(1)

2011 m. vasario 9 d. raštu Graikija Komisijai pranešė apie tam tikras priemones, skirtas jos geležinkelių bendrovei „TRAINOSE S.A.“ (toliau – TRAINOSE).

(2)

2011 m. kovo 23 d. ir liepos 5 d. raštais Komisija paprašė daugiau informacijos apie priemones, apie kurias pranešta, o 2011 m. gegužės 6 d. ir spalio 5 d. raštais Graikija tą informaciją pateikė.

(3)

2011 m. liepos 13 d. raštu Komisija Graikijai pranešė nusprendusi dėl priemonių, apie kurias pranešta, pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą (toliau – sprendimas pradėti tyrimą) (1). 2011 m. rugsėjo 13 d. raštu Graikija pateikė pastabų dėl sprendimo pradėti tyrimą. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabų dėl sprendimo pradėti tyrimą.

(4)

2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. vasario 14 d., kovo 16 ir 23 d., birželio 11 d., spalio 25 d., 2013 m. vasario 7 d., kovo 12 d., 2015 m. liepos 24 d., 2016 m. sausio 28 d., balandžio 21 d. bei spalio 10 d. ir 2017 m. vasario 13 d. raštais Komisija Graikijos paprašė papildomos informacijos.

(5)

Graikija Komisijai papildomą informaciją pateikė 2011 m. spalio 5 d., 2012 m. sausio 20 d., gegužės 14 d., liepos 4 d., 2013 m. kovo 26 d., 2015 m. rugpjūčio 26 d., 2016 m. vasario 15 d., kovo 10 d., gegužės 23 d., gruodžio 2, 5 ir 9 d., 2017 m. sausio 31 d. ir kovo 27 d. raštais.

(6)

2013 m. liepos 1 d. raštu Graikija Komisijai pranešė nusprendusi atsiimti pranešimą apie priemonę, susijusią su Graikijos geležinkelių bendrovės (gr. Οργανισμός Σιδηροδρόμων Ελλάδος, arba Ο.Σ.Ε., toliau – OSE) turimos nuosavybės teisės į penkis terminalus perdavimu bendrovei TRAINOSE (6 priemonė, aprašyta 3.6 skirsnyje). 2016 m. gruodžio 9 d. raštu Graikija Komisijai pranešė nusprendusi atsiimti pranešimą apie priemonę, susijusią su bendrovės TRAINOSE nuosavo kapitalo didinimo antrąja dalimi, sudarančia 65 mln. EUR (2 priemonė, aprašyta 3.2 skirsnyje).

(7)

2016 m. gruodžio 2 d. raštu Graikija išskirtinai sutiko, kad šis sprendimas būtų priimtas tik anglų kalba.

(8)

Priemonių gavėja yra bendrovė TRAINOSE – tai 100 % valstybei priklausanti ir rinkoje įsitvirtinusi Graikijos keleivių ir krovinių vežimo geležinkeliais įmonė.

(9)

Bendrovė TRAINOSE įsteigta 2005 m. kaip bendrovės OSE patronuojamoji bendrovė. 2008 m. gruodžio mėn. bendrovė TRAINOSE tapo atskiru juridiniu subjektu, visiškai nepriklausančiu nuo OSE.

(10)

Bendrovė TRAINOSE yra vienintelė geležinkelių transporto paslaugų teikėja Graikijoje. Ši bendrovė taip pat teikia tarptautines tolimojo susisiekimo autobusų paslaugas.

(11)

Nuo 2008 m. bendrovės TRAINOSE finansinė padėtis nuolat prastėjo. Bendrovei TRAINOSE neigiamą poveikį padarė Graikijos ekonominė padėtis, ji patyrė didžiulių sunkumų – sumažėjo ir keleivių, ir krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų paklausa, nes vienos įmonės nustojo veikti, o kitos negalėjo apmokėti savo sąskaitų. 2008–2012 m. keleivio kilometrų skaičius sumažėjo 49 %, o krovinių tonos kilometrų – net 64 % Dėl šios padėties sumažėjo bendrovės TRAINOSE veiklos pajamos.

(12)

2008–2012 m. bendrovės TRAINOSE pajamos, neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos, buvo neigiamos. Be to, kaip apibendrinta 1 lentelėje, iki 2013 m. pabaigos neigiamas buvo ir nuosavas kapitalas, o skolos didėjo. Nors bendrovė jau nuo 2008 m. atitiko reikalavimus, kad ją būtų galima likviduoti pagal Graikijos teisės aktus, valstybė, vienintelė bendrovės TRAINOSE savininkė, nusprendė jos nelikviduoti.

1 lentelė

Bendrovės TRAINOSE 2008–2015 m. pagrindinių finansinių rodiklių apžvalga

(13)

2010 m. gegužės 3 d., siekdama gauti ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės paramos paskolas, Graikija su Europos Komisija, Europos Centriniu Banku ir Tarptautiniu valiutos fondu (toliau – Trejetas) pasirašė susitarimo memorandumą (3). Susitarimo memorandume reikalaujama, kad nuo 2010 m. būtų imtasi bendrovės TRAINOSE privatizavimo (4).

(14)

Graikijos makroekonomikos gaivinimo programą sudaro susitarimo memorandume išsamiai nustatytos priemonės, ir nuo tų priemonių, t. y. reformų, kurių imtis Graikija įsipareigojo siekdama įveikti jai kylančius ekonomikos sunkumus, įvykdymo priklauso ES ir TVF finansinė parama. Makroekonomikos gaivinimo programoje nurodyta, kad bendrovę TRAINOSE reikia restruktūrizuoti, nes Graikijos ekonomikai ši bendrovė yra sisteminės svarbos. Nuo 2010 m. bendrovė TRAINOSE taip pat yra įtraukta į Graikijos privatizacijos programą (5), o įgyvendinti šią programą ėmėsi Graikijos Respublikos turto plėtros fondas (angl. Hellenic Republic Asset Development Fund S.A (6), toliau – HRADF) – jis 100 % priklauso Graikijos valstybei.

(15)

2013 m. sausio 18 d. Graikija nusprendė pradėti privatizuoti bendrovę TRAINOSE, t. y. parduoti akcijas, sudarančias 100 % bendrovės akcinio kapitalo (7). 2013 m. balandžio 5 d. Graikija visas bendrovės TRAINOSE akcijas perdavė fondui HRADF. 2013 m. birželio 28 d. fondo HRADF direktorių valdyba patvirtino bendrovės TRAINOSE 100 % akcinio kapitalo pardavimo investuotojui, atrinktinam viešo konkurso būdu, procedūrą, tvarkaraštį ir sąlygas. Vėliau fondas HRADF paskelbė bendrovės TRAINOSE privatizavimo konkursą (8). Susidomėjimą pareiškė trys investuotojai, bet nė vienas jų nepateikė įpareigojančio pasiūlymo dėl TRAINOSE.

(16)

Privatizavimo procesas iš naujo pradėtas 2016 m. sausio mėn. 2016 m. liepos 26 d. įpareigojantį pasiūlymą dėl bendrovės TRAINOSE pateikė valstybei priklausanti kontroliuojančioji bendrovė „Ferrovie Dello Stato Italiane S.p.A.“ (toliau – TRENITALIA), valdanti Italijos geležinkelio tinklo infrastruktūrą ir transporto paslaugas. Sutartinė bendrovės TRAINOSE privatizavimo kaina yra 45 mln. EUR. 2017 m. sausio 18 d. fondas HRADF ir bendrovė TRENITALIA pasirašė pardavimo susitarimą, sandorį įvykdyti tikimasi tada, kai bus priimtas šis sprendimas.

(17)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija nustatė šias priemones, galbūt susijusias su valstybės pagalba bendrovei TRAINOSE:

(18)

Kaip matyti iš 2 lentelės, Graikija numato panaikinti bendrovės TRAINOSE 748,6 mln. EUR dydžio skolą bendrovei OSE, 2007–2010 m. susidariusią dėl infrastruktūros mokesčių, riedmenų tiekimo ir techninės priežiūros, taip pat dėl kitų paslaugų teikimo. Skola dar nepanaikinta, laukiama Komisijos patvirtinimo.

2 lentelė

Bendrovės TRAINOSE skolų bendrovei OSE raida 2007–2010 m.  (9)

(19)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija laikėsi nuomonės, kad skolos panaikinimas yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, ir abejojo, ar ta pagalba yra suderinama su vidaus rinka. Visų pirma Komisija pareiškė abejojanti, ar bendrovės TRAINOSE skolų bendrovei OSE panaikinimą galima laikyti bendrovei TRAINOSE mokama kompensacija už viešųjų paslaugų įsipareigojimo vykdymą, nes nėra pavedimo akto, o kompensacijos suma nebuvo ex ante nustatyta.

(20)

2009 m. Graikija bendrovės TRAINOSE akcinį kapitalą padidino 60 mln. EUR.

(21)

Graikija Komisijai pranešė, kad iš pradžių planuotos antrosios kapitalo didinimo dalies, sudarančios 65 mln. EUR, buvo atsisakyta ir kapitalas nebebus didinamas ta dalimi, taigi pranešimas apie priemonę turėtų būti laikomas atsiimtu.

(22)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija pareiškė abejojanti, ar 2009 m. rinkos ekonomikos veiklos vykdytojas būtų atlikęs kapitalo injekciją į bendrovę TRAINOSE, nes bendrovės finansinė padėtis buvo sudėtinga. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad nuosavo kapitalo didinimas yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, ir abejojo, ar ta pagalba yra suderinama su vidaus rinka.

(23)

Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 (10) nuostatomis, metinės subsidijos bendrovei TRAINOSE už keleivių vežimo paslaugas 2011–2013 m. buvo apribotos iki 50 mln. EUR.

(24)

Neturėdama pakankamai informacijos Komisija sprendime pradėti tyrimą pareiškė abejonių dėl to, kad kompensacija, kuri, kaip teigiama, bendrovei mokama kaip metinės subsidijos už viešųjų paslaugų įsipareigojimo vykdymą, gali būti teikiamas neteisėtas ekonominis pranašumas. Todėl Komisija laikėsi preliminarios nuomonės, kad metinės subsidijos bendrovei TRAINOSE 2011–2013 m. yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, ir abejojo, ar ta pagalba suderinama su vidaus rinka.

(25)

2011–2013 m. 593 bendrovės TRAINOSE darbuotojai buvo perkelti į kitas viešojo sektoriaus įmones ir įstaigas – viešąsias ligonines, ministerijas, regionines institucijas ir savivaldybes, universitetus, socialinio draudimo bei pensijų fondus ir muziejus. Bendrovėje TRAINOSE paliktų darbuotojų atlyginimai ir privilegijos buvo sumažinti.

(26)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija laikėsi nuomonės, kad Graikija neįrodė, jog esama su atitinkamų darbuotojų įdarbinimu susijusių struktūrinių sunkumų. Taigi, Komisija laikėsi nuomonės, kad tų darbuotojų perkėlimas yra valstybės pagalba, ir abejojo, ar ši pagalba galėtų būti laikoma suderinama su vidaus rinka.

(27)

Vykdydamos Trejeto rekomendacijas oficialiai įforminti bendrovių TRAINOSE ir OSE komercinius ryšius, bendrovė TRAINOSE su bendrove OSE sudarė kelis susitarimus dėl paslaugų lygio dėl: a) riedmenų techninės priežiūros paslaugų teikimo; b) riedmenų išperkamosios nuomos; c) darbuotojų mokymo; d) biurų nuomos; e) tolimojo susisiekimo autobusų nuomos.

(28)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija abejojo, ar bendrovių OSE ir TRAINOSE susitarimai dėl paslaugų lygio buvo sudaryti rinkos sąlygomis ir ar pagalba suderinama su vidaus rinka.

(29)

[…] (*1) bendrovių OSE ir TRAINOSE sudarytame susitarime dėl riedmenų techninės priežiūros paslaugų lygio buvo nustatyta, kad orientacinė techninės priežiūros paslaugų teikimo kaina bus [0–50] mln. EUR per metus. Ta kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į išlaidas medžiagoms ir atsarginėms dalims, išlaidas techninę priežiūrą atliekantiems darbuotojams ir atitinkamas administracines išlaidas. Šis susitarimas dėl paslaugų lygio buvo sudarytas dvejiems metams ir galėjo būti pratęstas dar metams. Sąskaitos faktūros buvo teikiamos kas mėnesį (kai tai buvo neįmanoma, du kartus per metus). Buvo numatyta kiekvienų metų pabaigoje atlikti tarpuskaitą. Į susitarimą dėl paslaugų lygio buvo įtraukti straipsniai, kuriais abi šalys baudžiamos už vėlavimą pristatyti riedmenis ir už techninės priežiūros paslaugas, taip pat straipsnis, kuriuo bendrovė TRAINOSE baudžiama už mokėjimo vėlavimą.

(30)

Graikija nurodė, kad metinis bendrovės OSE techninės priežiūros darbuotojų atlyginimas ([25 000–50 000] EUR) panašus į bendrovės „Attiko Metro Operation Company“ (AMEL) darbuotojų atlyginimą.

(31)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija pareiškė abejojanti, ar tinkama bendrovės OSE techninės priežiūros išlaidas lyginti su visomis bendrovės AMEL išlaidomis, o ne vien šios išlaidomis, skirtomis techninės priežiūros darbuotojams.

(32)

[…] bendrovių OSE ir TRAINOSE sudarytame susitarime dėl riedmenų išperkamosios nuomos paslaugų lygio buvo nustatyta, kad bendrovės TRAINOSE orientacinės išlaidos bus [0–50 mln.] EUR per metus. Susitarime dėl paslaugų lygio atsižvelgta į metinį nuomojamų riedmenų nusidėvėjimą ir tų riedmenų finansavimo išlaidas (pvz., paskolos riedmenims įsigyti palūkanas). Sąskaitos faktūros teiktos kas mėnesį (kai tai buvo neįmanoma, du kartus per metus), kiekvienų metų pabaigoje buvo atliekama tarpuskaita. Susitarimas dėl paslaugų lygio su bendrove OSE buvo sudarytas dvejiems metams ir galėjo būti pratęstas dar metams.

(33)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija pareiškė turinti abejonių dėl išperkamosios nuomos atitikties rinkos sąlygoms, nes apskaičiavimo formulėje taikytas nepaaiškintas 2/3 nusidėvėjimo koeficientas.

(34)

Pagal […] susitarimą dėl darbuotojų mokymo paslaugų lygio bendrovė OSE bendrovei TRAINOSE teikė techninio ir profesinio darbuotojų, kurių darbas susijęs su judėjimu ir sauga (pvz., mokymas dirbti elektrifikuotose geležinkelių linijose ir licencijų suteikimas), mokymo paslaugas. Buvo nustatyta, kad bendrovės TRAINOSE orientacinės išlaidos šioms paslaugoms bus [0–5] mln. EUR per metus. Mokestis buvo nustatytas atsižvelgiant į bendrą mokymo valandų skaičių ir dalyvaujančių darbuotojų skaičių – [0–30] EUR už valandą didesnėms nei 15 asmenų grupėms, [20–40] EUR už valandą 10–15 asmenų grupėms ir [20–40] EUR už valandą 5–9 asmenų grupėms. Mokymas buvo teikiamas bendrovės OSE patalpose ir in situ geležinkelio tinkle. Į mokymo kainą įtrauktas atlygis mokytojams, mokomosios medžiagos, įrangos, patalpų išlaidos, taip pat visi atitinkami mokesčiai ir rinkliavos. Susitarimas dėl paslaugų lygio buvo sudarytas dvejiems metams ir galėjo būti pratęstas dar metams.

(35)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija pareiškė abejojanti, ar nurodyti mokymo mokesčiai atitinka rinkos mokesčius, nes Graikija nepateikė išsamios informacijos apie panašius kitų paslaugų teikėjų rengiamus mokymus.

(36)

Pagal […] bendrovių GAIAOSE (iki 2013 m. tai buvo bendrovės OSE nekilnojamojo turto patronuojamoji bendrovė) ir TRAINOSE susitarimą dėl paslaugų lygio bendrovė TRAINOSE [0–5] metus nuomojosi [0–5 000] m2 dydžio biurus už [0–50 000] EUR per mėnesį ([0–15]/m2). Nuomos mokestis turėjo būti kasmet koreguojamas atsižvelgiant į vartotojų kainų indekso pokyčius. Kaip garantiją bendrovė TRAINOSE turėjo pateikti dviejų mėnesių nuomos mokesčio (pirmaisiais metais jis turėjo būti [0–50] EUR, o vėliau – kasmet koreguojamas) dydžio užstatą. Visus su nuoma susijusius mokesčius, rinkliavas ir išlaidas (elektros, techninės priežiūros išlaidas ir kt.) turėjo apmokėti bendrovė TRAINOSE.

(37)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija pareiškė abejojanti, ar bendrovei TRAINOSE taikytas mėnesinis nuomos mokestis atitiko rinkos sąlygas, nes atrodė, kad jį apskaičiavo pati bendrovė TRAINOSE, o ne nepriklausomas vertintojas.

(38)

Remiantis […] bendrovių OSE ir TRAINOSE sudarytu susitarimu dėl tolimojo susisiekimo autobusų nuomos paslaugų lygio, bendrovė TRAINOSE [0–5] metus (laikotarpį buvo galima pratęsti dar metams) nuomojosi [20–50] tolimojo susisiekimo autobusų, [0–10] autocisternų, [10–25] sunkvežimių ir [0–10] lengvųjų automobilių. Buvo nustatyta, kad bendrovės TRAINOSE tolimojo susisiekimo autobusų nuomos išlaidos bus [0–5] mln. EUR per metus. Nuomos suma buvo nustatyta atsižvelgiant į transporto priemonių vertę […] […], kasmet diskontuojamą [5–10] proc. dėl nusidėvėjimo. Bendrovė TRAINOSE mokėjo transporto priemonių naudojimo mokestį, jai taip pat teko techninės priežiūros ir draudimo išlaidos.

(39)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija pareiškė abejojanti, ar metinė nuomos kaina yra rinkos dydžio, nes kaina buvo pagrįsta transporto priemonių tikrąja verte, nors veikiau turėtų priklausyti nuo to turto pasiūlos ir paklausos.

(40)

Iš pradžių Graikija numatė bendrovei TRAINOSE perduoti penkis bendrovei OSE priklausančius terminalus. 2013 m. liepos 1 d. raštu Graikija Komisijai pranešė atsiimanti pranešimą apie šią priemonę.

(41)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija pareiškė abejojanti, ar, neturint išsamios informacijos apie pavedimo aktus ir kompensavimo metodiką, 1 ir 3 priemonės galėtų būti laikomos suderinamomis su vidaus rinka pagal Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007.

(42)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija taip pat vertino priemonių suderinamumą su vidaus rinka pagal Gaires dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (11) (toliau – Sanavimo ir restruktūrizavimo gairės). Visų pirma, Komisija pareiškė abejojanti, ar siūlomas bendrovės TRAINOSE restruktūrizavimo planas buvo pagrįstas tikroviškomis prielaidomis dėl būsimų veiklos sąlygų ir ar juo bendrovės TRAINOSE ilgalaikis gyvybingumas bus atkurtas per priimtiną laikotarpį. Komisijai taip pat kilo klausimas, ar siūlomos kompensacinės priemonės bus pakankamos restruktūrizavimo pagalbos lemiamam konkurencijos iškraipymui kompensuoti. Be to, Komisija pareiškė abejojanti, ar bendrovė TRAINOSE gebės pati iš esmės prisidėti prie restruktūrizavimo. Be to, neturėdama pakankamai informacijos Komisija negalėjo įvertinti, ar laikytasi principo „pirmą ir paskutinį kartą“.

(43)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija paskelbė, kad tirs, ar priemonės, apie kurias pranešta, gali būti laikomos suderinama pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą. Komisija atkreipė dėmesį, kad geležinkelio transportas gali būti esminė paslauga, dėl kurios valstybės narės ekonomika gali funkcionuoti, ir kad, nutraukus geležinkelio transporto paslaugų teikimą, visa ekonomika gali pajusti domino efektą, visų pirma dėl to, kad nutrūktų tiekimo grandinė. Komisija pabrėžė, kad šis efektas gali būti itin stiprus šalyse, kuriose vyksta makroekonominė restruktūrizacija. Tačiau neturėdama pakankamai informacijos Komisija negalėjo nustatyti, ar galima laikyti, kad pagalba padedama atitaisyti didelius Graikijos ekonomikos sutrikimus. Todėl Komisija Graikiją ir suinteresuotąsias šalis paragino pateikti visą svarbią su tuo susijusią informaciją.

(44)

Sprendimą pradėti tyrimą paskelbus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, pastabų nepateikė nė viena suinteresuotoji šalis.

(45)

Graikija tvirtino, kad bendrovei TRAINOSE skirtomis priemonėmis buvo galima bendrovę, o plačiau žiūrint – ir visą Graikijos geležinkelių sektorių, restruktūrizuoti, ir tai buvo Graikijos įsipareigojimai, Trejetui prisiimti, be kita ko, 2010 m. gegužės 3 d. susitarimo memorandumu. Be to, geležinkelių sektorius – Graikijos ekonomikai labai svarbus sektorius ir dėl jame esamų darbo vietų, ir dėl jo svarbos Graikijos tiekimo grandinei.

(46)

Graikija teigė, kad sprendime pradėti tyrimą aprašytos priemonės nėra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį. Jeigu Komisija nuspręstų, kad šios priemonės yra iš dalies arba visiškai valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, ta pagalba turėtų būti laikoma suderinama su Sutartimi.

(47)

Atsakydama į sprendimą pradėti tyrimą Graikija išsamiau paaiškino 3 skirsnyje aprašytas priemones ir jų suderinamumą.

(48)

2017 m. kovo 23 d. raštu Graikija paaiškino, kad negrąžintas skolas (748,6 mln. EUR) numatoma panaikinti (žr. 2 lentelę).

(49)

Susikaupusių skolų panaikinimu bendrovei TRAINOSE turėtų būti kompensuojama už nepelningą veiklą 26 keleiviniuose maršrutuose, vykdytą vykdant paslaugų ir kainodaros įsipareigojimus (PKĮ), o tai yra Graikijos įstatymais nustatyti PKĮ (12). Pasak Graikijos, valstybė niekada nevykdė savo įsipareigojimų bendrovei TRAINOSE padengti nuostolius, susidarančius dėl PKĮ vykdymo.

(50)

Pasak jos, šių skolų panaikinimu bendrovei TRAINOSE nesuteikiama jokio neteisėto ekonominio pranašumo, nes pagal Graikijos įstatymus (13) bendrovė turėjo teisę reikalauti šios kompensacijos nuostoliams padengti. Tačiau į teismus nesikreipta, nes dėl to galėjo užtrukti bendrovės TRAINOSE restruktūrizavimas. Todėl Graikija laikosi nuomonės, kad, kaip Teismo nustatyta, inter alia, sprendime Asteris (14) ir Komisijos teigta byloje, susijusioje su Vokietijos ūkininkų ekspropriacija (15), nuostolių, susidariusių dėl to, kad buvo arba nebuvo imtasi valstybei priskirtinų veiksmų, kompensacija nėra valstybės pagalba.

(51)

Graikija tvirtino, kad, nors kompensacija buvo nustatyta ex post, ji vis tiek buvo apskaičiuota taip, kad būtų užtikrinta, jog ji bus kuo artimesnė tam dydžiui, kuris būtų buvęs apskaičiuotas ex ante, ir kad gautas rezultatas buvo artimas pagal 2005 m. duomenis apskaičiuotam dydžiui, nurodytam bendrovės TRAINOSE 2007 m. verslo plane.

(52)

Skaičiuota atsižvelgiant į bendrovės TRAINOSE nuostolius, kurių ji būtų patyrusi, jeigu po restruktūrizavimo plano įgyvendinimo valdytų visą tinklą, t. t. nebuvo atsižvelgta į jokį ankstesnį neefektyvumą. Kitaip sakant, ex post viešųjų paslaugų įsipareigojimo vykdymo kompensacija buvo apskaičiuota ne pagal bendrovės TRAINOSE nuostolius, patirtus kiekvienoje linijoje 2010 m., bet pagal restruktūrizuotos bendrovės TRAINOSE, t. y. tinkamai valdomos bendrovės, turinčios tinkamas transporto priemones ir galinčios vykdyti būtinus viešųjų paslaugų įsipareigojimus, nuostolius. Todėl Graikija teigė, kad nekyla rizikos, kad koks nors ankstesnis neefektyvumas bus perimtas, o kompensacija neviršija to, kas būtina visoms patirtoms išlaidoms padengti, atėmus visas tinkamas pajamas ir neįtraukiant jokio pagrįsto pelno, į kurį bendrovė TRAINOSE turėtų teisę.

(53)

Graikija pakartojo, kad 2009 m. kapitalo padidinimas 60 mln. EUR nebuvo valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, nes ši priemonė atitiko rinkos ekonomikos veiklos vykdytojo principą. Antrosios nuosavo kapitalo didinimo 65 mln. EUR dalies nebuvo imtasi, ir reikėtų laikyti, kad pranešimas buvo atsiimtas.

(54)

Remdamasi informacija, turima tuo metu, kai buvo didinamas nuosavas kapitalas, ir atsižvelgdama į tai, kad jau 2009 m. buvo numatyta bendrovę TRAINOSE restruktūrizuoti, nes buvo ketinama ją privatizuoti, Graikija pabrėžė, kad tikėjosi per pagrįstą laikotarpį gauti kapitalo injekcijos priimtinos grąžos.

(55)

Sprendimo didinti nuosavą kapitalą motyvai buvo šie:

(56)

Graikija tvirtino, kad šie motyvai atitiko Europos teismų praktiką, o pagal ją būtų priimtina atsižvelgti ir į netiesioginę materialią naudą, pavyzdžiui, didelį norą išsaugoti grupės įvaizdį arba jos veiklą pakreipti kita linkme (16).

(57)

Vienintelė alternatyvi galimybė buvo bendrovės TRAINOSE likvidavimas, tačiau tai būtų turėję pražūtingų padarinių ir valstybei, jos vienintelei akcininkei, ir Graikijos ekonomikai. Kadangi bendrovė TRAINOSE neturėjo kokio nors svarbaus turto ir investuotojas į nuosavą kapitalą negalėjo tikėtis atgauti bent kiek savo investuoto kapitalo, Graikijos valstybė būtų praradusi savo investicijas į šią bendrovę. Be to, Graikija būtų netekusi savo vienintelio geležinkelių operatoriaus, taigi pavojus būtų kilęs ir jos geležinkelių infrastruktūros valdytojai bendrovei OSE.

(58)

Graikija teigė, kad, kaip dabartinė akcininkė, didindama savo esamas investicijas galėjo sutikti su laikinai mažesne grąža. Viešojo sektoriaus institucijai, kontroliuojančiai įmonę arba įmonių grupę, nebūtų labai patraukli vien trumpalaikio pelno galimybė.

(59)

Graikija paaiškino, kad 2011–2013 m. bendrovei TRAINOSE mokėtos metinės subsidijos buvo paskirtos susitarus su Trejetu, jomis buvo siekiama padėti bendrovei subalansuoti pelną ir nuostolius, kartu išlaikant keletą nuostolingų maršrutų. Kompensacija skiriama pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimų susitarimą, o šis sudarytas tiesiogiai ir neskelbus viešo konkurso. Viešųjų paslaugų įsipareigojimų susitarimas buvo pasirašytas 2011 m. birželio 15 d. Graikija teigė, kad viešųjų paslaugų įsipareigojimų susitarimas atitinka Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007, išskyrus pareigą tam tikrą informaciją iš anksto paskelbti Oficialiajame leidinyje.

(60)

Graikija tvirtino, kad viešųjų paslaugų įsipareigojimų susitarimo parametrų apskaičiavimas atitinka Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 reikalavimus. Bendrovės TRAINOSE apskaita nebuvo atskirta nuo pat bendrovės įsteigimo, todėl skaičiuojant kompensaciją buvo remtasi naujausiomis bendrovės TRAINOSE (valdymo apskaita) sąmatomis ir prielaidomis. Nuo 2011 m. spalio mėn. bendrovė TRAINOSE atskyrė su viešųjų paslaugų įsipareigojimais susijusios ir su jais nesusijusios veiklos apskaitą, taigi buvo išvengta įvairios veiklos kryžminio subsidijavimo. Apskaitos atskyrimas ex post taip pat taikytas laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d., šis atskyrimas buvo pagrįstas valdymo apskaita. Susitarus su Trejetu buvo nustatyta viršutinė viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymo kompensacijos riba – 50 mln. EUR per metus.

(61)

Viešųjų paslaugų įsipareigojimų susitarime yra nuostatų dėl galimybės keisti viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymo kompensaciją (pavyzdžiui, sumažinti paslaugų aprėptį), jeigu padidėtų išlaidos arba sumažėtų pajamos, kad nebūtų viršyta viršutinė 50 mln. EUR per metus riba.

(62)

Esama viešųjų paslaugų sutartis dėl keleivių vežimo geležinkeliais turėjo būti atnaujinta ją iki 2014 m. balandžio pabaigos tiesiogiai paskiriant bendrovei TRAINOSE, ji turėjo galioti ne ilgiau kaip penkerius metus.

(63)

Graikija tvirtino, kad, remiantis sprendimu Combus (17), darbuotojų perkėlimu bendrovei TRAINOSE jokio pranašumo nesuteikta, nes tuo nebuvo palengvinta bendrovės našta, paprastai įtrauktina į įmonės biudžetą, veikiau tai buvo susiję su našta, valstybės nustatyta tuo, kad bendrovės TRAINOSE darbuotojų statusas prilygsta valstybės tarnautojų statusui (dėl to yra atleidimo iš darbo apribojimų, o atlyginimai didesni nei rinkoje). Graikija mano, kas iš esmės priemonė yra susijusi su struktūriniu sunkumu, kylančiu iš laikotarpio, kai bendrovė buvo valstybės monopolis.

(64)

Graikija teigė, kad bendrovės TRAINOSE darbuotojų statusas, prilygstantis valstybės tarnautojų statusui, ir bendrovei TRAINOSE tenkanti atitinkama našta nustatyta įstatymais, taigi priskirtina Graikijos valstybei.

(65)

Bendrovė TRAINOSE nuo bendrovės OSE teisiškai atskirta 2008 m., o jos santykiai su darbuotojais nustatomi pagal tuos pačius Graikijos darbo įstatymus, kolektyvines darbo sutartis ir bendruosius darbo įstatus (kartu tai vadinama specialiaisiais darbo nuostatais), kaip ir bendrovės OSE santykiai su darbuotojais. Bendrovė TRAINOSE, bendrovės OSE vežimo geležinkeliais paslaugų perėmėja, atitinkamai perėmė ir visą bendrovei OSE taikytiną darbo teisės sistemą. Panašiai, 1970 m. bendrovė OSE savo darbo teisės sistemą perėmė iš Graikijos valstybės geležinkelių bendrovės (gr. Σιδηρόδρομοι Ελληνικού Κράτους, toliau – SEK (18)) – ši bendrovė buvo viešosios teisės subjektas, turintis Graikijos geležinkelių tinklo valdymo monopolį, o jos darbuotojams buvo suteiktas valstybės tarnautojų statusas, taigi jiems taikytos visos su tuo statusu susijusios privilegijos.

(66)

2005 m. buvo nustatyta, kad pasamdytiems naujiems darbuotojams nebesuteikiamas valstybės tarnautojų statusui prilygstantis statusas, tačiau pagal ankstesnę tvarką pasamdytiems darbuotojams ankstesnis statusas ir toliau taikomas. Todėl, Graikijos nuomone, atsakomybė už neįprastai didelius bendrovės TRAINOSE darbuotojų atlyginimus tenka Graikijos valstybei.

(67)

Graikija taip pat aiškina, kad, net 2011 m. kovo 24 d. pasirašius naują kolektyvinę darbo sutartį, kuria panaikinta daug bendrovės TRAINOSE darbuotojams taikytų privilegijų, likusiems bendrovės TRAINOSE darbuotojams vis tiek buvo mokamas padidintas atlyginimas, t. y. atlyginimas, vidutiniškai [10–30] proc. didesnis nei privačiojo sektoriaus darbuotojams, turintiems panašios patirties, mokamas atlyginimas, ir tai parodyta 3 lentelėje.

(68)

Nuo pat įsteigimo 2007 m. bendrovė TRAINOSE nepasamdė jokių naujų darbuotojų, išskyrus vieną asmenį.

(69)

Graikija paaiškino, kad pagal Įstatymo Nr. 3891/2010 (19) 15, 16 straipsnius ir 18 straipsnio 2 dalį į kitas viešojo sektoriaus įmones ir įstaigas buvo perkelti iš viso 593 bendrovės TRAINOSE darbuotojai (575 darbuotojai 2011 m., 10 darbuotojų 2012 m. ir 8 darbuotojai 2013 m.), t. y. 4 % mažiau, nei iš pradžių numatyta) (20).

(70)

Bendrovė TRAINOSE neturi finansinių priemonių, kad galėtų savo darbuotojams pasiūlyti pasinaudoti savanoriško išėjimo į pensiją sistema. Graikija pabrėžė, kad bet koks pranašumas, bendrovės TRAINOSE gaunamas perkėlus darbuotojus, būtų bet kuriuo atveju nusvertas nuostolių, kurių bendrovė ir toliau patirtų dėl to, kad jos darbuotojams taikomas valstybės nustatytas privilegijuotas statusas, nes net pasirašius pasiūlytą kolektyvinį atlyginimų mažinimo susitarimą, likusių darbuotojų atlyginimas vis tiek būtų didesnis už rinkos vidurkį.

3 lentelė

Bendrovės TRAINOSE įprastinės atlyginimo sistemos ir vidutinio įprastinio mėnesinio privačiojo sektoriaus darbuotojų atlyginimo palyginimas

(71)

Siekdama skaičiais įvertinti pranašumą, gaunamą perkeliant darbuotojus, Graikija pateikė audito bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ parengtą tyrimą. Skaičiavimai pagrįsti pradiniu planu perkelti 620 darbuotojų. Remiantis tyrimu, pranašumo suma yra lygi privačios bendrovės įprastų išlaidų, patiriamų taikant savanoriško išėjimo į pensiją sistemą, ir bendrovės TRAINOSE darbuotojams taikomos hipotetinės savanoriško išėjimo į pensiją sistemos išlaidų skirtumas ([100–200] mln. EUR). Abiejų savanoriško išėjimo į pensiją sistemų skirtumas yra [0–100] mln. EUR. Tačiau, pasak Graikijos, į bendrovės TRAINOSE savanoriško išėjimo į pensiją sistemos išlaidas įtraukta daugiau kaip [0–100] mln. EUR neįprastų išlaidų, bendrovės TRAINOSE patiriamų dėl jos darbuotojams suteikto nuolatinio statuso ir didesnių atlyginimų, taigi reikėtų į tai atsižvelgti.

4 lentelė

Bendrovei TRAINOSE suteikto pranašumo, susijusio su 593 darbuotojų perkėlimu, įvertinimas skaičiais (remiantis bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ parengtu tyrimu, pagrįstu planu perkelti 620 darbuotojų)

(72)

Kalbant apie bendrovių TRAINOSE ir OSE susitarimus dėl paslaugų lygio, Graikija tvirtino, kad, atsižvelgiant į Trejeto rekomendacijas, susitarimai dėl paslaugų lygio buvo sudaryti rinkos sąlygomis, todėl jie nėra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(73)

Graikija paaiškino, kad pateiktas bendrovės OSE techninės priežiūros išlaidų palyginimas buvo atliktas pagal bendrovės AMEL išlaidas, susijusias su techninės priežiūros darbuotojais, o ne su visais AMEL darbuotojais. Todėl metinis bendrovės AMEL techninės priežiūros darbuotojų atlyginimas tuo metu, kai buvo sudarytas susitarimas dėl paslaugų lygio, svyravo nuo [25 000–50 000] iki [25 000–50 000] EUR, konkretus dydis priklausė nuo darbuotojų patirties ir bendrovėje išdirbtų metų skaičiaus, o vidutinis metinis bendrovės AMEL techninės priežiūros darbuotojų atlyginimas buvo [25 000–50 000] EUR.

(74)

Be to, Graikija paaiškino, kad vidutinis metinis bendrovės OSE riedmenų techninės priežiūros darbuotojų atlyginimas tuo metu, kai buvo sudarytas susitarimas dėl paslaugų lygio, buvo, kaip apskaičiuota, [25 000–50 000] EUR arba [20–40] EUR už valandą. Šie skaičiavimai buvo pagrįsti vidutiniu įprastiniu atlyginimu 2010 m. gruodžio mėn. ir išmokomis, kurias sudaro užmokestis už viršvalandžius ir draudimo įmokos. Įsigaliojus Įstatymui Nr. 3899/2010 (21), bendrovės OSE riedmenų techninės priežiūros darbuotojų pakoreguotasis atlyginimas buvo [20–40] EUR, nes atlyginimai buvo dar sumažinti. Taigi, nauda bendrovei OSE yra lygi [0–5] EUR už techninės priežiūros valandą, taigi grąžos norma yra [0–10] proc.

(75)

Graikija paaiškino, kad riedmenų išperkamosios nuomos mokesčiai buvo apskaičiuoti atitinkamame susitarime dėl paslaugų lygio. Mokesčiai buvo apskaičiuoti atsižvelgiant į metinį riedmenų nusidėvėjimą ir atitinkamų riedmenų įsigijimo finansavimo sąnaudas, o pastarosios, Graikijos manymu, prilygo rinkos normoms.

(76)

Graikija taip pat paaiškino taikytą nusidėvėjimo koeficientą (2/3) ir teigė, kad jis visiškai atitinka visų Graikijos akcinių bendrovių taikomus kaupiamosios apskaitos standartus. Nusidėvėjimo koeficientas sudarė […] vertės, finansuotos bendrovės nuosavais ištekliais, ir […] vertės, finansuotos paskolomis. Pasak Graikijos, kasmet sertifikuotas išorės auditorius atlikdavo visų bendrovės OSE finansinių ataskaitų auditą, o savo ataskaitoms rengti bendrovė OSE taikė tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS). Todėl riedmenų balansinė vertė ir metinis nusidėvėjimas, kaip nurodyta bendrovės OSE turto registre, turto vertės požiūriu taip pat visiškai atitiko TFAS.

(77)

Graikija pridūrė, kad bendrovė OSE laikėsi nediskriminavimo politikos ir tą pačią kainą už tas pačias paslaugas taikė bet kuriai kitai geležinkelius valdančiai įmonei. Kaip matyti iš 4 lentelės, remdamasi tuo Graikija pateikė atnaujintus „PricewaterhouseCoopers“ tyrimo skaičiavimus.

(78)

Bendrovė OSE bendrovei TRAINOSE rengė privalomus techninius ir profesinius mokymus, įskaitant su dabartiniu traukinių parku susijusius mokymus, darbo su elektrifikuotų geležinkelio linijų tinklais mokymus ir licencijų išdavimą, ekonominio vairavimo mokymus ir pan. Mokymo programa atitiko Europos geležinkelių agentūros Techninių sąveikos specifikacijų sistemą (22) ir nacionalinės saugos institucijos skelbiamus geležinkelio transportui skirtus pranešimus (23).

(79)

Siekdama nustatyti tipinę vidutinę valandinę kainą, kurią bendrovė OSE turėtų taikyti už savo mokymo veiklą, Graikija atliko palyginimą su kitais Graikijoje veikiančiais mokymo paslaugų teikėjais. Šis darbuotojų mokymo kainų ir rinkos kainų palyginimas nebuvo tiesioginis, nes bendrovė OSE yra vienintelė bendrovė, rengianti techninius seminarus mašinistams, taip pat techninius seminarus kitomis su geležinkeliu susijusiomis temomis. Todėl lyginimui buvo pasirinktas Užimtumo ir profesinio mokymo fondas (LAEK) ir Švietimo ir mokymo institutas, teikiantis paslaugas Graikijos technikos rūmų nariams, (IEKEM TEE), nes abi šios įstaigos teikia su mokymu susijusias paslaugas.

(80)

Tuo metu, kai buvo sudarytas susitarimas dėl paslaugų lygio, LAEK paslaugų gavėjams už jų darbuotojų mokymą teikė [20–40] EUR už kiekvieno asmens valandą subsidijas, jeigu buvo naudojamasi išorės instruktorių ir (arba) mokymo tarnybų paslaugomis. Bendrovių viduje teikiamoms darbuotojų mokymo paslaugoms (naudojantis savo instruktoriais ir (arba) infrastruktūra) LAEK subsidijas teikė atsižvelgdamas į dalyvių skaičių, ir subsidijos buvo nuo 33 iki 14 EUR už vieno asmens valandą; ši informacija apibendrinta 5 lentelėje.

5 lentelė

Vidutinė subsidija, LAEK mokama už mokymus bendrovės viduje (už kiekvieno dalyvio kiekvieną valandą)

(81)

Kaip matyti iš Graikijos pateiktos 6 lentelės, Graikijos nuomone, tuo metu, kai buvo sudarytas susitarimas dėl paslaugų lygio, IEKEM TEE už lygiaverčius techninius seminarus mokėjo vidutiniškai 26 EUR už valandą.

6 lentelė

IEKEM TEE teikiamo mokymo kaina už valandą

(82)

Graikija tvirtino, kad dėl vidutinės valandinės kainos vienam dalyviui bendrovės TRAINOSE ir OSE tarėsi lygindamos rinkos kainas. Bendrovės TRAINOSE darbuotojų mokymo, kurį teikė bendrovė OSE, kaina buvo lygiavertė kitų bendrovių teikiamų panašių paslaugų kainai. Be to, tariantis dėl kainos buvo atsižvelgta į standartinę rinkos praktiką, susijusią su mokymo programų nuolaidų taikymu bendrovėms, kurių daug darbuotojų dalyvauja mokymuose.

(83)

Graikija pabrėžė, kad iš viso [0–5 000] m2 ploto biurų mėnesinis [0–10] EUR už m2 nuomos mokestis, t. y. iš viso [0–50 000] EUR per mėnesį, buvo nustatyta kaip rinkos kaina, pagrįsta bendrovės OSE 2005 m. nekilnojamojo turto vertinimu (pakoreguota, kad duomenys atitiktų 2011 m.), atliktu bendrovės GAIAOSE, o ši bendrovė yra visiškai atskira ir nepriklausanti nuo TRAINOSE bendrovė. Vertinant remtasi „Eurobank Properties Services“ parengta panašių charakteristikų pastatų Atėnuose ataskaita.

(84)

Graikija paaiškino, kad koreguojant nuomą buvo atsižvelgta į nuomojamo pastato būklę, jo vietą ir tai, kad aplinkinės teritorijos būklė nuolat blogėja, jos paklausa nekilnojamojo turto rinkoje mažėja, o ekonominė aplinka neaiški. Graikija teigė, kad tuo metu, kai buvo sudarytas susitarimas dėl paslaugų lygio, dėl daugumos nuomos sutarčių buvo iš naujo susitarta ir nuomos mokestis sumažintas iki 30 %

(85)

Graikija paaiškino, kad metinė kiekvienos transporto priemonės, kurią bendrovė TRAINOSE nuomojosi, nuomos kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į jos tikrąją vertę ir jos nusidėvėjimo tam tikrais metais sąnaudas. Siekiant užtikrinti, kad būtų taikomos rinkos kainos, kiekvienos rūšies transporto priemonių tiekėjai apskaičiavo kiekvienos 2011 m. sausio 1 d. naudotos transporto priemonės tikrąją vertę ir atitinkamą nusidėvėjimą.

(86)

Graikija teigė, kad priemonės turėtų būti laikomos suderinama pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą, o jame nurodyta, kad pagalba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, jeigu ji skirta „kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“.

(87)

Graikija teigė, kad nuo pat jos pirmosios stabilumo programos patvirtinimo 2010 m. gruodžio mėn. jai nepavyko pasiekti subalansuoto biudžeto, nes nepavyko pasiekti fiskalinių tikslų dėl pernelyg didelių išlaidų, mokesčių slėpimo, pernelyg optimistinių mokesčių planų ir negebėjimo reformuoti sveikatos ir pensijų sistemų. 2009 m. valdžios sektoriui teko daugiau kaip 50 % BVP, privačios investicijos buvo išstumtos, o ekonominiai rezultatai suprastėjo. 2009 m. bendroji valstybės skola sudarė 115 % BVP, grynoji išorės skola sudarė beveik 100 % BVP, o net 75 % grynosios išorės skolos teko viešajam sektoriui ir grąžinimo terminai buvo gana ilgi.

(88)

Pasak Graikijos, produktų ir darbo rinkų nelankstumas, taip pat per prasti daugelio struktūrinės politikos sričių rezultatai turėjo neigiamą poveikį jos ekonominiams rezultatams, ir tai nulėmė žemą užimtumo ir darbo našumo lygį. Todėl Graikijai buvo itin suku atlaikyti 2008 ir 2009 m. pasaulines finansų ir ekonomikos krizes. Vidutinis Graikijos bankų kapitalo pakankamumo rodiklis 2009 m. pabaigoje pagerėjo iki 11,7 %, tai nutiko iš dalies dėl viešųjų kapitalo injekcijų. Tačiau neveiksnios paskolos padidėjo nuo 5 % 2008 m. iki 7,7 % 2009 m. gruodžio mėn., taigi kilo susirūpinimas dėl valstybės skolos kreditingumo.

(89)

2010 m. balandžio mėn. Graikija paprašė oficialios finansinės paramos, dėl to 2010 m. buvo sudarytas susitarimo memorandumas. Kadangi Graikijos geležinkelių sektorius yra sisteminės svarbos ir tiesiogiai priklauso nuo Graikijos valstybės biudžeto, susitarimo memorandume nustatyta, kad reikia restruktūrizuoti visą Graikijos geležinkelių sektorių, ir tai buvo Graikijos prašytos finansinės paramos suteikimo sąlyga.

(90)

Geležinkelių sektoriaus privatizacija Graikijai buvo didžiausios svarbos. Geležinkeliai prisidėjo prie Graikijos regioninės plėtros, ir tai, kad jų gali nebelikti, visai Graikijos ekonomikai turėtų pražūtingų padarinių.

(91)

Bendrovė TRAINOSE – vienintelė geležinkelius valdanti įmonė Graikijoje. Taigi nuo pietinės iki šiaurinės Graikijos dalies besidriekiančiame 2 554 km ilgio miestų ir priemiesčių geležinkelių tinkle, kertančiame didžiausius šalies miestus ir uostus, ji valdo ir keleivių, ir krovinių vežimo maršrutus. Jeigu bendrovė TRAINOSE nutrauktų veiklą arba jai teikiant paslaugas atsirastų didelių trukdžių, tai turėtų neigiamą poveikį daugeliui suinteresuotųjų subjektų. Visų pirma, neigiamą poveikį pajustų keleiviai, klientai ir (arba) tiekėjai, darbuotojai, kiti su geležinkeliais susiję privatieji ir viešieji verslo subjektai, o galiausiai ir visa Graikijos ekonomika, nes neliktų daug esamų įmonių arba jų veikla labai sulėtėtų, ir – tai dar svarbiau – neliktų potencialių galimybių, visų pirma krovinių vežimo sektoriuje.

(92)

Bendrovės TRAINOSE veiklą nutraukus ar sustabdžius, ir miestuose, ir priemiesčiuose keleiviai tam tikrą laiką negalėtų naudotis viešaisiais maršrutais. Bendrovė TRAINOSE per dieną atlieka apie 300 keleivinio transporto reisų, įskaitant aukštos kokybės priemiestinio ir tarpmiestinio susisiekimo paslaugas, bendrovės TRAINOSE paslaugomis per metus pasinaudoja apie 16 milijonų keleivių. Bendrovės TRAINOSE valdomi maršrutai, susiję su viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymu, sudaro daugiau kaip 98 % visų Graikijos keleivinių geležinkelio maršrutų. Nebeteikiant vežimo geležinkeliais paslaugų, visam viešajam transporto tinklui, visų pirma Atėnų (šiame mieste viešuoju transportu kasmet naudojasi 8 milijonai keleivių), Salonikų ir Patrų miesto tinklui, tektų didžiulė našta. Tam tikruose didelio intensyvumo miesto maršrutuose paslaugas teikia tik bendrovė TRAINOSE, taigi tai ne tik pablogintų eismo sąlygas miestuose, bet ir priverstų keleivius rinktis kitas, brangesnes susisiekimo priemones, tai labiausiai pasakytina apie priemiesčių maršrutus. Pavyzdžiu galėtų būti situacija, kai bendrovė TRAINOSE 2011 m. šiaurinėje Graikijos dalyje neteikė paslaugų maršrutu Edesa–Florina, o keleiviams važinėjimas į darbą pabrango 50 % Susitarusi su Trejetu Graikija 2011 m. nusprendė nebeteikti paslaugų nepelninguose maršrutuose ir gerokai padidinti traukinių bilietų kainas maršrutuose, kuriuose paslaugas toliau teikė. Kartu Graikija nusprendė nebetaikyti anksčiau studentams, kariniam personalui, didelėms šeimoms ir pan. taikytų nuolaidų bilietams.

(93)

Be to, Graikija teigė, kad bendrovė TRAINOSE siūlo specializuotas nišines turistinio pobūdžio paslaugas provincijos maršrutuose, kurie patys yra traukos objektai. Tokie maršrutai padeda skatinti būtiną vietos ekonominę veiklą, jais išplečiamas ir papildomas Graikijos turizmo pramonės siūlomas didžiulės svarbos produktas.

(94)

Bendrovės TRAINOSE kasmet pervežamų krovinių metinis tonažas, kaip apskaičiuota, yra didesnis nei [0–500] mln. tonų. Apie [50–100] proc. šio kiekio sudaro eksportuojami kroviniai. Taigi, bendrovė TRAINOSE turi didelę įtaką Graikijos gamybos įmonių eksporto veiklai. Tam tikri produktai dėl dydžio ir tonažo gali būti vežami tik geležinkeliais, o nutraukus krovinių vežimo geležinkeliais paslaugas tai turėtų skaudžių padarinių Graikijos tiekimo grandinėje, nes nukentėtų tokios bendrovės kaip EBZ S.A. ir VIOHALKO S.A., taip pat Pirėjo ir Salonikų uostai. Pirėjo uosto privatizacija buvo baigta 2016 m., o Salonikų uostas turėjo būti privatizuotas 2017 m. kovo mėn.

(95)

Geležinkeliai yra pagrindinė Graikijos ginkluotųjų pajėgų susisiekimo priemonė. Tai ir reguliariojo krovinių (degalų, sunkiosios karinės įrangos), ir Graikijos ginkluotųjų pajėgų personalo vežimo taikos metu paslaugos. Geležinkeliai ir bendrovė TRAINOSE taip pat yra labai svarbios Graikijos ginkluotųjų pajėgų transporto ir masinės mobilizacijos planų kilus krizei dalys. Bendrovei TRAINOSE svarbus vaidmuo tenka reguliariai vykdant skubios mobilizacijos pratybas, kuriomis, be kita ko, siekiama patikrinti reagavimo laiką. Visiems šiems poreikiams patenkinti bendrovė TRAINOSE privalo turėti bent […] vagonų ir […] autocisternų, parengtų naudoti.

(96)

Bendrovė TRAINOSE Graikijoje – joje daugiau kaip 99 % bendrovių yra MVĮ, yra labai svarbi tiesioginė ir netiesioginė darbdavė. Bendrovė turi 655 visą darbo dieną dirbančius darbuotojus, be to, ji sukaupusi didžiulės geležinkelių srities patirties ir gerai išmano geležinkelių sektorių. Graikijoje nedarbo lygis jau dabar vienas didžiausių ES (23 %), ir jeigu bendrovė TRAINOSE nutrauktų savo veiklą, akivaizdu, kad ši padėtis dar pablogėtų.

(97)

Pasak Graikijos, bendrovės TRAINOSE likvidavimas turėtų neigiamų padarinių jos tiekėjams. Riedmenų techninės priežiūros paslaugas teikiančiai bendrovei EESSTY ir geležinkelių infrastruktūrą valdančiai bendrovei OSE kiltų didžiulių sunkumų, greičiausiai jos netgi turėtų nutraukti veiklą. Bendrovė EESSTY dabar turi 416 darbuotojų, apie 100 % savo metinių pajamų ji gauna iš savo verslo ryšių su bendrove TRAINOSE. Bendrovė OSE turi 1 595 darbuotojus (1 396 darbuotojai dirba bendrovėje OSE, o dar 199 – bendrovėje ERGOSE, esančioje bendrovės OSE patronuojamąja bendrove, atsakinga už geležinkelių infrastruktūros plėtrą ir modernizavimą), 2015 m. bendrovės TRAINOSE jai mokėti naudojimosi bėgiais mokesčiai sudarė 86 % bendrovės OSE tų metų metinių pajamų iš naudojimosi bėgiais. Be to, neigiamą poveikį pajustų ir riedmenis bei nekilnojamąjį turtą valdanti bendrovė GAIAOSE. Labai neigiamą poveikį pajustų ir nemažai privačių įmonių, pavyzdžiui, valymo, aprūpinimo maistu ir gėrimais, bilietų pardavimo, ekspeditorių ir kitų paslaugų teikėjų ir rangovų.

(98)

Be to, Graikija primena, kad vienas Sąjungos prioritetų – saugaus, šiuolaikiško ir integruoto geležinkelių tinklo tiesimas. Pasak Graikijos, geležinkeliai mažiausiai kenkia aplinkai ir yra saugiausia susisiekimo priemonė. Todėl Graikijai likus be geležinkelių, tai prieštarautų visoms ankstesnių metų Sąjungos pastangoms skatinti labiau naudotis geležinkeliais ir gerinti Sąjungos geležinkelių tinklą. Per ateinančius dvejus ar trejus metus užbaigus geležinkelių infrastruktūros modernizavimo darbus, įskaitant naujos greitųjų geležinkelių dvigubų bėgių linijos beveik visame geležinkelių tinkle tiesimą ir elektrifikavimą, bus užtikrintos visos reikalingos efektyvesnių geležinkelių pasaugų teikimo sąlygos.

(99)

Graikija tvirtino, kad pagalbos patvirtinimas pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b dalį taip pat atitiktų Komisijos ankstesnių sprendimų praktiką. 1987 m. Komisijos patvirtino pagalbą, kurios forma – Graikijos viešojo sektoriaus bendrovių reorganizavimas, ir nurodė, kad, jeigu būtų leista likviduoti didelę Graikijos pramonės įmonių dalį, tai turėtų didžiulį neigiamą poveikį galimam sėkmingam griežtų taupymo priemonių programos įgyvendinimui (24). Šiuo atveju, leidus bendrovę TRAINOSE likviduoti, be jokios abejonės tai turėtų neigiamą poveikį Graikijos galimybėms atsigauti. Be to, 1991 m. Komisija patvirtino pagalbą Graikijos reformų programai (25), ir nurodė, kad ši programa yra neatskiriama Tarybos sprendimo 91/136/EEB (26), susijusio su Graikijos ekonomikos gaivinimu, dalis. Panašiai yra ir šiuo atveju – geležinkelių sektoriaus restruktūrizavimas yra Graikijos ir Trejeto susitarimo dėl Graikijos ekonomikos gaivinimo finansavimo dalis.

(100)

Be to, Graikija įsipareigojo imtis šių priemonių platesniam Graikijos geležinkelių rinkos atvėrimui užtikrinti:

(101)

Todėl, Graikijos nuomone, pagalba bendrovei TRAINOSE yra svarbus Graikijos pastangų įveikti vieną sunkiausių jos istorijoje ekonomikos ir finansų krizių, elementas, taigi galima laikyti, kad šia pagalba siekiama atitaisyti didelius valstybės narės ekonominius sunkumus.

(102)

Kaip teigiama 3 skirsnyje, Graikija atsiėmė savo pranešimą apie nuosavo kapitalo didinimą, siekiantį 65 mln. EUR, (2 priemonės dalis) ir bendrovei OSE priklausančių penkių terminalų perdavimą bendrovei TRAINOSE (6 priemonė).

(103)

Remiantis Tarybos reglamento (ES) 2015/1589 (27) 10 straipsniu, atitinkama valstybė narė gali nustatytu laiku pranešimą atsiimti, kol Komisija dar nėra priėmusi sprendimo dėl pagalbos. Pagal Reglamento (ES) 2015/1589 10 straipsnio 2 dalį, jeigu Komisija yra pradėjusi oficialią tyrimo procedūrą, ji ją užbaigia.

(104)

Kadangi Graikija atsiėmė savo pranešimą ir kapitalo nedidins 65 mln. EUR (2 priemonės dalis), taip pat nebus perduodami terminalai (6 priemonė), galima nuspręsti baigti oficialų tų priemonių, apie kurias buvo pranešta, tyrimą, atliekamą pagal Sutarties 108 straipsnio 2 dalį.

(105)

Remiantis Sutarties 107 straipsnio 1 dalimi, „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.

(106)

Turi būti laikomasi visų sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. Todėl norint nustatyti, kad nagrinėjamoji priemonė yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, priemonė turi atitikti visas toliau išdėstytas sąlygas:

(107)

Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, Komisija privalo pirmiausia nustatyti, kas bus vertinamųjų priemonių gavėjas. Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant, kas yra pagalbos gavėjas, vartojama sąvoka „įmonė“.

(108)

Komisija laikosi nuomonės, kad už atlygį teikdama keleivių ir krovinių vežimo paslaugas bendrovė TRAINOSE vykdo ekonominę veiklą. Todėl bendrovė TRAINOSE turėtų būti laikoma įmone pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį visą laikotarpį, kurį buvo arba bus taikomos nagrinėjamosios pagalbos priemonės.

(109)

Tam, kad aptariama priemonė būtų valstybės pagalba, ji turi būti finansuojama iš valstybinių išteklių, o sprendimą įgyvendinti priemonę turi būti galima laikyti valstybės sprendimu (28).

(110)

Skolas panaikins bendrovė OSE; remdamasi pagal Graikijos įstatymo Nr. 3891/2010 13 straipsnio 1 dalį priimtu bendru ministerijų sprendimu.

(111)

Teisingumo Teismas sprendime Stardust Marine (29) nustatė, kad pagal privatinę teisę įsteigtos įmonės, kurios dauguma akcijų priklauso valstybei, ištekliai yra valstybės ištekliai.

(112)

Bendrovė OSE 100 % priklauso Graikijos valstybei. Todėl akivaizdu, kad tai valstybinė įmonė pagal Komisijos direktyvos 2006/111/EB (30) 2 straipsnio b punktą. Kadangi OSE yra valstybinė įmonė, jos ištekliai yra valstybės ištekliai.

(113)

Kalbant apie priskirtinumą, savo sprendime Stardust Marine Teisingumo Teismas nustatė, kad to, jog valstybė arba valstybės subjektas yra vienintelis arba didžiausias įmonės akcininkas, nepakanka padaryti išvadai, kad tos įmonės perduodami ištekliai yra priskirtini jos viešiesiems akcininkams (31). Pasak Teisingumo Teismo, net jeigu valstybė galėjo kontroliuoti valstybinę įmonę ir daryti lemiamą įtaką jos veiklai, konkrečiu atveju negalima savaime daryti prielaidos, kad ji iš tikrųjų įmonę kontroliavo, nes pagal valstybės suteiktą savarankiškumo lygį valstybinė įmonė gali būti daugiau ar mažiau nepriklausoma.

(114)

Komisija atkreipia dėmesį, kad bendrovė OSE skolą panaikins pagal bendrą ministerijų sprendimą, kuriuo nurodoma panaikinti bendrovės TRAINOSE skolas.

(115)

Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, Komisija laikosi nuomonės, kad skolos panaikinimas yra susijęs su valstybės išteklių naudojimu, o sprendimą dėl to priėmė valstybė, ir ši pagalba yra priskirtina valstybei.

(116)

Kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje, pranašumas – tai bet kokia ekonominė nauda, kurios įmonė nebūtų gavusi įprastomis rinkos sąlygomis, t. y. be valstybės intervencijos (32). Svarbu ne valstybės intervencijos priežastis ar tikslas, o tik priemonės poveikis įmonei (33).

(117)

Šiuo atveju Graikija panaikins 748,6 mln. EUR dydžio skolas, tiesiogiai susijusias su bendrovės TRAINOSE geležinkelių veikla. Joks apdairus rinkos ekonomikos veiklos vykdytojas tokio dydžio įsipareigojimų nepanaikintų be jokio atlygio. Kadangi panaikinama bendrovės TRAINOSE teisinė prievolė tvarkyti, o vėliau ir grąžinti šią skolą, šia priemone bendrovei TRAINOSE iš tikrųjų suteikiama papildomų lėšų, kurias ji gali naudoti savo komercinei veiklai ir (arba) investicijoms ir pagerinti savo finansinius rodiklius, o dėl to gali sumažėti būsimos skolinimosi išlaidos ir (arba) būti lengviau gauti finansavimą rinkoje. Taigi, panaikinant skolas bendrovei TRAINOSE gali būti suteikiamas ekonominis pranašumas, kurio ji neturėtų rinkos sąlygomis.

(118)

Graikija tvirtino, kad bendrovės TRAINOSE skolų bendrovei OSE panaikinimas yra kompensacija už viešųjų paslaugų įsipareigojimo vykdymą.

(119)

Kalbant apie ekonominio pranašumo suteikimą kompensuojant išlaidas, patirtas vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimą, Teismas sprendime Altmark paaiškino, kad pranašumo buvimo galimybę galima atmesti, jeigu įvykdomos visos keturios sąlygos (34):

(120)

Komisija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad Graikija jai nepateikė jokio pavedimo akto, susijusio su nagrinėjamuoju laikotarpiu (2007–2010 m.). Graikijos įstatymo Nr. 674/1970 7 straipsnyje tiesiog nurodyta, kad veiklos vykdytojas gali prašyti finansinio susitarimo, kai teikti paslaugas naujais maršrutais arba toliau teikti paslaugas esamais maršrutais privalomai reikalaujama ir dėl to tenka imtis nuostolingos veiklos arba ją tęsti. Be to, Graikijos įstatymo Nr. 674/1970 20 straipsnyje nustatyta, kad bet kokie nuostoliai, patiriami vykdant įsipareigojimą teikti paslaugas už tam tikrą kainą, turi būti derinami finansiniu susitarimu. Remiantis Graikijos įstatymo Nr. 674/1970 18 straipsniu, tokiu finansiniu susitarimu taip pat turi būti nustatomi geležinkelius valdančios įmonės (tuo metu tai buvo bendrovė OSE) ir Graikijos valstybės finansiniai santykiai, taip pat kompensacijos, kuria siekiama padengti laikotarpiu, neviršijančiu 13 metų nuo to susitarimo ratifikavimo, galiausiai patirtus eksploatavimo nuostolius, mokėjimo sąlygos. Kaip patvirtino Graikija, nagrinėjamuoju laikotarpiu geležinkelius valdanti įmonė ir Graikijos valstybė jokio tokio susitarimo nesudarė. Vadinasi, bendrovė TRAINOSE neprisiėmė aiškiai apibrėžtų viešųjų paslaugų įsipareigojimų, kuriuos ji turėtų vykti ir už kurių vykdymą 2007–2010 m. jai būtų mokama kompensacija. Todėl 1 priemonė neatitinka pirmosios sprendimo Altmark sąlygos.

(121)

Antra, net jeigu pagal Graikijos įstatymą Nr. 2671/1998 geležinkelius valdančiai įmonei (tuo metu tai tebebuvo bendrovė OSE) būtų pavesta vykdyti viešųjų paslaugų įsipareigojimus ir tam tikrais maršrutais teikti paslaugas už tam tikrą kainą, Graikijos valstybės pareiga geležinkelius valdančiai įmonei mokėti kompensaciją galėjo būti vykdoma tik iki 2007 m. gruodžio 31 d., kaip aiškiai nustatyta įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje.

(122)

Trečia, Komisija atkreipia dėmesį, kad kompensacijos parametrai nebuvo iš anksto nustatyti. Numatoma kompensacija pagrįsta tik ex post skaičiavimais, atliktais pagal bendrovės TRAINOSE finansines sąmatas po restruktūrizacijos. Todėl Komisija daro išvadą, kad parametrai, pagal kuriuos Graikija apskaičiavimo nepakankamą kompensavimą, nebuvo nustatyti iš anksto ir kad dėl to 1 priemonė neatitinka ir antrosios sprendimo Altmark sąlygos.

(123)

Sprendime Altmark numatyta, kad turi būti tenkinamos visos keturios sąlygos, todėl Komisijai nėra būtinybės vertinti, ar šiuo atveju tenkinamos kitos dvi sąlygos.

(124)

Todėl daroma išvada, kad Graikijos sprendimu panaikinti bendrovės TRAINOSE įsipareigojimus tai bendrovei bus suteiktas ekonominis pranašumas pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(125)

Kad valstybės priemonė patektų į Sutarties 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, ja turi būti palaikomos tam tikros įmonės arba tam tikrų prekių gamyba. Taigi valstybės pagalbos sąvoka apima tik tas priemones, kuriomis įmonėms suteikiamas atrankusis pranašumas. Kadangi skolų panaikinimas naudingas tik bendrovei TRAINOSE, o kitos Graikijos įmonės negali tuo pasinaudoti, kaip bendrąja ekonominės politikos priemone, ši priemonė yra atrankioji, kaip nustatyta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje.

(126)

Komisija turi analizuoti, ar priemone iškraipoma arba gali būti iškraipoma konkurencija ir daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai. Daroma prielaida, kad konkurencija yra iškraipoma pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, kai valstybė kokiai nors įmonei suteikia finansinį pranašumą liberalizuotame sektoriuje, kuriame yra arba galėtų būti konkurencija (35).

(127)

Jei valstybės narės teikiama pagalba stiprinama įmonės padėtis, palyginti su kitomis prekyboje tarp valstybių narių konkuruojančiomis įmonėmis, tokia prekyba turi būti laikoma prekyba, kuriai pagalba daro poveikį (36). Užtenka, kad konkurencijai atvirose rinkose pagalbos gavėjas konkuruotų su kitomis įmonėmis (37).

(128)

ES krovinių vežimo geležinkeliais rinka (europinis krovinių vežimo geležinkeliais tinklas) pirmą kartą konkurencijai buvo atverta 2003 m. kovo 15 d., priėmus pirmąjį geležinkelių dokumentų rinkinį (38). Antruoju geležinkelių dokumentų rinkiniu 2006 m. sausio 1 d. buvo liberalizuota visa tarptautinė krovinių vežimo rinka, o 2007 m. sausio 1 d. – nacionalinės krovinių vežimo geležinkeliais rinkos (39). Tačiau kelios valstybės narės savo nacionalines rinkas vienašališkai liberalizavo dar iki tos dienos.

(129)

Kalbant apie keleivių vežimą, nuo 2010 m. sausio 1 d. trečiuoju geležinkelių dokumentų rinkiniu buvo atverta keleivių vežimo tarptautiniais maršrutais rinka (40). Nors tai susiję tik su tarptautinėmis paslaugomis, pagalbos gavėjos veiklą tose linijose taip pat vykdo. Bet kokiu atveju, kaip Teismas nustatė sprendime Altmark, tai, kad transporto įmonė veiklą vykdo tik vienoje valstybėje narėje, nepaneigia galimybės, kad pagalba iškraipoma Sąjungos vidaus prekyba (41). Šiuo atžvilgiu reikia paminėti, kad nuo 1995 m. kelios valstybės narės vienašališkai atvėrė savo keleivių vežimo geležinkeliais rinką ir kad bet kokiu dėl vienoje valstybėje narėje geležinkelių transporto įmonei suteikto pranašumo gali sumažėti konkurento iš kitos valstybės narės galimybės prekiauti toje geografinėje rinkoje.

(130)

Šiuo atveju bendrovė TRAINOSE teikia paslaugas konkuruodama su kitomis vidaus rinkoje transporto paslaugas teikiančiomis įmonėmis, o kai kurios tų įmonių teikia ir tarpvalstybines paslaugas. Todėl atrankiuoju ekonominiu pranašumu, kuris būtų suteikiamas planuojamu bendrovės TRAINOSE skolų panaikinimu, stiprinama įmonės ekonominė padėtis, nes geležinkelius valdanti įmonė bus atleista nuo iki 2007–2010 m. susidariusios skolos. Vadinasi, bendrovė TRAINOSE vežimo geležinkeliais paslaugas vidaus rinkoje teiks neturėdama padengti visų savo patiriamų būtinų investicinių ir (arba) veiklos sąnaudų.

(131)

Komisija daro išvadą, kad šia priemone bus iškraipyta arba gali būti iškraipyta konkurencija vidaus rinkoje ir gali būti daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

(132)

Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, Komisija laikosi nuomonės, kad Graikijos planuojamas skolų panaikinimas yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(133)

Kaip nurodyta 109 konstatuojamojoje dalyje, kad aptariama priemonė būtų valstybės pagalba, ji turi būti finansuojama iš valstybės išteklių, o sprendimą įgyvendinti priemonę turi būti galima laikyti valstybės sprendimu.

(134)

Nuosavo kapitalo didinimas tiesiogiai finansuotas iš Graikijos valstybės biudžeto, sprendimą dėl nuosavo kapitalo didinimo priėmė Tarpministerinis valstybinių įmonių ir organizacijų komitetas, atstovaujantis Graikijos centrinės valdžios institucijoms.

(135)

Todėl nuosavo kapitalo didinimas yra susijęs su valstybės išteklių naudojimu, o sprendimą dėl to priėmė Graikijos valstybė, ir ši pagalba yra priskirtina Graikijos valstybei.

(136)

Graikija tvirtino, kad nuosavo kapitalo didinimu bendrovei TRAINOSE nesuteikiama jokio neteisėto ekonominio pranašumo, nes bet kuris privatus investuotojas, kurio padėtis panaši į Graikijos, būtų pasirinkęs toliau investuoti į bendrovę, kad neprarastų savo esamų investicijų, o ne siektų likviduoti bendrovę. Graikija tikėjosi, kad padidinus nuosavą kapitalą, bendrovę TRAINOSE restruktūrizavus, o vėliau – privatizavus, būtų galima susigrąžinti didesnę dalį savo investicijų ir išvengti neigiamo poveikio bendrovei OSE.

(137)

Siekiant nustatyti, ar Graikijos investicijomis bendrovei TRAINOSE suteikiamas pranašumas, būtina įvertinti, ar esant panašioms aplinkybėms įprastomis rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis panašaus dydžio privatus investuotojas būtų norėjęs imtis tokios investicijos (42).

(138)

Graikija tvirtino, kad savo sprendimu bendrovei TRAINOSE atlikti kapitalo injekciją ji siekė išvengti Graikijos vienintelės geležinkelius valdančios įmonės žlugimo ir bet kokio šalutinio poveikio visai Graikijos ekonomikai.

(139)

Tačiau rinkos ekonomikos veiklos vykdytojo kriterijus turėtų būti taikomas neatsižvelgiant į jokius motyvus, išimtinai susijusius su valstybės narės, kaip valdžios institucijos, vaidmeniu (pvz., socialinius, regioninės ir sektorių politikos motyvus) (43). Kitaip sakant, jeigu valstybės intervencijos priemonės imamasi dėl viešosios politikos priežasčių, pavyzdžiui, dėl socialinės ar regioninės plėtros, lemiančios įmonės nuostolius arba mažinančios jos pelną, valstybės elgesys gali būti racionalus viešosios politikos požiūriu, bet kartu gali būti grindžiamas motyvais, kuriais rinkos ekonomikos veiklos vykdytojas paprastai nesivadovautų arba kuriuos atmestų, jeigu dėl jų mažėtų tikėtina jo turimo turto grąža. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad nuosavo kapitalo didinimui taikant rinkos ekonomikos veiklos vykdytojo kriterijų būtina nekreipti dėmesio į šalutinį poveikį Graikijos ekonomikai ar į tai, kad bendrovė TRAINOSE yra vienintelė Graikijos geležinkelius valdanti įmonė.

(140)

Graikija taip pat teigė, kad jau 2009 m. ji buvo numačiusi restruktūrizuoti bendrovę TRAINOSE, o vėliau ją privatizuoti, todėl galėjo tikėtis priimtinos injekcijai panaudoto kapitalo grąžos per pagrįstą laiką. Graikija taip pat pabrėžė, kad esamam investuotojui būtų priimtina ir trumpalaikė mažesnė grąža.

(141)

Ar valstybės intervencija atitinka rinkos sąlygas, turi būti vertinama ex ante, atsižvelgiant į tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl intervencijos, turėtą informaciją (44). Faktiškai bet kuris apdairus rinkos ekonomikos veiklos vykdytojas paprastai pats atlieka projekto strategijos ir finansinių perspektyvų ex ante vertinimą (45). Neužtenka remtis ex post ekonominiais vertinimais, kuriuose retrospektyviai padaryta išvada, kad atitinkamos valstybės narės investicija faktiškai buvo pelninga (46).

(142)

Ekonominis vertinimas taikant visuotinai priimtiną standartinę vertinimo metodiką (47) turi būti pagrįstas turimais objektyviais, patikrinamais ir patikimais duomenimis (48), duomenys turėtų būti pakankamai išsamūs ir atspindėti ekonominę padėtį tuo metu, kai, atsižvelgiant į rizikos lygį ir būsimus lūkesčius, buvo priimtas sprendimas dėl sandorio. Taikoma plačiai pripažinta standartinė (metinės) investicijų grąžos nustatymo metodika, pagal kurią apskaičiuojama vidinė grąžos norma (VGN) (49). Investavimo sprendimą taip pat galima įvertinti pagal jo grynąją dabartinę vertę (GDV) (50), kurią apskaičiuojant gaunami rezultatai dažniausiai yra lygiaverčiai VGN.

(143)

Prieš Tarpministeriniam valstybinių įmonių ir organizacijų komitetui 2009 m. priimant sprendimą atlikti 60 mln. EUR kapitalo injekciją, Graikija neatliko jokio tikėtinos grąžos pelningumo vertinimo taikant bet kurią visuotinai priimtiną standartinę vertinimo metodiką arba bet kokią kitokią metodiką. Sprendimui atlikti kapitalo injekciją į bendrovę TRAINOSE pagrįsti Graikija nepateikė jokių faktinių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad akcininkas ateityje galėjo tikėtis pelno. Nė viename dokumente nepateikta jokio bendrovės TRAINOSE akcininko gautinos kapitalo grąžos arba to, kad po kapitalo injekcijos padidės Graikijos nuosavo kapitalo dalies vertė, pavyzdžio ar skaičiavimo. Komisija atkreipia dėmesį, kad bendrovės TRAINOSE pelno ir nuostolio prognozėse matyti tik tai, kad bendrovė tikėjosi pelną vėl gauti nuo 2011 m. Ir net iki 2013 m. susikaupusio tikėtino pelningumo (14 mln. EUR) nepakanka tikėtiniems bendrovės nuostoliams (– 165 mln. EUR) 2011 m. padengti.

(144)

Be to, Graikija nevertino bendrovės TRAINOSE privatizavimo perspektyvų ir skaičiais neįvertino tikėtinų privatizacijos įplaukų. Komisija atkreipia dėmesį, kad tada, kai buvo priimtas neatšaukiamas sprendimas didinti nuosavą kapitalą (2009 m.), galbūt buvo neaiškių planų privatizuoti bendrovę, bet apie įgaliojimus vykdyti privatizaciją nebuvo paskelbta, nebuvo pateikta privalomųjų pasiūlymų ir tebebuvo neaišku, ar privatizacija apskritai bus sėkminga. Bendrovė TRAINOSE į Graikijos privatizacijos programą buvo įtraukta tik 2010 m. (51), ir tik 2013 m. Graikija faktiškai nusprendė imtis privatizuoti bendrovę (52). Tačiau privalomojo pasiūlymo nepateikė nė vienas investuotojas, taigi privatizacijos procesas turėjo būti iš naujo skalbiamas 2016 m., ir buvo tikimasi bendrovę privatizuoti 2017 m.

(145)

Nagrinėjant, ar sandoris atitinka rinkos sąlygas, reikėtų atsižvelgti į tai, ar atitinkama viešoji įstaiga anksčiau yra įgijusi ekonominių pozicijų įmonės atžvilgiu (53). Taikant rinkos ekonomikos veiklos vykdytojo kriterijų, anksčiau įgytos pozicijos turi būti vertinamos pagal priešingos padėties scenarijus. Pavyzdžiui, jeigu sunkumus patiriančiai valstybinei įmonei skiriama parama nuosavo kapitalo ar skolos priemonėmis, tikėtina tokios investicijos grąža turėtų būti palyginama su tikėtina grąža pagal priešingos padėties scenarijų, pagal kurį ta įmonė būtų likviduota. Jeigu tokio likvidavimo atveju būtų gautas didesnis pelnas ar patirti mažesni nuostoliai, apdairus rinkos ekonomikos veiklos vykdytojas pasirinktų tą galimybę (54).

(146)

Prieš didindama nuosavą kapitalą Graikija nevertino jokių įplaukų, gautinų hipotetiškai likvidavus bendrovę TRAINOSE, perspektyvų. Komisija atkreipia dėmesį, kad 2008 m. gruodžio 31 d. bendrovės TRAINOSE turto balansinė vertė buvo 104 mln. EUR, o jos skolų dydis – 376 mln. EUR. Todėl vargu ar hipotetinio likvidavimo scenarijuje būtų nurodyta, kad Graikija, bendrovės TRAINOSE akcininkė, gaus kokios nors grąžos. Todėl Graikija, papildomai neinvestavusi į bendrovę, teisiniu požiūriu neturėtų jokių įsipareigojimų, išskyrus su jos akcijomis susijusius nuostolius.

(147)

Nors dėl sprendimo leisti bendrovę TRAINOSE likviduoti ir būtų socialinio bei politinio spaudimo, Komisija vis tiek laikosi nuomonės, kad panašioje padėtyje atsidūrusio rinkos ekonomikos veiklos vykdytojo išlaidos būtų nulinės, nes Graikijos valstybė yra vienintelė bendrovės TRAINOSE akcininkė. Tomis aplinkybėmis, didinant kapitalą, Graikijos valstybė galėjo patirti tik nuostolių, o rinkos ekonomikos veiklos vykdytojas su tuo nebūtų sutikęs.

(148)

Todėl Komisija mano, kad sprendimu 60 mln. EUR padidinti bendrovės TRAINOSE nuosavą kapitalą bendrovei TRAINOSE suteiktas ekonominis pranašumas, kurio ji nebūtų turėjusi įprastomis rinkos sąlygomis.

(149)

Nuosavo kapitalo didinimas buvo naudingas tik bendrovei TRAINOSE, tai nebuvo bendroji politikos priemonė, kuria būtų galėjusios pasinaudoti Graikijos įmonės. Taigi ši priemonė yra atrankioji pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(150)

Remiantis 7.1.2.4 skirsnyje išdėstytomis priežastimis, nuosavo kapitalo didinimu buvo iškraipyta arba galėjo būti iškraipyta konkurencija vidaus rinkoje ir daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

(151)

Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, Komisija mano, kad 2009 m. įvykdytas nuosavo kapitalo didinimas 60 mln. EUR yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(152)

2011–2013 m. bendrovei TRAINOSE mokėtos metinės subsidijos buvo teikiamos tiesiogiai iš Graikijos valstybės biudžeto, taigi priemonė yra susijusi su valstybės išteklių naudojimu, be to, sprendimą dėl priemonės priėmė valstybė, taigi valstybės priemonė.

(153)

Graikija tvirtino, kad 2011–2013 m. bendrovei TRAINOSE mokėtos metinės subsidijos yra kompensacija už viešųjų paslaugų įsipareigojimo vykdymą.

(154)

Remdamasi Teisingumo Teismo gairėmis, pateiktomis sprendime Altmark (55), Komisija atkreipia dėmesį, kad 2011–2013 m. viešųjų paslaugų įsipareigojimų susitarimas nebuvo paskirtas viešo konkurso būdu.

(155)

Jeigu vykdyti viešųjų paslaugų įsipareigojimą nepaskiriama konkurso tvarka, reikalingos kompensacijos dydis turi būti nustatomas remiantis tipinės, gerai veikiančios ir tinkamas priemones, atitinkančias viešosios paslaugos reikalavimus, turinčios įmonės sąnaudomis, kurios būtų susidariusios vykdant tuos įsipareigojimus, atsižvelgiant į atitinkamas pajamas ir pagrįstą pelną vykdant įsipareigojimus.

(156)

Komisija atkreipia dėmesį, kad tuo metu, kai 2011 m. buvo sudarytas viešųjų paslaugų įsipareigojimų susitarimas, bendrovė TRAINOSE turėjo finansinių sunkumų, jos sąnaudų nebuvo galima laikyti tipinės, gerai veikiančios ir tinkamas priemones, atitinkančias viešosios paslaugos reikalavimus, turinčios įmonės sąnaudomis. Viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymo kompensacija už 2011–2013 m. laikotarpį buvo pagrįsta bendrovės TRAINOSE restruktūrizavimo plano sąmatomis, neatlikus jokio tipinės, gerai veikiančios ir tinkamas priemones, atitinkančias viešosios paslaugos reikalavimus, turinčios įmonės sąnaudų vertinimo pagal priešingos padėties scenarijų. Todėl Komisija mano, kad šio kriterijaus nebuvo laikomasi.

(157)

Sprendime Altmark nustatyta, kad turi būti įvykdytos visos keturios sąlygos, todėl nėra būtinybės vertinti, ar šiuo atveju įvykdytos kitos trys sprendimo Altmark sąlygos.

(158)

Todėl daroma išvada, kad 2011–2013 m. bendrovei TRAINOSE skirtomis subsidijomis bendrovei TRAINOSE suteiktas ekonominis pranašumas pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(159)

2011–2013 m. metinės subsidijos buvo skirtos ir naudingos tik bendrovei TRAINOSE, todėl ši priemonė yra atrankioji pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(160)

Remiantis 7.1.2.4 skirsnyje išdėstytomis priežastimis, subsidijomis buvo iškraipyta arba galėjo būti iškraipyta konkurencija vidaus rinkoje ir daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

(161)

Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, Komisija mano, kad metinės subsidijos, Graikijos suteiktos 2011–2013 m., yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(162)

Bendrovės TRAINOSE darbuotojų perkėlimo schema parengta pagal Graikijos įstatymą Nr. 3891/2010. Įstatyme numatytas bendrovės TRAINOSE darbuotojų perkėlimas į kitas viešojo sektoriaus įmones ar įstaigas, pavyzdžiui, ministerijas ar savivaldybes, atlyginimus jiems mokančias iš viešųjų išteklių.

(163)

Todėl ši priemonė yra susijusi su valstybės išteklių naudojimu, sprendimą dėl jos priėmė Graikijos valstybė, taigi ši pagalba yra priskirtina Graikijos valstybei.

(164)

Pasak Graikijos, tuo, kad darbuotojus perkeliant sumažinamas jų skaičius, bendrovei TRAINOSE jokio pranašumo nesuteikiama, nes tai turi būti laikoma vienkartine kompensacija už struktūrinius sunkumus, kurių bendrovė TRAINOSE tebepatiria likusių darbuotojų atžvilgiu.

(165)

Siekdama skaičiais įvertinti galimą pranašumą, gaunamą perkeliant darbuotojus, Graikija pateikė konsultanto parengtą tyrimą. Remiantis tyrimu, pranašumo suma yra lygi privačios bendrovės įprastų išlaidų, patiriamų taikant hipotetinę savanoriško išėjimo į pensiją sistemą, ir bendrovės TRAINOSE darbuotojams taikomos hipotetinės savanoriško išėjimo į pensiją sistemos išlaidų skirtumas. Tas skirtumas būtų 120 mln. EUR. Tačiau Graikija tvirtina, kad reikėtų iš hipotetinės savanoriško išėjimo į pensiją sistemos išlaidų atimti „neįprastas išlaidas“, kurių bendrovė patirtų dėl to, kad bendrovės TRAINOSE darbuotojams (ir perkeliamiems, ir liekantiems 904 darbuotojams) suteiktas valstybės tarnautojų statusui prilygstantis statusas. Pasak Graikijos, „tikrasis“ pranašumas, gaunamas perkeliant darbuotojus, yra 37 mln. EUR.

(166)

Komisija atkreipia dėmesį, kad jeigu įmonės finansinė padėtis pagerėja dėl valstybės intervencijos, įvykdytos sąlygomis, besiskiriančiomis nuo įprastų rinkos sąlygų, vadinasi, įmonei suteiktas pranašumas (56). Šiuo atžvilgiu valstybės pagalbos sampratai svarbu ne tik suteikiamas teigiamas ekonominis pranašumas, bet ir tai, kad pranašumas gali būti įgyjamas ir dėl palengvintos ekonominės naštos. Tai apima bet kokį į įmonės biudžetą paprastai įtraukiamų mokesčių mažinimą (57). Reikia nustatyti, ar įgyvendinus valstybės priemonę pagerėjo įmonės finansinė padėtis, palyginti su jos finansine padėtimi tuo atveju, jeigu priemonės nebūtų imtasi (58).

(167)

Todėl reikia vertinti, ar bendrovės TRAINOSE darbuotojų perkėlimu sumažinti struktūriniai sunkumai, kurių bendrovė TRAINOSE toliau patirtų, jeigu konkreti priemonė nebūtų įgyvendinta.

(168)

Komisija atkreipia dėmesį, kad bendrovėje TRAINOSE buvo per daug darbuotojų. Įprastomis rinkos sąlygomis įmonei būtų tekę taikyti savanoriško išėjimo į pensiją sistemą ir skatinti savo darbuotojus išeiti į pensiją. Tačiau, kaip tvirtina Graikija, bendrovė TRAINOSE neturėjo lėšų tokiai sistemai, todėl Graikijos valstybė nustatė darbuotojų perkėlimo į kitas viešojo sektoriaus įmones ir įstaigas sistemą.

(169)

Negalima sutikti ir su tvirtinimu, kad priemone bendrovei TRAINOSE nesuteikiama pranašumo, nes ja kompensuojami tam tikri sunkumai, šiai įmonei tekę dėl ankstesnėmis kolektyvinėmis darbo sutartimis nustatytų prievolių. Perkėlus bendrovės TRAINOSE darbuotojus buvo sumažintos personalo išlaidos, kurias bendrovei TRAINOSE būtų tekę padengti ir kurios yra įprastos įmonės išlaidos, net jeigu jos susidarė dėl to, kad bendrovės TRAINOSE darbuotojams taikomas tam tikras statusas, ir buvo didesnės nei darbuotojų, kuriems panašus statusas netaikomas (59).

(170)

Be to, finansinis pranašumas, bendrovės TRAINOSE gaunamas dėl mažesnių personalo išlaidų dalį jos darbuotojų perkėlus į kitas viešojo sektoriaus įmones ir įstaigas, negali būti lyginamas su sunkumais, kurių, Graikijos teigimu, kyla dėl pagal kolektyvines sutartis bendrovės TRAINOSE darbuotojams suteikto valstybės tarnautojų statusui prilygstančio statuso.

(171)

Atsakant į Graikijos tvirtinimus dėl tariamų sunkumų, kylančių dėl bendrovės TRAINOSE darbuotojams suteikto valstybės tarnautojų statusui prilygstančio statuso, galima pateikti tris argumentus. Pirma, tuo metu, kai Graikijos geležinkelių rinka buvo visiškai atverta, bendrovė TRAINOSE turėjo ir tebeturi parengtų ir kompetentingų darbuotojų, ir be jų ji nebūtų išlaikiusi padėties rinkoje. Antra, kaip nurodė Graikija, pagal naują kolektyvinę darbo sutartį daug bendrovės TRAINOSE darbuotojams taikytų lengvatų panaikinta, be to, imtasi priemonių mažinti esamas bendrovės TRAINOSE personalo išlaidas. Trečia, dabar Graikijoje nėra jokių kitų geležinkelius valdančių įmonių, o bendras Graikijos atliktas lyginimas su kitais panašios darbo patirties turinčiais privačiojo sektoriaus darbuotojais dėl bendrovės TRAINOSE darbuotojų veiklos specifiškumo negali būti laikomas tinkamu lyginamuoju indeksu.

(172)

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, išlaidos, susijusios su lengvatomis, nustatytomis ankstesniu įstatymu, yra įprastos išlaidas, kurias bendrovė turi prisiimti. Todėl atleidimu nuo tokių išlaidų, darbuotojus perkeliant, bendrovei TRAINOSE suteikiamas pranašumas pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(173)

darbuotojų perkėlimas bus naudingas tik bendrovei TRAINOSE, taigi ši priemonė yra atrankioji pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(174)

Remiantis 7.1.2.4 skirsnyje išdėstytomis priežastimis, darbuotojų perkėlimu buvo iškraipyta arba galėjo būti iškraipyta konkurencija vidaus rinkoje ir daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

(175)

Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, Komisija mano, kad bendrovės TRAINOSE darbuotojų perkėlimas į kitas viešojo sektoriaus įmones ir įstaigas 2011–2013 m. yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(176)

Kaip nurodyta 3.5.5 skirsnyje, sprendime pradėti tyrimą Komisija abejojo, ar bendrovių TRAINOSE ir OSE susitarimai dėl paslaugų lygio buvo sudaryti rinkos sąlygomis.

(177)

Atsakydama į sprendimą pradėti tyrimą Graikija išsamiau paaiškino metodą, pagal kurį įvairiuose bendrovių TRAINOSE ir OSE susitarimuose buvo nustatyti paslaugų mokesčiai. Kaip teigiama 72 konstatuojamojoje dalyje, Graikija tvirtino, kad, laikantis Trejeto rekomendacijų, susitarimai dėl paslaugų lygio buvo sudaryti rinkos sąlygomis, todėl jokio ekonominio pranašumo bendrovei TRAINOSE jais nesuteikta.

(178)

Todėl reikia nustatyti, ar bendrovių TRAINOSE ir OSE sudarytų susitarimų dėl paslaugų lygio sąlygomis bendrovei TRAINOSE suteiktas pranašumas, kurio ji neturėtų įprastomis rinkos sąlygomis (60). Taigi Komisija turi vertinti, ar hipotetinis rinkos ekonomikos veiklos vykdytojas, kurio padėtis panaši į bendrovės OSE padėtį, būtų sudaręs tokius susitarimus dėl paslaugų lygio tokiomis pat sąlygomis; vertinant reikia atsižvelgti į tuo metu turėtą informaciją ir numatytą plėtrą (61).

(179)

Sudarant susitarimus dėl paslaugų lygio nebuvo rengtas konkurencinis, skaidrus ir nediskriminacinis konkursas, o tai būtų tiesioginis ir konkretus atitikties rinkos sąlygoms įrodymas. Trejetas rekomendavo, kad jau esamiems komerciniams ryšiams su bendrove OSE, tuo metu buvusia ne tik infrastruktūros valdytoja, bet bendrove, bendrovei TRAINOSE teikiančia riedmenis ir techninės priežiūros paslaugas, taip pat darbuotojų mokymo paslaugas, biurus ir tolimojo susisiekimo autobusus, oficialiai įtvirtinti turi būti sudaryti susitarimai dėl paslaugų lygio. Tuo metu, kai buvo sudaryti susitarimai dėl paslaugų lygio, bendrovė TRAINOSE Graikijoje buvo vienintelė geležinkelius valdanti įmonė. Bendrovė TRAINOSE taip pat buvo priklausoma nuo daugelio bendrovės OSE teikiamų paslaugų.

(180)

Tai, kad susitarimai dėl paslaugų lygio sudaryti nerengus konkurso, nereiškia, kad jie neatitiko rinkos sąlygų (62). Kadangi konkursas nerengtas, tai, ar susitarimai dėl paslaugų lygio atitiko rinkos sąlygas, galima vertinti atsižvelgiant į sąlygas, kuriomis panašūs privatieji veiklos vykdytojai panašiomis aplinkybėmis (lyginamoji analizė) sudarė panašius sandorius, arba taikant kitus vertinimo metodus (63).

(181)

Norint nustatyti tinkamą lyginamąjį indeksą, būtina atkreipti dėmesį pirmiausia į veiklos vykdytojo rūšį, nagrinėjamojo sandorio rūšį ir atitinkamą rinką arba atitinkamas rinkas. Sandorių laikas taip pat yra labai svarbus, kai yra įvykę svarbių ekonominių pokyčių. Tam tikrais atvejais esamus rinkos lyginamuosius indeksus gali reikėti patikslinti atsižvelgiant į specialias valstybės sandorio ypatybes (64). Atliekant lyginamąją analizę dažnai nustatoma ne viena tiksli pamatinė vertė, o galimų verčių intervalas, kuris nustatomas įvertinus keletą panašių sandorių.

(182)

Komisija atkreipia dėmesį, kad riedmenų techninės priežiūros paslaugų teikimo kaina nustatyta atsižvelgiant į išlaidas, skirtas medžiagoms ir atsarginėms dalims, išlaidas, skirtas techninės priežiūros darbuotojams, ir atitinkamas administracines išlaidas. Taigi, susitarime dėl paslaugų lygio nustatyta kaina apima visas išlaidas, susijusias su bendrovės OSE teikiamomis techninės priežiūros paslaugomis, įskaitant net ir atitinkamų administracinių išlaidų dalį.

(183)

Didžiausią techninės priežiūros paslaugų teikimo išlaidų dalį nulemia išlaidos, skirtos techninės priežiūros darbuotojams. Bendrovė AMEL, iki 2010 m. buvusi atsakinga už Atėnų metro veiklą, buvo vienintelė Graikijos bendrovė, teikiamų paslaugų pobūdžiu ir vyraujančia rinkos aplinka panaši į bendrovę OSE. Iki sudarant susitarimą dėl paslaugų lygio, bendrovė OSE savo techninės priežiūros darbuotojams mokėjo [25 000–50 000] EUR per metus (arba [20–40] EUR už valandą) dydžio vidutinį atlyginimą. Komisija atkreipia dėmesį, kad metinis bendrovės AMEL techninės priežiūros darbuotojų atlyginimas tuo metu, kai buvo sudarytas susitarimas dėl paslaugų lygio, svyravo nuo [25–50 000] iki [25 000–50 000] EUR, konkretus dydis priklausė nuo darbuotojų patirties ir bendrovėje dirbtų metų skaičiaus, o vidutinis metinis bendrovės AMEL techninės priežiūros darbuotojų atlyginimas buvo [25 000–50 000] EUR. Todėl vidutinis bendrovės OSE techninės priežiūros darbuotojų atlyginimas buvo panašus į bendrovės AMEL techninės priežiūros darbuotojų atlyginimą.

(184)

Komisija atkreipia dėmesį, kad, įsigaliojus Įstatymui Nr. 3899/2010, bendrovės OSE techninės priežiūros darbuotojų išlaidos dar sumažėjo [0–5] EUR už valandą, o susitarimas su bendrove TRAINOSE nebuvo pakoreguotas. Taigi, nauda bendrovei OSE padidėjo [0–5] EUR už techninės priežiūros valandą, taigi bendrovės OSE grąžos norma, atitinkanti rinkos sąlygas, buvo [0–10] proc.

(185)

Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad susitarimas dėl paslaugų lygio buvo sudarytas dvejiems metams ir galėjo būti pratęstas dar metams. Susitarime dėl paslaugų lygio buvo nustatytos baudos už vėlavimą pristatyti riedmenis ir už vėlavimą mokėti. Iš to matyti, kad dėl susitarimo dėl paslaugų lygio buvo tariamasi atsižvelgiant į šalių komercinius interesus, ir neatrodo, kad tai būtų paslėptas būdas bendrove OSE pasinaudoti kaip priemone bet kokiam neteisėtam ir rinkos sąlygų neatitinkančiam pranašumui suteikti bendrovei TRAINOSE.

(186)

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, galima teigti, kad susitarimą dėl riedmenų techninės priežiūros paslaugų lygio būtų sudaręs ir hipotetinis rinkos ekonomikos veiklos vykdytojas, todėl susitarimu neteisėto ekonominio pranašumo bendrovei TRAINOSE nesuteikta.

(187)

Komisija atkreipia dėmesį, kad susitarime dėl paslaugų lygio nustatyti riedmenų išperkamosios nuomos mokesčiai yra pagrįsti metiniu nusidėvėjimu ir tų riedmenų finansavimo išlaidomis. Todėl nusidėvėjimo koeficientas atspindi finansavimo derinį ir atitinka […] vertės, finansuotos bendrovės nuosavais ištekliais, ir […] vertės, finansuotos paskolomis.

(188)

Komisija atkreipia dėmesį, kad nusidėvėjimo koeficientas visiškai atitinka Graikijos akcinių bendrovių taikomus kaupiamosios apskaitos standartus, o bendrovės OSE finansinių ataskaitų auditą kasmet atlikdavo sertifikuotas išorės auditorius. Be to, kadangi bendrovės OSE finansinės ataskaitos buvo pagrįstos TFAS, į jos turto registrą įtrauktų riedmenų vertė atitinka jų rinkos vertę.

(189)

Remdamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, Komisija mano, kad susitarimas dėl riedmenų išperkamosios nuomos paslaugų lygio buvo sudarytas rinkos sąlygomis, taigi juo bendrovei TRAINOSE nesuteikiama neteisėto ekonominio pranašumo.

(190)

Komisija atkreipia dėmesį, kad prieš sudarydama susitarimą dėl darbuotojų mokymo paslaugų lygio bendrovė TRAINOSE stengėsi atlikti palyginimą su kitų Graikijoje veikiančių mokymo paslaugų teikėjų mokymo kainomis už valandą. Kadangi bendrovė OSE yra vienintelė mašinistams skirto techninio mokymo, taip pat mokymo kitomis su geležinkeliu susijusiomis temomis paslaugų teikėja, šis darbuotojų mokymo paslaugų kainų lyginimas buvo netiesioginis.

(191)

Kaip teigiama 79 konstatuojamojoje dalyje, bendrovės LAEK ir IEKEM TEE buvo pasirinktos lyginti dėl jų teikiamų su mokymu susijusių paslaugų. Mokymo kaina už valandą svyruoja nuo [0–20] iki [20–40] EUR už bendrovės LAEK teikiamą mokymą, ir nuo [0–15] iki [50–70] EUR už bendrovės IEKEM TEE teikiamą mokymą.

(192)

Komisija mano, kad mokymo kainos, dėl kurių susitarė bendrovės OSE ir TRAINOSE, buvo nustatytos pagal rinkos kainas, todėl susitarimas dėl darbuotojų mokymo paslaugų lygio buvo sudarytas rinkos sąlygomis ir jokio neteisėto pranašumo bendrovei TRAINOSE juo nesuteikta. Mokymo kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į bendro mokymo pagal programą valandų skaičių, mokymo programoje dalyvaujančių darbuotojų skaičių (bent penki (5) asmenys) ir mokymo programos vidutinę kainą už valandą, tenkančią kiekvienam dalyviui ir priklausančią nuo mokymo programos dalyvių skaičių:

(193)

2011 m. sudarytame susitarime dėl biurų nuomos paslaugų lygio nurodytas mėnesinis nuomos mokestis buvo nustatytas pagal 2005 m. pabaigoje nepriklausomo nekilnojamojo turto vertintojo ataskaitą ir, siekiant atsižvelgti į esamą pastato ir aplinkinių teritorijų būklę, taip pat vyraujančias rinkos sąlygas, pakoreguota bendrovės GAIAOSE.

(194)

2005 m. pabaigoje biurų nuomos apskaičiuotoji vertė buvo [10–20] EUR už m2. Pastatas, kuriame yra nuomojami biurai, pastatytas 1972 m. ir neatitinka šiuolaikinės biurų infrastruktūros standartų, nes jame nepakanka atvirų erdvių, o procentinė bendrų patalpų labai didelė (30 %). Paties pastato būklė vidutinė, o jo aplinkinė teritorija pastaraisiais metais suprastėjo, be to, joje padidėjo nusikalstamumas.

(195)

Komisija atkreipia dėmesį, kad tuo metu, kai buvo sudarytas susitarimas dėl biurų nuomos paslaugų lygio, biurų paklausa nuo 2005 m. pabaigos iki 2011 m. vasario mėn. dėl kylančios ekonomikos krizės sumažėjo 30 %, taigi sumažėjo ir nuomos mokesčiai. Tai patvirtina ir privataus nepriklausomo vertintojo („Eurobank Properties Services“) parengta rinkos ataskaita, joje nustatyta, kad panašių savybių pastatų toje teritorijoje, kurioje yra biurai, nuomos rinkos kaina 2010 m. liepos mėn. buvo 11–14 EUR už m2, taigi ji sumažėjo 20 %, palyginti su 2009 m.

(196)

Atsižvelgiant į 193 ir 194 konstatuojamosiose dalyse paminėtus veiksnius, mėnesinis nuomos mokestis, 2005 m. buvęs [10–20] EUR už m2, 2011 m. buvo pakoreguotas, t. y. sumažintas iki [0–10] EUR už m2. Pakoregavus, nuomos mokestis sumažėjo [20–40] proc., ir tai apytikriai atitinka kainų mažėjimą toje teritorijoje ir nuomojamo pastato būklę (65). Bendrovė TRAINOSE turėjo mokėti ne tik nuomos mokestį, bet ir padengti visas su biurais susijusias išlaidas, pavyzdžiui, priežiūros, energijos, mokesčių ir rinkliavų ir kt. išlaidas.

(197)

Remdamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, Komisija mano, kad susitarimas dėl biurų nuomos paslaugų lygio buvo sudarytas rinkos sąlygomis, taigi juo bendrovei TRAINOSE nesuteikiama jokio neteisėto pranašumo.

(198)

Komisija atkreipia dėmesį, kad atitinkamame susitarime dėl paslaugų lygio nustatyti tolimojo susisiekimo autobusų ir kitų transporto priemonių išperkamosios nuomos mokesčiai buvo pagrįsti kiekvienos transporto priemonės rinkos verte 2001 m. sausio 1 d., pakoreguota pagal metinį nusidėvėjimą. Transporto priemonių rinkos vertė, taip pat metinis nusidėvėjimas buvo apskaičiuoti tų transporto priemonių tiekėjų.

(199)

Remdamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, Komisija mano, kad susitarimas dėl tolimojo susisiekimo autobusų nuomos paslaugų lygio buvo sudarytas rinkos sąlygomis, taigi juo bendrovei TRAINOSE nesuteikiama jokio neteisėto ekonominio pranašumo.

(200)

Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad susitarimais dėl paslaugų lygio jokio neteisėto ekonominio pranašumo bendrovei TRAINOSE nesuteikta.

(201)

Atsižvelgiant į tai, kad būtinos sąlygos, pagal kurias sprendžiama, ar esama valstybės pagalbos pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, turi būti įvykdytos visos, tai, kad viena sąlyga neįvykdyta, turi lemiamą reikšmę. Todėl nereikia vertinti, ar 5 priemonė atitinka kitas Sutarties 107 straipsnio 1 dalies sąlygas.

(202)

Todėl Komisija daro išvadą, kad 5 priemonė nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje.

(203)

Remiantis Sutarties 108 straipsnio 3 dalimi, valstybės narės Komisijai privalo pranešti apie visus ketinimus suteikti ar keisti pagalbą ir neįgyvendinti siūlomų priemonių tol, kol Sutarties 108 straipsnio 2 dalyje nurodytoje pranešimo procedūroje priimamas galutinis sprendimas.

(204)

Komisija atkreipia dėmesį, kad 1 priemonė dar neįgyvendinta, jos įgyvendinimas priklausys nuo šio sprendimo. Kadangi 1 priemonė dar neįgyvendinta, Komisija mano, kad Graikija vykdė Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytą prievolę (66).

(205)

Komisija atkreipia dėmesį, kad 2, 3 ir 4 priemonės buvo įgyvendintos 2011–2013 m. Pagalba tomis priemonėmis teikta prieš tai negavus Komisijos patvirtinimo; todėl Graikija nevykdė Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytos prievolės nesiimti veiksmų. Todėl 2, 3 ir 4 priemonės yra neteisėta valstybės pagalba.

(206)

Kadangi 1, 2, 3 ir 4 priemonės yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, Komisija turi vertinti, ar ta pagalba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka.

(207)

Atsižvelgdama į labai specifines šios bylos ir Graikijos ekonomikos aplinkybes, Graikija tvirtino, kad nagrinėjamoji pagalba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą dėl to, kad ja siekiama atitaisyti didelius valstybės narės ekonomikos sutrikimus.

(208)

Kaip nustatyta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punkte, „[v]idaus rinkai neprieštaraujančia gali būti laikoma: pagalba, skirta <…> kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti; <…>.“

(209)

Kaip ir bet kokia Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo išimtis, ši nuostata turi būti griežtai aiškinama ir taikoma. Kadangi ji turi būti taikoma griežtai, reikia atsižvelgti, viena vertus, visų pirma į atitinkamos valstybės narės ekonomikos sutrikimų pobūdį ir objektyvų sunkumą ir, kita vertus, į pagalbos tinkamumą tiems sutrikimams šalinti, būtinumą ir proporcingumą, kartu atsižvelgiant į galbūt sisteminę pagalbos gavėjo ir atitinkamo sektoriaus svarbą bei padėtį ir stengiantis išvengti nederamo neigiamo poveikio konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai.

(210)

Galima objektyviai teigti, kad Graikijos ekonominei padėčiai būdinga kaip niekada gili ir užsitęsusi krizė. 2016-ieji Graikijai buvo jau devinti iš eilės ekonominio nuosmukio metai. Itin didelis nuosmukis buvo 2009, 2010, 2011 ir 2012 m. (tikrasis BVP sumažėjo atitinkamai 3,1, 4,9, 7,1 ir 6 %). 2008–2016 m. BVP sumažėjo daugiau nei 25 % Buvo manoma, kad Graikijos bendroji valstybės skola 2016 m. bus didžiausia ir sudarys 179,7 % jos BVP. Vidutinis nedarbo lygis Graikijoje buvo 24,9 %, o tam tikruose regionuose – net 30,7 %, palyginti su 28 ES valstybių narių vidurkiu (9,4 %). Graikijos valstybė faktiškai neturi galimybių patekti į kapitalo rinkas, jos viešieji finansai tebepriklauso nuo euro grupės ir kitų tarptautinių kreditorių teikiamų naujų planuotų paskolų dalių, o dėl jų tebevyksta diskusijos. Todėl 2017 m. birželio mėn. Graikijos ekonomika tebėra labai jautri neapibrėžtumui ir sukrėtimams.

(211)

Kaip Komisija nurodė savo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendime, kuriuo priemonėms, kuriomis siekiama taisyti padėtį Graikijoje, taikomas Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktas (67), Graikijos ekonomikos nuosmukis yra tokio masto ir taip ilgai tęsiasi, kad tai gerokai pranoksta valstybių narių ekonomikos sunkumus, kurių kyla įprastame verslo cikle, – jame ekonomikos sulėtėjimas turi būti priimamas kaip įprasto augimo ir plėtros modelio dalis.

(212)

Komisija 2013 ir 2014 m. taip pat pripažino, kad krizės poveikis yra išskirtinis ir kad valstybės pagalba, suteikta energetikos paslaugų teikėjams, kuriems Graikijos rinkoje tenka svarbios pozicijos, gebama šalinti arba mažinti krizės poveikį (68). Be to, Komisija iš tikrųjų mano, kad valstybės pagalbą Graikijos finansų sektoriui pratęsti iki 2017 m. birželio 30 d. būtina siekiant atitaisyti didelius valstybės narės ekonomikos sutrikimus, kaip nustatyta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punkte (69). Šios 2011 m. gruodžio mėn. padarytos išvados dėl Graikijos ekonomikos padėties tebėra aktualios taikant valstybės pagalbos taisykles.

(213)

Komisija su Graikija sutinka, kad ši padėtis darė poveikį Graikijos geležinkelių sektoriui ir kėlė sunkumų, pavyzdžiui, mažėjo ir keleivių, ir krovininių vežimo geležinkeliais paslaugų paklausa, nes vienos įmonės užsidarė, kitos negebėjo apmokėti savo sąskaitų (pvz., bendrovė „Hellenic Sugar Industry“, arba HSI), tam tikrose vietovėse menko ekonominė veikla, be to, bendrovė TRAINOSE galėjo būti likviduota. Komisija atkreipia dėmesį, kad 2008–2012 m. keleivio kilometrų skaičius sumažėjo 49 %, o krovinių tonos kilometrų – net 64 %

(214)

Bendrovei TRAINOSE nebeteikiant vežimo geležinkeliais paslaugų, viešojo transporto tinklui, visų pirma Atėnų (šiame mieste viešuoju transportu kasmet naudojasi 8 milijonai keleivių), Salonikų ir Patrų miesto tinklui, tektų didžiulė našta. Tai, kad bendrovė TRAINOSE, vienintelė Graikijos keleivių ir krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų teikėja, labai svarbi, buvo įrodyta ir kilus pabėgėlių krizei, kai iš dalies buvo uždaryti keli traukinių maršrutai arba eismas jais sumažintas. Atidarius Idomenio sieną, į Vidurio Europą ir iš jos kasdien važiuodavo maždaug aštuoni krovininiai traukiniai. Sieną uždarius, liko tik keturi traukiniai, važiuojantys ilgesniu maršrutu per kaimyninę Bulgariją, o tai reiškia, kad Graikijos importuotojams ir eksportuotojams padidėjo vežimo kaina. Paprastai 34 vagonų traukiniu krovinius į Vidurio Europą nuvežti kainuotų iki 50 000 EUR ir kelionė truktų dvi ar tris dienas. Maršrutui pailgėjus, kelionė trunka iki 12 dienų, o kaina padidėja beveik 20 % Tiesioginė papildoma kaina Graikijos šiaurinės dalies eksportuotojų asociacijai, vienijančiai apie 500 mažųjų įmonių, buvo beveik beveik 5 mln. EUR, dėl to pastangos po šešerių nuosmukio metų išjudinti ekonomiką nedavė rezultatų. Taigi labai svarbu užtikrinti sklandų perėjimą, kad būtų pasiektas strateginis tikslas investuotojui parduoti 100 % bendrovės TRAINOSE akcinio kapitalo, ir šis tikslas turėtų būti laikomas su euro grupe suderintos įgyvendinimo programos orientyras (70).

(215)

Kaip matyti iš 1 lentelės, dėl didžiulės ir užsitęsusios ekonomikos krizės bendrovės TRAINOSE veiklos pajamos sumažėjo, o skolos išaugo kaip niekada. Be to, precedento neturinčių ir nepaprastų sąlygų derinys nulėmė tai, kad Graikijos geležinkelių transporto sistemoje atsirado daug pradelstų mokėjimų, darbuotojų tapo per daug, o investicijos į infrastruktūrą buvo sustabdytos, ir tai turėjo neigiamą poveikį bendrovei OSE (71) bei ėmė kelti pavojų Graikijos geležinkelių transporto tinklo sujungiamumui.

(216)

Bendrovėms TRAINOSE ir OSE skirtomis arba planuojamomis priemonėmis, kurioms taikomas šis sprendimas, suteikta parama šioms bendrovėms suteikta galimybė išlaikyti Graikijos geležinkelių infrastruktūros tinklą ir pagerinti per menkai išplėtotą infrastruktūrą (pavyzdžiui, elektrifikuoti liniją Atėnai–Titorėja), taip pat toliau teikti keleivių ir krovinių vežimo paslaugas visame 2 554 km ilgio miestų ir priemiesčių geležinkelių tinkle, besidriekiančiame nuo pietinės iki šiaurinės Graikijos dalies ir kertantį didžiausius šalies miestus ir uostus.

(217)

Komisija atkreipia dėmesį, kad bendrovė TRAINOSE per dieną atlieka apie 300 keleivinio transporto reisų, ir jos paslaugomis per metus pasinaudoja apie 16 milijonų keleivių. Bendrovės TRAINOSE valdomi maršrutai, susiję su viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymu, sudaro daugiau kaip 98 % visų Graikijos keleivinių geležinkelio maršrutų. Bendrovės TRAINOSE veiklą bet kokiu mastu nutraukus ar sustabdžius, ir miestų, ir priemiesčių keleiviai negalėtų naudotis viešaisiais maršrutais. Tokiu atveju vienintelė galimybė būtų vykdyti viešųjų paslaugų įsipareigojimus ekstremaliosiomis aplinkybėmis.

(218)

Be to, nebeteikiant vežimo geležinkeliais paslaugų, visam viešajam transporto tinklui, visų pirma Atėnų (šiame mieste viešuoju transportu kasmet naudojasi 8 milijonai keleivių), Salonikų ir Patrų miesto tinklui, tektų didžiulė našta. Tam tikruose didelio intensyvumo miesto maršrutuose paslaugas teikia tik bendrovė TRAINOSE, todėl tai ne tik pablogintų eismo sąlygas miestuose, bet ir priverstų keleivius rinktis kitas, brangesnes ir taršesnes, susisiekimo priemones, tai labiausiai pasakytina apie priemiesčių maršrutus, taigi keleiviams pabrangtų važinėjimas į darbą. Kad bendrovė TRAINOSE veiktų, svarbu ir turizmui – Graikijos ekonomikoje jam tenka svarbus vaidmuo (apie 8 % tiesioginė BVP dalis).

(219)

Be to, bendrovė TRAINOSE kasmet perveža daugiau kaip 300 mln. tonų krovinių, iš jų apie 83 % yra eksportuojami kroviniai, taigi ši bendrovė svarbi Graikijos eksporto bendrovėms. Bendrovė TRAINOSE sujungia Pirėjo ir Salonikų uostus. Be to, tam tikri produktai dėl dydžio ir tonažo gali būti vežami tik geležinkeliais, o nutraukus krovinių vežimo geležinkeliais paslaugas tai turėtų skaudžių padarinių Graikijos tiekimo grandinėje, nes nukentėtų tokios bendrovės kaip HSI S.A. ir VIOHALKO S.A., taip pat Pirėjo ir Salonikų uostai.

(220)

Bendrovė TRAINOSE susisiekimo paslaugas taip pat teikia Graikijos ginkluotosioms pajėgoms, ir jai tenka svarbus vaidmuo kilus krizei mobilizuoti Graikijos ginkluotąsias pajėgas.

(221)

Bendrovė TRAINOSE turi 655 visą darbo dieną dirbančius darbuotojus, be to, ji sukaupusi didžiulės geležinkelių srities patirties ir gerai išmano geležinkelių sektorių. Ši bendrovė Graikijoje (joje daugiau kaip 99 % bendrovių yra MVĮ) yra labai svarbi tiesioginė ir netiesioginė darbdavė. Nedarbo lygis yra kaip niekada didelis, ir tai sunkiausiai sprendžiama problema. Dėl nestabilios šalies ekonominės padėties ir visų pirma dėl šios padėties poveikio galimybei gauti finansų, o gauti finansų MVĮ labai svarbu, Graikijoje MVĮ kyla neįprasta ekonomikos kintamumo rizika

(222)

Nebuvo jokių pagrįstų perspektyvų, kad bendrovei TRAINOSE pavyks įveikti nuo 2008 m. patiriamus ir vis didėjančius finansinius sunkumus. Nepatvirtinus pagalbos, kuriai taikomas šis sprendimas, bendrovės TRAINOSE likvidavimas būtų neišvengiamas. Likvidavimas neigiamai paveiktų ne tik pačią bendrovę TRAINOSE, bet ir jos tiekėjus. Riedmenų techninę priežiūrą teikiančiai bendrovei EESSTY kiltų didelių sunkumų, ji greičiausiai užsidarytų. Bendrovė EESSTY dabar turi 416 darbuotojų, apie 100 % savo metinių pajamų ji gauna iš savo verslo ryšių su bendrove TRAINOSE.

(223)

Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė TRAINOSE yra vienintelė geležinkelius valdanti įmonė, o bendrovė OSE – vienintelė geležinkelių infrastruktūrą valdanti įmonė, rizika, kad bendrovei TRAINOSE nebegebant teikti vežimo geležinkeliais paslaugų bus nutrauktas tų paslaugų teikimas, keltų riziką, kad Graikijoje nebebus teikiamos keleivių ir krovinių vežimo geležinkeliais paslaugos, o bendrovė OSE nebegalės užtikrinti geležinkelių infrastruktūros priežiūros. Bendrovė OSE turi 1 595 darbuotojus (1 396 darbuotojai dirba bendrovėje OSE, o dar 199 – bendrovėje ERGOSE, esančioje bendrovės OSE patronuojamąja bendrove, atsakinga už geležinkelių infrastruktūros plėtrą ir modernizavimą), 2015 m. bendrovės TRAINOSE jai mokėti naudojimosi bėgiais mokesčiai sudarė 86 % bendrovės OSE tų metų metinių pajamų iš naudojimosi bėgiais.

(224)

Be to, neigiamą poveikį pajustų ir riedmenis bei nekilnojamąjį turtą valdanti bendrovė GAIAOSE, taip pat nemažai kitų privačių įmonių, pavyzdžiui, valymo, aprūpinimo maistu ir gėrimais, bilietų pardavimo, ekspeditorių ir kt. įmonės.

(225)

Komisija mano, kad pagalba šalinama konkreti rizika, kylanti Graikijos geležinkelių sistemai, ir siekiama išvengti sunkių padarinių, kurių Graikijos ekonomikai ir gyventojams kiltų nutraukus vežimo geležinkeliais paslaugų teikimą, ir pagalba siekiama daug daugiau, nei tik pakeisti bendrovės TRAINOSE padėtį ir suteikti jai naudos. Atsižvelgiant į šias ypatingas ir specifines Graikijos geležinkelių sektoriaus, labai svarbaus Graikijos ekonomikos sektoriaus, kaip aiškinama šio sprendimo 230 konstatuojamojoje dalyje, aplinkybes, nustatoma, kad valstybės pagalba bendrovei TRAINOSE siekiama teisėto tikslo atitaisyti didelius valstybės narės ekonomikos sutrikimus. Todėl būtina patikrinti pagalbos tinkamumą, būtinumą ir proporcingumą dideliems sutrikimams atitaisyti, taip pat poveikį konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai. Komisija primena, kad išskirtinė Graikijos ekonomikos krizė, kaip aiškinama 7.3.1 skirsnyje, ir kartu didžiulė geležinkelių sektoriaus svarba Graikijos ekonomikai yra pagrįstos priežastys, dėl kurių galimas išskirtinis Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punkto taikymas.

(226)

Graikija pakartojo, kad bendrovei TRAINOSE skirtos pagalbos priemonės yra tinkamos, būtinos ir proporcingos ir kad jos neturės nederamo poveikio konkurencijai ir prekybai paslaugų ir geografinėse rinkose, kuriose bendrovė TRAINOSE veikia ir veiks.

(227)

Kalbant apie pagalbos bendrovei TRAINOSE tinkamumą visos ekonomikos sutrikimams atitaisyti, Komisija atkreipia dėmesį, kad dėl Graikijos geležinkelių transporto sektoriaus ypatumų ši pagalba yra pagrįsta.

(228)

Pirma, Graikijos geležinkelių sektorius yra unikalus, jo negalima lyginti su jokiais kitais pramonės sektoriais. Bendrovė TRAINOSE de facto apima visą krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais ekonomikos sektorių.

(229)

Antra, vežimo geležinkeliais veikla gyvybiškai svarbi kitų pramonės sektorių, priklausančių nuo prekių ir asmenų vežimo bet kuriuo konkrečiu metu iš vienos vietos į kitą paslaugų, veikimui. Todėl, jeigu vežimo geležinkeliais paslaugos būtų nebeteikiamos, tai tikrai gali turėti žalingą grandininį poveikį visai ekonomikai. Vertinant kitų rinkos ekonomikos dalyvių priklausomumą nuo teikiamų paslaugų, joks kitas pramonės sektorius neatlieka tokio gyvybiškai svarbaus vaidmens.

(230)

Atsižvelgiant į vykstančias Graikijos ir jos kreditorių derybas dėl pagrindinių neišspręstų klausimų (72), kuriuos reikia išspręsti, kad būtų galima susitarti dėl bendro politikos priemonių rinkinio (jį patvirtinus būtų galima užbaigti antrąją Graikijos ekonomikos koregavimo programos peržiūrą), itin daug dėmesio reikia skirti tam, kad planuojamas bendrovės TRAINOSE pardavimas būtų aiškus.

(231)

Todėl pagalba yra tinkama geležinkelių sistemai kylančiai konkrečiai rizikai šalinti, ja siekiama išvengti padarinių, kurių Graikijos ekonomikai ir gyventojams kiltų nutraukus vežimo geležinkeliais paslaugų teikimą, ir pagalba siekiama daug daugiau nei tik pakeisti bendrovės TRAINOSE padėtį ir suteikti jai naudos. Atsižvelgdama į neeilines ir specifines Graikijos geležinkelių sektoriaus aplinkybes Komisija mano, kad pagalba bendrovei TRAINOSE yra tinkama Graikijos ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti. Šios pagalbos pakaks, kad bendrovės vėl taptų gyvybingos arba bent galėtų patikimai vykdyti savo užduotis.

(232)

Pagalba teikiama ribotą laiką, ją sudaro daugiausia vienkartinė aiškiai apribota pagalba, kuri buvo arba bus pirmiausia teikiama panaikinant bendrovės TRAINOSE įsipareigojimus bendrovei OSE, 2009 m. kapitalą padidinus 60 mln. EUR, 2011–2013 m. mokėjus tiesiogines 50 mln. EUR subsidijas ir bendrovės TRAINOSE darbuotojus perkėlus į kitas viešojo sektoriaus įmones ir įstaigas. Be tų 1,02 mlrd. EUR vertės priemonių bendrovė TRAINOSE nutrauktų veiklą, o dėl to kitoms Graikijos įmonėms, priklausančioms nuo bendrovės TRAINOSE teikiamų vežimo paslaugų, kiltų didžiulių sutrikimų ir sisteminių padarinių. Be to, bendrovė TRAINOSE bus visiškai privatizuota, tai naujiesiems savininkams turėtų suteikti galimybių perorientuoti bendrovės veiklą tiek, kiek to reikia, kad ji taptų konkurencingesnė, kai tik Graikijoje bus išspręstos ekonomikos krizės sukeltos geležinkelių rinkos problemos. Su dalimi ankstesnių įsipareigojimų susijusios finansinės naštos palengvinimas yra būtina sąlyga, kad privatizacija įvyktų.

(233)

Kalbant apie metines subsidijas, atrodo, kad sumos yra proporcingos, nes subsidijos yra kompensacinio pobūdžio ir nustatytos susitarus su Trejetu. Jos panaudotos tik iš dalies padengti 2008–2011 m. patirtus veiklos nuostolius (žr. 1 lentelę), todėl jomis bendrovei TRAINOSE nesuteikta jokių papildomų išteklių, kuriuos bendrovė galėtų panaudoti investicijoms į savo veiklą ir (arba) savo veiklos plėtrai kitose geografinėse ar paslaugų rinkose. Tas pat mutatis mutandis pasakytina ir apie kapitalo padidinimą 60 mln. EUR 2009 m. bei planuojamą įsipareigojimų bendrovei OSE panaikinimą. Planuojamas įsipareigojimų panaikinimas yra proporcingas bendrovės TRAINOSE skolų sumai ir net kartu su ankstesniu kapitalo padidinimu jo nepakaks visiems anksčiau patirtiems nuostoliams padengti ir pasiekti, kad bendrovės skolų ir nuosavybė santykis užtikrintų tvirtą bendrovės mokumą (žr. 1 lentelę). Finansiniai bendrovės TRAINOSE rodikliai visą ekonomikos krizės Graikijoje laikotarpį nuo 2008 m. rodo, kad dabar nėra galimybių bendrovei OSE mokėti iš savo nuosavų išteklių. Graikijos ekonomikai patiriant sunkumų, bendrovei TRAINOSE didinti tarifus ar kainas, kad per trumpą laiką gautų pakankamai pajamų skoloms padengti, būtų netikroviška ir žalinga.

(234)

Kalbant apie 593 darbuotojų perkėlimą, iš Graikijos pateiktos informacijos matyti, kad priemonė buvo ribota ir pritaikyta padėčiai, susidariusiai dėl per didelio darbuotojų skaičiaus, palengvinti ir tam tikroms iš ankstesnių laikotarpių likusioms bendrovės TRAINOSE personalo išlaidoms, susijusioms su specialiu darbuotojams suteiktu valstybės tarnautojų statusui prilygstančiu statusu ir ankstesne bendrovės įdarbinimo politika, sumažinti. Kitoms pagal bendrąją teisę darbuotojus įdarbinančioms Graikijos bendrovėms, įskaitant faktinius arba galimus geležinkelių paslaugų teikėjus, netenka patirti tokio pat pobūdžio ir dydžio išlaidų. Todėl, personalo išlaidų požiūriu, 593 techninės priežiūros darbuotojų perkėlimu suteiktu pranašumu bendrovei TRAINOSE tik suteiktos sąlygos, prilygstančios faktinių ir (arba) galimų konkurentų sąlygoms.

(235)

Todėl Komisija mano, kad pagalba yra būtina ir proporcinga siekiant bendrovei TRAINOSE suteikti galimybių patikimai vykdyti savo užduotis ir neleisti, kad dėl galimo veiklos nutraukimo Graikijos ekonomika patirtų dar didesnių sutrikimų.

(236)

Kalbant apie nederamo neigiamo poveikio konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai vengimą, reikia atkreipti dėmesį, kad priemonės yra tiesiogiai susijusios su siekiu užtikrinti Graikijos geležinkelių bendrovės TRAINOSE išlikimą pereinamuoju laikotarpiu, kol bus vykdomas ir galiausiai įvykdytas bendrovės perėmimas, taigi negalima laikyti, kad šiomis priemonėmis daromas didelis neigiamas šalutinis poveikis kitoms valstybėms narėms.

(237)

Nagrinėjamosiomis priemonėmis nėra ir nebuvo siekiama didinti bendrovės TRAINOSE pajėgumus. Priešingai, Graikija restruktūrizavo ir reorganizavo bendrovę TRAINOSE, kad padidintų jos veiksmingumą ir, kiek įmanoma, apribotų neigiamą pirmiau minėtų sunkumų poveikį. Bendrovei TRENITALIA įsigijus privatizuojamą bendrovę TRAINOSE, Graikija galutinai nutraukė savo infrastruktūrą valdančios įmonės ir geležinkelius valdančios įmonės ryšius.

(238)

Be to, Graikija įsipareigojo savo geležinkelių rinką plačiau atverti, pavyzdžiui, įsteigti nepriklausomą perkančiąją organizaciją, kuri sudarinėtų viešųjų paslaugų sutartis dėl keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007, ir nuo 2021 m. viešųjų paslaugų įsipareigojimų sutartis viešųjų konkursų dėl paslaugų grupės būdu skirs nepriklausoma perkančioji organizacija, kiekviena sutartis galios ne ilgiau kaip 5 metus, o skelbiant tuos pirmuosius konkursus dėl viešųjų paslaugų įsipareigojimų konkursų dalyviams bus suteikta aktuali informacija ir pakankamai laiko pasiūlymams parengti ir riedmenų išperkamosios nuomos sutartims su viešųjų įsipareigojimų vykdymo sutartimis suderinti.

(239)

Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, ir į Graikijos įsipareigojimus Komisija mano, kad pagalba nedaroma nederamo neigiamo poveikio konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai.

(240)

Komisija mano, kad bendrovei TRAINOSE suteikta valstybės pagalba siekiama teisėto tikslo atitaisyti didelius Graikijos ekonomikos sutrikimus; ši pagalba yra tinkama, būtina ir proporcinga, ja nedaroma jokio nederamo neigiamo poveikio konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai. Todėl pagalba turi būti laikoma suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą.

(241)

Atsižvelgiant į tai, kad pranešimas dėl bendrovei OSE priklausančių terminalų perdavimo bendrovei TRAINOSE ir dėl bendrovės TRAINOSE nuosavo kapitalo didinimo 65 mln. EUR buvo atsiimtas (žr. 2 priemonės dalį ir 6 priemonę), su priemonėmis, apie kurias pranešta, susijusi oficiali tyrimo procedūra, vykdoma pagal Sutarties 108 straipsnio 2 dalį, turėtų būti baigta.

(242)

Komisija laikosi nuomonės, kad numatytas bendrovės TRAINOSE 748,6 mln. EUR dydžio skolų panaikinimas (1 priemonė), 2009 m. 60 mln. EUR padidintas nuosavas kapitalas (2 priemonės dalis), metinės 150 mln. EUR dydžio subsidijos, bendrovei TRAINOSE teiktos 2011–2013 m., (3 priemonė) ir bedrovės TRAINOSE darbuotojų perkėlimas į kitas viešojo sektoriaus įmones ir įstaigas (4 priemonė) yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį ir ši pagalba gali būti skelbiama suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą, nes ja siekiama atitaisyti didelius Graikijos ekonomikos sutrikimus.

(243)

Kalbant apie bendrovių TRAINOSE ir OSE sudarytus susitarimus dėl paslaugų lygio (5 priemonė), Komisija mano, kad susitarimai dėl paslaugų lygio buvo sudaryti rinkos sąlygomis, taigi jie nėra valstybės pagalba,