25.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/33

(1)

2016 m. vasario 2 d. Komisija gavo „Vapo Oy“ (toliau – „Vapo“ arba pareiškėjas) prašymą pagal Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnį (toliau – prašymas).

(2)

„Vapo“ yra valstybinė įmonė, kurios 50,1 % akcijų priklauso Suomijos valstybei, o 49,9 % akcijų priklauso „Suomen Energiavarat Oy“ – įmonei, kurios savininkai yra savivaldybių energetikos bendrovės ir elektros energijos kooperatyvai.

(3)

Prašymas pateiktas dėl veiklos, susijusios su durpių gamyba Suomijoje.

(4)

Prie prašymo pridėtas 2015 m. lapkričio 2 d. Suomijos konkurencijos ir vartotojų teisių agentūros (toliau – NCA) pareiškimas. Komisija mano, kad šis dokumentas nėra motyvuota ir pagrįsta nuomonė pagal Direktyvos 2014/25/ES 35 straipsnio 2 dalį, nes tai tėra paprastas teiginys, kad nurodytos sąlygos tenkinamos, ir nepateikiama jokių argumentų šiam teiginiui pagrįsti (3).

(5)

2016 m. kovo 10 d., 2016 m. birželio 2 d., 2016 m. liepos 6 d., 2016 m. liepos 8 d. ir 2016 m. rugsėjo 23 d. Komisija pareiškėjui siuntė elektroninius laiškus, kuriuose prašė pateikti papildomos informacijos. Atsakymus į prašymą pateikti informacijos pareiškėjas pateikė 2016 m. balandžio 6 d., 2016 m. birželio 16 d., 2016 m. rugpjūčio 26 d. ir 2016 m. rugsėjo 30 d. elektroniniuose laiškuose.

(6)

Be to, 2016 m. birželio 7 d. Komisija paprašė, kad Suomijos institucijos pateiktų papildomos informacijos. Atsakymą Suomijos institucijos atsiuntė 2016 m. rugsėjo 26 d. elektroniniu laišku. Jame pateiktos išvados pagrįstos Suomijos NCA atlikta 24 „Vapo“ klientų ir aštuonių jos konkurentų apklausa ir iš durpių gamintojų asociacijos gauta informacija. Respondentams buvo užduoti klausimai apie jų kuro naudojimo įpročius, galimybę rinktis kitos rūšies kurą, spėjamų kuro kainos pokyčių poveikį, ekonominiu požiūriu priimtiną gabenimo atstumą, kuro kainas, patekimo į rinką kliūtis, durpynų viešųjų pirkimų procesą ir durpių bei medienos kuro rinkų raidą per ateinančius kelerius metus.

(7)

Durpės – drėgnuosiuose regionuose aptinkama organinė medžiaga, kurią sudaro iš dalies supuvusi augalinė medžiaga; jos supjaustomos ir išdžiovinamos, kad jas būtų galima naudoti kurui. Suomijoje durpės daugiausia naudojamos elektros energijai ir centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti. Iš viso 2014 m. Suomijoje durpės sudarė 4 % viso naudojamo kuro (4).

(8)

Suomijoje iš viso yra 9 mln. ha durpynų, iš jų 1,2 mln. ha tinka durpių gamybai (5). Tačiau durpių gamybai iš tikrųjų naudojama mažiau nei 10 % gamybai tinkamo ploto (6). Atsižvelgiant į tai, kad ekonominiu požiūriu priimtinas durpių gabenimo atstumas yra palyginti trumpas – tik 150 km, aktyvios gamybos veiklos vieta nustatoma pagal konkurencinę padėtį (7).

(9)

Suomija turi apie 23 mln. ha miško ir yra svarbi miško produktų tiekėja pasaulinėms rinkoms (8).

(10)

Durpės ir mediena kurui naudojamos maždaug 400 Suomijos elektrinių ir šiluminių jėgainių.

(11)

„Vapo“ yra vienintelė visoje valstybės teritorijoje veikianti durpių gamintoja. Suomijoje taip pat yra regioninių gamintojų, apie 300 vietos gamintojų, o kelios didesnės elektrinės turi savo durpių gamybos plotus.

(12)

Medienos kurą tiekia penki nacionaliniai gamintojai, 79 miškų valdymo asociacijos ir šimtai vietos gamintojų (9).

(13)

Direktyva 2014/25/ES taikoma sutarčių dėl veiklos, susijusios su geografinės vietovės eksploatavimu siekiant išgauti anglis arba kitą kietąjį kurą, vykdymo skyrimui, išskyrus atvejus, kai šiai veiklai taikomos išimtys pagal tos direktyvos 34 straipsnį.

(14)

Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnyje nustatyta, kad sutartims, kuriomis siekiama suteikti galimybę vykdyti kurią nors į direktyvos taikymo sritį įtrauktą veiklą, ta direktyva netaikoma, jeigu valstybėje narėje, kurioje vykdoma ši veikla, ją tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra apribojimų.

(15)

Tiesioginis konkurencijos poveikis vertinamas remiantis objektyviais kriterijais, atsižvelgiant į konkrečius susijusio sektoriaus ypatumus. Laikoma, kad patekti į rinką nėra apribojimų, jeigu valstybė narė yra įgyvendinusi ir taiko atitinkamus Sąjungos teisės aktus, kuriais tas sektorius ar jo dalis atveriami konkurencijai. Šie teisės aktai išvardyti Direktyvos 2014/25/ES III priede. Tačiau tame priede nenurodytas joks atitinkamas su anglių ir kito kietojo kuro gavyba susijęs teisės aktas, kuriuo būtų liberalizuotas šis sektorius. Todėl negalima daryti prielaidos, kad į rinką galima laisvai patekti, ir tokią galimybę reikia įrodyti de facto ir de jure.

(16)

Šiuo sprendimu nedaromas poveikis konkurencijos ir kitų ES teisės sričių taisyklių taikymui. Visų pirma kriterijai ir metodai, taikyti pagal Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnį vertinant tiesioginį konkurencijos poveikį, nebūtinai visiškai sutampa su kriterijais ir metodais, taikytais atliekant vertinimą pagal Sutarties 101 ar 102 straipsnį arba Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (10). Šiai nuomonei pritarta ir neseniai priimtame Teisingumo Teismo sprendime (11).

(17)

Kadangi negalima daryti prielaidos, kad į rinką galima laisvai patekti, tokią galimybę reikia įrodyti de facto ir de jure.

(18)

Pareiškėjas teigia, kad teisinių apribojimų patekti į durpių rinką nėra. Durpių gamybai reikalingas aplinkosaugos leidimas, tačiau tai negali būti laikoma patekimo į rinką apribojimu. Be to, nėra jokių su durpių gamyba susietų specialiųjų ar išskirtinių teisių.

(19)

Išnagrinėjus teisines nuostatas, taikytinas durpių gamybos licencijų išdavimui Suomijoje, matyti, kad tokios licencijos šiuo metu išduodamos nediskriminuojant. Kad būtų galima pradėti durpių gamybą, reikalingas aplinkosaugos leidimas. Nors tokio leidimo gavimo procesas gali labai užtrukti (nuo vienų iki ketverių metų), visiems rinkos dalyviams taikoma vienoda leidimo išdavimo procedūra ir vienodi jo išdavimo kriterijai, todėl viešųjų pirkimų požiūriu tai negali būti laikoma patekimo į rinką apribojimu. Šiame sprendime galėtų būti laikoma, kad de jure durpių gamybos licenciją galima gauti laisvai.

(20)

Didelė durpių gamybai tinkamų durpynų dalis dar nebuvo naudota (12). Pareiškėjas taip pat teigia, kad pastaraisiais metais durpių gamintojų padaugėjo (13), o tai patvirtina argumentą, kad į šią rinką de facto galima patekti laisvai.

(21)

Tai, kad šią veiklą galima laisvai vykdyti, patvirtino Suomijos institucijos (14).

(22)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant įvertinti, ar tenkinamos Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnyje nustatytos sąlygos, ir nedarant poveikio konkurencijos teisės ar kitų ES teisės sričių taisyklių taikymui, galima laikyti, kad, siekiant durpių gavybos tikslais eksploatuoti geografinę vietovę, į rinką de facto ir de jure galima patekti laisvai.

(23)

Tiesioginis konkurencijos poveikis turėtų būti vertinamas remiantis įvairiais rodikliais, ir nė vienas jų nėra per se lemiamas. Kalbant apie rinkas, kurioms taikomas šis sprendimas, vienas iš kriterijų, į kurį reikėtų atsižvelgti, yra pagrindinių rinkos dalyvių užimama atitinkamos rinkos dalis. Turint omenyje šių rinkų ypatybes, būtų galima atsižvelgti ir į kitus kriterijus.

(24)

Be to, tokia apibrėžtimi, kaip pateikta pirmiau, nedaroma jokio poveikio Sutarties 101 ir (arba) 102 straipsnių ir bendrovių susijungimo kontrolės taisyklių pagal Reglamentą (EB) Nr. 139/2004, taip pat visų taikytinų reglamentų ir Komisijos pranešimų bei gairių, susijusių su Sąjungos konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimu, įskaitant atitinkamas nuostatas dėl rinkos apibrėžties ir rinkos dalių apskaičiavimo, taikymui.

(25)

Šiuo sprendimu siekiama nustatyti, ar prašyme nurodytų paslaugų viešųjų pirkimų srityje esama tokio lygio konkurencijos (rinkose, į kurias patekti nėra apribojimų, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnyje), kad (net jeigu netaikomos drausminės priemonės, nustatytos išsamiomis Direktyvos 2014/25/ES viešųjų pirkimų taisyklėmis) su atitinkamos veiklos vykdymu susiję pirkimai bus vykdomi skaidriai, be diskriminacijos, remiantis kriterijais, kurių pagrindu pirkėjai gali priimti ekonominiu požiūriu naudingiausią sprendimą.

(26)

„Vapo“ yra vienintelis Suomijos durpių rinkoje veikiantis perkantysis subjektas, taigi vienintelis subjektas, kuriam taikomos Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklės. Atsižvelgiant į tai, svarbu atminti, kad įmonės, kurioms netaikomos viešųjų pirkimų procedūros, veikdamos šiose rinkose turi galimybę daryti konkurencinį spaudimą pareiškėjui.

(27)

Prašymas apima durpių gamybą ir didmeninį tiekimą. Gamintojai išgauna ir perdirba durpes ir jas tiesiogiai, be tarpininkų, parduoda įvairioms jėgainėms. Svarstant konkurencijos durpių gamybos rinkoje klausimą, turi būti atsižvelgiama į išgautų durpių gamybos ir pirminės prekybos jomis ir (arba) jų didmeninio platinimo sąsajas. Šiame sprendime, nedarant poveikio kitų ES teisės aktų taikymui, durpių gamyba ir didmeninis tiekimas toje pačioje produkto rinkoje bus svarstomi kartu.

(28)

Pareiškėjas teigia, kad durpės priklauso tai pačiai atitinkamai rinkai kaip ir (bent jau) medienos kuras (t. y. medžių skiedros ir šalutiniai miško pramonės produktai). „Vapo“ vykdo veiklą ir durpių, ir medienos rinkose, tačiau daugiausia parduoda durpes.

(29)

Anksčiau (15) Suomijos NCA durpes ir medieną laikė atskiroms produkto rinkoms priklausančiais produktais, tačiau tikslios apibrėžties nenustatė. Durpių ir medienos rinkų apibrėžčių atskyrimas buvo grindžiamas šiais argumentais: didelėmis investicinėmis sąnaudomis, susijusiomis su technologijų keitimu, skirtingomis durpių ir medienos techninėmis savybėmis, medienos pasiūlos trūkumu, konkrečios medienos kuro rinkos kainos nebuvimu ir ilgalaikiais susitarimais. Komisija dabartinę padėtį rinkoje įvertino atsižvelgdama į nurodytų argumentų svarbą.

(30)

Pareiškėjas teigia, kad vienas iš svarbiausių pokyčių, palyginti su anksčiau Suomijos NCA priimtais sprendimais, yra susijęs su jėgainės deginimo technologijų pokyčiais, dėl kurių naudojama daugiau medienos kuro ir mažiau durpių kuro. Visų pirma pareiškėjas teigia, kad šiandien durpes ir medieną galima deginti beveik visose Suomijos šiluminėse jėgainėse. Todėl per pastaruosius penkiolika metų padidėjo medienos kuro sunaudojimas (16).

(31)

Suomijos NCA patvirtino, kad per pastaruosius kelerius metus vis didesnę konkurenciją durpių sektoriui sudarė medienos sektorius (17). Suomijos NCA atkreipė dėmesį į tai, kad energijos gamintojai, siekdami kuo didesnio lankstumo, kad galėtų prisitaikyti prie įvairių rinkos sąlygų, taip pat prie aplinkos ir mokesčių politikos, investavo į įvairų kurą deginančius įrenginius, kuriuose galima naudoti durpes, medieną ir netgi anglis.

(32)

Šiuo metu visi 20 didžiausių Suomijos durpių naudotojų (18) durpių kurą naudoja kartu su mediena ir anglimis (jūros pakrantėje esančiose jėgainėse) (19).

(33)

Iš 400 elektrinių ir šiluminių jėgainių, naudojančių durpes ir medieną, tik mažiau nei 20 mažų šiluminių jėgainių naudoja vien durpes (20). Tačiau šiose jėgainėse sunaudojamas durpių kiekis yra labai nedidelis (21).

(34)

Dėl techninių skirtumų Komisija pažymi, kad šiandien techniškai efektyvų deginimą galima užtikrinti kartu su mediena deginant chemines medžiagas.

(35)

Nustatyta, kad, naudojant tik medieną, katilas yra labiau pažeidžiamas korozijos, todėl, siekiant užkirsti kelią korozijai, į deginimo įrenginį paprastai dedamas nedidelis procentas durpių (kurios yra natūraliai sieringos), anglių arba cheminių medžiagų, pavyzdžiui, sieros ar kalkių. Optimali durpių kuro procentinė dalis labai skiriasi, atsižvelgiant į jėgainės technologiją ir planuojamą išmesti teršalų kiekį, ir sudaro 0–60 % (22).

(36)

Komisija pareiškėjui pateikė užklausą (23) dėl tiekiamo durpių ir medienos kuro derinio sezoninių tendencijų per metus, o konkrečiau – ar klientams tenka de facto naudoti tik durpes arba tik medieną. Pareiškėjas paaiškino (24), kad daugiausia durpių sunaudojama sausio–kovo mėn., o vasarą jų sunaudojama mažai, nes nereikia kuro šildymui. Kaip pavyzdį pareiškėjas nurodė 2015 m. padėtį, kai temperatūra buvo labai žema (25) ir šiluminės jėgainės vietoj medienos sunaudojo daugiau durpių ir naftos. Tačiau pakeisto kuro kiekis sudarė labai nedidelę bendro sunaudoto kuro kiekio dalį.

(37)

Dėl medienos trūkumo pareiškėjas teigia, kad dabartinė padėtis visiškai skiriasi nuo tos, kuri buvo galiojant ankstesniems NCA sprendimams, nes veiklos vykdytojai investavo į miško kirtimo įrangą, todėl medienos rinka labai padidėjo (26).

(38)

Remiantis prašyme pateikta informacija (27), galimybės gauti durpėms alternatyvaus kuro yra geros. Šiaurės ir Rytų Suomijoje medienos kuro galima gauti lengvai, o pietinėje ir vakarinėje šalies dalyse dėl ribotų galimybių gauti vietinio medienos kuro medžių skiedrų naudojimas ateityje gali didėti lėtai (28). Alternatyvus naudojamas kuras yra anglys (pakrantės regionuose), iš Rusijos importuojama mediena ir dujos (tose vietose, kur yra dujotiekiai). Nors medienos paklausa gali viršyti pasiūlą, tokia padėtis laikina (29).

(39)

Suomijos NCA nurodė: „Šiandien medžių skiedrų ir šalutinių miško pramonės produktų rinkos tapo labiau komercializuotos ir sustiprino savo pozicijas, palyginti su durpių rinka.“ (30)

(40)

Remiantis viešai paskelbtais duomenimis (31), iš elektros energijos gamybos šaltinių laiko eilučių matyti, kad medienos kuro sunaudojimas, ypač nuo 2010 m., nuolat didėjo, o durpių – mažėjo.

(41)

Suomija naudojasi medžių skiedromis kūrenamoms elektrinėms skirtomis veiklos pagalbos schemomis (32), kurių tikslas – padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą skatinant nuo durpių pereiti prie biomasės naudojimo.

(42)

Strategijoje „Europa 2020“ Suomijai nustatytas tikslas, kad atsinaujinančiųjų išteklių energija sudarytų 38 % Suomijoje suvartojamos atsinaujinančių išteklių energijos dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime padidėjo nuo 28,5 % 2005 m. iki 36,8 % 2013 m. (33).

(43)

Pareiškėjas patvirtina (34), kad visi jo pagrindiniai klientai atitinka minėtos pagalbos gavimo kriterijus.

(44)

2016 m. kovo 1 d. įsigaliojo Vyriausybės nustatyto pagalbos dydžio pakeitimas (35). Pagal šį teisės aktą didžiausia iš medžių skiedrų gaunamai elektros energijai skiriama subsidijų suma padidėjo nuo 15,90 EUR už MWh iki 18 EUR už MWh.

(45)

Suomijoje energijos mokesčiais apmokestinama elektra, anglys, gamtinės dujos, durpių kurui, talo alyva ir skystasis kuras. Pagal naujausius teisės aktus (36) naujas durpių kuro mokestis sumažėjo nuo 3,40 iki 1,90 EUR už MWh. Šis naujas mokestis taip pat įsigaliojo 2016 m. kovo 1 d.

(46)

Kitaip nei medienos kurui, durpių ir kito iškastinio kuro naudojimui energetikos sektoriuje taikomas anglies dioksido mokestis. Galiojant ankstesniam NCA sprendimui (37), anglies dioksido mokestis nebuvo taikomas. Įvedus šį mokestį, paskatintos didelės investicijos į naujus įvairų kurą deginančius įrenginius ir į senų įrenginių pertvarkymą, kad juose būtų galima deginti ir medieną, ir kitą iškastinį kurą.

(47)

Pareiškėjas teigia (38), kad, atsižvelgiant į visus durpių kuro mokesčius ir už medienos kuro naudojimą skiriamą pagalbą, palyginus durpių kuro (įskaitant durpių mokestį ir leidimo išmesti anglies dioksidą kainą) ir medienos kuro kainą klientams, matyti, jog ir medienos, ir durpių kuro kaina klientui yra panaši, o mediena vis dar yra pigesnė nei durpės.

(48)

Suomijos institucijos patvirtino (39), kad, atliekant „Vapo“ klientų ir konkurentų apklausą, „daugelis respondentų nurodė, kad dėl skiriamos pagalbos, taikomų mokesčių ir apyvartinių taršos leidimų šiuo metu galutinė durpių ir medienos kaina klientams praktiškai yra vienoda“.

(49)

Galiojant ankstesniems NCA sprendimams, trūko durpių atsargų, o medienos nebuvo galima naudoti kaip alternatyvaus kuro tokiu mastu, kaip šiandien. Kad užsitikrintų pakankamą atsargų kiekį, klientai buvo pasirengę sudaryti ilgalaikes sutartis.

(50)

Šiuo metu „Vapo“ vykdo veiklą pagal preliminariąsias sutartis su klientais. Šios preliminariosios sutartys paprastai galioja ilgiau nei vienus metus, tačiau dėl atsargų kainų ir kiekių, atsižvelgiant į padėtį rinkoje, susitariama vieniems metams arba trumpesniam laikotarpiui. „Vapo“ nėra sudariusi išimtinio platinimo sutarčių, ir visi jos klientai turi galimybę pirkti durpes iš kitų gamintojų. Taigi, nepaisant esamų preliminariųjų sutarčių, klientai nėra saistomi ilgalaikių įsipareigojimų pirkti durpes iš „Vapo“.

(51)

Deramai atsižvelgiant į dabartinę padėtį durpių ir medienos rinkoje, apibūdintą 27–50 konstatuojamosiose dalyse, taip pat atsižvelgiant į dabartinę valstybės pagalbos medienai schemą, atrodo, kad durpių sektorius patiria didelį konkurencinį, inter alia, medienos sektoriaus spaudimą.

(52)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, siekdama įvertinti, ar tenkinamos Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnyje nustatytos sąlygos, ir nedarydama poveikio konkurencijos teisės ar kitų ES teisės aktų taikymui, Komisija mano, kad šiuo metu vyksta durpių ir medienos kuro (medžių skiedrų ir šalutinių miško pramonės produktų) sektorių tarpusavio konkurencija.

(53)

Anot pareiškėjo, atitinkama rinka apima Suomijos nacionalinę teritoriją. Pareiškėjas, taip pat kiti durpių ir medienos gamintojai, vykdo veiklą Suomijoje.

(54)

Ankstesniame NCA sprendime (40) nustatyta, kad geografinė durpių rinka yra nacionalinė rinka. Tą pačią išvadą Suomijos valdžios institucijos pateikė 2016 m. rugsėjo 26 d. laiške (41).

(55)

Durpių kuras paprastai gaminamas kuo arčiau kliento. Paprastai vienam klientui durpės tiekiamos iš dešimčių skirtingose vietose esančių durpynų (42). Pareiškėjas nustatė, kad ekonominiu požiūriu priimtinas didžiausias durpių kuro gabenimo atstumas yra apie 150 km, medžių skiedrų – 50 km, šalutinių medienos produktų – 150 km.

(56)

2016 m. NCA atlikus rinkos tyrimą, nustatyta, kad ekonominiu požiūriu priimtinas durpių kuro gabenimo atstumas – 160 km, medžių skiedrų – 110 km, šalutinių medienos produktų – 155 km (43).

(57)

Pareiškėjas teigia, kad ekonominiu požiūriu priimtinoje jėgainės, naudojančios durpių ar medienos kurą, kuro tiekimo teritorijoje yra keli durpynai arba medienos šaltiniai, ir, iš kitos pusės, durpių ir medienos tiekėjai savo kuro produktus parduoda įvairioms jėgainėms. Tais pačiais argumentais NCA rėmėsi ankstesniame sprendime (44), apibrėždama geografinę rinką kaip nacionalinę.

(58)

Komisija pažymi, kad visi 20 didžiausių Suomijos durpių naudotojų durpių kurą naudoja kartu su mediena bei anglimis ir kiekvienas jų turi daugiau kaip vieną durpių ir medienos tiekėją, taip pat daug galimų tiekėjų ekonominiu požiūriu priimtinu gabenimo atstumu.

(59)

Suomijos NCA tvirtina (45), kad, palyginti su padėtimi, kuri buvo galiojant ankstesniam 2001 m. NCA sprendimui, padėtis geografinėje rinkoje neatrodo pasikeitusi, todėl geografinę rinką galima apibrėžti kaip nacionalinę.

(60)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant įvertinti, ar tenkinamos Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnyje nustatytos sąlygos, ir nedarant poveikio konkurencijos teisės ar kitų Sąjungos teisės aktų taikymui, Komisijai nereikia daryti išvados dėl tikslios geografinės rinkos aprėpties, nes bet kuriuo atveju konkurencinės padėties vertinimo rezultatai būtų vienodi.

(61)

Laikoma, kad durpių ir medienos rinkoje vienas konkurencijos laipsnio nacionalinėse rinkose rodiklis yra trijų didžiausių gamintojų bendra rinkos dalis. Tai atitinka anksčiau Komisijos nagrinėtus atvejus (46).

(62)

2012 m. trijų didžiausių gamintojų rinkos dalis pagal pardavimo vertę siekė […] (47) %, 2013 m. – […] %, o 2014 m. (48) – […] %. „Vapo Oy“ yra pagrindinė šios rinkos dalyvė, tačiau pastaraisiais metais jos rinkos dalis mažėjo ([…] 2012 m.; […] 2013 m. ir […] 2014 m.).

(63)

Iš konkurencinės padėties analizės, atliktos atsižvelgiant į kiekvieną iš 20 didžiausių naudotojų, matyti, kad „Vapo“ rinkos dalis sudaro […]–[…] (49) (su dviem išimtimis (50)), o apskritai „Vapo“ tiems 20 didžiausių klientų pristato […] (51) viso tiekiamo durpių kiekio.

(64)

Iš to, kad „Vapo“ užimama durpių tiekimo didžiausiems klientams rinkos dalis yra didesnė nei nacionaliniu lygmeniu apskaičiuota bendra rinkos dalis, galima spręsti, jog „Vapo“, aptarnaudama mažuosius klientus, nebūtinai gali pasinaudoti savo rinkoje užimama padėtimi.

(65)

Netgi hipotetiškai svarstant alternatyvų scenarijų, pagal kurį Suomija padalyta į keturias regionines tiekimo teritorijas (šiaurės, rytų, vakarų ir pietų), vertinimo rezultatas iš esmės lieka tas pats, o „Vapo“ rinkos dalis (52) sudaro […]–[…] (53).

(66)

Kaip paaiškinta 50 konstatuojamojoje dalyje, pareiškėjas durpes ir medieną parduoda vykdydamas preliminariąsias sutartis su klientais, pagal kurias dėl pristatytinų kiekių ir kainų susitariama metams arba trumpesniam laikotarpiui. Visi 20 didžiausių Suomijos durpių naudotojų (54), įsisteigusių įvairiose šalies dalyse, durpes naudoja kartu su mediena ir kartais su anglimis. Visos jėgainės turi daugiau kaip vieną durpių ir medienos tiekėją, o pareiškėjas nėra sudaręs jokių išimtinio tiekimo sutarčių.

(67)

Dėl perėjimo prie kito kuro pažymėtina, kad dėl jėgainių technologijų pokyčių, durpėms taikomų mokesčių ir medienai skiriamų subsidijų durpių naudojimas sumažėjo. Pareiškėjas neteko dalies durpes pirkusių klientų, kurie perėjo prie kitų tiekėjų tiekiamo kuro, o kiti klientai sumažino iš pareiškėjo perkamus durpių kiekius.

(68)

Pastaraisiais metais į durpių rinką atėjo naujų tiekėjų (55), tačiau dėl sumažėjusios durpių paklausos jų skaičius yra ribotas.

(69)

Suomijos Vyriausybė energijos reikmėms skatina naudoti medienos kurą. Durpių kuro mokestis buvo sumažintas, bet kartu padidintos subsidijos medienos kurui – iš to matyti, kad Vyriausybė ketina šalyje išlaikyti durpių ir medienos kuro tarpusavio konkurenciją. Mediena jau yra daugiausia naudojamas energijos šaltinis; jos naudojimas nuo 2000 m. didėja, o atitinkama durpių kuro dalis mažėja.

(70)

Kaip paaiškinta 41–48 konstatuojamosiose dalyse, galutinė kaina klientui, įskaitant kuro mokestį, apyvartinius taršos leidimus (durpėms) ir subsidijas (medienai), yra panaši, bet mediena vidutiniškai pigesnė nei durpės.

(71)

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu durpių sektoriaus patiriamo konkurencinio spaudimo priežastis iš esmės yra taikoma reglamentavimo sistema (durpių kuro mokestis, anglies dioksido mokestis ir subsidijos medžių skiedroms) ir kad, pakeitus šią politiką, gali pasikeisti durpių ir medienos sektorių rinkos dinamika, jų galimybės konkuruoti vienas su kitu ir apskritai „Vapo“ patiriamas konkurencinis spaudimas.

(72)

Su durpių gamyba ir didmeniniu tiekimu susijusią padėtį galima apibendrinti taip: bendros trijų didžiausių konkurentų užimamos rinkos dalys yra nedidelės, o klientai turi galimybę nuo durpių pereiti prie medienos ir kitų rūšių kuro.

(73)

Atsižvelgiant į 23–71 konstatuojamosiose dalyse išnagrinėtus veiksnius, Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tiesioginio konkurencijos poveikio sąlyga durpių gamybos ir didmeninio tiekimo Suomijoje srityje turėtų būti laikoma įvykdyta.

(74)

Be to, kadangi pripažįstama, kad neribojamo patekimo į rinką sąlyga tenkinama, Direktyva 2014/25/ES neturėtų būti taikoma, kai perkantieji subjektai skiria sutartis, skirtas suteikti galimybę Suomijoje gaminti ir didmeniniu būdu tiekti durpes, ir kai jie rengia projektų konkursus dėl tokios veiklos vykdymo toje geografinėje teritorijoje.

(75)

Šis sprendimas pagrįstas 2016 m. vasario–spalio mėn. teisine ir faktine padėtimi, remiantis pareiškėjo ir Suomijos institucijų pateikta informacija. Sprendimas gali būti persvarstytas, jeigu teisinė ar faktinė padėtis iš esmės pasikeistų ir dėl to Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnio taikymo sąlygos būtų nebevykdomos.

(76)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Viešųjų sutarčių patariamojo komiteto nuomonę,