25.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/92

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 999/2001 nustatytos galvijų, avių ir ožkų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklės. Jis taikomas gyvų gyvūnų auginimui ir gyvūninių produktų gamybai, jų pateikimui rinkai, o tam tikrais specialiais atvejais – jų eksportui;

(2)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šerti atrajotojus gyvūniniais baltymais draudžiama. To reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas draudimas taip pat taikomas gyvūnams, kurie nėra atrajotojai, ir draudžiama tuos gyvūnus šerti gyvūniniais produktais, kaip nustatyta to reglamento IV priede;

(3)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priede nustatyta, kad 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas taip pat taikomas ūkinių neatrajotojų, išskyrus mėsėdžius kailinius gyvūnus, šėrimui, inter alia, perdirbtais gyvūniniais baltymais. Tačiau nukrypstant nuo minėtų nuostatų ir laikantis konkrečių sąlygų, IV priedo II skyriaus c punkto nuostatomis leidžiama iš neatrajotojų gautais perdirbtais gyvūniniais baltymais šerti akvakultūros gyvūnus, su sąlyga, kad perdirbti gyvūniniai baltymai ir kombinuotieji pašarai, kuriuose yra tokių baltymų, būtų pagaminti laikantis Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo IV skyriaus D skirsnio reikalavimų. Šiame skirsnyje šiuo metu nustatyti reikalavimai, kad tokiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams gaminti būtų naudojami tik iš skerdyklų arba pjaustymo įmonių gauti šalutiniai gyvūniniai produktai. Gaminant iš vabzdžių gautus perdirbtus gyvūninius baltymus šis reikalavimas negali būti įvykdytas. Taigi, šiuo metu iš vabzdžių gautų perdirbtų gyvūninių baltymų akvakultūros gyvūnų pašaruose naudoti neleidžiama;

(4)

keliose valstybėse narėse jau pradėta auginti vabzdžius, skirtus iš jų gautiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams ir kitiems gyvūnų augintinių ėdalui skirtiems produktams gaminti. Ši gamyba vykdoma pagal valstybių narių kompetentingų institucijų nacionalines kontrolės programas. Tyrimai parodė, kad ūkiuose auginami vabzdžiai galėtų būti tvari alternatyva įprastiniams ūkinių neatrajotojų pašarams skirtų perdirbtų gyvūninių baltymų šaltiniams;

(5)

2015 m. spalio 8 d. EFSA (Europos maisto saugos tarnyba) paskelbė mokslinę nuomonę dėl rizikos profilio, susijusio su vabzdžių auginimu ir vartojimu maistui bei pašarams (3). Atsižvelgdama į riziką, susijusią su prionų buvimu, EFSA padarė išvadą, kad neperdirbtų vabzdžių keliamas pavojus, palyginti su šiuo metu leidžiamais naudoti gyvūninių baltymų šaltiniais, veikiausiai bus toks pat arba mažesnis, jeigu vabzdžiai šeriami substratais, kurių sudėtyje nėra atrajotojų arba žmonių medžiagų (mėšlo). Perdirbant vabzdžius galima dar labiau sumažinti biologinį pavojų, todėl šis teiginys galioja ir iš vabzdžių gautiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams;

(6)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 6 dalyje pateiktą ūkinio gyvūno apibrėžtį vabzdžiai, veisiami iš vabzdžių gautiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams gaminti, laikytini ūkiniais gyvūnais, todėl jiems taikomos Reglamento (EB) Nr. 999/2001 7 straipsnyje ir IV priede nustatytos pašarų draudimo taisyklės ir Reglamente (EB) Nr. 1069/2009 nustatytos gyvūnų šėrimo taisyklės. Vadinasi, vabzdžių pašarui draudžiama naudoti atrajotojų baltymus, maisto atliekas, mėsos ir kaulų miltus bei mėšlą. Be to, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 767/2009 (4) III priedą gyvūnų mitybos tikslams draudžiama naudoti fekalijas;

(7)

todėl reikėtų leisti iš vabzdžių gautais perdirbtais gyvūniniais baltymais ir kombinuotaisiais pašarais, kuriuose yra tokių perdirbtų gyvūninių baltymų, šerti akvakultūros gyvūnus. Todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo II skyriaus c punktas turėtų būti atitinkamai pakeistas, o į to reglamento IV priedo IV skyrių turėtų būti įrašytas skirsnis, kuriame būtų nustatytos su USE susijusios sąlygos, taikomos gaminant iš ūkinių vabzdžių gautus perdirbtus gyvūninius baltymus ir kombinuotuosius pašarus, kuriuose yra tokių baltymų;

(8)

siekiant išvengti bet kokios kryžminės taršos kitais baltymais, kurie atrajotojams gali kelti USE riziką, pagal analogiją su sąlygomis, kurios jau taikomos iš neatrajotojų gautiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams ir kombinuotiesiems pašarams, kuriuose yra tokių baltymų, skirtiems šerti akvakultūros gyvūnams, turėtų būti nustatytos specialiosios iš vabzdžių gautų perdirbtų gyvūninių baltymų gamybos ir naudojimo sąlygos. Visų pirma pagal analogiją su sąlygomis, nustatytomis Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo IV skyriaus A skirsnyje, iš vabzdžių gauti perdirbti gyvūniniai baltymai turėtų būti gaminami perdirbimo įmonėse, skirtose tik iš ūkinių vabzdžių gautiems produktams gaminti;

(9)

be to, dėl teisinio aiškumo tikslinga į Reglamento (EB) Nr. 999/2001 I priedą įtraukti ūkinių vabzdžių apibrėžtį;

(10)

todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 I ir IV priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(11)

Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 (5) X priede nustatytos Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 įgyvendinimo taisyklės, įskaitant saugaus ūkiniams gyvūnams šerti skirto gyvūninio pašaro gamybos parametrus. Ūkinius gyvūnus, išskyrus kailinius gyvūnus, šerti galima tik Reglamento (ES) Nr. 142/2011 X priedo reikalavimus atitinkančiais šalutiniais gyvūniniais produktais ir jų gaminiais. Nors to reglamento X priede išdėstytos nuostatos netaikomos gyviems ir džiovintiems vabzdžiams, naudojamiems ūkinių gyvūnų pašare, tačiau džiovintų vabzdžių naudojimui gyvūnų augintinių ėdale taikomos minėto reglamento XIII priede išdėstytos nuostatos;

(12)

tikėtina, kad iš dalies pakeitus Reglamentą (EB) Nr. 999/2001 ir leidus naudoti iš vabzdžių gautus perdirbtus gyvūninius baltymus akvakultūros gyvūnams šerti bus sudaryta galimybė Sąjungoje gaminti daugiau iš vabzdžių gautų perdirbtų gyvūninių baltymų. Šiuo metu nedidelio masto vabzdžių, skirtų gyvūnų augintinių ėdalui, auginimą galima tinkamai prižiūrėti pagal taikomas nacionalines kontrolės sistemas, tačiau norint užtikrinti, kad vabzdžiai Sąjungoje būtų saugiai auginami didesniu mastu, tikslinga priimti Sąjungos nuostatas, reglamentuojančias gyvūnų, visuomenės ir augalų sveikatą arba riziką aplinkai. Sąjungoje auginamų rūšių vabzdžiai neturėtų būti patogeniški arba daryti neigiamo poveikio augalų, gyvūnų arba žmonių sveikatai; jie neturėtų būti pripažinti žmonėms, gyvūnams arba augalams pavojingo užkrato pernešėjais, neturėtų būti apsaugoti arba apibrėžti kaip invazinės svetimos rūšys. Atsižvelgiant į šiuos nacionalinio rizikos vertinimo rezultatus ir į 2015 m. spalio 8 d. EFSA nuomonę, šios vabzdžių rūšys gali būti laikomos Sąjungoje šiuo metu auginamomis vabzdžių rūšimis, kurios atitinka minėtas pašarui skirtų vabzdžių auginimo saugos sąlygas: juodoji plokščiamusė (Hermetia illucens), kambarinė musė (Musca domestica), didysis milčius (Tenebrio molitor), malūninis juodvabalis (Alphitobius diaperinus), naminis svirplys (Acheta domesticus), juostuotasis svirplys (Gryllodes sigillatus) ir jamaikinis svirplys (Gryllus assimilis);

(13)

todėl Reglamento (ES) Nr. 142/2011 X priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, kad į jo II skyriaus 1 skirsnį būtų įtrauktas vabzdžių, kuriuos galima naudoti gaminant iš ūkinių vabzdžių gautus perdirbtus gyvūninius baltymus, rūšių sąrašas. Į šį sąrašą turėtų būti įtrauktos pirmiau minėtos vabzdžių rūšys, o ateityje sąrašą galima iš dalies pakeisti, atsižvelgiant į rizikos, kurią susijusios vabzdžių rūšys kelia gyvūnų, visuomenės ir augalų sveikatai arba aplinkai, vertinimą;

(14)

Reglamento (ES) Nr. 142/2011 XIV priede nustatyti šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių importo iš trečiųjų šalių reikalavimai. Vabzdžių, skirtų naudoti akvakultūros gyvūnų pašare, auginimo ir iš tų vabzdžių (visų pirma atsižvelgiant į tas rūšis, kurias galima naudoti, ir pašarą, kuriuo galima šerti vabzdžius) gautų perdirbtų gyvūninių baltymų tiekimo rinkai saugos reikalavimai turėtų būti taikomi ir vykdant importą iš trečiųjų šalių. Todėl Reglamento (ES) Nr. 142/2011 XIV priedo I skyriaus 1 ir 2 skirsniai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti, kad būtų nustatyti minėti importo į Sąjungą reikalavimai;

(15)

Reglamento (ES) Nr. 142/2011 XV priede pateikti šalutinių gyvūninių produktų importo į Sąjungą veterinarijos sertifikatų pavyzdžiai. To reglamento XV priedo 1 skyriuje pateiktas veterinarijos sertifikato pavyzdys naudojamas į Sąjungą importuojant perdirbtus gyvūninius baltymus. Tam, kad būtų galima importuoti iš ūkinių vabzdžių gautus perdirbtus gyvūninius baltymus, turėtų būti parengtas naujas veterinarijos sertifikato pavyzdys, į kurį būtų įtraukti specialieji reikalavimai dėl ūkinių vabzdžių, skirtų Reglamento (ES) Nr. 142/2011 XIV priede nurodytiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams gaminti, veisimo, ir kiti susiję perdirbtų gyvūninių baltymų importo reikalavimai. Todėl į XV priedo 1 skyrių reikėtų įtraukti naują veterinarijos sertifikato, skirto iš vabzdžių gautų perdirbtų gyvūninių baltymų importui, pavyzdį;

(16)

be to, į Reglamento (ES) Nr. 142/2011 XV priedo 1 skyrių įtrauktame naujame veterinarijos sertifikato pavyzdyje turėtų būti atsižvelgta ir į Komisijos reglamentu (ES) 2016/1396 (6) iš dalies pakeistus su USE susijusius reikalavimus, taikomus importuojant šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, gautus iš galvijų, avių ir ožkų, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IX priedo D skyriuje;

(17)

todėl Reglamento (ES) Nr. 142/2011 X, XIV ir XV priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(18)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo III skyriaus A skirsnyje nustatyti reikalavimai, taikomi siekiant išvengti kryžminės taršos, kai vežami ūkiniams neatrajotojams šerti skirti birūs žuvų miltai ir gyvūninis dikalcio bei trikalcio fosfatas, birūs iš neatrajotojų gauti kraujo produktai ir birūs kombinuotieji pašarai, kuriuose yra tų produktų, ir kai vežami atrajotojams skirti pašarai. Atsižvelgiant į tai, kad panaši kryžminės taršos rizika kyla, kai tokios birios medžiagos sandėliuojamos, Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo III skyriaus A skirsnyje nustatyti reikalavimai turėtų būti taikomi ir sandėliuojant birius žuvų miltus, gyvūninį dikalcio ir trikalcio fosfatą, iš neatrajotojų gautus kraujo produktus ir kombinuotuosius pašarus, kuriuose yra tų žaliavų;

(19)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo V skyriaus B skirsnyje nustatyti reikalavimai, taikomi siekiant išvengti kryžminės taršos, kai vežamos birios pašarinės žaliavos ir birūs kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra iš atrajotojų gautų produktų, išskyrus pieną ir pieno gaminius, gyvūninis dikalcio ir trikalcio fosfatas bei iš atrajotojų kailių ir odos gauti hidrolizuoti baltymai, ir kai vežami ūkiniams gyvūnams, išskyrus kailinius gyvūnus, skirti pašarai. Atsižvelgiant į tai, kad panaši kryžminės taršos rizika kyla, kai tokios birios medžiagos sandėliuojamos, Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo V skyriaus B skirsnyje nustatyti reikalavimai turėtų būti taikomi ir sandėliuojant birias pašarines žaliavas bei kombinuotuosius pašarus, kurių sudėtyje yra iš atrajotojų gautų produktų, išskyrus pieną ir pieno gaminius, gyvūninį dikalcio ir trikalcio fosfatą bei iš atrajotojų kailių ir odos gautus hidrolizuotus baltymus;

(20)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo IV skyriaus D skirsnio a punkte reikalaujama, kad iš neatrajotojų gautiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams, išskyrus žuvų miltus, skirtiems naudoti akvakultūros gyvūnų pašarui, gaminti naudojami šalutiniai gyvūniniai produktai būtų gaunami iš skerdyklų, kuriose neskerdžiami atrajotojai, ir iš pjaustymo įmonių, kuriose neiškaulinėjama ir nepjaustoma atrajotojų mėsa. Minėtame a punkte nustatyta nuo to reikalavimo leidžianti nukrypti nuostata, skirta skerdykloms, taikančioms veiksmingas priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią atrajotojų ir neatrajotojų šalutinių produktų kryžminei taršai, jeigu kompetentinga institucija, atlikusi patikrinimą, suteikė atitinkamą leidimą;

(21)

tam, kad iš neatrajotojų gautiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams, skirtiems akvakultūros gyvūnų pašarui arba eksportui, gaminti būtų galima naudoti įvairesnių rūšių žaliavas, tikslinga iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo IV skyriaus D skirsnio a punktą, siekiant leisti naudoti ne iš skerdyklų ar pjaustymo įmonių gautus šalutinius gyvūninius produktus, su sąlyga, kad tose įmonėse būtų tvarkomos tik iš neatrajotojų gautos žaliavos arba toms įmonėms kompetentinga institucija, atlikusi patikrinimą vietoje, būtų suteikusi leidimą remdamasi tais pačiais su paskirstymu susijusiais reikalavimais, kurie yra nustatyti skerdykloms taikomoje nukrypti leidžiančioje nuostatoje, jeigu tie su paskirstymu susiję reikalavimai suteikia pakankamas garantijas, kad bus užkirstas kelias kryžminei taršai ir ji bus kontroliuojama. Taip pat tikslinga skerdykloms taikomą nukrypti leidžiančią nuostatą taikyti ir pjaustymo įmonėms, su sąlyga, kad būtų taikomi tie patys su paskirstymu susiję reikalavimai. Todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo IV skyriaus D skirsnis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(22)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo IV skyriaus A skirsnio b punkte reikalaujama, kad pridedamame žuvų miltų ir kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, prekybos dokumente arba veterinarijos sertifikate ir ant bet kokios tokių produktų pakuotės būtų aiškiai užrašyta „sudėtyje yra žuvų miltų – netinka atrajotojams šerti“. Tačiau Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 21 straipsnio 2 dalyje nurodyto prekybos dokumento arba veterinarijos sertifikato nereikalaujama pridėti prie kombinuotųjų pašarų. Todėl tikslinga iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo IV skyriaus A skirsnio b punktą, siekiant paaiškinti, kad vežant kombinuotuosius pašarus žodžiai „sudėtyje yra žuvų miltų – netinka atrajotojams šerti“ turėtų būti užrašyti tik kombinuotųjų pašarų etiketėje. Todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo IV skyriaus B skirsnis, C skirsnio d punktas ir D skirsnio e punktas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(23)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo V skyriaus C skirsnyje nustatytas draudimas ūkiniams gyvūnams, išskyrus kailinius gyvūnus, skirtus pašarus gaminti įmonėse, kuriose gaminamas gyvūnų augintinių ėdalas arba kailiniams gyvūnams skirti pašarai, kuriuose yra atrajotojų produktų, draudžiamų naudoti ūkiniams gyvūnams, išskyrus kailinius gyvūnus, skirtiems pašarams. Panašus draudimas turėtų būti nustatytas ir įmonėms, kuriose gaminamas gyvūnų augintinių ėdalas arba kailiniams gyvūnams skirti pašarai, kuriuose yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, išskyrus žuvų miltus, siekiant išvengti ūkiniams gyvūnams, išskyrus kailinius gyvūnus ir akvakultūros gyvūnus, skirtų pašarų kryžminės taršos produktais, kuriuos draudžiama naudoti tokiuose pašaruose. Todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo V skyriaus C skirsnis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(24)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo V skyriaus E skirsnio 1 punkte nustatytas draudimas eksportuoti iš atrajotojų gautus perdirbtus gyvūninius baltymus. Šiuo reikalavimu pirmiausia buvo siekiama kontroliuoti galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE) plitimą tuo metu, kai Sąjungoje buvo kilusi GSE epidemija ir kai Europa buvo labiausiai apimta epidemijos pasaulyje. Tačiau su GSE susijusi padėtis Sąjungoje labai pagerėjo. 2015 m. Sąjungoje buvo pranešta apie penkis GSE atvejus, palyginti su 2 166 atvejais 2001 m. Tokį GSE padėties pagerėjimą Sąjungoje liudija faktas, kad pagal Komisijos sprendimą 2007/453/EB (7) 23 valstybės narės šiuo metu yra pripažintos valstybėmis narėmis, kuriose GSE rizika nedidelė, remiantis tarptautiniu lygmeniu Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) pripažintu GSE rizikos statusu;

(25)

todėl draudimas eksportuoti iš atrajotojų gautus perdirbtus gyvūninius baltymus turėtų būti panaikintas ir pakeistas specialiosiomis sąlygomis, kurių reikia laikytis, siekiant sumažinti su prekyba susijusią naštą ir užtikrinti didesnį proporcingumą, palyginti su dabartine GSE epizootine padėtimi. Tos sąlygos pirmiausia turėtų būti skirtos užtikrinti, kad eksportuojamų produktų sudėtyje nebūtų mėsos ir kaulų miltų (jų neleidžiama eksportuoti pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 43 straipsnio 3 dalį). Mėsos ir kaulų miltų sudėtyje gali būti nurodytų pavojingų medžiagų arba jie gali būti gauti iš gyvūnų, kurie nugaišo arba buvo nužudyti ne maistui, todėl mėsos ir kaulų miltai kelia didesnę GSE riziką ir neturėtų būti eksportuojami;

(26)

siekiant užtikrinti, kad eksportuojamų perdirbtų atrajotojų baltymų sudėtyje nebūtų mėsos ir kaulų miltų ir kad jie būtų naudojami tik Sąjungos teisės aktuose nustatytais tikslais, iš atrajotojų gauti perdirbti baltymai turėtų būti vežami uždarose talpyklose tiesiogiai iš perdirbimo įmonės į išvežimo iš Sąjungos punktą (Komisijos sprendimo 2009/821/EB (8) I priede nurodytą pasienio kontrolės postą), kad būtų galima atlikti oficialią kontrolę. Tokia oficiali kontrolė turėtų būti atliekama laikantis oficialių kontrolės procedūrų, visų pirma – naudojamas prekybos dokumentas, parengtas pagal Reglamento (ES) Nr. 142/2011 VIII priedo III skyriaus 6 punkte pateiktą pavyzdį, o kompetentingos institucijos turėtų palaikyti ryšius naudodamosi integruota kompiuterine veterinarijos sistema (TRACES), įdiegta Komisijos sprendimu 2004/292/EB (9);

(27)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 24 straipsnį perdirbimo įmonė turi būti patvirtinta perdirbti 3 kategorijos medžiagas, be to, pagal to reglamento 45 straipsnį toje įmonėje turi būti reguliariai vykdoma oficiali kontrolė, be to, jei perdirbimo įmonė taip pat yra patvirtinta perdirbti 1 ir (arba) 2 kategorijos medžiagas, turi būti tikrinama, ar 1 ir 2 kategorijų medžiagos yra ženklinamos ilgalaikiu ženklu, kaip reikalaujama tame reglamente;

(28)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo V skyriaus E skirsnio 2 punkte reikalaujama, kad kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų ir kurie skirti eksportui, būtų pagaminti laikantis tam tikrų reikalavimų, visų pirma nurodytųjų to reglamento IV priedo V skyriaus A skirsnio e punkte, kuriame, savo ruožtu, pateikta nuoroda į to priedo IV skyriaus D skirsnį. Dėl šių kryžminių nuorodų nuostatos buvo aiškinamos skirtingai, todėl tikslinga performuluoti Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo V skyriaus E skirsnio 2 punktą ir paaiškinti, kokie reikalavimai taikomi eksportui iš Sąjungos skirtų iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų arba kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra tokių baltymų, gamybai;

(29)

dar ne visiems atvejams yra pritaikyta Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo V skyriaus E skirsnio 2 punkto b papunktyje, skirtame kombinuotiesiems pašarams, kurių sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, pateikta nuoroda į to priedo IV skyriaus D skirsnio d punktą, skirtą akvakultūros gyvūnų kombinuotiesiems pašarams, kurių sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų. Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo IV skyriaus D skirsnio d punkte reikalaujama, kad kombinuotuosius pašarus gaminanti įmonė būtų skirta gaminti tik akvakultūros gyvūnų pašarams arba, taikant tam tikras priemones siekiant išvengti akvakultūros gyvūnų pašarų ir kitų ūkinių gyvūnų pašarų kryžminės taršos, jai būtų suteiktas leidimas, tačiau kai tokie pašarai eksportuojami, Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priede nenustatyta, kokių rūšių gyvūnus galima šerti eksportuotais kombinuotaisiais pašarais trečiojoje šalyje. Todėl šiuo atveju reikia išvengti kryžminės taršos tarp eksportuojamų kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, ir Sąjungos rinkai teiktinų ūkiniams gyvūnams, išskyrus akvakultūros gyvūnus, skirtų pašarų. Todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo V skyriaus E skirsnio 2 punktas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(30)

pirmiau konstatuojamosiose dalyse nurodyti pakeitimai, susiję su (1) tam tikrų pašarinių žaliavų ir kombinuotųjų pašarų sandėliavimu, (2) iš ūkinių vabzdžių gautų perdirbtų gyvūninių baltymų ir kombinuotųjų pašarų, kuriuose yra tokių baltymų, gamyba, (3) kombinuotųjų pašarų, kurių sudėtyje yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, eksportu ir (4) ne iš skerdyklų ir pjaustymo įmonių gautų žaliavų, skirtų iš neatrajotojų gautiems perdirbtiems gyvūniniams baltymams gaminti, naudojimu, apima reikalavimus, kad valstybių narių kompetentingos institucijos registruotų tam tikras įmones arba suteiktų joms leidimus, atsižvelgdamos į tai, kaip jos laikosi tų reikalavimų. Todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo V skyriaus A skirsnis turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų nustatyta valstybių narių prievolė nuolat atnaujinti ir viešai skelbti tokių įmonių sąrašą;

(31)

siekiant sumažinti kompetentingųjų institucijų naštą, veiklos vykdytojų sąrašus reikėtų viešai skelbti tik tada, kai tai būtina, kad ūkio subjektai galėtų nustatyti, kurie potencialūs tiekėjai atitinka Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo reikalavimus, ir kad kompetentingos institucijos galėtų tikrinti, ar tų reikalavimų laikomasi visoje gamybos grandinėje. Todėl IV priedo V skyriaus A skirsnis turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų išbraukta prievolė viešai skelbti vietos kombinuotųjų pašarų gamintojų sąrašus;

(32)

atsižvelgiant į tai, kad valstybėms narėms ir ūkio subjektams reikia pakankamai laiko prisitaikyti prie šiuo reglamentu padarytų Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo III skyriaus A skirsnio pakeitimų dėl tam tikrų birių pašarinių žaliavų ir kombinuotųjų pašarų sandėliavimo ir prie to priedo V skyriaus A, B ir C skirsnių pakeitimų dėl įmonių, gaminančių pašarus pagal tam tikrus Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo reikalavimus dėl pašarų, kuriuose yra iš neatrajotojų gautų produktų, sandėliavimo ir dėl gyvūnų augintinių ėdalo, kuriame yra iš neatrajotojų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, gamybos, sąrašų, tie pakeitimai turėtų būti taikomi nuo 2018 m. sausio 1 d.;

(33)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

šio reglamento I priedo 2 dalies b punkto i papunkčiu padaryti Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo III skyriaus A skirsnio pakeitimai ir

b)

šio reglamento I priedo 2 dalies d punkto i papunkčiu padaryti Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo V skyriaus A, B ir C skirsnių pakeitimai.