Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32019R1150

2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (Tekstas svarbus EEE)

PE/56/2019/REV/1

OJ L 186, 11.7.2019, p. 57–79 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/1150/oj

11.7.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 186/57


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/1150

2019 m. birželio 20 d.

dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

internetinės tarpininkavimo paslaugos labai padeda skatinti verslumą ir naujus verslo modelius, prekybą ir inovacijas, o tai gali pagerinti vartotojų gerovę, be to, šiomis paslaugomis vis labiau naudojamasi privačiajame ir viešajame sektoriuose. Jos užtikrina galimybę patekti į naujas rinkas, taip pat siūlo komercinių galimybių, leidžiančių įmonėms išnaudoti vidaus rinkos pranašumus. Tos paslaugos leidžia vartotojams Sąjungoje pasinaudoti tais pranašumais, visų pirma didesniu prekių ir paslaugų pasirinkimu, jomis taip pat prisidedama prie siūlomos konkurencingos kainodaros internete, tačiau dėl jų kyla ir problemų, kurias reikia spręsti siekiant užtikrinti teisinį tikrumą;

(2)

internetinės tarpininkavimo paslaugos gali būti labai svarbios įmonių, besinaudojančių tokiomis paslaugomis vartotojams pasiekti, komercinei sėkmei. Todėl, siekiant visapusiškai pasinaudoti interneto platformų ekonomikos teikiama nauda, svarbu, kad įmonės galėtų pasitikėti internetinėmis tarpininkavimo paslaugų platformomis, su kuriomis jos užmezga komercinius santykius. Tai svarbu iš esmės dėl to, kad sandoriai vis dažniau sudaromi naudojantis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis, o šią plėtrą skatina didelis netiesioginis duomenimis grindžiamas tinklo poveikis, todėl tokie verslo klientai, visų pirma labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ), tampa vis labiau priklausomi nuo tokių paslaugų, kad galėtų pasiekti vartotojus. Didėjant šiai priklausomybei, tų paslaugų teikėjai dažnai turi didesnę derybinę galią, todėl jie iš tikrųjų gali elgtis vienašališkai ir nesąžiningai, o tai gali pakenkti teisėtiems jų verslo klientų ir, netiesiogiai, Sąjungos vartotojų interesams. Pavyzdžiui, jie verslo klientams gali vienašališkai taikyti praktiką, kuri smarkiai nukrypsta nuo gero komercinio elgesio arba prieštarauja geros valios ir sąžiningos dalykinės praktikos principams. Šiame reglamente aptariami tokie galimi trukdžiai interneto platformų ekonomikoje;

(3)

vartotojai pritaria internetinių tarpininkavimo paslaugų naudojimui. Konkurencinga, sąžininga ir skaidri interneto ekosistema, kurioje įmonės elgiasi atsakingai, taip pat yra būtina vartotojų gerovei. Interneto platformų ekonomikos skaidrumo ir pasitikėjimo ja užtikrinimas įmonių tarpusavio santykiuose galėtų netiesiogiai padėti padidinti ir vartotojų pasitikėjimą interneto platformų ekonomika. Tačiau tiesioginis interneto platformų ekonomikos vystymosi poveikis vartotojams aptariamas kitų sričių Sąjungos teisės aktuose, visų pirma vartotojų acquis;

(4)

panašiai ir interneto paieškos sistemos gali būti svarbus lankytojų srauto šaltinis įmonėms, siūlančioms prekes ar paslaugas vartotojams interneto svetainėse, todėl gali labai paveikti tokių bendrovių interneto svetainių naudotojų, siūlančių savo prekes ar paslaugas internetu vidaus rinkoje, komercinę sėkmę. Šiuo klausimu interneto paieškos sistemų teikėjų vykdomas interneto svetainių, įskaitant svetaines, kuriose bendrovių interneto svetainių naudotojai siūlo savo prekes ir paslaugas vartotojams, reitingo nustatymas turi didelį poveikį vartotojų pasirinkimui ir tų bendrovių interneto svetainių naudotojų komercinei sėkmei. Todėl, net ir nesant sutartinių santykių su bendrovių interneto svetainių naudotojais, interneto paieškos sistemų teikėjai gali iš tikrųjų elgtis vienašališkai ir nesąžiningai, o tai gali pakenkti teisėtiems bendrovių interneto svetainių naudotojų ir, netiesiogiai, Sąjungos vartotojų interesams;

(5)

internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų ir verslo klientų santykių pobūdis taip pat galėtų lemti ribotas verslo klientų teisių gynimo galimybes, kai dėl vienašalių tų paslaugų teikėjų veiksmų kyla ginčas. Daugeliu atvejų tie paslaugų teikėjai nesiūlo prieinamų ir veiksmingų vidinių skundų nagrinėjimo sistemų. Esami alternatyvaus neteisminio ginčų sprendimo mechanizmai dėl įvairių priežasčių taip pat gali būti neveiksmingi, įskaitant specializuotų mediatorių trūkumą ir verslo klientų nuogąstavimus dėl atsakomųjų priemonių;

(6)

internetinėms tarpininkavimo paslaugoms ir interneto paieškos sistemoms, taip pat sandoriams, kuriems sąlygos sudaromos naudojantis tomis paslaugomis, savaime būdingas tarpvalstybinis potencialas ir jie yra labai svarbūs tinkamam Sąjungos vidaus rinkos veikimui šiuolaikinėje ekonomikoje. Kai kurių tų paslaugų teikėjų galimai nesąžininga ir žalinga komercinė praktika ir veiksmingų teisių gynimo mechanizmų trūkumas trukdo visapusiškai realizuoti tą potencialą ir daro neigiamą poveikį tinkamam vidaus rinkos veikimui;

(7)

Sąjungos lygmeniu reikėtų nustatyti tikslinių privalomų taisyklių rinkinį siekiant užtikrinti sąžiningą, nuspėjamą, tvarią ir patikimą internetinio verslo aplinką vidaus rinkoje. Visų pirma internetinių tarpininkavimo paslaugų verslo klientams turėtų būti užtikrintas tinkamas skaidrumas ir veiksmingos teisių gynimo galimybės visoje Sąjungoje siekiant palengvinti tarpvalstybinį verslą Sąjungoje ir taip pagerinti tinkamą vidaus rinkos veikimą bei spręsti galimo atsirandančio susiskaidymo konkrečiose srityse, kurioms taikomas šis reglamentas, problemą;

(8)

tose taisyklėse taip pat reikėtų numatyti atitinkamas sąžiningumo ir skaidrumo skatinimo priemones, ypač susijusias su bendrovių interneto svetainių naudotojų reitingo nustatymu interneto paieškos sistemų generuojamuose paieškos rezultatuose. Kartu tomis taisyklėmis turėtų būti pripažįstamos ir užtikrinamos svarbios platesnės interneto platformų ekonomikos inovacijų galimybės ir sudaromos sąlygos sveikai konkurencijai, dėl kurios vartotojams būtų sudaroma daugiau pasirinkimo galimybių. Tikslinga paaiškinti, kad šis reglamentas neturėtų daryti poveikio nacionalinei civilinei teisei, visų pirma sutarčių teisei, pavyzdžiui, taisyklėms dėl sutarties galiojimo, sudarymo, poveikio ar nutraukimo, jeigu tik nacionalinės civilinės teisės taisyklės atitinka Sąjungos teisę ir tiek, kiek atitinkamų aspektų neapima šis reglamentas. Valstybėms narėms turėtų būti palikta laisvė taikyti nacionalinės teisės aktus, kuriais draudžiama vykdyti vienašališkus veiksmus ar nesąžiningą komercinę praktiką arba pagal kuriuos už tokius veiksmus ir praktiką skiriamos sankcijos tiek, kiek atitinkamų aspektų neapima šis reglamentas;

(9)

kadangi internetinės tarpininkavimo paslaugos ir interneto paieškos sistemos paprastai yra pasaulinio masto, šis reglamentas turėtų būti taikomas tų paslaugų teikėjams, neatsižvelgiant į tai, ar jie įsisteigę valstybėje narėje, ar už Sąjungos ribų, jeigu kartu įvykdomos dvi sąlygos. Pirma, verslo klientai arba bendrovių interneto svetainių naudotojai turėtų būti įsisteigę Sąjungoje. Antra, verslo klientai arba bendrovių interneto svetainių naudotojai turėtų, naudodamiesi tomis paslaugomis, siūlyti savo prekes ar paslaugas Sąjungoje esantiems vartotojams, bent jau kaip sandorio dalį. Siekiant nustatyti, ar verslo klientai arba bendrovės interneto svetainės naudotojai siūlo prekes ar paslaugas Sąjungoje esantiems vartotojams, būtina nustatyti, ar akivaizdu, kad verslo klientų arba bendrovės interneto svetainės naudotojų veikla yra nukreipta į vartotojus, esančius vienoje ar daugiau valstybių narių. Šį kriterijų reikėtų aiškinti pagal atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1215/2012 (3) 17 straipsnio 1 dalies c punktu ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 (4) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Tokie vartotojai turėtų būti Sąjungoje, tačiau jų gyvenamoji vieta nebūtinai turi būti Sąjungoje ir jie nebūtinai turi būti kurios nors valstybės narės piliečiai. Todėl šis reglamentas neturėtų būti taikomas, kai verslo klientai arba bendrovių interneto svetainių naudotojai nėra įsisteigę Sąjungoje arba kai jie yra įsisteigę Sąjungoje, bet naudojasi internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis ar interneto paieškos sistemomis siūlydami prekes ar paslaugas tik už Sąjungos ribų esantiems vartotojams arba asmenims, kurie nėra vartotojai. Be to, šis reglamentas turėtų būti taikomas nepriklausomai nuo sutartims kitu atveju taikytinos teisės;

(10)

įvairiausiems įmonių ir vartotojų santykiams internetu tarpininkauja paslaugų teikėjai, teikiantys įvairias paslaugas, kurios iš esmės grindžiamos tuo pačiu ekosistemos kūrimo verslo modeliu. Kad taikymo sritis apimtų atitinkamas paslaugas, internetinės tarpininkavimo paslaugos turėtų būti apibrėžtos tiksliai ir technologiškai neutraliu būdu. Visų pirma šias paslaugas turėtų sudaryti informacinės visuomenės paslaugos, kurioms būdinga tai, kad jomis siekiama sudaryti sąlygas tiesioginiams verslo klientų ir vartotojų sandoriams, neatsižvelgiant į tai, ar galiausiai sandoriai sudaromi internetu, atitinkamo internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjo arba verslo kliento interneto portale, ne internetu, ar faktiškai apskritai nesudaromi, ir tai reiškia, kad neturėtų būti reikalaujama jokių verslo klientų ir vartotojų sutartinių santykių kaip išankstinės sąlygos, kad internetinės tarpininkavimo paslaugos būtų įtrauktos į šio reglamento taikymo sritį. Išvada, kad interneto svetaine ar paslauga siekiama sudaryti sąlygas sandoriams, apibrėžiamiems kaip internetinio tarpininkavimo paslaugos, neturėtų būti daroma tais atvejais, jei vien tik įtraukiama nereikšmingo masto paslauga. Be to, paslaugos turėtų būti teikiamos remiantis paslaugų teikėjų ir verslo klientų, kurie siūlo prekes ar paslaugas vartotojams, sutartiniais santykiais. Turėtų būti laikoma, kad tokie sutartiniai santykiai yra tada, kai abi atitinkamos šalys patvariojoje laikmenoje vienareikšmiškai išreiškia ketinimą būti saistomos, nebūtinai reikalaujant aiškaus rašytinio susitarimo;

(11)

todėl internetinių tarpininkavimo paslaugų, kurioms taikomas šis reglamentas, pavyzdžiai turėtų apimti internetines e. prekyvietes, įskaitant grindžiamas bendradarbiavimu, kuriose veikia verslo klientai, internetines taikomosios programinės įrangos paslaugas, pavyzdžiui, taikomųjų programų parduotuves, ir internetines socialinės žiniasklaidos paslaugas, nepriklausomai nuo tokioms paslaugoms teikti naudojamos technologijos. Šia prasme internetines tarpininkavimo paslaugas galima būtų teikti ir pasitelkiant balso asistento technologiją. Be to, neturėtų būti svarbu, ar tie verslo klientų ir vartotojų sandoriai yra susiję su kokiu nors piniginiu atsiskaitymu arba sudaromi iš dalies ne internetu. Tačiau šis reglamentas neturėtų būti taikomas tarpusavio internetinėms tarpininkavimo paslaugoms nedalyvaujant verslo klientams, grynoms verslo verslui teikiamoms internetinėms tarpininkavimo paslaugoms, kurios vartotojams nesiūlomos, internetinės reklamos priemonėms ir internetiniams reklamos mainams, kuriais nesiekiama palengvinti tiesioginių sandorių inicijavimo ir kurie nėra susiję su sutartiniais santykiais su vartotojais. Dėl tos pačios priežasties šis reglamentas neturėtų būti taikomas paieškos sistemų optimizavimo programinės įrangos paslaugoms ir paslaugoms, kurios iš esmės yra susijusios su reklamos blokavimo programine įranga. Šis reglamentas neturėtų apimti techninių funkcijų ir sąsajų, kurios tik sujungia aparatinę įrangą ir taikomąsias programas, nes tokios funkcijos ir sąsajos paprastai neatitinka internetinėms tarpininkavimo paslaugoms keliamų reikalavimų. Tačiau tokios funkcijos ar sąsajos gali būti tiesiogiai susisietos su tam tikromis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis arba būti papildoma jų dalis. Tokiais atvejais atitinkamiems internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams turėtų būti keliami skaidrumo reikalavimai, kai jie taiko skirtingas sąlygas priklausomai nuo tų funkcijų ir sąsajų. Šis reglamentas neturėtų būti taikomas ir internetinėms mokėjimo paslaugoms, nes jos pačios neatitinka taikomų reikalavimų ir yra tik prekių ir paslaugų teikimo atitinkamiems vartotojams sandorių pagalbinės paslaugos;

(12)

pagal atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką ir atsižvelgiant į tai, kad verslo klientų priklausomumas daugiausia pastebimas internetinių tarpininkavimo paslaugų, kuriomis naudojantis pasiekiami vartotojai fiziniai asmenys, atžvilgiu, vartotojo sąvoka apibrėžiant šio reglamento taikymo sritį turėtų būti suprantama kaip apimanti tik fizinius asmenis, kai jie veikia siekdami tikslų, nesusijusių su prekyba, verslu, amatu ar profesija;

(13)

atsižvelgiant į inovacijų spartą, šiame reglamente vartojama interneto paieškos sistemos apibrėžtis turėtų būti technologiškai neutrali. Visų pirma turėtų būti suprantama, kad apibrėžtis apima ir prašymą balsu;

(14)

internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai yra linkę naudoti iš anksto suformuluotas sąlygas, todėl siekiant prireikus veiksmingai apsaugoti verslo klientus, šis reglamentas turėtų būti taikomas, jeigu sutartinių santykių sąlygos, neatsižvelgiant į šių santykių pavadinimą ar formą, vienašališkai nustatytos internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjo. Tai, ar sąlygos buvo vienašališkai nustatytos, turėtų būti įvertinta kiekvienu konkrečiu atveju atlikus bendrą vertinimą. To bendro vertinimo požiūriu santykinis atitinkamų šalių dydis, tai, ar vyko derybos, arba tai, ar tose derybose galėjo būti derėtasi dėl tam tikrų nuostatų ir jas kartu galėjo nustatyti atitinkamas teikėjas ir verslo klientas, savaime neturėtų būti lemiamas faktorius. Be to, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams numatytas įpareigojimas užtikrinti, kad sąlygos būtų lengvai prieinamos verslo klientams, taip pat jų komercinių santykių etapu iki sutarties sudarymo, reiškia, kad verslo klientai nepraras šiuo reglamentu užtikrinamo skaidrumo, nes bet kuriuo atveju galės sėkmingai derėtis;

(15)

siekiant užtikrinti, kad pagal bendrąsias sutartinių santykių sąlygas verslo klientai galėtų nustatyti komercines internetinių tarpininkavimo paslaugų naudojimo, nutraukimo ir sustabdymo sąlygas ir kad būtų pasiektas jų verslo santykių nuspėjamumas, tos sąlygos turėtų būti surašytos paprastai ir suprantamai. Sąlygos neturėtų būti laikomos surašytomis paprastai ir suprantamai, jeigu jos yra neapibrėžtos, nekonkrečios arba jeigu joms trūksta išsamumo svarbiais komerciniais klausimais ir todėl verslo klientams neužtikrinamas pagrįstas nuspėjamumas svarbiausiais sutartinių santykių aspektais. Be to, klaidinančios formuluotės neturėtų būti laikomos paprastomis ir suprantamomis;

(16)

siekiant užtikrinti, kad verslo klientams būtų pakankamai aišku, kur ir kam parduodamos jų prekės ar paslaugos, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti savo verslo klientams skaidrumą, susijusį su bet kokiais papildomais platinimo kanalais ar galimomis susijusiomis programomis, kuriais jie galėtų naudotis parduodami tas prekes ar paslaugas. Papildomi kanalai ir susijusios programos turėtų būti laikomi technologiškai neutraliais, tačiau, inter alia, galėtų apimti kitas interneto svetaines, taikomąsias programas ar kitas internetines tarpininkavimo paslaugas, naudojamas verslo kliento siūlomų prekių ar paslaugų pardavimui;

(17)

intelektinės nuosavybės teisių turėjimas ir kontrolė internete gali turėti didelę ekonominę reikšmę ir internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams, ir jų verslo klientams. Siekiant užtikrinti verslo klientams aiškumą ir skaidrumą bei geresnį suprantamumą, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai į savo sąlygas turėtų įtraukti bendro pobūdžio ar, jei pageidauja, išsamesnę informaciją apie bendrą tų sąlygų poveikį verslo kliento intelektinės nuosavybės teisių turėjimui ir kontrolei, jei toks yra. Tokia informacija galėtų apimti, inter alia, informaciją apie bendrą logotipų, prekių ženklų ar firminių vardų naudojimą;

(18)

užtikrinti skaidrumą bendrosiose sąlygose gali būti labai svarbu skatinant darnius verslo santykius ir užkertant kelią nesąžiningam elgesiui, kuris kenkia verslo klientams. Todėl internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai taip pat turėtų užtikrinti, kad sąlygos būtų lengvai prieinamos visais komercinių santykių etapais, taip pat ir potencialiems verslo klientams iki sutarties sudarymo, ir kad apie visus šių sąlygų pakeitimus atitinkamiems verslo klientams būtų pranešama patvariojoje laikmenoje per nustatytą pagrįstą ir proporcingą, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, terminą, kuris yra bent 15 dienų. Proporcingi ilgesni nei 15 dienų pranešimo terminai turėtų būti nustatomi tais atvejais, kai dėl siūlomų sąlygų pakeitimų verslo klientams reikia atlikti techninius arba komercinius pritaikymus, siekiant laikytis pakeitimų, pavyzdžiui, kai reikalaujama, kad jie atliktų didelius techninius prekių ar paslaugų pritaikymus. Tas pranešimo terminas neturėtų būti taikomas, jeigu ir tiek, kiek atitinkamas verslo klientas jo aiškiai atsisako arba jeigu poreikį įgyvendinti pakeitimą nesilaikant pranešimo termino lemia paslaugų teikėjo teisinis ar reguliavimo įpareigojimas pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę. Tačiau terminas „pakeitimas“ neturėtų apimti siūlomų redakcinio pobūdžio pakeitimų, jeigu tik dėl jų nepasikeičia sąlygų turinys ir reikšmė. Reikalavimas pranešti apie siūlomus pakeitimus patvariojoje laikmenoje turėtų suteikti verslo klientams galimybę veiksmingai peržiūrėti šiuos pakeitimus vėlesniame etape. Verslo klientai turėtų turėti teisę nutraukti savo sutartį per 15 dienų nuo pranešimo apie pakeitimą gavimo, nebent sutarčiai būtų taikomas trumpesnis terminas, pavyzdžiui, pagal nacionalinę civilinę teisę;

(19)

paprastai naujų prekių ar paslaugų, įskaitant taikomąją programinę įrangą, pateikimas internetinėms tarpininkavimo paslaugoms turėtų būti laikomas aiškiais patvirtinamaisiais veiksmais, kad verslo klientas galėtų netaikyti pranešimo termino, per kurį turi būti padaryti sąlygų pakeitimai. Tačiau tais atvejais, kai pagrįstas ir proporcingas pranešimo terminas yra ilgesnis nei 15 dienų, nes dėl sąlygų pakeitimų verslo klientui reikia atlikti didelius techninius savo prekių ar paslaugų pritaikymus, neturėtų būti laikoma, kad pranešimo terminas automatiškai netaikomas, kai verslo klientas pateikia naujas prekes ar paslaugas. Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas turėtų tikėtis, kad dėl sąlygų pakeitimų verslo klientui reikės atlikti didelius techninius pritaikymus tais atvejais, kai, pavyzdžiui, pašalinamos ar pridedamos visos internetinių tarpininkavimo paslaugų, prie kurių verslo klientai turėjo prieigą, funkcijos, arba kai verslo klientams gali reikėti pritaikyti savo prekes ar iš naujo programuoti savo paslaugas, kad galėtų tęsti veiklą naudodamiesi internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis;

(20)

siekiant apsaugoti verslo klientus ir abiem šalims suteikti teisinį tikrumą, reikalavimų neatitinkančios sąlygos turėtų būti niekinės ir negalioti, t. y. turėtų būti laikomos niekada neegzistavusiomis, ir tai turi turėti erga omnes ir ex tunc poveikį. Tačiau tai turėtų būti taikoma tik konkrečioms reikalavimų neatitinkančioms sąlygų nuostatoms. Likusios nuostatos turėtų būti paliktos galioti ir būti vykdytinos, jeigu jas galima atskirti nuo reikalavimų neatitinkančių nuostatų. Staigūs galiojančių sąlygų pakeitimai gali labai sutrikdyti verslo klientų veiklą. Todėl, siekiant apriboti tokius neigiamus padarinius verslo klientams ir atgrasyti nuo tokio elgesio, pakeitimai, padaryti pažeidžiant pareigą per nustatytą terminą apie juos pranešti, turėtų būti niekiniai ir negalioti, t. y. turėtų būti laikomi niekada neegzistavusiais, ir tai turi turėti erga omnes ir ex tunc poveikį;

(21)

siekiant užtikrinti, kad verslo klientai galėtų visapusiškai išnaudoti internetinių tarpininkavimo paslaugų siūlomas komercines galimybes, šių paslaugų teikėjai neturėtų visiškai užkirsti kelio savo verslo klientams reklamuoti savo prekinės tapatybės, kai jie teikia pasiūlymus ar prisistato naudodamiesi atitinkamomis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis. Tačiau šis draudimas trukdyti neturėtų būti suprantamas kaip verslo klientų teisė vienašališkai nustatyti, kaip turėtų būti pristatomas jų pasiūlymas ar jie patys teikiant atitinkamas internetines tarpininkavimo paslaugas;

(22)

internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas gali turėti teisėtų priežasčių nuspręsti apriboti, sustabdyti arba nutraukti savo paslaugų teikimą konkrečiam verslo klientui, be kita ko, pašalindamas atskiras konkretaus verslo kliento prekes ar paslaugas iš sąrašo arba veiksmingai pašalindamas paieškos rezultatus. Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai taip pat gali apriboti atskirų verslo klientų prekių ar paslaugų nurodymą sąraše jo nesustabdydami, pavyzdžiui, koreguojant jų reitingą arba neigiamai paveikiant verslo kliento matomumą, kuris gali apimti jo reitingo sumažinimą. Tačiau, kadangi tokie sprendimai gali turėti reikšmingą poveikį atitinkamo verslo kliento interesams, verslo klientams prieš apribojimo ar sustabdymo įsigaliojimą arba tuo pačiu metu turėtų būti pateiktas to sprendimo motyvų pareiškimas patvariojoje laikmenoje. Siekiant sumažinti neigiamą tokių sprendimų poveikį verslo klientams, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai taip pat turėtų suteikti galimybę išsiaiškinti faktus, dėl kurių priimtas tas sprendimas, vykdant vidinį skundų nagrinėjimo procesą, nes tai padės verslo klientams vėl užtikrinti atitiktį, jei tai įmanoma. Be to, kai internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas atšaukia sprendimą apriboti, sustabdyti arba nutraukti paslaugų teikimą, pavyzdžiui, dėl to, kad sprendimas priimtas per klaidą ar dėl to, kad sąlygų pažeidimas, dėl kurio priimtas tas sprendimas, nebuvo įvykdytas turint nesąžiningų ketinimų ir buvo tinkamai ištaisytas, paslaugų teikėjas turėtų nepagrįstai nedelsdamas atstatyti paslaugų teikimą atitinkamam verslo klientui, įskaitant prieigos prie asmens duomenų ar kitų duomenų, arba ir vienų, ir kitų duomenų, kurie buvo prieinami prieš priimant sprendimą, teikimą. Iš pareiškimo apie sprendimo apriboti, sustabdyti arba nutraukti internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimą motyvus verslo klientai turėtų turėti galimybę sužinoti, ar yra galimybių ginčyti sprendimą, taip pagerinant verslo klientų galimybes prireikus siekti veiksmingai apginti savo teises.

Motyvų pareiškime turėtų būti nurodomos sprendimo priežastys, remiantis paslaugų teikėjo sąlygose iš anksto nurodytomis priežastimis, ir tinkamai nurodomos atitinkamos konkrečios aplinkybės, įskaitant trečiųjų šalių pranešimus, dėl kurių priimtas toks sprendimas. Tačiau neturėtų būti reikalaujama, kad internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas pateiktų pareiškimą apie sprendimo apriboti, sustabdyti arba nutraukti internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimą motyvus, jei tai pažeistų teisinį ar reguliavimo įpareigojimą. Be to, neturėtų būti reikalaujama pateikti motyvų pareiškimą, jei internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas gali įrodyti, jog atitinkamas verslo klientas pakartotinai pažeidė taikomas sąlygas, dėl ko buvo nutrauktas visų atitinkamų internetinio tarpininkavimo paslaugų teikimas;

(23)

visų internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimo nutraukimas ir susijęs duomenų, pateiktų internetinių tarpininkavimo paslaugų naudojimo tikslais ar sukurtų teikiant tas paslaugas, ištrynimas yra esminės informacijos praradimas ir tai galėtų turėti didelį poveikį verslo klientams, tai taip pat galėtų pakenkti jų galimybei tinkamai naudotis kitomis jiems šiuo reglamentu suteiktomis teisėmis. Todėl internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas turėtų atitinkamam verslo klientui patvariojoje laikmenoje pateikti motyvų pareiškimą iki visų savo internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimo nutraukimo įsigaliojimo likus ne mažiau kaip 30 dienų. Tačiau šis pranešimo terminas neturėtų būti taikomas tais atvejais, kai internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjui taikomas teisinis ar reguliavimo įpareigojimas nutraukti visų savo internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimą konkrečiam verslo klientui. Lygiai taip pat 30 dienų pranešimo terminas neturėtų būti taikomas tais atvejais, kai internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas pasinaudoja nutraukimo teisėmis pagal nacionalinę teisę, laikydamasis Sąjungos teisės, pagal kurią nutraukti nedelsiant yra galima, jei, atsižvelgiant į visas konkretaus atvejo aplinkybes ir įvertinus abiejų šalių interesus, negalima pagrįstai tikėtis, kad sutartiniai santykiai tęsis iki sutarto termino pabaigos arba iki pranešimo termino pabaigos. Galiausiai, 30 dienų pranešimo terminas neturėtų būti taikomas tais atvejais, kai internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas gali įrodyti, kad sąlygos buvo keletą kartų pažeistos. Įvairios 30 dienų pranešimo termino išimtys gali būti taikomos dėl neteisėto ar netinkamo turinio, prekės ar paslaugos saugumo, klastojimo, sukčiavimo, kenkimo programine įranga, brukalų, duomenų saugumo pažeidimų ar kitų pavojų kibernetiniam saugumui arba prekės ar paslaugos tinkamumo nepilnamečiams. Siekiant užtikrinti proporcingumą, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai turėtų, kai tai pagrįsta ir techniškai įmanoma, pašalinti iš sąrašo tik atskiras verslo kliento prekes ar paslaugas. Visų internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimo nutraukimas būtų griežčiausia priemonė;

(24)

internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų atliekamas prekių ir paslaugų reitingo nustatymas turi didelį poveikį vartotojų pasirinkimui, taigi ir verslo klientų, siūlančių tas prekes ir paslaugas vartotojams, komercinei sėkmei. Reitingas nurodo verslo klientų pasiūlymų santykinį reikšmingumą arba svarbą, kuri suteikiama paieškos rezultatams, kuriuos pateikia, organizuoja arba praneša internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai arba interneto paieškos sistemų teikėjai ir kurie gaunami naudojant algoritminę seką, reitingo nustatymo ar peržiūros mechanizmus, vizualinius akcentus ar kitas akcentavimo priemones arba jų derinį. Nuspėjamumas reiškia, kad internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai reitingus nustato nešališkai. Todėl paslaugų teikėjai turėtų iš anksto nurodyti pagrindinius parametrus, kuriais remiantis nustatomas reitingas, kad verslo klientams pagerintų nuspėjamumą, leistų geriau suprasti, kaip veikia reitingo nustatymo mechanizmas, ir suteiktų galimybę palyginti įvairių paslaugų teikėjų reitingo nustatymo praktiką. Konkreti šio skaidrumo įpareigojimo struktūra yra svarbi verslo klientams, nes tai reiškia, kad bus nustatytas ribotas skaičius parametrų, pasirenkant juos iš galbūt daug didesnio skaičiaus parametrų, kurie turi tam tikrą poveikį reitingo nustatymui. Šis aprašymas nurodant motyvus turėtų padėti verslo vartotojams geriau pristatyti savo prekes ir paslaugas arba kai kurias toms prekėms ir paslaugoms būdingas savybes. Pagrindinio parametro sąvoka turėtų būti suprantama kaip reiškianti visus į reitingo nustatymo algoritmus įtrauktus bendruosius kriterijus, procesus, konkrečius ženklus ar kitus naudojamus reitingo koregavimo arba mažinimo mechanizmus;

(25)

aprašant pagrindinius reitingo nustatymą lemiančius parametrus, taip pat reikėtų apibūdinti visas galimybes verslo klientams už atlygį daryti aktyvią įtaką reitingo nustatymui, taip pat santykinį tokių priemonių poveikį. Šiuo atžvilgiu atlygis galėtų reikšti mokėjimus, atliekamus turint pagrindinį ar vienintelį tikslą pagerinti reitingą, taip pat netiesioginį atlygį, kai verslo klientas prisiima bet kokios rūšies papildomus įsipareigojimus, kas galėtų turėti tokį realų poveikį, kaip antai pagalbinių paslaugų teikimą ar aukščiausios klasės požymių naudojimą. Aprašymo turinys, įskaitant pagrindinių parametrų skaičių ir rūšį, gali atitinkamai smarkiai skirtis priklausomai nuo konkrečių internetinių tarpininkavimo paslaugų, tačiau juo verslo klientams turėtų būti tinkamai paaiškinama, kaip taikant reitingo nustatymo mechanizmą atsižvelgiama į konkrečių verslo kliento siūlomų prekių ir paslaugų savybes ir jų svarbą konkrečių internetinių tarpininkavimo paslaugų vartotojams. Verslo klientų prekių ar paslaugų kokybės vertinimo rodikliai, redaktorių naudojimas ir jų galimybės daryti įtaką tų prekių ar paslaugų reitingo nustatymui, atlygio poveikio reitingo nustatymui mastas, taip pat elementai, kurie nėra susiję arba yra tik nežymiai susiję su pačia preke ar paslauga, pavyzdžiui, pasiūlymo internete pateikimo forma, galėtų būti pagrindinių parametrų pavyzdžiai, kurie, juos paprastai ir suprantamai išdėsčius bendrajame reitingo nustatymo mechanizmo aprašyme, turėtų padėti verslo klientams susidaryti reikiamą tinkamą supratimą apie jo veikimą;

(26)

panašiai ir nuo interneto paieškos sistemų teikėjų atliekamo interneto svetainių, visų pirma svetainių, kuriose įmonės siūlo savo prekes ir paslaugas vartotojams, reitingo nustatymo labai priklauso vartotojų pasirinkimas ir bendrovių interneto svetainių naudotojų komercinė sėkmė. Todėl interneto paieškos sistemų teikėjai turėtų pateikti pagrindinių parametrų, lemiančių visų indeksuotų interneto svetainių, įskaitant bendrovių interneto svetainių naudotojų ir kitas interneto svetaines, reitingo nustatymą ir santykinę tų pagrindinių parametrų, palyginti su kitais parametrais, svarbą, aprašymą. Be prekių ir paslaugų savybių ir jų svarbos vartotojams, interneto paieškos sistemų atveju šis aprašymas taip pat turėtų leisti bendrovių interneto svetainių naudotojams tinkamai suprasti, ar, kaip ir kiek atsižvelgiama į tam tikros interneto svetainės dizaino savybes, pavyzdžiui, jų optimizavimą rodyti mobiliojo ryšio įrenginiuose. Be to, jame turėtų būti paaiškintos visos bendrovių interneto svetainių naudotojų galimybės aktyviai daryti įtaką reitingo nustatymui už atlygį ir santykinis tos įtakos poveikis. Nesant interneto paieškos sistemų teikėjų ir bendrovių interneto svetainių naudotojų sutartinių santykių, tas aprašymas turėtų būti pateiktas visuomenei aiškioje ir lengvai prieinamoje vietoje atitinkamoje interneto paieškos sistemoje. Interneto svetainių vietos, kuriose naudotojų reikalaujama pradėti sesiją arba užsiregistruoti, neturėtų būti laikomos lengvai ir viešai prieinamomis.

Siekiant užtikrinti nuspėjamumą bendrovių interneto svetainių naudotojams, aprašymas taip pat turėtų būti nuolat atnaujinamas, įskaitant galimybę lengvai atpažinti visus pagrindinių parametrų pakeitimus. Naujausias pagrindinių parametrų aprašymas taip pat būtų naudingas interneto paieškos sistemų naudotojams, kurie nėra bendrovių interneto svetainių naudotojai. Kai kuriais atvejais interneto paieškos sistemų teikėjai gali nuspręsti konkrečiu atveju daryti įtaką reitingo nustatymui arba pašalinti konkrečią interneto svetainę iš sąrašo remdamiesi trečiųjų šalių pranešimais. Kitaip nei iš internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų, iš interneto paieškos sistemų teikėjų – dėl to, kad tarp šalių nėra jokių sutartinių santykių, – negalima tikėtis, kad jie tiesiogiai praneštų bendrovių interneto svetainių naudotojui apie dėl trečiosios šalies pranešimo pakeistą reitingavimo tvarką ar pašalinimą iš sąrašo. Nepaisant to, bendrovės interneto svetainės naudotojas turėtų turėti galimybę patikrinti pranešimo turinį, dėl kurio konkrečiu atveju buvo pakeista reitingavimo tvarka ar konkreti interneto svetainė buvo pašalinta iš sąrašo, t. y. išnagrinėti šio pranešimo turinį viešai prieinamoje interneto duomenų bazėje. Tai padėtų sumažinti galimą konkurentų piktnaudžiavimą pranešimais, kurie gali būti pašalinimo iš sąrašo pagrindas;

(27)

pagal šį reglamentą iš internetinių tarpininkavimo paslaugų ar interneto paieškos sistemų teikėjų neturėtų būti reikalaujama atskleisti išsamios informacijos apie tai, kaip veikia jų reitingo nustatymo mechanizmai, įskaitant algoritmus. Lygiai taip pat neturėtų būti pakenkta jų galimybei imtis veiksmų, be kita ko, vartotojų interesais, prieš trečiųjų šalių nesąžiningą manipuliavimą reitingu. Bendru pagrindinių reitingo parametrų aprašymu tie interesai turėtų būti apsaugoti, kartu suteikiant verslo klientams ir bendrovių interneto svetainių naudotojams galimybę tinkamai suprasti, kaip veikia reitingo nustatymas jų naudojamų konkrečių internetinių tarpininkavimo paslaugų ar interneto paieškos sistemų kontekste. Todėl, norint užtikrinti, kad šio reglamento tikslas būtų pasiektas, tai, kad atsižvelgiama į internetinių tarpininkavimo paslaugų arba interneto paieškos sistemų teikėjų komercinius interesus, niekada neturėtų būti priežastis atsisakyti atskleisti pagrindinius reitingo nustatymą lemiančius parametrus. Taigi, nors šiuo reglamentu nedaroma poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai (ES) 2016/943 (5), pateikiamas aprašymas turėtų būti grindžiamas bent faktiniais duomenis apie naudojamų reitingo nustatymo parametrų svarbą;

(28)

Komisija turėtų parengti gaires, kurios padėtų internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams ir internetinės paieškos sistemų teikėjams taikyti šiuo reglamentu nustatytus reitingo nustatymo skaidrumo reikalavimus. Šios pastangos turėtų padėti rasti geriausią būdą, kaip nustatyti pagrindinius reitingo nustatymą lemiančius parametrus ir pateikti juos verslo klientams bei bendrovių interneto svetainių naudotojams;

(29)

pagalbinės prekės ir paslaugos turėtų būti suprantamos kaip nedelsiant prieš pabaigiant sandorį, inicijuotą naudojantis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis, vartotojui siūlomos prekės ir paslaugos, kuriomis siekiama papildyti pirminę verslo kliento siūlomą prekę ar paslaugą. Pagalbinės prekės ir paslaugos yra produktai, kurių panaudojimas paprastai priklauso nuo pirminės prekės ar paslaugos arba yra tiesiogiai su ja susijęs. Todėl į šį terminą neturėtų būti įtraukiamos prekės ir paslaugos, kurios yra tik parduodamos kartu su konkrečia pirmine preke ar paslauga, o ne ją papildančios. Pagalbinių paslaugų pavyzdžiai apima konkrečios prekės taisymą ar finansinius produktus, pavyzdžiui, automobilių nuomos draudimą, kuris yra siūlomas siekiant papildyti verslo kliento siūlomas konkrečias prekes ar paslaugas. Panašiai, pagalbinės prekės gali apimti prekes, kurios papildo verslo kliento siūlomą konkretų produktą ir yra susijusios su to konkretaus produkto pagerinimu ar pritaikymu individualiems poreikiams. Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai, vartotojams siūlantys prekes ir paslaugas, papildančias verslo kliento, kuris naudojasi jų internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis, parduodamą prekę ar paslaugą, savo sąlygose turėtų aprašyti siūlomų pagalbinių prekių ir paslaugų pobūdį. Toks aprašymas sąlygose turėtų būti pateikiamas nepaisant to, ar pagalbinę prekę ar paslaugą teikia pats internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas ar trečioji šalis. Toks aprašymas turėtų būti pakankamai išsamus, kad verslo klientas galėtų suprasti, ar prekė ar paslauga parduodama kaip pagalbinė verslo kliento prekė ar paslauga. Neturėtų būti būtina į aprašymą įtraukti konkrečią prekę ar paslaugą, tačiau turėtų būti reikalaujama apibūdinti siūlomo produkto, papildančio verslo kliento pirminį produktą, pobūdį. Be to, visais atvejais turėtų būti aprašoma, ar ir kokiomis sąlygomis verslo klientui leidžiama siūlyti savo pagalbinę prekę ar paslaugą kartu su pirmine preke ar paslauga, siūloma naudojantis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis;

(30)

jeigu internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas pats siūlo tam tikras prekes arba paslaugas vartotojams, naudodamasis savo internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis arba per savo kontroliuojamą verslo klientą, jis galėtų tiesiogiai konkuruoti su kitais savo internetinių tarpininkavimo paslaugų verslo klientais, kurių nekontroliuoja, todėl paslaugų teikėjui galėtų kilti ekonominė paskata ir galimybė naudotis savo kontrole internetinėms tarpininkavimo paslaugoms, kad suteiktų techninių ar ekonominių pranašumų savo paties pasiūlymams arba pasiūlymams, teikiamiems per jo kontroliuojamą verslo klientą, tokių pranašumų nesuteikdamas konkuruojantiems verslo klientams. Toks elgesys galėtų pakenkti sąžiningai konkurencijai ir apriboti vartotojų pasirinkimą. Tokiais atvejais visų pirma svarbu tai, kad internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas veiktų skaidriai ir pateiktų tinkamą skirtingų sąlygų, kurias teisinėmis, komercinėmis ar techninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, naudojant funkcijas, susijusias su operacinėmis sistemomis, jis gali taikyti savo siūlomoms prekėms arba paslaugoms, palyginti su verslo klientų siūlomomis prekėmis arba paslaugomis, aprašymą bei nurodytų skirtingų sąlygų taikymo priežastis. Siekiant užtikrinti proporcingumą, šis įpareigojimas turėtų būti taikomas bendrai internetinių tarpininkavimo paslaugų lygmeniu, o ne atskiroms prekėms ar paslaugoms, siūlomoms naudojantis tomis paslaugomis;

(31)

jeigu interneto paieškos sistemos teikėjas pats siūlo tam tikras prekes arba paslaugas vartotojams, naudodamasis savo interneto paieškos sistema arba per savo kontroliuojamą bendrovės interneto svetainės naudotoją, jis galėtų tiesiogiai konkuruoti su kitais jo interneto paieškos sistemas naudojančiais bendrovės interneto svetainės naudotojais, kurių nekontroliuoja. Tokiais atvejais visų pirma svarbu tai, kad interneto paieškos sistemos teikėjas veiktų skaidriai ir pateiktų skirtingų sąlygų, kurias teisinėmis, komercinėmis ar techninėmis priemonėmis jis gali taikyti savo arba jo kontroliuojamo bendrovės interneto svetainės naudotojo siūlomoms prekėms arba paslaugoms, palyginti su konkuruojančių bendrovių interneto svetainių naudotojų siūlomomis prekėmis ar paslaugomis, aprašymą. Siekiant užtikrinti proporcingumą, šis įpareigojimas turėtų būti taikomas bendrai interneto paieškos sistemų lygmeniu, o ne atskiroms prekėms ar paslaugoms, siūlomoms naudojantis tomis paslaugomis;

(32)

siekiant užtikrinti, kad sutartiniai santykiai būtų palaikomi sąžiningai ir laikantis sąžiningos dalykinės praktikos, šiame reglamente reikėtų aptarti konkrečias sutarčių sąlygas, visų pirma tais atvejais, kai nėra derybinės galios pusiausvyros. Siekiant užtikrinti nuspėjamumą ir skaidrumą, reikia, kad verslo klientams būtų suteikta reali galimybė susipažinti su sąlygų pakeitimais, todėl jie neturėtų būti taikomi atgaline data, nebent tai būtų pagrįsta teisiniu ar reguliavimo įpareigojimu ar naudinga tiems verslo klientams. Be to, verslo klientams turėtų būti užtikrintas aiškumas dėl sąlygų, kuriomis jų sutartiniai santykiai su internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjais gali būti nutraukti. Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti, kad sutarties nutraukimo sąlygos visada būtų proporcingos ir jomis būtų galima pasinaudoti nepatiriant pernelyg didelių sunkumų. Galiausiai, verslo klientai turėtų būti visapusiškai informuoti apie pasibaigus sutarčiai internetinio tarpininkavimo paslaugų teikėjų toliau turimą prieigą prie informacijos, kurią verslo klientai pateikia ar sukuria naudodamiesi internetinio tarpininkavimo paslaugomis;

(33)

galimybė gauti ir naudoti duomenis, įskaitant asmens duomenis, interneto platformų ekonomikoje gali padėti sukurti didelę vertę tiek apskritai, tiek verslo klientams ir susijusioms internetinėms tarpininkavimo paslaugoms. Todėl svarbu tai, kad internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai verslo klientams pateiktų aiškų aprašymą apie jų galimybes gauti ir naudoti tam tikrų rūšių duomenis, šių galimybių pobūdį ir sąlygas. Aprašymas turėtų būti proporcingas ir, užuot išsamiai nurodžius faktinius duomenis ar jų kategorijas, gali būti pateikiama nuoroda į bendrąsias duomenų gavimo sąlygas. Tačiau aprašyme taip pat galėtų būti nustatomos konkrečios prieigos prie tam tikrų rūšių faktinių duomenų, kurie galėtų būti itin svarbūs verslo klientams, sąlygos. Tokie duomenys galėtų apimti reitingus ir verslo klientų sukauptus gautus internetinių tarpininkavimo paslaugų vertinimus. Apskritai aprašymas turėtų sudaryti sąlygas verslo klientams suprasti, ar jie gali naudoti duomenis siekdami sukurti didesnę vertę, galbūt išlaikydami trečiųjų šalių duomenų paslaugas;

(34)

verslo klientams taip pat svarbu suprasti, ar paslaugų teikėjas dalijasi su trečiosiomis šalimis duomenimis, gautais verslo klientui naudojantis internetinio tarpininkavimo paslauga. Verslo klientams visų pirma turėtų būti pranešama apie dalijimąsi duomenimis su trečiosiomis šalimis, kuris vykdomas nebūtinai siekiant užtikrinti tinkamą internetinių tarpininkavimo paslaugų veikimą, pavyzdžiui, jei paslaugų teikėjas gauna pajamų naudodamas duomenis komerciniais tikslais. Kad verslo klientai galėtų visapusiškai naudotis turimomis teisėmis daryti įtaką tokiam dalijimuisi duomenimis, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai taip pat turėtų aiškiai nurodyti galimybes atsisakyti dalytis duomenimis, jeigu tokių galimybių esama pagal jų sutartinius santykius su verslo naudotoju;

(35)

tie reikalavimai neturėtų būti suprantami kaip įpareigojimas internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams platinti asmens ir ne asmens duomenis savo verslo klientams ar jų neplatinti. Tačiau skaidrumo priemonėmis galėtų būti skatinama intensyviau dalytis duomenimis ir stiprinami siekiai sukurti bendrą Europos duomenų erdvę kaip pagrindinį inovacijų ir augimo šaltinį. Asmens duomenys turi būti tvarkomi pagal Sąjungos teisinę fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir teisės į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje sistemą, visų pirma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (6), direktyvą (ES) 2016/680 (7) ir direktyvą 2002/58/EB (8);

(36)

internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai tam tikrais atvejais savo sąlygose gali riboti verslo klientų galimybę siūlyti prekes ar paslaugas vartotojams palankesnėmis sąlygomis kitomis priemonėmis nei naudojantis šiomis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis. Tokiais atvejais tie paslaugų teikėjai turėtų nurodyti tokių savo veiksmų motyvus, visų pirma nurodydami svarbiausias ekonomines, komercines ar teisines apribojimų priežastis. Tačiau šio skaidrumo įpareigojimo nereikėtų suprasti kaip turinčio poveikį tokių apribojimų teisėtumo vertinimui pagal kitus Sąjungos teisės aktus ar laikantis Sąjungos teisės priimtus valstybių narių teisės aktus, įskaitant dėl konkurencijos ir nesąžiningos komercinės praktikos, ir tokių teisės aktų taikymui;

(37)

tam, kad verslo klientai, įskaitant tuos, kurių naudojimasis atitinkamomis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis galėjo būti apribotas, sustabdytas arba nutrauktas, galėtų pasinaudoti tiesioginėmis, tinkamomis ir veiksmingomis teisių gynimo galimybėmis, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai turėtų numatyti vidinę skundų nagrinėjimo sistemą. Vidinė skundų nagrinėjimo sistema turėtų būti grindžiama skaidrumo ir vienodo požiūrio principais, taikomais vienodoms situacijoms, ir ja turėtų būti siekiama užtikrinti, kad didelę skundų dalį per pagrįstą laikotarpį dvišaliu pagrindu galėtų išspręsti internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas ir atitinkamas verslo klientas. Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai turėtų galėti palikti galioti savo priimtą sprendimą tiek, kiek trunka skundo nagrinėjimas. Bandymas pasiekti susitarimą naudojantis vidiniu skundų nagrinėjimo procesu nedaro poveikio internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų ar verslo klientų teisėms bet kada vykstant arba pasibaigus vidiniam skundų nagrinėjimo procesui pradėti teismo procesą. Be to, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai turėtų skelbti ir bent kartą per metus tikrinti informaciją apie savo vidinių skundų nagrinėjimo sistemos veikimą ir veiksmingumą, kad padėtų verslo klientams suprasti, kokių pagrindinių klausimų gali kilti teikiant įvairias internetines tarpininkavimo paslaugas, ir apie galimybę dvišaliu principu greitai ir veiksmingai išspręsti klausimą;

(38)

šio reglamento reikalavimais dėl vidinių skundų nagrinėjimo sistemų siekiama internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams suteikti pakankamai lankstumo naudojant tas sistemas ir nagrinėjant individualius skundus, kad būtų kuo labiau sumažinta administracinė našta. Be to, vidinės skundų nagrinėjimo sistemos turėtų leisti internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams prireikus proporcingai sureguliuoti bet kokį nesąžiningo naudojimo, kurio kai kurie verslo klientai gali siekti pasinaudodami tomis sistemomis, klausimą. Atsižvelgiant į tokių sistemų sukūrimo ir naudojimo išlaidas, nuo tų įpareigojimų dera atleisti tuos internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjus, kurie yra mažosios įmonės, vadovaujantis atitinkamomis Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB (9) nuostatomis. Toje rekomendacijoje nustatytomis konsolidavimo taisyklėmis užtikrinama, kad būtų užkirstas kelias kuriuo nors būdu šiuos reikalavimus apeiti. Ta išimtis neturėtų daryti poveikio tokių įmonių teisei savanoriškai sukurti vidinę skundų nagrinėjimo sistemą, kuri atitiktų šiame reglamente nustatytus kriterijus;

(39)

žodžio „vidinė“ vartojimas neturėtų būti suprantamas kaip siekis neleisti pavesti vidinės skundų nagrinėjimo sistemos išorės paslaugų teikėjui ar kitai organizacinei struktūrai, jei toks paslaugų teikėjas ar kita organizacinė struktūra turi visus įgaliojimus ir geba užtikrinti vidinės skundų nagrinėjimo sistemos atitiktį šio reglamento reikalavimams;

(40)

mediacija gali suteikti internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams ir jų verslo klientams galimybę tinkamai išspręsti ginčus nesikreipiant į teismą ir nepradedant teisminio proceso, kuris gali būti ilgas ir brangus. Todėl internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai turėtų sudaryti sąlygas mediacijai, visų pirma nurodydami bent du viešuosius arba privačiuosius mediatorius, kurių paslaugomis norėtų naudotis. Reikalavimu nurodyti mažiausią būtinų mediatorių skaičių siekiama išsaugoti mediatorių neutralumą. Už Sąjungos ribų savo paslaugas teikiantys mediatoriai turėtų būti nurodomi tik tuo atveju, jeigu užtikrinama, kad naudojantis jų paslaugomis atitinkami verslo klientai niekaip nepraras jiems pagal Sąjungos ar valstybių narių teisę suteikiamos teisinės apsaugos, įskaitant šio reglamento reikalavimus ir taikomus asmens duomenų bei komercinių paslapčių apsaugos teisės aktus. Kad tie mediatoriai būtų prieinami, sąžiningi ir spręstų ginčus kuo greičiau, veiksmingiau ir efektyviau, jie turėtų atitikti tam tikrus nustatytus kriterijus. Nepaisant to, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams ir jų verslo klientams turėtų būti palikta laisvė kartu nurodyti mediatorių, kurį jie pasirinko po to, kai tarp jų kilo ginčas. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/52/EB (10) šiame reglamente numatyta mediacija turėtų būti savanoriškas procesas, t. y. šalys pačios vadovautų šiam procesui ir galėtų jį pradėti arba nutraukti bet kuriuo metu. Nepaisant savanoriško pobūdžio, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai turėtų sąžiningai išnagrinėti prašymus imtis reglamente numatytos mediacijos;

(41)

internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams turėtų tekti pagrįsta visų mediacijos išlaidų dalis, atsižvelgiant į visas reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Tuo tikslu mediatorius turėtų siūlyti, kokia išlaidų dalis konkrečioje byloje yra pagrįsta. Atsižvelgiant į išlaidas ir administracinę naštą, susijusias su būtinybe sąlygose nurodyti mediatorius, nuo šio įpareigojimo tikslinga atleisti tuos internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjus, kurie yra mažosios įmonės, vadovaujantis atitinkamomis Rekomendacijos 2003/361/EB nuostatomis. Toje rekomendacijoje nustatytomis konsolidavimo taisyklėmis užtikrinama, kad būtų užkirstas kelias kuriuo nors būdu tą įpareigojimą apeiti. Vis dėlto tai neturėtų daryti poveikio tokių įmonių teisei savo sąlygose nurodyti tuos mediatorius, kurie atitinka šiame reglamente nustatytus kriterijus;

(42)

kadangi internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai visada turėtų būti įpareigoti nurodyti mediatorius, kurių paslaugomis jie norėtų naudotis, ir turėtų būti įpareigoti sąžiningai dalyvauti visuose mediacijos bandymuose, vykdomuose pagal šį reglamentą, šie įpareigojimai turėtų būti nustatyti taip, kad būtų užkirstas kelias verslo klientų piktnaudžiavimui mediacijos sistema. Verslo klientai taip pat turėtų būti įpareigoti sąžiningai dalyvauti mediacijos procese. Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai neturėtų būti įpareigoti dalyvauti mediacijos procese, kai verslo klientas pateikia skundą dėl dalyko, kurio atžvilgiu tas verslo klientas buvo anksčiau inicijavęs mediacijos procesą, ir mediatorius toje byloje nustatė, kad verslo klientas veikė nesąžiningai. Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai taip pat neturėtų būti įpareigoti dalyvauti mediacijos procese su verslo klientais, kurie nesėkmingai pakartotinai mėgino pradėti mediacijos procesą. Ši išimtinė padėtis neturėtų apriboti verslo kliento galimybės pateikti bylą mediacijai, jeigu, kaip nustatė mediatorius, mediacijos dalykas nėra susijęs su ankstesnėmis bylomis;

(43)

siekiant palengvinti ginčų, susijusių su internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimu, sprendimą naudojantis mediatorių paslaugomis Sąjungoje, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų skatinti steigti specializuotas mediatorių organizacijas, kurių šiuo metu trūksta. Mediatorių, turinčių specializuotų žinių apie internetines tarpininkavimo paslaugas ir konkrečius pramonės sektorius, kuriuose šios paslaugos teikiamos, dalyvavimas turėtų padidinti šalių pasitikėjimą mediacijos procesu ir padidinti tikimybę, kad taikant šį procesą bus sklandžiai pasiektas teisingas ir tinkamas rezultatas;

(44)

įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, riboti finansiniai ištekliai, atsakomųjų priemonių baimė ir išimtinis nuostatų dėl taikytinos teisės ir teismo pasirinkimas sąlygose gali apriboti esamų teisminio teisių gynimo galimybių veiksmingumą, visų pirma nuostatų, pagal kurias verslo klientai arba bendrovių interneto svetainių naudotojai veikia individualiai ir taip, kad galima nustatyti jų tapatybę. Siekiant užtikrinti veiksmingą šio reglamento taikymą, verslo klientams arba bendrovių interneto svetainių naudotojams atstovaujančioms organizacijoms, asociacijoms, taip pat tam tikroms valstybėse narėse įsteigtoms viešosioms įstaigoms turėtų būti suteikta galimybė kreiptis į nacionalinį teismą pagal nacionalinę teisę, įskaitant nacionalinius procesinius reikalavimus. Kreipiantis į nacionalinį teismą turėtų būti siekiama sustabdyti arba uždrausti šiame reglamente nustatytų taisyklių pažeidimus ir užkirsti kelią būsimai žalai, kuri galėtų pakenkti darniems verslo santykiams interneto platformų ekonomikoje. Siekiant užtikrinti, kad tokios organizacijos arba asociacijos veiksmingai ir tinkamai naudotųsi ta teise, jos turėtų atitikti tam tikrus kriterijus. Visų pirma, jos turi būti tinkamai įsteigtos pagal valstybės narės teisę, būti pelno nesiekiančio pobūdžio ir nuolat įgyvendinti savo tikslus. Tais reikalavimais turėtų būti užkirstas kelias bet kokiam ad hoc organizacijų ar asociacijų įsteigimui konkretaus veiksmo ar konkrečių veiksmų tikslu arba siekiant pelno. Be to, turėtų būti užtikrinta, kad trečiųjų šalių finansavimo teikėjai neturėtų pernelyg didelės įtakos tų organizacijų ar asociacijų sprendimų priėmimui.

Siekiant išvengti interesų konflikto, visų pirma reikėtų užkirsti kelią tam, kad organizacijoms arba asociacijoms, atstovaujančioms verslo klientams ar bendrovių interneto svetainių naudotojams, būtų daroma nederama internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų arba interneto paieškos sistemų teikėjų įtaka. Visapusiškas ir viešas informacijos apie narystę ir finansavimo šaltinį atskleidimas turėtų padėti nacionaliniams teismams įvertinti, ar tenkinami tie tinkamumo kriterijai. Atsižvelgiant į ypatingą atitinkamų viešųjų įstaigų statusą valstybėse narėse, kuriose tokios įstaigos yra įsteigtos, turėtų būti reikalaujama, kad jos, laikydamosi atitinkamų nacionalinės teisės normų, būtų konkrečiai įpareigotos pareikšti tokius ieškinius siekiant atitinkamų šalių kolektyvinių interesų arba bendrojo intereso, netaikant tų kriterijų tokioms viešosioms įstaigoms. Jokie tokie veiksmai neturėtų niekaip paveikti verslo klientų ir bendrovių interneto svetainių naudotojų teisių individualiai kreiptis į teismą;

(45)

apie organizacijų, asociacijų ir viešųjų įstaigų, kurios, valstybių narių nuomone, turėtų būti kompetentingos pareikšti ieškinį pagal šį reglamentą, tapatybę turėtų būti pranešta Komisijai. Pranešdamos valstybės narės turėtų konkrečiai nurodyti atitinkamas nacionalines nuostatas, pagal kurias buvo įsteigta organizacija, asociacija ar viešoji įstaiga, ir, kai tinkama, nurodyti atitinkamą viešąjį registrą, kuriame organizacija ar asociacija yra įregistruota. Ši papildoma galimybė valstybėms narėms paskirti įstaigas turėtų užtikrinti tam tikrą teisinį tikrumą ir nuspėjamumą, kuriuo galėtų remtis verslo klientai ir bendrovių interneto svetainių naudotojai. Tuo pačiu siekiama, kad teisminės procedūros būtų veiksmingesnės ir trumpesnės, nes tai šiame kontekste yra tinkama. Komisija turėtų užtikrinti, kad tų organizacijų, asociacijų ir viešųjų įstaigų sąrašas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Įtraukimas į tą sąrašas turėtų būti naudojamas kaip įrodymas, kurį galima paneigti, kad organizacija, asociacija ar viešoji įstaiga turi teisnumą pareikšti ieškinį. Tuo atveju, jei dėl paskyrimo kyla susirūpinimą keliančių klausimų, valstybė narė, paskyrusi organizaciją, asociaciją arba viešąją įstaigą, turėtų išnagrinėti tuos susirūpinimą keliančius klausimus. Organizacijos, asociacijos ir viešosios įstaigos, kurių valstybė narė nepaskyrė, turėtų turėti galimybę pareikšti ieškinį nacionaliniuose teismuose, atsižvelgiant į teisnumo išnagrinėjimo pagal reglamente nustatytus kriterijus rezultatus;

(46)

turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų tinkamą ir veiksmingą šio reglamento vykdymą. Valstybės narės jau yra įdiegusios įvairias vykdymo užtikrinimo sistemas ir jos neturėtų būti įpareigotos įkurti naujų nacionalinių vykdymo užtikrinimo institucijų. Valstybės narės turėtų turėti galimybę šio reglamento vykdymo užtikrinimą pavesti esamoms institucijoms, įskaitant teismus. Šiuo reglamentu valstybės narės neturėtų būti įpareigojamos numatyti ex officio vykdymo užtikrinimo arba skirti baudas;

(47)

Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų nuolat stebėti, kaip taikomas šis reglamentas. Atsižvelgdama į tai, Komisija turėtų siekti sukurti platų keitimosi informacija tinklą, pasitelkdama atitinkamas ekspertų grupes, kompetencijos centrus ir Interneto platformų ekonomikos stebėjimo centrą. Valstybės narės, paprašius, Komisijai turėtų pateikti visą turimą su tuo klausimu susijusią informaciją. Galiausiai, vykdant šią veiklą turėtų būti naudingas bendras didesnis komercinių ryšių tarp verslo klientų ir internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų bei tarp bendrovių interneto svetainių naudotojų ir interneto paieškos sistemų skaidrumas, kurio siekiama šiuo reglamentu. Komisija, siekdama veiksmingai vykdyti savo stebėsenos ir peržiūros pareigas pagal šį reglamentą, turėtų stengtis surinkti informaciją iš internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų. Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai, kai taikoma, turėtų gera valia bendradarbiauti sudarydami palankesnes sąlygas tokių duomenų rinkimui;

(48)

atitinkamų paslaugų teikėjų arba jiems atstovaujančių organizacijų ar asociacijų parengti elgesio kodeksai gali padėti tinkamai taikyti šį reglamentą, taigi turėtų būti skatinami. Rengiant tokius elgesio kodeksus, konsultuojantis su visomis atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, turėtų būti atsižvelgiama į konkrečias atitinkamų sektorių ypatybes, taip pat į MVĮ ypatybes. Tokie elgesio kodeksai turėtų būti suformuluoti objektyviai ir nediskriminuojant;

(49)

Komisija turėtų periodiškai vertinti šį reglamentą ir atidžiai stebėti jos poveikį interneto platformų ekonomikai, visų pirma siekdama nustatyti pakeitimų poreikį, atsižvelgiant į reikšmingus techninius ar komercinius pokyčius. Į tą vertinimą turėtų būti įtrauktas poveikis verslo klientams, kuris gali atsirasti dėl bendro išimtinio nuostatų dėl taikytinos teisės ir teismo pasirinkimo, kiek tai susiję su sąlygomis, kurias vienašališkai nustato internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas. Siekiant sudaryti išsamų vaizdą apie šiame sektoriuje vykstančius pokyčius, atliekant vertinimą turėtų būti atsižvelgiama į valstybių narių ir susijusių suinteresuotųjų šalių patirtį. Interneto platformų ekonomikos stebėjimo centro ekspertų grupė, įsteigta pagal Komisijos sprendimą C(2018)2393, atlieka svarbų vaidmenį teikdama informaciją šio reglamento vertinimą atliekančiai Komisijai. Todėl Komisija turėtų deramai atsižvelgti į grupės jai pateiktas nuomones ir ataskaitas. Atlikusi tą vertinimą, Komisija turėtų imtis deramų priemonių. Tolesnės priemonės, įskaitant teisėkūros pobūdžio priemones, gali būti tinkamos, jei ir kai paaiškėtų, kad šio reglamento nuostatos yra nepakankamos, kad būtų tinkamai sprendžiamos nesuderinamumo ir nesąžiningos komercinės praktikos, vis dar išliekančios šiame sektoriuje, problemos;

(50)

teikiant pagal šį reglamentą reikalaujamą informaciją, reikėtų kuo labiau atsižvelgti į konkrečius neįgalių asmenų poreikius, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (11) tikslus;

(51)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti sąžiningą, nuspėjamą, darnią ir patikimą internetinio verslo aplinką vidaus rinkoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(52)

šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, kad būtų visiškai paisoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtintos teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą ir būtų skatinamas Chartijos 16 straipsnyje įtvirtintos laisvės užsiimti verslu taikymas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šio reglamento tikslas – prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo nustatant taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti, kad internetinių tarpininkavimo paslaugų verslo klientams ir bendrovių interneto svetainių naudotojams interneto paieškos sistemų atžvilgiu būtų užtikrinamas atitinkamas skaidrumas, sąžiningumas ir veiksmingos teisių gynimo galimybės.

2.   Šis reglamentas taikomas internetinėms tarpininkavimo paslaugoms ir interneto paieškos sistemoms, teikiamoms arba siūlomoms teikti atitinkamai verslo klientams ir bendrovių interneto svetainių naudotojams, kurių įsisteigimo arba gyvenamoji vieta yra Sąjungoje ir kurie, naudodamiesi tomis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis arba interneto paieškos sistemomis, siūlo prekes arba paslaugas Sąjungoje esantiems vartotojams, neatsižvelgiant į tų paslaugų teikėjų įsisteigimo ar gyvenamąją vietą ir neatsižvelgiant į kitu atveju taikytiną teisę.

3.   Šis reglamentas netaikomas internetinėms mokėjimo paslaugoms, internetinėms reklamos priemonėms ar internetiniams reklamos mainams, kuriais nesiekiama sudaryti sąlygų tiesioginiams sandoriams ir kurie nėra susiję su sutartiniais santykiais su vartotojais.

4.   Šiuo reglamentu nedaromas poveikis nacionalinėms taisyklėms, kuriomis, laikantis Sąjungos teisės, draudžiama vykdyti vienašališkus veiksmus ar nesąžiningą komercinę praktiką arba pagal kurias už tokius veiksmus ir praktiką skiriamos sankcijos tiek, kiek atitinkamų aspektų neapima šis reglamentas. Šis reglamentas nedaro poveikio nacionalinei civilinei teisei, visų pirma sutarčių teisei, pavyzdžiui, taisyklėms dėl sutarties galiojimo, sudarymo, poveikio ar nutraukimo, jeigu tik nacionalinės civilinės teisės taisyklės atitinka Sąjungos teisę ir tiek, kiek atitinkamų aspektų neapima šis reglamentas.

5.   Šis reglamentas nedaro poveikio Sąjungos teisei, ypač taikytinai teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose, konkurencijos, duomenų apsaugos, komercinių paslapčių apsaugos, vartotojų apsaugos, elektroninės prekybos ir finansinių paslaugų srityse.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   verslo klientas– privatus asmuo, vykdantis komercinę ar profesinę veiklą, arba juridinis asmuo, kuris, naudodamasis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis, siūlo prekes arba paslaugas vartotojams su savo prekyba, verslu, amatu arba profesija susijusiais tikslais;

2)   internetinės tarpininkavimo paslaugos– paslaugos, atitinkančios visus toliau nurodytus reikalavimus:

a)

tai yra informacinės visuomenės paslaugos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535 (12) 1 straipsnio 1 dalies b punkte;

b)

jos leidžia verslo klientams siūlyti prekes arba paslaugas vartotojams siekiant sudaryti sąlygas tų verslo klientų ir vartotojų tiesioginiams tarpusavio sandoriams, neatsižvelgiant į tai, kur tie sandoriai galiausiai sudaromi;

c)

jos teikiamos verslo klientams remiantis sutartiniais santykiais tarp tų paslaugų teikėjo ir verslo klientų, kurie vartotojams siūlo prekes ar paslaugas;

3)   internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas– fizinis arba juridinis asmuo, teikiantis arba siūlantis teikti internetines tarpininkavimo paslaugas verslo klientams;

4)   vartotojas– fizinis asmuo, kuris veikia siekdamas su šio asmens prekyba, verslu, amatu ar profesija nesusijusių tikslų;

5)   interneto paieškos sistema– skaitmeninė paslauga, kuria sudaromos sąlygos naudotojams pateikti užklausas paieškai vykdyti iš esmės visose interneto svetainėse arba visose interneto svetainėse konkrečia kalba, remiantis bet kurio dalyko užklausa, naudojant raktinį žodį, frazę, prašymą balsu arba kitus įvesties duomenis; šioje sistemoje pateikiami bet kokio formato rezultatai, kuriuose gali būti su ieškomu turiniu susijusios informacijos;

6)   interneto paieškos sistemos teikėjas– fizinis arba juridinis asmuo, teikiantis arba siūlantis teikti interneto paieškos sistemas vartotojams;

7)   bendrovės interneto svetainės naudotojas– fizinis arba juridinis asmuo, kuris per elektroninę sąsają, tai yra bet kokią programinę įrangą, įskaitant interneto svetainę ar jos dalį ir taikomąsias programas, įskaitant mobiliąsias programėles, siūlo prekes arba paslaugas vartotojams, siekdamas su savo prekyba, verslu, amatu arba profesija susijusių tikslų;

8)   reitingo nustatymas– prekių arba paslaugų, kurios siūlomos naudojantis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis, santykinis reikšmingumas arba interneto paieškos sistemose paieškos rezultatams, kuriuos atitinkamai internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai arba interneto paieškos sistemų teikėjai pateikia, organizuoja arba praneša, suteikiama svarba, neatsižvelgiant į technologines priemones, kuriomis tokie rezultatai pateikiami, organizuojami ar pranešami;

9)   kontrolė– įmonės nuosavybės teisė arba galėjimas daryti jai lemiamą įtaką, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (13) 3 straipsnio 2 dalyje;

10)   sąlygos– visos sąlygos arba specifikacijos, neatsižvelgiant į jų pavadinimą ar formą, kuriomis reglamentuojami internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjo ir jo verslo klientų sutartiniai santykiai ir kurias vienašališkai nustato internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas; tai, ar sąlygos nustatytos vienašališkai, vertinama atsižvelgiant į bendrą vertinimą, o santykinis atitinkamų šalių dydis, tai, ar vyko derybos, arba tai, ar tose derybose galėjo būti derėtasi dėl tam tikrų nuostatų ir jas kartu galėjo nustatyti atitinkamas teikėjas ir verslo klientas, savaime nėra lemiamas faktorius;

11)   pagalbinės prekės ir paslaugos– prieš užbaigiant sandorį, inicijuotą naudojantis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis, vartotojui siūlomos prekės ir paslaugos, kuriomis papildoma pirminė prekė ar paslauga, kurią verslo klientas siūlo naudodamasis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis;

12)   mediacija– struktūrinis procesas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/52/EB 3 straipsnio a punkte;

13)   patvarioji laikmena– priemonė, kuri suteikia galimybę verslo klientams jiems asmeniškai skirtą informaciją saugoti taip, kad ja būtų galima pasinaudoti ateityje, ir tiek laiko, kiek reikia pagal informacijos paskirtį, ir kad būtų galima saugomą informaciją atkurti jos nepakeičiant.

3 straipsnis

Sąlygos

1.   Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai užtikrina, kad jų sąlygos:

a)

būtų surašytos paprastai ir suprantamai;

b)

būtų lengvai prieinamos visiems verslo klientams visais jų komercinių santykių su internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėju etapais, įskaitant etapą prieš sudarant sutartį;

c)

jose būtų nustatytos priežastys, dėl kurių gali būti nuspręsta visiškai ar iš dalies sustabdyti arba nutraukti jų internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimą verslo klientams ar pritaikyti jų teikimui bet kokius kitus apribojimus;

d)

apimtų informaciją apie bet kokius papildomus platinimo kanalus ir galimas susijusias programas, kuriomis internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai gali parduoti verslo klientų siūlomas prekes ir paslaugas;

e)

apimtų bendrąją informaciją apie sąlygų poveikį verslo klientų intelektinės nuosavybės teisių turėjimui ir kontrolei.

2.   Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai patvariojoje laikmenoje praneša atitinkamiems verslo klientams apie siūlomus savo sąlygų pakeitimus.

Siūlomi pakeitimai neturi būti įgyvendinti nepasibaigus pranešimo terminui, kuris turi būti pagrįstas ir proporcingas, atsižvelgiant į numatomų pakeitimų pobūdį ir mastą ir jų pasekmes atitinkamiems verslo klientams. Tas pranešimo terminas turi būti bent 15 dienų nuo internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjo pranešimo atitinkamiems verslo klientams apie siūlomus pakeitimus dienos. Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai nustato ilgesnius pranešimo terminus, kai tai būtina, kad verslo klientai galėtų atlikti techninius arba komercinius pritaikymus, siekdami laikytis pakeitimų.

Atitinkamas verslo klientas turi teisę nutraukti sutartį su internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėju iki pranešimo termino pabaigos. Toks nutraukimas įsigalioja per 15 dienų nuo pranešimo pagal pirmą pastraipą gavimo, išskyrus atvejus, kai sutarčiai taikomas trumpesnis terminas.

Atitinkamas verslo klientas gali rašytiniu pareiškimu arba aiškiais patvirtinamaisiais veiksmais atsisakyti antroje pastraipoje nurodyto pranešimo termino bet kuriuo metu nuo pranešimo pagal pirmą pastraipą gavimo.

Pranešimo termino metu naujų prekių arba paslaugų teikimas internetinėms tarpininkavimo paslaugoms laikomas aiškiu patvirtinamuoju veiksmu, kuriuo atsisakoma pranešimo termino, išskyrus atvejus, kai pagrįstas ir proporcingas pranešimo terminas yra ilgesnis kaip 15 dienų, nes dėl sąlygų pakeitimų verslo klientui reikia atlikti didelius techninius savo prekių ar paslaugų pritaikymus. Tokiais atvejais nelaikoma, kad automatiškai atsisakoma pranešimo termino verslo klientui pateikus naujas prekes ir paslaugas.

3.   Sąlygos arba konkrečios jų nuostatos, kurios neatitinka 1 dalies reikalavimų, taip pat internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjo padaryti sąlygų pakeitimai, prieštaraujantys 2 dalies nuostatoms, yra niekiniai ir negalioja.

4.   2 dalies antroje pastraipoje nustatytas pranešimo terminas netaikomas tais atvejais, kai:

a)

internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjui taikomas teisinis ar reguliavimo įpareigojimas pakeisti savo sąlygas taip, kad laikytis 2 dalies antroje pastraipoje nurodyto pranešimo termino neįmanoma;

b)

internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas turi išimties tvarka pakeisti savo sąlygas, kad būtų išvengta nenumatyto ir neišvengiamo pavojaus ir internetinės tarpininkavimo paslaugos, vartotojai ar verslo klientai būtų apsaugoti nuo sukčiavimo, kenkimo programinės įrangos, brukalo, duomenų saugumo pažeidimų ar kitos kibernetinio saugumo rizikos.

5.   Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai užtikrina, kad verslo klientų, kurie per internetines tarpininkavimo paslaugas teikia prekes ar paslaugas, tapatybė būtų aiškiai matoma.

4 straipsnis

Apribojimas, sustabdymas ir nutraukimas

1.   Jeigu internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas nusprendžia konkrečiam verslo klientui apriboti ar sustabdyti savo internetinių tarpininkavimo paslaugų, susijusių su to verslo kliento siūlomomis atskiromis prekėmis arba paslaugomis, teikimą, jis atitinkamam verslo klientui prieš apribojimo ar sustabdymo įsigaliojimą arba tuo pačiu metu pateikia to sprendimo motyvų pareiškimą patvariojoje laikmenoje.

2.   Jeigu internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas nusprendžia nutraukti visų savo internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimą konkrečiam verslo klientui, jis bent prieš 30 dienų iki nutraukimo įsigaliojimo atitinkamam verslo klientui pateikia to sprendimo motyvų pareiškimą patvariojoje laikmenoje.

3.   Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas apribojimo, sustabdymo ar nutraukimo atvejais verslo klientui suteikia galimybę išsiaiškinti faktus ir aplinkybes, susijusias su 11 straipsnyje nurodytu vidiniu skundų nagrinėjimo procesu. Kai internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas panaikina apribojimą, sustabdymą arba nutraukimą, jis nepagrįstai nedelsdamas atstato paslaugų teikimą verslo klientui, įskaitant prieigos prie asmens duomenų ar kitų duomenų, arba ir vienų, ir kitų duomenų, kurie atsirado jam naudojantis atitinkamomis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis iki apribojimo, sustabdymo ar nutraukimo įsigaliojimo, teikimą.

4.   2 dalyje nustatytas pranešimo terminas netaikomas tais atvejais, kai:

a)

internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjui taikomas teisinis ar reguliavimo įpareigojimas nutraukti visų savo internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimą konkrečiam verslo klientui tokiu būdu, kad to pranešimo termino laikytis neįmanoma; arba

b)

internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas pasinaudoja teise nutraukti paslaugų teikimą dėl imperatyvios priežasties pagal nacionalinę teisę, kuri atitinka Sąjungos teisę;

c)

internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas gali įrodyti, kad atitinkamas verslo klientas keletą kartų pažeidė taikomas sąlygas ir dėl to buvo nutrauktas visų atitinkamų internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimas.

Tais atvejais, kai netaikomas 2 dalyje nustatytas pranešimo terminas, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas nepagrįstai nedelsdamas pateikia atitinkamam verslo klientui to sprendimo motyvų pareiškimą patvariojoje laikmenoje.

5.   1 ir 2 dalyse bei 4 dalies antroje pastraipoje nurodytame motyvų pareiškime nurodomi konkretūs faktai ar aplinkybės, įskaitant trečiųjų šalių pranešimų, dėl kurių internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas priėmė sprendimą, turinį, ir taikytinos to sprendimo priežastys, nurodytos 3 straipsnio 1 dalies c punkte.

Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas neturi pateikti motyvų pareiškimo, kai jam taikomas teisinis ar reguliavimo įpareigojimas nenurodyti konkrečių faktų ar aplinkybių apie taikomą priežastį ar taikomas priežastis, arba kai internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas gali įrodyti, kad atitinkamas verslo klientas keletą kartų pažeidė taikomas sąlygas ir dėl to buvo nutrauktas visų atitinkamų internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimas.

5 straipsnis

Reitingo nustatymas

1.   Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai savo sąlygose nurodo reitingo nustatymą lemiančius parametrus ir santykinės tų pagrindinių parametrų svarbos, palyginti su kitais parametrais, priežastis.

2.   Interneto paieškos sistemų teikėjai nurodo pagrindinius parametrus, kurie atskirai ar kartu yra labai svarbūs reitingo nustatymui, ir santykinę tų pagrindinių parametrų svarbą, savo interneto paieškos sistemose pateikdami lengvai ir viešai prieinamą, paprastą ir suprantamą aprašymą. Jie užtikrina, kad aprašymas būtų nuolat atnaujinamas.

3.   Jeigu pagrindiniai parametrai apima galimybę daryti įtaką reitingo nustatymui, verslo klientams arba bendrovių interneto svetainių naudotojams tiesiogiai arba netiesiogiai mokant atlygį atitinkamam teikėjui, tas teikėjas taip pat parengia tokių galimybių ir tokio atlygio poveikio reitingo nustatymui aprašymą pagal 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus.

4.   Jeigu interneto paieškos sistemos teikėjas konkrečiu atveju pakeičia reitingavimo tvarką arba tam tikrą interneto svetainę pašalina iš sąrašo, gavęs trečiosios šalies pranešimą, teikėjas siūlo bendrovių interneto svetainių naudotojui galimybę patikrinti pranešimo turinį.

5.   1, 2 ir 3 dalyse nurodyti aprašymai turi būti pakankami, kad verslo klientai arba bendrovių interneto svetainių naudotojai tinkamai suprastų, ar, kaip ir kiek reitingo nustatymo mechanizme atsižvelgiama į:

a)

prekių ir paslaugų, siūlomų vartotojams naudojantis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis arba interneto paieškos sistema, savybes;

b)

tų savybių svarbą tiems vartotojams;

c)

bendrovės interneto svetainės dizaino savybes (kai naudojamasi interneto paieškos sistema).

6.   Neturi būti reikalaujama, kad internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai ir interneto paieškos sistemų teikėjai, vykdydami šio straipsnio reikalavimus, atskleistų algoritmus ar informaciją, kuri, kaip pagrįstai manoma, galėtų suklaidinti vartotojus ar jiems darytų žalą, nes būtų manipuliuojama paieškos rezultatais. Šis straipsnis nedaro poveikio Direktyvai (ES) 2016/943.

7.   Siekiant sudaryti palankias sąlygas internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams ir interneto paieškos sistemų teikėjams laikytis šio straipsnio reikalavimų ir juos įgyvendinti, Komisija nustato gaires, kuriomis papildomi šiame straipsnyje nustatyti skaidrumo reikalavimai.

6 straipsnis

Pagalbinės prekės ir paslaugos

Kai internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas, teikdamas internetines tarpininkavimo paslaugas, arba trečiosios šalys, naudodamosi internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis, vartotojams siūlo pagalbines prekes ir paslaugas, įskaitant finansinius produktus, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas savo sąlygose apibūdina siūlomų pagalbinių prekių ir paslaugų pobūdį ir aprašo, ar ir kokiomis sąlygomis verslo klientui taip pat leidžiama siūlyti savo pagalbines prekes ir paslaugas naudojantis tomis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis.

7 straipsnis

Skirtingų sąlygų taikymas

1.   Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai savo sąlygose aprašo visas skirtingas sąlygas, kurias jie taiko arba galėtų taikyti prekėms ar paslaugoms, kurias, naudodamasis tomis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis, tas paslaugų teikėjas vartotojams siūlo pats arba per savo kontroliuojamus verslo klientus, palyginti su kitų verslo klientų siūlomomis prekėmis arba paslaugomis. Tame aprašyme nurodomos svarbiausios ekonominės, komercinės ar teisinės tokio skirtingų sąlygų taikymo priežastys.

2.   Interneto paieškos sistemų teikėjai parengia visų skirtingų sąlygų, kurias jie taiko arba galėtų taikyti prekėms ar paslaugoms, kurias, naudodamasis tomis interneto paieškos sistemomis, tas teikėjas vartotojams siūlo pats arba per savo kontroliuojamus bendrovių interneto svetainių naudotojus, palyginti su kitų bendrovių interneto svetainių naudotojų siūlomomis prekėms ir paslaugoms, aprašymą.

3.   1 ir 2 dalyse nurodyti aprašymai visų pirma apima, kai taikytina, visas skirtingas sąlygas arba veiksmus, įgyvendinamus taikant konkrečias internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjo arba interneto paieškos sistemos teikėjo nustatytas priemones, susijusias su:

a)

paslaugų teikėjo, verslo klientų arba paslaugų teikėjo kontroliuojamų bendrovių interneto svetainių naudotojų galimybe gauti bet kokius asmens duomenis ar kitus duomenis arba ir vienus, ir kitus duomenis, kuriuos verslo klientai, bendrovių interneto svetainių naudotojai arba vartotojai pateikia atitinkamų internetinių tarpininkavimo paslaugų ar interneto paieškos sistemų naudojimo tikslais arba kurie yra sukuriami teikiant tas paslaugas;

b)

reitingavimu ar kitais paslaugų teikėjo taikomais nustatymais, kurie daro įtaką vartotojo prieigai prie prekių ir paslaugų, kurias per tas internetines tarpininkavimo paslaugas siūlo kiti verslo klientai, ar per tas interneto paieškos sistemas, kuriomis naudojasi kiti bendrovių interneto svetainių naudotojai;

c)

tiesioginiu ar netiesioginiu atlygiu, mokamu už naudojimąsi atitinkamomis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis arba interneto paieškos sistemomis;

d)

galimybe naudotis sąlygomis arba tiesioginiu ar netiesioginiu atlygiu, mokamu už naudojimąsi paslaugomis ar funkcijomis arba techninėmis sąsajomis, kurios yra svarbios verslo klientui ar bendrovės interneto svetainės naudotojui ir kurios yra tiesiogiai susijusios su atitinkamų internetinių tarpininkavimo paslaugų ar interneto paieškos sistemų naudojimu arba jį papildo.

8 straipsnis

Specialios sutartinės sąlygos

Siekiant užtikrinti, kad internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų ir verslo klientų sutartiniai santykiai būtų plėtojami gera valia ir remiantis sąžiningos dalykinės praktikos principu, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai:

a)

nenustato atgaline data sąlygų pakeitimų, išskyrus tuos atvejus, kai jie privalo laikytis teisinio ar reguliavimo įpareigojimo arba kai pakeitimai atgaline data naudingi verslo klientams;

b)

užtikrina, kad jų sąlygose būtų nurodyta informacija apie sąlygas, kuriomis verslo klientai gali nutraukti sutartinius santykius su internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėju, ir

c)

į savo sąlygas įtraukia techninių ir sutartinių galimybių gauti verslo kliento suteiktą arba sukurtą informaciją aprašymą (arba nurodo, kad tokių galimybių nėra), kurį jie išsaugo baigus galioti internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjo ir verslo kliento sutarčiai.

9 straipsnis

Prieiga prie duomenų

1.   Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai į savo sąlygas įtraukia verslo klientų techninių ir sutartinių galimybių gauti bet kokius asmens duomenis ar kitus duomenis arba ir vienus, ir kitus duomenis, kuriuos verslo klientai arba vartotojai pateikia naudojimosi atitinkamomis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis tikslais arba kurie sukuriami teikiant tas paslaugas, aprašymą arba aprašymą, kad tokių galimybių nėra.

2.   Pateikdami 1 dalyje nurodytą aprašymą, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai tinkamai informuoja verslo klientus visų pirma apie šiuos dalykus:

a)

ar internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas gali gauti asmens duomenis arba kitus duomenis arba ir vienus, ir kitus duomenis, kuriuos verslo klientai arba vartotojai pateikia naudojimosi tomis paslaugomis tikslais arba kurie gaunami teikiant tas paslaugas, o jeigu taip, tai kokių rūšių duomenis jis gali gauti ir kokiomis sąlygomis;

b)

ar verslo klientas gali gauti asmens duomenis ar kitus duomenis arba vienus, ir kitus duomenis, kuriuos, naudodamasis atitinkamomis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis, tas verslo klientas pateikia arba kurie gaunami teikiant tas paslaugas tam verslo klientui ir jo prekių ar paslaugų vartotojams, o jeigu taip, tai kokių rūšių duomenis jis gali gauti ir kokiomis sąlygomis;

c)

ar be to, kas nurodyta b punkte, verslo klientas gali gauti asmens duomenis ar kitus duomenis arba vienus ir kitus duomenis, įskaitant suvestinius duomenis, pateikiamus arba sukuriamus teikiant internetines tarpininkavimo paslaugas visiems jų verslo klientams ir vartotojams, o jeigu taip, tai kokių rūšių duomenis jis gali gauti ir kokiomis sąlygomis; ir

d)

ar a punkte nurodyti duomenys teikiami trečiosioms šalims; kai tokių duomenų teikimas trečiosioms šalims nėra būtinas, kad internetinės tarpininkavimo paslaugos tinkamai veiktų, kartu pateikiama informacija apie tokio dalijimosi duomenimis tikslą bei galimybes verslo klientams atsisakyti dalytis tokiais duomenimis.

3.   Šis straipsnis nedaro poveikio Reglamento (ES) 2016/679, Direktyvos (ES) 2016/680 ir Direktyvos 2002/58/EB taikymui.

10 straipsnis

Apribojimai siūlyti skirtingas sąlygas kitomis priemonėmis

1.   Jeigu, teikdami savo paslaugas, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai riboja verslo klientų galimybę siūlyti tas pačias prekes ir paslaugas vartotojams skirtingomis sąlygomis kitomis priemonėmis nei naudojantis tomis paslaugomis, jie savo sąlygose nurodo tų apribojimų motyvus ir padaro informaciją apie juos lengvai prieinamą visuomenei. Tie motyvai turi apimti svarbiausias ekonomines, komercines ar teisines tų apribojimų priežastis.

2.   1 dalyje nustatytas įpareigojimas nedaro poveikio jokiems tokių apribojimų nustatymo draudimams ar apribojimams, kylantiems taikant internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams kitus Sąjungos teisės aktus ar laikantis Sąjungos teisės priimtus valstybių narių teisės aktus.

11 straipsnis

Vidinė skundų nagrinėjimo sistema

1.   Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai nustato vidinę verslo klientų skundų nagrinėjimo sistemą.

Ta vidinė skundų nagrinėjimo sistema turi būti lengvai prieinama ir nemokama verslo klientams ir ja užtikrinama, kad skundai būtų išnagrinėti per pagrįstą laikotarpį. Ji turi būti grindžiama skaidrumo ir vienodo požiūrio principais, taikomais vienodoms situacijoms, o skundai turi būti nagrinėjami proporcingai jų svarbai ir sudėtingumui. Naudodamiesi šia sistema, verslo klientai turi turėti galimybę pateikti skundus tiesiogiai atitinkamam paslaugų teikėjui bet kuriuo iš toliau nurodytų klausimų:

a)

įtariama, kad tas paslaugų teikėjas nesilaikė šiame reglamente nustatytų įpareigojimų, todėl skundą pateikusiam verslo klientui (toliau – skundo pateikėjas) buvo padarytas poveikis;

b)

tiesiogiai su internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimu susijusiais technologiniais klausimais, kurie daro poveikį skundo pateikėjui;

c)

priemonės, kurių ėmėsi tas paslaugų teikėjas, arba jo elgesys, tiesiogiai susiję su internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimu ir turintys poveikį skundo pateikėjui.

2.   Naudodami vidinę skundų nagrinėjimo sistemą, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai turi:

a)

tinkamai išnagrinėti pateiktus skundus ir tolesnius veiksmus, kurių gali reikėti dėl skundo, kad iškeltas klausimas būtų tinkamai išspręstas;

b)

nagrinėti skundus sparčiai ir veiksmingai, atsižvelgiant į iškelto klausimo svarbą ir sudėtingumą;

c)

pranešti skundo pateikėjui apie vidinio skundų nagrinėjimo proceso rezultatą individualiai, jį suformuluojant paprastai ir suprantamai.

3.   Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai savo sąlygose pateikia visą reikšmingą informaciją, susijusią su galimybe pasinaudoti jų vidine skundų nagrinėjimo sistema ir su šios sistemos veikimu.

4.   Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai parengia informaciją apie savo vidinės skundų nagrinėjimo sistemos veikimą ir veiksmingumą ir padaro šią informaciją lengvai prieinamą visuomenei. Jie bent kartą per metus patikrina informaciją ir, jei reikia esminių pakeitimų, tą informaciją atnaujina.

Ta informacija apima visų pateiktų skundų skaičių, pagrindines skundų rūšis bei vidutinį laikotarpį, reikalingą skundams išnagrinėti, ir apibendrintą informaciją apie skundų nagrinėjimo rezultatus.

5.   Šio straipsnio nuostatos netaikomos internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams, kurie yra mažosios įmonės, kaip apibrėžta Rekomendacijos 2003/361/EB priede.

12 straipsnis

Mediacija

1.   Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai savo sąlygose nurodo du ar daugiau mediatorių, su kuriais jie nori bendradarbiauti, mėgindami be teismo susitarti su verslo klientais dėl paslaugų teikėjo ir verslo kliento ginčų, kylančių dėl atitinkamų internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimo, įskaitant skundus, kurių neįmanoma išspręsti naudojantis 11 straipsnyje nurodyta vidine skundų nagrinėjimo sistema.

Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai mediatorius, teikiančius savo paslaugas vietovėje, esančioje už Sąjungos ribų, gali nurodyti tik tuo atveju, kai užtikrinama, kad dėl to, jog mediatoriai tas paslaugas teikia ne Sąjungoje, iš atitinkamų verslo klientų nebus atimta galimybė pasinaudoti Sąjungos teisėje ar valstybių narių teisėje nustatytomis teisinėmis apsaugos priemonėmis.

2.   1 dalyje nurodyti mediatoriai turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

jie turi būti nešališki ir nepriklausomi;

b)

jų mediacijos paslaugos turi būti įperkamos atitinkamų internetinių tarpininkavimo paslaugų verslo klientams;

c)

jie gali teikti mediacijos paslaugas kalba, kuria surašytos internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjo ir atitinkamo verslo kliento sutartinius santykius reglamentuojančios sąlygos;

d)

jie yra lengvai prieinami fiziškai verslo kliento įsisteigimo ar gyvenamojoje vietoje arba nuotoliniu būdu, naudojantis ryšių technologijomis;

e)

jie gali suteikti mediacijos paslaugas nepagrįstai nedelsdami;

f)

jie pakankamai gerai išmano bendruosius komercinius įmonių tarpusavio santykius, kad galėtų veiksmingai padėti pamėginti išspręsti ginčus.

3.   Nepaisant savanoriško mediacijos pobūdžio, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai ir verslo klientai turi sąžiningai dalyvauti visuose mediacijos bandymuose, vykdomuose pagal šį straipsnį.

4.   Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams kiekvienu atskiru atveju tenka pagrįsta visų mediacijos išlaidų dalis. Pagrįsta visų tų išlaidų dalis mediatoriaus siūlymu nustatoma atsižvelgiant į visas reikšmingas nagrinėjamo atvejo aplinkybes, visų pirma santykinę ginčo šalių reikalavimų esmę, šalių elgesį, taip pat jų dydį ir finansinį pajėgumą viena kitos atžvilgiu.

5.   Bet koks bandymas pasiekti susitarimą dėl ginčo pasinaudojant mediacijos paslaugomis pagal šį straipsnį neturi paveikti internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų ir atitinkamų verslo klientų teisių bet kada vykstant arba pasibaigus mediacijos procesui arba prieš jį pradėti teismo procesą.

6.   Verslo klientui paprašius, prieš pradedant mediaciją ar ją atliekant, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas pateikia verslo klientui informaciją apie su jo veikla susijusio mediacijos proceso veikimą bei veiksmingumą.

7.   1 dalyje nustatytas įpareigojimas netaikomas internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams, kurie yra mažosios įmonės, kaip apibrėžta Rekomendacijos 2003/361/EB priede.

13 straipsnis

Specializuoti mediatoriai

Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, skatina internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjus, taip pat jiems atstovaujančias organizacijas ir asociacijas, atskirai arba kartu steigti vieną ar daugiau organizacijų, teikiančių mediacijos paslaugas, atitinkančias 12 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, siekiant konkretaus tikslo sudaryti sąlygas išspręsti su internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimu susijusius ginčus su verslo klientais, ypač atsižvelgiant į tarpvalstybinį internetinių tarpininkavimo paslaugų pobūdį.

14 straipsnis

Teismo procesai, kuriuos pradeda atstovaujančiosios organizacijos arba asociacijos ir viešosios įstaigos

1.   Organizacijos ir asociacijos, teisėtai suinteresuotos atstovauti verslo klientams arba bendrovių interneto svetainių naudotojams, taip pat valstybėse narėse įsteigtos viešosios įstaigos turi teisę perduoti bylą Sąjungos kompetentingam nacionaliniam teismui pagal valstybės narės, kurios teismui perduodama byla, teisės normas, kad sustabdytų arba uždraustų internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų arba interneto paieškos sistemų teikėjų veiksmus, kuriais jie nesilaiko atitinkamų šiame reglamente nustatytų reikalavimų.

2.   Komisija skatina valstybes nares keistis geriausia praktika ir informacija su kitomis valstybėmis narėmis remiantis neteisėtų veiksmų, dėl kurių nacionaliniuose teismuose priimtos nutartys dėl uždraudimo, registrais, kai tokie registrai yra sukurti atitinkamų valstybės įstaigų ar institucijų.

3.   Organizacijos arba asociacijos 1 dalyje nurodytą teisę turi tik tuo atveju, jei jos atitinka visus šiuos reikalavimus:

a)

jos yra tinkamai įsteigtos pagal valstybės narės teisę;

b)

jos siekia tikslų, atitinkančių kolektyvinius verslo klientų arba bendrovių interneto svetainių naudotojų grupės, kuriai nuolat atstovauja, interesus;

c)

jos yra pelno nesiekiančios organizacijos;

d)

jokia finansavimą teikianti trečioji šalis, visų pirma internetinių tarpininkavimo paslaugų ar interneto paieškos sistemų teikėjai, nedaro nederamo poveikio jų priimamiems sprendimams.

Šiuo tikslu organizacijos ar asociacijos visapusiškai ir viešai atskleidžia informaciją apie jų narystę ir finansavimo šaltinį.

4.   Valstybėse narėse, kuriose įsteigtos viešosios įstaigos, tos viešosios įstaigos turi 1 dalyje nurodytą teisę, jeigu jos yra įpareigotos ginti kolektyvinius verslo klientų arba bendrovių interneto svetainių naudotojų interesus arba užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų reikalavimų, pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę.

5.   Valstybės narės gali paskirti:

a)

savo teritorijoje įsteigtas organizacijas ar asociacijas, kurios atitinka bent 3 dalyje nustatytus reikalavimus, tų organizacijų ar asociacijų prašymu;

b)

savo teritorijoje įsteigtas viešąsias įstaigas, kurios atitinka 4 dalyje nustatytus reikalavimus,

kurioms suteikta 1 dalyje nurodyta teisė. Valstybės narės praneša Komisijai tokių paskirtų organizacijų, asociacijų ar viešųjų įstaigų pavadinimą ir tikslą.

6.   Komisija sudaro pagal 5 dalį paskirtų organizacijų, asociacijų ir viešųjų įstaigų sąrašą. Tame sąraše nurodomas tų organizacijų, asociacijų ir viešųjų įstaigų tikslas. Tas sąrašas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Sąrašo pakeitimai skelbiami nedelsiant, o atnaujintas sąrašas bet kuriuo atveju parengiamas ir skelbiamas kas šešis mėnesius.

7.   Teismas 6 dalyje nurodytą sąrašą priima kaip organizacijos, asociacijos ar viešosios įstaigos teisnumo įrodymą, nedarant poveikio teismo teisei nagrinėti, ar ieškovo motyvai pateisina jo veiksmus konkrečioje byloje.

8.   Jei valstybei narei ar Komisijai kyla abejonių dėl to, ar organizacija arba asociacija atitinka 3 dalyje nustatytus kriterijus, arba dėl to, ar viešoji įstaiga atitinka 4 dalyje nustatytus kriterijus, tą organizaciją, asociaciją ar viešąją įstaigą paskyrusi valstybė narė pagal 5 dalį dėl tų abejonių atlieka tyrimą ir, kai tikslinga, atšaukia paskyrimą, jei nustatoma vieno ar daugiau kriterijų neatitiktis.

9.   1 dalyje nurodyta teisė neturi poveikio verslo klientų ir bendrovių interneto svetainių naudotojų teisėms pareikšti ieškinį kompetentingame nacionaliniame teisme pagal valstybės narės, kurioje pareiškiamas ieškinys, teisės normas, kai tas ieškinys grindžiamas individualiomis teisėmis ir juo siekiama nutraukti praktiką, kai internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai arba interneto paieškos sistemų teikėjai nesilaiko atitinkamų šiame reglamente nustatytų reikalavimų.

15 straipsnis

Vykdymo užtikrinimas

1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina tinkamą ir veiksmingą šio reglamento vykdymą.

2.   Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis nustatomos už šio reglamento pažeidimus taikomos priemonės, ir užtikrina, kad jos būtų įgyvendintos. Nustatytos priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

16 straipsnis

Stebėsena

Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, atidžiai stebi šio reglamento poveikį internetinių tarpininkavimo paslaugų ir jų verslo klientų bei interneto paieškos sistemų ir bendrovių interneto svetainių naudotojų santykiams. Šiuo tikslu Komisija renka atitinkamą informaciją, kad galėtų stebėti šių santykių pokyčius, be kita ko, atlikdama atitinkamus tyrimus. Valstybės narės, gavusios prašymą, padeda Komisijai ir pateikia visą atitinkamą surinktą informaciją, įskaitant apie konkrečius atvejus. Komisija šio straipsnio ir 18 straipsnio tikslais gali prašyti rinkti informaciją iš internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų.

17 straipsnis

Elgesio kodeksai

1.   Komisija ragina internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjus ir jiems atstovaujančias organizacijas ir asociacijas, kartu su verslo klientais, įskaitant MVĮ ir jiems atstovaujančias organizacijas, parengti elgesio kodeksus, kuriais siekiama padėti tinkamai taikyti šį reglamentą, atsižvelgiant į konkrečias įvairių sektorių, kuriuose teikiamos internetinės tarpininkavimo paslaugos, ypatybes, taip pat į konkrečias MVĮ ypatybes.

2.   Komisija ragina interneto paieškos sistemų teikėjus ir jiems atstovaujančias organizacijas ir asociacijas parengti elgesio kodeksus, kuriais konkrečiai siekiama padėti tinkamai taikyti 5 straipsnį.

3.   Komisija skatina internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjus priimti ir įgyvendinti konkrečiam sektoriui pritaikytus elgesio kodeksus, kai yra tokių konkrečiam sektoriui pritaikytų elgesio kodeksų ir kurie yra plačiai naudojami.

18 straipsnis

Peržiūra

1.   Ne vėliau kaip 2022 m. sausio 13 d., o vėliau – kas trejus metus, Komisija įvertina šį reglamentą ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

2.   Pirmasis šio reglamento vertinimas atliekamas, visų pirma siekiant:

a)

įvertinti, kaip laikomasi 3–10 straipsniuose nustatytų įpareigojimų, ir tų įpareigojimų poveikį interneto platformų ekonomikai;

b)

įvertinti nusistovėjusių elgesio kodeksų poveikį ir veiksmingumą, siekiant padidinti sąžiningumą ir skaidrumą;

c)

išsamiai ištirti problemas, kylančias dėl verslo klientų priklausomybės nuo internetinių tarpininkavimo paslaugų ir internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų nesąžiningos komercinės praktikos, ir toliau nustatyti, kokiu mastu tokia praktika yra paplitusi;

d)

ištirti, ar konkurencija tarp prekių ar paslaugų, kurias siūlo verslo klientas, ir prekių ar paslaugų, kurias siūlo ar kurių siūlymą kontroliuoja internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas, yra sąžininga ir ar šiuo atžvilgiu internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai nepiktnaudžiauja konfidencialiais duomenimis;

e)

įvertinti šio reglamento poveikį visiems galimiems nesuderinamumams, egzistuojantiems operacinių sistemų teikėjų ir jų verslo klientų santykiuose;

f)

įvertinti, ar reglamento taikymo sritis, visų pirma susijusi su „verslo kliento“ apibrėžtimi, yra tinkama ir neskatina užsiimti fiktyviu savarankišku darbu.

Pirmojo ir paskesnių vertinimų metu nustatoma, ar gali prireikti papildomų taisyklių, įskaitant nuostatas dėl įgyvendinimo, siekiant užtikrinti sąžiningą, nuspėjamą, tvarią ir patikimą interneto verslo aplinką vidaus rinkoje. Atlikusi vertinimus, Komisija imasi deramų priemonių, tarp kurių gali būti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

3.   Valstybės narės pateikia visą savo turimą reikšmingą informaciją, kurios Komisijai gali reikėti 1 dalyje nurodytai ataskaitai parengti.

4.   Atlikdama šio reglamento vertinimą, Komisija atsižvelgia, inter alia, į Interneto platformų ekonomikos stebėjimo centro ekspertų grupės jai pateiktas nuomones ir ataskaitas. Ji taip pat prireikus atsižvelgia į visų 17 straipsnyje nurodytų elgesio kodeksų turinį ir veikimą.

19 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1.   Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Jis taikomas nuo 2020 m. liepos 12 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 20 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

A. TAJANI

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. CIAMBA


(1)  OL C 440, 2018 12 6, p. 177.

(2)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2019 m. birželio 14 d. Tarybos sprendimas.

(3)  2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012 12 20, p. 1).

(4)  2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (OL L 177, 2008 7 4, p. 6).

(5)  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1).

(6)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(7)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).

(8)  2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(9)  2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžčių (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(10)  2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų (OL L 136, 2008 5 24, p. 3).

(11)  2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimas 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 23, 2010 1 27, p. 37).

(12)  2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).

(13)  2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas) (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).


Top