EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32019R0826

2019 m. kovo 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/826, kuriuo dėl išsamių šildymo ir vėsinimo efektyvumo potencialo vertinimų turinio iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES VIII ir IX priedai

C/2019/1616

OJ L 137, 23.5.2019, p. 3–9 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2019/826/oj

23.5.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 137/3


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2019/826

2019 m. kovo 4 d.

kuriuo dėl išsamių šildymo ir vėsinimo efektyvumo potencialo vertinimų turinio iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES VIII ir IX priedai

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (1), ypač į jos 22 straipsnį,

kadangi:

(1)

Direktyva 2012/27/ES nustatoma valstybių narių atliekamų išsamių šildymo ir vėsinimo efektyvumo potencialo vertinimų sistema ir turinys;

(2)

Direktyvos 2012/27/ES 22 straipsniu ir 23 straipsnio 2 dalimi Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais pakoreguojami VIII ir IX priedų reikalavimai;

(3)

Komisija išanalizavo pirmojo ciklo išsamius vertinimus. Įsitikinta, kad jie naudingi, nes surinkta naujų energijos vartojimo efektyvumo šildymo ir vėsinimo sektoriuose duomenų, nustatyta naujų galimybių jį didinti ir apsikeista geriausia patirtimi; be to, vertinimų rezultatai patvirtino, kad Komisija turi prašyti valstybių narių per antrąjį ciklą išsamius vertinimus atnaujinti ir juos pateikti Komisijai;

(4)

skyrėsi tiek vertinimuose taikyti metodai, tiek vertinimų turinys, todėl nustatyta, kad reikia tobulinti šiuos aspektus: nustatyti aiškesnius reikalavimus, vadovautis technologinio neutralumo principu ir užtikrinti geresnę sąsają su politika. Išsamių vertinimų turiniui keliami reikalavimai turi būti atnaujinti prieš antrąjį ciklą tam, kad surinkta informacija būtų naudingesnė valstybėms narėms ir Komisijai, būtų supaprastinta reikalaujama pateikti informacija ir būtų užtikrinta geresnė sąsaja su kitais energetikos sąjungos teisės aktais, būtent Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1999 (2) dėl energetikos sąjungos valdymo ir klimato politikos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis: (ES) 2018/844 (3), kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, Direktyva (ES) 2018/2002 (4), kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, ir Direktyva (ES) 2018/2001 (5) dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją;

(5)

tikslinga, kad nustatydamos planuojamus šilumos ir vėsumos tiekimo punktus ir centralizuoto šilumos tiekimo įrenginius, valstybės narės naudotųsi paraiškose išduoti leidimus pateikiamais duomenimis;

(6)

2018 m. spalio 25 d. vykusiame jungtiniame konsultaciniame posėdyje dėl išsamių vertinimų procedūros ir atnaujinto VIII priedo darbinio dokumento projekto konsultuotasi su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis;

(7)

šiame reglamente pateiktas priemones pagal Direktyvos (ES) 2018/2002 22 straipsnį aptarė valstybių narių ekspertai;

(8)

todėl Direktyvos 2012/27/ES VIII priedas ir IX priedo 1 dalis turėtų būti pakoreguoti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šildymo ir vėsinimo efektyvumo potencialas

1.   Direktyvos 2012/27/ES VIII priedas pakeičiamas šio reglamento I priede pateiktu tekstu.

2.   Direktyvos 2012/27/ES IX priedas iš dalies keičiamas, kaip nurodyta šio reglamento II priede.

2 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. kovo 4 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 315, 2012 11 14, p. 1.

(2)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

(3)  2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/844, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (OL L 156, 2018 6 19, p. 75).

(4)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2002, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (OL L 328, 2018 12 21, p. 210).

(5)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).


I PRIEDAS

VIII priedo pakeitimas

Direktyvos 2012/27/ES VIII priedas pakeičiamas taip:

„VIII PRIEDAS

Šildymo ir vėsinimo efektyvumo potencialas

14 straipsnio 1 dalyje nurodytame išsamiame nacionalinio šildymo ir vėsinimo potencialo vertinime turi būti pateikiami toliau nurodyti elementai ir jis turi būti jais grindžiamas.

I dalis

ŠILDYMO IR VĖSINIMO APŽVALGA

1.   Šildymo ir vėsinimo paklausa, išreikšta įvertintos naudingos energijos kiekiu (1) ir kiekybiškai įvertinu galutinės energijos vartojimu (GWh per metus) (2), pagal sektorius:

a)

būsto;

b)

paslaugų;

c)

pramonės;

d)

bet kuris kitas sektorius, kuriame suvartojamas kiekis sudaro daugiau kaip 5 % visos nacionalinės naudingojo šildymo ir vėsinimo paklausos.

2.   Dabartinio tiekiamos šilumos ir vėsumos kiekio nustatymas arba 2 punkto a papunkčio i dalies atveju nustatymas ar apskaičiavimas:

a)

pagal technologiją (GWh per metus (3)), jei įmanoma, 1 punkte nurodytuose sektoriuose, atskiriant energiją, gaunamą iš iškastinio kuro ir iš atsinaujinančiųjų išteklių:

i)

vietinis tiekimas gyvenamosiose ir paslaugų teikimo vietose:

iš tik šilumai gaminti skirtų katilų;

iš didelio naudingumo šilumos ir elektros energijos kogeneracijos įrenginių;

iš šilumos siurblių;

naudojant kitas vietoje taikomas technologijas ir iš kitų vietoje naudojamų šaltinių;

ii)

vietinis tiekimas ne paslaugų teikimo ir ne gyvenamosiose vietose:

iš tik šilumai gaminti skirtų katilų;

iš didelio naudingumo šilumos ir elektros energijos kogeneracijos įrenginių;

iš šilumos siurblių;

naudojant kitas vietoje taikomas technologijas ir iš kitų vietoje naudojamų šaltinių;

iii)

nevietinis tiekimas:

iš didelio naudingumo šilumos ir elektros energijos kogeneracijos įrenginių;

naudojant atliekinę šilumą;

naudojant kitas ne vietoje taikomas technologijas ir iš kitų ne vietoje naudojamų šaltinių;

b)

iš įrenginių, kuriuose susidaro atliekinė šiluma ar vėsuma, ir jų šilumos ar vėsumos tiekimo potencialo nustatymas (GWh per metus):

i)

šiluminių jėgainių, iš kurių gali būti tiekiama arba kurios gali būti modifikuotos taip, kad iš jų galėtų būti tiekiama atliekinė šiluma, ir kurių bendra šiluminė galia yra didesnė nei 50 MW;

ii)

šilumos ir elektros energijos kogeneracijos įrenginių, kuriuose naudojamos I priedo II dalyje nurodytos technologijos ir kurių bendra šiluminė galia yra didesnė nei 20 MW;

iii)

atliekų deginimo įrenginių;

iv)

atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių, kurių bendra šiluminė galia yra didesnė nei 20 MW ir kuriuose šiluma ar vėsuma gaminama naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją, išskyrus 2 punkto b papunkčio i ir ii dalyse nurodytus įrenginius;

v)

pramonės įrenginių, kurių bendra šiluminė galia yra didesnė nei 20 MW ir iš kurių gali būti tiekiama atliekinė šiluma;

c)

iš atsinaujinančiųjų išteklių ir iš atliekinės šilumos ar vėsumos gautos energijos dalis, apie kurią pranešta, galutinės energijos kiekyje, suvartotame per paskutinius 5 metus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo (4) sektoriuje, vadovaujantis Direktyva (ES) 2018/2001.

3.   Visos nacionalinės teritorijos žemėlapis, kuriame (saugant neskelbtiną komercinę informaciją) būtų nurodyta:

a)

atlikus 1 punkte nurodytą analizę nustatyti šildymo ir vėsinimo paklausos rajonai; savivaldybių ir aglomeracijų zonos, kuriuose suvartojama daug energijos, turi būti pažymėtos pagal nuoseklius kriterijus;

b)

pagal 2 punkto b papunktį nustatyti esami šilumos ir vėsumos tiekimo punktai ir centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiai;

c)

2 punkto b papunktyje nurodyto tipo planuojami šilumos ir vėsumos tiekimo punktai ir centralizuoto šilumos perdavimo įrenginiai.

4.   Šildymo ir vėsinimo paklausos (GWh) pokyčių prognozė ateinantiems 30 metų, visų pirma atsižvelgiant į ateinančių 10 metų prognozes, paklausos pastatų ir įvairiuose pramonės sektoriuose pokyčius ir su paklausos valdymu susijusios politikos bei strategijų, kaip antai pagal Direktyvą (ES) 2018/844 įgyvendinamų ilgalaikių pastatų renovacijos strategijų, poveikį.

II dalis

TIKSLAI, STRATEGIJOS IR POLITIKOS PRIEMONĖS

5.   Planuojamas valstybės narės dalyvavimas įgyvendinant su penkiais energetikos sąjungos aspektais susijusius savo nacionalinius tikslus bei uždavinius ir užtikrinant savo įnašą, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnio 2 dalies b punkte, efektyvaus šildymo ir vėsinimo srityje, visų pirma tikslus, uždavinius ir įnašą, susijusius su to reglamento 4 straipsnio b punkto 1–4 papunkčiais ir 15 straipsnio 4 dalies b punktu, nurodant, kuris iš šių elementų yra papildomas, palyginti su integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato sričių veiksmų planais.

6.   Bendra esamos politikos ir priemonių, apibūdintų naujausioje ataskaitoje, pateiktoje pagal Reglamento (ES) 2018/1999 3, 20 bei 21 straipsnius ir 27 straipsnio a punktą, apžvalga.

III dalis

ŠILDYMO IR VĖSINIMO EFEKTYVUMO EKONOMINIO POTENCIALO ANALIZĖ

7.   Įvairių šildymo ir vėsinimo technologijų ekonominio potencialo analizė (5) turi apimti visą nacionalinę teritoriją ir turi būti atliekama remiantis 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta kaštų ir naudos analize; joje turi būti nurodyti kiti galimi efektyvesnių ir labiau atsinaujinančiaisiais ištekliais grindžiamų šildymo ir vėsinimo technologijų naudojimo scenarijai, kai taikoma, atskiriant energiją, gaunamą iš iškastinio kuro ir iš atsinaujinančiųjų išteklių.

Turėtų būti aptariamos šios technologijos:

a)

pramonės įrenginių atliekinės šilumos ir vėsumos;

b)

atliekų deginimo;

c)

didelio naudingumo kogeneracijos;

d)

atsinaujinančiųjų išteklių energijos (pvz., geoterminės, saulės šiluminės ir biomasės), išskyrus didelio naudingumo kogeneracijai naudojamas technologijas;

e)

šilumos siurblių;

f)

turimų centralizuoto tiekimo sistemų šilumos ir vėsumos nuostolių mažinimo.

8.   Ekonominio potencialo analizę, be kita ko, turi sudaryti šie veiksmai ir joje turi būti atsižvelgiama į šiuos veiksnius:

a)

veiksniai:

i)

įgyvendinant 14 straipsnio 3 dalį atliekama kaštų ir naudos analizė turi apimti ekonominę analizę, kurioje atsižvelgiama į socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius veiksnius (6), ir finansinę analizę, kuria siekiama įvertinti projektus iš investuotojų perspektyvos. Atliekant ekonominę ir finansinę analizes kaip vertinimo kriterijus turi būti naudojama grynoji dabartinė vertė;

ii)

atskaitos taškas turėtų būti bazinis scenarijus, kuriame atsižvelgiama į rengiant šį išsamų vertinimą galiojančią politiką (7) ir kuris turi būti susietas su duomenimis, surinktais pagal šio priedo I dalį ir II dalies 6 punktą;

iii)

kituose galimuose scenarijuose turi būti atsižvelgiama į Reglamente (ES) 2018/1999 nustatytus energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos tikslus. Aptariant kiekvieną scenarijų turi būti pateikiami ir su baziniu scenarijumi palyginami šie elementai:

ekonominis nagrinėjamų technologijų potencialas, taikant grynosios dabartinės vertės kriterijų;

išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas;

sutaupytos pirminės energijos kiekis (GWh per metus);

poveikis atsinaujinančiųjų išteklių energijos daliai nacionaliniame energijos rūšių derinyje.

Scenarijai, kurių neįmanoma įgyvendinti dėl techninių ar finansinių priežasčių arba nacionalinio reguliavimo, gali būti atmesti ankstyvajame kaštų ir naudos analizės etape, jei tai pagrindžiama tiksliais, aiškiais ir tinkamais dokumentais pagrįstais motyvais.

Atliekant vertinimą ir priimant sprendimus turėtų būti atsižvelgiama į kaštus ir sutaupytos energijos kiekį dėl lankstesnio energijos tiekimo ir dėl geresnio elektros tinklų veikimo pagal analizuotus scenarijus, įskaitant kaštus, kurių išvengta, ir sutaupytų lėšų kiekį dėl mažesnių investicijų į infrastruktūrą;

b)

kaštai ir nauda:

8 punkto a papunktyje nurodyti kaštai ir nauda turi apimti bent šią naudą ir kaštus:

i)

nauda:

gamybos vertė vartotojui (šildymas, vėsinimas ir elektros energija);

kiek įmanoma, išorės nauda, pavyzdžiui, nauda aplinkai, nauda mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir nauda sveikatai bei saugai;

kiek įmanoma, poveikis darbo rinkai, energetinis saugumas ir konkurencingumas;

ii)

kaštai:

kapitalo kaštai, susiję su įrenginiais ir įranga;

kapitalo kaštai, susiję su susietais energetikos tinklais;

kintami ir pastovūs veiklos kaštai;

energijos kaštai;

kiek įmanoma, kaštai, susiję su aplinka, sveikata ir sauga;

kiek įmanoma, kaštai, susiję su darbo rinka, energetinis saugumas ir konkurencingumas;

c)

svarbių scenarijų palyginimas su baziniu scenarijumi:

visi svarbūs scenarijai turi būti išnagrinėti atsižvelgiant į bazinį scenarijų ir, be kita ko, turi būti išnagrinėtas efektyvaus individualaus šildymo ir vėsinimo vaidmuo:

i)

kaštų ir naudos analizė gali apimti projekto įvertinimą arba projektų grupės platesnio masto vietos, regioninį arba nacionalinį įvertinimą, siekiant planavimo tikslu konkrečioje geografinėje teritorijoje nustatyti ekonomiškai efektyviausią ir naudingiausią (palyginti su baziniu scenarijumi) šildymo ar vėsinimo sprendimą;

ii)

valstybės narės turi paskirti kompetentingas valdžios institucijas, atsakingas už kaštų ir naudos analizių pagal 14 straipsnį atlikimą. Jos turi pateikti išsamią metodiką ir prielaidas pagal šį priedą, taip pat nustatyti ir paskelbti ekonominei analizei skirtas procedūras;

d)

ribos ir integruotas požiūris:

i)

geografinės ribos turi žymėti tinkamą gerai apibrėžtą geografinę teritoriją;

ii)

kaštų ir naudos analizėje turi būti atsižvelgiama į visus sistemoje ir geografinėmis ribomis apibrėžtoje teritorijoje turimus atitinkamus centralizuoto ar necentralizuoto tiekimo išteklius, įskaitant pagal šio priedo III dalies 7 punktą aptartas technologijas, ir į šildymo ir vėsinimo paklausos pokyčius ir charakteristikas;

e)

prielaidos:

i)

atlikdamos kaštų ir naudos analizes valstybės narės turi pateikti prielaidas dėl pagrindinių sąnaudų ir gamybos veiksnių kainų ir diskonto normos;

ii)

diskonto norma, naudojama atliekant ekonominę analizę grynajai dabartinei vertei apskaičiuoti, turi būti pasirenkama pagal europines arba nacionalines gaires;

iii)

valstybės narės turi naudoti nacionalines, europines ar tarptautines energijos kainų kitimo prognozes, prireikus atsižvelgdamos į savo nacionalines ir (arba) regionines/vietos aplinkybes;

iv)

ekonominėje analizėje naudojamos kainos turi atitikti socialinius bei ekonominius kaštus ir naudą. Kiek įmanoma (t. y. kai egzistuoja rinkos kaina arba kai ji jau reguliuojama europiniu ar nacionaliniu lygmeniu), turėtų būti įtraukti išorės kaštai, pvz., poveikio aplinkai ir sveikatai;

f)

jautrumo analizė:

i)

turi būti įtraukta jautrumo analizė, kurios tikslas – įvertinti projekto ar projektų grupės kaštus ir naudą ir kuri turi būti grindžiama tokiais didelę įtaką apskaičiavimo rezultatams turinčiais kintamaisiais, kaip skirtingos energijos kainos, paklausos lygiai, diskonto normos ir kt.

IV dalis

GALIMOS NAUJOS STRATEGIJOS IR POLITIKOS PRIEMONĖS

9.   Naujų teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimamų politikos priemonių apžvalga (8) siekiant suprasti pagal 7 ir 8 punktus nustatytą ekonominį potencialą, numatant su šiomis priemonėmis susijusius elementus:

a)

išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas;

b)

sutaupytos pirminės energijos kiekis (GWh per metus);

c)

poveikis didelio naudingumo kogeneracijos daliai;

d)

poveikis atsinaujinančiųjų išteklių energijos daliai nacionaliniame energijos rūšių derinyje ir šildymo bei vėsinimo sektoriuje;

e)

ryšys su nacionalinėmis finansinėmis programomis ir sutaupytomis valstybės biudžeto ir rinkos dalyvių lėšomis;

f)

įvertintos valstybės paramos priemonės (jei tokių numatyta), joms skiriamas metinis biudžetas ir galimos pagalbos elementas.


(1)  Šiluminės energijos kiekis, reikalingas galutinių vartotojų šildymo ir vėsinimo poreikiams patenkinti.

(2)  Turėtų būti naudojami naujausi duomenys.

(3)  Turėtų būti naudojami naujausi duomenys.

(4)  Iš atsinaujinančiųjų išteklių gautos vėsumos tiekimas turės būti nustatomas pagal Direktyvą (ES) 2018/2001, kai pagal tos direktyvos 35 straipsnį bus nustatytas vėsinimui ir centralizuotam vėsumos tiekimui suvartojamo atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekio apskaičiavimo metodas. Iki tol vėsumos tiekimas turi būti nustatomas pagal atitinkamą nacionalinį metodą.

(5)  Ekonominio potencialo analizėje turėtų būti pateikiamas naudojant kiekvieną analizuojamą technologiją per metus galimas pagaminti energijos kiekis (GWh). Be to, turėtų būti atsižvelgiama į energijos sistemos apribojimus ir vidaus sąsajas. Atliekant analizę gali būti naudojami modeliai, grindžiami įprastų rūšių technologijų ar sistemų veikimo prielaidomis.

(6)  Įskaitant Direktyvos (ES) 2018/2001 15 straipsnio 7 dalyje nurodytą vertinimą.

(7)  Pagal bazinį scenarijų turi būti atsižvelgiama į politiką, kuri buvo įgyvendinama iki metų, einančių prieš metus, iki kurių pabaigos turi būti parengtas išsamus vertinimas, pabaigos. Taigi į paskutiniais metais iki išsamių vertinimų pateikimo termino vykdytą politiką neturi būti atsižvelgta.

(8)  Į šią apžvalgą turi būti įtrauktos finansavimo priemonės ir programos, kurios gali būti priimtos laikotarpiu, kurį apima išsamus vertinimas (nedarant poveikio atskirų pranešimų dėl valstybės paramos schemų teikimui, kad būtų atliktas valstybės pagalbos vertinimas).


II PRIEDAS

Direktyvos 2012/27/ES IX priedo pakeitimas

Direktyvos 2012/27/ES IX priedo 1 dalis išbraukiama.


Top