9.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 146/17

(1)

Europos Komisija (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 13 d. inicijavo antisubsidijų tyrimą dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės tam tikrų plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno. Inicijavimas pagrįstas 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamento (EB) 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (2) 10 straipsniu. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (3) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi Sąjungos gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 90 % visų tam tikrų plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno arba kito legiruotojo plieno Sąjungoje, vardu 2016 m. kovo 31 d. pateiktą Europos plieno asociacijos (toliau – „Eurofer“ arba skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Skunde buvo pateikti subsidijavimo ir grėsmės, kad dėl jo gali būti daroma žala, įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisija, prieš inicijuodama antisubsidijų tyrimą, pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalį Kinijos Vyriausybei (toliau – KV) pranešė (4) gavusi tinkamai pagrįstą skundą ir paragino KV dalyvauti konsultacijose. KV priėmė pasiūlymą dėl konsultacijų, kurios surengtos 2016 m. gegužės 11 d. Konsultacijose buvo deramai atsižvelgta į KV pateiktas pastabas. Tačiau nepavyko priimti abi šalis tenkinančio sprendimo.

(4)

Kelis mėnesius prieš šio tyrimo inicijavimą Komisija 2016 m. vasario 13 d. (5) inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos kilmės to paties produkto (toliau – gretutinis antidempingo tyrimas).

(5)

Netrukus po šio tyrimo inicijavimo Komisija 2016 m. liepos 7 d. (6) taip pat inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamo Brazilijos, Irano, Rusijos, Serbijos ir Ukrainos kilmės to paties produkto.

(6)

2017 m. balandžio 5 d. Komisija nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamam KLR kilmės tam pačiam produktui (7) (toliau – antidempingo reglamentas). Šiame antisubsidijų tyrime ir gretutiniame antidempingo tyrime atlikta žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų analizė labai panaši, nes Sąjungos pramonės apibrėžtis, tipiški Sąjungos gamintojai ir tiriamasis laikotarpis abiejuose tyrimuose buvo tokie patys. Analizė atnaujinta ir papildyta siekiant atsižvelgti į faktinius veiksnius, nustatytus šiame tyrime.

(7)

KV teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog daroma materialine žala pagrįstas antidempingo skundas dėl to paties produkto iš penkių šalių pateiktas praėjus mažiau nei dviem mėnesiams po to, kai pateiktas žalos grėsme pagrįstas dabartinis skundas, kyla rimtų abejonių dėl to, ar reikėjo inicijuoti dabartinį antisubsidijų tyrimą.

(8)

Komisija pastebėjo, kad su KLR susijęs antisubsidijų tyrimas ir antidempingo tyrimas dėl to paties produkto iš penkių kitų šalių yra du atskiri tyrimai, kurie turėtų būti vertinami atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pirma, abu šie tyrimai susiję su skirtingais tiriamaisiais laikotarpiais, kurie sutampa tik iš dalies (2015 m. antrasis pusmetis). Antra, antisubsidijų skundas pagrįstas žalos Sąjungos pramonei grėsme, o vėlesnis antidempingo skundas pagrįstas Sąjungos pramonei daroma žala. Šiuo atžvilgiu Komisija priminė, kad dempingas ir žala nustatomi remiantis tiriamuoju laikotarpiu, kuris abiem atvejais apibrėžtas pagal atitinkamas teisines nuostatas ir paskelbtas pranešime apie inicijavimą. Be to, nedarant poveikio vykstančio antidempingo tyrimo, susijusio su kitomis penkiomis šalimis, rezultatams, 549–551 konstatuojamosios dalys rodo, kad tyrime nustatytais įrodymais nepanaikinti inicijavimo metu buvę pakankami įrodymai.

(9)

Todėl Komisija atmetė šį tvirtinimą kaip nepagrįstą.

(10)

KV taip pat teigė, kad tyrimas turėtų būti nutrauktas, nes skundas neatitiko įrodymų rinkimo reikalavimų, nurodytų PPO sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir pagrindinio reglamento 10 straipsnio 2 dalyje. KV teigimu, įrodymai dėl kompensuotinų subsidijų, žalos ir subsidijuoto importo ir žalos priežastinio ryšio buvo nepakankami.

(11)

Skunde pateikti įrodymai buvo skundo pateikėjo pagrįstai turima informacija. Jų pakako parodyti, kad inicijavimo metu tariamos subsidijos buvo kompensuotinos, atsižvelgiant į tai, kad jos buvo taikomos, į jų sumą ir pobūdį. Skunde taip pat pateikta pakankamai įrodymų, kad dėl subsidijuoto importo Sąjungos pramonei iškilo žalos grėsmė. Skundą sudaro 166 puslapiai, kuriuose aprašomi 117 priedų pateikti įrodymai. Atlikdama tyrimą Komisija išnagrinėjo KV nurodytus trūkumus, susijusius su skundo tikslumu ir tinkamumu, ir nustatė, kad nėra jokių priežasčių atmesti nė vieno iš prima facie teiginių dėl taikomo subsidijavimo ir jo apimties tyrimo inicijavimo metu.

(12)

Po atskleidimo KV pakartojo savo tvirtinimą, bet nepateikė jokių papildomų įrodymų jam pagrįsti. Todėl Komisija laikėsi savo pozicijos, kaip aprašyta pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje.

(13)

Atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas 2012 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) bei tolesnė raida po TL.

(14)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pranešti jai apie ketinimą dalyvauti atliekant tyrimą. Be to, Komisija konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir KV, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams bei žinomoms susijusioms asociacijoms apie tyrimo inicijavimą ir paragino juos bendradarbiauti.

(15)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(16)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį.

(17)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalies b punktą Komisija, remdamasi didžiausia tipine gamybos ir pardavimo apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį, atrinko bendroves. Atrinktos bendrovės taip pat buvo plačiai geografiškai pasiskirsčiusios. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių, tačiau jokių pastabų negavo.

(18)

Taigi, galutinai atrinktos bendrovės yra šeši Sąjungos gamintojai penkiose skirtingose valstybėse narėse. Jiems teko daugiau kaip 45 % Sąjungos gamybos.

(19)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija nesusijusių importuotojų paprašė pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(20)

Vienas nesusijęs importuotojas pranešė apie save ir jam nusiųstas importuotojo klausimynas.

(21)

Tačiau, nors Komisija kreipėsi į jį, kad surinktų susijusią informaciją, nesusijęs importuotojas pateikė tik neišsamius klausimyno atsakymus.

(22)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė KLR valdžios institucijų nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(23)

Devyni nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai arba eksportuojančių gamintojų grupės pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalies b punktą Komisija atrinko keturias eksportuojančių gamintojų grupes, remdamasi didžiausia tipine nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį:

(24)

Atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės pagamina 68 % viso į Sąjungą importuojamo nagrinėjamojo produkto.

(25)

Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir KV. Skundo pateikėjas ir du eksportuojantys gamintojai (atrinktas ir neatrinktas) pateikė pastabų dėl pasiūlytų atrinktų gamintojų.

(26)

Skundo pateikėjas teigė, kad pasiūlyti atrinkti gamintojai neatspindi Kinijos plokščių karštojo valcavimo produktų pramonės, kurią reikėtų išnagrinėti. Konkrečiai, skundo pateikėjas teigė, kad atlikdama atranką Komisija turėtų remtis ne tik eksporto apimtimi, bet ir įtraukti visas subsidijas, nurodytas skunde. Šiuo požiūriu, skundo pateikėjo nuomone, dvi iš atrinktų bendrovių nebuvo tipiški kompensuotinų subsidijų gavėjai.

(27)

Komisija pastebėjo, kad kriterijus, kurį ji taikė atrankai – pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalies b punktas. Pagal šią nuostatą, Komisija atranką vykdo remdamasi didžiausia tipine eksporto į Sąjungą apimtimi. Tai, kad atskira bendrovė galbūt neturi teisės naudotis konkrečios rūšies tariama subsidija, nereiškia, kad atrinktos bendrovės nėra tipiškos, nes siekiama atrinkti tipiškas visos KLR plokščių karštojo valcavimo produktų pramonės bendroves pagal teisę naudotis visų rūšių tariamomis subsidijomis. Kaip Komisija nustatė nekonfidencialios tyrimo versijos pastabose, keturios atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės yra tipiškos pagal teisę naudotis skunde nurodytomis tariamomis subsidijomis. Todėl Komisija laikė, kad atrinktos bendrovės yra tinkamos siekiant nustatyti, ar tikrai taikomos tariamos subsidijos ir jų mastą ir kad šios bendrovės atitinka pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalies b punktą.

(28)

Po atskleidimo skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad vykdydama atranką Komisija turėjo laikytis pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalies a punkto, o ne 27 straipsnio 1 dalies b punkto, nes taip buvo galima geriau parodyti, kokios yra taikomos subsidijų programos. Kaip paaiškinta pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje, Komisija manė, kad keturios atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės yra tipiškos ne tik vertinant pagal apimtį, bet ir pagal teisę naudotis skunde nurodytomis tariamomis subsidijomis ir pagal subsidijų praktiką, minėtą pranešime apie inicijavimą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(29)

Pirmas atrinktas eksportuojantis gamintojas teiravosi dėl priežasčių, dėl kurių nepasirinktos tos pačios atrinktos bendrovės kaip ir gretutiniame antidempingo tyrime. Komisija priminė, kad antidempingo ir antisubsidijų tyrimai yra du atskiri skirtingu tikslu atliekami tyrimai. Per antidempingo tyrimą Komisija nustato, ar vykdomas dempingas (t. y. objektyvi kainų diskriminacija), t. y. galimi du atsakymai į klausimą. Nustatyta išvada dėl dempingo pagal atrinktas bendroves gali būti ekstrapoliuojama visoms kitoms bendrovėms. Antisubsidijų tyrime Komisija nustato eksportuojamam nagrinėjamojo produkto vienetui taikomą subsidijų dydį. Tik atrinktoms bendrovėms nustatytos subsidijos gali būti kompensuojamos. Todėl, siekdama užtikrinti tyrimo veiksmingumą ir Sąjungos pramonės apsaugą, Komisija manė, kad per antisubsidijų tyrimą tikslinga nagrinėti didesnę eksporto apimtį nei per antidempingo tyrimą, siekiant užtikrinti, kad atrinktos bendrovės yra tipiškos pagal teisę naudotis skunde nurodytomis tariamomis subsidijomis ir subsidijų praktiką, minėtą pranešime apie inicijavimą. Antisubsidijų tyrime atrinktas didesnis skaičius bendrovių atitinka pagrįstą teisės naudotis skunde nurodytomis tariamomis subsidijomis taikymo sritį. Trys iš keturių atrinktų bendrovių buvo atrinktos gretutiniame antidempingo tyrime. Papildomos bendrovės atrinkimas pagrįstas tuo, kad ji buvo kita didžiausia bendrovė pagal apimtį, be to, atrinkus šią bendrovę užtikrinta, kad atrinktos bendrovės yra tipiškos pagal teisę naudotis skunde nurodytomis tariamomis subsidijomis.

(30)

Antras eksportuojantis gamintojas, kuris nebuvo atrinktas, paprašė jį atrinkti arba atlikti individualų nagrinėjimą, argumentuodamas tuo, kad atrinktos bendrovės tinkamai neatspindėtų šio eksportuojančio gamintojo ypatumų. Pateikti argumentai buvo susiję su greitapjovio ir įrankinio plieno, kuris, eksportuojančio gamintojo teigimu, skyrėsi produkto savybėmis ir kainomis, gamyba ir eksportu. Taikytas atrankos kriterijus – didžiausia tipiška nagrinėjamojo produkto eksporto apimtis. Tačiau, eksportuojančio gamintojo, kuris prašė jį atrinkti, nagrinėjamojo produkto eksporto apimtys yra gerokai mažesnės nei pasiūlytų bendrovių. Todėl šio eksportuojančio gamintojo nebuvo galima atrinkti ir jo prašymas jį atrinkti atmestas. Bet kuriuo atveju, Komisija nusprendė nagrinėjamojo produkto apibrėžtajai sričiai nepriskirti įrankinio plieno ir greitapjovio plieno, taigi visa bendrovės produkcija nebuvo įtraukta į tyrimo apibrėžtąją sritį. Todėl bendrovė nebelaikyta nagrinėjamojo produkto eksportuojančiu gamintoju ir jos prašymas taikyti individualų nagrinėjimą tapo nepriimtinu, nes ji nebėra suinteresuotoji šalis.

(31)

Todėl pasiūlytos atrinkti bendrovės atitinka pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalies b punktą. Todėl Komisija nusprendė galutinai pasirinkti siūlomas atrinkti bendroves.

(32)

KV nusiųstas klausimynas. Klausimyną sudarė specialūs klausimynai, skirti bankams „China Development Bank“, „Agricultural Development Bank of China“, „Export Import Bank of China“ (toliau – EXIM), „Agricultural Bank of China“ (toliau – ABC), „Bank of China“ (toliau – BOC), „China Construction Bank“ (toliau – CCB) ir „Industrial and Commercial Bank of China“ (toliau – ICBC). Šie bankai buvo konkrečiai nurodyti skunde kaip valstybinės institucijos arba institucijos, kurios Vyriausybės pavedimu ir nurodymu teikia subsidijas. Be to, KV buvo paprašyta persiųsti šiuos specialius finansų įstaigoms skirtus klausimynus visoms kitoms finansų įstaigoms, kurios visiškai arba iš dalies valdomos KV (toliau – valstybės bankai). Be to, į KV skirtą klausimyną įtraukti specialūs klausimynai, skirti geležies rūdos, kokso ir koksinių akmens anglių gamintojams, kurie iš dalies ar visiškai valdomi valstybės. Klausimynai taip pat buvo išsiųsti keturioms atrinktų eksportuojančių gamintojų grupėms, atrinktiems Sąjungos gamintojams ir apie save pranešusiems visiems susijusiems importuotojams, apie save pranešusiam nesusijusiam importuotojui ir dviem naudotojams.

(33)

KV pateikė Komisijai klausimyno atsakymus. Šiuos atsakymus sudarė specialių klausimynų atsakymai, kuriuos pateikė EXIM, ABC, BOC, CCB ir ICBC. Komisija taip pat gavo keturių atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių atsakymus, atrinktų Sąjungos gamintojų, nesusijusio importuotojo ir vieno naudotojo atsakymus.

(34)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą norint padaryti išvadas dėl subsidijų, jų daromos žalos grėsmės ir Sąjungos interesų. Kinijos prekybos ministerijos patalpose surengtas tikrinamasis vizitas, kurį atliekant taip pat dalyvavo kitų susijusių ministerijų tarnautojai. Be to, atliekant tikrinamąjį vizitą taip pat dalyvavo šių finansų įstaigų atstovai:

(35)

Be to, pagal pagrindinio reglamento 26 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(36)

2017 m. vasario 13 d. Komisija pranešė visoms suinteresuotosioms šalims, kad laikinieji kompensaciniai muitai nebus taikomi tam tikriems į Sąjungą importuojamiems KLR kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno.

(37)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą norint padaryti galutines išvadas, nurodydama klausimus, kuriuos reikėtų nuodugniau išnagrinėti.

(38)

2017 m. balandžio 28 d. Komisija visoms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketina nustatyti galutinį antisubsidijų muitą į Sąjungą importuojamam nagrinėjamajam produktui ir paragino visas šalis pateikti pastabas per 17 dienų. Tokiu faktų atskleidimu Komisija taip pat pranešė suinteresuotosioms šalims tikrinamųjų vizitų rezultatus, įskaitant tuos atvejus, kai Komisija turėjo remtis geriausiais turimais faktais. Be to, gegužės 18 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims nusiuntė papildomą prie bylos pridėtą pastabą, kuria išsamiau paaiškino už lengvatinį skolinimą gaunamos naudos skaičiavimo pagrindimą. Pastabos gautos per nustatytą 5 dienų terminą, į jas tinkamai atsižvelgta.

(39)

Plokšti karštojo valcavimo produktai iš plieno gaminami taikant metalo formavimo procesą, kai karštas metalas perleidžiamas tarp vienos ar daugiau porų karštų valcų, kad būtų sumažintas ir suvienodintas storis, kai metalo temperatūra viršija jo rekristalizacijos temperatūrą. Jie gali būti pristatomi įvairiomis formomis: ritiniuose (įriebinti arba ne, ėsdinti arba ne), kaip atraižos (lakštai) arba siauros juostos.

(40)

Plokšti karštojo valcavimo produktai iš plieno naudojami dviem pagrindinėms paskirtims. Pirma, jie yra pirminė žaliava įvairiems galutinės grandies pridėtinės vertės produktams gaminti, pradedant plokščiais šaltojo valcavimo (8) ir dengtais plieno produktais. Antra, jie naudojami kaip pramonės žaliava, kurią galutiniai naudotojai, įskaitant statybos (plieno vamzdelių gamybos), laivų statybos, dujų talpyklų, mašinų, slėginių indų ir energijos vamzdynų sektorius, įsigyja įvairiais tikslais.

(41)

Vienas eksportuojantis gamintojas („Jiangsu Tiangong Tools Company Limited“) 2016 m. birželio 26 d. paprašė, kad tam tikrų rūšių plokšti karštojo valcavimo produktai iš plieno, pramonėje žinomi kaip įrankinis plienas ir greitapjovis plienas, nebūtų priskirti produkto apibrėžtajai sričiai. Jis tvirtino, kad įrankinis plienas ir greitapjovis plienas pasižymi kitokiomis savybėmis, skiriasi jų kainos, specifikacijos ir naudojimo paskirtis.

(42)

Šiuo atžvilgiu Komisija lygiagrečiai atliekamame antidempingo tyrime nustatė, kad iš tiesų yra didelių fizinių ir cheminių skirtumų tarp kitų rūšių nagrinėjamojo produkto nei įrankinis plienas ir greitapjovis plienas ir įrankinio ir greitapjovio plieno. Įrankiniam ir greitapjoviam plienui yra būdingi keli cheminiai elementai, kurių nėra nagrinėjamajame produkte. Be to, skiriasi įrankinio plieno bei greitapjovio plieno ir kitų rūšių nagrinėjamojo produkto gamybos procesai ir naudojimo paskirtis, labai skiriasi kainos.

(43)

Todėl Komisija gretutiniame antidempingo tyrime produkto apibrėžtajai sričiai nepriskyrė įrankinio plieno ir greitapjovio plieno.

(44)

Remdamasi minėtomis priežastimis, Komisija nusprendė ir šiame tyrime produkto apibrėžtajai sričiai nepriskirti įrankinio plieno ir greitapjovio plieno.

(45)

Todėl nagrinėjamasis produktas – Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tam tikri plokšti valcavimo produktai iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno, suvynioti arba nesuvynioti į ritinius (įskaitant atraižas ir siauras juostas), po karštojo valcavimo toliau neapdoroti, neplakiruoti, nepadengti arba neapvilkti.

Nagrinėjamajam produktui nepriskiriami:

Nagrinėjamojo produkto KN kodai šiuo metu yra 7208 10 00, 7208 25 00, 7208 26 00, 7208 27 00, 7208 36 00, 7208 37 00, 7208 38 00, 7208 39 00, 7208 40 00, 7208 52 10, 7208 52 99, 7208 53 10, 7208 53 90, 7208 54 00, 7211 13 00, 7211 14 00, 7211 19 00, ex 7225 19 10, 7225 30 90, ex 7225 40 60, 7225 40 90, ex 7226 19 10, 7226 91 91 ir 7226 91 99.

(46)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad toliau išvardytų produktų pagrindinės fizinės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios:

(47)

Todėl šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punkte.

(48)

Prieš išanalizuodama tariamą subsidijavimą konkrečiomis subsidijomis arba subsidijų programomis (3.4 skirsnis ir toliau) Komisija įvertino Vyriausybės planus, projektus ir kitus dokumentus, kurie buvo susiję su viena ar keliomis subsidijomis arba subsidijų programomis. Ji nustatė, kad, dėl toliau išdėstytų priežasčių, visomis vertinamomis subsidijomis arba subsidijų programomis įgyvendinami KV centriniu lygmeniu nustatytų planų tikslai.

(49)

KLR nacionalinės ekonomikos ir socialinės raidos 12-ajame penkmečio plane (toliau – 12-asis penkmečio planas) pabrėžiama strateginė KV vizija tobulinti ir skatinti svarbių pramonės sektorių veiklą. Konkrečiai, 12-ojo penkmečio plano 9 skyriuje, susijusiame su apdirbamosios pramonės pertvarka ir modernizavimu, raginama atlikti pagrindinių pramonės sektorių pertvarką ir modernizavimą, siekiant padidinti esminių Kinijos pramonės sektorių konkurencingumą. Nurodyta, kad KV formuos bendrovių techninę pažangą remiančią politiką, siekdama padidinti konkurencingumą rinkoje. Kalbant apie šiuos svarbius pramonės sektorius aiškiai išskiriama plieno pramonė.

(50)

12-ajame penkmečio plane taip pat skiriamas didelis dėmesys išteklių išsaugojimui ir aplinkos apsaugai, taip pat žiedinės ekonomikos vystymui ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų tikslams. Šiuo atžvilgiu 12-ojo penkmečio plano 9 skyriuje nurodyta, kad plieno pramonė turėtų pagerinti integruotą išteklių naudojimą, energijos taupymą ir išmetamųjų teršalų mažinimą, o KV rems tokias aplinką tausojančias vystymosi pastangas.

(51)

KV taip pat paskelbė specialų plieno pramonės planą, t. y. 12-ąjį plieno pramonės penkmečio planą. Šiame plane pabrėžiama, kad plieno pramonė yra svarbi pagrindinė nacionalinės ekonomikos pramonės šaka. Pagrindinis KV 2011–2015 m. prioritetas – plieno pramonės struktūrinis koregavimas, pertvarka ir modernizavimas. Be to, 12-ojo plieno pramonės penkmečio plano 5 skyriuje pabrėžiama, kad svarbu „stiprinti mokesčių, finansų, prekybos, žemės, energijos taupymo, aplinkos apsaugos, saugos ir kitų politikos sričių ir plieno pramonės politikos ryšius“.

(52)

KV teigė, kad Komisija savo tyrime negali remtis 12-uoju penkmečio planu ir 12-uoju plieno pramonės penkmečio planu, nes šių planų terminas buvo 2015 m. gruodžio 31 d. Taigi nebėra tęstinio subsidijavimo teisinio pagrindo. Komisija pažymėjo, kad 12-asis penkmečio planas ir 12-asis plieno pramonės penkmečio planas apėmė tiriamąjį laikotarpį. Be to, 2016 m. kovo mėn. paskelbtas 13-asis penkmečio planas, apimantis 2016–2020 m. laikotarpį. Kaip paaiškinta tolesnėje konstatuojamojoje dalyje, 13-asis penkmečio planas pagrįstas 12-ajame penkmečio plane pabrėžtais tikslais ir jame šie tikslai vystomi toliau. Todėl toliau skatinama vystyti plieno pramonę.

(53)

13-ajame penkmečio plane pabrėžiama technologijų inovacijų svarba KLR ekonominei plėtrai ir tolesnė žaliojo vystymosi principų svarba. Remiantis šio plano 5 skyriumi, viena svarbiausių vystymosi krypčių – skatinti tradicinės pramonės struktūros modernizavimą, kaip nurodyta ir 12-ajame penkmečio plane. Ši idėja toliau plėtojama 22 skyriuje, kuriame paaiškinama KLR tradicinės pramonės modernizavimo strategija skatinant technologinius pokyčius. Šiuo požiūriu 13-ajame penkmečio plane nurodyta, kad bus teikiama parama bendrovėms, siekiant „visapusiškos pažangos tokiose srityse kaip produktų technologija, pramonės įranga, aplinkos apsauga ir energijos vartojimo efektyvumas“. Aplinkos apsauga plačiau aptariama 44 skyriuje. Remiantis šiuo skyriumi, svarbiems pramonės sektoriams bus taikomas netaršios gamybos atnaujinimas; 16 langelyje šiuo klausimu konkrečiai nurodyta plieno pramonė.

(54)

2016 m. lapkričio mėn. išleistas „Plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo planas (2016–2020 m.)“ (toliau – 13-asis plieno pramonės penkmečio planas). Jis pagrįstas 13-uoju penkmečio planu. Jame nurodyta, kad plieno pramonė yra „svarbus, pagrindinis Kinijos ekonomikos sektorius, nacionalinis kertinis akmuo“ (9). Šiame plane toliau plėtojami technologijų inovacijų, struktūrinio koregavimo ir žaliojo vystymosi principai, nurodyti 13-ajame penkmečio plane; šie principai susiejami su konkrečiais plieno pramonės tikslais (žr. IV skyrių „Pagrindiniai uždaviniai“) ir įvairiomis mokesčių ir finansinės paramos priemonėmis (žr. V skyrių „Apsaugos priemonės“).

(55)

KV taip pat teigė, kad šie planai skirti tik politikos gairėms, todėl jie nėra privalomi. Tačiau 12-ojo penkmečio plano įžangoje nurodyta: „Šį planą apsvarstė ir patvirtino Nacionalinis liaudies kongresas ir jis turi įstatymo galią.“ 13-ojo penkmečio plano 17 skyriuje nurodyta: „Nacionalinė vystymosi strategija ir planas atliks vadovaujantį ir ribojantį vaidmenį.“ (10) Galiausiai, 13-ajame plieno pramonės penkmečio plane nurodyta, kad „visos už plieno pramonę atsakingos vietos valdžios institucijos <…> atliks užduotis ir įgyvendins politikos priemones, išdėstytas šiame plane.“ Atskirų bendrovių lygmeniu, „atitinkamos įmonės užtikrina konvergenciją su šio plano pagrindiniais tikslais ir prioritetinėmis užduotimis“ (11). Todėl šie planai nėra tik bendro pobūdžio raginantys teiginiai, jie yra privalomi. Po atskleidimo KV pakartojo savo poziciją, tačiau nepateikė jokių papildomų įrodymų, kuriais pagrįstų, kodėl minėtos formuluotės yra tik politikos gairės, nors tekste parašyta priešingai. Vietoje to KV pacitavo konkrečias šių planų formuluotes, kurios yra labiau orientuotos į politiką, bet neprieštarauja išvadoms, kad yra teisiškai privalomos. Todėl Komisija laikėsi savo pozicijos, kad šie planai yra teisiškai privalomi.

(56)

Toliau nurodytuose dokumentuose plieno pramonė taip pat nurodoma kaip strateginė, prioritetinė ir (arba) remiama pramonės šaka:

(57)

Po atskleidimo KV citavo Sprendimą Nr. 40, kad skatinamosioms pramonės šakoms kreditinė parama turėtų būti teikiama „laikantis kreditų teikimo principų“. KV teigimu, negalima daryti išvados, kad tokia parama turėtų būti teikiama pirmumo tvarka. Tačiau per tyrimą nustatyta, kad neapibrėžtas terminas „kreditų teikimo principai“ nereiškia rinka grįstos komercinės elgsenos, jis veikiau reiškia, kad tie kreditų teikimo principai apima svarbius viešosios politikos interesus, kurie yra viršesni už kredito rizikos vertinimą ar dėl kurių iš viso neatliekamas kredito rizikos vertinimas. Be to, atrinktos bendrovės naudojosi lengvatinio skolinimo politika, pagal kurią neatliekamas tinkamas kredito rizikos vertinimas, kaip paaiškinta 3.4 skirsnyje. Todėl Komisija atmetė KV tvirtinimą, kad plieno pramonei skolinama remiantis rinkos ir komercinėmis sąlygomis ir kad nuoroda „laikantis kreditų teikimo principų“ reikštų prievolę tų sąlygų laikytis. Pagrindiniu dalyku lieka tai, kad pagal Sprendimą Nr. 40 visos finansų įstaigos teikia kreditus skatinamosioms pramonės šakoms, kurioms priklauso plieno pramonė, ir kad parama de facto teikiama pirmumo tvarka, neatsižvelgiant į faktinę naudos gavėjų kredito riziką.

(58)

KV toliau teigė, kad Nacionalinėmis vidutinio ir ilgojo laikotarpių mokslo ir technologijų vystymo gairėmis (2006–2020 m.) nenustatoma plieno gamintojų teisė naudotis tariamomis subsidijomis. Tačiau šio dokumento III.5 skyriuje kalbant apie 29 prioritetinę sritį „Ciklinis geležies ir plieno srauto procesas ir įranga“ aiškiai minima plieno pramonė, o VIII skyriuje skatinama šioms prioritetinėms sritims teikti finansinę ir fiskalinę paramą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(59)

Po atskleidimo skundo pateikėjas prašė Komisijos išplėsti centrinio lygmens planų analizę ir į ją įtraukti bankroto įstatymo nevykdymą. Jis tvirtino, kad pagal 2008–2015 m. duomenis bankrotų Kinijoje yra neįprastai mažai, ir citavo kelių Kinijos bankų ir bankrutavusio plieno prekiautojo „Sinosteel“ 2016 m. gruodžio mėn. finansinės pagalbos susitarimą. Be to, jis nurodė TVF ataskaitos „Resolving China's Corporate Debt Problem (15)“ išvadas, kuriose nustatyta eilė mažo nemokumo Kinijoje priežasčių. Komisija sutiko, kad skundo pateikėjas skunde nurodė daug svarbių pavienių atvejų, kai tam tikroms sunkumus patiriančioms plieno pramonės bendrovėms nebuvo pradėta bankroto procedūra. Tačiau ji nustatė, kad po atskleidimo pateiktų bendrų bankroto Kinijoje duomenų negalima pakankamai aiškiai susmulkinti iki plokščių karštojo valcavimo produktų sektoriaus. Norint išsiaiškinti, ar nemokumo atvejų skaičius yra normalus ar mažas, tiksliam nemokumo atvejų skaičiui per TL turi būti nustatytas tinkamas lyginamasis dydis. Tokio analitinio darbo nebuvo įmanoma atlikti dėl to, kad po atskleidimo neturėta daug laiko. Bet kuriuo atveju dėl šios pastabos nebuvo sudvejota Komisijos šiame skirsnyje nustatytais faktais, jomis veikiau šie faktai buvo patvirtinti.

(60)

Apibendrinant, plieno pramonė laikoma pagrindine, strategine pramonės šaka, kurios vystymosi KV aktyviai siekia kaip politinio tikslo.

(61)

Komisija paprašė KV susisiekti su septyniais konkrečiais skunde nurodytais valstybės bankais ir visais kitais valstybės bankais, kad jie užpildytų specialų klausimyną. Tačiau KV susisiekė tik su penkiais iš septynių bankų, kurie konkrečiai nurodyti skunde. KV teigimu, ji neturi jokių įgaliojimų prašyti informacijos iš kitų valstybės bankų, nes jie veikia nepriklausomai nuo KV. Šiuo klausimu Komisija priminė, kad ji KV neprašė pateikti jokios informacijos, o tik perduoti specialų klausimyną valstybės bankams.

(62)

Nė vienas iš penkių specialaus klausimyno atsakymus pateikusių valstybės bankų nepateikė konkrečios informacijos, susijusios su atrinktoms bendrovėms suteiktomis paskolomis, teigdami, kad jie privalo laikytis statutinių ir reglamentavimo reikalavimų ir sutarčių sąlygų, susijusių su atrinktų bendrovių informacijos konfidencialumu. Be to, trisdešimt valstybės bankų, su kuriais KV atsisakė susisiekti, kad jie užpildytų specialų klausimyną, teikė paskolas atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms. „Agricultural Development Bank of China“ neteikė paskolų atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms.

(63)

Todėl Komisija prašė visas atrinktas eksportuojančių gamintojų grupes leisti susipažinti su valstybės ir privačių bankų, kurie suteikė šioms bendrovėms paskolas, turima su konkrečiomis bendrovėmis susijusia informacija. Tačiau visos atrinktos bendrovės nenurodydamos priežasčių atsisakė suteikti prieigą prie duomenų, susijusių su šiomis bendrovėmis.

(64)

Kadangi trys iš atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių išimtinai priklauso valstybei, Komisija taip pat paprašė KV, kuriai priklauso šios bendrovės, sudaryti sąlygas susipažinti su prašoma informacija. Tačiau KV atmetė Komisijos prašymą, teigdama, kad ji neturi įgaliojimų nurodyti šioms trims eksportuojančių gamintojų grupėms suteikti prašomą prieigą.

(65)

Komisija gavo duomenų tik apie penkių 34 konstatuojamojoje dalyje nurodytų valstybės bankų organizacinę struktūrą ir nuosavybės teises; informacijos apie kitas 40 finansų įstaigas negauta. Be to, nė viena iš 45 finansų įstaigų nepateikė konkrečios informacijos apie atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms suteiktų paskolų rizikos vertinimą.

(66)

Todėl Komisija pranešė KV, kad nagrinėdama tariamą subsidijavimą taikant lengvatinį skolinimą ir tokio subsidijavimo mastą jai gali tekti naudotis geriausiais turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį.

(67)

KV prieštaravo tokiam geriausių turimų faktų taikymui teigdama, kad ji neturėjo įgaliojimų prašyti finansų įstaigų ir trijų valstybės valdomų eksportuojančių gamintojų grupių pateikti informacijos.

(68)

Šis tvirtinimas nepagrįstas. Komisija prašė KV tik persiųsti specialų klausimyną valstybės bankams, nes KV turi išsamesnės informacijos apie KLR finansų įstaigų nuosavybės struktūrą. KV taip pat galėjo teikti administracinę pagalbą renkant finansų įstaigų atsakymus.

(69)

Be to, Komisija nemato, kodėl KV negalėjo paremti Komisijos prašymo paprašyti trijų valstybės valdomų atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių leisti susipažinti su konkrečia informacija, ypač atsižvelgiant į tai, kad leidimas susipažinti su informacija veikiausiai turėtų būti patvirtintas aukščiausiu lygmeniu, todėl turėtų būti įtraukti KV pareigūnai.

(70)

Po atskleidimo KV pakartojo, kad ji neturėjo įgaliojimų prašyti valstybės bankų ir valstybės valdomų trijų eksportuojančių gamintojų grupių pateikti informacijos. KV taip pat nustatė, kad Komisijos prašymas buvo nepagrįsta našta KV, nes buvo tikimasi, kad ji ne tik persiųs klausimynus, bet ir teiks administracinę paramą atsakymams surinkti. Komisija nematė priežasčių, kodėl klausimyno persiuntimas ir atsakymų surinkimas centriniu lygmeniu būtų nepagrįsta našta KV. Kadangi KV nepateikė jokios naujos informacijos, Komisija laikėsi savo pozicijos, kaip aprašyta 68 konstatuojamojoje dalyje.

(71)

Be to, KV tvirtino, kad Komisija nenurodė, kurios tyrimui itin svarbios informacijos trūko, ir kad Komisija nepaaiškino, kodėl trūkstama informacija buvo reikalinga ir kodėl KV pateikta informacija buvo nepakankama. Iš tiesų Komisija 2016 m. lapkričio 16 d. rašte dėl trūkstamos informacijos jau buvo perspėjusi KV, kad trūko informacijos, visų pirma susijusios su klausimais, skirtais valstybės bankams, ir kad per patikrinimą turėtų būti leista susipažinti su kredito rizikos vertinimu. Kadangi trūkstama informacija per patikrinimą nebuvo pateikta, Komisija 2017 m. kovo 16 d. raštu pranešė KV, kad pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį jai gali tekti naudotis geriausiais turimais faktais, nes ji vis dar neturėjo informacijos apie daugumą valstybės bankų, kurie teikė paskolas atrinktoms bendrovėms, ir su konkrečiomis bendrovėmis susijusios informacijos apie bendradarbiaujančių bankų suteiktas paskolas. Taigi, KV buvo tinkamai pranešta apie teiktinos informacijos pobūdį ir kokios informacijos trūko.

(72)

Galiausiai KV teigė, kad Komisija tinkamai nepaaiškino, kodėl tam tikri faktai laikyti geriausia turima informacija. Komisija su šiuo teiginiu nesutiko. 3.4.1.2 skirsnyje paaiškinta, kurie turimi faktai buvo naudoti ir kodėl Komisija nusprendė, kad tai geriausia turima informacija. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

(73)

Privati eksportuojančių gamintojų grupė „Jiangsu Shagang Group“ taip pat prieštaravo dėl geriausių turimų faktų naudojimo ir manė, kad prašymas suteikti leidimą Komisijai patikrinti grupės finansinius duomenis, kuriuos turi finansų įstaigos, sudarė nepagrįstą naštą. Konkrečiai, bendrovė teigė, kad bendrovės atstovas nebuvo nei pakviestas dalyvauti atliekant patikrinimą finansų įstaigų patalpose, nei gavo išsamesnės informacijos apie tokį patikrinimą.

(74)

Atsakydama į šiuos teiginius Komisija priminė, kad 2016 m. lapkričio 24 d. bendrovė e. paštu pateikė tik trumpą ir nepagrįstą vieno sakinio atsisakymą suteikti tokį leidimą. Tuo metu bendrovė nei teiravosi išsamesnės informacijos apie patikrinimą finansų įstaigų patalpose, nei prašė leisti jos atstovui dalyvauti atliekant tokį patikrinimą. Jei bendrovė būtų paprašiusi, Komisija būtų galėjusi pateikti išsamesnės informacijos ir būtų pabandžiusi suorganizuoti bendrovės atstovo dalyvavimą atliekant tikrinimą.

(75)

Todėl nagrinėdama tariamą subsidijavimą taikant lengvatinį skolinimą ir tokio subsidijavimo mastą Komisija iš dalies turėjo remtis geriausiais turimais faktais.

(76)

„Jiangsu Shagang Group“ nepateikė tikrinimui reikalingos informacijos apie atsitiktinai atrinktas dotacijas. Be to, Komisija audituotose sąskaitose rado įrodymų, kad būta didelių dotacijų, kurios gautos iki tiriamojo laikotarpio, bet kurių nauda suteikta tiriamuoju laikotarpiu ir apie kurias nebuvo pranešta.

(77)

Tokiomis aplinkybėmis Komisija manė, kad ji negavo ypač svarbios informacijos, susijusios su šiuo tyrimo aspektu. Todėl buvo sudėtinga padaryti tikslią ir pagrįstą išvadą dėl nustatytų subsidijavimo faktų, susijusių su dotacijomis šiam eksportuojančiam gamintojui.

(78)

Todėl Komisija pranešė bendrovei, kad ji ketina savo išvadas iš dalies grįsti geriausiais turimais faktais (kiek tai susiję su dotacijomis) pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį.

(79)

Atsakydama į Komisijos raštą bendrovė prieštaravo pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalies taikymui (kiek tai susiję su dotacijomis). Ji teigė, kad apie dotacijas, kurias Komisija nustatė atlikdama tikrinamąjį vizitą, nebuvo pranešta, nes klausimyne nebuvo prašoma pranešti apie tas dotacijas, kurios gautos iki TL ir kurios nebuvo užregistruotos kaip atidėtųjų mokesčių turtas. Be to, bendrovė teigė, kad atliekant tikrinamąjį vizitą ji pateikė šių dotacijų suskirstymą.

(80)

Atlikdama tikrinamąjį vizitą Komisija, remdamasi tiriamų subsidijų pavadinimais, nustatė, kad dauguma dotacijų, gautų prieš TL, buvo susijusios su turtu. Todėl eksportuojantis gamintojas turėjo pripažinti šias dotacijas atidėtųjų mokesčių turtu arba pajamomis pagal taikytinas apskaitos taisykles, kaip nurodyta jo finansinių ataskaitų rinkinio pastabose. Todėl bendrovė turėjo pranešti apie šias dotacijas atsakydama į klausimyną, kuriame buvo prašoma pranešti apie visas dotacijas, susijusias su turtu ir įtrauktas į apskaitą kaip būsimojo laikotarpio pajamos. Tai, kad auditorius nepriskyrė šių dotacijų atidėtųjų mokesčių turtui, nereiškia, kad prieš TL gautos sumos negali teikti naudos per TL, ypač atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta jokios išsamesnės informacijos, išskyrus bendrovės pateiktą suskirstymą. Todėl Komisija padarė išvadą, kad bendrovė nepateikė nei išsamesnės informacijos apie dotacijas, gautas per TL, kurios nurodytos klausimyno atsakyme, nei išsamesnės informacijos apie dotacijas, kurios gautos iki TL ir kurios, kaip nustatyta tik surengus tikrinamąjį vizitą, buvo susijusios su TL. Trūkstant šios išsamios informacijos Komisija negalėjo naudoti bendrovės pateiktos informacijos apie dotacijas.

(81)

Todėl savo išvadoms dėl dotacijų šiai bendrovei padaryti Komisija turėjo remtis geriausiais turimais faktais. Atlikdama tikrinimą bendrovės patalpose Komisija nustatė, kad ši bendrovė gavo dideles sumas pagal įvairias dotacijų programas, todėl nustatytas didžiausias šių dotacijų sumas per TL Komisija naudojo kaip geriausius turimus faktus.

(82)

Remiantis skunde, pranešime apie inicijavimą ir Komisijos klausimyno atsakymuose pateikta informacija nagrinėtas tariamas subsidijavimas taikant tokias KV subsidijas:

(83)

Remiantis keturių atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių pateikta informacija, joms paskolas teikė 45 finansų įstaigos. Iš šių 45 finansų įstaigų 35 buvo valstybės bankai. 10 kitų finansų įstaigų buvo arba privačios, arba Komisija neturėjo jokios galutinės informacijos apie jų nuosavybės teises, Tačiau, nepaisant KV skirto prašymo, kuris apėmė visus 35 valstybės bankus, tik penki valstybės bankai užpildė specialų klausimyną. Iš 10 kitų finansų įstaigų atsakė tik viena, nurodžiusi, kad ji negali atsakyti nepasikonsultavusi su priežiūros institucijomis. Pasikonsultavusi su CBRC ši finansų įstaiga pranešė Komisijai, kad ji norėjo bendradarbiauti, tačiau CBRC pasiūlė, kad toks bendradarbiavimas galėtų būti vykdomas taikant bendradarbiavimo reguliavimo srityje mechanizmą (t. y. informacija keičiantis Kinijos ir ES reglamentavimo institucijoms, o ne tiesiogiai Komisijai ir bankui). Komisija palankiai įvertino šį pasiūlymą bendradarbiauti, tačiau pastebėjo, kad likusiai tyrimo daliai neįmanoma parengti tokio tarpinio susitarimo. Bet kuriuo atveju Komisija vėliau negavo jokio rašto ar prašymo iš paties CBRC. Be to, finansų įstaiga per nustatytą terminą nepateikė jokių esminių pastabų. Todėl Komisija turėjo remtis geriausiais turimais faktais.

(84)

Komisija patikrino, ar valstybės bankai veikė kaip valstybinės institucijos pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį ir 2 straipsnio b dalį. Šiuo atžvilgiu, ar valstybės įmonė yra valstybinė institucija, nustatoma pagal šiuos kriterijus (16): „Svarbiau ne tai, kaip subjektas naudojasi įgaliojimais vykdyti Vyriausybės funkcijas, o tai, kad šie įgaliojimai jam suteikti. Vyriausybė (siaurąja prasme) gali suteikti subjektams įgaliojimų įvairiais būdais. Todėl norint įrodyti, kad konkrečiam subjektui tokie įgaliojimai suteikti, gali prireikti įvairių įrodymų. Įrodymai, kad subjektas faktiškai vykdo Vyriausybės funkcijas, gali būti laikomas įrodymu, kad jam suteikti ar pavesti Vyriausybės įgaliojimai, ypač jei šie įrodymai patvirtina, kad ši praktika tvari ir sisteminga. Mūsų nuomone, įrodymai, kad Vyriausybė vykdo reikšmingą subjekto arba jo veiklos kontrolę, tam tikromis aplinkybėmis gali būti naudojami kaip įrodymas, kad tas subjektas turi Vyriausybės įgaliojimų ir jais naudojasi Vyriausybės funkcijoms atlikti. Vis dėlto pabrėžiame, kad, išskyrus tuos atvejus, kai įgaliojimai tiesiogiai perduodami teisiniu dokumentu, vien oficialių sąsajų tarp subjekto ir Vyriausybės (siaurąja prasme), tikėtina, nepakaks, kad būtų nustatyta, kad subjektas turi Vyriausybės įgaliojimų. Todėl, pvz., vien tai, kad Vyriausybė yra subjekto didžiausias akcininkas, neįrodo, kad ji vykdo reikšmingą jo veiklos kontrolę, ar kad ji yra suteikusi subjektui Vyriausybės įgaliojimų. Vis dėlto kai kuriais atvejais, jei remiantis įrodymais matyti, kad yra daug oficialių Vyriausybės kontrolės požymių, ir taip pat yra įrodymų, kad tokia kontrolė reikšmingai taikoma, remiantis tokiais įrodymais galima daryti išvadą, kad atitinkamas subjektas naudojasi Vyriausybės įgaliojimais.“ Šiuo atveju, išvada, kad valstybės bankai naudojasi Vyriausybės įgaliojimais yra pagrįsta oficialiais Vyriausybės kontrolės požymiais ir įrodymais, kad tokia kontrolė reikšmingai taikoma.

(85)

Komisija rinko informaciją apie valstybei priklausančias akcijas ir oficialius Vyriausybės kontrolės požymius valstybės bankuose. Ji taip pat analizavo, ar kontrolė reikšmingai taikoma. Tokio kontrolės taikymo tyrimui trukdė KV ir valstybės bankų atsisakymas leisti Komisijai analizuoti sprendimų priėmimo procesą, kuriuo remiantis vykdytas lengvatinis skolinimas.

(86)

Siekdama atlikti šią analizę Komisija visų pirma išnagrinėjo informaciją, susijusią su penkiais valstybės bankais, kurie užpildė specialų klausimyną ir leido atlikti tikrinimą.

(87)

Toliau nurodyti penki valstybės bankai pateikė klausimynų atsakymus, kurie patikrinti vietoje: EXIM, ICBC, CCB, ABC ir BOC. Šiems penkiems valstybės bankams teko didžioji dalis paskolų, suteiktų keturioms atrinktoms bendrovių grupėms tiriamuoju laikotarpiu vertinant pagal paskolintas sumas (nuo 50 % iki 60 % „Hesteel Group“ ir „Jiangsu Shagang Group“ ir nuo 80 % iki 95 % „Benxi Group“ ir „Shougang Group“).

(88)

Remdamasi klausimyno atsakyme pateikta ir atlikus tikrinamąjį vizitą gauta informacija Komisija nustatė, kad KV priklausė, tiesiogiai arba netiesiogiai, daugiau nei 50 % kiekvienos iš šių finansų įstaigų akcijų.

(89)

Kalbant apie oficialius Vyriausybės kontrolės požymius penkiuose bendradarbiaujančiuose valstybės bankuose, Komisija visus juos klasifikavo kaip „pagrindines valstybės finansų įstaigas“. Konkrečiai, pranešime „Laikinosios taisyklės dėl stebėtojų tarybų pagrindinėse valstybės finansų įstaigose“ nurodyta, kad: „Pagrindinės valstybės finansų įstaigos, nurodytos šiose taisyklėse, yra valstybės politikos bankai, komerciniai bankai, finansinio turto valdymo įmonės, vertybinių popierių bendrovės, draudimo bendrovės ir t. t. (toliau – valstybės finansų įstaigos), kurių stebėtojų tarybos narius skiria Valstybės taryba.  (17)“

(90)

Pagrindinių valstybės finansų įstaigų stebėtojų tarybos nariai skiriami pagal Laikinąsias pagrindinių valstybės finansų įstaigų stebėtojų tarybų taisykles. Remdamasi šių laikinųjų taisyklių 3 ir 5 straipsniais Komisija nustatė, kad stebėtojų tarybos narius skiria Valstybės taryba, kuriai jie yra atskaitingi; tai rodo, kad valstybės institucijos kontroliuoja bendradarbiaujančių valstybės bankų veiklą. Be šių bendrai taikomų požymių, Komisija nustatė papildomus požymius, susijusius su penkiais valstybės bankais:

(91)

EXIM buvo įsteigtas ir veikia pagal Valstybės tarybos paskelbtą „Pranešimą dėl „Export-Import Bank of China“ įsteigimo“ ir EXIM įstatus. Valstybei priklauso 100 % EXIM akcijų, jį kontroliuoja skirdama jo stebėtojų tarybos narius. Šie nariai per EXIM posėdžius atstovauja valstybės interesams, įskaitant politinius. Direktorių valdybos nėra. Valstybė tiesiogiai skiria EXIM vadovybę. Remiantis šio banko svetaine, EXIM paskirtis – remti Kinijos užsienio prekybą, investicijas ir tarptautinį ekonominį bendradarbiavimą. Jis įsipareigojo padidinti finansinę paramą pagrindiniams sektoriams ir silpnoms Kinijos ekonomikos grandims, siekiant užtikrinti tvarų ir sveiką ekonomikos ir socialinį vystymąsi.

(92)

Remiantis ICBC įstatų 8–10 skyriais, KV priklauso 69,6 % akcijų todėl ji gali paskirti asmenis į svarbiausias banko valdymo pozicijas, kaip antai prezidento ir viceprezidento, direktorių valdybos pirmininko ir jo pavaduotojo, vykdomojo direktoriaus ir stebėtojų tarybos pirmininko.

(93)

Be to, remiantis šio banko įstatais, direktorių valdyba rengia akcininkų susirinkimus, sprendžia dėl banko verslo strategijos ir biudžeto, priima sprendimus dėl investicijų (ir susijungimų) ir aukštesniojo lygmens vadovų atleidimo, formuoja rizikos valdymo sistemą ir sprendžia dėl departamentų ir filialų steigimo. Šis negalutinis pareigų sąrašas parodo, kad valstybės institucijos kontroliuoja ICBC įprastą veiklą.

(94)

Kaip nurodyta CCB įstatų 11 ir 12 skyriuose, KV, kaip pagrindinė akcininkė, kuriai priklauso 57,31 % akcijų, gali skirti daugumą direktorių valdybos, kuri yra akcininkų visuotinio susirinkimo vykdomoji atstovė, vykdanti CCB valdymo funkcijas ir atskaitinga akcininkų susirinkimui, narių. Tai taikoma ir stebėtojų tarybai, t. y. banko priežiūros organui, kaip nustatyta įstatų 16 skyriuje.

(95)

Be to, remiantis CCB įstatais, direktorių valdyba sprendžia dėl banko biudžeto, priima sprendimus dėl investicijų ir vyriausiojo auditoriaus bei direktorių valdybos sekretoriaus atleidimo. Direktorių valdybos 10 vykdomųjų narių (iš viso yra 15 narių) sudaro CCB vadovybę. Šis negalutinis pareigų sąrašas parodo, kad valstybės institucijos kontroliuoja CCB įprastą veiklą.

(96)

Kaip nurodyta įstatų 134 straipsnyje, KV, kaip pagrindinė akcininkė, kuriai priklauso 79,62 % akcijų, gali skirti visus direktorių valdybos narius. Pagal įstatų 199 straipsnį tai taikoma ir stebėtojų tarybai.

(97)

Be to, remiantis ABC įstatais, direktorių valdyba sprendžia dėl banko verslo strategijos ir biudžeto, priima sprendimus dėl investicijų, skiria banko prezidentą ir valdybos sekretorių, formuoja ir stebi banko rizikos valdymo sistemą. Šis negalutinis pareigų sąrašas parodo, kad valstybės institucijos kontroliuoja ABC įprastą veiklą.

(98)

Kaip nurodyta įstatų 122 straipsnyje, KV, kaip pagrindinė akcininkė, kuriai priklauso 64,63 % akcijų, gali skirti vykdomuosius banko direktorius ir direktorius konsultantus, kurie sudaro banko direktorių valdybą.

(99)

Remiantis BOC įstatais, direktorių valdyba, be kitų dalykų, sprendžia dėl finansų įstaigos strateginių principų, formuoja verslo ir pagrindinių investicijų planus, priima sprendimus dėl aukštesniojo lygmens personalo, kaip antai prezidento, valdybos sekretoriaus, viceprezidento ir kitų aukštesniojo lygmens vadovų, patvirtinimo ar atleidimo. Valdyba toliau sprendžia dėl akcininkų susirinkime priimtų rezoliucijų įgyvendinimo ir tvirtina įmonių valdymo politiką. Šis negalutinis pareigų sąrašas parodo, kad valstybės institucijos kontroliuoja BOC įprastą veiklą.

(100)

Be to, Komisija paprašė pateikti informacijos apie tai, ar KV vykdė reikšmingą penkių bendradarbiaujančių valstybės bankų veiklos kontrolę, kiek tai susiję su jų skolinimo politika ir rizikos vertinimu, kai jie teikė paskolas plieno pramonei. Šiuo atžvilgiu vadovautasi šiais reguliavimo dokumentais:

(101)

Peržiūrėdama šiuos reguliavimo dokumentus Komisija nustatė, kad KLR finansų įstaigos veikia bendroje teisinėje aplinkoje, kurioje joms nurodoma priimant finansinius sprendimus atsižvelgti į KV pramonės politikos tikslus.

(102)

Bendru lygmeniu, Bankininkystės įstatymo, kuris taikomas visoms Kinijoje veikiančioms finansų įstaigoms, 34 straipsnyje teigiama: „komerciniai bankai vykdo skolinimo veiklą, vadovaudamiesi nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikiais ir valstybės pramonės politikos gairėmis.“ Dėl EXIM, jo viešosios politikos įgaliojimai nustatyti pranešime dėl „Export Import Bank of China“ įsteigimo ir kitoje viešai prieinamoje informacijoje.

(103)

Atskleidus faktus KV nurodė, kad Bendrųjų skolinimo taisyklių 7 straipsnyje minėtos specialiosios paskolos panaikintos 1999 m., remiantis Aplinkraščiu dėl geresnio specialiųjų paskolų administravimo (YINFA (1999 m.), Nr. 228), o 15 straipsnis neaktualus, nes PBOC daugiau nenustato aukščiausių ir žemiausių paskolų ribų.

(104)

KV toliau tvirtino, kad Komisija klaidingai suprato Bankininkystės įstatymo 34 straipsnį. KV taip pat nurodė Bankininkystės įstatymo 4, 5 ir 7 straipsnius, kaip teigiama, susijusius su banko savarankiškumu, subjektų ar fizinių asmenų nesikišimu, Vyriausybe ir skolininkų patikimumo nagrinėjimu. KV taip pat pažymėjo, kad 34 straipsnis neturėtų būti vertinamas atskirai.

(105)

Komisija pripažino, kad specialiosios paskolos panaikintos 1999 m. Tačiau dėl to nepasikeičia padarytos išvados dėl to, kad buvo teikiamas lengvatinis skolinimas, kurios taip pat pagrįstos kitais turimais faktais, kurių pačių pakanka.

(106)

Dėl Bendrųjų skolinimo taisyklių 15 straipsnio Komisija su KV nuomone nesutiko. Tame straipsnyje nustatyta: „Remdamiesi valstybės politika atitinkami departamentai gali subsidijuoti paskolų palūkanas, siekdami skatinti tam tikrų pramonės šakų augimą ir tam tikrų vietovių ekonominę plėtrą.“ Taigi, ši nuostata lieka svarbi net panaikinus žemiausią ir aukščiausią ribas. Bet kuriuo atveju Bankininkystės įstatymo 38 straipsnyje tos ribos vis dar nurodytos ir bet kokiu metu ši nuostata gali būti vėl taikoma.

(107)

Kalbant apie Bankininkystės įstatymą, 4, 5 ir 7 straipsniai yra I skyriaus (Bendrosios nuostatos) dalis, o 34 ir 35 straipsniai – IV skyriaus (Skolinimo ir kitų verslo sandorių pagrindinės taisyklės) dalis. 4 straipsnyje teigiama: „Komercinių bankų verslo sandoriai vykdomi vadovaujantis saugumo, likvidumo ir veiksmingumo principais. Komerciniai bankai dėl savo verslo sandorių sprendžia savarankiškai, atsako už savo prisiimtą riziką, pelną ir nuostolius bei vadovaujasi savikontrole. Remdamiesi teisės nuostatomis komerciniai bankai vykdo verslo sandorius netrukdant jokiems kitiems subjektams ar fiziniams asmenims. Komerciniai bankai nepriklausomai prisiima civilinę atsakomybę, garantuojamą visa jų, kaip juridinių asmenų, nuosavybe.“ Bankininkystės įstatymo 7 straipsnis susijęs su paskolos gavėjo kreditingumo nagrinėjimu.

(108)

Per tyrimą nustatyta, kad Bankininkystės įstatymo 4 ir 7 straipsniai taikomi atsižvelgiant į Bankininkystės įstatymo 34 straipsnį, t. y. kai valstybė nustato viešąją politiką, bankai ją įgyvendina ir vykdo valstybės nurodymus. Šio tyrimo nustatytais faktais negalima paremti tvirtinimo, kad bankai, darydami sprendimus dėl skolinimo, neatsižvelgia į Vyriausybės politiką ir planus. Veikiau patvirtinta priešingai, kaip aiškiai aprašyta 121–128 konstatuojamosiose dalyse. Todėl Komisija nustatė, kad Bankininkystės įstatymo 4 straipsniu komerciniams bankams nedraudžiama atsižvelgti į Vyriausybės pramonės politiką ir planus.

(109)

KV taip pat nurodė Bankininkystės įstatymo 5 straipsnį, kuriuo remdamasi ji teigė, kad „vietos Vyriausybės ar įvairių lygmenų Vyriausybės departamentai, valstybinės organizacijos ar fiziniai asmenys į bankų verslo sandorius nesikiša“. Tačiau iš tiesų Bankininkystės įstatymo 5 straipsnyje teigiama: „Vykdydami verslo sandorius su savo klientais komerciniai bankai turi laikytis lygybės, savanoriškumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.“ Komisija mano, kad ši formuluotė nepanaikina bankų pareigos vadovautis viešosios politikos interesais, kaip nustatyta Bankininkystės įstatymo 34 straipsnyje. Kaip nustatyta 121–128 konstatuojamosiose dalyse, atsižvelgiant į bankų elgseną teikiant paskolas atrinktoms bendrovėms, šis straipsnis neprieštarauja Komisijos 34 straipsnio aiškinimui.

(110)

Valstybės pramonės politika vykdoma centrinio planavimo lygmeniu, kaip paaiškinta 3.1 skirsnyje. Dėl plieno pramonės, 12-ojo plieno pramonės penkmečio plano 5 skyriuje konkrečiai nurodomas finansų politikos ir plieno pramonės politikos ryšio stiprinimas. Be to, 13-ojo plieno pramonės penkmečio plano 5 skyriuje nurodytos „finansų įstaigoms ir privataus kapitalo įmonėms skirtos gairės dėl plano prioritetinių užduočių rėmimo“ ir teigiama, kad „įmonių, kurios turi rinką ir veikia pelningai, prašymus suteikti kreditus bankai laikys pagrįstais“.

(111)

Panašiai, Sprendime Nr. 40 visoms finansų įstaigoms nurodoma teikti kreditinę paramą konkrečiai „skatinamiems“ projektams. Kaip jau paaiškinta 3.1 skyriuje, plieno pramonės projektai priskiriami „skatinamų“ kategorijai.

(112)

Po atskleidimo KV nurodė, kad Komisija nepaaiškino, kaip Sprendimu Nr. 40 įrodoma, kad bankai turi vykdyti bet kokias lengvatinių kreditų operacijas, ir nurodė to sprendimo 17 ir 18 straipsnius. Komisija pastebėjo, kad tame sprendime numatyta, kad KV aktyviai rems plieno pramonės vystymą. Be to, sprendime visoms finansų įstaigoms nurodyta teikti kreditinę paramą tik skatinamiesiems projektams (šiai kategorijai priklauso su plienu susiję projektai) ir žadama įgyvendinti „kitus politinius veiksmus, kuriais teikiamos lengvatos skatinamiems projektams“. Remiantis tuo, kas išdėstyta, bankai pagal Sprendimą Nr. 40 turi teikti kreditinę paramą plieno pramonei. Nors to paties sprendimo 17 ir 18 straipsniuose taip pat reikalaujama, kad bankai laikytųsi kreditų teikimo principų, tačiau Komisija per tyrimą nenustatė, kad praktikoje taip buvo daroma. Todėl Sprendimu Nr. 40 patvirtinama pirmesnė išvada dėl Bankininkystės įstatymo, kad bankai naudojasi Vyriausybės įgaliojimais vykdydami lengvatinių kreditų teikimo operacijas.

(113)

Be to, „People's Bank of China“, CBRC, CSRC ir CIRC gairės ir pranešimas „Kelios nuomonės dėl perteklinių pajėgumų problemos sprendimo“ yra konkrečiai skirti plieno sektoriaus bendrovėms. Juose nurodyta, kad finansų įstaigos privalo visiškai pripažinti plieno ir anglies pramonės sektorių ramsčio vaidmenį ir strateginę svarbą ir toliau teikti kreditinę paramą plieno bendrovėms, atitinkančioms pramonės politiką, kurios persitvarko ir persigrupuoja nepadidindamos savo gamybos pajėgumų. Ši parama turi apimti palūkanų normų nustatymą, obligacijų ir paskolų susijungimams ir įsigijimams skatinimą. Be to, skatinamas skolos restruktūrizavimas ir panaikinimas.

(114)

Po atskleidimo KV teigė, kad Komisija nenurodė jokių konkrečių pirmiau minėtų dokumentų nuostatų, kuriomis būtų pagrįstos jos išvados. Komisija pabrėžė, kad ji savo tvirtinimus pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje pagrindė, inter alia, šiomis pranešimo „Kelios nuomonės dėl perteklinių pajėgumų problemos sprendimo“ ištraukomis:

(115)

Kalbant apie „People's Bank of China“, CBRC, CSRC ir CIRC gaires, inter alia, svarbios šios ištraukos:

(116)

Žaliųjų kreditų gairėse finansų įstaigos skatinamos taikyti įvairias kreditų išplėtimo ir rizikos valdymo politikos priemones, atitinkančias pramonės politiką ir priklausančias nuo skolininko aplinkos būklės. Plieno pramonė yra laikoma svarbiausia paskolų, susijusių su aplinkosaugos projektais, gavėja. Šiame kontekste pramonės politika yra paaiškinta Nuomonėse dėl skatinimo taupyti energiją ir mažinti išmetamuosius teršalus ir geležies ir plieno sektoriaus struktūrinių pokyčių spartinimo. Šiose nuomonėse pabrėžiama, kad „geležies ir plieno pramonė, turinti vieną didžiausių energijos taupymo ir išmetamųjų teršalų mažinimo potencialą, yra ypač svarbi vykdant energijos taupymo ir išmetamųjų teršalų mažinimo veiklą. Energijos taupymas, išmetamųjų teršalų mažinimas ir struktūrinis koregavimas yra labai svarbi priemonė pertvarkant geležies ir plieno pramonės vystymosi modelį“. Todėl labai skatinami projektai, susiję su žiedinės ekonomikos, energijos taupymo ir išmetamųjų teršalų mažinimo naujomis technologijomis ir metodais, kaip antai sausasis kokso gesinimas esant aukštai temperatūrai ir slėgiui, sausųjų dulkių pašalinimas, atliekinės šilumos susigrąžinimas ir naudojimas, anglies dujų spaudimas, dūmtakių dujų nusierinimas, kurie užtikrina „žaliąjį“ finansavimą.

(117)

Su pastabomis po atskleidimo KV nurodė, kad Žaliųjų kreditų gairės ir „Nuomonės dėl skatinimo taupyti energiją ir mažinti išmetamuosius teršalus ir geležies ir plieno sektoriaus struktūrinių pokyčių spartinimo“ taip pat neįrodo, kad skolinimas vykdomas remiantis privalomu normatyviniu pagrindu. Visų pirma KV nurodė Žaliųjų kreditų gairių 15 straipsnį, kuriame teigiama, kad „suteikiant kreditą bankų įstaigos turi stiprinti išsamų patikrinimą“.

(118)

Šio tyrimo nustatytais faktais negalima paremti tvirtinimo, kad Žaliųjų kreditų gairių 15 straipsnis neleidžia finansų įstaigoms teikiant paskolas laikytis Vyriausybės pramonės politikos ir planų. Veikiau patvirtinta priešingai, kaip aiškiai aprašyta 121–128 konstatuojamosiose dalyse. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(119)

Bankininkystės įstatymas yra teisiškai privalomas. Privalomas penkmečio planų pobūdis nustatytas 55 konstatuojamojoje dalyje. Privalomas Sprendimo Nr. 40 pobūdis nustatytas 55 konstatuojamojoje dalyje. Privalomas kitų reguliavimo dokumentų pobūdis įrodytas į juos įtrauktomis stebėjimo ir įvertinimo sąlygomis. Pranešime „Kelios nuomonės dėl perteklinių pajėgumų problemos sprendimo“ nurodyta, kad „CBRC, Nacionalinė vystymosi ir reformų komisija ir Pramonės ir informacinių technologijų ministerija organizuoja vėlesnę šio pranešimo įgyvendinimo patikrą ir stebėjimą.“ Žaliųjų kreditų gairių 28 straipsnyje nurodyta, kad „bankininkystės sektoriaus priežiūros institucijos <…> įvertina žaliųjų kreditų, kurių taikymą bankininkystės sektoriaus finansų įstaigos išplės visapusiškai remdamosi nuotoliniu reguliavimu ir patikrinimu vietoje, poveikį. Vertinimo rezultatai naudojami kaip svarbus pagrindas reguliavimo reitingams, institucijų prieigai, verslo prieigai ir bankininkystės sektoriaus finansų įstaigų aukštesniojo lygmens personalo veiklos rezultatų vertinimui pagal atitinkamus įstatymus ir reglamentus“. „People's Bank of China“, CBRC, CSRC ir CIRC gairėse dėl paramos plieno ir anglies pramonei siekiant išspręsti perteklinių pajėgumų problemą ir pasiekti vystymosi pokyčių nurodyta, kad finansų įstaigos turėtų stiprinti ryšius su vietos Vyriausybės departamentais.

(120)

Tuo pagrindu Komisija daro išvadą, kad KV sukūrė normatyvinį pagrindą, kurio turėjo laikytis KV paskirti ir jai atskaitingi vadovai ir stebėtojai. Todėl KV rėmėsi normatyviniu pagrindu, siekdama vykdyti reikšmingą penkių bendradarbiaujančių valstybės bankų veiklos kontrolę, kiek tai susiję su jų paskolomis plieno pramonei.

(121)

Komisija taip pat rinko konkrečius įrodymus apie vykdomą reikšmingą kontrolę remdamasi konkrečiomis paskolomis. Atliekant tikrinimą penki bendradarbiaujantys valstybės bankai nurodė Bankininkystės įstatymo 4 ir 5 straipsnius, pagal kuriuos reikalaujama, kad jie atliktų nepriklausomą paskolos prašymo vertinimą. Jie tvirtino, kad faktiškai suteikdami minėtas paskolas jie taikė sudėtingą kredito rizikos vertinimo politiką ir metodus. Tačiau jokių konkrečių pavyzdžių nepateikta. Penki bendradarbiaujantys valstybės bankai dėl reguliavimo arba sutartinių sąlygų atsisakė pateikti informacijos, įskaitant jų specifinius kredito rizikos vertinimus, susijusius su atrinktomis bendrovėmis. Kalbant apie sutarčių sąlygas, jie nurodė, kad suteikdami informaciją be paskolos gavėjo sutikimo jie pažeistų sutartį. Visos keturios atrinktų eksportuojančių gamintojų grupės atsisakė pasirašyti sutikimo raštą, leidžiantį išnagrinėti jų finansinius duomenis banko patalpose.

(122)

Nesant konkrečių įrodymų dėl kreditingumo vertinimo, Komisija išnagrinėjo bendrą teisinę aplinką, kaip nurodyta 100–120 konstatuojamosiose dalyse, kartu su penkių bendradarbiaujančių valstybės bankų veikla, susijusia su atrinktoms bendrovėms suteiktomis paskolomis. Tokia veikla prieštaravo jų oficialiai pozicijai, nes jie veikia ne taip, kaip finansų įstaigos elgtųsi pagal išsamų rinkos rizikos vertinimą.

(123)

Per tikrinamuosius vizitus nustatyta, kad išskyrus tam tikras paskolas užsienio valiuta ir vieną paskolą vienam atrinktam eksportuojančiam gamintojui, keturioms atrinktų eksportuojančių gamintojų grupėms paskolos suteiktos taikant palūkanų normas, panašias į „People's Bank of China“ (toliau – PBOC) palūkanų normų lyginamąjį indeksą (18), neatsižvelgiant į bendrovių finansinę ir kredito rizikos padėtį. Taigi, paskolos suteiktos mažesnėmis nei rinkos normomis, palyginti su norma, kuri atitinka keturių atrinktų eksportuojančių gamintojų rizikos pobūdį. Be to, visos atrinktos bendrovės gavo atnaujinamąsias paskolas, pagal kurias jos gali termino pabaigos dieną nedelsiant pakeisti paskolomis sumokėtą kapitalą nauju kapitalu pagal naujas paskolas.

(124)

„Shougang Group“ ir „Benxi Group“ mokėjimo grafikai buvo restruktūrizuoti arba paskola buvo nurašyta dėl finansinių sunkumų; Komisija nustatė vieną konkretų KV įsikišimo pavyzdį, kai paskola restruktūrizuota nepaisant finansų įstaigos finansinio sprendimo (19).

(125)

Komisija taip pat nustatė, kad penki bendradarbiaujantys valstybiniai bankai į nacionalinį centrinį kreditų registrą neįtraukė paskolų, apie kurias bankai turėjo pranešti kaip apie neįprastas paskolas. Prievolė pranešti ypač taikoma tuomet, kai paskolos buvo restruktūrizuotos, kai skolininkas nevykdo mokėjimo įsipareigojimų arba kai buvo suteiktos atnaujinamosios paskolos. Tokie atvejai nustatyti visoms keturioms atrinktų eksportuojančių gamintojų grupėms. Pagal CBRC „Rizika pagrįsto paskolų klasifikavimo gaires“ visi šie atvejai turėjo būti įtraukti į centrinį kreditų registrą. Dėl to, kad finansų įstaiga nepranešė, iškraipoma centriniame kreditų registre nurodyta bendrovės kredito padėtis, nes registras neatspindi tikrojo bendrovės kreditingumo. Todėl, net jei finansų įstaiga taikytų rinka grindžiamą rizikos vertinimą, ji tai atliktų remdamasi netikslia informacija.

(126)

Po atskleidimo KV tvirtino, kad tai, jog tam tikros paskolos neįtrauktos į centrinį kreditų registrą, įrodo, kad skolinimo praktikos teisinis pagrindas nebuvo privalomas. Tačiau tai, kad tam tikri subjektai iš dalies nesilaikė prievolės įtraukti tam tikras paskolas, nereiškia, kad pačios gairės neturi teisinės galios.

(127)

Be to, KV pažymėjo, kad įvairių Kinijos bankų metinėse ataskaitose yra atskiri išsamūs skyriai, skirti rizikos valdymui ir kredito rizikos vertinimui, o tai aiškiai rodo, kad paskolos plieno pramonei pastaruoju metu buvo apribotos, o ne skatinamos. Komisija manė, kad metinėse ataskaitose pateikta informacija apie kredito rizikos vertinimą nėra nauja KV pateikta informacija. Bet kuriuo atveju šios abstrakčios nuostatos nesudarė sąlygų įvertinti atskirus atvejus ir neįrodė, kad toks vertinimas iš tiesų atliekamas. Be to, KV pateikti su EXIM ir CCB susiję pavyzdžiai tik rodo, kad mažėja plieno pramonei teikiamų paskolų procentas. Su šiais tvirtinimais nepateikta informacijos apie sąlygas, kuriomis šios paskolos buvo suteiktos. Bet kuriuo atveju, kadangi neturima informacijos apie visų valstybės bankų ir privačių bankų, kurie veikia valstybės pavedimu ir nurodymu, visą skolinimą plieno pramonei, faktas, kad du iš šių bankų sumažino skolinimą, nėra reikšmingas. Kalbant apie „China Merchants Bank“ metinę ataskaitą, KV tvirtindama tik nurodė faktą, kad bankas pakoregavo savo kreditų teikimo politiką, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė. NET jei „China Merchants Bank“ sugriežtino savo pirminius standartus, cituojamoje nuostatoje taip pat buvo teigiama, kad bankas „rėmė savo gerus klientus“.

(128)

Todėl Komisija nerado priežasčių, kodėl turėtų keisti nustatytus faktus ir padarė išvadą, kad KV vykdė reikšmingą penkių bendradarbiaujančių valstybės bankų veiklos kontrolę, kiek tai susiję su jų skolinimo politika ir rizikos vertinimu, kai jie teikė paskolas plieno pramonei.

(129)

Komisija nustatė, kad minėtą teisinį pagrindą įgyvendina penkios bendradarbiaujančios valstybės finansų įstaigos, vykdydamos valdžios funkcijas, susijusias su plieno sektoriumi, todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio b dalį kartu su 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu bei pagal atitinkamą PPO teismo praktiką jos veikė kaip viešosios įstaigos.

(130)

Po atskleidimo KV tvirtino, kad prieidama prie išvadų Komisija nesilaikė įrodymo standartų nustatydama, kad valstybės bankai buvo valstybinės institucijos, nes ji tariamai pasikliovė tik oficialiais kontrolės požymiais, kaip antai KV nuosavybės teisės arba įgaliojimai skirti ar nominuoti valdančiuosius pareigūnus. Komisija šį tvirtinimą atmetė kaip nepagrįstą, nes ji reikšmingai ir nuosekliai 100–128 konstatuojamosiose dalyse išnagrinėjo šios kontrolės vykdymą.

(131)

Kaip nurodyta 3.2 skirsnyje, KV neprašė nė vieno iš kitų valstybės bankų, kurie teikė paskolas atrinktoms bendrovėms, grąžinti specialų klausimyną. Todėl, pagal 61–75 konstatuojamosiose dalyse pateiktas pastabas, Komisija nusprendė naudotis geriausiais turimais faktais, kad nustatytų, ar šie valstybės bankai gali būti laikomi viešosiomis įstaigomis.

(132)

Remdamasi viešai pateikiama informacija, kaip antai banko svetaine, metinėmis ataskaitomis, banko kataloguose arba internete pateikta informacija, Komisija nustatė, kad toliau nurodyti 30 bankų, kurie teikė paskolas keturioms atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms, iš dalies arba visiškai priklausė pačiai valstybei arba valstybės valdomiems juridiniams asmenims: „China Development Bank“, „Bank of Communications“, „China Everbright Bank“, „Postal Savings Bank“, „China Merchants Bank“, „Shanghai Pudong Development Bank“, „China Industrial Bank“, „Shenyang Rural Commercial Bank“, „Benxi City Commercial Bank“, „Benxi Commercial Bank“, „Kailuan Group Financial Co.“, „Liaoning Hengyi Financing Lease Co., Ltd.“, „Bank of Chengde“, „Bank of Hebei“, „Bank of Shanghai“, „Ningbo Bank“, „China CITIC Bank“, „China Guangfa Bank“, „China Bohai Bank“, „Huaxia Bank“, „China Resources Bank“, „China Zheshang Bank“, „China Credit Trust“, „Huarong International Trust Co. Ltd.“, „Northern International Trust Co., Ltd.“, „Zhangjiakou Bank“, „Hebei Iron and Steel Group Financial Co., Ltd“, „Shougang Group Finance“, „Finance Bureau of Benxi City“, „Zunhua Rural Credit Union“. Informacija apie šių bankų nuosavybės struktūrą pateikta lentelėje.

(133)

Komisija taip pat nustatė, kad nesant susijusių finansų įstaigų pateiktos konkrečios informacijos, kuri būtų priešinga, kad KV nuosavybės teisės ir kontrolė pagrįsta oficialiais požymiais dėl tų pačių priežasčių, kurios išdėstytos 3.4.1.1 skirsnyje. Konkrečiai, remiantis geriausiais turimais faktais, tų 30 valstybės bankų, taip pat kaip ir penkių bendradarbiaujančių valstybės bankų atveju, vadovai ir stebėtojai laikomi KV paskirtais ir jai atskaitingais.

(134)

Dėl vykdomos reikšmingos kontrolės Komisija laikė, kad išvados dėl penkių bendradarbiaujančių finansų įstaigų, kurios suteikė didžiąją dalį keturioms atrinktoms bendrovių grupėms suteiktų paskolų tiriamuoju laikotarpiu (priklausomai nuo bendrovės, 50–90 %) gali būti laikomos tipiškomis taip pat ir kitų nebendradarbiavusių valstybės finansų įstaigų atžvilgiu. Normatyvinis pagrindas išnagrinėtas 3.4.1.1 skirsnyje. b) tai vienodai taikoma ir šiuo atveju. Nesant priešingų įrodymų, remiantis geriausiais turimais faktais, taip pat kaip ir penkių bendradarbiaujančių valstybės bankų atveju, nėra konkrečių kreditingumo vertinimo įrodymų pagal 3.4.1.1 skirsnyje pateiktą analizę dėl normatyvinio pagrindo konkretaus taikymo. b) tai vienodai taikoma ir šiuo atveju.

(135)

Be to, Komisija pastebėjo, kad daugumoje paskolų sutarčių, kurias Komisija gavo iš atrinktų bendrovių, nurodytos panašios sąlygos, o sutarta skolinimo norma buvo panaši ir iš dalies sutapo su penkių bendradarbiaujančių valstybės bankų nurodyta norma.

(136)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad dėl penkių bendradarbiaujančių valstybės bankų padarytos išvados yra geriausi turimi faktai, pagal kuriuos galima įvertinti kitus 30 valstybės bankų, nes šie paskolų sąlygų ir skolinimo normų panašumai ir penkių finansų įstaigų tipiškumas buvo patikrinti.

(137)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad kiti 30 valstybės bankų, kurie teikia paskolas atrinktoms bendrovėms, yra valstybinės institucijos pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį ir 2 straipsnio b dalį.

(138)

Po atskleidimo KV nesutiko su Komisijos atliktu oficialių kontrolės požymių vertinimu ir nurodė, kad Komisija atliko bendrą visų finansų įstaigų vertinimą visos šalies mastu neatsižvelgdama į konkrečių subjektų esmines savybes ir funkcijas ir jų santykį su Vyriausybe. Tiksliau KV tvirtino, kad reikėtų atskirti valstybės valdomas finansų įstaigas nuo tiesiogiai KV valdomų finansų įstaigų. Dėl vertinimo visos šalies mastu Komisija pažymi, kad dėl kiekvienos finansų įstaigos, kurios prašomą susijusią informaciją KV pateikė, ji atliko konkrečią „valstybinės institucijos“ statuso analizę. Deja, KV nepateikė visų kitų finansų įstaigų, teikusių paskolas atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, informacijos, kaip paaiškinta 3.2 skirsnyje. Todėl Komisija privalėjo „valstybinės institucijos“ statuso analizę atlikti remdamasi geriausiais turimais faktais.

(139)

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes Komisija nustatė, kad visos 35 Kinijos valstybės finansų įstaigos, kurios teikė paskolas keturioms atrinktoms bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų grupėms, yra valstybinės institucijos pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį ir 2 straipsnio b dalį.

(140)

Be to, net jei valstybės bankai nebūtų laikomi valstybinėmis institucijomis, Komisija nustatė, kad dėl tų pačių 143 ir 144 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių būtų laikoma, kad jie KV pavedimu ir nurodymu atlieka funkcijas, kurios paprastai pavedamos Vyriausybei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Todėl jų veikla būtų priskiriama KV bet kuriuo atveju.

(141)

Komisija vėliau išnagrinėjo dešimt kitų finansų įstaigų. Toliau nurodytos aštuonios finansų įstaigos laikytos privačiomis. HSBC, „Standard Chartered Bank“, „Ping An Bank“, „Australia & New Zealand Banking Group (China) Limited“, „Shagang Group Finance“, „DBS Group (China) Limited“, „Bank of Beijing“, „Hang Seng Bank“. Be to, nesant jokios viešai prieinamos informacijos apie nuosavybės struktūrą, „Jinfeng Rural Commercial Bank“ ir „SPB Bank“ laikyti privačiais. Komisija analizavo, ar Kinijos Vyriausybė pavedė arba nurodė šioms finansų įstaigoms teikti subsidijas plieno sektoriui, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje.

(142)

PPO apeliacinio komiteto nuomone, „pavedimas“ yra kai Vyriausybė įpareigoja privatų subjektą, o „nurodymas“ susijęs su tais atvejais, kai Vyriausybė pasinaudoja savo galiomis prieš privatų subjektą (20). Abiem atvejais Vyriausybė naudoja privatų subjektą kaip įgaliotinį finansiniam įnašui skirti ir „daugeliu atveju tikėtina, kad privačiam subjektui gali būti pavedama ar nurodoma su tam tikra grasinimo arba raginimo forma“ (21). Tuo pačiu metu pagal iv dalį negalima nustatyti kompensacinių priemonių produktams „kai Vyriausybė tik vykdo savo bendro reglamentavimo įgaliojimus“ (22) arba kai Vyriausybės įsikišimas „gali arba negali turėti tam tikrų rezultatų pagal esamas aplinkybes ir laisvu rinkos dalyvių pasirinkimu“ (23). Priešingai, pavedimas ir nurodymas reiškia „aktyvesnį Vyriausybės vaidmenį nei vien tik veiksmų skatinimą“ (22).

(143)

Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad su plieno pramone susijęs normatyvinis pagrindas, nurodytas 100–120 konstatuojamosiose dalyse, taikomas visoms KLR finansų įstaigoms, įskaitant privačias finansų įstaigas. Tai parodo pranešimas „Kelios nuomonės dėl perteklinių pajėgumų problemos sprendimo“, skirtas visiems politikos bankams, dideliems bankams, akciniams bankams, pašto taupomiesiems bankams, užsienio kapitalo bankams, finansinio turto valdymo bendrovėms ir kitoms finansų įstaigoms, kurias valdo CBRC.

(144)

Be to, atlikus tikrinamuosius vizitus atrinktose bendrovėse nustatyta, kad daugumoje paskolų sutarčių, kurias Komisija gavo iš atrinktų bendrovių, nurodytos panašios sąlygos, o privačių finansų įstaigų nurodyta skolinimo norma buvo panaši ir iš dalies sutapo su valstybei priklausančių finansų įstaigų nurodyta norma.

(145)

Komisija taip pat nusiuntė raštus dešimčiai finansų įstaigų ir paprašė pateikti išsamesnės informacijos apie jų paskolų praktiką ir rizikos vertinimą. Atsakė tik viena, nurodžiusi, kad ji negali atsakyti nepasikonsultavusi su priežiūros institucijomis. Pasikonsultavusi su CBRC ši finansų įstaiga pranešė Komisijai, kad ji norėjo bendradarbiauti, tačiau CBRC pasiūlė, kad toks bendradarbiavimas galėtų būti vykdomas taikant bendradarbiavimo reguliavimo srityje mechanizmą (t. y. informacija keičiantis Kinijos ir ES reglamentavimo institucijoms, o ne tiesiogiai Komisijai ir bankui). Komisija palankiai įvertino šį pasiūlymą bendradarbiauti, tačiau pastebėjo, kad likusiai tyrimo daliai neįmanoma parengti tokio tarpinio susitarimo. Bet kuriuo atveju Komisija vėliau negavo jokio rašto ar prašymo iš paties CBRC. Be to, finansų įstaiga per nustatytą terminą nepateikė jokių esminių pastabų. Todėl nė viena iš šių įstaigų nepateikė jokių įrodymų, prieštaraujančių Komisijos išvadoms.

(146)

Privačioms finansų įstaigoms nepateikus kitokios informacijos Komisija padarė išvadą, kad, kiek tai susiję su plieno pramone, visos Kinijoje veikiančios finansų įstaigos (įskaitant privačias finansų įstaigas), kurių priežiūrą atlieka CRBC, valstybės pavedimu ir nurodymu, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio pirmoje įtraukoje, turėjo vykdyti Vyriausybės politiką ir teikti plieno pramonei paskolas lengvatinėmis palūkanų normomis.

(147)

Po atskleidimo KV pastebėjo, kad Komisija turėjo paaiškinti, kokį standartą ji taikė – pavedimo ar nurodymo, nes abu yra vienas su kitu nesuderinami. Be to, KV tvirtino, kad Komisijos pavedimo ar nurodymo aiškinimas yra per siauras, nes ji daugiausia dėmesio teikė teisiniam standartui, reiškiančiam „aktyvesnį Vyriausybės vaidmenį nei vien tik veiksmų skatinimą“. Kita vertus KV manė, kad kolegija „US – Export Restraints“ byloje turėjo atlikti išsamesnę analizę remdamasi tuo, kad i) buvo aiškus ir teigiamas veiksmas (perdavimas ar kontroliavimas), ii) skirta konkrečiai šaliai ir iii) subjektas, kurio veiksmas yra konkreti užduotis ar tikslas (24).

(148)

Dėl pirmo punkto: Komisija manė, kad pavedimo ir nurodymo standartai yra vienas su kitu nesuderinami, nes abiem atvejais Vyriausybė naudoja privatų subjektą kaip įgaliotinį finansiniam įnašui skirti. Dėl antro punkto Komisija nesutiko su KV taikytino teisinio standarto aiškinimu. Kaip aprašyta 142 konstatuojamojoje dalyje, Komisija rėmėsi vėlesne PPO byla, kurioje Apeliacinis komitetas nusprendė, kad žodžių „paveda“ ir „nurodo“ pakeitimas žodžiais „perduoda“ ir „kontroliuoja“ yra per griežtas standartas (25). Reiškia šios bylos apeliacinio komiteto nustatytas įrodymo standartas yra ne toks griežtas kaip pirminės kolegijos aiškinimas „US – Export Restraints“ byloje. Bet kuriuo atveju KV nepateikė argumentų ar įrodymų, prieštaraujančių Komisijos šiame tyrime nustatytiems faktams dėl pavedimo ar nurodymo, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(149)

Kaip nurodyta 100–120 konstatuojamosiose dalyse, finansų įstaigų paskolų teikimas lengvatinėmis palūkanų normomis plieno sektoriui reglamentuojamas keliais teisiniais dokumentais, kurie yra konkrečiai skirti plieno sektoriaus bendrovėms. Remiantis šiais dokumentais nurodoma, kad finansų įstaigos teikia lengvatines paskolas tik tam tikroms KV politiką atitinkančioms pramonės šakoms ir (arba) bendrovėms.

(150)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad subsidijos lengvatinio skolinimo forma paprastai nėra skiriamos visai pramonei, o taikomos konkrečiai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte. Be to, jokia suinteresuotoji šalis nepateikė jokių įrodymų, kad lengvatinis skolinimas būtų skiriamas remiantis objektyviais kriterijais arba sąlygomis, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte.

(151)

Po atskleidimo KV nurodė, kad remiantis apeliacinio komiteto ataskaita „US-Aircraft“ byloje (antrasis skundas), vertinant konkretumą dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik „konkretiems skunde nurodytiems gavėjams, bet <…> ir visoms įmonėms ar pramonės šakoms, turinčioms teisę gauti tą subsidiją“ (26) ir kad remiantis kolegijos ataskaita „EC-Aircraft“ byloje (27) tam, kad subsidija būtų konkreti, ji turi būti skiriama pakankamai nedidelei įmonių ar pramonės šakų „grupei“. KV taip pat nurodė, kad Komisija nepatikslino, kuri Komisijos nurodytų dokumentų dalis yra susijusi su aiškiu lengvatinių paskolų teikimu plieno pramonei. Dėl to pažymima, kad Komisija nurodė dokumentus, kurie yra išvardyti 100 konstatuojamojoje dalyje. Komisija manė, kad nuorodos į plieno produktų pramonę pakankamai aiškios, nes ji nurodoma arba vartojant pavadinimą, arba aiškiai nurodant jos gaminamą produktą ar pramonės grupę, kuriai ji priklauso. Be to, ši subsidija yra konkreti, nes KV remia nedidelę grupę skatinamųjų pramonės šakų, įskaitant plieno pramonę.

(152)

Komisija apskaičiavo kompensuotinos subsidijos sumą. Šiai sumai apskaičiuoti ji įvertino gavėjams per TL suteiktą naudą. Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio b punktą gavėjams suteikta nauda yra palūkanų sumos, kurią bendrovė moka už Vyriausybės paskolą, ir sumos, kurią bendrovė mokėtų už atitinkamą rinkoje gautą komercinę paskolą, skirtumas.

(153)

Šiuo požiūriu Komisija nurodė keletą Kinijos plieno rinkos ypatumų. Kaip paaiškinta 3.4.1–3.4.3 skirsniuose, pagal Kinijos finansų įstaigų teikiamas paskolas matomas didelis valstybės kišimasis, be to, neįmanoma nustatyti palūkanų normų, kurios būtų taikomos veikiančioje finansų rinkoje.

(154)

Atrinktų bendrovių grupių bendra finansinė būklė skiriasi. Kiekviena iš jų tiriamuoju laikotarpiu pasinaudojo skirtingų rūšių paskolomis, kurios skyrėsi, pvz., grąžinimo terminu, užstatu, garantijomis ir kitomis susijusiomis sąlygomis. Dėl šių dviejų priežasčių kiekviena bendrovė turėjo skirtingą vidutinę palūkanų normą, pagrįstą jos gautų paskolų rinkiniu.

(155)

Atlikus tyrimą Komisija nustatė, kad Kinijos plieno rinkos finansavimo veiklai, kaip matyti iš keturių atrinktų gamintojų grupių, būdingos „atnaujinamosios paskolos“, t. y. paskolos, pagal kurias bendrovė gali termino pabaigos dieną nedelsiant pakeisti paskolomis sumokėtą kapitalą nauju kapitalu pagal naujas paskolas. Pagal Kinijos rizika pagrįsto paskolų klasifikavimo gaires, tokios paskolos turėtų būti klasifikuojamos kaip „keliančios susirūpinimą“, nurodant, kad net jeigu paskolos gavėjas šiuo metu gali grąžinti paskolos pagrindinę sumą ir palūkanas, yra veiksnių, dėl kurių galimybė gražinti paskolą gali sumažėti. Tačiau, kaip paaiškinta 125 konstatuojamojoje dalyje, tai nebuvo įgyvendinta.

(156)

Siekdama atsižvelgti į šiuos ypatumus Komisija atskirai įvertino kiekvienos iš atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių finansinę būklę. Visų pirma Komisija išanalizavo bendrą finansinę būklę ir atnaujinamąsias paskolas grupės lygmeniu. Vėliau ši analizė buvo dar labiau išplėsta ir išanalizuotos grupei priklausančios atskiros plokščių karštojo valcavimo produktų gamybos bendrovės. Po to Komisija apskaičiavo kiekvienos iš atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių pagal lengvatinį skolinimą gautą naudą ir tokią naudą priskyrė nagrinėjamajam produktui.

(157)

Remiantis „Jiangsu Shagang Group“ finansinėmis sąskaitomis, jos bendra padėtis per TL buvo pelninga. Tačiau grupės pelningumas 2012–2015 m. buvo nedidelis ir rodė, kad dėl nedidelių pokyčių vidaus ar išorės verslo aplinkoje grupė galėtų patirti nuostolių. Jos paskolos ir turto santykis yra aukštas, bet plieno pramonėje, kuri yra imli kapitalui, tvarus. Toks bendras požiūris buvo patvirtintas vietoje.

(158)

Komisija pastebėjo, kad „Jiangsu Shagang Group“ obligacijų leidimui Kinijos rinkoje Kinijos kredito reitingų agentūra „China Lianhe Credit Rating Co., Ltd.“ suteikė AAA reitingą.

(159)

Tačiau Komisija taip pat pažymėjo, kad neseniai Tarptautinio valiutos fondo paskelbtame tyrime (28) nurodyta, kad Kinijos ir tarptautiniai reitingų rangai labai skiriasi. Pavyzdžiui, vietos kreditų agentūros daugiau nei 90 % Kinijos obligacijų vertina AA–AAA reitingu, o JAV rinkoje tokius geriausius reitingus gauna mažiau nei 2 % bendrovių.

(160)

Tai matyti ir toliau pateiktoje minėto tyrimo diagramoje:

(161)

Tuo remdamasi, net jei Kinijos reitingų agentūra suteikė „Jiangsu Shagang Group“ gerą kredito reitingą, Komisija padarė išvadą, kad šis reitingas nėra patikimas.

(162)

Atskirų plokščių karštojo valcavimo produktų gamybos bendrovių lygmeniu sąskaitose užfiksuoti per TL patirti nuostoliai, bet tai nebuvo pasikartojanti padėtis, o kiti finansiniai rodikliai, kaip antai skolos ir turto santykis arba palūkanų padengimo santykis, nerodė jokių didelių struktūrinių problemų, susijusių su bendrovių skolos grąžinimo galimybėmis. Tačiau per patikrinimą vietoje Komisija taip pat nustatė, kad ši bendrovė gavo vieną iš atrinktų atnaujinamųjų paskolų. Be to, paskolų lentelėse reikšmingas skaičius trumpalaikių paskolų pasibaigus terminui buvo pakeistos naujomis tokios pačios sumos paskolomis. Be to, viena iš atrinktų grupės bendrovių gavo trumpalaikę paskolą iš finansų įstaigos, kurios specializacija – blogos paskolos labai aukštomis 14–16 % palūkanomis, o tai taip pat rodo, kad per TL bendrovė turėjo likvidumo problemų.

(163)

Ši padėtis dar kartą patvirtinta Komisijos sprendimu „Jiangsu Shagang Group“ suteikto Kinijos AAA reitingo nelaikyti patikimu.

(164)

Galiausiai, „Jiangsu Shagang Group“ išleistam komerciniam popieriui „Moody's“ 2013 m. suteikė „Prime-1“ reitingą. Tačiau šis reitingas buvo pagrįstas garantiją suteikusio „Bank of China“„New York Mellon“ padalinio reitingu; tai atlikta būtent dėl to, kad „Jiangsu Shagang Group“ neturėjo savo patikimo ir nepriklausomo reitingo.

(165)

Skolinančios finansų įstaigos neatliko kreditingumo vertinimo. Todėl, siekdama nustatyti naudą, Komisija turėjo įvertinti, ar „Jiangsu Shagang Group“ taikytos paskolų palūkanų normos atitiko rinkos lygį.

(166)

Komisija manė, kad grupės finansinė būklė atitinka BB reitingą, tai yra aukščiausią reitingą, kuris nebėra laikomas „investiciniu“. „Investicinis reitingas“ reiškia, kad, reitingų agentūros vertinimu, pakankamai tikėtina, kad pagal bendrovės išleistas obligacijos bus įvykdyti mokėjimo įsipareigojimai ir bankui leidžiama į jas investuoti.

(167)

Neinvesticinio reitingo obligacijos yra laikomos turinčiomis spekuliatyvų pobūdį. Tikėtina, kad neinvesticiniu reitingu įvertinti skolininkai pasižymės tam tikromis kokybės ir apsaugos savybėmis, bet jos gali būti kompensuojamos dideliu netikrumu arba nepalankiomis sąlygomis. BB reitingas yra aukščiausias šioje kategorijoje; jis rodo tai, kad trumpu laikotarpiu skolininkas yra mažiau pažeidžiamas nei kiti žemesnio reitingo skolininkai. Tačiau tokio skolininko padėtis yra nuolat labai nestabili, jis vykdo veiklą nepalankiomis verslo, finansinėmis ar ekonominėmis sąlygomis, dėl kurių gali nepakakti skolininko gebėjimo įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus, remiantis „Standard and Poor's“ kredito reitingo apibrėžtimis.

(168)

Rinkos normai nustatyti prie įprastinės banko „People's Bank of China“ (toliau – PBoC) skolinimo normos pridėta priemoka, tikėtina bendrovių, kurios turi tokį reitingą (BB), išleistų obligacijų atveju.

(169)

Šis antkainis nustatytas pagal „Bloomberg“ duomenis pramonės segmentuose, apskaičiavus JAV A reitingo įmonių obligacijų ir JAV BB reitingo įmonių obligacijų santykinį skirtumą. Po to apskaičiuotas santykinis skirtumas pridėtas prie PBoC paskelbtų palūkanų normų lyginamųjų indeksų tą dieną, kai suteikta paskola ir tokiam pačiam laikotarpiui kaip ir susijusi paskola. Tai atlikta kiekvienai atskirai bendrovei suteiktai paskolai.

(170)

Dėl KLR užsienio valiutomis išduotų paskolų manoma, kad padėtis, susijusi su rinkos iškraipymais ir neegzistuojančiais tinkamais kredito reitingais, yra tokia pati, nes šias paskolas taip pat teikia tos pačios Kinijos finansų įstaigos. Todėl, pagal BB reitingo atitinkamo nominalo įmonių obligacijas, išleistas per TL, nustatytas antkainis, kuris taikytas USD LIBOR skolinimo normai atitinkamam lyginamajam indeksui nustatyti.

(171)

Be to, siekiant atsižvelgti į didesnę riziką, pagrįstą atnaujinamųjų paskolų praktika atskirų bendrovių, susijusių su plokščių karštojo valcavimo produktų gamyba, lygmeniu, Komisija bandė nustatyti kitą tinkamą Kinijos rinkos lyginamąjį dydį. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad vienas valstybės bankas suteikė paskolą su 16 mėnesių grąžinimo terminu vienai iš „Jiangsu Shagang Group“ bendrovių už 14–16 % palūkanų normą. „Jiangsu Shagang Group“ teigimu, santykinai aukšta palūkanų norma nustatyta todėl, kad ši konkreti finansų įstaiga specializuojasi teikdama paskolas finansinius sunkumus patiriančioms bendrovėms; bendrovė kreipėsi į šią įstaigą siekdama sumažinti laikiną likvidumo problemą. Atsižvelgiant į tai, kad paprastai atnaujinamosios paskolos rodo trumpo laikotarpio likvidumo problemas, šios paskolos sąlygos ir grąžinimo terminas laikomi tinkamais atsižvelgiant į naudą, gautą dėl atnaujinamųjų paskolų.

(172)

Todėl Komisija manė, kad tikslinga naudoti šį skaičių kaip santykinį lyginamąjį dydį visoms paskoloms, kurių grąžinimo terminas yra ne ilgiau kaip 2 metai ir kurios suteiktos gamybos bendrovėms, kurios naudojasi atnaujinamosiomis paskolomis. Iš tiesų, atnaujinamosios paskolos paprastai suteikiamos trumpiems laikotarpiams. Mažai tikėtina, kad atnaujinamoji paskola būtų suteikta ilgiau nei dviem metams; tai patvirtina ir konkretūs patikrintų paskolų atrinktoms bendrovėms įrodymai.

(173)

Pastabose po atskleidimo KV ir atrinktos bendradarbiaujančios bendrovės iškėlė klausimą dėl metodikos, susijusios su santykiniu skirtumu, kaip aprašyta 169 konstatuojamojoje dalyje. Atsižvelgdama į šias pastabas Komisija vėliau visoms suinteresuotosioms šalims nusiuntė papildomą dokumentą, kuriame išsamiau paaiškino naudotą metodiką.

(174)

Susumavus gautos toliau išvardytos pastabos.

(175)

Dėl pirmo punkto Komisija pripažino, kad komerciniai bankai paprastai naudoja absoliučiais terminais išreikštą antkainį. Ji pažymėjo, kad ši praktika atrodo daugiausia pagrįsta praktiniais sumetimais, nes palūkanų norma galiausiai yra absoliutus skaičius. Tačiau absoliutus skaičius yra rizikos vertinimo rezultatas, pagrįstas santykiniu vertinimu. BB reitingo bendrovės įsipareigojimų nevykdymo rizika yra X proc. didesnė nei Vyriausybės ar nerizikingos bendrovės įsipareigojimų nevykdymo rizika. Tai santykinis vertinimas, kurį iliustruoja KV pateikti istorinės skirtumų raidos duomenys (žr. toliau pateiktą analizę). Santykinis skirtumas rodo vyraujančių rinkos sąlygų pasikeitimus, kurie neišreiškiami, jei laikomasi absoliutaus skirtumo.

(176)

Dėl antro ir trečio punktų Komisija sutiko su įžanginiu argumentu, kad palūkanų normos rodo ne tik bendrovės rizikos profilį, bet ir šalies ir valiutos specifinę riziką. Dažnai, kaip ir šiuo atveju, šalies ir valiutos specifinė rizika ilgainiui keičiasi, o šie skirtumai skiriasi nelygu šalis. Dėl to nerizikingos normos ilgainiui labai skiriasi ir kartais yra mažesnės JAV, kartais – Kinijoje. Šie skirtumai yra susiję su tokiais veiksniais, kaip stebimas ir numatomas BVP augimas, ekonominiai vertinimai ir infliacijos lygis. Kadangi nerizikinga norma ilgainiui keičiasi, toks pats nominalus absoliutus skirtumas gali reikšti labai skirtingą rizikos vertinimą. Pavyzdžiui, jei bankas bendrovės įsipareigojimų nevykdymo specifinę riziką apskaičiuoja kaip 10 % didesnę nei nerizikinga norma (santykinis skaičiavimas), gaunamas absoliutus skirtumas gali svyruoti nuo 0,1 % (jei nerizikinga norma yra 1 %) iki 1 % (jei nerizikinga norma yra 10 %).

(177)

Investuotojo požiūriu santykinis skirtumas tokiu atveju yra geresnė priemonė, nes jis parodo pelningumo skirtumo dydį ir kaip jį veikia bazinių palūkanų normų lygis.

(178)

Metodas yra neutralus šalies atžvilgiu. Pavyzdžiui, jei nerizikinga norma JAV yra mažesnė už nerizikingą normą Kinijoje, pritaikius metodą bus gauti didesni absoliutūs antkainiai. Kita vertus, jei nerizikinga norma Kinijoje yra mažesnė už nerizikingą normą JAV, pritaikius metodą bus gauti mažesni absoliutūs antkainiai. Šiam punktui paaiškinti KV pateikti duomenys rodo, kad santykinis skirtumas buvo mažas iki interneto bendrovių burbulo sprogimo 2002 m. Jie vėl buvo mažas prieš finansinę ir ekonomikos krizę, kurią sukėlė rizikingos ir valstybės skolos. Po šios finansinės ir ekonomikos krizės, santykinis skirtumas buvo didesnis, palyginti su skirtumu iki krizės. Šis didesnis santykinis skirtumas rodo gerokai pablogėjusią makroekonominę padėtį ir sumažėjusią visuminę paklausą, dėl kurių labai sumažėjo infliacijos lygis JAV (ir kitose pažengusios ekonomikos šalyse).

(179)

Iš KV pateiktų duomenų matyti, kad absoliutus skirtumas nerodo blogėjančios padėties. Pavyzdžiui, absoliutus pelningumo skirtumas JAV keitėsi palyginti nedaug – nuo 2,46 p. p. 2003 m. iki 2,35 p. p. per TL, nors vidutinis infliacijos lygis labai pasikeitė – nuo 2,27 % 2003 m. iki 0,12 % 2015 m. Santykinis skirtumas geriau parodo ekonominės padėties pasikeitimus abiejų minėtų veiksnių atžvilgiu – tiksliau 48,86 % 2003 m., palyginti su 71,57 % 2015 m. Panašiai 2006 m. (iki krizės) absoliutus skirtumas buvo 1,55 %, t. y. beveik toks pat kaip 2017 m. (1,56 %), nors vyraujančios rinkos sąlygos gerokai keitėsi. Rinkos sąlygų pasikeitimą rodo santykinis skirtumas – 27 % 2006 m., palyginti su 46 % 2017 m.

(180)

Pagaliau Komisija pripažino, kad santykinio skirtumo metodikos naudojimas neigiamų palūkanų normų atveju duotų nepagrįstus rezultatus. Tačiau šiuo atveju toks scenarijus nėra aktualus. Komisija manė, kad per TL santykinis skirtumas geriau parodė vyraujančias rinkos sąlygas, kurios turėjo poveikio bendrovių specifinei kredito rizikai, nei absoliutaus skirtumo metodas.

(181)

Dėl ketvirto punkto Komisija KV pateiktus faktus įvertino kitaip. Naudojant KV pateiktą duomenų rinkinį galima matyti, kad absoliutus skirtumas nėra toks stabilus, kaip teigia KV, o ilgainiui svyruoja nuo 1 iki 4,5 %. Be to, per pastaruosius 23 metus santykinis skirtumas keitėsi taip pat kaip absoliutus skirtumas, t. y. kai santykinis skirtumas padidėdavo, padidėdavo ir absoliutus skirtumas, ir atvirkščiai. Dėl tariamo santykinio skirtumo nestabilumo, pasikeitimų dydis yra panašus – skirtumas tarp didžiausių ir mažiausių skaičių yra 530 % santykinio skirtumo atveju ir 450 % absoliutaus skirtumo atveju. Pagaliau naudojantis KV pateiktais istoriniais PBoC normų duomenimis matyti, kad kai kuriais metais taikant santykinio skirtumo metodiką gautas mažesnis lyginamasis dydis nei taikant absoliutų skirtumą.

(182)

Remdamasi papildomos informacijos dokumentu KV tvirtino, kad 2002 m. ir 2008–2010 m. neturėtų būti analizuojami, nes tai nebuvo normalūs metai. Komisija nemato priežasčių, kodėl nereikėtų atsižvelgti į verslo ciklo pasikeitimus. Nuosmukiai yra ekonominio gyvavimo ciklo dalis ir analizuojant duomenis reikėtų atsižvelgti į visus šio gyvavimo ciklo, o ne tik gerųjų metų aspektus. Tai pasakytina ir apie ypač didelius nuosmukius, kaip antai 2008–2010 m. ekonomikos ir finansines krizes.

(183)

Dėl penkto punkto – naudojant per TL nustatytą santykinį skirtumą iš tiesų gauti kitokie rezultatai, nei naudojant absoliutų skirtumą, kuris buvo tiksliau pritaikytas prie įvairių grąžinimo terminų vietoje visų paskolų terminų vidurkio. Tačiau šie rezultatai skyrėsi ne dėl to, kad santykinis skirtumas kaip toks buvo klaidingas, bet dėl to, kad labai skyrėsi JAV ir KLR palūkanų normų nuo laiko priklausanti rizikos struktūra. Iš tiesų JAV 1 metų ir 10 metų obligacijų palūkanų normos skyrėsi daug daugiau (2,5–3,7 %), nei PBoC 1 metų ir 5 metų palūkanų normos (0,8 % skirtumas). Šis skirtumas atsirado nuo pradinio momento, nuo kurio buvo pritaikytas santykinis skirtumas. Jei KLR pradiniu momentu būtų turėjusi panašią nuo laiko priklausančią rizikos struktūrą, gautos lyginamosios normos būtų kitusios pagal logišką tendenciją per visus paskolos terminus. Pavyzdžiui, tarkime 3 % skirtumas tarp trumpalaikių ir ilgalaikių PBoC palūkanų normų būtų lėmęs 15,81 % lyginamąją normą ilgalaikėms paskoloms, kuri yra didesnė nei 14,22 % lyginamoji norma trumpalaikėms paskoloms.

(184)

Komisija šį aspektą pripažino nuo pat pradžių. Norėdama sumažinti šių dviejų šalių nuo laiko priklausančių rizikos struktūrų skirtumų poveikį Komisija nusprendė naudoti vidutinį santykinį skirtumą visiems paskolų terminams, taip tarptautinį lyginamąjį dydį priartindama prie Kinijos sąlygų ir Kinijos bendrovių nepastatydama į blogesnę padėtį dėl to, kad jos turi pasiėmusios daugiau trumpalaikių paskolų.

(185)

Dėl šešto punkto, Komisija nesutiko su KV tvirtinimais. Tvirtinimas, kad Komisija santykinį skirtumą naudojo tik ilgalaikėms paskoloms yra faktiškai neteisingas. Santykinio skirtumo metodika buvo naudojama tiek ilgalaikėms, tiek trumpalaikėms paskoloms. Naudojant vieną vidutinį santykinį skirtumą paskoloms su skirtingu grąžinimo terminu nebuvo suteikta per daug svorio trumpalaikiams grąžinimo terminams, nes Komisija praktikoje šį skirtumą taikė paskoloms su įvairiais grąžinimo terminais.

(186)

Dėl septinto punkto Komisija pripažino, kad ji naudojo dviejų skirtingų laikotarpių duomenis, t. y. per TL taikytas santykinis skirtumas, o paskolos suteikimo metu – PBoC norma, ir kad kiekvienos paskolos nagrinėjamasis laikotarpis turėtų sutapti. Tačiau Komisija nesutiko su KV išvada, kad reikėjo naudoti tik TL duomenis. Dėl to Komisija pažymi, kad nustatant teisingą laikotarpį skirtumui ir PBoC normai nustatyti reikėtų atsižvelgti į kiekvienos paskolos konkrečias sąlygas, pvz., palūkanų normų kintamumą. Tačiau per šį tyrimą Komisija neturėjo šios informacijos apie visas atrinktoms bendrovėms suteiktas paskolas. Neturėdama informacijos apie konkrečias praeityje suteiktų paskolų sąlygas ir KV prašymu Komisija šiame tyrime atrinktoms bendrovėms suteiktoms visoms paskoloms nusprendė naudoti santykinį skirtumą ir PBoC normą, taikytą per TL. Komisija atitinkamai pakoregavo ir sumažino su lengvatiniu skolinimu susijusios naudos sumą.

(187)

Pagaliau dėl paskutinio punkto Komisija sutiko, kad papildomame informaciniame dokumente nurodytuose šaltiniuose nurodomas santykinis skirtumas pelno atžvilgiu ir kad nė vienas šaltinis nenurodė, kad šis skirtumas turėjo būti išreikštas santykiniu būdu. Komisija nurodė, kad santykinio skirtumo taikymo tikslas buvo apskaičiuoti kredito rizikos priemoką, taikytiną nerizikingai normai, kad būtų gautas palūkanų normų lyginamasis indeksas. Kredito rizikos priemokos iš tiesų yra susijusios su tuo, kaip investuotojai vertina vertybinius popierius ir kokio pelningumo jie tikisi už didesnę riziką. Be to, nors ne visi šaltiniai buvo pagrįsti moksliniais įrodymas, juose buvo nuorodų, pateikt kituose šaltiniuose. Dėl visų šių priežasčių Komisija vis tiek visus šiuos šaltinius vertino kaip aktualius.

(188)

Todėl Komisija laikėsi pozicijos, kad santykinio skirtumo metodas tinkamiau rodo rizikos priemoką, kurią finansų įstaiga taikytų Kinijos eksportuojantiems gamintojams neiškraipytoje rinkoje, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad bazinė palūkanų norma KLR ir bazinė palūkanų norma KLR ilgainiui keitėsi skirtingai.

(189)

Be to, po atskleidimo KV ir dvi atrinktos bendrovė taip pat nesutiko su tuo, kad visoms paskoloms, kurių grąžinimo terminas yra dveji metai arba mažiau, buvo naudojama 14–16 % palūkanų norma bendrovių, kurios naudojosi atnaujinamosiomis paskolomis, lygmeniu. Gautos toliau išvardytos pastabos.

(190)

Dėl pirmo punkto, Komisija nepriskyrė visų dvejų metų ar trumpesnių paskolų prie atnaujinamųjų paskolų. Tam tikros bendrovės atnaujinamosios paskolos buvo laikomos tik požymiu, kad bendrovės finansinė padėtis buvo blogesnė, nei matyti iš pirmo žvilgsnio iš finansinių ataskaitų, ir kad papildoma rizika buvo susijusi su trumpalaikėmis likvidumo problemomis. Todėl visoms trumpalaikėms paskoloms buvo skirta didesnė rizikos priemoka, nepaisant to, ar tokios paskolos buvo atnaujinamosios ar ne.

(191)

Dėl antro punkto, Komisija nesutiko su KV ir eksportuojančių gamintojų vertinimu. Pačios Kinijos valdžios institucijos atnaujinamąsias paskolas laiko papildomu kredito rizikos veiksniu. Kaip nurodyta CBRC rizika pagrįsto paskolų klasifikavimo gairėse, atnaujinamosios paskolos turėtų būti nurodytos bent kaip susijusios paskolos (29). Šiai kategorijai priskiriama paskola reiškia, kad net jei paskolos gavėjas gali dabar sumokėti pagrindinę paskolos sumą ir palūkanas, yra tam tikrų veiksnių, kurie gali neigiamai paveikti paskolos grąžinimą.

(192)

Atnaujinamųjų kreditų priemonės iš tiesų taikomos Europoje ir jas naudoja Sąjungos plieno pramonė, tačiau jų sąlygos labai skiriasi nuo Kinijos atnaujinamųjų paskolų. Atnaujinamųjų kreditų priemonės Sąjungoje iš esmės yra kreditų linijos su iš anksto nustatyta maksimalia suma, kuri gali būti atsiimama ir grąžinama per kelis kartus per iš anksto nustatytą laikotarpį. Be to, priešingai KV tvirtinimui, dėl tokių kreditų priemonių patiriamos papildomos išlaidos – sutartinė marža kartu su įprastomis trumpalaikėmis rinkos normomis (30) arba iš anksto nustatytas valdymo mokestis. Be to, KV pateiktas „BNP Paribas“ pavyzdys taip pat buvo susijęs su mokesčiu už nepanaudotą kapitalą kredito priemonės laikotarpiu. Kita vertus, per tikrinamuosius vizitus nustatytos Kinijos atrinktų bendrovių atnaujinamųjų paskolų sąlygos nesiskyrė nuo kitų trumpalaikių paskolų sąlygų. Jos nebuvo įvardytos kaip kredito linija ar atnaujinamoji kredito priemonė ir su jomis nebuvo taikomi jokie papildomi mokesčiai ar maržos. Iš pirmo žvilgsnio jos atrodė kaip įprastos trumpalaikės paskolos. Tačiau per tikrinamąjį vizitą patikrinus tokių paskolų grąžinimą paaiškėjo, kad kapitalo suma iš tikrųjų buvo grąžinta naujomis paskolomis, kurios buvo gautos iš to paties banko už tą pačią sumą savaitę iki ar po pirminės paskolos termino dienos. Tada Komisija išplėtė savo analizę, nagrinėjo kitas paskolų lentelėje nurodytas paskolas ir daugeliu atvejų nustatė kitas paskolas su tokiomis pačiomis savybėmis. Dėl visų šių priežasčių Komisija laikosi savo pozicijos dėl atnaujinamųjų paskolų.

(193)

Komisija nesutiko su „Shougang Group“ konkretaus tvirtinimo faktais, kad Komisija atnaujinamąsias paskolas nustatė daugiausia bendrovių „Qian'an Coal“, „Xishan Coking“ ir „Shougang Corp.“ atžvilgiu. Komisija nustatė, kad visos patikrintos „Shougang“ grupės bendrovės turėjo atnaujinamųjų paskolų, įskaitant gamybos bendroves „Shougang Mining“ ir „Qian'an“, nes visos per TL joms suteiktos trumpalaikės paskolos buvo laikomos atnaujinamosiomis paskolomis.

(194)

Galiausiai dėl trečio punkto Komisija mano, kad „Jiangsu Shagang Group“ bendrovei suteikta paskola buvo panaši komercinė paskola, nes 162 konstatuojamojoje dalyje aprašytos jos suteikimo sąlygos atitinka finansinę padėtį, kurią rodo trumpalaikiai likvidumo nesklandumai. Be to, kintamosios paskolos grąžinimo terminas (16 mėnesių) iš esmės atitiko trumpalaikes paskolas, kurioms, skaičiuojant teikiamą naudą, buvo taikytas kintamasis lyginamasis dydis. Vis dėlto kintamoji lyginamoji norma buvo pakoreguota, siekiant atsižvelgti į paskolų, kurių grąžinimo terminas yra trumpesnis nei metai, palyginti su paskolų, kurių grąžinimo terminas yra vieni arba dveji metai, palūkanų normų skirtumus, remiantis atitinkamais PBoC normų skirtumais abiem terminams. Šio koregavimo išsamus skaičiavimas buvo pateiktas susijusioms bendrovėms.

(195)

Todėl Komisija atmetė visus tvirtinimus, susijusius su tuo, kad visoms paskoloms, kurių grąžinimo terminas yra du metai arba mažiau, buvo naudojama 14–16 % palūkanų norma bendrovių, kurios naudojosi atnaujinamosiomis paskolomis, lygmeniu.

(196)

Be to, „Jiangsu Shagang group“ kritikavo Komisijos atliktą dvigubą paskolų, kurias grupės patronuojamosios bendrovės gavo iš „Shagang Finance“ ir patronuojančiosios bendrovės, įtraukimą skaičiuojant suteiktą naudą. „Shagang“ taip pat tvirtino, kad Komisija turėjo atimti „neigiamą naudą“, t. y. naudą iš paskolų, kurių faktiniai palūkanų mokėjimai buvo didesni nei Komisijos apskaičiuotos lyginamosios palūkanų normos. Komisija abu šiuos tvirtinimus atmetė.

(197)

Dėl tariamo dvigubo įtraukimo Komisija pažymi, kad „Shagang“ daugiausia nurodė bendrovių vienos kitoms teikiamas paskolas („Shagang Finance“ ir susijusios plieno gamybos bendrovės). Dėl to primenama, kad „Shagang Finance“ nepateikė Komisijai jokios informacijos apie jos paimtas paskolas. Be to, Komisija neskaičiavo jokios naudos „Shagang Finance“ lygmeniu. Todėl dvigubo įtraukimo galimybė yra neįmanoma. Dėl kelių likusių bendrovių vienos kitoms teikiamų paskolų tarp „Shagang Group“ ir plieno gamybos bendrovių, Komisija patikrino, ar iš tiesų jų paskolos buvo du kartus įtrauktos į skaičiavimą. Tačiau jau prieš atskleidimą iš „Shagang Group“ gautame paskolų sąraše tik dvi paskolos buvo nurodytos kaip bendrovių vienos kitoms teikiamos paskolos, o „Hongchang Plate“ paskolų sąraše buvo nurodyta tik viena tokia paskola. Be to, net iš esmės lyginant šias paskolas jos neatitiko pagal pasiskolintą sumą, trukmę ir taikomas palūkanas. Bendrovė nepateikė jokios naujos informacijos po atskleidimo, kad pagrįstų savo tvirtinimą, kad šios paskolos iš tiesų atitiko vienos kitas. Todėl Komisija manė, kad kiekviena šių paskolų buvo nurodyta tik po vieną kartą – grupės arba gamybos bendrovės paskolų sąraše.

(198)

Dėl 196 konstatuojamojoje dalyje pateikto tvirtinimo, susijusio su „neigiama nauda“, Komisija nustatė, kad nekyla jokia sąžiningo palyginimo problema. Tiksliau paskolos su nelengvatine palūkanų norma gavimas negali kompensuoti naudos, kuri teikiama gavus kitą paskolą su lengvatine palūkanų norma. Skaičiuodama suteiktą naudą Komisija atsižvelgė tik į paskolas, kurioms apskaičiuotas lyginamasis dydis buvo didesnis už bendrovių mokamas palūkanų normas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(199)

Remiantis „Hesteel Group“ finansinėmis sąskaitomis, jos bendra finansinė būklė buvo pelninga. Ji nepatyrė nuostolių, bet pelningumo lygis buvo gana žemas, todėl grupė neapsaugota nuo neigiamų verslo, finansų arba ekonominių sąlygų pokyčių. Grupės skolos ir turto santykis taip pat aukštas.

(200)

Plokščių karštojo valcavimo produktų gamybos bendrovių lygmeniu bendra finansinė būklė buvo panaši kaip grupės lygmeniu – žemas pelningumas, bet veikla nenuostolinga. Be to, kiti finansiniai rodikliai, kaip antai skolos ir turto santykis arba palūkanų padengimo santykis, nerodė jokių didelių struktūrinių problemų, susijusių su bendrovių skolos grąžinimo galimybėmis. Tačiau per patikrinimą vietoje Komisija nustatė, kad 80 % iš atrinktų paskolų šioms bendrovėms buvo atnaujinamosios ir jų suma buvo didelė; tai rodo, kad likvidumo požiūriu padėtis yra daug labiau nestabili, nei rodė finansinių ataskaitų rinkinys.

(201)

Komisija pastebėjo, kad „Hesteel Group“ Kinijos kredito reitingų agentūra, „Agricultural Bank of China“„Hangang“ padalinys, suteikė AAA- reitingą. Dėl 159–161 konstatuojamosiose dalyse nurodytų tų pačių priežasčių, Komisija padarė išvadą, kad šis reitingas nepatikimas. Be to, suteiktos atnaujinamosios paskolos dar kartą patvirtina Komisijos sprendimą neatsižvelgti į Kinijos AAA- reitingą, suteiktą „Hesteel Group“.

(202)

Todėl Komisija manė, kad, kaip nurodyta 166–168 konstatuojamosiose dalyse, tikslinga taikyti BB lyginamąjį indeksą, viršijantį grupės veiklos lygį, siekiant apskaičiuoti bendrą plokščių karštojo valcavimo produktų gamybos bendrovėms suteiktą naudą nesant tinkamo rizikos vertinimo.

(203)

Be to, siekiant atsižvelgti į padidintą riziką, kurią rodė atskirų plokščių karštojo valcavimo produktų gamybos bendrovių lygmeniu suteiktos atnaujinamosios paskolos, ir atsižvelgiant į tai, kad šių paskolų grąžinimo terminas ir sąlygos buvo iš esmės panašūs į didelių palūkanų paskolos, kaip nurodyta 162 konstatuojamojoje dalyje, Komisija manė, kad reikia taikyti tą patį lyginamąjį indeksą kaip ir toje konstatuojamojoje dalyje nurodytas santykinis lyginamasis indeksas visoms paskoloms, kurių terminas yra ne ilgiau kaip dveji metai gamybos bendrovių, kurios naudojosi atnaujinamosiomis paskolomis, lygmeniu. Kadangi atnaujinamosios paskolos paprastai suteikiamos trumpiems laikotarpiams, mažai tikėtina, kad atnaujinamoji paskola būtų suteikta ilgiau nei dviem metams; tai patvirtina ir konkretūs patikrintų paskolų atrinktoms bendrovėms įrodymai.

(204)

KV ir kai kurių atrinktų bendrovių pateikti tvirtinimai ir argumentai dėl bendros metodikos, taikytos santykiniam skirtumui apskaičiuoti ir kintamajam lyginamajam dydžiui naudoti, vienodai taikomi ir „Hesteel Group“. Komisija į šiuos punktus jau atsakė 175–195 konstatuojamosiose dalyse.

(205)

Po atskleidimo skundo pateikėjas domėjosi, ar Komisija atsižvelgė į didelę kapitalo injekciją (apie 1 mlrd. EUR) 2010 m., skirtą „Hesteel“, kurios nauda šiai grupei buvo teikiama ir per TL. Komisija pastebėjo, kad dėl šios tariamos kapitalo injekcijos 2017 m. balandžio mėn. JAV ir ES jau uždavė klausimą KLR PPO subsidijų ir kompensacinių priemonių komitete. Komisija per tyrimą nerado jokių įrodymų, kad ši tariama kapitalo injekcija būtų davusi kokios nors naudos „Hesteel Group“ per TL.

(206)

Remiantis „Shougang Group“ finansinėmis sąskaitomis, jos bendra finansinė būklė buvo kebli. Remiantis gautais įrodymais nuo 2014 m., grupė veikė nuostolingai tiek 2014 m., tiek 2015 m. Jai buvo taikomi dideli finansiniai svertai ir ji savo trumpalaikius įsipareigojimus padidino daugiau nei 10 % per TL. Be to, atliekant patikrinimą vietoje nustatyt, kad patronuojančioji bendrovė jai suteikė 25 atnaujinamąsias paskolas. Be to, paskolų lentelėse reikšmingas skaičius kitų trumpalaikių paskolų pasibaigus terminui buvo pakeistos naujomis tokios pačios sumos paskolomis.

(207)

Plokščių karštojo valcavimo produktų gamybos bendrovių lygmeniu finansinių ataskaitų rinkinys ir nustatyti įrodymai, susiję su konkrečiomis paskolomis, turto vertinimo ir galimybių ataskaitos parodė, kad šios bendrovės veikė pagal veiklos tęstinumo prielaidą, nepaisant kelis metus iš eilės patiriamų nuostolių arba nedidelio pelno, didelio skolos ir turto santykio, žemo palūkanų padengimo, blogėjančių finansinių rodiklių ir neužtikrintos padėties ateityje. Šios bendrovės negavo pakankamai veiklos pajamų palūkanų sąnaudoms padengti už kelerius metus 2012–2015 m. laikotarpiu. Be to, atlikusi patikrinimą Komisija nustatė atvejų, kai skola restruktūrizuota dėl mokėjimo problemų. Be to, viena iš gamybos bendrovių visos per TL suteiktos trumpalaikės paskolos buvo atnaujinamosios paskolos.

(208)

Nepaisant šių aplinkybių, Kinijos kredito reitingų agentūra „Dagong International“ suteikė „Shougang Group“ AAA kredito reitingą. Dėl 159–161 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių ir įrodymų, nustatytų atlikus patikrinimą, Komisija neatsižvelgė į Kinijos „Shougang Group“ reitingą.

(209)

Atsižvelgdama į bendrą padėtį Komisija nustatė, kad būtina nustatyti tinkamą lyginamąjį dydį grupės lygmeniu. Siekiant atsižvelgti į padidintą riziką, kurią rodė suteiktos atnaujinamosios paskolos, ir atsižvelgiant į tai, kad šių paskolų grąžinimo terminas ir sąlygos buvo iš esmės panašūs į didelių palūkanų paskolos, kaip nurodyta 162 konstatuojamojoje dalyje, Komisija taikė tą patį lyginamąjį dydį kaip ir nurodytas toje konstatuojamojoje dalyje visoms paskoloms, kurių terminas yra ne ilgiau kaip dveji metai. Kadangi atnaujinamosios paskolos paprastai suteikiamos trumpiems laikotarpiams, mažai tikėtina, kad atnaujinamoji paskola būtų suteikta ilgiau nei dviem metams; tai patvirtina ir konkretūs patikrintų paskolų atrinktoms bendrovėms įrodymai.

(210)

Kitoms grupės lygmens paskoloms, kurių grąžinimo terminas ne mažiau kaip dveji metai, remdamasi turima informacija Komisija taikė bendrą lyginamąjį dydį, grupių lygmeniui taikydama aukščiausią neinvesticinio reitingo obligacijų laipsnį, kaip paaiškinta 166–168 konstatuojamosiose dalyse.

(211)

Be to, Komisija padarė išvadą, kad plokščių karštojo valcavimo produktų gamybos bendrovių lygmeniu padėtis buvo tokia, kad šios bendrovės be valstybės paramos šios bendrovės nebūtų galėjusios gauti kitų paskolų per TL. Todėl šių bendrovių gauta nauda viršijo įprastą palūkanų normos dydžio antkainį. Tiksliau tariant, per TL nauda gauta dėl suteiktų paskolų, kurios, remiantis bendra šių bendrovių finansine būkle, be valstybės paramos nebūtų suteiktos. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad „Shougang Group“ yra didelė valstybės valdoma įmonė, kuri 11-ajame ir 12-ajame penkmečio planuose buvo įvardyta kaip „lyderė“.

(212)

Todėl, pagal 1998 m. gairių (31) E skirsnio b dalies V punktą, Komisija nusprendė per TL neišmokėtas šių paskolų sumas laikyti dotacija, suteikta vykdant Vyriausybės politiką. Remdamasi turima informacija Komisija kompensavo tik per TL suteiktas paskolas.

(213)

KV ir kai kurių atrinktų bendrovių pateikti tvirtinimai ir argumentai dėl bendros metodikos, taikytos santykiniam skirtumui apskaičiuoti ir kintamajam lyginamajam dydžiui naudoti, vienodai taikomi ir „Shougang Group“. Komisija į šiuos punktus jau atsakė 175–195 konstatuojamosiose dalyse.

(214)

Po atskleidimo KV taip pat nesutiko su tuo, kad paskolos būtų laikomos dotacijomis, ir pateikė toliau išvardytus argumentus.

(215)

Eksportuojantys gamintojai iš esmės atkartojo KV pastabas. Tačiau „Shougang Group“ pateikė tam tikrų papildomų konkrečių pastabų.

(216)

Dėl pirmo punkto Komisija nesutiko su KV teiginiu, kad ji neatskleidė esminių faktų, susijusių su valstybės parama, kuriais buvo pagrįstos Komisijos išvados. 211 konstatuojamojoje dalyje minėta valstybės parama buvo bendro argumentavimo dėl lengvatinio skolinimo dalis, todėl buvo nurodyta tuose pačiuose įrodomuosiuose dokumentuose, kurie jau išsamiai aprašyti 3.4.1–3.4.3 skirsniuose. Be to, Komisija 3.5 skirsnyje pateikė papildomų argumentų dėl valstybės paramos teikimo kai kurioms finansinių sunkumų turinčioms plieno pramonės bendrovėms. Kadangi „Shougang Group“ ir „Benxi Group“ buvo laikomos šalies pirmaujančiomis bendrovėmis, 3.5 skirsnyje pateiktas argumentavimas taikomas ir joms.

(217)

Dėl antro ir trečio punktų Komisija paaiškino, kad atrinktoms bendrovėms suteiktų paskolų neprilygino dotacijoms kaip tokioms. Priešingai nei teigė KV, Komisija nepakeitė finansinio įnašo teisinio pobūdžio iš paskolų į dotacijas. Veikiau Komisija pripažino, kad bendrovėms suteiktos paskolos buvo su mokėjimo įsipareigojimais. Tik skaičiuodama tokio sandorio teikiamą naudą Komisija nelygino palūkanų normų, o kaip atskaitos tašką pasirinko likusią nesumokėtą paskolos dalį.

(218)

Dėl to Komisija patikslino, kad skaičiuodama naudą ji atsižvelgė ne į visą paskolos sumą. Atskaitos tašku buvo pasirinkta tik nesumokėta paskolos dalis, kuri buvo vėliau kelis kartus koreguota ir sumažinta. Pirma, nauda buvo nustatyta remiantis likusia nesumokėta paskolos dalimi, iš jos atėmus per TL sumokėtas palūkanas. Antra, paskolos suma buvo pakoreguota ją sumažinant pagal paskolos paskirtį. Jei paskolos paskirtis buvo įvardyta kaip likvidumas/apyvartinės lėšos, buvo atsižvelgta į visą sumą. Jei paskola buvo aiškiai susieta su ilgalaikėmis investicijomis, paskolos suma buvo sumažinta per visą paskolos terminą ir buvo atsižvelgta tik į su TL susijusią sumą. Pagaliau naudos suma buvo dar koreguojama, kad atspindėtų tik TL dienų, su kuriomis paskola buvo susijusi, skaičių.

(219)

Visi šie koregavimai rodo, kad skaičiuodama naudą Komisija atsižvelgė ne į visą paskolos sumą. Todėl Komisija nustatė, kad bylos „EC – DRAMS“ kolegijos ataskaitoje taikytas argumentavimas šiam tyrimui netiko. Toje ataskaitoje nagrinėta skaičiavimo metodika (34) ir kolegija iš esmės nustatė, kad EK atsižvelgė į visą bendrovės „Hynix“ paskolų sumą, neatsižvelgdama į su paskolomis susijusius įsipareigojimus (35). Kadangi šiame tyrime taip nebuvo, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(220)

Dėl KV tvirtinimo, kad „Shougang Group“ ir „Benxi Group“ finansinė padėtis atitiko BB reitingą, o to pakanka paskoloms rinkoje gauti, Komisija priminė, kad ji atliko diferencijuotą bendrovių vertinimą grupės lygmeniu ir bendrovių vertinimą gamybos bendrovių lygmeniu. Komisijos išvada buvo ta, kad BB reitingą atitinkanti finansinė padėtis buvo taikytina tik grupės lygmeniu, bet ne gamybos veiklą vykdančių bendrovių lygmeniu. Todėl ji šį tvirtinimą atmetė.

(221)

Dėl KV pastebėjimo, kad ES gamintojai taip pat veikė nuostolingai, tačiau sugebėjo refinansuoti savo skolas, Komisija pastebėjo, kad, priešingai nei KLR, ES pramonės skolų refinansavimas taikytas visos grupės lygmeniu, o ne gamybos bendrovių lygmeniu. ES pramonės finansinė padėtis grupės lygmeniu nebuvo tokia pati kaip atskirų gamybos bendrovių lygmeniu. Tiksliau iš visų „Arcelor Mittal“, „Thyssen Krupp“ ir „Tata Groups“ konsoliduotų finansinių ataskaitų matyti, kad per TL gautas pelnas. Be to, kaip aprašyta 192 konstatuojamojoje dalyje, refinansavimo operacijų sąlygos ES ir KLR skyrėsi. Todėl šis pastebėjimas buvo pagrįstais neteisingai.

(222)

Kalbant tiksliau apie „Shougang Group“, dėl to, kad visa grupė veikė pelningai, negalima suabejoti Komisijos skaičiavimo metodika nurodytų paskolų atžvilgiu. Kaip paaiškinta 156 konstatuojamojoje dalyje, bendrovės grupės vertintos atskirai ir išvados bei metodika pritaikyti pagal jų konkrečią padėtį. Šis požiūris patvirtintas per tikrinamąjį vizitą, kai šalys nurodė, kad vertinant garantą nagrinėjama konkrečios bendrovės padėtis, o ne padėtis grupės lygmeniu. Kalbant apie garantijas, išskyrus „Qian'an Coal“, klausimyno atsakymuose nebuvo pateikta jokios informacijos apie nurodytų paskolų garantus. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(223)

Dėl gamybos bendrovės „Jingtang“ finansinės padėties, ši bendrovė nuo pat jos komercinės veiklos pradžios 2010 m. veikė nuostolingai, išskyrus 2014 ir 2015 m., kai ji vos pasiekė pelno ir nuostolių pusiausvyrą (0–0,5 %). Be to, nuo pat sukūrimo ši bendrovė registravo sukauptus [13–16] mlrd. RMB nuostolius. Bendrovės veikla visą laiką neatitiko galimybių ataskaitoje, kuria buvo pagrįstas „Jingtang“ statybos projekto leidimas, nustatytų lūkesčių. Per TL buvo parengta turto vertinimo ataskaita, susijusi su „Shougang Jingtang“ nuosavybės struktūros pasikeitimu. Šioje ataskaitoje nustatyta, kad bendrovės grynoji vertė per TL buvo mažesnė nei trečdalis pradinės investicijų sumos. Todėl Komisija nepakeitė savo išvadų dėl „Jingtang“ gamybos bendrovės.

(224)

Dėl „Shougang Group“ išreikštų abejonių Komisijos skaičiavimo metodika Komisija paaiškino, kad ji nepastebėjo, kad visų Kinijos bendrovių finansinėse ataskaitose nurodytas veiklos pelnas iš tiesų yra pelnas po finansinių išlaidų apmokėjimo. Todėl skaičiuodama finansinius rodiklius Komisija vėl pridėjo finansines išlaidas prie veiklos pelno, kad išsiaiškintų kiekvienos bendrovės pelno iki sumokant palūkanų išlaidas dydį. Todėl Komisija laikosi savo pozicijos dėl finansinių rodiklių skaičiavimo.

(225)

Po atskleidimo „Shougang Group“ taip pat kritikavo, kad Komisija nepateikė pakankamai išsamios informacijos apie nagrinėtas tris grupės gamybos bendroves. Komisija pastebėjo, kad antrame konkrečiame atskleidimo dokumente ji pateikė visą informaciją. Visų pirma Komisija įvertino „Qian'an Coal“, „Shougang Mining“ ir „Xishan Coking“ finansinę padėtį 2012–2015 m. laikotarpiu. Be pelningumo svarstyti kiti finansiniai aspektai, kad būtų galima padaryti išvadas dėl bendrovių finansinio patikimumo, kaip aprašyta 226–228 konstatuojamosiose dalyse.

(226)

„Qian'an Coal“ iki 2014 m. nurodė ribinį pelną (pelno ir nuostolių pusiausvyra), 2014 m. nedidelį pelną (mažiau nei 3 %) ir nuostolius per TL. Jos apyvarta nuolat mažėjo ir nuo 2012 iki 2015 m. sumažėjo beveik dvigubai. Be to, bendrovė tuo laikotarpiu nuolat įsiskolindavo (skolos/turto santykis virš 60 %), ji neuždirbo pakankamai veiklos pajamų, kad padengtų palūkanų išlaidų mokėjimus per TL (palūkanų mokėjimo santykis < 1). Maždaug trečdalis bendrovei per TL suteiktų trumpalaikių paskolų (kurios sudaro maždaug trečdalį visų bendrovės nesumokėtų skolų) laikomos atnaujinamosiomis paskolomis.

(227)

„Shougang Mining“ 2015–2015 m. visą laką veikė nuostolingai, išskyrus 2013 m., kai uždirbo nedidelį pelną. Bendrovė iš viso nurodė apie 2 mlrd. RMB sukauptų nuostolių 2015 m. Bendrovės apyvarta per pastaruosius ketverius metus nuolat mažėjo, o nuo 2012 iki TL sumažėjo daugiau nei dvigubai. „Shougang Mining“ per pastaruosius 5 metus nuolat įsiskolindavo (skolos/turto santykis apie 80 %), ji neuždirbo pakankamai veiklos pajamų, kad padengtų palūkanų išlaidų mokėjimus per bet kuriuos iš pastarųjų penkerių metų (palūkanų mokėjimo santykis < 1). Vienintelė bendrovei per TL suteikta paskola laikyta atnaujinamąja paskola. Todėl Komisija nepakeitė savo išvadų dėl „Qian'an Coal“ ir „Shougang Mining“ bendrovių.

(228)

„Xishan Coking“ buvo įsteigta 2009 m. pabaigoje ir pradėjo nuo didelių nuostolių (virš 300 mln. RMB), kurie per TL vis dar nebuvo absorbuoti. Bendrovės apyvarta per pastaruosius ketverius metus mažėjo ir bendrovė vis daugiau įsiskolino per tą laikotarpį. Daugelis bendrovei per TL suteiktų paskolų laikytos atnaujinamosiomis paskolomis. Tačiau Komisija priėmė „Shougang Group“ tvirtinimą, kad didelę dalį „Xishan Coking“ skolų iš tiesų būtų galima priskirti „Jingtang“ ir kad „Xishan Coking“ finansiniams rezultatams šis faktas darė labai didelį poveikį. Be to, bendrovė 2012–2015 m. nuolat nurodydavo gavusi pelną. Todėl 2015 m. „Xishan Coking“ paskolos nebuvo laikomos dotacijomis ir gauta nauda buvo perskaičiuota taikant tą pačią metodiką, kuri taikyta bendrovėms grupės lygmeniu, kaip aprašyta 209–210 konstatuojamosiose dalyse.

(229)

Remiantis „Benxi Group“ finansinėmis sąskaitomis, jos bendra finansinė būklė buvo sudėtinga. 2015 m. ji veikė nuostolingai, ji buvo labai įsiskolinusi ir 2012–2015 m. laikotarpiu ji ir toliau didino savo įsipareigojimus. Be to, atlikus tikrinimą vietoje patronuojančios bendrovės lygiu, nustatytos atnaujinamosios paskolos.

(230)

Plokščių karštojo valcavimo produktų gamybos bendrovės lygmeniu finansinių ataskaitų rinkinys ir nustatyti įrodymai, susiję su konkrečiomis paskolomis, parodė, kad ši bendrovė veikė pagal veiklos tęstinumo prielaidą, nepaisant kelis metus iš eilės patiriamų nuostolių arba nedidelio pelno, nuolatos didėjančio skolos ir turto santykio, blogėjančių finansinių rodiklių ir neužtikrintos padėties ateityje. Šios bendrovės negavo pakankamai veiklos pajamų palūkanų sąnaudoms padengti visu 2012–2015 m. laikotarpiu. Be to, Komisija nustatė, kad viena iš atrinktų paskolų buvo atnaujinamoji, o paskolų lentelėse kai kurios trumpalaikės paskolos pasibaigus terminui buvo pakeistos naujomis tokios pačios sumos paskolomis.

(231)

Nepaisant šių aplinkybių „Moody's“ patronuojamoji bendrovė Kinijoje „Benxi Group“ suteikė AA+ vidaus kredito reitingą per TL. Tačiau šios patronuojamosios bendrovės bendrajame atsakomybės apribojimo pranešime pabrėžiama, kad ji teikia tik vidaus reitingus, atspindinčius santykinę kredito riziką Kinijoje, o „Moody's“ paskirtis – dalytis valdymo patirtimi, teikti technologinę paramą ir analitikų mokymus. Todėl, atsižvelgiant į visus Kinijos kredito reitingų iškraipymus, nurodytus 159–161 konstatuojamosiose dalyse, ir į įrodymus, nustatytus atlikus patikrinimą, Komisija neatsižvelgė į „Benxi Group“ suteiktą Kinijos reitingą.

(232)

Atsižvelgdama į bendrą padėtį Komisija nustatė, kad būtina nustatyti tinkamą lyginamąjį dydį grupės lygmeniu. Siekiant atsižvelgti į padidintą riziką, kurią rodė suteiktos atnaujinamosios paskolos, ir atsižvelgiant į tai, kad šių paskolų grąžinimo terminas ir sąlygos buvo iš esmės panašūs į didelių palūkanų paskolos, kaip nurodyta 162 konstatuojamojoje dalyje, Komisija taikė tą patį lyginamąjį indeksą kaip ir nurodytas toje konstatuojamojoje dalyje visoms paskoloms, kurių terminas yra ne ilgiau kaip dveji metai. Kadangi atnaujinamosios paskolos paprastai suteikiamos trumpiems laikotarpiams, mažai tikėtina, kad atnaujinamoji paskola būtų suteikta ilgiau nei dviem metams; tai patvirtina ir konkretūs patikrintų paskolų atrinktoms bendrovėms įrodymai.

(233)

Kitoms grupės lygmens paskoloms, kurių grąžinimo terminas ne mažiau kaip dveji metai, remdamasi turima informacija Komisija taikė bendrą lyginamąjį dydį, grupių lygmeniui taikydama aukščiausią neinvesticinio reitingo obligacijų laipsnį, kaip paaiškinta 166–168 konstatuojamosiose dalyse.

(234)

Be to, Komisija padarė išvadą, kad gamybos bendrovės lygmeniu padėtis buvo tokia, kad ši bendrovė be valstybės paramos šios bendrovės nebūtų galėjusios gauti kitų paskolų per TL. Todėl šių bendrovių gauta nauda viršijo įprastą palūkanų normos dydžio antkainį. Tiksliau tariant, per TL nauda gauta dėl suteiktų paskolų, kurios, remiantis bendra šios bendrovės finansine būkle, be valstybės paramos veikiausiai nebūtų suteiktos. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad „Benxi Group“ yra didelė valstybės valdoma įmonė, kuri 12-ajame penkmečio plane buvo įvardyta kaip „lyderė“.

(235)

Todėl, kaip nurodyta 1998 m. gairių E skirsnio b dalies V punkte, Komisija nusprendė per TL neišmokėtas šių paskolų sumas laikyti dotacija, suteikta vykdant Vyriausybės politiką. Remdamasi turima informacija Komisija kompensuojamomis paskolomis laikė tik per TL suteiktas paskolas. Gauta nauda buvo nustatyta remiantis likusia nesumokėta paskolos dalimi, iš jos atėmus per TL sumokėtas palūkanas. Paskolos suma buvo pakoreguota ją sumažinant pagal paskolos paskirtį. Jei paskolos paskirtis buvo įvardyta kaip likvidumas/apyvartinės lėšos, buvo atsižvelgta į visą sumą. Jei paskola buvo aiškiai susieta su ilgalaikėmis investicijomis, paskolos suma buvo sumažinta per visą paskolos terminą ir buvo atsižvelgta tik į su TL susijusią sumą. Pagaliau naudos suma buvo dar koreguojama, kad atspindėtų tik TL dienų, su kuriomis paskola buvo susijusi, skaičių.

(236)

KV ir kai kurių atrinktų bendrovių pateikti tvirtinimai ir argumentai dėl bendros metodikos, taikytos santykiniam skirtumui apskaičiuoti ir kintamajam lyginamajam dydžiui naudoti, vienodai taikomi ir „Benxi Group“. Komisijos pozicija dėl šių tvirtinimų, kaip aprašyta 175–195 konstatuojamosiose dalyse, vienodai taikoma „Benxi Group“.

(237)

Be to, KV ir kai kurių atrinktų bendrovių pateikti tvirtinimai ir argumentai dėl bendros metodikos, taikytos dotacijomis laikomomis paskoloms, vienodai taikomi ir „Benxi Group“. Komisijos pozicija dėl šių tvirtinimų, kaip aprašyta 216–221 konstatuojamosiose dalyse, vienodai taikoma „Benxi Group“.

(238)

Po atskleidimo „Benxi Group“ iš esmės atkartojo KV pastabas. Tačiau ji pateikė tam tikrų papildomų konkrečių pastabų.

(239)

Dėl pirmo punkto Komisija pažymėjo, kad bendrovė savo atsakyme į atskleidimo dokumentą pripažino, kad pastaraisiais metais susidūrė su finansiniais sunkumais ir kad ji neprieštaravo jokiems Komisijos nustatytiems faktams, kaip antai dėl mažėjančio pelno dydžio ir apyvartos, didelio skolos santykio ir dėl to, kad negalėjo sumokėti paskolų palūkanų. Bendrovė tai pat patyrė didelių nuostolių per TL. Be to, „Benxi Group“ pripažino, kad kai kurios paskolos nebuvo grąžintos pagal pirminį paskolos grąžinimo tvarkaraštį, o tai rodo, kad bendrovė turėjo sunkumų grąžinti paskolas. Atsižvelgdama į bendrą bendrovės padėtį Komisija laikėsi savo pozicijos, kad įprastomis rinkos sąlygomis bendrovė nebūtų galėjusi gauti kitų paskolų.

(240)

Dėl to, kad susijusios bendrovės priklausė didelei bendrovių grupei ir jų paskolas garantavo patronuojančiosios bendrovės, Komisija pripažino, kad už paskolas, suteiktas „Benxi Group“ gamybos bendrovei, iš tiesų garantavo kita bendrovės grupė. Tačiau per tikrinamąjį vizitą paaiškėjo, kad šias garantijas teikė kelios kitos grupės bendrovės, kurių finansinė padėtis taip pat buvo sudėtinga. Iš tiesų visos patikrintos „Benxi Group“ bendrovės per TL veikė nuostolingai, o pati bendrovė savo klausimyno atsakymuose nurodė, kad grupė patyrė nuolatinius nuostolius, kurie turėjo poveikio kelioms asocijuotosioms bendrovėms, be jokių galimybių artimoje ateityje vėl veikti pelningai.

(241)

Dėl bendrovės kredito reitingo Komisija manė, kad tai, jog pati bendrovė patvirtino savo sudėtingą finansinę padėtį, aiškiai rodo, kad jai neturėjo būti suteiktas AA+ reitingas. Vienintelis naujas įrodymas, kurį šiuo atžvilgiu pateikė bendrovė, yra tai, kad jos finansiniai sunkumai nebūtinai siejasi su jos kredito reitingu, nes tai didelė geležies ir plieno grupė, turinti ilgą istoriją ir gerą kreditingumo reputaciją. Komisija manė, kad toks argumentavimas rinkamai atspindėjo Komisijos tvirtinimą, kad kredito reitingai Kinijoje yra nepatikimi, nes jie daugiausia pagrįsti bendrovės dydžiu ir statusu, o ne jos faktine kreditingumo padėtimi.

(242)

Dėl trečio punkto Komisija nesutiko su bendrovės tvirtinimu, kad subsidija, susijusi su paskolų laikymu dotacijomis, nebuvo įtraukta į skundą. Iš tikrųjų tai buvo susiję su atskira skaičiavimo metodika lengvatinio skolinimo atžvilgiu, kuri iš tiesų buvo nurodyta skunde. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(243)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad visos atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės per TL naudojosi lengvatiniu skolinimu. Atsižvelgiant į tai, kad buvo skiriamas finansinis įnašas ir eksportuojantiems gamintojams buvo suteikiama konkreti nauda, ši nauda turėtų būti laikoma kompensuotina subsidija.

(244)

Atrinktoms bendrovių grupėms pagal šią schemą per TL nustatyta subsidijų norma:

(245)

Skundo pateikėjas teigė, kad egzistavo atskira subsidijų programa, pagal kurią KV tariamai gali tiesiogiai pervesti lėšas suteikdama de facto garantiją, kuria užtikrinamas plokščių karštojo valcavimo produktų pramonės bendrovių, kurioms, dėl jų finansinės būklės, sudėtinga grąžinti paskolas, veiklos tęstinumas.

(246)

Komisija pastebėjo, kad pagal PPO taisykles siekiant įrodyti nerašytas priemones taikoma ypač griežta įrodymų riba, taikoma įrodymams dėl tokių priemonių egzistavimo. Konkrečiai, tyrimą atliekanti institucija argumentais ir patvirtinamaisiais dokumentais turi aiškiai nustatyti, bent jau tai, kad tariama nerašyta „taisyklė arba norma“ priskirtina užsienio Vyriausybei, taip pat tikslų turinį ir tai, kad ji taikoma bendrai ir jos taikymas numatomas ateityje. Tokia įrodymų riba yra pasiekiama tik tuo atveju, jei pateikiama pakankamai įrodymų atsižvelgiant į kiekvieną iš šių elementų (36).

(247)

Komisija visų pirma patikrino, ar tariamą de facto garantiją galima priskirti KV. Šiuo požiūriu ji patvirtino, kad KLR taikoma Vyriausybės politika plėtoti didelius nacionalinius plieno pramonės lyderius (daugiausia valdomus valstybės), o ne mažesnes (daugiausia privačias) gamyklas.

(248)

Ši politika taikyta jau nuo 2009 m., kai Valstybės taryba paskelbė „Plieno pramonės prisitaikymo ir atgaivinimo projektą“. Šiame dokumente nurodyta, kad iš esmės pagrindinės atraminės įmonės ir pagrindinės geležies ir plieno pramonės kategorijos turėtų būti remiamos siekiant išsaugoti stabilią rinką ir skatinti stabilų pramonės vystymąsi.

(249)

Siekiant kovoti su 2008 m. krize, projekte taip pat pabrėžta, kad pramonės bendrasis planas turėtų būti pakoreguotas ir pritaikytas remiantis „bendro kiekio kontrole kartu su neveiksmingos ir taršios gamybos pašalinimu, įmonių restruktūrizacija ir miesto plieno gamyklų perkėlimu“.

(250)

Remiantis šiuo dokumentu, KV tikslas – nustatyti keletą ypač didelių įmonių, pasižyminčių dideliais nepriklausomų inovacijų pajėgumais ir tarptautiniu konkurencingumu, ir pasiekti, kad penkių didžiausių vidaus rinkos geležies ir plieno įmonių sudarytų daugiau nei 45 % nacionalinės produkcijos. Todėl tikimasi, kad kelios ypač didelės geležies ir plieno įmonės turės daugiau nei 50 000 000 tonų pajėgumų ir bus ypač konkurencingos tarptautiniu mastu, kaip antai „Baosteel“, „Ansteel“ ir „Wuhan Iron and Steel“. Be to, tikimasi suformuoti kelias dideles geležies ir plieno įmones, kurių pajėgumai sudarytų 10 000 000–30 000 000 tonų. Be to, dokumente nurodyti tikslai – „Shougang Group“ perkėlimo pabaiga ir jai priklausančios „Caofeidian Iron and Steel Base“ statyba.

(251)

Projekto politikos dokumente numatoma ir skatinama finansinė parama toms pagrindinėms atraminėms įmonėms ir numatoma parama, susijusi su akcijų išleidimu, įmonės obligacijomis, vidutinės trukmės vertybiniais popieriais, trumpalaikio finansavimo sąskaita, banko paskola ir privataus kapitalo investicijų absorbcija projektams, atitinkantiems aplinkos apsaugos ir žemės įstatymus bei taisykles ir investicijų valdymo reglamentus, ir įmonėms, kurios vykdo susijungimo ir įsigijimo ir restruktūrizacijos veiklą.

(252)

Kita vertus, dokumente nurodyti finansavimo apribojimai projektams, susijusius su neteisėta statyba negavus leidimo ir bendrovėms, vykdančioms neveiksmingą ir taršią gamybą. Jame konkrečiai nurodyta, kad „tuo atveju, jei neveiksminga ir tarši gamyba atsitiktinai išplečiama arba atnaujinama arba perkeliama į kitas vietoves, finansų įstaigos neteiks kreditų paskolos paramos jokia forma, o nacionalinės žemės ir išteklių departamentas nevykdys žemės naudojimo procedūrų“.

(253)

12-ajame plieno pramonės penkmečio plane toliau taikoma projekte nurodyta strategija. 12-ajame penkmečio plane taip pat nurodytos pagrindinės plieno įmonės; pramonės bendrojo plano optimizavimas laikomas pagrindiniu tikslu. Jame konkrečiai nurodyta, kad skatinami dideli projektai, o maži projektai turėtų būti apriboti; kartu numatytas neveiksmingos ir taršios gamybos pajėgumų mažinimas.

(254)

Vienas pagrindinių 12-ojo penkmečio plano uždavinių – pasiekti tam tikrą pramonės grupių lygmenį gerokai sumažinant plieno įmonių skaičių. Tikslas – padidinti 10 pagrindinių plieno įmonių plieno gamybos dalį iki 60 % visos nacionalinės gamybos. Šis tikslas turi būti pasiektas skatinant įmonių susijungimus, restruktūrizavimą ir mažinant neveiksmingos ir taršios gamybos pajėgumus. Be to, plane taip pat pateikiamas sąrašas produktų ir gamybos produktų, kurie laikomi taršiais ir neveiksmingais.

(255)

Visos šiame tyrime atrinktos bendrovės buvo nurodytos 12-ajame penkmečio plane kaip pagrindinės didelės įmonės.

(256)

Galiausiai, 13-ajame penkmečio plano I.2 skyriuje nurodyta, kad „vienos Kinijos plieno įmonės yra geros, o kitos – ne“. Vienas iš pagrindinių uždavinių yra padidinti pramonės koncentracijos lygį (didžiausių 10 įmonių) iki 60 % 2020 m. (šis tikslas nebuvo pasiektas 12-ojo penkmečio plano laikotarpiu). Tai atitinka bendrą tikslą – sumažinti perteklinius pajėgumus; tai vėl numatyta kartu su siekiu skatinti susijungimus ir restruktūrizavimą.

(257)

13-ojo plieno pramonės penkmečio plano IV skyriuje taip pat pabrėžiama būtinybe pašalinti iš rinkos įmones „zombius“. Šios bendrovės yra apibrėžtos kaip įmonės, kurios keletą metų iš eilės patiria nuostolius, neturi pakankamai turto skolai mažinti, patiria nuostolius ir neturi jokių perspektyvų ir remiasi nuolatinėmis bankų paskolomis ir kitais metodais. Remiantis planu, įmonės, neturinčios pakankamai turto skolai mažinti arba neįvykdančios savo skolos įsipareigojimų turėtų bankrutuoti ir restruktūrizuotis.

(258)

Be to, specialiose gairėse, susijusiose su finansine parama ir perteklinių pajėgumų mažinimu, kurios nurodytos 3.4.1.1 skirsnyje, išskiriamos „geros“ bendrovės, t. y. didelės pramoninės grupės, kurios laikosi nacionalinės pramonės politikos, ir „blogos“ bendrovės, t. y. mažesnės bendrovės, kurioms būdinga neveiksminga ir tarši gamyba ir kurios neatitinka Vyriausybės skatinamų kategorijų.

(259)

Kadangi visi minėti dokumentai (2009 m. projektas, 12-asis ir 13-asis penkmečio planai ir atitinkami plieno pramonės planai) patvirtinti Valstybės tarybos, tuose planuose išdėstyta politika gali būti priskiriama KV.

(260)

Komisija vėliau išnagrinėjo tikslų tariamos de facto garantijos turinį. Ji nenustatė, kad egzistavo bendra nerašyta priemonė gelbėti visas Kinijos plieno bendroves. Priešingai, visuose ankstesnėje dalyje nurodytuose dokumentuose išskiriamos „geros“ bendrovės, t. y. didelės pramoninės grupės, kurios laikosi nacionalinės pramonės politikos, ir „blogos“ bendrovės, t. y. mažesnės bendrovės, kurioms būdinga neveiksminga ir tarši gamyba, neatitinkančios Vyriausybės skatinamų kategorijų. Atitinkamai, net darant prielaidą, kad tokia garantija egzistuoja, nerašyta de facto garantija būtų taikoma tik nacionaliniams lyderiams, kurie patenka į pirmąją kategoriją.

(261)

Komisija bandė nustatyti, ar tokia nerašyta garantija buvo taikoma bendrai ir ar galima numatyti jos taikymą ateityje.

(262)

Šios Vyriausybės politikos poveikis buvo nesenai aprašytas Kinijos Renmino universiteto Nacionalinės vystymosi ir strategijos akademijos tyrimo ataskaitoje (37) dėl Kinijos bendrovių „zombių“. Remiantis šia ataskaita, 2013 m. 51 % į Kinijos vertybinių popierių biržos sąrašą įtrauktų plieno bendrovių gali būti laikomos įmonės „zombiai“. Vertinant nuosavybės teisių požiūriu, įmonių „zombių“ dalis buvo didžiausia valstybės ir kolektyvinės nuosavybės įmonių sektoriuje. Matuojant pagal gyvavimo trukmę ir mastą, įmonių „zombių“ dalis buvo didžiausia senų didelių ir vidutinių įmonių sektoriuje. Ataskaitoje taip pat išnagrinėtos tokio didelio įmonių „zombių“ skaičiaus tam tikruose sektoriuose egzistavimo priežastys ir nustatyta, kad vietos valdžios institucijos toliau remia beveik bankrutavusias įmones „zombius“ ir tokią padėtį palaiko subsidijomis ir paskolomis. Todėl, jei įmonė gauna daugiau subsidijų arba yra valstybės įmonė, jos šansai tapti įmone „zombiu“ yra didesni.

(263)

Be to, jei pramonė, kaip antai plieno pramonė, Vyriausybės įtraukta į pagrindinių remtinų pramonės sektorių sąrašą, vietos valdžios institucijos stengsis remti šią pramonę, todėl bus sukuriami pertekliniai pajėgumai ir papildomos bendrovės „zombiai“. Todėl Vyriausybė stengėsi sumažinti bendrovių skaičių skatindama didesnių įmonių susijungimus ir įsigijimus. Ataskaita patvirtina, kad vietos valdžios institucijos nustatė sąlygas, pagal kurias tik tam tikras skaičius didelių įmonių gali būti gelbėjamos teikiant paramą pramonei. Galiausiai pranešime pabrėžiama, kad finansų įstaigų kredito diskriminacija taip pat turi įtakos įmonių „zombių“ kūrimui. Iš tiesų, po 2008 m., valstybės valdomų įmonių pelno santykis sumažėjo, o jų skolos santykis kasmet didėjo. Kita vertus, privačių įmonių skolos santykis sumažėjo, nors jų pelno santykis nepakito. Tai rodo, kad valstybės valdomoms įmonėms buvo lengviau nei privačioms įmonėms gauti paskolas.

(264)

Apibendrinant, šios politikos tikslas yra finansiškai remti „geras“ bendroves, t. y. pagrindines įmones arba nacionalinius lyderius, taikant įvairias priemones, o „blogos“ įmonės išnyks nesuteikiant joms paskolų. Be to, lyderiai skatinami pašalinti jų mažesnius konkurentus susijungimais ir įsigijimais, kuriuos remia Vyriausybė. Šios politikos ekonominė nauda gali būti laikomas numanoma de facto valstybės garantija kai kurioms valstybės valdomoms didelėms įmonėms, patiriančioms finansinių sunkumų.

(265)

Tačiau Komisija negalėjo nustatyti tikslesnių kriterijų, pagal kuriuos tokia nerašyta priemonė taikoma bendrai ir ją numatoma taikyti ateityje, kaip atskirą schemą. Komisija padarė išvadą, kad nusprendus lengvatines paskolas, suteikiamas konkrečioms finansinių sunkumų patiriančioms valstybės valdomoms įmonėms, laikyti dotacijomis, o ne paskolomis, nebelieka poreikio toliau nagrinėti šio klausimo.

(266)

Po atskleidimo skundo pateikėjas suabejojo šia išvada ir tvirtino, kad platesnė priemonė yra valstybės planas subsidijuoti plieno pramonę, kuris yra įgyvendinamas per raštiškas normas, kaip antai įstatymus, taisykles ir pavedimus, administracines gaires ar rekomendacijas. Pagrįsdamas savo nuomonę, kad įrodymų rinkimo reikalavimai buvo įvykdyti, skundo pateikėjas cituoja, inter alia, PPO apeliacinio komiteto sprendimą byloje „US-Zeroing case“, kuriame įrodymus sudarė daugiau nei tik eilė atvejų ar pasikartojančių veiksmų (38). Komisija šiai analizei nepritarė. „US-Zeroing case“ byloje nagrinėta JAV prekybos departamento nuolatinė praktika antidempingo bylose taikyti tam tikrą nesąžiningą skaičiavimo metodiką. Tai buvo labai konkreti praktika, pagrįsta vienos Vyriausybės institucijos, veikiančios federalinės Vyriausybės pavedimu, vidiniu pasirinkimu, nagrinėti prekybos apsaugos bylas. Jos negalima palyginti su platesne priemone, kuri apimtų perspektyvius galbūt tūkstančių vietos, regiono ar centro lygmens Vyriausybės veikėjų veiksmus įgyvendinti vieną planą. Todėl Komisija atmetė šį tvirtinimą.

(267)

Kaip minėta 3.2 skirsnyje, Komisija pranešė KV, kad, negavus klausimynų, skirtų geležies rūdos, kokso ir koksinių akmens anglių gamintojams, atsakymų, jai gali tekti savo išvadas grįsti geriausiais turimais faktais (kiek tai susiję su geležies rūdos, kokso ir koksinių akmens anglių gamintojais) pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį. Komisija išnagrinėjo, ar atrinktos bendrovės plokščių karštojo valcavimo produktų gamybai gavo žaliavas iš Vyriausybės subsidijuotomis kainomis.

(268)

Visos atrinktos bendrovės įsigijo geležies rūdą vidaus rinkoje iš susijusių arba nesusijusių bendrovių, bet taip pat importavo didelius geležies rūdos kiekius. Komisija nustatė, kad, remiantis patikrinta informacija, susijusia su visų atrinktų bendrovių atskirais geležies rūdos sandoriais, kad geležies rūdos įsigijimo kainos buvo panašios nepriklausomai nuo to, ar geležies rūda pagaminta vidaus rinkoje, importuota, įsigyta iš susijusių ar nesusijusių bendrovių.

(269)

Dvi atrinktos bendrovės turėjo susijusias kasyklas užsienyje. Tačiau atlikus tyrimą nenustatyta jokių valstybės paramos požymių, susijusių su investicijomis į šias kasyklas. Bet kuriuo atveju panašu, kad pirkimo (perdavimo) iš susijusių kasyklų kaina buvo nustatyta įprastomis rinkos sąlygomis.

(270)

Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad KV pasinaudojo Kinijos geležies ir plieno asociacija (CISA) siekdama daryti įtaką tarptautinėms derybos dėl pirkimo kainos. Komisija gavo įrodymų dėl praeityje buvusios tokios praktikos. Tačiau ši praktika nutraukta 2013 m. ir nėra jokių požymių, kad pagal tokią praktiką buvo suteikta kokia nors nauda atrinktiems plokščių karštojo valcavimo produktų gamintojams tiriamuoju laikotarpiu.

(271)

Remdamasi pirmiau nustatytais faktais Komisija nenustatė, kad Vyriausybė teikė subsidijas atrinktoms bendrovėms už geležies rūdos įsigijimą tiriamuoju laikotarpiu.

(272)

Visos atrinktos bendrovės įsigijo koksą vidaus rinkoje iš susijusių arba nesusijusių bendrovių, bet taip pat importavo nedidelius kokso kiekius. Komisija nustatė, kad, remiantis patikrinta informacija, susijusia su visų atrinktų bendrovių atskirais sandoriais, kad kokso įsigijimo kainos buvo panašios nepriklausomai nuo to, ar koksas pagamintas vidaus rinkoje, importuotas, įsigytas iš susijusių ar nesusijusių bendrovių.

(273)

Remdamasi patikrintais atrinktų bendrovių pateiktais duomenimis Komisija negalėjo nustatyti, kad KV teikė joms subsidiją už kokso įsigijimą tiriamuoju laikotarpiu.

(274)

KV paaiškino, kad bendra anglių eksporto rinka yra reguliuojama pagal valstybės prekybos įmonių taisykles, apie kurias buvo pranešta PPO (39). Eksporto apimtys ribojamos taikant eksporto kvotas, o eksportuotojai turi gauti eksporto licenciją. Ši eksporto licencija suteikta tik penkioms bendrovėms, t. y. „China National Coal Group Corporation“, „China Minmetals Corporation“, „Shanxi Coal Import and Export Group Co. Limited“, „Shenhua Group Corporation Ltd.“ ir „Aluminum Corporation of China Limited“. Jos visos yra didelės valstybės valdomos įmonės. Be to, taikomas 3 % eksporto muitas. Remiantis KV pateikta informacija, tiek eksportas, tiek importas atitinkamai sudaro mažiau nei 1 % vidaus suvartojimo.

(275)

Atliekant tikrinamąjį vizitą KV pareigūnai patvirtino, kad KV nustato koksinių akmens anglių bendrovėms gamybos dienų skaičių per metus; tai yra aiškus ženklas, kad valstybė kišasi į koksinių akmens anglių pasiūlą vidaus rinkoje. Išsamesnės informacijos apie koksinių akmens anglių rinkos veikimą KV nepateikė.

(276)

Visos atrinktos bendrovės įsigijo koksines akmens anglis vidaus rinkoje iš susijusių arba nesusijusių bendrovių, bet taip pat importavo nedidelius koksinių akmens anglių kiekius. Komisija nustatė, kad, remiantis patikrinta informacija, susijusia su visų atrinktų bendrovių atskirais sandoriais, koksinių akmens anglių įsigijimo kainos buvo panašios nepriklausomai nuo to, ar koksinės akmens anglys pagamintos vidaus rinkoje ar importuotos, ir nepriklausomai nuo to, ar jos įsigytos iš susijusių ar nesusijusių bendrovių.

(277)

Nors atlikus tyrimą nustatyta, kad koksinių akmens anglių pasiūla vidaus rinkoje yra tam tikru mastu priklausoma nuo valstybės dėl 274 ir 275 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių, Komisijai nepavyko nustatyti, kad atrinktos bendrovės būtų gavusios subsidijų, susijusių su koksinių akmens anglių tiekimu, arba kad jos būtų gavusios naudos per TL iš Vyriausybės įsikišimo.

(278)

Po atskleidimo skundo pateikėjas teigė, kad Komisija turėtų taip pat įvertinti kokiu mastu geležies rūdos, kokso ir anglies kainos vidaus rinkoje turi poveikio kainai, kurią eksportuojantys gamintojai yra pasirengę sumokėti už importuotas žaliavas. Komisija atmetė tą argumentą, nes apskaičiuojant naudą nereikia nustatyti gamintojo gamybos sąnaudų ilgalaikio gyvybingumo. Veikiau Komisija turi įvertinti (ir įvertino), ar Vyriausybė suteikė geležies rūdos, kokso ar anglies už mažesnį nei pakankamą atlygį. Taip nebuvo šiuo atveju, nes gamintojai žaliavas pirko rinkos kaina.

(279)

Visos atrinktos bendrovės generavo elektros energiją pačios arba įsigijo ją iš tinklo. Elektros energijos pirkimo kaina iš tinklo atitiko oficialiai nustatytus kainų lygius, kurie stambiems pramonės klientams nustatomi provincijos lygmeniu. Kaip nustatyta ankstesniuose tyrimuose (40), pagal šį lygmenį šiems stambiems pramonės klientams nesuteikiamas konkretus pranašumas. Be to, šiuo atveju Komisija nerado jokių įrodymų, kad bendrovės gavo naudos dėl žemesnio lengvatinio tarifo. Komisija taip pat nenustatė jokių konkrečių atrinktų bendrovių subsidijų, susijusių su elektros energija.

(280)

Todėl remdamasi patikrintais atrinktų bendrovių pateiktais duomenimis Komisija negalėjo nustatyti, kad KV teikė joms subsidiją už elektros energijos įsigijimą tiriamuoju laikotarpiu.

(281)

Visa žemė KLR priklauso valstybei arba yra kolektyvinė, priklausanti kaimams arba miesteliams; tik po to žemės teisinė arba atitinkama nuosavybės teisė gali būti patentuota arba suteikiama korporacijoms arba individualiems savininkams. Žemės sklypai miesto vietovėse priklauso valstybei, o kaimo vietovėse priklauso tiems kaimams ar miesteliams.

(282)

Pagal KLR konstitucinę teisę ir žemės įstatymą, bendrovės ir asmenys gali įsigyti žemės naudojimo teises. Pramoninės paskirties žemė paprastai nuomojama 50 metų, atnaujinat dar 50 metų laikotarpiui.

(283)

KV teigimu, nuo 2006 m. rugpjūčio 31 d. Valstybės tarybos pranešimo dėl griežtesnio žemės reguliavimo (GF[2006] Nr. 31) 5 straipsniu pramoninės paskirties žemės nuosavybės teisę valstybė gali suteikti pramonės bendrovėms pagal aukcioną arba panašų viešo siūlymo procesą, kai galutinio sandorio kaina turi būti ne mažesnė nei mažiausia siūloma kaina. KV mano, kad KLR žemė parduodama laisvojoje rinkoje ir kad pramonės įmonės už žemės išperkamosios nuomos teisę sumokėta kaina atitinka rinkos kainą.

(284)

Žemės naudojimo teisės Kinijoje reglamentuojamos Kinijos Liaudies Respublikos žemės administravimo įstatymu. Be to, dalį teisinio pagrindo taip pat sudaro šie dokumentai:

(285)

Remiantis Valstybei priklausančių statybų paskirties žemės naudojimo teisių suteikimo per konkursą, aukcionus ir kotiravimą nuostatų 10 straipsniu, vietos valdžios institucijos žemės kainas nustato pagal miesto žemės vertinimo sistemą, kuri atnaujinama tik kas trejus metus, ir Vyriausybės pramonės politiką.

(286)

Ankstesniuose tyrimuose Komisija nustatė, kad KLR už ŽNT mokėtos kainos nėra tipinės rinkos kainos, nustatytos pagal laisvosios rinkos pasiūlą ir paklausą, nes nustatyta, kad pasiūlymų teikimo ar viešo akcijų platinimo procesas nebuvo aiškus, skaidrus ir iš esmės neveikė, o kainas pasirinktinai nustatė valdžios institucijos. Kaip minėta ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje, valdžios institucijos kainas nustato remdamosi Miesto teritorijų žemės vertinimo sistema, pagal kurią nustatydamos pramoninės paskirties žemės kainą jos be kitų kriterijų turi remtis pramonės politika. Be to, bent plieno sektoriuje, teisę į pramoninės paskirties žemę turi tik valstybės nustatytą pramonės politiką vykdančios bendrovės (41).

(287)

Šiame tyrime nenustatyta jokių pastebimų pokyčių šioje srityje. Pavyzdžiui, Komisija nustatė, kad nė vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų nė vienų žemės naudojimo teisių įsigijimo atveju nedalyvavo aukcione arba panašiame viešo konkurso procese, net ir neseniai įsigytoms žemės naudojimo teisėms. Atrinktų bendrovių anksčiau nei 2000 m. įsigytos žemės naudojimo teisės paprastai bendrovei buvo suteiktos nemokamai. Naujesnius žemės sklypus vietos valdžios institucijos suteikė suderėtomis kainomis.

(288)

Komisija taip pat nustatė, kad „Shougang Group“ bendrovėms vietos valdžios institucijos kompensavo ŽNT kainas, pvz., kompensavo žemės bazinės infrastruktūros darbus, kuriuos atliko pati bendrovė. Be to, už kai kurias „Shougang Group“ bendrovių įsigytas žemės naudojimo teises mokėjimas numatytas tik po keletui metų po to, kai žemė buvo pradėta naudoti.

(289)

Minėti įrodymai prieštarauja KV teiginiams, kad KLR ŽNT kainos atitinka rinkos kainas, nustatomas pagal laisvosios rinkos pasiūlą ir paklausą.

(290)

Po atskleidimo KV tvirtino, kad be miesto teritorijų žemės vertinimo sistemos yra ir dinaminės stebėsenos sistema ir kad Komisija tai pripažino Kinijos Liaudies Respublikos kilmės saulės baterijų plokščių priemonių galiojimo termino peržiūroje. Komisija pripažino, kad saulės baterijų plokščių priemonių galiojimo termino peržiūros reglamente (42) iš tiesų buvo analizuojama dinaminės stebėsenos sistema. To reglamento 421 ir 425 konstatuojamosiose dalyse Komisija nustatė, kad šios kainos yra didesnės nei minimalios lyginamosios kainos, kurios nustatomos pagal miesto teritorijų žemės vertinimo sistemą ir naudojamos vietos valdžios institucijų, nes miesto teritorijų žemės vertinimo sistemos lyginamosios kainos atnaujinamos tik kas trejus metus, o pagal dinaminės stebėsenos sistemą kainos atnaujinamos kas ketvirtį. Vis dėlto nebuvo jokių požymių, kad žemės kainos būtų nustatomos pagal dinaminės stebėsenos sistemos kainas. Iš tiesų, per saulės baterijų plokščių tyrimą KV patvirtino, kad miesto teritorijų žemės kainų dinaminės stebėsenos sistemoje stebimi tam tikrų KLR teritorijų (t. y. 105 miestų) žemės kainų lygių svyravimai ir ši sistema yra skirta žemės kainų raidai vertinti. Tačiau rengiant konkursus ir aukcionus pradinės kainos nustatomos pagal lyginamuosius standartus, nustatytus žemės vertinimo sistemoje. Be to, šiuo atveju atrinktos bendrovių grupės savo žemės sklypus gavo nemokamai arba jie joms buvo paskirti. Todėl faktas, kad veikė pastaroji sistema, yra nesusijęs, nes ji nebuvo taikoma atriktoms bendrovėms.

(291)

KV taip pat tvirtino, kad tai, jog žemė buvo paskirta suderėtomis kainomis nereiškia, kad nebuvo sąžiningos konkurencijos arba kad bendrovės mokėjo mažesnę nei įprasta rinkos kainą. Tačiau nei KV, nei atriktos bendrovės nepateikė jokių naujų įrodymų, kad už paskirtą žemę sumokėtos kainos buvo pagrįstos rinkos kainomis.

(292)

Be to, KV tvirtino, kad vietoje to, kad naudotųsi su šiuo atveju susijusiais faktais, Komisija rėmėsi ankstesnių tyrimų nustatytais faktais siekdama nustatyti, ar rinkos kainos yra iškraipytos dėl Vyriausybės kišimosi. Komisija pažymi, kad ji iš tiesų naudojosi konkrečiais su šiuo atveju susijusiais faktais, kaip aprašyta 287–288 konstatuojamosiose dalyse, kurie patvirtino Komisijos išvadą, kad ankstesnių tyrimų nustatyti faktai tebegalioja.

(293)

„Benxi Group“ taip pat tvirtino, kad Komisija turėtų sutikti su žemės kaina žemyninėje Kinijos dalyje, nes bendrovė manė sumokėjusi pagrįstą kainą, kuri atspindi realią žemės vertę. Tačiau bendrovė nepateikė jokių naujų įrodymų, dėl kurių pasikeistų Komisijos vertinimas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(294)

KV taip pat tvirtino, kad kompensacijos už bendrovės atliktus bendrosios infrastruktūros darbus nėra subsidijos, nes paprastai tai yra vietos valdžios institucijų užduotis. Tačiau pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies iii punktą subsidija neegzistuoja, jei darbai yra susiję su tik bendrąja infrastruktūra. Infrastruktūros paslaugos tik bendrovei ar jos klientams, kaip antai privatūs keliai ar kita infrastruktūra, duobių taisymas, kiti darbai žemės sklypui paruošti, kad jame būtų galima statyti gamyklą, nėra bendroji infrastruktūra, kurią suteikia valstybė. Veikiau tai bendrovei skirta infrastruktūra, kuri nebūtų buvusi sukurta, jei bendrovė nebūtų įsikūrusi tame konkrečiame žemės sklype. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(295)

Su žemės suteikimu ir įsigijimu susijusi padėtis KLR yra neskaidri, o kainas pasirinktinai nustatė valdžios institucijos.

(296)

Atitinkamai KV suteikiamos žemės naudojimo teisės turėtų būti laikomos subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje ir 2 dalyje, nes Vyriausybė suteikia prekių ir bendrovėms gavėjoms tokiu būdu suteikiama nauda. Kaip paaiškinta 285–289 konstatuojamosiose dalyse, KLR nėra veikiančios žemės rinkos, o iš to, kad naudojamas išorinis lyginamasis dydis (žr. 300–311 konstatuojamąsias dalis), matyti, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai už žemės naudojimo teises sumokėjo gerokai mažiau, palyginti su įprastine rinkos kaina.

(297)

Atsižvelgdama į tam tikroms pramonės šakoms priklausančioms bendrovėms suteiktą lengvatinę prieigą prie pramoninės paskirties žemės, Komisija nurodo, kad vietos valdžios institucijų nustatyta kaina turi atspindėti valstybės pramonės politiką, kaip minėta 285 konstatuojamojoje dalyje. Pagal šią pramonės politiką plieno pramonė laikoma Kinijos pramonės ramsčiu; ji nurodyta kaip skatinamoji pramonės šaka. Be to, Valstybės tarybos sprendimu Nr. 40 reikalaujama, kad valdžios institucijos užtikrintų, kad žemė būtų skiriama skatinamosioms pramonės šakoms. Sprendimo Nr. 40 18 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad ribojamiesiems pramonės sektoriams žemės naudojimo teisės nebus suteikiamos. Tai rodo, kad pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a ir c punktus ši subsidija yra konkreti, nes žemę lengvatinėmis sąlygomis gali naudoti tik tam tikrų pramonės šakų bendrovės (šiuo atveju – plieno pramonės), o Vyriausybės praktika šioje srityje neaiški ir neskaidri.

(298)

Po atskleidimo KV tvirtino, kad Komisijos išvada dėl konkretumo yra neprasminga, jei Kinijoje nėra veikiančios žemės rinkos, nes tokiu atveju visos Kinijos bendrovės būtų turėjusios mokėti tokią pačią pradinę ir pardavimo kainą už tas pačias ŽNT. Be to, KV manė, kad konkretumo vertinimas nebuvo pakankamai pagrįstas, nes paprasčiausiai buvo nurodyta, kad plienas yra skatinamoji pramonė.

(299)

Komisija manė, kad tai, jog Kinijoje nėra veikiančios rinkos, nereiškia, kad negalima padaryti išvados dėl konkretumo šioje rinkoje. Iš tiesų tai, kad atrinktos bendrovės žemės naudojimo teises gavo nemokamai, rodo, kad joms buvo suteiktas konkretus lengvatinis režimas. Kita vertus, tai, kad tam tikroms bendrovėms suteiktas papildomas lengvatinis režimas, yra nesusiję su tuo, kaip veikia rinka kaip visuma. Iš surinktų su atrinktomis bendrovėmis susijusių įrodymų matyti, kad teisiniame pagrinde minimas „skatinimas“ iš tiesų taikomas ir praktikoje. Todėl Komisija nepakeitė savo išvados, kad ši subsidija yra konkreti ir kad dėl to ji yra laikoma kompensuotina.

(300)

Kaip ir ankstesniuose tyrimuose (43), taip pat remiantis pagrindinio reglamento 6 straipsnio d punkto ii papunkčiu, kaip išorinis lyginamasis dydis naudotos Taivano, Penghu, Dzinmeno ir Madzu atskirosios muitų teritorijos (Kinijos Taipėjaus arba Taivanas) žemės kainos (44). Gavėjams suteikta nauda apskaičiuojama atsižvelgiant į kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo už žemės naudojimo teises faktiškai sumokėtos sumos (t. y. faktinės sumokėtos kainos, kuri nurodyta sutartyje, ir, jei taikoma sutartyje nurodytos kainos atskaičius vietos valdžios institucijų kompensuotas sumas ir (arba) dotacijas) ir sumos, kurią paprastai reikėtų mokėti remiantis Kinijos Taipėjaus lyginamuoju dydžiu, skirtumą.

(301)

Komisijos nuomone, Kinijos Taipėjus yra tinkamas išorinis lyginamasis dydis dėl šių priežasčių:

(302)

Remdamasi ankstesniuose tyrimuose taikyta metodika Komisija naudojo Taivano vidutinę vieno kvadratinio metro žemės kainą, pakoreguotą atsižvelgiant į infliaciją ir BVP pokyčius nuo atitinkamų žemės naudojimo teisių sutarčių sudarymo dienos. Informacija apie pramoninės paskirties žemės kainas gauta iš Taivano ekonomikos reikalų ministerijos Pramonės departamento interneto svetainės. Taivano infliacija ir BVP pokyčiai apskaičiuoti remiantis TVF paskelbtomis 2015 m. Taivano infliacijos normomis ir Taivano BVP vienam gyventojui einamosiomis kainomis JAV doleriais pokyčiais.

(303)

Po atskleidimo KV teigė, kad Komisija tariamos subsidijos sumai apskaičiuoti turėjo naudoti vidaus, o ne išorinį lyginamąjį dydį, dėl toliau nurodytų dviejų priežasčių. Pirma, jei tariama subsidija laikoma konkrečia plieno pramonei, tada turėtų būti naudojamos kito sektoriaus bendrovių ŽNT kainos. Arba turėjo būti naudojamos dinaminės stebėsenos sistemos kainos. Į pirmą punktą jau buvo atsakyta pirmiau: tai, kad tam tikroms bendrovėms suteiktas papildomas lengvatinis režimas, yra nesusiję su tuo, kaip veikia rinka kaip visuma, o Komisija nustatė, kad rinka kaip visuma neveikia. Dėl dinaminės stebėsenos sistemos kaip lyginamojo dydžio naudojimo Komisija pastebėjo, kad ši sistema sukurta žemės kainų raidai tam tikrose teritorijose stebėti. Pati sistema tik rodo, kokios kainos buvo sumokėtos už žemės naudojimo teises Kinijoje, kurios, kaip nurodyta pirmiau, nelaikomos rinkos kainomis.

(304)

„Benxi Group“ dėl toliau nurodytų priežasčių taip pat nesutiko su tuo, kad kaip lyginamasis dydis naudojamos žemės kainos Kinijos Taipėjuje. Bensi yra Liaoningo provincijos mažiau išvystytoje teritorijoje, kurios gyventojų tankis, žemės pasiūla ir BVP labai skiriasi nuo Kinijos Taipėjaus. Be to, „Benxi Group“ žemės naudojimo istorija yra ilga, ši grupė investavo į žemės formavimą ir statybas ilgalaikiam naudojimui. Todėl kainos labai skiriasi. Pagaliau bendrovė tvirtino, kad žemės nuosavybės kaina yra nepanaši į žemės naudojimo teisių kainą.

(305)

Pirma, Komisija nesutiko su bendrovės pateiktu Liaoningo provincijos vertinimu. Remiantis viešai prieinama informacija (45) Liaoningas buvo viena pirmųjų Kinijos provincijų, kurioje pradėta vystyti pramonė. Liaoningo provincijos ekonomika yra didžiausia šiaurės rytų Kinijoje. 2011 m. jos nominalusis BVP buvo septintas pagal dydį visoje Kinijoje (iš 31 provincijos). Nors jos BVP yra mažesnis nei Taivano, 2008 m. Liaoningo regiono BVP augimas buvo didžiausias tarp visų G8x8 – žemiau nacionalinio lygmens esančių aštuonių provincijų ar valstijų, kurių BVP yra didžiausias iš aštuonių lyderiaujančių BVP šalių. Liaoningo BVP augimas 2009 m. buvo 13,1 % ir ši provincija išliko didžiausio ekonomikos augimo provincija. Nuo to laiko ekonomikos augimas sulėtėjo, tačiau 2015 m. ekonomika vis dar augo 3 % Nacionaliniu lygmeniu Liaoningas yra pagrindinis ketaus, plieno ir metalo pjaustymo mašinų įrankių gamintojas, visa jo produkcija yra pirmajame šalies trejetuke. Liaoningas taip pat yra viena svarbiausių žaliavos gamybos bazių Kinijoje.

(306)

Antra, Komisija jau skaičiuodama naudą atsižvelgė į tai, kad kai kurios žemės naudojimo teisės praeityje buvo įsigytos ilgalaikiam naudojimui, ir pakoregavo lyginamąjį dydį, kad atspindėtų ilgainiui vykusius pasikeitimus dėl BVP ir infliacijos raidos.

(307)

Trečia, dėl žemės nuosavybės ir žemės naudojimo teisių kainos skirtumų, Kinijos bendrovės žemės naudojimo teises laiko ne nuoma, o nematerialiuoju turtu, t. y. žemės naudojimo teisės joms yra tas pats, kad kitose šalyse bendrovėms yra įsigyta žemė. Atrodo pačios bendrovės neskiria žemės nuosavybės nuo žemės naudojimo teisių. Todėl „Benxi Group“ tvirtinimai dėl žemės naudojimo teisių buvo atmesti.

(308)

Po atskleidimo „Shougang Group“ tvirtino, kad vienos jos gamybos bendrovės naudota žemė yra iš jūros atkovota žemė. Ji yra laikinai atleidžiama nuo žemės naudojimo mokesčio, nes laikoma mažiau vertinga. Todėl tokiai atkovotai žemei turėtų būti taikomas mažesnis lyginamasis dydis. Komisija pripažino, kad iš jūros atkovotai žemei pirmais jos naudojimo metais netaikomas žemės naudojimo mokestis. Tačiau žemės naudojimo mokesčio teisės aktuose nenurodoma, kad tokios atkovotos žemės vertė būtų mažesnė, kiek tai siejasi su atleidimu nuo mokesčio. Be to, Komisija jau priėmė visus eksportuojančio gamintojo prašytus atlikti žemės naudojimo kainos koregavimus, kad atsižvelgtų į išlaidas, susijusias su sąvartynais. Pagaliau atkovota žemė yra pajūrio teritorijoje prie Pekino, užtikrinanti patogią prieigą prie žaliavų ir gatavų produktų gabenimo. Todėl šis tvirtinimas taip pat atmestas.

(309)

„Shougang Group“ taip pat pateikė pastabų dėl tam tikrų išlaidų, susijusių su žemės naudojimo teisėmis, į kurias nebuvo atsižvelgta „Shougang Qian'an“ atveju, ir dėl neteisingo tam tikrų „Shougang Mining“ žemės sklypų klasifikavimo. Komisija sutiko su šiomis pastabomis ir atitinkamai pakoregavo šių dviejų bendrovių gautos naudos sumos skaičiavimą.

(310)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalį subsidijos suma buvo paskirstyta per TL, pasitelkiant įprastinį pramoninės žemės naudojimo teisių galiojimo laiką, t. y. 50 metų. Tada ši suma buvo paskirstyta visai atitinkamos bendrovės apyvartai per TL, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(311)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta subsidijų norma:

(312)

Pagal programą, pagal kurią pirmus dvejus metus atleidžiama nuo viso mokesčio, o tolesnius trejus metus jis sumažinamas per pusę, užsienio kapitalo įmonės pirmus dvejus metus nemoka pelno mokesčio, o vėlesnius trejus metus vietoje standartinio 25 % mokesčio moka tik 12,5 %

(313)

Šios programos teisinis pagrindas – Kinijos Liaudies Respublikos pajamų mokesčio užsienio kapitalo ir užsienio įmonėms įstatymo 8 straipsnis ir Kinijos Liaudies Respublikos pajamų mokesčio užsienio kapitalo ir užsienio įmonėms įstatymo įgyvendinimo taisyklių 72 straipsnis.

(314)

KV teigimu, ši programa nutraukta pagal 2008 m. Įmonių pajamų mokesčio įstatymo 57 straipsnį; suteiktas pereinamasis laikotarpis – iki 2012 m. pabaigos.

(315)

Pagal šią schemą, pagal kurią pirmus dvejus metus atleidžiama nuo viso mokesčio, o tolesnius trejus metus jis sumažinamas per pusę, bendrovėms 2012 finansiniais metais suteikta nauda, o vėliau, KLR Vyriausybės teigimu, ši schema panaikinta. Atlikus tyrimą patvirtinta, kad ši mokesčių schema buvo taikytina „Jiangsu Shagang Group“, bet ji po 2012 m. ja nebesinaudojo. Be to, Komisija nustatė, kad KV iš tiesų panaikino šią mokesčių programą.

(316)

Per TL atrinktos bendrovės negavo jokio finansinio įnašo ar naudos pagal šią programą.

(317)

Pagal šią programą bendrovės gali atimti gamybos, kuriai naudojami įvairūs šaltiniai, pajamas iš savo apmokestinamųjų pajamų. Jei bendrovė gamina taikant Pagal sinerginį panaudojimą įmonėms suteikiamų pajamų mokesčių lengvatų kataloge nurodytus standartus, apskaičiuojant susijusios bendrovės apmokestinamąsias pajamas atimama 10 % pajamų.

(318)

Šios programos teisinis pagrindas – Įmonių pelno mokesčio įstatymo 33 straipsnis kartu su KLR įmonių pajamų mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklėmis; taip pat šie pranešimai:

(319)

Ši mokesčio atskaita taikoma, kai bendrovė naudoja Pagal sinerginį panaudojimą įmonėms suteikiamų pajamų mokesčių lengvatų kataloge nurodytus išteklius kaip pagrindinę žaliavą (-as). Be to, produktas, gaunamas perdirbus šias žaliavas, turėjo būti pagamintas pagal atitinkamus nacionalinius arba pramonės standartus, nurodytus tame pačiame kataloge.

(320)

Nustatyta, kad vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų, „Hesteel Group“, naudojosi šia subsidija. Ši bendrovė teikė paraišką ir gavo oficialų pranešimą, kad ji atitinka schemos kriterijus ir todėl turi teisę atitinkamai pildyti pelno mokesčio deklaraciją.

(321)

Komisija manė, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir to paties straipsnio 2 dalį ši mokesčio atskaita yra subsidija, nes teikiamas finansinis įnašas – KV negauna pajamų, o susijusiai bendrovei suteikiama nauda. Gavėjams suteikta nauda lygi sutaupytų mokesčių sumai.

(322)

Ši subsidija yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes ji taikoma tik tam tikrų kategorijų žaliavoms ir galutiniams produktams pagal konkrečias verslo kategorijas, kurios išsamiai teisiškai apibrėžtos Pagal sinerginį panaudojimą įmonėms suteikiamų pajamų mokesčių lengvatų kataloge.

(323)

Po atskleidimo KV nesutiko, kad ši subsidija yra konkreti, nes ja naudojosi įvairios pramonės šakos, ji buvo pagrįsta objektyviais kriterijais (t. y. gamyba naudojant tam tikrus išteklius). Komisija manė, kad ši subsidija yra konkreti, nes pagal pačius teisės aktus, pagal kuriuos veikia subsidiją skirianti institucija, ši subsidija skiriama tik tam tikroms žaliavų ir galutinių produktų kategorijoms, priskiriamoms konkrečioms verslo įmonių kategorijoms, kurios yra išsamiai teisiškai apibrėžtos Pagal sinerginį panaudojimą įmonėms suteikiamų pajamų mokesčių lengvatų kataloge, pvz., priklausančioms plieno pramonei. Pavyzdžiai – tokios žaliavos, kaip keitiklių šlakas, elektrinių krosnių šlakas, geležies lydinių krosnių šlakas, naudojami geležiai ir geležies lydiniams gaminti, aukštakrosnės dujos, naudojamos elektros ir šilumos energijai gaminti, ir koksavimo dujos, naudojamos geležies sulfatui gaminti.

(324)

Todėl, Komisijos nuomone, ši subsidija kompensuotina.

(325)

Komisija kompensuotinos subsidijos sumą apskaičiavo kaip paprastai per TL mokamos mokesčių sumos ir per TL susijusių bendrovių faktiškai sumokėtos mokesčių sumos skirtumą.

(326)

Pagal šią konkrečią schemą nustatyta „Hesteel Group“ taikyta subsidijų suma – 0,06 %.

(327)

Pagal mokesčių atskaitą moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai bendrovėms taikoma mokesčių lengvata už jų MTTP veiklą tam tikrose valstybės nustatytose aukštųjų technologijų prioritetinėse srityse ir kai MTTP veiklos išlaidos viršija tam tikras ribas.

(328)

Konkrečiau, padarytoms MTTP išlaidoms naujoms technologijoms, produktams ir amatams kurti, kurios nesudaro nematerialiojo turto ir kurios įskaičiuojamos į šio termino pelną ir nuostolius, taikoma papildoma 50 % atskaita po to, kai atskaityta atsižvelgiant į tikrąją padėtį. Kai minėtos MTTP išlaidos sudaro nematerialųjį turtą, joms taikoma amortizacija, pagrįsta 150 % nematerialiojo turto išlaidų.

(329)

Programos teisinis pagrindas – Įmonių pelno mokesčio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis kartu su KLR įmonių pajamų mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklėmis; taip pat šie pranešimai:

(330)

Atliekant tikrinamąjį vizitą KV patalpose nustatyta, kad naujos technologijos, produktai ir amatai, kuriems gali būti taikoma mokesčių atskaita, priklauso tam tikroms valstybės remiamoms aukštųjų technologijų sritims ir dabartiniams valstybės remiamų aukštųjų technologijų sričių prioritetams, kaip nurodyta Gairėse dėl aukštųjų technologijų industrializacijos prioritetų vystymo prioritetinių sričių.

(331)

Pagal šią schemą naudą gaunančios bendrovės turi pateikti pajamų mokesčio deklaracijas ir atitinkamus priedus. Faktinis naudos dydis įtrauktas į mokesčių deklaraciją.

(332)

Komisija manė, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir to paties straipsnio 2 dalį ši mokesčio atskaita yra subsidija, nes teikiamas finansinis įnašas – KV negauna pajamų, o susijusiai bendrovei suteikiama nauda. Gavėjams suteikta nauda lygi sutaupytų mokesčių sumai. Ši subsidija yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes pačiuose teisės aktuose nustatyta, kad ši schemas taikoma tik įmonėms, patiriančioms tam tikrų MTTP išlaidų tam tikrose valstybės nustatytose aukštųjų technologijų srityse, kaip antai plieno sektoriuje.

(333)

Po atskleidimo KV nesutiko, kad ši subsidija yra konkreti, nes ja naudojosi įvairios pramonės šakos, ji buvo pagrįsta objektyviais kriterijais (t. y. patiriamos MTTP išlaidos) ir nebuvo laikoma kompensacine Kanados antisubsidijų tyrime dėl tam tikrų sudedamųjų sienų modulių iš KLR, nes nebuvo pakankamai konkreti. Komisija pastebėjo, kad ši schema jau buvo pripažinta konkrečia plono kreidinio popieriaus reglamente (46). Ši subsidija yra konkreti, nes pagal pačius teisės aktus, pagal kuriuos veikia subsidiją skirianti institucija, ši subsidija skiriama tik tam tikroms įmonėms ir pramonės šakoms, įvardijamoms kaip prioritetinės, kaip antai priklausančioms plieno pramonei.

(334)

Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjams per TL suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda apskaičiuota iš visų pagal įprastinę mokesčių normą mokėtinų mokesčių sumos atėmus sumas, mokėtinas atėmus papildomus 50 % nuo faktinių MTTP išlaidų.

(335)

Šia subsidija naudojosi tik viena bendrovė – „Hesteel Group“, nustatyta 0,28 % subsidijų suma.

(336)

Paprastai organizacija arba asmuo, naudojantys žemę miestuose, apskričių ir administraciniuose miesto rajonuose ir pramonės ir kasybos rajonuose moka miesto žemės naudojimo mokestį. Žemės naudojimo mokestį renka vietos, kurioje žemė naudojama, mokesčių institucijos. Tačiau tam tikrų kategorijų žemei, kaip antai iš jūros atkovotai žemei, žemei, skirtai naudoti valdžios institucijoms, liaudies organizacijoms ir kariniams padaliniams jų tikslais, žemei, skirtai naudoti institucijoms, kurios finansuojamos Finansų ministerijos skiriamais valstybės įnašais, religinių šventyklų žemei, viešiesiems parkams, viešosioms istorinėms ir vaizdingoms vietovėms, keliams, viešiesiems skverams, pievoms ir kitai miesto viešajai žemei žemės naudojimo mokestis netaikomas.

(337)

Šios programos teisinis pagrindas:

(338)

Dvi bendrovės („Hesteel Group“ ir „Shougang Group“) gavo naudą dėl Žemės naudojimo biuro suteiktų žemės naudojimo mokesčių lengvatų arba atleidimo nuo mokesčių, nors jos netgi nepateko į jokias kategorijas, kurioms pagal minėtus nacionalinius aktus buvo taikoma išimtis.

(339)

Komisija mano, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir to paties straipsnio 2 dalį šis atleidimas nuo mokesčio yra subsidija, nes teikiamas finansinis įnašas – KV negauna pajamų, o susijusiai bendrovei suteikiama nauda. Gavėjams suteikta nauda lygi sutaupytų mokesčių sumai. Ši subsidija yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes mokesčio mažinimas taikytas tik konkrečioms bendrovėms; pagal 336 konstatuojamojoje dalyje nurodytą bendrą teisinę sistemą tai netaikoma kitoms bendrovėms.

(340)

Po atskleidimo KV nesutiko, kad ši subsidija yra konkreti, nes ja naudojosi įvairios pramonės šakos, ji buvo pagrįsta objektyviais kriterijais. Komisija pripažino, kad yra objektyvių kriterijų, leidžiančių nustatyti atleidimo nuo žemės naudojimo mokesčio gavėjus. Kadangi šia subsidija besinaudojančios bendrovės buvo atleistos nuo to mokesčio, nors neatitiko jokio objektyvaus kriterijaus, šioms bendrovėms suteikta subsidija buvo de facto konkreti.

(341)

Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjams per TL suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda apskaičiuota iš visų pagal įprastinę mokesčių normą mokėtinų mokesčių sumos atėmus per TL faktiškai sumokėtą mokesčių sumą.

(342)

„Hesteel“ ir „Shougang Group“ pasinaudojo nuolaidomis pagal šią schemą. Pagal šią konkrečią schemą nustatyta „Shougang Group“ taikyta subsidijų suma – 0,66 % „Hesteel“ suma buvo nedidelė ir neturėjo poveikio bendrai grupės subsidijų normai.

(343)

Komisija padarė išvadą, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai per TL negavo jokio finansinio įnašo arba naudos pagal 3.3 skirsnio iv dalyje nurodytas kitas atleidimo nuo tiesioginių mokesčių programas.

(344)

Bendra atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal visas tiesioginių mokesčių sumas per TL nustatyta subsidijų suma:

(345)

Pagal šią programą bendrovės atleidžiamos nuo PVM ir importo tarifų, jei jos importuoja gamybai naudojamą pagrindinę įrangą. Jei norima tokiu atleidimu pasinaudoti, įranga negali būti įtraukta į reikalavimus neatitinkančios įrangos sąrašą, o šios lengvatos prašanti įmonė turi gauti Kinijos valdžios institucijų arba Nacionalinės vystymosi ir reformų komisijos išduodamą Valstybės skatinamų projektų pažymėjimą pagal susijusius investicijų, mokesčių ir muitų teisės aktus.

(346)

Šios programos teisinis pagrindas:

(347)

Įranga, importuota vidaus ar užsienio investiciniams projektams plėtoti pagal užsienio ar vidaus investicinių projektų skatinimo politiką, gali būti atleista nuo PVM ir (arba) importo muitų, jei įrangos kategorija nėra įtraukta į nuo muitų neatleidžiamų prekių katalogą. Šia schema norinti pasinaudoti bendrovė turi gauti vietos valdžios institucijos, atsakingos už projektą, patvirtinimo raštą, kuris turi būti pateiktas vietos mokesčių institucijai.

(348)

KV teigė, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. taikomas tik atleidimas nuo importo muitų, o PVM savo reikmėms naudojamai importuojamai įrangai taikomas.

(349)

Vis dėlto nustatyta, kad per TL „Shougang Group“ buvo atleista ir nuo PVM, ir nuo importo muitų. Šios nuolaidos taikytos ankstesniais metais importuotai įrangai, kurios atžvilgiu nauda amortizuota per visą įrangos naudojimo laikotarpį ir iš dalies priskirta ir TL. Nors Komisija neužfiksavo įrodymų, kad šis atleidimas buvo taikomas per TL, remdamasi turimais įrodymais ji nustatė, kad vis dėlto „Shougang Group“ gavo naudos pagal šią programą.

(350)

Pagal šią programą teikiamas finansinis įnašas KV negautų pajamų forma, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, nes užsienio kapitalo įmonės ir kitos teisę pasinaudoti programa turinčios vietos įmonės atleidžiamos nuo PVM ir (arba) tarifų, kurie kitokiomis aplinkybėmis turėtų būti mokami. Taip pat pagal šią programą bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje.

(351)

Todėl programa yra individuali, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte. Pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją skirianti institucija, teisė naudotis šia programa suteikiama tam tikroms įmonėms, kurios investuoja pagal konkrečias verslo kategorijas, išsamiai apibrėžtas teisės aktuose, priskiriamoms skatinamosioms arba priskiriamoms ribojamajai B kategorijai pagal Užsienio kapitalo pramonės sektorių ir technologijų perdavimo gairių katalogą arba toms, kurios atitinka Svarbių valstybės skatinamų pramonės sektorių, produktų ir technologijų katalogą. Be to, nėra objektyvių kriterijų teisei pasinaudoti šia programa apriboti ir KV nepateikė įtikinamų įrodymų išvadai, kad teisė naudotis subsidijomis suteikiama automatiškai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte, padaryti.

(352)

Po atskleidimo KV nesutiko, kad ši subsidija yra konkreti, nes ja naudojosi įvairios pramonės šakos, ji buvo pagrįsta objektyviais kriterijais (t. y. tam tikros pagrindinės įrangos importas). Komisija manė, kad ši subsidija yra konkreti, nes pagal pačius teisės aktus, pagal kuriuos veikia subsidiją skirianti institucija, ši subsidija skiriama tik tam tikroms importuotos pagrindinės įrangos kategorijoms, kurios yra aiškiai išsamiai teisiškai apibrėžtos Nacionalinės vystymosi ir reformų komisijos išleistame valstybės skatinamų produktų kataloge, pvz. priklausančioms plieno pramonei. Ji taip pat pažymėjo, kad ši subsidija jau pripažinta kompensacine antisubsidijų tyrime dėl KLR kilmės plono kreidinio popieriaus ir antisubsidijų tyrime dėl KLR kilmės saulės baterijų plokščių (47). Tai, kad teisė pasinaudoti schema suteikiama tik tam tikrų kategorijų verslo įmonėms, įrodo, kad schema nėra bendrai taikoma dideliems ekonominiams sektoriams, dėl to nauda pagal šią programą yra konkrečiai suteikiama, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte.

(353)

Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Manoma, kad gavėjams suteikta nauda yra PVM ir muitų, nuo kurių atleidžiama importuojant įrangą, suma. Siekiant užtikrinti, kad kompensuotina suma apima tik TL laikotarpį, gauta nauda buvo paskaičiuota per visą įrangos nusidėvėjimo laikotarpį pagal įprastas bendrovės apskaitos procedūras.

(354)

„Shougang Group“ pasinaudojo nuolaidomis pagal šią schemą. Pagal šią konkrečią schemą nustatyta „Shougang Group“ taikyta subsidijų suma – 0,11 %.

(355)

Dėl aplinkosaugos priežasčių „Shougang Group“ paprašyta perkelti visą savo plieno gamyklą iš Pekino į pakrantės Caofeidian regioną. Projektas patvirtintas 2004 m., statyba pradėta 2006 m., o gamyba naujoje gamyklose pradėta 2009 m. pabaigoje.

(356)

Finansų ministerijos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas dėl mokesčių politikos problemų, susijusių su „Shougang Group“ perkėlimu (Finansų ministerijos pranešimas Nr. 174 [2007 m.], 2007 m. gruodžio 29 d.).

(357)

Minėtame pranešime numatytas ex-post grąžinimas visų pridėtinės vertės mokesčių ir visų pajamų mokesčių, kuriuos visos 18 „Shougang Group“ įmonių sumokėjo 2006–2009 m.

(358)

Pranešime teigiama, kad negauti mokesčiai bus konkrečiai naudojami „Shougang Group“ investicijoms į „Jingtang Iron & Steel“ projektą. Be to, pranešime nurodomos išlaidos, patirtos dėl darbuotojų perkėlimo, susijusio su įmonės perkėlimu.

(359)

Tačiau, atliekant patikrinimą bendrovės patalpose, nebuvo galima nustatyti darbuotojų išlaidų ir įmonės perkėlimo 2006–2009 m. ryšio. Be to, šiame pranešime minėtos 18 grupės bendrovių neturi sąsajos su „Jingtang Iron & Steel“ projektu.

(360)

Komisija manė, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir to paties straipsnio 2 dalį šis atleidimas nuo mokesčio yra subsidija, nes teikiamas finansinis įnašas – KV negauna pajamų, o susijusiai bendrovei suteikiama nauda. Gavėjams suteikta nauda lygi sutaupytų mokesčių sumai. Ši programa yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes atleidimas nuo mokesčių taikytas tik „Shougang Group“. Atliekant tikrinamąjį vizitą KV patvirtino, kad tai buvo specialus, pavienis atvejis, nepriskiriamas platesnei mokesčių programai, taikomai bendrovėms, kurios perkeliamos dėl Vyriausybės politikos sprendimų.

(361)

Gavėjui suteikta nauda yra bendra netaikomo PVM ir pajamų mokesčio suma. Nors atleidimas susijęs su laikotarpiu prieš TL, ta naudos dalis turėtų būti priskirta TL, nes finansinis įnašas buvo susijęs su didelio masto investicijų projektu. Siekiant užtikrinti, kad kompensuotina suma apima tik TL laikotarpį, gauta nauda buvo paskaičiuota per visą bendrovės ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpį pagal įprastas bendrovės apskaitos procedūras.

(362)

Tik „Shougang Group“ pasinaudojo atleidimu nuo mokesčio pagal šią schemą. Pagal šią konkrečią schemą nustatyta „Shougang Group“ taikyta subsidijų suma – 0,90 %.

(363)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai per TL negavo jokio finansinio įnašo pagal 3.3 skirsnio v dalyje nurodytas kitas atleidimo nuo netiesioginių mokesčių programas.

(364)

Bendra subsidijų suma, apskaičiuota pagal atleidimą nuo netiesioginių mokesčių ir importo tarifų nuolaidų schemas per TL atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, „Shougang Group“ sudarė 1,01 %.

(365)

Visos atrinktos bendrovės gavo naudos iš įvairių dotacijų, susijusių su aplinkos apsauga ir išmetamųjų teršalų mažinimu, kaip antai, pvz., aplinkos apsaugos ir išteklių išsaugojimo paskatos, sinerginio išteklių naudojimo skatinimas, paskatų fondai energijos taupymo renovacijos projektams, energijos valdymo demonstracinių centrų paskatos, dotacijos, susijusios su oro taršos gerinimo projektais, dotacijos, susijusios su dūmtakių dujų nusierinimu, paskatos žiedinės ekonomikos projektams.

(366)

Šios programos teisinis pagrindas:

(367)

Energijos taupymo programa yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, teikiama pervedant KV lėšas dotacijų forma nagrinėjamojo produkto gamintojams.

(368)

Komisija taip pat nustatė, kad pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą ši subsidijų programa yra laikoma konkrečia, nes teisę naudotis šiomis subsidijomis turi tik pagrindinių technologijų srityse veikiančios arba pagrindinius produktus, įtrauktus į reguliariai skelbiamas gaires ir katalogus, gaminančios bendrovės. Konkrečiai, Valstybės tarybos 2010 m. nuomonė taikoma tik plieno pramonei. Be to, 2015 m. Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos dokumente plieno pramonė konkrečiai nurodyta kaip pramonė, kuriai skiriamos paskatos, susijusios su energijos taupymu.

(369)

Po atskleidimo KV nesutiko, kad ši subsidija yra konkreti, nes ja naudojosi įvairios pramonės šakos. Komisija manė, kad ši subsidija yra konkreti, nes pagal pačius teisės aktus, pagal kuriuos veikia subsidiją skirianti institucija, ši subsidija skiriama tik tam tikroms bendrovių kategorijoms, kurios yra išsamiai teisiškai apibrėžtos. Pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje pateikiami teisinių dokumentų, kurie taikomi tik plieno pramonei ar kuriuose konkrečiai minima plieno pramonė (kitos minimos pramonės šakos – spalvotųjų metalų, statybos medžiagų, cheminių medžiagų ir tekstilės pramonė), pavyzdžiai. Tai, kad minimos tam tikros kitos pramonės šakos, neprieštarauja išvadai dėl konkretumo.

(370)

Nauda apskaičiuota kaip per TL gauta arba TL skirta suma, kai nuo sumos apskaičiuotas nusidėvėjimas per ilgalaikio turto, kuriam skirta dotacija, naudingo tarnavimo laiką. Komisija svarstė, ar taikyti papildomą metinę komercinę palūkanų normą pagal Komisijos 1988 m. gairių dėl subsidijos sumos apskaičiavimo (48) F skirsnio a dalį. Tačiau toks požiūris apima daug sudėtingų hipotetinių veiksnių, apie kuriuos nebuvo tikslios informacijos. Todėl Komisija manė, kad tikslingiau paskirstyti sumas iki TL pagal susijusio ilgalaikio turto nusidėvėjimo normas, pagal ankstesniuose tyrimuose taikytą skaičiavimo metodiką (49).

(371)

Kaip minėta 3.2.2 skirsnyje, subsidijų, susijusių su dotacijomis „Jiangsu Shagang Group“, sumai apskaičiuoti naudotasi geriausiais turimais faktais. Kaip geriausius turimus faktus Komisija naudojo nustatytą didžiausią kiekvienos rūšies dotacijos sumą. Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal energijos taupymo dotacijas per TL nustatyta subsidijų suma:

(372)

Atrinktos bendrovės gavo naudos iš įvairių šios programos dotacijų, susijusių su MTTP, technologijų modernizavimu ir pertvarka, kaip antai MTTP užduočių pagal Mokslo ir technologijų paramos planus rėmimu, projektais pagal 863 planą, svarbių pramonės šakų prisitaikymo, atgaivinimo ir technologijų atnaujinimo skatinimu, dotacijomis komerciniam MTTP rezultatų pritaikymui, kokybės gerinimo skatinimu.

(373)

Šios programos teisinis pagrindas:

(374)

Pagal šią programą suteiktos dotacijos yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, t. y. pervedant KV lėšas dotacijų forma nagrinėjamojo produkto gamintojams.

(375)

Komisija taip pat nustatė, kad pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą šios subsidijos yra laikomos konkrečiomis, nes teisę naudotis šiomis subsidijomis turi tik pagrindinių technologijų srityse, įtrauktose į reguliariai skelbiamas gaires ir katalogus, veikiančios gaminančios bendrovės. Plieno pramonės sektorius nurodytas kaip turintis teisę pasinaudoti subsidijomis.

(376)

Po atskleidimo KV nesutiko, kad ši subsidija yra konkreti, nes ja naudojosi įvairios pramonės šakos. Komisija manė, kad ši subsidija yra konkreti, nes pagal pačius teisės aktus, pagal kuriuos veikia subsidiją skirianti institucija, ši subsidija skiriama tik plieno pramonei (žr. prie teisinio pagrindo nurodytą Atgaivinimo planą), arba tuose teisės aktuose konkrečiai nurodoma plieno pramonė (pvz., Vidutinės trukmės ir ilgalaikė technologinės ir mokslo plėtros programa ir 863 planas). Tai, kad minimos kitos pramonės šakos, neprieštarauja išvadai dėl konkretumo.

(377)

Nauda apskaičiuota pagal 370 konstatuojamojoje dalyje aprašytą metodiką.

(378)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šio tipo subsidijas per TL nustatyta subsidijų suma:

(379)

Skunde pateikta įrodymų, kad plieno pramonės šakoms KLR įvairaus lygmens valdžios institucijos, t. y. vietos, regionų ir nacionalinės, gali skirti įvairias vienkartines arba tęstines dotacijas.

(380)

Atlikus tyrimą iš tiesų nustatyta, kad visos atrinktos bendrovių grupės taip pat gavo didelių vienkartinių arba tęstinių dotacijų iš įvairių lygmenų valdžios institucijų, todėl laikoma, kad jos per TL gavo naudos. Apie kai kurias iš jų atrinktos bendrovės jau buvo pranešusios savo klausimyno atsakymuose, tačiau per tikrinamuosius vizitus buvo nustatyta ir kitų. Nė viena iš jų nebuvo atskleista KV klausimyno atsakyme.

(381)

Šias dotacijas bendrovėms skyrė nacionalinės, provincijų, miestų, apskričių ar rajonų valdžios institucijos ir visos jos buvo konkrečiai taikomos atrinktoms bendrovėms arba konkrečiai taikomos pagal vietovę ar pramonės šakos tipą. Teisinės informacijos apie konkrečius teisės aktus, pagal kuriuos suteiktos šios dotacijos, jei apskritai jos turi teisinį pagrindą, nepateikta. Tačiau Komisijai per tikrinamąjį vizitą kai kuriais atvejais buvo pateikiama valdžios institucijos išduoto dokumento, pridedamo prie lėšų skyrimo, kopija (toliau – pranešimas).

(382)

Kadangi skunde buvo nurodyta ir (arba) atrinktų bendrovių apskaitos dokumentuose nustatyta daug skirtingų dotacijų, šiame reglamente pateikiama tik pagrindinių faktų santrauka. Daugybės dotacijų ir jų skyrimo įvairiais KV lygmenimis įrodymų pateikė keturios atrinktos bendrovės.

(383)

Kitos tokios dotacijos buvo, pvz., skiriamos iš patentų fondų, mokslo ir technologijų fondų ir apdovanojimų, verslo vystymo fondų, bazinės infrastruktūros dotacijų, rajonų lygmens paramos fondų, geležies rūdos importo fondų, bendrovės perkėlimo fondų, užsienio pažangiųjų technologijų įdiegimo specialiųjų fondų, importuotos įrangos paskolų palūkanų nuolaidų.

(384)

Šios dotacijos yra subsidijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, teikiamos pervedant KV lėšas dotacijų forma nagrinėjamojo produkto gamintojams.

(385)

Šios dotacijos taip pat laikomos konkrečiomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte ir 3 dalyje, nes jos teiktos tik tam tikroms bendrovėms ar konkretiems projektams konkrečiuose regionuose ir (arba) plieno pramonei. Šios dotacijos neatitinka pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytų nekonkrečių subsidijų reikalavimų, nes teisės naudotis sąlygos ir faktiniai įmonių atrankos, kad jos įgytų teisę jomis pasinaudoti, kriterijai nėra skaidrūs, objektyvūs ir nėra taikomi automatiškai.

(386)

Visais atvejais bendrovės pateikė informacijos apie dotacijos sumą ir ją suteikusį subjektą. Be to, susijusios bendrovės dažniausiai tokias pajamas nurodydavo savo sąskaitose prie „subsidijų pajamų“, o šias sąskaitas tikrindavo nepriklausomi auditoriai. Tai įvertinta kaip teigiamas įrodymas, kad buvo teikiamos subsidijos ir atitinkamai gauta kompensuotina nauda.

(387)

Todėl Komisija nusprendė, kad per patikrinimus nustatyti patikrinti faktai – pagrįstas šio subsidijavimo lygio rodiklis. Kadangi šioms dotacijoms būdingi bendri bruožai, jas skiria viešojo sektoriaus institucija ir jos yra ne platesnės subsidijų programos dalis, o atskiros dotacijos, Komisija įvertino jas kartu.

(388)

Atsakydama į faktų atskleidimą KV tvirtino, kad Komisija nepateikė pakankamai išsamių įrodymų, kad šios dotacijos buvo konkrečios. Reikėtų pažymėti, kad klausimyno atsakymuose Komisijai pateikta labai mažai išsamios informacijos apie šias dotacijas. Atrinkti eksportuojantys gamintojai neprieštaravo dėl Komisijos apskaičiuotų ir atitinkamai jiems atskleistų sumų. Jie taip pat neprieštaravo tam faktui, kad šios dotacijos gautos iš KV. Per patikrinimus nustatyti dotacijų ir jų bendrosios vertės duomenys labai skyrėsi nuo KV klausimyno atsakymuose pateiktų duomenų. Komisija nusprendė, kad per patikrinimus vietoje nustatyti faktai – pagrįstas šio subsidijavimo lygio rodiklis.

(389)

Tai, kad Komisija nurodė, kad šios dotacijos yra ribotos, aiškiai reiškia, kad trūksta skaidrumo, susijusio su objektyvių teisės pasinaudoti kriterijų taikymu atrinktoms bendrovėms. Komisija nesutiko, kad šis metodas netiko kompensuotinų dotacijų konkretumui nustatyti. Todėl tvirtinimas, kad Komisija nesilaikė būtinų konkretumui nustatyti taikomų standartų, atmetamas.

(390)

Nauda apskaičiuota pagal 370 konstatuojamojoje dalyje aprašytą metodiką.

(391)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šio tipo subsidijas per TL nustatyta subsidijų suma:

(392)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai per TL negavo jokio finansinio įnašo pagal 3.3 skirsnio iii dalyje nurodytas kitas dotacijų programas.

(393)

Bendra atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal visas dotacijas per TL nustatyta subsidijų suma:

(394)

JAV pareiškė abejones PPO dėl šios subsidijų programos. 2016 m. balandžio mėn. Kinija ir Jungtinės Amerikos Valstijos pasirašė susitarimo memorandumą (52), kuriame Kinija įsipareigojo nutraukti, iš dalies keisti arba pakeisti su šia programa susijusias teisines priemones. Konsultacijų metu KV pateikė tolesnių įrodymų dėl šių įsipareigojimų įvykdymo. Be to, nė vienai iš atrinktų bendrovių per TL nesuteikta nauda pagal šią programą. Todėl Komisija manė, kad nebuvo jokių įrodymų dėl kompensuotino subsidijavimo pagal šią programą.

(395)

Skundo pateikėjas teigė, kad KV teikia finansinius įnašus įvairiems plokščių karštojo valcavimo produktų tiekimo grandinės dalyviams, tiekdama plokščius karštojo valcavimo produktus už mažesnį nei pakankamą atlygį kišdamasi į plokščių karštojo valcavimo produktų gamybą KLR, pvz., teikdama politines paskolas, žaliavas ir energiją už mažesnį nei pakankamą atlygį ir kad visos šios schemos nauda paskirstyta visiems tiekimo grandinės dalyviams, įskaitant KLR eksportuojančius gamintojus (kurie gali tęsti veiklą ir pasinaudoti masto ekonomija), susijusius ES importuotojus (kurie gauna rinkos dalį), ES galutinius vartotojus (jie žinodami perka už kainą, žemesnę nei rinkos kaina) ir pačią KV (kuri pasiekia savo politikos tikslus).

(396)

Komisija pastebėjo, kad pagrindiniu reglamentu sprendžiamas subsidijų, kurias užsienio Vyriausybės suteikia savo eksportuojantiems gamintojams ir kurios pastariesiems eksportuojant į Europos Sąjungą iškraipoma konkurencija, klausimas. 5 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Vyriausybė arba subsidijas teikiančios šalies „teritorijos“ valstybinė institucija suteikia finansinį įnašą. Be to, pagrindinio reglamento 4 straipsnyje pateikta nuoroda į konkretumo sąvoką kai užsienio Vyriausybė suteikia subsidiją savo pramonei „pagal suteikiančiosios institucijos jurisdikciją“. Tai rodo, kad užsienio Vyriausybės subsidijoms, suteikiamoms subjektams už jos jurisdikcijos ribų, kaip antai nesusijusiems importuotojams Europos Sąjungoje arba net galutiniams pirkėjams Europos Sąjungoje, priemonė netaikoma, kiek tokios subsidijos negali būti priskiriamos eksportuojančiam gamintojui.

(397)

Komisija nerado įrodymų, kad KV teikia su eksportuojančiu gamintoju susijusiems subjektams kompensuotinas subsidijas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(398)

Po atskleidimo skundo pateikėjas nurodė, kad Komisija neteisingai aiškino pagrindinio reglamento 5 konstatuojamąją dalį ir 4 straipsnį. Jo nuomone, 5 konstatuojamoji dalis nėra privaloma norma, ir jei taikomas teritorinis reikalavimas, ji kartu netaikoma. Šiam tvirtinimui pagrįsti skundo pateikėjas pacitavo pagrindinio reglamento 3 konstatuojamąją dalį, pagal kurią reikėtų atsižvelgti į PPO taisykles, kurios pagal kolegijos išvadas byloje „Brazil – Aircraft“ (53) nenustato teritorinio apribojimo. Dėl pagrindinio reglamento 4 straipsnio, skundo pateikėjas savo aiškinimą pagrindė to straipsnio 4 dalimi, pagal kurią subsidija yra konkreti, jei ji priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas.

(399)

Komisija atmetė šiuos argumentus. Pirma, pagrindinio reglamento konstatuojamosios dalys yra teisiškai privalomos, nes jose nustatyti pagrindinio reglamento motyvai. Jos yra svarbus teisės akto aiškinimo šaltinis. Antra, skundo pateikėjas nesilaiko savo paties pozicijos, kai bando prieštarauti teritoriškumo elementui 5 konstatuojamojoje dalyje, nurodydamas kitą konstatuojamąją dalį – 3 konstatuojamąją dalį. Neaišku, kodėl 5 konstatuojamoji dalis turėtų būti teisiškai neprivaloma, o 3 konstatuojamoji dalis turėtų būti teisiškai privaloma. Taigi, formalus argumentas dėl 5 konstatuojamosios dalies yra neįtikinamas. Trečia, kolegijos įgaliojimai byloje „Brazil – Aircraft“ neapima dabartinio atvejo. Kolegijos atveju subsidija buvo suteikta orlaivių tiekėjams Brazilijoje ir ja dalintasi su pirkėjais už Brazilijos ribų. Dabartiniu atveju subsidija nebūtų iš viso skiriama Kinijos gamintojams Kinijoje, o tik subjektams už Kinijos ribų. Ketvirta, nuoroda į pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalį taip pat nepagrindžia skundo pateikėjo pastabos. Pagal tą nuostatą subsidija yra laikoma konkrečia, jei subsidiją skirianti institucija suteikia ją gamybos bendrovei savo jurisdikcijoje su sąlyga, kad subsidija būtų naudojama eksporto tikslais. Tai iš esmės skiriasi nuo subsidijos suteikimo tiesiogiai subjektui ne subsidiją skiriančios institucijos jurisdikcijoje. Dėl šių priežasčių Komisija nekeičia savo pozicijos, kad užsienio Vyriausybės subsidijoms, suteikiamoms subjektams už jos jurisdikcijos ribų, kaip antai nesusijusiems importuotojams Europos Sąjungoje arba net galutiniams pirkėjams Europos Sąjungoje, priemonė netaikoma, kiek tokios subsidijos negali būti priskiriamos eksportuojančiam gamintojui.

(400)

Komisija pagal pagrindinio reglamento nuostatas apskaičiavo atrinktų bendrovių kiekvienos subsidijos ar subsidijų programos sumas ir šias sumas sudėjo, kad apskaičiuotų bendrą kiekvieno eksportuojančio gamintojo subsidijų sumą per TL. Bendram subsidijų lygiui apskaičiuoti Komisija pirmiausia apskaičiavo subsidijavimo procentinį dydį kaip subsidijos sumą, palyginti su bendra bendrovės apyvarta. Tada šis procentinis dydis panaudotas skaičiuojant nagrinėjamojo produkto eksportui į Sąjungą per TL suteiktą subsidiją. Vėliau apskaičiuota subsidijos suma už į Sąjungą per TL eksportuoto nagrinėjamojo produkto toną, o toliau nurodyti skirtumai apskaičiuoti kaip to paties eksportuoto produkto vienos tonos kainos, draudimo ir frachto (CIF) vertės procentinis dydis.

(401)

Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms bendra subsidijų suma apskaičiuota remiantis atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatyta bendra svertine kompensuotinų subsidijų suma, išskyrus nereikšmingas sumas ir „Jiangsu Shagang Group“, kuriai taikomos pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalies nuostatos, dotacijoms nustatytą subsidijų sumą. Tačiau Komisija atsižvelgė į nustatytus faktus, susijusius su lengvatiniu skolinimu, nors šioms sumoms nustatyti ji turėjo iš dalies remtis geriausiais turimais faktais. Iš tiesų, Komisija manė, kad geriausi turimi ir šiais atvejais naudoti faktai nedarė didelio poveikio informacijai, kuri buvo reikalinga subsidijavimo taikant lengvatinį skolinimą sumai sąžiningai nustatyti, kad eksportuotojams, kurie nebuvo pakviesti bendradarbiauti atliekant tyrimą, nebūtų taikoma šio metodo taikymo išimtis (54). Bet kuriuo atveju, Komisija priminė, kad neatrinktos bendradarbiaujančios bendrovės turi teisę prašyti greitesnės peržiūros pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnį.

(402)

Atsižvelgiant į aukštą eksportuojančių Kinijos gamintojų bendradarbiavimo lygį, visoms kitoms bendrovėms nustatyta didžiausios sumos, nustatytos atrinktoms bendrovėms, dydžio suma. Visoms kitoms bendrovėms nustatyta suma bus taikoma toms bendrovėms, kurios atliekant tyrimą nebendradarbiavo.