EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32018R1912

2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1912, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011 nuostatos, susijusios su tam tikrų sandorių Bendrijos viduje neapmokestinimu PVM

ST/12849/2018/INIT

OJ L 311, 7.12.2018, p. 10–12 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2018/1912/oj

7.12.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/10


TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2018/1912

2018 m. gruodžio 4 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011 nuostatos, susijusios su tam tikrų sandorių Bendrijos viduje neapmokestinimu PVM

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1), ypač į jos 397 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

savo 2016 m. balandžio 7 d. komunikate dėl PVM veiksmų plano Komisija paskelbė apie ketinimą pateikti pasiūlymą, kuriuo nustatoma galutinė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistema, skirta tarp valstybių narių vykdomai įmonių tarpvalstybinei prekybai. Kol ji nepriimta, 2016 m. lapkričio 8 d. išvadose Taryba paragino Komisiją atlikti tam tikrus tarpvalstybiniams sandoriams taikomų Sąjungos PVM taisyklių patobulinimus, inter alia, dėl sandorių Bendrijos viduje neapmokestinimo PVM;

(2)

Direktyvoje 2006/112/EB nustatytos kelios sąlygos dėl prekių tiekimo neapmokestinimo PVM vykdant tam tikrus sandorius Bendrijos viduje. Viena iš tų sąlygų – prekės turi būti išsiunčiamos arba išgabenamos iš vienos valstybės narės į kitą;

(3)

tačiau dėl skirtingų valstybių narių požiūrių į tų tarpvalstybinių sandorių neapmokestinimą PVM įmonėms atsirado sunkumų ir teisinio netikrumo. Tai prieštarauja tikslui stiprinti Bendrijos vidaus prekybą ir panaikinti fiskalines sienas. Todėl svarbu apibrėžti ir suderinti sąlygas, kuriomis sandorių būtų galima neapmokestinti PVM;

(4)

tarpvalstybinis sukčiavimas PVM yra visų pirma susijęs su Bendrijos viduje tiekiamų prekių neapmokestinimu PVM, todėl reikia nustatyti tam tikras aplinkybes, kuriomis prekes būtų galima laikyti išsiųstomis ar išgabentomis iš tiekimo valstybės narės teritorijos;

(5)

siekiant praktinio sprendimo įmonėms ir garantijų mokesčių administratoriams, Tarybos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 282/2011 (2) turėtų būti nustatytos dvi nuginčijamosios prezumpcijos;

(6)

kartu su atsargų atšaukimo procedūrų supaprastinimu turėtų būti numatytos atitinkamos registravimo prievolės, kad būtų užtikrintas tinkamas jų taikymas;

(7)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 282/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 282/2011 iš dalies keičiamas taip:

1)

VIII skyriuje įterpiamas šis skirsnis:

2A skirsnis

Sandorių Bendrijos viduje neapmokestinimas pvm

(Direktyvos 2006/112/EB 138–142 straipsniai)

45a straipsnis

1.   Direktyvos 2006/112/EB 138 straipsnyje numatytais atvejais neapmokestinant PVM daroma prielaida, kad prekės buvo išsiųstos arba išgabentos iš valstybės narės į paskirties vietą, esančią Bendrijoje, bet ne jos teritorijoje, esant vienai iš toliau nurodytų atvejų:

a)

pardavėjas nurodo, kad prekes išsiuntė ar išgabeno jis arba jo vardu tai padarė trečioji šalis, ir pardavėjas turi bent du vienas kitam neprieštaraujančius įrodymus, nurodytus 3 dalies a punkte, kuriuos išdavė dvi skirtingos viena nuo kitos, nuo pardavėjo ir nuo prekes įsigyjančio asmens nepriklausančios šalys, arba pardavėjas turi vieną iš įrodymų, nurodytų 3 dalies a punkte kartu su vienu jam neprieštaraujančiu įrodymu, nurodytu 3 dalies b punkte, kuriais patvirtinimas išsiuntimas arba išgabenimas, ir kuriuos išdavė dvi skirtingos viena nuo kitos, nuo pardavėjo ir nuo prekes įsigyjančio asmens nepriklausančios šalys;

b)

pardavėjas turi:

i)

rašytinį patvirtinimą iš prekes įsigyjančio asmens, kuriame nurodyta, kad prekes įgyjantis asmuo prekes išsiuntė ar išgabeno arba tai jo vardu padarė trečioji šalis, ir nurodyta prekių paskirties valstybė narė; Tame rašytiniame patvirtinime turi būti nurodyta išdavimo data, prekes įsigyjančio asmens pavadinimas arba vardas bei pavardė ir adresas, prekių kiekis ir rūšis, prekių atvykimo data ir vieta, o transporto priemonių tiekimo atveju – transporto priemonės identifikacinis numeris, ir prekes įsigyjančio asmens vardu prekes priimančio asmens tapatybė; ir

ii)

bent du vienas kitam neprieštaraujančius įrodymus, nurodytus 3 dalies a punkte, kuriuos išdavė dvi skirtingos viena nuo kitos, nuo pardavėjo ir nuo prekes įsigyjančio asmens nepriklausančios šalys, arba vieną iš įrodymų, nurodytų 3 dalies a punkte kartu su vienu jam neprieštaraujančiu įrodymu, nurodytu 3 dalies b punkte, kuriais patvirtinamas išsiuntimas arba išgabenimas, ir kuriuos išdavė dvi skirtingos viena nuo kitos, nuo pardavėjo ir nuo prekes įsigyjančio asmens nepriklausančios šalys.

Prekes įsigyjantis asmuo pardavėjui iki dešimtos kito mėnesio po tiekimo dienos pateikia rašytinį patvirtinimą, nurodytą b punkto i papunktyje.

2.   Mokesčių institucija gali nuginčyti 1 dalyje nustatytą prezumpciją.

3.   Taikant 1 dalį, priimtinais išsiuntimo ar išgabenimo įrodymais laikoma:

a)

dokumentai, susiję su prekių išsiuntimu ar išgabenimu, pavyzdžiui, krovinių vežimo keliais dokumentas arba pranešimas, konosamentas, oro krovinio sąskaita faktūra, arba prekių vežėjo sąskaita faktūra;

b)

šie dokumentai:

i)

draudimo liudijimas, susijęs su prekių išsiuntimu ar gabenimu, arba banko dokumentai, kuriais įrodoma, kad už prekių išsiuntimą ar išgabenimą sumokėta;

ii)

oficialūs dokumentai, kuriuos išduoda valdžios institucija, pavyzdžiui, notaras, kuriais patvirtinamas prekių atvykimas į paskirties valstybę narę;

iii)

kvitas, kurį yra išrašęs sandėlio savininkas paskirties valstybėje narėje ir kuriuo patvirtinamas prekių sandėliavimas toje valstybėje narėje.“;

2)

X skyriuje įterpiamas šis skirsnis:

1A skirsnis

Bendrosios prievolės

(Direktyvos 2006/112/EB 242–243 straipsniai)

54a straipsnis

1.   Direktyvos 2006/112/EB 243 straipsnio 3 dalyje nurodytame registre, kurį privalo pildyti visi apmokestinamieji asmenys, kurie perkelia prekes pagal atsargų atšaukimo procedūras, nurodoma ši informacija:

a)

valstybė narė, iš kurios prekės buvo išsiųstos arba išgabentos, ir prekių išsiuntimo arba išgabenimo data;

b)

apmokestinamojo asmens, kuriam prekės yra skirtos, PVM mokėtojo kodas, suteiktas valstybės narės, į kurią prekės yra siunčiamos arba gabenamos;

c)

valstybė narė, į kurią prekės yra siunčiamos arba gabenamos, sandėlio savininko PVM mokėtojo kodas, sandėlio, kuriame jos laikomos po pristatymo, adresas ir prekių atvykimo į sandėlį data;

d)

į sandėlį pristatytų prekių vertė, aprašymas ir kiekis;

e)

apmokestinamojo asmens, kuris pakeičia šios dalies b punkte nurodytą apmokestinamąjį asmenį, PVM mokėtojo kodas laikantis Direktyvos 2006/112/EB 17a straipsnio 6 dalyje nurodytų sąlygų;

f)

patiektų prekių apmokestinamoji vertė, aprašymas ir kiekis, taip pat data, kada buvo atliktas Direktyvos 2006/112/EB 17a straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas prekių tiekimas, ir prekes įsigyjančio asmens PVM mokėtojo kodas;

g)

patiektų prekių apmokestinamoji vertė, aprašymas ir kiekis bei bet kurios iš nurodytų sąlygų atsiradimo data ir Direktyvos 2006/112/EB 17a straipsnio 7 dalyje nurodytas atitinkamas pagrindas;

h)

grąžintų prekių vertė, aprašymas bei kiekis ir Direktyvos 2006/112/EB 17a straipsnio 5 dalyje nurodyto prekių grąžinimo data.

2.   Direktyvos 2006/112/EB 243 straipsnio 3 dalyje nurodytame registre, kurį privalo pildyti visi apmokestinamieji asmenys, kuriems prekės tiekiamos pagal atsargų atšaukimo procedūras, nurodoma ši informacija:

a)

apmokestinamojo asmens, kuris perkelia prekes pagal atsargų atšaukimo procedūras, PVM mokėtojo kodas;

b)

jam skirtų prekių aprašymas ir kiekis;

c)

jam skirtų prekių pristatymo į sandėlį data;

d)

jam patiektų prekių apmokestinamoji vertė, aprašymas ir kiekis ir data, kada buvo atliktas Direktyvos 2006/112/EB 17a straipsnio 3 dalies b punkte nurodytas prekių įsigijimas Bendrijos viduje;

e)

prekių aprašymas ir kiekis ir data, kada prekės buvo paimtos iš sandėlio a punkte nurodyto apmokestinamojo asmens nurodymu;

f)

sunaikintų arba dingusių prekių aprašymas ir kiekis ir prieš tai į sandėlį pristatytų prekių sunaikinimo, praradimo arba vagystės data arba data, kai buvo aptikta, kad prekės yra sunaikintos arba dingusios.

Kai prekės išsiunčiamos arba gabenamos pagal atsargų atšaukimo procedūras sandėlio savininkui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, kuriam tiekiamos prekės yra skirtos, to apmokestinamojo asmens registre nereikia įrašyti pirmos pastraipos c, e ir f punktuose nurodytos informacijos.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. gruodžio 4 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

H. LÖGER


(1)  OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

(2)  2011 m. kovo 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos įgyvendinimo priemonės (OL L 77, 2011 3 23, p. 1).


Top