kokybės komerciniai popieriai yra tinkami pirkti taip pat ir pagal SPPP;

(12)

siekiant sparčiai reaguoti į dabartinę pandemijos situaciją, šis sprendimas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.