Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32018H0910(05)

2018 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendacija dėl 2018 m. Vokietijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2018 m. Vokietijos stabilumo programos

ST/9437/2018/INIT

OJ C 320, 10.9.2018, p. 19–23 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

10.9.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 320/19


TARYBOS REKOMENDACIJA

2018 m. liepos 13 d.

dėl 2018 m. Vokietijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2018 m. Vokietijos stabilumo programos

(2018/C 320/05)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (1), ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (2), ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

(1)

2017 m. lapkričio 22 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2018 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Ji tinkamai atsižvelgė į 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2018 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino metinėje augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus. 2017 m. lapkričio 22 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 taip pat priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Vokietija nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Tą pačią datą Komisija taip pat priėmė rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos; tą rekomendaciją Europos Vadovų Taryba patvirtino 2018 m. kovo 22 d.2018 m. gegužės 14 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos (3) (toliau – euro zonai skirta rekomendacija);

(2)

kaip valstybė narė, kurios valiuta yra euro, atsižvelgdama į glaudžias ekonominės ir pinigų sąjungos šalių ekonomikos sąsajas, Vokietija turėtų užtikrinti, kad euro zonai skirta rekomendacija būtų visiškai ir laiku įgyvendinta, kaip nurodyta toliau išdėstytose 1 ir 2 rekomendacijose;

(3)

2018 m. kovo 7 d. paskelbta 2018 m. Vokietijos ataskaita. Joje įvertinta Vokietijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2017 m. liepos 11 d. Tarybos priimtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas (4), veiksmai, kurių Vokietija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais priimtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, ir Vokietijos pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“; Į ją įtraukti ir nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatai, kurie taip pat buvo paskelbti 2018 m. kovo 7 d. Remdamasi savo analize, Komisija padarė išvadą, kad Vokietijoje yra susidarę makroekonominiai disbalansai. Visų pirma didelis nuolatinis einamosios sąskaitos perteklius turi tarpvalstybinių pasekmių ir rodo, kad tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose investicijų lygis, palyginti su santaupomis, yra pernelyg mažas. Perteklius, susijęs daugiausia su Sąjungai nepriklausančiomis šalimis, nuo 2016 m. šiek tiek sumažėjo ir numatoma, kad ateityje jis palaipsniui mažės dėl atsigaunančios vidaus paklausos, tačiau prognozuojamu laikotarpiu išliks kaip niekad didelis. Nors pastaruoju metu augimą ėmė lemti didesnė vidaus paklausa, vartojimas ir investicijos, palyginti su BVP, yra vangūs, nepaisant palankių ciklinių ir finansinių sąlygų ir investicijų į infrastruktūrą poreikio, kuriam patenkinti gali būti išnaudota fiskalinio manevravimo galimybė. Siekiant padidinti viešąsias investicijas buvo imtasi priemonių, tačiau kol kas šios pastangos rezultatų nedavė – tvarios viešųjų investicijų, palyginti su BVP, didėjimo tendencijos nematyti. Pažanga įgyvendinant kitų sričių rekomendacijas taip pat nedidelė;

(4)

Vokietija pateikė savo 2018 m. nacionalinę reformų programą 2018 m. balandžio 30 d., o savo 2018 m. stabilumo programą – 2018 m. balandžio 19 d. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(5)

į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų (toliau – ESI fondai) programas. Kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (5) 23 straipsnyje, Komisija, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimų. Kaip naudotųsi šia nuostata, Komisija išsamiau nurodė priemonių, kuriomis ESI fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairėse;

(6)

šiuo metu Vokietijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir skolos taisyklė. 2018 m. stabilumo programoje Vyriausybė numato 2018–2021 m. pasiekti 1–1

Formula

 % BVP biudžeto perteklių. Numatyta, kad vidutinės trukmės biudžeto tikslo, t. y. 0,5 % BVP struktūrinio deficito, bus ir toliau laikomasi su atsarga visą programos laikotarpį. Stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis su BVP laipsniškai mažės ir 2021 m. sudarys 53 %. Nors į stabilumo programą įtraukta ir joje apibūdinta keletas 2018 m. kovo mėn. koalicijos susitarime numatytų priemonių, kurios 2018–2021 m. laikotarpiu sudaro maždaug 1

Formula

 % BVP, jos į stabilumo programos projekcijas dar neįtrauktos, nes dar nėra priimtos. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos šios biudžeto projekcijos ir kurio dar nepatvirtino nepriklausoma įstaiga, yra tikėtinas (6). Remiantis Komisijos 2018 m. pavasario prognoze, numatoma, kad struktūrinis balansas 2018 m. pasieks maždaug 1,2 % BVP perteklių, o 2019 m. – 1,0 % BVP, taigi viršys vidutinės trukmės biudžeto tikslą. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus bendroji skola toliau užtikrintai mažės. Apskritai Taryba mano, kad pagal prognozę 2018 ir 2019 m. Vokietija turėtų laikytis Stabilumo ir augimo pakto nuostatų. Be to, dar yra galimybių laikantis vidutinės trukmės biudžeto tikslo pasinaudoti fiskaline ir struktūrine politika siekiant tvariai padidinti viešąsias ir privačiąsias investicijas, visų pirma į švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas;

(7)

realiosios viešosios investicijos 2015–2017 m. stabiliai didėjo. Ši tendencija rodo, kad Vyriausybė siekia didinti investicijas. Viešosios investicijos didėja, tačiau kaip BVP dalis tas padidėjimas vis dar yra kuklus, o savivaldybės, kaip ir anksčiau, vis atideda investicijas (maždaug 4 % BVP). Viešasis kapitalas kaip BVP dalis vis dar mažėja dėl neigiamų grynųjų savivaldybių lygmens investicijų (maždaug 6 mlrd. EUR per metus 2010–2016 m.). Siekiant pašalinti savivaldybių lygmens investicijų trūkumą, per ateinantį dešimtmetį reikėtų 0,3 % BVP papildomų metinių viešųjų investicijų. Investicijos kaip valdžios sektoriaus kapitalo dalis ir viešosios investicijos kaip viešųjų išlaidų dalis yra mažesnės už euro zonos vidurkį. 2017 m. pradėjo veikti paslaugų agentūra, įsteigta siekiant remti viešąsias savivaldybių lygmens investicijas, tačiau reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų išspręsta investicijų trūkumo problema. Šie pokyčiai, taip pat teigiama biudžeto būklė rodo, kad esama galimybių didinti investicijas visais valdžios lygmenimis, visų pirma regionų ir savivaldybių lygmeniu;

(8)

viešosios išlaidos švietimui 2016 m. toliau sudarė 4,2 % BVP, t. y. mažiau už 4,7 % Sąjungos vidurkį. Išlaidos švietimui ir moksliniams tyrimams 2016 m. toliau sudarė 9,0 % ir nesiekė 10 % nacionalinio tikslo. Tai atitinka apskaičiuotą maždaug 33 mlrd. EUR investicijų deficitą. Nors realiosios išlaidos švietimui padidėjo, išlieka didelis investicijų trūkumas. Be to, didėjantis moksleivių skaičius, mokytojų trūkumas ir tolesnis ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugų plėtojimas kelia problemų, kurioms spręsti reikės atitinkamo viešojo finansavimo. Siekiant užtikrinti Vokietijos potencialų augimą, būtina padidinti išlaidas švietimui ir moksliniams tyrimams bei inovacijoms;

(9)

pažanga Vokietijos ekonomikos skaitmeninimo srityje vyksta lėtai ir šalis susiduria su didelėmis problemomis. Akivaizdi miesto ir kaimo skaitmeninė atskirtis, susijusi su sparčiojo interneto (naujos kartos iki 30 Mbit prieigos) aprėptimi (kuri siekia tik 54 % kaimo vietovėse). Vokietija atsilieka itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio (> 100 Mbit) diegimo srityje. Tik nedidelėje Vokietijos teritorijos dalyje (7,3 %) yra įdiegti spartieji šviesolaidžio tinklai, palyginti su 26,8 % Sąjungos vidurkiu. Vietoj to, rinkoje dominuojantys senbuviai ir toliau yra linkę rinktis esamų varinių kabelių tinklų tobulinimu (vectoring) grindžiamą technologinį sprendimą. Daugelis paslaugų priklauso nuo labai didelės spartos ryšio ir 2017 m. 25,3 % Vokietijos įmonių manė, kad jų interneto ryšys yra pernelyg lėtas faktiniams jų verslo poreikiams patenkinti. Tokio ryšio trūkumas stabdo investicijas, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių, kurių daugelis yra įsikūrusios kaimo vietovėse ir priemiesčiuose. Skaitmeninių viešųjų paslaugų ir e. sveikatos srities rezultatai taip pat gerokai prastesni už Sąjungos vidurkį;

(10)

įmonių investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą didėja ir Vokietija priartėjo prie strategijoje „Europa 2020“ jai nustatyto mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros intensyvumo tikslo. Tačiau investicijos vis daugiau sutelkiamos didelėse įmonėse ir vidutinio lygio ir (arba) aukštųjų technologijų gamybos sektoriuje, o investicijų dalis mažosiose ir vidutinėse įmonėse mažėja. Buvo imtasi įvairių verslumą skatinančių priemonių, visų pirma pritraukiant privačiąsias investicijas į rizikos kapitalą. Vis dėlto Vokietijos rizikos kapitalo rinka tebėra mažiau išvystyta nei kitų tarptautinių inovacijų srities lyderių;

(11)

nepaisant tam tikro pagerėjimo pastaraisiais metais, Vokietijos mokesčių sistema tebėra neveiksminga, visų pirma dėl jos sudėtingumo ir dėl to, kad ji iškraipo sprendimų, pavyzdžiui, dėl investavimo, finansavimo ir dalyvavimo darbo rinkoje, priėmimą. Siekdama surinkti daugiau pajamų, Vokietija gana daug dėmesio skiria tiesioginiams mokesčiams ir esama galimybių sumažinti iškraipomąjį poveikį turinčius tiesioginius mokesčius pereinant prie mažesnį iškraipomąjį poveikį turinčių turto, paveldėjimo ir vartojimo mokesčių. 2015 m. darbo pajamų mokesčių ir socialinių įmokų lygis buvo šeštas pagal dydį Sąjungoje. Kapitalo sąnaudos ir efektyvusis vidutinis įmonių pelno mokesčio tarifas (kuris įvairiuose regionuose skiriasi) yra vieni didžiausių Sąjungoje (28,2 % šalies lygmeniu, palyginti su 20,9 % Sąjungos vidurkiu). Dėl įmonių pelno mokesčio, vietos prekybos mokesčio ir solidarumo mokesčio sąveikos įmonių pelno mokesčio sistema yra sudėtinga, reikalauja didelių mokesčių administravimo sąnaudų ir iškraipo investicijų lygį ir vietą. Be to, įmonių pelno mokestis iškraipo finansavimo sprendimus, didindamas finansavimo prisiimant skolų patrauklumą. Šis iškraipymas yra septintas pagal dydį Sąjungoje. Jei nuosavo kapitalo išlaidos būtų sumažintos, tai galėtų padidinti privačiąsias investicijas ir sustiprinti gana menkai išvystytą rizikos kapitalo rinką. Be to, išlieka gana griežtos nuostolių perkėlimo nuostatos, kuriomis suma apribojama 60 % apmokestinamųjų pajamų per konkrečius metus;

(12)

reguliavimas Vokietijoje vis dar yra labai griežtas, visų pirma labai griežtai reguliuojamos verslo paslaugos, reglamentuojamosios profesijos ir tarpvalstybinio paslaugų teikimo administraciniai formalumai. Pagrindiniai apribojimai taikomi, be kita ko, juridiniam statusui ir akcijų valdymui. Veiklos keitimo lygis pagrindinių verslo paslaugų sektoriuose, tokiuose kaip teisės, apskaitos, architektūros ir inžinerijos, yra mažesnis už Sąjungos vidurkį, o bendrasis veiklos lygis tuose sektoriuose didesnis už vidurkį – tai leidžia daryti prielaidą, kad juose yra mažesnis konkurencinis spaudimas. Kadangi paslaugos yra tarpiniai ištekliai, ne taip griežtai reguliuojamos paslaugos didina našumą galutinės grandies paslaugoms imliuose sektoriuose;

(13)

Vokietijos darbo rinkos rezultatai buvo labai geri. 2017 m. ketvirtą ketvirtį nedarbas sumažėjo iki rekordiškai mažo 3,6 % lygio, o užimtumas pasiekė 79,8 %. Jaunimo nedarbo lygis (6,8 % 2017 m.) yra vienas mažiausių Sąjungoje. Vokietijoje didėja kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, kita vertus, tam tikrų grupių darbo rinkos potencialas išlieka nepakankamai išnaudotas. Ne visą darbo dieną dirbančiųjų, visų pirma moterų ir migrantų kilmės bei priežiūros pareigų turinčių asmenų, dalis yra viena didžiausių Sąjungoje. Pagrindiniai moterų darbo ne visą darbo dieną veiksniai yra paskatos nedirbti daugiau valandų, taip pat vaikų priežiūros paslaugų ir visos dienos mokyklų trūkumas ir kt. Paskatas nedirbti daugiau valandų dar labiau didina specialios mokesčių taisyklės, visų pirma taikomos antrajam šeimoje uždirbančiam asmeniui ir mažai uždirbantiems darbuotojams, ir saistomasis smulkiam darbui nustatytos 450 EUR darbo užmokesčio ribos poveikis. Vokietijoje yra vienas didžiausių darbo jėgos mokesčių pleištų mažas pajamas gaunantiems asmenims, dauguma kurių yra moterys. Šalyje didelis ne visą darbo dieną dirbančių moterų lygis ir vienas didžiausių Sąjungoje ne visą darbo dieną dirbančių moterų ir vyrų dalies skirtumų (37,5 %, palyginti su 23,1 % Sąjungos vidurkiu). Tai prisideda prie labai didelio vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo Vokietijoje;

(14)

nominalus darbo užmokesčio augimas 2017 m. išliko nuosaikus – 2,4 %, nepaisant rekordiškai mažo nedarbo lygio ir didelio laisvų darbo vietų lygio. Šį palyginti nedidelį lygį iš dalies sąlygoja lėtas našumo didėjimas paslaugų sektoriuje, reta derybų dėl kolektyvinių sutarčių praktika kai kuriuose sektoriuose ir sumažėjęs struktūrinis nedarbas. Reakcija į infliacijos padidėjimą buvo nedidelė – realusis darbo užmokestis sumažėjo nuo 1,8 % 2016 m. iki 0,7 % 2017 m. Nuo 2018 m. pradžios galiojančios kolektyvinės sutartys gali šiek tiek paskatinti darbo užmokesčio didėjimą; reikėtų stebėti šios srities pokyčius. Mažai uždirbančių asmenų dalis tebėra didelė ir esama galimybių padidinti dirbamų valandų skaičių apatiniuose darbo užmokesčio skalės deciliuose. Padidėjusi imigracija nesustabdė darbo užmokesčio augimo mažesnį darbo užmokestį gaunančių asmenų grupėse. 2015 m. įvedus teisės aktais nustatytą bendrą minimalųjį darbo užmokestį ir jį padidinus 2017 m., padidėjo darbo užmokestis darbo užmokesčio skalės apačioje. Be darbo užmokesčio didinimo, šiuo metu vykstančiame derybų dėl darbo užmokesčio raunde socialiniai partneriai daugiausia dėmesio skiria darbo laiko lankstumui;

(15)

apskritai Vokietijos socialinės apsaugos sistema yra patikima. Vis dėlto iki 2015 m. visų gyventojų skurdo rizikos lygis nuolat didėjo ir tik 2016 m. ši tendencija nežymiai pasisuko priešinga linkme. Pajamų nelygybė 2015 m. taip pat pradėjo mažėti, kaip matyti iš nežymiai sumažėjusio pajamų kvintilio dalies santykio dėl skurdesnių namų ūkių pajamų padidėjimo. 2016 m. šiek tiek pagerėjo su dirbančiųjų skurdu susijusi padėtis, tačiau tą pagerėjimą pajuto tik vyrai;

(16)

Vokietija gali gerinti vyresnio amžiaus darbuotojų dalyvavimą darbo rinkoje – tai padidintų senatvės pajamas, paskatintų potencialios gamybos apimties didėjimą, padėtų prisitaikyti prie įtemptos darbo rinkos ir sumažintų poreikį taupyti senatvei. Šiuo metu fiskalinio tvarumo rizika yra maža, daugiausia dėl palyginti didelio pirminio pertekliaus. Vis dėlto 2018 m. visuomenės senėjimo ataskaitoje numatoma, kad Vokietijoje iki 2070 m. išlaidų pensijoms padidėjimas bus vienas didžiausių Sąjungoje. 2016 m. skurdo rizika senatvėje (t. y. sulaukus daugiau nei 65 metų) buvo 17,6 % – didesnė už 14,7 % Sąjungos vidurkį. Numatoma, kad ateityje mažėsiantis valstybinių pirmosios pakopos pensijų adekvatumas padidins skurdo riziką senatvėje, visų pirma mažai uždirbusių asmenų, pagal netipiškas darbo sutartis dirbusių asmenų ir asmenų, kurių karjeroje buvo pertraukų. Vyrų ir moterų pensijų skirtumas yra vienas didžiausių Sąjungoje. Be to, nors 60–64 m. darbuotojų užimtumo lygis (58,4 % 2017 m.) buvo vienas didžiausių Sąjungoje, 65–69 m. darbuotojų užimtumas buvo viduriniajame valstybių narių trečdalyje (16,1 %);

(17)

socioekonominė padėtis išlieka svarbus mokymosi rezultatų ir integracijos į darbo rinką veiksnys. Tarptautinio moksleivių vertinimo programos 2015 m. duomenimis, gamtos mokslų srities rezultatų skirtumas tarp žemiausių ir aukščiausių socialinių kvartilių prilygsta trejiems mokymosi metams. Nacionaliniai duomenys taip pat patvirtina didelę priklausomybę nuo socialinės ir ekonominės padėties ir pradinio ugdymo srityje. Ypatingų problemų kyla migrantų kilmės moksleiviams. Palyginti su šalyje gimusiais moksleiviais, kur kas didesnė tikimybė, kad jų pagrindiniai gebėjimai bus prastesni, jie nebaigs mokyklos ar mes universiteto studijas. Be to, ne iki galo išnaudojamas migrantų kilmės asmenų darbo rinkos potencialas. 2017 m. ne Sąjungos piliečių užimtumo lygis (20–64 m.) buvo daugiau nei 27 procentiniais punktais mažesnis nei Vokietijos piliečių (ne Sąjungos piliečių moterų – beveik 32 procentiniais punktais mažesnis). Susirūpinimą dėl darbuotojų darbo rinkos rezultatų ateityje kelia darbuotojų dalyvavimas suaugusiųjų mokymosi programose, visų pirma 7,5 milijono žemos kvalifikacijos suaugusiųjų, kuriems trūksta pagrindinių skaitymo ir rašymo įgūdžių;

(18)

2018 m. Europos semestro kontekste Komisija atliko išsamią Vokietijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2018 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino 2018 m. stabilumo programą, 2018 m. nacionalinę reformų programą ir veiksmus, kurių Vokietija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Ji įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socioekonominei Vokietijos politikai, bet ir tai, kokiu mastu jie atitinka Sąjungos taisykles ir gaires, nes Sąjungos lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą;

(19)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2018 m. stabilumo programą ir laikosi nuomonės (7), kad Vokietija turėtų laikytis Stabilumo ir augimo pakto;

(20)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo 2018 m. nacionalinę reformų programą ir 2018 m. stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1 ir 2 rekomendacijose,

REKOMENDUOJA Vokietijai 2018–2019 m. imtis šių veiksmų:

1.

laikantis vidutinės trukmės biudžeto tikslo pasitelkti fiskalinę ir struktūrinę politiką siekiant tvariai padidinti viešąsias ir privačiąsias investicijas, visų pirma į švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas visais valdžios lygmenimis, ypač regionų ir savivaldybių lygmeniu. Padidinti pastangas siekiant užtikrinti itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros prieinamumą visoje šalyje. Gerinti mokesčių sistemos veiksmingumą ir didinti jos palankumą investicijoms. Stiprinti verslo paslaugų ir reglamentuojamųjų profesijų konkurenciją.

2.

Mažinti paskatas nedirbti daugiau valandų, taip pat mažinti didelį mokesčių pleištą, visų pirma mažai uždirbančių ir antrųjų šeimoje uždirbančių asmenų. Imtis priemonių profesinio gyvenimo ilgėjimui skatinti. Sudaryti sąlygas skatinti spartesnį darbo užmokesčio augimą, kartu atsižvelgiant į socialinių partnerių vaidmenį. Gerinti palankių sąlygų neturinčių grupių švietimo rezultatus ir įgūdžių lygį.

Priimta Briuselyje 2018 m. liepos 13 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

H. LÖGER


(1)  OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(2)  OL L 306, 2011 11 23, p. 25.

(3)  OL C 179, 2018 5 25, p. 1.

(4)  OL C 261, 2017 8 9, p. 1.

(5)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

(6)  Pagal Ekonomikos ir energetikos ministerijos, Finansų ministerijai pritarus, priimtą Reglamentą dėl federalinės vyriausybės ekonominių projekcijų (Vorausschätzungsverordnung), kuris galioja nuo 2018 m. liepos mėn., Bendrų ekonominių prognozių projekto grupė (Gemeinschaftsdiagnose) buvo pripažinta nepriklausoma įstaiga, atsakinga už ekonominių projekcijų, kuriomis grindžiami biudžeto planų projektai ir stabilumo programos pagal Ekonominių projekcijų įstatymą (Vorausschätzungsgesetz), vertinimą.

(7)  Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 2 dalį.


Top