(1)

24,25–27,5 GHz (toliau – 26 GHz) dažnių juosta vertinama kaip galima tarptautinio judriojo ryšio telekomunikacijų juosta 2020 m. (IMT-2020) ir vėliau (2) ir tai įtraukta į 2019 m. Pasaulinės radijo ryšio konferencijos (WRC-19) (3) darbotvarkę. IMT-2020 yra 5G radijo ryšio standartų sistema, kurią remdamasi judriojo plačiajuosčio ryšio technologija sukūrė Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos radijo ryšio sektorius (ITU-R);

(2)

remiantis ITU Radijo ryšio reglamentu (4) 25,25–27,5 GHz dažnių juosta visame pasaulyje pirmumo teise skiriama judriojo ryšio paslaugoms. 24,25–25,25 GHz dažnių juosta nėra skiriama judriojo ryšio paslaugoms ITU 1 regione, kurio dalis yra ir Europos Sąjunga. Tai netrukdo Sąjungai naudoti tos dažnių juostos belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms, jeigu tai suderinama su tarptautiniais ir tarpvalstybiniais įpareigojimais pagal ITU Radijo ryšio reglamentą prie jos išorės sienų;

(3)

Komisijos komunikate „Europos 5G veiksmų planas“ (5) (toliau – 5G veiksmų planas) išdėstytas koordinuotas Sąjungos požiūris į 5G paslaugų naudojimą po 2020 m. 5G veiksmų plane raginama nustatyti pradines dažnių juostas, kad bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir atsižvelgdama į Radijo spektro politikos grupės (RSPG) nuomonę Komisija galėtų diegti 5G paslaugas;

(4)

RSPG priėmė tris nuomones dėl 5G spektro užtikrinimo Europoje strateginio veiksmų plano (6) (toliau – RSPG nuomonės), kuriose ji įvardija 26 GHz dažnių juostą kaip vieną pradinę 5G juostą ir rekomenduoja valstybėms narėms pakankamai didelę tos juostos dalį, pvz., 1 GHz, iki 2020 m. skirti 5G siekiant patenkinti rinkos paklausą;

(5)

26 GHz dažnių juosta užtikrina didelį pralaidumą numatomoms naujoviškoms belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms naudojant mažos aprėpties zonomis pagrįstą 5G technologiją (7) 200 MHz pločio dažnių blokuose. Remdamosi Europos elektroninių ryšių kodeksu (EERK) (8) iki 2020 m. gruodžio 31 d. valstybės narės privalo leisti naudoti bent 1 GHz iš 26 GHz dažnių juostos, kad būtų lengviau diegti 5G, jeigu yra aiškių įrodymų, kad yra rinkos paklausa ir nėra didelių apribojimų esamų naudotojų migravimo arba radijo dažnių juostos atlaisvinimo atžvilgiu. EERK taip pat numatyta, kad priemonės, kurių imasi valstybės narės laikydamosi to reikalavimo, turi atitikti suderintas sąlygas, nustatytas techninėmis įgyvendinimo priemonėmis pagal Radijo spektro spendimą;

(6)

valstybėse narėse 26 GHz dažnių juostos dalys naudojamos antžeminio fiksuotojo belaidžio ryšio jungtims (toliau – fiksuotojo ryšio linijos), įskaitant tranzitinius tinklus (9). Požiūris į antžeminių belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugų, įskaitant naujos kartos arba 5G paslaugas, ir fiksuotojo ryšio linijų sambūvio administravimą nacionaliniu lygmeniu valstybėms narėms turėtų suteikti lankstumą;

(7)

26 GHz dažnių juostos 24,25–26,65 GHz dalies naudojimo automobiliniams mažojo nuotolio radarams turėtų būti laipsniškai atsisakyta iki 2022 m. sausio 1 d. (10). Matyti ryški naujų automobilinių mažojo nuotolio radarų rinkos plėtros tendencija vis labiau naudoti Sąjungos lygmeniu suderintą 77–81 GHz dažnių juostą (11). Taigi nenustatyta jokių sambūvio problemų, susijusių su automobiliniais mažojo nuotolio radarais;

(8)

Sąjungos lygmeniu 26 GHz dažnių juostos 24,25–24,5 GHz dalis skiriama transporto ir eismo telematikos įrenginiams, visų pirma, automobiliniams radarams (12), nesuteikiant jiems apsaugos ir jeigu jie nekelia trukdžių. Šiuo metu ta juosta nėra naudojama ir jos neplanuojama naudoti tokiems automobiliniams radarams (13), ir jiems vis dažniau naudojamas 76–81 GHz dažnių diapazonas;

(9)

26 GHz dažnių juostos 24,25–27 GHz dalis naudojama radiolokaciniams įrenginiams (14), veikiantiems „nepagrindiniu“ režimu, naudojant ultraplačiajuostę ryšio technologiją (15). Toks naudojimas turėtų būti lengvai pritaikomas prie 26 GHz dažnių juostos naudojimo antžeminio belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms raidos;

(10)

kai kurios 26 GHz dažnių juostos dalys valstybėse narėse naudojamos kosminėms ir palydovinėms tarnyboms. Tos paslaugos yra 25,5–27 GHz diapazone teikiamos žemynkrypčio ryšio paslaugos palydovinės Žemės tyrimo radijo ryšio tarnybos (EESS) (16) ir kosminio tyrimo tarnybos (SRS) Žemės stotims, remia Europos palydovinę duomenų perdavimo sistemą (EDRS) ir užtikrina aukštynkryptį ryšį su palydovinės fiksuotosios tarnybos (FSS) palydovų imtuvais 24,65–25,25 GHz diapazone. Taigi tas kosmines ir palydovines tarnybas reikėtų tinkamai apsaugoti nuo trukdžių, kuriuos sukelia antžeminio belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugos. Joms taip pat reikia tolesnės plėtros perspektyvų. Be to, 26 GHz dažnių juostos 24,45–24,75 GHz ir 25,25–27,5 GHz dalys visame pasaulyje naudojamos tarppalydovinės tarnybos (ISS), įskaitant EDRS, negeostacionariųjų ir geostacionariųjų palydovų ryšiui;

(11)

naujos kartos (5G) antžemines paslaugas reikėtų diegti 26 GHz dažnių juostoje suderintomis techninėmis sąlygomis. Šios sąlygos turėtų apsaugoti nuolatinį palydovinio ryšio (EESS, SRS ir FSS) Žemės stočių veikimą ir plėtojimą priskiriant juostos dažnius, kad ateityje leidimai Žemės stotims būtų suteikiami remiantis skaidriais, objektyviais ir proporcingais kriterijais. Tos sąlygos taip pat turėtų užtikrinti, kad esamos ir būsimos palydovinės tarnybos neturėtų daryti didelio neigiamo poveikio antžeminiam 5G diegimui ir aprėpčiai;

(12)

pagal Radijo spektro sprendimo 4 straipsnio 2 dalį Komisija suteikė Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijai (CEPT) įgaliojimą parengti suderintas spektro naudojimo technines sąlygas, kad Sąjungoje būtų lengviau pradėti naudoti naujos kartos (5G) antžemines belaidžio ryšio sistemas, taip pat 26 GHz dažnių juostoje;

(13)

vykdydama šiuos įgaliojimus 2018 m. liepos 6 d. CEPT paskelbė 68-ąją ataskaitą (17) (toliau – CEPT ataskaita). Joje nustatomos suderintos techninės sąlygos, taikomos 26 GHz dažnių juostoje antžeminėms sistemoms, kurias naudojant Sąjungoje galima teikti belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugas ir kurioms galima naudoti 5G. Tos techninės sąlygos yra suderinamos su 5G standartizavimo pokyčiais, susijusiais su radijo kanalų išdėstymo tvarka (18), t. y. kanalų dydžiu arba vienalaikio dvipusio ryšio režimu, ir aktyviosios antenos sistemomis, tad tos sąlygos padeda siekti visuotinio suderinimo. Daroma prielaida, kad skirtingų operatorių kaimyninių sistemų eksploatavimas yra sinchronizuotas, taip užtikrinant, kad spektras naudojamas veiksmingai. Siekiant parengti atitinkamas suderintas nesinchronizuoto arba pusiau sinchronizuoto kaimyninių sistemų eksploatavimo technines sąlygas reikia atlikti papildomus tyrimus. Toks eksploatavimas ir toliau įmanomas, jeigu užtikrinamas geografinis atskyrimas;

(14)

CEPT ataskaitoje nustatytos 26 GHz dažnių juostos naudojimo techninės sąlygos grindžiamos prielaida, kad leidimų išdavimo tvarka grindžiama išimtinai individualiomis naudojimo teisėmis, ir tai taip pat padeda užtikrinti tinkamą sambūvį su šiuo metu juostoje naudojamomis technologijomis. Taikant bet kokią kitą leidimų sistemą, kaip antai bendrąjį leidimą ar tvarką, grindžiamą individualaus ir bendrojo leidimo deriniu, gali reikėti papildomų techninių sąlygų siekiant užtikrinti tinkamą antžeminių sistemų, kurias naudojant galima teikti belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugas, ir kitų juostoje veikiančių tarnybų sambūvį, visų pirma deramai atsižvelgiant į nuolatinį FSS, EESS ir SRS palydovinio ryšio Žemės stočių diegimą;

(15)

CEPT ataskaitoje taip pat pateikiamos 26 GHz dažnių juostos naudojimo gairės ir techninės sąlygos, taikomos antžeminėms belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms, įskaitant 5G, siekiant užtikrinti esamų kosminių ir palydovinių tarnybų bei fiksuotojo ryšio linijų 26 GHz dažnių juostoje ir gretimų juostų tarnybų apsaugą;

(16)

antžeminių belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugų (įskaitant 5G) ir 26 GHz dažnių juostoje veikiančių EESS, SRS ir FSS Žemės stočių sambūvį galima užtikrinti, kai tinka, taikant antžeminių tarnybų naudojimo techninius apribojimus ribotoje geografinėje zonoje aplink palydovinę Žemės stotį. Šiuo požiūriu, siekiant palengvinti tokį sambūvį, galėtų būti racionalu naujas Žemės stotis įrengti, pageidautina, toliau nuo tankiai apgyvendintų vietovių arba vietovių, kur vykdoma aktyvi žmogaus veikla. Be to, CEPT rengia techninių priemonių rinkinius (19) siekdama padėti diegti 5G pagal individualius leidimus kartu proporcingai leidžiant toliau naudoti esamas ir planuojamas EESS/SRS priėmimo Žemės stotis ir FSS perdavimo Žemės stotis atitinkamose 26 GHz dažnių juostos dalyse. Tokie priemonių rinkiniai gali palengvinti vienalaikį naudojimą laikantis šiame sprendimu numatytų įpareigojimų;

(17)

antžeminių belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugų (įskaitant 5G) ir FSS ir ISS, įskaitant EDRS, palydovinių imtuvų vienalaikis naudojimas šiuo metu įmanomas, jeigu laikomasi belaidžio plačiajuosčio ryšio bazinių stočių antenos aukščio techninių sąlygų;

(18)

valstybės narės turėtų įvertinti galimybę ir toliau naudoti fiksuotojo ryšio linijas 26 GHz dažnių juostoje, spektrą kartu naudojant ir antžeminėms belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms, įskaitant 5G, arba nutraukti jų veikimą toje dažnių juostoje. Atliekant tokį vertinimą reikėtų atsižvelgti į galimas trukdžių mažinimo priemones ir nacionalinį ir tarpvalstybinį koordinavimą bei 5G diegimo mastą, atsižvelgiant į 5G sistemų paklausą rinkoje, visų pirma mažiau apgyvendintose ir kaimo vietovėse. Galimybę nacionaliniu lygmeniu numatyti pasidalijamąjį spektro naudojimą, be kita ko, lemia tai, ar yra išsamios informacijos apie fiksuotojo ryšio linijų panaudojimą ir galimybę skirti didelius ištisinio spektro blokus 5G sistemoms. Todėl CEPT pateikia antžeminių belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugų, įskaitant 5G, ir fiksuotojo ryšio linijų sambūvio technines gaires atsižvelgiant į laipsnišką 5G diegimą;

(19)

26 GHz dažnių juostoje teikiant antžemines belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugas, įskaitant 5G, reikėtų tinkamai apsaugoti (pasyviąsias) EESS 23,6–24 GHz dažnių juostoje (20). Nacionaliniu lygmeniu gali prireikti imtis specialių priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų apsaugotos 23,6–24 GHz dažnių juostoje veikiančios radioastronomijos stotys. Taikant tokias priemones tikėtina, kad galimybė naudoti visą 26 GHz dažnių juostą aplink tokias stotis bus apribota. (Pasyviųjų) EESS apsauga 50,2–50,4 GHz ir 52,6–54,25 GHz dažnių juostose užtikrinama bazinėms stotims taikant galiojančias bendras šalutinio spinduliavimo ribas (21);

(20)

bepiločių orlaivių, tokių kaip dronai, naudojimas eksploatuojant antžeminius belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio tinklus, veikiančius 26 GHz dažnių juostoje, galėtų turėti poveikį dabartiniam naudojimui, kaip antai FSS ir ISS palydoviniams imtuvams. Todėl 26 GHz dažnių juostoje reikėtų uždrausti bazinėms stotims jungtis su galinėmis bepiločių orlaivių stotimis ir, laikantis taikytinų oro eismo valdymo taisyklių, reikėtų leisti tik galinėms bepiločių orlaivių stotims jungtis su bazinėmis stotimis. Šiuo požiūriu galinių bepiločių orlaivių stočių jungimasis su bazinėmis stotimis galėtų turėti didelį poveikį, pavyzdžiui, atskyrimo nuotoliui iki EESS/SRS Žemės stočių, kurios taip pat veikia 26 GHz dažnių juostoje. Tam reikia atlikti papildomą tyrimą, kurį užbaigus gali būti parengtos papildomos suderintos techninės sąlygos. Bepiločių orlaivių naudojimas su belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio tinklais neturėtų būti kliūtis įrengti būsimas EESS/SRS Žemės stotis;

(21)

reikėtų numatyti spektro naudotojų arba nacionalinių administravimo institucijų tarpvalstybinius susitarimus, kuriais būtų užtikrinamas šio sprendimo įgyvendinimas siekiant išvengti žalingųjų trukdžių ir padidinti spektro veiksmingumą ir jo naudojimo konvergenciją;

(22)

šiuo sprendimu užtikrinama, kad valstybės narės pradėtų naudoti 26 GHz dažnių juostą naujos kartos (5G) belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms laikydamosi 68-ojoje CEPT ataskaitoje nustatytų teisiškai privalomų techninių sąlygų ir Sąjungos politikos tikslų;

(23)

šiame sprendime žodžių junginys „paskirti“ ir „suteikti galimybę naudoti“ 26 GHz dažnių juostą suponuoja šiuos veiksmus: i) pritaikyti dažnių skirstymą reglamentuojančią nacionalinės teisės sistemą, įtraukiant numatytą šios juostos naudojimą šiame sprendime nustatytomis suderintomis techninėmis sąlygomis; ii) imtis visų būtinų priemonių siekiant tiek, kiek reikia, užtikrinti sambūvį su kitomis šioje juostoje veikiančiomis sistemomis ir iii) imtis tinkamų priemonių, prireikus pradėti konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais procesą, kad būtų galima naudoti šią juostą taip, kaip numatyta Sąjungos lygmeniu taikytinuose teisės aktuose, įskaitant šiame sprendime nustatytas suderintas technines sąlygas;

(24)

valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie šio sprendimo įgyvendinimą, visų pirma, apie laipsnišką 5G paslaugų diegimą ir plėtojimą 26 GHz dažnių juostoje ir visas su sambūviu susijusias problemas, kad būtų galima įvertinti jo poveikį Sąjungos lygmeniu ir laiku jį peržiūrėti. Atliekant tokią peržiūrą taip pat galima įvertinti techninių sąlygų tinkamumą siekiant užtikrinti pakankamą kitų tarnybų, visų pirma, kosminių tarnybų, kaip antai FSS ir ISS, įskaitant EDRS, palydovinių imtuvų, apsaugą atsižvelgiant į antžeminių belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugų, įskaitant 5G, plėtojimą;

(25)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Radijo spektro sprendimu įsteigto Radijo spektro komiteto nuomonę,

a)

gretimose juostose veikiančios sistemos, visų pirma (pasyviosios) palydovinės Žemės tyrimo radijo ryšio tarnybos ir radioastronomijos tarnybos sistemos 23,6–24,0 GHz dažnių juostoje;

b)

palydovinės Žemės tyrimo radijo ryšio tarnybos ir kosminio tyrimo tarnybos žemynkrypčio ryšio Žemės stotys, veikiančios 25,5–27,0 GHz dažnių juostoje;

c)

palydovinės fiksuotosios tarnybos aukštynkrypčio ryšio palydovinės sistemos, veikiančios 24,65–25,25 GHz dažnių juostoje;

d)

tarppalydovinio ryšio palydovinės sistemos, veikiančios 24,45–24,75 GHz ir 25,25–27,5 GHz dažnių juostose.

—

palydovinės Žemės tyrimo radijo ryšio tarnybos (žemynkrypčio ryšio) arba kosminio tyrimo tarnybos (žemynkrypčio ryšio) atveju 25,5–27,0 GHz dažnių juostoje;

—

palydovinės fiksuotosios tarnybos (aukštynkrypčio ryšio) atveju 24,65–25,25 GHz dažnių juostoje.