EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32018R0120

2018 m. sausio 23 d. Tarybos reglamentas (ES) 2018/120, kuriuo 2018 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/127

OJ L 27, 31.1.2018, p. 1–168 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force: This act has been changed. Current consolidated version: 31/10/2019

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/120/oj

31.1.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/1


TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/120

2018 m. sausio 23 d.

kuriuo 2018 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/127

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Sutarties 43 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turi tvirtinti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (1) reikalaujama, kad išsaugojimo priemonės būtų priimamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai tinkama, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) ir kitų patariamųjų įstaigų parengtas ataskaitas, taip pat į patariamųjų tarybų pateiktas rekomendacijas;

(3)

Taryba privalo priimti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo, prireikus įskaitant tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalimi, žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus, nustatytus to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis to reglamento 16 straipsnio 1 dalimi, žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstomos taip, kad būtų užtikrintas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvienų žuvų ištekliaus arba žvejybos rūšies atžvilgiu;

(4)

todėl laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (toliau – BLSK) turėtų būti nustatyti remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijos, atsižvelgiant į biologinius ir socialinius bei ekonominius aspektus ir kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visuose žvejybos sektoriuose, taip pat atsižvelgiant į nuomones, pareikštas konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma patariamųjų tarybų posėdžiuose;

(5)

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nurodytas įpareigojimas iškrauti laimikį nustatomas kiekvienai žvejybos rūšiai atskirai. Jei regione, kuriam taikomas šis reglamentas, vykdomai žvejybai taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, visos sužvejotos tų rūšių, kurioms taikomi laimikio limitai, žuvys turėtų būti iškrautos. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įpareigojimas iškrauti laimikį galioja rūšims, pagal kurias apibrėžiama žvejybos rūšis. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai dėl tam tikro žuvų ištekliaus nustatomas įpareigojimas iškrauti laimikį, žvejybos galimybės turi būti nustatomos atsižvelgiant į perėjimą nuo žvejybos galimybių nustatymo pagal iškraunamą kiekį prie žvejybos galimybių nustatymo pagal faktinį laimikį. Remdamasi valstybių narių pateiktomis bendromis rekomendacijomis ir vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsniu, Komisija priėmė kelis deleguotuosius reglamentus, kuriais nustatomi specialūs žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planai, taikomi laikinai ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį, kol bus pasirengta visiškai įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį;

(6)

žuvų rūšių, kurioms įpareigojimas iškrauti laimikį taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d., išteklių žvejybos galimybės turėtų kompensuoti anksčiau į jūrą išmestų žuvų kiekius ir būti pagrįstos moksline informacija bei rekomendacijomis. Siekiant užtikrinti tinkamą žuvų kiekio, kuris anksčiau buvo išmetamas į jūrą, o nuo 2018 m. sausio 1 d. turės būti iškraunamas, kompensavimą taikomas padidinimas, kuris turėtų būti apskaičiuojamas pagal šią metodiką: naujas iškraunamas žuvų kiekis turėtų būti apskaičiuojamas iš Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) nustatyto bendro laimikio atimant kiekius, kurie ir taikant įpareigojimą iškrauti laimikį toliau bus išmetami į jūrą; BLSK taikomas padidinimas turėtų būti proporcingas naujojo apskaičiuoto iškraunamo žuvų kiekio ir ankstesnio ICES nustatyto iškraunamo žuvų kiekio skirtumui;

(7)

mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad paprastųjų vilkešerių (Dicentrarchus labrax) būklė Keltų jūroje, Lamanšo sąsiauryje, Airijos jūroje ir pietinėje Šiaurės jūros dalyje (ICES 4b, 4c ir 7a, 7d–7h kvadratuose) tebėra pavojinga ir, nepaisant priemonių, kurių imtasi ankstesniais metais, išteklių toliau mažėja. Tomis priemonėmis nepasiekta norimo mirtingumo dėl verslinės žvejybos sumažėjimo (tik – 17 % vietoj numatyto – 50 % sumažėjimo). Dabar laikoma, kad šiaurinių išteklių mirtingumas dėl mėgėjų žvejybos yra daug didesnis, nei anksčiau apskaičiuota, ir įvertinta, kad 2016 m. jis viršijo mirtingumą dėl verslinių priežasčių. Tai taip pat apima mirtingumą po paleidimo. Todėl šiaurinių išteklių mirtingumas dėl žvejybos turi būti labai sumažintas, kad biomasė galėtų truputį padidėti.

(8)

siekiant sušvelninti pirmiau minėtos priemonės socialinį ir ekonominį poveikį, turėtų būti leidžiama tik ribota žvejyba tam tikrais žvejybos įrankiais, kartu numatant dviejų mėnesių žvejybos draudimą neršiančių žuvų santalkoms apsaugoti. Nors galėtų būti tam tikros neišvengiamos priegaudos žvejojant kitais žvejybos įrankiais, išteklių būklė yra tokia sunki, kad nėra galimybės leisti iškrauti visą priegaudą, ir turėtų būti vengiama bet kokio susidūrimo su šiais ištekliais. Be to, reikės nustatyti papildomus mėgėjų žvejybos apribojimus, kad visus metus būtų leidžiama žvejoti tik paleidžiant sužvejotas žuvis. Atsižvelgiant į ICES rekomendacijas toliau sumažinti žvejybos intensyvumą Biskajos įlankos paprastųjų vilkešerių ištekliams, tam rajonui taip pat turėtų būti nustatyta mažesnė mėgėjų žvejybai taikoma per dieną sužvejojamo kiekio riba;

(9)

ICES rekomendavo visą europinių upinių ungurių (Anguilla anguilla) mirtingumą dėl antropogeninės veiklos sumažinti iki nulio arba užtikrinti, kad jis būtų kuo artimesnis nuliui. Atsižvelgiant į tą rekomendaciją, tikslinga nustatyti laikiną draudimą žvejoti europinius upinius ungurius, kurių bendras ilgis ne mažesnis kaip 12 cm, ICES rajono Sąjungos vandenyse, įskaitant Baltijos jūrą, siekiant apsaugoti neršiančias pateles migracijos metu;

(10)

kelerius metus tam tikriems plokštėtažiaunių žuvų (ryklių ir rombinių rajožuvių) ištekliams buvo nustatomi nuliniai BLSK, o pagal susijusią nuostatą įpareigojama nedelsiant paleisti šias žuvis, jei jos atsitiktinai sužvejojamos. Tų specialių sąlygų taikymo pagrindas – prasta tų išteklių išsaugojimo būklė ir didelis jų žuvų išgyvenamumas, dėl kurio jų išmetimas į jūrą mirtingumo dėl žvejybos nedidina, o priešingai – yra laikomas palankiu šioms rūšims išsaugoti. Tačiau nuo 2015 m. sausio 1 d. pelaginių žuvų žvejybos metu sužvejotas minėtų rūšių žuvų laimikis turi būti iškrautas, nebent joms būtų taikoma viena iš įpareigojimo iškrauti laimikį išimčių, numatytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje. To reglamento 15 straipsnio 4 dalies a punkte tokios leidžiančios nukrypti nuostatos yra numatytos žuvų rūšims, kurių žvejyba draudžiama ir kurios yra tuo tikslu nurodytos priimtame Sąjungos BŽP teisės akte. Todėl tikslinga uždrausti atitinkamuose rajonuose žvejoti tų rūšių žuvis;

(11)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalį išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, BLSK turėtų būti nustatomi pagal tuose planuose nustatytas taisykles. Todėl jūrų liežuvių išteklių vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje, jūrinių plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių Šiaurės jūroje ir paprastųjų tunų išteklių rytų Atlante ir Viduržemio jūroje BLSK turėtų būti nustatyti pagal taisykles, nustatytas reglamentuose (EB) Nr. 509/2007 (2), (EB) Nr. 676/2007 (3) ir (ES) 2016/1627 (4). Su europinių jūrinių lydekų ištekliais susijęs tikslas, nustatytas Tarybos reglamente (EB) Nr. 2166/2005 (5), yra atkurti atitinkamų išteklių biomasę, kad jos dydis atitiktų saugias biologines ribas, kartu atsižvelgiant į mokslinius duomenis. Remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, jei nėra patikimų duomenų apie tikslinių išteklių neršiančių žuvų biomasę ir esama saugių biologinių ribų pokyčių, BLSK tikslinga nustatyti remiantis ICES pateikta didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio rekomendacija, kad būtų prisidedama prie Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatytų BŽP tikslų įgyvendinimo;

(12)

kalbant apie atlantinių silkių išteklius į vakarus nuo Škotijos, ICES, remdamasi lyginamąja analize, pateikė rekomendacijas dėl atlantinių silkių sudėtinių išteklių 6a, 7b ir 7c kvadratuose (į vakarus nuo Škotijos ir į vakarus nuo Airijos). Šios rekomendacijos apima du atskirus BLSK (vienas skirtas 6aS, 7b ir 7c, kitas – 5b, 6b ir 6aN kvadratams). ICES manymu, reikia parengti tų išteklių atkūrimo planą. Kadangi, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, šiaurinių išteklių valdymo planas (6) negali būti taikomas sudėtiniams ištekliams ir nėra įmanoma tų dviejų rūšių išteklių žvejybos galimybių nustatyti atskirai, nustatomas BLSK, kad būtų galima sužvejoti ribotą laimikį pagal komerciniu pagrindu vykdomą mokslinių duomenų rinkimo programą;

(13)

tais atvejais, kai apie išteklius trūksta duomenų arba jie nėra patikimi ir išteklių dydžio apskaičiuoti neįmanoma, valdymo priemonės ir BLSK turėtų būti grindžiami žuvininkystės valdymui taikomu Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte apibrėžtu atsargumo principu, kartu atsižvelgiant į konkretiems ištekliams būdingus veiksnius, įskaitant visų pirma turimą informaciją apie išteklių būklės kaitos tendencijas ir mišriosios žvejybos aspektus;

(14)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 847/96 (7) nustatytos papildomos metų sandūros (kasmetinio) BLSK valdymo sąlygos, įskaitant to reglamento 3 ir 4 straipsniuose numatytas lankstumo nuostatas dėl atsargumo principu pagrįsto (prevencinio) BLSK ir analitiniu įvertinimu (mokslinėmis rekomendacijomis) pagrįsto BLSK. Pagal to reglamento 2 straipsnį, nustatydama BLSK, Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į biologinę jų būklę, to reglamento 3 arba 4 straipsnis netaikomas. Neseniai visiems ištekliams, kuriems galioja įpareigojimas iškrauti laimikį, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį pradėtas taikyti metų sandūros lankstumo mechanizmas. Todėl, siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris kliudytų taikyti racionalaus ir atsakingo jūrų biologinių išteklių naudojimo principą, trukdytų siekti BŽP tikslų ir darytų neigiamą poveikį biologinei išteklių būklei, turėtų būti nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai analitiniu įvertinimu pagrįstiems BLSK taikomi tik tuo atveju, jei nesinaudojama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis;

(15)

tuo atveju, kai su ištekliumi siejamas BLSK skiriamas tik vienai valstybei narei, tikslinga tą valstybę narę pagal Sutarties 2 straipsnio 1 dalį įgalioti nustatyti tą BLSK. Reikėtų numatyti nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta, kad nustatydama tą BLSK atitinkama valstybė narė visapusiškai laikytųsi BŽP principų bei taisyklių;

(16)

būtina nustatyti 2018 m. žvejybos pastangų viršutines ribas pagal Reglamento (EB) Nr. 509/2007 5 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 676/2007 9 straipsnį bei Reglamento (ES) 2016/1627 5, 6, 7 ir 9 straipsnius ir I priedą;

(17)

siekiant užtikrinti sąlygas pasinaudoti visomis žvejybos galimybėmis, tikslinga leisti lanksčiai įgyvendinti susitarimus dėl kai kurių BLSK rajonų, kai jie susiję su tos pačios biologinės rūšies ištekliais. Tikslinga visų pirma be esamo tarprajoninio lankstumo nustatyti ribotą tarprajoninį lankstumą paprastųjų molvų atveju tarp ICES 6–14 parajonių ir 4 parajonio Sąjungos vandenų, o rombinių rajožuvių atveju – tarp 7d kvadrato ir 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenų;

(18)

netgi ribota tam tikrų rūšių žuvų, pavyzdžiui, tam tikrų rūšių ryklių, žvejybos veikla galėtų kelti rimtą pavojų jų išsaugojimui. Todėl tokių rūšių žuvų žvejybos galimybės turėtų būti visapusiškai ribojamos nustatant bendrą draudimą žvejoti tų rūšių žuvis;

(19)

2014 m. lapkričio 3–9 d. Kite įvykusiame 11-ajame Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos Šalių konferencijos susitikime į Konvencijos I ir II priedėliuose pateiktus saugomų rūšių sąrašus buvo įtrauktos kelios papildomos rūšys; šis papildymas įsigaliojo 2015 m. vasario 8 d. Todėl tikslinga numatyti tų rūšių apsaugą, kurios turi paisyti visuose vandenyse žvejojantys Sąjungos žvejybos laivai ir Sąjungos vandenyse žvejojantys ne Sąjungos žvejybos laivai;

(20)

šiame reglamente nustatytomis Sąjungos žvejybos laivams skirtomis žvejybos galimybėmis naudojamasi pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 (8), ypač to reglamento 33 ir 34 straipsnius, susijusius su laimikio ir žvejybos pastangų registravimu ir duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą teikimu. Todėl būtina nurodyti kodus, kuriuos valstybės narės turi naudoti siųsdamos Komisijai duomenis apie iškraunamus išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, žuvų kiekius;

(21)

atsižvelgiant į ICES rekomendacijas, tikslinga toliau taikyti specialią sistemą, pagal kurią ICES 2a ir 3a kvadratų ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse valdomi tobinių ištekliai ir susijusi priegauda. Atsižvelgiant į tai, kad ICES mokslinių rekomendacijų laukiama tik 2018 m. vasario mėn., tiems ištekliams, kol tos rekomendacijos bus pateiktos, tikslinga laikinai nustatyti nulinius BLSK ir kvotas;

(22)

laikydamasi su Norvegija (9) ir Farerų Salomis (10) sudarytuose susitarimuose arba protokoluose dėl žvejybos srities santykių numatytos tvarkos, Sąjunga konsultavosi su tomis partnerėmis dėl žvejybos teisių. Laikydamasis su Grenlandija (11) sudarytame susitarime ir protokole dėl žvejybos srities santykių numatytos tvarkos, Jungtinis komitetas nustatė 2018 m. Sąjungai skirtas žvejybos Grenlandijos vandenyse galimybes. Todėl būtina tas žvejybos galimybes įtraukti į šį reglamentą;

(23)

2017 m. metiniame susitikime Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (NEAFC) patvirtino dviejų paprastųjų jūrinių ešerių išteklių Irmingerio jūroje išsaugojimo priemones. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais;

(24)

2017 m. metiniame susirinkime Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (ICCAT) paliko tuos pačius Pietų Atlanto ilgapelekių tunų ir gelsvauodegių tunų BLSK dydžius. ICCAT taip pat padidino ir rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų ir ilgapelekių tunų BLSK. Ispanijai nustatytas ilgapelekių tunų BLSK 2018 m. jau atspindi 945,56 tonomis mažesnį kiekį dėl peržvejojimo 2016 m. Tas peržvejojimas buvo kompensuotas ICCAT lygmeniu panaudojant kitų valstybių narių (Prancūzijos, Airijos, Portugalijos ir Jungtinės Karalystės) žvejybos galimybes. Todėl, siekiant visiškai kompensuoti toms valstybėms narėms, Ispanijai turės būti nustatytas papildomas grąžinimas;

(25)

2018 m. Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių BLSK sumažintas atsižvelgiant į ICCAT rekomendaciją Nr. 16-05. Kaip ir rytinės Atlanto vandenyno dalies bei Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atveju, tikslinga, kad visų kitų ICCAT valdomų išteklių mėgėjų žvejybai taip pat būtų taikomi ICCAT priimti laimikio limitai. Be to, didžiaakius tunus ICCAT konvencijos rajone žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, kurių ilgis yra ne mažesnis kaip 20 metrų, turėtų būti taikomi ICCAT rekomendacijoje Nr. 15-01 priimti pajėgumo apribojimai. Visos tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais;

(26)

2017 m. 36-ajame metiniame susitikime Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos (CCAMLR) šalys patvirtino 2017 m. gruodžio 1 d.–2018 m. lapkričio 30 d. laikotarpio tikslinių ir priegaudos rūšių laimikio limitus. Nustatant 2018 m. žvejybos galimybes turėtų būti atsižvelgta į kvotų panaudojimą 2017 m.;

(27)

2017 m. metiniame susitikime Indijos vandenyno tunų komisija (IOTC) patvirtino naujus gelsvauodegių tunų (Thunnus albacares) laimikio limitus, kurie nedaro poveikio Sąjungos laimikio limitams IOTC. Ji taip pat sumažino galimybes naudoti žuvų suburiamuosius įrenginius (ŽSĮ) ir naudotis aprūpinimo laivais. Kadangi aprūpinimo laivų veikla ir ŽSĮ naudojimas yra neatskiriama žvejybos pastangų, kurias vykdo gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai, dalis, ta priemonė turėtų būti įgyvendinta Sąjungos teisės aktais;

(28)

Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos (SPRFMO) metinis susitikimas įvyks 2018 m. sausio 30 d.–vasario 3 d. Tikslinga dabartines SPRFMO konvencijos rajone taikomas priemones palikti laikinai galioti iki to metinio susitikimo;

(29)

2017 m. metiniame susitikime Amerikos tropinių tunų komisija (IATTC) priėmė 2018–2020 m. gelsvauodegių tunų, didžiaakių tunų ir dryžųjų tunų išteklių išsaugojimo priemonę ir iš dalies pakeitė esamą 2017 m. taikomą šių išteklių išsaugojimo priemonę. Tas priemones tikslinga įgyvendinti Sąjungos teisės aktais;

(30)

2017 m. metiniame susitikime Australinių tunų apsaugos komisija (CCSBT) patvirtino 2018–2020 m. australinių tunų BLSK, priimtus 2016 m. metiniame susitikime. Šiuo metu taikomos CCSBT patvirtintos priemonės dėl žvejybos galimybių paskirstymo turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais;

(31)

2017 m. metiniame susitikime Žvejybos pietryčių Atlante organizacija (SEAFO) nepadarė išsaugojimo priemonės dėl patagoniniams nototeniniams dančiams, auksuotiesiems krabams, paprastiesiems beriksams ir pelaginėms ylapelakėms šernažuvėms taikomų dvimečių BLSK, priimtų 2016 m., pakeitimų. Išsaugojimo priemonė, taikytina B1 pakvadračio islandinių pjūklapilvių beriksų dvimečiam BLSK, nebuvo peržiūrėta ir lieka galioti 2018 m. Šiuo metu taikomos SEAFO patvirtintos priemonės dėl žvejybos galimybių paskirstymo turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais;

(32)

14 -ame metiniame susitikime Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisija (WCPFC) patvirtino tropinių tunų išsaugojimo ir valdymo priemones. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais;

(33)

2017 m. 39-ajame metiniame susitikime Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacija (NAFO) patvirtino 2018 m. tam tikrų išteklių žvejybos NAFO konvencijos rajono 1–4 parajoniuose galimybes. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais;

(34)

2016 m. 40-ajame metiniame susitikime Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (GFCM) patvirtino 2017 m. ir 2018 m. laimikio limitus ir žvejybos pastangų apribojimus, taikomus tam tikriems smulkiųjų pelaginių žuvų ištekliems GFCM susitarimo rajono 17 ir 18 geografiniuose parajoniuose (Adrijos jūroje). Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais. IL priede nurodyti didžiausi laimikio limitai nustatomi tik vieniems metams, nedarant poveikio nei kitoms priemonėms, kurios bus priimtos ateityje, nei galimai paskirstymo valstybėms narėms sistemai;

(35)

atsižvelgiant į Slovėnijos laivyno ypatumus ir labai nedidelį jo poveikį smulkiųjų pelaginių rūšių ištekliams, tikslinga išlaikyti esamus žvejybos modelius ir užtikrinti Slovėnijos laivynui galimybę sužvejoti minimalų smulkiųjų pelaginių rūšių žuvų kiekį;

(36)

kai kurias tarptautines priemones, kuriomis nustatomos arba ribojamos Sąjungos žvejybos galimybės, atitinkamos regioninės žvejybos valdymo organizacijos (toliau – RŽVO) priima metų pabaigoje ir jos pradedamos taikyti prieš įsigaliojant šiam reglamentui. Todėl būtina, kad Sąjungos teisės aktų nuostatos, kuriomis įgyvendinamos šios priemonės, būtų taikomos atgaline data. Visų pirma, kadangi CCAMLR konvencijos rajone žvejybos sezonas trunka nuo gruodžio 1 d. iki lapkričio 30 d. ir todėl tam tikros žvejybos CCAMLR rajone galimybės ar draudimai yra nustatyti laikotarpiui, kuris prasideda 2017 m. gruodžio 1 d., tikslinga, kad atitinkamos šio reglamento nuostatos būtų taikomos nuo tos dienos. Toks taikymas atgaline data nedaro poveikio teisėtų lūkesčių principui, kadangi CCAMLR konvencijos nariams draudžiama be leidimo žvejoti CCAMLR konvencijos rajone;

(37)

kalbant apie snieginių krabų išteklių aplink Svalbardo rajoną žvejybos galimybes paminėtina, kad 1920 m. Paryžiaus sutartimi visoms tos sutarties šalims suteikiama vienoda ir nediskriminacinė galimybė naudotis ištekliais, be kita ko, kiek tai susiję su žvejyba. Sąjungos nuomonė apie tą galimybę žvejoti snieginius krabus kontinentiniame šelfe aplink Svalbardą išdėstyta dviejose – 2016 m. spalio 25 d. ir 2017 m. vasario 24 d. – verbalinėse notose Norvegijai. Siekiant užtikrinti, kad snieginių krabų išteklių naudojimas Svalbardo rajone atitiktų tokio nediskriminacinio valdymo taisykles, kurias gali nustatyti Norvegija, kuri turi suverenias teises į tą rajoną ir kurios jurisdikcijai jis priklauso pagal minėtoje sutartyje nustatytus apribojimus, tikslinga nustatyti laivų, kuriems leidžiama vykdyti tokią žvejybą, skaičių. Tokios žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos tik 2018 m. Primenama, kad Sąjungoje už taikytinos teisės laikymosi užtikrinimą visų pirma yra atsakingos vėliavos valstybės narės;

(38)

remiantis Venesuelos Bolivaro Respublikai skirta Sąjungos deklaracija dėl žvejybos galimybių Sąjungos vandenyse suteikimo su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams prie Prancūzijos Gvianos priekrantės vandenų esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje (12), būtina nustatyti Venesuelai skirtas rifinių ešerių žvejybos Sąjungos vandenyse galimybes;

(39)

atsižvelgiant į tai, kad tam tikros nuostatos turi būti taikomos nepertraukiamai, ir siekiant išvengti teisinio netikrumo laikotarpiu nuo 2017 m. pabaigos iki reglamento, kuriuo nustatomos 2018 m. žvejybos galimybės, įsigaliojimo dienos, tikslinga, kad nuostatos, reglamentuojančios draudimus ir žvejybos draudimo laikotarpius, būtų toliau taikomos 2019 m. pradžioje tol, kol įsigalios reglamentas, kuriuo nustatomos 2019 m. žvejybos galimybės;

(40)

siekiant užtikrinti, kad leidimas pasinaudoti savo žvejybos pastangų paskirstymo pagal kilovatdienių sistemą valdymo sistema atskiroms valstybėms narėms būtų suteikiamas vienodomis sąlygomis, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (13);

(41)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl papildomų dienų jūroje suteikimo už visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą ir už išplėstą mokslinio stebėjimo aprėptį, taip pat įgaliojimai nustatyti lentelinės skaičiuoklės, skirtos informacijai apie vieno žvejybos laivo dienų jūroje perleidimą kitam žvejybos laivui, plaukiojančiam su tos pačios valstybės narės vėliava, rinkti ir perduoti, formatus;

(42)

siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimą Sąjungos žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d., išskyrus nuostatas dėl žvejybos pastangų apribojimų, kurios turėtų būti taikomos nuo 2018 m. vasario 1 d., taip pat tam tikras nuostatas dėl atskirų regionų, kurioms turėtų būti nustatoma konkreti taikymo pradžios data. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas;

(43)

žvejybos galimybės turėtų būti naudojamos visapusiškai laikantis taikytinos Sąjungos teisės;

(44)

pagal atnaujintas ICES mokslines rekomendacijas metinis paprastųjų otų laimikis ICES 4 parajonyje turėtų būti ne didesnis kaip 4 952 tonos 2017–2019 m. Todėl tikslinga iš dalies pakeisti paprastiesiems otams ir švelniesiems rombams Šiaurės jūroje taikomą BLSK, kad ir 2017 m. būtų leidžiami didesni šių rūšių laimikiai. Todėl Tarybos reglamentas (ES) 2017/127 (14) turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(45)

Reglamente (ES) 2017/127 paprastiesiems otams ir švelniesiems rombams Šiaurės jūroje (ICES 2a ir 4 kvadratai) nustatytas BLSK taikomas nuo 2017 m. sausio 1 d. Šiame reglamente išdėstytos iš dalies keičiančios nuostatos taip pat turėtų būti taikomos nuo tos dienos. Toks taikymas atgaline data nedaro poveikio teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams, nes atitinkamos žvejybos galimybės yra padidintos, palyginti su nustatytomis Reglamente (ES) 2017/127,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1.   Šiuo reglamentu nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams.

2.   1 dalyje nurodytos žvejybos galimybės apima:

a)

2018 m. laimikio limitus ir, jei nurodyta šiame reglamente, 2019 m. laimikio limitus;

b)

žvejybos pastangų apribojimus, įskaitant susijusius su žuvų suburiamaisiais įrenginiais (ŽSĮ), 2018 m. vasario 1 d.–2019 m. sausio 31 d. laikotarpiu, išskyrus atvejus, kai 26, 27 ir 39 straipsniuose ir IIE priede nustatyti kiti pastangų apribojimų laikotarpiai;

c)

2017 m. gruodžio 1 d.–2018 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu taikomas tam tikrų žuvų išteklių žvejybos CCAMLR konvencijos rajone galimybes;

d)

tam tikrų žuvų išteklių žvejybos 28 straipsnyje nustatytame IATTC konvencijos rajone galimybes tame straipsnyje nurodytais 2018 m. ir 2019 m. laikotarpiais.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas šiems laivams:

a)

Sąjungos žvejybos laivams;

b)

trečiųjų šalių laivams Sąjungos vandenyse.

2.   Šis reglamentas taip pat taikomas mėgėjų žvejybai, jei ji aiškiai minima atitinkamose nuostatose.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje. Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

a)

    trečiosios šalies laivas – su trečiosios šalies vėliava plaukiojantis ir trečiojoje šalyje registruotas žvejybos laivas;

b)

    mėgėjų žvejyba – neverslinės jūrų biologinių išteklių žvejybos veikla, pavyzdžiui, poilsio, turizmo arba sporto tikslais;

c)

    tarptautiniai vandenys – vandenys, į kuriuos nė viena valstybė neturi suverenių teisių ir kurie nepriklauso nė vienos valstybės jurisdikcijai;

d)

   bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK):

i)

žvejybos, kuriai taikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nurodytas įpareigojimas iškrauti laimikį, atveju – kiekvienų išteklių žuvų kiekis, kurį galima sužvejoti per metus;

ii)

visos kitos žvejybos atveju – kiekvienų išteklių žuvų kiekis, kurį galima iškrauti kiekvienais metais;

e)

    kvota – Sąjungai, valstybei narei arba trečiajai šaliai skirta BLSK dalis;

f)

    analitiniai įvertinimai – kiekybiniai konkrečių išteklių kitimo tendencijų įvertinimai remiantis išteklių biologijos ir išteklių naudojimo duomenimis, kurie atlikus mokslinę peržiūrą pripažinti pakankamai kokybiškais, kad jais remiantis būtų galima teikti mokslines rekomendacijas dėl su būsimais laimikiais susijusių galimybių;

g)

    akių dydis – žvejybos tinklo akių dydis, nustatomas pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 517/2008 (15);

h)

    Sąjungos žvejybos laivyno registras – pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 24 straipsnio 3 dalį Komisijos sudarytas registras;

i)

    žvejybos žurnalas – Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje nurodytas žurnalas.

4 straipsnis

Žvejybos zonos

Šiame reglamente nurodytų žvejybos zonų apibrėžtys:

a)   ICES (Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos) zonos– geografiniai rajonai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 218/2009 (16) III priede;

b)   Skagerako sąsiauris– geografinis rajonas, kurio ribą vakaruose žymi linija nuo Hanstholmo švyturio iki Lindesnės švyturio, o pietuose – linija nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir nuo to taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško;

c)   Kategato sąsiauris– geografinis rajonas, kurio ribą šiaurėje žymi linija nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir nuo to taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško, o pietuose – linija nuo Haseniorės iki Gnibeno kyšulio, nuo Korshagės iki Spodsbjergo ir nuo Gilbjergo kyšulio iki Kuleno;

d)   ICES 7 parajonio 16 funkcinis vienetas– geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

53° 30′ šiaurės platumos, 15° 00′ vakarų ilgumos,

53° 30′ šiaurės platumos, 11° 00′ vakarų ilgumos,

51° 30′ šiaurės platumos, 11° 00′ vakarų ilgumos,

51° 30′ šiaurės platumos, 13° 00′ vakarų ilgumos,

51° 00′ šiaurės platumos, 13° 00′ vakarų ilgumos,

51° 00′ šiaurės platumos, 15° 00′ vakarų ilgumos,

53° 30′ šiaurės platumos, 15° 00′ vakarų ilgumos;

e)   ICES 9a kvadrato 26 funkcinis vienetas– geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

43° 00′ šiaurės platumos, 8° 00′ vakarų ilgumos,

43° 00′ šiaurės platumos, 10° 00′ vakarų ilgumos,

42° 00′ šiaurės platumos, 10° 00′ vakarų ilgumos,

42° 00′ šiaurės platumos, 8° 00′ vakarų ilgumos;

f)   ICES 9a kvadrato 27 funkcinis vienetas– geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

42° 00′ šiaurės platumos, 8° 00′ vakarų ilgumos,

42° 00′ šiaurės platumos, 10° 00′ vakarų ilgumos,

38° 30′ šiaurės platumos, 10° 00′ vakarų ilgumos,

38° 30′ šiaurės platumos, 9° 00′ vakarų ilgumos,

40° 00′ šiaurės platumos, 9° 00′ vakarų ilgumos,

40° 00′ šiaurės platumos, 8° 00′ vakarų ilgumos;

g)   ICES 9a kvadrato 30 funkcinis vienetas– geografinis rajonas, priklausantis Ispanijos jurisdikcijai Kadiso įlankoje ir gretimuose 9a kvadrato vandenyse;

h)   Kadiso įlanka– ICES 9a kvadrato geografinis rajonas į rytus nuo 7° 23′ 48″ vakarų ilgumos;

i)   CECAF (Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto) rajonai– geografiniai rajonai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 216/2009 (17) II priede;

j)   NAFO (Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos) rajonai– geografiniai rajonai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 217/2009 (18) III priede;

k)   SEAFO (Žvejybos pietryčių Atlante organizacijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl žuvininkystės išteklių apsaugos ir valdymo pietryčių Atlanto vandenyne (19);

l)   ICCAT (Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Tarptautinėje konvencijoje dėl Atlanto tunų apsaugos (20);

m)   CCAMLR (Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Tarybos reglamento (EB) Nr. 601/2004 (21) 2 straipsnio a punkte;

n)   IATTC (Amerikos tropinių tunų komisijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl Amerikos tropinių tunų komisijos, įsteigtos 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija, stiprinimo (22);

o)   IOTC (Indijos vandenyno tunų komisijos) kompetencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Susitarime įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją (23);

p)   SPRFMO (Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl pietų Ramiojo vandenyno atviros jūros žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo (24);

q)   WCPFC (Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse (25);

r)   GFCM (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) geografiniai parajoniai– rajonai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1343/2011 (26) I priede;

s)   Beringo jūros atvirosios jūros rajonas– geografinis Beringo jūros atvirosios jūros rajonas, esantis už 200 jūrmylių nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojamas Beringo jūros pakrantės valstybių teritorinės jūros plotis;

t)   IATTC ir WCPFC bendros jurisdikcijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžiamas šiomis ribomis:

150° vakarų ilgumos,

130° vakarų ilgumos,

4° pietų platumos,

50° pietų platumos.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

5 straipsnis

BLSK ir jų paskirstymas

1.   Sąjungos vandenyse arba kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams taikomi BLSK, jų paskirstymas valstybėms narėms ir su jais funkciškai susietos sąlygos, jei tokių yra, nustatyti I priede.

2.   Sąjungos žvejybos laivams leidžiama sužvejoti laimikį, neviršijant šio reglamento I priede nurodytų BLSK, Farerų Salų, Grenlandijos ir Norvegijos žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, ir žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą, laikantis šio reglamento 15 straipsnyje ir III priede, taip pat Tarybos reglamente (EB) Nr. 1006/2008 (27) ir jo įgyvendinimo nuostatose nustatytų sąlygų.

6 straipsnis

Valstybių narių nustatytini BLSK

1.   Tam tikrų žuvų išteklių BLSK nustato atitinkama valstybė narė. Tie ištekliai nurodyti I priede.

2.   Valstybių narių nustatytini BLSK:

a)

turi atitikti BŽP principus ir taisykles, ypač tausaus išteklių naudojimo principą, ir

b)

jais turėtų būti užtikrinta, kad:

i)

jei yra analitinių įvertinimų, 2018 m. ir vėliau naudojant išteklius būtų išlaikyta kuo didesnė didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikimybė; arba

ii)

jei analitinių įvertinimų nėra arba jie yra neišsamūs, ištekliai būtų naudojami vadovaujantis žuvininkystės valdymui taikomu atsargumo principu.

3.   Ne vėliau kaip 2018 m. kovo 15 d. kiekviena atitinkama valstybė narė Komisijai pateikia šią informaciją:

a)

patvirtintus BLSK;

b)

atitinkamos valstybės narės surinktus ir įvertintus duomenis, kuriais grindžiami patvirtinti BLSK;

c)

išsamius duomenis, įrodančius, kad patvirtinti BLSK atitinka 2 dalį.

7 straipsnis

Laimikio ir priegaudos iškrovimo sąlygos

1.   Laimikis, kuriam netaikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, laikomas laive arba iškraunamas tik tuo atveju, jeigu:

a)

jį sužvejojo su kvotą turinčios valstybės narės vėliava plaukiojantys laivai ir ta kvota nėra išnaudota; arba

b)

tai yra dalis Sąjungos kvotos, kuri nebuvo paskirstyta kvotomis valstybėms narėms, ir ta Sąjungos kvota nėra išnaudota.

2.   Netikslinių rūšių ištekliai, kurie atitinka saugias biologines ribas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 dalyje, yra nustatyti šio reglamento I priede, kad jiems būtų galima taikyti nuostatą, kuria leidžiama nukrypti nuo tame straipsnyje numatyto įpareigojimo laimikį įskaičiuoti į atitinkamas kvotas.

8 straipsnis

Žvejybos pastangų apribojimai

1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytais laikotarpiais taikomos šios žvejybos pastangų priemonės:

a)

IIA priedas taikomas jūrinių plekšnių ir europinių jūrų liežuvių ištekliams ICES 4 parajonyje valdyti;

b)

IIB priedas taikomas europinių jūrinių lydekų ir norveginių omarų ištekliams ICES 7c ir 9a kvadratuose, išskyrus Kadiso įlanką, atkurti;

c)

IIC priedas taikomas europinių jūrų liežuvių ištekliams ICES 7e kvadrate valdyti.

9 straipsnis

Paprastųjų vilkešerių žvejybai taikomos priemonės

1.   Sąjungos žvejybos laivams, taip pat vykdant verslinę žvejybą nuo kranto, draudžiama žvejoti paprastuosius vilkešerius ICES 4b ir 4c kvadratuose, taip pat ICES 7 parajonyje. Draudžiama laikyti laive, perkrauti, perkelti arba iškrauti tame rajone sužvejotus paprastuosius vilkešerius.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, 2018 m. sausio mėn. ir nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki gruodžio 31 d. ICES, 4b, 4c, 7d, 7e, 7f bei 7h kvadratuose ir ICES 7a ir 7g kvadratų vandenyse, esančiuose arčiau kaip 12 jūrmylių atstumu nuo Jungtinės Karalystės bazinės linijos, Sąjungos žvejybos laivai gali žvejoti, laikyti laive, perkrauti, perkelti arba iškrauti tame rajone sužvejotus paprastuosius vilkešerius, kurie buvo sužvejoti toliau nurodytais žvejybos įrankiais ir laikantis šių apribojimų:

a)

naudojant demersinius tralus (28), neišvengiamos priegaudos dydis neviršija 100 kilogramų per mėnesį ir 1 % bendro bet kurią dieną laivo sužvejotų laive esančių jūrų gyvūnų svorio;

b)

naudojant velkamuosius tinklus (29), neišvengiamos priegaudos dydis neviršija 180 kilogramų per mėnesį ir 1 % bendro bet kurią dieną laivo sužvejotų laive esančių jūrų gyvūnų svorio;

c)

naudojant žvejybos įrankius su kabliukais ir ūdas (30), neviršijama 5 tonų per metus vienam laivui;

d)

naudojant statomuosius žiauninius tinklus (31), neišvengiamos priegaudos dydis neviršija 1,2 tonos per metus vienam laivui.

Pirmoje pastraipoje išdėstytos nukrypti leidžiančios nuostatos taikomos Sąjungos žvejybos laivams, kurie 2015 m. liepos 1 d.–2016 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu užregistravo paprastųjų vilkešerių kiekius, sužvejotus: c punkto atveju naudojant kabliukus ir ūdas, o d punkto atveju naudojant statomuosius žiauninius tinklus. Pakeitus Sąjungos žvejybos laivą kitu, valstybės narės gali leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą kitam žvejybos laivui su sąlyga, kad nepadidės Sąjungos žvejybos laivų, kuriems taikoma ši nukrypti leidžianti nuostata, skaičius ir bendri žvejybos pajėgumai.

3.   2 dalyje nustatyti laimikio limitai kitiems laivams neperduodami, o tais atvejais, kai taikomas mėnesio limitas, neperkeliama į kitą mėnesį. Sąjungos žvejybos laivams, kurie per vieną kalendorinį mėnesį naudoja daugiau negu vieną žvejybos įrankį, kiekvienam įrankiui taikomas mažiausias 2 dalyje nustatytas laimikio limitas.

Pasibaigus kiekvienam mėnesiui, valstybės narės ne vėliau kaip per 15 dienų Komisijai pateikia visų kiekvienos rūšies naudotu žvejybos įrankiu sužvejotų paprastųjų vilkešerių laimikių ataskaitą.

4.   Vykdant mėgėjų žvejybą, įskaitant žvejybą nuo kranto, ICES 4c, 4b, 7a–7k kvadratuose paprastuosius vilkešerius leidžiama žvejoti tik paleidžiant sužvejotas žuvis. Draudžiama laikyti laive, perkrauti, perkelti arba iškrauti tame rajone sužvejotus paprastuosius vilkešerius.

5.   Vykdant mėgėjų žvejybą ICES 8a ir 8b kvadratuose vienam žvejui leidžiama pasilikti ne daugiau kaip tris paprastuosius vilkešerius per dieną.

10 straipsnis

Europinių upinių ungurių žvejybai taikomos priemonės

Sąjungos žvejybos laivams ir trečiųjų šalių laivams, taip pat vykdant verslinę žvejybą nuo kranto, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. tris iš eilės einančius mėnesius, kuriuos turi nustatyti kiekviena valstybė narė, draudžiama žvejoti europinius upinius ungurius, kurių bendras ilgis ne mažesnis kaip 12 cm, ICES rajono Sąjungos vandenyse, įskaitant Baltijos jūrą. Ne vėliau kaip 2018 m. birželio 1 d. valstybės narės praneša Komisijai, kokį laikotarpį nustatė.

11 straipsnis

Specialiosios žvejybos galimybių paskirstymo nuostatos

1.   Šiuo reglamentu žvejybos galimybės paskirstomos valstybėms narėms nedarant poveikio:

a)

pasikeitimui žvejybos galimybėms pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį;

b)

išskaitymams ir perskirstymams pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį;

c)

žvejybos galimybių perskirstymams pagal Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 10 straipsnio 4 dalį;

d)

papildomiems žuvų kiekiams, kuriuos leidžiama iškrauti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

e)

neišnaudotiems kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

f)

išskaitymams, atliekamiems pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105, 106 ir 107 straipsnius;

g)

kvotų perleidimui arba keitimuisi jomis pagal šio reglamento 15 straipsnį.

2.   Siekiant užtikrinti Reglamente (EB) Nr. 847/96 numatytą metų sandūros BLSK ir kvotų valdymą, šio reglamento I priede nurodomi ištekliai, kuriems taikomi atsargumo principu pagrįsti arba analitiniu įvertinimu pagrįsti BLSK.

3.   Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas ištekliams, kuriems taikomas atsargumo principu pagrįstas BLSK, o to reglamento 3 straipsnio 2 bei 3 dalys ir 4 straipsnis taikomi ištekliams, kuriems taikomas analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK, išskyrus atvejus, kai šio reglamento I priede nurodyta kitaip.

4.   Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi, jei valstybė narė pasinaudoja Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis.

12 straipsnis

Žvejybos draudimo laikotarpiai

1.   Nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki gegužės 31 d. Porkjupaino bankoje draudžiama žvejoti arba laikyti laive šių rūšių žuvis: atlantines menkes, megrimus, velniažuvines, juodadėmes menkes, paprastuosius merlangus, europines jūrines lydekas, norveginius omarus, jūrines plekšnes, sidabrinius polakus, ledjūrio menkes, rombines rajožuves, europinius jūrų liežuvius, paprastąsias brosmes, melsvąsias molvas, paprastąsias molvas ir paprastuosius dygliaryklius.

Taikant šią dalį Porkjupaino banką sudaro geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

Taškas

Platuma

Ilguma

1

52° 27′ šiaurės platumos

12° 19′ vakarų ilgumos

2

52° 40′ šiaurės platumos

12° 30′ vakarų ilgumos

3

52° 47′ šiaurės platumos

12° 39.600′ vakarų ilgumos

4

52° 47′ šiaurės platumos

12° 56′ vakarų ilgumos

5

52° 13,5′ šiaurės platumos

13° 53.830′ vakarų ilgumos

6

51° 22′ šiaurės platumos

14° 24′ vakarų ilgumos

7

51° 22′ šiaurės platumos

14° 03′ vakarų ilgumos

8

52° 10′ šiaurės platumos

13° 25′ vakarų ilgumos

9

52° 32′ šiaurės platumos

13° 07.500′ vakarų ilgumos

10

52° 43′ šiaurės platumos

12° 55′ vakarų ilgumos

11

52° 43′ šiaurės platumos

12° 43′ vakarų ilgumos

12

52° 38.800′ šiaurės platumos

12° 37′ vakarų ilgumos

13

52° 27′ šiaurės platumos

12° 23′ vakarų ilgumos

14

52° 27′ šiaurės platumos

12° 19′ vakarų ilgumos

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, plaukti tranzitu per Porkjupaino banką laivuose gabenant toje pastraipoje nurodytų rūšių žuvis leidžiama pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 50 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis.

2.   Verslinė tobinių žvejyba demersiniais tralais, velkamaisiais tinklais arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis mažesnis kaip 16 mm, ICES 2a ir 3a kvadratuose ir ICES 4 parajonyje draudžiama nuo 2018 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Pirmoje pastraipoje nustatytas draudimas taip pat taikomas trečiųjų šalių laivams, turintiems leidimą žvejoti tobines ir susijusią priegaudą ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse.

13 straipsnis

Draudimai

1.   Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti ar iškrauti šių rūšių žuvis:

a)

žvaigždėtąsias rajas (Amblyraja radiata) ICES 2a, 3a ir 7d kvadratų ir ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse;

b)

baltuosius ryklius (Carcharodon carcharias) visuose vandenyse;

c)

pilkuosius trumpadyglius ryklius (Centrophorus squamosus) ICES 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES 1 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

d)

portugalinius baltaakius dygliaryklius (Centroscymnus coelolepis) ICES 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES 1 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

e)

milžinryklius (Cetorhinus maximus) visuose vandenyse;

f)

šokoladinius dygliaryklius (Dalatias licha) ICES 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES 1 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

g)

paprastuosius ilgasnukius dygliaryklius (Deania calcea) ICES 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES 1 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

h)

švelniąsias rajas (Dipturus batis) ir susijusių rūšių grupės žuvis (Dipturus cf. flossada ir Dipturus cf. intermedia) ICES 2a kvadrato ir ICES 3, 4, 6, 7, 8, 9 bei 10 parajonių Sąjungos vandenyse;

i)

didžiuosius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus princeps) ICES 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES 1 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

j)

mažuosius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus pusillus) ICES 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES 1, 5, 6, 7, 8, 12 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

k)

paprastuosius sriubinius ryklius (Galeorhinus galeus), žvejojamus ūdomis ICES 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES 1, 5, 6, 7, 8, 12 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

l)

atlantinius silkiaryklius (Lamna nasus) visuose vandenyse;

m)

rifines mantas (Manta alfredi) visuose vandenyse;

n)

didžiąsias mantas (Manta birostris) visuose vandenyse;

o)

šių rūšių mobules visuose vandenyse:

i)

europines mobules (Mobula mobular);

ii)

mažąsias mobules (Mobula rochebrunei);

iii)

japonines mobules (Mobula japanica);

iv)

Peru mobules (Mobula thurstoni);

v)

ilgarages mobules (Mobula eregoodootenkee);

vi)

Munko mobules (Mobula munkiana);

vii)

Čilės mobules (Mobula tarapacana);

viii)

trumpapelekes mobules (Mobula kuhlii);

ix)

senegalines mobules (Mobula hypostoma);

p)

šių rūšių pjūklažuves (Pristidae) visuose vandenyse:

i)

azijines pjūklažuves (Anoxypristis cuspidata);

ii)

Kvinslando pjūklažuves (Pristis clavata);

iii)

paprastąsias pjūklažuves (Pristis pectinata);

iv)

europines pjūklažuves (Pristis pristis);

v)

žalsvąsias pjūklažuves (Pristis zijsron);

q)

dygiąsias rajas (Raja clavata) ICES 3a kvadrato Sąjungos vandenyse;

r)

norvegines rajas (Dipturus nidarosiensis) ICES 6a, 6b, 7a, 7b, 7c, 7e, 7f, 7g, 7h ir 7k kvadratų Sąjungos vandenyse;

s)

marmurines rombines rajas (Raja undulata) ICES 6 ir 10 parajonių Sąjungos vandenyse;

t)

baltąsias rajas (Rostroraja alba) ICES 6, 7, 8, 9 ir 10 parajonių Sąjungos vandenyse;

u)

gitaržuves (Rhinobatidae) ICES 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 12 parajonių Sąjungos vandenyse;

v)

paprastuosius dygliaryklius (Squalus acanthias) ICES 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 parajonių Sąjungos vandenyse, išskyrus IA priede išdėstytas vengimo programas;

w)

europinius plokščiakūnius ryklius (Squatina squatina) Sąjungos vandenyse.

2.   Jei atsitiktinai sužvejojama 1 dalyje nurodytų rūšių žuvų, negalima jų sužaloti. Jos turi būti nedelsiant paleidžiamos.

14 straipsnis

Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai siųsdamos duomenis apie iškrauto laimikio kiekius pagal išteklius, naudoja šio reglamento I priede nustatytus išteklių kodus.

II SKYRIUS

Žvejybos trečiųjų šalių vandenyse leidimai

15 straipsnis

Žvejybos leidimai

1.   Didžiausias žvejybos leidimų, kuriuos galima skirti Sąjungos žvejybos laivams, žvejojantiems trečiųjų šalių vandenyse, skaičius nustatytas III priede.

2.   Jeigu, remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalimi, viena valstybė narė perleidžia žvejybos šio reglamento III priede nustatytuose rajonuose kvotą kitai valstybei narei (pasikeitimas žvejybos galimybėmis), kartu perleidžiami atitinkami žvejybos leidimai ir apie tai pranešama Komisijai. Tačiau negali būti viršijamas bendras kiekvienam žvejybos rajonui skirtų žvejybos leidimų skaičius, nustatytas šio reglamento III priede.

III SKYRIUS

Žvejybos galimybės regioninių žvejybos valdymo organizacijų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse

16 straipsnis

Kvotų perleidimas ir keitimasis jomis

1.   Tuo atveju, kai pagal regioninės žvejybos valdymo organizacijos (toliau – RŽVO) taisykles RŽVO susitariančiosioms šalims leidžiama tarpusavyje keistis kvotomis arba jas perleisti, valstybė narė (toliau – atitinkama valstybė narė) gali dalyvauti diskusijose su RŽVO susitariančiąja šalimi ir, jei reikia, parengti galimą numatomo kvotų perleidimo ar pasikeitimo jomis planą.

2.   Atitinkama valstybė narė kvotų perleidimo ar pasikeitimo jomis planą, kurį aptarė su atitinkama RŽVO susitariančiąja šalimi, pateikia Komisijai ir ši gali jį patvirtinti. Po to Komisija nepagrįstai nedelsdama pareiškia sutikimą, kad toks kvotų perleidimas atitinkamai RŽVO susitariančiajai šaliai ar pasikeitimas kvotomis su ja būtų privalomas. Komisija praneša apie sutartą kvotų perleidimą arba pasikeitimą jomis RŽVO sekretoriatui pagal tos organizacijos taisykles.

3.   Komisija praneša valstybėms narėms apie sutartą kvotų perleidimą arba pasikeitimą jomis.

4.   Perleidžiant kvotas arba keičiantis jomis, iš atitinkamos RŽVO susitariančiosios šalies gautos arba jai perleistos žvejybos galimybės atitinkamai valstybei narei skirtomis arba iš jos žvejybos galimybių išskaičiuotomis kvotomis yra laikomos nuo to momento, kai kvotų perleidimas arba pasikeitimas jomis įsigalioja pagal susitarimo su atitinkama RŽVO susitariančiąja šalimi sąlygas arba pagal atitinkamos RŽVO taisykles (priklausomai nuo to, kas taikoma). Dėl tokio skyrimo nesikeičia galiojantis paskirstymo raktas, taikomas skirstant žvejybos galimybes valstybėms narėms laikantis santykinio žvejybos veiklos stabilumo principo.

5.   RŽVO susitariančiosios šalies kvotų perleidimams Sąjungai, taip pat tolesniam jų paskirstymui valstybėms narėms šis straipsnis taikomas iki 2019 m. sausio 31 d.

1 skirsnis

ICCAT konvencijos rajonas

17 straipsnis

Žvejybos, auginimo ir tukinimo pajėgumų apribojimai

1.   Kartinėmis ūdomis su jauku ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių Sąjungos laivų, kuriems leidžiama rytų Atlante vykdyti ne mažesnių kaip 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnių kaip 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastųjų tunų žvejybos veiklą, skaičius negali viršyti IV priedo 1 punkte nustatyto skaičiaus.

2.   Smulkiąją priekrantės žvejybą vykdančių Sąjungos laivų, kuriems leidžiama Viduržemio jūroje vykdyti ne mažesnių kaip 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnių kaip 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastųjų tunų žvejybos veiklą, skaičius negali viršyti IV priedo 2 punkte nustatyto skaičiaus.

3.   Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama Adrijos jūroje auginimo reikmėms vykdyti ne mažesnių kaip 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnių kaip 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastųjų tunų žvejybos veiklą, skaičius negali viršyti IV priedo 3 punkte nustatyto skaičiaus.

4.   Žvejybos laivų, kuriems leidžiama rytų Atlante ir Viduržemio jūroje žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti arba iškrauti paprastuosius tunus, skaičius ir bendras žvejybos pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa, negali viršyti IV priedo 4 punkte nustatyto skaičiaus ir bendro pajėgumo.

5.   Gaudyklių, naudojamų rytų Atlante ir Viduržemio jūroje paprastiesiems tunams žvejoti, skaičius negali viršyti IV priedo 5 punkte nustatyto skaičiaus.

6.   Paprastųjų tunų auginimo pajėgumas, tukinimo pajėgumas ir didžiausias laisvėje sugautų paprastųjų tunų, perkeliamų į rytų Atlante ir Viduržemio jūroje esančius ūkius, kiekis negali viršyti IV priedo 6 punkte nustatyto pajėgumo ir kiekio.

7.   Didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems pagal Reglamento (EB) Nr. 520/2007 12 straipsnį leidžiama kaip tikslinę rūšį žvejoti ilgapelekius tunus, skaičius negali viršyti šio reglamento IV priedo 7 punkte nustatyto skaičiaus.

8.   Didžiaakius tunus ICCAT konvencijos rajone žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų, kurių ilgis ne mažesnis kaip 20 metrų, didžiausias skaičius negali viršyti IV priedo 8 punkte nustatyto skaičiaus.

18 straipsnis

Mėgėjų žvejyba

Atitinkamais atvejais valstybės narės iš joms pagal ID priedą paskirtų kvotų konkrečią dalį skiria mėgėjų žvejybai.

19 straipsnis

Rykliai

1.   Vykdant bet kokią žvejybą draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti didžiaakių jūrų lapių (Alopias superciliosus) skerdenas arba skerdenų dalis.

2.   Draudžiama vykdyti specializuotąją Alopias genties jūrų lapių žvejybą.

3.   Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti Sphyrnidae šeimai priklausančių kūjaryklių (išskyrus Sphyrna tiburo), sužvejotų vykdant žvejybą ICCAT konvencijos rajone, skerdenas arba skerdenų dalis.

4.   Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus), sužvejotų vykdant bet kokią žvejybą, skerdenas arba skerdenų dalis.

5.   Draudžiama laive laikyti floridinius šilkinius ryklius (Carcharhinus falciformis), sužvejotus vykdant bet kokią žvejybą.

2 skirsnis

CCAMLR konvencijos rajonas

20 straipsnis

Draudimai ir žvejybos apribojimai

1.   V priedo A dalyje nustatytų rūšių žuvų specializuotoji žvejyba draudžiama toje dalyje nustatytose zonose ir nustatytais laikotarpiais.

2.   V priedo B dalyje nustatytuose parajoniuose vykdomai tiriamajai žvejybai taikomi toje dalyje nustatyti BLSK ir priegaudos limitai.

21 straipsnis

Tiriamoji žvejyba

1.   2018 m. valstybės narės gali dalyvauti tiriamojoje nototeninių dančių (Dissostichus spp.) žvejyboje ūdomis Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3a kvadratuose nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiose teritorijose. Jeigu valstybė narė ketina dalyvauti tokioje žvejyboje, laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7 ir 7a straipsnių ir ne vėliau kaip 2018 m. birželio 1 d. ji apie tai praneša CCAMLR sekretoriatui.

2.   FAO 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3a kvadratuose taikomi individualūs BLSK bei priegaudos limitai ir jų paskirstymas kiekvieno parajonio ir kvadrato mažuose tiriamuosiuose plotuose (toliau – MTP) nustatyti V priedo B dalyje. Žvejyba bet kuriame MTP nutraukiama, kai užregistruotas laimikis yra lygus nustatytam BLSK, ir draudžiama tame MTP visą likusią sezono dalį.

3.   Žvejojama kuo didesniame geografiniame plote ir kuo įvairesniuose gyliuose, kad būtų surinkta žvejybos potencialui nustatyti būtina informacija ir kad laimikis bei žvejybos pastangos nebūtų sutelkti vienoje vietoje. Tačiau FAO 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3a kvadratuose draudžiama žvejoti mažesniame nei 550 metrų gylyje.

22 straipsnis

Krilių žvejyba 2018–2019 m. žvejybos sezonu

1.   Jei valstybė narė ketina 2018–2019 m. žvejybos sezonu žvejoti krilius (Euphausia superba) CCAMLR konvencijos rajone, ji ne vėliau kaip 2018 m. gegužės 1 d. Komisijai praneša apie šį savo ketinimą, naudodama šio reglamento V priedo C dalyje pateiktą formą. Remdamasi valstybių narių pateikta informacija Komisija ne vėliau kaip 2018 m. gegužės 30 d. pateikia pranešimus CCAMLR sekretoriatui.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame pranešime pateikiama Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnyje numatyta informacija apie kiekvieną laivą, kuriam valstybė narė ketina leisti dalyvauti krilių žvejyboje.

3.   Valstybė narė, ketinanti žvejoti krilius CCAMLR konvencijos rajone, į pranešimą apie savo ketinimą įtraukia tik tuos leidimą turinčius laivus, kurie plaukioja su jos vėliava pranešimo perdavimo metu arba kurie plaukioja su kitos CCAMLR konvencijos narės vėliava, tačiau numatoma, kad žvejybos metu plaukios su tos valstybės narės vėliava.

4.   Valstybės narės turi teisę leisti dalyvauti krilių žvejyboje ir tiems laivams, apie kuriuos pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis nebuvo pranešta CCAMLR sekretoriatui, jei leidimą turintis laivas dėl pagrįstų operacinių priežasčių arba dėl force majeure aplinkybių negali dalyvauti tokioje žvejyboje. Tokiais atvejais atitinkamos valstybės narės nedelsdamos informuoja CCAMLR sekretoriatą ir Komisiją, nurodydamos:

a)

visus duomenis apie laivą (-us), kuris (-ie) pakeis žvejoti negalintį (-čius) laivą (-us), įskaitant Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnyje nustatytą informaciją;

b)

išsamias priežastis, kuriomis grindžiamas laivo pakeitimas kitu laivu, ir visus atitinkamus patvirtinamuosius įrodymus ar informaciją.

5.   Valstybės narės krilių žvejyboje neleidžia dalyvauti laivams, įtrauktiems į bet kurį iš CCAMLR sudarytų neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą (toliau – NNN) žvejybą vykdančių laivų sąrašų.

3 skirsnis

IOTC kompetencijos rajonas

23 straipsnis

IOTC kompetencijos rajone žvejojančių laivų žvejybos pajėgumo ribojimas

1.   Didžiausias IOTC kompetencijos rajone tropinius tunus žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų skaičius ir atitinkamas pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa, nustatyti VI priedo 1 punkte.

2.   Didžiausias IOTC kompetencijos rajone paprastąsias durklažuves (Xiphias gladius) ir ilgapelekius tunus (Thunnus alalunga) žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų skaičius ir atitinkamas pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa, nustatyti VI priedo 2 punkte.

3.   Laivus, skirtus 1 arba 2 dalyje nurodytai žvejybai vykdyti, valstybės narės gali perskirti kitoje iš tų dalių nurodytai žvejybai vykdyti, jeigu jos gali įrodyti Komisijai, kad dėl tokio perskyrimo nepadidės atitinkamų žuvų išteklių žvejybos pastangos.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu į jų laivyną siūloma perkelti pajėgumą, laivai, kurie bus perkeliami, būtų įregistruoti IOTC laivų registre arba kitų regioninių tunų žvejybos organizacijų laivų registruose. Be to, negalima perkelti laivų, įtrauktų į bet kurios RŽVO sudarytą NNN žvejybos veiklą vykdančių laivų sąrašą.

5.   Valstybės narės gali padidinti savo žvejybos pajėgumą viršydamos 1 ir 2 dalyse nurodytas viršutines ribas tik laikydamosi plėtros planuose, kurie buvo pateikti IOTC, nustatytų ribų.

24 straipsnis

Dreifuojantieji ŽSĮ ir aprūpinimo laivai

1.   Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai vienu metu negali būti pastatę daugiau kaip 350 aktyvių dreifuojančiųjų ŽSĮ.

2.   Aprūpinimo laivų skaičius negali būti didesnis nei vienas aprūpinimo laivas ne mažiau kaip dviem gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams, ir visi jie turi plaukioti su tos pačios valstybės narės vėliava. Ši nuostata netaikoma tik vieną aprūpinimo laivą naudojančioms valstybėms narėms.

3.   Vieną gaubiamaisiais tinklais žvejojantį laivą bet kuriuo metu turi aptarnauti ne daugiau kaip vienas tos pačios vėliavos valstybės aprūpinimo laivas.

4.   Nuo 2018 m. sausio 1 d. leidimus turinčių laivų IOTC registrą negali būti įregistruota jokių naujų ar papildomų aprūpinimo laivų.

25 straipsnis

Rykliai

1.   Vykdant bet kokią žvejybą draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti visų Alopiidae šeimos rūšių jūrų lapių skerdenas ar skerdenų dalis.

2.   Vykdant bet kokią žvejybą draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus) skerdenas ar skerdenų dalis; šis reikalavimas netaikomas laivams, kurių bendrasis ilgis ne didesnis kaip 24 m ir kurie žvejybos operacijas vykdo tik valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja, išskirtinėje ekonominėje zonoje, jeigu jų laimikis skirtas tik vietos vartojimo reikmėms.

3.   Jei atsitiktinai sužvejojama 1 ir 2 dalyse nurodytų rūšių žuvų, negalima jų sužaloti. Jos turi būti nedelsiant paleidžiamos.

4 skirsnis

SPRFMO konvencijos rajonas

26 straipsnis

Pelaginių žuvų žvejyba

1.   Tik 2007 m., 2008 m. arba 2009 m. pelaginių žuvų žvejybos veiklą SPRFMO konvencijos rajone vykdžiusios valstybės narės gali žvejoti pelaginių žuvų išteklius tame rajone laikydamosi IJ priede nustatytų BLSK.

2.   1 dalyje nurodytos valstybės narės 2017 m. apriboja visų su jų vėliava plaukiojančių pelaginių žuvų išteklius žvejojančių laivų bendrosios talpos suminį dydį tiek, kad jis tame rajone neviršytų bendro Sąjungai nustatyto dydžio – 78 600 GT.

3.   IJ priede nustatytomis žvejybos galimybėmis galima naudotis tik su sąlyga, kad valstybės narės ne vėliau kaip iki kito mėnesio penktos dienos perduoda Komisijai SPRFMO konvencijos rajone žvejybos veiklą vykdančių ar perkrovimo operacijose dalyvaujančių laivų sąrašus, laivo stebėjimo sistemos įrašus, mėnesines laimikio ataskaitas ir, jei turima, duomenis apie įplaukimą į uostus, siekiant tą informaciją perduoti SPRFMO sekretoriatui.

27 straipsnis

Dugninė žvejyba

1.   2017 m. valstybės narės SPRFMO konvencijos rajone riboja savo dugninės žvejybos pastangas arba laimikį – t. y. dugninė žvejyba vykdoma tik tose konvencijos rajono dalyse, kuriose ji vykdyta 2002 m. sausio 1 d.–2006 m. gruodžio 31 d., ir laikantis tokio lygio, kuris neviršija to laikotarpio metinio vidutinio laimikio arba žvejybos pastangų lygio. Jos gali žvejoti viršydamos tą lygį tik SPRFMO patvirtinus jų planą žvejoti viršijant užregistruotą lygį.

2.   Valstybės narės, neturinčios duomenų apie SPRFMO konvencijos rajone 2002 m. sausio 1 d.–2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu vykdytos dugninės žvejybos laimikį arba pastangas, tokios žvejybos vykdyti negali, išskyrus atvejus, kai SPRFMO patvirtina jų planą žvejoti neturint duomenų.

5 skirsnis

IATTC konvencijos rajonas

28 straipsnis

Žvejyba gaubiamaisiais tinklais

1.   Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams žvejoti gelsvauodegius tunus (Thunnus albacares), didžiaakius tunus (Thunnus obesus) ir dryžuosius tunus (Katsuwonus pelamis) draudžiama:

a)

nuo 2018 m. liepos 29 d. 00.00 val. iki spalio 8 d. 24.00 val. arba nuo 2018 m. lapkričio 9 d. 00.00 val. iki 2019 m. sausio 19 d. 24.00 val. rajone, kurio ribos žymimos šia linija ir taškais:

Šiaurės ir Pietų Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantės linija,

150° vakarų ilgumos,

40° šiaurės platumos,

40° pietų platumos;

b)

nuo 2018 m. spalio 9 d. 00.00 val. iki 2018 m. lapkričio 8 d. 24.00 val. rajone, kurio ribos žymimos šiais taškais:

96° vakarų ilgumos,

110° vakarų ilgumos,

4° šiaurės platumos,

3° pietų platumos.

2.   Atitinkamos valstybės narės prieš 2018 m. balandžio 1 d. praneša Komisijai kiekvienam iš jų laivų parinktą 1 dalyje nurodytą žvejybos draudimo laikotarpį. Visi gaubiamaisiais tinklais žvejojantys atitinkamų valstybių narių laivai parinktu laikotarpiu 1 dalyje apibrėžtuose rajonuose sustabdo žvejybą tais tinklais.

3.   Laivai, gaubiamaisiais tinklais žvejojantys tunus IATTC konvencijos rajone, privalo laikyti laive ir tada iškrauti arba perkrauti visus sužvejotus gelsvauodegius, didžiaakius ir dryžuosius tunus.

4.   3 dalis netaikoma šiais atvejais:

a)

kai žuvys laikomos netinkamomis žmonėms vartoti dėl kitų priežasčių nei dydis arba

b)

per paskutinį reiso tinklo užmetimą, jei gali nebeužtekti vietos visiems per tą užmetimą sužvejotiems tunams laikyti.

29 straipsnis

Dreifuojantieji ŽSĮ

1.   Gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas vienu metu IATTC konvencijos rajone negali turėti daugiau kaip 450 aktyvių ŽSĮ. ŽSĮ laikomas aktyviu, kai jis pastatytas jūroje, pradeda siųsti savo buvimo vietos pranešimus ir yra stebimas laivo, jo savininko arba operatoriaus. ŽSĮ gali būti aktyvuotas tik gaubiamaisiais tinklais žvejojančiame laive.

2.   Gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas negali statyti ŽĮS 15 dienų iki pasirinkto 28 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto žvejybos draudimo laikotarpio pradžios ir per tas 15 dienų jis turi susirinkti visus prieš tai pastatytus ŽSĮ.

3.   Valstybės narės kas mėnesį Komisijai pateikia kiekvienos dienos informaciją apie visus aktyvius ŽSĮ, kaip reikalauja IATTC. Ataskaitos pateikiamos ne anksčiau kaip praėjus 60 dienų, bet ne vėliau kaip praėjus 75 dienoms. Komisija nedelsdama perduoda šią informaciją IATTC sekretoriatui.

30 straipsnis

Didžiaakių tunų žvejybos ūdomis laimikio limitai

Bendras metinis didžiaakių tunų laimikis, kurį IATTC konvencijos rajone gali sužvejoti kiekvienos valstybės narės ūdomis žvejojantys laivai, negali viršyti 500 metrinių tonų arba didžiaakių tunų kiekio, kurį jie atitinkamai sužvejojo 2001 m.

31 straipsnis

Ilgapelekių pilkųjų ryklių žvejybos draudimas

1.   IATTC konvencijos rajone draudžiama žvejoti ilgapelekius pilkuosius ryklius (Carcharhinus longimanus) ir laikyti laive, perkrauti, sandėliuoti, siūlyti parduoti, parduoti arba iškrauti tame rajone sužvejotų ilgapelekių pilkųjų ryklių skerdenas arba skerdenų dalis.

2.   Jei atsitiktinai sužvejojama 1 dalyje nurodytų rūšių žuvų, negalima jų sužaloti. Laivo operatoriai nedelsdami jas paleidžia.

3.   Laivo operatoriai:

a)

užregistruoja paleistų žuvų skaičių, nurodydami jų būklę (negyvos ar gyvos);

b)

a punkte nurodytą informaciją praneša valstybei narei, kurios nacionaliniai subjektai jie yra. Valstybės narės ne vėliau kaip sausio 31 d. Komisijai perduoda prieš tai ėjusiais metais surinktą informaciją.

32 straipsnis

Raguotųjų rajų žvejybos draudimas

IATTC konvencijos rajone Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti raguotąsias rajas (Mobulidae šeimos, įskaitant Manta ir Mobula gentis) ir tame rajone laikyti laive, perkrauti, iškrauti, sandėliuoti, siūlyti parduoti arba parduoti jų skerdenas arba skerdenų dalis. Vos pastebėję, kad sužvejota raguotųjų rajų, Sąjungos žvejybos laivai nedelsdami jas paleidžia, kai įmanoma, gyvas ir nesužalotas.

6 skirsnis

SEAFO konvencijos rajonas

33 straipsnis

Giliavandenių ryklių žvejybos draudimas

SEAFO konvencijos rajone draudžiama šių giliavandenių ryklių specializuotoji žvejyba:

katryklių pamėklių (Apristurus manis),

Bigelovo juodųjų dygliaryklių (Etmopterus bigelowi),

trumpauodegių juodųjų dygliaryklių (Etmopterus brachyurus),

didžiųjų juodųjų dygliaryklių (Etmopterus princeps),

mažųjų juodųjų dygliaryklių (Etmopterus pusillus),

rombinių rajų (Rajidae),

baltaakių dygliaryklių (Scymnodon squamulosus),

Selachimorpha antbūriui priklausančių giliavandenių ryklių,

paprastųjų dygliaryklių (Squalus acanthias).

7 skirsnis

WCPFC konvencijos rajonas

34 straipsnis

Didžiaakių tunų, gelsvauodegių tunų, dryžųjų tunų ir pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų žvejybos sąlygos

1.   Valstybės narės užtikrina, kad žvejybos dienų skaičius, skirtas laivams, gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems didžiaakius tunus (Thunnus obesus), gelsvauodegius tunus (Thunnus albacares) ir dryžuosius tunus (Katsuwonus pelamis) WCPFC konvencijos rajono dalyje, esančioje atvirojoje jūroje tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos, neviršytų 403 dienų.

2.   Sąjungos žvejybos laivams negalima tikslingai žvejoti pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų (Thunnus alalunga) WCPFC konvencijos rajone į pietus nuo 20° pietų platumos.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad ūdomis žvejojančių laivų sužvejotas didžiaakių tunų (Thunnus obesus) laimikis 2018 m. neviršytų 2 000 tonų.

35 straipsnis

Žvejybos naudojant ŽSĮ valdymas

1.   WCPFC konvencijos rajono dalyje, esančioje tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos, gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams draudžiama statyti ŽSĮ, juos tvarkyti arba užmesti tinklus prie ŽSĮ nuo 2018 m. liepos 1 d. 00.00 val. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. 24.00 val.

2.   Be 1 dalyje nustatyto draudimo, taip pat draudžiama WCPFC konvencijos rajono dalies, esančios tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos, atvirojoje jūroje užmesti tinklus prie ŽSĮ dar du mėnesius: nuo 2018 m. balandžio 1 d. 00.00 val. iki 2018 m. gegužės 31 d. 24.00 val. arba nuo 2018 m. lapkričio 1 d. 00.00 val. iki 2018 m. gruodžio 31 d. 24.00 val. Apie tai, kurie du papildomi mėnesiai pasirinkti, Komisijai pranešama anksčiau nei 2018 m. sausio 31 d.

3.   2 dalis netaikoma šiais atvejais:

a)

per paskutinį reiso tinklo užmetimą, jei laive nebeužtenka vietos visoms žuvims laikyti,

b)

jei žuvys yra netinkamos žmonėms vartoti dėl kitų priežasčių nei dydis; arba

c)

jei smarkiai sutrinka šaldymo įrangos veikimas.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas jų gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas vienu metu jūroje būtų pastatęs ne daugiau kaip 350 žuvų ŽSĮ su aktyvuotais prietaisiniais plūdurais. Plūduras aktyvuojamas tik laive.

5.   Visų 1 dalyje nurodytoje WCPFC konvencijos rajono dalyje gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų sužvejoti visi didžiaakiai tunai, gelsvauodegiai tunai ir dryžieji tunai yra laikomi laive ir iškraunami arba perkraunami.

36 straipsnis

Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti paprastąsias durklažuves, skaičiaus ribojimas

Didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama WCPFC konvencijos rajono dalyse, esančiose į pietus nuo 20° pietų platumos, žvejoti paprastąsias durklažuves (Xiphias gladius), skaičius yra nustatytas VII priede.

37 straipsnis

Paprastųjų durklažuvių žvejybos ūdomis į pietus nuo 20° pietų platumos laimikio limitai

Valstybės narės užtikrina, kad paprastųjų durklažuvių (Xiphias gladius), ūdomis žvejojančiais laivais sužvejotų į pietus nuo 20° pietų platumos, laimikis 2018 m. neviršytų IH priede nustatyto limito. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad dėl tos priemonės paprastųjų durklažuvių žvejybos pastangos nepasislinktų į rajoną, esantį į šiaurę nuo 20° pietų platumos.

38 straipsnis

Floridiniai šilkiniai rykliai ir ilgapelekiai pilkieji rykliai

1.   Draudžiama WCPFC konvencijos rajone laikyti laive, perkrauti, sandėliuoti ar iškrauti šių rūšių žuvų skerdenų dalis ar visas skerdenas:

a)

floridinių šilkinių ryklių (Carcharhinus falciformis);

b)

ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus).

2.   Jei atsitiktinai sužvejojama 1 dalyje nurodytų rūšių žuvų, negalima jų sužaloti. Jos turi būti nedelsiant paleidžiamos.

39 straipsnis

IATTC ir WCPFC bendros jurisdikcijos rajonas

1.   Laivai, įtraukti tik į WCPFC registrą, žvejodami 4 straipsnio s punkte apibrėžtame IATTC ir WCPFC bendros jurisdikcijos rajone, taiko šiame skirsnyje nustatytas priemones.

2.   Laivai, įtraukti ir į WCPFC, ir į IATTC registrus, ir laivai, įtraukti tik į IATTC registrą, žvejodami 4 straipsnio s punkte apibrėžtame IATTC ir WCPFC bendros jurisdikcijos rajone, taiko 28 straipsnio 1 dalies a punkte, 2, 3 bei 4 dalyse ir 29, 30 bei 31 straipsniuose nustatytas priemones.

8 skirsnis

GFCM susitarimo rajonas

40 straipsnis

Smulkiųjų pelaginių žuvų ištekliai 17 ir 18 geografiniuose parajoniuose

1.   Smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių, Sąjungos žvejybos laivų sužvejotų 17 ir 18 geografiniuose parajoniuose, laimikis turi neviršyti pagal Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 24 straipsnį pranešto 2014 m. lygio, kaip nustatyta šio reglamento IL priede.

2.   17 ir 18 geografiniuose parajoniuose smulkiųjų pelaginių žuvų išteklius žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų žvejybos dienų skaičius negali viršyti 180 žvejybos dienų per metus. Iš tų 180 žvejybos dienų ne daugiau kaip 144 žvejybos dienos gali būti skirtos tikslinei europinių sardinių žvejybai ir ne daugiau kaip 144 dienos gali būti skirtos tikslinei europinių ančiuvių žvejybai.

9 skirsnis

Beringo jūra

41 straipsnis

Draudimas žvejoti Beringo jūros atviros jūros rajone

Beringo jūros atvirosios jūros rajone draudžiama žvejoti aliaskines rudagalves menkes (Theragra chalcogramma).

III ANTRAŠTINĖ DALIS

TREČIŲJŲ ŠALIŲ LAIVŲ ŽVEJYBOS SĄJUNGOS VANDENYSE GALIMYBĖS

42 straipsnis

BLSK

Su Norvegijos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams ir Farerų Salose registruotiems žvejybos laivams leidžiama žvejoti Sąjungos vandenyse neviršijant šio reglamento I priede nustatytų BLSK ir laikantis šiame reglamente bei Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 III skyriuje nustatytų sąlygų.

43 straipsnis

Žvejybos leidimai

Su Venesuelos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams taikomos šiame reglamente bei Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 III skyriuje nustatytos sąlygos. Didžiausias Sąjungos vandenyse žvejojantiems trečiųjų šalių laivams skiriamų žvejybos leidimų skaičius nustatytas šio reglamento VIII priede.

44 straipsnis

Laimikio ir priegaudos iškrovimo sąlygos

Trečiųjų šalių laivų, žvejojančių pagal 43 straipsnyje nurodytus leidimus, laimikiui ir priegaudai taikomos 7 straipsnyje nurodytos sąlygos.

45 straipsnis

Draudimai

1.   Trečiųjų šalių laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti ar iškrauti toliau išvardytų rūšių žuvis, kai jų aptinkama Sąjungos vandenyse:

a)

žvaigždėtąsias rajas (Amblyraja radiata) ICES 2a, 3a bei 7d kvadratų ir ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse;

b)

šių rūšių pjūklažuves Sąjungos vandenyse:

i)

azijines pjūklažuves (Anoxypristis cuspidata),

ii)

Kvinslando pjūklažuves (Pristis clavata),

iii)

paprastąsias pjūklažuves (Pristis pectinata),

iv)

europines pjūklažuves (Pristis pristis),

v)

žalsvąsias pjūklažuves (Pristis zijsron);

c)

milžinryklius (Cetorhinus maximus) ir baltuosius ryklius (Carcharodon carcharias) Sąjungos vandenyse;

d)

švelniąsias rajas (Dipturus batis) ir susijusių rūšių grupės žuvis (Dipturus cf. flossada ir Dipturus cf. intermedia) ICES 2a kvadrato ir ICES 3, 4, 6, 7, 8, 9 bei 10 parajonių Sąjungos vandenyse;

e)

paprastuosius sriubinius ryklius (Galeorhinus galeus), žvejojamus ūdomis ICES 2a kvadrato ir ICES 1, 4, 5, 6, 7, 8, 12 bei 14 parajonių Sąjungos vandenyse;

f)

mažuosius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus pusillus) ICES 2a kvadrato ir ICES 1, 4, 5, 6, 7, 8, 12 bei 14 parajonių Sąjungos vandenyse;

g)

šokoladinius dygliaryklius (Dalatias licha), paprastuosius ilgasnukius dygliaryklius (Deania calcea), pilkuosius trumpadyglius ryklius (Centrophorus squamosus), didžiuosius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus princeps) ir portugalinius baltaakius dygliaryklius (Centroscymnus coelolepis) ICES 2a kvadrato ir ICES 1, 4 bei 14 parajonių Sąjungos vandenyse;

h)

atlantinius silkiaryklius (Lamna nasus) Sąjungos vandenyse;

i)

rifines mantas (Manta alfredi) Sąjungos vandenyse;

j)

didžiąsias mantas (Manta birostris) Sąjungos vandenyse;

k)

šių rūšių mobules Sąjungos vandenyse:

i)

europines mobules (Mobula mobular),

ii)

mažąsias mobules (Mobula rochebrunei),

iii)

japonines mobules (Mobula japanica),

iv)

Peru mobules (Mobula thurstoni),

v)

ilgarages mobules (Mobula eregoodootenkee),

vi)

Munko mobules (Mobula munkiana),

vii)

Čilės mobules (Mobula tarapacana),

viii)

trumpapelekes mobules (Mobula kuhlii),

ix)

senegalines mobules (Mobula hypostoma);

l)

dygiąsias rajas (Raja clavata) ICES 3a kvadrato Sąjungos vandenyse;

m)

norvegines rajas (Dipturus nidarosiensis) ICES 6a, 6b, 7a, 7b, 7c, 7e, 7f, 7g, 7h ir 7k kvadratų Sąjungos vandenyse;

n)

marmurines rombines rajas (Raja undulata) ICES 6, 9 ir 10 parajonių Sąjungos vandenyse ir baltąsias rajas (Rostroraja alba) ICES 6, 7, 8, 9 bei 10 parajonių Sąjungos vandenyse;

o)

gitaržuves (Rhinobatidae) ICES 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 12 parajonių Sąjungos vandenyse;

p)

paprastuosius dygliaryklius (Squalus acanthias) ICES 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 parajonių Sąjungos vandenyse;

q)

europinius plokščiakūnius ryklius (Squatina squatina) Sąjungos vandenyse.

2.   Jei atsitiktinai sužvejojama 1 dalyje nurodytų rūšių žuvų, negalima jų sužaloti. Jos turi būti nedelsiant paleidžiamos.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

2017 M. ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

46 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 2017/127 dalinis pakeitimas

Žvejybos galimybių lentelė, skirta paprastiesiems otams ir švelniesiems rombams 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse, pateikiama Reglamento (ES) 2017/127 IA priede, pakeičiama šia lentele:

Rūšis:

Paprastasis otas ir švelnusis rombas

Psetta maxima ir Scophthalmus rhombus

Zona:

2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenys

(T/B/2AC4-C)

Belgija

434

 

 

Danija

928

 

 

Vokietija

237

 

 

Prancūzija

112

 

 

Nyderlandai

3 291

 

 

Švedija

7

 

 

Jungtinė Karalystė

915

 

 

Sąjunga

5 924

 

 

BLSK

5 924

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

V ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

47 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

48 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

9 straipsnis, 11 straipsnio 2 dalis ir 13, 19, 20, 25, 31, 32, 33, 38, 41 bei 45 straipsniai mutatis mutandis toliau taikomi 2019 m. tol, kol įsigalios reglamentas, kuriuo nustatomos 2019 m. žvejybos galimybės.

49 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.

Tačiau 8 straipsnis taikomas nuo 2018 m. vasario 1 d., o 46 straipsnis taikomas atgaline data nuo 2017 m. sausio 1 d.

20, 21 ir 22 straipsnių ir IE bei V priedų nuostatos dėl tam tikrų išteklių žvejybos CCAMLR konvencijos rajone galimybių taikomos nuo 2017 m. gruodžio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. sausio 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

E. KRALEVA


(1)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(2)  2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 509/2007, nustatantis Lamanšo sąsiaurio vakarinės dalies jūrų liežuvių išteklių tausojančio naudojimo daugiametį planą (OL L 122, 2007 5 11, p. 7).

(3)  2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 676/2007, nustatantis plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių žvejybos Šiaurės jūroje daugiametį planą (OL L 157, 2007 6 19, p. 1).

(4)  2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1627 dėl daugiamečio paprastųjų tunų išteklių rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo plano, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 (OL L 252, 2016 9 16, p. 1).

(5)  2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2166/2005, nustatantis Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų išteklių Kantabrijos jūroje ir prie vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies atkūrimo priemones ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (OL L 345, 2005 12 28, p. 5).

(6)  2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1300/2008, nustatantis atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos, ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą (OL L 344, 2008 12 20, p. 6).

(7)  1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/96, nustatantis bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (OL L 115, 1996 5 9, p. 3).

(8)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(9)  Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimas dėl žvejybos (OL L 226, 1980 8 29, p. 48).

(10)  Europos ekonominės bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Farerų Salų vietos vyriausybės susitarimas dėl žvejybos (OL L 226, 1980 8 29, p. 12).

(11)  Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Grenlandijos Vietinės Vyriausybės žvejybos partnerystės susitarimas (OL L 172, 2007 6 30, p. 4) ir Protokolas, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Grenlandijos Vietinės Vyriausybės žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (OL L 293, 2012 10 23, p. 5).

(12)  OL L 6, 2012 1 10, p. 9.

(13)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(14)  2017 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/127, kuriuo 2017 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams (OL L 24, 2017 1 28, p. 1).

(15)  2008 m. birželio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 517/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 įgyvendinimo taisyklės, taikomos nustatant žvejybos tinklų akių dydį ir vertinant gijų storį (OL L 151, 2008 6 11, p. 5).

(16)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 70).

(17)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2009 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (OL L 87, 2009 3 31, p. 1).

(18)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 217/2009 dėl Šiaurės Vakarų Atlante žvejojančių valstybių narių statistinių duomenų apie sugavimus ir žvejybą pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 42).

(19)  Sudaryta 2002 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimu 2002/738/EB dėl Europos bendrijos Konvencijos dėl žuvininkystės išteklių apsaugos ir valdymo Pietryčių Atlanto vandenyne patvirtinimo (OL L 234, 2002 8 31, p. 39).

(20)  Sąjunga prisijungė 1986 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimu 86/238/EEB dėl Bendrijos prisijungimo prie Tarptautinės konvencijos dėl Atlanto tunų apsaugos su pakeitimais, padarytais protokolu prie valstybių Konvencijos dalyvių įgaliotųjų atstovų konferencijos baigiamojo akto, pasirašyto Paryžiuje 1984 m. liepos 10 d. (OL L 162, 1986 6 18, p. 33).

(21)  2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 601/2004, nustatantis tam tikras žvejybos kontrolės priemones pagal Konvenciją dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 3943/90, (EB) Nr. 66/98 ir (EB) Nr. 1721/1999 (OL L 97, 2004 4 1, p. 16).

(22)  Sudaryta 2006 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimu 2006/539/EB dėl Konvencijos dėl 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija sudarytos Amerikos tropinių tunų komisijos stiprinimo sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 224, 2006 8 16, p. 22).

(23)  Sąjunga prisijungė 1995 m. rugsėjo 18 d. Tarybos sprendimu 95/399/EB dėl Bendrijos prisijungimo prie Susitarimo įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją (OL L 236, 1995 10 5, p. 24).

(24)  Sąjunga prisijungė 2011 m. spalio 3 d. Tarybos sprendimu 2012/130/ES dėl Konvencijos dėl pietų Ramiojo vandenyno atviros jūros žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo patvirtinimo Europos Sąjungos vardu (OL L 67, 2012 3 6, p. 1).

(25)  Sąjunga prisijungė 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendimu 2005/75/EB dėl Bendrijos prisijungimo prie Konvencijos dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse (OL L 32, 2005 2 4, p. 1).

(26)  2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (OL L 347, 2011 12 30, p. 44).

(27)  2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 1627/94 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 3317/94 (OL L 286, 2008 10 29, p. 33).

(28)  Visų rūšių demersiniai tralai, įskaitant OTB, OTT, PTB, TBB, TBN, TBS ir TB.

(29)  Visų tipų velkamieji tinklai, įskaitant SSC, SDN, SPR, SV, SB, SX.

(30)  Visų tipų žvejyba ūdomis, kartinėmis ūdomis arba meškerėmis, įskaitant LHP, LHM, LLD, LL, LTL, LX ir LLS.

(31)  Visi statomieji žiauniniai tinklai ir gaudyklės, įskaitant GTR, GNS, FYK, FPN ir FIX.


PRIEDŲ SĄRAŠAS

I PRIEDAS

BLSK, taikomi Sąjungos žvejybos laivams rajonuose, kuriuose BLSK nustatyti pagal žuvų rūšį ir rajoną

IA PRIEDAS

Skagerako ir Kategato sąsiauriai, ICES 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12 ir 14 parajoniai, CECAF rajono Sąjungos vandenys, Prancūzijos Gvianos vandenys

IB PRIEDAS

Šiaurės rytų Atlantas ir Grenlandija, ICES 1, 2, 5, 12 bei 14 parajoniai ir NAFO 1 parajonio Grenlandijos vandenys

IC PRIEDAS

Šiaurės vakarų Atlantas, NAFO konvencijos rajonas

ID PRIEDAS

ICCAT konvencijos rajonas

IE PRIEDAS

Antarktis, CCAMLR konvencijos rajonas

IF PRIEDAS

Pietryčių Atlantas, SEAFO konvencijos rajonas

IG PRIEDAS

Australiniai tunai, paplitimo rajonai

IH PRIEDAS

WCPFC konvencijos rajonas

IJ PRIEDAS

SPRFMO konvencijos rajonas

IK PRIEDAS

IOTC kompetencijos rajonas

IL PRIEDAS

GFCM susitarimo rajonas

IIA PRIEDAS

Laivų žvejybos pastangos ICES 4 parajonyje

IIB PRIEDAS

Laivų žvejybos pastangos atsižvelgiant į australinių jūrinių lydekų ir norveginių omarų tam tikrų išteklių atkūrimą ICES 8c ir 9a kvadratuose, išskyrus Kadiso įlanką

IIC PRIEDAS

Laivų žvejybos pastangos atsižvelgiant į vakarinės Lamanšo sąsiaurio dalies europinių jūrų liežuvių išteklių valdymą ICES 7e kvadrate

IID PRIEDAS

Tobinių išteklių valdymo rajonai ICES 2a bei 3a kvadratuose ir ICES 4 parajonyje

III PRIEDAS

Trečiųjų šalių vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams išduotų žvejybos leidimų didžiausias skaičius

IV PRIEDAS

ICCAT konvencijos rajonas

V PRIEDAS

CCAMLR konvencijos rajonas

VI PRIEDAS

IOTC kompetencijos rajonas

VII PRIEDAS

WCPFC konvencijos rajonas

VIII PRIEDAS

Sąjungos vandenyse žvejojantiems trečiųjų šalių laivams išduotų žvejybos leidimų kiekybiniai apribojimai


I PRIEDAS

BLSK, TAIKOMI SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVAMS RAJONUOSE, KURIUOSE BLSK NUSTATYTI PAGAL ŽUVŲ RŪŠĮ IR RAJONĄ

IA, IB, IC, ID, IE, IF, IG, IJ, IK ir IL priedų lentelėse nustatyti kiekvienų išteklių BLSK bei kvotos (gyvojo svorio tonomis, išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip) ir su jais funkciškai susijusios sąlygos, jei tokių yra.

Visoms šiame priede nustatytoms žvejybos galimybėms taikomos Reglamente (EB) Nr. 1224/2009 (1), ypač to reglamento 33 ir 34 straipsniuose, nustatytos taisyklės.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į ICES zonas, jei nenurodyta kitaip. Kiekvieno rajono žuvų ištekliai nurodyti abėcėlės tvarka pagal lotynišką rūšies pavadinimą. Reglamentavimo tikslais galioja tik lotyniški rūšių pavadinimai; bendriniai pavadinimai pateikiami aiškumo sumetimais.

Šiame reglamente pateikiama tokia lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Mokslinis pavadinimas

Triraidis kodas

Bendrinis pavadinimas

Amblyraja radiata

RJR

Žvaigždėtoji raja

Ammodytes spp.

SAN

Tobinės

Argentina silus

ARU

Atlantinė argentina

Beryx spp.

ALF

Paprastieji beriksai

Brosme brosme

USK

Paprastoji brosmė

Caproidae

BOR

Smulkiadyglės saulažuvės

Centrophorus squamosus

GUQ

Pilkasis trumpadyglis ryklys

Centroscymnus coelolepis

CYO

Portugalinis baltaakis dygliaryklis

Chaceon spp.

GER

Auksuotieji krabai

Chaenocephalus aceratus

SSI

Krokodilinė ledžuvė

Champsocephalus gunnari

ANI

Lydžiažiotė ledžuvė

Channichthys rhinoceratus

LIC

Raganosė ledžuvė

Chionoecetes spp.

PCR

Snieginiai krabai

Clupea harengus

HER

Atlantinė silkė

Coryphaernoides rupestris

RNG

Bukasnukis ilgauodegis grenadierius

Dalatias licha

SCK

Šokoladinis dygliaryklis

Deania calcea

DCA

Paprastasis ilgasnukis dygliaryklis

Dicentrarchus labrax

BSS

Paprastasis vilkešeris

Dipturus batis (Dipturus cf. flossada ir Dipturus cf. intermedia)

RJB

Švelniosios rajos ir susijusių rūšių grupė

Dissostichus eleginoides

TOP

Patagoninis nototeninis dančius

Dissostichus mawsoni

TOA

Atlantinis nototeninis dančius

Dissostichus spp.

TOT

Nototeniniai dančiai

Engraulis encrasicolus

ANE

Europinis ančiuvis

Etmopterus princeps

ETR

Didysis juodasis dygliaryklis

Etmopterus pusillus

ETP

Mažasis juodasis dygliaryklis

Euphausia superba

KRI

Krilis

Gadus morhua

COD

Atlantinė menkė

Galeorhinus galeus

GAG

Paprastasis sriubinis ryklys

Glyptocephalus cynoglossus

WIT

Raudonoji plekšnė

Hippoglossoides platessoides

PLA

Amerikinė paltusinė plekšnė

Hippoglossus hippoglossus

HAL

Atlantinis paltusas

Hoplostethus atlanticus

ORY

Islandinis pjūklapilvis beriksas

Illex illecebrosus

SQI

Šiaurinis trumpačiuptuvis kalmaras

Lamna nasus

POR

Atlantinis silkiaryklis

Lepidorhombus spp.

LEZ

Megrimai

Leucoraja naevus

RJN

Raja gegutė

Limanda ferruginea

YEL

Geltonuodegė plekšnė

Lophiidae

ANF

Velniažuvinės

Macrourus spp.

GRV

Paprastieji grenadieriai

Makaira nigricans

BUM

Atlantinis marlinas

Mallotus villosus

CAP

Paprastoji stintenė

Manta birostris

RMB

Didžioji manta

Martialia hyadesi

SQS

Kalmaras

Melanogrammus aeglefinus

HAD

Juodadėmė menkė

Merlangius merlangus

WHG

Paprastasis merlangas

Merluccius merluccius

HKE

Europinė jūrinė lydeka

Micromesistius poutassou

WHB

Šiaurinis žydrasis merlangas

Microstomus kitt

LEM

Europinė mažažiotė plekšnė

Molva dypterygia

BLI

Melsvoji molva

Molva molva

LIN

Paprastoji molva

Nephrops norvegicus

NEP

Norveginis omaras

Gobionotothen gibberifrons

NOG

Žalioji nototenija

Notothenia rossii

NOR

Kergeleno nototenija

Lepidonotothen squamifrons

NOS

Pilkoji nototenija

Pandalus borealis

PRA

Šiaurinė paprastoji krevetė

Paralomis spp.

PAI

Krabai

Penaeus spp.

PEN

Plonaūsės krevetės

Pleuronectes platessa

PLE

Jūrinė plekšnė

Pleuronectiformes

FLX

Plekšniažuvės

Pollachius pollachius

POL

Sidabrinis polakas

Pollachius virens

POK

Ledjūrio menkė

Psetta maxima

TUR

Paprastasis otas

Pseudochaenichthys georgianus

SGI

Tamsioji ledžuvė

Pseudopentaceros spp.

EDW

Pelaginės ylapelekės šernažuvės

Raja alba

RJA

Baltoji raja

Raja brachyura

RJH

Trumpauodegė raja

Raja circularis

RJI

Apvalioji raja

Raja clavata

RJC

Dygioji raja

Raja fullonica

RJF

Šagreninė raja

Raja (Dipturus) nidarosiensis

JAD

Norveginė raja

Raja microocellata

RJE

Šlakuotoji raja

Raja montagui

RJM

Montegju šlakuotoji raja

Raja undulata

RJU

Marmurinė rombinė raja

Rajiformes

SRX

Rombinės rajožuvės

Reinhardtius hippoglossoides

GHL

Juodasis paltusas

Sardina pilchardus

PIL

Europinė sardinė

Scomber scombrus

MAC

Paprastosios skumbrės

Scophthalmus rhombus

BLL

Švelnusis rombas

Sebastes spp.

RED

Paprastieji jūriniai ešeriai

Solea solea

SOL

Europinis jūrų liežuvis

Solea spp.

SOO

Paprastieji jūrų liežuviai

Sprattus sprattus

SPR

Atlantinis šprotas

Squalus acanthias

DGS

Paprastasis dygliaryklis

Tetrapturus albidus

WHM

Atlantinis baltasis marlinas

Thunnus maccoyii

SBF

Australinis tunas

Thunnus obesus

BET

Didžiaakis tunas

Thunnus thynnus

BFT

Paprastasis tunas

Trachurus murphyi

CJM

Peru stauridė

Trachurus spp.

JAX

Paprastosios stauridės

Trisopterus esmarki

NOP

Norveginė menkutė

Urophycis tenuis

HKW

Balkšvoji siaurapelekė vėgėlė

Xiphias gladius

SWO

Durklažuvė

Ši bendrinių ir lotyniškų pavadinimų palyginimo lentelė pateikiama tik aiškinamaisiais tikslais:

Bendrinis pavadinimas

Triraidis kodas

Mokslinis pavadinimas

Paprastieji beriksai

ALF

Beryx spp.

Amerikinė paltusinė plekšnė

PLA

Hippoglossoides platessoides

Europinis ančiuvis

ANE

Engraulis encrasicolus

Velniažuvinės

ANF

Lophiidae

Atlantinis nototeninis dančius

TOA

Dissostichus mawsoni

Atlantinis paltusas

HAL

Hippoglossus hippoglossus

Didžiaakis tunas

BET

Thunnus obesus

Paprastasis ilgasnukis dygliaryklis

DCA

Deania calcea

Krokodilinė ledžuvė

SSI

Chaenocephalus aceratus

Trumpauodegė raja

RJH

Raja brachyura

Melsvoji molva

BLI

Molva dypterygia

Atlantinis marlinas

BUM

Makaira nigricans

Šiaurinis žydrasis merlangas

WHB

Micromesistius poutassou

Paprastasis tunas

BFT

Thunnus thynnus

Smulkiadyglės saulažuvės

BOR

Caproidae

Švelnusis rombas

BLL

Scophthalmus rhombus

Paprastoji stintenė

CAP

Mallotus villosus

Atlantinė menkė

COD

Gadus morhua

Švelniosios rajos ir susijusių rūšių grupė

RJB

Dipturus batis (Dipturus cf. flossada ir Dipturus cf. intermedia)

Europinis jūrų liežuvis

SOL

Solea solea

Krabai

PAI

Paralomis spp.

Raja gegutė

RJN

Leucoraja naevus

Auksuotieji krabai

GER

Chaceon spp.

Plekšniažuvės

FLX

Pleuronectiformes

Didžioji manta

RMB

Manta birostris

Didysis juodasis dygliaryklis

ETR

Etmopterus princeps

Atlantinė argentina

ARU

Argentina silus

Juodasis paltusas

GHL

Reinhardtius hippoglossoides

Paprastieji grenadieriai

GRV

Macrourus spp.

Pilkoji nototenija

NOS

Lepidonotothen squamifrons

Juodadėmė menkė

HAD

Melanogrammus aeglefinus

Europinė jūrinė lydeka

HKE

Merluccius merluccius

Atlantinė silkė

HER

Clupea harengus

Paprastosios stauridės

JAX

Trachurus spp.

Žalioji nototenija

NOG

Gobionotothen gibberifrons

Peru stauridė

CJM

Trachurus murphyi

Šokoladinis dygliaryklis

SCK

Dalatias licha

Krilis

KRI

Euphausia superba

Pilkasis trumpadyglis ryklys

GUQ

Centrophorus squamosus

Europinė mažažiotė plekšnė

LEM

Microstomus kitt

Paprastoji molva

LIN

Molva molva

Paprastosios skumbrės

MAC

Scomber scombrus

Lydžiažiotė ledžuvė

ANI

Champsocephalus gunnari

Kergeleno nototenija

NOR

Notothenia rossii

Megrimai

LEZ

Lepidorhombus spp.

Šiaurinė paprastoji krevetė

PRA

Pandalus borealis

Norveginis omaras

NEP

Nephrops norvegicus

Norveginė menkutė

NOP

Trisopterus esmarki

Norveginė raja

JAD

Raja (Dipturus) nidarosiensis

Islandinis pjūklapilvis beriksas

ORY

Hoplostethus atlanticus

Patagoninis nototeninis dančius

TOP

Dissostichus eleginoides

Pelaginės ylapelekės šernažuvės

EDW

Pseudopentaceros spp.

Plonaūsės krevetės

PEN

Penaeus spp.

Paprastasis dygliaryklis

DGS

Squalus acanthias

Jūrinė plekšnė

PLE

Pleuronectes platessa

Sidabrinis polakas

POL

Pollachius pollachius

Atlantinis silkiaryklis

POR

Lamna nasus

Portugalinis baltaakis dygliaryklis

CYO

Centroscymnus coelolepis

Paprastieji jūriniai ešeriai

RED

Sebastes spp.

Bukasnukis ilgauodegis grenadierius

RNG

Coryphaernoides rupestris

Ledjūrio menkė

POK

Pollachius virens

Tobinės

SAN

Ammodytes spp.

Apvalioji raja

RJI

Raja circularis

Europinė sardinė

PIL

Sardina pilchardus

Paprastasis vilkešeris

BSS

Dicentrarchus labrax

Šagreninė raja

RJF

Raja fullonica

Šiaurinis trumpačiuptuvis kalmaras

SQI

Illex illecebrosus

Rombinės rajožuvės

SRX

Rajiformes

Šlakuotoji raja

RJE

Raja microocellata

Mažasis juodasis dygliaryklis

ETP

Etmopterus pusillus

Snieginiai krabai

PCR

Chionoecetes spp.

Paprastieji jūrų liežuviai

SOO

Solea spp.

Tamsioji ledžuvė

SGI

Pseudochaenichthys georgianus

Australinis tunas

SBF

Thunnus maccoyii

Montegju šlakuotoji raja

RJM

Raja montagui

Atlantinis šprotas

SPR

Sprattus sprattus

Kalmaras

SQS

Martialia hyadesi

Žvaigždėtoji raja

RJR

Amblyraja radiata

Durklažuvė

SWO

Xiphias gladius

Dygioji raja

RJC

Raja clavata

Nototeniniai dančiai

TOT

Dissostichus spp.

Paprastasis sriubinis ryklys

GAG

Galeorhinus galeus

Paprastasis otas

TUR

Psetta maxima

Paprastoji brosmė

USK

Brosme brosme

Marmurinė rombinė raja

RJU

Raja undulata

Raganosė ledžuvė

LIC

Channichthys rhinoceratus

Balkšvoji siaurapelekė vėgėlė

HKW

Urophycis tenuis

Atlantinis baltasis marlinas

WHM

Tetrapturus albidus

Baltoji raja

RJA

Raja alba

Paprastasis merlangas

WHG

Merlangius merlangus

Raudonoji plekšnė

WIT

Glyptocephalus cynoglossus

Geltonuodegė plekšnė

YEL

Limanda ferruginea


(1)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).


IA PRIEDAS

SKAGERAKO IR KATEGATO SĄSIAURIAI, ICES 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12 IR 14 PARAJONIAI, CECAF RAJONO SĄJUNGOS VANDENYS, PRANCŪZIJOS GVIANOS VANDENYS

Rūšis:

Paprastieji tobiai ir susijusi priegauda

Ammodytes spp.

Zona:

2a, 3a kvadratų ir 4 parajonio Sąjungos vandenys (1)

Danija

0 (2)

 

 

Jungtinė Karalystė

0 (2)

 

 

Vokietija

0 (2)

 

 

Švedija

0 (2)

 

 

Sąjunga

0

 

 

BLSK

0

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas


Rūšis:

Atlantinė argentina

Argentina silus

Zona:

1 ir 2 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

(ARU/1/2.)

Vokietija

24

 

 

Prancūzija

8

 

 

Nyderlandai

19

 

 

Jungtinė Karalystė

39

 

 

Sąjunga

90

 

 

BLSK

90

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Atlantinė argentina

Argentina silus

Zona:

3a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenys

(ARU/34-C)

Danija

1 093

 

 

Vokietija

11

 

 

Prancūzija

8

 

 

Airija

8

 

 

Nyderlandai

51

 

 

Švedija

43

 

 

Jungtinė Karalystė

20

 

 

Sąjunga

1 234

 

 

BLSK

1 234

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Atlantinė argentina

Argentina silus

Zona:

5, 6 ir 7 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

(ARU/567.)

Vokietija

355

 

 

Prancūzija

7

 

 

Airija

329

 

 

Nyderlandai

3 710

 

 

Jungtinė Karalystė

260

 

 

Sąjunga

4 661

 

 

BLSK

4 661

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Paprastoji brosmė

Brosme brosme

Zona:

1, 2 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

(USK/1214EI)

Vokietija

6 (3)

 

 

Prancūzija

6 (3)

 

 

Jungtinė Karalystė

6 (3)

 

 

Kitos

3 (3)

 

 

Sąjunga

21 (3)

 

 

BLSK

21

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Paprastoji brosmė

Brosme brosme

Zona:

3a kvadratas

(USK/3A/BCD)

Danija

15

 

 

Švedija

8

 

 

Vokietija

8

 

 

Sąjunga

31

 

 

BLSK

31

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Paprastoji brosmė

Brosme brosme

Zona:

4 parajonio Sąjungos vandenys

(USK/04-C.)

Danija

68

 

 

Vokietija

20

 

 

Prancūzija

47

 

 

Švedija

7

 

 

Jungtinė Karalystė

102

 

 

Kitos

7 (4)

 

 

Sąjunga

251

 

 

BLSK

251

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Paprastoji brosmė

Brosme brosme

Zona:

5, 6 ir 7 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

(USK/567EI.)

Vokietija

17

 

 

Ispanija

60

 

 

Prancūzija

705

 

 

Airija

68

 

 

Jungtinė Karalystė

340

 

 

Kitos

17 (5)

 

 

Sąjunga

1 207

 

 

Norvegija

2 923  (6)  (7)  (8)  (9)

 

 

BLSK

4 130

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 12 straipsnio 1 dalis

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Paprastoji brosmė

Brosme brosme

Zona:

4 parajonio Norvegijos vandenys

(USK/04-N.)

Belgija

0

 

 

Danija

165

 

 

Vokietija

1

 

 

Prancūzija

0

 

 

Nyderlandai

0

 

 

Jungtinė Karalystė

4

 

 

Sąjunga

170

 

 

BLSK

Netaikoma

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas


Rūšis:

Smulkiadyglės saulažuvės

Caproidae

Zona:

6, 7 ir 8 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

(BOR/678-)

Danija

5 001

 

 

Airija

14 084

 

 

Jungtinė Karalystė

1 295

 

 

Sąjunga

20 380

 

 

BLSK

20 380

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Atlantinė silkė (10)

Clupea harengus

Zona:

3a kvadratas

(HER/03A.)

Danija

20 255  (11)

 

 

Vokietija

324 (11)

 

 

Švedija

21 189  (11)

 

 

Sąjunga

41 768  (11)

 

 

Norvegija

6 459

 

 

Farerų Salos

200 (12)

 

 

BLSK

48 427

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Atlantinė silkė (13)

Clupea harengus

Zona:

4 parajonio į šiaurę nuo 53° 30′ šiaurės platumos Sąjungos ir Norvegijos vandenys

(HER/4AB.)

Danija

111 299

 

 

Vokietija

65 302

 

 

Prancūzija

27 114

 

 

Nyderlandai

70 776

 

 

Švedija

6 105

 

 

Jungtinė Karalystė

79 381

 

 

Sąjunga

359 977

 

 

Farerų Salos

400

 

 

Norvegija

174 171  (14)

 

 

BLSK

600 588

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Atlantinė silkė (16)

Clupea harengus

Zona:

Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos

(HER/04-N.)

Švedija

1 239  (16)

 

 

Sąjunga

1 239

 

 

BLSK

600 588

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas


Rūšis:

Atlantinė silkė (17)

Clupea harengus

Zona:

3a kvadratas

(HER/03A-BC)

Danija

5 692

 

 

Vokietija

51

 

 

Švedija

916

 

 

Sąjunga

6 659

 

 

BLSK

6 659

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Atlantinė silkė (18)

Clupea harengus

Zona:

4 parajonis, 7d kvadratas ir 2a kvadrato Sąjungos vandenys

(HER/2A47DX)

Belgija

48

 

 

Danija

9 256

 

 

Vokietija

48

 

 

Prancūzija

48

 

 

Nyderlandai

48

 

 

Švedija

45

 

 

Jungtinė Karalystė

176

 

 

Sąjunga

9 669

 

 

BLSK

9 669

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Atlantinė silkė (19)

Clupea harengus

Zona:

4c, 7d kvadratai (20)

(HER/4CXB7D)

Belgija

10 139  (21)

 

 

Danija

1 718  (21)

 

 

Vokietija

1 008  (21)

 

 

Prancūzija

16 644  (21)

 

 

Nyderlandai

30 002  (21)

 

 

Jungtinė Karalystė

6 529  (21)

 

 

Sąjunga

66 040

 

 

BLSK

600 588

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Atlantinė silkė

Clupea harengus

Zona:

5b, 6b ir 6aN kvadratų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (22)

(HER/5B6ANB)

Vokietija

466 (23)

 

 

Prancūzija

88 (23)

 

 

Airija

630 (23)

 

 

Nyderlandai

466 (23)

 

 

Jungtinė Karalystė

2 520  (23)

 

 

Sąjunga

4 170  (23)

 

 

BLSK

4 170

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas


Rūšis:

Atlantinė silkė

Clupea harengus

Zona:

6aS (24), 7b, 7c kvadratai

(HER/6AS7BC)

Airija

1 482

 

 

Nyderlandai

148

 

 

Sąjunga

1 630

 

 

BLSK

1 630

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas


Rūšis:

Atlantinė silkė

Clupea harengus

Zona:

6 parajonio Klaido zona (25)

(HER/06ACL.)

Jungtinė Karalystė

Bus nustatyta

 

 

Sąjunga

Bus nustatyta (26)

 

 

BLSK

Bus nustatyta (26)

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Taikomas šio reglamento 6 straipsnis


Rūšis:

Atlantinė silkė

Clupea harengus

Zona:

7a kvadratas (27)

(HER/07A/MM)

Airija

1 826

 

 

Jungtinė Karalystė

5 190

 

 

Sąjunga

7 016

 

 

BLSK

7 016

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Atlantinė silkė

Clupea harengus

Zona:

7e ir 7f kvadratai

(HER/7EF.)

Prancūzija

465

 

 

Jungtinė Karalystė

465

 

 

Sąjunga

930

 

 

BLSK

930

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Atlantinė silkė

Clupea harengus

Zona:

7g (28), 7h (28), 7j (28) ir 7k (28) kvadratai

(HER/7G-K.)

Vokietija

113

 

 

Prancūzija

625

 

 

Airija

8 751

 

 

Nyderlandai

625

 

 

Jungtinė Karalystė

13

 

 

Sąjunga

10 127

 

 

BLSK

10 127

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Europinis ančiuvis

Engraulis encrasicolus

Zona:

8

(ANE/08.)

Ispanija

29 700

 

 

Prancūzija

3 300

 

 

Sąjunga

33 000

 

 

BLSK

33 000

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Europinis ančiuvis

Engraulis encrasicolus

Zona:

9 ir 10 parajoniai; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys

(ANE/9/3411)

Ispanija

5 978

 

 

Portugalija

6 522

 

 

Sąjunga

12 500

 

 

BLSK

12 500

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona:

Skagerako sąsiauris

(COD/03AN.)

Belgija

20

 

 

Danija

6 397

 

 

Vokietija

160

 

 

Nyderlandai

40

 

 

Švedija

1 119

 

 

Sąjunga

7 736

 

 

BLSK

7 995

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona:

Kategato sąsiauris

(COD/03AS.)

Danija

389 (29)

 

 

Vokietija

8 (29)

 

 

Švedija

233 (29)

 

 

Sąjunga

630 (29)

 

 

BLSK

630 (29)

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona:

4 parajonis; 2a kvadrato Sąjungos vandenys; 3a kvadrato dalis, nepriklausanti Skagerako arba Kategato sąsiauriams

(COD/2A3AX4)

Belgija

1 275

 

 

Danija

7 327

 

 

Vokietija

4 645

 

 

Prancūzija

1 575

 

 

Nyderlandai

4 140

 

 

Švedija

49

 

 

Jungtinė Karalystė

16 808

 

 

Sąjunga

35 819

 

 

Norvegija

7 337  (30)

 

 

BLSK

43 156

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona:

Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos

(COD/04-N.)

Švedija

382 (31)

 

 

Sąjunga

382

 

 

BLSK

Netaikoma

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas


Rūšis:

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona:

6b kvadratas; 5b kvadrato į vakarus nuo 12° 00′ vakarų ilgumos ir 12 bei 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

(COD/5W6-14)

Belgija

0

 

 

Vokietija

1

 

 

Prancūzija

12

 

 

Airija

16

 

 

Jungtinė Karalystė

45

 

 

Sąjunga

74

 

 

BLSK

74

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona:

6a kvadratas; 5b kvadrato į rytus nuo 12° 00′ vakarų ilgumos Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

(COD/5BE6A)

Belgija

0

 

 

Vokietija

0

 

 

Prancūzija

0

 

 

Airija

0

 

 

Jungtinė Karalystė

0

 

 

Sąjunga

0

 

 

BLSK

0 (32)

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona:

7a kvadratas

(COD/07A.)

Belgija

9 (33)

 

 

Prancūzija

25 (33)

 

 

Airija

459 (33)

 

 

Nyderlandai

2 (33)

 

 

Jungtinė Karalystė

200 (33)

 

 

Sąjunga

695 (33)

 

 

BLSK

695 (33)

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona:

7b, 7c, 7e–k kvadratai, 8, 9 ir 10 parajoniai; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys

(COD/7XAD34)

Belgija

121

 

 

Prancūzija

1 984

 

 

Airija

757

 

 

Nyderlandai

0

 

 

Jungtinė Karalystė

214

 

 

Sąjunga

3 076

 

 

BLSK

3 076

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 12 straipsnio 1 dalis


Rūšis:

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona:

7d kvadratas

(COD/07D.)

Belgija

74

 

 

Prancūzija

1 456

 

 

Nyderlandai

43

 

 

Jungtinė Karalystė

160

 

 

Sąjunga

1 733

 

 

BLSK

1 733

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Megrimai

Lepidorhombus spp.

Zona:

2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenys

(LEZ/2AC4-C)

Belgija

8

 

 

Danija

7

 

 

Vokietija

7

 

 

Prancūzija

41

 

 

Nyderlandai

33

 

 

Jungtinė Karalystė

2 430

 

 

Sąjunga

2 526

 

 

BLSK

2 526

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Megrimai

Lepidorhombus spp.

Zona:

5b kvadrato Sąjungos ir tarptautiniai vandenys; 6 parajonis; 12 ir 14 parajonių tarptautiniai vandenys

(LEZ/56-14)

Ispanija

617

 

 

Prancūzija

2 407

 

 

Airija

704

 

 

Jungtinė Karalystė

1 704

 

 

Sąjunga

5 432

 

 

BLSK

5 432

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Megrimai

Lepidorhombus spp.

Zona:

7 parajonis

(LEZ/07.)

Belgija

333 (34)

 

 

Ispanija

3 693  (35)

 

 

Prancūzija

4 481  (35)

 

 

Airija

2 038  (34)

 

 

Jungtinė Karalystė

1 765  (34)

 

 

Sąjunga

12 310

 

 

BLSK

12 310

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis

Taikoma šio reglamento 12 straipsnio 1 dalis


Rūšis:

Megrimai

Lepidorhombus spp.

Zona:

8a, 8b, 8d ir 8e kvadratai

(LEZ/8ABDE.)

Ispanija

674

 

 

Prancūzija

544

 

 

Sąjunga

1 218

 

 

BLSK

1 218

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Megrimai

Lepidorhombus spp.

Zona:

8c kvadratas, 9 ir 10 parajoniai; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys

(LEZ/8C3411)

Ispanija

1 280

 

 

Prancūzija

64

 

 

Portugalija

43

 

 

Sąjunga

1 387

 

 

BLSK

1 387

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Velniažuvinės

Lophiidae

Zona:

2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenys

(ANF/2AC4-C)

Belgija

573 (36)

 

 

Danija

1 264  (36)

 

 

Vokietija

618 (36)

 

 

Prancūzija

118 (36)

 

 

Nyderlandai

434 (36)

 

 

Švedija

15 (36)

 

 

Jungtinė Karalystė

13 203  (36)

 

 

Sąjunga

16 225  (36)

 

 

BLSK

16 225

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Velniažuvinės

Lophiidae

Zona:

4 parajonio Norvegijos vandenys

(ANF/04-N.)

Belgija

51

 

 

Danija

1 305

 

 

Vokietija

21

 

 

Nyderlandai

18

 

 

Jungtinė Karalystė

305

 

 

Sąjunga

1 700

 

 

BLSK

Netaikoma

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas


Rūšis:

Velniažuvinės

Lophiidae

Zona:

6 parajonis; 5b kvadrato Sąjungos ir tarptautiniai vandenys; 12 ir 14 parajonių tarptautiniai vandenys

(ANF/56-14)

Belgija

330

 

 

Vokietija

377

 

 

Ispanija

353

 

 

Prancūzija

4 059

 

 

Airija

918

 

 

Nyderlandai

318

 

 

Jungtinė Karalystė

2 825

 

 

Sąjunga

9 180

 

 

BLSK

9 180

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Velniažuvinės

Lophiidae

Zona:

7 parajonis

(ANF/07.)

Belgija

3 097  (37)

 

 

Vokietija

345 (37)

 

 

Ispanija

1 231  (37)

 

 

Prancūzija

19 875  (37)

 

 

Airija

2 540  (37)

 

 

Nyderlandai

401 (37)

 

 

Jungtinė Karalystė

6 027  (37)

 

 

Sąjunga

33 516  (37)

 

 

BLSK

33 516  (37)

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 12 straipsnio 1 dalis


Rūšis:

Velniažuvinės

Lophiidae

Zona:

8a, 8b, 8d ir 8e kvadratai

(ANF/8ABDE.)

Ispanija

1 368

 

 

Prancūzija

7 612

 

 

Sąjunga

8 980

 

 

BLSK

8 980

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Velniažuvinės

Lophiidae

Zona:

8c kvadratas, 9 ir 10 parajoniai; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys

(ANF/8C3411)

Ispanija

3 296

 

 

Prancūzija

3

 

 

Portugalija

656

 

 

Sąjunga

3 955

 

 

BLSK

3 955

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Juodadėmė menkė

Melanogrammus aeglefinus

Zona:

3a kvadratas

(HAD/3A/BCD)

Belgija

12

 

 

Danija

2 070

 

 

Vokietija

132

 

 

Nyderlandai

2

 

 

Švedija

245

 

 

Sąjunga

2 461

 

 

BLSK

2 569

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Juodadėmė menkė

Melanogrammus aeglefinus

Zona:

4 parajonis; 2a kvadrato Sąjungos vandenys

(HAD/2AC4.)

Belgija

241

 

 

Danija

1 657

 

 

Vokietija

1 054

 

 

Prancūzija

1 837

 

 

Nyderlandai

181

 

 

Švedija

167

 

 

Jungtinė Karalystė

27 324

 

 

Sąjunga

32 461

 

 

Norvegija

9 306

 

 

BLSK

41 767

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Specialioji sąlyga:

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei toliau nurodyti kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

 

4 parajonio Norvegijos vandenys (HAD/*04N-)

Sąjunga

24 146


Rūšis:

Juodadėmė menkė

Melanogrammus aeglefinus

Zona:

Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos

(HAD/04-N.)

Švedija

707 (38)

 

 

Sąjunga

707

 

 

BLSK

Netaikoma

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas


Rūšis:

Juodadėmė menkė

Melanogrammus aeglefinus

Zona:

6b kvadrato, 12 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

(HAD/6B1214)

Belgija

12

 

 

Vokietija

40

 

 

Prancūzija

546

 

 

Airija

429

 

 

Jungtinė Karalystė

4 136

 

 

Sąjunga

5 163

 

 

BLSK

5 163

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Juodadėmė menkė

Melanogrammus aeglefinus

Zona:

5b ir 6a kvadratų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

(HAD/5BC6A.)

Belgija

5 (39)

 

 

Vokietija

6 (39)

 

 

Prancūzija

257 (39)

 

 

Airija

762 (39)

 

 

Jungtinė Karalystė

3 624  (39)

 

 

Sąjunga

4 654  (39)

 

 

BLSK

4 654  (39)

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Juodadėmė menkė

Melanogrammus aeglefinus

Zona:

7b–k kvadratai, 8, 9 ir 10 parajoniai; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys

(HAD/7X7A34)

Belgija

77

 

 

Prancūzija

4 606

 

 

Airija

1 536

 

 

Jungtinė Karalystė

691

 

 

Sąjunga

6 910

 

 

BLSK

6 910

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis

Taikoma šio reglamento 12 straipsnio 1 dalis


Rūšis:

Juodadėmė menkė

Melanogrammus aeglefinus

Zona:

7a kvadratas

(HAD/07A.)

Belgija

51

 

 

Prancūzija

232

 

 

Airija

1 388

 

 

Jungtinė Karalystė

1 536

 

 

Sąjunga

3 207

 

 

BLSK

3 207

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Paprastasis merlangas

Merlangius merlangus

Zona:

3a kvadratas

(WHG/03A.)

Danija

929

 

 

Nyderlandai

3

 

 

Švedija

99

 

 

Sąjunga

1 031

 

 

BLSK

1 050

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Paprastasis merlangas

Merlangius merlangus

Zona:

4 parajonis; 2a kvadrato Sąjungos vandenys

(WHG/2AC4.)

Belgija

442

 

 

Danija

1 912

 

 

Vokietija

497

 

 

Prancūzija

2 873

 

 

Nyderlandai

1 105

 

 

Švedija

4

 

 

Jungtinė Karalystė

13 818

 

 

Sąjunga

20 651

 

 

Norvegija

1 406  (40)

 

 

BLSK

22 057

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Paprastasis merlangas

Merlangius merlangus

Zona:

6 parajonis; 5b kvadrato Sąjungos ir tarptautiniai vandenys; 12 ir 14 parajonių tarptautiniai vandenys

(WHG/56-14)

Vokietija

1 (41)

 

 

Prancūzija

26 (41)

 

 

Airija

64 (41)

 

 

Jungtinė Karalystė

122 (41)

 

 

Sąjunga

213 (41)

 

 

BLSK

213 (41)

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Paprastasis merlangas

Merlangius merlangus

Zona:

7a kvadratas

(WHG/07A.)

Belgija

0

 

 

Prancūzija

3

 

 

Airija

46

 

 

Nyderlandai

0

 

 

Jungtinė Karalystė

31

 

 

Sąjunga

80

 

 

BLSK

80

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Paprastasis merlangas

Merlangius merlangus

Zona:

7b, 7c, 7d, 7e, 7f, 7g, 7h, 7j ir 7k kvadratai

(WHG/7X7A-C)

Belgija

217

 

 

Prancūzija

13 328

 

 

Airija

6 176

 

 

Nyderlandai

108

 

 

Jungtinė Karalystė

2 384

 

 

Sąjunga

22 213

 

 

BLSK

22 213

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis

Taikoma šio reglamento 12 straipsnio 1 dalis


Rūšis:

Paprastasis merlangas

Merlangius merlangus

Zona:

8

(WHG/08.)

Ispanija

1 016

 

 

Prancūzija

1 524

 

 

Sąjunga

2 540

 

 

BLSK

2 540

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Paprastasis merlangas ir sidabrinis polakas

Merlangius merlangus ir Pollachius pollachius

Zona:

Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos

(W/P/04-N.)

Švedija

190 (42)

 

 

Sąjunga

190

 

 

BLSK

Netaikoma

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Europinė jūrinė lydeka

Merluccius merluccius

Zona:

3a kvadratas

(HKE/3A/BCD)

Danija

2 890  (43)

 

 

Švedija

246 (43)

 

 

Sąjunga

3 136

 

 

BLSK

3 136  (44)

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Europinė jūrinė lydeka

Merluccius merluccius

Zona:

2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenys

(HKE/2AC4-C)

Belgija

52 (45)

 

 

Danija

2 112  (45)

 

 

Vokietija

242 (45)

 

 

Prancūzija

468 (45)

 

 

Nyderlandai

121 (45)

 

 

Jungtinė Karalystė

658 (45)

 

 

Sąjunga

3 653  (45)

 

 

BLSK

3 653  (46)

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Europinė jūrinė lydeka

Merluccius merluccius

Zona:

6 ir 7 parajoniai; 5b kvadrato Sąjungos ir tarptautiniai vandenys; 12 ir 14 parajonių tarptautiniai vandenys

(HKE/571214)

Belgija

575 (47)

 

 

Ispanija

18 434

 

 

Prancūzija

28 468  (47)

 

 

Airija

3 449

 

 

Nyderlandai

371 (47)

 

 

Jungtinė Karalystė

11 239  (47)

 

 

Sąjunga

62 536

 

 

BLSK

62 536  (48)

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis

Taikoma šio reglamento 12 straipsnio 1 dalis


Rūšis:

Europinė jūrinė lydeka

Merluccius merluccius

Zona:

8a, 8b, 8d ir 8e kvadratai

(HKE/8ABDE.)

Belgija

19 (49)

 

 

Ispanija

13 065

 

 

Prancūzija

29 338

 

 

Nyderlandai

38 (49)

 

 

Sąjunga

42 460

 

 

BLSK

42 460  (50)

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Europinė jūrinė lydeka

Merluccius merluccius

Zona:

8c kvadratas, 9 ir 10 parajoniai; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys

(HKE/8C3411)

Ispanija

5 924

 

 

Prancūzija

569

 

 

Portugalija

2 765

 

 

Sąjunga

9 258

 

 

BLSK

9 258

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Šiaurinis žydrasis merlangas

Micromesistius poutassou

Zona:

2 ir 4 parajonių Norvegijos vandenys

(WHB/24-N.)

Danija

0

 

 

Jungtinė Karalystė

0

 

 

Sąjunga

0

 

 

BLSK

Netaikoma

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Šiaurinis žydrasis merlangas

Micromesistius poutassou

Zona:

1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 parajonių, 8a, 8b, 8d, 8e kvadratų, 12 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

(WHB/1X14)

Danija

61 277  (51)

 

 

Vokietija

23 825  (51)

 

 

Ispanija

51 949  (51)  (52)

 

 

Prancūzija

42 644  (51)

 

 

Airija

47 451  (51)

 

 

Nyderlandai

74 720  (51)

 

 

Portugalija

4 826  (51)  (53)

 

 

Švedija

15 158  (51)

 

 

Jungtinė Karalystė

79 513  (51)

 

 

Sąjunga

401 363  (51)  (53)

 

 

Norvegija

110 000

 

 

Farerų Salos

10 000

 

 

BLSK

Netaikoma

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Šiaurinis žydrasis merlangas

Micromesistius poutassou

Zona:

8c kvadratas, 9 ir 10 parajoniai; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys

(WHB/8C3411)

Ispanija

42 778

 

 

Portugalija

10 695

 

 

Sąjunga

53 473  (54)

 

 

BLSK

Netaikoma

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Šiaurinis žydrasis merlangas

Micromesistius poutassou

Zona:

2 parajonio, 4a kvadrato, 5 parajonio, 6 parajonio į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos ir 7 parajonio į vakarus nuo 12° vakarų ilgumos Sąjungos vandenys

(WHB/24A567)

Norvegija

227 975  (55)  (56)

 

 

Farerų Salos

21 500  (57)  (58)

 

 

BLSK

Netaikoma

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Europinė mažažiotė plekšnė ir raudonoji plekšnė

Microstomus kitt ir Glyptocephalus cynoglossus

Zona:

2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenys

(L/W/2AC4-C)

Belgija

346

 

 

Danija

953

 

 

Vokietija

122

 

 

Prancūzija

261

 

 

Nyderlandai

794

 

 

Švedija

11

 

 

Jungtinė Karalystė

3 904

 

 

Sąjunga

6 391

 

 

BLSK

6 391

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Melsvosios molvos

Molva dypterygia

Zona:

5b kvadrato, 6 ir 7 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

(BLI/5B67-)

Vokietija

110

 

 

Estija

17

 

 

Ispanija

347

 

 

Prancūzija

7 908

 

 

Airija

30

 

 

Lietuva

7

 

 

Lenkija

3

 

 

Jungtinė Karalystė

2 011

 

 

Kitos

30 (59)

 

 

Sąjunga

10 463

 

 

Norvegija

150 (60)

 

 

Farerų Salos

150 (61)

 

 

BLSK

10 763

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis

Taikoma šio reglamento 12 straipsnio 1 dalis


Rūšis:

Melsvosios molvos

Molva dypterygia

Zona:

12 parajonio tarptautiniai vandenys

(BLI/12INT-)

Estija

1 (62)

 

 

Ispanija

273 (62)

 

 

Prancūzija

7 (62)

 

 

Lietuva

2 (62)

 

 

Jungtinė Karalystė

2 (62)

 

 

Kitos

1 (62)

 

 

Sąjunga

286 (62)

 

 

BLSK

286 (62)

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Melsvosios molvos

Molva dypterygia

Zona:

2 ir 4 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

(BLI/24-)

Danija

4

 

 

Vokietija

4

 

 

Airija

4

 

 

Prancūzija

23

 

 

Jungtinė Karalystė

14

 

 

Kitos

4 (63)

 

 

Sąjunga

53

 

 

BLSK

53

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Melsvosios molvos

Molva dypterygia

Zona:

3a kvadrato Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

(BLI/03-)

Danija

3

 

 

Vokietija

2

 

 

Švedija

3

 

 

Sąjunga

8

 

 

BLSK

8

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Paprastoji molva

Molva molva

Zona:

1 ir 2 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

(LIN/1/2.)

Danija

8

 

 

Vokietija

8

 

 

Prancūzija

8

 

 

Jungtinė Karalystė

8

 

 

Kitos

4 (64)

 

 

Sąjunga

36

 

 

BLSK

36

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Paprastoji molva

Molva molva

Zona:

3a kvadratas

(LIN/3A/BCD)

Belgija

6 (65)

 

 

Danija

50

 

 

Vokietija

6 (65)

 

 

Švedija

19

 

 

Jungtinė Karalystė

6 (65)

 

 

Sąjunga

87

 

 

BLSK

87

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Paprastoji molva

Molva molva

Zona:

4 parajonio Sąjungos vandenys

(LIN/04-C.)

Belgija

25

 

 

Danija

385

 

 

Vokietija

238

 

 

Prancūzija

214

 

 

Nyderlandai

8

 

 

Švedija

16

 

 

Jungtinė Karalystė

2 957

 

 

Sąjunga

3 843

 

 

BLSK

3 843

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Paprastoji molva

Molva molva

Zona:

5 parajonio Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

(LIN/05EI.)

Belgija

9

 

 

Danija

6

 

 

Vokietija

6

 

 

Prancūzija

6

 

 

Jungtinė Karalystė

6

 

 

Sąjunga

33

 

 

BLSK

33

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Paprastoji molva

Molva molva

Zona:

6, 7, 8, 9, 10, 12 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

(LIN/6X14.)

Belgija

48 (66)

 

 

Danija

8 (66)

 

 

Vokietija

173 (66)

 

 

Ispanija

3 498

 

 

Prancūzija

3 730  (66)

 

 

Airija

935

 

 

Portugalija

8

 

 

Jungtinė Karalystė

4 296  (66)

 

 

Sąjunga

12 696

 

 

Norvegija

7 500  (67)  (68)  (69)

 

 

Farerų Salos

200 (70)  (71)

 

 

BLSK

20 396

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 12 straipsnio 1 dalis


Rūšis:

Paprastoji molva

Molva molva

Zona:

4 parajonio Norvegijos vandenys

(LIN/04-N.)

Belgija

9

 

 

Danija

1 187

 

 

Vokietija

33

 

 

Prancūzija

13

 

 

Nyderlandai

2

 

 

Jungtinė Karalystė

106

 

 

Sąjunga

1 350

 

 

BLSK

Netaikoma

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas


Rūšis:

Norveginis omaras

Nephrops norvegicus

Zona:

3a kvadratas

(NEP/3A/BCD)

Danija

8 626

 

 

Vokietija

25

 

 

Švedija

3 087

 

 

Sąjunga

11 738

 

 

BLSK

11 738

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Norveginis omaras

Nephrops norvegicus

Zona:

2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenys

(NEP/2AC4-C)

Belgija

1 282

 

 

Danija

1 282

 

 

Vokietija

19

 

 

Prancūzija

38

 

 

Nyderlandai

660

 

 

Jungtinė Karalystė

21 237

 

 

Sąjunga

24 518

 

 

BLSK

24 518

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Norveginis omaras

Nephrops norvegicus

Zona:

4 parajonio Norvegijos vandenys

(NEP/04-N.)

Danija

758

 

 

Vokietija

0

 

 

Jungtinė Karalystė

42

 

 

Sąjunga

800

 

 

BLSK

Netaikoma

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas


Rūšis:

Norveginis omaras

Nephrops norvegicus

Zona:

6 parajonis; 5b kvadrato Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

(NEP/5BC6.)

Ispanija

25

 

 

Prancūzija

98

 

 

Airija

164

 

 

Jungtinė Karalystė

11 842

 

 

Sąjunga

12 129

 

 

BLSK

12 129

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Norveginis omaras

Nephrops norvegicus

Zona:

7 parajonis

(NEP/07.)

Ispanija

1 745  (72)

 

 

Prancūzija

7 074  (72)

 

 

Airija

10 729  (72)

 

 

Jungtinė Karalystė

9 543  (72)

 

 

Sąjunga

29 091  (72)

 

 

BLSK

29 091  (72)

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 12 straipsnio 1 dalis


Rūšis:

Norveginis omaras

Nephrops norvegicus

Zona:

8a, 8b, 8d ir 8e kvadratai

(NEP/8ABDE.)

Ispanija

217

 

 

Prancūzija

3 397

 

 

Sąjunga

3 614

 

 

BLSK

3 614

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Norveginis omaras

Nephrops norvegicus

Zona:

8c kvadratas

(NEP/08C.)

Ispanija

0

 

 

Prancūzija

0

 

 

Sąjunga

0

 

 

BLSK

0

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Norveginis omaras

Nephrops norvegicus

Zona:

9 ir 10 parajoniai; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys

(NEP/9/3411)

Ispanija

95 (73)

 

 

Portugalija

286 (73)

 

 

Sąjunga

381 (73)  (74)

 

 

BLSK

381 (74)

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Šiaurinė paprastoji krevetė

Pandalus borealis

Zona:

3a kvadratas

(PRA/03A.)

Danija

2 545

 

 

Švedija

1 371

 

 

Sąjunga

3 916

 

 

BLSK

7 333

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Šiaurinė paprastoji krevetė

Pandalus borealis

Zona:

2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenys

(PRA/2AC4-C)

Danija

1 453

 

 

Nyderlandai

14

 

 

Švedija

59

 

 

Jungtinė Karalystė

431

 

 

Sąjunga

1 957

 

 

BLSK

1 957

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Šiaurinė paprastoji krevetė

Pandalus borealis

Zona:

Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos

(PRA/04-N.)

Danija

211

 

 

Švedija

123 (75)

 

 

Sąjunga

334

 

 

BLSK

Netaikoma

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas


Rūšis:

Plonaūsės krevetės

Penaeus spp.

Zona:

Prancūzijos Gvianos vandenys

(PEN/FGU.)

Prancūzija

Bus nustatyta (76)

 

 

Sąjunga

Bus nustatyta (76)  (77)

 

 

BLSK

Bus nustatyta (76)  (77)

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Taikomas šio reglamento 6 straipsnis


Rūšis:

Jūrinė plekšnė

Pleuronectes platessa

Zona:

Skagerako sąsiauris

(PLE/03AN.)

Belgija

92

 

 

Danija

11 946

 

 

Vokietija

61

 

 

Nyderlandai

2 297

 

 

Švedija

640

 

 

Sąjunga

15 036

 

 

BLSK

15 343

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Jūrinė plekšnė

Pleuronectes platessa

Zona:

Kategato sąsiauris

(PLE/03AS.)

Danija

1 320

 

 

Vokietija

15

 

 

Švedija

148

 

 

Sąjunga

1 483

 

 

BLSK

1 483

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis


Rūšis:

Jūrinė plekšnė

Pleuronectes platessa

Zona:

4 parajonis; 2a kvadrato Sąjungos vandenys; 3a kvadrato dalis, nepriklausanti Skagerako arba Kategato sąsiauriams

(PLE/2A3AX4)

Belgija

6 447

 

 

Danija

20 952

 

 

Vokietija

6 044

 

 

Prancūzija

1 209

 

 

Nyderlandai

40 290

 

 

Jungtinė Karalystė

29 816

 

 

Sąjunga

104 758

 

 

Norvegija

7 885

 

 

BLSK

112 643

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis

Specialioji sąlyga:

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei toliau nurodyti kiekius galima sužvejoti šioje zonoje:

 

4 parajonio Norvegijos vandenys (PLE/*04N-)

Sąjunga

42 986


Rūšis:

Jūrinė plekšnė

Pleuronectes platessa

Zona:

6 parajonis; 5b kvadrato Sąjungos ir tarptautiniai vandenys; 12 ir 14 parajonių tarptautiniai vandenys

(PLE/56-14)

Prancūzija

9

 

 

Airija

261

 

 

Jungtinė Karalystė

388

 

 

Sąjunga

658

 

 

BLSK

658

 

Atsargumo principu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Jūrinė plekšnė

Pleuronectes platessa

Zona:

7a kvadratas

(PLE/07A.)

Belgija

46

 

 

Prancūzija

20

 

 

Airija

1 255

 

 

Nyderlandai

14

 

 

Jungtinė Karalystė

458

 

 

Sąjunga

1 793