Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32018H0910(19)

2018 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendacija dėl 2018 m. Austrijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2018 m. Austrijos stabilumo programos

ST/9427/2018/INIT

OJ C 320, 10.9.2018, p. 84–87 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

10.9.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 320/84


TARYBOS REKOMENDACIJA

2018 m. liepos 13 d.

dėl 2018 m. Austrijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2018 m. Austrijos stabilumo programos

(2018/C 320/19)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (1), ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

(1)

2017 m. lapkričio 22 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2018 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Ji tinkamai atsižvelgė į 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2018 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino metinėje augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus. 2017 m. lapkričio 22 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 taip pat priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Austrija nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Tą pačią datą Komisija taip pat priėmė rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos; tą rekomendaciją Europos Vadovų Taryba patvirtino 2018 m. kovo 22 d.2018 m. gegužės 14 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos (2) (toliau – euro zonai skirta rekomendacija);

(2)

kaip valstybė narė, kurios valiuta yra euro, atsižvelgdama į glaudžias ekonominės ir pinigų sąjungos šalių ekonomikos sąsajas, Austrija turėtų užtikrinti, kad euro zonai skirta rekomendacija būtų visiškai ir laiku įgyvendinta, kaip nurodyta toliau išdėstytose 1–2 rekomendacijose;

(3)

2018 m. kovo 7 d. paskelbta 2018 m. Austrijos ataskaita. Joje įvertinta Austrijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2017 m. liepos 11 d. Tarybos priimtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas (3), veiksmai, kurių Austrija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais priimtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, ir Austrijos pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“;

(4)

Austrija pateikė savo 2018 m. nacionalinę reformų programą 2018 m. balandžio 25 d., o savo 2018 m. stabilumo programą – 2018 m. kovo 21 d. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(5)

į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų (toliau – ESI fondai) programas. Kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (4) 23 straipsnyje, Komisija, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimų. Kaip naudotųsi šia nuostata, Komisija išsamiau nurodė priemonių, kuriomis ESI fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairėse;

(6)

šiuo metu Austrijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir skolos taisyklė. Savo 2018 m. stabilumo programoje Vyriausybė numato, kad nominalusis balansas pagerės nuo 0,7 % BVP deficito 2017 m. iki 0,4 % BVP pertekliaus 2022 m. Vidutinės trukmės biudžeto tikslą – 0,5 % BVP struktūrinį deficitą nuo 2017 m. – planuojama pasiekti 2019 m. Stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP laipsniškai sumažės nuo 78,1 % BVP 2017 m. iki 62,2 % BVP 2022 m. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos tos biudžeto projekcijos, yra palankus 2018 m. ir tikėtinas vėlesniais metais. Pagrindinė vidutinės trukmės biudžeto planavimo rizika kyla dėl diskrecinių politikos priemonių, kurias numatoma įgyvendinti nuo 2020 m., pvz., dėl paskelbtos gyventojų pajamų mokesčio reformos, kurios grynasis poveikis biudžetui dar nėra tiksliai nurodytas;

(7)

stabilumo programoje nurodyta, kad išskirtinio atvykstančių pabėgėlių srauto ir su saugumu susijusių priemonių poveikis biudžetui yra didelis, ir pateikta tinkamų šių papildomų biudžeto išlaidų apimties ir pobūdžio įrodymų. Komisijos nuomone, reikalavimus atitinkančios papildomos išlaidos dėl išskirtinio atvykstančių pabėgėlių srauto 2017 m. sudarė 0,03 % BVP, o papildomų išlaidų dėl su saugumu susijusių priemonių nepatirta. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 3 dalies nuostatas šios papildomos išlaidos yra priimtinos, atsižvelgiant į tai, kad atvykstančių pabėgėlių srautas, kaip ir terorizmo grėsmės mastas, yra neįprasti įvykiai, jų poveikis Austrijos viešiesiems finansams yra didelis, o tvarumas nebūtų pažeistas leidžiant laikinai nukrypti nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinės trukmės biudžeto tikslo. Todėl 2017 m. reikiamas koregavimas siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo buvo sumažintas, kad būtų atsižvelgta į papildomas su pabėgėliais susijusias išlaidas;

(8)

2017 m. liepos 11 d. Taryba rekomendavo Austrijai užtikrinti, kad nuokrypis nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo 2018 m. neviršytų leidžiamos ribos, siejamos su išskirtinio atvykstančių pabėgėlių srauto ir su saugumu susijusių priemonių poveikiu biudžetui. Taip neviršijamas didžiausias grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalusis augimas, sudarantis 3,3 % 2018 m. ir atitinkantis leidžiamą struktūrinio balanso pablogėjimą 0,2 % BVP. Atsižvelgiant į leistas taikyti ribas, iš Komisijos 2018 m. prognozės matyti, kad esama rizikos šiek tiek nukrypti nuo to reikalavimo 2018 m. ir 2017 bei 2018 m. vertinant kartu;

(9)

2019 m. Austrija turėtų pasiekti savo vidutinės trukmės biudžeto tikslą, atsižvelgiant į leidžiamą ribą, susijusią su neįprastais įvykiais, dėl kurių leista taikyti laikiną nuokrypį. Taip neviršijamas didžiausias grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalusis augimas, sudarantis 2,9 % BVP ir atitinkantis struktūrinio balanso pagerėjimą 0,3 % BVP. Remiantis Komisijos 2018 m. pavasario prognoze, jeigu politika nesikeis, dėl nukrypimo 2018 ir 2019 m. (vertinant kartu) Austrijai kyla rizika 2019 m. labai nukrypti nuo reikalavimo. Taip pat numatoma, kad Austrijos atotrūkis nuo vidutinės trukmės tikslo 2019 m. bus 0,1 % BVP. Be to, prognozuojama, kad 2018 ir 2019 m. Austrija laikysis skolos taisyklės. Apskritai Taryba mano, kad Austrija turi būti pasirengusi imtis papildomų priemonių, kad užtikrintų reikalavimų laikymąsi 2018 metais, o 2019 m. turėtų imtis priemonių, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti Stabilumo ir augimo pakto nuostatų laikymąsi;

(10)

remiantis 2018 m. visuomenės senėjimo ataskaita, dėl prognozuojamo pensijų, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros išlaidų augimo vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu kyla vidutinė rizika fiskaliniam tvarumui. Austrijos viešosios išlaidos pensijoms viršija Sąjungos vidurkį (13,8 % BVP, palyginti su 11,2 % BVP 2016 m.) ir tikėtina, kad šios išlaidos iki 2070 m. toliau didės (0,5 % BVP, palyginti su – 0,2 % BVP). Naujausiomis reformomis suteiktos veiksmingos paskatos į pensiją išeiti vėliau. Tačiau, nepailginus teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus, galimybė toliau kaupti teises į išmokas ilgesniu darbinės veiklos laikotarpiu nepagerina ilgalaikio tvarumo. Teisės aktais nustatytas moterų pensinis amžius – 60 metų – yra vienas mažiausių Sąjungoje. Teisės aktais nustatytas moterų pensinis amžius bus laipsniškai koreguojamas tik nuo 2024 m. ir su teisės aktais nustatytu vyrų pensiniu amžiumi bus suvienodintas tik nuo 2033 m. Apskritai, pailginus teisės aktais nustatytą pensinį amžių ir apribojus ankstyvo išėjimo į pensiją galimybes, pensijų tvarumas demografinio senėjimo kontekste padidėtų;

(11)

viešosios sveikatos priežiūros išlaidos viršija Sąjungos vidurkį (7 % BVP, palyginti su 6,8 % BVP 2016 m.) ir tikėtina, kad didės daugiau nei Sąjungos vidurkis (1,3 % BVP, palyginti su 0,9 % BVP), todėl iki 2070 m. viešosios sveikatos priežiūros išlaidos padidės iki 8,3 % BVP. Prognozuojama, kad išlaidos ilgalaikei priežiūrai iki 2070 m. padidės dvigubai nuo 1,9 % iki 3,8 % BVP. Spręsti tvarumo klausimą pradėta 2017 m. Finansinio subalansavimo įstatyme nustačius viršutines išlaidų ribas ir ėmusis reformos, kuria siekiama stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą ir mažinti naudojimąsi ligoninių sektoriaus paslaugomis. Vis dar didelis sveikatos draudimo agentūrų skaičius atskleidžia galimybes dar labiau sumažinti valdymo ir administracines išlaidas. Be to, veiksmingesni viešieji pirkimai (pvz., konkursų skelbimas Sąjungos mastu, ne tik kainos, bet ir kitų skyrimo kriterijų taikymas ir tarpregioninis pasiūlymų jungimas) padėtų pagerinti kokybę ir išlaidų veiksmingumą. Numatoma, kad dėl neseniai ilgalaikės priežiūros srityje patvirtintų politikos priemonių, pvz., sprendimo panaikinti teisę naudoti asmeninį turtą stacionarinei ilgalaikei asmens slaugai finansuoti, išlaidos nebus apribotos, o didės;

(12)

2017 m. Finansinio subalansavimo įstatymas padėjo racionalizuoti fiskalinius skirtingų lygmenų valdžios institucijų santykius: juo inicijuotas užduotimi grindžiamas finansavimas, supaprastintas tarpvyriausybinių pervedimų paskirstymas ir žemėms paskirtas nuosavas pajamų šaltinis. Tačiau nepaisant šių reformos priemonių, fiskalinė sistema tebėra labai neaiški ir toliau esama didelio išlaidų ir pajamų generavimo pareigų neatitikimo, todėl paskatos didinti veiksmingumą subnacionaliniu lygmeniu yra menkos;

(13)

nepaisant 2016 m. mokesčių reformos, darbo jėgai tenkanti mokesčių našta išlieka didelė ir laikui bėgant turėtų laipsniškai toliau didėti, jeigu mokesčių laipteliai nebus indeksuojami pagal infliaciją. Reformos nauda didesnes pajamas gaunantiems asmenims buvo santykinai didelė, palyginti su nauda mažesnes pajamas gaunantiems asmenims, taigi mokesčių našta mažas pajamas gaunantiems asmenims tebėra didelė. Mokesčių reforma taip pat buvo naudingesnė vyrams nei moterims. Atrodo, kad dėl iš esmės pasenusios mokesčių bazės nėra pakankamai išnaudojami mažesnį neigiamą poveikį augimui darantys pajamų šaltiniai, pvz., periodiniai nekilnojamojo turto mokesčiai. Austrijos pajamos iš periodinių nekilnojamojo turto mokesčių 2016 m. buvo menkos ir sudarė 0,2 % BVP, palyginti su 1,6 % BVP Sąjungos vidurkiu. Šią problemą padėtų išspręsti mokesčių naštos perkėlimas nuo darbo jėgos mažesnio neigiamo poveikio pajamų šaltiniams;

(14)

darbo rinkos rodikliai yra geri, tačiau kai kurių konkrečių grupių asmenys (pvz., moterys ir migrantų kilmės asmenys) ir toliau patiria sunkumų. Nepaisant bendro aukšto moterų užimtumo lygio, darbo rinkos rezultatai, vertinant darbo visą darbo dieną atžvilgiu, tebėra gana prasti. Ne visą darbo dieną dirbančių (20–64 m. amžiaus) moterų dalis (47,9 % 2017 m.) išlieka viena didžiausių Sąjungoje (Sąjungos vidurkis – 31,1 %). Šiam rezultatui įtakos turi sunkumai, susiję su galimybėmis gauti oficialias vaikų priežiūros paslaugas, visų pirma užmiesčiuose. Didelė ne visą darbo dieną dirbančių moterų dalis (iš esmės dėl to, kad moterys atlieka svarbias neapmokamas užduotis, pvz., rūpinasi vaikais ir giminaičiais) ir mažesnis valandinis darbo užmokestis yra nuolatinio didelio vyrų ir moterų pajamų skirtumo veiksniai. Šis skirtumas daro tiesioginį poveikį moterų kaupiamoms teisėms į pensiją ir lemia didelį vyrų ir moterų pensijų skirtumą;

(15)

palankių sąlygų neturinčių moksleivių mokymosi rezultatai nepagerėjo. Nemigrantų kilmės ir migrantų kilmės moksleivių rezultatai ir toliau labai skiriasi. 2016 m. atlikti nacionaliniai testai patvirtino, kad apie vienas ketvirtadalis 8-os klasės moksleivių neatitinka nustatytų vokiečių kalbos mokėjimo reikalavimų arba tik iš dalies juos atitinka. Pastarojo meto tarptautiniai testai taip pat patvirtino, kad žemesnės socialinės ir ekonominės padėties arba migrantų kilmės vaikų skaitymo gebėjimų atotrūkis didėja. Palyginus Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) 2012 ir 2015 m. rezultatus paaiškėjo, kad prastai besimokančių moksleivių procentinė dalis padidėjo visose trijose tikrintose svarbiausiose dalykinėse srityse, t. y. matematikos, skaitymo ir gamtos mokslų. Austrijoje gimusių moksleivių rezultatai yra geresni už pirmosios kartos migrantų rezultatus ir skirtumas tarp jų atitinka beveik trejus mokyklinio ugdymo metus;

(16)

nors darbo našumas Austrijoje yra aukštas, našumo augimas, nepaisant didelių Austrijos dedamų pastangų, pvz., investicijų į MTTP ir startuoliams skirtos sistemos tobulinimo, pastaraisiais metais buvo vangus. Likusieji našumo augimo paramos svertai yra susiję su įmonių skaitmeninimu, įmonių augimu ir konkurencija paslaugų sektoriuje. Austrijoje esama didelių kliūčių patekti į verslo paslaugų rinką ir įgyti teisę užsiimti reglamentuojamąja profesine veikla, taip pat verslo paslaugų teikimui ir reglamentuojamosios profesinės veiklos vykdymui taikoma daug ribojamųjų taisyklių. Jos apima konkrečius akcijų valdymo reikalavimus, daug priskirtų veiklos rūšių ir tarpdalykės veiklos apribojimus. Norint išspręsti šį klausimą, svarbu toliau dėti pastangas mažinti naštą ir atlikti planuojamą Austrijos prekybos licencijų išdavimo akto (Gewerbeordnung) vertinimą;

(17)

didesnė konkurencija paslaugų sektoriuje padėtų Austrijai išspręsti skaitmeninių technologijų ir skaitmeninių verslo modelių plėtros problemas, visų pirma labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių sektoriuje. Skaitmeninti šias įmones Austrijoje yra itin svarbu, nes jos yra Austrijos ekonomikos pagrindas. Labai svarbu vykdyti tokias iniciatyvas kaip „KMU Digital“ ir „AT: net“ ir įgyvendinti Austrijos skaitmeninę strategiją (Digital Roadmap Austria). Kitas klausimas – įmonių, visų pirma itin novatoriškų įmonių, veiklos plėtra. Ją varžo finansavimas vėlesniais etapais, pvz., veiklą plečiančių įmonių finansavimas rizikos kapitalo forma ir jų galimybės gauti finansavimą viešose kapitalo rinkose. Sparčiai augančios įmonės yra labai svarbios norint plėtoti naujas technologijas ir verslo modelius, įskaitant skaitmenines technologijas ir verslo modelius, taigi jos yra svarbios ir našumo augimui;

(18)

per 2018 m. Europos semestrą Komisija atliko išsamią Austrijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2018 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino 2018 m. stabilumo programą, 2018 m. nacionalinę reformų programą ir veiksmus, kurių Austrija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socioekonominei Austrijos politikai, bet ir tai, kokiu mastu jie atitinka Sąjungos taisykles ir gaires, nes Sąjungos lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą;

(19)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2018 m. stabilumo programą, o jos nuomonė (5) pateikta visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,

REKOMENDUOJA Austrijai 2018–2019 m. imtis šių veiksmų:

1.

2019 m. pasiekti vidutinės trukmės biudžeto tikslą, atsižvelgiant į leidžiamą ribą, susijusią su neįprastais įvykiais, dėl kurių leista taikyti laikiną nuokrypį. Užtikrinti sveikatos priežiūros, ilgalaikės priežiūros ir pensijų sistemų tvarumą, be kita ko, ilginant teisės aktais nustatytą pensinį amžių ir ribojant ankstyvą išėjimą į pensiją. Didinti viešųjų paslaugų veiksmingumą, be kita ko, suderinant pareigas finansavimo ir išlaidų srityse.

2.

Mažinti mokesčių pleištą, visų pirma mažas pajamas gaunantiems asmenims, perkeliant mokesčių naštą pajamų šaltiniams, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui. Gerinti moterų dalyvavimo darbo rinkoje rezultatus. Gerinti pagrindinius palankių sąlygų neturinčio jaunimo ir migrantų kilmės asmenų gebėjimus. Remti našumo augimą, skatinant įmonių skaitmeninimą ir įmonių augimą ir mažinant reguliavimo kliūtis paslaugų sektoriuje.

Priimta Briuselyje 2018 m. liepos 13 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

H. LÖGER


(1)  OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(2)  OL C 179, 2018 5 25, p. 1.

(3)  OL C 261, 2017 8 9, p. 1.

(4)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

(5)  Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 2 dalį.


Top