23.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 307/58

(1)

Reglamente (EB) Nr. 999/2001 nustatytos užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) prevencijos, kontrolės ir likvidavimo Sąjungoje taisyklės. Šis reglamentas taikomas gyvų gyvūnų auginimui ir gyvūninių produktų gamybai, jų pateikimui rinkai, o tam tikrais konkrečiais atvejais – jų eksportui. Pagal jį, be kita ko, numatyta vykdyti tam tikrų USE stebėsenos programas bei nustatyti tam tikras apsaugos priemones USE protrūkių atveju;

(2)

Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/1918 (2) nustatomos laikinos apsaugos priemonės, susijusios su lėtine išsekimo liga. Tas sprendimas priimtas 2016 m. Norvegijoje nustačius penkis lėtinės elninių išsekimo ligos atvejus. Tai buvo pirmieji Europoje nustatyti lėtinės išsekimo ligos atvejai ir pirmas kartas pasaulyje, kai ši liga nustatyta šiaurės elniams natūralioje aplinkoje. Lėtinė išsekimo liga yra užkrečiama, ir šios ligos protrūkio atveju kyla pavojus, kad ji gali išplisti į kitas elninių populiacijas bei į kitus regionus, taip pat į kitų Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių (toliau – EEE ELPA valstybės) teritoriją;

(3)

2016 m gruodžio 2 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) priėmė mokslinę nuomonę dėl lėtinės elninių išsekimo ligos (toliau – EFSA nuomonė) (3). EFSA nuomonėje pateiktos rekomendacijos dėl trejų metų lėtinės elninių išsekimo ligos priežiūros programos įgyvendinimo Estijoje, Islandijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Norvegijoje, Suomijoje ir Švedijoje (valstybėse narėse ir EEE ELPA valstybėse, kuriose yra šiaurinių elnių ir (arba) briedžių populiacija). EFSA nuomonėje pabrėžta, kad tokios trejų metų lėtinės išsekimo ligos stebėsenos programos tikslas turėtų būti patvirtinti, kad šalyse, kuriose lėtinės išsekimo ligos niekada nebuvo nustatyta, ir šalyse, kuriose ši liga buvo nustatyta, tokia liga yra arba jos nėra, siekiant įvertinti sergamumą lėtine išsekimo liga ir jos geografinį paplitimą. Iki šio meto lėtinės išsekimo ligos atvejų Sąjungoje nenustatyta, o iš EEE ELPA valstybių jų nustatyta tik Norvegijoje;

(4)

EFSA priėmus nuomonę, Komisijos reglamentu (ES) 2017/1972 (4) buvo iš dalies pakeistas Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priedas, kad tam tikrose valstybėse narėse ir EEE ELPA valstybėse, turinčiose elninių populiaciją, kuri galėjo turėti sąlytį su lėtine išsekimo liga, būtų numatyta trejų metų šios ligos stebėsenos programa nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (trejų metų lėtinės išsekimo ligos stebėsenos programa). Trejų metų lėtinės išsekimo ligos stebėsenos programos tikslas – susidaryti aiškų vaizdą dėl su lėtine elninių išsekimo liga susijusios epidemiologinės padėties Europoje;

(5)

2017 m. sausio – rugsėjo mėn. laikotarpiu Norvegija elektroniniu būdu, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priedo B skyriaus I.B dalyje, informavo Komisiją ir valstybes nares apie dar tris nustatytus laukinių šiaurės elnių lėtinės išsekimo ligos atvejus, neskaitant penkių atvejų, kurie 2016 m. Norvegijoje nustatyti laukinių šiaurės elnių ir briedžių populiacijoje;

(6)

EFSA nuomonėje taip pat pabrėžiama, kad naudojant masalą iš natūralaus elninių šlapimo padidėja lėtinės išsekimo ligos patekimo į Sąjungą tikimybė, ir rekomenduojama imtis priemonių sumažinti tikimybę, kad liga plis per masalus iš natūralaus elninių šlapimo. Lėtinės išsekimo ligos užkrato esama šlapime, kuris prisideda prie šios ligos perdavimo ir platinimo. Todėl iš užkrėstų elninių gautas šlapimas, medžioklėje naudojamas kaip masalas, gali užkrėsti vietoves, kuriose lėtinės išsekimo ligos anksčiau nebuvo. Todėl EFSA nuomonėje pateikta rekomendacija nebenaudoti medžioklinio masalo iš elninių šlapimo;

(7)

atsižvelgiant į EPSA nuomonėje pateiktas rekomendacijas, tikslinga išplėsti Įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/1918 išdėstytas apsaugos priemones, kad jos aprėptų medžioklinį masalą iš elninių šlapimo, uždraudžiant įvežti iš trečiųjų šalių į Sąjungą masalą iš elninių šlapimo, į Sąjungą gabenti Norvegijos kilmės medžioklinio masalo iš elninių šlapimo siuntas ir gaminti, tiekti rinkai ir naudoti medžioklinį masalą iš Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/1918 priede nurodytų Švedijos ir Suomijos vietovių kilmės elninių šlapimo;

(8)

be to, reikėtų pratęsti Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/1918 taikymą, atsižvelgiant į nustatytus naujus lėtinės išsekimo ligos atvejus Norvegijoje ir laukiant trejų metų lėtinės išsekimo ligos stebėsenos programos rezultatų. Todėl to akto taikymo laikotarpį reikėtų pratęsti iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

(9)

taip pat dėl šiuo sprendimu padarytų Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/1918 straipsnių dalinių pakeitimų būtina iš dalies pakeisti to akto priedą;

(10)

todėl Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/1918 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(11)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

1.

Pridedamas 3a straipsnis:

„3a straipsnis

1.   Draudžiama į Sąjungą iš trečiųjų šalių įvežti medžioklinio masalo iš elninių šlapimo siuntas.

2.   Draudžiama į Sąjungą gabenti Norvegijos kilmės medžioklinio masalo iš elninių šlapimo siuntas.

3.   Draudžiama priede nurodytose Švedijos ir Suomijos vietovėse gaminti, tiekti rinkai ir naudoti medžioklinį masalą iš elninių šlapimo.“

2.

4 straipsnyje data „2017 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama į datą „2020 m. gruodžio 31 d.“

3.

Priedas pakeičiamas šio sprendimo priede pateiktu tekstu.