Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32017D0864

2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2017/864 dėl Europos kultūros paveldo metų (2018 m.)

OJ L 131, 20.5.2017, p. 1–9 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2017/864/oj

20.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 131/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2017/864

2017 m. gegužės 17 d.

dėl Europos kultūros paveldo metų (2018 m.)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 167 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Europos kultūros paveldo įkūnyti idealai, principai ir vertybės yra bendras Europos atminimo, supratimo, tapatybės, dialogo, sanglaudos ir kūrybiškumo šaltinis. Kultūros paveldas Europos Sąjungai yra svarbus, o Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) preambulėje teigiama, kad ją pasirašiusios šalys sėmėsi įkvėpimo iš Europos kultūrinio, religinio ir humanistinio paveldo;

(2)

ES sutarties 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Sąjunga turi gerbti savo turtingą kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrinti, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas;

(3)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 167 straipsnyje nustatytas Sąjungos uždavinys prisidėti prie valstybių narių kultūrų klestėjimo, gerbiant jų nacionalinę ir regioninę įvairovę ir kartu iškeliant bendrą kultūros paveldą. Sąjungos veiksmais turi būti siekiama paskatinti valstybių narių bendradarbiavimą ir prireikus paremti ir papildyti jų veiklą, inter alia, didinant žinias ir skleidžiant informaciją apie Europos tautų kultūrą ir istoriją, taip pat konservuojant ir saugant europinės reikšmės kultūros paveldą;

(4)

kaip Komisija pabrėžė savo 2014 m. liepos 22 d. komunikate „Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą“, kultūros paveldas turi būti laikomas bendru turtu ir bendromis gėrybėmis, kurios turi būti išsaugotos ateities kartoms. Todėl kultūros paveldu turi rūpintis visi suinteresuotieji subjektai;

(5)

kultūros paveldas yra Europos visuomenės vertybė kultūrine, aplinkosaugos, socialine ir ekonomine prasme. Taigi, tvarus kultūros paveldo valdymas yra strateginis XXI a. uždavinys, kaip pabrėžta 2014 m. gegužės 21 d. Tarybos išvadose (3). Kultūros paveldo indėlis atsižvelgiant į vertės kūrimą, gebėjimų ugdymą, darbo vietų kūrimą ir gyvenimo kokybę vertinamas nepakankamai;

(6)

kultūros paveldas yra svarbi Europos kultūros darbotvarkės (4) dalis ir prisideda prie jos tikslų, kurie yra kultūrų įvairovės ir kultūrų dialogo propagavimas, kultūros kaip kūrybiškumo katalizatoriaus propagavimas ir kultūros kaip vieno iš esminių Sąjungos tarptautinių santykių elementų propagavimas. Tai taip pat vienas iš keturių Europos bendradarbiavimo kultūros srityje 2015–2018 m. prioritetų, kaip nustatyta dabartiniame Darbo plane kultūros srityje, kurį Taryba ir valstybių narių Vyriausybių atstovai priėmė 2014 m. lapkričio 25 d. vykusiame Tarybos susitikime (5);

(7)

Taryba savo 2014 m. gegužės 21 d. išvadose nustatė, kad kultūros paveldą sudaro visų formų ir rūšių – materialieji, nematerialieji ir skaitmeniniai (sukurti kaip skaitmeniniai ir suskaitmeninti) iš praeities paveldėti ištekliai, įskaitant paminklus, vietoves, kraštovaizdžius, gebėjimus, praktiką, žinias ir žmonių kūrybiškumo išraiškas, taip pat tokių viešųjų ir privačių įstaigų kaip muziejai, bibliotekos ir archyvai saugomus ir tvarkomus rinkinius. Kultūros paveldas taip pat apima kino paveldą;

(8)

kultūros paveldą per šimtmečius sutvirtino įvairių Europos civilizacijų kultūrų raiškos sąveika. Europos kultūros paveldo metai padės skatinti ir gerinti supratimą, kaip svarbu saugoti ir viešinti kultūrų raiškos įvairovę. Vienas iš būdų siekti tokio supratimo – tai pasitelkti švietimo ir informuotumo didinimo programas, laikantis 2005 m. spalio 20 d. UNESCO konvencijoje dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, prie kurios yra prisijungusi ir Sąjunga bei valstybės narės, nustatytų įsipareigojimų;

(9)

pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, prie kurios yra prisijungusi Sąjunga ir dauguma valstybių narių, 30 straipsnį, Konvencijos šalys pripažįsta neįgaliųjų teisę lygiai su kitais asmenimis dalyvauti kultūriniame gyvenime ir turi imtis visų atitinkamų priemonių, kad užtikrintų, jog neįgalieji turėtų galimybę, inter alia, dalyvauti kultūros renginiuose ar naudotis kultūros įstaigų, pavyzdžiui, teatrų, muziejų, kino, bibliotekų ir turizmo biurų, paslaugomis ir aplankyti kuo daugiau paminklų ir nacionalinių kultūros vertybių;

(10)

geriausiai visiems gyventojams pritaikyto miesto apdovanojimo iniciatyva parodė, kad įmanoma užtikrinti neįgaliųjų, pagyvenusių žmonių, riboto judumo ir kitokių laikinų sutrikimų turinčių žmonių prieigą prie miestų kultūros paveldo, gerbiant jo prigimtį ir vertybes, ir kad tai yra gera praktika;

(11)

Europos visuomenėje didėjant kultūrų įvairovei, kultūros paveldas atlieka svarbų vaidmenį didinant bendruomenės sanglaudą. Vietovėms, kurioms suteiktas Europos paveldo ženklas, būdingas stiprus europinis matmuo, kadangi jos buvo atrinktos dėl savo vaidmens Europos istorijoje. Drauge su Europos kultūros sostinėmis, tos vietovės stiprina priklausymo bendrai Europos erdvei jausmą. Todėl reikėtų siekti, kad šios iniciatyvos papildytų Europos kultūros paveldo metus. Nauji dalyvaujamieji ir tarpkultūriniai paveldo politikos ir švietimo iniciatyvų metodai, prisidedantys prie vienodos pagalbos visų formų kultūros paveldui, turi potencialo padidinti pasitikėjimą, abipusį pripažinimą ir socialinę sanglaudą; tai taip pat parodė tarptautinis bendradarbiavimas Europos Taryboje;

(12)

kultūros paveldo vaidmuo pripažintas ir JT Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. (toliau – Darbotvarkė iki 2030 m.), kurioje globalus pilietiškumas, kultūrų įvairovė ir kultūrų dialogas yra laikomi esminiais darnaus vystymosi principais. Darbotvarkėje iki 2030 m. taip pat nurodyta, kad visos kultūros ir civilizacijos ne tik gali prisidėti prie darnaus vystymosi, bet ir yra esminiai jo skatinimo veiksniai. Kultūros aspektai įtraukti į kelis Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslus, visų pirma į 11 tikslą (miestai ir paveldas), taip pat į 4 tikslą (švietimas) ir, kiek tai susiję su turizmu, į 8 tikslą (tvarus augimas) bei 12 tikslą (vartojimo modeliai);

(13)

vis didesnis pripažinimas tarptautiniu lygmeniu, kad platesnės ir daugiadisciplinės kultūros paveldo koncepcijos dėmesio centre turėtų atsidurti žmonės ir jų vertybės, išryškina reikmę didinti prieigą prie kultūros paveldo, inter alia, atsižvelgiant į jos teigiamą poveikį gyvenimo kokybei. Tokia platesnė prieiga gali būti pasiekta užmezgant ryšius su skirtingomis auditorijomis ir didinant prieigą prie vietovių, pastatų, produktų ir paslaugų, atsižvelgiant į demografinių pokyčių lemiamas specialias reikmes ir pasekmes;

(14)

kultūros paveldo priežiūros, restauravimo, konservavimo, pakartotinio naudojimo, prieigos ir viešinimo bei susijusių paslaugų politika yra iš esmės šalies, regiono ar vietos institucijų atsakomybė. Nepaisant to, kultūros paveldas turi akivaizdų europinį matmenį, kuris yra įtrauktas ne tik į kultūros politiką, bet ir į kitas Sąjungos politikos sritis, tokias kaip švietimas, žemės ūkis ir kaimo plėtra, regionų vystymasis, socialinė sanglauda, jūrų reikalai, aplinka, turizmas, skaitmeninė darbotvarkė, moksliniai tyrimai bei inovacijos ir komunikacija;

(15)

2018 m. yra svarbūs Europai ir jos kultūros paveldui simboliniu ir istoriniu požiūriu, visų pirma dėl to, kad tais metais bus minima keletas svarbių įvykių, tokių kaip 100-osios Pirmojo pasaulinio karo pabaigos ir kelių valstybių narių nepriklausomybės metinės, taip pat 400-osios Trisdešimties metų karo pradžios metinės. Todėl Europos kultūros paveldo metai gali suteikti galimybių per platesnį bendrą praeities supratimą geriau pažinti dabartį;

(16)

siekiant, kad Europos visuomenėse ir ekonomikoje būtų visapusiškai įgyvendintas kultūros paveldo potencialas, kultūros paveldo saugojimui, turtinimui ir tvarkymui reikia veiksmingo dalyvaujamojo valdymo (t. y. keliais lygmenimis bei dalyvaujant keliems suinteresuotiesiems subjektams) ir tvirtesnio įvairius sektorius apimančio bendradarbiavimo, kaip nurodyta Tarybos 2014 m. lapkričio 25 d. išvadose (6). Tokiame valdyme ir bendradarbiavime dalyvauja visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant viešąsias institucijas, kultūros paveldo sektorių, privačius subjektus ir pilietinės visuomenės organizacijas, pavyzdžiui, NVO ir savanoriškos veiklos sektorių organizacijas;

(17)

be to, savo 2014 m. lapkričio 25 d. išvadose Taryba paprašė Komisijos apsvarstyti galimybę pateikti pasiūlymą dėl iniciatyvos „Europos kultūros paveldo metai“;

(18)

Europos Parlamentas savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliucijoje rekomendavo paskelbti Europos paveldo metus, pageidautina 2018 m.;

(19)

2015 m. balandžio 16 d. nuomonėje (7) Regionų komitetas pritarė Tarybos raginimui apsvarstyti galimybę pateikti pasiūlymą dėl Europos kultūros paveldo metų, pabrėždamas jo indėlį siekiant bendrų tikslų įgyvendinimo visoje Europoje;

(20)

Europos kultūros paveldo metų paskelbimas – veiksmingas būdas padidinti visuomenės informuotumą, skleisti gerąją patirtį, skatinti politines diskusijas, mokslinius tyrimus, inovacijas ir gerinti kokybiškų įrodymų ir kiekybinių duomenų, įskaitant statistinius, apie kultūros paveldo socialinį ir ekonominį poveikį rinkimą ir analizę. Sukūrus aplinką, kurioje tų tikslų būtų tuo pačiu metu siekiama Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, galima pasiekti didesnės sąveikos ir geriau panaudoti išteklius. Tuo požiūriu Komisija turėtų laiku teikti informaciją ir glaudžiai bendradarbiauti su Europos Parlamentu, Taryba ir valstybėmis narėmis, Regionų komitetu ir kultūros paveldo srityje Sąjungos lygmeniu veikiančiomis įstaigomis ir asociacijomis. Siekiant užtikrinti, kad per Europos kultūros paveldo metus vykdoma veikla turėtų europinį matmenį, valstybės narės taip pat raginamos bendradarbiauti tarpusavyje;

(21)

kultūros paveldas taip pat yra kelių išorės santykių programų, skirtų daugiausia (bet ne tik) Artimųjų Rytų šalims, intervencijų sritis. Kultūros paveldo vertės viešinimas, be kita ko, yra atsakas į tyčinį kultūros paveldo naikinimą konflikto zonose, kaip pabrėžta 2016 m. birželio 8 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos bendrame komunikate „ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimas“. Svarbu užtikrinti Europos kultūros paveldo metų veiklos ir visų išorės santykių iniciatyvų, vykdomų pagal atitinkamas programas, tarpusavio papildomumą. Veiksmai, kuriais siekiama apsaugoti ir puoselėti kultūros paveldą pagal atitinkamas išorės santykių priemones, turėtų, inter alia, atspindėti abipusį interesą dalytis patirtimi ir vertybėmis su trečiosiomis šalimis. Europos kultūros paveldo metai turėtų skatinti abipuses žinias apie atitinkamas kultūras, pagarbą joms ir jų supratimą;

(22)

Europos kultūros paveldo metų veikloje turėtų aktyviai dalyvauti šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės. Kai tinkama, galėtų būti kviečiamos dalyvauti šalys, patenkančios į Europos kaimynystės politikos sritį, ir kitos šalys partnerės. Tokio įtraukimo būtų galima siekti pagal atitinkamas bendradarbiavimo ir dialogo sistemas, visų pirma Sąjungos ir tų šalių pilietinės visuomenės dialogo kontekste;

(23)

Europos kultūros paveldo apsauga, konservavimas ir turtinimas yra įtraukti į dabartinių Sąjungos programų tikslus. Todėl Europos kultūros paveldo metų veiklą galima įgyvendinti pagal tas programas bei jų nuostatas ir nustatant finansavimo prioritetus kasmet ar kas kelerius metus. Kultūros, švietimo, žemės ūkio ir kaimo plėtros, regionų vystymosi, socialinės sanglaudos, jūrų reikalų, aplinkos, turizmo, bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos, mokslinių tyrimų ir inovacijų, komunikacijos sričių programos ir politika tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai prisideda prie Europos kultūros paveldo apsaugos, turtinimo, novatoriško pakartotinio naudojimo ir viešinimo, taigi gali prisidėti prie Europos kultūros paveldo metų pagal atitinkamas teisines sistemas. Siekiant paremti Europos kultūros paveldo metų tikslus, galima apsvarstyti nacionalinių įnašų, kurie papildytų bendrą finansavimą Sąjungos lygmeniu, galimybę, be kita ko, pasitelkiant lanksčius finansavimo mechanizmus, tokius kaip viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės ar sutelktinis finansavimas;

(24)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir prireikus administracines ir finansines sankcijas;

(25)

šiame sprendime nustatomas viso Europos kultūros paveldo metų laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (8) 17 punkte;

(26)

kadangi šio sprendimo tikslų, t. y. skatinti dalytis Europos kultūros paveldu ir jį vertinti, didinti informuotumą apie bendrą istoriją ir vertybes ir užtikrinti, kad būtų sustiprintas priklausymo bendrai Europos erdvei jausmas, valstybės narės negali deramai pasiekti atsižvelgiant į reikmę dalytis informacija tarptautiniu mastu ir skleisti gerąją patirtį visoje Sąjungoje, o tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalykas

1.   2018 m. skelbiami Europos kultūros paveldo metais (toliau – Europos metai).

2.   Europos metų tikslas – skatinti dalytis Europos kultūros paveldu kaip bendru turtu ir jį vertinti, didinti informuotumą apie bendrą istoriją ir vertybes bei užtikrinti, kad būtų sustiprintas priklausymo bendrai Europos erdvei jausmas.

2 straipsnis

Tikslai

1.   Bendrieji Europos metų tikslai – skatinti ir remti Sąjungos, valstybių narių ir regioninių bei vietos institucijų pastangas, bendradarbiaujant su kultūros paveldo sektoriumi ir platesne pilietine visuomene, saugoti, ginti, pakartotinai naudoti, turtinti, branginti ir viešinti Europos kultūros paveldą. Visų pirma Europos kultūros paveldo metais:

a)

prisidedama prie Europos kultūros paveldo, kaip esminio kultūros įvairovės ir kultūrų dialogo elemento, vaidmens viešinimo. Visapusiškai atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją, jais užtikrinami geriausi Europos kultūros paveldo konservavimo ir saugojimo būdai ir tai, kad juo galėtų naudotis platesnė ir įvairesnė auditorija, apimant auditorijos formavimo priemones ir švietimą apie paveldą, taip skatinant socialinę įtrauktį ir integraciją;

b)

didinamas Europos kultūros paveldo indėlis į visuomenę ir ekonomiką per jo tiesioginį ir netiesioginį ekonominį potencialą, kuris apima pajėgumus stiprinti kultūros ir kūrybos sektorius, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, ir įkvepiami kūrėjai bei novatoriai, skatinamas tvarus vystymasis ir turizmas, didinama socialinė sanglauda ir užtikrinamas ilgalaikis vietos lygmens užimtumas;

c)

atsižvelgiant į šalių parterių interesus ir reikmes ir į Europos patirtį kultūros paveldo srityje, remiamas kultūros paveldas kaip svarbus Sąjungos ir trečiųjų valstybių santykių elementas.

2.   Konkretūs Europos metų tikslai:

a)

skatinti į žmones orientuotus, įtraukius, pažangius, geriau integruotus, tvarius ir tarpsektorinius kultūros paveldo srities metodus;

b)

remti novatoriškus kultūros paveldo dalyvaujamojo valdymo ir tvarkymo modelius, įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant viešąsias institucijas, kultūros paveldo sektorių, privačius subjektus ir pilietinės visuomenės organizacijas;

c)

skatinti diskusijas, mokslinių tyrimų veiklą ir dalijimąsi gerąja patirtimi apie kultūros paveldo konservavimo, saugojimo, novatoriško pakartotinio naudojimo ir turtinimo kokybę, taip pat apie šiuolaikiškas intervencijas istorinėje aplinkoje;

d)

remti sprendimus, kuriais būtų užtikrinama, kad kultūros paveldas būtų prieinamas visiems, be kita ko, skaitmeninėmis priemonėmis, pašalinant socialines, kultūrines ir fizines kliūtis, atsižvelgiant į specialiųjų poreikių turinčius asmenis;

e)

moksliniais tyrimais ir inovacijomis pabrėžti ir skatinti konstruktyvų kultūros paveldo indėlį į visuomenę ir ekonomiką, be kita ko, sustiprinant Sąjungos lygmens įrodymų bazę tokiam indėliui;

f)

skatinti kultūros paveldo ir aplinkos politikos sąveiką kultūros paveldo aspektą integruojant į aplinkos, architektūros ir planavimo politiką ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą;

g)

remti regionų ir vietos vystymosi strategijas, kuriomis būtų skatinamas kultūros paveldo potencialas, be kita ko, skatinant tvarų turizmą;

h)

remti specialių gebėjimų ugdymą ir gerinti žinių valdymą ir perdavimą kultūros paveldo sektoriuje, atsižvelgiant į perėjimo prie skaitmeninių technologijų pasekmes;

i)

remti kultūros paveldą kaip šiuolaikiškos kūrybos ir inovacijų šaltinį ir atkreipti dėmesį į kultūros paveldo sektoriaus ir kitų kultūros ir kūrybos sektorių tarpusavio sąsajų ir stipresnių ryšių potencialą;

j)

švietimo ir mokymosi visą gyvenimą priemonėmis didinti informuotumą apie Europos kultūros paveldo svarbą, itin daug dėmesio skiriant vaikams, jaunimui ir pagyvenusiems žmonėms, vietos bendruomenėms ir sunkiai pasiekiamoms visuomenės grupėms;

k)

atkreipti dėmesį į bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje galimybes siekiant sustiprinti ryšius Sąjungos viduje ir su Sąjungai nepriklausančiomis šalimis ir skatinti kultūrų dialogą, susitaikymą po konfliktų ir konfliktų prevenciją;

l)

skatinti kultūros paveldo mokslinius tyrimus ir inovacijas; sudaryti palankesnes sąlygas suinteresuotiesiems subjektams, visų pirma viešosioms institucijoms ir privačiajam sektoriui, gauti mokslinių tyrimų rezultatus, juos naudoti ir skleisti platesnei auditorijai;

m)

skatinti Sąjungos ir valstybių narių sąveiką, be kita ko, stiprinant kovos su neteisėta prekyba kultūros artefaktais iniciatyvas, ir

n)

2018 metais atkreipti dėmesį į svarbius įvykius, turinčius simbolinės vertės Europos istorijai ir kultūros paveldui.

3 straipsnis

Priemonių turinys

1.   Priemonės, kurių reikia imtis siekiant 2 straipsnyje išdėstytų tikslų, apima toliau nurodytą Sąjungos, nacionalinio, regiono ar vietos lygmens veiklą, susijusią su Europos metų tikslais:

a)

iniciatyvos ir renginiai, kuriais skatinamos diskusijos ir didinamas informuotumas apie kultūros paveldo svarbą ir vertę, taip pat piliečių ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas;

b)

informavimas, parodos, švietimo ir informuotumo didinimo kampanijos, per kurias, remiantis turtingo Europos kultūros paveldo faktais, propaguojamos tokios vertybės, kaip įvairovė ir kultūrų dialogas, skatinamas plačiosios visuomenės indėlis į kultūros paveldo apsaugą ir tvarkymą ir apskritai padedama siekti Europos metų tikslų;

c)

nacionalinių, regioninių ir vietos institucijų ir kitų organizacijų dalijimasis gerąja patirtimi ir informacijos apie kultūros paveldą sklaida, be kita ko, naudojant Europos skaitmeninę biblioteką EUROPEANA;

d)

studijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla ir jų rezultatų sklaida Europos arba nacionaliniu mastu ir

e)

su Europos metais susijusių projektų ir tinklų propagavimas, be kita ko, žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose.

2.   Komisija ir valstybės narės, atitinkamai Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, gali nustatyti kitą veiklą nei nurodyta 1 dalyje, su sąlyga, kad ji padės siekti 2 straipsnyje nurodytų Europos metų tikslų.

3.   Sąjungos institucijos ir įstaigos, taip pat valstybės narės, atitinkamai Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, gali naudoti nuorodą į Europos metus ir jų logotipą, propaguodamos 1 ir 2 dalyse nurodytą veiklą.

4 straipsnis

Koordinavimas valstybių narių lygmeniu

Už dalyvavimo Europos metų veikloje organizavimą nacionaliniu lygmeniu yra atsakingos valstybės narės. Tuo tikslu valstybės narės paskiria nacionalinius koordinatorius. Nacionaliniai koordinatoriai užtikrina atitinkamos veiklos koordinavimą nacionaliniu lygmeniu.

5 straipsnis

Koordinavimas Sąjungos lygmeniu

1.   Siekdama koordinuoti Europos metų veiklą, Komisija reguliariai šaukia nacionalinių koordinatorių posėdžius. Tie posėdžiai taip pat suteikia galimybę keistis informacija apie Europos metų veiklos įgyvendinimą nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis; Europos Parlamento atstovai gali tuose posėdžiuose dalyvauti stebėtojų teisėmis.

2.   Sąjungos lygmeniu vykdomas visa apimančio pobūdžio Europos metų koordinavimas, siekiant užtikrinti įvairių Sąjungos programų ir iniciatyvų, pagal kurias finansuojami kultūros paveldo srities projektai, sąveiką.

3.   Komisija reguliariai šaukia suinteresuotųjų subjektų ir organizacijų arba kultūros paveldo srityje veikiančių įstaigų, įskaitant veikiančius tarpvalstybinius kultūros tinklus ir atitinkamas NVO bei jaunimo organizacijas, atstovų posėdžius, kad jie padėtų jai Sąjungos lygmeniu įgyvendinti Europos metų veiklą.

6 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

Įgyvendindama Europos metų tikslus Komisija bendradarbiauja su kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma su Europos Taryba ir UNESCO, kartu užtikrindama Sąjungos veiklos matomumą.

7 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.   Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį sprendimą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus ir inspektavimą, ir, jei nustatoma pažeidimų, susigrąžinant nepagrįstai išmokėtas sumas ir prireikus taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias administracines ir finansines sankcijas.

2.   Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal šį sprendimą, auditą, atliekant dokumentų auditą, patikrinimus ir inspektavimą vietoje.

3.   Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (9) ir Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (10) įtvirtintų nuostatų ir procedūrų, gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimą vietoje, siekdama nustatyti, ar vykdant pagal šį sprendimą finansuojamą dotacijos susitarimą, dotacijos sprendimą ar sutartį, nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams.

4.   Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims, į bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis, sutartis, dotacijų susitarimus ir dotacijų sprendimus, sudaromus ir priimamus įgyvendinant šį sprendimą, įtraukiamos nuostatos, kuriomis Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokį auditą ir tyrimus pagal jų atitinkamą kompetenciją.

8 straipsnis

Finansavimas

Bendras Sąjungos lygmens Europos metų veiklos įgyvendinimo finansavimas vykdomas pagal dabartinėms programoms, pavyzdžiui, programai „Kūrybiška Europa“, taikomas taisykles ir naudojantis turimomis galimybėmis kasmet ar kas kelerius metus nustatyti prioritetus. Kai tinkama, Europos metų veikla gali būti remiama pagal kitas programas ir politiką, laikantis esamų teisinių ir finansinių nuostatų.

9 straipsnis

Biudžetas

Finansinis paketas šiam sprendimui įgyvendinti laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. yra 8 milijonai EUR.

Europos Parlamentas ir Taryba tvirtina metinius asignavimus, kurie neviršija daugiametėje finansinėje sistemoje nustatytų ribų.

10 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

Ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui ataskaitą dėl šiame sprendime numatytų iniciatyvų įgyvendinimo, rezultatų ir bendro vertinimo. Toje ataskaitoje pateikiama pasiūlymų dėl tolesnių bendrų pastangų kultūros paveldo srityje.

11 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Strasbūre 2017 m. gegužės 17 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

A. TAJANI

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. ABELA


(1)  OL C 88, 2017 3 21, p. 7.

(2)  2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2017 m. gegužės 11 d. Tarybos sprendimas.

(3)  2014 m. gegužės 21 d. Tarybos išvados dėl kultūros paveldo kaip vieno iš strateginių tvarios Europos išteklių (OL C 183, 2014 6 14, p. 36).

(4)  2007 m. lapkričio 16 d. Tarybos rezoliucija dėl Europos kultūros darbotvarkės (OL C 287, 2007 11 29, p. 1).

(5)  Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų išvados dėl darbo plano kultūros srityje (2015–2018 m.) (OL C 463, 2014 12 23, p. 4).

(6)  Tarybos išvados dėl kultūros paveldo dalyvaujamojo valdymo (OL C 463, 2014 12 23, p. 1).

(7)  Regionų komiteto nuomonė „Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą“ (OL C 195, 2015 6 12, p. 22).

(8)  OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(9)  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(10)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS BENDRAS PAREIŠKIMAS

Pagal šio sprendimo 9 straipsnį, Europos kultūros paveldo metų (2018 m.) įgyvendinimo finansinis paketas yra 8 milijonai EUR. Siekiant finansuoti pasirengimą Europos kultūros paveldo metams, 1 milijonas EUR bus skirtas iš turimų 2017 m. biudžeto išteklių. 2018 m. biudžete Europos kultūros paveldo metams bus rezervuoti ir į biudžeto eilutę įrašyti 7 milijonai EUR. Iš tos sumos 3 milijonai EUR bus skiriami iš šiuo metu programai „Kūrybiška Europa“ numatytų išteklių, o 4 milijonai EUR – iš kitų turimų išteklių, nenaudojant turimų maržų ir nedarant poveikio biudžeto valdymo institucijos įgaliojimams.

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS

Komisija pažymi, kad teisėkūros institucijos susitarė Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos kultūros paveldo metų (2018 m.) 9 straipsnyje nustatyti 8 milijonų EUR finansinį paketą. Komisija primena, kad pagal SESV 314 straipsnį metiniame biudžete leisti numatyti asignavimų sumą yra biudžeto valdymo institucijos prerogatyva.


Top