Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32018D0320

2018 m. vasario 28 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/320 dėl prekybai uodegotaisiais varliagyviais Sąjungoje ir jų įvežimui į Sąjungą taikomų tam tikrų gyvūnų sveikatos apsaugos priemonių, susijusių su grybeliu Batrachochytrium salamandrivorans (pranešta dokumentu Nr. C(2018) 1208) (Tekstas svarbus EEE. )

C/2018/1208

OJ L 62, 5.3.2018, p. 18–33 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec_impl/2018/320/oj

5.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 62/18


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2018/320

2018 m. vasario 28 d.

dėl prekybai uodegotaisiais varliagyviais Sąjungoje ir jų įvežimui į Sąjungą taikomų tam tikrų gyvūnų sveikatos apsaugos priemonių, susijusių su grybeliu Batrachochytrium salamandrivorans

(pranešta dokumentu Nr. C(2018) 1208)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (1), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/496/EEB, nustatančią gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimo principus ir iš dalies pakeičiančią direktyvas 89/662/EEB, 90/425/EEB ir 90/675/EEB (2), ypač į jos 18 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

nuo 2013 m. Belgijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje nustatoma vis daugiau uodegotųjų varliagyvių užsikrėtimo grybeliniu patogenu Batrachochytrium salamandrivorans (Bsal) atvejų. Šiuo grybeliu gali užsikrėsti tiek nelaisvėje laikomi, tiek laukiniai uodegotieji varliagyviai ir atitinkamai gali smarkiai didėti jų sergamumas ir mirštamumas. Vienų rūšių uodegotiesiems varliagyviams Bsal mirtinas, kiti yra visiškai arba iš dalies jam atsparūs, tačiau ir šie gali pernešti Bsal ant odos ir būti infekcijos ar taršos židiniu ir šaltiniu kitų rūšių uodegotiesiems varliagyviams;

(2)

remiantis naujausia moksline informacija apie Bsal, surinkta Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslinėje nuomonėje (3) dėl Bsal, parengtoje vertinant gyvūnų ligų įtraukimą į sąrašą ir suskirstymą į kategorijas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 (4), manoma, kad bent Japonijoje, Tailande ir Vietname Bsal yra endeminis patogenas, kurio paplitimo norma tarp laukinių uodegotųjų varliagyvių populiacijų yra apie 3 % Iš esmės manoma, kad tai Rytų Azijos kilmės endeminis patogenas, plačiai paplitęs tame regione. Tačiau trūksta informacijos apie tai, kaip plačiai jis paplitęs kitose pasaulio dalyse. Be to, manoma, kad Bsal plinta ir dėl prekybos užkrėstais arba virusą pernešančiais uodegotaisiais varliagyviais;

(3)

remiantis turimais duomenimis, prekiaujama ir atsparių, ir neatsparių rūšių uodegotaisiais varliagyviais. Tarybos direktyvoje 92/65/EEB (5) nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, reglamentuojantys prekybą Sąjungoje gyvūnais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti jos F priede nurodytuose specialiuose Sąjungos aktuose, ir jų importą į Sąjungą. Sąjungos gyvūnų sveikatos teisės aktuose, įskaitant Direktyvą 92/65/EEB, šiuo metu nenustatyta konkrečių gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikytinų prekiaujant uodegotaisiais varliagyviais ar importuojant juos į Sąjungą, kurie veiksmingai apsaugotų gyvūnų sveikatą nuo Bsal plitimo Sąjungoje;

(4)

savo mokslinės ir techninės pagalbos gairėse dėl Batrachochytrium salamandrivorans (Bsal) išlikimo, įsitvirtinimo ir paplitimo ES (6) (toliau – EFSA gairės) EFSA įvertino, kaip Bsal gali paveikti Sąjungos laukinių ir nelaisvėje laikomų uodegotųjų varliagyvių sveikatą, ar būtų veiksminga ir perspektyvu uždrausti pervežti uodegotuosius varliagyvius, kuriais prekiaujama, kiek tikslūs, patikimi ir įtvirtinti esami Bsal diagnostikos metodai ir kokiais kitais metodais ir rizikos mažinimo priemonėmis būtų galima užtikrinti saugią tarptautinę ir Sąjungos vidaus prekybą uodegotaisiais varliagyviais;

(5)

remiantis EFSA gairėmis, karantino taikymas uodegotiesiems varliagyviams, tyrimai, kuriais įrodoma, kad jie neužsikrėtę Bsal, uodegotųjų varliagyvių pervežimo apribojimai, higienos procedūros ir biologinio saugumo priemonės arba uodegotųjų varliagyvių gydymas nuo Bsal – svarbios šios ligos plitimo rizikos mažinimo priemonės;

(6)

EFSA gairėse taip pat pabrėžta, kad šiuo metu apie Bsal žinoma nepakankamai, o turimos žinios ne visada vienareikšmės. Visų pirma nuspręsta, kad dėl sudėtingos taksonomijos ir nepakankamų įrodymų, kurios rūšys yra neatsparios Bsal, greičiausiai būtų veiksmingiau ir perspektyviau nustatyti būrio, ne rūšies lygmens taisykles;

(7)

todėl, siekiant užtikrinti, kad Bsal neplistų prekiaujant uodegotaisiais varliagyviais Sąjungoje ir įvežant juos į Sąjungą, tikslinga nustatyti gyvūnų sveikatos apsaugos priemones, taikomas prekiaujant uodegotųjų varliagyvių siuntomis Sąjungoje ir įvežant jas į Sąjungą, kurios galiotų Caudata būrio gyvūnams. Šiose priemonėse turėtų būti atsižvelgiama į EFSA gairėse nurodytas rizikos mažinimo priemones, visų pirma numatytas tinkamas uodegotųjų varliagyvių karantinas, diagnostiniai tyrimai ir gydymas bei sveikatos būklės sertifikavimas, norint prekiauti uodegotaisiais varliagyviais Sąjungoje arba įvežti juos į Sąjungą. Šios priemonės yra neatidėliotinos ir nelaikomos specialiomis, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 92/65/EEB 18 straipsnio 2 dalyje;

(8)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 576/2013 (7) nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikytini jo I priede išvardytų gyvūnų augintinių vežimui nekomerciniais tikslais, o varliagyviai yra vieni iš tame priede išvardytų gyvūnų. Šiame sprendime nustatomos gyvūnų sveikatos apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos nekomerciniais tikslais vežant augintinius uodegotuosius varliagyvius, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. 576/2013, nes šios vežimo operacijos labai specifinės ir apie jas nėra daug žinoma;

(9)

šios priemonės turėtų būti taikomos neatsižvelgiant į kitas Sąjungos taisykles, galbūt svarbias prekybai uodegotaisiais varliagyviais ir jų įvežimui, visų pirma į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 338/97 (8);

(10)

per 2017 m. gegužės 21–26 d. vykusią 85-ąją generalinę sesiją Pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija (OIE) įtraukė Bsal infekciją į OIE vandens gyvūnų sveikatos kodeksą. Vis dėlto išsamių tarptautinių standartų dar neparengta ir trūksta informacijos apie technines kitų pasaulio šalių veterinarijos tarnybų ir laboratorijų galimybes atlikti tyrimus dėl Bsal, o įvairūs Europos Sąjungos suinteresuotieji subjektai yra pakankamai pažengę Bsal diagnostikos bei gydymo ir uodegotųjų varliagyvių, kuriais prekiaujama, saugaus tvarkymo srityse. Todėl tikslinga, kad daugumą rizikos mažinimo priemonių, ypač susijusių su uodegotųjų varliagyvių, kuriais prekiaujama, ir įvežtų uodegotųjų varliagyvių karantinu tinkamose patalpose, tyrimais ir gydymu, įgyvendintų Sąjungos vidaus kompetentingos veterinarijos institucijos, veiklos vykdytojai ir laboratorijos;

(11)

remiantis EFSA gairėmis, Bsal gali būti perduodamas tarp įvairių vietovių kilmės rūšių uodegotųjų varliagyvių ir įvairiose patalpose, kuriose veisiami, renkami ar skirstomi uodegotieji varliagyviai, gali kilti kryžminės taršos pavojus. Atitinkamai Bsal gali būti užsikrėtę įvairūs uodegotieji varliagyviai, kuriais prekiaujama, nepriklausomai nuo jų kilmės vietos ar nuo to, kokia padėtis susiklosčiusi laukinėje gamtoje. Todėl visoms uodegotųjų varliagyvių siuntoms, skirtoms prekybai Sąjungoje arba įvežimui į Sąjungą, turėtų būti taikomos rizikos mažinimo priemonės;

(12)

siekiant užtikrinti jų biologinį saugumą, turėtų būti nustatyti būtiniausi reikalavimai, kuriuos turi tenkinti tinkamos patalpos, kuriose uodegotiesiems varliagyviams bus taikomas karantinas, o tose patalpose nugaišę uodegotieji varliagyviai turėtų būti tvarkomi pagal esamas konkrečias taisykles, nustatytas šalutinių gyvūninių produktų reglamente (9);

(13)

taip pat reikėtų nustatyti mažiausią epidemiologinio vieneto, kuriam taikomas karantinas, dydį, pagal kurį būtų leidžiama tvirtinti neigiamus diagnostinio tyrimo rezultatus, kadangi geriausios prieinamos tikralaikės kiekybinės polimerazės grandininės reakcijos (qPCR) analizės jautris yra ribotas ir pakankamai patikimas tik tais atvejais, jei epidemiologinį vienetą sudaro bent 62 uodegotieji varliagyviai;

(14)

uodegotiesiems varliagyviams, kuriems taikytas karantinas ir kurie ištirti gaunant neigiamus rezultatus arba tinkamai gydyti Sąjungoje, karantinas ar tyrimai nebeturėtų būti taikomi, jei jie laikyti tinkamose patalpose atskirai nuo kitokios sveikatos būklės uodegotųjų varliagyvių;

(15)

taikomi gydymo veiksmai turėtų būti konkrečiai nurodyti ir atitikti recenzuotoje mokslinėje literatūroje aprašytus protokolus, kaip pabrėžta EFSA gairėse, arba palyginamus protokolus;

(16)

reikėtų sudaryti trečiųjų šalių, kurios patvirtintos galinčios išduoti gyvūnų sveikatos sertifikatus uodegotųjų varliagyvių įvežimui į Sąjungą, sąrašą, į kurį turėtų būti įtrauktos tik šalys, jau pateikusios pakankamai atitinkamų garantijų, bent lygiaverčių Tarybos direktyvos 96/93/EEB (10) reikalavimams, kad būtų užkertamas kelias klaidinamam ar nesąžiningam sertifikavimui. Todėl tikslinga remtis jau sudarytais sąrašais, susijusiais su kitų prekių įvežimu į Sąjungą. Tokios trečiosios šalys išvardytos atitinkamai Komisijos sprendimo 2004/211/EB (11) I priede, Komisijos sprendimo 2007/777/EB (12) II priedo 2 dalyje, Komisijos reglamento (EB) Nr. 798/2008 (13) I priede, Komisijos reglamento (EB) Nr. 119/2009 (14) I priedo 1 dalyje, Komisijos reglamento (ES) Nr. 206/2010 (15) II priedo 1 dalyje arba Komisijos reglamento (ES) Nr. 605/2010 (16) I priede;

(17)

tik visus reikalavimus atitinkančios uodegotųjų varliagyvių siuntos turėtų būti įvežamos į Sąjungą, o pasienio kontrolės posto kompetentinga veterinarijos institucija taip pat turi patvirtinti, kad veiklos vykdytojas, atsakingas už tinkamas paskirties patalpas, priims tas siuntas ir uodegotiesiems varliagyviams bus taikomas tinkamas karantinas;

(18)

faktinis į Sąjungą įvežtų uodegotųjų varliagyvių siuntų įvežimas iš trečiųjų šalių į jų karantino vietą Sąjungoje turėtų būti registruojamas elektroninėje bendrojo veterinarinio įvežimo dokumento, nustatyto Komisijos reglamento (EB) Nr. 282/2004 (17) I priede, versijoje ir tvarkomas integruotoje kompiuterinėje veterinarijos sistemoje TRACES, kad pasienio kontrolės posto kompetentinga veterinarijos institucija būtų patikimai informuojama apie siuntų įvežimą;

(19)

šiame sprendime turėtų būti numatytas pereinamasis laikotarpis, kad valstybės narės, kompetentingos institucijos ir ekonominės veiklos vykdytojai spėtų nustatyti reikiamas procedūras ir galėtų laikytis šiame sprendime nustatytų taisyklių. Šis laikotarpis neturėtų viršyti kelių mėnesių. Tuo metu valstybės narės jau turėtų taikyti rizikos mažinimo priemones, pagrįstas reikiamo lygio apsauga;

(20)

manoma, kad artimiausiais metais moksliniai šaltiniai ir valstybių narių atliekamos oficialios kontrolės rezultatai leis apie Bsal sužinoti daugiau nei apie šią ligą žinoma dabar. Todėl šiame sprendime nustatomos gyvūnų sveikatos apsaugos priemonės turėtų būti laikinos. Vis dėlto jos turėtų būti taikomos bent iki 2019 m. gruodžio 31 d., kad praeitų vieni įgyvendinimo valstybėse narėse, metinių ataskaitų ir jų nagrinėjimo metai, o nuolatinės ES gyvūnų sveikatos taisyklės gali būti nustatytos pagal naująjį Reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų ir taikomos nuo to reglamento taikymo datos;

(21)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir aprėptis

Šiame sprendime nustatomos gyvūnų sveikatos apsaugos priemonės, taikomos prekybai uodegotųjų varliagyvių siuntomis Sąjungoje ir jų įvežimui į Sąjungą.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   uodegotieji varliagyviai– visi Caudata būrio varliagyviai;

b)    Bsal – grybelis Batrachochytrium salamandrivorans (grybų karalystė, Phylum Chytridiomycota, būrys Rhizophydiales);

c)   epidemiologinis vienetas– uodegotųjų varliagyvių grupė, galinti patirti panašų Bsal poveikį;

d)   karantinas– uodegotųjų varliagyvių laikymas atskirai be tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio su epidemiologiniam vienetui nepriklausančiais uodegotaisiais varliagyviais, siekiant užtikrinti, kad Bsal neplistų, kol atskirti gyvūnai stebimi nustatytą laikotarpį ir, jei to reikia, tiriami bei gydomi;

e)   veiklos vykdytojas– už uodegotuosius varliagyvius atsakingas fizinis arba juridinis asmuo, taip pat ir trumpą laikotarpį, neįskaitant gyvūnų augintinių laikytojų;

f)   tinkamos patalpos– patalpos:

i)

kuriose uodegotiesiems varliagyviams taikomas karantinas prieš išvežant juos į kitą valstybę narę ar įvežus juos į Sąjungą ir

ii)

kurias kompetentinga institucija įregistravo prieš karantino laikotarpio pradžią;

g)   tinkamas diagnostinis tyrimas– tikralaikės kiekybinės polimerazės grandininės reakcijos (qPCR) analizė naudojant konkrečių rūšių gyvūnams skirtus pradmenis STerF ir STerR, kuriais pasiekiama 119 nukleotidų ilgio Bsal DNR fragmento amplifikacija;

h)   bendrasis veterinarinis įvežimo dokumentas (BVĮD)– dokumentas, kuriuo pranešama apie gyvūnų įvežimą į Sąjungą, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 282/2004 1 straipsnyje, parengtas pagal to reglamento I priede pateiktą pavyzdį ir tvarkomas integruotoje kompiuterinėje veterinarijos sistemoje TRACES;

i)   patvirtintas Bsal atvejis– tinkamu diagnostiniu tyrimu patvirtintas Bsal ar jo genetinės medžiagos buvimas ant uodegotųjų varliagyvių audinių paviršiaus ar uodegotųjų varliagyvių audiniuose.

3 straipsnis

Gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi prekybai uodegotaisiais varliagyviais Sąjungoje

1.   Valstybės narės draudžia siųsti uodegotųjų varliagyvių siuntas į kitas valstybes nares, jei tos siuntos netenkina šių gyvūnų sveikatos reikalavimų:

a)

prie jų pridedamas gyvūnų sveikatos sertifikatas, atitinkantis I priedo A dalyje pateiktą gyvūnų sveikatos sertifikato pavyzdį;

b)

apžiūros, kurią atlieka valstybinis veterinarijos gydytojas, metu uodegotieji varliagyviai neturi klinikinių Bsal požymių, visų pirma odos pažeidimų ar opų, o apžiūra atlikta per 24 val. iki siuntos išsiuntimo į paskirties valstybę narę;

c)

uodegotųjų varliagyvių kilmės populiacijoje nebuvo gaišimo nuo Bsal atvejų, o veiklos vykdytojas nepastebėjo jokių klinikinių Bsal požymių, visų pirma odos pažeidimų ar opų,

d)

siuntą turi sudaryti:

i)

bent 62 uodegotieji varliagyviai, kuriems kaip vienam epidemiologiniam vienetui taikytas karantinas tinkamose patalpose, tenkinančiose II priede nustatytus būtiniausius reikalavimus, bent šešias savaites tiesiogiai prieš išduodant gyvūnų sveikatos sertifikatą, pateiktą I priedo A dalyje, o per penktą karantino laikotarpio savaitę siuntą sudarančių uodegotųjų varliagyvių odos tepinėliai turi būti ištirti dėl Bsal taikant tinkamą diagnostinį tyrimą ir laikantis III priedo 1 dalies a punkte nurodytų imties dydžių, ir gauti neigiami to tyrimo rezultatai, arba

ii)

uodegotieji varliagyviai, gydyti nuo Bsal, remiantis III priedo 1 dalies b punktu, kaip patvirtinta kompetentingos institucijos.

2.   Jei uodegotųjų varliagyvių siuntos įvežtos į Sąjungą iš trečiosios šalies ir joms jau taikytas karantinas tinkamose paskirties patalpose pagal 6 straipsnį, valstybės narės leidžia jas išsiųsti į kitas valstybes nares tik jei šios siuntos tenkina šiuos reikalavimus:

a)

1 dalies a, b ir c punktuose nustatytus gyvūnų sveikatos reikalavimus;

b)

uodegotiesiems varliagyviams taikytas karantinas tinkamose patalpose, tenkinančiose II priede nustatytus būtiniausius reikalavimus, nuo karantino po įvežimo į Sąjungą laikotarpio pabaigos iki I priede A dalyje nurodyto gyvūnų sveikatos sertifikato išdavimo.

4 straipsnis

Gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi įvežant į Sąjungą uodegotųjų varliagyvių siuntas

Valstybės narės draudžia įvežti uodegotųjų varliagyvių siuntas iš trečiųjų šalių į Sąjungą, jei tos siuntos netenkina šių reikalavimų:

a)

jos yra iš trečiųjų šalių, išvardytų viename iš šių teisės aktų:

i)

Sprendimo 2004/211/EB I priede,

ii)

Sprendimo 2007/777/EB II priedo 2 dalyje,

iii)

Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priede,

iv)

Reglamento (EB) Nr. 119/2009 I priedo 1 dalyje,

v)

Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje

arba

vi)

Reglamento (ES) Nr. 605/2010 I priede;

b)

prie jų pridedamas gyvūnų sveikatos sertifikatas, atitinkantis I priedo B dalyje pateiktą gyvūnų sveikatos sertifikato pavyzdį;

c)

apžiūros, kurią atlieka valstybinis veterinarijos gydytojas, metu uodegotieji varliagyviai turi neturėti klinikinių Bsal požymių, visų pirma odos pažeidimų ar opų, o apžiūra atlikta per 24 val. iki siuntos išsiuntimo į Sąjungą;

d)

prieš išduodant b punkte nurodytą gyvūnų sveikatos sertifikatą epidemiologinis vienetas, kurį sudaro siuntoje esantys uodegotieji varliagyviai, turi būti atskirtas nuo kitų uodegotųjų varliagyvių bent tuo metu, kai gyvūnų sveikatos sertifikato išdavimo tikslais atliekama apžiūra, ir nuo to laiko jie neturi būti turėję sąlyčio su kitais uodegotaisiais varliagyviais.

5 straipsnis

Tinkamų paskirties patalpų patvirtinimas

Valstybės narės užtikrina, kad pasienio kontrolės postai nepriimtų į Sąjungą įvežamų uodegotųjų varliagyvių siuntų, jei importuotojai ar jų atstovai raštu nepateikia patvirtinimo oficialia įvežimo į Sąjungą pasienio kontrolės posto valstybės narės kalba, pasirašyto fizinio ar juridinio asmens, atsakingo už tinkamas paskirties patalpas, kuriame nurodoma:

a)

tinkamų paskirties patalpų pavadinimas ir adresas;

b)

kad tinkamos paskirties patalpos tenkina II priede nustatytus būtiniausius reikalavimus;

c)

kad uodegotųjų varliagyvių siunta bus priimta karantinui.

6 straipsnis

Į Sąjungą įvežtų uodegotųjų varliagyvių siuntų karantino taisyklės

Valstybės narės užtikrina, kad:

1)

tinkamų paskirties patalpų valstybinis arba patvirtintas veterinarijos gydytojas įregistruotų uodegotųjų varliagyvių siuntų, įvežtų į Sąjungą iš trečiosios šalies, įvežimą bendrojo veterinarinio įvežimo dokumento elektroninės versijos 3 dalies 45 langelyje;

2)

valstybinis arba patvirtintas veterinarijos gydytojas užtikrintų, kad veiklos vykdytojas uodegotųjų varliagyvių siuntai kaip vienam epidemiologiniam vienetui taikytų karantiną tinkamose paskirties patalpose;

3)

valstybinis arba patvirtintas veterinarijos gydytojas patikrintų kiekvienos uodegotųjų varliagyvių siuntos karantino sąlygas, be kita ko, išnagrinėtų mirštamumo įrašus, atliktų klinikinę uodegotųjų varliagyvių apžiūrą tinkamose paskirties patalpose ir visų pirma patikrintų, ar nėra odos pažeidimų ir opų;

4)

atvežus uodegotųjų varliagyvių siuntą į tinkamas paskirties patalpas, jei ją sudaro ne mažiau kaip 62 uodegotieji varliagyviai, valstybinis arba patvirtintas veterinarijos gydytojas atliktų apžiūrą, paimtų mėginius, tirtų ir gydytų dėl Bsal, laikydamasis III priedo 1 ir 2 dalyse nurodytų procedūrų;

5)

jei siuntą sudaro mažiau nei 62 uodegotieji varliagyviai, valstybinis arba patvirtintas veterinarijos gydytojas užtikrintų, kad atlikti tinkami siuntos gydymo nuo Bsal veiksmai, kaip patvirtinta kompetentingos institucijos pagal III priedo 3 dalį;

6)

valstybinis arba patvirtintas veterinarijos gydytojas, raštu suteikdamas leidimą, išleistų uodegotųjų varliagyvių siuntą iš tinkamų paskirties patalpų:

a)

jei atliktas III priedo 1 dalies a punkte nurodytas tyrimas – praėjus bent šešioms savaitėms nuo karantino laikotarpio pradžios ir ne anksčiau, nei gautas neigiamas tyrimo rezultatas (vėlesnė iš šių datų), arba

b)

jei atlikti III priedo 1 dalies b punkte minėti gydymo veiksmai – tik tinkamai juos užbaigus.

7 straipsnis

Priemonės, kurių turi būti imamasi tinkamose paskirties patalpose patvirtinus užsikrėtimo Bsal atvejį

1.   Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, jei karantino metu patvirtinama, kad bent vienas epidemiologinio vieneto uodegotasis varliagyvis užsikrėtęs Bsal, tinkamose paskirties patalpose būtų imamasi šių priemonių:

a)

visi to paties epidemiologinio vieneto uodegotieji varliagyviai:

i)

gydomi nuo Bsal remiantis III priedo 3 dalimi, kaip patvirtinta kompetentingos institucijos arba

ii)

nugaišinami ir sutvarkomi kaip šalutinis gyvūninis produktas pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 straipsnį;

b)

įgyvendinus a punkte nurodytas priemones tinkamų paskirties patalpų vieta, kur buvo laikytas epidemiologinis vienetas, išvaloma ir dezinfekuojama, kaip patvirtinta kompetentingos institucijos.

2.   Kompetentinga institucija gali reikalauti, kad gydyti uodegotieji varliagyviai būtų ištirti siekiant patvirtinti 1 dalies a punkto i papunktyje nurodyto gydymo veiksmingumą ir taip pat gali reikalauti pakartotinio gydymo, jei tinkama, kad Bsal neplistų.

8 straipsnis

Sąnaudos

Valstybės narės užtikrina, kad visas karantino, tyrimų ir, jei reikia, rizikos mažinimo priemonių sąnaudas padengtų veiklos vykdytojas arba importuotojas.

9 straipsnis

Metinių ataskaitų reikalavimai

Kiekvienais metais, pradedant nuo 2019 m., ne vėliau kaip birželio 30 d. valstybės narės, kurios ankstesniais metais tvarkė uodegotųjų varliagyvių siuntas, pateikia Komisijai toliau nurodytą ankstesnių metų informaciją, atskirdamos informaciją, susijusią su Sąjungos vidaus prekyba, ir informaciją, susijusią su uodegotųjų varliagyvių siuntų įvežimu į Sąjungą:

a)

epidemiologinių vienetų, kuriuose buvo bent vienas patvirtintas Bsal atvejis, skaičių;

b)

sutvarkytų epidemiologinių vienetų, kuriuose nebuvo nė vieno patvirtinto atvejo, skaičių;

c)

bet kokią kitą informaciją apie siuntų tyrimus, gydymo veiksmus ar tvarkymą ir šio sprendimo įgyvendinimą, kurią valstybės narės laiko svarbia.

10 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

1.   Pereinamuoju laikotarpiu iki 2018 m. rugsėjo 6 d. paskirties valstybės narės gali priimti į savo teritoriją įvežamas uodegotųjų varliagyvių siuntas iš kitų valstybių narių, jei tos siuntos netenkina 3 straipsnyje nustatytų gyvūnų sveikatos reikalavimų, jei tenkinamos tinkamos rizikos mažinimo sąlygos, kurias nustato kompetentinga institucija po konsultacijų su veiklos vykdytojais ir, jei reikia, kilmės valstybe nare.

2.   Pereinamuoju laikotarpiu iki 2018 m. rugsėjo 6 d. paskirties valstybės narės gali priimti į savo teritoriją iš trečiųjų šalių į Sąjungą įvežamas uodegotųjų varliagyvių siuntas, kurios netenkina 4 straipsnyje nustatytų gyvūnų sveikatos reikalavimų, jei jos sutvarkytos pagal 5–7 straipsnius.

11 straipsnis

Taikymas

Šis sprendimas taikomas iki 2019 m. gruodžio 31 d.

12 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2018 m. vasario 28 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys


(1)  OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(2)  OL L 268, 1991 9 24, p. 56.

(3)  EFSA Journal 2017;15(11):5071.

(4)  2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“) (OL L 84, 2016 3 31, p. 1).

(5)  1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 92/65/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją (OL L 268, 1992 9 14, p. 54).

(6)  EFSA Journal 2017;15(2):4739.

(7)  2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 576/2013 dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 (OL L 178, 2013 6 28, p. 1).

(8)  1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (OL L 61, 1997 3 3, p. 1).

(9)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).

(10)  1996 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 96/93/EB dėl gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų sertifikavimo (OL L 13, 1997 1 16, p. 28).

(11)  2004 m. sausio 6 d. Komisijos sprendimas 2004/211/EB, nustatantis trečiųjų šalių ir jų teritorijos dalių, iš kurių valstybės narės leidžia importuoti gyvus arklinių šeimos gyvūnus ir arklių rūšių spermą, kiaušialąstes ir embrionus, sąrašą ir iš dalies pakeičiantis Sprendimus 93/195/EEB ir 94/63/EB (OL L 73, 2004 3 11, p. 1).

(12)  2007 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimas 2007/777/EB, nustatantis gyvūnų ir visuomenės sveikatos reikalavimus ir tam tikrų mėsos produktų ir apdorotų skrandžių, pūslių ir žarnų, skirtų žmonių maistui, importo iš trečiųjų šalių sertifikatų pavyzdžius ir panaikinantis Sprendimą 2005/432/EB (OL L 312, 2007 11 30, p. 49).

(13)  2008 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 798/2008, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių, iš kurių galima importuoti į Bendriją ir vežti tranzitu per Bendriją naminius paukščius ir naminių paukščių produktus, sąrašas ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (OL L 226, 2008 8 23, p. 1).

(14)  2009 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 119/2009, kuriuo nustatomi trečiųjų šalių ar jų dalių, iš kurių importuojama į Bendriją arba vežama per ją tranzitu laukinių leporidae genties gyvūnų, tam tikrų laukinių sausumos žinduolių ir ūkiuose auginamų triušių mėsa, sąrašas ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (OL L 39, 2009 2 10, p. 12).

(15)  2010 m. kovo 12 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 206/2010, kuriuo nustatomi trečiųjų šalių, teritorijų arba jų dalių, iš kurių į Europos Sąjungą leidžiama įvežti tam tikrus gyvūnus ir šviežią mėsą, sąrašai ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (OL L 73, 2010 3 20, p. 1).

(16)  2010 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 605/2010, kuriuo nustatomos gyvūnų sveikatos, visuomenės sveikatos ir veterinarinio sertifikavimo sąlygos, taikomos įvežant į Europos Sąjungą žalią pieną, pieno gaminius, priešpienį ir priešpienio gaminius, skirtus vartoti žmonėms (OL L 175, 2010 7 10, p. 1).

(17)  2004 m. vasario 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 282/2004, nustatantis gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, deklaravimo ir veterinarinio patikrinimo dokumentą (OL L 49, 2004 2 19, p. 11).


I PRIEDAS

A DALIS

GYVŪNŲ SVEIKATOS SERTIFIKATAS,

taikomas prekybai uodegotaisiais varliagyviais Sąjungoje

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

B DALIS

GYVŪNŲ SVEIKATOS SERTIFIKATAS,

taikomas uodegotųjų varliagyvių siuntų įvežimui į Europos Sąjungą

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

II PRIEDAS

TINKAMOMS PASKIRTIES PATALPOMS TAIKOMI BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI

1.

Tinkamos paskirties patalpos:

a)

turi įdiegtą tinkamą uodegotųjų varliagyvių stebėjimą užtikrinančią sistemą;

b)

kontroliuojamos valstybinio ar patvirtinto veterinarijos gydytojo;

c)

valomos ir dezinfekuojamos pagal kompetentingos institucijos nurodymus.

2.

Tinkamų patalpų veiklos vykdytojas užtikrina, kad:

a)

uodegotiesiems varliagyviams pervežti naudojamos talpyklos, dėžės ar kiti objektai, kurie gali būti užteršti, būtų išvalyti ir dezinfekuoti taip, kad užkirstų kelią Bsal plitimui, arba būtų sunaikinti;

b)

atliekos ir nuotekos būtų reguliariai surenkamos, saugomos ir atitinkamai tvarkomos taip, kad užkirstų kelią Bsal plitimui;

c)

uodegotųjų varliagyvių, kuriems taikytas karantinas, gaišenos būtų tiriamos kompetentingos institucijos nurodytoje laboratorijoje;

d)

būtų atlikti reikiami uodegotųjų varliagyvių tyrimai ir gydymo veiksmai, konsultuojantis su valstybiniu ar patvirtintu veterinarijos gydytoju ir jam kontroliuojant.

3.

Tinkamų paskirties patalpų veiklos vykdytojas praneša valstybiniam ar patvirtintam veterinarijos gydytojui apie karantino metu nustatytus uodegotųjų varliagyvių susirgimo ir nugaišimo atvejus.

4.

Tinkamų paskirties patalpų veiklos vykdytojas registruoja:

a)

kiekvienos įvežtos ir išvežtos siuntos datą, uodegotųjų varliagyvių skaičių ir rūšis;

b)

gyvūnų sveikatos sertifikatų ir bendrųjų veterinarinių įvežimo dokumentų, pridėtų prie uodegotųjų varliagyvių siuntų, kopijas;

c)

kiekvieną dieną – susirgimo atvejus ir nugaišusių uodegotųjų varliagyvių skaičių;

d)

tyrimų datas ir rezultatus;

e)

gydymo rūšis ir datas ir gyvūnų, kuriems jis taikytas, skaičių.


III PRIEDAS

APŽIŪRŲ, MĖGINIŲ ĖMIMO, TYRIMŲ IR GYDYMO DĖL BSAL PROCEDŪROS

1.

Karantino metu uodegotiesiems varliagyviams taikomos šios procedūros:

a)

jei epidemiologinį vienetą sudaro ne mažiau kaip 62 uodegotieji varliagyviai, uodegotųjų varliagyvių, kuriems taikomas karantinas, odos tepinėliai turi būti ištirti kontroliuojant valstybiniam ar patvirtintam veterinarijos gydytojui, taikant tinkamą diagnostinį tyrimą, kuris turi būti atliktas per penktą savaitę nuo įvežimo į tinkamas patalpas dienos, laikantis lentelėje nurodytų imties dydžių, nebent veiklos vykdytojas pasirenka gydymo veiksmą pagal b punktą;

Lentelė (1)

Epidemiologinio vieneto dydis

62

186

200

250

300

350

400

450

Imties dydis

62

96

98

102

106

108

110

111

b)

jei veiklos vykdytojas pasirenka vieną iš 3 dalyje nurodytų gydymo veiksmų arba visais atvejais, jei epidemiologinio vieneto dydis mažesnis nei 62, veiklos vykdytojas turi taikyti tuos gydymo nuo Bsal veiksmus visiems siuntos uodegotiesiems varliagyviams, kontroliuojant valstybiniam ar patvirtintam veterinarijos gydytojui, kaip patvirtinta kompetentingos institucijos;

c)

b punkte nurodytais atvejais valstybinis ar patvirtintas veterinarijos gydytojas gali reikalauti, kad prieš pradedant gydymo veiksmą epidemiologinis vienetas būtų reprezentatyviai ištirtas taikant tinkamą diagnostinį tyrimą, kad būtų nustatytas Bsal, arba po atitinkamo gydymo veiksmo – kad būtų patvirtinta, kad uodegotieji varliagyviai neužkrėsti Bsal;

d)

visų nugaišusių arba kliniškai sergančių uodegotųjų varliagyvių, visų pirma turinčių odos pažeidimų, odos tepiniai turi būti ištirti kontroliuojant valstybiniam ar patvirtintam veterinarijos gydytojui, taikant tinkamą diagnostinį tyrimą, tuo metu, kai pasimato pažeidimai ar kiti klinikiniai požymiai arba nugaišimo metu, pasirenkant ankstesniąją datą;

e)

kontroliuojant valstybiniam ar patvirtintam veterinarijos gydytojui atliekami visų tinkamose patalpose nugaišusių uodegotųjų varliagyvių post mortem tyrimai, visų pirmą tikrinant dėl Bsal požymių, kad, kiek įmanoma, būtų patvirtinta, kad nugaišimo priežastis yra arba nėra Bsal.

2.

Visi paimtų mėginių tyrimai ir post mortem tyrimai karantino metu turi būti atliekami valstybinio ar patvirtinto veterinarijos gydytojo nurodytose laboratorijose.

3.

Šie gydymo veiksmai laikomi tinkamais:

a)

uodegotųjų varliagyvių laikymas ne žemesnėje kaip 25 °C temperatūroje ne trumpiau kaip 12 dienų;

b)

uodegotųjų varliagyvių laikymas ne žemesnėje kaip 20 °C temperatūroje ne trumpiau kaip 10 dienų, du kartus per dieną 10 min. pamerkiant į polimiksino E voneles (2 000 TV/ml) ir po to išpurškiant vorikonazolo purškalu (12,5 μg/ml);

c)

bet kokie kiti gydymo veiksmai, duodantys palyginamų Bsal pašalinimo rezultatų, nurodyti mokslo žurnaluose paskelbtuose recenzuotuose straipsniuose.


(1)  Darant prielaidą, kad Bsal paplitimas epidemiologiniame vienete yra 3 % ir užtikrinant, kad jis bus nustatytas 95 % pasikliovimo lygiu, kai tinkamo diagnostinio tyrimo jautris yra 80 %.


Top