(1)

2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinė Asamblėja priėmė naują pasaulinę darnaus vystymosi programą – Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. (toliau – Darbotvarkė iki 2030 m.), kurios pagrindas – darnaus vystymosi tikslai (DVT). 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikate dėl tolesnių tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsnių DVT siejami su Sąjungos politika siekiant užtikrinti, kad visais Sąjungos veiksmais ir politikos iniciatyvomis Sąjungoje ir pasaulyje nuo pat pradžių būtų atsižvelgiama į DVT. 2017 m. birželio 20 d. išvadose Taryba patvirtino Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimą visiškai, nuosekliai, visapusiškai, integruotai ir veiksmingai įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. glaudžiai bendradarbiaujant su partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais;

(2)

Paryžiaus susitarimu, priimtu pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (toliau – Paryžiaus susitarimas), kurį Sąjunga patvirtino 2016 m. spalio 5 d. (3) ir kuris įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d., siekiama sustiprinti atsaką į klimato kaitą užtikrinant, inter alia, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimo trajektoriją ir klimato kaitai atsparią plėtrą;

(3)

siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus ir gerokai sumažinti klimato kaitos keliamą riziką ir poveikį, visuotinis tikslas turėtų būti užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros didėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūros didėjimas neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;

(4)

2018 m. spalio 8 d. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) paskelbė specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, kurioje nurodė, kad siekiant apriboti visuotinį atšilimą 1,5 °C reikia greitų, plataus masto ir precedento neturinčių pokyčių visais visuomenės aspektais ir kad visuotinio atšilimo apribojimas iki 1,5 °C, lyginant su 2 °C, galėtų būti glaudžiai susietas su tvaresnės ir teisingesnės visuomenės kūrimu;

(5)

tvarumas ir perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijas naudojančios, klimato kaitai atsparios ir efektyvaus išteklių naudojimo žiedinės ekonomikos yra itin svarbūs siekiant užtikrinti ilgalaikį Sąjungos ekonomikos konkurencingumą. Tvarumas jau seniai yra centrinis Sąjungos projekto elementas, o Europos Sąjungos sutartyje ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) atspindėti jo socialiniai ir aplinkosauginiai aspektai. Liko nedaug laiko pakeisti finansų sektoriaus kultūrą kad jis taptų tvarus, siekiant užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros didėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C. Todėl labai svarbu, kad naujos investicijos į infrastruktūrą ilguoju laikotarpiu būtų tvarios;

(6)

pagal 2018 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą, Komisija paskelbė savo tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą, kuriuo pradėta įgyvendinti plačių užmojų išsami tvarių finansų strategija. Vienas iš šio veiksmų plano tikslų – nukreipti kapitalo srautus į tvarias investicijas, kad būtų pasiektas darnus ir integracinis augimas. Itin svarbu skirti daugiau dėmesio klimato kaitos poveikio ribojimui, nes labai pagausėjo nelaimių, kylančių dėl nenuspėjamų oro sąlygų;

(7)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1386/2013/ES (4) paraginta didinti su aplinka ir klimatu susijusių išlaidų privačiojo sektoriaus finansavimą, visų pirma kuriant paskatas ir metodikas, kurios skatintų bendroves įvertinti su aplinka susijusias savo veiklos sąnaudas ir pelną, gautą naudojantis aplinkos paslaugomis;

(8)

norint Sąjungoje pasiekti DVT būtina nukreipti kapitalo srautus į tvarias investicijas. Siekiant šių tikslų svarbu visiškai išnaudoti vidaus rinkos galimybes. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu pašalinti veiksmingo kapitalo judėjimo į tvarias investicijas kliūtis vidaus rinkoje ir neleisti naujoms kliūtims atsirasti;

(9)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1011 (5) Sąjungoje nustatomos vienodos lyginamųjų indeksų taisyklės ir numatomi įvairių rūšių lyginamieji indeksai. Vis daugiau investuotojų įgyvendina investavimo į mažo anglies dioksido kiekio technologijų strategijas ir pasitelkia anglies pėdsako mažinimo lyginamuosius indeksus, kad įvertintų portfelinių investicijų rezultatyvumą. Nustačius ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamuosius indeksus ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintus lyginamuosius indeksus, kurie grindžiami metodika, susieta su Paryžiaus susitarime išdėstytais įsipareigojimais dėl išmetamo anglies dioksido kiekio, būtų padedama užtikrinti didesnį skaidrumą ir išvengti ekologinio manipuliavimo;

(10)

šiuo metu daug įvairių indeksų yra grupuojami kartu kaip anglies pėdsako mažinimo indeksai. Tie anglies pėdsako mažinimo indeksai yra naudojami kaip lyginamieji indeksai portfelinėms investicijoms ir tarpvalstybiniu mastu parduodamiems produktams. Anglies pėdsako mažinimo lyginamųjų indeksų kokybė ir vientisumas daro poveikį veiksmingam vidaus rinkos veikimui atsižvelgiant į įvairias individualias ir kolektyvines portfelines investicijas. Daug anglies pėdsako mažinimo indeksų, naudojamų vertinant portfelinių investicijų rezultatyvumą, visų pirma vertinant atskirtąsias investicines sąskaitas ir kolektyvinio investavimo schemas, teikiami vienoje valstybėje narėje, tačiau naudojami kitų valstybių narių portfelio ir turto valdytojų. Be to, portfelio ir turto valdytojai dažnai apsidraudžia nuo anglies dioksido poveikio rizikos naudodami kitose valstybėse narėse nustatytus lyginamuosius indeksus;

(11)

rinkoje atsirado įvairių anglies pėdsako mažinimo indeksų, kuriais siekiama įvairaus masto užmojų. Nors kai kuriais lyginamaisiais indeksais siekiama sumažinti standartinių portfelinių investicijų anglies pėdsaką, kitais indeksais siekiama tik atrinkti tuos komponentus, kurie padeda siekti Paryžiaus susitarime nurodyto 2 °C tikslo. Nepaisant tikslų ir strategijų skirtumų, daugelis tų lyginamųjų indeksų yra paprastai pateikiami kaip anglies pėdsako mažinimo lyginamieji indeksai;

(12)

skirtingi požiūriai į lyginamųjų indeksų metodikas lemia vidaus rinkos susiskaidymą, nes lyginamųjų indeksų naudotojams neaišku, ar konkretus anglies pėdsako mažinimo indeksas yra lyginamasis indeksas, suderintas su Paryžiaus susitarimo tikslais, ar tik toks lyginamasis indeksas, kuriuo siekiama sumažinti standartinių portfelinių investicijų anglies pėdsaką. Siekdamos atsižvelgti į galimai nepagrįstus administratorių teiginius, kad jų lyginamieji indeksai yra anglies pėdsako mažinimo indeksai, valstybės narės gali priimti savo taisykles, kad apsaugotų investuotojus nuo painiavos ir neaiškumų, susijusių su tikslais ir užmojais, kuriais grindžiami skirtingų kategorijų vadinamieji anglies pėdsako mažinimo indeksai, naudojami kaip portfelinių investicijų į mažo anglies dioksido kiekio technologijas lyginamieji indeksai;

(13)

nesant suderintos sistemos, kuria būtų užtikrintas pagrindinių kategorijų anglies pėdsako mažinimo lyginamųjų indeksų, naudojamų individualioms ar kolektyvinėms portfelinėms investicijoms, tikslumas ir vientisumas, tikėtina, kad dėl skirtingų požiūrių valstybėse narėse atsiras sklandaus vidaus rinkos veikimo kliūčių;

(14)

siekiant išlaikyti tinkamą vidaus rinkos veikimą investuotojų naudai, toliau gerinti vidaus rinkos veikimą ir užtikrinti vartotojų ir investuotojų aukšto lygio apsaugą, tikslinga iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2016/1011, kad būtų nustatyta reglamentavimo sistema, kuria Sąjungos lygmeniu būtų nustatyti ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų minimalieji reikalavimai. Tuo atžvilgiu itin svarbu, kad tokie lyginamieji indeksai nedarytų žalos kitiems aplinkosaugos, socialiniams ir valdymo (ASV) tikslams;

(15)

aiškiai atskyrus ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamuosius indeksus ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintus lyginamuosius indeksus bei nustačius kiekvieno iš jų minimaliuosius standartus būtų padedama užtikrinti šių lyginamųjų indeksų nuoseklumą. ES su Paryžiaus susitarimu suderintas lyginamasis indeksas turėtų derėti su Paryžiaus susitarimo tikslais indekso lygmenyje;

(16)

siekiant užtikrinti, kad ženklai „ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamasis indeksas“ ir „ES su Paryžiaus susitarimu suderintas lyginamasis indeksas“ būtų patikimi ir investuotojams lengvai atpažįstami visoje Sąjungoje, teisę naudoti tuos ženklus prekiaujant ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamaisiais indeksais ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintais lyginamaisiais indeksais Sąjungoje turėtų turėti tik tie administratoriai, kurie atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus;

(17)

siekiant skatinti bendroves atskleisti patikimus tikslus mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamojo indekso administratorius atlikdamas pagrindinio turto atranką arba nustatydamas jo lyginamąjį svorį turėtų atsižvelgti į bendroves, kurios yra nusistačiusios tikslą sumažinti savo išmetamą anglies dioksido kiekį siekdamos jį suderinti su Paryžiaus susitarimo tikslais. Tokie tikslai turėtų būti vieši ir patikimi, t. y. jie turėtų apimti tvirtą įsipareigojimą mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir būti pakankamai išsamūs ir techniškai perspektyvūs;

(18)

lyginamųjų indeksų naudotojai ne visada turi reikalingą informaciją apie tai, kiek lyginamųjų indeksų administratorių metodikoje atsižvelgiama į ASV kriterijus. Tokia informacija dažnai yra fragmentiška arba jos nėra ir tai neleidžia investiciniais tikslais veiksmingai atlikti tarpvalstybinio palyginimo. Kad rinkos dalyviai galėtų priimti išsamia informacija pagrįstus sprendimus, visi lyginamųjų indeksų administratoriai, išskyrus palūkanų normų ir valiutų kursų lyginamųjų indeksų administratorius, turėtų privalėti savo lyginamojo indekso pažymoje atskleisti, ar jų lyginamaisiais indeksais arba lyginamųjų indeksų grupėmis siekiama ASV tikslų, ir ar lyginamojo indekso administratorius siūlo tokius lyginamuosius indeksus;

(19)

siekiant investuotojus informuoti apie tai, kiek reikšmingi nuosavybės vertybinių popierių ir obligacijų lyginamieji indeksai ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamieji indeksai bei ES su Paryžiaus susitarimu suderinti lyginamieji indeksai padeda siekti Paryžiaus susitarimo tikslų, lyginamųjų indeksų administratoriai turėtų skelbti išsamią informaciją apie tai, ar lyginamasis indeksas dera ir kiek bendrai dera su tikslu mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį arba siekti Paryžiaus susitarimo tikslų;

(20)

ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų administratoriai bei ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų administratoriai taip pat turėtų skelbti metodiką, kurią jie naudoja šiems indeksams apskaičiuoti. Pateikiant šią informaciją reikėtų apibūdinti, kaip buvo pasirinktas ir pagal svorius įvertintas pagrindinis turtas, kuris turtas nebuvo įtrauktas ir kodėl. Siekiant įvertinti, kaip lyginamasis indeksas prisideda prie aplinkosaugos tikslų, lyginamojo indekso administratorius turėtų atskleisti informaciją, kaip buvo įvertintas pagrindinio turto išmestas anglies dioksido kiekis, atitinkamas jo vertes, įskaitant visą lyginamojo indekso anglies pėdsaką, taip pat naudotų duomenų rūšį ir šaltinį. Kad turto valdytojai galėtų pasirinkti tinkamiausią lyginamąjį indeksą savo investavimo strategijai, lyginamųjų indeksų administratoriai turėtų paaiškinti savo metodikos parametrų pagrindimą ir tai, kaip lyginamasis indeksas prisideda prie aplinkosaugos tikslų. Paskelbta informacija taip pat turėtų apimti išsamią informaciją apie atliekamų peržiūrų dažnumą ir taikomą procedūrą;

(21)

ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų bei ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų nustatymo metodika turėtų būti grindžiama moksliniais duomenimis pagrįstomis priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo perspektyvomis arba bendra darna su Paryžiaus susitarimo tikslais;

(22)

siekiant užtikrinti, kad būtų nuosekliai laikomasi pasirinkto klimato kaitos švelninimo tikslo, ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų administratoriai ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų administratoriai turėtų reguliariai peržiūrėti savo metodikas ir pranešti naudotojams apie taikomas visų esminių tų metodikų pakeitimų procedūras. Atlikdami esminį pakeitimą, lyginamųjų indeksų administratoriai turėtų atskleisti to pakeitimo priežastis ir paaiškinti, kaip tas pakeitimas yra suderinamas su pradiniais lyginamųjų indeksų tikslais;

(23)

lyginamiesiems indeksams, kurie neturi pagrindinio turto, darančiu poveikį klimato kaitai, kaip būtų, pvz., palūkanų normų ir valiutų kursų lyginamųjų indeksų atveju, neturėtų būti taikomas reikalavimas lyginamojo indekso pažymoje atskleisti informaciją apie tai, ar lyginamasis indeksas dera ir kiek bendrai dera su tikslu mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį arba siekti Paryžiaus susitarimo tikslų. Be to, kiekvieno lyginamojo indekso ar, kai taikytina, kiekvienos lyginamųjų indeksų grupės, kuriais nesiekiama tikslų, susijusių su išmetamu anglies dioksido kiekiu, atveju turėtų pakakti lyginamojo indekso pažymoje aiškiai nurodyti, kad jais tokių tikslų nesiekiama;

(24)

siekiant padidinti skaidrumą ir užtikrinti tinkamą suderinimo lygį, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais nustatomas informacijos atskleidimo įpareigojimų, kurie turėtų būti taikomi ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų administratoriams, minimalusis turinys ir nustatomi minimalieji ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų metodikos derinimo standartai, įskaitant išmetamo anglies dioksido kiekio, susijusio su pagrindiniu turtu, apskaičiavimo metodą, atsižvelgiant į Komisijos rekomendacijos 2013/179/ES (6) 2 punkto a ir b papunkčiuose apibrėžtus produkto ir organizacijos aplinkosauginio pėdsako metodus ir į techninės ekspertų grupės tvarių finansų klausimais (TEG) darbą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai atvirai ir viešai konsultuotųsi dėl kiekvieno deleguotojo akto, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (7) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose ir jiems suteikiami visų TEG posėdžių protokolai;

(25)

Reglamente (ES) 2016/1011 nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį indekso teikėjai, teikiantys lyginamuosius indeksus 2016 m. birželio 30 d., turi pateikti paraišką išduoti veiklos leidimą ne vėliau kaip 2020 m. sausio 1 d. Ypatingos svarbos lyginamojo indekso teikimo nutraukimas gali daryti poveikį rinkos vientisumui, finansiniam stabilumui, vartotojams, realiajai ekonomikai ir namų ūkių bei įmonių finansavimui valstybėse narėse. Ypatingos svarbos lyginamojo indekso teikimo nutraukimas taip pat gali daryti poveikį finansinių sutarčių ar finansinių priemonių galiojimui ir sukelti sutrikimų investuotojams ir vartotojams, ir tai gali turėti potencialiai rimtų pasekmių finansiniam stabilumui. Be to, jeigu būtų sustabdytas pradinių duomenų ypatingos svarbos lyginamiesiems indeksams teikimas, tai galėtų pakenkti tokių lyginamųjų indeksų reprezentatyvumui ir galėtų pabloginti tokių lyginamųjų indeksų galimybes atspindėti pagrindinę rinką ar ekonominę realybę. Todėl ilgiausias laikotarpis įpareigojimui vykdyti ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų administravimą ir ilgiausias laikotarpis privalomam duomenų tokiems indeksams teikimui turėtų būti pratęsti penkeriems metams. Ypatingos svarbos lyginamieji indeksai šiuo metu yra reformuojami. Kad esamas ypatingos svarbos lyginamasis indeksas būtų pakeistas atitinkamu kitu koeficientu, reikia pereinamojo laikotarpio, kad visos tokiam keitimui atlikti būtinos teisinės ir techninės priemonės būtų užbaigtos be sutrikimų. Esamas ypatingos svarbos lyginamasis indeksas to pereinamojo laikotarpio metu turėtų būti skelbiamas kartu su jį pakeisiančiu koeficientu. Todėl reikia pratęsti laikotarpį, per kurį galima skelbti ir naudoti esamą ypatingos svarbos lyginamąjį indeksą, nenustatant jo administratoriui pareigos pateikti paraišką išduoti leidimą;

(26)

todėl Reglamentas (ES) 2016/1011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,