EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32019R2089

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2089 2019 m. lapkričio 27 d. kuriuo dėl ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų, ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų ir su tvarumu susijusios lyginamųjų indeksų informacijos atskleidimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1011 (Tekstas svarbus EEE)

PE/90/2019/REV/1

OJ L 317, 9.12.2019, p. 17–27 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/2089/oj

9.12.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/17


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/2089

2019 m. lapkričio 27 d.

kuriuo dėl ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų, ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų ir su tvarumu susijusios lyginamųjų indeksų informacijos atskleidimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1011

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinė Asamblėja priėmė naują pasaulinę darnaus vystymosi programą – Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. (toliau – Darbotvarkė iki 2030 m.), kurios pagrindas – darnaus vystymosi tikslai (DVT). 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikate dėl tolesnių tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsnių DVT siejami su Sąjungos politika siekiant užtikrinti, kad visais Sąjungos veiksmais ir politikos iniciatyvomis Sąjungoje ir pasaulyje nuo pat pradžių būtų atsižvelgiama į DVT. 2017 m. birželio 20 d. išvadose Taryba patvirtino Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimą visiškai, nuosekliai, visapusiškai, integruotai ir veiksmingai įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. glaudžiai bendradarbiaujant su partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais;

(2)

Paryžiaus susitarimu, priimtu pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (toliau – Paryžiaus susitarimas), kurį Sąjunga patvirtino 2016 m. spalio 5 d. (3) ir kuris įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d., siekiama sustiprinti atsaką į klimato kaitą užtikrinant, inter alia, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimo trajektoriją ir klimato kaitai atsparią plėtrą;

(3)

siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus ir gerokai sumažinti klimato kaitos keliamą riziką ir poveikį, visuotinis tikslas turėtų būti užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros didėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūros didėjimas neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;

(4)

2018 m. spalio 8 d. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) paskelbė specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, kurioje nurodė, kad siekiant apriboti visuotinį atšilimą 1,5 °C reikia greitų, plataus masto ir precedento neturinčių pokyčių visais visuomenės aspektais ir kad visuotinio atšilimo apribojimas iki 1,5 °C, lyginant su 2 °C, galėtų būti glaudžiai susietas su tvaresnės ir teisingesnės visuomenės kūrimu;

(5)

tvarumas ir perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijas naudojančios, klimato kaitai atsparios ir efektyvaus išteklių naudojimo žiedinės ekonomikos yra itin svarbūs siekiant užtikrinti ilgalaikį Sąjungos ekonomikos konkurencingumą. Tvarumas jau seniai yra centrinis Sąjungos projekto elementas, o Europos Sąjungos sutartyje ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) atspindėti jo socialiniai ir aplinkosauginiai aspektai. Liko nedaug laiko pakeisti finansų sektoriaus kultūrą kad jis taptų tvarus, siekiant užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros didėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C. Todėl labai svarbu, kad naujos investicijos į infrastruktūrą ilguoju laikotarpiu būtų tvarios;

(6)

pagal 2018 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą, Komisija paskelbė savo tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą, kuriuo pradėta įgyvendinti plačių užmojų išsami tvarių finansų strategija. Vienas iš šio veiksmų plano tikslų – nukreipti kapitalo srautus į tvarias investicijas, kad būtų pasiektas darnus ir integracinis augimas. Itin svarbu skirti daugiau dėmesio klimato kaitos poveikio ribojimui, nes labai pagausėjo nelaimių, kylančių dėl nenuspėjamų oro sąlygų;

(7)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1386/2013/ES (4) paraginta didinti su aplinka ir klimatu susijusių išlaidų privačiojo sektoriaus finansavimą, visų pirma kuriant paskatas ir metodikas, kurios skatintų bendroves įvertinti su aplinka susijusias savo veiklos sąnaudas ir pelną, gautą naudojantis aplinkos paslaugomis;

(8)

norint Sąjungoje pasiekti DVT būtina nukreipti kapitalo srautus į tvarias investicijas. Siekiant šių tikslų svarbu visiškai išnaudoti vidaus rinkos galimybes. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu pašalinti veiksmingo kapitalo judėjimo į tvarias investicijas kliūtis vidaus rinkoje ir neleisti naujoms kliūtims atsirasti;

(9)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1011 (5) Sąjungoje nustatomos vienodos lyginamųjų indeksų taisyklės ir numatomi įvairių rūšių lyginamieji indeksai. Vis daugiau investuotojų įgyvendina investavimo į mažo anglies dioksido kiekio technologijų strategijas ir pasitelkia anglies pėdsako mažinimo lyginamuosius indeksus, kad įvertintų portfelinių investicijų rezultatyvumą. Nustačius ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamuosius indeksus ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintus lyginamuosius indeksus, kurie grindžiami metodika, susieta su Paryžiaus susitarime išdėstytais įsipareigojimais dėl išmetamo anglies dioksido kiekio, būtų padedama užtikrinti didesnį skaidrumą ir išvengti ekologinio manipuliavimo;

(10)

šiuo metu daug įvairių indeksų yra grupuojami kartu kaip anglies pėdsako mažinimo indeksai. Tie anglies pėdsako mažinimo indeksai yra naudojami kaip lyginamieji indeksai portfelinėms investicijoms ir tarpvalstybiniu mastu parduodamiems produktams. Anglies pėdsako mažinimo lyginamųjų indeksų kokybė ir vientisumas daro poveikį veiksmingam vidaus rinkos veikimui atsižvelgiant į įvairias individualias ir kolektyvines portfelines investicijas. Daug anglies pėdsako mažinimo indeksų, naudojamų vertinant portfelinių investicijų rezultatyvumą, visų pirma vertinant atskirtąsias investicines sąskaitas ir kolektyvinio investavimo schemas, teikiami vienoje valstybėje narėje, tačiau naudojami kitų valstybių narių portfelio ir turto valdytojų. Be to, portfelio ir turto valdytojai dažnai apsidraudžia nuo anglies dioksido poveikio rizikos naudodami kitose valstybėse narėse nustatytus lyginamuosius indeksus;

(11)

rinkoje atsirado įvairių anglies pėdsako mažinimo indeksų, kuriais siekiama įvairaus masto užmojų. Nors kai kuriais lyginamaisiais indeksais siekiama sumažinti standartinių portfelinių investicijų anglies pėdsaką, kitais indeksais siekiama tik atrinkti tuos komponentus, kurie padeda siekti Paryžiaus susitarime nurodyto 2 °C tikslo. Nepaisant tikslų ir strategijų skirtumų, daugelis tų lyginamųjų indeksų yra paprastai pateikiami kaip anglies pėdsako mažinimo lyginamieji indeksai;

(12)

skirtingi požiūriai į lyginamųjų indeksų metodikas lemia vidaus rinkos susiskaidymą, nes lyginamųjų indeksų naudotojams neaišku, ar konkretus anglies pėdsako mažinimo indeksas yra lyginamasis indeksas, suderintas su Paryžiaus susitarimo tikslais, ar tik toks lyginamasis indeksas, kuriuo siekiama sumažinti standartinių portfelinių investicijų anglies pėdsaką. Siekdamos atsižvelgti į galimai nepagrįstus administratorių teiginius, kad jų lyginamieji indeksai yra anglies pėdsako mažinimo indeksai, valstybės narės gali priimti savo taisykles, kad apsaugotų investuotojus nuo painiavos ir neaiškumų, susijusių su tikslais ir užmojais, kuriais grindžiami skirtingų kategorijų vadinamieji anglies pėdsako mažinimo indeksai, naudojami kaip portfelinių investicijų į mažo anglies dioksido kiekio technologijas lyginamieji indeksai;

(13)

nesant suderintos sistemos, kuria būtų užtikrintas pagrindinių kategorijų anglies pėdsako mažinimo lyginamųjų indeksų, naudojamų individualioms ar kolektyvinėms portfelinėms investicijoms, tikslumas ir vientisumas, tikėtina, kad dėl skirtingų požiūrių valstybėse narėse atsiras sklandaus vidaus rinkos veikimo kliūčių;

(14)

siekiant išlaikyti tinkamą vidaus rinkos veikimą investuotojų naudai, toliau gerinti vidaus rinkos veikimą ir užtikrinti vartotojų ir investuotojų aukšto lygio apsaugą, tikslinga iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2016/1011, kad būtų nustatyta reglamentavimo sistema, kuria Sąjungos lygmeniu būtų nustatyti ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų minimalieji reikalavimai. Tuo atžvilgiu itin svarbu, kad tokie lyginamieji indeksai nedarytų žalos kitiems aplinkosaugos, socialiniams ir valdymo (ASV) tikslams;

(15)

aiškiai atskyrus ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamuosius indeksus ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintus lyginamuosius indeksus bei nustačius kiekvieno iš jų minimaliuosius standartus būtų padedama užtikrinti šių lyginamųjų indeksų nuoseklumą. ES su Paryžiaus susitarimu suderintas lyginamasis indeksas turėtų derėti su Paryžiaus susitarimo tikslais indekso lygmenyje;

(16)

siekiant užtikrinti, kad ženklai „ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamasis indeksas“ ir „ES su Paryžiaus susitarimu suderintas lyginamasis indeksas“ būtų patikimi ir investuotojams lengvai atpažįstami visoje Sąjungoje, teisę naudoti tuos ženklus prekiaujant ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamaisiais indeksais ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintais lyginamaisiais indeksais Sąjungoje turėtų turėti tik tie administratoriai, kurie atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus;

(17)

siekiant skatinti bendroves atskleisti patikimus tikslus mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamojo indekso administratorius atlikdamas pagrindinio turto atranką arba nustatydamas jo lyginamąjį svorį turėtų atsižvelgti į bendroves, kurios yra nusistačiusios tikslą sumažinti savo išmetamą anglies dioksido kiekį siekdamos jį suderinti su Paryžiaus susitarimo tikslais. Tokie tikslai turėtų būti vieši ir patikimi, t. y. jie turėtų apimti tvirtą įsipareigojimą mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir būti pakankamai išsamūs ir techniškai perspektyvūs;

(18)

lyginamųjų indeksų naudotojai ne visada turi reikalingą informaciją apie tai, kiek lyginamųjų indeksų administratorių metodikoje atsižvelgiama į ASV kriterijus. Tokia informacija dažnai yra fragmentiška arba jos nėra ir tai neleidžia investiciniais tikslais veiksmingai atlikti tarpvalstybinio palyginimo. Kad rinkos dalyviai galėtų priimti išsamia informacija pagrįstus sprendimus, visi lyginamųjų indeksų administratoriai, išskyrus palūkanų normų ir valiutų kursų lyginamųjų indeksų administratorius, turėtų privalėti savo lyginamojo indekso pažymoje atskleisti, ar jų lyginamaisiais indeksais arba lyginamųjų indeksų grupėmis siekiama ASV tikslų, ir ar lyginamojo indekso administratorius siūlo tokius lyginamuosius indeksus;

(19)

siekiant investuotojus informuoti apie tai, kiek reikšmingi nuosavybės vertybinių popierių ir obligacijų lyginamieji indeksai ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamieji indeksai bei ES su Paryžiaus susitarimu suderinti lyginamieji indeksai padeda siekti Paryžiaus susitarimo tikslų, lyginamųjų indeksų administratoriai turėtų skelbti išsamią informaciją apie tai, ar lyginamasis indeksas dera ir kiek bendrai dera su tikslu mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį arba siekti Paryžiaus susitarimo tikslų;

(20)

ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų administratoriai bei ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų administratoriai taip pat turėtų skelbti metodiką, kurią jie naudoja šiems indeksams apskaičiuoti. Pateikiant šią informaciją reikėtų apibūdinti, kaip buvo pasirinktas ir pagal svorius įvertintas pagrindinis turtas, kuris turtas nebuvo įtrauktas ir kodėl. Siekiant įvertinti, kaip lyginamasis indeksas prisideda prie aplinkosaugos tikslų, lyginamojo indekso administratorius turėtų atskleisti informaciją, kaip buvo įvertintas pagrindinio turto išmestas anglies dioksido kiekis, atitinkamas jo vertes, įskaitant visą lyginamojo indekso anglies pėdsaką, taip pat naudotų duomenų rūšį ir šaltinį. Kad turto valdytojai galėtų pasirinkti tinkamiausią lyginamąjį indeksą savo investavimo strategijai, lyginamųjų indeksų administratoriai turėtų paaiškinti savo metodikos parametrų pagrindimą ir tai, kaip lyginamasis indeksas prisideda prie aplinkosaugos tikslų. Paskelbta informacija taip pat turėtų apimti išsamią informaciją apie atliekamų peržiūrų dažnumą ir taikomą procedūrą;

(21)

ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų bei ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų nustatymo metodika turėtų būti grindžiama moksliniais duomenimis pagrįstomis priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo perspektyvomis arba bendra darna su Paryžiaus susitarimo tikslais;

(22)

siekiant užtikrinti, kad būtų nuosekliai laikomasi pasirinkto klimato kaitos švelninimo tikslo, ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų administratoriai ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų administratoriai turėtų reguliariai peržiūrėti savo metodikas ir pranešti naudotojams apie taikomas visų esminių tų metodikų pakeitimų procedūras. Atlikdami esminį pakeitimą, lyginamųjų indeksų administratoriai turėtų atskleisti to pakeitimo priežastis ir paaiškinti, kaip tas pakeitimas yra suderinamas su pradiniais lyginamųjų indeksų tikslais;

(23)

lyginamiesiems indeksams, kurie neturi pagrindinio turto, darančiu poveikį klimato kaitai, kaip būtų, pvz., palūkanų normų ir valiutų kursų lyginamųjų indeksų atveju, neturėtų būti taikomas reikalavimas lyginamojo indekso pažymoje atskleisti informaciją apie tai, ar lyginamasis indeksas dera ir kiek bendrai dera su tikslu mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį arba siekti Paryžiaus susitarimo tikslų. Be to, kiekvieno lyginamojo indekso ar, kai taikytina, kiekvienos lyginamųjų indeksų grupės, kuriais nesiekiama tikslų, susijusių su išmetamu anglies dioksido kiekiu, atveju turėtų pakakti lyginamojo indekso pažymoje aiškiai nurodyti, kad jais tokių tikslų nesiekiama;

(24)

siekiant padidinti skaidrumą ir užtikrinti tinkamą suderinimo lygį, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais nustatomas informacijos atskleidimo įpareigojimų, kurie turėtų būti taikomi ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų administratoriams, minimalusis turinys ir nustatomi minimalieji ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų metodikos derinimo standartai, įskaitant išmetamo anglies dioksido kiekio, susijusio su pagrindiniu turtu, apskaičiavimo metodą, atsižvelgiant į Komisijos rekomendacijos 2013/179/ES (6) 2 punkto a ir b papunkčiuose apibrėžtus produkto ir organizacijos aplinkosauginio pėdsako metodus ir į techninės ekspertų grupės tvarių finansų klausimais (TEG) darbą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai atvirai ir viešai konsultuotųsi dėl kiekvieno deleguotojo akto, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (7) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose ir jiems suteikiami visų TEG posėdžių protokolai;

(25)

Reglamente (ES) 2016/1011 nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį indekso teikėjai, teikiantys lyginamuosius indeksus 2016 m. birželio 30 d., turi pateikti paraišką išduoti veiklos leidimą ne vėliau kaip 2020 m. sausio 1 d. Ypatingos svarbos lyginamojo indekso teikimo nutraukimas gali daryti poveikį rinkos vientisumui, finansiniam stabilumui, vartotojams, realiajai ekonomikai ir namų ūkių bei įmonių finansavimui valstybėse narėse. Ypatingos svarbos lyginamojo indekso teikimo nutraukimas taip pat gali daryti poveikį finansinių sutarčių ar finansinių priemonių galiojimui ir sukelti sutrikimų investuotojams ir vartotojams, ir tai gali turėti potencialiai rimtų pasekmių finansiniam stabilumui. Be to, jeigu būtų sustabdytas pradinių duomenų ypatingos svarbos lyginamiesiems indeksams teikimas, tai galėtų pakenkti tokių lyginamųjų indeksų reprezentatyvumui ir galėtų pabloginti tokių lyginamųjų indeksų galimybes atspindėti pagrindinę rinką ar ekonominę realybę. Todėl ilgiausias laikotarpis įpareigojimui vykdyti ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų administravimą ir ilgiausias laikotarpis privalomam duomenų tokiems indeksams teikimui turėtų būti pratęsti penkeriems metams. Ypatingos svarbos lyginamieji indeksai šiuo metu yra reformuojami. Kad esamas ypatingos svarbos lyginamasis indeksas būtų pakeistas atitinkamu kitu koeficientu, reikia pereinamojo laikotarpio, kad visos tokiam keitimui atlikti būtinos teisinės ir techninės priemonės būtų užbaigtos be sutrikimų. Esamas ypatingos svarbos lyginamasis indeksas to pereinamojo laikotarpio metu turėtų būti skelbiamas kartu su jį pakeisiančiu koeficientu. Todėl reikia pratęsti laikotarpį, per kurį galima skelbti ir naudoti esamą ypatingos svarbos lyginamąjį indeksą, nenustatant jo administratoriui pareigos pateikti paraišką išduoti leidimą;

(26)

todėl Reglamentas (ES) 2016/1011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) 2016/1011 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) 2016/1011 iš dalies keičiamas taip:

1.

3 straipsnio 1 dalyje įterpiami šie punktai:

„23a)

ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamasis indeksas – lyginamasis indeksas, vadinamas ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamuoju indeksu, kuris atitinka šiuos reikalavimus:

a)

pagrindinis turtas pagal šios dalies 1 punkto b papunkčio ii punktą ir 19b straipsnį pasirenkamas, pagal svorį įvertinamas arba neįtraukiamas taip, kad gautas lyginamasis portfelis turėtų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo perspektyvą, ir

b)

jis sudarytas pagal 19a straipsnio 2 dalyje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose nustatytus minimaliuosius standartus.

23b)

ES su Paryžiaus susitarimu suderintas lyginamasis indeksas – lyginamasis indeksas, vadinamas ES su Paryžiaus susitarimu suderintu lyginamuoju indeksu, kuris atitinka šiuos reikalavimus:

a)

jo pagrindinis turtas pagal šios dalies 1 punkto b papunkčio ii punktą ir 19c straipsnyje nurodytą deleguotąjį aktą pasirenkamas, pagal svorį įvertinamas arba neįtraukiamas taip, kad gauto lyginamojo portfelio išmetamas anglies dioksido kiekis derėtų su Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, kurį Sąjunga patvirtino 2016 m. spalio 5 d. (*1) (toliau – Paryžiaus susitarimas), tikslais,

b)

jis sudarytas pagal 19a straipsnio 2 dalyje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose nustatytus minimaliuosius standartus, ir

c)

veiklos, susijusios su jo pagrindiniu turtu nedaro didelės žalos kitiems aplinkosaugos, socialiniams ir valdymo (ASV) tikslams.

23c)

priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo perspektyva – išmatuojama, moksliniais duomenimis pagrįsta ir tam tikrą laiką įgyvendintina perspektyva siekiant suderinamumo su Paryžiaus susitarimo tikslais mažinant 1, 2 ir 3 lygio išmetamą anglies dioksido kiekį, kaip numatyta III priedo 1 punkto e papunktyje.

(*1)  2016 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/1841 dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 282, 2016 10 19, p. 1).“;"

2.

13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

papildoma šiuo punktu

„d)

paaiškinimą, kaip kiekviename lyginamajame indekse ar lyginamųjų indeksų grupėje, išskyrus palūkanų normų ir valiutų kursų lyginamuosius indeksus, pagrindiniais a punkte nurodytos metodikos elementais atspindimi ASV kriterijai.“;

ii)

papildoma šia pastraipa:

„Lyginamųjų indeksų administratoriai turi atitikti pirmos pastraipos d punkte nustatytą reikalavimą ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 30 d.“;

b)

įterpiama ši dalis:

„2a.   Komisijai pagal 49 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio reglamento papildymo nuostatomis, kuriomis nustatomas minimalusis šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punkte nurodyto paaiškinimo turinys ir naudotina standartinė forma.“;

3.

į III antraštinę dalį įterpiamas šis skyrius:

„3a SKYRIUS

ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamieji indeksai ir ES su Paryžiaus susitarimu suderinti lyginamieji indeksai

19a straipsnis

ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamieji indeksai ir ES su Paryžiaus klimato susitarimu suderinti lyginamieji indeksai

1.   III priede nustatyti reikalavimai taikomi ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų teikimui ir jų duomenų teikimui kartu su II, III ir IV antraštinių dalių reikalavimais.

2.   Komisijai pagal 49 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas minimaliaisiais ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų standartais, nustatant:

a)

pagrindinio turto pasirinkimo kriterijus, įskaitant, jei taikytina, bet kokius turto neįtraukimo kriterijus;

b)

lyginamojo indekso pagrindinio turto svertinio įvertinimo kriterijus ir metodą;

c)

priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo perspektyvos, kuria grindžiami ES prisitaikymo prie klimato lyginamieji indeksai, nustatymo metodą.

3.   Lyginamųjų indeksų administratoriai, kurie teikia ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamąjį indeksą arba ES su Paryžiaus susitarimu suderintą lyginamąjį indeksą, turi atitikti šiame reglamente nurodytus reikalavimus ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 30 d.

19b straipsnis

ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų reikalavimai

ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų administratoriai pasirenka, pagal svorį įvertina bendrovių išleistą pagrindinį turtą, turintį priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo perspektyvą ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d., arba jo neįtraukia, laikydamiesi šių reikalavimų:

i)

bendrovės atskleidžia informaciją apie išmatuojamus ir per nustatytą laiką įvykdytinus išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo tikslus;

ii)

bendrovės atskleidžia informaciją apie sumažintą išmetamą anglies dioksido kiekį, išskaidytą iki atitinkamų patronuojamųjų bendrovių lygmens;

iii)

bendrovės atskleidžia metinę informaciją apie pažangą, padarytą siekiant tų tikslų;

iv)

pagrindinio turto veikla nedaro didelės žalos kitiems ASV tikslams.

19c straipsnis

ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų neįtraukimas

1.   Komisijai pagal 49 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, siekiant papildyti šį reglamentą, ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų atžvilgiu nustatantį sektorius, kurie neįtraukiami, nes neturi išmatuojamų ir per nustatytą laiką pasiektinų išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo tikslų, suderintų su Paryžiaus susitarimo tikslais. Komisija priima tą deleguotąjį aktą ne vėliau kaip 2021 m. sausio 1 d. ir jį atnaujina kas trejus metus.

2.   Rengdama 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą Komisija atsižvelgia į techninės ekspertų grupės tvarių finansų klausimais darbą.

19d straipsnis

Siekis pateikti ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamuosius indeksus

Ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. Sąjungoje esantys administratoriai, teikiantys svarbius lyginamuosius indeksus, nustatytus remiantis vieno ar daugiau pagrindinio turto vienetų verte arba kainomis, siekia pateikti vieną ar daugiau ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų.“;

4.

21 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Ne vėliau kaip to laikotarpio pabaigoje kompetentinga institucija peržiūri savo sprendimą įpareigoti administratorių ir toliau skelbti lyginamąjį indeksą. Prireikus kompetentinga institucija gali pratęsti tą laikotarpį tinkamu laikotarpiu, kuris neviršija 12 mėnesių. Ilgiausias privalomo administravimo laikotarpis neviršija penkerių metų.“;

5.

23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

6 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Ilgiausias privalomo duomenų teikimo laikotarpis pagal pirmos pastraipos a ir b punktus neviršija penkerių metų.“;

b)

10 dalis pakeičiama taip:

„10.   Tuo atveju, kai turi būti nustojama teikti ypatingos svarbos lyginamąjį indeksą, kiekvienas prižiūrimas duomenų tam lyginamajam indeksui teikėjas toliau teikia pradinius duomenis kompetentingos institucijos nustatytą laikotarpį, neviršijantį 6 dalies antroje pastraipoje nustatyto ilgiausio penkerių metų laikotarpio.“;

6.

27 straipsnyje įterpiamos šios dalys:

„2a.   Ne vėliau kaip nuo 2020 m. balandžio 30 d. pagal kiekvieną 2 dalyje nurodytą reikalavimą lyginamojo indekso pažymoje pateikiamas paaiškinimas, kaip kiekviename pateiktame ir paskelbtame lyginamajame indekse ar indeksų grupėje atspindimi ASV kriterijai. Tų lyginamųjų indeksų ar lyginamųjų indeksų grupių, kuriais nesiekiama ASV tikslų, atveju pakanka, kad lyginamųjų indeksų administratoriai lyginamojo indekso pažymoje aiškiai nurodytų, kad tokių tikslų nesiekia.

Jei to konkretaus lyginamojo indekso administratoriaus portfelyje nėra ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamojo indekso arba ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamojo indekso, arba konkretus lyginamojo indekso administratorius neturi lyginamųjų indeksų, kuriais siekiama ASV tikslų ar atsižvelgiama į ASV kriterijus, tai turi būti nurodyta visų to administratoriaus teikiamų lyginamųjų indeksų pažymose. Lyginamojo indekso administratoriai dėl reikšmingų nuosavybės vertybinių popierių ir obligacijų lyginamųjų indeksų, taip pat ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų, savo lyginamųjų indeksų pažymose paskelbia išsamius duomenis dėl to, ar lyginamasis indeksas dera ir kiek bendrai dera su tikslu mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį arba siekti Paryžiaus susitarimo tikslų, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos (*2) reglamento (ES) 2019/2088 9 straipsnio 3 dalyje nustatytose su finansiniais produktais susijusios informacijos atskleidimo taisyklėse.

Ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. lyginamųjų indeksų administratoriai kiekvieno lyginamojo indekso ar, kai taikytina, kiekvienos lyginamųjų indeksų grupės, išskyrus palūkanų normų ir valiutų kursų lyginamuosius indeksus, atveju į lyginamojo indekso pažymą įtraukia paaiškinimus, kaip jų metodika dera su tikslu mažinti išmetamą anglies dioksido kiekį arba leidžia pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslų.

2b.   Komisijai pagal 49 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas patikslinant pagal šio straipsnio 2a dalį lyginamojo indekso pažymoje pateiktiną informaciją ir standartinę formą, naudotiną pateikti nuorodoms į ASV kriterijus, siekiant rinkos dalyviams sudaryti sąlygas priimti išsamia informacija pagrįstus sprendimus ir užtikrinti technines galimybes laikytis tos dalies.

(*2)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1)“;"

7.

42 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1.   Nedarant poveikio 41 straipsnyje nustatytiems kompetentingų institucijų priežiūros įgaliojimams ir valstybių narių teisei nustatyti ir taikyti baudžiamąsias sankcijas valstybės narės, vadovaudamosi nacionaline teise, nustato, kad kompetentingos institucijos turi įgaliojimus taikyti tinkamas administracines sankcijas ir kitas administracines priemones, kiek tai susiję bent su toliau nurodytais pažeidimais:

a)

bet kuriuo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 19a, 19b, 19c, 21, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29 arba 34 straipsnio, kai jie taikomi, pažeidimu ir

b)

bet kokiu nebendradarbiavimu atliekant tyrimą ar patikrinimą arba prašymo pagal 41 straipsnį nevykdymu.“;

8.

49 straipsnis pakeičiamas taip:

„49 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   3 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 2a dalyje, 19a straipsnio 2 dalyje, 19c straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 6 dalyje, 24 straipsnio 2 dalyje, 27 straipsnio 2b dalyje, 33 straipsnio 7 dalyje, 51 straipsnio 6 dalyje ir 54 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2019 m. gruodžio 10 d. Ne vėliau kaip 2024 m. kovo 11 d. Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 2a dalyje, 19a straipsnio 2 dalyje, 19c straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 6 dalyje, 24 straipsnio 2 dalyje, 27 straipsnio 2b dalyje, 33 straipsnio 7 dalyje, 51 straipsnio 6 dalyje ir 54 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti deleguotieji įgaliojimai. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 3 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 2a dalį, 19a straipsnio 2 dalį, 19c straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 6 dalį, 24 straipsnio 2 dalį, 27 straipsnio 2b dalį, 33 straipsnio 7 dalį, 51 straipsnio 6 dalį arba 54 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.“;

9.

51 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

įterpiamos šios dalys:

„4a.   Indekso teikėjas gali toliau teikti esamą lyginamąjį indeksą, kuris pagal 20 straipsnį Komisijos priimtu įgyvendinimo aktu pripažįstamas esančiu ypatingos svarbos, iki 2021 m. gruodžio 31 d. arba, jeigu indekso teikėjas pagal 1 dalį pateikia paraišką išduoti leidimą, tol, kol tokia paraiška neatmesta.

4b.   Esamas lyginamasis indeksas, kuris Komisijos įgyvendinimo aktu pagal 20 straipsnį buvo pripažintas esančiu ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu, gali būti naudojamas esamose ir naujose finansinėse priemonėse, finansinėse sutartyse ar vertinant investicinio fondo veiklos rezultatus iki 2021 m. gruodžio 31 d. arba, jeigu indekso teikėjas pagal 1 dalį pateikia paraišką išduoti leidimą tol, kol tokia paraiška neatmesta.“;

b)

5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Jeigu Komisija nėra priėmusi lygiavertiškumo sprendimo, kaip nurodyta 30 straipsnio 2 arba 3 dalyje, jeigu administratorius nėra pripažintas pagal 32 straipsnį arba jeigu lyginamasis indeksas nėra patvirtintas pagal 33 straipsnį, prižiūrimiems subjektams Sąjungoje leidžiama naudoti trečiojoje šalyje esančio administratoriaus teikiamą lyginamąjį indeksą, kai lyginamasis indeksas jau yra naudojamas Sąjungoje su juo susiejus finansines priemones, finansines sutartis arba investicinio fondo veiklos rezultatų vertinimus, tačiau tik tokioms finansinėms priemonėms, finansinėms sutartims ar investicinio fondo veiklos rezultatų vertinimams, kurie jau buvo susieti Sąjungoje su lyginamuoju indeksu 2021 m. gruodžio 31 d. arba kurie susiejami su tokiu lyginamuoju indeksu anksčiau nei 2021 m. gruodžio 31 d.“;

10.

54 straipsnyje įterpiamos šios dalys:

„4.   Komisija ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. peržiūri ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų minimaliuosius standartus, siekdama užtikrinti, kad pagrindinio turto atranka derėtų su aplinkos atžvilgiu tvariomis investicijomis, kaip apibrėžta Sąjungos masto sistemoje.

5.   Komisija anksčiau nei 2022 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl šio reglamento poveikio ir „ASV lyginamojo indekso“ įgyvendinamumo, atsižvelgdama į kintantį tvarumo rodiklių ir jų vertinimo metodų pobūdį. Su ta ataskaita prireikus pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

6.   Komisija ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 1 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šio reglamento poveikį trečiųjų šalių lyginamųjų indeksų taikymui Sąjungoje, įskaitant apie trečiųjų šalių lyginamųjų indeksų administratorių naudojimąsi patvirtinimu, pripažinimu ar lygiavertiškumu, taip pat apie galimus dabartinės sistemos trūkumus. Toje ataskaitoje turi būti išanalizuotos 51 straipsnio 4a, 4b ir 4c dalių taikymo pasekmės Sąjungos ir trečiųjų šalių lyginamųjų indeksų administratoriams, įskaitant pasekmes vienodų sąlygų aspektu. Toje ataskaitoje visų pirma įvertinama, ar reikia iš dalies keisti šį reglamentą, ir kartu su ja prireikus pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“;

11.

priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2019 m. lapkričio 27 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkė

T. TUPPURAINEN


(1)  OL C 62, 2019 2 15, p. 103.

(2)  2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos pozicija.

(3)  2016 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/1841 dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 282, 2016 10 19, p. 1).

(4)  2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (OL L 354, 2013 12 28, p. 171).

(5)  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 (OL L 171, 2016 6 29, p. 1).

(6)  2013 m. balandžio 9 d. Komisijos rekomendacija 2013/179/ES dėl produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo matavimo ir pranešimo apie jį bendrų metodų taikymo (OL L 124, 2013 5 4, p. 1).

(7)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.


PRIEDAS

Papildoma šiuo priedu:

„III PRIEDAS

ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamieji indeksai ir ES su Paryžiaus susitarimu suderinti lyginamieji indeksai

ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų metodika

1.

ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamojo indekso administratorius, užtikrindamas neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/943 (*1), konfidencialumą ir apsaugą, įformina, patvirtina dokumentais ir paviešina visas metodikas, kurias jis naudoja lyginamajam indeksui apskaičiuoti, pateikdamas šią informaciją:

a)

lyginamojo indekso pagrindinių sudedamųjų dalių sąrašą;

b)

visus kriterijus ir metodus, įskaitant atrankos ir svertinio įvertinimo kriterijus, parametrus ir pakaitinius kintamuosius, naudojamus nustatant lyginamojo indekso metodiką;

c)

kriterijus, pagal kuriuos atmetamas turtas ar bendrovės, kurie siejami su tokiu anglies pėdsako ar iškastinio kuro atsargų lygiu, kuris yra nesuderinamas su įtraukimu į lyginamąjį indeksą;

d)

priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo perspektyvos nustatymo kriterijus;

e)

duomenų, naudojamų nustatant priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo perspektyvą, rūšį ir šaltinį:

i)

1 lygio išmetamo anglies dioksido kiekį, kurio susidarymo šaltinius kontroliuoja bendrovė, išleidžianti pagrindinį turtą;

ii)

2 lygio išmetamo anglies dioksido kiekį, išmetamą iš bendrovės, kuri išleidžia pagrindinį turtą, būtent dėl įsigytos elektros, garų ar kitų pradinės grandies rinkoje pagamintos energijos šaltinių vartojimo;

iii)

3 lygio išmetamo anglies dioksido kiekį, būtent visą netiesiogiai išmetamų teršalų, kurių neapima i ir ii papunkčiai, kurie išmetami duomenis teikiančios bendrovės vertės grandinėje, kiekį, įskaitant išmetamuosius teršalus tiek pradinės grandies rinkoje, tiek ir galutinės grandies rinkoje, visų pirma tuose sektoriuose, kurie daro didelį poveikį klimato kaitai ir jos švelninimui;

iv)

ar duomenims naudojami produkto ir organizacijos aplinkosauginio pėdsako nustatymo metodai, apibrėžti Komisijos rekomendacijos 2013/179/ES 2 punkto a ir b papunkčiuose, arba pasauliniai standartai, pavyzdžiui, kaip antai Finansinio stabilumo tarybos su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės standartai;

f)

visą indekso portfelio išmetamą anglies dioksido kiekį;

Kai ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamajam indeksui sudaryti naudojamas pagrindinis indeksas, nurodoma paklaida tarp ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamojo indekso ir pagrindinio indekso.

Kai ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamajam indeksui sudaryti naudojamas pagrindinis indeksas, nurodomas vertybinių popierių, įtrauktų į ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamąjį indeksą, rinkos vertės ir vertybinių popierių, įtrauktų į pagrindinį indeksą, rinkos vertės santykis.

ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų metodika

2.

ES su Paryžiaus susitarimu suderinto lyginamojo indekso administratorius, be 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų elementų, nurodo formulę ar apskaičiavimo būdą, naudojamą siekiant nustatyti, ar išmetamas teršalų kiekis dera su Paryžiaus susitarimo tikslais, užtikrindamas neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių), kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2016/943, konfidencialumą ir apsaugą.

Metodikos pakeitimai

3.

ES prisitaikymo prie klimato kaitos ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų administratoriai patvirtina jų metodikų pakeitimų procedūras. Jie viešai paskelbia tas procedūras ir visus siūlomus jų metodikų pakeitimus bei tų pakeitimų pagrindimą. Tos procedūros turi atitikti privalomąjį tikslą, kad lyginamųjų indeksų apskaičiavimas atitiktų 3 straipsnio 1 dalies 23a ir 23b punktus. Pagal tokias procedūras užtikrinama, kad:

a)

būtų skelbiamas išankstinis pranešimas per aiškų laikotarpį, kuriuo lyginamųjų indeksų naudotojai turėtų pakankamai galimybių, atsižvelgdami į administratorių pateiktą bendrų aplinkybių įvertinimą, išnagrinėti tokių siūlomų pakeitimų poveikį ir pateikti dėl jo pastabų;

b)

lyginamųjų indeksų naudotojams būtų suteikta galimybė pateikti pastabų dėl šių pakeitimų, o administratoriams – galimybė atsakyti į šias pastabas, ir suteikiama prieiga prie tų pastabų pasibaigus konkrečiam konsultacijų laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai pastabas pateikęs subjektas prašo taikyti konfidencialumą.

4.

ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų administratoriai reguliariai, bent kartą per metus patikrina savo metodikas siekdami užtikrinti, kad jų lyginamieji indeksai patikimai atspindėtų nurodytus tikslus, ir nustato atsižvelgimo į visų atitinkamų naudotojų nuomones procesą.


(*1)  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1).“


Top