Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32017R1485

2017 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/1485, kuriuo nustatomos elektros energijos perdavimo sistemos eksploatavimo gairės (Tekstas svarbus EEE. )

C/2017/5310

OL L 220, 2017 8 25, p. 1–120 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force: This act has been changed. Current consolidated version: 15/03/2021

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2017/1485/oj

25.8.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 220/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2017/1485

2017 m. rugpjūčio 2 d.

kuriuo nustatomos elektros energijos perdavimo sistemos eksploatavimo gairės

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 (1), ypač į jo 18 straipsnio 3 dalies d punktą ir 5 dalį,

kadangi:

(1)

siekiant išlaikyti energijos tiekimo saugumą, didinti konkurencingumą ir užtikrinti, kad visi vartotojai galėtų pirkti energiją priimtinomis kainomis, ypač svarbu turėti visiškai veikiančią jungtinę energijos vidaus rinką;

(2)

siekiant užtikrinti tinkamą elektros energijos vidaus rinkos veikimą, Reglamentu (EB) Nr. 714/2009 nustatytos nediskriminacinės taisyklės, kuriomis reglamentuojama prieiga prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo;

(3)

siekiant užtikrinti aiškų teisinį sistemos eksploatavimo pagrindą, palengvinti prekybą elektros energija visoje Sąjungoje, užtikrinti sistemos saugumą, užtikrinti, kad būtų prieinama būtina informacija ir duomenys ir kad perdavimo sistemos operatoriai (PSO) galėtų keistis ta informacija ir tais duomenimis tarpusavyje ir su kitais suinteresuotaisiais subjektais, sudaryti sąlygas integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos šaltinius, užtikrinti galimybę efektyviau naudoti tinklą ir vartotojų naudai didinti konkurenciją, perdavimo sistemos operatoriams, skirstomųjų tinklų operatoriams (STO) ir svarbiems tinklo naudotojams (STN) reikia nustatyti suderintas sistemos eksploatavimo taisykles;

(4)

siekiant užtikrinti jungtinės perdavimo sistemos eksploatavimo saugumą, labai svarbu nustatyti bendrus sistemos eksploatavimo visoje Sąjungoje, PSO tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir prijungtų STO ir STN svarbių charakteristikų panaudojimo būtinuosius reikalavimus;

(5)

visi PSO turėtų laikytis bendrų būtinųjų reikalavimų dėl tikralaikio veikimo parengimo, atskirų tinklo modelių sukūrimo ir bendrų tinklo modelių sudarymo procedūrų, norint sudaryti sąlygas efektyviai ir koordinuotai imtis taisomųjų veiksmų tikralaikiam veikimui užtikrinti, kad būtų išlaikytas tinklo eksploatavimo saugumas, kokybė ir jungtinės perdavimo sistemos stabilumas, ir siekiant remti efektyvų Europos elektros energijos vidaus rinkos veikimą ir sudaryti sąlygas integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos šaltinius;

(6)

nors yra PSO remiamų su sistemų eksploatavimu susijusių savanoriško regioninio bendradarbiavimo iniciatyvų, Sąjungos perdavimo sistemą eksploatuoti ir taip spręsti Sąjungos elektros energijos rinkos pertvarkymo klausimą galima tik oficialiai koordinuojant PSO veiksmus. Šiame reglamente numatytoms sistemos eksploatavimo taisyklėms būtina institucinė sustiprinto PSO bendradarbiavimo struktūra, įskaitant privalomą PSO dalyvavimą regioninio saugumo koordinatorių (RSK) veikloje. Bendrieji RSK steigimo ir šiame reglamente nustatytų jų užduočių reikalavimai yra pirmas žingsnis siekiant geresnio regioninio koordinavimo ir labiau integruoto sistemos eksploatavimo ir turėtų padėti įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 714/2009 tikslus ir užtikrinti aukštesnį tiekimo saugumo lygį Sąjungoje;

(7)

šiuo reglamentu turėtų būti numatyta paskirti regioninius saugumo koordinatorius ir taip nustatyta PSO privalomojo bendradarbiavimo sistema. Regioniniai saugumo koordinatoriai turėtų teikti rekomendacijas savo pralaidumo skaičiavimo regiono PSO. Dėl RSK rekomendacijų vykdymo PSO turėtų spręsti individualiai. PSO turėtų ir toliau likti atsakingi už tinklo eksploatavimo saugumo išlaikymą savo valdymo rajone;

(8)

siekiant užtikrinti, kad sistemos operatorių darbuotojai ir kiti operatyviniai darbuotojai būtų kvalifikuoti ir gerai išmokyti ir kad sistemos operatorių darbuotojai, užtikrinantys tikralaikį sistemos veikimą, būtų atestuoti saugiai valdyti perdavimo sistemą visose eksploatavimo situacijose, reikia nustatyti operatyvinių darbuotojų mokymo ir atestavimo taisykles. Mokymo ir atestavimo taisyklės stiprina ir įteisina geriausią PSO praktiką ir užtikrina, kad Sąjungoje visi PSO taikytų būtinuosius standartus;

(9)

eksploatacinio bandymo ir stebėjimo reikalavimais siekiama užtikrinti, kad perdavimo sistemos elementai, skirstomasis tinklas ir tinklo naudotojų įranga tinkamai veiktų. Eksploatacinius bandymus būtina planuoti ir tinkamai koordinuoti, kad jų neigiamas poveikis jungtinės sistemos stabilumui, veikimui ir ekonominiam efektyvumui būtų kuo mažesnis;

(10)

atsižvelgiant į tai, kad dėl planinio atjungimo pablogėja tinklo stabilumas ir už PSO valdymo rajono ribų, kiekvienas PSO, vykdydamas operatyvinį planavimą, turėtų stebėti, ar įmanomas planinis atjungimas kiekvienu laikotarpiu, ir prireikus koordinuoti atjungimą su kitais PSO, taip pat su STO ir STN, kai dėl tokio atjungimo pakinta tarpsisteminiai srautai, darantys poveikį perdavimo sistemų eksploatavimo saugumui;

(11)

vykdant veiklos ir planavimo procesus norint numatyti tikralaikio eksploatavimo saugumo problemas ir parengti tinkamas taisomąsias priemones reikia laiku ir tinkamai keistis duomenimis. Todėl tokio keitimosi duomenimis neturėtų apsunkinti jokios kliūtys tarp įvairių susijusių dalyvių;

(12)

vienas svarbiausių procesų siekiant užtikrinti tinklo eksploatavimo saugumą ir aukštą patikimumo lygį bei kokybę yra galios ir dažnio valdymas. Galios ir dažnio valdymas gali būti veiksmingas tik tada, kai PSO ir rezervus jungiantys STO įpareigoti bendradarbiauti, kad jungtinė perdavimo sistema būtų eksploatuojama kaip viena visuma, o rezervų teikėjai įpareigoti užtikrinti, kad jų elektros energijos gamybos moduliai ir apkrovos objektai atitiktų būtinuosius techninius reikalavimus;

(13)

galios ir dažnio valdymo ir rezervų nuostatomis siekiama perdavimo sistemos operatoriams, rezervus jungiantiems skirstomųjų tinklų operatoriams, rezervų teikėjų elektros energijos gamybos moduliams ir teikėjų apkrovos objektams nustatyti aiškius, nešališkus ir suderintus reikalavimus, kad būtų užtikrintas sistemos saugumas ir prisidėta prie nediskriminacinės, veiksmingos konkurencijos ir efektyvaus elektros vidaus rinkos veikimo. Galios ir dažnio valdymo ir rezervų nuostatos užtikrina tarpsisteminio balansavimo rinkų plėtrai būtiną techninį pagrindą;

(14)

siekiant užtikrinti bendro elektros sistemos dažnio palaikymo kokybę, labai svarbu, kad tarpvalstybinis PSO bendradarbiavimas ir, kai tinkama, prijungtų elektros energijos gamybos ir vartojimo sistemų ir skirstomųjų tinklų charakteristikų panaudojimas būtų grindžiamas visoje Sąjungoje taikomais galios ir dažnio valdymo ir rezervų naudojimo būtinaisiais reikalavimais ir principais. Tuo tikslu šiame reglamente sprendžiami galios ir dažnio valdymo struktūros ir veiklos taisyklių, kokybės kriterijų ir tikslinių rodiklių, rezervų apimties nustatymo, rezervų mainų, bendro naudojimo ir paskirstymo, taip pat galios ir dažnio valdymo stebėsenos klausimai;

(15)

sinchroninės zonos kerta Sąjungos sienas ir gali apimti trečiųjų valstybių teritoriją. Sąjunga, valstybės narės ir PSO turėtų siekti, kad visose Sąjungoje esančiose sinchroninėse zonose sistema būtų eksploatuojama saugiai. Jie turėtų skatinti trečiosiose valstybėse taikyti panašias į šiame reglamente nustatytąsias taisykles. ENTSO-E turėtų sudaryti sąlygas Sąjungos ir trečiųjų valstybių perdavimo sistemos operatoriams bendradarbiauti siekiant užtikrinti sistemos eksploatavimo saugumą;

(16)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 713/2009 (2) 8 straipsniu, jeigu kompetentingoms reguliavimo institucijoms nepavyksta susitarti dėl bendrų nuostatų ir sąlygų ar metodikų, sprendimą turėtų priimti Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (toliau – Agentūra);

(17)

siekiant skaidriai ir kolektyviškai priimti veiksmingas, subalansuotas ir proporcingas taisykles, šis reglamentas parengtas glaudžiai bendradarbiaujant su Agentūra, ENTSO-E ir suinteresuotaisiais subjektais. Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 3 dalimi, Komisija, prieš siūlydama bet kokius šio reglamento pakeitimus, konsultuosis su Agentūra, ENTSO-E ir kitais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais;

(18)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Reglamento (EB) Nr. 714/2009 23 straipsnio 1 dalyje nurodyto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Siekiant užtikrinti jungtinės sistemos eksploatavimo saugumą, dažnio palaikymo kokybę ir efektyvų jungtinės sistemos ir išteklių naudojimą, šiuo reglamentu nustatomos išsamios gairės dėl:

a)

tinklo eksploatavimo saugumo reikalavimų ir principų;

b)

su operatyviniu planavimu ir beveik tikralaikiu veikimu susijusių PSO tarpusavio, PSO ir STO, taip pat PSO arba STO ir STN veiksmų koordinavimo ir duomenų mainų taisyklių ir pareigų;

c)

sistemos operatoriaus darbuotojų mokymo ir atestavimo taisyklių;

d)

atjungimo koordinavimo reikalavimų;

e)

srautų tarp perdavimo sistemos operatorių valdymo rajonų planavimo reikalavimų ir

f)

taisyklių, kuriomis siekiama nustatyti Sąjungos sistemą, taikomą galios ir dažnio valdymui ir rezervams.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šiame reglamente nustatytos taisyklės ir reikalavimai taikomi šiems svarbiems tinklo naudotojams:

a)

esamiems ir naujiems elektros energijos gamybos moduliams, kurie, remiantis Komisijos reglamento (ES) 2016/631 (3) 5 straipsnyje nustatytais kriterijais, priskiriami arba būtų priskirti prie B, C arba D tipo;

b)

esamiems ir naujiems prie perdavimo sistemos prijungtiems apkrovos objektams;

c)

esamiems ir naujiems prie perdavimo sistemos prijungtiems uždariesiems skirstomiesiems tinklams;

d)

esamiems ir naujiems apkrovos objektams, uždariesiems skirstomiesiems tinklams ir trečiosioms šalims, jei jie, remiantis Komisijos reglamento (ES) 2016/1388 (4) 27 straipsnyje nustatytais kriterijais, teikia reguliavimo apkrova paslaugas tiesiogiai perdavimo sistemos operatoriui;

e)

elektros energijos gamybos modulių arba apkrovos objektų telkiamojo perskirstymo paslaugų teikėjams ir aktyviosios galios rezervo teikėjams pagal šio reglamento IV dalies 8 antraštinę dalį ir

f)

esamoms ir naujoms aukštosios įtampos nuolatinės srovės (AĮNS) sistemoms pagal Komisijos reglamento (ES) 2016/1447 (5) 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

2.   Šis reglamentas taikomas visoms Sąjungoje esančioms perdavimo sistemoms, skirstomiesiems tinklams ir jungiamosioms linijoms, išskyrus valstybių narių salose, kurių sistemos neveikia sinchroniškai su žemyninės Europos, Didžiosios Britanijos, Šiaurės Europos, Airijos ir Šiaurės Airijos arba Baltijos sinchronine zona, esančias perdavimo sistemas ir skirstomuosius tinklus ar jų dalis, jis taip pat taikomas regioniniams saugumo koordinatoriams.

3.   Kai valstybėje narėje yra daugiau kaip vienas PSO, šis reglamentas taikomas visiems tos valstybės narės PSO. Kai PSO nevykdo funkcijų, susijusių su vienu ar daugiau šiame reglamente nustatytų įpareigojimų, valstybės narės gali numatyti, kad nacionaline reguliavimo tvarka PSO atsakomybė laikytis vieno, kai kurių arba visų šiame reglamente nustatytų įpareigojimų būtų paskirta vienam ar keliems konkretiems PSO.

4.   Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistemų operatoriams tol ir tiek, kiek jie veikia sinchroniniu režimu sinchroninėje zonoje, kurioje ne visos šalys saistomos Sąjungos teisės aktų, daroma šio reglamento I priede išvardytų nuostatų taikymo išimtis, jei pagal 13 straipsnį sudarytame bendradarbiavimo su trečiosios valstybės perdavimo sistemos operatoriais susitarime, kuriuo remdamiesi jie užtikrina saugų elektros sistemos eksploatavimą, nenumatyta kitaip.

5.   Jeigu pagal šį reglamentą taikomus reikalavimus turi nustatyti atitinkamas sistemos operatorius, kuris nėra PSO, valstybė narė gali numatyti, kad vietoj jo už atitinkamų reikalavimų nustatymą būtų atsakingas PSO.

3 straipsnis

Apibrėžtys

1.   Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Reglamento (EB) Nr. 714/2009 2 straipsnyje, Komisijos reglamento (ES) 2015/1222 (6) 2 straipsnyje, Komisijos reglamento (ES) 2016/631 2 straipsnyje, Komisijos reglamento (ES) 2016/1388 2 straipsnyje, Komisijos reglamento (ES) 2016/1447 2 straipsnyje, Komisijos reglamento (ES) 2016/1719 (7) 2 straipsnyje, Komisijos reglamento (ES) Nr. 543/2013 (8) dėl duomenų teikimo ir skelbimo elektros energijos rinkose 2 straipsnyje ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB (9) 2 straipsnyje.

2.   Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   tinklo eksploatavimo saugumas– perdavimo sistemos gebėjimas išlikti normaliosios būsenos arba kuo greičiau ją atkurti, apibūdinamas tinklo eksploatavimo saugumo ribomis;

2)   Apribojimas– padėtis, kai būtina parengti ir taikyti taisomąjį veiksmą, kad nebūtų peržengtos tinklo eksploatavimo saugumo ribos;

3)   N situacija– padėtis, kai sistemos elementų, kurie būtų neprieinami dėl avarinio atvejo, nėra;

4)   avarinių atvejų sąrašas– sąrašas avarinių atvejų, kuriuos reikia imituoti siekiant patikrinti, ar laikomasi tinklo eksploatavimo saugumo ribų;

5)   normalioji būsena– padėtis, kai N situacijoje ir įvykus bet kuriam avariniam atvejui iš avarinių atvejų sąrašo sistema veikia neperžengdama tinklo eksploatavimo saugumo ribų, atsižvelgiant į galimų taisomųjų veiksmų poveikį;

6)   dažnio išlaikymo rezervai (FCR)– aktyviosios galios rezervai, kuriuos atsiradus disbalansui galima panaudoti elektros sistemos dažniui išlaikyti;

7)   dažnio atkūrimo rezervai (FRR)– aktyviosios galios rezervai, kuriuos galima panaudoti elektros sistemos vardiniam dažniui atkurti, o sinchroninėje zonoje, kurią sudaro daugiau kaip vienas galios ir dažnio valdymo rajonas, – planinei galių balanso vertei atkurti;

8)   pakaitos rezervai (RR)– rezervai, kuriuos galima panaudoti siekiant atkurti arba išlaikyti reikiamą FRR lygį, kad būtų pasirengta kompensuoti papildomą sistemos disbalansą, taip pat gamybos rezervai;

9)   rezervo teikėjas– juridinis asmuo, kuriam taikomas teisinis arba sutartinis įpareigojimas užtikrinti FCR, FRR arba RR bent iš vieno rezervą teikiančio modulio arba rezervą teikiančios modulių grupės;

10)   rezervą teikiantis modulis– pavienis elektros energijos gamybos modulis, pavienis apkrovos blokas arba tokių bendrą prijungimo tašką turinčių modulių ir (arba) blokų grupė, atitinkantys FCR, FRR arba RR teikimo reikalavimus;

11)   rezervą teikianti modulių grupė– daugiau kaip viename prijungimo taške prijungtų elektros energijos gamybos modulių, apkrovos blokų ir (arba) rezervą teikiančių modulių grupė, atitinkanti FCR, FRR arba RR teikimo reikalavimus;

12)   galios ir dažnio valdymo rajonas (LFC rajonas)– matavimo taškais, esančiais ties linijomis, jungiančiomis su kitais tokiais rajonais, fiziškai atribota sinchroninė zona arba jos dalis, kurią valdo vienas ar daugiau PSO, vykdantys galios ir dažnio valdymo įpareigojimus;

13)   dažnio atkūrimo laikas– sinchroninėse zonose, kuriose yra tik vienas LFC rajonas – ilgiausias numatytasis laikas, per kurį, atsiradus ne didesniam už atskaitos incidentą momentiniam galios disbalansui, elektros sistemos dažnis grąžinamas į dažnio atkūrimo diapazoną, o sinchroninėse zonose, kuriose yra daugiau kaip vienas LFC rajonas – ilgiausias numatytasis laikas, per kurį kompensuojamas atsiradęs LFC rajono momentinis galios disbalansas;

14)   (N – 1) kriterijus– taisyklė, pagal kurią, įvykus avariniam atvejui, PSO valdymo rajone nenustoję veikti elementai geba prisitaikyti prie naujų eksploatavimo aplinkybių neperžengdami tinklo eksploatavimo saugumo ribų;

15)   (N – 1) situacija– padėtis perdavimo sistemoje, kai įvyksta vienas į avarinių atvejų sąrašą įtrauktas avarinis atvejis;

16)   aktyviosios galios rezervas– balansavimo rezervai, kuriuos galima naudoti dažniui palaikyti;

17)   pavojaus būsena– elektros sistemos būsena, kai sistema veikia neperžengdama tinklo eksploatavimo saugumo ribų, tačiau buvo aptiktas į avarinių atvejų sąrašą įtrauktas avarinis atvejis, kuriam įvykus normaliajai būsenai išlaikyti nepakaktų galimų taisomųjų veiksmų;

18)   galios ir dažnio valdymo blokas (LFC blokas)– matavimo taškais, esančiais ties linijomis, jungiančiomis su kitais LFC blokais, fiziškai atribota sinchroninė zona arba jos dalis, kurią sudaro vienas arba daugiau LFC rajonų ir kurią valdo vienas ar daugiau PSO, vykdantys galios ir dažnio valdymo įpareigojimus;

19)   rajono valdymo paklaida (ACE)– suma, kurią sudaro galios valdymo paklaida ΔP, t. y. konkretaus LFC rajono arba LFC bloko faktinės išmatuotos tikralaikės galios mainų P vertės ir valdymo programos P0 vertės tikralaikis skirtumas, ir dažnio valdymo paklaida K * Δf, t. y. K koeficiento ir konkretaus LFC rajono arba LFC bloko dažnio nuokrypio sandauga; čia rajono valdymo paklaida yra lygi ΔP + K * Δf;

20)   valdymo programa– LFC rajono arba LFC bloko grynosios galios mainų per kintamosios srovės jungiamąsias linijas nuostačio verčių seka;

21)   įtampos reguliavimas– rankiniu būdu ar automatiškai atliekami generavimo mazgo, AĮNS sistemų arba kintamosios srovės linijų galinių mazgų, transformatorių ar kitų priemonių reguliavimo veiksmai nustatytam įtampos lygiui arba nustatytai reaktyviosios galios vertei palaikyti;

22)   visiško atsijungimo būsena– elektros sistemos būsena, kai visos perdavimo sistemos ar jos dalies eksploatavimas yra nutrauktas;

23)   vidaus avarinis atvejis– avarinis atvejis PSO valdymo rajone, taip pat jo jungiamosiose linijose;

24)   išorės avarinis atvejis– avarinis atvejis už PSO valdymo rajono ir jo jungiamųjų linijų ribų, kurio poveikio faktorius viršija avarinio atvejo poveikio slenkstį;

25)   poveikio faktorius– skaitinė vertė, kuria kiekybiškai įvertinamas didžiausias perdavimo sistemos elemento, esančio už PSO valdymo rajono ir jo jungiamųjų linijų ribų, atjungimo poveikis bet kuriam perdavimo sistemos elementui, atsižvelgiant į elektros energijos srautų arba įtampos pokyčius dėl to atjungimo. Kuo didesnė vertė, tuo didesnis poveikis;

26)   avarinio atvejo poveikio slenkstis– skaitinė ribinė vertė, su kuria lyginami poveikio faktoriai ir pagal kurią nustatoma, kad už PSO valdymo rajono ribų įvykęs avarinis atvejis, kurio poveikio faktorius yra didesnis už avarinio atvejo poveikio slenkstį, daro didelį poveikį PSO valdymo rajonui ir jungiamosioms linijoms;

27)   avarinių atvejų analizė– į avarinių atvejų sąrašą įtrauktų avarinių atvejų kompiuterinis modeliavimas;

28)   kritinis trikties pašalinimo laikas– ilgiausias laikas, kurį įvykus trikčiai perdavimo sistema dar gali veikti stabiliai;

29)   triktis– bet kokios rūšies (vienos, dviejų ar trijų fazių, su kontaktu į žemę ar be jo) trumpasis jungimas, laidininko nutrūkimas, grandinės nutrūkimas arba sujungimo nepastovumas, dėl kurio paveiktojo perdavimo sistemos elemento tampa neįmanoma naudoti ilgą laiką;

30)   perdavimo sistemos elementas– bet kuris perdavimo sistemos komponentas;

31)   trikdys– neplaninis įvykis, dėl kurio perdavimo sistema gali nukrypti nuo normaliosios būsenos;

32)   dinaminis stabilumas– bendra sąvoka, apimanti rotoriaus kampo stabilumą, dažnio stabilumą ir įtampos stabilumą;

33)   dinaminio stabilumo vertinimas– tinklo eksploatavimo saugumo vertinimas pagal dinaminį stabilumą;

34)   dažnio stabilumas– perdavimo sistemos gebėjimas N situacijoje ir patyrus trikdį išlaikyti pastovų dažnį;

35)   įtampos stabilumas– perdavimo sistemos gebėjimas N situacijoje ir patyrus trikdį išlaikyti priimtiną įtampą visuose perdavimo sistemos mazguose;

36)   sistemos būsena– perdavimo sistemos veikimo būsena tinklo eksploatavimo saugumo ribų atžvilgiu; gali būti normalioji būsena, pavojaus būsena, avarinė būsena, visiško atsijungimo būsena ir atkūrimo būsena;

37)   avarinė būsena– sistemos būsena, kai pažeista viena ar daugiau tinklo eksploatavimo saugumo ribų;

38)   atkūrimo būsena– sistemos būsena, kai po visiško atsijungimo būsenos arba avarinės būsenos visų perdavimo sistemoje vykdomų veiksmų tikslas yra atkurti sistemos veikimą ir išlaikyti tinklo eksploatavimo saugumą;

39)   išskirtinis avarinis atvejis– situacija, kai dėl tos pačios priežasties vienu metu įvyksta keli avariniai atvejai;

40)   dažnio nuokrypis– neigiamas arba teigiamas skirtumas tarp sinchroninės zonos faktinio ir vardinio dažnių;

41)   elektros sistemos dažnis– sistemos elektrinis dažnis, kurį galima išmatuoti visose sinchroninės zonos dalyse, darant prielaidą, kad sekundžių trukmės intervale vertė sistemoje yra pastovi, o įvairiose sistemos vietose išmatuotos vertės skiriasi menkai;

42)   dažnio atkūrimas (FRP)– vardinio dažnio, o sinchroninėse zonose, kurias sudaro daugiau nei vienas galios ir dažnio valdymo rajonas, – planinės galių balanso vertės atkūrimo procesas;

43)   dažnio atkūrimo valdymo paklaida (FRCE)– FRP valdymo paklaida, kuri yra lygi LFC rajono ACE, o jei LFC rajonas geografiškai sutampa su sinchronine zona – dažnio nuokrypiui;

44)   planas– orientacinis elektros energijos gamybos, vartojimo arba mainų per tam tikrą laikotarpį verčių rinkinys;

45)   LFC rajono arba LFC bloko K faktorius– vertė, kuri kuo tiksliau atitinka arba viršija vienam hercui tenkančios elektros energijos gamybos automatinio reguliavimo vertės, apkrovos automatinio reguliavimo vertės ir įnašo į sinchroninės zonos dažnio išlaikymo rezervą sumos ir didžiausio nuostoviosios būsenos dažnio nuokrypio santykį, išreiškiama megavatais hercui (MW/Hz);

46)   vietinė būsena– pavojaus būsenos, avarinės būsenos arba visiško atsijungimo būsenos, kai nėra pavojaus, kad padariniai išplis už valdymo rajono ribų, įskaitant jo jungiamąsias linijas, apibūdinimas;

47)   didžiausias nusistovėjusio dažnio nuokrypis– didžiausias tikėtinas dažnio nuokrypis atsiradus disbalansui, ne didesniam už atskaitos incidentą, kuriam įvykus elektros sistemos dažnis būtų stabilizuojamas;

48)   stebimasis rajonas– paties PSO perdavimo sistema ir atitinkamos skirstomųjų tinklų bei kaimyninių PSO perdavimo sistemų dalys, kurių veikimą PSO stebi ir modeliuoja tikruoju laiku, siekdamas išlaikyti savo valdymo rajono ir jo jungiamųjų linijų eksploatavimo saugumą;

49)   kaimyniniai PSO– PSO, kurių sistemos tiesiogiai sujungtos bent viena kintamosios arba nuolatinės srovės jungiamąja linija;

50)   tinklo eksploatavimo saugumo analizė– visi kompiuteriniai, rankiniai ir automatiniai veiksmai, atliekami siekiant įvertinti perdavimo sistemos eksploatavimo saugumą ir nustatyti jam išlaikyti būtinų taisomųjų veiksmų apimtį;

51)   tinklo eksploatavimo saugumo rodikliai– rodikliai, pagal kuriuos PSO stebi tinklo eksploatavimo saugumą, atsižvelgdami į sistemos būsenas, taip pat į triktis ir trikdžius, kurie daro poveikį tinklo eksploatavimo saugumui;

52)   tinklo eksploatavimo saugumo kategorijos– kategorijos, kurias naudoja PSO, stebėdami tinklo eksploatavimo saugumą pagal tinklo eksploatavimo saugumo rodiklius;

53)   eksploataciniai bandymai– bandymai, kuriuos PSO arba STO atlieka techninės priežiūros, sistemos eksploatavimo metodų kūrimo ir mokymo tikslais ar siekdami įgyti informacijos apie perdavimo sistemos veikimą neįprastomis sąlygomis, taip pat svarbių tinklo naudotojų panašiais tikslais atliekami savo objektų bandymai;

54)   įprastas avarinis atvejis– avarinis atvejis, susijęs su paviene šaka ar pavieniu energijos tiekėju;

55)   ypatingas avarinis atvejis– situacija, kai ne dėl tos pačios priežasties tuo pačiu metu įvyksta keli avariniai atvejai arba prarandami elektros energijos gamybos moduliai, o bendras prarastas elektros energijos gamybos pajėgumas viršija atskaitos incidentą;

56)   kitimo greitis– elektros energijos gamybos modulio, apkrovos objekto ar AĮNS sistemos aktyviosios galios kitimo greitis;

57)   reaktyviosios galios rezervas– reaktyvioji galia, kurią galima naudoti įtampai palaikyti;

58)   atskaitos incidentas– didžiausias teigiamas arba neigiamas momentinis sinchroninėje zonoje generuojamos ir vartojamos galių nesutapimas, į kurį atsižvelgiama nustatant FCR apimtį;

59)   rotoriaus kampo stabilumas– sinchroninių mašinų gebėjimas išlaikyti sinchroniškumą N situacijoje ir patyrus trikdį;

60)   apsaugos planas– planas, kuriame pateikiamas rizikos ypatingos svarbos PSO objektams pagal svarbiausius fizinės ir kibernetinės grėsmės scenarijus ir galimo jos poveikio vertinimas;

61)   stabilumo ribos– leidžiamosios perdavimo sistemos eksploatavimo ribos, t. y. įtampos stabilumo, rotoriaus kampo stabilumo ir dažnio stabilumo ribos;

62)   didelės aprėpties būsena– pavojaus būsenos, avarinės būsenos arba visiško atsijungimo būsenos, kai yra pavojus, kad padariniai išplis į prijungtas perdavimo sistemas, apibūdinimas;

63)   sistemos apsaugos planas– techninės ir organizacinės priemonės, kurių turi būti imamasi, kad gedimo ar trikdžio padariniai nepaplistų perdavimo sistemoje ir taip būtų išvengta didelės aprėpties trikdžio ir visiško atsijungimo būsenos;

64)   Topologija– įvairių perdavimo sistemos arba skirstomojo tinklo elementų pastotėje junglumo duomenys, apimantys elektrinę konfigūraciją ir jungtuvų bei skyriklių padėtį;

65)   pereinamoji leidžiamoji perkrova– laikina perdavimo sistemos elementų perkrova, kuri leidžiama ribotą laikotarpį ir dėl kurios perdavimo sistemos elementai fiziškai nepažeidžiami, jei neviršijama nustatyta perkrovos trukmė ir ribinės vertės;

66)   virtuali jungiamoji linija– papildomi susijusių LFC rajonų valdiklių teikiami duomenys, turintys tokį pat poveikį, kaip ir išmatuota fizinės jungiamosios linijos vertė, ir užtikrinantys galimybę vykdyti tų rajonų elektros energijos tarpusavio mainus;

67)   lanksčiosios kintamosios srovės perdavimo sistemos (FACTS)– kintamosios srovės elektros energijos perdavimo įranga, skirta geresnėms valdymo galimybėms užtikrinti ir aktyviosios galios perdavimo pajėgumui padidinti;

68)   Adekvatumas– į rajoną tiekiamos energijos srautų atitikimas to rajono apkrovai;

69)   suvestinis išorės įskaitomųjų mainų planas– planas, apimantis visus PSO išorės mainų planus ir išorės prekybos tarp dviejų planavimo rajonų arba tarp planavimo rajono ir kitų planavimo rajonų grupės planus;

70)   parengties planas– visų svarbaus turto planinių parengties būsenų tam tikru laikotarpiu derinys;

71)   parengties būsena– veikiančio arba neveikiančio elektros energijos gamybos modulio, tinklo elemento arba apkrovos objekto gebėjimas užtikrinti paslaugos teikimą tam tikrą laiką;

72)   beveik tikrasis laikas– ne ilgesnis kaip 15 minučių laikotarpis nuo paskutinės einamosios paros prekybos pabaigos iki tikrojo laiko;

73)   vartojimo grafikas– apkrovos objekto arba apkrovos objektų grupės elektros energijos vartojimo tvarkaraštis;

74)   ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinka– taikomųjų programų ir įrangos rinkinys, parengtas siekiant užtikrinti galimybę saugoti ir tvarkyti duomenis, kuriuos PSO naudoja operatyvinio planavimo tikslais, ir užtikrinti galimybę PSO keistis tais duomenimis tarpusavyje;

75)   išorės prekybos planas– skirtingų planavimo rajonų rinkos dalyvių komercinių elektros energijos tarpusavio mainų tvarkaraštis;

76)   PSO išorės mainų planas– skirtingų planavimo rajonų PSO elektros energijos tarpusavio mainų tvarkaraštis;

77)   priverstinis atjungimas– svarbaus turto naudojimo nutraukimas dėl bet kokios skubios priežasties, kuri nepriklauso nuo to svarbaus turto operatoriaus operacinio valdymo;

78)   elektros energijos gamybos grafikas– elektros energijos gamybos modulio arba elektros energijos gamybos modulių grupės elektros energijos gamybos tvarkaraštis;

79)   vidaus prekybos planas– įvairių to paties planavimo rajono rinkos dalyvių komercinių elektros energijos tarpusavio mainų tvarkaraštis;

80)   vidaus svarbus turtas– svarbus turtas, kuris yra PSO valdymo rajono dalis, arba svarbus turtas, esantis skirstomajame tinkle arba uždarajame skirstomajame tinkle, kuris yra tiesiogiai arba netiesiogiai prijungtas prie to PSO valdymo rajono;

81)   grynoji rajono kintamosios srovės pozicija– visų rajono kintamosios srovės išorės mainų planų suvestinė;

82)   atjungimo koordinavimo regionas– valdymo rajonų, kuriuose PSO nustato svarbaus turto parengties būsenos stebėjimo ir prireikus koordinavimo visais laikotarpiais tvarką, rinkinys;

83)   svarbus apkrovos objektas– apkrovos objektas, kuris dalyvauja atjungimo koordinavimo procese ir nuo kurio parengties būsenos priklauso tarpsisteminio tinklo eksploatavimo saugumas;

84)   svarbus turtas– bet kuris svarbus apkrovos objektas, svarbus elektros energijos gamybos modulis arba svarbus tinklo elementas, dalyvaujantis atjungimo koordinavimo procese;

85)   svarbus tinklo elementas– bet kuris perdavimo sistemos ir jos jungiamųjų linijų, skirstomojo tinklo arba uždarojo skirstomojo tinklo elementas, kaip antai pavienė linija, pavienė grandinė, pavienis transformatorius, fazės keitimo transformatorius arba įtampos kompensavimo įranga, kuris dalyvauja atjungimo koordinavimo procese ir nuo kurio parengties būsenos priklauso tarpsisteminio tinklo eksploatavimo saugumas;

86)   atjungimo planavimo nesuderinamumas– būsena, kai vieno ar daugiau svarbių tinklo elementų, svarbių elektros energijos gamybos modulių ir (arba) svarbių apkrovos objektų parengties būsenos ir tiksliausiai numatytos padėties elektros tinkle derinys yra toks, kad tinklo eksploatavimo saugumo ribos būtų pažeistos net jei PSO imtųsi taisomųjų veiksmų, kurių gali imtis be papildomų išlaidų;

87)   atjungimo planuotojas– subjektas, kuriam pavesta planuoti svarbaus elektros energijos gamybos modulio, svarbaus apkrovos objekto ar svarbaus tinklo elemento parengties būseną;

88)   svarbus elektros energijos gamybos modulis– elektros energijos gamybos modulis, kuris dalyvauja atjungimo koordinavimo procese ir nuo kurio parengties būsenos priklauso tarpsisteminio tinklo eksploatavimo saugumas;

89)   regioninis saugumo koordinatorius– perdavimo sistemos operatoriams priklausantis arba jų valdomas subjektas arba subjektai, viename arba keliuose pralaidumo skaičiavimo regionuose vykdantys su PSO regioniniu koordinavimu susijusias užduotis;

90)   planuotojas– subjektas arba subjektai, kurių užduotis – pateikti rinkos dalyvių planus perdavimo sistemos operatoriams arba, kai tinkama, trečiosioms šalims;

91)   planavimo rajonas– rajonas, kuriame dėl veiklos ar organizacinių poreikių perdavimo sistemos operatoriams taikomi planavimo įpareigojimai;

92)   prieš savaitę– savaitė prieš kalendorinę eksploatacijos savaitę;

93)   prieš metus– metai prieš kalendorinius eksploatacijos metus;

94)   paveiktasis PSO– PSO, kuriam būtina informacija apie keitimąsi ir (arba) dalijimąsi rezervais, ir (arba) disbalanso pasiskirstymo nustatymą, ir (arba) aktyvinimą per tarpsisteminius ryšius, kad jis galėtų atlikti analizę ir išlaikyti tinklo eksploatavimo saugumą;

95)   rezervo pajėgumas– FCR, FRR arba RR kiekis, kuriuo pasinaudoti PSO turi būti sudarytos sąlygos;

96)   rezervų mainai– PSO galimybė naudotis prie kito LFC rajono, LFC bloko ar sinchroninės zonos prijungto rezervo pajėgumu, kad jis galėtų užtikrinti reikalaujamą rezervo dydį, nustatytą atliekant savo FCR, FRR ar RR apimties nustatymą, kai tas rezervo pajėgumas skirtas išimtinai tam PSO ir kai į jį neatsižvelgia joks kitas PSO, siekdamas užtikrinti reikalaujamą rezervo dydį, kurį gavo nustatydamas savo rezervų apimtis;

97)   dalijimasis rezervais– mechanizmas, kurį taikant daugiau kaip vienas PSO atsižvelgia į tą patį FCR, FRR ar RR pajėgumą, kad galėtų užtikrinti reikalaujamą savo rezervo dydį, kurį gavo nustatydamas savo rezervų apimtį;

98)   pavojaus būsenos suaktyvinimo laikas– laikas, per kurį suaktyvinama pavojaus būsena;

99)   automatinio dažnio atkūrimo rezervai– FRR, kuriuos galima aktyvinti automatiniu valdymo įtaisu;

100)   automatinio dažnio atkūrimo rezervų aktyvinimo delsa– laikas nuo naujos nuostačio vertės nustatymo dažnio atkūrimo valdikliu iki fizinio automatinio dažnio atkūrimo rezervų teikimo pradžios;

101)   automatinio dažnio atkūrimo rezervų suaktyvinimo laikas– laikas nuo naujos nuostačio vertės nustatymo dažnio atkūrimo valdikliu iki atitinkamo automatinio dažnio atkūrimo rezervo aktyvinimo arba pasyvinimo;

102)   vidutinės FRCE duomenys– duomenų rinkinys, kurį sudaro užregistruotų LFC rajono arba LFC bloko per tam tikrą laikotarpį išmatuotų momentinių FRCE verčių vidurkis;

103)   valdymo galimybes teikiantis PSO– PSO, kuris dalijimosi rezervais susitarime nustatytomis sąlygomis aktyvina savo rezervo pajėgumą, skirtą valdymo galimybes gaunančiam PSO;

104)   valdymo galimybes gaunantis PSO– PSO, kuris rezervo pajėgumą skaičiuoja atsižvelgdamas į valdymo galimybes teikiančio PSO rezervo pajėgumą, kuriuo gali naudotis dalijimosi rezervais susitarime nustatytomis sąlygomis;

105)   kriterijų taikymas– sinchroninės zonos, LFC bloko ir LFC rajono tikslinių parametrų skaičiavimas pagal renkamus ir teikiamus duomenis;

106)   duomenų rinkimas ir teikimas– duomenų, būtinų dažnio palaikymo kokybei įvertinti pagal dažnio kokybės vertinimo kriterijus, rinkimas;

107)   FRR aktyvinimas per tarpsisteminius ryšius– procesas, dėl kurio susitarė jame dalyvaujantys PSO ir kurį vykdant galima aktyvinti prie kito LFC rajono prijungtus FRR, atitinkamai pakoregavus taikomų FRP įvesties duomenis;

108)   RR aktyvinimas per tarpsisteminius ryšius– procesas, dėl kurio susitarė jame dalyvaujantys PSO ir kurį vykdant galima aktyvinti prie kito LFC rajono prijungtus RR, atitinkamai pakoregavus taikomų RRP įvesties duomenis;

109)   skaičiuojamasis trikdys– didžiausias tikėtinas momentinis teigiamas ar neigiamas aktyviosios galios disbalansas LFC bloke;

110)   elektrinio laiko nuokrypis– sinchroninio laiko ir suderintojo pasaulinio laiko (UTC) neatitikimas;

111)   FCR suaktyvinimo dažnio nuokrypis– vardinė dažnio nuokrypio vertė, kuriai esant sinchroninėje zonoje suaktyvinami FCR;

112)   FCR suaktyvinimo laikas– laikotarpis nuo atskaitos incidento pasireiškimo iki atitinkamo FCR suaktyvinimo;

113)   FCR aktyvinimo įsipareigojimas– visų FCR dalis, už kurią atsakingas PSO;

114)   dažnio išlaikymas (FCP)– elektros sistemos dažnio stabilizavimas kompensuojant disbalansą iš atitinkamų rezervų;

115)   dažnio susiejimas– procesas, dėl kurio susitarė visi dviejų sinchroninių zonų PSO ir kuriuo užtikrinama galimybė susieti FCR aktyvinimą, atitinkamai koreguojant AĮNS srautus tarp sinchroninių zonų;

116)   dažnio palaikymo kokybės nustatymo parametras– pagrindiniai elektros sistemos dažnio kintamieji, kuriais apibrėžiami dažnio palaikymo kokybės principai;

117)   dažnio palaikymo kokybės tikslinis parametras– pagrindinio sistemos dažnio tikslinė vertė, pagal kurią vertinami FCR, FRR ir RR aktyvinimo procesai, kai sistema yra normaliosios būsenos;

118)   dažnio palaikymo kokybės vertinimo kriterijai– pagal elektros sistemos dažnio matavimų duomenis atliekami skaičiavimai, kuriais remiantis galima įvertinti sistemos dažnio palaikymo kokybę pagal dažnio palaikymo kokybės tikslinius parametrus;

119)   dažnio palaikymo kokybės vertinimo duomenys– duomenys, pagal kuriuos galima apskaičiuoti dažnio palaikymo kokybės vertinimo kriterijus;

120)   dažnio susigrąžinimo diapazonas– elektros sistemos dažnio diapazonas, į kurį per dažnio susigrąžinimo laiką Didžiosios Britanijos bei Airijos ir Šiaurės Airijos sinchroninėse zonose turėtų grįžti sistemos dažnis po patirto ne didesnio už atskaitos incidentą disbalanso;

121)   dažnio susigrąžinimo laikas– Didžiosios Britanijos bei Airijos ir Šiaurės Airijos sinchroninėse zonose – ilgiausias numatytasis laikas nuo patirto ne didesnio už atskaitos incidentą disbalanso, per kurį elektros sistemos dažnis grįžta į didžiausio nusistovėjusio dažnio nuokrypio intervalą;

122)   dažnio atkūrimo diapazonas– elektros sistemos dažnio diapazonas, į kurį per dažnio atkūrimo laiką Didžiosios Britanijos, Airijos ir Šiaurės Airijos, taip pat Šiaurės Europos sinchroninėse zonose turėtų grįžti sistemos dažnis po patirto ne didesnio už atskaitos incidentą disbalanso;

123)   FRCE tikslinis parametras– LFC bloko pagrindinių kintamųjų tikslinė vertė, pagal kurią nustatomi ir vertinami LFC bloko FRR ir RR apimties nustatymo kriterijai ir kuri naudojama LFC bloko veikimui įprasto veikimo sąlygomis apibūdinti;

124)   dažnio atkūrimo galios mainai– galia, kuria LFC rajonai keičiasi tarpusavyje FRR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius metu;

125)   dažnio nuostatis– dažnio atkūrimo procese naudojama tikslinė dažnio vertė, apibrėžiama kaip vardinio elektros sistemos dažnio ir poslinkio, būtino elektrinio laiko nuokrypiui kompensuoti, verčių suma;

126)   FRR prieinamumo reikalavimai– LFC bloko perdavimo sistemos operatorių nustatyti FRR prieinamumo reikalavimai;

127)   FRR apimties nustatymo taisyklės– LFC bloko FRR apimties nustatymo specifikacijos;

128)   disbalanso pasiskirstymo nustatymas– perdavimo sistemos operatorių sutartas procesas, kuriuo užtikrinama galimybė išvengti FRR aktyvinimo tuo pačiu metu priešingomis kryptimis, atsižvelgiant į atitinkamas FRCE, taip pat į aktyvintus FRR, ir atitinkamai pakoregavus taikomų FRP įvesties duomenis;

129)   disbalanso pasiskirstymo galios mainai– galia, kuria LFC rajonai keičiasi tarpusavyje disbalanso pasiskirstymo nustatymo metu;

130)   pradinis FCR aktyvinimo įsipareigojimas– remiantis dalijimosi indėliu perdavimo sistemos operatoriui priskirtų FCR dydis;

131)   momentinio dažnio duomenys– bendro sinchroninės zonos elektros sistemos dažnio matavimų per ne ilgesnį kaip vienos sekundės laikotarpį duomenys, naudojami elektros sistemos dažnio palaikymo kokybei vertinti;

132)   momentinis dažnio nuokrypis– bendro sinchroninės zonos elektros sistemos dažnio nuokrypio matavimų per ne ilgesnį kaip vienos sekundės laikotarpį duomenys, naudojami elektros sistemos dažnio palaikymo kokybei vertinti;

133)   momentinės FRCE duomenys– LFC bloko FRCE matavimo per ne ilgesnį kaip 10 sekundžių laikotarpį duomenys, naudojami elektros sistemos dažnio palaikymo kokybei vertinti;

134)   1 lygio FRCE intervalas– pirmas intervalas, naudojamas LFC bloko elektros sistemos dažnio palaikymo kokybei vertinti, kuriame FRCE turi būti išlaikoma nustatytą procentinę laiko dalį;

135)   2 lygio FRCE intervalas– antras intervalas, naudojamas LFC bloko elektros sistemos dažnio palaikymo kokybei vertinti, kuriame FRCE turi būti išlaikoma nustatytą procentinę laiko dalį;

136)   LFC bloko eksploatavimo sutartis– LFC bloko, kurį eksploatuoja daugiau kaip vienas PSO – visų jo PSO daugiašalis susitarimas, o LFC bloko, kurį eksploatuoja tik vienas PSO – LFC bloko eksploatavimo metodika, kurią vienašališkai patvirtina atitinkamas PSO;

137)   pakaitos galios mainai– galia, kuria LFC rajonai keičiasi tarpusavyje RR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius metu;

138)   LFC bloko disbalansas– FRCE, FRR aktyvinimo ir RR aktyvinimo LFC bloke ir to LFC bloko disbalanso pasiskirstymo galios mainų, dažnio atkūrimo galios mainų ir pakaitos galios mainų su kitais LFC blokais suma;

139)   LFC bloko stebėtojas– PSO, atsakingas už dažnio palaikymo kokybės vertinimo kriterijų duomenų rinkimą ir LFC bloko dažnio palaikymo kokybės vertinimo kriterijų taikymą;

140)   galios ir dažnio valdymo struktūra– pagrindinė struktūra, kurioje numatyti visi svarbūs galios ir dažnio valdymo aspektai, visų pirma atitinkama atsakomybė ir pareigos, taip pat aktyviosios galios rezervų rūšys ir paskirtis;

141)   proceso atsakomybės struktūra– su aktyviosios galios rezervais susijusios atsakomybės ir pareigų struktūra, grindžiama sinchroninės zonos valdymo struktūra;

142)   proceso aktyvinimo struktūra– procesų rūšiavimo pagal skirtingų aktyviosios galios rezervų paskirtį ir aktyvinimą struktūra;

143)   rankinio FRR suaktyvinimo laikas– laikas nuo nuostačio vertės pakeitimo iki atitinkamo rankinio FRR suaktyvinimo arba pasyvinimo;

144)   didžiausias momentinis dažnio nuokrypis– didžiausia tikėtina absoliučioji dažnio nuokrypio vertė atsiradus disbalansui, ne didesniam už atskaitos incidentą, kurią viršijus aktyvinamos avarinės priemonės;

145)   stebimasis rajonas– matavimo taškais, esančiais ties linijomis, jungiančiomis su kitais stebimaisiais rajonais, fiziškai atribota sinchroninė zona arba jos dalis, kurią valdo vienas ar daugiau PSO, vykdantys rajono stebėjimo įpareigojimus;

146.   parengties tvirtinimas– tikrinimas, ar rezervą teikiantis modulis arba rezervą teikianti modulių grupė atitinka PSO nustatytus reikalavimus;

147)   kitimo trukmė– fiksuotu pradiniu tašku ir trukme, per kurią bus padidinta arba sumažinta imamoji arba atiduodamoji aktyvioji galia, apibrėžiamas laikotarpis;

148)   rezervą teikiančias šalis informuojantis PSO– PSO, atsakingas už nurodymą aktyvinti FRR ir (arba) RR rezervą teikiančiam moduliui arba rezervą teikiančiai modulių grupei;

149)   rezervą jungiantis STO– STO, atsakingas už skirstomąjį tinklą, prie kurio prijungtas rezervą teikiantis modulis arba rezervą teikianti modulių grupė, kuriais užtikrinami rezervai perdavimo sistemos operatoriui;

150)   rezervą jungiantis PSO– PSO, atsakingas už stebimąjį rajoną, prie kurio yra prijungtas rezervą teikiantis modulis arba rezervą teikianti modulių grupė;

151)   rezervą gaunantis PSO– PSO, vykdantis mainus su rezervą jungiančiu PSO ir (arba) rezervą teikiančiu moduliu arba rezervą teikiančia modulių grupe, prijungtais prie kito stebimojo arba LFC rajono;

152)   rezervo pakeitimas (RRP)– aktyvinto FRR atkūrimo procesas, o Didžiosios Britanijos ir Airijos ir Šiaurės Airijos sinchroninėse zonose – taip pat ir aktyvinto FCR atkūrimo procesas;

153)   RR prieinamumo reikalavimai– LFC bloko perdavimo sistemos operatorių nustatyti RR prieinamumo reikalavimai;

154)   RR apimties nustatymo taisyklės– LFC bloko RR apimties nustatymo specifikacijos;

155)   standartinis dažnio diapazonas– apie vardinį dažnį nustatytas simetrinis intervalas, kuriame turėtų būti išlaikomas sinchroninės zonos veikiančios elektros sistemos dažnis;

156)   standartinio dažnio nuokrypis– absoliučioji dažnio nuokrypio vertė, ribojanti standartinį dažnio diapazoną;

157)   nusistovėjusio dažnio nuokrypis– absoliučioji dažnio nuokrypio, kuris išlieka stabilizavus elektros sistemos dažnį po to, kai atsirado disbalansas, vertė;

158)   sinchroninės zonos stebėtojas– PSO, atsakingas už dažnio palaikymo kokybės vertinimo kriterijų duomenų rinkimą ir sinchroninės zonos dažnio palaikymo kokybės vertinimo kriterijų taikymą;

159)   laiko reguliavimas– procesas, per kurį atliekamas reguliavimo veiksmas, kuriuo siekiama grąžinti nulinę elektrinio laiko nuokrypio tarp sinchroninio laiko ir UTC laiko vertę.

4 straipsnis

Tikslai ir reglamentavimo aspektai

1.   Šiuo reglamentu siekiama:

a)

nustatyti bendrus tinklo eksploatavimo saugumo reikalavimus ir principus;

b)

nustatyti bendrus jungtinės sistemos operatyvinio planavimo principus;

c)

nustatyti bendrus galios ir dažnio valdymo procesus ir valdymo struktūras;

d)

užtikrinti tinklo eksploatavimo saugumo išlaikymo visoje Sąjungoje sąlygas;

e)

užtikrinti dažnio palaikymo kokybės lygio išlaikymo visose sinchroninėse zonose visoje Sąjungoje sąlygas;

f)

skatinti sistemos eksploatavimo ir operatyvinio planavimo koordinavimą;

g)

užtikrinti ir didinti informacijos apie perdavimo sistemos eksploatavimą skaidrumą ir patikimumą;

h)

prisidėti prie efektyvaus Sąjungos elektros energijos perdavimo sistemos ir elektros energijos sektoriaus veikimo ir plėtros.

2.   Taikydamos šį reglamentą, valstybės narės, kompetentingos institucijos ir sistemos operatoriai:

a)

taiko proporcingumo ir nediskriminavimo principus;

b)

užtikrina skaidrumą;

c)

taiko didžiausio bendro veiksmingumo ir mažiausių bendrų išlaidų visoms susijusioms šalims optimizavimo principą;

d)

užtikrina, kad PSO, siekdami užtikrinti tinklo saugumą ir stabilumą, kuo labiau naudotų rinkos priemones;

e)

gerbia atitinkamo PSO pareigą užtikrinti sistemos saugumą, be kita ko, kaip reikalaujama pagal nacionalinės teisės aktus;

f)

konsultuojasi su atitinkamais STO ir atsižvelgia į galimą poveikį jų tinklui ir

g)

atsižvelgia į sutartus Europos standartus ir technines specifikacijas.

5 straipsnis

PSO sąlygos arba metodikos

1.   Iki atitinkamų šiame reglamente nustatytų terminų PSO parengia sąlygas arba metodikas, kurių reikalaujama šiuo reglamentu, ir pateikia jas tvirtinti kompetentingoms reguliavimo institucijoms pagal 6 straipsnio 2 ir 3 dalis arba valstybės narės paskirtam subjektui pagal 6 straipsnio 4 dalį.

2.   Jeigu pasiūlymą dėl sąlygų arba metodikų pagal šį reglamentą turi parengti ir dėl jo susitarti daugiau kaip vienas PSO, procese dalyvaujantys PSO turi glaudžiai bendradarbiauti. PSO, padedami ENTSO-E, reguliariai informuoja reguliavimo institucijas ir Agentūrą apie pažangą, padarytą rengiant šias sąlygas arba metodikas.

3.   Jei sprendimą dėl sąlygų arba metodikų pasiūlymų pagal 6 straipsnio 2 dalį priimantiems PSO nepavyksta pasiekti bendro sutarimo, jie nusprendžia kvalifikuota balsų dauguma. Kvalifikuota balsų dauguma balsuojant dėl pasiūlymų pagal 6 straipsnio 2 dalį yra dauguma, kurią sudaro:

a)

PSO, atstovaujantys bent 55 % valstybių narių, ir

b)

PSO, atstovaujantys valstybėms narėms, kurių gyventojai sudaro bent 65 % Sąjungos gyventojų.

4.   Pagal 6 straipsnio 2 dalį priimamus sprendimus blokuojančią mažumą turi sudaryti PSO, atstovaujantys ne mažiau kaip keturioms valstybėms narėms; priešingu atveju laikoma, kad kvalifikuota balsų dauguma pasiekta.

5.   Jei susijusį regioną sudaro daugiau kaip penkios valstybės narės ir sprendimą dėl sąlygų arba metodikų pasiūlymų pagal 6 straipsnio 3 dalį priimantiems PSO nepavyksta pasiekti bendro sutarimo, jie nusprendžia kvalifikuota balsų dauguma. Kvalifikuota balsų dauguma balsuojant dėl pasiūlymų pagal 6 straipsnio 3 dalį yra dauguma, kurią sudaro:

a)

PSO, atstovaujantys bent 72 % susijusių valstybių narių, ir

b)

PSO, atstovaujantys valstybėms narėms, kurių gyventojai sudaro bent 65 % atitinkamo regiono gyventojų.

6.   Pagal 6 straipsnio 3 dalį priimamus sprendimus blokuojančią mažumą turi sudaryti bent minimalus PSO, atstovaujančių ne mažiau kaip 35 % dalyvaujančių valstybių narių gyventojų, skaičius, pridėjus PSO, atstovaujančius bent vienai papildomai susijusiai valstybei narei; priešingu atveju laikoma, kad kvalifikuota balsų dauguma pasiekta.

7.   PSO sprendimus dėl 6 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų arba metodikų pasiūlymų, susijusių su regionais, kuriuos sudaro ne daugiau kaip penkios valstybės narės, priima bendru sutarimu.

8.   Balsuojant dėl PSO sprendimų pagal 3 ir 4 dalis kiekvienai valstybei narei skiriama po vieną balsą. Jei valstybės narės teritorijoje yra daugiau nei vienas PSO, balsavimo teises PSO paskirsto valstybė narė.

9.   Jeigu iki šiame reglamente nustatytų terminų PSO nacionalinėms reguliavimo nstitucijoms pagal 6 straipsnio 2 ir 3 dalis arba valstybių narių paskirtiems subjektams pagal 6 straipsnio 4 dalį pasiūlymo dėl sąlygų arba metodikų nepateikia, jie kompetentingoms reguliavimo institucijoms ir Agentūrai turi pateikti atitinkamus sąlygų arba metodikų projektus ir paaiškinti, kodėl nepavyko pasiekti susitarimo. Agentūra informuoja Komisiją ir, bendradarbiaudama su kompetentingomis reguliavimo institucijomis, Komisijos prašymu išnagrinėja nesėkmės priežastis ir apie jas informuoja Komisiją. Komisija imasi atitinkamų veiksmų, kad reikiamas sąlygas arba metodikas būtų galima patvirtinti per keturis mėnesius nuo Agentūros pateiktos informacijos gavimo.

6 straipsnis

PSO sąlygų arba metodikų tvirtinimas

1.   Kiekviena reguliavimo institucija tvirtina PSO pagal 2 ir 3 dalis parengtas sąlygas arba metodikas. Valstybės narės paskirtas subjektas tvirtina PSO pagal 4 dalį parengtas sąlygas arba metodikas. Paskirtasis subjektas yra reguliavimo institucija, jeigu valstybė narė nenumato kitaip.

2.   Toliau išvardytas pasiūlytas sąlygas arba metodikas tvirtina visos Sąjungos reguliavimo institucijos, o valstybė narė atitinkamai reguliavimo institucijai gali dėl jų pateikti nuomonę:

a)

pagrindinius organizacinius reikalavimus ir su tinklo eksploatavimo saugumu susijusių duomenų mainų vykdymo funkcijas ir pareigas pagal 40 straipsnio 6 dalį;

b)

bendrų tinklo modelių sudarymo metodiką pagal 67 straipsnio 1 dalį ir 70 straipsnį;

c)

koordinuotos tinklo eksploatavimo saugumo analizės metodiką pagal 75 straipsnį.

3.   Toliau išvardytas pasiūlytas sąlygas arba metodikas tvirtina visos atitinkamo regiono reguliavimo institucijos, o valstybė narė atitinkamai reguliavimo institucijai gali dėl jų pateikti nuomonę:

a)

mažiausios inercijos nustatymo kiekvienoje sinchroninėje zonoje metodiką pagal 39 straipsnio 3 dalies b punktą;

b)

bendras kiekvieno pralaidumo skaičiavimo regiono tinklo eksploatavimo saugumo koordinavimo nuostatas pagal 76 straipsnį;

c)

turto svarbos atjungimo koordinavimui nustatymo bent kiekvienoje sinchroninėje zonoje metodiką pagal 84 straipsnį;

d)

į 118 straipsnyje nurodytas sinchroninės zonos eksploatavimo sutartis įtrauktas metodikas, sąlygas ir vertes:

i)

dažnio palaikymo kokybės nustatymo parametrus ir dažnio palaikymo kokybės tikslinį parametrą pagal 127 straipsnį;

ii)

FCR apimties nustatymo taisykles pagal 153 straipsnį;

iii)

FCR papildomas charakteristikas pagal 154 straipsnio 2 dalį;

iv)

Didžiosios Britanijos bei Airijos ir Šiaurės Airijos sinchroninėse zonose – energijos rezervuarų atkūrimo užtikrinimo priemones pagal 156 straipsnio 6 dalies b punktą;

v)

žemyninės Europos ir Šiaurės Europos sinchroninėse zonose – trumpiausią suaktyvinimo laiką, kurį turi užtikrinti FCR teikėjai pagal 156 straipsnio 10 dalį;

vi)

žemyninės Europos ir Šiaurės Europos sinchroninėse zonose – sąnaudų ir naudos analizės prielaidas ir metodiką pagal 156 straipsnio 11 dalį;

vii)

kitose nei žemyninės Europos sinchroninėse zonose ir jeigu tinkama – perdavimo sistemos operatorių keitimosi dažnio išlaikymo rezervais ribas pagal 163 straipsnio 2 dalį;

viii)

Didžiosios Britanijos bei Airijos ir Šiaurės Airijos sinchroninėse zonose – mažiausio FCR, kuriais keičiamasi tarp sinchroninių zonų, pajėgumo nustatymo metodiką, nustatytą pagal 174 straipsnio 2 dalies b punktą;

ix)

sinchroninių zonų keitimosi dažnio atkūrimo rezervais ribas, nustatytas pagal 176 straipsnio 1 dalį, ir sinchroninių zonų dalijimosi dažnio atkūrimo rezervais ribas, nustatytas pagal 177 straipsnio 1 dalį;

x)

sinchroninių zonų keitimosi pakaitos rezervais ribas, nustatytas pagal 178 straipsnio 1 dalį, ir sinchroninių zonų dalijimosi pakaitos rezervais ribas, nustatytas pagal 179 straipsnio 1 dalį;

e)

į 119 straipsnyje nurodytas LFC bloko eksploatavimo sutartis įtrauktas metodikas ir sąlygas:

i)

atiduodamosios aktyviosios galios kitimo apribojimus pagal 137 straipsnio 3 ir 4 dalis;

ii)

koordinuotus veiksmus, kuriais siekiama sumažinti FRCE, nurodytus 152 straipsnio 14 dalyje;

iii)

priemones FRCE mažinti pareikalaujant keisti elektros energijos gamybos modulių gaminamą arba apkrovos blokų vartojamą aktyviąją galią, nurodytas 152 straipsnio 16 dalyje;

iv)

FRR apimties nustatymo taisykles pagal 157 straipsnio 1 dalį;

f)

poveikio mažinimo priemones kiekvienoje sinchroninėje zonoje arba LFC bloke pagal 138 straipsnį;

g)

bendrą kiekvienos sinchroninės zonos pasiūlymą dėl LFC blokų nustatymo pagal 141 straipsnio 2 dalį.

4.   Jei valstybė narė nenustačiusi kitaip, pagal 1 dalį valstybės narės paskirtas subjektas atskirai tvirtina šias sąlygas arba metodikas:

a)

Didžiosios Britanijos bei Airijos ir Šiaurės Airijos sinchroninėse zonose – kiekvieno PSO pasiūlymą, kuriame nurodomas apkrovos praradimo lygis, kuriam esant perdavimo sistema visiškai atsijungia;

b)

duomenų mainų su STO ir svarbiais tinklo naudotojais apimtį pagal 40 straipsnio 5 dalį;

c)

papildomus reikalavimus FCR teikiančioms grupėms pagal 154 straipsnio 3 dalį;

d)

FCR teikiančių grupių pašalinimą iš FCR teikėjų sąrašo pagal 154 straipsnio 4 dalį;

e)

žemyninės Europos ir Šiaurės Europos sinchroninėse zonose – PSO pasiūlymą dėl tarpinio trumpiausio suaktyvinimo laiko, kurį turi užtikrinti FCR teikėjai, pagal 156 straipsnio 9 dalį;

f)

FRR techninius reikalavimus, kuriuos pagal 158 straipsnio 3 dalį nustatė PSO;

g)

FRR teikiančių grupių pašalinimą iš FRR teikėjų sąrašo pagal 159 straipsnio 7 dalį;

h)

RR teikiančių modulių ir RR teikiančių grupių prijungimo techninius reikalavimus, kuriuos pagal 161 straipsnio 3 dalį nustatė PSO, ir

i)

RR teikiančių grupių pašalinimą iš RR teikėjų sąrašo pagal 162 straipsnio 6 dalį.

5.   Jei pagal šį reglamentą reikalaujama arba leidžiama, kad atitinkamas sistemos operatorius arba PSO nustatytų reikalavimus, kuriems netaikoma 4 dalis, arba dėl jų susitartų, valstybė narė gali reikalauti, kad prieš tai tuos reikalavimus patvirtintų kompetentinga reguliavimo institucija.

6.   Į sąlygų arba metodikų pasiūlymą įtraukiamas siūlomas jų įgyvendinimo tvarkaraštis ir aprašomas numatomas jų poveikis šio reglamento tikslams. Pasiūlymai dėl sąlygų arba metodikų, kurias turi patvirtinti kelios arba visos reguliavimo institucijos, Agentūrai ir reguliavimo institucijoms pateikiami tuo pačiu metu. Kompetentingų reguliavimo institucijų prašymu Agentūra per tris mėnesius pateikia nuomonę dėl sąlygų arba metodikų pasiūlymų.

7.   Jei sprendimą dėl sąlygų arba metodikų tvirtinimo turi priimti daugiau nei viena reguliavimo institucija, kompetentingos reguliavimo institucijos konsultuojasi, glaudžiai bendradarbiauja ir koordinuoja savo veiksmus, kad būtų pasiektas susitarimas. Jei Agentūra pateikia nuomonę, kompetentingos reguliavimo institucijos į ją atsižvelgia. Reguliavimo institucijos sprendimus dėl sąlygų arba metodikų, nurodytų 2 ir 3 dalyse, priima per šešis mėnesius po to, kai tas sąlygas arba metodikas gauna reguliavimo institucija arba, kai taikoma, paskutinė susijusi reguliavimo institucija.

8.   Jei reguliavimo institucijoms nepavyksta susitarti per 7 dalyje nurodytą laikotarpį arba jei jos pateikia atitinkamą bendrą prašymą, sprendimą dėl pasiūlytų sąlygų arba metodikų, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 713/2009 8 straipsnio 1 dalimi, per šešis mėnesius priima Agentūra.

9.   Jei sprendimą dėl sąlygų arba metodikų tvirtinimo pagal 4 dalį atskirai turi priimti paskirtasis subjektas, sprendimą jis priima per šešis mėnesius nuo sąlygų arba metodikų gavimo dienos.

10.   Bet kuri šalis, nepatenkinta tuo, kaip atitinkamas sistemos operatorius arba PSO vykdo savo įpareigojimus arba priima sprendimus pagal šį reglamentą, gali pateikti skundą nagrinėti reguliavimo institucijai, kuri, veikdama kaip ginčų sprendimo institucija, per du mėnesius nuo skundo gavimo pateikia sprendimą. Šis laikotarpis gali būti pratęstas dar dviem mėnesiams, jei reguliavimo institucija siekia gauti papildomos informacijos. Tas pratęstas laikotarpis skundo pateikėjo sutikimu gali būti dar pratęstas. Reguliavimo institucijos sprendimas yra privalomas, nebent jis panaikinamas apeliacine tvarka.

7 straipsnis

PSO sąlygų arba metodikų pakeitimai

1.   Jeigu viena ar kelios reguliavimo institucijos pareikalauja iš dalies pakeisti pateiktas sąlygas arba metodikas, kad pagal 6 straipsnio 2 ir 3 dalis galėtų jas patvirtinti, atitinkami PSO pasiūlymą dėl iš dalies pakeistų sąlygų arba metodikų pateikia tvirtinti per du mėnesius nuo reguliavimo institucijų pareikalavimo. Kompetentingos reguliavimo institucijos sprendimą dėl iš dalies pakeistų sąlygų arba metodikų priima per du mėnesius nuo jų pateikimo.

2.   Jeigu paskirtasis subjektas pareikalauja iš dalies pakeisti pateiktas sąlygas arba metodikas, kad pagal 6 straipsnio 4 dalį galėtų jas patvirtinti, atitinkamas PSO pasiūlymą dėl iš dalies pakeistų sąlygų arba metodikų pateikia tvirtinti per du mėnesius nuo paskirtojo subjekto pareikalavimo. Paskirtasis subjektas sprendimą dėl iš dalies pakeistų sąlygų arba metodikų priima per du mėnesius nuo jų pateikimo.

3.   Jei per du mėnesius kompetentingoms reguliavimo institucijoms nepavyksta susitarti dėl sąlygų arba metodikų pagal 6 straipsnio 2 ir 3 dalis arba jei jos pateikia atitinkamą bendrą prašymą, sprendimą dėl iš dalies pakeistų sąlygų arba metodikų, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 713/2009 8 straipsnio 1 dalimi, per šešis mėnesius priima Agentūra. Jeigu atitinkami PSO pasiūlymo dėl iš dalies pakeistų sąlygų arba metodikų nepateikia, taikoma 5 straipsnio 7 dalyje numatyta procedūra.

4.   PSO, atsakingi už pasiūlymo dėl sąlygų arba metodikų parengimą, taip pat reguliavimo institucijos arba paskirtieji subjektai, atsakingi už jų patvirtinimą pagal 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, gali pareikalauti iš dalies pakeisti tas sąlygas arba metodikas. Kai tinkama, sąlygų ir metodikų pakeitimų pasiūlymai pateikiami konsultacijoms 11 straipsnyje nustatyta tvarka ir tvirtinami 5 ir 6 straipsniuose nustatyta tvarka.

8 straipsnis

Skelbimas internete

1.   PSO, pagal šį reglamentą atsakingi už sąlygų arba metodikų nustatymą, paskelbia jas internete, kai jas patvirtina kompetentingos reguliavimo institucijos, arba, jeigu tokio patvirtinimo nereikalaujama, kai jos nustatomos, išskyrus atvejus, kai tokia informacija, remiantis 12 straipsniu, laikoma konfidencialia.

2.   Skelbiama ir ši informacija:

a)

tinklo eksploatavimo priemonių patobulinimai pagal 55 straipsnio 1 dalies e punktą;

b)

FRCE tiksliniai parametrai pagal 128 straipsnį;

c)

kitimo apribojimai sinchroninės zonos lygmeniu pagal 137 straipsnio 1 dalį;

d)

kitimo apribojimai LFC bloko lygmeniu pagal 137 straipsnio 3 dalį;

e)

priemonės, kurių imamasi pavojaus būsenoje, kai nepakanka aktyviosios galios rezervų, pagal 152 straipsnio 11 dalį ir

f)

rezervą jungiančio PSO reikalavimas, kad FCR teikėjas teiktų informaciją tikruoju laiku pagal 154 straipsnio 11 dalį.

9 straipsnis

Išlaidų susigrąžinimas

1.   Atitinkamos reguliavimo institucijos įvertina sistemos operatorių, kuriems taikomas tinklo tarifų reguliavimas, dėl šiame reglamente nustatytų įpareigojimų patiriamas išlaidas. Išlaidos, kurios įvertinamos kaip pagrįstos, ekonomiškai naudingos ir proporcingos, padengiamos taikant tinklo tarifus ar kitus atitinkamus mechanizmus.

2.   Gavę atitinkamų reguliavimo institucijų prašymą, 1 dalyje nurodyti sistemos operatoriai per tris mėnesius pateikia būtiną informaciją, kad būtų galima įvertinti patirtas išlaidas.

10 straipsnis

Suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas

Agentūra, glaudžiai bendradarbiaudama su ENTSO-E, organizuoja suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą nagrinėjant saugaus sistemos eksploatavimo ir kitų šio reglamento įgyvendinimo aspektų klausimus. Toks dalyvavimas apima reguliarius susitikimus su suinteresuotaisiais subjektais, siekiant nustatyti problemas ir pasiūlyti patobulinimus, susijusius su saugiu sistemos eksploatavimu.

11 straipsnis

Viešos konsultacijos

1.   PSO, pagal šį reglamentą atsakingi už sąlygų arba metodikų ar jų pakeitimų pasiūlymų pateikimą, dėl 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų arba metodikų pasiūlymų projektų konsultuojasi su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant atitinkamas kiekvienos valstybės narės institucijas. Konsultacijos trunka ne trumpiau kaip vieną mėnesį.

2.   Sąjungos lygmeniu pateikti PSO pasiūlymai dėl sąlygų arba metodikų skelbiami ir pateikiami viešoms konsultacijoms Sąjungos lygmeniu. Regionų lygmeniu pateikti PSO pasiūlymai pateikiami viešoms konsultacijoms bent regiono lygmeniu. Dvišaliu ar daugiašaliu lygmeniu pasiūlymus pateikusios šalys surengia viešas konsultacijas bent susijusiose valstybėse narėse.

3.   Už sąlygų arba metodikų pasiūlymo parengimą atsakingi PSO, prieš pateikdami jį tvirtinti reguliavimo institucijoms, tinkamai atsižvelgia į suinteresuotųjų subjektų nuomones, pareikštas per konsultacijas. Bet kuriuo atveju tinkamas sprendimo atsižvelgti arba neatsižvelgti į konsultacijų metu pareikštas nuomones pagrindimas pateikiamas kartu su pasiūlymu ir skelbiamas laiku prieš paskelbiant pasiūlymą dėl nuostatų ir sąlygų arba metodikų arba tuo pačiu metu.

12 straipsnis

Konfidencialumo įpareigojimai

1.   Visai konfidencialiai informacijai, kuri gaunama, kuria keičiamasi ar kuri perduodama pagal šį reglamentą, taikomos 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos profesinės paslapties sąlygos.

2.   Įpareigojimas saugoti profesinę paslaptį taikomas visiems asmenims, kuriems taikomos šio reglamento nuostatos.

3.   Konfidencialios informacijos, kurią 2 dalyje nurodyti asmenys arba reguliavimo institucijos gauna vykdydami savo pareigas, negalima atskleisti kitiems asmenims ar institucijoms, išskyrus nacionalinės teisės aktuose, kitose šio reglamento nuostatose arba kituose atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose numatytus atvejus.

4.   Išskyrus nacionalinės arba Sąjungos teisės aktuose numatytus atvejus, reguliavimo institucijos, įstaigos ir asmenys, gaunantys konfidencialios informacijos pagal šio reglamento nuostatas, gali ją naudoti tik vykdydami šiame reglamente nustatytas savo pareigas.

13 straipsnis

Susitarimai su PSO, kurie neprivalo laikytis šio reglamento

Jei sinchroninėje zonoje veikia ir Sąjungos, ir trečiųjų valstybių PSO, per aštuoniolika mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo visi toje sinchroninėje zonoje veikiantys Sąjungos PSO siekia sudaryti su trečiųjų valstybių PSO, kurie šio reglamento laikytis neprivalo, susitarimą, kuriuo būtų nustatomas jų bendradarbiavimo dėl saugaus sistemos eksploatavimo pagrindas ir nustatoma tvarka, kuria užtikrinama, kad trečiųjų valstybių PSO laikytųsi šiame reglamente nustatytų įpareigojimų.

14 straipsnis

Stebėsena

1.   Vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 8 straipsnio 8 dalimi, ENTSO-E stebi, kaip įgyvendinamas šis reglamentas. Stebėsena apima bent šiuos klausimus:

a)

tinklo eksploatavimo saugumo rodiklius pagal 15 straipsnį;

b)

galios ir dažnio valdymą pagal 16 straipsnį;

c)

regioninio koordinavimo vertinimą pagal 17 straipsnį;

d)

šio reglamento įgyvendinimo, susijusio su 6 straipsnio 3 dalyje išvardytomis sąlygomis arba metodikomis, nacionalinių skirtumų nustatymą;

e)

papildomų (be tų, kuriuos pagal 55 straipsnio e punktą nustatė PSO) priemonių ir paslaugų patobulinimų pagal 55 straipsnio a ir b punktus nustatymą;

f)

pagal 15 straipsnį rengiamos metinės incidentų klasifikavimo skalės ataskaitos būtinų patobulinimų, kurių reikia siekiant užtikrinti tvarų tinklo eksploatavimo saugumą ilguoju laikotarpiu, nustatymą ir

g)

bendradarbiavimo dėl saugaus sistemos eksploatavimo su trečiųjų valstybių perdavimo sistemų operatoriais problemų nustatymą.

2.   Agentūra, bendradarbiaudama su ENTSO-E, per dvylika mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo parengia aktualios informacijos, kurią ENTSO-E turi pateikti agentūrai pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 8 straipsnio 9 dalį ir 9 straipsnio 1 dalį, sąrašą. Aktualios informacijos sąrašas gali būti atnaujinamas. ENTSO-E sukuria išsamų standartizuotos formos skaitmeninių duomenų archyvą, kuriame saugoma Agentūros reikalaujama informacija.

3.   Atitinkami PSO ENTSO-E pateikia informaciją, būtiną 1 ir 2 dalyse nurodytoms užduotims atlikti.

4.   Remdamiesi reguliavimo institucijos prašymu, skirstomųjų tinklų operatoriai perdavimo sistemos operatoriams pateikia informaciją pagal 2 dalį, tačiau siekiant išvengti informacijos dubliavimo tai netaikoma tais atvejais, kai šią informaciją reguliavimo institucijos, PSO, Agentūra arba ENTSO-E jau yra gavę vykdydami atitinkamas įgyvendinimo stebėsenos užduotis.

15 straipsnis

Metinė tinklo eksploatavimo saugumo rodiklių ataskaita

1.   Remdamasis pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 8 straipsnio 3 dalies a punktą patvirtinta incidentų klasifikavimo skale, ENTSO-E iki rugsėjo 30 d. paskelbia metinę ataskaitą. Agentūra gali pateikti savo nuomonę dėl metinės ataskaitos formos ir turinio, įskaitant incidentų, apie kuriuos pranešta, geografinę aprėptį, PSO valdymo rajonų tarpusavio elektrinę priklausomybę ir atitinkamą ankstesnių laikotarpių informaciją.

2.   Kiekvienos valstybės narės PSO iki kovo 1 d. ENTSO-E pateikia duomenis ir informaciją, kurių reikia 1 dalyje nurodytai metinei incidentų klasifikavimo skalės ataskaitai parengti. PSO pateikiami duomenys turi apimti vienus praėjusius metus.

3.   1 dalyje nurodytoje metinėje ataskaitoje pateikiami bent šie tinklo eksploatavimo saugumui svarbūs tinklo eksploatavimo saugumo rodikliai:

a)

kiekvieno PSO perdavimo sistemos elementų, kurių apsauga suveikė, skaičius per metus;

b)

kiekvieno PSO elektros energijos gamybos objektų, kurių apsauga suveikė, skaičius per metus;

c)

kiekvieno PSO dėl neplaninio apkrovos objektų atjungimo nepatiektos energijos kiekis per metus;

d)

kiekvieno PSO sistemos pavojaus ir avarinių būsenų trukmė ir skaičius;

e)

kiekvieno PSO įvykių, per kuriuos trūko nustatytų rezervų, trukmė ir skaičius;

f)

kiekvieno PSO įtampos nuokrypių nuo II priedo 1 ir 2 lentelėse nurodytų intervalų trukmė ir skaičius;

g)

minučių, kurių dažnis buvo už standartinio dažnio diapazono ribų, skaičius ir minučių, kurių dažnio nuokrypis viršijo 50 % didžiausio nusistovėjusio dažnio nuokrypio, skaičius kiekvienoje sinchroninėje zonoje;

h)

sistemos dalių atskyrimo ar vietinės visiško atsijungimo būsenos atvejų skaičius ir

i)

visiško atsijungimo būsenos, susijusios su dviem arba daugiau PSO, atvejų skaičius.

4.   1 dalyje nurodytoje metinėje ataskaitoje pateikiami šie operatyviniam planavimui svarbūs tinklo eksploatavimo saugumo rodikliai:

a)

įvykių, per kuriuos dėl incidento, įtraukto į avarinių atvejų sąrašą, pablogėjo sistemos eksploatavimo būsena, skaičius;

b)

a punkte nurodytų įvykių, per kuriuos sistemos eksploatavimo sąlygos pablogėjo dėl apkrovos ir elektros energijos gamybos prognozių nesutapimo, skaičius;

c)

įvykių, per kuriuos sistemos eksploatavimo sąlygos pablogėjo dėl išskirtinio avarinio atvejo, skaičius;

d)

c punkte nurodytų įvykių, per kuriuos sistemos eksploatavimo sąlygos pablogėjo dėl apkrovos ir elektros energijos gamybos prognozių nesutapimo, skaičius ir

e)

įvykių, per kuriuos sistemos eksploatavimo sąlygos pablogėjo dėl aktyviosios galios rezervų trūkumo, skaičius.

5.   Metinėse ataskaitose paaiškinamos incidentų, atitinkančių 2 ir 3 eksploatavimo saugumo kategoriją pagal ENTSO-E patvirtintą incidentų klasifikavimo skalę, priežastys. Šie paaiškinimai grindžiami PSO atliktu incidentų tyrimu, kurio tvarka nustatoma incidentų klasifikavimo skalėje. PSO apie tyrimą laiku iš anksto informuoja atitinkamas reguliavimo institucijas. Reguliavimo institucijos ir Agentūra savo prašymu gali būti įtrauktos į tyrimą.

16 straipsnis

Metinė galios ir dažnio valdymo ataskaita

1.   Remdamasis pagal 2 dalį PSO suteikta informacija, ENTSO-E iki rugsėjo 30 d. paskelbia metinę galios ir dažnio valdymo ataskaitą. Metinėje galios ir dažnio valdymo ataskaitoje pateikiama 2 dalyje nurodyta informacija apie kiekvieną valstybę narę.

2.   Pradedant nuo 2018 m. rugsėjo 14 d., kiekvienos valstybės narės perdavimo sistemos operatoriai ENTSO-E kasmet iki kovo 1 d. praneša šią praeitų metų informaciją:

a)

nurodo valstybės narės LFC blokus, LFC rajonus ir stebimuosius rajonus;

b)

nurodo LFC blokus, kurie nėra valstybėje narėje, bet apima joje esančius LFC rajonus ir stebimuosius rajonus;

c)

nurodo sinchronines zonas, kurioms priklauso kiekviena valstybė narė;

d)

kiekvienos sinchroninės zonos ir kiekvieno LFC bloko, nurodytų a, b ir c punktuose, dažnio palaikymo kokybės vertinimo kriterijų kiekvieną bent dvejų praeitų kalendorinių metų mėnesį duomenis;

e)

kiekvieno valstybėje narėje veikiančio perdavimo sistemos operatoriaus FCR aktyvinimo įsipareigojimą ir ir pradinį FCR aktyvinimo įsipareigojimą kiekvieną bent dvejų praeitų kalendorinių metų mėnesį ir

f)

visų poveikio mažinimo priemonių ir kitimo reikalavimų siekiant kompensuoti vienareikšmišką dažnio nuokrypį, kurių per praeitus kalendorinius metus pagal 137 ir 138 straipsnius ėmėsi ar kuriuos taikė valstybės narės perdavimo sistemos operatoriai, apibūdinimas ir įgyvendinimo datos.

3.   PSO pateikiami duomenys turi apimti praėjusius metus. A, b ir c punktuose nurodyta informacija apie sinchronines zonas, LFC blokus, LFC rajonus ir stebimuosius rajonus pateikiama vieną kartą. Jei šios zonos arba rajonai pasikeičia, atitinkama informacija pateikiama iki kitų metų kovo 1 d.

4.   Kai tinkama, rinkdami 2 dalyje nurodytus duomenis, visi sinchroninės zonos arba LFC bloko PSO bendradarbiauja.

17 straipsnis

Metinė regioninio koordinavimo vertinimo ataskaita

1.   ENTSO-E, remdamasis metinėmis regioninio koordinavimo vertinimo ataskaitomis, kurias pagal 2 dalį pateikia regioniniai saugumo koordinatoriai, iki rugsėjo 30 d. paskelbia metinę regioninio koordinavimo vertinimo ataskaitą, įvertina visus sąveikumo klausimus ir pasiūlo pakeitimų, kuriais siekiama pagerinti sistemos eksploatavimo koordinavimo veiksmingumą ir efektyvumą.

2.   Iki kovo 1 d. kiekvienas regioninis saugumo koordinatorius parengia ir ENTSO-E pateikia metinę ataskaitą, kurioje nurodo šią su savo vykdomomis užduotimis susijusią informaciją:

a)

atvejų, kai negalėjo atlikti savo funkcijų, skaičių, vidutinę trukmę ir priežastis;

b)

apribojimų statistinį aprašą, kuriame nurodoma jų trukmė, vieta ir taikymo atvejų skaičius, o jei buvo imtasi taisomųjų veiksmų, nurodomi tie veiksmai ir dėl jų patirtos išlaidos, jei jų buvo;

c)

atvejų, kai PSO atsisakė imtis regioninio saugumo koordinatoriaus rekomenduotų taisomųjų veiksmų, skaičių ir atsisakymo priežastis;

d)

avarinio atjungimo nesuderinamumų, nustatytų pagal 80 straipsnį, skaičių ir

e)

atvejų, kai buvo nustatytas regioninis neadekvatumas, aprašą ir veiksmų, kurių imtasi poveikiui mažinti, aprašą.

3.   Regioninių saugumo koordinatorių ENTSO-E pateikiami duomenys turi apimti praėjusius metus.

II DALIS

TINKLO EKSPLOATAVIMO SAUGUMAS

1 ANTRAŠTINĖ DALIS

TINKLO EKSPLOATAVIMO SAUGUMO REIKALAVIMAI

1 SKYRIUS

Sistemos būsenos, taisomieji veiksmai ir tinklo eksploatavimo saugumo ribos

18 straipsnis

Sistemos būsenų klasifikacija

1.   Perdavimo sistema yra normaliosios būsenos, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

a)

įtampa ir energijos srautai neperžengia tinklo eksploatavimo saugumo ribų, nustatytų pagal 25 straipsnį;

b)

dažnis atitinka šias sąlygas:

i)

nusistovėjusio elektros sistemos dažnio nuokrypis neperžengia standartinio dažnio diapazono ribų arba

ii)

absoliučioji nusistovėjusio elektros sistemos dažnio nuokrypio vertė neviršija didžiausio nusistovėjusio dažnio nuokrypio, o elektros sistemos dažnis neperžengia nustatytų pavojaus būsenos ribų;

c)

aktyviosios ir reaktyviosios galios rezervų pakanka, kad nebūtų pažeistos tinklo eksploatavimo saugumo ribos įvykus avariniams atvejams, įtrauktiems į avarinių atvejų sąrašą, nustatytą pagal 33 straipsnį;

d)

susijusio PSO valdymo rajone sistema veikia ir, jei įvyks į avarinių atvejų sąrašą, nustatytą pagal 33 straipsnį, įtrauktas avarinis atvejis ir bus aktyvinti taisomieji veiksmai, toliau veiks nepažeisdama tinklo eksploatavimo saugumo ribų;

2.   Perdavimo sistema yra pavojaus būsenos, kai:

a)

įtampa ir energijos srautai neperžengia tinklo eksploatavimo saugumo ribų, nustatytų pagal 25 straipsnį, ir

b)

PSO rezervo pajėgumas ilgiau kaip 30 minučių yra sumažėjęs daugiau kaip 20 % ir eksploatuojant sistemą tikruoju laiku nėra galimybės tą sumažėjimą kompensuoti, arba

c)

dažnis atitinka šias sąlygas:

i)

absoliučioji nusistovėjusio elektros sistemos dažnio nuokrypio vertė neviršija didžiausio nusistovėjusio dažnio nuokrypio ir

ii)

absoliučioji nusistovėjusio elektros sistemos dažnio nuokrypio vertė nuolat viršijo 50 % didžiausio nusistovėjusio dažnio nuokrypio ilgesnį nei pavojaus būsenos suaktyvinimo laikas laikotarpį arba dažnis buvo už standartinio dažnio diapazono ribų ilgesnį nei dažnio atkūrimo laikas laikotarpį, arba

d)

bent vienas avarinis atvejis iš avarinių atvejų sąrašo, nustatyto pagal 33 straipsnį, sukelia PSO tinklo eksploatavimo saugumo ribų pažeidimą net ėmusis taisomųjų veiksmų.

3.   Perdavimo sistema yra avarinės būsenos, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

a)

yra bent vienas pagal 25 straipsnį nustatytų PSO tinklo eksploatavimo saugumo ribų pažeidimas;

b)

dažnis neatitinka normaliosios būsenos ir pavojaus būsenos sąlygų, nustatytų pagal 1 ir 2 dalis;

c)

imtasi bent vienos priemonės, numatytos PSO sistemos apsaugos plane;

d)

ilgiau kaip 30 minučių sutrinka pagal 24 straipsnio 1 dalį nustatytų priemonių ar įrangos veikimas ir dėl to tomis priemonėmis ar įranga negalima naudotis.

4.   Perdavimo sistema yra visiško atsijungimo būsenos, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

a)

prarasta daugiau kaip 50 % atitinkamo PSO valdymo rajono apkrovos;

b)

atitinkamo PSO valdymo rajone visiškai nėra įtampos bent tris minutes ir todėl aktyvinami atkūrimo planai.

Didžiosios Britanijos bei Airijos ir Šiaurės Airijos sinchroninių zonų PSO gali parengti pasiūlymą, kuriame nurodomas apkrovos praradimo lygis, kuriam esant perdavimo sistema bus visiško atsijungimo būsenos. Didžiosios Britanijos bei Airijos ir Šiaurės Airijos sinchroninių zonų PSO apie šį atvejį praneša ENTSO-E.

5.   Perdavimo sistema yra atkūrimo būsenos, jei PSO, kurio sistema yra avarinės arba visiško atsijungimo būsenos, pradėjo aktyvinti savo atkūrimo plane numatytas priemones.

19 straipsnis

PSO vykdoma sistemos būsenų stebėsena ir nustatymas

1.   Kiekvienas PSO nustato tikralaikę savo perdavimo sistemos būseną.

2.   Kiekvienas PSO, remdamasis tikralaikiais telemetriniais matavimais arba apskaičiuotomis vertėmis iš savo stebimojo rajono, savo valdymo rajone tikruoju laiku stebi šiuos perdavimo sistemos parametrus, atsižvelgdamas į struktūrinius ir tikralaikius duomenis pagal 42 straipsnį:

a)

aktyviosios ir reaktyviosios galios srautus;

b)

šynų įtampas;

c)

dažnį ir dažnio atkūrimo valdymo paklaidą savo LFC rajone;

d)

aktyviosios ir reaktyviosios galios rezervus ir

e)

elektros energijos gamybą ir apkrovą.

3.   Kad galėtų nustatyti sistemos būseną, kiekvienas PSO bent kas 15 minučių atlieka avarinių atvejų analizę, stebėdamas pagal 2 dalį nustatytus perdavimo sistemos parametrus ir lygindamas juos su tinklo eksploatavimo saugumo ribomis, nustatytomis pagal 25 straipsnį, ir sistemos būsenų kriterijais, nustatytais pagal 18 straipsnį. Be to, kiekvienas PSO stebi turimų rezervų lygį ir lygina jį su rezervo pajėgumu. Atlikdamas avarinių atvejų analizę, kiekvienas PSO atsižvelgia į taisomųjų veiksmų ir sistemos apsaugos plane numatytų priemonių poveikį.

4.   Jei PSO perdavimo sistema nėra normaliosios būsenos ir jei ta sistemos būsena laikoma didelės aprėpties būsena, PSO:

a)

naudodamasis visos Europos tikralaikių duomenų mainų IT priemone, apie savo perdavimo sistemos būseną informuoja visus PSO ir

b)

pateikia papildomą informaciją apie savo perdavimo sistemos elementus, kurie yra kitų PSO stebimojo rajono dalis, tiems PSO.

20 straipsnis

Sistemos eksploatavimo taisomieji veiksmai

1.   Kiekvienas PSO stengiasi užtikrinti, kad jo perdavimo sistema išliktų normaliosios būsenos, ir atsako už tinklo eksploatavimo saugumo pažeidimų valdymą. Siekdamas šio tikslo, kiekvienas PSO numato, parengia ir aktyvina taisomuosius veiksmus, atsižvelgdamas į jų aktyvinimo galimybę, laiką ir išteklius ir visas kiekvienam taisomajam veiksmui svarbias perdavimo sistemos išorės sąlygas.

2.   Taisomieji veiksmai, kurių, eksploatuodami sistemą, pagal 1 dalį ir pagal šio reglamento 21–23 straipsnius imasi PSO, turi derėti su taisomaisiais veiksmais, į kuriuos atsižvelgiama skaičiuojant pralaidumą pagal Reglamento (ES) 2015/1222 25 straipsnį.

21 straipsnis

Taisomiesiems veiksmams taikytini principai ir kriterijai

1.   Kiekvienas PSO, aktyvindamas ir koordinuodamas taisomuosius veiksmus pagal 23 straipsnį, remiasi šiais principais:

a)

tinklo eksploatavimo saugumo pažeidimams, kurių nebūtina valdyti koordinuotai, PSO iš 22 straipsnyje nustatytų kategorijų numato, parengia ir aktyvina taisomuosius veiksmus, kad būtų atkurta normalioji sistemos būsena ir išvengta pavojaus arba avarinės būsenos padarinių paplitimo už PSO valdymo rajono ribų;

b)

tinklo eksploatavimo saugumo pažeidimams, kuriuos būtina valdyti koordinuotai, PSO taisomuosius veiksmus numato, parengia ir aktyvina koordinuodamas su kitais susijusiais PSO pagal 76 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą koordinuotų taisomųjų veiksmų rengimo metodiką ir atsižvelgdamas į regioninio saugumo koordinatoriaus rekomendacijas pagal 78 straipsnio 4 dalį.

2.   Kiekvienas PSO taisomuosius veiksmus renkasi pagal šiuos kriterijus:

a)

aktyvinti veiksmingiausius ir ekonomiškai racionalius taisomuosius veiksmus;

b)

taisomuosius veiksmus aktyvinti kuo arčiau tikrojo laiko, atsižvelgiant į numatomą aktyvinimo laiką ir sistemos eksploatavimo padėties, kurią ketinama tais veiksmais ištaisyti, taisymo skubumą;

c)

atsižvelgti į riziką, susijusią su taisomųjų veiksmų nesiėmimu, ir jos poveikį sistemos eksploatavimo saugumui, kaip antai:

i)

topologijos pokyčių sukelto gedimo arba trumpojo jungimo riziką;

ii)

elektros energijos gamybos modulių arba apkrovos objektų aktyviosios arba reaktyviosios galios pokyčių sukelto atjungimo riziką ir

iii)

dėl įrangos veikimo sukeltų sutrikimų riziką;

d)

teikti pirmenybę taisomiesiems veiksmams, kuriais, laikantis visų tinklo eksploatavimo saugumo ribų, užtikrinamas didžiausias tarpzoninis pralaidumas pralaidumui paskirstyti.

22 straipsnis

Taisomųjų veiksmų kategorijos

1.   Kiekvienas PSO taisomuosius veiksmus skirsto į šias kategorijas:

a)

planinio atjungimo trukmės arba perdavimo sistemos elementų grąžinimo eksploatuoti, užtikrinant jų prieinamumą, termino pakeitimas;

b)

aktyvus poveikis elektros energijos srautams šiomis priemonėmis:

i)

perjungiant galios transformatorių atšakas;

ii)

perjungiant fazės keitimo transformatorių atšakas;

iii)

keičiant topologiją;

c)

įtampos reguliavimas ir reaktyviosios galios valdymas šiomis priemonėmis:

i)

perjungiant galios transformatorių atšakas;

ii)

perjungiant kondensatorius ir reaktorius;

iii)

perjungiant galios elektronika grindžiamus įtampos reguliavimo ir reaktyviosios galios valdymo įtaisus;

iv)

nurodant STO, kurių tinklai prijungti prie perdavimo sistemos, ir svarbiems tinklo naudotojams blokuoti transformatorių automatinio įtampos reguliavimo ir reaktyviosios galios valdymo įtaisus arba savo objektuose aktyvinti i–iii papunkčiuose nurodytus taisomuosius veiksmus, jei dėl įtampos pokyčio kyla grėsmė tinklo eksploatavimo saugumui arba gali dingti įtampa perdavimo sistemoje;

v)

pareikalaujant pakeisti prie perdavimo sistemos prijungtų sinchroninių elektros energijos gamybos modulių užtikrinamą reaktyviąją galią arba įtampos nuostatį;

vi)

pareikalaujant pakeisti prie perdavimo sistemos prijungtų nesinchroninių elektros energijos gamybos modulių keitiklių užtikrinamą reaktyviąją galią;

d)

kitos paros ir einamosios paros tarpzoninio pralaidumo perskaičiavimas pagal Reglamentą (ES) 2015/1222;

e)

prie perdavimo sistemos arba skirstomojo tinklo prijungtų tinklo naudotojų perskirstymas PSO valdymo rajone tarp dviejų ar daugiau PSO;

f)

kompensacinė prekyba tarp dviejų arba daugiau prekybos zonų;

g)

aktyviosios galios srautų AĮNS sistemose koregavimas;

h)

dažnio nuokrypio valdymo procedūrų aktyvinimas;

i)

paskirstyto tarpzoninio pralaidumo apribojimas pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 16 straipsnio 2 dalį, susidarius avarinei padėčiai, kai pasinaudojus tuo pralaidumu būtų sukeltas pavojus tinklo eksploatavimo saugumui ir visi konkrečios jungiamosios linijos PSO tokiam koregavimui pritaria, o perskirstymas arba kompensacinė prekyba yra neįmanomi, ir

j)

kai tinkama, įskaitant normaliąją ar pavojaus būseną, apkrovos sumažinimas rankiniu būdu.

2.   Jei reikia ir pagrįsta siekiant išlaikyti tinklo eksploatavimo saugumą, kiekvienas PSO gali parengti ir aktyvinti papildomus taisomuosius veiksmus. Aktyvinęs papildomus taisomuosius veiksmus, PSO apie tokius atvejus praneša reguliavimo institucijai ir, kai tinkama, valstybei narei, bent kartą per metus, nurodydamas jų aktyvinimo priežastis. Atitinkamos ataskaitos ir pagrindimai taip pat skelbiami viešai. Europos Komisija arba Agentūra gali prašyti atitinkamos reguliavimo institucijos pateikti daugiau informacijos, susijusios su papildomų taisomųjų veiksmų aktyvinimu tais atvejais, kai tie veiksmai paveikia kaimyninę perdavimo sistemą.

23 straipsnis

Taisomųjų veiksmų rengimas, aktyvinimas ir koordinavimas

1.   Kiekvienas PSO parengia ir aktyvina taisomuosius veiksmus pagal 21 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, kad būtų išvengta sistemos būsenos pablogėjimo, remdamasis šiais elementais:

a)

sistemos būsenų stebėsena ir nustatymu pagal 19 straipsnį;

b)

avarinių atvejų analize užtikrinant tikralaikį sistemos veikimą pagal 34 straipsnį ir

c)

avarinių atvejų analize atliekant operatyvinį planavimą pagal 72 straipsnį.

2.   Rengdamas ir aktyvindamas taisomąjį veiksmą, įskaitant apkrovų perskirstymą arba kompensacinę prekybą pagal Reglamento (ES) 2015/1222 25 ir 35 straipsnius, arba PSO sistemos apsaugos plane numatytą procedūrą, kuri daro poveikį kitiems PSO, atitinkamas PSO, koordinuodamas su susijusiais PSO, įvertina tokio taisomojo veiksmo ar priemonės poveikį savo valdymo rajone ir už jo ribų pagal 75 straipsnio 1 dalį, 76 straipsnio 1 dalies b punktą ir 78 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis ir pateikia informaciją apie šį poveikį susijusiems PSO.

3.   Rengdamas ir aktyvindamas taisomuosius veiksmus, kurie daro poveikį prie perdavimo sistemos prijungtiems STN ir STO, kiekvienas PSO, jei jo perdavimo sistema yra normaliosios arba pavojaus būsenos, koordinuodamas su paveiktaisiais STN ir STO įvertina tokių taisomųjų veiksmų poveikį ir pasirenka taisomuosius veiksmus, kurie padeda išlaikyti normaliąją būseną ir saugiai eksploatuoti visų susijusių šalių įrangą. Kiekvienas paveiktasis STN ir STO pateikia perdavimo sistemos operatoriui visą šiam koordinavimui būtiną informaciją.

4.   Rengdamas ir aktyvindamas taisomuosius veiksmus, kiekvienas PSO, jei jo perdavimo sistema yra ne normaliosios ir ne pavojaus būsenos, kiek įmanoma koordinuoja tokius taisomuosius veiksmus su paveiktaisiais prie perdavimo sistemos prijungtais STN ir STO, kad išlaikytų perdavimo sistemos tinklo eksploatavimo saugumą ir sistemos vientisumą.

Kai PSO aktyvina taisomąjį veiksmą, kiekvienas paveiktasis prie perdavimo sistemos prijungtas STN ir STO vykdo PSO nurodymus.

5.   Kai apribojimais daromas poveikis tik vietinei būsenai PSO valdymo rajone ir tinklo eksploatavimo saugumo pažeidimo nereikia valdyti koordinuotai, už jo valdymą atsakingas PSO gali nuspręsti nesiimti taisomųjų veiksmų, kurie yra susiję su išlaidomis.

24 straipsnis

Galimybė pasinaudoti PSO priemonėmis ir įranga

1.   Kiekvienas PSO užtikrina, kad būtų prieinami, patikimi ir dubliuoti šie elementai:

a)

perdavimo sistemos būsenos stebėjimo įranga, įskaitant būsenos vertinimo taikomąsias programas bei galios ir dažnio valdymo priemones;

b)

jungtuvų, šyninių jungtuvų, transformatorių atšakų perjungiklių ir kitos įrangos, naudojamos perdavimo sistemos elementams valdyti, perjungimo valdymo priemonės;

c)

priemonės ryšiui su kitų PSO ir RSK dispečerinėmis palaikyti;

d)

tinklo eksploatavimo saugumo analizės priemonės ir

e)

ryšio įranga ir priemonės, kurios perdavimo sistemos operatoriams būtinos, kad jie galėtų sudaryti sąlygas vykdyti tarpsistemines rinkos operacijas.

2.   Jei 1 dalyje nurodytos PSO priemonės ir įranga daro poveikį prie perdavimo sistemos prijungtiems STO ar STN, susijusiems su balansavimo paslaugų, pagalbinių paslaugų teikimu, sistemos apsaugos užtikrinimu, veikimo atkūrimu ar tikralaikių veikimo duomenų teikimu pagal 44, 47, 50, 51 ir 52 straipsnius, atitinkamas PSO ir minėti STO ir STN bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, siekdami nustatyti tas priemones ir įrangą ir užtikrinti jų prieinamumą, patikimumą ir dubliavimą.

3.   Per aštuoniolika mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo kiekvienas PSO patvirtina veiklos tęstinumo planą, kuriame išsamiai numato, kaip reaguos į ypatingos svarbos priemonių ir įrangos praradimą, taip pat nuostatas dėl tų priemonių ir įrangos techninės priežiūros, pakeitimo ir tobulinimo. Kiekvienas PSO savo veiklos tęstinumo planą peržiūri bent vieną kartą per metus ir kiekvieną kartą po esminio ypatingos svarbos priemonių ar įrangos arba atitinkamų sistemos eksploatavimo sąlygų pakeitimo ir prireikus jį atnaujina. Veiklos tęstinumo plano dalimis, kurios daro poveikį STO ir STN, PSO pasidalija su susijusiais STO ir STN.

25 straipsnis

Tinklo eksploatavimo saugumo ribos

1.   Kiekvienas PSO nustato kiekvieno savo perdavimo sistemos elemento eksploatavimo saugumo ribas, atsižvelgdamas bent į šias fizines charakteristikas:

a)

įtampos ribas pagal 27 straipsnį;

b)

trumpojo jungimo srovės ribas pagal 30 straipsnį ir

c)

srovės ribas pagal šiluminį atsparumą, įskaitant pereinamąją leidžiamą perkrovą.

2.   Nustatydamas tinklo eksploatavimo saugumo ribas, kiekvienas PSO atsižvelgia į STN galimybes, siekdamas užtikrinti tokius normaliosios ir pavojaus būsenos įtampos intervalus ir dažnio ribas, kad STN įranga neatsijungtų.

3.   Jei bent vienas iš PSO perdavimo sistemos elementų pakeičiamas, PSO patikrina tinklo eksploatavimo saugumo ribas ir prireikus jas patikslina.

4.   Kiekvienas PSO su kaimyniniu PSO susitaria dėl kiekvienos jungiamosios linijos bendrų tinklo eksploatavimo saugumo ribų pagal 1 dalį.

26 straipsnis

Saugumo planas dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos

1.   Kiekvienas PSO, vadovaudamasis Tarybos direktyvos 2008/114/EB (10) 5 straipsniu, nustato konfidencialų saugumo planą, kuriame pateikia rizikos turimam arba valdomam turtui įvertinimą pagal svarbiausius valstybės narės numatytus fizinės ir kibernetinės grėsmės scenarijus.

2.   Saugumo plane nagrinėjamas galimas poveikis Europos tarpusavyje sujungtoms perdavimo sistemoms ir numatomos organizacinės ir fizinės priemonės, kuriomis siekiama sumažinti nustatytų rūšių riziką.

3.   Kiekvienas PSO reguliariai peržiūri saugumo planą, kad atsižvelgtų į grėsmės scenarijų pasikeitimus ir perdavimo sistemos plėtotę.

2 SKYRIUS

Įtampos reguliavimas ir reaktyviosios galios valdymas

27 straipsnis

Visiems PSO taikomi įpareigojimai, susiję su įtampos ribomis

1.   Pagal 18 straipsnį kiekvienas PSO stengiasi užtikrinti, kad, kai sistema yra normaliosios būsenos, nusistovėjusi įtampa perdavimo sistemos prijungimo taškuose išliktų II priedo 1 ir 2 lentelėse nustatytuose intervaluose.

2.   Jeigu atitinkamas PSO Ispanijoje pagal Reglamento (ES) 2016/631 16 straipsnio 2 dalį reikalauja, kad elektros energijos gamybos moduliai, prijungti prie 300–400 kV vardinės įtampos, neatsijungtų neribotą laiką, kai įtampa išlieka 1,05–1,0875 (santykiniais vienetais) intervale, Ispanijos PSO, laikydamasis 1 dalies reikalavimo, atsižvelgia į tą papildomą įtampos intervalą.

3.   Kiekvienas PSO nustato bazinę įtampą, pagal kurią nurodomi santykiniai vienetai.

4.   Kiekvienas PSO stengiasi užtikrinti, kad kai sistema yra normaliosios būsenos ir įvykus avariniam atvejui, įtampa didesniuose intervaluose, jei dėl šių didesnių intervalų susitarta su STO, kurių tinklai prijungti prie perdavimo sistemos, ar pagal Reglamento (ES) 2016/631 16 straipsnio 2 dalį su elektros energijos gamybos objektų savininkais arba pagal Reglamento (ES) 2016/1447 18 straipsnį su AĮNS sistemų savininkais, išliktų ribotą laiką.

5.   Kiekvienas PSO su STO, kurių tinklai prijungti prie perdavimo sistemos, ir prie perdavimo sistemos prijungtais STN susitaria dėl įtampos intervalų prijungimo taškuose, kurių įtampa žemesnė nei 110 kV, jei tie įtampos intervalai yra svarbūs siekiant neperžengti tinklo eksploatavimo saugumo ribų. Kiekvienas PSO stengiasi užtikrinti, kad, kai sistema yra normaliosios būsenos ir įvykus avariniam atvejui, įtampa išliktų sutartame intervale.

28 straipsnis

STN prievolės, susijusios su įtampos reguliavimu ir reaktyviosios galios valdymu eksploatuojant sistemą

1.   Per tris mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo visi STN, kurie yra prie perdavimo sistemos prijungti elektros energijos gamybos moduliai, kuriems netaikomas Reglamento (ES) 2016/631 16 straipsnis, arba kurie yra AĮNS sistemos, kurioms netaikomas Reglamento (ES) 2016/1447 18 straipsnis, informuoja PSO apie savo galimybes, susijusias su Reglamento (ES) 2016/631 16 straipsnio arba Reglamento (ES) 2016/1447 18 straipsnio įtampos reikalavimais, nurodydami įtampas ir laiką, kurį gali išlaikyti tas įtampas neatsijungdami.

2.   STN, kurie yra apkrovos objektai, kuriems taikomi Reglamento (ES) 2016/1388 3 straipsnio reikalavimai, neturi atsijungti dėl trikdžių, kai įtampa išlieka 27 straipsnyje nurodytuose intervaluose. Per tris mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo STN, kurie yra prie perdavimo sistemos prijungti apkrovos objektai, kuriems netaikomas Reglamento (ES) 2016/1388 3 straipsnis, informuoja savo PSO apie savo galimybes, susijusias su Reglamento (ES) 2016/1388 II priede nustatytais įtampos reikalavimais, nurodydami įtampas ir laiką, kurį gali išlaikyti tas įtampas neatsijungdami.

3.   Kiekvienas STN, kuris yra prie perdavimo sistemos prijungtas apkrovos objektas, išlaiko reaktyviosios galios nuostačius, galios faktoriaus intervalus ir įtampos reguliatorių nuostačius intervale, dėl kurio pagal 27 straipsnį susitarė su savo PSO.

29 straipsnis

Visų PSO prievolės, susijusios su įtampos reguliavimu ir reaktyviosios galios valdymu eksploatuojant sistemą

1.   Jei įtampa prijungimo prie perdavimo sistemos taške yra už šio reglamento II priedo 1 ir 2 lentelėse nustatytų intervalų ribų, kiekvienas PSO imasi taisomųjų įtampos reguliavimo ir reaktyviosios galios valdymo veiksmų pagal šio reglamento 22 straipsnio 1 dalies c punktą, kad grąžintų įtampą prijungimo taške į II priede nustatytą intervalą per Reglamento (ES) 2016/631 16 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2016/1388 13 straipsnyje nustatytą laiką.

2.   Atlikdamas tinklo eksploatavimo saugumo analizę, kiekvienas PSO atsižvelgia į įtampos vertes, kurioms esant gali atsijungti prie perdavimo sistemos prijungti STN, kuriems Reglamento (ES) 2016/631 arba Reglamento (ES) 2016/1388 reikalavimai netaikomi.

3.   Kiekvienas PSO užtikrina pakankamos apimties ir tinkamo reagavimo laiko reaktyviosios galios rezervą, kad išlaikytų įtampas savo valdymo rajone ir jungiamosiose linijose II priede nustatytuose intervaluose.

4.   PSO, kurių sistemos sujungtos kintamosios srovės jungiamosiomis linijomis, bendrai nustato tinkamą įtampos reguliavimo tvarką, siekdami užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrų tinklo eksploatavimo saugumo ribų, nustatytų pagal 25 straipsnio 4 dalį.

5.   Kiekvienas PSO pagal Reglamento (ES) 2016/1388 15 straipsnį susitaria su kiekvienu STO, kurio tinklas prijungtas prie perdavimo sistemos, dėl reaktyviosios galios nuostačių, galios faktoriaus intervalų ir įtampos reguliatorių nuostačių įtampai reguliuoti PSO sistemą ir STO tinklą jungiančiame taške. Siekdamas užtikrinti, kad tų parametrų būtų laikomasi, kiekvienas STO, kurio tinklas prijungtas prie perdavimo sistemos, naudoja savo reaktyviosios galios išteklius ir turi teisę duoti įtampos reguliavimo nurodymus prie skirstomojo tinklo prijungtiems STN.

6.   Kiekvienas PSO turi teisę naudoti visas savo valdymo rajone turimas prie perdavimo sistemos prijungtų reaktyviosios galios šaltinių galimybes, kad užtikrintų veiksmingą reaktyviosios galios valdymą ir išlaikytų įtampą šio reglamento II priedo 1 ir 2 lentelėse nustatytuose intervaluose.

7.   Kiekvienas PSO savo valdymo rajone tiesiogiai arba netiesiogiai, prireikus koordinuodamas veiksmus su STO, kurių tinklai prijungti prie perdavimo sistemos, naudoja reaktyviosios galios išteklius, įskaitant transformatorių automatinio įtampos reguliavimo/reaktyviosios galios valdymo blokavimą, įtampos sumažinimą ir apkrovos atjungimą dėl nepakankamos įtampos, siekdamas užtikrinti, kad nebūtų peržengtos tinklo eksploatavimo saugumo ribos ir perdavimo sistemoje nedingtų įtampa.

8.   Kiekvienas PSO įtampos reguliavimo veiksmus nustato koordinuodamas su prie perdavimo sistemos prijungtais STN bei STO ir kaimyniniais PSO.

9.   Kai tai svarbu perdavimo sistemos įtampos reguliavimui ir reaktyviosios galios valdymui, PSO, koordinuodamas veiksmus su STO, gali reikalauti, kad prie skirstomųjų tinklų prijungti STN vykdytų įtampos reguliavimo nurodymus.

3 SKYRIUS

Trumpojo jungimo srovės valdymas

30 straipsnis

Trumpojo jungimo srovė

Kiekvienas PSO nustato:

a)

didžiausią trumpojo jungimo srovę, kuriai esant viršijamas vardinis jungtuvų ir kitos įrangos srovės stipris, ir

b)

mažiausią trumpojo jungimo srovę, kuriai esant tinkamai suveikia apsaugos įranga.

31 straipsnis

Trumpojo jungimo srovės skaičiavimas ir susijusios priemonės

1.   Kiekvienas PSO atlieka trumpojo jungimo srovės skaičiavimus, kad įvertintų kaimyninių PSO ir prie perdavimo sistemos prijungtų STN ir skirstomųjų tinklų, įskaitant uždaruosius skirstomuosius tinklus, poveikį trumpojo jungimo srovės lygiams perdavimo sistemoje. Jei prie perdavimo sistemos prijungtas skirstomasis tinklas, įskaitant uždaruosius skirstomuosius tinklus, daro poveikį trumpojo jungimo srovės lygiams, jis įtraukiamas į perdavimo sistemos trumpojo jungimo srovės skaičiavimus.

2.   Atlikdamas trumpojo jungimo srovės skaičiavimus, kiekvienas PSO:

a)

naudoja tiksliausius ir kokybiškiausius turimus duomenis;

b)

atsižvelgia į tarptautinius standartus ir

c)

didžiausią trumpojo jungimo srovę skaičiuoja pagal tokias eksploatavimo sąlygas, kuriomis gaunamas didžiausias įmanomas trumpojo jungimo srovės, įskaitant trumpojo jungimo srovę iš kitų perdavimo sistemų ir skirstomųjų tinklų, įskaitant uždaruosius skirstomuosius tinklus, lygis.

3.   Kiekvienas PSO visais laikotarpiais ir visai įrangai taiko operatyvines ar kitas priemones, kad išvengtų nuokrypio peržengiant 30 straipsnyje nurodytas didžiausios ir mažiausios trumpojo jungimo srovės ribas. Jei įvyksta toks nuokrypis, kiekvienas PSO imasi taisomųjų veiksmų arba taiko kitas priemones, kad nukrypęs parametras būtų grąžintas į 30 straipsnyje nurodytas ribas. Nukrypimas nuo tų ribų leidžiamas tik perjungimo sekų metu.

4 SKYRIUS

Elektros energijos srautų valdymas

32 straipsnis

Elektros energijos srautų ribos

1.   Kiekvienas PSO stengiasi išlaikyti tokius elektros energijos srautus, kad nebūtų peržengtos tinklo eksploatavimo saugumo ribos, nustatytos, kai sistema yra normaliosios būsenos ir įvykus avariniam atvejui, įtrauktam į 33 straipsnio 1 dalyje nurodytą avarinių atvejų sąrašą.

2.   ((N – 1)) situacijoje, kai sistema yra normaliosios būsenos, kiekvienas PSO, parengęs vykdytinus taisomuosius veiksmus, kurių turi būti imamasi per nustatytą pereinamųjų leidžiamų perkrovų laikotarpį, išlaiko tokius elektros energijos srautus, kad nebūtų viršytos 25 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos pereinamosios leidžiamos perkrovos.

5 SKYRIUS

Avarinių atvejų analizė ir valdymas

33 straipsnis

Avarinių atvejų sąrašai

1.   Kiekvienas PSO parengia avarinių atvejų sąrašą, į kurį įtraukia savo stebimojo rajono vidaus ir išorės avarinius atvejus, įvertindamas, ar kuris nors iš tų avarinių atvejų kelia pavojų PSO valdymo rajono tinklo eksploatavimo saugumui. Į avarinių atvejų sąrašą įtraukiami ir įprasti avariniai atvejai, ir išskirtiniai avariniai atvejai, nustatyti taikant pagal 75 straipsnį parengtą metodiką.

2.   Sudarydamas avarinių atvejų sąrašą, kiekvienas PSO kiekvieną avarinį atvejį prie įprastų, išskirtinių ar ypatingų avarinių atvejų priskiria atsižvelgdamas į jo įvykimo tikimybę ir vadovaudamasis šiais principais:

a)

kiekvienas PSO klasifikuoja avarinius atvejus savo valdymo rajone;

b)

kai išskirtinio avarinio atvejo tikimybė labai padidėja dėl eksploatavimo arba oro sąlygų, PSO įtraukia tokį išskirtinį avarinį atvejį į savo avarinių atvejų sąrašą ir

c)

siekdamas atsižvelgti į išskirtinius avarinius atvejus, kurie daro didelį poveikį jo paties arba kaimyninėms perdavimo sistemoms, kiekvienas PSO įtraukia tokius išskirtinius avarinius atvejus į savo avarinių atvejų sąrašą.

3.   Kiekvienas STO, kurio tinklas prijungtas prie perdavimo sistemos, ir STN, kuris yra prie perdavimo sistemos prijungtas elektros energijos gamybos objektas, pateikia visą PSO prašomą avarinių atvejų analizei svarbią informaciją, įskaitant prognozę ir tikralaikius duomenis; pagal 50 straipsnio 2 dalį gali būti teikiami suvestiniai duomenys.

4.   Pagal 75 straipsnį kiekvienas PSO savo avarinių atvejų analizę koordinuoja bent su savo stebimojo rajono PSO, kad avarinių atvejų sąrašai būtų nuoseklūs.

5.   Kiekvienas PSO informuoja savo stebimojo rajono PSO apie į savo avarinių atvejų sąrašą įtrauktus išorės avarinius atvejus.

6.   Kiekvienas PSO pakankamai iš anksto informuoja susijusius savo stebimojo rajono PSO apie visus numatomus savo perdavimo sistemos elementų topologijos pakeitimus, kurie yra įtraukti į tų PSO avarinių atvejų sąrašą kaip išorės avariniai atvejai.

7.   Kiekvienas PSO užtikrina, kad tikralaikiai duomenys būtų pakankamai tikslūs, kad būtų galima apkrovos ir srautų skaičiavimų, atliekamų vykdant avarinių atvejų analizę, konvergencija.

34 straipsnis

Avarinių atvejų analizė

1.   Kiekvienas PSO atlieka savo stebimojo rajono avarinių atvejų analizę, kad nustatytų avarinius atvejus, kurie kelia arba gali kelti pavojų tinklo eksploatavimo saugumui jo valdymo rajone, ir taisomuosius veiksmus, kurių gali reikėti imtis įvykus tiems avariniams atvejams, įskaitant išskirtinių avarinių atvejų poveikio mažinimą.

2.   Kiekvienas PSO užtikrina, kad galimi tinklo eksploatavimo saugumo ribų pažeidimai jo valdymo rajone, nustatyti atliekant avarinių atvejų analizę, nekeltų pavojaus jo perdavimo sistemos ar prijungtų perdavimo sistemų eksploatavimo saugumui.

3.   Kiekvienas PSO atlieka avarinių atvejų analizę remdamasis prognozuojamais veikimo duomenimis ir tikralaikiais veikimo duomenimis, gautais iš savo stebimojo rajono. Avarinių atvejų analizės N situacijoje pradžios taškas yra atitinkama perdavimo sistemos topologija, apimanti planinius atjungimus operatyvinio planavimo etapuose.

35 straipsnis

Avarinių atvejų valdymas

1.   Kiekvienas PSO, atlikęs kiekvieno į savo avarinių atvejų sąrašą įtraukto avarinio atvejo modeliavimą ir įvertinęs, ar savo perdavimo sistemoje gali išlaikyti tinklo eksploatavimo saugumo ribas ((N – 1)) situacijoje, įvertina su avariniais atvejais susijusią riziką.

2.   Jei PSO vertinimu rizika, susijusi su avariniu atveju, yra tokia didelė, kad gali būti neįmanoma laiku parengti ir imtis taisomųjų veiksmų siekiant išvengti neatitikties (N – 1) kriterijui arba kad yra pavojus, jog trikdžio padariniai išplis į jungtinę perdavimo sistemą, PSO kuo greičiau parengia ir aktyvina taisomuosius veiksmus, kad užtikrintų atitiktį ((N – 1)) kriterijui.

3.   Jei dėl trikdžio susidaro ((N – 1)) situacija, kiekvienas PSO imasi taisomojo veiksmo siekdamas užtikrinti, kad kuo greičiau būtų atkurta perdavimo sistemos normalioji būsena ir kad ši ((N – 1)) situacija taptų nauja N situacija.

4.   Nereikalaujama, kad PSO užtikrintų atitiktį ((N – 1)) kriterijui šiose situacijose:

a)

vykdant perjungimo sekas;

b)

laikotarpį, kuris būtinas taisomiesiems veiksmams parengti ir aktyvinti.

5.   Jei valstybė narė nenustačiusi kitaip, nereikalaujama, kad PSO laikytųsi ((N – 1)) kriterijaus, kai galimi tik vietiniai padariniai PSO valdymo rajone.

6 SKYRIUS

Apsauga

36 straipsnis

Bendrieji apsaugos reikalavimai

1.   Kiekvienas PSO savo perdavimo sistemą eksploatuoja naudodamas apsaugos įrangą ir apsaugos dubliavimo įrangą, siekdamas užtikrinti, kad būtų automatiškai užkertamas kelias plisti trikdžiams, kurie galėtų kelti pavojų jo paties perdavimo sistemos ir jungtinės sistemos eksploatavimo saugumui.

2.   Bent kas penkerius metus kiekvienas PSO peržiūri savo apsaugos strategiją ir koncepciją ir prireikus jas atnaujina, kad užtikrintų tinkamą apsaugos įrangos veikimą ir išlaikytų tinklo eksploatavimo saugumą.

3.   Po kiekvienos apsaugos operacijos, kurios poveikis pasireiškė už PSO valdymo rajono ribų, įskaitant jungiamąsias linijas, kiekvienas PSO įvertina, ar jo valdymo rajone apsaugos įranga veikė taip, kaip buvo numatyta, ir prireikus imasi taisomųjų veiksmų.

4.   Kiekvienas PSO savo perdavimo sistemos apsaugos įrangos, taip pat trikčių pašalinimo apsaugos dubliavimo įrangos, jei pagrindinė apsaugos sistema nesuveiktų, nuostačius parenka taip, kad užtikrintų patikimą, greitą ir atrankinį trikčių pašalinimą.

5.   Prieš pradėdamas eksploatuoti apsaugos ir jos dubliavimo įrangą ar padaręs kokių nors jos pakeitimų, kiekvienas PSO susitaria su kaimyniniais PSO dėl jungiamųjų linijų apsaugos nuostačių ir prieš juos keisdamas koordinuoja veiksmus su tais PSO.

37 straipsnis

Specialiosios apsaugos schemos

Jei PSO naudoja specialiąją apsaugos schemą, jis turi:

a)

užtikrinti, kad kiekviena specialioji apsaugos schema veiktų atrankiai, patikimai ir veiksmingai;

b)

projektuodamas specialiąją apsaugos schemą įvertinti padarinius perdavimo sistemai tuo atveju, jei schema veiktų netinkamai, atsižvelgdamas į poveikį susijusiems PSO;

c)

patikrinti, ar specialiosios apsaugos schemos patikimumas yra maždaug toks pats, kaip perdavimo sistemos elementų pagrindinės apsaugos sistemų patikimumas;

d)

eksploatuoti perdavimo sistemą su specialiąja apsaugos schema neperžengiant tinklo eksploatavimo saugumo ribų, nustatytų pagal 25 straipsnį, ir

e)

koordinuoti specialiosios apsaugos schemos funkcijas, aktyvinimo principus ir nuostačius su kaimyniniais PSO, paveiktaisiais STO (įskaitant USTO), kurių tinklai prijungti prie perdavimo sistemos, ir paveiktaisiais prie perdavimo sistemos prijungtais STN.

38 straipsnis

Dinaminio stabilumo stebėsena ir vertinimas

1.   Kiekvienas PSO stebi perdavimo sistemos dinaminį stabilumą, atlikdamas tyrimus atjungties režimu pagal 6 dalį. Kiekvienas PSO keičiasi perdavimo sistemos dinaminiam stabilumui stebėti svarbiais duomenimis su kitais savo sinchroninės zonos PSO.

2.   Kiekvienas PSO bent kartą per metus atlieka dinaminio stabilumo vertinimą, kad nustatytų savo perdavimo sistemos stabilumo ribas ir galimas stabilumo problemas. Visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO koordinuoja dinaminio stabilumo vertinimus, kurie apima visą sinchroninę zoną ar jos dalis.

3.   Atlikdami koordinuotus dinaminio stabilumo vertinimus, susiję PSO nustato:

a)

koordinuoto dinaminio stabilumo vertinimo apimtį, bent pagal bendrą tinklo modelį;

b)

rinkinį duomenų, kuriais susijusiems PSO reikia keistis tarpusavyje, kad galėtų atlikti koordinuotą dinaminio stabilumo vertinimą;

c)

bendrai sutartų koordinuoto dinaminio stabilumo vertinimo scenarijų sąrašą ir

d)

bendrai sutartų avarinių atvejų ar trikdžių, kurių poveikis vertinamas atliekant koordinuotą dinaminio stabilumo vertinimą, sąrašą.

4.   Jei dėl prastai slopinamų tarprajoninių svyravimų kylančių stabilumo problemų poveikis apima kelis sinchroninės zonos PSO, kiekvienas PSO, kai tik praktiškai įmanoma, dalyvauja koordinuotame sinchroninės zonos dinaminio stabilumo vertinime ir teikia tam vertinimui būtinus duomenis. Tokį vertinimą inicijuoja ir atlieka susiję PSO arba ENTSO-E.

5.   Jei PSO nustato galimą poveikį įtampos, rotoriaus kampo ar dažnio stabilumui, susijusį su kitomis sujungtomis perdavimo sistemomis, susiję PSO koordinuoja dinaminio stabilumo vertinimo metodus, būtinų duomenų teikimą ir bendrų taisomųjų veiksmų, kuriais siekiama didinti stabilumą, įskaitant PSO tarpusavio bendradarbiavimo procedūras, planavimą.

6.   Spręsdamas dėl dinaminio stabilumo vertinimo metodų, kiekvienas PSO vadovaujasi šiomis taisyklėmis:

a)

jei pagal avarinių atvejų sąrašą nuostoviosios būsenos ribos pasiekiamos prieš stabilumo ribas, PSO dinaminį stabilumą vertina tik pagal ilgesnio laikotarpio operatyvinio planavimo etapu atjungties režimu atliktus stabilumo tyrimus;

b)

jei planinio atjungimo sąlygomis pagal avarinių atvejų sąrašą nuostoviosios būsenos ribos ir stabilumo ribos yra panašios arba stabilumo ribos pasiekiamos prieš nuostoviosios būsenos ribas, PSO dinaminį stabilumą vertina prieš parą atliekamo operatyvinio planavimo etapu, kai tos sąlygos išlieka. PSO planuoja taisomuosius veiksmus, kurių prireikus turi būti imamasi tikralaikio veikimo režimu, ir

c)

jeigu perdavimo sistema pagal avarinių atvejų sąrašą yra N situacijoje ir stabilumo ribos pasiekiamos anksčiau nei nuostoviosios būsenos ribos, PSO dinaminio stabilumo vertinimą atlieka visais operatyvinio planavimo etapais ir aptikęs, kad N situacija iš esmės pasikeitė, kuo greičiau iš naujo įvertina stabilumo ribas.

39 straipsnis

Dinaminio stabilumo valdymas

1.   Jeigu dinaminio stabilumo vertinimas rodo, kad yra pažeidžiamos stabilumo ribos, PSO, kurio valdymo rajone nustatytas pažeidimas, sumodeliuoja, parengia ir aktyvina taisomuosius veiksmus, kad išlaikytų perdavimo sistemos stabilumą. Tie taisomieji veiksmai gali būti susiję su STN.

2.   Kiekvienas PSO užtikrina, kad trikčių, kurios gali sukelti didelės aprėpties būsenos perdavimo sistemos nestabilumą, pašalinimo laikas būtų trumpesnis už kritinį trikties pašalinimo laiką, kurį PSO apskaičiavo atlikdamas savo dinaminio stabilumo vertinimą pagal 38 straipsnį.

3.   Reikalavimai, susiję su minimalia inercija, kuri yra svarbi sinchroninės zonos dažnio stabilumui:

a)

visi tos sinchroninės zonos PSO ne vėliau kaip per dvejus metus po šio reglamento įsigaliojimo atlieka bendrą sinchroninės zonos tyrimą, kad išsiaiškintų, ar reikia nustatyti minimalios inercijos reikalavimus, atsižvelgiant į išlaidas ir naudą, taip pat galimas alternatyvas. Visi PSO savo tyrimų rezultatus praneša savo reguliavimo institucijoms. Visi PSO atlieka periodinę peržiūrą ir tuos tyrimus kas dvejus metus atnaujina;

b)

jei atlikus a punkte nurodytus tyrimus paaiškėja, kad reikia nustatyti minimalios inercijos reikalavimus, visi tos sinchroninės zonos PSO bendrai parengia minimalios inercijos, būtinos siekiant išlaikyti tinklo eksploatavimo saugumą ir užtikrinti, kad nebūtų pažeistos stabilumo ribos, nustatymo metodiką. Ta metodika turi atitikti efektyvumo ir proporcingumo principus, ji turi būti parengta per šešis mėnesius po a punkte nurodytų tyrimų užbaigimo ir atnaujinama per šešis mėnesius po to, kai tampa prieinami atnaujinti tyrimų rezultatai, ir

c)

kiekvienas PSO, remdamasis b punkte nurodyta metodika ir pagal ją gautais rezultatais, savo valdymo rajone įdiegia minimalios inercijos užtikrinimo tikralaike veiksena priemones.

2 ANTRAŠTINĖ DALIS

DUOMENŲ MAINAI

1 SKYRIUS

Bendrieji duomenų mainų reikalavimai

40 straipsnis

Duomenų mainų organizavimas, funkcijos, pareigos ir kokybė

1.   Keičiantis duomenimis ir informacija ir juos teikiant pagal šią antraštinę dalį turi būti kuo tiksliau atspindima tikroji ir prognozuojama padėtis perdavimo sistemoje.

2.   Kiekvienas PSO privalo teikti ir naudoti kokybiškus duomenis ir informaciją.

3.   Kiekvienas PSO renka toliau nurodytą informaciją apie savo stebimąjį rajoną ir šiais duomenimis keičiasi su visais kitais PSO tiek, kiek būtina tinklo eksploatavimo saugumo analizei pagal 72 straipsnį atlikti:

a)

elektros energijos gamyba;

b)

suvartojimas;

c)

grafikai;

d)

balanso pozicijos;

e)

planiniai atjungimai ir pastočių topologija ir

f)

prognozės.

4.   Kiekvienas PSO 3 dalyje nurodytą informaciją pateikia kaip kiekviename 64 straipsnyje nurodyto PSO atskiro tinklo modelio mazge tiekiamus ir imamus kiekius.

5.   Kiekvienas PSO, koordinuodamas su STO ir STN, nustato duomenų mainų tinkamumą ir apimtį pagal šias kategorijas:

a)

struktūriniai duomenys pagal 48 straipsnį;

b)

planavimo ir prognozių duomenys pagal 49 straipsnį;

c)

tikralaikiai duomenys pagal 44, 47 ir 50 straipsnius ir

d)

duomenys, teikiami pagal 51, 52 ir 53 straipsnius.

6.   Per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo visi PSO bendrai susitaria dėl pagrindinių organizacinių reikalavimų, funkcijų ir pareigų, susijusių su duomenų mainais. Organizaciniai reikalavimai, funkcijos ir pareigos nustatomi atsižvelgiant į elektros energijos gamybos ir apkrovos duomenų metodikos, parengtos pagal Reglamento (ES) 2015/1222 16 straipsnį, veiklos sąlygas ir prireikus jas papildo. Jie taikomi visoms šios antraštinės dalies duomenų mainų nuostatoms ir apima šiuos organizacinių reikalavimų, funkcijų ir pareigų elementus:

a)

įpareigojimus perdavimo sistemos operatoriams nedelsiant pranešti visiems kaimyniniams PSO apie visus apsaugos nuostačių, šiluminių ribų ir techninių pajėgumų pakeitimus jų valdymo rajonus tarpusavio jungiančiose linijose;

b)

įpareigojimus STO, kurių tinklai prie perdavimo sistemos prijungti tiesiogiai, per sutartus terminus informuoti PSO, prie kurio sistemos jie prijungti, apie visus šioje antraštinėje dalyje nurodytų duomenų ir informacijos pasikeitimus;

c)

įpareigojimus gretimiems STO ir (arba) žemesnės grandies STO ir aukštesnės grandies STO per sutartus terminus vienas kitą informuoti apie visus šioje antraštinėje dalyje nurodytų duomenų ir informacijos pasikeitimus;

d)

įpareigojimus svarbiems tinklo naudotojams per sutartus terminus informuoti savo PSO arba STO apie visus svarbius pagal šią antraštinę dalį nustatytų duomenų ir informacijos pasikeitimus;

e)

išsamų pagal šią antraštinę dalį nustatytų duomenų ir informacijos turinį, taip pat pagrindinius principus, duomenų tipą, ryšio priemones, formatą ir taikytinus standartus, terminus ir pareigas;

f)

STO ir STN teikiamų duomenų, kuriuos skirtingais laikotarpiais naudos PSO, laiko žymas ir pateikimo dažnumą. Nustatomas keitimosi tikralaikiais duomenimis bei planiniais duomenimis ir struktūrinių duomenų atnaujinimo dažnumas ir

g)

pagal šią antraštinę dalį nustatytų duomenų ir informacijos pranešimo formatas.

Organizacinius reikalavimus, funkcijas ir pareigas paskelbia ENTSO-E.

7.   Per aštuoniolika mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo kiekvienas PSO su atitinkamais STO susitaria dėl veiksmingų, efektyvių ir proporcingų tarpusavio duomenų teikimo ir jų mainų valdymo procesų, įskaitant, kai būtina efektyviam tinklo eksploatavimui užtikrinti, su skirstomaisiais tinklais ir STN susijusių duomenų teikimo procesus. Nedarant poveikio 6 dalies g punkto nuostatoms, kiekvienas PSO su atitinkamais STO susitaria dėl duomenų, kuriais keičiamasi, formato.

8.   Prie perdavimo sistemos prijungtiems STN suteikiama prieiga prie duomenų, susijusių su prijungimo taške atiduota eksploatuoti jų tinklo įranga.

9.   Kiekvienas PSO su STO, kurių tinklai prijungti prie perdavimo sistemos, susitaria dėl papildomos su atiduota eksploatuoti tinklo įranga susijusios informacijos, kuria jie turi keistis tarpusavyje, apimties.

10.   STO, kurių tinklai turi prijungimo prie perdavimo sistemos tašką, turi teisę gauti svarbią struktūrinę, planavimo ir tikralaikę informaciją iš atitinkamų PSO ir rinkti svarbią struktūrinę, planavimo ir tikralaikę informaciją iš kaimyninių STO. Kaimyniniai STO koordinuotai nustato informacijos, kuria gali būti keičiamasi, apimtį.

2 SKYRIUS

PSO tarpusavio duomenų mainai

41 straipsnis

Struktūrinių ir prognozės duomenų mainai

1.   Kaimyniniai PSO keičiasi tarpusavyje bent šia stebimojo rajono struktūrine informacija:

a)

įprasta pastočių topologija ir kitais svarbiais duomenimis pagal įtampos lygius;

b)

perdavimo linijų techniniais duomenimis;

c)

STO ir STN, kurie yra apkrovos objektai, jungiamųjų transformatorių techniniais duomenimis ir STN, kurie yra elektros energijos gamybos objektai, generatorių blokavimo transformatorių techniniais duomenimis;

d)

STN, kurie yra elektros energijos gamybos moduliai, didžiausios ir mažiausios aktyviosios ir reaktyviosios galios duomenimis;

e)

fazės keitimo transformatorių techniniais duomenimis;

f)

AĮNS sistemų techniniais duomenimis;

g)

reaktorių, kondensatorių ir statinių reaktyvinių (VAR) kompensatorių techniniais duomenimis ir

h)

tinklo eksploatavimo saugumo ribų, kurias pagal 25 straipsnį nustato kiekvienas PSO, duomenimis.

2.   Siekdami koordinuoti savo perdavimo sistemų apsaugą, kaimyniniai PSO keičiasi informacija apie linijų, kurių avariniai atvejai į jų avarinių atvejų sąrašus įtraukti kaip išorės avariniai atvejai, apsaugos nuostačius.

3.   Kad galėtų užtikrinti savo tinklo eksploatavimo saugumo analizės koordinavimą ir sudaryti bendrą tinklo modelį pagal 67, 68, 69 ir 70 straipsnius, kiekvienas PSO bent su visais kitais tos pačios sinchroninės zonos PSO keičiasi bent šiais duomenimis:

a)

savo valdymo rajono 220 kV ir aukštesnės įtampos perdavimo sistemų topologija;

b)

žemesnės nei 220 kV įtampos perdavimo sistemos, kurios poveikis savo perdavimo sistemai yra didelis, modeliu arba lygiaverte informacija;

c)

perdavimo sistemos elementų šiluminių ribų duomenimis ir

d)

tikrovišku ir tiksliu prognozuojamu bendru tiekiamos ir imamos energijos kiekiu pagal pirminės energijos šaltinius kiekviename perdavimo sistemos mazge skirtingais laikotarpiais.

4.   Kad galėtų koordinuoti ir atlikti dinaminio stabilumo vertinimus pagal 38 straipsnio 2 ir 4 dalis, kiekvienas PSO keičiasi su visais kitais tos pačios sinchroninės zonos ar svarbios jos dalies PSO šiais duomenimis:

a)

šiais STN, kurie yra elektros energijos gamybos moduliai, duomenimis (bet jais neapsiribojant):

i)

dinaminio stabilumo vertinimui tinkamais kintamosios srovės generatoriaus elektriniais parametrais, įskaitant bendrą inerciją;

ii)

apsaugos modeliais;

iii)

kintamosios srovės generatoriaus ir pirminio variklio duomenimis;

iv)

aukštinamojo transformatoriaus aprašu;

v)

mažiausios ir didžiausios reaktyviosios galios duomenimis;

vi)

įtampos modeliais ir greičio reguliatorių modeliais ir

vii)

dideliems trikdžiams atsparių pirminių variklių modeliais ir žadinimo sistemų modeliais;

b)

atšakų perjungiklių reguliavimo tipo ir įtampos reguliavimo intervalo duomenimis, įskaitant esamų apkrauto transformatoriaus atšakų perjungiklių aprašą, taip pat aukštinamųjų ir tinklo transformatorių reguliavimo tipo ir įtampos reguliavimo intervalo duomenimis, ir

c)

duomenimis apie AĮNS sistemas ir FACTS įrenginius dinaminiuose sistemos modeliuose arba dideliems trikdžiams atsparių įrenginių ir atitinkamo jų reguliavimo duomenimis.

42 straipsnis

Tikralaikiai duomenų mainai

1.   Pagal 18 ir 19 straipsnius kiekvienas PSO, naudodamas visos Europos tikralaikių duomenų mainų IT priemonę, kurią teikia ENTSO-E, su kitais tos pačios sinchroninės zonos PSO keičiasi šiais duomenimis apie savo perdavimo sistemos būseną:

a)

dažnio;

b)

dažnio atkūrimo valdymo paklaidos;

c)

išmatuotų aktyviosios galios mainų tarp LFC rajonų;

d)

bendro generatorių tiekiamo kiekio;

e)

sistemos būsenos pagal 18 straipsnį;

f)

galios ir dažnio valdiklio nuostačio ir

g)

galios mainų virtualiomis jungiamosiomis linijomis.

2.   Kiekvienas PSO, naudodamas tikralaikių duomenų mainų tarp perdavimo sistemos operatorių prižiūrimosios kontrolės ir duomenų rinkimo (SCADA) sistemų ir energijos valdymo sistemų priemones, su kitais savo stebimojo rajono PSO keičiasi šiais duomenimis apie savo perdavimo sistemą:

a)

faktinės pastočių topologijos;

b)

aktyviosios ir reaktyviosios galios linijų, įskaitant perdavimo, skirstomąsias ir STN jungiamąsias linijas, spintoje;

c)

aktyviosios ir reaktyviosios galios transformatorių, įskaitant perdavimo, skirstomuosius ir STN jungiamuosius transformatorius, spintoje;

d)

aktyviosios ir reaktyviosios galios elektros energijos gamybos objektų spintoje;

e)

transformatorių, įskaitant fazės keitimo transformatorius, reguliatorių padėties;

f)

išmatuotos arba apskaičiuotos šynų įtampos;

g)

reaktyviosios galios reaktorių ir kondensatorių spintoje arba iš statinio VAR kompensatoriaus ir

h)

stebimajame rajone taikomų aktyviosios ir reaktyviosios galios tiekimo galimybių apribojimų.

3.   Kiekvienas PSO turi teisę prašyti, kad visi jo stebimojo rajono PSO pateiktų užfiksuotas tikralaikes apskaičiuotų PSO valdymo rajono duomenų vertes, jei tai yra svarbu prašančiojo PSO perdavimo sistemos eksploatavimo saugumui.

3 SKYRIUS

PSO ir STO duomenų mainai PSO valdymo rajone

43 straipsnis

Struktūros duomenų mainai

1.   Kiekvienas PSO nustato prie perdavimo sistemos prijungtų skirstomųjų tinklų stebimąjį rajoną, kad galėtų tiksliai ir veiksmingai nustatyti sistemos būseną, remdamasis pagal 75 straipsnį parengta metodika.

2.   Jeigu PSO mano, kad nuo neprijungto prie perdavimo sistemos skirstomojo tinklo labai priklauso įtampa, energijos srautai ar kiti elektriniai parametrai, kuriais apibūdinamas perdavimo sistemos veikimas, vadovaudamasis 75 straipsniu jis nustato, kad toks skirstomasis tinklas yra stebimojo rajono dalis.

3.   Struktūros informacija, susijusi su 1 ir 2 dalyse nurodytu stebimuoju rajonu, kurią kiekvienas STO pateikia PSO, apima bent:

a)

pastotes pagal įtampą;

b)

linijas, jungiančias a punkte nurodytas pastotes;

c)

a punkte nurodytų pastočių transformatorius;

d)

STN ir

e)

reaktorius ir kondensatorius, prijungtus prie a punkte nurodytų pastočių.

4.   Kiekvienas STO, kurio tinklas prijungtas prie perdavimo sistemos, atnaujintą 3 dalyje nurodytą struktūros informaciją perdavimo sistemos operatoriui pateikia bent kas šešis mėnesius.

5.   Bent kartą per metus kiekvienas STO, kurio tinklas prijungtas prie perdavimo sistemos, perdavimo sistemos operatoriui pagal pirminės energijos šaltinius pateikia prie savo skirstomojo tinklo prijungtų A tipo elektros energijos gamybos modulių, kuriems taikomi Reglamento (ES) 2016/631 reikalavimai, suminį gamybos pajėgumą, kuo tikslesnius A tipo elektros energijos gamybos modulių, kuriems Reglamento (ES) 2016/631 reikalavimai netaikomi arba leidžiama nuo jų nukrypti, gamybos pajėgumo įverčius ir susijusią informaciją apie jų dažnio charakteristikas.

44 straipsnis

Tikralaikių duomenų mainai

Jei PSO nenustato kitaip, kiekvienas STO tikruoju laiku savo PSO pateikia su 43 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytu PSO stebimuoju rajonu susijusią informaciją, į kurią įtraukiami šie duomenys:

a)

faktinė pastočių topologija;

b)

aktyvioji ir reaktyvioji galia linijos skyriuje;

c)

aktyvioji ir reaktyvioji galia transformatoriaus skyriuje;

d)

į elektros energijos gamybos objektą tiekiama aktyvioji ir reaktyvioji galia;

e)

prie perdavimo sistemos prijungtų transformatorių atšakų padėtis;

f)

šynų įtampa;

g)

reaktyvioji galia reaktoriaus ir kondensatoriaus skyriuje;

h)

patikimiausi turimi duomenys apie STO rajone pagaminamą suminį elektros energijos kiekį pagal pirminės energijos šaltinį ir

i)

patikimiausi turimi duomenys apie suminę apkrovą STO rajone.

4 SKYRIUS

Duomenų mainai tarp PSO, jungiamųjų ar kitų linijų ir prie perdavimo sistemos prijungtų elektros energijos gamybos modulių savininkų

45 straipsnis

Struktūros duomenų mainai

1.   Kiekvienas STN, kuris yra prie perdavimo sistemos prijungto D tipo elektros energijos gamybos modulio elektros energijos gamybos objekto savininkas, perdavimo sistemos operatoriui pateikia bent šiuos duomenis:

a)

bendruosius elektros energijos gamybos modulio duomenis, įskaitant įrengtąją galią ir pirminės energijos šaltinį;

b)

turbinų ir elektros energijos gamybos objekto duomenis, įskaitant šalto ir sušilusio įrenginio paleidimo trukmę;

c)

trumpojo jungimo srovei apskaičiuoti reikalingus duomenis;

d)

elektros energijos gamybos objekto transformatorių duomenis;

e)

elektros energijos gamybos modulių, siūlančių ar teikiančių FCR paslaugą, FCR duomenis pagal 154 straipsnį;

f)

elektros energijos gamybos modulių, siūlančių ar teikiančių FRR paslaugą, FRR duomenis pagal 158 straipsnį;

g)

elektros energijos gamybos modulių, siūlančių ar teikiančių RR paslaugą, RR duomenis pagal 161 straipsnį;

h)

duomenis, reikalingus perdavimo sistemai atkurti;

i)

duomenis ir modelius, reikalingus dinaminiam modeliavimui atlikti;

j)

apsaugos duomenis;

k)

duomenis, reikalingus taisomųjų veiksmų sąnaudoms nustatyti pagal 78 straipsnio 1 dalies b punktą; jei PSO naudojasi rinka grindžiamais mechanizmais pagal 4 straipsnio 2 dalies d punktą, pakanka pateikti kainą, kuri taikoma PSO;

l)

įtampos ir reaktyviosios galios reguliavimo galimybę.

2.   Kiekvienas STN, kuris yra prie perdavimo sistemos prijungto B arba C tipo elektros energijos gamybos modulio elektros energijos gamybos objekto savininkas, perdavimo sistemos operatoriui pateikia bent šiuos duomenis:

a)

bendruosius elektros energijos gamybos modulio duomenis, įskaitant įrengtąją galią ir pirminės energijos šaltinį;

b)

trumpojo jungimo srovei apskaičiuoti reikalingus duomenis;

c)

elektros energijos gamybos modulių, siūlančių ar teikiančių FCR paslaugą, FCR duomenis pagal 173 straipsnio reikalavimus;

d)

elektros energijos gamybos modulių, siūlančių ar teikiančių FRR paslaugą, FRR duomenis;

e)

elektros energijos gamybos modulių, siūlančių ar teikiančių RR paslaugą, RR duomenis;

f)

apsaugos duomenis;

g)

reaktyviosios galios reguliavimo galimybę;

h)

duomenis, reikalingus taisomųjų veiksmų sąnaudoms nustatyti pagal 78 straipsnio 1 dalies b punktą; jei PSO naudojasi rinka grindžiamais mechanizmais pagal 4 straipsnio 2 dalies d punktą, pakanka pateikti kainą, kuri taikoma PSO;

i)

duomenis, reikalingus dinaminio stabilumo vertinimui atlikti pagal 38 straipsnį.

3.   PSO gali reikalauti, kad elektros energijos gamybos objekto, kuriame naudojamas prie perdavimo sistemos prijungtas elektros energijos gamybos modulis, savininkas pateiktų daugiau duomenų, jeigu jų reikia tinklo eksploatavimo saugumo analizei pagal III dalies 2 antraštinę dalį.

4.   Kiekvienas AĮNS sistemos savininkas arba jungiamosios linijos savininkas perdavimo sistemos operatoriui pateikia šiuos AĮNS sistemos arba jungiamosios linijos duomenis:

a)

nurodytuosius (vardinius) įrenginio duomenis;

b)

transformatorių duomenis;

c)

filtrų ir filtrų blokų duomenis;

d)

reaktyviosios galios kompensavimo duomenis;

e)

aktyviosios galios reguliavimo galimybės duomenis;

f)

reaktyviosios galios ir įtampos reguliavimo galimybės duomenis;

g)

aktyviosios arba reaktyviosios galios režimo pirmenybės nustatymo, jei tokia galimybė yra, duomenis;

h)

atsako į dažnio pokytį galimybės duomenis;

i)

dinaminio modeliavimo dinaminius modelius;

j)

apsaugos duomenis ir

k)

atsparumo triktims duomenis.

5.   Kiekvienas kintamosios srovės jungiamosios linijos savininkas perdavimo sistemos operatoriui pateikia bent šiuos duomenis:

a)

nurodytuosius (vardinius) įrenginio duomenis;

b)

elektrinius parametrus;

c)

susijusias apsaugos priemones.

46 straipsnis

Planinių duomenų mainai

1.   Kiekvienas STN, kuris yra prie perdavimo sistemos prijungto B, C arba D tipo elektros energijos gamybos modulio elektros energijos gamybos objekto savininkas, perdavimo sistemos operatoriui teikia bent šiuos duomenis:

a)

einamosios paros ir kitos paros atiduodamąją aktyviąją galią ir aktyviosios galios rezervų apimtį ir parengtį;

b)

nedelsdamas – informaciją apie bet kokią planinę neparengtį arba aktyviosios galios ribojimą;

c)

bet kokį prognozuojamą reaktyviosios galios reguliavimo galimybės apribojimą;

d)

kaip a ir b punktų išimtį, regionuose, kuriuose yra centrinė dispečerinė sistema, PSO prašomus duomenis atiduodamosios aktyviosios galios grafikui parengti.

2.   Kiekvienas AĮNS sistemos operatorius perdavimo sistemos operatoriams teikia bent šiuos duomenis:

a)

einamosios paros ir kitos paros aktyviosios galios grafiką ir prieinamumą;

b)

nedelsdamas – informaciją apie planinę neparengtį arba aktyviosios galios ribojimą;

c)

bet kokį prognozuojamą reaktyviosios galios arba įtampos reguliavimo galimybės apribojimą.

3.   Kiekvienas kintamosios srovės jungiamosios linijos arba kitos linijos operatorius perdavimo sistemos operatoriams pateikia savo planinės neparengties arba aktyviosios galios ribojimo duomenis.

47 straipsnis

Tikralaikių duomenų mainai

1.   Jei PSO nenustato kitaip, kiekvienas STN, kuris yra B, C arba D tipo elektros energijos gamybos modulio elektros energijos gamybos objekto savininkas, perdavimo sistemos operatoriui tikruoju laiku teikia bent šiuos duomenis:

a)

jungtuvų padėtį prijungimo taške arba kitame sąveikos taške, sutartame su PSO;

b)

aktyviąją ir reaktyviąją galią prijungimo taške arba kitame sąveikos taške, sutartame su PSO, ir

c)

grynąją aktyviąją ir reaktyviąją galią, jei elektros energijos gamybos objekte vartojimas yra ne pagalbinis vartojimas.

2.   Jei PSO nenustato kitaip, kiekvienas AĮNS sistemos arba kintamosios srovės jungiamosios linijos savininkas perdavimo sistemos operatoriams tikruoju laiku teikia bent šiuos AĮNS sistemos arba kintamosios srovės jungiamosios linijos prijungimo taško duomenis:

a)

jungtuvų padėtį;

b)

veikimo būseną ir

c)

aktyviąją ir reaktyviąją galią.

5 SKYRIUS

Duomenų mainai tarp PSO, STO ir prie skirstomojo tinklo prijungtų elektros energijos gamybos modulių

48 straipsnis

Struktūros duomenų mainai

1.   Jei PSO nenustato kitaip, kiekvienas elektros energijos gamybos objekto, kuriame naudojamas elektros energijos gamybos modulis, kuris yra 2 straipsnio 1 dalies a punkte apibrėžtas STN ir prie skirstomojo tinklo prijungtas sutelkus STN pagal 2 straipsnio 1 dalies e punktą, savininkas perdavimo sistemos operatoriui ir skirstomojo tinklo operatoriui, prie kurio tinklo yra prisijungęs, pateikia bent šiuos duomenis:

a)

bendruosius elektros energijos gamybos modulio duomenis, įskaitant įrengtąją galią ir pirminės energijos šaltinį ar kuro rūšį;

b)

elektros energijos gamybos objektų, siūlančių ar teikiančių FCR paslaugą, FCR duomenis pagal 173 straipsnio reikalavimus;

c)

elektros energijos gamybos objektų, siūlančių ar teikiančių FRR paslaugą, FRR duomenis;

d)

elektros energijos gamybos modulių, siūlančių ar teikiančių RR paslaugą, RR duomenis;

e)

apsaugos duomenis;

f)

reaktyviosios galios reguliavimo galimybės duomenis;

g)

nuotolinės prieigos prie jungtuvo galimybės duomenis;

h)

duomenis, būtinus dinaminiam modeliavimui pagal Reglamento (ES) 2016/631 nuostatas atlikti;

i)

kiekvieno elektros energijos gamybos modulio įtampos lygį ir buvimo vietą.

2.   Kiekvienas elektros energijos gamybos objekto, kuriame naudojamas elektros energijos gamybos modulis, kuris yra STN pagal 2 straipsnio 1 dalies a ir e punktus, savininkas per sutartą laiką, bet ne vėliau kaip perdavus įrenginį eksploatuoti arba atlikus bet kokius esamo įrenginio pakeitimus informuoja PSO ir STO, prie kurio tinklo yra prisijungęs, apie bet kokius 1 dalyje išvardytų duomenų apimties ir turinio pasikeitimus.

49 straipsnis

Planinių duomenų mainai

Jei PSO nenustato kitaip, kiekvienas elektros energijos gamybos objekto, kuriame naudojamas prie skirstomojo tinklo prijungtas elektros energijos gamybos modulis, kuris yra STN pagal 2 straipsnio 1 dalies a ir e punktus, savininkas perdavimo sistemos operatoriui ir skirstomųjų tinklų operatoriui, prie kurio tinklo yra prisijungęs, teikia bent šiuos duomenis:

a)

savo planinę neparengtį, planinį aktyviosios galios ribojimą ir numatomą planinę atiduodamąją aktyviąją galią prijungimo taške;

b)

bet kokį prognozuojamą reaktyviosios galios reguliavimo galimybės ribojimą;

c)

kaip a ir b punktų išimtį regionuose, kuriuose yra centrinė dispečerinė sistema, PSO prašomus duomenis atiduodamosios aktyviosios galios grafikui parengti.

50 straipsnis

Tikralaikių duomenų mainai

1.   Jei PSO nenustato kitaip, kiekvienas elektros energijos gamybos objekto, kuriame naudojamas prie skirstomojo tinklo prijungtas elektros energijos gamybos modulis, kuris yra STN pagal 2 straipsnio 1 dalies a ir e punktus, savininkas perdavimo sistemos operatoriui ir skirstomųjų tinklų operatoriui, prie kurio tinklo yra prisijungęs, tikruoju laiku teikia bent šiuos duomenis:

a)

perjungiklių ir jungtuvų būseną prijungimo taške ir

b)

aktyviosios ir reaktyviosios galios srautus, srovės stiprį ir įtampą prijungimo taške.

2.   Kiekvienas PSO, koordinuodamas veiklą su atsakingais STO, nustato, kurie STN gali būti atleisti nuo prievolės teikti tikralaikius 1 dalyje nurodytus duomenis tiesiogiai perdavimo sistemos operatoriui. Tokiais atvejais atsakingi PSO ir STO susitaria dėl atitinkamų STN suvestinių tikralaikių duomenų, kurie turi būti teikiami perdavimo sistemos operatoriui.

51 straipsnis

PSO ir STO tarpusavio duomenų mainai, susiję su svarbiais elektros energijos gamybos moduliais

1.   Jei PSO nenustato kitaip, kiekvienas STO 48, 49 ir 50 straipsniuose nurodytą informaciją savo perdavimo sistemos operatoriui teikia jo prašomu dažnumu ir išsamumo lygiu.

2.   Kiekvienas PSO skirstomųjų tinklų operatoriui, prie kurio skirstomojo tinklo prisijungę STN, teikia jo prašomą 48, 49 ir 50 straipsniuose nurodytą informaciją.

3.   Kiekvienas PSO iš elektros energijos gamybos objekto, kuriame naudojamas prie skirstomojo tinklo prijungtas elektros energijos gamybos modulis, kuris yra STN pagal 2 straipsnio 1 dalies a ir e punktus, savininko gali pareikalauti daugiau duomenų, jei jų reikia eksploatavimo saugumo analizei atlikti ir modeliams patvirtinti.

6 SKYRIUS

PSO ir apkrovos objektų duomenų mainai

52 straipsnis

PSO ir prie perdavimo sistemos prijungtų apkrovos objektų duomenų mainai

1.   Jei PSO nenustato kitaip, kiekvienas prie perdavimo sistemos prijungto apkrovos objekto savininkas perdavimo sistemos operatoriui teikia šiuos struktūros duomenis:

a)

prie perdavimo sistemos prijungtų transformatorių elektrinių parametrų duomenis;

b)

apkrovos objekto apkrovos charakteristikas ir

c)

reaktyviosios galios reguliavimo charakteristikas.

2.   Jei PSO nenustato kitaip, kiekvienas prie perdavimo sistemos prijungto apkrovos objekto savininkas perdavimo sistemos operatoriui teikia šiuos duomenis:

a)

einamosios paros ir kitos paros planinio aktyviosios galios ir prognozuojamo reaktyviosios galios vartojimo duomenis, įskaitant bet kokius tų planų arba prognozių pasikeitimus;

b)

bet kokį prognozuojamą reaktyviosios galios reguliavimo galimybės ribojimą;

c)

jei teikiama reguliavimo apkrova paslauga – struktūrinės mažiausios ir didžiausios galios intervalo ribojimo grafiką;

d)

kaip a punkto išimtį regionuose, kuriuose yra centrinė dispečerinė sistema, PSO prašomus duomenis atiduodamosios aktyviosios galios grafikui parengti.

3.   Jei PSO nenustato kitaip, kiekvienas prie perdavimo sistemos prijungto apkrovos objekto savininkas perdavimo sistemos operatoriui tikruoju laiku teikia šiuos duomenis:

a)

aktyviąją ir reaktyviąją galią prijungimo taške ir

b)

mažiausios ir didžiausios galios ribojimo intervalą.

4.   Kiekvienas prie perdavimo sistemos prijungto apkrovos objekto savininkas informuoja PSO apie savo objekto veikimą 27 straipsnyje nurodytuose įtampos intervaluose.

53 straipsnis

Duomenų mainai tarp PSO ir prie skirstomojo tinklo prijungtų apkrovos objektų arba trečiųjų šalių, dalyvaujančių teikiant reguliavimo apkrova paslaugas

1.   Jei PSO nenustato kitaip, kiekvienas STN, kuris yra prie skirstomojo tinklo prijungtas apkrovos objektas ir reguliavimo apkrova paslaugą teikia ne per trečiąją šalį, perdavimo sistemos operatoriui ir skirstomųjų tinklų operatoriui teikia šiuos planinius ir tikralaikius duomenis:

a)

struktūrinę mažiausią ir didžiausią aktyviąją galią, kurią galima naudoti reguliavimo apkrova paslaugai, bei ilgiausią ir trumpiausią šios galios potencialaus naudojimo reguliavimo apkrova paslaugai teikti trukmę;

b)

neribojamos aktyviosios galios, kurią galima naudoti reguliavimo apkrova paslaugai, prognozę ir planinį reguliavimą apkrova;

c)

tikralaikę aktyviąją ir reaktyviąją galią prijungimo taške;

d)

patvirtinimą, kad taikomi reguliavimo apkrova faktinių verčių įverčiai.

2.   Jei PSO nenustato kitaip, kiekvienas STN, kuris yra trečioji šalis, dalyvaujanti teikiant reguliavimo apkrova paslaugą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/1388 27 straipsnyje, perdavimo sistemos operatoriui ir skirstomųjų tinklų operatoriui visų prie jo skirstomojo tinklo prijungtų objektų vardu teikia šiuos kitos paros ir beveik tikralaikius duomenis:

a)

struktūrinę mažiausią ir didžiausią aktyviąją galią, kurią galima naudoti reguliavimo apkrova paslaugai, ir reguliavimo apkrova konkrečioje PSO ir STO nustatytoje geografinėje teritorijoje potencialaus aktyvinimo ilgiausią ir trumpiausią trukmę;

b)

neribojamos aktyviosios galios, kurią galima naudoti reguliavimo apkrova paslaugai, prognozę ir planinį reguliavimą apkrova konkrečioje PSO ir STO nustatytoje geografinėje teritorijoje;

c)

tikralaikę aktyviąją ir reaktyviąją galią;

d)

patvirtinimą, kad taikomi reguliavimo apkrova faktinių verčių įverčiai.

3 ANTRAŠTINĖ DALIS

ATITIKTIS

1 SKYRIUS

Funkcijos ir atsakomybė

54 straipsnis

STN atsakomybė

1.   Kiekvienas STN apie bet kokį planuojamą savo techninių galimybių pakeitimą, galintį paveikti jo atitiktį šio reglamento reikalavimams, prieš pradėdamas jį vykdyti informuoja PSO arba STO, prie kurio tinklo yra prisijungęs.

2.   Kiekvienas STN kuo greičiau informuoja PSO arba STO, prie kurio tinklo yra prisijungęs, apie bet kokius eksploatavimo trikdžius savo objekte, galinčius paveikti jo atitiktį šio reglamento reikalavimams.

3.   Kiekvienas STN laiku (prieš pradėdamas vykdyti) informuoja PSO arba STO, prie kurio tinklo yra prisijungęs, apie planuojamų bandymų tvarkaraštį ir procedūras, vykdytinas tikrinant savo objekto atitiktį šio reglamento reikalavimams. PSO ir STO planuojamų bandymų tvarkaraštį ir procedūras tvirtina iš anksto ir negali nepagrįstai nesutikti jų patvirtinti. Jeigu STN yra prisijungęs prie STO tinklo ir pagal 2 dalį palaiko ryšius tik su STO, PSO turi teisę reikalauti iš atitinkamo STO pateikti atitikties bandymų rezultatus, kurie yra svarbūs jo perdavimo sistemos eksploatavimo saugumui.

4.   PSO arba STO prašymu, vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/631 41 straipsnio 2 dalimi ir Reglamento (ES) 2016/1388 35 straipsnio 2 dalimi, STN atitikties bandymus ir modeliavimą pagal minėtus reglamentus atlieka per visą savo objekto gyvavimo laikotarpį ir po bet kokio įrangos gedimo, keitimo arba pakeitimo nauja įranga, galinčio paveikti objekto atitiktį šio reglamento reikalavimams, susijusiems su objekto gebėjimu pasiekti deklaruojamas vertes, toms vertėms keliamais laiko reikalavimais ir galimybe teikti pagalbines paslaugas arba jų teikimu pagal sutartį. Trečiosios šalys, reguliavimo apkrova paslaugas teikiančios tiesiogiai PSO, elektros energijos gamybos modulių arba apkrovos objektų perskirstymo paslaugų telkėjai ir kiti aktyviosios galios rezervų teikėjai užtikrina, kad jų portfeliui priklausantys objektai atitiktų šio reglamento reikalavimus.

55 straipsnis

PSO užduotys, susijusios su sistemos veikimu

Kiekvienas PSO atsako už tinklo eksploatavimo saugumą savo valdymo rajone ir visų pirma:

a)

sukuria savo valdymo rajonui aktualias tinklo eksploatavimo priemones, susijusias su tikralaikiu veikimu ir operatyviniu planavimu, ir jas įgyvendina;

b)

sukuria trikdžių prevencijos ir šalinimo priemones bei sprendimus ir juos įdiegia;

c)

naudojasi trečiųjų šalių teikiamomis paslaugomis (prireikus rengdamas viešuosius pirkimus), tokiomis kaip apkrovos perskirstymo arba kompensacinės prekybos, perkrovos valdymo, gamybos rezervų ir kitos pagalbinės paslaugos;

d)

laikosi ENTSO-E patvirtintos incidentų klasifikavimo skalės, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 714/2009 8 straipsnio 3 dalies a punkte, ir jam pateikia informaciją, kurios reikia incidentų klasifikavimo skalei sudaryti;

e)

kasmet įvertina, ar tinklo eksploatavimo priemonės, parengtos pagal a ir b punktus, yra tinkamos tinklo eksploatavimo saugumui išlaikyti. Kiekvienas PSO nustato tinkamus tų tinklo eksploatavimo priemonių patobulinimus, atsižvelgdamas į metines ataskaitas, ENTSO-E parengtas remiantis incidentų klasifikavimo skale pagal 15 straipsnį. Vėliau PSO visus nustatytus patobulinimus įgyvendina.

2 SKYRIUS

Eksploataciniai bandymai

56 straipsnis

Tikslas ir atsakomybė

1.   Kiekvienas PSO ir kiekvienas STO, kurio tinklas prijungtas prie perdavimo sistemos, arba prie perdavimo sistemos prisijungęs STN gali atlikti atitinkamai savo perdavimo sistemos elementų ir savo objektų eksploatacinius bandymus modeliuojamomis eksploatavimo sąlygomis ir ribotą laikotarpį. Prieš pradėdami bandymus, jie turi laiku apie tai pranešti ir užtikrinti, kad poveikis tikralaikiam sistemos veikimui būtų kuo mažesnis. Eksploataciniais bandymais siekiama:

a)

įrodyti atitiktį visiems šio reglamento techniniams ir organizaciniams eksploataciniams reikalavimams, keliamiems naujam perdavimo sistemos elementui, kai jis pradedamas eksploatuoti;

b)

įrodyti atitiktį visiems šio reglamento techniniams ir organizaciniams eksploataciniams reikalavimams, keliamiems naujam STN arba STO objektui, kai jis pradedamas eksploatuoti;

c)

įrodyti atitiktį visiems šio reglamento techniniams ir organizaciniams eksploataciniams reikalavimams, taikomiems, jei atliekamas bet koks STN arba STO objekto pakeitimas, svarbus sistemos veikimui;

d)

įvertinti galimą neigiamą gedimo, trumpojo jungimo arba kito neplanuoto ir netikėto sistemos veikimo incidento poveikį perdavimo sistemos elementui arba STN ar STO objektui.

2.   1 dalyje nurodytų eksploatacinių bandymų rezultatus PSO, STO ir STN naudoja šiais tikslais:

a)

PSO – tinkamam perdavimo sistemos elementų veikimui užtikrinti;

b)

STO ir STN – tinkamam skirstomojo tinklo ir STN objektų veikimui užtikrinti;

c)

PSO, STO ir STN – esamiems eksploatavimo metodams taikyti ir naujiems metodams sukurti;

d)

PSO – pagalbinių paslaugų vykdymui užtikrinti;

e)

PSO, STO ir STN – rinkti informacijai apie perdavimo sistemos elementų ir STN bei STO objektų veikimo charakteristikas bet kokiomis sąlygomis ir laikantis visų atitinkamų šio reglamento eksploatacinių reikalavimų, susijusių su:

i)

kontroliuojamu dažnio arba įtampos kitimo naudojimu siekiant surinkti informacijos apie perdavimo sistemos ir elementų veikimą ir

ii)

eksploatavimo metodų, taikomų, kai susidaro avarinė būsena ir atkūrimo būsena, išbandymu.

3.   Kiekvienas PSO užtikrina, kad eksploataciniai bandymai nekeltų pavojaus jo perdavimo sistemos eksploatavimo saugumui. Bet kokius eksploatacinius bandymus galima atidėti arba nutraukti dėl neplanuotų sistemos sąlygų arba dėl darbuotojų, visuomenės, bandomos įrangos arba aparatų, perdavimo sistemos elementų arba STO ar STN objektų saugos.

4.   Jeigu pablogėja perdavimo sistemos, kurioje atliekami eksploataciniai bandymai, būsena, tos perdavimo sistemos operatorius turi teisę juos nutraukti. Jei atliekamas bandymas daro poveikį kitam PSO ir jo sistemos būsena taip pat pablogėja, atitinkamas PSO informuoja bandymą atliekantį PSO, STO arba STN ir šis nedelsdamas eksploatacinį bandymą nutraukia.

5.   Kiekvienas PSO užtikrina, kad atliktų eksploatacinių bandymų rezultatai ir visos susijusios analizės būtų:

a)

integruoti į darbuotojų, atsakingų už tikralaikį veikimą, mokymo ir atestavimo procesą;

b)

naudojami kaip pradiniai ENTSO-E atliekamų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros duomenys ir

c)

naudojami eksploatavimo metodams tobulinti, įskaitant metodus, taikomus, kai susidaro avarinė būsena ir atkūrimo būsena.

57 straipsnis

Eksploatacinių bandymų atlikimas ir analizė

1.   Kiekvienas PSO arba STO, prie kurio prisijungęs STN, pasilieka teisę per visą objekto gyvavimo laikotarpį bet kuriuo metu patikrinti, ar STN atitinka šio reglamento reikalavimus, ar faktinis STN pagaminamos ar suvartojamos energijos kiekis atitinka planinį ir ar STN teikia pagalbines paslaugas pagal sutartį. Apie šių eksploatacinių bandymų tvarką PSO arba STO svarbų tinklo naudotoją informuoja laiku (prieš jų atlikimą).

2.   PSO arba STO, prie kurio prisijungęs STN, paskelbia informacijos ir dokumentų, kuriuos turi pateikti STN, sąrašą ir reikalavimus, kuriuos jis turi įvykdyti atliekant eksploatacinius atitikties bandymus. Į tokį sąrašą įtraukiami bent šie duomenys:

a)

visi dokumentai ir įrangos sertifikatai, kuriuos turi pateikti STN;

b)

išsamūs STN objekto techniniai duomenys, kurie yra svarbūs sistemos veikimui;

c)

dinaminio stabilumo vertinimo modeliams keliami reikalavimai;

d)

jei reikia, STN atlikti tyrimai, rodantys tikėtinus dinaminio stabilumo vertinimo rezultatus.

3.   Kai taikoma, kiekvienas PSO arba STO viešai paskelbia, kaip paskirstoma STN ir PSO arba STO atsakomybė už atitikties eksploatacinius bandymus.

4 ANTRAŠTINĖ DALIS

MOKYMAS

58 straipsnis

Mokymo programa

1.   Per aštuoniolika mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo kiekvienas PSO parengia ir patvirtina:

a)

pirminio mokymo programą savo darbuotojams, atsakingiems už perdavimo sistemos tikralaikį veikimą, atestuoti ir tęstinio šių darbuotojų mokymo programą;

b)

savo darbuotojų, atsakingų už operatyvinį planavimą, mokymo programą. Kiekvienas PSO prisideda prie susijusių regioninių saugumo koordinatorių darbuotojų mokymo programų rengimo ir tvirtinimo;

c)

savo darbuotojų, atsakingų už balansavimą, mokymo programą.

2.   Į PSO parengtas mokymo programas įtraukiamos žinios apie perdavimo sistemos elementus, perdavimo sistemos veikimą, darbo vietoje naudojamas sistemas ir vykdomus procesus, PSO tarpusavio operacijas, rinkos priemones, kaip atpažinti išskirtines sistemos veikimo situacijas ir į jas reaguoti, operatyvinio planavimo veiklą ir priemones.

3.   PSO darbuotojų, atsakingų už perdavimo sistemos tikralaikį veikimą, pirminio mokymo dalį sudaro mokymai, per kuriuos aptariami perdavimo sistemų sąveikumo klausimai, grindžiami eksploatavimo praktika ir bendrų mokymų, rengiamų kartu su kaimyniniais PSO pagal 63 straipsnį, grįžtamąja informacija. Sąveikumo mokymai apima pasirengimą ir koordinuotų taisomųjų veiksmų taikymą sistemai esant bet kokios būsenos.

4.   Kiekvienas PSO savo darbuotojų, atsakingų už perdavimo sistemos tikralaikį veikimą, mokymo programoje nustato mokymų dažnumą ir įtraukia į ją šias temas:

a)

perdavimo sistemos elementų apibūdinimas;

b)

perdavimo sistemos veikimas sistemai esant bet kokios būsenos, įskaitant atkūrimo būseną;

c)

darbo vietoje naudojamos sistemos ir vykdomi procesai;

d)

PSO tarpusavio operacijų ir rinkos priemonių koordinavimas;

e)

išskirtinių sistemos veikimo situacijų atpažinimas ir reagavimas į jas;

f)

svarbios elektros inžinerijos sritys;

g)

svarbūs Sąjungos elektros energijos vidaus rinkos aspektai;

h)

svarbūs tinklo kodeksų arba gairių, priimtų pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 6 ir 18 straipsnius, aspektai;

i)

asmenų, branduolinės ir kitokios įrangos saugumas ir sauga eksploatuojant perdavimo sistemą;

j)

PSO bendradarbiavimas ir tikralaikio veikimo bei operatyvinio planavimo koordinavimas pagrindinių dispečerinių lygmeniu, vykdomas anglų kalba, nebent būtų nustatyta kitaip;

k)

prireikus bendri mokymai su STO, kurių tinklai prijungti prie perdavimo sistemos, ir prie perdavimo sistemos prisijungusiais STN;

l)

elgesio įgūdžiai, daugiausia dėmesio skiriant streso valdymui ir žmogaus veiksmams susidarius kritinei situacijai, atsakomybė bei motyvacija;

m)

operatyvinio planavimo metodai ir priemonės, įskaitant susijusių regioninių saugumo koordinatorių naudojamus operatyvinio planavimo metodus ir priemones.

5.   Į darbuotojų, atsakingų už operatyvinį planavimą, mokymo programą turi būti įtraukti bent tie aspektai, kurie nurodyti 4 dalies c, f, g, h, j ir m punktuose.

6.   Į darbuotojų, atsakingų už balansavimą, mokymo programą turi būti įtraukti bent tie aspektai, kurie nurodyti 4 dalies c, g ir h punktuose.

7.   Kiekvienas PSO registruoja, kokias mokymo programas išėjo jo darbuotojai savo darbo laikotarpiu. Susijusios reguliavimo institucijos prašymu kiekvienas PSO nurodo savo mokymo programų apimtį ir išsamius jų duomenis.

8.   Kiekvienas PSO savo mokymo programas peržiūri ne rečiau kaip kartą per metus arba reikšmingai pasikeitus sistemai. Kiekvienas PSO atnaujina savo mokymo programas, siekdamas atsižvelgti į kintančias eksploatavimo sąlygas, rinkos taisykles, tinklo konfigūraciją ir sistemos charakteristikas, daugiausia dėmesio skirdamas naujoms technologijoms, kintantiems elektros energijos gamybos ir paklausos modeliams ir rinkos raidai.

59 straipsnis

Mokymo sąlygos

1.   Kiekvieno PSO darbuotojų, atsakingų už tikralaikį veikimą, mokymo programos turi apimti mokymą darbo vietoje ir imituojamąjį mokymą. Mokymas darbo vietoje vykdomas prižiūrint patyrusiam darbuotojui, atsakingam už tikralaikį veikimą. Imituojamasis mokymas vykdomas aplinkoje, kurioje imituojama dispečerinė, naudojant išsamius tinklo modeliavimo duomenis, atitinkančius užduotis, kurių mokoma.

2.   Kiekvienas PSO vykdo darbuotojų, atsakingų už tikralaikį veikimą, mokymą, remdamasis išsamia savo tinklo modelio duomenų baze ir atitinkamais kitų – bent stebimojo rajono – tinklų duomenimis, kurių išsamumas turi būti toks, kad jų pakaktų PSO tarpusavio operacijoms imituoti. Mokymo scenarijai grindžiami realiomis ir imituojamomis sistemos sąlygomis. Prireikus imituojami kitų PSO, STO, kurių tinklai prijungti prie perdavimo sistemos, ir STN vaidmenys, jei jie negali tiesiogiai dalyvauti bendruose mokymuose.

3.   Kiekvienas PSO darbuotojų, atsakingų už tikralaikį veikimą, imituojamąjį mokymą vykdo koordinuodamas jį su STO, kurių tinklai prijungti prie perdavimo sistemos, ir su STN, visapusiškai ir proporcingai atsižvelgdamas į jų objektų poveikį tikralaikiam perdavimo sistemos veikimui, taip pat į naujausią tinklo topologiją ir antrinės įrangos charakteristikas. Prireikus PSO, STO, kurių tinklai prijungti prie perdavimo sistemos, ir STN rengia bendrus imituojamuosius mokymus arba mokomuosius seminarus.

60 straipsnis

Mokymo koordinatoriai ir instruktoriai

1.   Mokymo koordinatoriai yra atsakingi už mokymo programų sudarymą, tikrinimą ir atnaujinimą, jie taip pat nustato:

a)

PSO darbuotojų, kurie turi būti mokomi, kvalifikaciją ir atrankos tvarką;

b)

kokio mokymo reikia sistemos operatoriaus darbuotojams, atsakingiems už tikralaikį veikimą, atestuoti;

c)

pirminės ir tęstinės mokymo programų vykdymo tvarką, įskaitant atitinkamus dokumentus;

d)

sistemos operatoriaus darbuotojų, atsakingų už tikralaikį veikimą, atestavimo tvarką;

e)

sistemos operatoriaus darbuotojų, atsakingų už tikralaikį veikimą, mokymo ir atestavimo laikotarpio pratęsimo tvarką.

2.   Kiekvienas PSO nustato instruktorių, mokančių darbuotojus darbo vietoje, gebėjimus ir kompetencijos lygį. Instruktoriai, mokantys darbuotojus darbo vietoje, po atestavimo turi būti įgiję pakankamai darbo patirties.

3.   Kiekvienas PSO turi turėti sistemos operatoriaus darbuotojų, atsakingų už tikralaikį veikimą ir atliekančių instruktoriaus, mokančio darbuotojus darbo vietoje, funkcijas, registrą ir priimdamas sprendimą dėl jų atestatų pratęsimo patikrinti jų gebėjimus rengti praktinį mokymą.

61 straipsnis

Sistemos operatoriaus darbuotojų, atsakingų už tikralaikį veikimą, atestavimas

1.   Sistemos operatoriaus darbuotoju, atsakingu už tikralaikį veikimą, gali tapti asmuo, kurį mokymo programoje nustatytą laikotarpį atitinkamų užduočių mokė ir vėliau atestavo PSO paskirtas atstovas. Sistemos operatoriaus darbuotojas, atsakingas už tikralaikį veikimą, dispečerinėje negali dirbti be priežiūros, jei jis nėra atestuotas.

2.   Per aštuoniolika mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo kiekvienas PSO nustato sistemos operatoriaus darbuotojų, atsakingų už tikralaikį veikimą, atestavimo, įskaitant kompetencijos lygį, tvarką ir ją įgyvendina.

3.   PSO darbuotojai, atsakingi už tikralaikį veikimą, atestuojami gavę teigiamą oficialų įvertinimą; vertinimas – egzaminas žodžiu ir (arba) raštu ir (arba) praktinis vertinimas pagal iš anksto nustatytus sėkmės kriterijus.

4.   PSO pasilieka išduoto atestato ir oficialaus vertinimo rezultatų kopiją. Reguliavimo institucijos prašymu PSO pateikia atestavimo egzamino protokolo išrašą.

5.   Kiekvienas PSO registruoja atestatų, išduotų darbuotojams, atsakingiems už tikralaikį veikimą, galiojimo laikotarpį.

6.   Kiekvienas PSO nustato ilgiausią atestatų galiojimo laikotarpį, kuris neturi viršyti penkerių metų, tačiau gali būti pratęstas remiantis kiekvieno PSO nustatytais kriterijais, ir gali atsižvelgti į darbuotojų, atsakingų už tikralaikį veikimą ir turinčių pakankamai praktinės patirties, dalyvavimą tęstinio mokymo programoje.

62 straipsnis

Bendra sistemos operatoriaus darbuotojų, atsakingų už tikralaikį veikimą, bendravimo kalba

1.   Jeigu nesusitarta kitaip, bendra kalba, kuria PSO darbuotojai palaiko ryšį su kaimyninio PSO darbuotojais, yra anglų kalba.

2.   Kiekvienas PSO moko atitinkamo sistemos operatoriaus darbuotojus, kad jie pakankamai mokėtų bendras kalbas, dėl kurių susitarta su kaimyniniais PSO.

63 straipsnis

PSO bendradarbiavimas mokymo tikslais

1.   Kiekvienas PSO reguliariai rengia bendrus mokymus su kaimyniniais PSO, kad įgytų daugiau žinių apie kaimyninių perdavimo sistemų charakteristikas, pagerintų bendravimą su kaimyninių PSO darbuotojais, atsakingais už tikralaikį veikimą, ir tarpusavio koordinavimą. Bendri PSO mokymai apima išsamias žinias apie koordinuojamus veiksmus, kurių reikia imtis esant kiekvienai sistemos būsenai.

2.   Kiekvienas PSO, bendradarbiaudamas bent su kaimyniniu PSO, nustato bendrų mokymų poreikį ir dažnumą, taip pat minimalų tokių mokymų turinį ir apimtį, atsižvelgdamas į tarpusavio įtakos dydį ir operatyvinio bendradarbiavimo poreikį. Bendri PSO mokymai gali būti bendri praktiniai seminarai ir bendri imituojamieji mokymai, tačiau jais neapsiriboja.

3.   Kiekvienas PSO kartu su kitais PSO bent kartą per metus dalyvauja mokymuose, kuriuose nagrinėjami PSO tarpusavio sunkumai tikralaikio veikimo klausimais. Mokymų dažnumas nustatomas atsižvelgiant į perdavimo sistemų tarpusavio įtakos dydį ir jungiamųjų linijų tipą (nuolatinės srovės / kintamosios srovės linijos).

4.   Kiekvienas PSO keičiasi tikralaikio veikimo patirtimi su kaimyniniais PSO, su visais PSO, su kuriais buvo arba yra bendraujama operatyviniais klausimais, ir su susijusiais regioniniais saugumo koordinatoriais, tuo tikslu, be kita ko, organizuojami sistemos operatoriaus darbuotojų, atsakingų už tikralaikį veikimą, vizitai ir keitimasis patirtimi.

III DALIS

OPERATYVINIS PLANAVIMAS

1 ANTRAŠTINĖ DALIS

DUOMENYS TINKLO EKSPLOATAVIMO SAUGUMO ANALIZEI ATLIEKANT OPERATYVINĮ PLANAVIMĄ

64 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl atskirų ir bendrų tinklo modelių

1.   Kad būtų galima atlikti tinklo eksploatavimo saugumo analizę pagal šios dalies 2 antraštinę dalį, kiekvienas PSO, taikydamas pagal Reglamento (ES) 2015/1222 17 straipsnį ir reglamento (ES) 2016/1719 18 straipsnį nustatytą metodiką ir naudodamas pagal 114 straipsnio 2 dalį nustatytą duomenų formatą, parengia atskirus tinklo modelius kiekvienam iš šių laikotarpių:

a)

kitų metų – pagal 66, 67 ir 68 straipsnius;

b)

jei taikoma, kitos savaitės – pagal 69 straipsnį;

c)

kitos paros – pagal 70 straipsnį ir

d)

einamosios paros – pagal 70 straipsnį.

2.   Atskiri tinklo modeliai turi apimti struktūros informaciją ir duomenis, nustatytus 41 straipsnyje.

3.   Kiekvienas PSO sudaro atskirus tinklo modelius, o kiekvienas regioninis saugumo koordinatorius turi prisidėti prie bendrų tinklo modelių sudarymo, naudojant pagal 114 straipsnio 2 dalį nustatytą duomenų formatą.

65 straipsnis

Kitų metų scenarijai

1.   Visi PSO drauge parengia bendrą sąrašą kitų metų scenarijų, pagal kuriuos jie vertins jungtinės perdavimo sistemos veikimą ateinančiais metais. Tie scenarijai suteikia galimybę nustatyti ir įvertinti jungtinės perdavimo sistemos veikimo įtaką tinklo eksploatavimo saugumui. Į scenarijus turi būti įtraukiami šie kintamieji:

a)

elektros energijos poreikis;

b)

sąlygos, susijusios su atsinaujinančiųjų energijos išteklių indėliu;

c)

nustatytos importo / eksporto pozicijos, įskaitant sutartas atskaitos vertes, leidžiančias atlikti modelių sujungimo užduotį;

d)

elektros energijos gamybos modelis, kai veikia visas gamybos parkas;

e)

tinklo plėtra kitais metais.

2.   Rengdami bendrą scenarijų sąrašą, PSO turi atsižvelgti į šiuos elementus:

a)

tipinius tarpsisteminių mainų modelius, skirtus įvairiems suvartojimo ir elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių ir tradicinių išteklių lygiams;

b)

scenarijų taikymo tikimybę;

c)

galimus nuokrypius nuo tinklo eksploatavimo saugumo ribų kiekviename scenarijuje

d)

elektros energijos kiekį, kurį pagamina elektros energijos gamybos objektai ir suvartoja apkrovos objektai, prijungti prie skirstomųjų tinklų.

3.   Jei PSO nepavyksta sudaryti 1 dalyje nurodyto bendro scenarijų sąrašo, jie taiko šiuos numatytuosius scenarijus:

a)

žiemos pikas, einamųjų metų sausio mėn. trečiasis trečiadienis, 10.30 val. Vidurio Europos laiku;

b)

žiemos atoslūgis, einamųjų metų sausio mėn. antrasis sekmadienis, 03.30 val. Vidurio Europos laiku;

c)

pavasario pikas, einamųjų metų balandžio mėn. trečiasis trečiadienis, 10.30 val. Vidurio Europos laiku;

d)

pavasario atoslūgis, einamųjų metų balandžio mėn. antrasis sekmadienis, 03.30 val. Vidurio Europos laiku;

e)

vasaros pikas, praėjusiųjų metų liepos mėn. trečiasis trečiadienis, 10.30 val. Vidurio Europos laiku;

f)

vasaros atoslūgis, praėjusiųjų metų liepos mėn. antrasis sekmadienis, 03.30 val. Vidurio Europos laiku;

g)

rudens pikas, praėjusiųjų metų spalio mėn. trečiasis trečiadienis, 10.30 val. Vidurio Europos laiku;

h)

rudens atoslūgis, praėjusiųjų metų spalio mėn. antrasis sekmadienis, 03.30 val. Vidurio Europos laiku.

4.   Kasmet iki liepos 15 d. ENTSO-E paskelbia bendrą ateinantiems metams nustatytų scenarijų sąrašą, įskaitant tų scenarijų aprašymą ir jų taikymo laikotarpį.

66 straipsnis

Kitų metų atskiri tinklo modeliai

1.   Kiekvienas PSO nustato kitų metų atskirą tinklo modelį kiekvienam pagal 65 straipsnį parengtam scenarijui, remdamasis geriausiais 65 straipsnio 1 dalyje nustatytų kintamųjų įverčiais. Kiekvienas PSO savo kitų metų atskirus tinklo modelius paskelbia ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje pagal 114 straipsnio 1 dalį.

2.   Nustatydamas savo kitų metų atskirą tinklo modelį, kiekvienas PSO turi:

a)

susitarti su kaimyniniais PSO dėl apytikrių galios srautų AĮNS sistemose, jungiančiose jų valdymo rajonus;

b)

pagal kiekvieną scenarijų subalansuoti susumuotus:

i)

įskaitomuosius mainus kintamosios srovės linijose;

ii)

apytikrius galios srautus AĮNS sistemose;

iii)

apkrovą, įskaitant apytikrius nuostolius, ir

iv)

elektros energijos gamybą.

3.   Kiekvienas PSO į savo kitų metų atskirus tinklo modelius turi įtraukti suminę galią, atiduodamą prie skirstomųjų tinklų prijungtiems elektros energijos gamybos objektams. Ta suminė atiduodamoji galia turi būti:

a)

suderinama su struktūros duomenimis, teikiamais pagal 41, 43, 45 ir 48 straipsnių reikalavimus;

b)

suderinama su scenarijais, parengtais pagal 65 straipsnį, ir

c)

suskirstyta pagal pirminės energijos šaltinio tipą.

67 straipsnis

Kitų metų bendri tinklo modeliai

1.   Per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo visi PSO kartu parengia pasiūlymą dėl kitų metų bendrų tinklo modelių sudarymo iš atskirų tinklo modelių, parengtų pagal 66 straipsnio 1 dalį, metodikos ir dėl jų saugojimo. Metodikoje atsižvelgiama į veikimo sąlygas, nustatytas bendro tinklo modelio metodikoje, parengtoje pagal Reglamento (ES) 2015/1222 17 straipsnį ir Reglamento (ES) 2016/1719 18 straipsnį, ir prireikus jos papildomos šiais elementais:

a)

kitų metų atskirų tinklo modelių komplektavimo, bendro tinklo modelio iš jų sudarymo ir atskirų bei bendrų tinklo modelių saugojimo terminai;

b)

įgyvendintinų atskirų ir bendrų tinklo modelių kokybės kontrolė, siekiant užtikrinti jų baigtumą ir nuoseklumą;

c)

atskirų ir bendrų tinklo modelių koregavimas ir tobulinimas, įgyvendinant bent b punkte nurodytos kokybės kontrolės priemones.

2.   Kiekvienas PSO turi teisę paprašyti iš kito PSO informacijos apie tinklo topologijos pakeitimus arba eksploatavimo tvarką, kaip antai apsaugos nuostačius arba sistemos apsaugos schemas, atskirų linijų diagramas ir pastočių konfigūraciją arba papildomus tinklo modelius, kuri yra svarbi perdavimo sistemai tiksliai atvaizduoti, kad būtų galima atlikti tinklo eksploatavimo saugumo analizę.

68 straipsnis

Kitų metų atskirų ir bendrų tinklo modelių atnaujinimas

1.   Kai PSO pakeičia kitų metų atskiram tinklo modeliui pagal 66 straipsnio 1 dalį sudaryti naudojamų kintamųjų geriausius įverčius arba pastebi jų pasikeitimą ir tai turi reikšmės tinklo eksploatavimo saugumui, jis turi atnaujinti savo kitų metų atskirą tinklo modelį ir jį paskelbti ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje.

2.   Kaskart, kai atnaujinamas atskiras tinklo modelis, turi būti atitinkamai atnaujinamas kitų metų bendras tinklo modelis taikant 67 straipsnio 1 dalyje nustatytą metodiką.

69 straipsnis

Kitos savaitės atskiri ir bendri tinklo modeliai

1.   Jeigu bent du PSO mano, kad tai būtina, jie nustato tipiškiausius savo perdavimo sistemos eksploatavimo saugumo analizės koordinavimo scenarijus kitos savaitės laikotarpiui ir parengia atskirų tinklo modelių sujungimo metodiką, analogišką 67 straipsnio 1 dalyje nurodytai kitų metų bendro tinklo modelio sudarymo iš kitų metų atskirų tinklo modelių metodikai.

2.   Kiekvienas 1 dalyje nurodytas PSO savo kitos savaitės atskirus tinklo modelius rengia arba juos atnaujina pagal scenarijus, nustatytus pagal 1 dalį.

3.   1 dalyje nurodyti PSO arba trečiosios šalys, kurioms pavesta 1 dalyje nurodyta užduotis, sudaro kitos savaitės bendrus tinklo modelius, taikydami pagal 1 dalį parengtą metodiką ir naudodami atskirus tinklo modelius, parengtus pagal 2 dalį.

70 straipsnis

Kitos ir einamosios paros bendrų tinklo modelių sudarymo metodika

1.   Per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo visi PSO kartu parengia pasiūlymą dėl kitos paros ir einamosios paros bendrų tinklo modelių sudarymo iš atskirų tinklo modelių metodikos ir jų saugojimo. Toje metodikoje atsižvelgiama į veikimo sąlygas, nustatytas bendro tinklo modelio metodikoje, parengtoje pagal Reglamento (ES) 2015/1222 17 straipsnį, ir prireikus jos papildomos šiais elementais:

a)

laiko žymų nustatymas;

b)

atskirų tinklo modelių komplektavimo, bendro tinklo modelio iš jų sudarymo ir atskirų bei bendrų tinklo modelių saugojimo terminai. Terminai turi būti suderinami su regioniniais taisomųjų veiksmų rengimo ir aktyvinimo procesais;

c)

įgyvendintinų atskirų tinklo modelių ir bendro tinklo modelio kokybės kontrolė, siekiant užtikrinti jų baigtumą ir nuoseklumą;

d)

atskirų ir bendrų tinklo modelių koregavimas ir tobulinimas, įgyvendinant bent c punkte nurodytos kokybės kontrolės priemones;

e)

papildomos informacijos, susijusios su eksploatavimo tvarka, kaip antai apsaugos nuostačiais arba sistemos apsaugos schemomis, atskirų linijų diagramomis ir pastočių konfigūracija, tvarkymas siekiant užtikrinti tinklo eksploatavimo saugumą.

2.   Kiekvienas PSO turi sukurti kitos paros ir einamosios paros atskirus tinklo modelius pagal 1 dalį ir juos paskelbti ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje.

3.   Į kuriamus kitos paros ir einamosios paros atskirus tinklo modelius, nurodytus 2 dalyje, kiekvienas PSO įtraukia:

a)

naujausias apkrovos ir elektros energijos gamybos prognozes;

b)

turimus kitos paros ir einamosios paros prekybos rezultatus;

c)

turimus III dalies 6 antraštinėje dalyje aprašyto planų sudarymo užduočių rezultatus;

d)

prie skirstomųjų tinklų prijungtų elektros energijos gamybos objektų suminę atiduodamąją aktyviąją galią, suskirstytą pagal pirminės energijos šaltinį, remiantis duomenimis pateiktais pagal 40, 43, 44, 48, 49 ir 50 straipsnius;

e)

naujausią perdavimo sistemos topologiją.

4.   Į kitos paros ir einamosios paros atskirus tinklo modelius įtraukiami visi taisomieji veiksmai, dėl kurių jau nuspręsta ir kuriuos turi būti galima aiškiai atskirti nuo tiekiamų ir imamų kiekių, nustatytų pagal 40 straipsnio 4 dalį, ir taikoma tinklo topologija be taisomųjų veiksmų.

5.   Kiekvienas PSO įvertina 3 dalyje nurodytų kintamųjų tikslumą, juos palygindamas su jų faktinėmis vertėmis ir atsižvelgdamas į principus, nustatytus pagal 75 straipsnio 1 dalies c punktą.

6.   Jei atlikęs 5 dalyje nurodytą įvertinimą PSO mano, kad kintamųjų tikslumas nepakankamas tinklo eksploatavimo saugumui įvertinti, jis turi nustatyti netikslumo priežastis. Jei priežastis lemia PSO atskirų tinklo modelių rengimo tvarka, tas PSO turi ją peržiūrėti, kad būtų gaunami tikslesni rezultatai. Jei priežastis lemia kitų šalių pateikiami kintamieji, tas PSO kartu su tomis šalimis turi stengtis užtikrinti atitinkamų kintamųjų tikslumą.

71 straipsnis

Tinklo modelių kokybės kontrolė

Nustatydami kokybės kontrolės priemones, nurodytas 67 straipsnio 1 dalies b punkte ir 70 straipsnio 1 dalies c punkte, visi PSO kartu turi nustatyti kontrolės priemones, kuriomis tikrinami bent šie dalykai:

a)

ar dera jungiamųjų linijų prijungimo statusas;

b)

ar įtampos vertės atitinka įprastas veikimo vertes, taikomas tiems perdavimo sistemos elementams, kurie turi įtakos kitiems valdymo rajonams;

c)

ar dera jungiamųjų linijų pereinamoji leidžiama perkrova;

d)

ar tiekiamos arba imamos aktyviosios galios ir reaktyviosios galios vertės yra suderinamos su įprastomis veikimo vertėmis.

2 ANTRAŠTINĖ DALIS

TINKLO EKSPLOATAVIMO SAUGUMO ANALIZĖ

72 straipsnis

Tinklo eksploatavimo saugumo analizė atliekant operatyvinį planavimą

1.   Kiekvienas PSO atlieka koordinuotą tinklo eksploatavimo saugumo analizę bent šiems laikotarpiams:

a)

kitų metų;

b)

jei taikoma, kitos savaitės pagal 69 straipsnį;

c)

kitos paros ir

d)

einamosios paros.

2.   Atlikdamas koordinuotą tinklo eksploatavimo saugumo analizę, PSO taiko pagal 75 straipsnį patvirtintą metodiką.

3.   Tinklo eksploatavimo saugumo analizei atlikti kiekvienas PSO N situacijoje modeliuoja kiekvieną avarinį atvejį iš avarinių atvejų sąrašo, sudaryto pagal 33 straipsnį, ir patikrina, ar ((N – 1)) situacijoje jo valdymo rajone nebūtų viršijamos pagal 25 straipsnį nustatytos tinklo eksploatavimo saugumo ribos.

4.   Kiekvienas PSO tinklo eksploatavimo saugumo analizę atlieka remdamasis bent bendrais tinklo modeliais, parengtais pagal 67, 68, 70 ir, kai tinkama, 69 straipsnius, ir ją atlikdamas atsižvelgia į planuojamus atjungimus.

5.   Kiekvienas PSO atliktos tinklo eksploatavimo saugumo analizės rezultatais dalijasi bent su tais PSO, kurių elementai priklauso jo stebimajam rajonui ir kuriems, tinklo eksploatavimo saugumo analizės duomenimis, daromas poveikis, kad tie PSO galėtų patikrinti, ar jų valdymo rajonuose išlaikomos tinklo eksploatavimo saugumo ribos.

73 straipsnis

Kitų metų ne trumpesnių kaip kitos savaitės laikotarpių tinklo eksploatavimo saugumo analizė

1.   Kiekvienas PSO atlieka kitų metų ir, kai tinkama, kitos savaitės tinklo eksploatavimo saugumo analizę, kad būtų aptikti bent šie apribojimai:

a)

tinklo eksploatavimo saugumo ribas viršijantys galios srautai ir įtampa;

b)

perdavimo sistemos stabilumo ribų, nustatytų pagal 38 straipsnio 2 ir 6 dalis, pažeidimai ir

c)

perdavimo sistemos trumpojo jungimo slenkstinių verčių pažeidimai.

2.   PSO, aptikęs galimą apribojimą, planuoja taisomuosius veiksmus pagal 20–23 straipsnius. Jeigu negalima imtis taisomųjų veiksmų be papildomų išlaidų, o apribojimas susijęs su planine svarbaus turto neparengtimi, apribojimas laikomas atjungimo planavimo nesuderinamumu ir PSO turi inicijuoti atjungimo koordinavimą pagal 95 straipsnį arba pagal 100 straipsnį priklausomai nuo metų laiko, kai šis veiksmas inicijuojamas.

74 straipsnis

Kitos paros, einamosios paros ir beveik tikralaikė eksploatavimo saugumo analizė

1.   Kiekvienas PSO atlieka kitos paros, einamosios paros ir beveik tikralaikę tinklo eksploatavimo saugumo analizę, siekdamas aptikti galimus apribojimus ir kartu su visais susijusiais PSO ir, kai tinkama, STO arba STN, kuriems daromas poveikis, pasiruošti imtis taisomųjų veiksmų ir juos aktyvinti.

2.   Kiekvienas PSO stebi apkrovos ir elektros energijos gamybos prognozes. Kai tos prognozės rodo reikšmingą apkrovos ir elektros energijos gamybos nuokrypį, PSO atnaujina savo tinklo eksploatavimo saugumo analizę.

3.   Atlikdamas beveik tikralaikę tinklo eksploatavimo saugumo analizę savo stebimajame rajone, kiekvienas PSO remiasi būklės vertinimu.

75 straipsnis

Tinklo eksploatavimo saugumo analizės koordinavimo metodika

1.   Per dvylika mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo visi PSO kartu parengia tinklo eksploatavimo saugumo analizės koordinavimo metodikos pasiūlymą. Tos metodikos tikslas yra standartizuoti tinklo eksploatavimo saugumo analizę bent sinchroninėje zonoje, ir į ją įtraukiami bent šie dalykai:

a)

metodai perdavimo sistemos elementų ir STN, kurie yra už PSO valdymo rajonų ribų, įtakai įvertinti, kad būtų galima nustatyti stebimajam rajonui priklausančius elementus ir avarinio atvejo poveikio slenkstines vertes, kurias viršijus tų elementų avariniai atvejai laikomi išorės avariniais atvejais;

b)

bendrojo rizikos vertinimo principai, apimantys bent šią informaciją apie 33 straipsnyje nurodytus avarinius atvejus:

i)

susijusią tikimybę;

ii)

pereinamąją leidžiamąją perkrovą ir

iii)

avarinių atvejų poveikį;

c)

elektros energijos gamybos ir apkrovos neapibrėžtumo vertinimo ir sprendimo principai, atsižvelgiant į patikimumo atsargą pagal Reglamento (ES) 2015/1222 22 straipsnį;

d)

regioninių saugumo koordinatorių tarpusavio koordinavimo ir informacijos mainų, susijusių su 77 straipsnio 3 dalyje išvardytomis užduotimis, reikalavimai;

e)

ENTSO-E vaidmuo valdant bendras priemones, tobulinant duomenų kokybės taisykles, stebint koordinuotos tinklo eksploatavimo saugumo analizės metodikos ir bendrų regioninio eksploatavimo saugumo koordinavimo nuostatų taikymą kiekviename pralaidumo skaičiavimo regione.

2.   1 dalies a punkte nurodytais metodais turi būti galima nustatyti visus PSO stebimojo rajono elementus, kurie yra kitų PSO arba STO, kurių tinklai prijungti prie perdavimo sistemos, tinklo elementai, elektros energijos gamybos moduliai arba apkrovos objektai. Taikant tuos metodus atsižvelgiama į šias perdavimo sistemos elementų ir STN charakteristikas:

a)

prijungimo statusą arba elektrinių parametrų (tokių, kaip įtampa, galios srautai, rotoriaus kampas) vertes, turinčius didelės įtakos PSO valdymo rajono būklės vertinimo rezultatų tikslumui, kai viršijamos bendros slenkstinės vertės;

b)

prijungimo statusą arba elektrinių parametrų (tokių, kaip įtampa, energijos srautai, rotoriaus kampas) vertes, turinčius didelės įtakos PSO atliekamos tinklo eksploatavimo saugumo analizės rezultatų tikslumui, kai viršijamos bendros slenkstinės vertės;

c)

reikalavimą užtikrinti adekvatų PSO stebimajame rajone prijungtų elementų vaizdavimą.

3.   2 dalies a ir b punktuose nurodytos vertės nustatomos pagal situacijas, atspindinčias įvairias tikėtinas sąlygas, kurios apibūdinamos įvairiais kintamaisiais, tokiais kaip elektros energijos gamybos lygis ir modelis, tarpsisteminių elektros energijos mainų lygis ir turto atjungimas.

4.   1 dalies a punkte nurodytais metodais turi būti galima nustatyti visus PSO išorės avarinių atvejų sąrašo elementus, turinčius šias charakteristikas:

a)

kiekvienas elementas turi poveikio PSO valdymo rajono elektriniams parametrams, tokiems kaip įtampa, energijos srautai, rotoriaus kampas, faktorių, kuris yra didesnis nei įprastos avarinio atvejo poveikio slenkstinės vertės, o tai reiškia, kad šio elemento atjungimas gali turėti didelės įtakos PSO avarinių atvejų analizės rezultatams;

b)

parinktos avarinio atvejo poveikio slenkstinės vertės turi kuo labiau sumažinti riziką, kad dėl įvykusio avarinio atvejo, nustatyto kito PSO valdymo rajone ir neįtraukto į PSO išorės avarinių atvejų sąrašą, PSO sistema pradės veikti netinkamai visiems jo vidaus avarinių atvejų sąrašo elementams, pavyzdžiui, susidarys avarinė būsena;

c)

tokia rizika vertinama pagal situacijas, atspindinčias įvairias tikėtinas sąlygas, kurios apibūdinamos įvairiais kintamaisiais, tokiais kaip elektros energijos gamybos lygis ir modelis, mainų lygiai ir turto atjungimas.

5.   Pagal 1 dalies b punkte nurodytus bendrojo rizikos vertinimo principus nustatomi jungtinės sistemos saugumo vertinimo kriterijai. Tie kriterijai nustatomi remiantis pagal atskirų PSO saugumo analizes suderintu didžiausios priimtinos rizikos lygiu. Tie principai apima:

a)

išskirtinių avarinių atvejų apibrėžimo nuoseklumą;

b)

išskirtinių avarinių atvejų tikimybės ir poveikio vertinimą ir

c)

atsižvelgimą į išskirtinius avarinius atvejus, įtrauktus į PSO avarinių atvejų sąrašą, kai jų tikimybė viršija bendrą slenkstinę vertę.

6.   Pagal 1 dalies c punkte nurodytus neapibrėžtumo vertinimo ir sprendimo principus numatoma, kad elektros energijos gamybos arba apkrovos neapibrėžtumo poveikis neviršytų kiekvieno PSO tinklo eksploatavimo saugumo analizei priimtino ir suderinto didžiausio lygio. Pagal tuos principus nustatoma:

a)

suderintos sąlygos, kai atskiras PSO turi atnaujinti savo tinklo eksploatavimo saugumo analizę. Nustatant sąlygas atsižvelgiama į atitinkamus aspektus, tokius kaip laikotarpis, kurį apima elektros energijos gamybos ir apkrovos prognozė, prognozuojamų verčių kaitumas PSO valdymo rajone arba kitų PSO valdymo rajonuose, elektros energijos gamybos ir apkrovos vieta, ankstesni tinklo eksploatavimo saugumo analizės rezultatai;

b)

minimalus elektros energijos gamybos ir apkrovos prognozių atnaujinimo dažnumas, atsižvelgiant į jų kaitumą ir neskirstomosios elektros energijos gamybos įrengtąją galią.

76 straipsnis

Regioninio tinklo eksploatavimo saugumo koordinavimo pasiūlymas

1.   Per tris mėnesius po 75 straipsnio 1 dalyje nurodytos koordinuotos tinklo eksploatavimo saugumo analizės metodikos patvirtinimo visi kiekvieno pralaidumo skaičiavimo regiono PSO kartu parengia pasiūlymą dėl bendrųjų tinklo eksploatavimo saugumo regioninio koordinavimo nuostatų, kurias turi taikyti regioniniai saugumo koordinatoriai ir pralaidumo skaičiavimo regiono PSO. Pasiūlyme atsižvelgiama į koordinuotos tinklo eksploatavimo saugumo analizės metodikas, parengtas pagal 75 straipsnio 1 dalį, ir prireikus papildomos metodikos, parengtos pagal Reglamento (ES) 2015/1222 35 ir 74 straipsnius. Pasiūlyme nustatomos:

a)

regioninio saugumo koordinatoriaus atliekamo einamosios paros tinklo eksploatavimo saugumo analizės koordinavimo ir bendro tinklo modelio atnaujinimo sąlygos ir dažnumas;

b)

taisomųjų veiksmų, kurių imamasi koordinuotai, rengimo metodiką, kurioje atsižvelgiama iš jų tarpsisteminę svarbą, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2015/1222 35 straipsnyje, atsižvelgiama į 20–23 straipsnių reikalavimus ir nustatomi bent šie dalykai:

i)

atitinkamų PSO ir regioninio saugumo koordinatoriaus keitimosi informacija apie galimus taisomuosius veiksmus tvarka;

ii)

apribojimų ir taisomųjų veiksmų klasifikacija pagal 22 straipsnį;

iii)

veiksmingiausių ir ekonomiškai racionalių taisomųjų veiksmų, kurių imamasi, kai pažeidžiamas tinklo eksploatavimo saugumas, nurodytų 22 straipsnyje, nustatymas;

iv)

taisomųjų veiksmų rengimas ir aktyvinimas pagal 23 straipsnio 2 dalį;

v)

22 straipsnyje nurodytų taisomųjų veiksmų išlaidų dalijimasis; prireikus papildoma bendra metodika, parengta pagal Reglamento (ES) 2015/1222 74 straipsnį. Paprastai netarpsisteminės svarbos perkrovos išlaidas apmoka PSO, atsakingas už atitinkamą valdymo rajoną, o tarpsisteminės svarbos perkrovos mažinimo išlaidas proporcingai apmoka atsakingi už valdymo rajonus PSO pagal atitinkamų valdymo rajonų tarpusavio energijos mainų įtaką perkrautam tinklo elementui.

2.   Nustatydamas, ar perkrova yra tarpsisteminės svarbos, PSO atsižvelgia į perkrovą, kuri atsirastų valdymo rajonams nevykdant energijos tarpusavio mainų.

77 straipsnis

Tinklo eksploatavimo saugumo regioninio koordinavimo organizavimas

1.   Į visų pralaidumo skaičiavimo regiono PSO pasiūlymą dėl bendrų tinklo eksploatavimo saugumo regioninio koordinavimo nuostatų pagal 76 straipsnio 1 dalį įtraukiamos ir bendros tinklo eksploatavimo saugumo regioninio koordinavimo organizavimo nuostatos, kuriomis nustatomi bent šie dalykai:

a)

regioninio saugumo koordinatoriaus (-ių), tame pralaidumo skaičiavimo regione atliksiančio 3 dalyje nurodytas užduotis, skyrimas;

b)

regioninio saugumo koordinatoriaus (-ių) valdymo ir veiklos taisyklės, užtikrinančios vienodas sąlygas visiems PSO, kurie yra nariai;

c)

jeigu PSO siūlo paskirti daugiau nei vieną regioninį saugumo koordinatorių, nurodytą a punkte:

i)

pasiūlymas, kaip nuosekliai paskirstyti užduotis pralaidumo skaičiavimo regione veiksiantiems regioniniams saugumo koordinatoriams. Pasiūlyme visapusiškai atsižvelgiama į būtinybę koordinuoti regioniniams saugumo koordinatoriams skirtas skirtingas užduotis;

ii)

vertinimas, rodantis, kad siūloma organizacinė regioninių saugumo koordinatorių struktūra ir užduočių paskirstymas yra veiksmingas, racionalus ir dera su koordinuotu pralaidumo apskaičiavimu pagal Reglamento (ES) 2015/1222 20 ir 21 straipsnius;

iii)

veiksmingo koordinavimo ir sprendimų priėmimo tvarka, pagal kurią sprendžiami pralaidumo skaičiavimo regione veikiančių regioninių saugumo koordinatorių nesutarimai.

2.   1 dalyje nurodyti rengiami pasiūlymai dėl bendrų tinklo eksploatavimo saugumo regioninio koordinavimo organizavimo nuostatų turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

kiekvienas PSO turi būti priskirtas bent vienam regioniniam saugumo koordinatoriui;

b)

visi PSO užtikrina, kad bendras Sąjungos regioninių saugumo koordinatorių skaičius neviršytų šešių.

3.   Kiekvieno pralaidumo skaičiavimo regiono PSO pasiūlo pavesti šias užduotis pagal 1 dalį:

a)

regioninis tinklo eksploatavimo saugumo koordinavimas pagal 78 straipsnį, siekiant padėti PSO vykdyti jų pareigas, susijusias su kitų metų, kitos paros ir einamosios paros laikotarpiais, nustatytas 34 straipsnio 3 dalyje, 72 ir 74 straipsniuose;

b)

bendro tinklo modelio sudarymas pagal 79 straipsnį;

c)

regioninis atjungimo koordinavimas pagal 80 straipsnį, siekiant padėti PSO vykdyti jų pareigas, nustatytas 98 ir 100 straipsniuose;

d)

regioninis adekvatumo vertinimas pagal 81 straipsnį, siekiant padėti PSO vykdyti jų pareigas, nustatytas 107 straipsnyje.

4.   Vykdydamas savo užduotis regioninis saugumo koordinatorius turi atsižvelgti į duomenis, apimančius visus pralaidumo skaičiavimo regionus, kuriuose jam paskirtos užduotys, įskaitant visų tų pralaidumo skaičiavimo regionų PSO stebimuosius rajonus.

5.   Visi regioniniai saugumo koordinatoriai koordinuoja savo užduočių vykdymą, kad būtų lengviau įgyvendinti šio reglamento tikslus. Visi regioniniai saugumo koordinatoriai užtikrina, kad būtų suderinti procesai ir, kai dubliavimosi nepateisina veiksmingumo sumetimai ar būtinybė užtikrinti paslaugų tęstinumą, būtų kuriamos bendros priemonės, siekiant užtikrinti veiksmingą regioninių saugumo koordinatorių bendradarbiavimą ir koordinavimą.

78 straipsnis

Regioninis tinklo eksploatavimo saugumo koordinavimas

1.   Kiekvienas PSO regioniniam saugumo koordinatoriui pateikia visą informaciją ir duomenis, kurių reikia koordinuotam regioniniam tinklo eksploatavimo saugumo vertinimui atlikti, apimančius bent:

a)

naujausią avarinių atvejų sąrašą, sudarytą pagal kriterijus, nustatytus koordinuotos tinklo eksploatavimo saugumo analizės metodikoje, priimtoje pagal 75 straipsnio 1 dalį;

b)

naujausią galimų taisomųjų veiksmų, priskiriamų prie 22 straipsnyje išvardytų kategorijų, sąrašą, ir numatomas jų išlaidas, nustatytas pagal Reglamento (ES) 2015/1222 35 straipsnį, jeigu taisomasis veiksmas susijęs su apkrovos perskirstymu arba kompensacine prekyba, siekiant pašalinti regione nustatytą apribojimą;

c)

tinklo eksploatavimo saugumo ribas, nustatytas pagal 25 straipsnį.

2.   Kiekvienas regioninis saugumo koordinatorius turi:

a)

atlikti koordinuotą regioninį tinklo eksploatavimo saugumo vertinimą pagal 76 straipsnį remdamasis pagal 79 straipsnį sudarytais bendrais tinklo modeliais, avarinių atvejų sąrašu ir tinklo eksploatavimo saugumo ribomis, kuriuos kiekvienas PSO pateikia pagal 1 dalį. Tinklo eksploatavimo saugumo koordinuoto regioninio vertinimo rezultatus jis pateikia bent visiems pralaidumo skaičiavimo regiono PSO. Aptikęs apribojimą, jis rekomenduoja atitinkamiems PSO veiksmingiausius ir ekonomiškai racionalius taisomuosius veiksmus, taip pat gali pasiūlyti imtis kitų nei PSO nurodytų taisomųjų veiksmų. Prie šios taisomųjų veiksmų rekomendacijos pridedami jos pagrindimo paaiškinimai;

b)

koordinuoti taisomųjų veiksmų rengimą su PSO ir tarp PSO pagal 76 straipsnio 1 dalies b punktą, kad PSO galėtų koordinuotai aktyvinti taisomuosius veiksmus tikruoju laiku.

3.   Atlikdamas koordinuotą regioninį tinklo eksploatavimo saugumo vertinimą ir nustatydamas tinkamus taisomuosius veiksmus, kiekvienas regioninis saugumo koordinatorius koordinuoja savo veiklą su kitais regioniniais saugumo koordinatoriais.

4.   PSO, gavęs iš atitinkamo regioninio saugumo koordinatoriaus tinklo eksploatavimo saugumo koordinuoto regioninio vertinimo rezultatus ir taisomojo veiksmo pasiūlymą, įvertina siūlomo taisomojo veiksmo taikymą elementams, susijusiems su tuo taisomuoju veiksmu ir esantiems jo valdymo rajone. Tai darydamas jis taiko 20 straipsnio nuostatas. PSO sprendžia, ar įgyvendinti siūlomą taisomąjį veiksmą. Nusprendęs neįgyvendinti siūlomo taisomojo veiksmo, jis turi pateikti šio sprendimo paaiškinimą regioniniam saugumo koordinatoriui. Nusprendęs įgyvendinti siūlomą taisomąjį veiksmą PSO taiko jį savo valdymo rajone esantiems elementams, jeigu tas veiksmas suderinamas su tikralaikėmis sąlygomis.

79 straipsnis

Bendro tinklo modelio sudarymas

1.   Kiekvienas regioninis saugumo koordinatorius patikrina atskirų tinklo modelių kokybę ir taip padeda sudaryti bendrą tinklo modelį kiekvienam iš minėtų laikotarpių pagal metodikas, nurodytas 67 straipsnio 1 dalyje ir 70 straipsnio 1 dalyje.

2.   Kiekvienas PSO atskirą tinklo modelį, būtiną kiekvieno laikotarpio bendram tinklo modeliui sudaryti, savo regioniniam saugumo koordinatoriui pateikia ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje.

3.   Jei reikia, kiekvienas regioninis saugumo koordinatorius pareikalauja atitinkamų PSO pakoreguoti savo atskirus tinklo modelius, kad jie atitiktų kokybės kontrolės reikalavimus ir būtų patobulinti.

4.   Regioninio saugumo koordinatoriaus arba kito PSO prašymu kiekvienas PSO turi pakoreguoti savo atskirus tinklo modelius, prieš tai, kai tinkama, patikrinęs tokio koregavimo būtinybę.

5.   Vadovaudamiesi 67 straipsnio 1 dalyje ir 70 straipsnio 1 dalyje nurodytomis metodikomis ir Reglamento (ES) 2015/1222 28 straipsniu, visi PSO regioniniam saugumo koordinatoriui paveda sudaryti kiekvieno laikotarpio bendrą tinklo modelį ir jį saugoti ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje.

80 straipsnis

Regioninis atjungimo koordinavimas

1.   Atjungimo koordinavimo regionai, kuriuose PSO koordinuoja atjungimą, turi būti lygūs bent pralaidumo skaičiavimo regionams.

2.   Dviejų ar daugiau atjungimo koordinavimo regionų PSO gali susitarti sujungti juos į vieną atjungimo koordinavimo regioną. Tokiu atveju jie nustato regioninį saugumo koordinatorių, atliekantį 77 straipsnio 3 dalyje nurodytas užduotis.

3.   Kiekvienas PSO regioniniam saugumo koordinatoriui pateikia informaciją, būtiną regioninio atjungimo planavimo nesuderinamumams aptikti ir pašalinti, apimančią bent:

a)

vidaus svarbaus turto parengties planus, saugomus ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje;

b)

naujausius parengties planus savo valdymo rajono viso turto, kuris nepriskiriamas prie svarbaus turto ir kuris:

i)

gali paveikti atjungimo planavimo nesuderinamumo analizės rezultatus;

ii)

įtrauktas į atjungimo planavimo suderinamumui įvertinti naudojamus atskirus tinklo modelius;

c)

scenarijus, pagal kuriuos reikia išnagrinėti atjungimo planavimo nesuderinamumus ir kurie naudojami atitinkamiems bendriems tinklo modeliams sudaryti iš skirtingų laikotarpių bendrų tinklo modelių, nustatytų pagal 67 ir 79 straipsnius.

4.   Kiekvienas regioninis saugumo koordinatorius regioninę tinklo eksploatavimo saugumo analizę atlieka remdamasis atitinkamo PSO pateikta informacija visiems atjungimo planavimo nesuderinamumams nustatyti. Visiems atjungimo koordinavimo regiono PSO jis pateikia aptiktų atjungimo planavimo nesuderinamumų sąrašą ir nurodo, kaip siūlo juos pašalinti.

5.   Vykdydamas savo pareigas pagal 4 dalį, kiekvienas regioninis saugumo koordinatorius atliekamą analizę koordinuoja su kitais regioniniais saugumo koordinatoriais.

6.   Vykdydami savo pareigas pagal 98 straipsnio 3 dalį ir 100 straipsnio 4 dalies b punktą, visi PSO turi atsižvelgti į regioninio saugumo koordinatoriaus pateiktus vertinimo rezultatus pagal 3 ir 4 dalis.

81 straipsnis

Regioninis adekvatumo vertinimas

1.   Kiekvienas regioninis saugumo koordinatorius atlieka regioninį adekvatumo vertinimą bent kitos savaitės laikotarpiui.

2.   Kiekvienas PSO regioniniam saugumo koordinatoriui pateikia informaciją, kurios reikia 1 dalyje nurodytam regioniniam adekvatumo vertinimui atlikti, apimančią bent:

a)

tikėtiną bendrą apkrovą ir turimus reguliavimo apkrova išteklius;

b)

elektros energijos gamybos modulių parengtį ir

c)

tinklo eksploatavimo saugumo ribas.

3.   Kiekvienas regioninis saugumo koordinatorius adekvatumo vertinimą atlieka remdamasis atitinkamų PSO pateikta informacija, siekdamas nustatyti situacijas, kuriose tikėtinas adekvatumo trūkumas bet kuriame iš valdymo rajonų arba visame regione, atsižvelgiant į galimus tarpsisteminius mainus ir tinklo eksploatavimo saugumo ribas. Pateikdamas rezultatus jis taip pat pasiūlo, kokių veiksmų reikia imtis pralaidumo skaičiavimo regiono PSO kylančiai rizikai sumažinti. Į tą pasiūlymą įtraukiami tarpsisteminius mainus leidžiantys padidinti taisomieji veiksmai.

4.   Atliekamą regioninį adekvatumo vertinimą kiekvienas regioninis saugumo koordinatorius koordinuoja su kitais regioniniais saugumo koordinatoriais.

3 ANTRAŠTINĖ DALIS

ATJUNGIMO KOORDINAVIMAS

1 SKYRIUS

Atjungimo koordinavimo regionai, svarbus turtas

82 straipsnis

Atjungimo koordinavimo tikslas

Kiekvienas PSO, kuriam šiame reglamente nustatytais atvejais padeda regioninis saugumo koordinatorius, atjungimą koordinuoja pagal šios antraštinės dalies principus, kad būtų stebima svarbaus turto parengties būsena ir koordinuojami parengties planai ir taip užtikrinamas perdavimo sistemos eksploatavimo saugumas.

83 straipsnis

Regioninis koordinavimas

1.   Visi atjungimo koordinavimo regiono PSO kartu parengia regioninio koordinavimo tvarką, kurioje nustatomi atjungimo koordinavimo įgyvendinimo kiekviename regione aspektai ir kuri apima:

a)

koordinavimo bent kitų metų ir kitos savaitės laikotarpiais dažnumą, apimtį ir tipą;

b)

nuostatas dėl regioninio saugumo koordinatoriaus pagal 80 straipsnį atliekamo vertinimo naudojimo;

c)

praktinę svarbaus tinklo elemento kitų metų parengties planų tvirtinimo, kaip reikalaujama 98 straipsnyje, tvarką.

2.   Kiekvienas PSO dalyvauja savo atjungimo koordinavimo regionų atjungimo koordinavimo veikloje ir taiko pagal 1 dalį nustatytą regioninio koordinavimo tvarką.

3.   Jeigu tarp įvairių atjungimo koordinavimo regionų kyla atjungimo planavimo nesuderinamumų, visi tų regionų PSO ir regioniniai saugumo koordinatoriai koordinuoja veiksmus, kad tie nesuderinamumai būtų pašalinti.

4.   Kiekvienas PSO kitiems to paties atjungimo koordinavimo regiono PSO pateikia visą turimą aktualią informaciją apie infrastruktūros projektus, susijusius su perdavimo sistema, skirstomaisiais tinklais, uždaraisiais skirstomaisiais tinklais, elektros energijos gamybos moduliais arba apkrovos objektais, kurie gali daryti poveikį kito PSO valdymo rajono, esančio atjungimo koordinavimo regione, valdymui.

5.   Kiekvienas PSO pateikia jo valdymo rajonui priklausantiems STO, kurių tinklai prijungti prie perdavimo sistemos, visą turimą aktualią informaciją apie infrastruktūros projektus, susijusius su perdavimo sistema, kurie gali daryti poveikį tų STO skirstomųjų tinklų valdymui.

6.   Kiekvienas PSO pateikia jo valdymo rajonui priklausantiems USTO, kurių tinklai prijungti prie perdavimo sistemos, visą turimą aktualią informaciją apie infrastruktūros projektus, susijusius su perdavimo sistema, kurie gali daryti poveikį tų operatorių uždarųjų skirstomųjų tinklų valdymui.

84 straipsnis

Turto svarbos atjungimo koordinavimui vertinimo metodika

1.   Per dvylika mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo visi PSO kartu bent sinchroninės zonos lygmeniu parengia metodiką, pagal kurią vertinama elektros energijos gamybos modulių, apkrovos objektų ir tinklo elementų, esančių perdavimo sistemoje arba skirstomuosiuose tinkluose, įskaitant uždaruosius skirstomuosius tinklus, svarba atjungimo koordinavimui.

2.   1 dalyje nurodyta metodika grindžiama kokybiniais ir kiekybiniais aspektais, kurie rodo elektros energijos gamybos modulių, apkrovos objektų arba tinklo elementų, esančių perdavimo sistemoje arba skirstomuosiuose tinkluose, įskaitant uždaruosius skirstomuosius tinklus, ir tiesiogiai ar netiesiogiai prijungtų prie kito PSO valdymo rajono, parengties būsenos poveikį PSO valdymo rajonui, visų pirma tai yra:

a)

kiekybiniai aspektai, grindžiami elektrinių parametrų, tokių kaip įtampa, energijos srautai, rotoriaus kampas, verčių kitimu bent viename PSO valdymo rajono tinklo elemente dėl potencialaus svarbaus turto, esančio kitame valdymo rajone, parengties būsenos. Jie vertinami remiantis kitų metų bendrais tinklo modeliais;

b)

a punkte nurodytų elektrinių parametrų verčių jautrumo slenksčiai, pagal kuriuos vertinama turto svarba. Tie slenksčiai turi būti suderinti bent sinchroninėje zonoje;

c)

potencialiai svarbių elektros energijos gamybos modulių arba apkrovos objektų galimybė būti laikomais STN;

d)

kokybiniai aspektai, tokie kaip potencialiai svarbių elektros energijos gamybos modulių, apkrovos objektų arba tinklo elementų dydis ir atstumas iki valdymo rajono ribų (tačiau jais neapsiribojant);

e)

tinklo elementų, esančių perdavimo sistemoje arba skirstomuosiuose tinkluose, kurie jungiami prie skirtingų valdymo rajonų, sisteminė svarba;

f)

visų kritinių tinklo elementų sisteminė svarba.

3.   Pagal 1 dalį parengta metodika turi derėti su 75 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytais metodais, pagal kuriuos vertinama perdavimo sistemos elementų ir STN, esančių už PSO valdymo rajono ribų, įtaka.

85 straipsnis

Svarbių elektros energijos gamybos modulių ir svarbių apkrovos objektų sąrašas

1.   Per tris mėnesius po 84 straipsnio 1 dalyje nurodytos turto svarbos atjungimo koordinavimui vertinimo metodikos patvirtinimo visi kiekvieno atjungimo koordinavimo regiono PSO kartu įvertina elektros energijos gamybos modulių ir apkrovos objektų svarbą atjungimo koordinavimui, taikydami minėtąją metodiką, ir kiekvienam atjungimo koordinavimo regionui sudaro atskirą svarbių elektros energijos gamybos modulių ir apkrovos objektų sąrašą.

2.   Visi atjungimo koordinavimo regiono PSO kartu to atjungimo koordinavimo regiono svarbių elektros energijos gamybos modulių ir apkrovos objektų sąrašą paskelbia ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje.

3.   Kiekvienas PSO kiekvieno atjungimo koordinavimo regiono, kuriam jis priklauso, svarbių elektros energijos gamybos modulių ir apkrovos objektų sąrašą pateikia savo reguliavimo institucijai.

4.   Dėl kiekvieno vidaus svarbaus turto, kuris yra elektros energijos gamybos modulis arba apkrovos objektas, PSO turi:

a)

informuoti svarbaus elektros energijos gamybos modulio arba svarbaus apkrovos objekto savininką, kad jo modulis arba objektas įtrauktas į sąrašą;

b)

informuoti STO apie svarbius elektros energijos gamybos modulius ir svarbius apkrovos objektus, prijungtus prie jų skirstomųjų tinklų;

c)

informuoti USTO apie svarbius elektros energijos gamybos modulius ir svarbius apkrovos objektus, prijungtus prie jų uždarųjų skirstomųjų tinklų.

86 straipsnis

Svarbių elektros energijos gamybos modulių ir svarbių apkrovos objektų sąrašo atnaujinimas

1.   Iki kiekvienų kalendorinių metų liepos 1 d. visi kiekvieno atjungimo koordinavimo regiono PSO kartu iš naujo įvertina elektros energijos gamybos modulių ir apkrovos objektų svarbą atjungimo koordinavimui, taikydami pagal 84 straipsnio 1 dalį parengtą metodiką.

2.   Jei reikia, iki kiekvienų kalendorinių metų rugpjūčio 1 d. visi kiekvieno atjungimo koordinavimo regiono PSO kartu nusprendžia atnaujinti to atjungimo koordinavimo regiono svarbių elektros energijos gamybos modulių ir apkrovos objektų sąrašą.

3.   Visi atjungimo koordinavimo regiono PSO atnaujintą to atjungimo koordinavimo regiono sąrašą paskelbia ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje.

4.   Kiekvienas atjungimo koordinavimo regiono PSO apie atnaujinto sąrašo turinį informuoja 85 straipsnio 4 dalyje nurodytas šalis.

87 straipsnis

Svarbių tinklo elementų sąrašas

1.   Per tris mėnesius po 84 straipsnio 1 dalyje nurodytos turto svarbos atjungimo koordinavimui vertinimo metodikos patvirtinimo visi kiekvieno atjungimo koordinavimo regiono PSO, remdamiesi ta metodika, kartu įvertina tinklo elementų, esančių perdavimo sistemoje arba skirstomuosiuose tinkluose, įskaitant uždaruosius skirstomuosius tinklus, svarbą atjungimo koordinavimui ir kiekvienam atjungimo koordinavimo regionui sudaro atskirą svarbių tinklo elementų sąrašą.

2.   Į atjungimo koordinavimo regiono svarbių tinklo elementų sąrašą įtraukiami visi perdavimo sistemos arba skirstomųjų tinklų, įskaitant uždaruosius skirstomuosius tinklus, elementai, esantys tame atjungimo koordinavimo regione, kurie nustatomi kaip svarbūs taikant pagal 84 straipsnio 1 dalį parengtą metodiką.

3.   Visi atjungimo koordinavimo regiono PSO kartu svarbių tinklo elementų sąrašą paskelbia ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje.

4.   Kiekvienas PSO kiekvieno atjungimo koordinavimo regiono, kuriam jis priklauso, svarbių tinklo elementų sąrašą pateikia savo reguliavimo institucijai.

5.   Dėl kiekvieno vidaus svarbaus turto, kuris yra tinklo elementas, PSO turi:

a)

informuoti svarbaus tinklo elemento savininką, kad jo elementas įtrauktas į sąrašą;

b)

informuoti STO apie svarbius tinklo elementus, prijungtus prie jų skirstomųjų tinklų;

c)

informuoti USTO apie svarbius tinklo elementus, prijungtus prie jų uždarųjų skirstomųjų tinklų,

88 straipsnis

Svarbių tinklo elementų sąrašo atnaujinimas

1.   Iki kiekvienų kalendorinių metų liepos 1 d. visi kiekvieno atjungimo koordinavimo regiono PSO, taikydami pagal 84 straipsnio 1 dalį parengtą metodiką, kartu iš naujo įvertina tinklo elementų, esančių perdavimo sistemoje arba skirstomuosiuose tinkluose, įskaitant uždaruosius skirstomuosius tinklus, svarbą atjungimo koordinavimui.

2.   Jei reikia, iki kiekvienų kalendorinių metų rugpjūčio 1 d. visi atjungimo koordinavimo regiono PSO kartu nusprendžia atnaujinti to atjungimo koordinavimo regiono svarbių tinklo elementų sąrašą.

3.   Visi atjungimo koordinavimo regiono PSO atnaujintą sąrašą paskelbia ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje.

4.   Kiekvienas atjungimo koordinavimo regiono PSO apie atnaujinto sąrašo turinį informuoja 85 straipsnio 4 dalyje nurodytas šalis.

89 straipsnis

Atjungimo planuotojų skyrimas

1.   Kiekvienas PSO veikia kaip kiekvieno svarbaus tinklo elemento, kurį jis valdo, atjungimo planuotojas.

2.   Viso kito svarbaus turto savininkai turi paskirti atitinkamo svarbaus turto atjungimo planuotoją (arba patys veikti kaip atjungimo planuotojai) ir informuoti apie tai savo PSO.

90 straipsnis

Svarbaus turto, esančio skirstomuosiuose tinkluose arba uždaruosiuose skirstomuosiuose tinkluose, tvarkymas

1.   Kiekvienas PSO koordinuoja su STO vidaus svarbaus turto, prijungto prie jo skirstomojo tinklo, atjungimo planavimą.

2.   Kiekvienas PSO koordinuoja su USTO vidaus svarbaus turto, prijungto prie jo uždarojo skirstomojo tinklo, atjungimo planavimą.

2 SKYRIUS

Svarbaus turto parengties planų rengimas ir atnaujinimas

91 straipsnis

Kitų metų atjungimo koordinavimo terminų keitimas

Visi sinchroninės zonos PSO gali kartu susitarti patvirtinti ir įgyvendinti kitų metų atjungimo koordinavimo tvarkaraštį, kuris nukrypsta nuo 94, 97 ir 99 straipsniuose nustatyto tvarkaraščio, jeigu tai nedaro poveikio kitų sinchroninių zonų atjungimo koordinavimui.

92 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl parengties planų

1.   Svarbaus turto parengties būsena yra viena iš šių:

a)

„parengtas“, kai svarbus turtas yra parengtas ir jį galima naudoti paslaugai teikti, nesvarbu, ar jis veikia, ar ne;

b)

„neparengtas“, kai svarbus turtas neparengtas ir jo negalima naudoti paslaugai teikti;

c)

„bandomas“, kai galimybė naudoti svarbų turtą paslaugai teikti yra bandoma.

2.   Būsena „bandomas“ nustatoma tik tada, kai yra potencialus poveikis perdavimo sistemai, ir šiais laikotarpiais:

a)

tarp svarbaus turto pirmojo prijungimo ir galutinio atidavimo eksploatuoti ir

b)

iškart po to, kai atliekama techninė svarbaus turto priežiūra.

3.   Parengties planuose turi būti bent tokia informacija:

a)

priežastys, kodėl svarbaus turto būsena yra „neparengtas“;

b)

jeigu nustatomos tokios sąlygos, kokios sąlygos turi būti įvykdytos prieš svarbiam turtui nustatant būseną „neparengtas“ tikruoju laiku;

c)

laikas, per kurį prireikus svarbus turtas turi būti grąžinamas eksploatuoti, kad būtų išlaikytas tinklo eksploatavimo saugumas.

4.   Kiekvieno svarbaus turto vieneto parengties būsena kitų metų laikotarpiu pateikiama pagal dienas.

5.   Jeigu pagal 111 straipsnį perdavimo sistemos operatoriui pateikiami elektros energijos gamybos ir vartojimo grafikai, parengties būsenos pateikimas, suskirstytas pagal laiką, turi derėti su tais grafikais.

93 straipsnis

Ilgalaikiai orientaciniai parengties planai

1.   Per dvejus metus iki kitų metų atjungimo koordinavimo pradžios kiekvienas PSO įvertina atitinkamus orientacinius vidaus svarbaus turto parengties planus, kuriuos pateikia atjungimo planuotojai pagal Reglamento (ES) Nr. 543/2013 4, 7 ir 15 straipsnius, ir pateikia savo preliminarias pastabas, įskaitant aptiktus atjungimo planavimo nesuderinamumus, visiems atjungimo planuotojams, kuriems jie turi poveikį.

2.   Kiekvienas PSO 1 dalyje nurodytą orientacinių vidaus svarbaus turto parengties planų vertinimą atlieka kasmet prieš pradedant kitų metų atjungimo koordinavimą.

94 straipsnis

Kitų metų parengties planų pasiūlymų teikimas

1.   Iki kiekvienų kalendorinių metų rugpjūčio 1 d. atjungimo planuotojas, kuris nėra PSO, priklausantis atjungimo koordinavimo regionui, STO arba USTO, pateikia perdavimo sistemos operatoriui (-iams), priklausančiam atjungimo koordinavimo regionui, ir prireikus skirstomųjų tinklų operatoriui (-iams) arba uždarųjų skirstomųjų tinklų operatoriui (-iams) ateinančių kalendorinių metų kiekvieno savo svarbaus turto vieneto parengties planą.

2.   1 dalyje nurodytas perdavimo sistemos operatorius (-iai) prašymus iš dalies pakeisti parengties planą stengiasi išnagrinėti, kai juos gauna. Jei tai neįmanoma, prašymus iš dalies pakeisti parengties planą jis išnagrinėja pabaigus kitų metų atjungimo koordinavimą.

3.   1 dalyje nurodytas perdavimo sistemos operatorius (-iai) prašymus iš dalies pakeisti parengties planą pabaigus kitų metų atjungimo koordinavimą nagrinėja:

a)

atsižvelgdamas į prašymų gavimo eiliškumą ir

b)

laikydamasis 100 straipsnyje nustatytos tvarkos.

95 straipsnis

Svarbaus turto, kurio atjungimo planuotojas nėra PSO, priklausantis atjungimo koordinavimo regionui, STO arba USTO, kitų metų parengties būsenos koordinavimas

1.   Kiekvienas PSO įvertina, ar kitų metų laikotarpiu nėra atjungimo planavimo nesuderinamumų, kuriuos lemia pagal 94 straipsnį pateikti parengties planai.

2.   Nustatęs atjungimo planavimo nesuderinamumų PSO taiko šią tvarką:

a)

kiekvieną paveiktąjį atjungimo planuotoją informuoja apie sąlygas, kurias šis turi įvykdyti, kad būtų sumažinti aptikti atjungimo planavimo nesuderinamumai;

b)

PSO gali pareikalauti, kad vienas ar daugiau atjungimo planuotojų pateiktų alternatyvų parengties planą, atitinkantį a punkte nurodytas sąlygas;

c)

PSO dar kartą atlieka vertinimą pagal 1 dalį, kad nustatytų, ar neliko atjungimo planavimo nesuderinamumų.

3.   Jei gavęs PSO prašymą pagal 2 dalies b punktą atjungimo planuotojas nepateikia alternatyvaus parengties plano, skirto visiems atjungimo planavimo nesuderinamumams sumažinti, PSO turi parengti alternatyvų parengties planą, kuriame:

a)

atsižvelgiama į poveikį, apie kurį pranešė paveiktieji atjungimo planuotojai ir, kai tinkama, STO arba USTO;

b)

apsiribojama tais pakeitimais, kurie yra būtini atjungimo planavimo nesuderinamumams sumažinti, ir

c)

apie alternatyvų parengties planą, įskaitant jo parengimo priežastis, ir apie poveikį, apie kurį pranešė paveiktieji atjungimo planuotojai ir, kai tinkama, STO arba USTO, informuoja savo reguliavimo instituciją, paveiktuosius STO ir USTO, jei tokių yra, ir paveiktuosius atjungimo planuotojus.

96 straipsnis

Svarbaus turto, kurio atjungimo planuotojas yra PSO, priklausantis atjungimo koordinavimo regionui, STO arba USTO, kitų metų parengties būsenos koordinavimas

1.   Kiekvienas PSO planuoja svarbių tinklo elementų, jungiančių skirtingus valdymo rajonus, kuriuose jis veikia kaip atjungimo planuotojas, koordinuodamas veiklą su kitais to paties atjungimo koordinavimo regiono PSO, parengtį.

2.   Kiekvienas PSO, STO ir USTO planuoja svarbių tinklo elementų, kurių atžvilgiu jie vykdo atjungimo planuotojo pareigas ir kurie nejungia skirtingų valdymo rajonų, parengtį, remdamiesi pagal 1 dalį parengtais parengties planais.

3.   Nustatydami svarbių tinklo elementų parengties būseną pagal 1 ir 2 dalis, PSO, STO ir USTO turi:

a)

kuo labiau sumažinti poveikį rinkai ir kartu išlaikyti tinklo eksploatavimo saugumą ir

b)

remtis parengties planais, parengtais ir pateiktais pagal 94 straipsnį.

4.   Aptikęs atjungimo planavimo nesuderinamumą, PSO turi teisę pasiūlyti keisti vidaus svarbaus turto, kurio atjungimo planuotojas nėra PSO, priklausantis atjungimo koordinavimo regionui, STO arba USTO, parengties planą, ir naudodamasis turimomis priemonėmis nustato sprendimą koordinuodamas veiklą su atjungimo planuotojais ir atitinkamais STO bei USTO.

5.   Jeigu svarbaus tinklo elemento būsena „neparengtas“ nebuvo suplanuota ėmusis 4 dalyje nurodytų priemonių ir dėl to kyla grėsmė tinklo eksploatavimo saugumui, PSO turi:

a)

imtis reikiamų būsenos „neparengtas“ planavimo veiksmų ir kartu užtikrinti tinklo eksploatavimo saugumą, atsižvelgdamas į poveikį, apie kurį jam pranešė paveiktieji atjungimo planuotojai;

b)

apie a punkte nurodytus veiksmus informuoti visas paveiktąsias šalis;

c)

apie veiksmus, kurių ėmėsi, įskaitant jų priežastis, ir apie poveikį, apie kurį pranešė paveiktieji atjungimo planuotojai ir, kai tinkama, STO arba USTO, informuoti atitinkamas reguliavimo institucijas, paveiktuosius STO arba USTO, jei tokių yra, ir paveiktuosius atjungimo planuotojus.

6.   Kiekvienas PSO ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje skelbia visą turimą informaciją apie su tinklu susijusias sąlygas, kurios turi būti įvykdytos, ir taisomuosius veiksmus, kuriuos reikia paruošti ir aktyvinti, prieš nustatant svarbaus tinklo elemento būseną „neparengtas“ arba „bandomas“.

97 straipsnis

Preliminarių kitų metų parengties planų teikimas

1.   Iki kiekvienų kalendorinių metų lapkričio 1 d. kiekvienas PSO visiems kitiems PSO ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje pateikia preliminarius viso vidaus svarbaus turto kitų metų parengties planus ateinantiems kalendoriniams metams.

2.   Iki kiekvienų kalendorinių metų lapkričio 1 d. PSO pateikia skirstomųjų tinklų operatoriui preliminarų kiekvieno vidaus svarbaus turto vieneto, esančio skirstomajame tinkle, kitų metų parengties planą.

3.   Iki kiekvienų kalendorinių metų lapkričio 1 d. PSO pateikia uždarųjų skirstomųjų tinklų operatoriui preliminarų kiekvieno vidaus svarbaus turto vieneto, esančio uždarajame skirstomajame tinkle, kitų metų parengties planą.

98 straipsnis

Kitų metų parengties planų tvirtinimas atjungimo koordinavimo regionuose

1.   Kiekvienas PSO, atsižvelgdamas į preliminarius kitų metų parengties planus, išanalizuoja, ar nėra kokių nors atjungimo planavimo nesuderinamumų.

2.   Jei atjungimo planavimo nesuderinamumų nėra, visi atjungimo koordinavimo regiono PSO kartu patvirtina to atjungimo koordinavimo regiono viso svarbaus turto kitų metų parengties planus.

3.   Jei PSO aptinka atjungimo planavimo nesuderinamumą, susiję atjungimo koordinavimo regiono (-ų) PSO kartu, naudodamiesi turimomis priemonėmis, nustato sprendimą koordinuodami veiklą su atitinkamais atjungimo planuotojais, STO arba USTO, kuo labiau atsižvelgdami į atjungimo planuotojų, kurie nėra nei PSO, priklausantys atjungimo koordinavimo regionui, nei STO arba USTO, pateiktus parengties planus, parengtus pagal 95 ir 96 straipsnius. Nustatę sprendimą, visi atitinkamo atjungimo koordinavimo regiono (-ų) PSO atnaujina viso svarbaus turto kitų metų parengties planus ir juos patvirtina.

4.   Jei avarinio atjungimo nesuderinamumo sprendimo nerandama, kiekvienas atitinkamas PSO, jei tam pritaria kompetentinga reguliavimo institucija, kai valstybė narė yra taip nustačiusi, turi:

a)

svarbaus turto, susijusio su atjungimo planavimo nesuderinamumu, būseną „neparengtas“ arba „bandomas“ atitinkamu laikotarpiu pakeisti į būseną „parengtas“ ir

b)

apie veiksmus, kurių ėmėsi, įskaitant jų priežastis, ir apie poveikį, apie kurį pranešė paveiktieji atjungimo planuotojai ir, kai tinkama, STO arba USTO, informuoti atitinkamas reguliavimo institucijas, paveiktuosius STO arba USTO, jei tokių yra, ir paveiktuosius atjungimo planuotojus.

5.   Tada visi atitinkamų atjungimo koordinavimo regionų PSO atnaujina viso svarbaus turto kitų metų parengties planus ir juos patvirtina.

99 straipsnis

Galutiniai kitų metų parengties planai

1.   Iki kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 1 d. kiekvienas PSO turi:

a)

užbaigti vidaus svarbaus turto kitų metų atjungimo koordinavimą ir

b)

užbaigti vidaus svarbaus turto kitų metų parengties planus ir įkelti juos į ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinką.

2.   Iki kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 1 d. PSO turi savo atjungimo planuotojui pateikti galutinį kiekvieno vidaus svarbaus turto vieneto kitų metų parengties planą.

3.   Iki kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 1 d. PSO turi atitinkamam STO pateikti galutinį kiekvieno vidaus svarbaus turto vieneto, esančios skirstomajame tinkle, kitų metų parengties planą.

4.   Iki kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 1 d. PSO turi atitinkamam USTO pateikti galutinį kiekvieno vidaus svarbaus turto vieneto, esančio uždarajame skirstomajame tinkle, kitų metų parengties planą.

100 straipsnis

Galutinių kitų metų parengties planų atnaujinimas

1.   Atjungimo planuotojas gali inicijuoti procedūrą, kurią taikant galutinis kitų metų parengties planas iš dalies keičiamas laikotarpiu nuo kitų metų atjungimo koordinavimo užbaigimo iki jo tikralaikio vykdymo.

2.   Atjungimo planuotojas, kuris nėra PSO, priklausantis atjungimo koordinavimo regionui, gali atitinkamam (-iems) PSO pateikti prašymą iš dalies pakeisti galutinį svarbaus turto, už kurį jis atsako, kitų metų parengties planą.

3.   Jei teikiamas dalinio keitimo prašymas pagal 2 dalį, taikoma ši tvarka:

a)

PSO, kuriam adresuojamas prašymas, patvirtina jį gavęs ir kuo greičiau įvertina, ar dėl pakeitimų neatsiras atjungimo planavimo nesuderinamumų;

b)

jei aptinkama atjungimo planavimo nesuderinamumų, susiję atjungimo koordinavimo regiono PSO kartu, naudodamiesi turimomis priemonėmis, nustato sprendimą koordinuodami veiklą su atitinkamais atjungimo planuotojais ir, kai tinkama, su STO arba USTO;

c)

jei atjungimo planavimo nesuderinamumų neaptinkama arba jų nebelieka, prašymą gavęs PSO patvirtina prašomą pakeitimą, o atitinkami PSO apie tai informuoja visas paveiktąsias šalis ir atnaujina galutinį kitų metų parengties planą ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje;

d)

jei nerandama atjungimo planavimo nesuderinamumų sprendimo, prašymą gavęs PSO prašomą pakeitimą atmeta.

4.   Kai PSO, priklausantis atjungimo koordinavimo regionui, ketina iš dalies pakeisti galutinį svarbaus turto, kurio atžvilgiu jis veikia kaip atjungimo planuotojas, kitų metų parengties planą, jis inicijuoja tokią procedūrą:

a)

prašymą teikiantis PSO parengia kitų metų parengties plano pakeitimo pasiūlymą, kuriame taip pat įvertina, ar dėl pakeitimo galėtų atsirasti atjungimo planavimo nesuderinamumų, ir savo pasiūlymą pateikia visiems kitiems atjungimo koordinavimo regiono (-ų) PSO;

b)

jei aptinkama atjungimo planavimo nesuderinamumų, susiję atjungimo koordinavimo regiono PSO kartu, naudodamiesi turimomis priemonėmis, nustato sprendimą koordinuodami veiklą su atitinkamais atjungimo planuotojais ir, kai tinkama, su STO arba USTO;

c)

jei atjungimo planavimo nesuderinamumų neaptinkama arba randamas jų sprendimas, atitinkami PSO patvirtina prašomą pakeitimą, apie tai informuoja visas paveiktąsias šalis ir atnaujina galutinį kitų metų parengties planą ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje;

d)

jei atjungimo planavimo nesuderinamumų sprendimo nerandama, prašymą pateikęs PSO dalinio keitimo procedūrą nutraukia.

3 SKYRIUS

Parengties planų vykdymas

101 straipsnis

Svarbaus turto būsenos „bandomas“ administravimas

1.   Svarbaus turto, kurio deklaruota parengties būsena yra „bandomas“, atjungimo planuotojas likus vienam mėnesiui iki būsenos „bandomas“ taikymo pradžios perdavimo sistemos operatoriui ir, jei turtas prijungtas prie skirstomųjų tinklų, įskaitant uždaruosius skirstomuosius tinklus, skirstomųjų tinklų operatoriui arba uždarųjų skirstomųjų tinklų operatoriui pateikia:

a)

išsamų bandymo planą;

b)

orientacinį elektros energijos gamybos ir vartojimo grafiką, jei atitinkamas svarbus turtas yra svarbus elektros energijos gamybos modulis arba svarbus apkrovos objektas, ir

c)

perdavimo sistemos arba skirstomojo tinklo topologijos pakeitimus, jei atitinkamas svarbus turtas yra svarbus tinklo elementas.

2.   1 dalyje nurodytą informaciją atjungimo planuotojas atnaujina, kai tik atliekami kokie nors jos pakeitimai.

3.   Svarbaus turto, kurio deklaruota parengties būsena yra „bandomas“, PSO pagal 1 dalį gautą informaciją pateikia visiems kitiems savo atjungimo koordinavimo regiono (-ų) PSO jų prašymu.

4.   Jeigu 1 dalyje nurodytas svarbus turtas yra svarbus tinklo elementas, jungiantis du ar daugiau valdymo rajonų, atitinkamų valdymo rajonų PSO susitaria dėl informacijos, teiktinos pagal 1 dalį.

102 straipsnis

Priverstinio atjungimo administravimo procedūra

1.   Kiekvienas PSO parengia tvarką, taikytiną tuo atveju, jei dėl priverstinio atjungimo kiltų grėsmė jo tinklo eksploatavimo saugumui. Ta tvarka PSO sudaromos galimybės užtikrinti, kad jo valdymo rajone esančio kito svarbaus turto būseną „parengtas“ arba „neparengtas“ būtų galima pakeisti atitinkamai į būseną „neparengtas“ arba „parengtas“.

2.   1 dalyje nurodytą tvarką PSO taiko tik tada, kai nesusitariama su atjungimo planuotojais dėl priverstinio atjungimo sprendimų. PSO atitinkamai informuoja reguliavimo instituciją.

3.   Taikydamas tvarką, PSO kuo labiau atsižvelgia į svarbaus turto techninius apribojimus.

4.   Atjungimo planuotojas apie vieno ar daugiau savo svarbaus turto vienetų priverstinį atjungimą kuo greičiau, pradėjus priverstinį atjungimą, praneša PSO ir, jei tas turtas prijungtas prie skirstomųjų tinklų arba uždarųjų skirstomųjų tinklų, atitinkamai STO arba USTO.

5.   Pranešdamas apie priverstinį atjungimą, atjungimo planuotojas pateikia šią informaciją:

a)

priverstinio atjungimo priežastis;

b)

tikėtiną priverstinio atjungimo trukmę ir

c)

kai taikoma, priverstinio atjungimo poveikį kito svarbaus turto, kurio atjungimo planuotojas jis yra, parengties būsenai.

6.   Nustatęs, kad dėl vieno ar kelių 1 dalyje nurodyto priverstinio atjungimo atvejų galėtų sutrikti normalioji perdavimo sistemos būsena, PSO informuoja paveiktąjį atjungimo planuotoją (-us) apie terminą, kuriuo nebebus galima išlaikyti tinklo eksploatavimo saugumo, jei priverstinai atjungto svarbaus turto būsena nebus vėl pakeista į būseną „parengtas“. Atjungimo planuotojai informuoja PSO apie tai, ar įmanoma laikytis to termino, ir jei to termino laikytis neįmanoma, pateikia racionalų pagrindimą.

7.   Dėl priverstinio atjungimo iš dalies pakeitęs parengties planą ir laikydamasis Reglamento (ES) Nr. 543/2013 7, 10 ir 15 straipsniuose nustatytų terminų atitinkamas PSO atnaujina informaciją ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje naujausiais duomenims.

103 straipsnis

Tikralaikis parengties planų vykdymas

1.   Kiekvienas elektros energijos gamybos objekto savininkas užtikrina, kad visi jam priklausantys svarbūs elektros energijos gamybos moduliai, kurių deklaruota būsena yra „parengtas“, būtų parengti elektros energijai gaminti pagal deklaruotas jų technines galimybes, kai būtina išlaikyti tinklo eksploatavimo saugumą, išskyrus priverstinio atjungimo atvejus.

2.   Kiekvienas elektros energijos gamybos objekto savininkas užtikrina, kad visi jam priklausantys svarbūs elektros energijos gamybos moduliai, kurių deklaruota būsena yra „neparengti“, negamintų elektros energijos.

3.   Kiekvienas apkrovos objekto savininkas užtikrina, kad visi jam priklausantys svarbūs apkrovos objektai, kurių deklaruota būsena yra „neparengti“, nevartotų elektros energijos.

4.   Kiekvienas svarbaus tinklo elemento savininkas užtikrina, kad visi jam priklausantys svarbūs tinklo elementai, kurių deklaruota būsena yra „parengti“, būtų parengti elektros energijai perduoti pagal deklaruotas jų technines galimybes, kai būtina išlaikyti tinklo eksploatavimo saugumą, išskyrus priverstinio prijungimo atvejus.

5.   Kiekvienas svarbaus tinklo elemento savininkas užtikrina, kad visi jam priklausantys svarbūs tinklo elementai, kurių deklaruota būsena yra „neparengti“, neperduotų elektros energijos.

6.   Kai svarbaus tinklo elemento būsenai „neparengtas“ arba „bandomas“ pagal 96 straipsnio 6 dalį taikomos specialios tinklo sąlygos, atitinkamas PSO, STO arba USTO, prieš nustatydamas minėtą būseną, turi įvertinti, ar tos sąlygos įvykdytos. Jei sąlygos neįvykdytos, jis svarbaus tinklo elemento savininkui nurodo visiškai ar iš dalies nenustatyti būsenos „neparengtas“ arba „bandomas“.

7.   Nustatęs, kad dėl svarbaus turto būsenos „neparengtas“ arba „bandomas“ gali arba galėtų sutrikti normalioji perdavimo sistemos būsena, PSO svarbaus turto savininkui, jei turtas prijungtas prie perdavimo sistemos, arba skirstomųjų tinklų operatoriui ar uždarųjų skirstomųjų tinklų operatoriui, jei turtas prijungtas prie skirstomojo tinklo ar uždarojo skirstomojo tinklo, nurodo kuo labiau atidėti to svarbaus turto būsenos „neparengtas“ arba „bandomas“ nustatymą, laikantis PSO nurodymų ir kartu paisant techninių ir saugumo ribų.

4 ANTRAŠTINĖ DALIS

ADEKVATUMAS

104 straipsnis

Prognozė valdymo rajono adekvatumo analizei

Kiekvienas PSO bet kokią valdymo rajono adekvatumo analizei pagal 105 ir 107 straipsnius naudojamą prognozę visiems kitiems PSO pateikia ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje.

105 straipsnis

Valdymo rajono adekvatumo analizė

1.   Kiekvienas PSO atlieka valdymo rajono adekvatumo analizę, įvertindamas galimybę, kad bendras jo valdymo rajone pagamintos elektros energijos ir galimo tarpsisteminio importo kiekis atitiks bendrą apkrovą jo valdymo rajone pagal įvairius eksploatavimo scenarijus, atsižvelgdamas į reikiamus aktyviosios galios rezervus, nustatytus 118 ir 119 straipsniuose.

2.   Atlikdamas valdymo rajono adekvatumo analizę pagal 1 dalį, kiekvienas PSO turi:

a)

naudotis naujausiais parengties planais ir naujausiais duomenimis apie:

i)

elektros energijos gamybos modulių galimybes, numatytas pagal 43 straipsnio 5 dalį ir 45 bei 51 straipsnius;

ii)

tarpzoninį pralaidumą;

iii)

galimą reguliavimą apkrova, numatytą pagal 52 ir 53 straipsnius;

b)

atsižvelgti į elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalį ir apkrovą;

c)

įvertinti adekvatumo nebuvimo tikimybę bei tikėtiną trukmę ir numanomą energijos kiekį, kuris nebus tiekiamas dėl šios priežasties.

3.   Įvertinęs, kad jo valdymo rajone neužtikrinamas adekvatumas, kiekvienas PSO kuo greičiau apie tai informuoja savo reguliavimo instituciją arba, jei tai aiškiai nustatyta nacionalinėje teisėje, kitą kompetentingą instituciją ir prireikus visas paveiktąsias šalis.

4.   Įvertinęs, kad jo valdymo rajone neužtikrinamas adekvatumas, kiekvienas PSO kuo greičiau informuoja visus PSO ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje.

106 straipsnis

Valdymo rajono adekvatumas kitos savaitės laikotarpiu

1.   Kiekvienas PSO padeda rengti visos Europos metines vasaros ir žiemos elektros energijos gamybos adekvatumo prognozes pagal ENTSO-E patvirtintą metodiką, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 714/2009 8 straipsnio 3 dalies f punkte.

2.   Dukart per metus kiekvienas PSO atlieka atitinkamai ateinančios vasaros ir žiemos valdymo rajono adekvatumo analizę, atsižvelgdamas į visos Europos scenarijus, suderintus su visos Europos metinėmis vasaros ir žiemos elektros energijos gamybos adekvatumo prognozėmis.

3.   Kiekvienas PSO atnaujina valdymo rajono adekvatumo analizę, nustatęs, kad galėjo pasikeisti elektros energijos gamybos modulių parengties būsena, apkrovos įverčiai, atsinaujinančiųjų energijos šaltinių įverčiai arba tarpzoninis pralaidumas ir tie pokyčiai galėtų reikšmingai paveikti adekvatumą.

107 straipsnis

Valdymo rajono adekvatumas kitos paros ir einamosios paros laikotarpiu

1.   Kiekvienas PSO atlieka valdymo rajono adekvatumo kitos paros ir einamosios paros laikotarpiu analizę remdamasis:

a)

111 straipsnyje nurodytais planais;

b)

prognozuojama apkrova;

c)

prognozuojama elektros energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių;

d)

aktyviosios galios rezervų duomenimis, teikiamais pagal 46 straipsnio 1 dalies a punktą;

e)

valdymo rajono importo ir eksporto pajėgumu, suderintu su tarpzoniniu pralaidumu, apskaičiuojamu pagal Reglamento (ES) 2015/1222 14 straipsnį;

f)

elektros energijos gamybos modulių galimybių duomenimis, teikiamais pagal 43 straipsnio 4 dalį ir 45 bei 51 straipsnius, ir jų parengties būsenos duomenimis;

g)

apkrovos objektų, teikiančių reguliavimo apkrova paslaugą, galimybių duomenimis, teikiamais pagal 52 ir 53 straipsnius, ir jų parengties būsenos duomenimis.

2.   Kiekvienas PSO įvertina:

a)

minimalų importo ir maksimalų eksporto lygį, suderinamą su savo valdymo rajono adekvatumu;

b)

tikėtiną adekvatumo nebuvimo trukmę ir

c)

numanomą energijos kiekį, kuris nebus tiekiamas dėl adekvatumo nebuvimo.

3.   Jei remiantis 1 dalyje nurodyta analize adekvatumas neužtikrintas, kiekvienas PSO apie adekvatumo nebuvimą informuoja savo reguliavimo instituciją ar kitą kompetentingą instituciją. PSO savo reguliavimo institucijai ar kitai kompetentingai institucijai pateikia adekvatumo nebuvimo priežasčių analizę ir pasiūlo rizikos mažinimo veiksmų.

5 ANTRAŠTINĖ DALIS

PAGALBINĖS PASLAUGOS

108 straipsnis

Pagalbinės paslaugos

1.   Kiekvienas PSO stebi pagalbinių paslaugų prieinamumą.

2.   Kalbant apie aktyviosios galios ir reaktyviosios galios paslaugas, kiekvienas PSO, kai tinkama, koordinuodamas veiklą su kitais PSO, turi:

a)

suplanuoti, organizuoti ir administruoti pagalbinių paslaugų pirkimą;

b)

remdamasis pagal II dalies 2 antraštinę dalį teikiamais duomenimis, stebėti, ar prieinamų pagalbinių paslaugų lygis ir vieta leidžia užtikrinti tinklo eksploatavimo saugumą;

c)

naudotis visomis turimomis ekonomiškai veiksmingomis ir racionaliomis priemonėmis, kad įsigytų reikiamą pagalbinių paslaugų apimtį.

3.   Kiekvienas PSO paskelbia, kokio rezervo pajėgumo reikia tinklo eksploatavimo saugumui išlaikyti.

4.   Kiekvienas PSO kitiems PSO jų prašymu praneša apie turimą aktyviosios galios rezervų kiekį.

109 straipsnis

Reaktyviosios galios pagalbinės paslaugos

1.   Kiekvienam operatyvinio planavimo laikotarpiui kiekvienas PSO pagal prognozes įvertina, ar turimos reaktyviosios galios pagalbinių paslaugų pakanka perdavimo sistemos eksploatavimo saugumui išlaikyti.

2.   Siekdamas padidinti savo perdavimo sistemos elementų veikimo veiksmingumą, kiekvienas PSO stebi:

a)

turimą elektros energijos gamybos objektų reaktyviosios galios kiekį;

b)

turimą prie perdavimo sistemos prijungtų apkrovos objektų reaktyviosios galios kiekį;

c)

STO turimą reaktyviosios galios kiekį;

d)

turimą prie perdavimo sistemos prijungtą įrangą, skirtą reaktyviajai galiai užtikrinti;

e)

aktyviosios galios ir reaktyviosios galios santykines dalis perdavimo sistemos ir prie perdavimo sistemos prijungtų skirstomųjų tinklų sandūroje.

3.   Jei reaktyviosios galios pagalbinių paslaugų nepakanka perdavimo sistemos eksploatavimo saugumui išlaikyti, kiekvienas PSO turi:

a)

informuoti kaimyninius PSO ir

b)

parengti ir aktyvinti taisomuosius veiksmus pagal 23 straipsnį.

6 ANTRAŠTINĖ DALIS

PLANŲ SUDARYMAS

110 straipsnis

Planų sudarymo tvarkos nustatymas

1.   Nustatydamas planų sudarymo tvarką PSO atsižvelgia į veikimo sąlygas, nustatytas elektros energijos gamybos ir apkrovos duomenų metodikoje, parengtoje pagal Reglamento (ES) 2015/1222 16 straipsnį, ir prireikus jas papildo.

2.   Jeigu prekybos zoną sudaro tik vienas valdymo rajonas, geografinė planavimo rajono aprėptis sutampa su prekybos zona. Jeigu valdymo rajonas apima kelias prekybos zonas, geografinė planavimo rajono aprėptis sutampa su prekybos zona. Jeigu prekybos zona apima kelis valdymo rajonus, toje prekybos zonoje veikiantys PSO kartu gali nuspręsti taikyti bendrą planų sudarymo tvarką, kitu atveju kiekvienas valdymo rajonas, esantis toje prekybos zonoje, laikomas atskiru planavimo rajonu.

3.   Kiekvienam elektros energijos gamybos objektui ir apkrovos objektui, kuriems taikomi nacionaliniai planų sudarymo reikalavimai, jo savininkas paskiria planuotoją arba planus sudaro pats.

4.   Kiekvienas rinkos dalyvis ir ekspeditorius, kuriems taikomi nacionalinėse nuostatose nustatyti planų sudarymo reikalavimai, paskiria planuotoją arba planus sudaro pats.

5.   Kiekvienas planavimo rajoną valdantis PSO nustato planuotojų pateiktų planų apdorojimo tvarką.

6.   Jei planavimo rajonas apima daugiau nei vieną valdymo rajoną, už valdymo rajonus atsakingi PSO susitaria dėl to, kuris PSO valdys planavimo rajoną.

111 straipsnis

Planų pateikimas planavimo rajone

1.   Kiekvienas planuotojas, išskyrus ekspeditorių planuotojus, planavimo rajoną valdančiam PSO jo prašymu ir, kai tinkama, trečiajai šaliai pateikia šiuos planus:

a)

elektros energijos gamybos grafikus;

b)

vartojimo grafikus;

c)

vidaus prekybos planus ir

d)

išorės prekybos planus.

2.   Kiekvienas ekspeditoriaus planuotojas arba, kai tinkama, pagrindinė sandorio šalis planavimo rajoną, kuriame taikomas rinkų susiejimo mechanizmas, valdančiam PSO jo prašymu ir, kai tinkama, trečiajai šaliai pateikia šiuos planus:

a)

išorės prekybos planus, rodančius:

i)

daugiašalius mainus tarp planavimo rajono ir kitų planavimo rajonų grupės;

ii)

dvišalius mainus tarp planavimo rajono ir kito planavimo rajono;

b)

vidaus prekybos tarp ekspeditoriaus ir pagrindinių sandorio šalių planus;

c)

vidaus prekybos tarp ekspeditoriaus ir kitų ekspeditorių planus.

112 straipsnis

Planų darna

1.   Kiekvienas planavimo rajoną valdantis PSO patikrina, ar elektros energijos gamybos, vartojimo, vidaus prekybos ir išorės prekybos planai jo planavimo rajone iš esmės dera.

2.   Dėl PSO išorės mainų planų kiekvienas PSO susitaria dėl planavimo verčių su atitinkamu PSO. Jei nesusitariama, taikoma mažesnioji vertė.

3.   Vykdant dvišalius mainus tarp dviejų planavimo rajonų, kiekvienas PSO dėl išorės prekybos planų susitaria su atitinkamu PSO. Jei dėl prekybos planų verčių nesusitariama, taikoma mažesnioji vertė.

4.   Visi planavimo rajonus valdantys PSO patikrina, ar visų sinchroninės zonos planavimo rajonų suvestiniai išorės įskaitomųjų mainų planai dera tarpusavyje. Jei nustatoma neatiktis, o PSO nesusitaria dėl suvestinių išorės įskaitomųjų mainų planų verčių, taikomos mažesniosios vertės.

5.   Kiekvienas ekspeditoriaus planuotojas arba, kai tinkama, pagrindinė sandorio šalis perdavimo sistemos operatoriams jų prašymu pateikia kiekvieno rinkų susiejimo mechanizme dalyvaujančio planavimo rajono išorės prekybos planų vertes kaip suvestinius išorės įskaitomųjų mainų planus.

6.   Kiekvienas planinių mainų apimties skaičiuotojas perdavimo sistemos operatoriams jų prašymu pateikia rinkų susiejimo mechanizme dalyvaujančių planavimo rajonų planinių mainų vertes kaip suvestinius išorės įskaitomųjų mainų planus, įskaitant dviejų planavimo rajonų dvišalius mainus.

113 straipsnis

Informacijos teikimas kitiems PSO

1.   Kito PSO prašymu PSO, kuriam adresuotas prašymas, apskaičiuoja ir pateikia:

a)

suvestinius išorės įskaitomųjų mainų planus ir

b)

jei planavimo rajonas su kitu planavimo rajonu sujungtas kintamosios srovės linijomis – grynąją rajono kintamosios srovės poziciją.

2.   Jei to reikia bendriems tinklo modeliams sukurti pagal 70 straipsnio 1 dalį, kiekvienas planavimo rajoną valdantis PSO bet kuriam paprašiusiam PSO pateikia:

a)

elektros energijos gamybos grafikus ir

b)

vartojimo grafikus.

7 ANTRAŠTINĖ DALIS

ENTSO-E OPERATYVINIO PLANAVIMO DUOMENŲ TVARKYMO APLINKA

114 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkos

1.   Per dvidešimt keturis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo ENTSO-E pagal 115, 116 ir 117 straipsnius įdiegia ir valdo ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinką, kurioje saugoma bei tvarkoma visa reikiama informacija ir vykdomi jos mainai.

2.   Per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo visi PSO nustato suderintą duomenų, kuriais bus keičiamasi, formatą, kuris yra neatsiejama ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkos dalis.

3.   Visi PSO ir regioniniai saugumo koordinatoriai turi turėti prieigą prie visos ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje laikomos informacijos.

4.   Kol bus įdiegta ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinka, visi PSO reikiamais duomenimis gali keistis tarpusavyje ir su regioniniais saugumo koordinatoriais.

5.   ENTSO-E parengia veiklos tęstinumo planą, taikytiną tuo atveju, jeigu operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinka neveiktų.

115 straipsnis

Atskiri tinklo modeliai, bendri tinklo modeliai ir tinklo eksploatavimo saugumo analizė

1.   ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje saugomi visi atskiri tinklo modeliai ir su visais atitinkamais laikotarpiais, nustatytais šiame reglamente, Reglamento (ES) 2015/1222 14 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (ES) 2016/1719 9 straipsnyje, susijusi svarbi informacija.

2.   ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje laikoma informacija apie atskirus tinklo modelius turi padėti sujungti juos į bendrus tinklo modelius.

3.   Kiekvienam laikotarpiui sukurti bendri tinklo modeliai skelbiami ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje.

4.   ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje skelbiama ši kitų metų laikotarpio informacija:

a)

kiekvieno PSO pagal 66 straipsnį parengtas kitų metų atskiras tinklo modelis pagal kiekvieną scenarijų ir

b)

pagal 67 straipsnį parengtas kitų metų bendras tinklo modelis pagal kiekvieną scenarijų.

5.   ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje skelbiama ši kitos paros ir einamosios paros laikotarpių informacija:

a)

kiekvieno PSO parengti kitos paros ir einamosios paros atskiri tinklo modeliai pagal laikinę skyrą, nustatytą 70 straipsnio 1 dalyje;

b)

kiekvieno planavimo rajono ar per kiekvieną planavimo rajono ribą (jeigu tai svarbu PSO) ir per planavimo rajonus jungiančias AĮNS sistemas vykdomi planiniai mainai atitinkamu laiko momentu;

c)

kitos paros ir einamosios paros bendri tinklo modeliai pagal laikinę skyrą, nustatytą 70 straipsnio 1 dalyje;

d)

parengtų ir sutartų taisomųjų veiksmų, skirtų tarpsisteminės svarbos apribojimams šalinti, sąrašas.

116 straipsnis

Atjungimo koordinavimas

1.   ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje turi būti modulis visai svarbiai atjungimo koordinavimo informacijai saugoti ir jos mainams vykdyti.

2.   1 dalyje nurodyta informacija turi apimti bent svarbaus turto parengties būseną ir informaciją apie 92 straipsnyje nurodytus parengties planus.

117 straipsnis

Sistemos adekvatumas

1.   ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje turi būti modulis visai svarbiai informacijai, kuria remiantis atliekama koordinuota adekvatumo analizė, saugoti ir jos mainams vykdyti.

2.   1 dalyje nurodytą informaciją sudaro bent:

a)

kito sezono sistemos adekvatumo duomenys, kuriuos pateikė kiekvienas PSO;

b)

kito sezono visos Europos sistemos adekvatumo analizės ataskaita;

c)

pagal 104 straipsnį adekvatumui vertinti naudojamos prognozės ir

d)

informacija apie adekvatumo stoką pagal 105 straipsnio 4 dalį.

IV DALIS

GALIOS IR DAŽNIO VALDYMAS IR REZERVAI

1 ANTRAŠTINĖ DALIS

EKSPLOATAVIMO SUTARTYS

118 straipsnis

Sinchroninių zonų eksploatavimo sutartys

1.   Per dvylika mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO drauge parengia bendrus pasiūlymus dėl:

a)

FCR apimties nustatymo taisyklių pagal 153 straipsnį;

b)

FCR papildomų charakteristikų pagal 154 straipsnio 2 dalį;

c)

dažnio palaikymo kokybės nustatymo parametrų ir dažnio palaikymo kokybės tikslinių parametrų pagal 127 straipsnį;

d)

žemyninės Europos ir Šiaurės Europos sinchroninėse zonose – kiekvieno LFC bloko dažnio atkūrimo valdymo paklaidos tikslinių parametrų pagal 128 straipsnį;

e)

metodikos, pagal kurią vertinama sinchroninės zonos FCR išeikvojimo rizika ir jos raida pagal 131 straipsnio 2 dalį;

f)

sinchroninės zonos stebėtojo pagal 133 straipsnį;

g)

sinchroninės zonos, kurioje yra daugiau kaip vienas LFC rajonas, ACE apskaičiuoti naudojamos reguliavimo programos apskaičiavimo pagal grynąją rajono kintamosios srovės poziciją remiantis bendra kitimo trukme pagal 136 straipsnį;

h)

jei taikoma – sinchronines zonas jungiančių AĮNS linijų atiduodamosios aktyviosios galios apribojimų pagal 137 straipsnį;

i)

LFC struktūros pagal 139 straipsnį;

j)

jei taikoma – metodikos elektrinio laiko nuokrypiui mažinti pagal 181 straipsnį;

k)

jei sinchroninėje zonoje veikia daugiau kaip vienas PSO – PSO konkrečių pareigų paskirstymo pagal 141 straipsnį;

l)

išeikvojus FCR taikomų veiklos procedūrų pagal 152 straipsnio 7 dalį;

m)

Didžiosios Britanijos ir Airijos bei Šiaurės Airijos sinchroninėse zonose – priemonių energijos rezervuarams atkurti pagal 156 straipsnio 6 dalies b punktą;

n)

veiklos procedūrų, kuriomis siekiama, sumažinus sistemos dažnio nuokrypį, atkurti normaliąją sistemos būseną ir apriboti avarinės būsenos riziką pagal 152 straipsnio 10 dalį;

o)

disbalanso pasiskirstymo nustatymo procesą, FRR aktyvinimą per tarpsisteminius ryšius arba RR aktyvinimą per tarpsisteminius ryšius įgyvendinančių PSO funkcijų ir atsakomybės pagal 149 straipsnio 2 dalį;

p)

techninės infrastruktūros parengties, patikimumo ir pertekliaus reikalavimų pagal 151 straipsnio 2 dalį;

q)

bendrų eksploatavimo esant normaliajai būsenai ir susidarius pavojaus būsenai taisyklių pagal 152 straipsnio 6 dalį ir veiksmų, nurodytų 152 straipsnio 15 dalyje;

r)

žemyninės Europos ir Šiaurės Europos sinchroninėse zonose – minimalaus aktyvinimo laikotarpio, kurį turi užtikrinti FCR teikėjai pagal 156 straipsnio 10 dalį;

s)

žemyninės Europos ir Šiaurės Europos sinchroninėse zonose – sąnaudų ir naudos analizės prielaidų ir metodikos pagal 156 straipsnio 11 dalį;

t)

jei taikoma, kitose nei žemyninės Europos sinchroninėse zonose – PSO vykdomų FCR mainų ribų pagal 163 straipsnio 2 dalį;

u)

rezervą jungiančio PSO, rezervą gaunančio PSO ir paveiktojo PSO funkcijų ir atsakomybės pagal 165 straipsnio 1 dalį, susijusių su FRR ir RR mainais;

v)

valdymo galimybes teikiančio PSO, valdymo galimybes gaunančio PSO ir paveiktojo PSO funkcijų ir atsakomybės už dalijimąsi FRR ir RR, kaip nustatyta 166 straipsnio 1 dalyje;

w)

rezervą jungiančio PSO, rezervą gaunančio PSO ir paveiktojo PSO funkcijų ir atsakomybės už rezervų mainus tarp sinchroninių zonų ir valdymo galimybes teikiančio PSO, valdymo galimybes gaunančio PSO ir paveiktojo PSO funkcijų ir atsakomybės už dalijimąsi rezervais tarp sinchroninių zonų, kaip nustatyta 171 straipsnio 2 dalyje;

x)

sinchroninių zonų dalijimosi FCR apimties ribų nustatymo metodikos pagal 174 straipsnio 2 dalį;

y)

Didžiosios Britanijos ir Airijos bei Šiaurės Airijos sinchroninėse zonose – 174 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos metodikos, pagal kurią nustatomas būtinasis FCR rezervo pajėgumas;

z)

sinchroninių zonų FRR mainų apimties ribų nustatymo metodikos pagal 176 straipsnio 1 dalį ir sinchroninių zonų dalijimosi FRR apimties ribų nustatymo metodikos pagal 177 straipsnio 1 dalį;

(aa)

sinchroninių zonų RR mainų apimties ribų nustatymo metodikos pagal 178 straipsnio 1 dalį ir sinchroninių zonų dalijimosi RR apimties ribų nustatymo metodikos pagal 179 straipsnio 1 dalį.

2.   Visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO 6 straipsnio 3 dalies d punkte išvardytas metodikas ir sąlygas pateikia tvirtinti visoms atitinkamos sinchroninės zonos reguliavimo institucijoms. Patvirtinus šias metodikas ir sąlygas, visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO per mėnesį sudaro sinchroninės zonos eksploatavimo sutartį; ši sutartis įsigalioja per tris mėnesius po metodikų ir sąlygų patvirtinimo.

119 straipsnis

LFC blokų eksploatavimo sutartys

1.   Per dvylika mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo visi kiekvieno LFC bloko PSO drauge parengia bendrus pasiūlymus dėl:

a)

jei LFC blokas sudarytas iš daugiau kaip vieno LFC rajono – kiekvieno LFC rajono tikslinių FRCE parametrų, nurodytų 128 straipsnio 4 dalyje;

b)

LFC bloko stebėtojo pagal 134 straipsnio 1 dalį;

c)

atiduodamosios aktyviosios galios kitimo apribojimų pagal 137 straipsnio 3 ir 4 dalis;

d)

jei LFC bloke veikia daugiau kaip vienas PSO – LFC bloke veikiančių PSO konkrečių pareigų paskirstymo pagal 141 straipsnio 9 dalį;

e)

jei taikoma – už 145 straipsnio 6 dalyje nurodytas užduotis atsakingo PSO paskyrimo;

f)

papildomų techninės infrastruktūros parengties, patikimumo ir dubliavimo reikalavimų pagal 151 straipsnio 3 dalį;

g)

išeikvojus FRR arba RR taikomų veiklos procedūrų pagal 152 straipsnio 8 dalį;

h)

FRR apimties nustatymo taisyklių pagal 157 straipsnio 1 dalį;

i)

RR apimties nustatymo taisyklių pagal 160 straipsnio 2 dalį;

j)

jei LFC bloke veikia daugiau kaip vienas PSO – pagal 157 straipsnio 3 dalį nustatyto konkrečių pareigų paskirstymo ir, kai tinkama, pagal 160 straipsnio 6 dalį nustatyto konkrečių pareigų paskirstymo;

k)

problemos sprendimo procedūros pagal 157 straipsnio 4 dalį ir, kai tinkama, problemos sprendimo procedūros pagal 160 straipsnio 7 dalį;

l)

pagal 158 straipsnio 2 dalį nustatytų FRR prieinamumo reikalavimų, valdymo kokybės reikalavimų ir, kai tinkama, pagal 161 straipsnio 2 dalį nustatytų RR prieinamumo reikalavimų bei valdymo kokybės reikalavimų;

m)

jei taikoma – skirtingiems žemyninės Europos sinchroninėje zonoje esantiems LFC blokams priklausančių LFC rajonų FCR mainų apribojimų ir sinchroninės zonos, sudarytos iš daugiau kaip vieno LFC bloko, LFC rajonų FRR arba RR mainų apribojimų, nustatytų pagal 163 straipsnio 2 dalį, 167 straipsnį ir 169 straipsnio 2 dalį;

n)

rezervą jungiančio PSO, rezervą gaunančio PSO ir paveiktojo PSO funkcijų ir atsakomybės už FRR ir (arba) RR mainus su kitų LFC blokų PSO, kaip nustatyta 165 straipsnio 6 dalyje;

o)

valdymo galimybes teikiančio PSO, valdymo galimybes gaunančio PSO ir paveiktojo PSO funkcijų ir atsakomybės už dalijimąsi FRR ir RR, kaip nustatyta 166 straipsnio 7 dalyje;

p)

valdymo galimybes teikiančio PSO, valdymo galimybes gaunančio PSO ir paveiktojo PSO funkcijų ir atsakomybės už dalijimąsi FRR ir RR tarp sinchroninių zonų, kaip nustatyta 175 straipsnio 2 dalyje;

q)

152 straipsnio 14 dalyje nustatytų koordinavimo veiksmų FRCE sumažinti;

r)

152 straipsnio 16 dalyje nustatytų priemonių, kuriomis FRCE mažinama reikalaujant, kad būtų keičiama elektros energijos gamybos modulių ir apkrovos blokų aktyviosios galios gamyba arba vartojimas.

2.   Visi kiekvieno LFC bloko PSO 6 straipsnio 3 dalies d punkte išvardytas metodikas ir sąlygas pateikia tvirtinti visoms atitinkamo LFC bloko reguliavimo institucijoms. Patvirtinus šias metodikas ir sąlygas, visi kiekvieno LFC bloko PSO per mėnesį sudaro LFC bloko eksploatavimo sutartį; ši sutartis įsigalioja per tris mėnesius po metodikų ir sąlygų patvirtinimo.

120 straipsnis

LFC rajono eksploatavimo sutartis

Per dvylika mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo visi kiekvieno LFC rajono PSO parengia LFC rajono eksploatavimo sutartį, kurioje nustatomi bent šie dalykai:

a)

LFC rajono PSO konkrečių pareigų paskirstymas pagal 141 straipsnio 8 dalį;

b)

už dažnio atkūrimo proceso diegimą ir vykdymą atsakingo PSO paskyrimas pagal 143 straipsnio 4 dalį.

121 straipsnis

Stebimojo rajono eksploatavimo sutartis

Per dvylika mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo visi kiekvieno stebimojo rajono PSO parengia stebimojo rajono eksploatavimo sutartį, kurioje nustatoma bent tai, kaip pagal 141 straipsnio 7 dalį paskirstomos to paties stebimojo rajono PSO pareigos.

122 straipsnis

Disbalanso pasiskirstymo nustatymo sutartis

Visi PSO, dalyvaujantys vykdant tą patį disbalanso pasiskirstymo nustatymo procesą, parengia disbalanso pasiskirstymo nustatymo sutartį, kurioje nustatomos bent PSO funkcijos ir pareigos pagal 149 straipsnio 3 dalį.

123 straipsnis

FRR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius sutartis

Visi PSO, dalyvaujantys tame pačiame FRR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius procese, parengia FRR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius sutartį, kurioje nustatomos bent PSO funkcijos ir pareigos pagal 149 straipsnio 3 dalį.

124 straipsnis

RR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius sutartis

Visi PSO, dalyvaujantys tame pačiame RR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius procese, parengia RR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius sutartį, kurioje nustatomos bent PSO funkcijos ir pareigos pagal 149 straipsnio 3 dalį.

125 straipsnis

Dalijimosi rezervais sutartis

Visi PSO, dalyvaujantys tame pačiame dalijimosi FCR, FRR arba RR procese, parengia dalijimosi rezervais sutartį, kurioje nustatomi bent šie dalykai:

a)

kai FRR arba RR dalijamasi sinchroninėje zonoje, valdymo galimybes teikiančio PSO, valdymo galimybes gaunančio PSO ir paveiktųjų PSO funkcijos ir pareigos pagal 165 straipsnio 3 dalį, arba

b)

kai FRR arba RR dalijamasi tarp sinchroninių zonų, valdymo galimybes gaunančio PSO ir valdymo galimybes teikiančio PSO funkcijos ir pareigos pagal 171 straipsnio 4 dalį, ir procedūros, jei dalijimasis rezervais tarp sinchroninių zonų nevykdomas tikruoju laiku pagal 171 straipsnio 9 dalį.

126 straipsnis

Keitimosi rezervais sutartis

Visi PSO, dalyvaujantys tame pačiame FCR, FRR arba RR mainų procese, parengia keitimosi rezervais sutartį, kurioje nustatomi bent šie dalykai:

a)

kai FRR arba RR keičiamasi sinchroninėje zonoje, rezervą jungiančio PSO ir rezervą gaunančio PSO funkcijos ir pareigos pagal 165 straipsnio 3 dalį, arba

b)

kai rezervais keičiamasi tarp sinchroninių zonų, rezervą jungiančio PSO ir rezervą gaunančio PSO funkcijos ir pareigos pagal 171 straipsnio 4 dalį ir procedūros, jei keitimasis rezervais tarp sinchroninių zonų nevykdomas tikruoju laiku pagal 171 straipsnio 9 dalį.

2 ANTRAŠTINĖ DALIS

DAŽNIO PALAIKYMO KOKYBĖ

127 straipsnis

Dažnio palaikymo kokybės nustatymo ir tikslinis parametrai

1.   Dažnio palaikymo kokybės nustatymo parametrai yra šie:

a)

visų sinchroninių zonų vardinis dažnis;

b)

visų sinchroninių zonų standartinis dažnio diapazonas;

c)

visų sinchroninių zonų didžiausias momentinis dažnio nuokrypis;

d)

visų sinchroninių zonų didžiausias nusistovėjusio dažnio nuokrypis;

e)

visų sinchroninių zonų dažnio atkūrimo laikas;

f)

Didžiosios Britanijos ir Airijos ir Šiaurės Airijos sinchroninių zonų dažnio susigrąžinimo laikas;

g)

Didžiosios Britanijos ir Airijos ir Šiaurės Airijos, taip pat Šiaurės Europos sinchroninių zonų dažnio atkūrimo diapazonas;

h)

Didžiosios Britanijos ir Airijos ir Šiaurės Airijos sinchroninių zonų dažnio susigrąžinimo diapazonas, taip pat

i)

visų sinchroninių zonų pavojaus būsenos suaktyvinimo laikas.

2.   Visų sinchroninių zonų vardinis dažnis turi būti 50 Hz.

3.   1 pastraipoje išvardytų dažnio palaikymo kokybės nustatymo parametrų numatytosios vertės yra įrašytos į III priedo 1 lentelę.

4.   Dažnio palaikymo kokybės tikslinis parametras yra didžiausias kiekvienos sinchroninės zonos ne standartinio dažnio diapazono minučių skaičius per metus, o kiekvienos sinchroninės zonos numatytosios vertės turi būti tokios, kokios įrašytos į III priedo 2 lentelę.

5.   Turi būti laikomasi į III priedo 1 lentelę įrašytų dažnio palaikymo kokybės nustatymo parametrų verčių ir į III priedo 2 lentelę įrašytų dažnio palaikymo kokybės tikslinių parametrų verčių, nebent visi sinchroninės zonos PSO pagal 6, 7 ir 8 dalis pasiūlytų kitokias vertes.

6.   Visi žemyninės Europos ir Šiaurės Europos sinchroninių zonų PSO turi teisę sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje siūlyti kitokias šių parametrų vertes nei į III priedo 1 ir 2 lenteles įrašytos vertės:

a)

pavojaus būsenos suaktyvinimo laikas;

b)

didžiausias metinis ne standartinio dažnio diapazono minučių skaičius.

7.   Visi Didžiosios Britanijos ir Airijos ir Šiaurės Airijos sinchroninių zonų PSO turi teisę sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje siūlyti kitokias šių parametrų vertes nei į III priedo 1 ir 2 lenteles įrašytos vertės:

a)

dažnio atkūrimo laikas;

b)

pavojaus būsenos suaktyvinimo laikas ir

c)

didžiausias metinis ne standartinio dažnio diapazono minučių skaičius.

8.   Siūlymas pagal 6 ir 7 dalis keisti vertes turi būti grindžiamas bent per vienus metus užregistruotų elektros sistemos dažnio verčių įvertinimu bei sinchroninės zonos raida ir turi atitikti šias sąlygas:

a)

jei siūloma keisti į III priedo 1 lentelę įrašytus dažnio palaikymo kokybės nustatymo parametrus arba į III priedo 2 lentelę įrašytą dažnio palaikymo kokybės tikslinį parametrą, turi būti atsižvelgiama į:

i)

sistemos dydį, nustatytą pagal elektros energijos suvartojimą ir gamybą sinchroninėje zonoje, taip pat pagal sinchroninės zonos inerciją;

ii)

atskaitos incidentą;

iii)

tinklo sandarą ir (arba) tinklo topologiją

iv)

apkrovos ir elektros energijos gamybos dinamiką;

v)

elektros energijos gamybos modulių skaičių ir atsaką riboto jautrumo pertekliniam dažniui režimu ir riboto jautrumo nepakankamam dažniui režimu, apibrėžtais Reglamento (ES) 2016/631 13 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnio 2 dalies c punkte;

vi)

apkrovos blokų, veikiančių su aktyviu elektros sistemos dažnio reguliavimu apkrova arba labai greitu aktyviosios galios reguliavimu apkrova, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/1388 29 ir 30 straipsniuose, skaičių bei atsaką ir

vii)

elektros energijos gamybos modulių ir apkrovos blokų technines galimybes.

b)

Visi sinchroninės zonos PSO turi vykdyti viešą konsultaciją dėl to, kaip pasiūlytas dažnio palaikymo kokybės nustatymo parametrų, įrašytų į III priedo 1 lentelę, arba dažnio palaikymo kokybės tikslinio parametro, įrašyto į III priedo 2 lentelę, pakeitimas paveiktų suinteresuotuosius subjektus.

9.   Visi PSO turi stengtis laikytis dažnio palaikymo kokybės nustatymo parametrų arba dažnio palaikymo kokybės tikslinio parametro verčių. Visi PSO bent kasmet tikrina, ar laikomasi dažnio palaikymo kokybės tikslinio parametro.

128 straipsnis

FRCE tiksliniai parametrai

1.   Visi žemyninės Europos ir Šiaurės Europos sinchroninių zonų PSO turi sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje bent kasmet nustatyti 1 lygio FRCE intervalo ir 2 lygio FRCE intervalo vertes kiekvienam žemyninės Europos ir Šiaurės Europos sinchroninių zonų LFC blokui.

2.   Visi žemyninės Europos ir Šiaurės Europos sinchroninių zonų, jei jose yra daugiau nei vienas LFC blokas, PSO užtikrina, kad tose sinchroninėse zonose LFC blokų 1 lygio FRCE intervalas ir 2 lygio FRCE intervalas būtų proporcingi pradinių FCR aktyvinimo įsipareigojimų, kuriuos pagal 153 straipsnį prisiėmė LFC blokus sudarantys PSO, sumos kvadratinei šakniai.

3.   Visi žemyninės Europos ir Šiaurės Europos sinchroninių zonų PSO turi stengtis laikytis šių kiekvieno sinchroninės zonos LFC bloko FRCE tikslinių parametrų:

a)

į 1 lygio FRCE intervalą (per laikotarpį, lygų dažnio atkūrimo laikui) nepatenkančių laikotarpių skaičius per metus turi būti mažesnis už 30 % laikotarpių per metus ir

b)

į 2 lygio FRCE intervalą (per laikotarpį, lygų dažnio atkūrimo laikui) nepatenkančių laikotarpių metinis skaičius turi būti mažesnis už 5 % laikotarpių per metus.

4.   Jei LFC blokas sudarytas iš daugiau kaip vieno LFC rajono, visi LFC bloko PSO turi LFC bloko eksploatavimo sutartyje nustatyti kiekvieno LFC rajono FRCE tikslinius parametrus.

5.   Didžiosios Britanijos ir Airijos ir Šiaurės Airijos sinchroninių zonų 1 lygio FRCE intervalas turi būti ne mažesnis kaip 200 mHz, o 2 lygio FRCE intervalas – ne mažesnis kaip 500 mHz.

6.   Visi Didžiosios Britanijos ir Airijos ir Šiaurės Airijos sinchroninių zonų PSO turi stengtis laikytis šių FRCE tikslinių parametrų:

a)

į 1 lygio FRCE intervalą nepatenkančių laikotarpių didžiausias skaičius turi būti ne didesnis už IV priedo lentelėje nustatytą vertę, skaičiuojant laikotarpių per metus procentais;

b)

į 2 lygio FRCE intervalą nepatenkančių laikotarpių didžiausias skaičius turi būti ne didesnis už IV priedo lentelėje nustatytą vertę, skaičiuojant laikotarpių per metus procentais.

7.   Visi PSO turi bent kasmet patikrinti, ar laikomasi FRCE tikslinių parametrų.

129 straipsnis

Kriterijų taikymo procesas

Kriterijų taikymo procesą sudaro:

a)

dažnio palaikymo kokybės vertinimo duomenų rinkimas ir

b)

dažnio palaikymo kokybės vertinimo kriterijų apskaičiavimas.

130 straipsnis

Dažnio palaikymo kokybės vertinimo duomenys

1.   Dažnio palaikymo kokybės vertinimo duomenys yra:

a)

sinchroninės zonos –

i)

momentinio dažnio duomenys ir

ii)

momentinio dažnio nuokrypio duomenys;

b)

kiekvieno sinchroninės zonos LFC bloko – momentinės FRCE duomenys.

2.   Momentinio dažnio duomenų ir momentinės FRCE duomenų matavimo tikslumas, jei matuojama Hz, turi būti 1 mHz arba didesnis.

131 straipsnis

Dažnio palaikymo kokybės vertinimo kriterijai

1.   Į dažnio palaikymo kokybės vertinimo kriterijus įskaičiuojami:

a)

sinchroninės zonos, kai ji yra normaliosios būsenos arba pavojaus būsenos, nustatytų atitinkamai pagal 18 straipsnio 1 ir 2 dalis, momentinio dažnio duomenys, surinkti per mėnesį:

i)

vidurkis;

ii)

standartinis nuokrypis;

iii)

1-asis, 5-asis, 10-asis, 90-asis, 95-asis ir 99-asis procentiliai;

iv)

visas laikas, kurį momentinio dažnio nuokrypio absoliučioji vertė buvo didesnė už standartinio dažnio nuokrypį, atskiriant neigiamus ir teigiamus momentinio dažnio nuokrypius;

v)

visas laikas, kurį momentinio dažnio nuokrypio absoliučioji vertė buvo didesnė už didžiausią momentinį dažnio nuokrypį, atskiriant neigiamus ir teigiamus momentinio dažnio nuokrypius;

vi)

skaičius įvykių, per kuriuos sinchroninės zonos momentinio dažnio nuokrypio absoliučioji vertė buvo didesnė kaip 200 % standartinio dažnio nuokrypio, o momentinio dažnio nuokrypis per dažnio atkūrimo laiką nesumažintas iki žemyninės Europos sinchroninės zonos 50 % standartinio dažnio nuokrypio ir iki Didžiosios Britanijos, Airijos bei Šiaurės Airijos ir Šiaurės Europos sinchroninių zonų dažnio atkūrimo diapazono. Duomenyse atskiriami neigiami ir teigiami dažnio nuokrypiai;

vii)

skaičius įvykių Didžiosios Britanijos ir Airijos ir Šiaurės Airijos sinchroninėse zonose, per kuriuos momentinio dažnio nuokrypio absoliučioji vertė buvo už dažnio susigrąžinimo diapazono ir į dažnio susigrąžinimo diapazoną nesugrąžinta per dažnio susigrąžinimo laiką, atskiriant neigiamus ir teigiamus dažnio nuokrypius;

b)

žemyninės Europos arba Šiaurės Europos sinchroninių zonų, kai jos yra normaliosios būsenos arba pavojaus būsenos, nustatytų atitinkamai pagal 18 straipsnio 1 ir 2 dalis, kiekvieno LFC bloko duomenys, surinkti per mėnesį:

i)

duomenų rinkinys, kuriame yra LFC bloko vidutinės FRCE vertės per laikotarpius, lygius dažnio atkūrimo laikui:

vidurkis,

standartinis nuokrypis,

1-asis, 5-asis, 10-asis, 90-asis, 95-asis ir 99-asis procentiliai,

skaičius laikotarpių, kuriais vidutinė FRCE vertė buvo už 1 lygio FRCE intervalo, atskiriant neigiamas ir teigiamas FRCE, ir

skaičius laikotarpių, kuriais vidutinė FRCE vertė buvo už 2 lygio FRCE intervalo, atskiriant neigiamas ir teigiamas FRCE;

ii)

duomenų rinkinys, kuriame yra LFC bloko vidutinės FRCE vertės per vienos minutės laikotarpius – skaičius įvykių per mėnesį, per kuriuos FRCE buvo didesnė kaip 60 % rezervo pajėgumo FRR ir per dažnio atkūrimo laiką nebuvo sumažinta iki 15 % rezervo pajėgumo FRR, atskiriant neigiamas ir teigiamas FRCE;

c)

Didžiosios Britanijos ir Airijos ir Šiaurės Airijos sinchroninių zonų, kai jos yra normaliosios būsenos arba pavojaus būsenos, nustatytų atitinkamai pagal 18 straipsnio 1 ir 2 dalis, LFC blokų duomenys, surinkti per mėnesį, ir duomenų rinkinys, kuriame yra LFC bloko FRCE vidutinės vertės per vienos minutės laikotarpius: skaičius įvykių, per kuriuos absoliučioji FRCE vertė buvo didesnė už didžiausią nusistovėjusio dažnio nuokrypį, o per dažnio atkūrimo laiką FRCE nebuvo sumažinta iki 10 % didžiausio nusistovėjusio dažnio nuokrypio, atskiriant neigiamas ir teigiamas FRCE.

2.   Visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO turi sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje nustatyti bendrą metodiką, pagal kurią vertinama sinchroninės zonos FCR išeikvojimo rizika ir rizikos raida. Ši metodika turi būti pritaikoma bent kasmet ir turi būti grindžiama bent ankstesnių ne trumpesnių kaip vienų metų laikotarpių sistemos momentinio dažnio duomenimis. Visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO turi pateikti vertinimui būtinus pradinius duomenis.

132 straipsnis

Duomenų rinkimas ir teikimas

1.   Duomenų rinkimą ir teikimą sudaro:

a)

elektros sistemos dažnio matavimas;

b)

dažnio palaikymo kokybės vertinimo duomenų apskaičiavimas ir

c)

dažnio palaikymo kokybės vertinimo duomenų pateikimas kriterijams taikyti.

2.   Duomenų rinkimą ir teikimą vykdo sinchroninės zonos stebėtojas, paskirtas pagal 133 straipsnį.

133 straipsnis

Sinchroninės zonos stebėtojas

1.   Visi sinchroninės zonos PSO turi sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje vieną tos sinchroninės zonos PSO paskirti sinchroninės zonos stebėtoju.

2.   Sinchroninės zonos stebėtojas įgyvendina 132 straipsnyje nurodytą sinchroninės zonos duomenų rinkimą ir teikimą.

3.   Sinchroninės zonos stebėtojas įgyvendina 129 straipsnyje nurodytą kriterijų taikymą.

4.   Sinchroninės zonos stebėtojas renka savo sinchroninės zonos dažnio palaikymo kokybės vertinimo duomenis ir vykdo kriterijų taikymą (be kitų dalykų, apskaičiuoja dažnio palaikymo kokybės vertinimo kriterijus) kartą kas tris mėnesius ir per tris mėnesius po analizuojamo laikotarpio pabaigos.

134 straipsnis

LFC bloko stebėtojas

1.   Visi LFC bloko PSO turi LFC bloko eksploatavimo sutartyje vieną to LFC bloko PSO paskirti LFC bloko stebėtoju.

2.   LFC bloko stebėtojas, vykdydamas 129 straipsnyje nurodytą kriterijų taikymą, renka LFC bloko dažnio palaikymo kokybės vertinimo duomenis.

3.   Kiekvienas LFC rajono perdavimo sistemos operatorius teikia LFC bloko stebėtojui LFC rajono matavimo rezultatus, būtinus siekiant surinkti LFC bloko dažnio palaikymo kokybės vertinimo duomenis.

4.   LFC bloko ir savo LFC rajonų dažnio palaikymo kokybės vertinimo duomenis LFC bloko stebėtojas pateikia kartą kas tris mėnesius ir per du mėnesius po analizuojamo laikotarpio pabaigos.

135 straipsnis

Informacija apie apkrovos ir elektros energijos gamybos dinamiką

Kiekvienas jungiantysis perdavimo sistemos operatorius pagal 40 straipsnį turi teisę prašyti, kad svarbūs tinklo naudotojai pateiktų informaciją, būtiną siekiant stebėti su disbalansu susijusią apkrovos ir elektros energijos gamybos dinamiką. Prie tokios informacijos gali būti priskiriama:

a)

aktyviosios galios nuostatis su laiko žyma tikralaikiam ir būsimam veikimui ir

b)

visa atiduodamoji aktyvioji galia su laiko žyma.

136 straipsnis

Kitimo trukmė sinchroninėje zonoje

Jei sinchroninėje zonoje yra daugiau kaip vienas LFC rajonas, visi tos zonos PSO turi sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje nustatyti įskaitomųjų mainų tarp sinchroninės zonos LFC rajonų suvestinių planų bendrą kitimo trukmę. Valdymo programos, naudojamos apskaičiuoti ACE, skaičiavimas pagal grynąją rajono kintamosios srovės poziciją atliekamas naudojant bendrą kitimo trukmę.

137 straipsnis

Kitimo apribojimas, taikomas atiduodamajai aktyviajai galiai

1.   Visi dviejų sinchroninių zonų PSO turi teisę sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje nustatyti sinchronines zonas jungiančių AĮNS jungiamųjų linijų atiduodamosios aktyviosios galios apribojimus, kad būtų ribojama tokių linijų įtaka tam, kaip laikomasi sinchroninės zonos dažnio palaikymo kokybės tikslinių parametrų, – tam nustatomas sudėtinis didžiausias kitimo greitis visoms AĮNS jungiamosioms linijoms, jungiančioms vieną sinchroninę zoną su kita tokia zona.

2.   1 dalyje numatyti apribojimai netaikomi disbalanso pasiskirstymo nustatymui, dažnio susiejimui, taip pat FRR ir RR aktyvinimui AĮNS jungiamosiomis linijomis per tarpsisteminius ryšius.

3.   Visi AĮNS jungiamosios linijos jungiantieji PSO turi teisę LFC bloko eksploatavimo sutartyje nustatyti tokios jungiamosios linijos atiduodamosios aktyviosios galios bendrus apribojimus, kad, susitarę dėl tokios jungiamosios linijos kitimo trukmės ir (arba) didžiausio kitimo greičio, sumažintų jos įtaką prijungtų LFC blokų FRCE tikslinio parametrų laikymuisi. Tie bendrieji apribojimai netaikomi disbalanso pasiskirstymo nustatymui, dažnio susiejimui, taip pat FRR ir RR aktyvinimui AĮNS jungiamosiomis linijomis per tarpsisteminius ryšius. Visi sinchroninės zonos PSO turi derinti tas priemones sinchroninėje zonoje.

4.   Visi LFC bloko PSO turi teisę LFC bloko eksploatavimo sutartyje, atsižvelgdami į elektros energijos gamybos modulių ir apkrovos blokų technologines ribas, nustatyti toliau išvardytas priemones, kurios padėtų laikytis LFC bloko FRCE tikslinio parametro ir mažintų nulemtą dažnio nuokrypį:

a)

kitimo trukmės ir (arba) didžiausio kitimo greičio reikalavimus, taikomus elektros energijos gamybos moduliams ir (arba) apkrovos blokams;

b)

kitimo pradžios laiko reikalavimus, taikomus elektros energijos gamybos moduliams ir (arba) apkrovos blokams, esantiems LFC bloke, ir

c)

elektros energijos gamybos modulių, apkrovos blokų ir aktyviosios galios vartojimo kitimo derinimą LFC bloke.

138 straipsnis

Mažinimas

Jei apskaičiuotieji vienų kalendorinių metų dažnio palaikymo kokybės tiksliniai parametrai arba FRCE tiksliniai parametrai neatitinka sinchroninei zonai arba LFC blokui nustatytų tikslinių verčių, visi atitinkamos sinchroninės zonos arba atitinkamo LFC bloko PSO turi:

a)

išnagrinėti, ar dažnio palaikymo kokybės tiksliniai parametrai arba FRCE tiksliniai parametrai ir toliau neatitiks sinchroninei zonai arba LFC blokui nustatytų tikslinių verčių, ir, jei yra tokia pagrįsta rizika, išnagrinėti priežastis bei parengti rekomendacijas, ir

b)

parengti mažinimo priemones, kuriomis užtikrintų, kad sinchroninei zonai arba LFC blokui nustatytų tikslinių verčių būtų laikomasi ateityje.

3 ANTRAŠTINĖ DALIS

GALIOS IR DAŽNIO VALDYMO STRUKTŪRA

139 straipsnis

Pagrindinė struktūra

1.   Visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO turi sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje nustatyti sinchroninės zonos galios ir dažnio valdymo struktūrą. Kiekvienas perdavimo sistemos operatorius yra įpareigotas savo sinchroninėje zonoje įdiegti galios ir dažnio valdymo struktūrą ir veikti jos laikydamasis.

2.   Prie kiekvienos sinchroninės zonos galios ir dažnio valdymo struktūros priskiriama:

a)

proceso aktyvinimo struktūra pagal 140 straipsnį ir

b)

proceso atsakomybės struktūra pagal 141 straipsnį.

140 straipsnis

Proceso aktyvinimo struktūra

1.   Prie proceso aktyvinimo struktūros priskiriama:

a)

FCP pagal 142 straipsnį;

b)

FRP pagal 143 straipsnį ir

c)

žemyninės Europos sinchroninės zonos laiko reguliavimas pagal 181 straipsnį.

2.   Prie proceso aktyvinimo struktūros gali būti priskiriama:

a)

RRP pagal 144 straipsnį;

b)

disbalanso pasiskirstymo nustatymas pagal 146 straipsnį;

c)

FRR aktyvinimas per tarpsisteminius ryšius pagal 147 straipsnį;

d)

RR aktyvinimas per tarpsisteminius ryšius pagal 148 straipsnį ir

e)

kitų nei žemyninės Europos sinchroninių zonų laiko reguliavimas pagal 181 straipsnį.

141 straipsnis

Proceso atsakomybės struktūra

1.   Visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO nustato proceso atsakomybės struktūrą atsižvelgdami bent į šiuos kriterijus:

a)

sinchroninės zonos dydį ir visą, įskaitant dirbtinę, inerciją;

b)

tinklo sandarą ir (arba) tinklo topologiją ir

c)

apkrovos, elektros energijos gamybos ir AĮNS dinamiką.

2.   Per keturis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo visi tam tikros sinchroninės zonos PSO turi drauge parengti bendrą pasiūlymą dėl LFC blokų, atitinkantį šiuos reikalavimus:

a)

stebimasis rajonas turi atitikti tik vieną LFC rajoną arba būti tokio rajono dalimi;

b)

LFC rajonas turi atitikti tik vieną LFC bloką arba būti tokio bloko dalimi;

c)

LFC blokas turi atitikti tik vieną sinchroninę zoną arba būti tokios zonos dalimi ir

d)

kiekvienas tinklo elementas turi būti tik vieno stebimojo rajono, tik vieno LFC rajono ir tik vieno LFC bloko dalimi.

3.   Visi kiekvieno stebimojo rajono PSO nuolat skaičiuoja ir stebi stebimojo rajono apsikeitimą aktyviąja galia tikruoju laiku.

4.   Visi kiekvieno LFC rajono PSO turi:

a)

nuolat stebėti LFC rajono FRCE;

b)

įdiegti ir taikyti LFC rajonui skirtą FRP;

c)

stengtis laikytis 128 straipsnyje nustatytų LFC rajono FRCE tikslinių parametrų ir

d)

turėti teisę įgyvendint vieną arba kelis 140 straipsnio 2 dalyje nurodytus procesus.

5.   Visi kiekvieno LFC bloko PSO turi:

a)

stengtis laikytis 128 straipsnyje nustatytų LFC bloko FRCE tikslinių parametrų ir

b)

laikytis pagal 157 straipsnį priimtų FRR apimties nustatymo taisyklių ir pagal 160 straipsnį priimtų RR apimties nustatymo taisyklių.

6.   Visi sinchroninės zonos PSO turi:

a)

įdiegti ir taikyti sinchroninei zonai skirtą FCP;

b)

laikytis pagal 153 straipsnį priimtų FCR apimties nustatymo taisyklių ir

c)

stengtis laikytis pagal 127 straipsnį nustatytų dažnio palaikymo kokybės tikslinių parametrų.

7.   Visi kiekvieno stebimojo rajono PSO turi stebimojo rajono eksploatavimo sutartyje nustatyti, kaip stebimajame rajone PSO paskirstomos pareigos vykdyti 3 dalyje nustatytą įpareigojimą.

8.   Visi kiekvieno LFC rajono PSO turi LFC rajono eksploatavimo sutartyje nustatyti, kaip LFC rajone PSO paskirstomos pareigos vykdyti 4 dalyje nustatytus įpareigojimus.

9.   Visi kiekvieno LFC bloko PSO turi LFC bloko eksploatavimo sutartyje nustatyti, kaip LFC bloke PSO paskirstomos pareigos vykdyti 5 dalyje nustatytus įpareigojimus.

10.   Visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO turi sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje nustatyti, kaip sinchroninėje zonoje PSO paskirstomos pareigos vykdyti 6 dalyje nustatytus įpareigojimus.

11.   Visi dviejų arba daugiau LFC rajonų, sujungtų jungiamosiomis linijomis, PSO turi teisę sukurti LFC bloką, jei įvykdyti 5 dalyje nustatyti LFC blokui taikomi reikalavimai.

142 straipsnis

Dažnio išlaikymo procesas

1.   FCP valdymo tikslas yra elektros sistemos dažnį stabilizuoti suaktyvinus FCR.

2.   Bendras FCR aktyvinimo sinchroninėje zonoje požymis yra FCR aktyvinimo monotoninis mažėjimas, priklausomas nuo dažnio nuokrypio.

143 straipsnis

Dažnio atkūrimas

1.   FRP valdymo tikslas yra:

a)

per dažnio atkūrimo laiką mažinti FRCE link nulio;

b)

žemyninės Europos ir Šiaurės Europos sinchroninėse zonose laipsniškai pakeisti aktyvius FCR, suaktyvinant FRR pagal 145 straipsnį.

2.   FRCE yra:

a)

LFC rajono, jei sinchroninėje zonoje yra daugiau kaip vienas LFC rajonas, valdymo paklaida arba

b)

dažnio nuokrypis, jei vienas LFC rajonas prilygsta LFC blokui ir sinchroninei zonai.

3.   LFC rajono valdymo paklaida, apskaičiuojama iš K faktoriaus, taikomo LFC rajonui, ir dažnio nuokrypio sandaugos atėmus:

a)

visos jungiamosios linijos ir virtualios jungiamosios linijos aktyviosios galios srautą ir

b)

valdymo programą pagal 136 straipsnį.

4.   Jei LFC rajonas sudarytas iš daugiau kaip vieno stebimojo rajono, visi LFC rajono PSO turi to LFC rajono eksploatavimo sutartyje paskirti vieną PSO, kuris būtų atsakingas už dažnio atkūrimo proceso įdiegimą ir vykdymą.

5.   Jei LFC rajonas sudarytas iš daugiau kaip vieno stebimojo rajono, turi būti įmanoma, taikant to LFC rajono dažnio atkūrimą, sureguliuoti kiekvieno stebimojo rajono apsikeitimą aktyviąją galia iki vertės, kuri laikoma saugia remiantis tikralaike tinklo eksploatavimo saugumo analize.

144 straipsnis

Rezervo pakeitimas

1.   RRP valdymo tikslas yra, suaktyvinus RR, pasiekti bent vieną iš šių tikslų:

a)

laipsniškai atkurti suaktyvintus FRR;

b)

padėti suaktyvinti FRR;

c)

Didžiosios Britanijos ir Airijos ir Šiaurės Airijos sinchroninėse zonose laipsniškai atkurti suaktyvintus FCR ir FRR.

2.   RRP vykdomas pagal RR rankinio aktyvinimo instrukcijas, kad būtų pasiektas valdymo tikslas pagal šio straipsnio 1 dalį.

145 straipsnis

Automatinis ir rankinis dažnio atkūrimas

1.   Kiekvieno LFC rajono kiekvienas perdavimo sistemos operatorius turi įdiegti automatinį dažnio atkūrimą ir rankinį dažnio atkūrimą.

2.   Kiekvienas Didžiosios Britanijos ir Airijos ir Šiaurės Airijos sinchroninių zonų PSO gali per dvejus metus po šio reglamento įsigaliojimo savo kompetentingoms reguliavimo institucijoms pateikti pasiūlymus nediegti dažnio automatinio atkūrimo proceso. Į tuos pasiūlymus turi būti įtraukta sąnaudų ir naudos analizė, iš kurios būtų matyti, kad dažnio automatinio atkūrimo proceso diegimo sąnaudos būtų didesnės už naudą. Jei kompetentingos reguliavimo institucijos pasiūlymą patvirtina, atitinkami PSO ir reguliavimo institucijos tokį sprendimą vertina pakartotina bent kas ketverius metus.

3.   Jei LFC rajonas sudarytas iš daugiau kaip vieno stebimojo rajono, visi LFC rajono PSO turi LFC rajono eksploatavimo sutartyje nustatyti dažnio automatinio atkūrimo proceso ir dažnio rankinio atkūrimo proceso diegimo tvarką. Jei LFC blokas sudarytas iš daugiau kaip vieno LFC rajono, visi LFC rajonų PSO turi LFC bloko eksploatavimo sutartyje nustatyti dažnio rankinio atkūrimo proceso diegimo tvarką.

4.   Automatinis dažnio atkūrimas vykdomas uždaruoju ciklu, kurio pradinis duomuo yra FRCE, o rezultatas – automatinio FRR aktyvinimo nuostatis. Automatinio FRR aktyvinimo nuostatį turi apskaičiuoti vienas dažnio atkūrimo valdiklis, kurį LFC rajone eksploatuoja perdavimo sistemos operatorius. Žemyninės Europos ir Šiaurės Europos sinchroninėse zonose dažnio atkūrimo valdiklis turi:

a)

būti automatinio reguliavimo įtaisas, suprojektuotas FRCE sumažinti iki nulio;

b)

būti proporcinio ir integralaus veikimo;

c)

turėti valdymo algoritmą, kuris neleistų proporcinio integralaus valdiklio integraliajai daliai kaupti valdymo klaidų ir pasiekti perviršį, ir

d)

turėti nepaprastojo veikimo režimo funkcijas, naudojamas pavojaus būsenos ir avarinės būsenos sąlygomis.

5.   Rankinis dažnio atkūrimas vykdomas pagal rankinio FRR aktyvinimo instrukcijas, kad būtų pasiektas valdymo tikslas pagal 143 straipsnio 1 dalį.

6.   Be dažnio automatinio atkūrimo proceso įdiegimo LFC rajonuose, visi LFC bloko, sudaryto iš daugiau kaip vieno LFC rajono, PSO turi teisę LFC bloko eksploatavimo sutartyje paskirti vieną LFC bloko PSO, kuris:

a)

apskaičiuotų ir stebėtų viso LFC bloko FRCE ir

b)

atsižvelgtų į viso LFC bloko FRCE, kai pagal 143 straipsnio 3 dalį, be LFC rajono FRCE, apskaičiuojama dar ir automatinio FRR aktyvinimo nuostačio vertė.

146 straipsnis

Disbalanso pasiskirstymo nustatymas

1.   Disbalanso pasiskirstymo nustatymo valdymo tikslas yra skirtinguose dalyvaujančiuose LFC rajonuose tuo pačiu metu aktyvinamų FRR atoveiksmį sumažinti, vykdant disbalanso pasiskirstymo galios mainus.

2.   Kiekvienas perdavimo sistemos operatorius turi teisę, sudaręs disbalanso pasiskirstymo nustatymo sutartį, disbalanso pasiskirstymo nustatymą įdiegti to paties LFC bloko LFC rajonuose, skirtinguose LFC blokuose arba skirtingose sinchroninėse zonose.

3.   PSO disbalanso pasiskirstymo nustatymą turi įdiegti taip, kad jis nedarytų įtakos:

a)

į disbalanso pasiskirstymo nustatymą įtrauktos sinchroninės zonos arba sinchroninių zonų FCP stabilumui;

b)

kiekvieno LFC rajono, kurį eksploatuoja dalyvaujantys arba paveiktieji PSO, FRP ir RRP stabilumui ir

c)

tinklo eksploatavimo saugumui.

4.   PSO disbalanso pasiskirstymo galios mainus tarp sinchroninės zonos LFC rajonų vykdo bent vienu iš šių būdų:

a)

nustato aktyviosios galios srautą, tekantį virtualia jungiamąja linija, kuri turi būti FRCE apskaičiavimo dalimi;

b)

patikslina aktyviosios galios srautus, tekančius AĮNS jungiamosiomis linijomis.

5.   PSO disbalanso pasiskirstymo galios mainus tarp LFC rajonų, esančių skirtingose sinchroninėse zonose, vykdo tikslindami aktyviosios galios srautus, tekančius AĮNS jungiamosiomis linijomis.

6.   Perdavimo sistemos operatoriai LFC rajono disbalanso pasiskirstymo galios mainus turi vykdyti taip, kad nebūtų viršijama FRR aktyvinimo apimtis, būtina tam, kad LFC rajono FRCE iki nulio būtų sumažinama be disbalanso pasiskirstymo galios mainų.

7.   Visi tame pačiame disbalanso pasiskirstymo nustatymo procese dalyvaujantys PSO turi užtikrinti, kad visų disbalanso pasiskirstymo galios mainų suma būtų lygi nuliui.

8.   Turi būti numatytos disbalanso pasiskirstymo nustatymo proceso atsarginės priemonės, kuriomis būtų užtikrinama, kad kiekvieno LFC rajono disbalanso pasiskirstymo galios mainai būtų lygūs nuliui arba ribojami iki tokios vertės, kuria garantuojamas tinklo eksploatavimo saugumas.

9.   Jei LFC blokas sudarytas iš daugiau kaip vieno LFC rajono, o rezervo pajėgumas FRR ir rezervo pajėgumas RR apskaičiuojami pagal LFC bloko disbalansą, visi to paties LFC bloko PSO turi įdiegti disbalanso pasiskirstymo nustatymo procesą ir su kitais to paties LFC bloko LFC rajonais keistis šio straipsnio 6 dalyje apibrėžtu disbalanso pasiskirstymo galios didžiausiu kiekiu.

10.   Jei disbalanso pasiskirstymo nustatymas įdiegtas LFC rajonuose, esančiuose skirtingose sinchroninėse zonose, visi PSO su kitais tos pačios sinchroninės zonos, įtrauktos į disbalanso pasiskirstymo nustatymo procesą, PSO turi keistis disbalanso pasiskirstymo galios didžiausiu kiekiu, kaip apibrėžta šio straipsnio 6 dalyje.

11.   Jei disbalanso pasiskirstymo nustatymas įdiegtas ne to paties LFC bloko LFC rajonuose, visi į procesą įtrauktų LFC blokų PSO turi laikytis 141 straipsnio 5 dalyje nustatytų įpareigojimų, nesvarbu, kokie disbalanso pasiskirstymo galios mainai.

147 straipsnis

FRR aktyvinimas per tarpsisteminius ryšius

1.   FRR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius valdymo tikslas yra perdavimo sistemos operatoriui sudaryti galimybes FRP vykdyti vykdant dažnio atkūrimo galios mainus tarp LFC rajonų.

2.   Kiekvienas perdavimo sistemos operatorius turi teisę, sudaręs FRR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius sutartį, įdiegti FRR aktyvinimą per tarpsisteminius ryšius to paties LFC bloko LFC rajonuose, tarp skirtingų LFC blokų arba tarp skirtingų sinchroninių zonų.

3.   FRR aktyvinimą per tarpsisteminius ryšius PSO turi įdiegti taip, kad jis nedarytų įtakos:

a)

į FRR aktyvinimą per tarpsisteminius ryšius įtrauktos sinchroninės zonos arba sinchroninių zonų FCP stabilumui;

b)

kiekvieno LFC rajono, kurį eksploatuoja dalyvaujantys arba paveiktieji PSO, FRP ir RRP stabilumui ir

c)

tinklo eksploatavimo saugumui.

4.   PSO dažnio atkūrimo galios mainus tarp LFC rajonų, esančių toje pačioje sinchroninėje zonoje, vykdo viena iš šių priemonių:

a)

apibrėžia aktyviosios galios srautą, tekantį virtualia jungiamąja linija, kuri turi būti FRCE apskaičiavimo dalimi, jei FRR aktyvinimas automatinis;

b)

tikslina valdymo programą arba nustato aktyviosios galios srautą, tekantį virtualia jungiamąja linija tarp LFC rajonų, jei FRR aktyvinimas rankinis, arba

c)

tikslina aktyviosios galios srautus, tekančius AĮNS jungiamosiomis linijomis.

5.   PSO dažnio atkūrimo galios mainus tarp LFC rajonų, esančių skirtingose sinchroninėse zonose, vykdo tikslindami aktyviosios galios srautus, tekančius AĮNS jungiamosiomis linijomis.

6.   Visi tame pačiame FRR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius procese dalyvaujantys PSO turi užtikrinti, kad visų dažnio atkūrimo galios mainų suma būtų lygi nuliui.

7.   Turi būti numatytos FRR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius atsarginės priemonės, kuriomis būtų užtikrinama, kad kiekvieno LFC rajono dažnio atkūrimo galios mainai būtų lygūs nuliui arba ribojami iki tokios vertės, kuria būtų garantuojamas tinklo eksploatavimo saugumas.

148 straipsnis

RR aktyvinimas per tarpsisteminius ryšius

1.   RR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius valdymo tikslas yra perdavimo sistemos operatoriui sudaryti galimybes RRP vykdyti per valdymo programą tarp LFC rajonų.

2.   Kiekvienas perdavimo sistemos operatorius turi teisę, sudaręs RR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius sutartį, įdiegti RR aktyvinimą per tarpsisteminius ryšius to paties LFC bloko LFC rajonuose, tarp skirtingų LFC blokų arba skirtingų sinchroninių zonų.

3.   Perdavimo sistemos operatoriai RR aktyvinimą per tarpsisteminius ryšius turi įdiegti taip, kad jis nedarytų įtakos:

a)

į RR aktyvinimą per tarpsisteminius ryšius įtrauktos sinchroninės zonos arba sinchroninių zonų FCP stabilumui;

b)

kiekvieno LFC rajono, kurį eksploatuoja dalyvaujantys arba paveiktieji PSO, FRP ir RRP stabilumui ir

c)

tinklo eksploatavimo saugumui.

4.   PSO valdymo programą tarp LFC rajonų, esančių toje pačioje sinchroninėje zonoje, diegia taikydami bent vieną iš šių priemonių:

a)

nustato aktyviosios galios srautą, tekantį virtualia jungiamąja linija, kuri turi būti FRCE apskaičiavimo dalimi;

b)

tikslina valdymo programą arba

c)

tikslina aktyviosios galios srautus, tekančius AĮNS jungiamosiomis linijomis.

5.   PSO valdymo programą tarp LFC rajonų, esančių skirtingose sinchroninėse zonose, diegia tikslindami aktyviosios galios srautus, tekančius AĮNS jungiamosiomis linijomis.

6.   Visi tame pačiame RR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius procese dalyvaujantys PSO turi užtikrinti, kad visų valdymo programų suma būtų lygi nuliui.

7.   Turi būti numatytos RR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius atsarginės priemonės, kuriomis būtų užtikrinama, kad kiekvieno LFC rajono valdymo programa būtų lygi nuliui arba ribojama iki tokios vertės, kuria būtų garantuojamas tinklo eksploatavimo saugumas.

149 straipsnis

Reguliavimui per tarpsisteminius ryšius taikomi bendrieji reikalavimai

1.   Visi PSO, kurie keičiasi arba dalijasi FRR arba RR, turi įdiegti atitinkamai FRR arba RR aktyvinimą per tarpsisteminius ryšius.

2.   Visi sinchroninės zonos PSO sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje nustato, kokias funkcijas ir pareigas turi PSO, vykdantys disbalanso pasiskirstymo nustatymą, FRR aktyvinimą per tarpsisteminius ryšius arba RR aktyvinimą per tarpsisteminius ryšius tarp skirtinguose LFC blokuose arba sinchroninėse zonose esančių LFC rajonų.

3.   Visi tame pačiame disbalanso pasiskirstymo nustatymo, FRR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius arba RR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius procese dalyvaujantys PSO atitinkamose sutartyse turi nustatyti visų PSO funkcijas ir pareigas, įskaitant:

a)

toliau išvardytais tikslais reikalingų pradinių duomenų teikimą:

i)

galios mainams, atsižvelgiant į tinklo eksploatavimo saugumo ribas, apskaičiuoti ir

ii)

tikralaikei tinklo eksploatavimo saugumo analizei, kurią atlieka dalyvaujantys arba paveiktieji PSO, atlikti;

b)

pareigą apskaičiuoti galios mainus ir

c)

veiklos procedūrų, kuriomis užtikrinamas tinklo eksploatavimo saugumas, įdiegimą.

4.   Nedarant įtakos 146 straipsnio 9, 10 ir 11 dalims, visi PSO, dalyvaujantys tame pačiame disbalanso pasiskirstymo nustatymo, FRR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius arba RR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius procese, turi turėti 122, 123 ir 124 straipsniuose nurodytose sutartyse numatytą teisę nustatyti galios mainų apskaičiavimo nuoseklųjį metodą. Nuosekliai apskaičiuodama galios mainus, kiekviena PSO grupė, eksploatuojanti LFC rajonus arba LFC blokus, sujungtus jungiamosiomis linijomis, turi galimybę keistis disbalanso pasiskirstymo, dažnio atkūrimo arba rezervo pakeitimo galia pirmiau tarpusavyje, o paskui – su kitais PSO.

150 straipsnis

Pranešimas perdavimo sistemos operatoriui

1.   Jei PSO ketina pasinaudoti teise įdiegti disbalanso pasiskirstymo nustatymą, FRR aktyvinimą per tarpsisteminius ryšius, RR aktyvinimą per tarpsisteminius ryšius, rezervų mainus arba dalijimąsi rezervais, tie operatoriai prieš tris mėnesius iki naudojimosi tokia teise visiems kitiems tos sinchroninės zonos PSO praneša apie:

a)

susijusius PSO;

b)

tikėtiną galios mainų mastą, kuris bus pasiektas vykdant disbalanso pasiskirstymo nustatymą, FRR aktyvinimą per tarpsisteminius ryšius arba RR aktyvinimą per tarpsisteminius ryšius;

c)

rezervų tipą ir didžiausią rezervų mainų arba dalijimosi rezervais mastą ir

d)

rezervų mainų arba dalijimosi rezervais laikotarpį.

2.   Jei disbalanso pasiskirstymo nustatymas, FRR aktyvinimas per tarpsisteminius ryšius arba RR aktyvinimas per tarpsisteminius ryšius diegiamas tuose LFC rajonuose, kurie nėra to paties LFC bloko dalis, kiekvienas susijusios sinchroninės zonos PSO turi teisę per vieną mėnesį nuo pranešimo pagal 1 dalį gavimo, remdamasis tinklo eksploatavimo saugumo analize, kitiems sinchroninės zonos PSO deklaruoti, kad jis yra paveiktasis PSO.

3.   Paveiktasis perdavimo sistemos operatorius turi teisę reikalauti, kad:

a)

būtų teikiamos disbalanso pasiskirstymo galios mainų, dažnio atkūrimo galios mainų ir valdymo programos tikralaikės vertės, būtinos tikralaikei tinklo eksploatavimo saugumo analizei, ir

b)

būtų įdiegta eksploatavimo procedūra, kuria naudodamasis paveiktasis perdavimo sistemos operatorius galėtų nustatyti disbalanso pasiskirstymo galios mainų, dažnio atkūrimo galios mainų ir valdymo programos ribas tarp atitinkamų LFC rajonų, pagrįstas tikralaike tinklo eksploatavimo saugumo analize.

151 straipsnis

Infrastruktūra

1.   Visi PSO turi įvertinti, kokios techninės infrastruktūros reikia, kad būtų įdiegti ir veiktų 140 straipsnyje nurodyti ir pagal 26 straipsnyje nurodytą apsaugos planą ypač svarbiais laikomi procesai.

2.   Visi sinchroninės zonos PSO turi sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje apibrėžti būtinuosius reikalavimus, taikomus 1 dalyje nurodytos techninės infrastruktūros parengčiai, patikimumui ir dubliavimui, įskaitant:

a)

aktyviosios galios srauto ir virtualios jungiamosios linijos matavimo tikslumą, skyrą, parengtį ir dubliavimą;

b)

skaitmeninio valdymo sistemų parengtį ir dubliavimą;

c)

ryšio infrastruktūros parengtį ir dubliavimą, taip pat

d)

ryšio protokolus.

3.   Visi LFC bloko PSO LFC bloko eksploatavimo sutartyje nustato papildomus reikalavimus, taikomus techninės infrastruktūros parengčiai, patikimumui ir dubliavimui.

4.   Kiekvienas LFC rajono perdavimo sistemos operatorius turi:

a)

užtikrinti FRCE apskaičiavimą ir pakankamą jo kokybę;

b)

atlikti FRCE apskaičiavimo kokybės tikralaikį patikrinimą;

c)

imtis veiksmų, jei FRCE apskaičiuota neteisingai, ir

d)

jei FRCE nustatoma pagal rajono valdymo paklaidą, atlikti FRCE apskaičiavimo kokybės ex-post patikrinimą – bent kartą per metus palyginti FRCE ir atskaitos vertes.

4 ANTRAŠTINĖ DALIS

GALIOS IR DAŽNIO VALDYMO VEIKIMAS

152 straipsnis

Su elektros sistemos dažniu susijusios sistemos būsenos

1.   Kad būtų pasirengęs apkrovos ir tiekimo disbalansui savo valdymo rajone, kiekvienas perdavimo sistemos operatorius valdymo rajoną eksploatuoja užtikrinęs pakankamą aukštynkryptį ir žemynkryptį aktyviosios galios rezervą, prie kurio, be kitų dalykų, gali būti priskiriamas dalijimasis arba keitimasis rezervais. Kiekvienas PSO valdo FRCE, apibrėžtą 143 straipsnyje, kad, bendradarbiaudamas su visais PSO toje pačioje sinchroninėje zonoje, pasiektų būtiną dažnio palaikymo kokybę.

2.   Kiekvienas PSO turi beveik tikruoju laiku stebėti gamybos ir mainų tvarkaraščius, galios srautus, energijos tiekimą į mazgus ir ėmimą iš jų, taip pat kitus savo valdymo rajono parametrus, kurie aktualūs tikintis dažnio nuokrypio rizikos, ir turi, bendradarbiaudamas su kitais savo sinchroninės zonos PSO, imtis priemonių, kad sumažintų jų neigiamą poveikį gamybos ir apkrovos pusiausvyrai.

3.   Visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO, laikydamiesi 42 straipsnio, turi apibrėžti keitimąsi tikralaikiais duomenimis, prie kurių priskiriama:

a)

perdavimo sistemos būsena pagal 18 straipsnį ir

b)

LFC bloko, taip pat sinchroninės zonos LFC rajono FRCE tikralaikio matavimo duomenys.

4.   Sinchroninės zonos stebėtojas turi nustatyti sistemos būseną elektros sistemos dažnio atžvilgiu pagal 18 straipsnio 1 ir 2 dalis.

5.   Sinchroninės zonos stebėtojas turi užtikrinti, kad visi PSO visose sinchroninėse zonose būtų informuojami, jei elektros sistemos dažnio nuokrypis atitinka vieną iš 18 straipsnyje nurodytos pavojaus būsenos kriterijų.

6.   Visi sinchroninės zonos PSO turi sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje apibrėžti bendras taisykles, pagal kurias vyksta galios ir dažnio valdymas sistemai esant normaliosios būsenos ir pavojaus būsenos.

7.   Visi Didžiosios Britanijos ir Airijos ir Šiaurės Airijos sinchroninių zonų PSO turi sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje nustatyti veiklos procedūras, taikomas išeikvojus FCR. Sinchroninės zonos PSO pagal tas veiklos procedūras turi teisę reikalauti, kad būtų keičiama elektros energijos gamybos modulių ir apkrovos blokų aktyviosios galios gamyba arba vartojimas.

8.   Visi LFC bloko PSO turi LFC bloko eksploatavimo sutartyje nustatyti veiklos procedūras, taikomas išeikvojus FRR arba RR. LFC bloko PSO pagal tas veiklos procedūras turi teisę reikalauti, kad būtų keičiama elektros energijos gamybos modulių ir apkrovos blokų aktyviosios galios gamyba arba vartojimas.

9.   LFC bloko PSO turi vengti tokių FRCE, kurių trukmė būtų didesnė už dažnio atkūrimo laiką.

10.   Visi sinchroninės zonos PSO turi sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje apibrėžti veiklos procedūras, taikomas, kai pavojaus būsena susidaro pažeidus elektros sistemos dažnio ribas. Veiklos procedūromis siekiama sistemos normaliąją būseną atkurti sumažinus elektros sistemos dažnio nuokrypį ir apriboti avarinės būsenos riziką. Veiklos procedūrose turi būti numatyta PSO teisė daryti 143 straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo išimtis.

11.   Jei dėl nepakankamo aktyviosios galios rezervo sistema yra 18 straipsnyje nustatytos pavojaus būsenos, susijusių LFC blokų PSO, glaudžiai bendradarbiaudami su kitais sinchroninės zonos PSO, imasi veiksmų būtiniems aktyviosios galios rezervo lygiams atkurti ir pakeisti. Todėl LFC bloko PSO turi teisę reikalauti, kad jo valdymo rajone būtų keičiama elektros energijos gamybos modulių ir apkrovos blokų aktyviosios galios gamyba arba vartojimas, kad būtų mažinamas arba pašalintas aktyviosios galios rezervo reikalavimų pažeidimas.

12.   Jei LFC bloko FRCE vienos minutės vidurkis yra didesnis už 2 lygio FRCE intervalą bent tiek laiko, kiek būtina dažniui atkurti, ir jei LFC bloko PSO nemano, kad FRCE pakankamai sumažėtų pritaikius 15 dalyje nustatytas priemones, PSO turi teisę reikalauti, kad jų atitinkamuose rajonuose būtų keičiama elektros energijos gamybos modulių ir apkrovos blokų aktyviosios galios gamyba arba vartojimas, siekiant sumažinti FRCE, kaip nustatyta 16 dalyje.

13.   Jei žemyninės Europos ir Šiaurės Europos sinchroninių zonų LFC bloko FRCE yra 30 minučių iš eilės didesnė kaip 25 % sinchroninės zonos atskaitos incidento ir jei to LFC bloko PSO nemano, kad FRCE pakankamai sumažėtų pritaikius priemones pagal 15 dalį, PSO turi reikalauti, kad jų atitinkamuose rajonuose būtų keičiama elektros energijos gamybos modulių ir apkrovos blokų aktyviosios galios gamyba arba vartojimas, siekiant sumažinti FRCE, kaip nustatyta 16 dalyje.

14.   LFC bloko stebėtojas yra įpareigotas pastebėti 12 ir 13 dalyse nustatytų ribų pažeidimą ir:

a)

informuoti kitus LFC bloko PSO ir

b)

su kitais LFC bloko PSO imtis LFC bloko eksploatavimo sutartyje nustatytų suderintų priemonių, kad sumažintų FRCE.

15.   11–13 dalyse nurodytais atvejais visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO turi sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje nustatyti priemones, kuriomis LFC bloko PSO gali aktyviai mažinti dažnio nuokrypį naudodamiesi rezervų suaktyvinimu per tarpsisteminius ryšius. 11–13 dalyse nurodytais atvejais sinchroninės zonos PSO turi stengtis sudaryti galimybes susijusių LFC blokų PSO sumažinti jų FRCE.

16.   LFC bloko PSO turi LFC bloko eksploatavimo sutartyje nustatyti priemones, kuriomis FRCE mažins keisdami savo rajone elektros energijos gamybos modulių ir apkrovos blokų aktyviosios galios gamybą arba vartojimą.

5 ANTRAŠTINĖ DALIS

DAŽNIO IŠLAIKYMO REZERVAI

153 straipsnis

FCR apimties nustatymas

1.   Visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO turi bent kasmet nustatyti sinchroninei zonai būtiną FCR rezervo pajėgumą ir kiekvieno PSO pradinį FCR aktyvinimo įsipareigojimą pagal 2 dalį.

2.   Visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO rezervo apimties nustatymo taisykles turi nustatyti sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje pagal šiuos kriterijus:

a)

sinchroninei zonai būtino FCR rezervo pajėgumo turi užtekti bent atskaitos incidentui, o žemyninės Europos ir Šiaurės Europos sinchroninėse zonose – pagal rezultatą, gautą pritaikius tikimybinį FCR apimties nustatymo metodą;

b)

atskaitos incidento dydis nustatomas pagal šias sąlygas:

i)

žemyninės Europos sinchroninėje zonoje atskaitos incidentas turi būti 3 000 MW teigiamąja kryptimi ir 3 000 MW neigiamąja kryptimi;

ii)

Didžiosios Britanijos, Airijos bei Šiaurės Airijos ir Šiaurės Europos sinchroninėse zonose atskaitos incidentas turi būti lygus: didžiausiam disbalansui, kuris susidarytų, jei staiga pasikeistų, pavyzdžiui, pavienio elektros energijos gamybos modulio, pavienio apkrovos objekto, pavienės AĮNS jungiamosios linijos aktyvioji galia ar jei būtų atjungta kintamosios srovės linija; kitaip – atskaitos incidentas turi būti lygus didžiausiam staigiam aktyviosios galios vartojimo sumažėjimui, jei būtų atjungtas vienas arba du prijungimo taškai. Teigiamajai ir neigiamajai kryptims atskaitos incidentas nustatomas atskirai;

c)

žemyninės Europos ir Šiaurės Europos sinchroninėse zonose visi sinchroninės zonos PSO turi teisę nustatyti tikimybinį FCR apimties nustatymo metodą, atsižvelgdami į apkrovos modelį, gamybą ir inerciją, įskaitant dirbtinę inerciją, taip pat atsižvelgdami į turimas priemones, kuriomis tikruoju laiku pasiekiama mažiausia inercija, kaip nustatyta 39 straipsnyje nurodytoje metodikoje siekiant, kad FCR nepakankamumo tikimybė būtų ne didesnė kaip vienas kartas per 20 metų, ir

d)

FCR rezervo pajėgumo dalis, kuri kiekvienam perdavimo sistemos operatoriui būtų pradinio FCR aktyvinimo įsipareigojimas, turi būti grindžiama to operatoriaus valdymo rajono grynosios gamybos ir suvartojimo suma, padalyta iš sinchroninės zonos vienų metų grynosios gamybos ir suvartojimo sumos.

154 straipsnis

FCR taikomi būtinieji techniniai reikalavimai

1.   Kiekvienas rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius turi užtikrinti, kad FCR atitiktų charakteristikas, kurios jo sinchroninei zonai išvardytos V priedo lentelėje.

2.   Visi sinchroninės zonos PSO turi teisę sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje techninių parametrų rinkiniu apibrėžti tinklo eksploatavimo saugumui sinchroninėje zonoje užtikrinti būtinas FCR bendras papildomas charakteristikas, kurių intervalai būtų tokie, kokie nurodyti Reglamento (ES) 2016/631 15 straipsnio 2 dalies d punkte ir Reglamento (ES) 2016/1388 27 ir 28 straipsniuose. Tose FCR bendrose papildomose charakteristikose turi būti atsižvelgiama į įrengtąją galią, vartojimo ir gamybos sinchroninės zonoje struktūrą. Konsultacijose su paveiktaisiais FCR teikėjais nustatytas papildomas charakteristikas PSO turi diegti numatę pereinamąjį laikotarpį.

3.   Rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius turi teisę FCR teikiančioms grupėms nustatyti papildomus reikalavimus, kurių intervalai būtų tokie, kokie nurodyti Reglamento (ES) 2016/631 15 straipsnio 2 dalies d punkte ir Reglamento (ES) 2016/1388 27 ir 28 straipsniuose, kad būtų užtikrintas tinklo eksploatavimo saugumas. Šie papildomi reikalavimai turi būti grindžiami techninėmis priežastimis, pavyzdžiui, FCR teikiančiai grupei priklausančių elektros energijos gamybos modulių arba apkrovos blokų geografiniu pasiskirstymu. FCR teikėjas turi užtikrinti, kad būtų įmanoma stebėti FCR, kuriuos teikia FCR moduliai, esantys rezervą teikiančioje modulių grupėje, aktyvinimą.

4.   Rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius turi teisę į FCR teikimą neįtraukti FCR teikimo grupių, kad užtikrintų tinklo eksploatavimo saugumą. Neįtraukimas turi būti grindžiamas techninėmis priežastimis, pavyzdžiui, FCR teikiančiai grupei priklausančių elektros energijos gamybos modulių arba apkrovos blokų geografiniu pasiskirstymu.

5.   Kiekvienas FCR teikiantis modulis ir kiekviena FCR teikianti grupė turi turėti tik vieną rezervą jungiantį perdavimo sistemos operatorių.

6.   Kiekvienas FCR teikiantis modulis ir kiekviena FCR teikianti grupė turi atitikti į V priedo lentelę įrašytas FCR būtinas charakteristikas, taip pat visas kitas pagal 2 ir 3 dalis nustatytas charakteristikas arba reikalavimus, o sutartus FCR aktyvinti proporciniu reguliatoriumi, reaguojančiu į dažnio nuokrypius, arba kitaip – pagal galios ir dažnio imties monotoninę tiesinę funkciją, jei FCR aktyvinimas yra relinis. Toks modulis ir grupė turi būti pajėgūs aktyvinti FCR tokiuose dažnių diapazonuose, kokie nustatyti Reglamento (ES) 2016/631 13 straipsnio 1 dalyje.

7.   Kiekvienas žemyninės Europos sinchroninės zonos perdavimo sistemos operatorius turi užtikrinti, kad sudėtinis LFC rajono FCR reagavimas atitiktų šiuos reikalavimus:

a)

FCR aktyvinimas nebūtų dirbtinai vėlinamas ir prasidėtų kuo greičiau po dažnio nuokrypio;

b)

jei dažnio nuokrypis ne mažesnis kaip 200 mHz, bent 50 % visų FCR turi būti pateikta ne vėliau kaip po 15 sekundžių;

c)

jei dažnio nuokrypis ne mažesnis kaip 200 mHz, 100 % visų FCR turi būti pateikta ne vėliau kaip po 30 sekundžių;

d)

jei dažnio nuokrypis ne mažesnis kaip 200 mHz, visų FCR aktyvinimas turi didėti bent tiesiškai nuo 15 iki 30 sekundžių ir

e)

jei dažnio nuokrypis mažesnis kaip 200 MHz, susijęs aktyvintas FCR pajėgumas turi būti proporcingas tokiai pačiai dinamikai laiko atžvilgiu, kokia nurodyta a–d punktuose.

8.   Kiekvienas rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius turi stebėti, kaip jo indėlis į FCP ir jo atliekamas FCR aktyvinimas, įskaitant FCR teikiančius modulius ir FCR teikiančias grupes, atitinka jo įsipareigojimą aktyvinti FCR. Kiekvienas FCR teikėjas rezervą jungiančiam perdavimo sistemos operatoriui turi pranešti bent šią informaciją apie kiekvieną savo FCR teikiantį modulį ir FCR teikiančią grupę:

a)

statusą su laiko žyma, rodantį, ar FCR įjungti ar išjungti;

b)

aktyviosios galios duomenis su laiko žyma (įskaitant momentinės aktyviosios galios duomenis su laiko žyma), kurių reikia siekiant patikrinti FCR aktyvinimą;

c)

Reglamento (ES) 2016/631 5 straipsnyje apibrėžtų C tipo ir D tipo elektros energijos gamybos modulių, kurie veikia kaip FCR teikiantys moduliai, reguliatoriaus statizmą arba jam lygiavertį parametrą, susijusį su FCR teikiančiomis grupėmis, sudarytomis iš Reglamento (ES) 2016/631 5 straipsnyje apibrėžtų A ir (arba) B tipo elektros energijos gamybos modulių ir (arba) apkrovos blokų su aktyviosios galios reguliavimu apkrova, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/1388 28 straipsnyje.

9.   Kiekvienas FCR teikėjas turi teisę agreguoti atitinkamus duomenis apie daugiau kaip vieną FCR teikiantį modulį, jei sudėjus modulius gaunama didžiausioji galia yra mažesnė kaip 1,5 MW ir įmanoma aiškiai patikrinti FCR aktyvinimą.

10.   Jei rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius to prašo, FCR teikėjas turi 9 dalyje išvardytą informaciją su bent 10 sekundžių laikine skyra teikti tikruoju laiku.

11.   Jei rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius to prašo ir jei tai būtina siekiant patikrinti FCR aktyvinimą, FCR teikėjas turi pateikti 9 dalyje išvardytus duomenis apie techninius įrenginius, iš kurių sudarytas FCR teikiantis modulis.

155 straipsnis

FCR parengties tvirtinimas

1.   Kiekvienas perdavimo sistemos operatorius turi per dvylika mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo parengti ir viešai detalizuoti FCR parengties tvirtinimo tvarką.

2.   Galimas FCR teikėjas turi sėkmingai įvykdyti galimų FCR teikiančių modulių arba FCR teikiančių grupių parengties tvirtinimą, aprašytą šio straipsnio 3–6 dalyse, kad rezervą jungiančiam perdavimo sistemos operatoriui įrodytų, kad laikosi 154 straipsnyje nustatytų techninių ir papildomų reikalavimų.

3.   Galimas FCR teikėjas turi rezervą jungiančiam perdavimo sistemos operatoriui pateikti oficialią paraišką ir būtiną informaciją apie galimus FCR teikiančius modulius ir FCR teikiančias grupes. Rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius turi per aštuonias savaites nuo paraiškos gavimo patvirtinti, ar paraiška be trūkumų. Jei atitinkamas rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius mano, kad paraiška neišsami, galimas FCR teikėjas turi per keturias savaites nuo papildomos informacijos prašymo gavimo dienos pateikti būtiną papildomą informaciją. Jei galimas FCR teikėjas būtinos informacijos iki nustatyto termino nepateikia, laikoma, kad paraiška atsiimta.

4.   Per tris mėnesius nuo patvirtinimo, kad paraiška be trūkumų, rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius turi įvertinti pateiktą informaciją ir nuspręsti, ar galimi FCR teikiantys moduliai arba FCR teikiančios grupės atitinka FCR parengties tvirtinimo kriterijus. Savo sprendimą rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius turi pranešti galimam FCR teikėjui.

5.   Jei rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius atitiktį tam tikriems šio reglamento reikalavimams yra patikrinęs, toks tikrinimas pripažįstamas parengties tvirtinimu.

6.   FCR teikiančių modulių arba FCR teikiančių grupių parengtis vertinama iš naujo:

a)

bent vieną kartą per penkerius metus;

b)

jei pasikeičia techniniai arba parengties reikalavimai arba įranga ir

c)

jei modernizuojama įranga, susijusi su FCR aktyvinimu.

156 straipsnis

FCR teikimas

1.   Kiekvienas PSO turi užtikrinti, kad būtų pasirengęs įvykdyti bent vieną iš savo įsipareigojimų aktyvinti FCR, kuriuos pagal 153, 163, 173 ir 174 straipsnius yra suderinęs su visais tos pačios sinchroninės zonos PSO.

2.   Visi sinchroninės zonos PSO turi bent kasmet nustatyti sinchroninės zonos K faktorių, atsižvelgdami bent į šiuos veiksnius:

a)

FCR rezervo pajėgumą, padalytą iš didžiausiojo nusistovėjusio dažnio nuokrypio;

b)

automatinį gamybos valdymą;

c)

apkrovos susireguliavimą, atsižvelgiant į indėlį pagal Reglamento (ES) 2016/1388 27 ir 28 straipsnius;

d)

172 straipsnyje nurodytų AĮNS jungiamųjų linijų dažninę charakteristiką ir

e)

riboto jautrumo dažniui režimo ir jautrumo dažniui režimo aktyvinimą pagal Reglamento (ES) 2016/631 13 ir 15 straipsnius.

3.   Visi sinchroninės zonos, sudarytos iš daugiau kaip vieno LFC rajono, PSO turi sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje nustatyti kiekvieno LFC rajono K faktoriaus dalis, kurios grindžiamos bent:

a)

pradiniu FCR įsipareigojimu;

b)

automatiniu gamybos valdymu;

c)

apkrovos susireguliavimu;

d)

dažnio susiejimu AĮNS linijomis tarp sinchroninių zonų;

e)

FCR mainais.

4.   FCR teikėjas turi užtikrinti nuolatinį FCR prieinamumą, išskyrus atvejus, kai per laikotarpį, kurį jis įpareigotas teikti FCR, priverstinai atjungiamas FCR teikiantis modulis.

5.   Kiekvienas FCR teikėjas rezervą jungiantį perdavimo sistemos operatorių kuo skubiau informuoja apie savo FCR teikiančio modulio ir (arba) FCR teikiančios grupės visiškus arba dalinius faktinio prieinamumo pokyčius, aktualius parengties tvirtinimo rezultatams.

6.   Kad dėl FCR teikiančio modulio praradimo nekiltų pavojus tinklo eksploatavimo saugumui, kiekvienas perdavimo sistemos operatorius turi užtikrinti šiais būdais arba reikalauti, kad tai atliktų jo FCR teikėjai:

a)

apriboti kiekvieno FCR teikiančio modulio FCR dalį iki 5 % rezervo pajėgumo, būtino visoje žemyninės Europos ir visoje Šiaurės Europos sinchroninėje zonoje;

b)

neįtraukti modulio teikiamų FCR, pagal kuriuos nustatomas sinchroninės zonos atskaitos incidentas, į Didžiosios Britanijos, Airijos ir Šiaurės Airijos ir Šiaurės Europos sinchroninėms zonoms taikomą rezervo apimties nustatymo procesą ir

c)

kuo greičiau, kaip techniškai įmanoma, ir pagal taisykles, kurias turi nustatyti rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius, pakeisti FCR, kurie neprieinamais tapo dėl priverstinio atjungimo arba dėl FCR teikiančio modulio arba FCR teikiančios grupės neprieinamumo.

7.   Jei FCR teikiantis modulis arba FCR teikianti grupė turi energijos rezervuarą, neribojantį jų galimybės teikti FCR, tokio modulio arba grupės FCR turi būti aktyvūs tol, kol nepašalintas dažnio nuokrypis. Jei Didžiosios Britanijos ir Airijos ir Šiaurės Airijos sinchroninėse zonose FCR teikiantis modulis arba FCR teikianti grupė turi energijos rezervuarą, neribojantį jų galimybės teikti FCR, tokio modulio arba grupės FCR turi būti aktyvūs tol, kol aktyvinami modulio arba grupės FRR, arba tiek, kiek nustatyta sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje.

8.   Jei FCR teikiantis modulis arba FCR teikianti grupė turi energijos rezervuarą, ribojantį jų galimybę teikti FCR, tokio modulio arba grupės FCR turi būti aktyvūs tol, kol nepašalintas dažnio nuokrypis (nebent modulio arba grupės energijos rezervuaras išeikvotas teigiamąja arba neigiamąja kryptimi). Jei Didžiosios Britanijos ir Airijos ir Šiaurės Airijos sinchroninėse zonose FCR teikiantis modulis arba FCR teikianti grupė turi energijos rezervuarą, ribojantį jo (jos) galimybę teikti FCR, tokio modulio arba grupės FCR turi būti aktyvūs tol, kol aktyvinami modulio arba grupės FRR, arba tiek, kiek nustatyta sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje.

9.   Žemyninės Europos ir Šiaurės Europos sinchroninėse zonose kiekvienas FCR teikėjas turi užtikrinti, kad FCR iš jo FCR teikiančių modulių arba grupių, kurių energijos rezervuarai riboti, būtų nuolat prieinami, kai veikimo būsena normalioji. Nuo pavojaus būsenos įsijungimo žemyninės Europos ir Šiaurės Europos sinchroninėse zonose ir tol, kol sistema yra pavojaus būsenos, kiekvienas FCR teikėjas turi užtikrinti, kad FCR teikiantys moduliai arba grupės, kurių energijos rezervuarai riboti, būtų visiškai aktyvūs tokį laikotarpį, koks nustatytas pagal 10 ir 11 dalis. Jei pagal 10 ir 11 dalis laikotarpis nenustatytas, kiekvienas FCR teikėjas turi užtikrinti, kad jo FCR teikiantys moduliai arba grupės, kurių energijos rezervuarai riboti, būtų pajėgūs išlaikyti FCR visiškai aktyvius bent 15 minučių arba, jei dažnio nuokrypiai yra mažesni už dažnio nuokrypį, dėl kurio reikėtų visiško FCR aktyvinimo, lygiavertį laikotarpį arba kiekvieno perdavimo sistemos operatoriaus nustatytą laikotarpį, kuris turi būti ne ilgesnis kaip 30 minučių ir ne trumpesnis kaip 15 minučių.

10.   Visi žemyninės Europos ir Šiaurės Europos sinchroninių zonų PSO turi parengti pasiūlymą dėl minimalaus aktyvinimo laikotarpio, kurį turi užtikrinti FCR teikėjai. Nustatytas laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip 30 minučių ir ne trumpesnis kaip 15 minučių. Pasiūlyme visapusiškai atsižvelgiama į sąnaudų ir naudos analizę, atliktą pagal 11 dalį.

11.   Žemyninės Europos ir Šiaurės Europos sinchroninių zonų PSO turi per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo pasiūlyti sąnaudų ir naudos analizės, kurią reikės atlikti, prielaidas ir metodiką, kad būtų įvertintas laikotarpis, kurį FCR teikiantys moduliams arba grupės, kurių energijos rezervuarai riboti, turi likti prieinami, kol trunka pavojaus būsena. Per dvylika mėnesių nuo dienos, kurią visos atitinkamo regiono reguliavimo institucijos patvirtino prielaidas ir metodiką, žemyninės Europos ir Šiaurės Europos sinchroninių zonų PSO turi susijusioms reguliavimo institucijoms pateikti savo sąnaudų ir naudos analizės rezultatus ir pasiūlyti laikotarpį, kuris turi būti ne ilgesnis kaip 30 minučių ir ne trumpesnis kaip 15 minučių. Sąnaudų ir naudos analizėje atsižvelgiama bent į:

a)

patirtį, gautą taikant įvairius prieinamumo laikotarpius ir dirbant su įvairiomis naujų technologijų apimtimis skirtinguose LFC blokuose;

b)

nustatyto laikotarpio poveikį bendroms FCR išlaidoms sinchroninėje zonoje;

c)

nustatyto laikotarpio poveikį sistemos stabilumo rizikai, ypač jei su dažniu susiję įvykiai užsitęsia arba kartojasi;

d)

poveikį sistemos stabilumo rizikai ir visoms FCR išlaidoms, jei bendra FCR apimtis didėja;

e)

technologijų plėtros poveikį FCR teikiančių modulių arba grupių, kurių energijos rezervuarai riboti, teikiamų FCR prieinamumo laikotarpio išlaidoms.

12.   FCR teikėjas turi nustatyti savo FCR teikiančių modulių arba FCR teikiančių grupių energijos rezervuaro ribas, kai vykdomas 155 straipsnyje numatytas parengties tvirtinimas.

13.   Jei FCR teikėjas naudoja FCR teikiančius modulius arba FCR teikiančias grupes, kurių energijos rezervuaras riboja tokių modulių arba grupių pajėgumą teikti FCR, toks teikėjas turi užtikrinti energijos rezervuarų atkūrimą teigiamąja arba neigiamąja kryptimis pagal šiuos kriterijus:

a)

Didžiosios Britanijos ir Airijos ir Šiaurės Airijos sinchroninėse zonose FCR teikėjas turi taikyti sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje nustatytus metodus;

b)

žemyninės Europos ir Šiaurės Europos sinchroninėse zonose FCR teikėjas turi užtikrinti, kad energijos rezervuarai būtų atkurti kuo skubiau per 2 valandas nuo pavojaus būsenos pabaigos.

6 ANTRAŠTINĖ DALIS

DAŽNIO ATKŪRIMO REZERVAI

157 straipsnis

FRR apimties nustatymas

1.   Visi LFC bloko PSO į LFC bloko eksploatavimo sutartį turi įrašyti FRR apimties nustatymo taisykles.

2.   Į FRR apimties nustatymo taisykles įrašoma bent tai, kad:

a)

visi žemyninės Europos ir Šiaurės Europos sinchroninių zonų LFC bloko PSO turi nustatyti LFC bloko FRR rezervo pajėgumą, remdamiesi ankstesnių laikotarpių nuosekliais įrašais, kuriuose būtų bent LFC bloko disbalanso ankstesnės vertės. Tokiuose atrinktuose ankstesniuose įrašuose turi būti bent dažnio atkūrimo laikas. Laikotarpis, į kurio įrašus atsižvelgiama, turi būti tipiškas ir apimti bent vieną visų metų laikotarpį, pasibaigusį likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki apskaičiavimo dienos;

b)

visi žemyninės Europos ir Šiaurės Europos sinchroninių zonų LFC bloko PSO, taikydami tikimybinius metodus, turi nustatyti tokį LFC bloko FRR rezervo pajėgumą, kad a punkte nurodytą laikotarpį būtų galima laikytis 128 straipsnyje numatytų galiojančių FRCE tikslinių parametrų. Tikimybinius metodus PSO turi taikyti atsižvelgdami į sutartyse nustatytus apribojimus, kurie vykdant rezervų mainus arba dalijantis rezervais taikomi dėl tinklo eksploatavimo saugumo galimo pažeidimo ir dėl FRR parengties reikalavimų. Visi LFC bloko PSO turi atsižvelgti į tikėtinus reikšmingus LFC bloko disbalanso pasiskirstymo pokyčius arba į kitus aktualius poveikio faktorius, susijusius su nagrinėjamu laikotarpiu;

c)

visi LFC bloko PSO, siekdami laikytis b punkto reikalavimo, turi nustatyti automatinio FRR, rankinio FRR, automatinio FRR suaktyvinimo laiko ir rankinio FRR suaktyvinimo laiko santykį. Todėl LFC bloko automatinio FRR suaktyvinimo laikas ir LFC bloko rankinio FRR suaktyvinimo laikas turi būti ne ilgesnis už dažnio atkūrimo laiką;

d)

LFC bloko PSO turi nustatyti atskaitos incidento dydį, kuris turi būti lygus didžiausiam disbalansui, kuris susidarytų, jei LFC bloke staiga pasikeistų pavienio elektros energijos gamybos modulio, pavienio apkrovos objekto arba pavienės AĮNS jungiamosios linijos aktyvioji galia arba būtų atjungta kintamosios srovės linija;

e)

visi LFC bloko PSO turi nustatyti teigiamąjį FRR rezervo pajėgumą, kuris turi būti ne mažesnis už LFC bloko teigiamąjį skaičiuojamąjį trikdį;

f)

visi LFC bloko PSO turi nustatyti neigiamąjį FRR rezervo pajėgumą, kuris turi būti ne mažesnis už LFC bloko neigiamąjį skaičiuojamąjį trikdį;

g)

visi LFC bloko PSO turi nustatyti LFC bloko FRR rezervo pajėgumą, visus tų rezervų paskirstymo LFC bloke geografinius apribojimus, taip pat visus tikėtinus rezervų mainų arba dalijimosi rezervais su kitais LFC blokais geografinius apribojimus, kad būtų laikomasi tinklo eksploatavimo saugumo ribų;

h)

visi LFC bloko PSO, remdamiesi a punkte nurodytais ankstesniais įrašais, turi užtikrinti, kad FRR teigiamo rezervo pajėgumo arba bendro FRR ir RR rezervo pajėgumo užtektų teigiamam LFC bloko disbalansui 99 % viso laiko;

i)

visi LFC bloko PSO, remdamiesi a punkte nurodytais ankstesniais įrašais, turi užtikrinti, kad FRR neigiamo rezervo pajėgumo arba bendro FRR ir RR rezervo pajėgumo užtektų neigiamam LFC bloko disbalansui 99 % viso laiko;

j)

visi LFC bloko PSO gali, remdamiesi FRR apimties nustatymo rezultatu, teigiamą LFC bloko FRR rezervo pajėgumą sumažinti sudarę dalijimosi FRR su kitais LFC blokais sutartis pagal 8 antraštinės dalies nuostatas. Dalijimosi rezervais sutartims taikomi šie reikalavimai:

i)

žemyninės Europos ir Šiaurės Europos sinchroninėse zonose – remiantis a punkte nustatytais ankstesniais įrašais, LFC bloko FRR teigiamo rezervo pajėgumo sumažinimas turi būti ribojamas iki skirtumo (jei jis teigiamas), gaunamo iš teigiamo skaičiuojamojo trikdžio atėmus FRR rezervo pajėgumą, kurio užtektų teigiamam LFC bloko disbalansui 99 % viso laiko. Teigiamo rezervo pajėgumo sumažinimas turi būti ne didesnis kaip 30 % teigiamo skaičiuojamojo trikdžio;

ii)

Didžiosios Britanijos ir Airijos ir Šiaurės Airijos sinchroninėse zonose – LFC bloko PSO turi nuolat vertinti FRR teigiamą rezervo pajėgumą ir rezervų nepateikimo dėl dalijimosi rezervais riziką;

k)

pagal 8 antraštinės dalies nuostatas visi LFC bloko PSO gali, remdamiesi FRR apimties nustatymo rezultatu, neigiamą LFC bloko FRR rezervo pajėgumą sumažinti sudarę dalijimosi FRR su kitais LFC blokais sutartis. Dalijimosi rezervais sutartims taikomi šie reikalavimai:

i)

žemyninės Europos ir Šiaurės Europos sinchroninėse zonose – remiantis a punkte nustatytais ankstesniais įrašais, LFC bloko FRR neigiamo rezervo pajėgumo sumažinimas turi būti ribojamas iki skirtumo (jei jis teigiamas), gaunamo iš neigiamo skaičiuojamojo trikdžio atėmus FRR rezervo pajėgumą, kurio užtektų neigiamam LFC bloko disbalansui 99 % viso laiko;

ii)

Didžiosios Britanijos ir Airijos ir Šiaurės Airijos sinchroninėse zonose – LFC bloko PSO turi nuolat vertinti FRR neigiamą rezervo pajėgumą ir neįvykdymo dėl dalijimosi rezervais riziką.

3.   Visi LFC bloko PSO, jei LFC bloke yra daugiau kaip vienas PSO, turi LFC bloko eksploatavimo sutartyje nustatyti, kokias konkrečias pareigas turi LFC rajonų PSO, kad būtų įgyvendinti 2 dalyje nustatyti įpareigojimai.

4.   Visi LFC bloko PSO pagal FRR apimties nustatymo taisykles turi visada turėti pakankamą FRR rezervo pajėgumą. LFC bloko PSO turi LFC bloko eksploatavimo sutartyje nustatyti problemos sprendimo procedūrą, taikomą, jei LFC bloke susidarytų didelė FRR rezervo pajėgumo stygiaus rizika.

158 straipsnis

FRR taikomi būtinieji techniniai reikalavimai

1.   FRR taikomi šie būtinieji techniniai reikalavimai:

a)

kiekvienas FRR teikiantis modulis ir kiekviena FRR teikianti grupė turi būti prijungta tik prie vieno rezervą jungiančio perdavimo sistemos operatoriaus;

b)

FRR teikiantis modulis arba FRR teikianti grupė turi FRR aktyvinti pagal nuostatį, gautą iš rezervą teikiančias šalis informuojančio perdavimo sistemos operatoriaus;

c)

rezervą teikiančias šalis informuojantis perdavimo sistemos operatorius turi būti rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius arba perdavimo sistemos operatorius, kurį pagal FRR mainų sutartį, sudarytą pagal 165 straipsnio 3 dalį arba 171 straipsnio 4 dalį, paskyrė rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius;

d)

jei naudojami automatinio dažnio atkūrimo rezervai, FRR teikiančio modulio arba FRR teikiančios grupės automatinio FRR aktyvinimo delsa turi būti ne didesnė kaip 30 sekundžių;

e)

FRR teikėjas turi užtikrinti, kad būtų įmanoma stebėti FRR, kuriuos teikia FRR moduliai, esantys rezervą teikiančių modulių grupėje, aktyvinimą. Todėl FRR teikėjas turi būti pajėgus rezervą jungiančiam perdavimo sistemos operatoriui ir rezervą teikiančias šalis informuojančiam perdavimo sistemos operatoriui pateikti šiuos tikralaikio matavimo prijungimo taške arba kitame sąveikos taške, dėl kurio susitarta su rezervą jungiančiu perdavimo sistemos operatoriui, duomenis:

i)

laiko žyma pažymėta planinė atiduodamoji aktyvioji galia;

ii)

laiko žyma pažymėta momentinė aktyvioji galia:

kiekvienam FRR teikiančiam moduliui,

kiekvienai FRR teikiančiai grupei ir

kiekvienam elektros energijos gamybos moduliui arba apkrovos blokui FRR teikiančioje grupėje, kurios didžiausia atiduodamoji aktyvioji galia ne mažesnė kaip 1,5 MW;

f)

jei naudojami automatinio dažnio atkūrimo rezervai, FRR teikiantis modulis arba FRR teikianti grupė turi būti pajėgūs visą savo FRR automatinį rezervo pajėgumą suaktyvinti per automatinio FRR suaktyvinimo laiką;

g)

jei naudojami rankinio dažnio atkūrimo rezervai, FRR teikiantis modulis arba FRR teikianti grupė turi būti pajėgūs visą FRR rankinį rezervo pajėgumą suaktyvinti per rankinio FRR suaktyvinimo laiką;

h)

FRR teikėjas turi laikytis FRR parengties reikalavimų ir

i)

FRR teikiantis modulis arba FRR teikianti grupė turi atitikti LFC bloko kitimo greičio reikalavimus.

2.   Visi LFC bloko PSO turi LFC bloko eksploatavimo sutartyje, parengtoje pagal 119 straipsnį, nustatyti jų LFC blokui taikomus FRR parengties reikalavimus, taip pat FRR teikiančių modulių ir FRR teikiančių grupių valdymo kokybės reikalavimus.

3.   Kad užtikrintų saugų ir patikimą FRR teikimą, rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius turi priimti FRR teikiančių modulių ir FRR teikiančių grupių prijungimo techninius reikalavimus.

4.   Kiekvienas FRR teikėjas turi:

a)

užtikrinti, kad jo FRR teikiantys moduliai ir FRR teikiančios grupės atitiktų būtinuosius techninius FRR reikalavimus, FRR parengties reikalavimus ir kitimo greičio reikalavimus, nustatytus 1–3 dalyse, ir

b)

atitinkamam rezervą teikiančias šalis informuojančiam perdavimo sistemos operatoriui kuo skubiau pranešti, kad sumažino savo FRR teikiančio modulio ar FRR teikiančios grupės arba dalies FRR teikiančios grupės faktinį prieinamumą.

5.   Kiekvienas rezervą teikiančias šalis informuojantis perdavimo sistemos operatorius turi užtikrinti, kad jo FRR teikiančiuose moduliuose ir FRR teikiančiose grupėse būtų stebimas 1 dalyje nustatytų FRR būtinųjų reikalavimų, 2 dalyje nustatytų FRR parengties reikalavimų, 1 dalyje nustatytų kitimo greičio ir 3 dalyje nustatytų prijungimo reikalavimų laikymasis.

159 straipsnis

FRR parengties tvirtinimas

1.   Kiekvienas perdavimo sistemos operatorius turi per dvylika mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo parengti, paaiškinti ir viešai detalizuoti FRR parengties tvirtinimo tvarką.

2.   Galimas FRR teikėjas turi sėkmingai įvykdyti galimų FRR teikiančių modulių arba FRR teikiančių grupių parengties tvirtinimą, aprašytą šio straipsnio 3–6 dalyse, kad rezervą jungiančiam perdavimo sistemos operatoriui arba perdavimo sistemos operatoriui, kurį pagal FRR mainų sutartį paskyrė rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius, įrodytų, kad laikosi 158 straipsnio 1 dalyje nustatytų FRR taikomų būtinųjų techninių reikalavimų, 158 straipsnio 2 dalyje nustatytų FRR parengties reikalavimų, 158 straipsnio 1 dalyje nustatytų kitimo greičio reikalavimų ir 158 straipsnio 3 dalyje nustatytų prijungimo reikalavimų.

3.   Galimas FRR teikėjas turi atitinkamam rezervą jungiančiam perdavimo sistemos operatoriui arba paskirtam perdavimo sistemos operatoriui pateikti oficialią paraišką ir būtiną informaciją apie galimus FRR teikiančius modulius ir FRR teikiančias grupes. Rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius arba paskirtas perdavimo sistemos operatorius turi per aštuonias savaites nuo paraiškos gavimo patvirtinti, ar paraiška be trūkumų. Jei atitinkamas rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius arba paskirtas perdavimo sistemos operatorius mano, kad paraiška neišsami, jie turi paprašyti papildomos informacijos, o galimas FRR teikėjas būtiną papildomą informaciją turi pateikti per keturias savaites nuo prašymo gavimo dienos. Jei galimas FRR teikėjas būtinos informacijos iki nustatyto termino nepateikia, laikoma, kad paraiška atsiimta.

4.   Per tris mėnesius nuo rezervą jungiančio perdavimo sistemos operatoriaus arba paskirto perdavimo sistemos operatoriaus patvirtinimo, kad paraiška be trūkumų, rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius arba paskirtas perdavimo sistemos operatorius turi įvertinti pateiktą informaciją ir nuspręsti, ar galimi FRR teikiantys moduliai arba FRR teikiančios grupės atitinka FRR parengties patvirtinimo kriterijus. Savo sprendimą rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius arba paskirtas perdavimo sistemos operatorius turi pranešti galimam FRR teikėjui.

5.   FRR teikiančių modulių arba FRR teikiančių grupių parengties vertinimas, kurį atliko rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius, galioja visam LFC blokui.

6.   FRR teikiančių modulių arba FRR teikiančių grupių parengtis vertinama iš naujo:

a)

bent vieną kartą per penkerius metus ir

b)

jei pasikeičia techniniai arba parengties reikalavimai arba įranga.

7.   Kad būtų užtikrintas tinklo eksploatavimo saugumas, rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius turi teisę tam tikrų FRR teikiančių grupių neįtraukti į FRR teikimą, remdamasis techniniais argumentais, pavyzdžiui, elektros energijos gamybos modulių arba apkrovos blokų, iš kurių sudaryta FRR teikianti grupė, geografiniu pasiskirstymu.

7 ANTRAŠTINĖ DALIS

PAKAITOS REZERVAI

160 straipsnis

RR apimties nustatymas

1.   Visi LFC bloko PSO turi teisę įgyvendinti rezervo pakeitimo procesą.

2.   Kad laikytųsi 128 straipsnyje nustatytų FRCE tikslinių parametrų, visi LFC bloko, kuriame vykdomas RRP, PSO, nustatantys FRR ir RR bendrą apimtį pagal 157 straipsnio 2 dalies reikalavimus, turi LFC bloko eksploatavimo sutartyje apibrėžti RR apimties nustatymo taisykles.

3.   Į RR apimties nustatymo taisykles įrašomi bent šie reikalavimai:

a)

žemyninės Europos ir Šiaurės Europos sinchroninėse zonose turi būti pakankamai RR teigiamo rezervo pajėgumo, kad būtų atkurtas reikiamas teigiamų FRR kiekis. Didžiosios Britanijos ir Airijos ir Šiaurės Airijos sinchroninėse zonose turi būti pakankamai RR teigiamo rezervo pajėgumo, kad būtų atkurtas reikiamas teigiamų FCR ir teigiamų FRR kiekis;

b)

žemyninės Europos ir Šiaurės Europos sinchroninėse zonose turi būti pakankamai RR neigiamo rezervo pajėgumo, kad būtų atkurtas reikiamas neigiamų FRR kiekis. Didžiosios Britanijos ir Airijos ir Šiaurės Airijos sinchroninėse zonose turi būti pakankamai RR neigiamo rezervo pajėgumo, kad būtų atkurtas reikiamas neigiamų FCR ir neigiamų FRR kiekis;

c)

turi būti pakankamas RR rezervo pajėgumas, jei į tai atsižvelgiama, kai nustatomas FRR rezervo pajėgumas, siekiant laikytis FRCE tikslinio parametro atitinkamu laikotarpiu, ir

d)

tinklo eksploatavimo saugumo LFC bloke laikymasis, siekiant nustatyti RR rezervo pajėgumą.

4.   Pagal IV dalies 8 antraštinės dalies nuostatas visi LFC bloko PSO gali, remdamiesi RR apimties nustatymo rezultatu, LFC bloko RR teigiamą rezervo pajėgumą sumažinti parengę dalijimosi RR su kitais LFC blokais sutartį, susijusią su tuo RR teigiamu rezervo pajėgumu.Valdymo galimybes gaunantis perdavimo sistemos operatorius turi riboti savo RR teigiamą rezervo pajėgumą, kad:

a)

garantuotų, kad jis vis dar gali laikytis 128 straipsnyje nustatytų FRCE tikslinių parametrų;

b)

užtikrintų, kad nekiltų pavojus tinklo eksploatavimo saugumui, ir

c)

užtikrintų, kad RR teigiamo rezervo pajėgumo sumažinimas nebūtų didesnis už LFC bloko likusį RR teigiamą rezervo pajėgumą.

5.   Pagal IV dalies 8 antraštinės dalies nuostatas visi LFC bloko PSO gali, remdamiesi RR apimties nustatymo rezultatu, LFC bloko RR neigiamą rezervo pajėgumą sumažinti parengę dalijimosi RR su kitais LFC blokais sutartį, susijusią su tuo RR neigiamu rezervo pajėgumu. Valdymo galimybes gaunantis perdavimo sistemos operatorius turi riboti savo RR neigiamą rezervo pajėgumą, kad:

a)

garantuotų, kad jis vis dar gali laikytis 128 straipsnyje nustatytų FRCE tikslinių parametrų;

b)

užtikrintų, kad nekiltų pavojus tinklo eksploatavimo saugumui, ir

c)

užtikrintų, kad RR neigiamo rezervo pajėgumo sumažinimas nebūtų didesnis už LFC bloko likusį RR neigiamą rezervo pajėgumą.

6.   Jei LFC bloką eksploatuoja daugiau kaip vienas PSO ir jei LFC blokui reikia tokio proceso, visi to LFC bloko PSO turi LFC bloko eksploatavimo sutartyje nustatyti, kokias konkrečias pareigas turi skirtingų LFC rajonų PSO, kad būtų įgyvendintos 3 dalyje pateiktos apimties nustatymo taisyklės.

7.   Pagal RR apimties nustatymo taisykles perdavimo sistemos operatorius turi visada turėti pakankamą RR rezervo pajėgumą. LFC bloko PSO turi LFC bloko eksploatavimo sutartyje nustatyti problemos sprendimo procedūrą, taikomą, jei LFC bloke susidarytų didelė RR rezervo pajėgumo stygiaus rizika.

161 straipsnis

RR taikomi būtinieji techniniai reikalavimai

1.   RR teikiantys moduliai ir RR teikiančios grupės turi atitikti šiuos būtinuosius techninius reikalavimus:

a)

prijungimas tik prie vieno rezervą jungiančio perdavimo sistemos operatoriaus tinklo;

b)

RR aktyvinimas pagal nuostatį, gautą iš rezervą teikiančias šalis informuojančio perdavimo sistemos operatoriaus;

c)

rezervą teikiančias šalis informuojantis perdavimo sistemos operatorius turi būti rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius arba perdavimo sistemos operatorius, kurį pagal RR mainų sutartį, sudarytą pagal 165 straipsnio 3 dalį arba 171 straipsnio 4 dalį, paskyrė rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius;

d)

viso RR rezervo pajėgumo aktyvinimas per laiką, kurį nustato rezervą teikiančias šalis informuojantis perdavimo sistemos operatorius;

e)

RR deaktyvinimas pagal nuostatį, gautą iš rezervą teikiančias šalis informuojančio perdavimo sistemos operatoriaus;

f)

RR teikėjas turi užtikrinti, kad būtų įmanoma stebėti RR, kuriuos teikia RR moduliai, esantys rezervą teikiančių modulių grupėje, aktyvinimą. Todėl RR teikėjas turi būti pajėgus rezervą jungiančiam perdavimo sistemos operatoriui ir rezervą teikiančias šalis informuojančiam perdavimo sistemos operatoriui pateikti šiuos tikralaikio matavimo prijungimo taške arba kitame sąveikos taške, dėl kurio susitarta su rezervą jungiančiu perdavimo sistemos operatoriumi, duomenis:

i)

laiko žyma pažymėta planinė atiduodamoji aktyvioji galia (kiekvieno RR teikiančio modulio ir grupės, taip pat kiekvieno elektros energijos gamybos modulio arba apkrovos bloko RR teikiančioje grupėje, kurios didžiausia atiduodamoji aktyvioji galia ne mažesnė kaip 1,5 MW);

ii)

laiko žyma pažymėta momentinė aktyvioji galia (kiekvieno RR teikiančio modulio ir grupės, taip pat kiekvieno elektros energijos gamybos modulio arba apkrovos bloko RR teikiančioje grupėje, kurios didžiausia atiduodamoji aktyvioji galia ne mažesnė kaip 1,5 MW);

g)

RR prieinamumo reikalavimų laikymasis.

2.   Visi LFC bloko PSO turi LFC bloko eksploatavimo sutartyje nustatyti RR prieinamumo reikalavimus, taip pat RR teikiančių modulių ir RR teikiančių grupių valdymo kokybės reikalavimus.

3.   Kad užtikrintų saugų ir patikimą RR teikimą, rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius turi į parengties tvirtinimo tvarkos aprašą įrašyti RR teikiančių modulių ir RR teikiančių grupių prijungimo techninius reikalavimus.

4.   Kiekvienas RR teikėjas turi:

a)

užtikrinti, kad jo RR teikiantys moduliai ir RR teikiančios grupės atitiktų būtinuosius techninius RR reikalavimus ir RR prieinamumo reikalavimus, nurodytus 1–3 dalyse, ir

b)

atitinkamam rezervą teikiančias šalis informuojančiam perdavimo sistemos operatoriui kuo skubiau pranešti, kad sumažino savo RR teikiančio modulio ar RR teikiančios grupės arba dalies RR teikiančios grupės faktinį prieinamumą arba kad priverstinai atjungė tokius modulius arba grupes.

5.   Kiekvienas rezervą teikiančias šalis informuojantis perdavimo sistemos operatorius turi užtikrinti, kad jo RR teikiančiuose moduliuose ir RR teikiančiose grupėse būtų laikomasi RR techninių reikalavimų, RR prieinamumo reikalavimų ir šiame straipsnyje nurodytų prijungimo reikalavimų.

162 straipsnis

RR parengties tvirtinimas

1.   Kiekvienas LFC bloko perdavimo sistemos operatorius, įgyvendinęs RRP, turi per dvylika mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo parengti, paaiškinti ir viešai detalizuoti RR parengties tvirtinimo tvarką.

2.   Galimas RR teikėjas turi sėkmingai įvykdyti galimų RR teikiančių modulių arba RR teikiančių grupių parengties tvirtinimą, aprašytą šio straipsnio 3–6 dalyse, kad rezervą jungiančiam perdavimo sistemos operatoriui arba perdavimo sistemos operatoriui, kurį pagal RR mainų sutartį paskyrė rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius, įrodytų, kad laikosi 161 straipsnyje nurodytų RR būtinųjų reikalavimų, RR prieinamumo reikalavimų ir prijungimo reikalavimų.

3.   Galimas RR teikėjas turi atitinkamam rezervą jungiančiam perdavimo sistemos operatoriui arba paskirtam perdavimo sistemos operatoriui pateikti oficialią paraišką ir būtiną informaciją apie galimus RR teikiančius modulius ir RR teikiančias grupes. rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius arba paskirtas perdavimo sistemos operatorius turi per aštuonias savaites nuo paraiškos gavimo patvirtinti, ar paraiška be trūkumų. Jei atitinkamas rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius arba paskirtas perdavimo sistemos operatorius mano, kad paraiška neišsami, galimas RR teikėjas turi per 4 savaites nuo papildomos informacijos prašymo gavimo dienos pateikti būtiną papildomą informaciją. Jei galimas RR teikėjas būtinos informacijos iki nustatyto termino nepateikia, laikoma, kad paraiška atsiimta.

4.   Per tris mėnesius nuo patvirtinimo, kad paraiška išsami, rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius arba paskirtas perdavimo sistemos operatorius turi įvertinti pateiktą informaciją ir nuspręsti, ar galimi RR teikiantys moduliai arba RR teikiančios grupės atitinka RR parengties tvirtinimo kriterijus. Savo sprendimą rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius arba paskirtas perdavimo sistemos operatorius turi pranešti galimam RR teikėjui.

5.   RR teikiančių modulių arba RR teikiančių grupių parengtis vertinama iš naujo:

a)

bent vieną kartą per penkerius metus ir

b)

jei pasikeičia techniniai arba parengties reikalavimai arba įranga.

6.   Kad būtų užtikrintas tinklo eksploatavimo saugumas, rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius turi teisę atmesti RR teikimą iš RR teikiančių grupių, remdamasis techniniais argumentais, pavyzdžiui, elektros energijos gamybos modulių arba apkrovos blokų, iš kurių sudaryta RR teikianti grupė, geografiniu pasiskirstymu.

8 ANTRAŠTINĖ DALIS

REZERVŲ MAINAI IR DALIJIMASIS REZERVAIS

1 SKYRIUS

Rezervų mainai ir dalijimasis rezervais sinchroninėje zonoje

163 straipsnis

FCR mainai sinchroninėje zonoje

1.   Visi PSO, kurie sinchroninėje zonoje keičiasi FCR, turi laikytis 2–9 dalyse nustatytų reikalavimų. FCR mainai reiškia, kad rezervą gaunantis perdavimo sistemos operatorius FCR aktyvinimo įsipareigojimą, susijusį su atitinkamu FCR rezervo pajėgumu, perduoda rezervą jungiančiam perdavimo sistemos operatoriui.

2.   Visi PSO, kurie sinchroninėje zonoje keičiasi FCR, turi laikytis FCR mainams sinchroninėje zonoje taikomų ribų ir reikalavimų, nustatytų VI priedo lentelėje.

3.   Jei keičiamasi FCR, rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius ir rezervą gaunantis perdavimo sistemos operatorius apie tai praneša pagal 150 straipsnį.

4.   Jei rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius, rezervą gaunantis perdavimo sistemos operatorius arba paveiktasis perdavimo sistemos operatorius keičiasi FCR, bet kuris toks operatorius gali atsisakyti keistis FCR, kai, suaktyvinant FCR, kuriais bus keičiamasi, rezervo pajėgumą, atsirastų tinklo eksploatavimo saugumo ribų neatitinkantys galios srautai.

5.   Kiekvienas paveiktasis perdavimo sistemos operatorius turi patikrinti, ar jo patikimumo atsargos, nustatytos pagal Reglamento (ES) 2015/1222 22 straipsnį, užteks priimti galios srautus, atsiradusius suaktyvinus FCR, kuriais bus keičiamasi, rezervo pajėgumą.

6.   Visi LFC rajono PSO turi patikslinti FRCE paklaidos apskaičiavimo parametrus, kad atsižvelgtų į FCR mainus.

7.   Rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius yra atsakingas už 154 ir 156 straipsniuose nurodytus reikalavimus, susijusius su FCR, kuriais bus keičiamasi, rezervo pajėgumu.

8.   FCR teikiantis modulis arba grupė yra atsakinga rezervą jungiančiam perdavimo sistemos operatoriui už FCR aktyvinimą.

9.   Susiję PSO turi užtikrinti, kad FCR mainai netrukdytų jokiam PSO įvykdyti 156 straipsnyje nustatytų rezervų reikalavimų.

164 straipsnis

Dalijimasis FCR sinchroninėje zonoje

PSO turi nesidalyti FCR su kitais savo sinchroninės zonos PSO, siekdamas pagal 153 straipsnį įvykdyti savo FCR aktyvinimo įsipareigojimą arba sumažinti visą sinchroninės zonos FCR kiekį.

165 straipsnis

Bendrieji reikalavimai, taikomi FRR ir RR mainams sinchroninėje zonoje

1.   Visi sinchroninės zonos PSO turi sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje nustatyti, kokias su FRR ir (arba) RR mainais susijusias funkcijas ir pareigas turi rezervą jungiantis PSO, rezervą gaunantis PSO ir paveiktasis PSO.

2.   Jei keičiamasi FRR ir (arba) RR, rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius ir rezervą gaunantis perdavimo sistemos operatorius apie tai praneša pagal 150 straipsnyje nustatytus pranešimo reikalavimus.

3.   Jei dalyvauja FRR ir (arba) RR mainuose, rezervą jungiantis PSO ir rezervą gaunantis PSO turi FRR arba RR mainų sutartyje nustatyti savo funkcijas ir pareigas, įskaitant:

a)

rezervą teikiančias šalis informuojančio perdavimo sistemos operatoriaus atsakomybę už FRR ir RR, kuriais bus keičiamasi, rezervo pajėgumą;

b)

FRR ir RR, kuriais bus keičiamasi, rezervo pajėgumo apimtį;

c)

147 ir 148 straipsniuose numatyto FRR ir (arba) RR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius įgyvendinimą;

d)

FRR ir (arba) RR taikomus būtinuosius techninius reikalavimus, susijusius su FRR ir (arba) RR aktyvinimu per tarpsisteminius ryšius, jei rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius nėra rezervą teikiančias šalis informuojantis perdavimo sistemos operatorius;

e)

FRR ir (arba) RR parengties tvirtinimą pagal 159 ir 162 straipsnius, susijusį su FRR ir RR, kuriais bus keičiamasi, rezervo pajėgumu;

f)

pareigą pagal 158 straipsnio 5 dalį ir 161 straipsnio 5 dalį stebėti, ar laikomasi taikomų FRR ir (arba) RR techninių reikalavimų, taip pat taikomų FRR ir (arba) RR prieinamumo reikalavimų, susijusių su FRR ir RR, kuriais bus keičiamasi, rezervo pajėgumu, ir

g)

procedūras, kuriomis užtikrinama, kad dėl FRR ir (arba) RR mainų neatsirastų tinklo eksploatavimo saugumo ribų neatitinkančių galios srautų.

4.   Jei rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius, rezervą gaunantis perdavimo sistemos operatorius arba paveiktasis perdavimo sistemos operatorius keičiasi FRR arba RR, bet kuris toks operatorius gali atsisakyti 2 dalyje nurodyto keitimosi, kai, suaktyvinant FRR ir RR, kuriais bus keičiamasi, rezervo pajėgumą, atsirastų tinklo eksploatavimo saugumo ribų neatitinkantys galios srautai.

5.   Susiję PSO turi užtikrinti, kad keitimasis FRR ir (arba) RR netrukdytų jokiam PSO laikytis FRR arba RR apimties nustatymo taisyklėse, nurodytose 157 ir 160 straipsniuose, nustatytų rezervų reikalavimų.

6.   Visi LFC bloko PSO turi LFC bloko eksploatavimo sutartyje nustatyti, kokias su FRR ir (arba) RR mainais susijusias funkcijas ir pareigas turi rezervą jungiantis PSO, rezervą gaunantis PSO ir paveiktasis PSO kitų LFC blokų PSO atžvilgiu.

166 straipsnis

Bendrieji reikalavimai, taikomi dalijimuisi FRR ir RR sinchroninėje zonoje

1.   Visi sinchroninės zonos PSO turi sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje nustatyti, kokias su dalijimusi FRR ir (arba) RR susijusias funkcijas ir pareigas turi valdymo galimybes teikiantis PSO, valdymo galimybes gaunantis PSO ir paveiktasis PSO.

2.   Jei dalijamasi FRR ir (arba) RR, valdymo galimybes teikiantis perdavimo sistemos operatorius ir valdymo galimybes gaunantis perdavimo sistemos operatorius apie tai praneša pagal 150 straipsnyje nustatytus pranešimo reikalavimus.

3.   Jei dalijasi FRR ir (arba) RR, valdymo galimybes gaunantis perdavimo sistemos operatorius ir valdymo galimybes teikiantis perdavimo sistemos operatorius nustato dalijimosi FRR arba RR sutartyje savo teises ir pareigas, įskaitant:

a)

FRR ir RR, kuriais bus dalijamasi, rezervo pajėgumą;

b)

147 ir 148 straipsniuose numatyto FRR ir (arba) RR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius įgyvendinimą;

c)

procedūras, kuriomis užtikrinama, kad dėl FRR ir RR, kuriais bus dalijamasi, rezervo pajėgumo aktyvinimo neatsirastų tinklo eksploatavimo saugumo ribų neatitinkančių galios srautų.

4.   Jei valdymo galimybes teikiantis perdavimo sistemos operatorius, valdymo galimybes gaunantis perdavimo sistemos operatorius arba paveiktasis perdavimo sistemos operatorius dalijasi FRR ir (arba) RR, bet kuris toks operatorius gali atsisakyti dalytis FRR ir (arba) RR, kai, suaktyvinant FRR ir RR, kuriais bus dalijamasi, rezervo pajėgumą, atsirastų tinklo eksploatavimo saugumo ribų neatitinkantys galios srautai.

5.   Jei dalijamasi FRR ir (arba) RR, valdymo galimybes teikiantis perdavimo sistemos operatorius valdymo galimybes gaunančiam perdavimo sistemos operatoriui turi duoti dalį savo FRR ir (arba) RR rezervo pajėgumo, kurios reikia siekiant laikytis FRR ir (arba) RR taikomų rezervų reikalavimų, nustatytų pagal FRR ir (arba) RR apimties nustatymo taisykles, numatytas 157 ir 160 straipsniuose. Valdymo galimybes teikiantis perdavimo sistemos operatorius gali būti arba:

a)

rezervą teikiančias šalis informuojantis perdavimo sistemos operatorius, jei tai FRR ir RR, kuriais bus dalijamasi, rezervo pajėgumas arba

b)

perdavimo sistemos operatorius, kuris prieigą prie savo FRR ir RR, kuriais bus dalijamasi, rezervo pajėgumo turi naudodamasis pagal FRR ir (arba) RR mainų sutartį įgyvendintais FRR ir (arba) RR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius procesais.

6.   Kiekvienas valdymo galimybes gaunantis perdavimo sistemos operatorius yra atsakingas už incidentų ir disbalanso šalinimą, jei FRR ir RR, kuriais bus dalijamasi, rezervo pajėgumas neprieinamas, nes:

a)

yra dažnio atkūrimo arba valdymo programos tikslinimo apribojimų, susijusių su tinklo eksploatavimo saugumu, ir

b)

valdymo galimybes teikiantis perdavimo sistemos operatorius naudoja dalį rezervo pajėgumo FRR ir RR arba naudoja visą tokį rezervo pajėgumą.

7.   Visi LFC bloko PSO turi LFC bloko eksploatavimo sutartyje nustatyti, kokias su dalijimusi FRR ir RR susijusias funkcijas ir pareigas turi valdymo galimybes teikiantis PSO, valdymo galimybes gaunantis PSO ir paveiktasis PSO kitų LFC blokų PSO atžvilgiu.

167 straipsnis

FRR mainai sinchroninėje zonoje

Visi sinchroninės zonos, sudarytos iš daugiau kaip vieno LFC bloko, PSO, kurie sinchroninėje zonoje keičiasi FRR, turi laikytis VII priedo lentelėje nustatytų FRR mainų reikalavimų ir ribų.

168 straipsnis

Dalijimasis FRR sinchroninėje zonoje

Kiekvienas LFC bloko perdavimo sistemos operatorius turi teisę dalytis FRR su kitais savo sinchroninės zonos LFC blokais, laikydamasis ribų, nustatytų pagal FRR apimties nustatymo taisykles, numatytas 157 straipsnio 1 dalyje, ir pagal 166 straipsnį.

169 straipsnis

RR mainai sinchroninėje zonoje

Visi sinchroninės zonos, sudarytos iš daugiau kaip vieno LFC bloko, PSO, kurie sinchroninėje zonoje keičiasi RR, turi laikytis VIII priedo lentelėje nustatytų RR mainų reikalavimų ir ribų.

170 straipsnis

Dalijimasis RR sinchroninėje zonoje

Kiekvienas LFC bloko perdavimo sistemos operatorius turi teisę dalytis RR su kitais tos pačios sinchroninės zonos LFC blokais, laikydamasis ribų, nustatytų pagal RR apimties nustatymo taisykles, numatytas 160 straipsnio 4 ir 5 dalyse, ir pagal 166 straipsnį.

2 SKYRIUS

Rezervų mainai ir dalijimasis rezervais tarp sinchroninių zonų

171 straipsnis

Bendrieji reikalavimai

1.   Kiekvienas AĮNS jungiamosios linijos, jungiančios sinchronines zonas, operatorius ir (arba) savininkas turi rezervą jungiantiems PSO suteikti galimybę keistis ir dalytis FCR, FRR ir RR, jei tokia technologija įdiegta.

2.   Visi sinchroninės zonos PSO turi sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje nustatyti, kokias su rezervų mainais susijusias funkcijas ir pareigas turi rezervą jungiantis PSO, rezervą gaunantis PSO ir paveiktasis PSO, taip pat kokias su dalijimusi rezervais tarp sinchroninių zonų susijusias funkcijas ir pareigas turi valdymo galimybes teikiantis PSO, valdymo galimybes gaunantis PSO ir paveiktasis PSO.

3.   Rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius ir rezervą gaunantis perdavimo sistemos operatorius arba valdymo galimybes teikiantis perdavimo sistemos operatorius ir valdymo galimybes gaunantis perdavimo sistemos operatorius turi apie keitimąsi arba dalijimąsi FCR, FRR arba RR pranešti pagal 150 straipsnį.

4.   Rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius ir rezervą gaunantis perdavimo sistemos operatorius, kurie keičiasi rezervais, turi rezervų mainų sutartyje nustatyti savo funkcijas ir pareigas, įskaitant:

a)

rezervą teikiančias šalis informuojančio perdavimo sistemos operatoriaus atsakomybę už rezervų mainams skirtą rezervo pajėgumą;

b)

rezervo pajėgumo apimtį, kurios reikia rezervų mainams;

c)

147 ir 148 straipsniuose numatyto FRR ir (arba) RR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius įgyvendinimą;

d)

parengties tvirtinimo pagal 155, 159 ir 162 straipsnius, susijusio su rezervo pajėgumu, kurio reikia rezervų mainams, įgyvendinimą;

e)

pareigą pagal 158 straipsnio 5 dalį ir 161 straipsnio 5 dalį stebėti, ar laikomasi techninių reikalavimų, taip pat prieinamumo reikalavimų, susijusių su rezervo pajėgumu, kurio reikia rezervų mainams, ir

f)

procedūras, kuriomis užtikrinama, kad dėl rezervų mainų neatsirastų tinklo eksploatavimo saugumo ribų neatitinkančių galios srautų.

5.   Jei dalijasi rezervais, valdymo galimybes teikiantis perdavimo sistemos operatorius ir valdymo galimybes gaunantis perdavimo sistemos operatorius turi dalijimosi rezervais sutartyje nustatyti savo teises ir pareigas, įskaitant:

a)

rezervo pajėgumo apimtį, kurios reikia dalijimuisi rezervais;

b)

147 ir 148 straipsniuose numatyto FRR ir (arba) RR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius įgyvendinimą ir

c)

procedūras, kuriomis užtikrinama, kad dėl dalijimosi rezervais neatsirastų tinklo eksploatavimo saugumo ribų neatitinkančių galios srautų.

6.   Rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius ir rezervą gaunantis perdavimo sistemos operatorius, kurie vykdo rezervų mainus, arba valdymo galimybes teikiantis perdavimo sistemos operatorius ir valdymo galimybes gaunantis perdavimo sistemos operatorius, kurie dalijasi rezervais, turi parengti ir sudaryti AĮNS jungiamosios linijos eksploatavimo ir koordinavimo sutartį su tos jungiamosios linijos savininkais ir (arba) tos jungiamosios linijos operatoriais arba įvairiais juridiniais asmenimis, sudarytais iš AĮNS jungiamosios linijos savininkų ir (arba) operatorių, kurioje, be kitų dalykų, nustatoma:

a)

visi sąveikos, įskaitant planavimą ir aktyvinimą, terminai;

b)

kiekvienos AĮNS jungiamosios linijos, jungiančios dvi arba daugiau sinchroninių zonų, MW/Hz jautrio faktorius, linijiškumo / dinamiškumo arba statinio / pakopinio atsako funkcija ir

c)

dalijimasis šiomis funkcijomis keliuose AĮNS kanaluose tarp sinchroninių zonų/tų funkcijų sąveika.

7.   Jei rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius, rezervą gaunantis perdavimo sistemos operatorius, valdymo galimybes teikiantis perdavimo sistemos operatorius, valdymo galimybes gaunantis perdavimo sistemos operatorius arba paveiktasis perdavimo sistemos operatorius vykdo rezervų mainus arba dalijasi rezervais, bet kuris toks operatorius gali atsisakyti mainytis arba dalytis rezervais, kai, suaktyvinant rezervo pajėgumą, kurio reikia rezervų mainams arba dalijimuisi rezervais, atsirastų tinklo eksploatavimo saugumo ribų neatitinkantys galios srautai.

8.   Susiję PSO turi užtikrinti, kad rezervų mainai tarp sinchroninių zonų netrukdytų jokiam PSO laikytis rezervų reikalavimų, nustatytų 153, 157 ir 160 straipsniuose.

9.   Rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius ir rezervą gaunantis perdavimo sistemos operatorius, taip pat valdymo galimybes teikiantis perdavimo sistemos operatorius ir valdymo galimybes gaunantis perdavimo sistemos operatorius turi rezervų mainų sutartyje arba dalijimosi rezervais sutartyje nustatyti procedūras, taikomas, kai keistis arba dalytis rezervais tarp sinchroninių zonų neįmanoma tikruoju laiku.

172 straipsnis

Dažnio susiejimas tarp sinchroninių zonų

1.   Visi sinchroninių zonų, sujungtų AĮNS jungiamąja linija, PSO turi teisę įgyvendinti dažnio susiejimą, kad užtikrintų susietąjį atsaką į dažnio pokytį. PSO dažnio susiejimą gali naudoti tam, kad būtų įmanoma keistis ir (arba) dalytis FCR tarp sinchroninių zonų.

2.   Visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO turi sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje nustatyti dažnio susiejimo proceso techninį projektą. Dažnio susiejimas turi būti vykdomas atsižvelgiant į:

a)

poveikį sinchroninių zonų eksploatavimui;

b)

sinchroninės zonos FCP stabilumą;

c)

sinchroninės zonos PSO galimybę laikytis pagal 127 straipsnį nustatytų dažnio palaikymo kokybės tikslinių parametrų ir

d)

tinklo eksploatavimo saugumą.

3.   Kiekvienas AĮNS jungiamosios linijos operatorius turi aktyviosios galios srautą AĮNS jungiamojoje linijoje valdyti įdiegęs dažnio susiejimą.

173 straipsnis

FCR mainai tarp sinchroninių zonų

1.   Visi sinchroninės zonos PSO, kurie vykdo dažnio susiejimą, turi teisę per FCR mainų procesą vykdyti FCR mainus tarp sinchroninių zonų.

2.   Visi sinchroninės zonos PSO, kurie vykdo FCR mainus tarp sinchroninių zonų, turi mainus organizuoti taip, kad vienos sinchroninės zonos PSO iš kitos sinchroninės zonos gautų dalį viso FCR rezervo pajėgumo, kurio reikia jų sinchroninei zonai pagal 153 straipsnį.

3.   Sinchroninei zonai būtina viso FCR rezervo pajėgumo, jeigu šiais rezervais keičiamasi, dalis turi būti suteikta kitai sinchroninei zonai pagal 153 straipsnį kaip priedas prie viso tai kitai sinchroninei zonai būtino FCR rezervo pajėgumo.

4.   Visi sinchroninės zonos PSO turi sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje nustatyti FCR mainų ribas.

5.   Visi su sinchroninėmis zonomis susiję PSO turi parengti FCR mainų sutartį, kurioje jie nustatytų FCR mainų sąlygas.

174 straipsnis

Dalijimasis FCR tarp sinchroninių zonų

1.   Visi sinchroninės zonos PSO, kurie vykdo dažnio susiejimą, turi teisę per tą procesą dalytis FCR tarp sinchroninių zonų.

2.   Visi sinchroninės zonos PSO dalijimosi FCR ribas turi nustatyti sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje pagal šiuos kriterijus:

a)

žemyninės Europos ir Šiaurės Europos sinchroninėse zonose visi PSO turi užtikrinti, kad sinchroninėje zonoje suteiktų FCR ir iš kitų sinchroninių zonų, keičiantis FCR, pateiktų tokių rezervų sumos užtektų bent atskaitos incidentui;

b)

Didžiosios Britanijos ir Airijos ir Šiaurės Airijos sinchroninėse zonose visi PSO turi parengti metodiką, pagal kurią nustatomas būtinasis FCR rezervo pajėgumo teikimas sinchroninėje zonoje.

3.   Visi susijusių sinchroninių zonų PSO turi savo atitinkamose sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyse nustatyti, kokiomis sąlygomis FCR dalijamasi tarp susijusių sinchroninių zonų.

175 straipsnis

Bendrieji reikalavimai, taikomi dalijimuisi FRR ir RR tarp sinchroninių zonų

1.   Jei dalijasi FRR arba RR, valdymo galimybes teikiantis perdavimo sistemos operatorius valdymo galimybes gaunančiam perdavimo sistemos operatoriui turi duoti dalį savo FRR ir RR rezervo pajėgumo, kurios reikia siekiant laikytis FRR ir (arba) RR taikomų rezervų reikalavimų, nustatytų pagal FRR ir (arba) RR apimties nustatymo taisykles, nurodytas 157 ir 160 straipsniuose. Valdymo galimybes teikiantis perdavimo sistemos operatorius gali būti arba:

a)

rezervą teikiančias šalis informuojantis perdavimo sistemos operatorius, jei tai FRR ir RR, kuriais bus dalijamasi, rezervo pajėgumas, arba

b)

perdavimo sistemos operatorius, kuris prieigą prie savo FRR ir RR, kuriais bus dalijamasi, rezervo pajėgumo turi per FRR ir (arba) RR aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius procesus, įgyvendintus pagal keitimosi FRR ir (arba) RR sutartį.

2.   Visi LFC bloko PSO turi LFC bloko eksploatavimo sutartyje nustatyti, kokias su dalijimusi FRR ir RR susijusias funkcijas ir pareigas turi valdymo galimybes teikiantis PSO, valdymo galimybes gaunantis PSO ir paveiktasis PSO kitų LFC blokų, esančių kitose sinchroninėse zonose, PSO atžvilgiu.

176 straipsnis

FRR mainai tarp sinchroninių zonų

1.   Visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO turi sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje nustatyti metodą, kuriuo apibrėžiamos FRR mainų su kitomis sinchroninėmis zonomis ribos. Tokiame metode atsižvelgiama į:

a)

poveikį sinchroninių zonų eksploatavimui;

b)

sinchroninės zonos FRP stabilumą;

c)

sinchroninės zonos PSO galimybę laikytis pagal 127 straipsnį nustatytų dažnio palaikymo kokybės tikslinių parametrų ir pagal 128 straipsnį nustatytų FRCE tikslinių parametrų ir

d)

tinklo eksploatavimo saugumą.

2.   Visi LFC blokų PSO, kurie vykdo FRR mainus tarp sinchroninių zonų, turi mainus organizuoti taip, kad LFC bloko PSO vienoje sinchroninėje zonoje galėtų iš kitos sinchroninės zonos LFC bloko gauti viso FRR rezervo pajėgumo dalį, būtiną jų LFC bloke, kaip numatyta 157 straipsnio 1 dalyje.

3.   Vienam LFC blokui, esančiam sinchroninėje zonoje, kurioje keičiamasi FRR, būtina viso FRR rezervo pajėgumo dalis turi būti suteikta iš kitos sinchroninės zonos LFC bloko pagal 157 straipsnio 1 dalį kaip priedas prie viso tam kitam LFC blokui būtino FRR rezervo pajėgumo.

4.   Kiekvienas AĮNS jungiamosios linijos operatorius turi aktyviosios galios srautą AĮNS jungiamojoje linijoje valdyti laikydamasis instrukcijų, kurias pagal 158 straipsnyje nurodytus būtinuosius FRR reikalavimus pateikė rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius arba rezervą gaunantis perdavimo sistemos operatorius.

5.   LFC blokų, kuriems priklauso rezervą jungiantis PSO ir rezervą gaunantis PSO, visi PSO turi FRR mainų sutartyje nustatyti FRR mainų sąlygas.

177 straipsnis

Dalijimasis FRR tarp sinchroninių zonų

1.   Visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO turi sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje nustatyti metodiką, pagal kurią apibrėžiamos dalijimosi FRR su kitomis sinchroninėmis zonomis ribos. Tokioje metodikoje atsižvelgiama į:

a)

poveikį sinchroninių zonų eksploatavimui;

b)

sinchroninės zonos FRP stabilumą;

c)

didžiausią FRR sumažėjimą dėl dalijimosi FRR, į kurį galima atsižvelgti, kai pagal 157 straipsnį nustatoma FRR apimtis;

d)

galimybę sinchroninėje zonoje laikytis pagal 127 straipsnį nustatytų dažnio palaikymo kokybės tikslinių parametrų ir pagal 128 straipsnį nustatytų FRCE tikslinių parametrų, taip pat

e)

tinklo eksploatavimo saugumą.

2.   Visi LFC blokų PSO, kurie dalijasi FRR tarp sinchroninių zonų, turi dalijimąsi organizuoti taip, kad LFC bloko PSO vienoje sinchroninėje zonoje galėtų iš kitos sinchroninės zonos LFC bloko gauti viso FRR rezervo pajėgumo dalį, būtiną jų LFC bloke, kaip apibrėžta pagal 157 straipsnio 1 dalį.

3.   Kiekvienas AĮNS jungiamosios linijos operatorius turi aktyviosios galios srautą AĮNS jungiamojoje linijoje valdyti laikydamasis instrukcijų, kurias pagal 158 straipsnio 1 dalies FRR būtinuosius reikalavimus pateikė valdymo galimybes teikiantis perdavimo sistemos operatorius arba valdymo galimybes gaunantis perdavimo sistemos operatorius.

4.   Visi LFC blokų, kuriems priklauso valdymo galimybes teikiantis PSO ir valdymo galimybes gaunantis PSO, PSO turi dalijimosi FRR sutartyje nustatyti dalijimosi FRR sąlygas.

178 straipsnis

RR mainai tarp sinchroninių zonų

1.   Visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO turi sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje nustatyti metodą, kuriuo apibrėžiamos RR mainų su kitomis sinchroninėmis zonomis ribos. Tokiame metode atsižvelgiama į:

a)

poveikį sinchroninių zonų eksploatavimui;

b)

sinchroninės zonos RRP stabilumą;

c)

galimybę sinchroninėje zonoje laikytis pagal 127 straipsnį nustatytų dažnio palaikymo kokybės tikslinių parametrų ir pagal 128 straipsnį nustatytų FRCE tikslinių parametrų ir

d)

tinklo eksploatavimo saugumą.

2.   Visi LFC blokų PSO, kurie vykdo RR mainus tarp sinchroninių zonų, turi mainus organizuoti taip, kad LFC bloko PSO vienoje sinchroninėje zonoje galėtų iš kitos sinchroninės zonos LFC bloko gauti viso RR rezervo pajėgumo dalį, būtiną jų LFC bloke, kaip apibrėžta 160 straipsnio 2 dalyje.

3.   Vienam LFC blokui, esančiam sinchroninėje zonoje, kurioje keičiamasi RR, būtina viso RR rezervo pajėgumo dalis turi būti suteikta iš kitos sinchroninės zonos LFC bloko pagal 160 straipsnio 2 dalį kaip priedas prie viso tam kitam LFC blokui būtino RR rezervo pajėgumo.

4.   Kiekvienas AĮNS jungiamosios linijos operatorius turi aktyviosios galios srautą AĮNS jungiamojoje linijoje valdyti laikydamasis instrukcijų, kurias pagal 161 straipsnyje nurodytus būtinuosius RR reikalavimus pateikė rezervą jungiantis perdavimo sistemos operatorius arba rezervą gaunantis perdavimo sistemos operatorius.

5.   Visi LFC blokų, kuriems priklauso rezervą jungiantis PSO ir rezervą gaunantis PSO, PSO turi RR mainų sutartyje nustatyti RR mainų sąlygas.

179 straipsnis

Dalijimasis RR tarp sinchroninių zonų

1.   Visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO turi sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje nustatyti metodą, kuriuo apibrėžiamos dalijimosi RR su kitomis sinchroninėmis zonomis ribos. Tokiame metode atsižvelgiama į:

a)

poveikį sinchroninių zonų eksploatavimui;

b)

sinchroninės zonos RRP stabilumą;

c)

didžiausią RR sumažėjimą dėl dalijimosi RR, į kurį galima atsižvelgti RR apimties nustatymo taisyklėse, numatytose pagal 160 straipsnį;

d)

sinchroninės zonos PSO galimybę laikytis pagal 127 straipsnį nustatytų dažnio palaikymo kokybės tikslinių parametrų, taip pat LFC blokų galimybę laikytis pagal 128 straipsnį nustatytų FRCE tikslinių parametrų ir

e)

tinklo eksploatavimo saugumą.

2.   Visi LFC blokų PSO, kurie dalijasi RR tarp sinchroninių zonų, turi dalijimąsi organizuoti taip, kad LFC bloko PSO vienoje sinchroninėje zonoje galėtų iš kitos sinchroninės zonos LFC bloko gauti viso RR rezervo pajėgumo dalį, būtiną jų LFC bloke, kaip apibrėžta pagal 160 straipsnio 2 dalį.

3.   Kiekvienas AĮNS jungiamosios linijos operatorius turi aktyviosios galios srautą AĮNS jungiamojoje linijoje valdyti pagal instrukcijas, kurias, laikydamasis 161 straipsnio 1 dalies būtinųjų reikalavimų, taikomų RR, pateikė valdymo galimybes teikiantis perdavimo sistemos operatorius arba valdymo galimybes gaunantis perdavimo sistemos operatorius.

4.   Kiekvieno LFC bloko, kuriam priklauso valdymo galimybes teikiantis PSO ir valdymo galimybes gaunantis PSO, visi PSO turi dalijimosi RR sutartyje nustatyti dalijimosi RR sąlygas.

3 SKYRIUS

FRR ir RR aktyvinimas per tarpsisteminius ryšius

180 straipsnis

FRR ir RR aktyvinimas per tarpsisteminius ryšius

Visi PSO, kurie per tarpsisteminius ryšius aktyvuoja FRR ir RR toje pačioje arba skirtingose sinchroninėse zonose, turi laikytis 147 ir 148 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

9 ANTRAŠTINĖ DALIS

LAIKO REGULIAVIMO PROCESAS

181 straipsnis

Laiko reguliavimas

1.   Elektrinio laiko reguliavimo tikslas – pagal vardinį dažnį reguliuoti vidutinę elektros sistemos dažnio vertę.

2.   Jei reikia, sinchroninės zonos PSO turi sinchroninės zonos eksploatavimo sutartyje nustatyti elektrinio laiko nuokrypio ištaisymo metodiką, kuri apimtų:

a)

laiko intervalus, per kuriuos PSO turi stengtis išlaikyti elektrinio laiko nuokrypį;

b)

dažnio nuostačio tikslinimą, kad elektrinio laiko nuokrypis sumažėtų iki nulio, ir

c)

veiksmus, kuriais vidutinis elektros sistemos dažnis didinamas arba mažinamas aktyviosios galios rezervais.

3.   Sinchroninės zonos stebėtojas turi:

a)

stebėti elektrinio laiko nuokrypį;

b)

apskaičiuoti dažnio nuostačio tikslinimą ir

c)

derinti laiko reguliavimo veiksmus.

10 ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS SU SKIRSTOMŲJŲ TINKLŲ OPERATORIAIS

182 straipsnis

Prie STO tinklo prijungtos rezervą teikiančios modulių grupės ir moduliai

1.   PSO ir skirstomųjų tinklų operatoriai bendradarbiauja, kad skirstomuosiuose tinkluose esančios rezervą teikiančios modulių grupės arba rezervą teikiantys moduliai galėtų kuo lengviau teikti aktyviosios galios rezervą.

2.   Kad pagal 155 straipsnį patvirtintų FCR parengtį, pagal 159 straipsnį – FRR parengtį ir pagal 162 straipsnį – RR parengtį, perdavimo sistemos operatorius turi parengti sutartį su rezervus jungiančiais skirstomojo tinklo operatoriais bei tarpiniais skirstomųjų tinklų operatoriais ir joje nustatyti, kokiomis sąlygomis keičiamasi informacija, būtina tam parengties tvirtinimui, taikomam skirstomuosiuose tinkluose esantiems rezervą teikiantiems moduliams ir grupėms, taip pat aktyviosios galios rezervo teikimui. Rengiant tvarką, kuria pagal 155 straipsnį tvirtinama FCR parengtis, pagal 159 straipsnį – FRR parengtis ir pagal 162 straipsnį – RR parengtis, nustatoma, kokią informaciją turi perduoti galimi rezervą teikiantys moduliai arba grupės, įskaitant:

a)

rezervą teikiančių modulių arba grupių įtampos lygius ir prijungimo taškus;

b)

aktyviosios galios rezervų rūšį;

c)

didžiausią rezervo pajėgumą, kurį galima gauti iš rezervą teikiančių modulių ir grupių kiekviename prijungimo taške, ir

d)

rezervą teikiančių modulių ir grupių didžiausią aktyviosios galios kitimo spartą.

3.   Parengties tvirtinimas turi būti grindžiamas sutartais terminais ir taisyklėmis, pagal kurias keičiamasi informacija ir teikiamas aktyviosios galios rezervas tarp perdavimo sistemos operatoriaus, rezervą jungiančio skirstomojo tinklo operatoriaus ir tarpinio skirstomojo tinklo operatoriaus. Ilgiausia parengties patvirtinimo trukmė turi būti trys mėnesiai nuo dienos, kurią rezervą teikiantis modulis arba grupė pateikė išsamią oficialią paraišką.

4.   Kai tvirtinama rezervą teikiančio modulio arba grupės, prijungtų prie rezervą jungiančio skirstomojo tinklo operatoriaus skirstomojo tinklo, parengtis, kiekvienas toks operatorius ir kiekvienas tarpinis skirstomojo tinklo operatorius, bendradarbiaudami su perdavimo sistemos operatoriumi, turi teisę, remdamiesi techniniais argumentais (pavyzdžiui, geografine rezervą teikiančių modulių ir rezervą teikiančių grupių buvimo vieta), nustatyti aktyviosios galios rezervų, esančių jo skirstomajame tinkle, teikimo ribas arba neleisti jų teikti.

5.   Kiekvienas rezervą jungiantis skirstomojo tinklo operatorius ir kiekvienas tarpinis skirstomojo tinklo operatorius turi teisę, bendradarbiaudamas su perdavimo sistemos operatoriumi, prieš rezervų aktyvinimą nustatyti aktyviosios galios rezervų, esančių jo skirstomajame tinkle, teikimo laikinąsias ribas. Atitinkami PSO turi su savo rezervą jungiančiais skirstomojo tinklo operatoriais ir tarpiniais skirstomojo tinklo operatoriais susitarti dėl taikytinų procedūrų.

11 ANTRAŠTINĖ DALIS

INFORMACIJOS SKAIDRUMAS

183 straipsnis

Bendrieji skaidrumo reikalavimai

1.   Visi PSO turi užtikrinti, kad šioje antraštinėje dalyje išvardyta informacija, deramai atsižvelgus į neskelbtiną komercinę informaciją, būtų paskelbta laiku ir tokia forma, kad nė vienai pavienei šaliai arba tam tikros rūšies šalims nebūtų iš tiesų arba neva sudarytos geresnės arba blogesnės sąlygos konkuruoti.

2.   Kiekvienas perdavimo sistemos operatorius, naudodamasis turimomis žiniomis ir priemonėms, turi šalinti technines kliūtis ir užtikrinti, kad informacija, pagal 16 straipsnį ir 185 straipsnio 3 dalį pateikta Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklui, būtų prieinama ir tiksli.

3.   Kiekvienas perdavimo sistemos operatorius turi užtikrinti, kad informacija, pagal 184–190 straipsnius pateikta Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklui, būtų prieinama ir tiksli.

4.   Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklui visa skelbti numatyta informacija, minima 184–190 straipsniuose, turi būti pateikta bent anglų kalba. Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas šią medžiagą turi paskelbti informacijos skaidrumo platformoje, sukurtoje pagal Reglamento (ES) Nr. 543/2013 3 straipsnį.

184 straipsnis

Informacija apie eksploatavimo sutartis

1.   Visi perdavimo sistemos operatoriai turi savo sinchroninės zonos eksploatavimo sutarties turinį ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki sutarties įsigaliojimo pranešti savo reguliavimo institucijai arba, jei taikytina, kitai kompetentingai institucijai.

2.   Visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO turi savo sinchroninės zonos eksploatavimo sutarties turinį pateikti Europos elektros energijos PSO tinklui, kad turinys būtų paskelbtas ne vėliau kaip prieš vieną savaitę iki sutarties įsigaliojimo.

3.   Visi kiekvieno LFC bloko perdavimo sistemos operatoriai turi savo LFC bloko eksploatavimo sutarties turinį pranešti savo reguliavimo institucijai arba, jei taikytina, kitai kompetentingai institucijai.

185 straipsnis

Informacija apie dažnio palaikymo kokybę

1.   Jei pagal 127 straipsnį sinchroninės zonos PSO siūlo pakeisti dažnio palaikymo kokybės nustatymo parametrų vertes arba dažnio palaikymo kokybės tikslinį parametrą, apie pakeistas vertes jie turi pranešti Europos elektros energijos PSO tinklui, kad jos būtų paskelbtas bent prieš vieną mėnesį iki sinchroninės zonos eksploatavimo sutarties įsigaliojimo.

2.   Kiekvienos sinchroninės zonos PSO turi, jei taikytina, pranešti Europos elektros energijos PSO tinklui kiekvieno LFC bloko, taip pat kiekvieno LFC rajono FRCE tikslinių parametrų vertes, kad jos būtų paskelbtos bent prieš vieną mėnesį iki jų taikymo.

3.   Visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO turi Europos elektros energijos PSO tinklui pranešti FCR išeikvojimo rizikos apskaičiavimo metodiką, kad ji būtų paskelbta bent prieš tris mėnesius iki sinchroninės zonos eksploatavimo sutarties taikymo dienos.

4.   Sinchroninės zonos stebėtojas turi Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklui bent keturis kartus per metus pranešti kriterijų taikymo kiekvienoje sinchroninėje zonoje rezultatus, kad jie būtų paskelbti per tris mėnesius nuo paskutinės matavimo laikotarpio laiko žymos. Į rezultatus įrašoma bent:

a)

pagal 133 straipsnio 3 dalį – apskaičiuotos kiekvienos sinchroninės zonos, taip pat kiekvieno LFC bloko sinchroninėje zonoje dažnio palaikymo kokybės vertinimo kriterijų vertės ir

b)

pagal 132 straipsnį – matavimo skyra, matavimo tikslumas ir apskaičiavimo metodas.

5.   Visi sinchroninės zonos PSO turi Europos elektros energijos PSO tinklui pranešti 136 straipsnyje numatytą kitimo trukmę, kad ji būtų paskelbta bent prieš tris mėnesius iki jos taikymo.

186 straipsnis

Informacija apie galios ir dažnio valdymo struktūrą

1.   Toliau nurodytą informaciją, kad ji būtų paskelbta bent prieš tris mėnesius iki sinchroninės zonos eksploatavimo sutarties taikymo dienos, visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO turi Europos elektros energijos PSO tinklui pateikti:

a)

informaciją apie sinchroninės zonos proceso aktyvinimo struktūrą, įskaitant bent informaciją apie apibrėžtus stebimuosius rajonus, LFC rajonus ir LFC blokus ir jų atitinkamus PSO, ir

b)

informaciją apie sinchroninės zonos proceso atsakomybės struktūrą, įskaitant bent informaciją apie procesus, parengtus pagal 140 straipsnio 1 ir 2 dalis.

2.   Visi PSO, kurie yra įdiegę disbalanso pasiskirstymo nustatymo procesą, turi skelbti informaciją apie šį procesą, į kurią įtraukia bent dalyvaujančių PSO sąrašą ir disbalanso pasiskirstymo nustatymo proceso pradžios dieną.

187 straipsnis

Informacija apie FCR

1.   Visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO turi Europos elektros energijos PSO tinklui pranešti 153 straipsnio 2 dalyje numatytą FCR apimties nustatymo metodą, kad jis būtų paskelbtas bent prieš vieną mėnesį iki jo taikymo.

2.   Visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO turi, jei taikoma, Europos elektros energijos PSO tinklui pranešti visą FCR rezervo pajėgumo apimtį ir kiekvieno PSO pradinį FCR aktyvinimo įsipareigojimą – FCR rezervo pajėgumo, nustatyto pagal 153 straipsnio 1 dalį, dalį, kad ši apimtis ir dalis būtų paskelbtos bent prieš vieną mėnesį iki jų taikymo.

3.   Visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO turi Europos elektros energijos PSO tinklui pranešti savo sinchroninei zonai pagal 154 straipsnio 2 dalį nustatytas FCR charakteristikas ir pagal 154 straipsnio 3 dalį nustatytus papildomus FCR teikiančioms grupėms taikomus reikalavimus, kad šios charakteristikos ir reikalavimai būtų paskelbti bent prieš tris mėnesius iki jų taikymo.

188 straipsnis

Informacija apie FRR

1.   Visi kiekvieno LFC bloko PSO turi Europos elektros energijos PSO tinklui pranešti pagal 158 straipsnio 2 dalį nustatytus FRR parengties reikalavimus ir valdymo kokybės reikalavimus, taip pat pagal 158 straipsnio 3 dalį nustatytus prijungimo prie LFC bloko techninius reikalavimus, kad visi šie reikalavimai būtų paskelbti bent prieš tris mėnesius iki jų taikymo.

2.   Visi kiekvieno LFC bloko PSO turi Europos elektros energijos PSO tinklui pranešti pagal 157 straipsnio 1 dalį savo LFC blokui nustatytas FRR apimties nustatymo taisykles, kad jos būtų paskelbtos bent prieš tris mėnesius iki LFC bloko eksploatavimo sutarties taikymo.

3.   Visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO turi iki kiekvienų metų lapkričio 30 d. Europos elektros energijos PSO tinklui pranešti kiekvieno LFC bloko kitų metų FRR rezervo pajėgumo prognozę, kad ji būtų paskelbta.

4.   Visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO turi per 30 dienų po ketvirčio pabaigos Europos elektros energijos PSO tinklui pranešti kiekvieno LFC bloko faktinį praėjusio ketvirčio FRR rezervo pajėgumą, kad jis būtų paskelbtas.

189 straipsnis

Informacija apie RR

1.   Visi kiekvieno LFC bloko, kuriame vykdomas rezervo pakeitimas, PSO turi Europos elektros energijos PSO tinklui pranešti pagal 161 straipsnio 2 dalį savo blokui nustatytus RR prieinamumo reikalavimus ir pagal 161 straipsnio 3 dalį nustatytus techninius prijungimo prie LFC bloko reikalavimus, kad visi šie reikalavimai būtų paskelbti per tris mėnesius iki jų taikymo.

2.   Visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO turi iki kiekvienų metų lapkričio 30 d. Europos elektros energijos PSO tinklui pranešti kiekvieno LFC bloko kitų metų RR rezervo pajėgumo prognozę, kad ji būtų paskelbta.

3.   Visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO turi per 30 dienų po ketvirčio pabaigos Europos elektros energijos PSO tinklui pranešti kiekvieno LFC bloko faktinį praėjusio ketvirčio RR rezervo pajėgumą, kad jis būtų paskelbtas.

190 straipsnis

Informacija apie dalijimąsi ir keitimąsi

1.   Visi kiekvienos sinchroninės zonos PSO turi Europos elektros energijos PSO tinklui pateikti metinius sąvadus, sudarytus iš kiekvieno LFC bloko dalijimosi FRR ir dalijimosi RR sutarčių, kad jie būtų paskelbti pagal 188 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį. Į sąvadus turi būti įtraukiama ši informacija:

a)

LFC blokų identifikavimo duomenys, jei sudaryta dalijimosi FRR arba RR sutartis, ir

b)

FRR arba RR dalis, sumažinta dėl kiekvienos dalijimosi FRR arba RR sutarties.

2.   Visi sinchroninės zonos PSO turi Europos elektros energijos PSO tinklui pranešti informaciją apie dalijimąsi FCR tarp sinchroninių zonų, kad ji būtų paskelbta pagal 187 straipsnio 1 dalį. Į informaciją turi būti įtraukiama:

a)

FCR rezervo pajėgumo, kuriuo dalijasi PSO, sudarę dalijimosi FCR sutartis, dydis ir

b)

dalijimosi FCR poveikis susijusių perdavimo sistemos operatorių FCR rezervo pajėgumui.

3.   Visi PSO turi, jei taikoma, paskelbti informaciją apie FCR, FRR ir RR mainus.

V DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

191 straipsnis

Sutarčių ir bendrųjų sąlygų pakeitimai

Visos atitinkamos sutarčių nuostatos, taip pat PSO, skirstomųjų tinklų operatorių ir svarbių tinklo naudotojų bendrųjų sąlygų nuostatos, susijusios su sistemos eksploatavimu, turi atitikti šio reglamento reikalavimus. Todėl tos sutartys ir bendrosios sąlygos turi būti reikiamai pakeistos.

192 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

41–53 straipsniai taikomi po aštuoniolikos mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo. Jei 41–53 straipsniuose aprašytas duomenų teikimas arba naudojimas yra numatytas kituose straipsniuose, laikotarpiu nuo šio reglamento įsigaliojimo iki 41–53 straipsnių taikymo pradžios turi būti naudojami naujausi turimi lygiaverčiai duomenys, kurių formatą nustatė už duomenų pateikimą atsakingas subjektas, nebent būtų susitarta kitaip.

54 straipsnio 4 dalis taikoma nuo Reglamento (ES) 2016/631 41 straipsnio 2 dalies taikymo dienos ir nuo Reglamento (ES) 2016/1388 35 straipsnio 2 dalies taikymo dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. rugpjūčio 2 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 211, 2009 8 14, p. 15.

(2)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (OL L 211, 2009 8 14, p. 1).

(3)  2016 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/631 dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi generatorių prijungimo prie elektros energijos tinklo reikalavimai (OL L 112, 2016 4 27, p. 1).

(4)  2016 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/1388 dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi apkrovos prijungimo reikalavimai (OL L 223, 2016 8 18, p. 10).

(5)  2016 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/1447 dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi aukštosios įtampos nuolatinės srovės sistemų ir nuolatinės srovės linija jungiamų elektros jėgainių parko modulių prijungimo prie tinklo reikalavimai (OL L 241, 2016 9 8, p. 1).

(6)  2015 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/1222, kuriuo nustatomos pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gairės (OL L 197, 2015 7 25, p. 24).

(7)  2016 m. rugsėjo 26 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/1719, kuriuo nustatomos prognozuojamo pralaidumo paskirstymo gairės (OL L 259, 2016 9 27, p. 42).

(8)  2013 m. birželio 14 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 543/2013 dėl duomenų teikimo ir skelbimo elektros energijos rinkose, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 714/2009 I priedą (OL L 163, 2013 6 15, p. 1).

(9)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 55).

(10)  2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 2008/114/EB dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo (OL L 345, 2008 12 23, p. 75).


I PRIEDAS

Nuostatos, kurios pagal 2 straipsnio 4 dalį netaikomos Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistemų operatoriams:

1)

16 straipsnio 2 dalies d, e ir f punktai;

2)

38 straipsnio 2 dalis;

3)

39 straipsnio 3 dalis;

4)

118 straipsnis;

5)

119 straipsnis;

6)

125 straipsnis;

7)

126 straipsnis;

8)

127 straipsnio 1 dalies i punktas, 3, 4, 5 ir 9 dalys;

9)

128 straipsnio 4 ir 7 dalys;

10)

130 straipsnio 1 dalies b punktas;

11)

131 straipsnis;

12)

132 straipsnio 2 dalis;

13)

133–140 straipsniai;

14)

141 straipsnio 1 ir 2 dalys, 4 dalies c punktas, 5, 6, 9, 10 ir 11 dalys;

15)

142 straipsnis;

16)

143 straipsnio 3 dalis;

17)

145 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 6 dalys;

18)

149 straipsnio 3 dalis;

19)

150 straipsnis;

20)

151 straipsnio 2 dalis;

21)

152–181 straipsniai;

22)

184 straipsnio 2 dalis;

23)

185 straipsnis;

24)

186 straipsnio 1 dalis;

25)

187 straipsnis;

26)

188 straipsnio 1 bei 2 dalys ir

27)

189 straipsnio 1 dalis.


II PRIEDAS

27 straipsnyje nurodyti įtampos intervalai:

1 lentelė

Įtampos intervalai prijungimo prie elektros tinklo taške 110–300 kV

Sinchroninė zona

Įtampos intervalas (santykiniais vienetais)

Žemyninės Europos

0,90–1,118

Šiaurės Europos

0,90–1,05

Didžiosios Britanijos

0,90–1,10

Airijos ir Šiaurės Airijos

0,90–1,118

Baltijos

0,90–1,118


2 lentelė

Įtampos intervalai prijungimo prie elektros tinklo taške 300–400 kV

Sinchroninė zona

Įtampos intervalas (santykiniais vienetais)

Žemyninės Europos

0,90–1,05

Šiaurės Europos

0,90–1,05

Didžiosios Britanijos

0,90–1,05

Airijos ir Šiaurės Airijos

0,90–1,05

Baltijos

0,90–1,097


III PRIEDAS

127 straipsnyje nurodyti dažnio palaikymo kokybės nustatymo parametrai:

1 lentelė

Sinchroninių zonų dažnio palaikymo kokybės nustatymo parametrai

 

Žemyninė Europa

Didžioji Britanija

Airija ir Šiaurės Airija

Šiaurės Europa

Standartinio dažnio diapazonas

± 50 mHz

± 200 mHz

± 200 mHz

± 100 mHz

Didžiausias momentinis dažnio nuokrypis

800 mHz

800 mHz

1 000 mHz

1 000 mHz

Didžiausias nusistovėjusio dažnio nuokrypis

200 mHz

500 mHz

500 mHz

500 mHz

Dažnio susigrąžinimo laikas

nenaudojamas

1 minutė

1 minutė

nenaudojamas

Dažnio atkūrimo diapazonas

nenaudojamas

± 500 mHz

± 500 mHz

nenaudojamas

Dažnio atkūrimo laikas

15 minučių

15 minučių

15 minučių

15 minučių

Dažnio atkūrimo diapazonas

nenaudojamas

± 200 mHz

± 200 mHz

± 100 mHz

Pavojaus būsenos suaktyvinimo laikas

5 minutės

10 minučių

10 minučių

5 minutės

127 straipsnyje nurodyti dažnio palaikymo kokybės tiksliniai parametrai:

2 lentelė

Sinchroninių zonų dažnio palaikymo kokybės tiksliniai parametrai

 

Žemyninė Europa

Didžioji Britanija

Airija ir Šiaurės Airija

Šiaurės Europa

Didžiausias metinis ne standartinio dažnių diapazono minučių skaičius

15 000

15 000

15 000

15 000


IV PRIEDAS

128 straipsnyje nurodyti siektini dažnio atkūrimo valdymo paklaidos parametrai:

Lentelė

Didžiosios Britanijos ir Airijos bei Šiaurės Airijos sinchroninių zonų siektini dažnio atkūrimo valdymo paklaidos parametrai

 

Didžioji Britanija

Airija ir Šiaurės Airija

1 lygis

3 %

3 %

2 lygis

1 %

1 %


V PRIEDAS

154 straipsnyje nustatyti būtinieji techniniai dažnio išlaikymo rezervų reikalavimai:

Lentelė

Dažnio išlaikymo rezervų charakteristikos įvairiose sinchroninėse zonose

Būtinasis dažnio matavimo tikslumas

Žemyninė Europa, Didžioji Britanija, Airija bei Šiaurės Airija ir Šiaurės Europa

10 mHz arba pramonės standartas, jei griežtesnis

Didžiausias sudėtinis būdingosios dažnio nejautros ir dažnio išlaikymo rezervus tiekiančių modulių arba šiuos rezervus tiekiančių grupių reguliatoriaus dažninės charakteristikos specialiosios nejautrumo dažniui srities poveikis

Žemyninė Europa

10 mHz

Didžioji Britanija

15 mHz

Airija ir Šiaurės Airija

15 mHz

Šiaurės Europa

10 mHz

Dažnio išlaikymo rezervų suaktyvinimo laikas

Žemyninė Europa

30 s

Didžioji Britanija

10 s

Airija ir Šiaurės Airija

15 s

Šiaurės Europos

30 s, jei elektros sistemos dažnis yra už standartinio dažnio diapazono

Dažnio išlaikymo rezervų suaktyvinimo dažnio nuokrypis

Žemyninė Europa

± 200 mHz

Didžioji Britanija

± 500 mHz

Airija ir Šiaurės Airija

Dinaminiai dažnio išlaikymo rezervai ± 500 mHz

 

Statiniai dažnio išlaikymo rezervai ± 1 000 mHz

Šiaurės Europos

± 500 mHz


VI PRIEDAS

Ribos ir reikalavimai, taikomi keičiantis 163 straipsnyje nurodytais dažnio išlaikymo rezervais:

Lentelė

Ribos ir reikalavimai, taikomi keičiantis dažnio išlaikymo rezervais

Sinchroninė zona

Dažnio išlaikymo rezervais gali keistis

Ribos, taikomos keičiantis dažnio išlaikymo rezervais

Žemyninės Europos sinchroninė zona

Gretimų galios ir dažnio valdymo blokų perdavimo sistemos operatoriai