Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32018D1136

2018 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1136 dėl rizikos mažinimo ir griežtesnių biologinio saugumo priemonių bei ankstyvojo ligos nustatymo sistemų, susijusių su naminių paukščių rizika užsikrėsti labai patogenišku paukščių gripu nuo laukinių paukščių (pranešta dokumentu Nr. C(2018) 5243) (Tekstas svarbus EEE.)

C/2018/5243

OJ L 205, 14.8.2018, p. 48–53 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec_impl/2018/1136/oj

14.8.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 205/48


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2018/1136

2018 m. rugpjūčio 10 d.

dėl rizikos mažinimo ir griežtesnių biologinio saugumo priemonių bei ankstyvojo ligos nustatymo sistemų, susijusių su naminių paukščių rizika užsikrėsti labai patogenišku paukščių gripu nuo laukinių paukščių

(pranešta dokumentu Nr. C(2018) 5243)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvą 2005/94/EB dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių ir panaikinančią Direktyvą 92/40/EEB (1), ypač į jos 3 straipsnį ir 63 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

paukščių gripas yra užkrečiama virusinė naminių ir kitų paukščių liga. Paukščių gripo virusų, kuriais užsikrečia naminiai paukščiai, sukelta liga būna dviejų pagrindinių formų, kurios skiriasi pagal viruso virulentiškumą. Mažai patogeniškas virusas paprastai sukelia tik nesunkius simptomus, o labai patogeniško viruso pasekmė yra labai didelis daugelio rūšių naminių paukščių gaištamumas. Ši liga gali turėti labai didelį neigiamą poveikį naminių ir laukinių paukščių sveikatai ir paukštininkystės sektoriaus pelningumui;

(2)

Direktyvoje 2005/94/EB nustatytos būtiniausios kontrolės priemonės, kurios turi būti taikomos kilus šios naminių ar kitų nelaisvėje laikomų paukščių ligos protrūkiui, taip pat yra numatytos tam tikros prevencinės priemonės, susijusios su stebėsena ir ankstyvu paukščių gripo nustatymu;

(3)

kaip žinoma, mažai patogeniškais paukščių gripo virusais užsikrečia laukiniai paukščiai, visų pirma migruojantys vandens paukščiai, kurie sezoninės migracijos metu juos paprastai platina be jokių šios ligos požymių. Tačiau nuo 2005 m. nustatyta, kad labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) viruso H5 potipiu gali užsikrėsti migruojantys paukščiai, kurie jį gali išplatinti dideliais atstumais tarp žemynų;

(4)

paukščių gripo virusais ir visų pirma LPPG virusais užkrėsti laukiniai paukščiai kelia nuolatinę grėsmę, nes iš jų šie virusai gali netiesiogiai arba tiesiogiai patekti į naminių paukščių bei kitų nelaisvėje laikomų paukščių ūkius visų pirma migruojančių paukščių sezoninio judėjimo metu, o dėl to kyla viruso iš užkrėsto ūkio išplitimo į kitus ūkius pavojus, dėl kurio gali susidaryti didelių ekonominių nuostolių;

(5)

2017 m. rugsėjo 14 d. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EFSA) priėmė išsamią mokslinę nuomonę dėl paukščių gripo (2), kurioje patvirtinta, kad griežtas biologinio saugumo priemonių taikymas yra itin svarbus siekiant užkirsti kelią LPPG virusų plitimui iš laukinių paukščių į naminius paukščius ir kitus nelaisvėje laikomus paukščius (toliau – 2017 m. EFSA nuomonė);

(6)

2017 m. EFSA nuomonėje išvardytos svarbiausios biologinio saugumo priemonės, kurios turi būti nuolat taikomos įvairiose paukštininkystės sistemose, įskaitant nedidelius ūkius. Joje taip pat teigiama, kad tam tikri bendri biologinio saugumo principai yra visuotinai taikomi naminių paukščių ūkiams, tačiau, siekiant optimalios apsaugos, reikia atsižvelgti į unikalias kiekvieno ūkio savybes remiantis ekspertų patarimais;

(7)

2017 m. EFSA nuomonėje įvertinta ir nustatyta LPPG viruso išplitimo į naminių paukščių ūkius rizika, pavyzdžiui, naminių ančių ir žąsų laikymas kartu su kitų rūšių naminiais paukščiais, ir rizika, susijusi su tam tikra veikla, pavyzdžiui, naminių paukščių paleidimas medžiojamųjų paukščių ištekliams atnaujinti, ir buvo pasiūlytos priemonės šiai rizikai sumažinti;

(8)

2017 m. EFSA nuomonėje padaryta išvada, kad laukinių paukščių pasyvioji stebėsena yra veiksmingiausia ankstyvo LPPG viruso nustatymo laukiniuose paukščiuose priemonė, jei užsikrėtimas LPPG virusu yra susijęs su gaištamumu, ir pateikta rekomendacija imti laukinių paukščių tikslinių rūšių mėginius ir juos tirti laboratorijose. Vėliau mokslinėje ataskaitoje dėl paukščių gripo EFSA paskelbė laukinių paukščių tikslinių rūšių sąrašą, kuris buvo patvirtintas 2017 m. gruodžio 18 d. (3);

(9)

2018 m. kovo 22 d. patvirtintoje mokslinėje ataskaitoje dėl paukščių gripo (4) EFSA nurodė, kad nepranešta apie žmonių užsikrėtimo atvejus dėl A(H5N8) arba naujai atsiradusiais A(H5N5) ir A(H5N6) virusais, kurie atsiranda dėl A(H5) virusų, priklausančių 2.3.4.4 kladui pasikeitimo su vietos Europos virusais, kuriems jie duoda N5 arba N6 geną. Manoma, kad A(H5N8), A(H5N5) ir A(H5N6) virusai daugiausia prisitaikę prie paukščių rūšių;

(10)

2017 m. EFSA nuomonėje taip pat padaryta išvada, kad esant tam tikrai epizootinei padėčiai gali būti tikslinga, kad valstybės narės laikinai sugriežtintų tam tikras prevencines priemones aplink vietovę, kurioje patvirtinta, jog laukiniai paukščiai yra užsikrėtę LPPG virusu arba jo rasta jų išmatose, visų pirma siekiant įvertinti, ar virusas išplito į naminių paukščių ūkius ir ar taikomos biologinio saugumo priemonės siekiant užkirsti kelią užsikrėtimui virusu;

(11)

siekiant nustatyti paukščių populiacijas, kurioms kyla didžiausia rizika užsikrėsti paukščių gripu, ir užtikrinti šiame sprendime nustatytų priemonių efektyvumą, naminių paukščių ūkiuose turėtų būti atlikti tam tikri prevenciniai veiksmai;

(12)

Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/263 (5) nustatytos rizikos mažinimo ir sugriežtintos biologinio saugumo priemonės siekiant sumažinti naminių paukščių užsikrėtimo LPPG virusu nuo laukinių paukščių riziką išvengiant tiesioginio ir netiesioginio šių populiacijų kontakto, ir jame reikalaujama, kad valstybės narės, atsižvelgdamos, be kita ko, į epizootinę padėtį ir konkrečius rizikos veiksnius, nustatytų, kuriose jų teritorijų srityse naminių paukščių ar kitų nelaisvėje laikomų paukščių ūkiams yra ypač didelė rizika užsikrėsti LPPG virusu (toliau – didelės rizikos sritys). Tas įgyvendinimo sprendimas buvo taikomas iki 2018 m. birželio 30 d.;

(13)

todėl Įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/263 nustatytos priemonės turėtų būti peržiūrėtos atsižvelgiant į esamą naminių paukščių, kitų nelaisvėje laikomų paukščių ir laukinių paukščių Sąjungoje ir su rizika susijusiose trečiosiose šalyse epizootinę padėtį, 2017 m. EFSA nuomonę ir vėlesnes mokslines ataskaitas dėl paukščių gripo bei valstybių narių patirtį, įgytą įgyvendinant tame įgyvendinimo sprendime nustatytas priemones;

(14)

atitinkamai, atsižvelgiant į tebesantį užsikrėtimo LPPG viruso nuo užkrėstų laukinių paukščių pavojų ir ligos protrūkių ūkiuose, kuriuose laikomi naminiai paukščiai ar kiti nelaisvėje laikomi paukščiai, riziką, šiame sprendime turėtų būti nustatytos patikslintos priemonės atsižvelgiant į Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2017/263 peržiūros rezultatus;

(15)

iš patirties, įgytos įgyvendinant Įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/263 nustatytas priemones, matyti, kad tam tikrais atvejais būtina nukrypti nuo rizikos mažinimo ir sugriežtintų biologinio saugumo priemonių, kad atskiros valstybės narės galėtų pritaikyti šias priemones prie besikeičiančios epizootinės padėties;

(16)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiame sprendime nustatomos rizikos mažinimo priemonės, tam tikros sugriežtintos biologinio saugumo priemonės ir ankstyvojo ligos nustatymo sistemos, susijusios su rizika, kad labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) virusai iš laukinių paukščių gali patekti į ūkius, ir priemonės, kuriomis didinamas savininkų ir kitų asmenų, veikiančių paukštininkystės sektoriuje, informuotumas apie tokią riziką ir apie būtinybę savo ūkiuose įgyvendinti arba sugriežtinti biologinio saugumo priemones.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame sprendime taikomos Direktyvos 2005/94/EB 2 straipsnyje nustatytos sąvokų apibrėžtys.

3 straipsnis

Sričių, kuriose yra ypač didelė rizika užsikrėsti LPPG virusais ir jiems išplisti, nustatymas

1.   Valstybės narės nustato savo teritorijų sritis, kuriose yra ypač didelė rizika, kad į ūkius pateks LPPG virusai (toliau – didelės rizikos sritys), atsižvelgdamos į:

a)

LPPG virusų patekimo į ūkius rizikos veiksnius, visų pirma susijusius su:

i)

jų geografine padėtimi valstybių narių srityse, per kurias skrenda migruojantys paukščiai ar kuriose šie paukščiai ilsisi migracijos metu įskridę į Sąjungą, visų pirma šiaurės rytų ir rytų migracijos keliais;

ii)

jų artumu nuo drėgnų vietovių, tvenkinių, pelkių, ežerų, upių ar jūros, kur gali būriuotis ir laikinai sustoti migruojantys paukščiai, ypač Anseriformes ir Charadriiformes būrių paukščiai;

iii)

jų geografine padėtimi srityse, kur yra didelis migruojančių paukščių, ypač vandens paukščių, tankumas;

iv)

naminiais paukščiais, laikomais atviruose ūkiuose, kai negalima užkirsti kelio laukinių paukščių ir naminių paukščių kontaktui ar jo tinkamai kontroliuoti;

v)

dabartiniais ir buvusiais LPPG virusų protrūkiais naminių paukščių, kitų nelaisvėje laikomų paukščių ir laukinių paukščių populiacijose;

b)

rizikos veiksnius, susijusius su LPPG virusų išplitimu ūkiuose ir tarp ūkių, visų pirma tais atvejais, kai:

i)

ūkio geografinė padėtis yra srityje, kurioje didelis ūkių tankumas, visų pirma ūkių, kuriuose laikomos antys ir žąsys bei kiti naminiai paukščiai, kuriems leidžiama patekti į lauką;

ii)

yra didelis naminius paukščius gabenančių transporto priemonių ir asmenų judėjimo ūkiuose bei iš ūkių intensyvumas ir yra daug kitų tiesioginių ir netiesioginių kontaktų tarp ūkių;

c)

Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ir nacionalinių bei tarptautinių rizikos vertinimo tarnybų atliktą rizikos vertinimą ir mokslines konsultacijas, susijusias su LPPG virusų išplitimo laukiniuose paukščiuose aktualumu;

d)

pagal Direktyvos 2005/94/EB 4 straipsnį vykdomų stebėsenos programų rezultatus.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad paukštininkystės sektoriuje veiklą vykdantys suinteresuotieji subjektai, įskaitant nedidelius ūkius, būtų tinkamiausiu būdu informuoti apie didelės rizikos sričių, nustatytų pagal 1 dalį, ribų nustatymą.

3.   Valstybės narės nuolat peržiūri didelės rizikos sričių ribų nustatymo mastą.

4 straipsnis

Rizikos mažinimo ir sugriežtintos biologinio saugumo priemonės

1.   Valstybės narės nuolat stebi konkrečią epizootinę padėtį savo teritorijoje, taip pat atsižvelgdamos į grėsmes, kurios kyla nustačius LPPG virusą naminių paukščių, kitų nelaisvėje laikomų paukščių ir laukinių paukščių populiacijose kitose valstybėse narėse ir greta esančiose trečiosiose šalyse, taip pat 3 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytus rizikos vertinimus.

2.   Valstybės narės imasi tinkamų ir įmanomų priemonių naminių paukščių užsikrėtimo LPPG virusais nuo laukinių paukščių rizikai didelės rizikos srityse sumažinti.

3.   Rizikos mažinimo ir sugriežtintomis biologinio saugumo priemonėmis siekiama užkirsti kelią tiesioginiam ar netiesioginiam laukinių paukščių, ypač laukinių migruojančių vandens paukščių, kontaktui su naminiais paukščiais, ypač antimis ir žąsimis.

4.   Priklausomai nuo 1 dalyje nurodyto epizootinės padėties vertinimo, valstybės narės didelės rizikos srityse draudžia šią veiklą:

a)

laikyti antis ir žąsis kartu su kitų rūšių naminiais paukščiais, nebent

i)

užsikrėtimo virusu rizika būtų laikoma nereikšminga dėl ūkio ypatybių ir taikomų rizikos mažinimo priemonių, kurias kompetentinga institucija laiko pakankamomis, arba

ii)

naminių paukščių rūšys, išskyrus antis ir žąsis, naudojamos kaip kontroliniai paukščiai pagal kompetentingos institucijos nuostatas;

b)

laikyti naminius paukščius atvirame lauke, nebent:

i)

tinklais, stogais, horizontaliai užtiestomis medžiagomis arba kitu tinkamu būdu naminiai paukščiai būtų apsaugoti nuo kontakto su laukiniais paukščiais arba

ii)

paukščiams būtų tiekiamas pašaras ir vanduo viduje arba pastogėje, tokiu būdu laukiniai paukščiai negalėtų ten patekti ir būtų išvengta kontakto su laukiniais paukščiais per naminių paukščių pašarą ir vandenį;

c)

naudoti atvirus vandens telkinius naminiams paukščiams; nebent to reikalaujama gyvūnų gerovės sumetimais dėl tam tikrų naminių paukščių ir jie yra tinkamai atitverti nuo laukinių paukščių;

d)

tiekti vandenį naminiams paukščiams iš paviršinių vandens telkinių, į kuriuos gali patekti laukiniai paukščiai; nebent vanduo būtų apdorojamas taip, kad užtikrinama, jog nukenksminami jame esantys paukščių gripo virusai;

e)

naminius paukščius ir kitus nelaisvėje laikomus paukščius telkti kartu turguose, pasirodymuose, parodose ir kultūriniuose renginiuose; nebent tokie renginiai organizuojami ir tvarkomi taip, kad viruso išplitimo nuo galimai užkrėstų paukščių į kitus paukščius rizika sumažinama iki minimumo;

f)

naudoti Anseriformes ir Charadriiformes būrių paukščius kaip jaukui skirtus paukščius; nebent jie naudojami kiek tai susiję su pagal Direktyvos 2005/94/EB 4 straipsnį vykdoma paukščių gripo stebėsenos programa, mokslinių tyrimų projektais, ornitologiniais tyrimais arba kita kompetentingos institucijos leidžiama veikla;

g)

paleisti naminius paukščius medžiojamų paukščių ištekliams atnaujinti; nebent tai daryti leidžia kompetentingos institucijos su sąlyga, kad:

i)

ši veikla atskirta nuo kitų ūkių ir

ii)

atlikti ištekliams atnaujinti skirtų naminių paukščių virusologiniai tyrimai pagal Komisijos sprendimo 2006/437/EB (6) priede pateikto paukščių gripo diagnostikos vadovo IV skyriaus 4 punkto a papunktį ir gauti mėginių, paimtų iš kiekvieno gamybos padalinio per 48 valandas nuo jų paleidimo, neigiami paukščių gripo rezultatai.

5.   Remdamosi reguliaria pagal 5 straipsnį atliekama priemonių peržiūra, valstybės narės gali išplėsti arba apriboti 4 dalyje nurodytų rizikos mažinimo ir sugriežtintų biologinio saugumo priemonių taikymo sritį ir taikymo laikotarpį.

6.   Valstybės narės skatina paukštininkystės sektorių remti naminių paukščių savininkų mokymo veiklą rizikos mažinimo ir sugriežtintų biologinio saugumo priemonių srityje, rengti konkretiems ūkiams skirtus biologinio saugumo planus ir stebėti biologinio saugumo priemonių taikymą.

5 straipsnis

Didelės rizikos srityse taikomų rizikos mažinimo ir sugriežtintų biologinio saugumo priemonių tolesnis taikymas ir peržiūra

1.   Valstybės narės toliau taiko priemones, taikomas pagal 4 straipsnio 4 dalį didelės rizikos srityse laikotarpiu, kuriuo išlieka didelė LPPG viruso patekimo ir išplitimo rizika jų teritorijoje.

2.   Valstybės narės reguliariai peržiūri priemones, kurių jos ėmėsi pagal 4 straipsnio 4 dalį, kad, atsižvelgdamos į esamą epizootinę padėtį, visų pirma laukinių paukščių keliamą pavojų, galėtų jas patikslinti ir pritaikyti.

3.   Valstybės narės atlieka 2 dalyje nurodytą peržiūrą remdamosi šių veiksnių vertinimu:

a)

dėl ligos laukinių paukščių populiacijoje susidariusios padėties pokyčiai, epizootinė kreivė, t. y. naujų užsikrėtimų skaičius per laiko vienetą, teigiamų ir neigiamų rezultatų nustatymas ir užsikrėtimo dinamika;

b)

migruojančių ir sėslių laukinių paukščių rūšių, visų pirma tų, kurios nustatytos kaip tikslinės paukščių gripo stebėsenos rūšys, buvimas;

c)

LPPG protrūkiai naminių paukščių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių populiacijose, visų pirma dėl pirminio užsikrėtimo virusu nuo laukinių paukščių;

d)

LPPG nustatymas naminių paukščių, kitų nelaisvėje laikomų paukščių ir laukinių paukščių populiacijose vykdomos stebėsenos metu;

e)

LPPG viruso potipis ar potipiai, viruso evoliucija ir galima svarba žmonių sveikatai;

f)

epizootinė LPPG padėtis laukinių paukščių, naminių paukščių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių populiacijose teritorijoje, esančioje greta valstybių narių ir trečiųjų šalių, ir EFSA, nacionalinių ir tarptautinių rizikos vertinimo organų atliktas rizikos vertinimas;

g)

šiame sprendime nustatytų priemonių įgyvendinimo lygis ir veiksmingumas.

6 straipsnis

Informuotumo didinimas

Valstybės narės užtikrina, kad būtų imtasi reikiamų priemonių siekiant geriau informuoti naminių paukščių sektoriuje veikiančius suinteresuotuosius subjektus, įskaitant nedidelius ūkius, apie LPPG viruso patekimo į ūkius riziką ir teikti jiems tinkamiausią informaciją greičiausiai jų dėmesį patrauksiančiu būdu apie rizikos mažinimo ir sugriežtintas biologinio saugumo priemones, kaip nustatyta 4 straipsnyje, visų pirma apie didelės rizikos srityse vykdytinas priemones.

Valstybės narės taip pat didina su laukine gyvūnija susijusią veiklą vykdančių grupių, įskaitant ornitologus, paukščių stebėtojus ir medžiotojus, informuotumą.

7 straipsnis

Ankstyvojo naminių paukščių pulkų ligos nustatymo sistemos

1.   Valstybės narės įdiegia arba sustiprina esamas ankstyvojo ligos nustatymo sistemas tam, kad savininkai nedelsdami praneštų kompetentingai institucijai apie bet kokius naminių paukščių pulkų, laikomų didelės rizikos srityse esančiuose ūkiuose, LPPG viruso požymius.

2.   1 dalyje nurodytose sistemose atsižvelgiama, kaip į susijusius parametrus, kurie rodo galimą ligos buvimą, bent į smarkiai sumažėjusį pašaro ir vandens suvartojimą ir kiaušinių gamybą, pastebėtą gaištamumą ir bet kokius klinikinius požymius arba pomirtinius pokyčius, pagal kuriuos galima įtarti LPPG viruso buvimą, atsižvelgiant į šių parametrų pokyčius pagal įvairių naminių paukščių rūšis ir gamybos tipus.

8 straipsnis

Sugriežtinta laukinių paukščių stebėsena

1.   Valstybės narės užtikrina, kad sugriežtinta laukinių paukščių populiacijos stebėsena ir tolesnė nugaišusių arba sergančių paukščių stebėsena būtų vykdoma pagal Komisijos sprendimo 2010/367/ES (7) II priede nustatytas paukščių gripo stebėsenos laukinių paukščių populiacijoje programų įgyvendinimo gaires, priimtas pagal Direktyvos 2005/94/EB 4 straipsnio 2 dalį.

2.   Valstybės narės gali imti laukinių paukščių mėginius ir atlikti jų laboratorinius tyrimus, į juos įtraukiant anksčiau LPPG virusų nepaveiktas geografines teritorijas ir rūšis.

9 straipsnis

Papildomos laikinos priemonės patvirtinus LPPG atvejus laukinių paukščių populiacijoje

1.   Jei patvirtinama, kad mėginiuose, paimtuose iš vieno ar daugiau laukinių paukščių ar jų išmatų, yra LPPG viruso ir nustatoma, jog yra didelė rizika, kad virusas pateks į ūkius ar nustatyta galima rizika visuomenės sveikatai, valstybės narės srities, kurioje patvirtintas virusas, kaimynystėje imasi papildomų laikinų priemonių, kurios, be kita ko, yra:

a)

rizikos mažinimo ir sugriežtintų biologinio saugumo priemonių įgyvendinimas pagal 4 straipsnį;

b)

sugriežtinta laukinių paukščių populiacijos stebėsena pagal 8 straipsnį;

c)

jei būtina, epidemiologiniai tyrimai ir apsilankymai ūkiuose, be kita ko, atitinkamai, mėginių ėmimas ir bandymai dėl LPPG;

d)

ankstyvojo aptikimo sistemų įdiegimas ir sustiprinimas pagal 7 straipsnį.

2.   Valstybės narės gali apriboti kai kurių 1 dalyje nurodytų priemonių taikymą, jei kompetentinga institucija mano, kad LPPG viruso pateikimo rizika į tam tikras jų teritorijos dalis arba tam tikrų rūšių ūkius yra nereikšminga.

10 straipsnis

Įsipareigojimų laikymasis ir informavimo prievolės

1.   Valstybės narės nustato stebėsenos, kaip savininkai ir paukštininkystės sektorius įgyvendina šiame sprendime nustatytas priemones, tvarką.

2.   Valstybės narės per Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komitetą informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie priemones, kurių jos imasi, kad įgyvendintų šį sprendimą.

11 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2018 m. rugpjūčio 10 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys


(1)  OL L 10, 2006 1 14, p. 16.

(2)  EFSA Journal 2017;15(10):4991.

(3)  EFSA Journal 2017;15(12):5141.

(4)  EFSA Journal 2018;16(3):5240.

(5)  2017 m. vasario 14 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/263 dėl rizikos mažinimo ir sustiprintų biologinio saugumo priemonių bei ankstyvo ligos nustatymo sistemų, susijusių su naminių paukščių užsikrėtimo labai patogenišku paukščių gripu nuo laukinių paukščių pavojumi (OL L 39, 2017 2 16, p. 6).

(6)  2006 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos sprendimas 2006/437/EB, patvirtinantis Tarybos direktyvoje 2005/94/EB numatytą Paukščių gripo diagnostikos vadovą (OL L 237, 2006 8 31, p. 1).

(7)  2010 m. birželio 25 d. Komisijos sprendimas 2010/367/ES dėl paukščių gripo stebėsenos naminių ir laukinių paukščių populiacijose programų įgyvendinimo valstybėse narėse (OL L 166, 2010 7 1, p. 22).


Top