Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32018R1013

2018 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1013, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos laikinosios apsaugos priemonės

C/2018/4555

OJ L 181, 18.7.2018, p. 39–83 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2018/1013/oj

18.7.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 181/39


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2018/1013

2018 m. liepos 17 d.

kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos laikinosios apsaugos priemonės

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/478 (1), ypač į jo 5 ir 7 straipsnius,

atsižvelgdama į 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/755 (2), ypač į jo 3 ir 4 straipsnius,

pasikonsultavusi su Apsaugos priemonių komitetu, įsteigtu pagal Reglamento (ES) 2015/478 3 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) 2015/755 22 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

I.   PAGRINDINIAI FAKTAI

(1)

2018 m. kovo 26 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie apsaugos priemonių tyrimo, susijusio su 26 kategorijų plieno produktų importu, inicijavimą (3) (2018/C 111/10). Komisija nusprendė inicijuoti tyrimą remdamasi pakankamais įrodymais, kad tų produktų importas gali daryti didelę žalą susijusiems Sąjungos gamintojams arba kad gali kilti tokios žalos grėsmė.

(2)

Birželio 28 d. Komisija taip pat paskelbė pranešimą, kuriuo į tyrimą buvo įtraukti dviejų papildomų kategorijų produktai (4).

(3)

Iš turimos informacijos, kurią Komisija gavo naudodamasi išankstinės plieno produktų priežiūros priemone (5) ir iš Sąjungos pramonės šaltinių, buvo matyti, kad šių kategorijų produktų importo didėjimo tendencija ir vyraujančios ekonomikai ir prekybai grėsmingos sąlygos, įskaitant Sąjungos plieno pramonės padėtį, yra pakankamas pagrindas išsamiam nagrinėjimui atlikti.

(4)

Be to, Jungtinėms Amerikos Valstijoms (toliau – JAV) pagal 1962 m. Prekybos plėtros akto 232 skirsnį (toliau – 232 skirsnis) nustačius priemones plieno importui kilo didelis pavojus, kad dėl prekybos srautų nukreipimo importas dar labiau padidės.

(5)

Dėl šių aplinkybių ir nuolatinių perteklinių pajėgumų visame pasaulyje gali kilti pavojus Sąjungos plieno pramonei, kuri vis dar yra pažeidžiama dėl galimo gresiančio importo padidėjimo ir vis dar atsigauna po nesąžiningos prekybos praktikos padarytos žalos, kaip rodo daugybė pastaruoju metu visame pasaulyje plieno produktams nustatytų prekybos apsaugos priemonių.

(6)

2018 m. balandžio 11 d. Komisija pridėjo pastabą byloje ir nurodė pagrindinius importo statistinius duomenis ir turimus žalos rodiklius. Pridėjusi šią pastabą byloje Komisija gavo pastabų iš 41 respondento – trečiųjų šalių, nacionalinių asociacijų ir atskirų plieno bendrovių.

(7)

Kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Komisija tinkamai ir laiku neatskleidė įrodymų, kuriais remiantis buvo inicijuotas apsaugos priemonių tyrimas. Tvirtinta, kad dėl to suinteresuotosioms šalims nebuvo leista visapusiškai pasinaudoti savo teisėmis į gynybą. Tiksliau kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad su 2018 m. balandžio 11 d. pridėta pastaba byloje nebuvo pateikta duomenų apie Sąjungos pardavimą, Sąjungos eksportą, Sąjungos suvartojimą ar bendrą Sąjungos gamybą.

(8)

Priešingai, nei tvirtinama, su pastaba byloje buvo pateikta Sąjungos pardavimo, Sąjungos suvartojimo ir bendros Sąjungos gamybos duomenų. Be to, Komisija mano, kad pagrindiniai turimi duomenys ir įrodymai buvo tinkamai apibendrinti tiek pranešime apie inicijavimą, kuris buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, tiek pagal PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 12 straipsnio 1 dalies a punktą PPO pateiktame pranešime apie tyrimą.

(9)

Todėl Komisija mano, kad ji įvykdė savo teisines prievoles tinkamai apsaugoti suinteresuotųjų šalių teises į gynybą. Bet kuriuo atveju suinteresuotosios šalys vis dar turi galimybę savo teisėmis naudotis per likusią tyrimo dalį.

(10)

Siekdama gauti informaciją, reikalingą išsamiam vertinimui atlikti, Komisija per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą nusiuntė klausimynus žinomiems ES gamintojams ir visiems klausimyno prašiusiems eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ir tiriamojo produkto naudotojams. Šios šalys, kaip ir trečiosios šalys, taip pat buvo paragintos teikti susijusias pastabas. Komisija gavo 222 atsakymus į klausimynus ir 74 subjektų pastabas.

II.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS ARBA TIESIOGIAI KONKURUOJANTIS PRODUKTAS

(11)

Komisija inicijavo apsaugos priemonių tyrimą dėl 26 kategorijų į ES importuojamų plieno produktų, o birželio 28 d. pranešimu, kuriuo iš dalies keičiamas pranešimas apie inicijavimą (6), tyrimo aprėptis buvo išplėsta į ją įtraukiant 2 papildomų kategorijų produktus. 28 kategorijų produktams (toliau – nagrinėjamasis produktas arba nagrinėjamosios produktų kategorijos) taikoma plieno produktų priežiūros priemonė, kurią Komisija priėmė 2016 m. gegužės mėn. Visiems šiems produktams taip pat taikomos JAV tarifinės priemonės pagal 232 skirsnį. Nagrinėjamosios produktų kategorijos, kartu su KN kodais, kuriems šiuo metu priskiriami tų kategorijų produktai, yra išvardytos I priede.

(12)

Atlikdama šį išankstinį vertinimą Komisija mano, kad Sąjungos gamintojų gaminami 28 kategorijų produktai (toliau – panašus produktas arba panašių produktų kategorijos) yra panašūs į nagrinėjamųjų kategorijų produktus arba tiesiogiai su jais konkuruoja. Sąjungoje gamintų ir importuotų nagrinėjamųjų produktų pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės yra tokios pačios; jie naudojami tai pačiai paskirčiai, jų kainų ir kokybės informacija yra lengvai prieinama; be to, jie parduodami panašiais arba tais pačiais pardavimo kanalais pirkėjams, kurie juos perka arba gali pirkti tiek vidaus rinkoje, tiek iš užsienio eksportuotojų. Atitinkamai esama didelės konkurencijos tarp nagrinėjamųjų kategorijų produktų ir atitinkamų kategorijų Sąjungos gamintojų gaminamų produktų.

(13)

Šiame išankstiniame vertinime Komisija taip pat nustatė, kad yra svarbi sąsaja ir didelė konkurencija tarp skirtingoms produktų kategorijoms priskiriamų produktų ir tarp tam tikrų kategorijų produktų, naudojamų skirtingais gamybos etapais, nes kai kurių kategorijų produktai yra pagrindinė žaliava kitų kategorijų produktams gaminti.

(14)

Kai kurie pavyzdžiai rodo šią sąveiką ir konkurenciją produktų kategorijose ir tarp produktų kategorijų. Pavyzdžiui, karštai valcuotos plačios juostelės gaminamos iš plokščių ir vyniojamos į ritinius arba gaminamos plokščios keturių valcų staklynuose. Juosteles pjaustant pagal ilgį pagaminami lakštai. Siauros juostelės gaminamos tiesiogiai arba išilgai pjaustant karštai valcuotas plačias juostas. Karštai valcuoti plokšti produktai taip pat naudojami vamzdžiams ir vamzdeliams, skirtiems naftos chemijos pramonei, gaminti o šaltai valcuotus plokščius produktus vėliau naudoja suvirintų vamzdžių gamintojai. Didelė dalis gaminamų karštai valcuotų plačių juostelių toliau apdorojamos siekiant gaminti šaltai valcuotas juosteles, kurios yra plonesnės ir kurių paviršiaus apdaila yra aukštesnės kokybės. Didelė dalis šaltai valcuotų produktų yra dengti metalu – alavu arba chromu (skardinių gamybos pramonei) arba cinku (7).

(15)

Daug Sąjungos gamintojų gamina didžiąją dalį pirmiau minėtų produktų. Pavyzdžiui, „Arcelor Mittal“ ne tik gamina karštai valcuotus ir šaltai valcuotus lakštus ir juosteles, bet ir dengia keletą plieno produktų ir gamina plokštes. Be to, tokios bendrovės kaip „Voest Alpine“ ir „Tata Steel“ gamina karštai valcuotus ir šaltai valcuotus lakštus ir juosteles, taip pat iš šių produktų gaminamus dengtus plieno produktus.

(16)

Be to, atsižvelgiant į tokį sąveikos lygį, konkurencinį spaudimą galima lengvai perkelti nuo vieno produkto ant kito. Pavyzdžiui, jeigu prekybos apsaugos priemonės nustatomos vienam produktui, pvz., plieno ritiniams, tas produktas gali būti toliau transformuojamas toje pačioje šalyje ir eksportuojamas kitos formos, kad būtų išvengta papildomų priemonių, ir jis vis dar konkuruotų su vidaus produktais. Taip pat neatmetama galimybė, kad trečiosios šalys dalį šių produktų importuoja mažomis sąnaudomis ir, prieš jas reeksportuodamos į Sąjungą, transformuoja.

(17)

Dėl šių sąveikų ir tarpusavio ryšių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad, kaip bus paaiškinta toliau, dėl JAV 232 skirsnio priemonių galimas prekybos srautų nukreipimas yra susijęs su visomis produktų kategorijomis, nes šios priemonės taikomos horizontaliai visiems plieno produktams, neatsižvelgiant į jų formą, dydį ar sudėtį, siekiant padaryti preliminarias išvadas atlikta tiek apskritai visų 28 nagrinėjamojo produkto kategorijų (t. y. įvairių formų plieno), tiek atskirai kiekvienos kategorijos produktų analizė (8).

III.   SĄJUNGOS GAMINTOJAI

(18)

Dauguma Sąjungos gamintojų yra Europos geležies ir plieno pramonės konfederacijos (toliau – EUROFER) arba, jei produktai yra vamzdžiai ir vamzdeliai, Europos plieno vamzdžių gamintojų asociacijos (toliau – ESTA) nariai. Šioms dviem pramonės asociacijoms priklausantys gamintojai pagamina daugiau nei 95 % plieno Sąjungoje. Jų nariai yra įsikūrę beveik visose valstybėse narėse.

(19)

Šios pramonės asociacijos savo narių vardu pranešė Komisijai, kad jos pritaria apsaugos priemonių tyrimo pradėjimui ir priemonių priėmimui siekiant taip pat spręsti problemą, susijusią su prekybos srautų nukreipimu dėl 232 skirsnio priemonių, labai trikdančiu plieno rinką, kuri dar nėra visiškai atsigavusi po plieno krizės.

IV.   IMPORTO DIDĖJIMAS

(20)

Remdamasi Eurostato informacija, išankstine plieno produktų priežiūros priemone ir Sąjungos pramonės pateikta informacija Komisija atliko preliminarią nagrinėjamųjų produktų importo padidėjimo 2013–2017 m. laikotarpiu analizę. Komisija taip pat išnagrinėjo 2018 m. pirmojo ketvirčio importo raidą, siekdama patvirtinti pastaruoju metu padidėjusį importą.

(21)

Bendro nagrinėjamųjų produktų importo raida:

 

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Importas (tūkst. tonų)

18 861

22 437

27 164

29 778

30 573

Indeksas 2013 m. = 100

100

119

144

158

162

Rinkos dalys

12,7 %

14,4 %

16,9 %

17,9 %

18,0 %

Šaltinis: Eurostatas.

(22)

Apskritai 2013–2017 m. laikotarpiu visų 28 nagrinėjamųjų kategorijų produktų importas absoliučiaisiais skaičiais padidėjo 62 %. Importas ypač didėjo iki 2016 m. Vėliau importas toliau didėjo ir išliko labai didelio masto.

(23)

Be to, per pastaruosius penkerius metus absoliučiaisiais skaičiais padidėjo daugumos atskirų kategorijų produktų, nagrinėjamų šiame tyrime, importas. Pavyzdžiui, didžiausių (pagal importą) kategorijų (1, 4 ir 7) produktų importas padidėjo atitinkamai 45 %, 168 % ir 78 %.

(24)

Tačiau nepadidėjo penkių kategorijų – 10, 11, 19, 24 ir 27 – produktų importas. Todėl Komisija mano, kad šios produktų kategorijos šiuo etapu neturėtų būti įtrauktos į laikinųjų priemonių taikymo sritį. Vis dėlto, Komisija pasilieka teisę įtraukti šias 5 produktų kategorijas į galutinių priemonių taikymo sritį ir šiuo tikslu toliau stebės šių kategorijų produktų importą. Kiekvienos produktų kategorijos importo raida pateikta II priede.

(25)

Be to, šiuo etapu Komisija ne tik neįtraukė pirmiau minėtų produktų kategorijų į priemonių taikymo sritį, bet ir atsižvelgdama į 121 konstatuojamojoje dalyje pateiktas išvadas svarsto į priemonių taikymo sritį neįtraukti ir tam tikrų šalių. Todėl Komisija į preliminarią analizę neįtraukė šių kategorijų produktų importo iš pirmiau minėtų šalių ir peržiūrėjo importo raidą.

(26)

Tuo remiantis nagrinėjamųjų produktų importo raida pagal šią preliminarią išvadą yra tokia:

 

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Importas (tūkst. tonų)

17 367

20 764

25 556

28 174

29 122

Indeksas 2013 m. = 100

100

120

147

162

168

Rinkos dalys

12,1 %

13,8 %

16,5 %

17,5 %

17,8 %

Šaltinis: Eurostatas.

(27)

2013–2017 m. laikotarpiu importas absoliučiaisiais skaičiais padidėjo 68 %, o rinkos dalis – nuo 12,1 iki 17,80 %. Daugiausia importas padidėjo 2013–2016 m. laikotarpiu, tačiau jis didėjo ir išliko didelio masto ir 2017 m.

(28)

2018 m. importo didėjimo tendencija išlieka. 2018 m. pirmąjį ketvirtį palyginus su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu matyti, kad bendrai importas padidėjo 10 %. 9 kategorijų produktų importas padidėjo daugiau nei 20 %, o vienos iš tų kategorijų (13-os kategorijos) produktų importas padidėjo daugiau nei 100 %. Be to, importas didėjo net prieš įsigaliojant pagal 232 skirsnį nustatytoms priemonėms.

(29)

Todėl Komisija daro išvadą, kad 23 kategorijų produktų importas absoliučiaisiais skaičiais staiga nepagrįstai daug išaugo. Be to, importas toliau didėjo pirmąjį 2018 m. ketvirtį ir manoma, kad jis bus dar didesnis atsižvelgiant į numatomą prekybos srautų nukreipimą dėl 232 skirsnio priemonių.

V.   NENUMATYTI POKYČIAI

(30)

Komisija preliminariai nustatė, kad minėtą plieno produktų importo į Sąjungą padidėjimą lėmė nenumatyti pokyčiai dėl tam tikrų veiksnių, susijusių su nagrinėjamųjų produktų tarptautinės prekybos disbalanso atsiradimu ir jo didėjimu.

(31)

Pirmiausia, nuo 2000 m. nominalūs pasauliniai plieno gamybos pajėgumai padidėjo daugiau nei dvigubai – nuo 1,05 mlrd. tonų 2000 m. iki 2,29 mlrd. tonų 2016 m., o 2017 m. išliko labai didelio masto (2,27 mlrd. tonų) (9). Be to, faktinė pasaulinė plieno gamyba 2016 m. (1,6 mlrd. tonų) vis dar buvo 100 mln. tonų didesnė nei pasaulinė plieno paklausa (1,5 mlrd. tonų). Todėl pastaraisiais metais buvo didelis atotrūkis tarp nominaliųjų pasaulinių pajėgumų ir gamybos, taip pat tarp gamybos ir paklausos – dėl to pasaulinėje plieno rinkoje susidarė precedento neturintys pertekliniai pajėgumai, kurie išliko nepaisant priemonių, kurių buvo imtasi jiems sumažinti. Be to, žvelgiant į ateitį, nors 2017 m. pasaulinė gamyba dėl ekonomikos atsigavimo padidėjo daugiau kaip 5 %, 2018 m. pasaulinė plieno paklausa augs labai nedaug, o 2019 m. prognozuojamas tolesnis lėtėjimas. 2017 m. būta atsigavimo ženklų, tačiau dar išlieka didelė rizika.

(32)

Plieno įmonės ir toliau yra finansiškai pažeidžiamos, nes, kaip minėta pirmiau, plieno sektoriuje vis dar esama struktūrinio disbalanso. Šį disbalansą dar labiau stiprina konkurenciją iškraipančios subsidijos ir Vyriausybės paramos priemonės (10). Atsižvelgiant į dideles plieno sektoriaus pastoviąsias išlaidas, daugelis plieno gamintojų, visų pirma tose šalyse, kuriose valstybė iškreipia įprastą rinkos jėgų veikimą, naudojo didelius pajėgumus ir trečiųjų šalių rinkas užtvindė savo produktais mažomis kainomis, kurių vidaus rinka nebegalėjo įsisavinti. Dėl to padidėjo importas į ES ir apskritai buvo smukdomos kainos. Remiantis kiekvienos kategorijos produktų kainų palyginimu, dėl importo kainų 2017 m. buvo apskritai priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Toks vidutinis kainų palyginimas nebūtinai atspindi visus ypatumus, kurie gali turėti įtakos palyginamumui, tačiau vis dėlto aiškiai parodo bendrą importo kainų lygį, palyginti su Sąjungos kainomis. Buvo nustatyta, kad 17 produktų kategorijų atžvilgiu kainos buvo priverstinai mažinamos nuo 1,2 iki 23 %.

(33)

Antra, minėtą poveikį paaštrino prekybos apribojimai trečiųjų šalių rinkose. Iš tiesų, dėl pirmiau minėtos plieno produktų perteklinės pasiūlos ir rinką iškraipančios praktikos, nuo 2014–2015 m. kelios šalys, siekdamos apsaugoti savo vidaus gamintojus, pradėjo aktyviau vykdyti prekybos politiką ir taikyti prekybos apsaugos priemones plieno sektoriuje. Meksika, Pietų Afrika, Indija ir Turkija importo tarifus įvairiems plieno produktams padidino nuo 2,5 iki 40 %, įskaitant, be kita ko: karštai valcuotam ir šaltai valcuotam plienui, plokštiems plieno produktams (pvz., juostelėms) ir strypams. Per tiriamąjį laikotarpį paprastai buvo importuojamas vis didesnis šių produktų kiekis. Be to, 2017 m. trečiosios šalys toliau taikė prekybos ribojimo priemones: kai kurios šalys nustatė minimalias importo kainas (Indija), kai kurios nustatė privalomus nacionalinius plieno standartus (Indonezija), o kitos – vietos turinio reikalavimus, be kita ko, vykdant viešuosius pirkimus (JAV).

(34)

Be to, vis daugiau pradedama taikyti prekybos apsaugos priemones. Remiantis PPO statistiniais duomenimis, 2011–2013 m. kasmet buvo inicijuojami vidutiniškai 77 su plienu susiję tyrimai, o 2015–2016 m. šis vidurkis padidėjo iki 117. 2018 m. vasario mėn. JAV taikė 169 antidempingo ir kompensacinius muitus plienui ir tebevykdė 25 tyrimus, po kurių plieno importas į JAV gali būti dar labiau apribotas (11). Kadangi JAV yra viena iš didžiausių plieną importuojančių šalių pasaulyje (2016 m. jai teko apie 13,1 % pasaulio plieno importo), dėl tokio didelio skaičiaus prekybos apsaugos priemonių poveikis buvo labai juntamas visame pasaulyje.

(35)

Trečia, pasaulyje esant nuolatiniams pertekliniams pajėgumams, dėl neteisėtų ir ribojamųjų JAV 232 skirsnio priemonių (atsižvelgiant į jų mastą ir taikymo sritį) veikiausiai į Sąjungą bus nukreipti dideli prekybos plienu srautai. JAV apskaičiavo, kad pagal 232 skirsnio priemones nustačius vieno dydžio produkto tarifą, netaikant jokių išimčių pagal šalis, importo apimtis turėtų sumažėti maždaug 13 mln. tonų (tai atitinka 7 % Sąjungos suvartojimo) (12). Sąjungos rinka apskritai yra labai patraukli plieno produktų rinka tiek dėl paklausos, tiek dėl kainų. Kai kurie pagrindiniai eksportuotojai į JAV taip pat yra tradiciniai plieno tiekėjai Sąjungai ir nėra abejonių, kad šios šalys, kaip ir kitos šalys, kurių eksportui ir gamybai darys poveikį JAV priemonės ir numatomas pakopinis prekybos srautų nukreipimas, nukreips savo eksportą į Sąjungą. NET ir iš dalies nukreipus minėtus prekybos srautus į Sąjungą, ES rinkoje neišvengiamai bus vėl smukdomos ir priverstinai mažinamos kainos, dėl to kainos sumažės iki 2016 m. lygio, o tai turės didelių neigiamų pasekmių Sąjungos plieno pramonės pelningumui. Galiausiai reikėtų pažymėti, kad importas, dėl kurio gali toliau blogėti Sąjungos plieno pramonės ekonominė padėtis, dar gali didėti visų pirma iš šalių, kurioms šiuo metu netaikomi antidempingo ir (arba) kompensaciniai muitai.

(36)

Taigi, pirmiau minėti nenumatyti pokyčiai lėmė ir toliau lems aiškų plieno importo į Sąjungą didėjimą.

VI.   DIDELĖS ŽALOS GRĖSMĖ

1.   Bendra Sąjungos plieno pramonės padėtis

(37)

Siekdama padaryti preliminarią išvadą, ar yra įrodymų, kad Sąjungos pramonei daroma didelė žala, susijusi su vertinamuoju nagrinėjamuoju produktu, arba kyla tokios didelės žalos grėsmė, Komisija, vadovaudamasi Reglamento 2015/478 9 straipsniu ir Reglamento 2015/755 6 straipsniu, nagrinėjo 2013–2017 m. su nagrinėjamuoju produktu susijusį vartojimą, gamybą, pajėgumų naudojimą, pardavimą, rinkos dalį, kainas, pelningumą, atsargas, panaudoto kapitalo grąžą, pinigų srautą ir užimtumo tendencijas (kol bus surinkti 2018 m. duomenys).

(38)

Ši analizė atlikta bendrai ir atskirai pagal 23 produktų kategorijas, kurioms priskiriamų produktų importo apimtis didėjo (toliau – vertinamieji produktai/produktų kategorijos). Kaip paaiškinta II skirsnyje, Komisija mano, kad tokia bendra ir išsami analizė yra tinkama šiam tyrimui, atsižvelgiant į skirtingų produktų tarpusavio sąsajas, ryšį ir konkurencijos lygį paklausos ir pasiūlos požiūriu.

(39)

Vertinant bendrą padėtį, Sąjungos suvartojimo, Sąjungos gamintojų pardavimo ir atitinkamos rinkos dalies raida buvo tokia:

(tūkst. tonų)

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas

144 908

152 146

157 236

163 100

166 244

Indeksas 2013 m. = 100

100

105

109

113

115

Pardavimas vidaus rinkoje

125 808

129 261

129 542

132 717

134 542

Indeksas 2013 m. = 100

100

103

103

105

107

Rinkos dalys (%)

86,8 %

85,0 %

82,4 %

81,4 %

80,9 %

Šaltinis: Eurostatas ir pramonės duomenys.

(40)

Vertinamųjų produktų suvartojimas 2013–2017 m. laikotarpiu kasmet nuolat didėjo ir iš viso padidėjo 15 %. Sąjungos gamintojų pardavimas taip pat didėjo, tačiau daug mažiau nei Sąjungos suvartojimas, t. y. tik 7 %. Atitinkamai Sąjungos gamintojai negalėjo pasinaudoti didėjančia Sąjungos paklausa ir prarado rinkos dalį – ji sumažėjo nuo 86,8 iki 80,9 %. Derėtų priminti, kad per tą patį laikotarpį importas padidėjo 68 %.

(41)

Remiantis iš Sąjungos gamintojų gautais klausimyno atsakymais, gamybos ir gamybos pajėgumų raida buvo tokia:

(tūkst. tonų)

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

ES gamyba

184 912

190 687

192 493

194 369

200 650

Indeksas 2013 m. = 100

100

103

104

105

109

Gamybos pajėgumai

257 331

257 138

258 056

260 171

265 353

Indeksas 2013 m. = 100

100

100

100

101

103

Pajėgumų naudojimas (%)

71,9 %

74,2 %

74,6 %

74,7 %

75,6 %

Šaltinis: pramonės duomenys.

(42)

Gamybos pajėgumai 2013–2017 m. laikotarpiu padidėjo 3 %, tačiau mažiau nei gamybos lygis, kuris padidėjo 9 %. Todėl pajėgumų naudojimo koeficientas padidėjo nuo 72 iki 76 %.

(43)

Bendradarbiaujančių bendrovių turimos atsargos 2013–2017 m. laikotarpiu iš viso padidėjo 20 %.

(tūkst. tonų)

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Atsargos

11 006

11 896

12 391

12 117

13 222

Indeksas 2013 m. = 100

100

108

113

110

120

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(44)

Sąjungos gamintojų vieneto pardavimo kainų, pelningumo ir pinigų srauto raida:

 

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Vieneto pardavimo kainos (EUR/t)

673,5

652,8

616,9

572,9

681,5

Indeksas 2013 m. = 100

100

97

92

85

101

Pelningumas

– 1,0 %

0,9 %

0,9 %

2,2 %

6,2 %

Pinigų srautas (mln. EUR)

3 133

4 975

6 519

5 386

6 141

Indeksas 2013 m. = 100

100

159

208

172

196

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(45)

2013–2016 m. laikotarpiu Sąjungos rinkoje labai smukdytos kainos: vieneto pardavimo kainos sumažėjo 15 %. Reikėtų priminti, kad per šį laikotarpį importas taip pat labai padidėjo. Tačiau vidutinė vieneto pardavimo kaina 2017 m. padidėjo ir pasiekė 2013 m. lygį. Pelningumas 2013–2016 m. laikotarpiu apskritai išliko labai mažas. Nors kainos labai sumažėjo, vis dėlto 2016 m. Sąjungos pramonė sugebėjo sumažinti gamybos sąnaudas tiek, kad pavyko pasiekti nedidelį 2,2 % pelną. 2017 m. padėtis laikinai pagerėjo. Pardavimo kainos 2016–2017 m. padidėjo beveik 20 % ir pasiekė 2013 m. lygį. Sąjungos pramonė gavo 6,2 % pelną, nes gamybos sąnaudos (žaliavos), nors ir didėjo, liko mažesnės nei 2013 m. Bendras Sąjungos pramonės pinigų srautas padidėjo maždaug 60 %.

(46)

Kalbant apie užimtumą, per 5 metų laikotarpį Sąjungos vertinamųjų kategorijų produktų gamintojai prarado beveik 10 000 darbo vietų.

 

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Užimtumas (etato ekvivalentai)

189 265

183 470

182 136

182 162

181 303

Indeksas 2013 m. = 100

100

97

96

96

96

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

2.   Padėtis atskirų produktų kategorijų lygmeniu

(47)

Be bendros su nagrinėjamuoju produktu susijusios padėties analizės apskritai, kuri, Komisijos nuomone, yra tinkamas pagrindas vertinti apsaugos priemonių būtinybę atliekant šį tyrimą, Komisija taip pat įvertino padėtį atskirų produkto kategorijų lygmeniu, kad galėtų patvirtinti pirmiau nurodytas tendencijas išskaidytu lygmeniu.

(48)

Vertinant atskiras produktų kategorijas, padėtis skiriasi daugiau, bet apskritai matyti tos pačios tendencijos. Ekonominiai rodikliai pateikiami atskirai ir pagal III priede nurodytas produktų kategorijas.

(49)

Per pastaruosius penkerius metus padidėjo visų kategorijų produktų suvartojimas Sąjungoje, išskyrus dviejų kategorijų produktus. Nors kai kurių atskirų produktų atžvilgiu šis padidėjimas buvo nedidelis – tik 2 %, kitų produktų atžvilgiu šis padidėjimas buvo daug didesnis – iki 169 %.

(50)

2013–2017 m. laikotarpiu pardavimo apimtis iš esmės nesikeitė arba kai kuriais atvejais šiek tiek padidėjo, bet, išskyrus tris produktų kategorijas, ji nedidėjo tiek, kiek ES suvartojimas. Todėl per penkerius metus rinkos dalys mažėjo, išskyrus susijusias su 3 produktais.

(51)

18 iš 23 atskirų produktų gamybos lygis, kaip ir pajėgumų naudojimo koeficientai, apskritai padidėjo.

(52)

Kalbant apie kainas, 2013–2016 m. laikotarpiu labai sumažėjo kiekvieno produkto (išskyrus vieną produktą, kuriam buvo taikomi antidempingo muitai minimalios importo kainos forma) kainos. 2017 m. kainos padidėjo ne tik dėl to, kad apskritai atsigavo plieno rinka, bet ir dėl to, kad imtasi įvairių prekybos apsaugos priemonių dėl nesąžiningos kainodaros ir subsidijuojamo importo. 16 produktų kainų lygis 2017 m. išliko mažesnis nei 2013 m. Reikėtų pažymėti, kad vidutinės importo kainos buvo beveik sistemingai mažesnės už visų metų ir visų kategorijų produktų Sąjungos kainas.

(53)

Kalbant apie pelną, visų kategorijų produktai iki 2016 m. buvo parduodami nuostolingai arba gaunant gerokai mažesnį pelną. Tik 7 produktų pardavimo pelnas 2017 m. vėl padidėjo iki daugiau nei 6 %. Šių produktų ES gamybos apimtis yra didelė, o šešiems iš jų šiuo metu taikomos (neseniai nustatytos) antidempingo arba kompensacinių muitų priemonės. Pažymėtina, kad šios priemonės taikomos tik kai kurioms kilmės šalims. Visi kiti produktai buvo arba nuostolingi (3 produktai), arba buvo vos išlaikyta pelno ir nuostolių pusiausvyra (13 produktų). Manoma, kad 6 % pelno nepakanka investicijoms, reikalingoms veiklai palaikyti, padengti, nes daugumoje naujausių tyrimų Komisija naudojo maždaug 8 % pelno, kurio turėjo pakakti šio sektoriaus investicijoms padengti, dydį. Kalbant apie pinigų srautą, su puse produktų susijęs pinigų srautas 2013–2017 m. sumažėjo, o su 6 produktais susijęs pinigų srautas 2017 m. netgi buvo neigiamas. Panaudoto kapitalo grąža (PKG) 2013–2016 m. išliko nedidelė, tačiau vėliau padidėjo daugumos kategorijų produktų atveju, nors 5 produktų atveju PKG 2017 m. vis dar buvo neigiama.

(54)

Padidėjo 17 kategorijų produktų atsargos. Sumažėjo tik 5 kategorijų produktų atsargos, o vienos kategorijos produktų atsargų lygis per tą laikotarpį nesikeitė.

(55)

Pateikta analizė patvirtina, kad Sąjungos plieno pramonės padėtis 2013–2016 m. labai pablogėjo. Pasekmės – sumažėjo rinkos dalys ir labai smukdytos kainos, dėl ko pramonė negalėjo pasinaudoti mažesnėmis žaliavų kainomis. Šios tendencijos pastebėtos tiek apskritai, tiek atskirų produktų lygmeniu. Padėtis iš dalies pagerėjo 2017 m. Nors daugumos kategorijų produktai vis dar nėra subalansuotai pelningi, kai kurių iš jų pelningumas padidėjo, veikiausiai dėl neseniai nustatytų antidempingo ir antisubsidijų priemonių. Todėl manoma, kad Sąjungos pramonės padėtis apskritai ir atskirų produktų kategorijų lygmeniu vis dar nestabili ir pažeidžiama dėl toliau didėjančios importo apimties, ypač jei importą iš šalių, kurioms taikomos prekybos apsaugos priemonės, pakeis importas, nukreiptas iš JAV rinkos, joje pradėjus taikyti 232 skirsnio priemones.

(56)

Tai, pvz., aktualu 1, 2 ir 4 kategorijos produktų atveju, nes Sąjungoje šių kategorijų produktų paklausa yra didelė, tačiau ir dėl to, kad tų kategorijų (visų pirma 1 ir 2) produktai naudojami kaip žaliava kitiems plieno produktams gaminti. Su 1, 2 ir 4 kategorijų produktais susijusi finansinė padėtis 2016 m. buvo nuostolinga, tačiau pagerėjo 2017 m., kai tam tikroms šalims, be kita ko, Kinijai ir Rusijai, buvo nustatytos antidempingo ir antisubsidijų priemonės. Tačiau importą iš tų šalių pastaruoju metu iš dalies pakeitė importas iš Indijos, Korėjos ir Turkijos (pastarosios dvi šalys kartu yra ir didelės produktų tiekėjos JAV rinkai). 1 kategorijos produktų importas į Sąjungą 2018 m. pirmąjį ketvirtį, t. y. kol JAV dar nebuvo nustačiusios priemonių, jau padidėjo, palyginti su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, ir daugiausia dėl importo iš Turkijos.

(57)

Panašu, kad toliau augant plieno importui į Sąjungą, dar iki galo neatsigavusi Sąjungos pramonė negalės pasinaudoti teigiamu neseniai nustatytų prekybos apsaugos priemonių poveikiu.

3.   Didelės žalos grėsmė

(58)

2016 m. kovo mėn. komunikate dėl plieno (13) Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos plieno pramonė susiduria su keliomis didelėmis problemomis, kurios sustiprėjo dėl perteklinių pajėgumų pasaulyje, didžiulio pasaulinio eksporto augimo ir precedento neturinčio nesąžiningos prekybos praktikos masto.

(59)

Kartu, norėdama ištaisyti žalą, kuri buvo padaryta dėl nesąžiningos prekybos, Sąjunga nustatė nemažai antidempingo ir antisubsidijų priemonių plieno produktų importui. Iš viso šiuo metu taikoma ne mažiau kaip 19 antidempingo ar antisubsidijų priemonių iš įvairių šalių nesąžiningai importuojamiems 14 tiriamųjų kategorijų produktams. Tiriamuoju laikotarpiu (2013–2017 m.) per 13 naujų tyrimų buvo nustatyta, kad ES plieno pramonė nukentėjo dėl nesąžiningos prekybos praktikos padarytos materialinės žalos (arba vienu atveju kilo žalos grėsmė).

(60)

Kaip pažymėta 55 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės padėtis vis dar nestabili ir pažeidžiama dėl toliau didėjančios importo apimties. Dėl neseniai priimto JAV sprendimo 232 skirsnio priemones taikyti ir ES eksportui Sąjungos gamintojų galimybės eksportuoti savo produktus į JAV veikiausiai sumažės ir dėl to jų padėtis taps dar pažeidžiamesnė.

(61)

Plieno importo apimtis labai padidėjo ir 2017 m. išliko didelė. 2018 m. toliau didėjant importui, ypač iš tų šalių ar eksportuotojų, kuriems netaikomos prekybos apsaugos priemonės, pramonė veikiausiai negalės visiškai atsigauti ir pasinaudoti šiomis priemonėmis. Sąjungos plieno pramonė iš tiesų laikoma vis dar pažeidžiama dėl toliau didėjančios importo apimties.

(62)

Jei nebus taikomos laikinosios apsaugos priemonės, tikėtina, kad artimiausiu metu bus padaryta didelė faktinė žala.

(63)

Šiomis aplinkybėmis pagal Reglamento 2015/478 9 straipsnio 2 dalį ir Reglamento 2015/755 6 straipsnio 3 dalį Komisija išnagrinėjo eksporto į Sąjungą didėjimo mastą ir tikimybę, kad turimi pajėgumai yra naudojami eksportui į Sąjungą.

(64)

Pirma, kaip nuspręsta pirmiau, importas į Sąjungą labai padidėjo 2013–2017 m. laikotarpiu – iš viso 68 %. Nors šis padidėjimas buvo ypač ryškus iki 2016 m., vėliau importas, nors ir lėčiau, tačiau toliau didėjo. Kaip pabrėžta 37 ir 82 konstatuojamosiose dalyse dėl kritinių aplinkybių, 2018 m. pirmąjį ketvirtį importas vėl smarkiai padidėjo (beveik 10 %). Todėl importo didėjimo tempas yra reikšmingas.

(65)

Antra, įvairiose šalyse esant bendrų perteklinių pajėgumų, tikėtina, kad dėl ribojamųjų JAV 232 skirsnio priemonių (atsižvelgiant į jų mastą ir taikymo sritį) prekybos plieno produktais srautai veikiausiai bus nukreipti į Sąjungą.

(66)

JAV paskelbė apie savo ketinimą sumažinti importą maždaug 13 mln. tonų ir dėl to 2018 m. kovo mėn. labai dideliam skaičiui importuojamų plieno produktų nustatė papildomą 25 % importo muitą. Plieno, kuris nebebus eksportuojamas į JAV, kiekis neišvengiamai bus nukreiptas į kitas trečiąsias šalis.

(67)

Kai kurie pagrindiniai eksportuotojai į JAV taip pat yra tradiciniai plieno tiekėjai Sąjungai. Daugiau nei tikėtina, kad tos šalys, kaip ir kitos šalys, iš esmės norės nukreipti savo eksportą į Sąjungą. Apskritai Sąjungos rinka iš tikrųjų yra patraukli plieno produktų rinka tiek dėl paklausos, tiek dėl kainų. Iš tiesų ES, atsilikdama nuo Kinijos, bet pralenkdama JAV, yra viena iš pagrindinių plieno rinkų, kurioje paklausa pastaraisiais metais didėjo, o kainos taip pat kilo.

(68)

Tokiomis aplinkybėmis, labai padidėjus pasiūlai Sąjungos rinkoje dėl importo antplūdžio galiausiai bus daromas spaudimas mažinti kainas, todėl kainų lygis bus panašus į 2016 m., o tai turės didelių neigiamų pasekmių Sąjungos plieno pramonės pelningumui.

4.   Išvados

(69)

Šiomis aplinkybėmis ir remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad nors kai kurių kategorijų produktų atžvilgiu Sąjungos plieno pramonė 2017 m. iš dalies atsigavo, visų pirma dėl prekybos apsaugos priemonių, didžiosios dalies vertinamųjų kategorijų produktų atžvilgiu finansinė padėtis toli graži nėra tvari, todėl Sąjungos pramonė vis dar būtų pažeidžiama, jei būtų kitas importo antplūdis. Todėl Komisija daro išvadą, kad dėl 23 vertinamųjų kategorijų produktų Sąjungos plieno pramonei gresia didelė žala.

VII.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

1.   Importo padidėjimas

(70)

Remdamasi toliau nurodyta analize Komisija preliminariai nustatė padidėjusio vertinamojo produkto importo ir didelės žalos grėsmės priežastinį ryšį.

(71)

Pirmiausia primenama, kad Sąjungos gamintojų gaminami produktai yra panašūs arba tiesiogiai konkuruoja su nagrinėjamaisiais produktais. Jų pagrindinės savybės ir naudojimo paskirtis yra tokios pačios, jie parduodami panašiais arba tais pačiais pardavimo kanalais ir tarpusavyje labai konkuruoja pagal kainą.

(72)

Kaip paaiškinta IV ir VI skirsniuose, Sąjungos gamintojams padaryta žala – sumažėjo jų rinkos dalis ir darytas labai didelis spaudimas kainoms, dėl kurio pelnas buvo neigiamas arba netvarus. Kai kurių produktų atveju, net jei gamintojai ir atsigavo, jiems neišvengiamai gresia didelė žala.

(73)

2013–2017 m. laikotarpiu nagrinėjamojo produkto importas gerokai padidėjo ir jam teko tam tikra Sąjungos rinkos dalis, nes jo kainos buvo mažesnės nei Sąjungos gamintojų. Iš tiesų, bendra importo rinkos dalis padidėjo nuo 12,2 iki 17,6 %, o kiekvieno atskiro produkto importo kainos beveik visada buvo mažesnės už Sąjungos pardavimo kainas.

(74)

Priežastinis ryšys tarp padidėjusio importo ir Sąjungos gamintojų padėties buvo ypač ryškus 2013–2016 m. laikotarpiu, kai importas mažomis kainomis buvo pats didžiausias (+ 62 %), o ES gamintojų kainos sumažėjo 15 %. 13-os kategorijos produktų kainos sumažėjo net iki 20 %, o 1 ir 3 kategorijų – atitinkamai 19 ir 18 %. Dėl to Sąjungos panašaus produkto gamintojai arba patyrė nuostolių, arba vos sugebėjo išlaikyti pelno ir nuostolių pusiausvyrą. Nepaisant bendro kainų padidėjimo, 2017 m. importo lygis buvo aukštas ir dėl jo toliau buvo priverstinai mažinamos kainos. ES kainos padidėjo, bet tam tikrų produktų – nepakankamai, jie vis dar buvo parduodami nuostolingai arba gaunant labai mažą pelną.

(75)

NET jei tam tikrų kategorijų produktai vėl buvo parduodami pelningai, su jais susijusi padėtis vis tiek yra pažeidžiama. Iš tiesų, remiantis ankstesnių metų raida, šių kategorijų produktai ypač priklauso nuo spaudimo kainoms, o bet koks tolesnis importo mažomis kainomis didėjimas turėtų didelės neigiamos įtakos su jais susijusiai padėčiai.

(76)

Šiomis aplinkybėmis manoma, kad ribojamosios priemonės, kurių JAV ėmėsi pagal Prekybos plėtros akto 232 skirsnį, atsižvelgiant į jų mastą ir apimtį, gali daryti neišvengiamą didelę žalą Sąjungos gamintojams.

(77)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad vertinamųjų 23 kategorijų produktų atžvilgiu esama priežastinio ryšio tarp importo padidėjimo, spaudimo Sąjungos plieno rinkos kainai ir didelės žalos Sąjungos gamintojams grėsmės.

2.   Kiti žinomi veiksniai

(78)

Siekdama užtikrinti, kad didelė žala nebūtų susieta su kitais veiksniais nei importas padidėjimu, Komisija atliko preliminarią analizę, kad nustatytų, ar kiti veiksniai galėjo prisidėti prie Sąjungos gamintojų darytos didelės žalos.

(79)

Nustatyta, kad svarbų vaidmenį atliko bendri pertekliniai pajėgumai, nes dėl jų padidėjo pigus importas į Sąjungą. Susijusių plieno produktų suvartojimas padidėjo, todėl dėl jo negalėjo susilpnėti priežastinis ryšys.

(80)

Komisija taip pat svarstė, ar didelė žala galėjo būti daroma dėl nagrinėjamųjų produktų importo iš Europos ekonominės erdvės (EEE) narių. Atsižvelgdama į Sąjungos bei jos valstybių narių ir EEE šalių narių (Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino) EEE susitarimą Sąjunga įtvirtino glaudžią ekonominę integraciją su EEE šalių rinkomis ir nagrinėjamųjų produktų pramonės sektoriais. Šių rinkų pramonė yra brandi ir prisotinta, todėl manoma, kad, EEE šalių narių kilmės produktus išbraukus iš apsaugos priemonių taikymo srities, produkto importo lygiui bus padarytas mažas poveikis (ar nebus jokio poveikio). Iš tiesų, nors importas iš šių šalių turėjo įtakos tam tikrų kategorijų produktų importo padidėjimui (bendras importas iš šių šalių padidėjo maždaug 9 %), šio importo dalis, palyginti su visu importu, yra nedidelė (EEE importas sudaro maždaug 1,5 %, o atitinkama rinkos dalis – iš viso 0,3 %). Be to, EEE šalys narės yra tradicinės nedidelės apimties nagrinėjamojo produkto tiekėjos JAV, o tai reiškia, kad preliminariu vertinimu prekybos nukreipimo rizika taip pat yra nedidelė. Todėl Komisija mano, kad, atsižvelgiant į tradiciškai nedidelės apimties tiekimą JAV, pramonės sektorių brandą EEE rinkose ir su tuo susijusią nedidelę prekybos srautų nukreipimo riziką, nagrinėjamųjų produktų importas iš EEE šalių gali būti tik labai nežymiai susijęs, jei apskritai susijęs, su didelės žalos grėsme.

(81)

Taigi, Komisija nenustatė kitų veiksnių, dėl kurių susilpnėtų importo padidėjimo ir didelės žalos Sąjungos gamintojams priežastinis ryšys. Vis dėlto per likusį tyrimo laikotarpį bus atliktas išsamesnis visų kitų veiksnių, kurie darė žalą arba galėjo daryti žalą, nagrinėjimas.

VIII.   KRITINĖ PADĖTIS

(82)

Kaip nurodyta pirmiau, Sąjungos plieno gamintojams iš esmės kyla žalos grėsmė ir didelė žala yra akivaizdžiai neišvengiama. Kai kurių atskirų kategorijų produktų atžvilgiu jau yra didelę žalą rodančių požymių. Toliau augant importui veikiausiai bus padarytas didelis neigiamas poveikis visos pramonės ekonominei padėčiai.

(83)

Komisija nagrinėjo, ar esama kritinių aplinkybių, kuriomis delsimas padarytų žalos, kurią būtų sunku ištaisyti. Visų pirma buvo išnagrinėta, ar pastaruoju metu importas toliau augo.

(84)

Remiantis 2018 m. pirmojo ketvirčio ir 2017 m. pirmojo ketvirčio plieno produktų importo palyginimu matyti, kad 18 iš 23 kategorijų produktų importas padidėjo 26 %. Šis importo padidėjimas yra kur kas didesnis nei 2016–2017 m. laikotarpiu, kuriuo importas padidėjo apie 2 %.

(85)

2018 m. kovo 23 d. plieno produktams pagal 232 skirsnį buvo nustatyti 25 % muitų tarifai. Šiuo metu neįmanoma įvertinti viso JAV priemonių poveikio prekybos srautų nukreipimui. Tačiau importo į Sąjungą padidėjimas 2018 m. pirmąjį ketvirtį galėtų būti prilyginamas prognozuojamam poveikiui ir aiškiai parodyti, kokia galėtų būti importo į Sąjungą būsima raida po to, kai JAV nustatė priemones.

(86)

2018 m. gegužės 30 d. JAV taip pat nusprendė, kad 232 skirsnio priemonės turėtų būti taikomos Sąjungai, Meksikai ir Kanadai. Komisija mano, kad tai dar vienas kritinis elementas, nes šiomis priemonėmis ne tik bus apribotas Sąjungos eksportas, bet ir padidės rizika, kad prekybos srautai bus nukreipti iš kitų dviejų svarbių plieną gaminančių šalių.

(87)

Atsižvelgiant į pažeidžiamą pramonės padėtį ir į importo didėjimą pastaruoju metu, tebesitęsianti plieno produktų perteklinė pasiūla Sąjungos rinkoje ir dėl to daromas spaudimas kainoms neabejotinai turės rimtų pasekmių Sąjungos gamintojų padėčiai.

(88)

Todėl Komisija mano, kad dėl realios prekybos srautų nukreipimo rizikos ir tolesnio importo į JAV iš svarbių plieną gaminančių šalių apribojimo susidarė kritinės aplinkybės, dėl kurių bet koks delsimas priimti laikinąsias apsaugos priemones padarytų žalos, kurią būtų sunku ištaisyti. Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti nustatytos nedelsiant.

IX.   SĄJUNGOS INTERESAI

(89)

Remiantis Reglamento 2015/478 16 straipsniu buvo nagrinėjama, ar, nepaisant preliminarių išvadų dėl didelės žalos grėsmės, esama įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju laikinųjų priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Analizuojant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(90)

Sąjungos pramonę sudaro apie 40 gamintojų iš skirtingų Sąjungos valstybių narių, kurie 2013–2017 m. laikotarpiu buvo tiesiogiai įdarbinę daugiau kaip 180 000 darbuotojų, susijusių su 25 nagrinėjamaisiais produktais. Nustatyta, kad Sąjungos pramonei gresia didelė žala dėl didėjančio importo. Primenama, kad Sąjungos pramonė nepasinaudojo augančiu suvartojimu ir kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis išlieka nestabili ir pažeidžiama dėl toliau didėjančio importo. Jau seniai pripažinta, kad plieno pramonė yra strategiškai svarbi (14). Sąjunga yra suinteresuota, kad plieno pramonė būtų klestinti ir konkurencinga. Akivaizdu, kad jei nebus imtasi priemonių, Sąjungos gamintojų kainos ir rinkos dalis toliau mažės, todėl toliau mažės gamyba, didės finansiniai nuostoliai ir mažės užimtumas plieno pramonėje ir susijusiuose pramonės sektoriuose. Nustačius laikinąsias apsaugos priemones bus galima laikinai pašalinti didelę žalą ir palengvinti Sąjungos pramonės prisitaikymą.

(91)

Apskritai naudotojai ir importuotojai siekia mažiausios galimos plieno kainos, ir aišku, kad netaikant priemonių kainos būtų mažesnės. Tačiau jie taip pat suinteresuoti turėti konkurencingą ir gyvybingą Sąjungos plieno pramonę, kuri galėtų patenkinti jų būsimus poreikius.

(92)

Šiomis aplinkybėmis kelios tyrimo suinteresuotosios šalys tvirtino, kad laikinosios apsaugos priemonės neatitiktų Sąjungos interesų. Jos tvirtina, kad priemonės beveik neabejotinai lemtų pasiūlos trūkumą, todėl Sąjungos pramonė turėtų stipresnes derybines pozicijas daryti spaudimą kainoms. Jos taip pat teigė, kad tiekimo šaltiniai jau yra apriboti, nes nustatytos antidempingo ir antisubsidijų priemonės, ir kad produktams, kurių negalima gauti iš Sąjungos gamintojų, kurių nėra pakankamai arba kurių techninės specifikacijos nėra tinkamos, neturi būti taikomos apsaugos priemonės.

(93)

Siekiant užtikrinti tinkamą įvairių teisėtų interesų pusiausvyrą ir kadangi didelės žalos grėsmė šiuo atveju iš esmės yra susijusi su esamu prekybos srautų nukreipimu, Komisija mano, kad tokios formos apsaugos priemonėmis turėtų būti užtikrintas ankstesnis importo lygis ir kad tos priemonės būtų taikomos tik jį viršijus. Šiuo atžvilgiu tarifinių kvotų sistema, kurią taikant nekyla jokių kliūčių tradiciniams prekybos srautams, užtikrinama, kad apsaugos priemonės atitiktų Sąjungos interesus. Tokios formos priemonės leistų užkirsti kelią neigiamam prekybos srautų nukreipimo poveikiui Sąjungos pramonei ir kartu išsaugoti tradicinius prekybos tiekimo šaltinius ir veiksmingą konkurenciją plieno rinkoje.

(94)

Atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisija mano, kad rizika, jog priimta priemonė lems pasiūlos trūkumą arba kainos padidėjimą, nėra didelė. Taip pat turėtų būti atmestas tvirtinimas, kad apsaugos priemonės neturi būti taikomos tam tikrų konkrečių kategorijų produktams, nes jų negalima gauti iš Sąjungos gamintojų, jų nėra pakankamai arba jų techninės specifikacijos nėra tinkamos, kadangi tradiciniai prekybos srautai bus užtikrinti.

(95)

Todėl Komisija daro preliminarią išvadą, kad atsižvelgiant į Sąjungos interesus būtina priimti laikinąsias apsaugos priemones ir viršijus tradicinius konkrečios kategorijos produkto prekybos srautus taikyti didesnius tarifus.

X.   IŠVADOS IR LAIKINŲJŲ PRIEMONIŲ PRIĖMIMAS

1.   Laikinųjų priemonių priėmimas

(96)

Buvo padaryta preliminari išvada, kad Sąjungos plieno pramonės padėčiai dėl 23 vertinamųjų kategorijų produktų gresia didelė žala ir kad ši padėtis netolimoje ateityje veikiausiai virs faktine didele žala. Atsižvelgiant į kritines aplinkybes manoma, kad reikėtų nustatyti laikinąsias apsaugos priemones, kad iki dabartinio tyrimo pabaigos būtų galima išvengti sunkiai ištaisomos žalos ES plieno pramonei.

2.   Priemonių forma ir dydis

(97)

Siekdama pasirinkti tinkamą priemonės formą Komisija atsižvelgė į toliau nurodytus tris elementus. Pirma, tikėtina, kad didelė žala visai Sąjungos plieno pramonei bus padaryta dėl to, kad dėl 232 skirsnio priemonių į ES bus nukreipti plieno eksporto į JAV srautai. Antra, manoma, kad reikėtų išsaugoti Sąjungos rinkos atvirumą ir išlaikyti tradicinius importo srautus. Iš tiesų, būtent importo perteklius, viršijantis šiuos tradicinius prekybos srautus, laikomas pagrindine grėsme plieno pramonės padėčiai. Galiausiai laikantis Reglamento (ES) 2015/478 7 straipsnio 2 dalies ir Sąjungos tarptautinių prievolių, visų pirma PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 6 straipsnio, laikinosios priemonės turėtų būti nustatytos kaip tarifinės priemonės.

(98)

Tuo remdamasi Komisija mano, kad, kaip nurodyta 93 konstatuojamojoje dalyje, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos kaip tarifinių kvotų, kurias viršijus mokamas papildomas muitas, sistema. Siekiant užtikrinti galimybę visiems tradiciniams tiekėjams patekti į Sąjungos rinką, tokios tarifinės kvotos turėtų būti grindžiamos 2015, 2016 ir 2017 m. metinio importo lygio vidurkiu. Kadangi tarifinės kvotos bus taikomos 200 kalendorinių dienų, nustatytos kvotos turėtų proporcingai atitikti metinius duomenis.

(99)

Viršijus kvotą turėtų būti nustatyta papildoma muito norma, kuri turėtų neleisti Sąjungos pramonei patirti didelės žalos. Atsižvelgdama į išvadas dėl didelės žalos grėsmės ir į tai, kad didelės žalos apskritai dar nepadaryta, Komisija mano, kad žalos skirtumo nederėtų skaičiuoti remiantis apskaičiuotąja vidutine nežalinga kaina už toną Sąjungos pramonės produktų per paskutinįjį laikotarpį.

(100)

Šiomis aplinkybėmis Komisija veikiau mano, kad būtų tikslingiau žvelgti į ateitį ir įvertinti, kokio dydžio muitą reikėtų nustatyti, norint išvengti tradicinius prekybos srautus viršijančio importo ir neleisti jam daryti didelės žalos Sąjungos pramonei, kai pasiekiamas nustatytas kvotos dydis.

(101)

Šiuo atžvilgiu Sąjungos pramonė pasiūlė du papildomus metodus, kaip apskaičiuoti reikiamo poveikio tarifą, kuriuos Komisija laiko pagrįstais šiam tikslui pasiekti: pirmasis metodas pagrįstas Sąjungos plieno pramonės dalinės pusiausvyros modeliu, pagal antrąjį apskaičiuojama plieno produktų pastoviųjų išlaidų dalis.

(102)

Dalinės pusiausvyros modelis yra paklausos ir pasiūlos lygčių rinkinys, skirtas vienai ūkio daliai, o likusiai ūkio daliai taikoma ceteris paribus prielaida. Pagal šį modelį taip pat daroma prielaida, kad analizuojamo scenarijaus makroekonominis poveikis nėra pakankamai didelis, kad paveiktų makroekonominius suvestinius rodiklius, kaip antai bendrą užmokesčio lygį ūkio sektoriuje.

(103)

Sąjungos pramonės pasiūlytas metodas yra pagrįstas viešai prieinamu kodu, kuris yra suprogramuotas ir sprendžiamas skaičiuoklėje. Plačiau kalbant dalinės pusiausvyros modeliai yra standartinė priemonė, kurią tyrimus atliekančios institucijos, įskaitant Komisiją, taiko analizuodamos prekybos politiką.

(104)

Pagal modelį, kaip ir daugumą kitų, taikoma vadinamoji Armingtono prielaida, kad skirtingos kilmės produktai yra netobuli pakaitalai. Pagal modelį Sąjungos rinka analizuojama remiantis tik pasiūlos funkcija – Sąjungos pasiūla vidaus rinkoje, importo iš šalių, kurioms taikomos apsaugos priemonės, pasiūla ir importo iš šalių, kurios atleistos nuo apsaugos priemonių, pasiūla. Galiausiai naudojama Sąjungos paklausos funkcija, pagal kurią, priklausomai nuo bendro kainų lygio, nustatoma bendro lygmens plieno paklausa, kuri paskirstoma trims minėtiems pasiūlos šaltiniams pagal santykines kainas. Pastarajam procesui taikomi vadinamieji Armingtono elastingumo parametrai, t. y. ekonominiai parametrai, rodantys skirtingų šalių kilmės produktų pakeitimo vienų kitais elastingumą, kuris skiriasi nelygu produkto rūšis ir rinka.

(105)

Modeliui naudojami EUROFER ir Eurostato duomenys. Armingtono elastingumo parametrai ir pasiūlos bei paklausos elastingumo parametrai gaunami iš patvirtintų šaltinių, kaip antai JAV tarptautinio prekybos centro ir Pasaulinės prekybos analizės projekto. Remiantis tais šaltiniais Armingtono elastingumo parametras yra 3,75, paklausos elastingumo parametras yra – 0,5, o trijų pasiūlos šaltinių elastingumo parametras yra 4.

(106)

Kadangi tai yra vienos šalies modelis, turi būti daromos tam tikros aiškios ir numanomos prielaidos, visų pirma dėl JAV plieno rinkos ir remiantis 232 skirsniu nustatytų priemonių poveikio.

(107)

Pirma, daroma prielaida, kad taikant šias priemones JAV rinkoje nebeliks dabartinio eksporto iš šalių, kurioms taikomos 232 skirsnio priemonės. Kitame etape bus apskaičiuojama eksporto, kurio nebeliks JAV rinkoje, dalis, kuri iš kiekvienos šiuo metu produktus gaminančios ir į JAV eksportuojančios šalies bus nukreipta į ES rinką, taikant metodiką, pagal kurią įvertinami ir pasveriami keturi skirtingi kriterijai: atstumas iki Sąjungos, pasiūla atitinkamo regiono šalyse, kurios gali absorbuoti nukreiptą eksportą, regiono šalys, kurios turi didelių perteklinių pajėgumų, ir šalyje taikomos prekybos apsaugos priemonės. Pagal šią apskaičiavimo metodiką 72 % dabartinio plieno importo į JAV bus nukreipta į ES rinką, o tai atitinka 55 % viso plieno importo į Sąjungą 2017 m. Toliau daroma prielaida, kad šis papildomas importas pakeis tokio paties dydžio Sąjungos gamybos dalį.

(108)

Modelis apibrėžiamas pagal minėtus parametrus ir rinkos duomenis, pataisytus atsižvelgiant į pirmesnėse dviejose konstatuojamosiose dalyse padarytas prielaidas. Tada modelis taikomas eksperimentuojant su įvairaus dydžio apsaugos priemonių tarifu, taikomu viršijus Sąjungos kvotą. Pagal modelio rezultatus prognozuojama, kad 25 % tarifas leistų išlaikyti importo lygį, kuris būtų apie 19 % didesnis nei ataskaitiniu 2015–2017 m. laikotarpiu. 32 % tarifas leistų išlaikyti 10 % didesnį importo lygį nei ataskaitiniu laikotarpiu. Tuo tarpu 41 % tarifas užtikrintų, kad importo lygis neviršytų 2015–2017 m. lygio.

(109)

Makroekonominio prekybos modelio rezultatus papildo įvairios mikroekonominės tipinių 12 skirtingų vertinamųjų kategorijų produktų pastoviųjų išlaidų dalies simuliacijos. Analizuojant daroma prielaida, kad jei kristų kainos, gamintojai toliau naudotų visus savo pajėgumus ir eksportuotų į Sąjungą tol, kol padengiamos kintamosios išlaidos. Pardavimo kainos ir kintamųjų išlaidų skirtumas vadinamas pastoviosiomis išlaidomis. Kitaip tariant, gamintojas gamintų tol, kol pastoviųjų išlaidų dalis nepasidarytų neigiama. Analizuojant nustatoma Sąjungoje iškrauto kiekvieno iš dvylikos vertinamųjų kategorijų produkto kaina, kurią pasiekus visiškai neliktų eksportuotojų į ES pastoviųjų išlaidų dalies. Tuomet skirtumas tarp šios kainos ir nežalingos kainos Sąjungos vidaus rinkoje atitiktų kvotą viršijus mokamo tarifo dydį, kuris yra būtinas norint užtikrinti nežalingos kainos lygį Sąjungos rinkoje.

(110)

Analizuojant naudojamas žaliavų kainų, grindžiamų „Metal Bulletin“ viešaisiais indeksais, krepšelis, Kinijos bendrovių kintamosios išlaidos pagal CRU duomenų bazę ir, konservatyviais skaičiavimais, numanomos 60 JAV dolerių už toną vežimo iš Kinijos į ES išlaidos. Daroma išvada, kad pastoviųjų išlaidų dalis ir atitinkamai būtini reikiamo poveikio tarifai, mokėtini viršijus kvotą, turėtų būti 19–45 % dydžio (vidurinė vertė – 34 %), o tai iš esmės patvirtina viršijus kvotą mokėtino tarifo dydį, nustatytą taikant dalinės pusiausvyros modelį.

(111)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija preliminariai nustatė, kad norint išvengti didelės žalos užtektų laikinojo 25 % tarifo, mokėtino viršijus kvotą. Šis mažesnis nei 32 % tarifas, gautas pagal modelį, kuriuo siekiama užtikrinti tradicinius prekybos srautus ir 10 % didesnį importą, atitinka atsargumo principą atsižvelgiant į Sąjungos interesus, kol bus gautos suinteresuotųjų šalių pastabos priėmus laikinąsias priemones ir atliktas išsamesnis importo prieš nustatant galutines priemones raidos tyrimas.

3.   Kvotų administravimas

(112)

Geriausias būdas užtikrinti optimalų tarifinių kvotų panaudojimą – jas paskirstyti chronologine tvarka pagal laiką, kai priimamos išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/2447 (15). Visiems Sąjungos importuotojams turėtų būti užtikrintos vienodos teisės nuolat naudotis kvotų sistema. Tokiam administravimo metodui būtinas glaudus valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimas.

(113)

Iš besivystančių šalių importuojamos prekės nuo tarifinių kvotų bus atleidžiamos atsižvelgiant į prekių kilmę. Todėl turėtų būti taikomi šiuo metu Sąjungoje galiojantys nelengvatinės kilmės nustatymo kriterijai.

(114)

Taikant laikinąsias priemones, kiekvienai produktų kategorijai, kuriai šiuo reglamentu nustatomos laikinosios priemonės, nustatoma konkreti kvota, nepriklausomai nuo produktų kilmės šalies, kad būtų toliau užtikrinti tradiciniai prekybos srautai. Toliau vykdant tyrimą bus nustatyta, ar reikia kvotas paskirstyti pagal eksporto šalis, siekiant užtikrinti tradicinius prekybos srautus iš tų šalių, atsižvelgiant į laikinųjų priemonių poveikį. Visų pirma Komisija turės atsižvelgti į galimą šiuo metu galiojančių antidempingo ir antisubsidijų priemonių poveikį kvotų paskirstymui pagal šalis ir jų naudojimui.

4.   Taikomos antidempingo ir antisubsidijų priemonės

(115)

Kai išnaudojama nustatyta kvota, kuriai muitas netaikomas, pradedamos taikyti apsaugos priemonės.

(116)

Kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad daugeliui produktų kategorijų jau nustatytų antidempingo ir kompensacinių priemonių ir importuojamų tų pačių kategorijų produktų apsaugos priemonių derinys nepagrįstai apsunkintų kai kuriuos eksportuojančius gamintojus, norinčius eksportuoti į ES, o tai gali neleisti jiems patekti į Sąjungos rinką.

(117)

Iš tiesų, kai kurioms 12 kategorijų plieno produktų, kuriems taikomos dabartinės laikinosios apsaugos priemonės, kilmės šalims šiuo metu taikomi antidempingo ir kompensaciniai muitai. Todėl būtina apsvarstyti, ar šių priemonių ir apsaugos priemonių kumuliacija neturėtų didesnio poveikio nei pageidaujama (16). Siekiant išvengti dvigubų prekybos apsaugos priemonių nustatymo tais atvejais, kai viršijama tarifinė kvota, galiojančių antidempingo ir kompensacinių muitų taikymas bus sustabdytas arba šie muitai bus sumažinti siekiant užtikrinti, kad bendras šių priemonių poveikis neviršytų didžiausio taikomų apsaugos priemonių arba antidempingo/kompensacinių muitų dydžio.

5.   Trukmė

(118)

Laikinosios priemonės turėtų būti taikomos 200 kalendorinių dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

XI.   LAIKINŲJŲ PRIEMONIŲ NETAIKYMAS TAM TIKROMS ŠALIMS

(119)

Pagal Reglamento 2015/478 18 straipsnį ir Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus laikinosios priemonės neturėtų būti taikomos besivystančios šalies kilmės produktams, jei tos šalies konkretaus produkto importo į Sąjungą dalis neviršija 3 %, su sąlyga, kad PPO narėmis esančioms besivystančioms šalims, kurių importo dalis yra mažesnė nei 3 %, kartu tenka ne daugiau kaip 9 % viso nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą.

(120)

Iš Komisijos preliminarios išvados matyti, kad tam tikrų besivystančių šalių kilmės nagrinėjamųjų kategorijų produktai atitinka minėtos leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo reikalavimus. IV priede (Besivystančių šalių, kurioms taikomos laikinosios priemonės, kilmės produktų sąrašas) nurodytos besivystančios šalys šio reglamento tikslais. Jame taip pat prie kiekvienos iš 23 produktų kategorijų nurodytos besivystančios šalys, kurioms taikomos laikinosios priemonės. Komisija mano, kad šiuo etapu importo iš besivystančių šalių apimtį būtų tikslinga apskaičiuoti pagal kiekvieną produktų kategoriją, kadangi tarifinė kvota taip pat nustatoma pagal tradicinius kiekvienos atskiros kategorijos produktų prekybos srautus. Tuo nedaromas poveikis būsimiems sprendimams dėl to, ar šalį galima laikyti besivystančia šalimi.

(121)

Kaip nustatyta 80 konstatuojamojoje dalyje, Komisija mano, kad dėl glaudžios integracijos su EEE šalių narių rinkomis, bendros importo iš šių šalių apimties ir mažos prekybos srautų nukreipimo rizikos šis reglamentas neturėtų būti taikomas Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino kilmės vertinamiesiems produktams,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Visų I priede išvardytų 23 kategorijų produktų importui į Sąjungą 200 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos leidžiama taikyti tarifines kvotas.

2.   Tarifinės kvotos yra nurodytos V priede (apibrėžiamos nurodant su produktais susijusius KN kodus).

3.   Išnaudojus atitinkamą tarifinę kvotą arba jei tam tikrų kategorijų produktų importui netaikoma atitinkama tarifinė kvota, taikomas papildomas 25 % muitas. Papildomas muitas taikomas importuojamo produkto muitinei vertei.

2 straipsnis

1.   Bet kurio produkto, kuriam taikomas šis reglamentas, kilmė nustatoma pagal Sąjungoje galiojančias nuostatas, susijusias su nelengvatine kilme.

2.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos atitinkamos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

3 straipsnis

Komisija ir valstybės narės tarifines kvotas valdo pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 49–54 straipsniuose numatytą tarifinių kvotų valdymo sistemą.

4 straipsnis

1 straipsnyje nurodytų kategorijų produktų, kurie šio reglamento įsigaliojimo dieną jau yra gabenami į Sąjungą ir kurių paskirties vietos negalima keisti, importui netaikomos tarifinės kvotos arba 1 straipsnyje nurodytas papildomas muitas, ir tie produktai gali būti išleidžiami į laisvą apyvartą.

5 straipsnis

Valstybės narės ir Komisija glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad šio reglamento būtų laikomasi.

6 straipsnis

1.   Atsižvelgiant į 2 dalį, tarifinės kvotos arba 1 straipsnyje nurodytas papildomas muitas netaikomas I priede nurodytų 23 kategorijų produktų, kurių kilmės šalis yra viena iš IV priede nurodytų besivystančių šalių, importui.

2.   IV priede nurodomos besivystančios kilmės šalys, kurioms dėl visų 23 produktų kategorijų taikomos 1 straipsnyje nustatytos priemonės.

7 straipsnis

1 straipsnyje nustatytos priemonės netaikomos Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino kilmės produktams.

8 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. liepos 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 83, 2015 3 27, p. 16.

(2)  OL L 123, 2015 5 19, p. 33.

(3)  OL C 111, 2018 3 26, p. 29.

(4)  OL C 225, 2018 6 28, p. 54.

(5)  2016 m. balandžio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/670, kuriuo nustatoma išankstinė Sąjungos priežiūra, taikoma tam tikriems importuojamiems tam tikrų trečiųjų šalių kilmės geležies ir plieno produktams (OL L 115, 2016 4 29, p. 37), 2018 m. balandžio mėn. buvo nustatytos išankstinės priežiūros priemonės.

(6)  OL C 225, 2018 6 28, p. 54.

(7)  Byla Nr. COMP/EAPB.1351 Usinor/Arbed/Aceralia ir Byla Nr. COMP/M.4137 Mittal/Arcelor.

(8)  Visų pirma žr. IV skirsnį ir VI skirsnio 1 ir 2 dalis.

(9)  Žr. 83 ir 84 EBPO Plieno komiteto posėdžių ataskaitas adresu http://www.oecd.org/sti/ind/steel.htm.

(10)  Ten pat, 83 posėdžio ataskaita.

(11)  JAV prekybos sekretoriaus W. Rosso (Prekybos departamentas) pranešimas spaudai https://www.commerce.gov/news/press-releases/2018/02/secretary-ross-releases-steel-and-aluminum-232-reports-coordination.

(12)  JAV prekybos departamento ataskaita pagal 232 skirsnį, https://www.commerce.gov/sites/commerce.gov/files/the_effect_of_imports_of_steel_on_the_national_security_-_with_redactions_-_20180111.pdf.

(13)  2016 m. kovo 16 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Plienas. Tvarių darbo vietų ir ekonomikos augimo Europoje apsauga“, COM(2016) 155 final.

(14)  2016 m. kovo 16 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Plienas. Tvarių darbo vietų ir ekonomikos augimo Europoje apsauga“, COM(2016) 155 final.

(15)  2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015 12 29, p. 558).

(16)  2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/477 dėl priemonių, kurių gali imtis Sąjunga, atsižvelgdama į antidempingo ir subsidijų draudimo priemonių bei apsaugos priemonių bendrąjį poveikį (OL L 83, 2015 3 27, p. 11).


I PRIEDAS. Nagrinėjamasis produktas

Produkto numeris

Produkto kategorija

KN kodai

1

Lakštai ir juostelės iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno, karštai valcuoti

7208 10 00 , 7208 25 00 , 7208 26 00 , 7208 27 00 , 7208 36 00 , 7208 37 00 , 7208 38 00 , 7208 39 00 , 7208 40 00 , 7208 52 10 , 7208 52 99 , 7208 53 10 , 7208 53 90 , 7208 54 00 , 7211 13 00 , 7211 14 00 , 7211 19 00 , 7212 60 00 , 7225 19 10 , 7225 30 10 , 7225 30 30 , 7225 30 90 , 7225 40 15 , 7225 40 90 , 7226 19 10 , 7226 91 20 , 7226 91 91 , 7226 91 99

2

Lakštai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno, šaltai valcuoti

7209 15 00 , 7209 16 90 , 7209 17 90 , 7209 18 91 , 7209 25 00 , 7209 26 90 , 7209 27 90 , 7209 28 90 , 7209 90 20 , 7209 90 80 , 7211 23 20 , 7211 23 30 , 7211 23 80 , 7211 29 00 , 7211 90 20 , 7211 90 80 , 7225 50 20 , 7225 50 80 , 7225 99 00 , 7226 20 00 , 7226 92 00

3

Lakštai iš elektrotechninio plieno (išskyrus orientuoto grūdėtumo lakštus iš elektrotechninio plieno)

7209 16 10 , 7209 17 10 , 7209 18 10 , 7209 26 10 , 7209 27 10 , 7209 28 10 , 7225 19 90 , 7226 19 80

4

Lakštai, padengti arba apvilkti metalu

7210 20 00 , 7210 30 00 , 7210 41 00 , 7210 49 00 , 7210 61 00 , 7210 69 00 , 7210 90 80 , 7212 20 00 , 7212 30 00 , 7212 50 20 , 7212 50 30 , 7212 50 40 , 7212 50 61 , 7212 50 69 , 7212 50 90 , 7225 91 00 , 7225 92 00 , 7226 99 10 , 7226 99 30 , 7226 99 70

5

Lakštai, padengti organinėmis medžiagomis

7210 70 80 , 7212 40 80

6

Plokšti valcavimo produktai

7209 18 99 , 7210 11 00 , 7210 12 20 , 7210 12 80 , 7210 50 00 , 7210 70 10 , 7210 90 40 , 7212 10 10 , 7212 10 90 , 7212 40 20

7

Kvadrato formos lakštai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno

7208 51 20 , 7208 51 91 , 7208 51 98 , 7208 52 91 , 7208 90 20 , 7208 90 80 , 7210 90 30 , 7225 40 12 , 7225 40 40 , 7225 40 60

8

Lakštai ir juostelės iš nerūdijančiojo plieno, karštai valcuoti

7219 11 00 , 7219 12 10 , 7219 12 90 , 7219 13 10 , 7219 13 90 , 7219 14 10 , 7219 14 90 , 7219 22 10 , 7219 22 90 , 7219 23 00 , 7219 24 00 , 7220 11 00 , 7220 12 00

9

Lakštai ir juostelės iš nerūdijančiojo plieno, šaltai valcuoti

7219 31 00 , 7219 32 10 , 7219 32 90 , 7219 33 10 , 7219 33 90 , 7219 34 10 , 7219 34 90 , 7219 35 10 , 7219 35 90 , 7219 90 20 , 7219 90 80 , 7220 20 21 , 7220 20 29 , 7220 20 41 , 7220 20 49 , 7220 20 81 , 7220 20 89 , 7220 90 20 , 7220 90 80

12

Juostos ir lengvi profiliuočiai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno

7214 30 00 , 7214 91 10 , 7214 91 90 , 7214 99 31 , 7214 99 39 , 7214 99 50 , 7214 99 71 , 7214 99 79 , 7214 99 95 , 7215 90 00 , 7216 10 00 , 7216 21 00 , 7216 22 00 , 7216 40 10 , 7216 40 90 , 7216 50 10 , 7216 50 91 , 7216 50 99 , 7216 99 00 , 7228 10 20 , 7228 20 10 , 7228 20 91 , 7228 30 20 , 7228 30 41 , 7228 30 49 , 7228 30 61 , 7228 30 69 , 7228 30 70 , 7228 30 89 , 7228 60 20 , 7228 60 80 , 7228 70 10 , 7228 70 90 , 7228 80 00

13

Strypai

7214 20 00 , 7214 99 10

14

Virbai ir lengvi profiliuočiai iš nerūdijančiojo plieno

7222 11 11 , 7222 11 19 , 7222 11 81 , 7222 11 89 , 7222 19 10 , 7222 19 90 , 7222 20 11 , 7222 20 19 , 7222 20 21 , 7222 20 29 , 7222 20 31 , 7222 20 39 , 7222 20 81 , 7222 20 89 , 7222 30 51 , 7222 30 91 , 7222 30 97 , 7222 40 10 , 7222 40 50 , 7222 40 90

15

Vielos gamybai skirti strypai iš nerūdijančiojo plieno

7221 00 10 , 7221 00 90

16

Vielos gamybai skirti strypai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno

7213 10 00 , 7213 20 00 , 7213 91 10 , 7213 91 20 , 7213 91 41 , 7213 91 49 , 7213 91 70 , 7213 91 90 , 7213 99 10 , 7213 99 90 , 7227 10 00 , 7227 20 00 , 7227 90 10 , 7227 90 50 , 7227 90 95

17

Kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno

7216 31 10 , 7216 31 90 , 7216 32 11 , 7216 32 19 , 7216 32 91 , 7216 32 99 , 7216 33 10 , 7216 33 90

18

Lakštinės atraminės konstrukcijos

7301 10 00

20

Dujų vamzdžiai

7306 30 41 , 7306 30 49 , 7306 30 72 , 7306 30 77

21

Tuščiaviduriai profiliai

7306 61 10 , 7306 61 92 , 7306 61 99

22

Besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai iš nerūdijančiojo plieno

7304 11 00 , 7304 22 00 , 7304 24 00 , 7304 41 00 , 7304 49 10 , 7304 49 93 , 7304 49 95 , 7304 49 99

23

Vamzdžiai ir vamzdeliai su guoliais

7304 51 12 , 7304 51 18 , 7304 59 32 , 7304 59 38

25

Dideli suvirinti vamzdžiai

7305 11 00 , 7305 12 00 , 7305 19 00 , 7305 20 00 , 7305 31 00 , 7305 39 00 , 7305 90 00

26

Kiti suvirinti vamzdeliai

7306 11 10 , 7306 11 90 , 7306 19 10 , 7306 19 90 , 7306 21 00 , 7306 29 00 , 7306 30 11 , 7306 30 19 , 7306 30 80 , 7306 40 20 , 7306 40 80 , 7306 50 20 , 7306 50 80 , 7306 69 10 , 7306 69 90 , 7306 90 00

28

Nelegiruotojo plieno viela

7217 10 10 , 7217 10 31 , 7217 10 39 , 7217 10 50 , 7217 10 90 , 7217 20 10 , 7217 20 30 , 7217 20 50 , 7217 20 90 , 7217 30 41 , 7217 30 49 , 7217 30 50 , 7217 30 90 , 7217 90 20 , 7217 90 50 , 7217 90 90


II PRIEDAS

II.1. 23 kategorijų produktų importo augimas (tonomis)

Produkto numeris

Produkto kategorija

2013

2014

2015

2016

2017

Augimas 2017 m., palyginti su 2013 m.

1

Lakštai ir juostelės iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno, karštai valcuoti

4 814 207

5 212 268

7 807 441

8 574 007

6 991 376

45 %

2

Lakštai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno, šaltai valcuoti

1 832 159

1 903 092

2 759 877

1 998 437

2 462 471

34 %

3

Lakštai iš elektrotechninio plieno (išskyrus orientuoto grūdėtumo lakštus iš elektrotechninio plieno)

266 559

285 132

280 256

318 496

379 649

42 %

4

Lakštai, padengti arba apvilkti metalu

1 854 963

2 202 856

2 687 715

3 911 752

4 980 452

168 %

5

Lakštai, padengti organinėmis medžiagomis

681 698

725 296

622 553

730 625

915 248

34 %

6

Plokšti valcavimo produktai

552 384

662 861

638 316

756 016

617 567

12 %

7

Kvadrato formos lakštai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno

1 419 767

1 959 605

2 554 930

2 814 802

2 530 630

78 %

8

Lakštai ir juostelės iš nerūdijančiojo plieno, karštai valcuoti

175 836

233 028

269 697

351 075

436 173

148 %

9

Lakštai ir juostelės iš nerūdijančiojo plieno, šaltai valcuoti

697 457

1 017 613

787 521

843 352

976 108

40 %

12

Juostos ir lengvi profiliuočiai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno

911 115

1 219 800

1 200 627

1 400 824

1 385 829

52 %

13

Strypai

527 008

972 602

1 430 014

1 292 971

1 191 445

126 %

14

Virbai ir lengvi profiliuočiai iš nerūdijančiojo plieno

113 071

147 453

142 416

147 811

159 577

41 %

15

Vielos gamybai skirti strypai iš nerūdijančiojo plieno

52 082

71 229

57 627

58 670

62 978

21 %

16

Vielos gamybai skirti strypai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno

1 125 730

1 289 953

1 697 912

2 000 967

2 094 274

86 %

17

Kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno

223 669

277 507

268 014

388 041

262 745

17 %

18

Lakštinės atraminės konstrukcijos

15 870

16 503

14 051

36 970

85 054

436 %

20

Dujų vamzdžiai

266 467

340 051

298 103

336 050

380 257

43 %

21

Tuščiaviduriai profiliai

461 263

552 874

574 490

725 545

820 667

78 %

22

Besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai iš nerūdijančiojo plieno

32 581

38 782

39 719

42 510

42 701

31 %

23

Vamzdžiai ir vamzdeliai su guoliais

7 489

9 426

11 944

9 773

8 663

16 %

25

Dideli suvirinti vamzdžiai

286 939

411 273

209 524

159 219

1 044 534

264 %

26

Kiti suvirinti vamzdeliai

474 949

491 934

510 548

540 386

571 167

20 %

28

Nelegiruotojo plieno viela

573 988

722 719

692 714

736 500

722 633

26 %

II.2. 23 kategorijų produktų importo augimas (tonomis)

Produkto numeris

Produkto kategorija

2017 m. 1 ketv.

2018 m. 1 ketv.

Augimas 2017 m. 1 ketv., palyginti su 2018 m. 1 ketv.

1

Lakštai ir juostelės iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno, karštai valcuoti

1 810 764

2 079 408

15 %

2

Lakštai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno, šaltai valcuoti

679 628

630 459

– 7 %

3

Lakštai iš elektrotechninio plieno (išskyrus orientuoto grūdėtumo lakštus iš elektrotechninio plieno)

80 836

114 451

42 %

4

Lakštai, padengti arba apvilkti metalu

1 482 049

1 190 741

– 20 %

5

Lakštai, padengti organinėmis medžiagomis

212 209

201 838

– 5 %

6

Plokšti valcavimo produktai

146 457

168 583

15 %

7

Kvadrato formos lakštai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno

676 207

640 176

– 5 %

8

Lakštai ir juostelės iš nerūdijančiojo plieno, karštai valcuoti

122 092

107 577

– 12 %

9

Lakštai ir juostelės iš nerūdijančiojo plieno, šaltai valcuoti

229 981

280 549

22 %

12

Juostos ir lengvi profiliuočiai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno

319 420

466 154

46 %

13

Strypai

210 505

551 316

162 %

14

Virbai ir lengvi profiliuočiai iš nerūdijančiojo plieno

40 602

49 988

23 %

15

Vielos gamybai skirti strypai iš nerūdijančiojo plieno

14 956

19 642

31 %

16

Vielos gamybai skirti strypai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno

560 863

641 668

14 %

17

Kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno

73 733

139 670

89 %

18

Lakštinės atraminės konstrukcijos

19 947

20 326

2 %

20

Dujų vamzdžiai

94 430

120 512

28 %

21

Tuščiaviduriai profiliai

223 618

256 998

15 %

22

Besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai iš nerūdijančiojo plieno

12 411

12 399

0 %

23

Vamzdžiai ir vamzdeliai su guoliais

1 316

1 498

14 %

25

Dideli suvirinti vamzdžiai

48 791

51 285

5 %

26

Kiti suvirinti vamzdeliai

145 059

153 106

6 %

28

Nelegiruotojo plieno viela

176 299

202 450

15 %

II.3. 5 kategorijų produktų importo augimas (tonomis)

Produkto numeris

Produkto kategorija

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Augimas 2017 m., palyginti su 2013 m.

10

Kvadrato formos lakštai iš nerūdijančiojo plieno, karštai valcuoti

34 319

40 218

37 542

31 407

32 917

– 4 %

11

Orientuoto grūdėtumo lakštai iš elektrotechninio plieno

147 565

160 580

150 047

156 477

121 947

– 17 %

19

Geležinkelių sudedamosios dalys

1 376

1 096

1 240

1 521

1 342

– 2 %

24

Kiti besiūliai vamzdžiai

456 167

528 245

475 132

464 876

402 600

– 12 %

27

Nelegiruotojo plieno ir kito legiruotojo plieno šaltojo formavimo strypai

456 791

521 976

484 927

459 327

458 310

0 %


III PRIEDAS. 23 produktų kategorijų ekonominiai rodikliai

1 produktas. Lakštai ir juostelės iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno, karštai valcuoti

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

30 225 632

31 095 524

33 121 273

34 158 703

32 768 375

Importas

Apimtis (tonomis)

4 814 207

5 212 268

7 807 441

8 574 007

6 991 376

Rinkos dalis (%)

15,9 %

16,8 %

23,6 %

25,1 %

21,3 %

Vieneto kainos (EUR/t)

463

442

396

351

492

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

75 %

75 %

76 %

75 %

76 %

Gamyba (tonomis)

76 871 621

77 990 908

77 331 686

77 563 694

79 568 514

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

25 411 425

25 883 256

25 313 832

25 584 696

25 776 999

Rinkos dalis (%)

84,1 %

83,2 %

76,4 %

74,9 %

78,7 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

519

493

455

422

556

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

– 1,9 %

0,0 %

– 3,1 %

– 1,0 %

7,8 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

37 467

35 573

35 038

33 557

34 815

Atsargos

2 572 574

2 580 258

2 585 958

2 617 556

2 749 280

Pinigų srautas

448 135 738

1 065 492 450

763 891 666

603 485 811

1 369 472 142

Panaudoto kapitalo grąža (%)

– 3,8 %

1,0 %

– 6,6 %

– 1,0 %

7,7 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

11,5 %

2 produktas. Lakštai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno, šaltai valcuoti

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

9 772 904

9 728 449

10 353 391

9 849 904

10 085 487

Importas

Apimtis (tonomis)

1 832 159

1 903 092

2 759 877

1 998 437

2 462 471

Rinkos dalis (%)

18,7 %

19,6 %

26,7 %

20,3 %

24,4 %

Vieneto kainos (EUR/t)

566

546

485

474

606

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

71 %

75 %

75 %

75 %

77 %

Gamyba (tonomis)

40 855 196

41 632 189

41 639 946

41 738 974

42 811 283

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

7 920 370

7 805 648

7 570 764

7 829 002

7 602 288

Rinkos dalis (%)

81,0 %

80,2 %

73,1 %

79,5 %

75,4 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

588

558

522

495

633

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

– 4,4 %

– 2,8 %

– 3,0 %

0,6 %

9,8 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

12 690

11 973

11 550

11 230

11 264

Atsargos

1 078 838

1 052 246

1 064 061

1 054 347

1 093 798

Pinigų srautas

200 559 843

413 849 620

324 264 435

454 766 919

375 807 983

Panaudoto kapitalo grąža (%)

– 8,0 %

– 2,4 %

– 12,8 %

– 3,1 %

4,0 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

4,3 %

3 produktas. Lakštai iš elektrotechninio plieno (išskyrus orientuoto grūdėtumo lakštus iš elektrotechninio plieno)

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

1 267 827

1 287 448

1 223 892

1 255 417

1 350 354

Importas

Apimtis (tonomis)

266 559

285 132

280 256

318 496

379 649

Rinkos dalis (%)

21,0 %

22,1 %

22,9 %

25,4 %

28,1 %

Vieneto kainos (EUR/t)

648

617

578

502

642

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

87 %

80 %

80 %

82 %

81 %

Gamyba (tonomis)

1 080 894

1 110 013

1 052 273

1 032 560

1 114 309

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

1 001 268

1 002 316

943 636

936 553

969 977

Rinkos dalis (%)

79,0 %

77,9 %

77,1 %

74,6 %

71,8 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

705

657

606

576

699

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

– 8,9 %

– 8,1 %

– 13,0 %

– 14,3 %

– 3,2 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

1 522

1 707

2 087

2 069

2 065

Atsargos

45 680

136 605

142 998

125 466

148 259

Pinigų srautas

110 221 498

213 556 132

127 226 053

131 151 436

– 89 295 095

Panaudoto kapitalo grąža (%)

– 18,3 %

– 11,7 %

– 38,3 %

– 17,9 %

– 3,4 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

8,1 %

4 produktas. Lakštai, padengti arba apvilkti metalu

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

23 229 673

24 289 751

25 840 225

27 439 848

28 231 862

Importas

Apimtis (tonomis)

1 854 963

2 202 856

2 687 715

3 911 752

4 980 452

Rinkos dalis (%)

8,0 %

9,1 %

10,4 %

14,3 %

17,6 %

Vieneto kainos (EUR/t)

679

657

615

530

662

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

78 %

82 %

84 %

86 %

84 %

Gamyba (tonomis)

27 930 059

29 517 243

29 875 495

29 905 847

30 450 568

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

21 344 052

22 056 052

23 118 423

23 490 212

23 218 040

Rinkos dalis (%)

91,9 %

90,8 %

89,5 %

85,6 %

82,2 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

682

654

614

586

711

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

1,9 %

5,4 %

5,5 %

7,9 %

11,7 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

28 915

28 243

28 749

29 863

29 648

Atsargos

1 970 500

2 433 422

2 498 143

2 329 341

2 597 133

Pinigų srautas

807 884 294

1 353 026 892

1 343 062 742

1 720 354 890

2 020 588 339

Panaudoto kapitalo grąža (%)

– 6,8 %

– 0,9 %

– 10,4 %

– 1,7 %

6,0 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

7,0 %

5 produktas. Lakštai, padengti organinėmis medžiagomis

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

4 533 256

4 823 144

4 809 384

5 121 927

5 221 575

Importas

Apimtis (tonomis)

681 698

725 296

622 553

730 625

915 248

Rinkos dalis (%)

15,0 %

15,0 %

12,9 %

14,3 %

17,5 %

Vieneto kainos (EUR/t)

854

813

813

709

853

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

70 %

76 %

74 %

76 %

75 %

Gamyba (tonomis)

4 479 238

4 564 346

4 574 414

4 863 169

4 940 410

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

3 851 467

4 097 788

4 186 771

4 391 169

4 306 231

Rinkos dalis (%)

85,0 %

85,0 %

87,1 %

85,7 %

82,5 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

898

868

829

791

934

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

– 1,7 %

1,4 %

1,1 %

3,7 %

3,9 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

6 377

6 272

6 047

6 150

6 095

Atsargos

239 236

182 275

197 241

214 384

258 114

Pinigų srautas

152 893 378

351 790 418

321 603 588

361 237 401

79 886 901

Panaudoto kapitalo grąža (%)

– 7,6 %

– 2,1 %

– 12,9 %

– 2,7 %

3,7 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

8,6 %

6 produktas. Plokšti valcavimo produktai

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

3 638 423

3 758 879

3 789 391

3 792 575

3 695 205

Importas

Apimtis (tonomis)

552 384

662 861

638 316

756 016

617 567

Rinkos dalis (%)

15,2 %

17,6 %

16,8 %

19,9 %

16,7 %

Vieneto kainos (EUR/t)

822

792

781

667

753

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

82 %

84 %

84 %

82 %

84 %

Gamyba (tonomis)

4 223 583

4 315 402

4 353 002

4 302 367

4 295 575

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

3 085 602

3 095 745

3 150 741

3 036 316

3 077 185

Rinkos dalis (%)

84,8 %

82,4 %

83,1 %

80,1 %

83,3 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

845

821

789

728

812

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

1,7 %

4,1 %

4,8 %

4,6 %

3,1 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

7 939

7 660

7 683

7 819

7 424

Atsargos

380 445

394 384

394 712

297 877

356 460

Pinigų srautas

117 064 184

201 350 074

291 440 814

272 002 110

133 250 945

Panaudoto kapitalo grąža (%)

– 18,6 %

– 10,1 %

– 35,2 %

– 20,4 %

– 25,0 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

7,3 %

7 produktas. Kvadrato formos lakštai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

10 148 839

10 375 274

10 934 966

11 058 596

11 059 068

Importas

Apimtis (tonomis)

1 419 767

1 959 605

2 554 930

2 814 802

2 530 630

Rinkos dalis (%)

14,0 %

18,9 %

23,4 %

25,5 %

22,9 %

Vieneto kainos (EUR/t)

513

492

474

403

533

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

58 %

62 %

62 %

63 %

65 %

Gamyba (tonomis)

10 749 475

11 240 103

10 608 260

10 244 950

10 581 040

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

8 727 826

8 414 892

8 377 455

8 242 865

8 527 686

Rinkos dalis (%)

14,0 %

18,9 %

23,4 %

25,5 %

22,9 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

700

676

714

582

692

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

– 9,4 %

– 8,9 %

– 4,0 %

– 7,5 %

3,2 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

18 472

17 628

17 177

16 763

16 211

Atsargos

707 152

788 008

896 708

862 084

819 690

Pinigų srautas

45 651 999

123 399 207

426 592 285

– 44 547 318

205 976 592

Panaudoto kapitalo grąža (%)

– 12,2 %

– 0,3 %

– 3,3 %

– 9,9 %

– 1,5 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

23,0 %

8 produktas. Lakštai ir juostelės iš nerūdijančiojo plieno, karštai valcuoti

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

1 168 291

1 352 875

1 590 437

1 807 242

1 487 848

Importas

Apimtis (tonomis)

175 836

233 028

269 697

351 075

436 173

Rinkos dalis (%)

15,1 %

17,2 %

17,0 %

19,4 %

29,3 %

Vieneto kainos (EUR/t)

2 011

1 926

1 877

1 518

1 822

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

61 %

65 %

69 %

73 %

73 %

Gamyba (tonomis)

3 334 814

3 525 794

3 664 821

3 842 503

3 799 867

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

991 962

1 119 435

1 320 528

1 455 714

1 050 966

Rinkos dalis (%)

84,9 %

82,7 %

83,0 %

80,5 %

70,6 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

2 023

2 013

2 028

1 792

2 115

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

– 4,2 %

– 0,3 %

4,0 %

4,9 %

9,2 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

5 439

4 914

4 464

4 271

4 133

Atsargos

103 375

131 557

123 098

106 508

93 335

Pinigų srautas

144 497 251

182 932 062

613 851 975

116 754 324

218 815 195

Panaudoto kapitalo grąža (%)

– 33,7 %

– 37,1 %

– 1,5 %

– 0,4 %

13,6 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

13,9 %

9 produktas. Lakštai ir juostelės iš nerūdijančiojo plieno, šaltai valcuoti

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

3 362 718

3 671 898

3 587 237

3 913 974

3 816 472

Importas

Apimtis (tonomis)

697 457

1 017 613

787 521

843 352

976 108

Rinkos dalis (%)

20,7 %

27,7 %

22,0 %

21,5 %

25,6 %

Vieneto kainos (EUR/t)

2 098

1 985

2 064

1 782

2 023

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

71 %

76 %

80 %

84 %

84 %

Gamyba (tonomis)

3 076 074

3 016 723

3 139 572

3 425 201

3 114 323

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

2 664 602

2 653 177

2 798 719

3 070 197

2 839 979

Rinkos dalis (%)

79,2 %

72,3 %

78,0 %

78,4 %

74,4 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

2 259

2 272

2 238

2 014

2 323

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

– 4,2 %

– 2,7 %

2,4 %

5,5 %

9,4 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

10 205

9 483

9 220

8 892

8 812

Atsargos

179 087

206 956

219 170

215 904

213 931

Pinigų srautas

135 463 456

45 971 825

847 696 098

450 355 017

685 492 711

Panaudoto kapitalo grąža (%)

– 12,4 %

– 7,7 %

8,5 %

10,6 %

21,5 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

12,9 %

12 produktas. Juostos ir lengvi profiliuočiai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

11 891 558

12 422 902

12 297 356

12 678 733

13 617 607

Importas

Apimtis (tonomis)

911 115

1 219 800

1 200 627

1 400 824

1 385 829

Rinkos dalis (%)

7,7 %

9,8 %

9,8 %

11,0 %

10,2 %

Vieneto kainos (EUR/t)

699

657

640

531

641

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

79 %

82 %

80 %

80 %

74 %

Gamyba (tonomis)

12 132 593

12 585 360

12 301 986

11 839 241

12 427 808

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

10 964 010

11 189 221

11 095 204

11 276 054

12 230 774

Rinkos dalis (%)

92,2 %

90,1 %

90,2 %

88,9 %

89,8 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

632

613

573

520

592

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

2,2 %

3,4 %

2,4 %

0,8 %

3,6 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

9 537

9 734

10 057

10 342

10 486

Atsargos

749 386

888 456

914 268

943 355

1 023 612

Pinigų srautas

220 994 774

264 742 034

272 433 127

255 904 385

123 997 731

Panaudoto kapitalo grąža (%)

– 1,2 %

3,7 %

3,3 %

3,9 %

6,9 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

– 8,3 %

13 produktas. Strypai

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

9 617 685

10 359 993

10 664 689

11 099 947

11 253 309

Importas

Apimtis (tonomis)

527 008

972 602

1 430 014

1 292 971

1 191 445

Rinkos dalis (%)

5,5 %

9,4 %

13,4 %

11,6 %

10,6 %

Vieneto kainos (EUR/t)

475

446

388

353

441

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

72 %

72 %

71 %

73 %

67 %

Gamyba (tonomis)

13 171 558

13 019 699

12 763 140

13 191 436

12 494 712

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

8 906 120

9 187 941

9 019 809

9 568 119

9 848 615

Rinkos dalis (%)

92,6 %

88,7 %

84,6 %

86,2 %

87,5 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

460

437

386

367

436

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

– 2,0 %

– 2,5 %

– 2,6 %

3,4 %

4,8 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

5 563

5 441

5 529

5 634

5 457

Atsargos

761 808

683 591

642 506

602 948

659 484

Pinigų srautas

20 571 082

14 116 433

53 015 513

165 167 521

249 292 475

Panaudoto kapitalo grąža (%)

0,9 %

2,4 %

1,9 %

6,2 %

9,3 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

– 1,3 %

14 produktas. Virbai ir lengvi profiliuočiai iš nerūdijančiojo plieno

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

526 080

593 501

593 530

630 737

632 804

Importas

Apimtis (tonomis)

113 071

147 453

142 416

147 811

159 577

Rinkos dalis (%)

21,5 %

24,8 %

24,0 %

23,4 %

25,2 %

Vieneto kainos (EUR/t)

3 092

2 894

3 035

2 590

2 885

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

65 %

68 %

68 %

69 %

72 %

Gamyba (tonomis)

527 386

597 178

599 927

637 938

641 446

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

411 655

444 339

450 094

482 314

472 247

Rinkos dalis (%)

78,2 %

74,9 %

75,8 %

76,5 %

74,6 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

2 988

2 969

2 838

2 404

2 807

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

5,2 %

5,6 %

4,1 %

2,3 %

5,8 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

3 680

3 766

3 737

3 789

3 844

Atsargos

83 561

91 900

89 676

90 409

90 893

Pinigų srautas

111 869 518

142 849 693

191 511 047

155 623 001

145 832 442

Panaudoto kapitalo grąža (%)

1,0 %

4,3 %

1,4 %

– 0,7 %

4,9 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

– 2,8 %

15 produktas. Vielos gamybai skirti strypai iš nerūdijančiojo plieno

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

318 373

323 191

304 987

335 552

347 077

Importas

Apimtis (tonomis)

52 082

71 229

57 627

58 670

62 978

Rinkos dalis (%)

16,4 %

22,0 %

18,9 %

17,5 %

18,1 %

Vieneto kainos (EUR/t)

2 300

2 193

2 310

1 962

2 228

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

63 %

64 %

65 %

69 %

71 %

Gamyba (tonomis)

373 010

383 586

388 273

412 892

449 392

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

266 290

251 961

247 359

276 880

284 098

Rinkos dalis (%)

83,6 %

78,0 %

81,1 %

82,5 %

81,9 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

2 480

2 516

2 382

2 022

2 417

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

– 3,7 %

– 2,1 %

– 4,7 %

– 3,1 %

3,9 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

1 677

1 671

1 731

1 761

1 852

Atsargos

24 810

28 696

31 083

31 584

43 800

Pinigų srautas

13 022 575

18 221 077

106 175 940

84 328 053

44 337 763

Panaudoto kapitalo grąža (%)

– 0,7 %

2,9 %

– 1,5 %

– 2,8 %

5,5 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

7,8 %

16 produktas. Vielos gamybai skirti strypai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

18 033 534

18 249 258

18 949 497

19 375 225

20 026 426

Importas

Apimtis (tonomis)

1 125 730

1 289 953

1 697 912

2 000 967

2 094 274

Rinkos dalis (%)

6,2 %

7,1 %

9,0 %

10,3 %

10,5 %

Vieneto kainos (EUR/t)

522

504

439

392

486

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

80 %

84 %

83 %

81 %

83 %

Gamyba (tonomis)

19 765 154

19 775 715

20 436 595

20 037 883

20 757 864

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

16 782 585

16 828 358

17 108 877

17 222 468

17 795 595

Rinkos dalis (%)

93,1 %

92,2 %

90,3 %

88,9 %

88,9 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

509

492

443

420

505

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

1,8 %

4,8 %

3,0 %

0,6 %

3,4 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

11 561

11 598

11 881

13 068

13 058

Atsargos

876 450

896 633

1 120 091

974 085

954 649

Pinigų srautas

234 768 428

424 076 182

365 467 214

287 106 970

310 381 566

Panaudoto kapitalo grąža (%)

1,0 %

6,9 %

2,9 %

3,9 %

6,7 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

3,7 %

17 produktas. Kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

6 159 135

6 544 142

6 549 935

7 205 377

7 375 383

Importas

Apimtis (tonomis)

223 669

277 507

268 014

388 041

262 745

Rinkos dalis (%)

3,6 %

4,2 %

4,1 %

5,4 %

3,6 %

Vieneto kainos (EUR/t)

539

509

463

409

473

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

64 %

69 %

71 %

72 %

72 %

Gamyba (tonomis)

8 583 668

8 590 216

8 894 223

9 400 691

9 605 365

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

5 935 432

6 266 353

6 281 426

6 817 231

7 112 453

Rinkos dalis (%)

96,4 %

95,8 %

95,9 %

94,6 %

96,4 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

471

471

449

417

463

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

– 6,5 %

– 3,7 %

– 0,6 %

2,1 %

– 1,8 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

6 212

5 685

6 006

6 264

6 096

Atsargos

510 927

464 184

466 561

559 452

569 947

Pinigų srautas

– 48 381 794

7 224 031

161 157 041

150 487 051

– 18 595 244

Panaudoto kapitalo grąža (%)

– 6,0 %

6,3 %

1,4 %

3,9 %

0,6 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

– 2,1 %

18 produktas. Lakštinės atraminės konstrukcijos

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

574 025

637 684

577 270

584 985

626 863

Importas

Apimtis (tonomis)

15 870

16 503

14 051

36 970

85 054

Rinkos dalis (%)

2,8 %

2,6 %

2,4 %

6,3 %

13,6 %

Vieneto kainos (EUR/t)

787

765

1 126

651

629

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

78 %

82 %

76 %

82 %

81 %

Gamyba (tonomis)

907 320

940 451

840 182

777 182

817 764

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

558 131

621 150

563 140

548 010

541 782

Rinkos dalis (%)

97,2 %

97,4 %

97,6 %

93,7 %

86,4 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

711

697

652

623

640

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

6,8 %

11,5 %

8,8 %

14,0 %

3,7 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

949

971

951

981

995

Atsargos

49 762

47 610

58 744

68 417

75 616

Pinigų srautas

58 272 442

68 732 139

63 936 644

86 404 634

40 555 786

Panaudoto kapitalo grąža (%)

– 9,3 %

6,8 %

6,7 %

10,3 %

1,5 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

1,7 %

20 produktas. Dujų vamzdžiai

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

1 211 435

1 662 233

1 653 112

1 637 097

1 642 935

Importas

Apimtis (tonomis)

266 467

340 051

298 103

336 050

380 257

Rinkos dalis (%)

22,0 %

20,5 %

18,0 %

20,5 %

23,1 %

Vieneto kainos (EUR/t)

688

649

646

566

676

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

37 %

38 %

38 %

40 %

37 %

Gamyba (tonomis)

1 053 283

1 460 549

1 471 772

1 396 933

1 392 404

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

944 903

1 322 070

1 354 273

1 300 727

1 262 560

Rinkos dalis (%)

78,0 %

79,5 %

81,9 %

79,5 %

76,8 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

717

666

619

580

693

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

0,9 %

1,3 %

2,3 %

3,9 %

0,5 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

552

543

548

526

509

Atsargos

55 178

55 305

53 434

58 081

50 697

Pinigų srautas

15 451 286

15 884 723

16 166 705

15 309 189

20 506 964

Panaudoto kapitalo grąža (%)

3,7 %

3,9 %

1,1 %

1,7 %

8,7 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

2,4 %

21 produktas. Tuščiaviduriai profiliai

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

3 347 996

3 407 926

3 511 951

3 885 748

4 028 730

Importas

Apimtis (tonomis)

461 263

552 874

574 490

725 545

820 667

Rinkos dalis (%)

13,8 %

16,2 %

16,4 %

18,7 %

20,4 %

Vieneto kainos (EUR/t)

599

571

553

497

618

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

46 %

46 %

46 %

47 %

49 %

Gamyba (tonomis)

3 019 375

3 019 977

3 106 261

3 333 368

3 388 786

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

2 882 473

2 854 843

2 936 771

3 159 965

3 207 994

Rinkos dalis (%)

86,1 %

83,8 %

83,6 %

81,3 %

79,6 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

606

569

541

517

625

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

– 2,7 %

– 3,9 %

– 3,3 %

0,2 %

– 0,5 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

1 073

1 124

1 200

1 209

1 181

Atsargos

160 442

138 981

146 353

107 826

149 537

Pinigų srautas

– 9 630 441

13 389 861

23 807 058

13 000 201

21 372 166

Panaudoto kapitalo grąža (%)

– 2,4 %

– 5,3 %

– 6,2 %

– 0,6 %

7,2 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

1,2 %

22 produktas. Besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai iš nerūdijančiojo plieno

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

96 507

101 504

97 341

96 320

95 672

Importas

Apimtis (tonomis)

32 581

38 782

39 719

42 510

42 701

Rinkos dalis (%)

33,8 %

38,2 %

40,8 %

44,1 %

44,6 %

Vieneto kainos (EUR/t)

6 941

6 167

6 118

5 846

6 300

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

6 %

7 %

6 %

6 %

6 %

Gamyba (tonomis)

116 630

124 135

101 291

101 831

92 357

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

61 822

61 708

56 802

53 196

52 083

Rinkos dalis (%)

64,1 %

60,8 %

58,4 %

55,2 %

54,4 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

7 913

7 740

8 318

7 361

7 993

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

3,1 %

5,9 %

– 0,4 %

– 0,1 %

1,2 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

11 180

11 211

10 369

9 779

9 317

Atsargos

7 452

9 389

10 455

8 690

11 688

Pinigų srautas

19 858 477

10 438 041

– 48 885 671

4 038 078

– 22 872 178

Panaudoto kapitalo grąža (%)

22,7 %

– 4,3 %

– 58,1 %

– 33,4 %

– 50,5 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

21,2 %

23 produktas. Vamzdžiai ir vamzdeliai su guoliais

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

68 824

72 805

67 249

59 867

65 355

Importas

Apimtis (tonomis)

7 489

9 426

11 944

9 773

8 663

Rinkos dalis (%)

10,9 %

12,9 %

17,8 %

16,3 %

13,3 %

Vieneto kainos (EUR/t)

2 069

1 626

1 749

1 630

1 608

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

68 %

64 %

53 %

52 %

63 %

Gamyba (tonomis)

64 972

65 475

58 407

52 494

57 657

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

61 324

63 378

55 304

50 092

56 691

Rinkos dalis (%)

89,1 %

87,1 %

82,2 %

83,7 %

86,7 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

2 023

2 003

1 925

1 804

1 837

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

4,6 %

4,9 %

– 6,7 %

– 9,2 %

– 1,8 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

332

322

306

274

280

Atsargos

1 285

1 433

2 591

1 452

2 429

Pinigų srautas

3 499 664

3 928 566

5 055 796

– 791 310

– 620 461

Panaudoto kapitalo grąža (%)

0,9 %

– 3,3 %

– 64,7 %

– 54,5 %

– 28,1 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

12,5 %

25 produktas. Dideli suvirinti vamzdžiai

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

669 846

1 041 055

427 457

586 746

1 804 463

Importas

Apimtis (tonomis)

286 939

411 273

209 524

159 219

1 044 534

Rinkos dalis (%)

42,8 %

39,5 %

49,0 %

27,1 %

57,9 %

Vieneto kainos (EUR/t)

1 070

793

904

772

936

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

26 %

32 %

29 %

35 %

65 %

Gamyba (tonomis)

1 333 900

1 150 000

1 034 600

1 086 300

1 500 000

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

382 758

624 819

216 243

426 937

759 478

Rinkos dalis (%)

57,1 %

60,0 %

50,6 %

72,8 %

42,1 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

894

887

835

771

766

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

3,0 %

– 6,1 %

– 2,7 %

– 0,6 %

0,0 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

1 512

1 545

1 365

1 372

1 326

Atsargos

322 722

600 020

633 600

727 048

1 139 429

Pinigų srautas

197 726 967

– 97 558 802

94 492 289

– 70 888 943

13 666 659

Panaudoto kapitalo grąža (%)

– 15,8 %

– 23,5 %

– 17,7 %

– 6,7 %

9,1 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

– 22,0 %

26 produktas. Kiti suvirinti vamzdžiai

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

2 385 499

3 121 613

3 126 300

3 286 436

3 352 661

Importas

Apimtis (tonomis)

474 949

491 934

510 548

540 386

571 167

Rinkos dalis (%)

19,9 %

15,8 %

16,3 %

16,4 %

17,0 %

Vieneto kainos (EUR/t)

1 352

1 376

1 397

1 262

1 431

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

57 %

57 %

57 %

58 %

60 %

Gamyba (tonomis)

2 384 152

3 166 935

3 144 492

3 190 480

3 301 195

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

1 907 944

2 622 348

2 588 536

2 721 349

2 765 915

Rinkos dalis (%)

80,0 %

84,0 %

82,8 %

82,8 %

82,5 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

1 024

1 013

984

942

1 062

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

1,2 %

2,4 %

1,7 %

4,2 %

4,3 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

3 024

3 013

3 011

3 089

3 025

Atsargos

125 621

84 268

100 035

120 308

120 420

Pinigų srautas

66 281 502

68 619 951

77 514 611

87 283 492

106 630 804

Panaudoto kapitalo grąža (%)

9,1 %

11,5 %

8,8 %

12,8 %

19,3 %


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

– 34,8 %

28 produktas. Plieno viela

Kalendorinių metų duomenys

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Suvartojimas (tonomis)

1 318 451

1 517 192

1 480 243

1 513 248

1 505 202

Importas

Apimtis (tonomis)

574 083

722 773

692 918

736 623

722 858

Rinkos dalis (%)

43,5 %

47,6 %

46,8 %

48,7 %

48,0 %

Vieneto kainos (EUR/t)

781

729

722

626

708

ES gamintojų padėtis

Pajėgumų naudojimas (%)

73 %

75 %

77 %

73 %

71 %

Gamyba (tonomis)

899 763

932 496

940 169

886 666

900 054

Pardavimo ES apimtis (tonomis)

744 368

794 419

787 325

776 626

782 344

Rinkos dalis (%)

56,5 %

52,4 %

53,2 %

51,3 %

52,0 %

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

940

909

840

832

905

ES pardavimo grynasis pelnas/nuostoliai (%)

0,5 %

0,0 %

1,1 %

2,6 %

0,8 %

Užimtumas (laikotarpio pabaiga)

3 387

3 395

3 429

3 459

3 408

Atsargos

 

 

 

 

 

Pinigų srautas

66 281 502

68 619 951

77 514 611

87 283 492

106 630 804

Panaudoto kapitalo grąža (%)

 

 

 

 

 


2017 m. kainų palyginimas

 

Priverstinis kainų mažinimas

21,8 %


IV PRIEDAS. Besivystančių šalių, kurioms taikomos laikinosios priemonės, kilmės produktų sąrašas

Šalis/Produktų grupė

1

2

3

4

5

6

7

8

9

12

13

14

15

16

17

18

20

21

22

23

25

26

28

Afganistanas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Albanija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Angola

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Antigva ir Barbuda

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Argentina

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Armėnija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bahreino Karalystė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bangladešas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Barbadosas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Belizas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Beninas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bolivijos Daugiatautė Valstybė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Botsvana

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Brazilija

x

x

 

 

 

x

x

 

 

 

 

 

 

 

x

 

 

 

 

 

 

 

 

Brunėjaus Darusalamas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Burkina Fasas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Burundis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žaliasis Kyšulys

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kambodža

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kamerūnas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Centrinės Afrikos Respublika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Čadas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Čilė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kinija

 

 

x

x

 

x

 

x

 

x

 

 

x

 

 

x

 

x

x

x

x

x

x

Kolumbija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kongas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kosta Rika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dramblio Kaulo Krantas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kuba

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kongo Demokratinė Respublika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Džibutis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dominika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dominikos Respublika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ekvadoras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Egiptas

x

 

 

 

 

 

 

 

 

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Salvadoras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Fidžis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gabonas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gambija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gruzija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gana

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Grenada

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gvatemala

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gvinėja

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gvinėja Bisau

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gajana

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Haitis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Hondūras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Honkongas, Kinija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Indija

x

x

x

x

x

x

x

 

x

 

 

x

x

 

 

 

x

 

x

x

 

x

 

Indonezija

 

 

 

 

 

 

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Jamaika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Jordanija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kazachstanas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kenija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kuveito Valstybė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kirgizijos Respublika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Laoso Liaudies Demokratinė Respublika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lesotas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Liberija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Makao, Kinija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Madagaskaras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Malavis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Malaizija

 

 

 

 

 

 

 

 

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Maldyvai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Malis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Mauritanija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Mauricijus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Meksika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Moldovos Respublika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

x

 

 

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Mongolija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Juodkalnija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Marokas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Mozambikas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Mianmaras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Namibija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepalas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nikaragva

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nigeris

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nigerija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Omanas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pakistanas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Panama

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Papua Naujoji Gvinėja

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Paragvajus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Norvegija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Filipinai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kataras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ruanda

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sent Kitsas ir Nevis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sent Lusija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sent Vinsentas ir Grenadinai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Samoa

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Saudo Arabijos Karalystė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

x

 

 

Senegalas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Seišeliai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Siera Leonė