9.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 147/1

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 531/2012 (3) nustatomas bendras tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje reguliavimo metodas;

(2)

2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikate pateiktoje Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje nurodoma, kad Telekomunikacijų bendrosios rinkos dokumentų rinkinys, kuris vėliau buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/2120 (4), yra pirmas žingsnis siekiant panaikinti papildomus mokesčius už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas ir taip padėti kurti bendrąją skaitmeninę rinką Sąjungoje;

(3)

Reglamentu (ES) 2015/2120 nustatytas naujas Sąjungos mastu reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų mažmeninių kainų nustatymo mechanizmas siekiant nuo 2017 m. birželio 15 d. panaikinti papildomus mokesčius už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, neiškraipant savo ir lankomų šalių rinkų;

(4)

Reglamente (ES) 2015/2120 nustatytas reikalavimas panaikinti papildomus mokesčius už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, kuris taip pat dar vadinamas tarptinklinio ryšio savo šalies kainomis (toliau – TRSŠK) principu, yra būtinas siekiant sukurti bendrąją skaitmeninę rinką ir sudaryti palankias sąlygas jos veikimui visoje Sąjungoje. Tačiau vien to reglamento neužtenka siekiant užtikrinti tinkamą tarptinklinio ryšio rinkos veikimą. Taigi šiuo reglamentu turėtų būti padedama užtikrinti, kad panaikinant papildomus mažmeninius mokesčius už tarptinklinį ryšį nebūtų daromas poveikis kainų nustatymo modeliams šalių vidaus rinkose;

(5)

reikalavimui panaikinti papildomus mokesčius už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas nuo 2017 m. birželio 15 d. taikomas bet koks Komisijos pasiūlytas teisėkūros procedūra priimtas aktas, kuriame, remiantis atlikta didmeninių tarptinklinio ryšio rinkų peržiūra, numatyta tinkamų priemonių;

(6)

Komisija atliko išsamią didmeninių tarptinklinio ryšio rinkų peržiūrą, siekdama įvertinti, kokios priemonės yra būtinos, kad būtų sudarytos sąlygos panaikinti nuo 2017 m. birželio 15 d. papildomus mokesčius už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas;

(7)

atsižvelgdama į peržiūros išvadas, 2016 m. birželio 15 d. Komisija patvirtino didmeninių tarptinklinio ryšio rinkos peržiūros ataskaitą (toliau – Komisijos ataskaita). Komisijos ataskaitoje padaryta išvada, kad siekiant užtikrinti, jog mažmeninės tarptinklinio ryšio paslaugos galėtų būti teikiamos tokiomis pačiomis kaip savo šalyje mažmeninėmis kainomis, didmeniniai tarptinklinio ryšio paslaugų produktai turi būti siūlomi tokiomis kainomis, kad savo šalies operatoriai galėtų teikti TRSŠK. Nors visiškai konkurencingos nacionalinės didmeninės tarptinklinio ryšio rinkos, kuriose kainos derėtų su pagrindinėmis paslaugų teikimo lankomų šalių tinkluose sąnaudomis, TRSŠK principą neabejotinai būtų padariusios tvaresnį, Komisijos ataskaita parodė, kad taip nebuvo. Komisijos ataskaita taip pat patvirtino, kad mažai tikėtina, kad vien dėl būsimo įpareigojimo teikti mažmenines paslaugas laikantis TRSŠK principo susiformuotų gerai veikiančios didmeninės tarptinklinio ryšio rinkos, kurios padėtų užtikrinti galimybę nuo 2017 m. birželio 15 d. Sąjungoje teikti TRSŠK;

(8)

visų pirma tai, kaip dabar veikia didmeninės tarptinklinio ryšio rinkos, gali daryti neigiamą poveikį konkurencijai ir investicijoms šalių vidaus rinkose, kuriose veikia savo šalies operatoriai, nes didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų kainos, palyginti su savo šalyje galutiniams naudotojams taikomomis mažmeninėmis kainomis, yra pernelyg didelės. Visų pirma tai pasakytina apie mažesniuosius operatorius, virtualiųjų judriojo ryšio tinklų operatorius ar operatorius, kurių siunčiamas srautas yra didesnis už gaunamą srautą, todėl TRSŠK principas nėra struktūriškai tvarus;

(9)

didmeninės tarptinklinio ryšio rinkos turėtų veikti taip, kad operatoriai galėtų padengti visas reguliuojamų didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudas, įskaitant jungtines ir bendras sąnaudas. Tai turėtų padėti išlaikyti paskatas investuoti į lankomų šalių tinklus ir išvengti vidaus konkurencijos lankomų šalių rinkose iškraipymo, susijusio su operatorių, kurie naudojasi didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos taisomosiomis priemonėmis siekdami konkuruoti lankomų šalių vidaus rinkose, reguliuojamuoju arbitražu;

(10)

atsižvelgiant į identifikuotas kliūtis, dabartinės didmeninėms tarptinklinio ryšio rinkoms taikomos priemonės turėtų būti iš dalies pakeistos siekiant užtikrinti, kad didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainų dydis būtų toks, kad būtų galima tvariai teikti TRSŠK Sąjungoje;

(11)

siekiant sukurti veiksmingesnę, labiau integruotą ir konkurencingesnę tarptinklinio ryšio paslaugų rinką, operatoriams, kurie derasi dėl didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos siekdami teikti mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, turėtų būti suteikta alternatyvi galimybė susiderėti dėl novatoriškų didmeninės kainodaros sistemų, kurios nebūtų tiesiogiai susietos su faktiškai suvartojamais kiekiais, kaip antai dėl fiksuoto dydžio mokėjimų, išankstinių įsipareigojimų ar pajėgumu grindžiamų sutarčių, arba dėl kainodaros sistemų, kuriomis atsižvelgiama į paklausos svyravimus per metus. Todėl derybų šalys turėtų turėti galimybę susitarti didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimų galiojimo laikotarpiu netaikyti didžiausių reguliuojamų didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainų. Tokiu atveju nė viena iš tų šalių vėliau nebegalėtų prašyti taikyti didžiausių didmeninių paslaugų kainų, pagrįstų faktiškai suvartojamu kiekiu, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 531/2012. Šia alternatyva neturėtų būti daromas poveikis pareigoms, susijusioms su reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimu laikantis to reglamento;

(12)

reikėtų patikslinti sąlygas, kurias galima įtraukti į standartinius pasiūlymus, kad judriojo ryšio tinklo operatoriai galėtų užkirsti kelią nuolatiniam tarptinklinio ryšio naudojimui arba neįprastam didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos naudojimui ar piktnaudžiavimui tokia prieiga. Visų pirma, kai lankomos šalies tinklo operatorius turi pagrįstų priežasčių manyti, kad daug tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo klientų nuolat naudoja tarptinklinį ryšį arba neįprastai naudoja didmeninę tarptinklinio ryšio prieigą ar piktnaudžiauja tokia prieiga, jis turėtų galėti reikalauti, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas suvestine forma ir visapusiškai laikydamasis Sąjungos ir nacionalinių duomenų apsaugos reikalavimų pateiktų informaciją, iš kurios būtų galima nustatyti, ar didelė tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo klientų dalis nuolat naudoja tarptinklinį ryšį arba ar yra neįprastas didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos naudojimas ar piktnaudžiavimas tokia prieiga, kaip antai informaciją apie klientų, kurių vidaus ryšio naudojimas yra nedidelis, palyginti su tarptinklinio ryšio naudojimu. Be to, nutraukti didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimus, siekiant užkirsti kelią nuolatiniam tarptinklinio ryšio naudojimui arba neįprastam didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos naudojimui ar piktnaudžiavimui tokia prieiga turėtų būti galima, tik jei švelnesnėmis priemonėmis nepavyksta išspręsti problemos. Tokiam nutraukimui taikomas lankomos šalies tinklo operatoriaus nacionalinės reguliavimo institucijos leidimas, kuo labiau atsižvelgiant į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (toliau – EERRI) nuomonę, kai su ja buvo konsultuotasi. Švelnesnes priemones galėtų sudaryti nustatytos didesnių didmeninių paslaugų kainos, neviršijančios šiame reglamente nustatytų didžiausių didmeninių paslaugų kainų, taikomos apimtims, viršijančioms susitarime nustatytą bendrą apimtį. Tokios didesnės didmeninių paslaugų kainos gali būti nustatomos iš anksto arba taikomos nuo to momento, kai lankomos šalies tinklo operatorius nustato ir informuoja savo šalies tinklo operatorių, kad, atsižvelgiant į objektyvius kriterijus, didelė tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo klientų dalis nuolat naudoja tarptinklinį ryšį arba neįprastai naudoja didmeninę tarptinklinio ryšio prieigą ar piktnaudžiauja tokia prieiga. Švelnesnes priemones taip pat galėtų sudaryti savo šalies tinklo operatoriaus įsipareigojimas priimti arba peržiūrėti savo sąžiningo naudojimo taisykles, taikomas savo klientams, vadovaujantis išsamiomis pagal Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6d straipsnį priimtomis taisyklėmis, arba galimybė lankomos šalies tinklo operatoriui reikalauti, kad būtų peržiūrėtas didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimas. Kad būtų užtikrintas skaidrumas, nacionalinė reguliavimo institucija turėtų viešai skelbti informaciją apie prašymus išduoti leidimus nutraukti didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimus, kartu užtikrinant verslo konfidencialumą;

(13)

kalbant apie didmeninių kainų taisykles, turėtų būti išlaikomos Sąjungos lygmens reguliavimo pareigos, nes bet kokios priemonės, kuriomis sąlygos teikti TRSŠK visoje Sąjungoje sudaromos nesprendžiant su didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimu susijusių didmeninių kainų dydžio klausimo, keltų pavojų iškraipyti tarptinklinio ryšio paslaugų vidaus rinką ir neskatintų konkurencijos. Didmeninės kainos deramu lygmeniu turėtų padėti užtikrinti tvarią konkurenciją, įskaitant naujų rinkos dalyvių, mažųjų ir vidutinių įmonių bei startuolių konkurenciją;

(14)

didžiausios didmeninės kainos turėtų būti nustatytos kaip apsauginė riba ir turėtų būti tokios, kad operatoriai galėtų padengti savo sąnaudas, įskaitant jungtines ir bendras sąnaudas. Jos taip pat turėtų būti tokios, kad būtų sudarytos sąlygos plačiu mastu tvariai teikti TRSŠK kartu paliekant atsargą komercinėms operatorių deryboms;

(15)

remiantis keliais šaltiniais, buvo nustatyti didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudų, įskaitant jungtines ir bendras sąnaudas, įverčiai. Vienas iš šaltinių buvo bendras didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų sąnaudų modelis, kuris užpildomas nacionaliniais duomenimis ir yra pagrįstas metodu, kurį taiko nacionalinės reguliavimo institucijos, norėdamos pagal Sąjungos teisę nustatyti skambučio užbaigimo judriojo ryšio tinkluose kainų viršutines ribas. Antrasis šaltinis – alternatyvus sąnaudų įverčių nustatymo būdas, pagrįstas visoje Sąjungoje taikomais nuosekliais nacionalinių skambučio užbaigimo judriojo ryšio tinkluose kainų reguliavimo metodais. Apskaičiuojant sąnaudas taip pat remtasi šiuo metu Sąjungoje taikomomis nesubalansuoto srauto didmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugų kainomis ir faktais, rodančiais šiuo metu šalių vidaus rinkose taikomas didmeninės prieigos kainas;

(16)

nustatant sąnaudų įverčius buvo atsižvelgta į galimą tarptinklinio srauto sezoniškumo poveikį bendroms didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo nacionaliniu lygmeniu sąnaudoms. Nustatant tokius įverčius, atsižvelgta į kompensuojamąjį poveikį, dėl kurio būtų atsvertas galimas su tarptinklinio srauto sezoniškumu susijęs sąnaudų padidėjimas. Tai ypač aktualu kalbant apie duomenų perdavimo paslaugas – didėjant jų paklausai šalių vidaus rinkose, tikėtina, kad, nesvarbu koks bebūtų sezoninis srauto pikas tam tikrais metais, bendra vidaus paklausa per kitus vienus ar kelerius metus bus dar didesnė. Atsižvelgiant į tai, antžeminių viešojo judriojo ryšio tinklų pralaidumas yra parinktas taip, kad atitiktų tą bendrą vidaus paklausos lemiamą didėjimo tendenciją, todėl, kad ir kaip dėl sezoninių tarptinklinio srauto svyravimų padidėtų bendras tinklų pralaidumo poreikis, mažai tikėtina, jog dėl to būtų patiriama judriojo ryšio tinklų pralaidumo pritaikymo išlaidų. Balso skambučių paslaugų paklausa yra pastovesnė, todėl kai kuriose valstybėse narėse sezoniniai balso skambučių naudojantis tarptinkliniu ryšiu pikai gali turėti įtakos bendroms tinklų pralaidumo pritaikymo išlaidoms. Vis dėlto tikėtina, kad tokius vietinius sezoninius srauto pikus taip pat lemia ir vietos naudotojų kelionės į turistines vietoves ir juos iš dalies gali atsverti kompensuojamasis poveikis, kurį tarptinklinio ryšio naudotojai daro pralaidumo naudojimui didmiesčių vietovėse vasaros atostogų sezono laikotarpiu;

(17)

Sąjungoje ir visame pasaulyje duomenų perdavimo paslaugų naudojimo mastas sparčiai auga. Nuo 2017 m. birželio 15 d. įdiegus TRSŠK turėtų būti prisidėta prie to augimo tarptinklinio ryšio kontekste, todėl perduotų duomenų kiekio vieneto sąnaudos labai sumažės. Siekiant atsižvelgti į didėjantį duomenų perdavimo paslaugų naudojimo mastą ir mažėjančias perduotų duomenų kiekio vieneto sąnaudas, didžiausios didmeninės reguliuojamų duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų kainos turėtų kasmet mažėti ir turėtų būti nustatytos eurais už gigabaitą, kai gigabaitas yra lygus 1 000 megabaitų. Nustatant didžiausias didmenines reguliuojamų duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų kainas, buvo atsižvelgta į visas tarptinklinio ryšio paslaugoms teikti būtinas prieigos sudedamąsias dalis, be kita ko, į duomenų srautų perdavimo į savo šalies tinklo operatoriaus nurodytą mainų tašką tranzito sąnaudas;

(18)

svarstant didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų kainos apsauginį vaidmenį, atliekamą siekiant dviejų tarpusavyje susijusių tikslų – užtikrinti, kad didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai padengtų visas atitinkamas sąnaudas, ir kartu užtikrinti, kad netvarus TRSŠK principo taikymas būtų išimtis, – turėtų būti atsižvelgiama į kiekvieno didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo teikiamų paslaugų portfelį ir į jų numatomus srautų dydžius;

(19)

todėl šiuo metu esančios balso skambučių, SMS žinučių ir duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugoms taikomos didžiausios didmeninės kainos turėtų būti ženkliai sumažintos;

(20)

siekiant stebėti ir prižiūrėti Reglamento (ES) Nr. 531/2012 taikymą ir pokyčius didmeninėse tarptinklinio ryšio rinkose, kartu užtikrinant verslo konfidencialumą, nacionalinėms reguliavimo institucijoms turėtų būti suteikta teisė reikalauti pateikti informaciją apie didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimus, kuriuose nenumatoma taikyti didžiausių didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainų. Be to, toms institucijoms turėtų būti leista reikalauti pateikti informaciją apie didmeninių paslaugų susitarimuose numatytas ir taikomas sąlygas, kuriomis siekiama užkirsti kelią nuolatiniam tarptinklinio ryšio naudojimui arba neįprastam didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos naudojimui ar piktnaudžiavimui tokia prieiga kitais tikslais nei reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų teikimas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų vartotojams, keliaujantiems Sąjungos teritorijoje;

(21)

konkretus didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainoms taikomas reguliavimas reiškia, kad bendra Sąjungos lygmeniu nustatyta kainos viršutinė riba taikoma sudėtiniam produktui, kuris gali apimti ir kitus didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos ir sujungimo paslaugų produktus, įskaitant visų pirma tuos, kuriems taikomas nacionalinis ar galbūt tarpvalstybinis reguliavimas. Šiuo atžvilgiu numatoma, kad tų produktų reguliavimo skirtumai Sąjungoje mažės, visų pirma dėl įmanomų papildomų priemonių, kurių galima imtis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB (5) (Pagrindų direktyva) ir kuriomis siekiama užtikrinti didesnį reguliavimo metodų nuoseklumą. Iki tol bet koks lankomos šalies tinklo operatorių ir kitų operatorių ginčas dėl kainų, taikomų tiems reguliuojamiems produktams, kurie būtini didmeninėms tarptinklinio ryšio paslaugoms teikti, turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į EERRI nuomonę, kai su ja buvo konsultuotasi, laikantis konkrečių tarptinklinio ryšio paslaugoms taikomų reguliavimo pareigų, taip pat Pagrindų direktyvos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2002/19/EB (6), 2002/20/EB (7), ir 2002/22/EB (8);

(22)

būtina stebėti ir reguliariai peržiūrėti didmeninių tarptinklinio ryšio rinkų veikimą ir jų tarpusavio ryšį su mažmenine tarptinklinio ryšio rinka, atsižvelgiant į konkurencijos ir technologijų vystymąsi ir srautus. Tuo tikslu Komisija turėtų ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 15 d. pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai tarpinę ataskaitą, kurioje, atsižvelgiant į bet kurią atitinkamą EERRI ataskaitą, būtų apibendrintas papildomų mokesčių už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas panaikinimo poveikis. Po to Komisija kas dvejus metus turėtų teikti ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai. Pirmoji tokia ataskaita turėtų būti pateikta ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 15 d. Savo kas dvejus metus teikiamoje ataskaitoje Komisija visų pirma turėtų įvertinti, ar TRSŠK principas turi įtakos mažmeninėje rinkoje siūlomų tarifų planų raidai. Viena vertus, reikėtų įvertinti, ar atsirado naujų tarifų planų, pagal kuriuos teikiamos tik vidaus paslaugos ir visiškai neteikiamos mažmeninės tarptinklinio ryšio paslaugos ir tokiu būdu daroma žala pačiam TRSŠK tikslui, ir, kita vertus, turėtų būti įvertinta, kiek sumažėjo fiksuoto dydžio tarifų planų, nes tai taip pat gali būti laikoma žala vartotojams, o tai galėtų pakenkti bendrosios skaitmeninės rinkos tikslams. Komisijos kas dvejus metus teikiamoje ataskaitose visų pirma turėtų būti įvertinta, kiek nacionalinės reguliavimo institucijos leido taikyti papildomus mokesčius už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, savo šalies tinklo operatorių galimybės toliau taikyti savo šalyse taikomus kainodaros modelius ir lankomos šalies tinklo operatorių galimybė padengti faktiškai patirtas reguliuojamų didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudas. Kad būtų sudarytos galimybės teikti tokias ataskaitas siekiant įvertinti, kaip tarptinklinio ryšio rinkos prisitaiko prie TRSŠK taisyklių, turėtų būti surinkta pakankamai duomenų apie tų rinkų veikimą įgyvendinus tas taisykles;

(23)

kad būtų galima įvertinti konkurencijos pokyčius visos Sąjungos tarptinklinio ryšio rinkose ir kad būtų reguliariai teikiamos ataskaitos apie tai, kaip keičiasi nesubalansuoto srauto tarp tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų faktinės didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų kainos, EERRI turėtų iš nacionalinių reguliavimo institucijų rinkti duomenis apie faktines atitinkamai subalansuotam ir nesubalansuotam srautui taikomas kainas. EERRI taip pat turėtų rinkti duomenis apie atvejus, kai didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimo šalys pasirenka netaikyti didžiausių didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainų arba didmeniniu lygmeniu įgyvendina priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią nuolatiniam tarptinklinio ryšio naudojimui arba neįprastam didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos naudojimui ar piktnaudžiavimui tokia prieiga kitais tikslais nei reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų teikimas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų vartotojams, kai šie periodiškai keliauja Sąjungos teritorijoje. Remdamasi surinktais duomenimis, EERRI turėtų reguliariai pranešti apie ryšį tarp mažmeninių kainų, didmeninių kainų ir didmeninių sąnaudų už tarptinklinio ryšio paslaugas;

(24)

Komisija, EERRI ir atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos, dalydamosi informacija Reglamento (ES) Nr. 531/2012 peržiūros, stebėsenos ir taikymo priežiūros tikslais, turėtų visiškai užtikrinti verslo konfidencialumą. Todėl verslo konfidencialumo reikalavimų laikymasis neturėtų užkirsti kelio nacionalinių reguliavimo institucijų galimybei laiku dalytis konfidencialia informacija tokiais tikslais;

(25)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(26)

kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti šio reglamento tikslų dėl to, kad nacionalinėmis priemonėmis negalima užtikrinti, jog didmeninėms tarptinklinio ryšio rinkoms taikomos taisyklės atitiktų Sąjungos mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų taisykles, o dėl nacionalinės didmeninės tarptinklinio ryšio rinkos daromo tarpvalstybinio poveikio mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimui Sąjungoje tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga, vadovaudamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu, gali patvirtinti atitinkamas priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(27)

šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,

1)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

7 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Nuo 2017 m. birželio 15 d. vidutinė didmeninė kaina, kurią lankomos šalies tinklo operatorius gali taikyti tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui už reguliuojamos skambučio, kuris naudojantis tarptinkliniu ryšiu inicijuojamas tame lankomos šalies tinkle, paslaugos teikimą ir kuri, be kita ko, apima inicijavimo, persiuntimo ir užbaigimo sąnaudas, negali viršyti apsauginės ribos, lygios 0,032 EUR už minutę. Ta didžiausia didmeninė kaina, nedarant poveikio 19 straipsniui, išlieka 0,032 EUR iki 2022 m. birželio 30 d.

2.   1 dalyje nurodytą vidutinę didmeninę kainą tarpusavyje taiko bet kuri operatorių pora; ši kaina apskaičiuojama 12 mėnesių laikotarpiui arba bet kokiam trumpesniam laikotarpiui, kuris gali likti iki 1 dalyje numatytos didžiausios vidutinės didmeninės kainos taikymo laikotarpio pabaigos arba iki 2022 m. birželio 30 d.“;

3)

9 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Nuo 2017 m. birželio 15 d. vidutinė didmeninė kaina, kurią lankomos šalies tinklo operatorius gali taikyti tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui už reguliuojamos SMS žinutės, kuri naudojantis tarptinkliniu ryšiu inicijuojama tame lankomos šalies tinkle, paslaugos teikimą negali viršyti apsauginės ribos, lygios 0,01 EUR už SMS žinutę, ir, nedarant poveikio 19 straipsnio taikymui, išlieka lygi 0,01 EUR iki 2022 m. birželio 30 d.“;

4)

12 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Nuo 2017 m. birželio 15 d. vidutinė didmeninė kaina, kurią lankomos šalies tinklo operatorius gali taikyti tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui už reguliuojamų duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų teikimą naudojantis tuo lankomos šalies tinklu, negali viršyti apsauginės ribos, lygios 7,70 EUR už perduotų duomenų gigabaitą. Ta didžiausia didmeninė kaina nuo 2018 m. sausio 1 d. sumažinama iki 6,00 EUR už gigabaitą, nuo 2019 m. sausio 1 d. – iki 4,50 EUR už gigabaitą, nuo 2020 m. sausio 1 d. – iki 3,50 EUR už gigabaitą, nuo 2021 m. sausio 1 d. – iki 3,00 EUR už gigabaitą, o nuo 2022 m. sausio 1 d. – iki 2,50 EUR už gigabaitą. Nedarant poveikio 19 straipsnio taikymui, ji išlieka lygi 2,50 EUR už perduotų duomenų gigabaitą iki 2022 m. birželio 30 d.“;

5)

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

17 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Lankomos šalies tinklo operatorių ir kitų operatorių ginčai dėl kainų, taikomų produktams, kurie būtini reguliuojamoms didmeninėms tarptinklinio ryšio paslaugoms teikti, gali būti perduoti nagrinėti kompetentingai nacionalinei reguliavimo institucijai ar institucijoms pagal Pagrindų direktyvos 20 arba 21 straipsnį. Tokiu atveju kompetentinga nacionalinė reguliavimo institucija ar institucijos gali pasikonsultuoti su EERRI dėl veiksmų, kurių reikėtų imtis pagal Pagrindų direktyvą, specialiąsias direktyvas arba šį reglamentą siekiant išspręsti ginčą. Kai buvo konsultuotasi su EERRI, kompetentinga nacionalinė reguliavimo institucija ar institucijos laukia EERRI nuomonės prieš imdamosi veiksmų siekiant išspręsti ginčą.“;

7)

19 straipsnis iš dalies keičiamas taip: