EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32016R2281

2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/2281, kuriuo, įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą, nustatomi oro šildymo gaminių, vėsinimo gaminių ir aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų ir ventiliatorinių konvektorių ekologinio projektavimo reikalavimai (Tekstas svarbus EEE )

C/2016/7769

OJ L 346, 20.12.2016, p. 1–50 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force: This act has been changed. Current consolidated version: 09/01/2017

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/2281/oj

20.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 346/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2016/2281

2016 m. lapkričio 30 d.

kuriuo, įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą, nustatomi oro šildymo gaminių, vėsinimo gaminių ir aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų ir ventiliatorinių konvektorių ekologinio projektavimo reikalavimai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (1), ypač į jos 15 straipsnio 1 dalį,

pasikonsultavusi su Ekologinio projektavimo konsultacijų forumu,

kadangi:

(1)

pagal Direktyvą 2009/125/EB Komisija turėtų nustatyti ekologinio projektavimo reikalavimus tiems su energija susijusiems gaminiams, kurių pardavimo ir prekybos apimtis yra didelė, kurie daro didelį poveikį aplinkai ir kurie turėtų didelį poveikio aplinkai mažinimo be pernelyg didelių išlaidų potencialą, jei būtų patobulinta jų konstrukcija;

(2)

pagal Direktyvos 2009/125/EB 16 straipsnio 2 dalies a punktą Komisija turėtų, jei reikia, nustatyti įgyvendinimo priemones, taikomas tiems gaminiams, kurie turi didelį rentabilų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo potencialą, pavyzdžiui, oro šildymo gaminiams ir vėsinimo gaminiams. Šios įgyvendinimo priemonės turėtų būti nustatytos pagal Direktyvos 2009/125/EB 19 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą ir tos pačios direktyvos 15 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus. Dėl numatomų priemonių Komisija turėtų konsultuotis su Ekologinio projektavimo konsultacijų forumu;

(3)

Komisija atliko įvairius parengiamuosius Europos Sąjungoje įprastai naudojamų oro šildymo gaminių, vėsinimo gaminių ir aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų techninių, aplinkos apsaugos ir ekonominių charakteristikų tyrimus. Tyrimai parengti kartu su ES ir ne ES šalių suinteresuotais subjektais, o jų rezultatai paskelbti viešai;

(4)

nustatyta, kad šio reglamento tikslais svarbios oro šildymo gaminių, vėsinimo gaminių ir aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų charakteristikos yra naudojimo etapu šių gaminių suvartojamos energijos kiekis ir išmetamų azoto oksidų kiekis. Nustatyta, kad taip pat aktualus tiesiogiai išmetamų aušalų kiekis ir keliamas triukšmas;

(5)

parengiamųjų tyrimų duomenimis, reikalavimų pagal kitus Direktyvos 2009/125/EB I priedo 1 dalyje nurodytus ekologinio projektavimo kriterijus oro šildymo gaminiams, vėsinimo gaminiams ir aukštatemperatūriams technologiniams aušintuvams nustatyti nebūtina;

(6)

šis reglamentas turėtų būti taikomas oro šildymo gaminiams, vėsinimo gaminiams ir aukštatemperatūriams technologiniams aušintuvams, suprojektuotiems naudoti dujinį kurą, skystąjį kurą arba elektros energiją, taip pat ventiliatoriniams konvektoriams;

(7)

aušalams taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 517/2014 (2), todėl šiame reglamente konkrečių reikalavimų aušalams nenustatyta.

(8)

aktualu ir oro šildymo gaminių, vėsinimo gaminių ir aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų ir ventiliatorinių konvektorių keliamas triukšmas. Vis dėlto priimtinas didžiausiasis triukšmingumas priklauso nuo aplinkos, kurioje įrengti oro šildymo gaminiai, vėsinimo gaminiai ir aukštatemperatūriai technologiniai aušintuvai. Be to, galima imtis pagalbinių priemonių, kuriomis būtų silpninamas triukšmingumo poveikis. Todėl būtiniausių reikalavimų dėl didžiausiojo triukšmingumo nenustatyta. Nustatyti informacijos apie garso galios lygį reikalavimai;

(9)

apytiksliai apskaičiuota, kad Europos Sąjungoje oro šildymo gaminiai, vėsinimo gaminiai ir aukštatemperatūriai technologiniai aušintuvai 2010 m. suvartojo 2 477 PJ energijos (59 Mt naftos ekvivalentu), o tai prilygsta 107 Mt į aplinką išmesto anglies dioksido. Jei nebus imtasi specialių priemonių, energijos, kurią per metus suvartoja oro šildymo gaminiai, vėsinimo gaminiai ir aukštatemperatūriai technologiniai aušintuvai, kiekis iki 2030 m. padidės iki 2 534 PJ (60 Mt naftos ekvivalentu);

(10)

oro šildymo gaminių, vėsinimo gaminių ir aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų suvartojamos energijos kiekį galima sumažinti pritaikius esamas nepatentuotas technologijas, o bendros tokių gaminių įsigijimo ir naudojimo išlaidos nepadidėtų;

(11)

apytiksliai apskaičiuota, kad azoto oksidų, kuriuos 2010 m. Europos Sąjungoje į aplinką išmetė visų pirma dujiniai šilto oro šildytuvai, kiekis prilygo 36 Mt SOx ekvivalentu (išraiška grindžiama azoto oksidų įtaka rūgštėjimui). Tikimasi, kad šių išmetamųjų teršalų kiekis iki 2030 m. sumažės iki 22 Mt SOx ekvivalentu;

(12)

oro šildymo gaminių, vėsinimo gaminių ir aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų išmetamų teršalų kiekį galima dar labiau sumažinti pritaikius esamas nepatentuotas technologijas, o tokių gaminių įsigijimo ir naudojimo išlaidos nepadidėtų;

(13)

tikimasi, kad taikant šiame reglamente nustatytus ekologinio projektavimo reikalavimus iki 2030 m. bus sutaupoma apytiksliai 203 PJ (5 Mt naftos ekvivalentu) energijos per metus, o tai prilygsta 9 Mt išmetamo anglies dioksido;

(14)

tikimasi, kad taikant šiame reglamente nustatytus ekologinio projektavimo reikalavimus iki 2030 m. metinis išmetamų azoto oksidų kiekis bus sumažintas 2,6 Mt SOx ekvivalentu;

(15)

pagal ekologinio projektavimo reikalavimus visoje Europos Sąjungoje turėtų būti suderinti oro šildymo gaminių ir vėsinimo gaminių energijos vartojimo efektyvumo ir išmetamų azoto oksidų kiekio reikalavimai. Tai padėtų pagerinti ir bendrosios rinkos veikimą, ir susijusių gaminių aplinkosauginį veiksmingumą;

(16)

šiame reglamente nustatyti ekologinio projektavimo reikalavimai neturėtų paveikti galutinio naudotojo naudojamų šildymo gaminių, vėsinimo gaminių ir aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų funkcijų ar įperkamumo ir neturėtų žalingai paveikti sveikatos, saugos arba aplinkos;

(17)

gamintojams turi būti duota pakankamai laiko savo gaminiams perprojektuoti pagal šio reglamento reikalavimus. Data, nuo kurios taikomi reikalavimai, turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į šį laiką. Terminai turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į gamintojų, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, sąnaudas ir užtikrinant, kad šio reglamento tikslai galėtų būti pasiekti iki numatytų datų;

(18)

atitinkami gaminių parametrai turėtų būti matuojami taikant patikimus, tikslius ir atkuriamus matavimo metodus, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į visuotinai pripažintus pažangiausius matavimo metodus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1025/2012 (3) I priede išvardytų Europos standartizacijos organizacijų priimtus darniuosius standartus (jei tokių yra);

(19)

pagal Direktyvos 2009/125/EB 8 straipsnio 2 dalį šiuo reglamentu nustatomos taikytinos atitikties vertinimo procedūros;

(20)

gamintojai turėtų Direktyvos 2009/125/EB IV ir V prieduose nurodytuose techniniuose dokumentuose pateikti informaciją, susijusią su šiame reglamente nustatytais reikalavimais, kad būtų lengviau tikrinti atitiktį reikalavimams;

(21)

siekiant dar labiau sumažinti oro šildymo gaminių, vėsinimo gaminių, aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų ir ventiliatorinių konvektorių poveikį aplinkai, gamintojai turėtų pateikti informaciją apie išardymą, perdirbimą ir (arba) šalinimą;

(22)

be šiame reglamente nustatytų teisiškai privalomų reikalavimų, turėtų būti nurodyti geriausių turimų technologijų lyginamieji standartai, siekiant užtikrinti, kad informacija apie oro šildymo gaminių, vėsinimo gaminių ir aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų aplinkosauginį veiksmingumą būtų plačiai žinoma ir lengvai prieinama;

(23)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2009/125/EB 19 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu nustatomi ekologinio projektavimo reikalavimai, taikomi pateikiant rinkai ir (arba) pradedant naudoti:

a)

oro šildymo gaminius, kurių vardinis šildymo pajėgumas ne didesnis kaip 1 MW;

b)

vėsinimo gaminius ir aukštatemperatūrius technologinius aušintuvus, kurių vardinis vėsinimo pajėgumas ne didesnis kaip 2 MW;

c)

ventiliatorinius konvektorius.

2.   Šis reglamentas netaikomas gaminiams, atitinkantiems bent vieną iš šių kriterijų:

a)

gaminiai, kuriems taikomas Komisijos reglamentas (ES) 2015/1188 (4), kuriuo nustatomi vietinių patalpų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai;

b)

gaminiai, kuriems taikomas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 206/2012 (5), kuriuo nustatomi oro kondicionierių ir patogumo ventiliatorių ekologinio projektavimo reikalavimai;

c)

gaminiai, kuriems taikomas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 813/2013 (6), kuriuo nustatomi patalpų šildytuvų ir kombinuotųjų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai;

d)

gaminiai, kuriems taikomas Komisijos reglamentas (ES) 2015/1095 (7), kuriuo nustatomi pramoninių šaldymo spintų, staigaus šaldymo spintų, kondensavimo agregatų ir procesinių aušintuvų ekologinio projektavimo reikalavimai;

e)

komfortiniai vėsintuvai, jei ištekančio atvėsinto vandens temperatūra mažesnė kaip + 2 °C, ir aukštatemperatūriai technologiniai aušintuvams, jei ištekančio atvėsinto vandens temperatūra mažesnė kaip + 2 °C arba didesnė kaip + 12 °C;

f)

gaminiai, suprojektuoti naudoti daugiausia biomasės kurą;

g)

gaminiai, naudojantys kietąjį kurą;

h)

gaminiai, kuriais deginant kurą arba taikant virsmo procesus kartu su šiluma arba šalčiu gaminama ir elektros energija (kogeneracija);

i)

gaminiai, esantys įrenginiuose, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES (8) dėl pramoninių išmetamų teršalų;

j)

aukštatemperatūriai technologiniai aušintuvai, naudojantys tik garinamąjį kondensavimą;

k)

specialios vienetinės gamybos gaminiai, surenkami vietoje;

l)

aukštatemperatūriai technologiniai aušintuvai, kuriuose šaldymas vyksta absorbcijos būdu, naudojant šilumą kaip energijos šaltinį, ir

m)

oro šildymo ir (arba) vėsinimo gaminiai, kurie komerciniuose, valstybiniuose arba pramoniniuose objektuose naudojami visų pirma greitai gendančioms medžiagoms gaminti arba laikyti tam tikroje temperatūroje, tačiau patalpų šildymo ir (arba) patalpų vėsinimo funkcija jiems yra antrinė, ir kurių patalpų šildymo ir (arba) patalpų vėsinimo energijos vartojimo efektyvumas priklauso nuo tokio jų efektyvumo, siejamo su pirmine funkcija.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Be terminų, kurių apibrėžtys nustatytos Direktyvoje 2009/125/EB, šiame reglamente vartojami taip apibrėžiami terminai:

1)   oro šildymo gaminys– įrenginys, kuris:

a)

apima orinio šildymo sistemą arba tiekia tokiai sistemai šilumą;

b)

kuriame įrengtas vienas arba daugiau šilumos generatorių ir

c)

kuriame gali būti orinio šildymo sistema, kurios oro varytuvas varo sušildytą orą tiesiai į šildomą patalpą.

Laikoma, kad oro šildymo gaminiui suprojektuotas šilumos generatorius ir tokiam šilumos generatoriui įmontuoti suprojektuotas oro šildymo gaminio korpusas kartu yra oro šildymo gaminys;

2)   orinio šildymo sistema– komponentai ir (arba) įranga, būtini tam, kad oro varytuvo varomas sušildytas oras tekėtų ortakiais arba tiesiai į šildomą erdvę, o sistema pasiektų ir išlaikytų pageidaujamą uždaros erdvės patalpos temperatūrą, pavyzdžiui, pastate arba jo dalyse, kad žmogui patalpoje būtų užtikrintas šiluminis komfortas;

3)   šilumos generatorius– oro šildymo gaminio dalis, gaminanti naudingąją šilumą vienu ar keliais iš šių būdų:

a)

degindama skystąjį arba dujinį kurą;

b)

panaudodama Džaulio reiškinį elektrinės varžinio kaitinimo sistemos kaitinimo elementuose;

c)

surinkdama šilumą iš aplinkos oro, ventiliacijos šalinamo oro, vandens arba grunto šilumos šaltinio (-ių) ir perduodama ją orinio šildymo sistemai garų suspaudimo ciklu arba sorbcijos ciklu;

4)   vėsinimo gaminys– įrenginys, kuris:

a)

apima orinio vėsinimo sistemą arba vandeninio vėsinimo sistemą arba tokiai sistemai tiekia atvėsintą orą arba vandenį ir

b)

kuriame įrengtas vienas arba daugiau šalčio generatorių.

Laikoma, kad vėsinimo gaminiui suprojektuotas šalčio generatorius ir tokiam šalčio generatoriui įmontuoti suprojektuotas vėsinimo gaminio korpusas kartu yra oro vėsinimo gaminys;

5)   orinio vėsinimo sistema– komponentai arba įranga, būtini tam, kad oro varytuvo varomas atvėsintas oras tekėtų ortakiais arba tiesiai į vėsinamą erdvę ir taip būtų pasiekta ir išlaikyta pageidaujama uždaros erdvės patalpos temperatūra, pavyzdžiui, pastate arba jo dalyse, kad žmogui patalpoje būtų užtikrintas šiluminis komfortas;

6)   vandeninio vėsinimo sistema– komponentai arba įranga, būtini atvėsintam vandeniui paskirstyti ir užtikrinti, kad patalpų šiluma būtų perduota atvėsintam vandeniui ir taip būtų pasiekta ir išlaikyta pageidaujama uždaros erdvės patalpos temperatūra, pavyzdžiui, pastate arba jo dalyse, kad žmogui patalpoje būtų užtikrintas šiluminis komfortas;

7)   šalčio generatorius– vėsinimo gaminio dalis, kuria sudaromas temperatūrų skirtumas ir taip užtikrinama galimybė surinkti šilumą iš šilumos šaltinio ar vėsinamos patalpos ir garų suspaudimo ciklu arba sorbcijos ciklu perduoti šilumos sklaidytuvui, pavyzdžiui, aplinkos orui, vandeniui arba gruntui;

8)   komfortinis vėsintuvas– vėsinimo gaminys:

a)

kurio patalpų šilumokaičiu (garintuvu) surenkama šiluma iš vandeninio vėsinimo sistemos (šilumos šaltinio), suprojektuotos taip, kad ištekančio atvėsinto vandens temperatūra būtų ne mažesnė kaip + 2 °C;

b)

kuriame įrengtas šalčio generatorius ir

c)

kurio lauko šilumokaitis (kondensatorius) surinktą šilumą atiduoda aplinkos orui, vandeniui arba gruntiniam (-iams) šilumos sklaidytuvui (-ams);

9)   ventiliatorinis konvektorius– patalpos oro priverstinės apytakos įrenginys, naudojamas vienu arba keliais tikslais: patalpos orui šildyti, vėsinti, sausinti ir filtruoti, žmogui patalpoje užtikrinti šiluminį komfortą, tačiau neturintis nei šildymo arba vėsinimo šaltinio, nei lauko šilumokaičio. Įrenginyje gali būti minimalus ortakynas, kuriuo nukreipiamas įtekantis ir ištekantis oras, įskaitant kondicionuotąjį. Gaminys gali būti įmontuojamas arba turėti korpusą, kad jį būtų galima pastatyti patalpoje, kurios oras turi būti kondicionuojamas. Jame gali būti panaudojant Džaulio reiškinį veikiantis šilumos generatorius, suprojektuotas naudoti tik kaip pagalbinis kaitintuvas;

10)   aukštatemperatūris technologinis aušintuvas– gaminys:

a)

turintis bent vieną įmontuotą kompresorių, kurį varo arba turi varyti elektrinis variklis, ir bent vieną garintuvą;

b)

galintis atvėsinti skystį ir išlaikyti pastovią jo temperatūrą, kad būtų vėsinamas šaldymo prietaisas arba sistema, o ne patalpa žmonių šiluminiam komfortui užtikrinti;

c)

standartinėmis vardinėmis veikimo sąlygomis galintis pasiekti vardinę šaldymo galią, užtikrindamas 7 °C patalpos šilumokaičio ištakos temperatūrą;

d)

galintis turėti integruotą kondensatorių, šaldalo kontūro aparatinę įrangą ar kitą papildomą įrangą arba jų neturėti;

11)   vardinė šaldymo galia (P)– šaldymo galia kilovatais (kW), kurią aukštatemperatūris technologinis aušintuvas gali pasiekti veikdamas visa apkrova ir kuri išmatuota, kai aukštatemperatūrių orinio vėsinimo technologinių aušintuvų įtekančio oro temperatūra yra 35 °C, o aukštatemperatūrių vandeninio vėsinimo technologinių aušintuvų įtekančio vandens temperatūra yra 30 °C;

12)   aukštatemperatūris orinio vėsinimo technologinis aušintuvas– aukštatemperatūris technologinis aušintuvas, kurio kondensatoriaus pusės šilumnešis yra oras;

13)   aukštatemperatūris vandeninio vėsinimo technologinis aušintuvas– aukštatemperatūris technologinis aušintuvas, kurio kondensatoriaus pusės šilumnešis yra vanduo arba druskų tirpalas;

14)   biomasės kuras– iš biomasės pagamintas kuras;

15)   biomasė– biologiškai skaidi biologinės kilmės produktų, atliekų ir liekanų, gaunamų žemės ūkyje (įskaitant augalinės ir gyvulinės kilmės medžiagas), miškų ūkyje ir susijusiose pramonės šakose, įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą, dalis, taip pat biologiškai skaidi pramoninių ir buitinių atliekų dalis;

16)   kietasis kuras– kuras, kuris normalioje patalpos temperatūroje yra kietas;

17)   vardinis šildymo pajėgumas (Prated,h)– standartinėmis vardinėmis veikimo sąlygomis veikiančio šilumos siurblio, šilto oro šildytuvo arba ventiliatorinio konvektoriaus šildymo pajėgumas kilovatais (kW);

18)   vardinis vėsinimo pajėgumas (Prated,c)– standartinėmis vardinėmis veikimo sąlygomis patalpą vėsinančio komfortinio vėsintuvo ir (arba) oro kondicionieriaus arba ventiliatorinių konvektorių vėsinimo pajėgumas kilovatais (kW);

19)   standartinės vardinės veikimo sąlygos– komfortinių vėsintuvų, oro kondicionierių ir šilumos siurblių veikimo sąlygos, kuriomis jie bandomi siekiant nustatyti jų vardinį šildymo pajėgumą, vardinį vėsinimo pajėgumą, garso galios lygį ir (arba) išmetamų azoto oksidų kiekį. Jei gaminyje naudojamas vidaus degimo variklis, šios sąlygos yra lygiavertės variklio sūkių per minutę skaičiui (Erpmequivalent);

20)   ištekančio atvėsinto vandens temperatūra– iš komfortinio vėsintuvo ištekančio vandens temperatūra Celsijaus laipsniais.

Kitų II–V prieduose vartojamų terminų apibrėžtys pateiktos I priede.

3 straipsnis

Ekologinio projektavimo reikalavimai ir jų taikymo tvarkaraštis

1.   Oro šildymo gaminių, vėsinimo gaminių, ventiliatorinių konvektorių ir aukštatemperatūrių aušintuvų ekologinio projektavimo reikalavimai nustatyti II priede.

2.   Ekologinio projektavimo reikalavimai taikomi pagal šį tvarkaraštį:

a)

nuo 2018 m. sausio 1 d.:

i)

oro šildymo gaminiai turi atitikti II priedo 1 punkto a papunkčio ir 5 punkto reikalavimus;

ii)

vėsinimo gaminiai turi atitikti II priedo 2 punkto a papunkčio ir 5 punkto reikalavimus;

iii)

aukštatemperatūriai technologiniai aušintuvai turi atitikti II priedo 3 punkto a papunkčio ir 5 punkto reikalavimus;

iv)

ventiliatoriniai konvektoriai turi atitikti II priedo 5 punkto reikalavimus;

b)

nuo 2018 m. rugsėjo 26 d.:

i)

oro šildymo gaminiai ir vėsinimo gaminiai turi atitikti II priedo 4 punkto a papunkčio reikalavimus;

c)

nuo 2021 m. sausio 1 d.:

i)

oro šildymo gaminiai turi atitikti II priedo 1 punkto b papunkčio reikalavimus;

ii)

vėsinimo gaminiai turi atitikti II priedo 2 punkto b papunkčio reikalavimus;

iii)

aukštatemperatūriai technologiniai aušintuvai turi atitikti II priedo 3 punkto b papunkčio reikalavimus;

iv)

oro šildymo gaminiai turi atitikti II priedo 4 punkto b papunkčio reikalavimus.

3.   Atitiktis ekologinio projektavimo reikalavimams nustatoma ir apskaičiuojama pagal III priedo reikalavimus.

4 straipsnis

Atitikties vertinimas

Gamintojai gali rinktis, ar taikyti Direktyvos 2009/125/EB 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą atitikties vertinimo procedūrą, ar taikyti tos direktyvos IV priede nustatytą projektavimo vidaus kontrolės sistemą arba V priede nustatytą valdymo sistemą.

Gamintojai pateikia techninius dokumentus, kuriuose yra šio reglamento II priedo 5 punkto c papunktyje nurodyta informacija.

5 straipsnis

Rinkos priežiūros tikslais taikoma patikros procedūra

Valstybių narių kompetentingos institucijos, atlikdamos Direktyvos 2009/125/EB 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus rinkos priežiūros patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio reglamento II priede nustatytų reikalavimų, taiko šio reglamento IV priede aprašytą patikros procedūrą.

6 straipsnis

Lyginamieji standartai

Įsigaliojant šiam reglamentui rinkoje esantys oro šildymo gaminiai, vėsinimo gaminiai ir aukštatemperatūriai technologiniai aušintuvai prie efektyviausių tokių gaminių priskiriami pagal šio reglamento V priede pateiktus lyginamuosius standartus.

7 straipsnis

Peržiūra

Šį reglamentą Komisija peržiūri atsižvelgdama į padarytą oro šildymo gaminių, vėsinimo gaminių ir aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų technologijų pažangą. Šios peržiūros rezultatus Ekologinio projektavimo konsultacijų forumui ji pateikia iki 2022 m. sausio 1 d. Atliekant peržiūrą vertinami šie aspektai:

a)

ar dera nustatyti ekologinio projektavimo reikalavimus dėl su šaldalais susijusių tiesiogiai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų;

b)

ar dera nustatyti ekologinio projektavimo reikalavimus aukštatemperatūriams technologiniams aušintuvams, naudojantiems garinamąjį kondensavimą, ir aukštatemperatūriams technologiniams aušintuvams, naudojantiems absorbavimo technologiją;

c)

ar dera nustatyti griežtesnius ekologinio projektavimo reikalavimus dėl oro šildymo gaminių, vėsinimo gaminių ir aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų energijos vartojimo efektyvumo ir išmetamų azoto oksidų kiekio;

d)

ar dera nustatyti ekologinio projektavimo reikalavimus dėl oro šildymo gaminių, vėsinimo gaminių, aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų ir ventiliatorinių konvektorių triukšmingumo;

e)

ar dera nustatyti išmetamųjų teršalų kiekio reikalavimus, grindžiamus ne suvartotos energijos kiekiu, o naudingosios šilumos arba vėsinimo pajėgumu;

f)

ar dera nustatyti ekologinio projektavimo reikalavimus kombinuotiesiems šilto oro šildytuvams;

g)

ar dera nustatyti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimus buitiniams oro šildymo gaminiams;

h)

ar dera nustatyti griežtesnius ekologinio projektavimo reikalavimus C2 ir C4 tipų šilto oro šildytuvams;

i)

ar dera nustatyti griežtesnius ekologinio projektavimo reikalavimus kraiginiams ir kanaliniams oro kondicionieriams ir šilumos siurbliams;

j)

ar dera nustatyti trečiųjų šalių sertifikavimą ir

k)

visiems gaminiams taikomų patikros nuokrypų, minimų IV priede nustatytose tikrinimo procedūrose, vertę.

8 straipsnis

Išimtys

1.   Valstybės narės gali leisti iki 2018 m. sausio 1 d. rinkai pateikti ir (arba) pradėti naudoti oro šildymo gaminius, vėsinimo gaminius ir aukštatemperatūrius technologinius aušintuvus, atitinkančius jų nacionalines sezoninio energijos vartojimo efektyvumo arba sezoninio energijos vartojimo efektyvumo koeficiento nuostatas, galiojusias, kai buvo priimtas šis reglamentas.

2.   Valstybės narės gali leisti iki 2018 m. rugsėjo 26 d. rinkai pateikti ir (arba) pradėti naudoti oro šildymo gaminius ir vėsinimo gaminius, atitinkančius jų nacionalines išmetamų azoto oksidų kiekio nuostatas, galiojusias, kai buvo priimtas šis reglamentas.

9 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2016 m. lapkričio 30 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 285, 2009 10 31, p. 10.

(2)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006 (OL L 150; 2014 5 20, p. 195).

(3)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).

(4)  2015 m. balandžio 28 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/1188, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi vietinių patalpų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai (OL L 193, 2015 7 21, p. 76).

(5)  2012 m. kovo 6 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 206/2012, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi oro kondicionierių ir patogumo ventiliatorių ekologinio projektavimo reikalavimai (OL L 72, 2012 3 10, p. 7).

(6)  2013 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 813/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi patalpų šildytuvų ir kombinuotųjų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai (OL L 239, 2013 9 6, p. 136).

(7)  2015 m. gegužės 5 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/1095, kuriuo dėl ekologinio projektavimo reikalavimų, taikomų pramoninėms šaldymo spintoms, staigaus šaldymo spintoms, kondensavimo agregatams ir procesiniams aušintuvams, įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB (OL L 177, 2015 7 8, p. 19).

(8)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).


I PRIEDAS

II–V prieduose vartojamų terminų apibrėžtys

Be terminų, kurių apibrėžtys nustatytos Direktyvoje 2009/125/EB, šiame reglamente vartojami taip apibrėžiami terminai:

Bendrieji terminai

1)   perskaičiavimo koeficientas (CC)– koeficientas, atitinkantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (1) IV priede nurodytą apskaičiuotą 40 % ES energijos gamybos efektyvumo vidurkį. Perskaičiavimo koeficiento vertė yra CC = 2,5;

2)   didžiausiasis šilumingumas (GCV)– šilumos kiekis, gautas su deguonimi visiškai sudeginus vieną kuro kiekio vienetą ir degimo produktams atvėsus iki aplinkos temperatūros. Į šilumos kiekį įskaičiuojama kure esančių vandens garų ir degant kure esančiam vandeniliui susidarančių vandens garų kondensacijos šiluma;

3)   visuotinio atšilimo potencialas (GWP)– šiltnamio efektą sukeliančių dujų klimato atšilimo potencialas, palyginti su anglies dioksido (CO2) potencialu, apskaičiuojamas kaip vieno kilogramo šiltnamio efektą sukeliančių dujų 100 metų atšilimo potencialas, palyginti su vieno kilogramo CO2 potencialu. GWP vertės, į kurias atsižvelgiama, nustatytos Reglamento (ES) Nr. 517/2014 I, II ir IV prieduose. Šaldalų mišinių GWP vertės apskaičiuojamos pagal Reglamento (ES) Nr. 517/2014 IV priede nustatytą metodą;

4)   oro srautas– oro srautas (m3/h), išmatuotas standartinėmis vardinėmis veikimo sąlygomis prie komfortinio vėsintuvo, oro kondicionieriaus arba šilumos siurblio ir ventiliatorinio konvektoriaus patalpų ir (arba) lauko mazgo (jei taikoma) oro išvado vėsinimo režimu arba, jei gaminys vėsinimo funkcijos neturi, šildymo režimu;

5)   garso galios lygis (LWA )– standartinėmis vardinėmis veikimo sąlygomis patalpoje ir (arba) lauke išmatuotas A svertinis garso galios lygis (dB);

6)   papildomas šildytuvas– oro šildymo gaminio šilumos generatorius, kuris papildomą šilumą gamina tada, kai svarbiausiojo šilumos generatoriaus šildymo apkrova yra didesnė už jo šildymo pajėgumą;

7)   svarbiausiasis šilumos generatorius– oro šildymo gaminio šilumos generatorius, kurio per šildymo sezoną pagaminamos šilumos dalis visame šilumos kiekyje yra didžiausia;

8)   sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas (ηs,h )– su šildymo sezonu susijusio norminio metinio šildymo, kurį užtikrina oro šildymo gaminys, poreikio ir metinių šildymo energijos sąnaudų santykis (proc.), patikslintas pagal temperatūros reguliatoriaus ir elektros energijos, kurią suvartoja gruntinio vandens siurblys (-iai), jei taikoma, kiekio sandus;

9)   sezoninis patalpų vėsinimo energijos vartojimo efektyvumas (ηs,c )– su vėsinimo sezonu susijusio norminio metinio vėsinimo, kurį užtikrina vėsinimo gaminys, poreikio ir metinių vėsinimo energijos sąnaudų santykis (proc.), patikslintas pagal temperatūros reguliatoriaus ir elektros energijos, kurią suvartoja gruntinio vandens siurblys (-iai), jei taikoma, kiekio sandus;

10)   temperatūros reguliatorius– galutinio naudotojo sąsajos įranga, kuria nustatoma pageidaujama patalpos temperatūros vertė ir laikas, o į oro šildymo arba vėsinimo gaminio sąsają, pavyzdžiui, centrinį procesorių, perduodami susiję duomenys, kaip antai faktinė patalpos ir (arba) lauko temperatūra, kurie padeda reguliuoti patalpos temperatūrą (-as);

11)   intervalas (binj )– lauko temperatūros (Tj ) ir intervalo trukmės valandomis (hj ) derinys, kaip nustatyta III priedo 26, 27 ir 28 lentelėse;

12)   intervalo trukmė valandomis (hj )– valandų skaičius per sezoną (valandomis per metus), kurį lauko temperatūra atitinka su kiekvienu intervalu siejamą temperatūrą, kaip nurodyta III priedo 26, 27 ir 28 lentelėse;

13)   patalpos temperatūra (Tin )– sausuoju termometru patalpoje išmatuota oro temperatūra (Celsijaus laipsniais). Santykinis drėgnumas gali būti nustatomas pagal atitinkamu drėgnuoju termometru išmatuotą temperatūrą;

14)   lauko temperatūra (Tj )– sausuoju termometru lauke išmatuota oro temperatūra (Celsijaus laipsniais). Santykinis drėgnumas gali būti nustatomas pagal atitinkamu drėgnuoju termometru išmatuotą temperatūrą;

15)   pajėgumo valdymas– galėjimas keisti šilumos siurblio, oro kondicionieriaus, komfortinio vėsintuvo arba aukštatemperatūrio technologinio aušintuvo šildymo arba vėsinimo pajėgumą keičiant vardinį šaldalo (-ų) tūrio srautą, žymimas: „pastovus“, jei tūrio srauto pakeisti neįmanoma; „pakopinis“, jei srautas keičiamas arba kinta palaipsniui, bet ne daugiau kaip dviem pakopomis; arba „kintamas“, jei tūrio srautas keičiamas arba kinta ne mažiau kaip trimis pakopomis;

16)   blogėjimo koeficientas– efektyvumo sumažėjimo dėl gaminio ciklinio veikimo matas (šildymo režimo – (Cdh ), vėsinimo režimo – (Cdc )). Jei jis nematuojamas, oro kondicionieriams arba šilumos siurbliams taikomas numatytasis blogėjimo koeficientas yra 0,25, o komfortiniams vėsintuvams ir aukštatemperatūriams technologiniams aušintuvams yra 0,9;

17)   išmetamų azoto oksidų kiekis– azoto monoksido ir azoto dioksido, kuriuos išmeta dujinį arba skystąjį kurą naudojantys oro šildymo gaminiai arba vėsinimo gaminiai, kiekių suma, išreikšta azoto dioksidu, apskaičiuota pagal vardinį šildymo pajėgumą ir matuojama mg/kWh skaičiuojant pagal GCV;

Su šilto oro šildytuvais susiję terminai

18)   šilto oro šildytuvas– šilumą iš šilumos generatoriaus tiesiai orui atiduodantis oro šildymo gaminys, kuris šilumą gauna arba paskirsto per orinio šildymo sistemą;

19)   dujinį/skystąjį kurą naudojantis šilto oro šildytuvas– šilto oro šildytuvas, kuriame veikia dujinį arba skystąjį kurą deginantis šilumos generatorius;

20)   elektrinis šilto oro šildytuvas– šilto oro šildytuvas su šilumos generatoriumi, kuriame varžiniam kaitinimui naudojamas Džaulio reiškinys;

21)   B1 tipo šilto oro šildytuvas– dujinį / skystąjį kurą naudojantis šilto oro šildytuvas, suprojektuotas specialiai būti prijungtas prie natūralios traukos dūmtakio, kuriuo degimo likučiai šalinami iš patalpos, kurioje yra B1 tipo šilto oro šildytuvas, o degimui reikalingas oras imamas tiesiai iš patalpos. B1 tipo šilto oro šildytuvas parduodamas tik kaip B1 tipo šilto oro šildytuvas;

22)   C2 tipo šilto oro šildytuvas– dujinį / skystąjį kurą naudojantis šilto oro šildytuvas, specialiai suprojektuotas taip, kad degimui reikalingas oras būtų imamas iš bendros ortakių sistemos, prie kurios prijungtas daugiau kaip vienas prietaisas, ir į tą sistemą būtų ištraukiamos kūryklos dujos. C2 tipo šilto oro šildytuvas parduodamas tik kaip C2 tipo šilto oro šildytuvas;

23)   C4 tipo šilto oro šildytuvas– dujinį / skystąjį kurą naudojantis šilto oro šildytuvas, specialiai suprojektuotas taip, kad degimui reikalingas oras būtų imamas iš bendros ortakių sistemos, prie kurios prijungtas daugiau kaip vienas prietaisas, o kūryklos dujos būtų ištraukiamos į kitą dūmtakių sistemos vamzdį. C4 tipo šilto oro šildytuvas parduodamas tik kaip C4 tipo šilto oro šildytuvas;

24)   mažiausiasis pajėgumas– šilto oro šildytuvo mažiausiasis šildymo pajėgumas (Pmin ) kilovatais;

25)   šiluminis naudingumas esant vardiniam šildymo pajėgumui (ηnom )– vardinio šildymo pajėgumo ir bendros naudojamosios galios tokiam šildymo pajėgumui pasiekti kiekio santykis (proc.), kai bendra naudojamoji galia grindžiama didžiausiuoju kuro (jei naudojamas dujinis / skystasis kuras) šilumingumu;

26)   šiluminis naudingumas esant mažiausiajam pajėgumui (ηpl )– mažiausiojo pajėgumo ir bendros naudojamosios galios tokiam šildymo pajėgumui pasiekti kiekio santykis (proc.), kai bendra naudojamoji galia grindžiama kuro didžiausiuoju šilumingumu;

27)   sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas aktyviąja veiksena (ηs,on )– sezoninio šiluminės energijos vartojimo efektyvumo ir šilumos atidavimo efektyvumo sandauga, išreikšta procentais;

28)   sezoninis šiluminės energijos vartojimo efektyvumas (ηs,th )– šiluminio naudingumo esant vardiniam šildymo pajėgumui ir šiluminio naudingumo esant mažiausiajam pajėgumui svertinis vidurkis, nustatomas atsižvelgiant į apvalkalo nuostolius;

29)   šilumos atidavimo efektyvumas (ηs,flow )– sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo aktyviąja veiksena skaičiavimo pataisa, kuria atsižvelgiama į lygiavertį pašildyto oro srautą ir šildymo pajėgumą;

30)   apvalkalo nuostolių koeficientas (Fenv )– sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo nuostoliai (proc.), atsirandantys dėl šilumos, kurią šilumos generatorius praranda ne šildomoje patalpoje;

31)   pagalbinės elektros energijos suvartojimas– sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo nuostoliai (proc.), atsirandantys dėl elektros energijos vartojimo esant vardiniam šildymo pajėgumui (elmax ), mažiausiajam pajėgumui (elmin ) ir budėjimo veiksena (elsb );

32)   uždegiklio liepsnos nuostoliai– sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo nuostoliai (proc.), atsirandantys dėl uždegiklio vartojamosios galios;

33)   nuolatinė uždegiklio vartojamoji galia (Pign )– vatais išreikšta degiklio, kuris naudojamas pagrindiniam degikliui uždegti ir kurį užgesinti gali tik naudotojas, vartojamoji galia, grindžiama kuro didžiausiuoju šilumingumu;

34)   ventiliuojamojo dūmtakio nuostoliai– sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo nuostoliai (proc.), atsirandantys kai neveikia svarbiausiasis šilumos generatorius;

Šilumos siurblių, oro kondicionierių ir komfortinių vėsintuvų terminai

35)   šilumos siurblys– oro šildymo gaminys:

a)

kurio lauko šilumokaitis (garintuvas) šilumą surenka iš aplinkos oro, ventiliacijos šalinamo oro, vandens arba grunto šilumos šaltinių;

b)

kuriame yra garų suspaudimo ciklu arba sorbcijos ciklu veikiantis šilumos generatorius;

c)

kurio patalpų šilumokaitis (kondensatorius) surinktą šilumą atiduoda orinio šildymo sistemai;

d)

kuriame gali būti įrengtas papildomas šildytuvas;

e)

kuris gali veikti atvirkštiniu režimu, t. y. veikti kaip oro kondicionierius;

36)   šilumos siurblys „oras–oras“– šilumos siurblys, kurio šilumos generatorius, veikiantis garų suspaudimo ciklu arba sorbcijos ciklu, yra varomas elektriniu arba vidaus degimo varikliu, o šilumą iš aplinkos oro surenka jo lauko šilumokaitis (garintuvas);

37)   šilumos siurblys „vanduo / druskų tirpalas–oras“– šilumos siurblys, kurio šilumos generatorius, veikiantis garų suspaudimo ciklu arba sorbcijos ciklu, yra varomas elektriniu arba vidaus degimo varikliu, o šilumą iš vandens arba druskų tirpalo surenka jo lauko šilumokaitis (garintuvas);

38)   kraiginis šilumos siurblys– elektriniu kompresoriumi varomas šilumos siurblys „oras–oras“, kurio garintuvas, kompresorius ir kondensatorius sumontuoti į vieną bloką;

39)   sorbcijos ciklo šilumos siurblys– šilumos siurblys, kurio šilumos generatorius veikia sorbcijos ciklu, priklausomu nuo kuro deginimo išorėje ir (arba) nuo šilumos tiekimo;

40)   padalytasis šilumos siurblys– šilumos siurblys, sudarytas iš daugiau kaip vieno patalpoje esančio mazgo, vieno arba daugiau šaldymo kontūrų, vieno arba daugiau kompresorių ir vieno arba daugiau lauke esančių mazgų, kurio mazgus, esančius patalpoje, galima arba negalima valdyti po vieną;

41)   oro kondicionierius– patalpos vėsinimo gaminys,

a)

kurio patalpų šilumokaitis (garintuvas) surenka šilumą iš orinio vėsinimo sistemos (šilumos šaltinio);

b)

kuriame yra šalčio generatorius, veikiantis garų suspaudimo ciklu arba sorbcijos ciklu;

c)

kurio lauko šilumokaitis (kondensatorius) surinktą šilumą atiduoda aplinkos orui, vandeniui arba gruntiniam (-iams) šilumos sklaidytuvui (-ams) ir kurio šilumos perdavimas gali būti arba nebūti grindžiamas iš išorės įpilamo vandens garavimu;

d)

kuris gali veikti atvirkštiniu režimu, t. y. veikti kaip šilumos siurblys;

42)   oro kondicionierius „oras–oras“– oro kondicionierius, kurio šalčio generatorius, veikiantis garų suspaudimo ciklu arba sorbcijos ciklu, yra varomas elektriniu arba vidaus degimo varikliu, o šilumą orui atiduoda jo lauko šilumokaitis (kondensatorius);

43)   oro kondicionierius „vanduo / druskų tirpalas–oras“– oro kondicionierius, kurio šalčio generatorius, veikiantis garų suspaudimo ciklu arba sorbcijos ciklu, yra varomas elektriniu arba vidaus degimo varikliu, o šilumą vandeniui arba druskų tirpalui atiduoda jo lauko šilumokaitis (kondensatorius);

44)   kraiginis oro kondicionierius– elektriniu kompresoriumi varomas oro kondicionierius „oras–oras“, kurio garintuvas, kompresorius ir kondensatorius sumontuoti į vieną bloką;

45)   padalytasis oro kondicionierius– oro kondicionierius, sudarytas iš daugiau kaip vieno patalpoje esančio mazgo, vieno arba daugiau šaldymo kontūrų, vieno arba daugiau kompresorių ir vieno arba daugiau lauke esančių mazgų, kurio mazgus, esančius patalpoje, galima arba negalima valdyti po vieną;

46)   sorbcijos ciklo oro kondicionierius– oro kondicionierius, kurio šalčio generatorius veikia sorbcijos ciklu, priklausomu nuo kuro deginimo išorėje ir (arba) nuo šilumos tiekimo;

47)   komfortinis vėsintuvas „oras–vanduo“– komfortinis vėsintuvas, kurio šalčio generatorius, veikiantis garų suspaudimo ciklu, yra varomas elektriniu arba vidaus degimo varikliu, o lauko šilumokaitis (kondensatorius) atiduoda šilumą orui; be kitų būdų, šiluma gali būti atiduodama į šį orą garinant iš išorės įpiltą vandenį, jei prietaisas gali veikti ir be papildomo vandens, naudodamas vien orą;

48)   komfortinis vėsintuvas „vanduo / druskų tirpalas–vanduo“– komfortinis vėsintuvas, kurio šalčio generatorius, veikiantis garų suspaudimo ciklu, yra varomas elektriniu arba vidaus degimo varikliu, o šalčio generatoriaus lauko šilumokaitis (kondensatorius) atiduoda šilumą vandeniui arba druskų tirpalui; šiluma negali būti atiduodama garinant iš išorės įpiltą vandenį.

49)   sorbcijos ciklo komfortinis vėsintuvas– komfortinis vėsintuvas, kurio šalčio generatorius veikia sorbcijos ciklu, priklausomu nuo kuro deginimo išorėje ir (arba) nuo šilumos tiekimo;

Terminai, susiję su komfortiniams vėsintuvams, oro kondicionieriams ir šilumos siurbliams taikomu apskaičiavimo metodu

50)   norminės projektinės sąlygos– norminės projektinės temperatūros, didžiausios perėjimo į dvejopo šildymo režimą temperatūros ir didžiausios ribinės veikimo temperatūros derinys, kaip nustatyta III priedo 24 lentelėje;

51)   norminė projektinė temperatūra– Celsijaus laipsniais išreikšta lauko temperatūra vėsinimo režimu (Tdesign,c ) arba šildymo režimu (Tdesign,h ) (kaip aprašyta III priedo 24 lentelėje), kuriai esant dalinės apkrovos koeficientas lygus 1 ir kuri yra skirtinga priklausomai nuo vėsinimo arba šildymo sezono;

52)   perėjimo į dvejopo šildymo režimą temperatūra (Tbiv )– Celsijaus laipsniais išreikšta gamintojo deklaruota lauko temperatūra (Tj ), kuriai esant deklaruotasis šildymo pajėgumas yra lygus dalinei apkrovai šildymo režimu – esant žemesnei temperatūrai nei ši, deklaruotasis šildymo pajėgumas turi būti papildytas pagalbinio elektrinio šildytuvo pajėgumu, kad įrenginys išlaikytų dalinę apkrovą šildymo režimu;

53)   ribinė veikimo temperatūra (Tol )– Celsijaus laipsniais išreikšta šildymo režimui tiekėjo deklaruota lauko temperatūra, žemiau kurios šilumos siurblys negali tiekti jokio šildymo pajėgumo, o deklaruotasis šildymo pajėgumas lygus nuliui;

54)   dalinės apkrovos koeficientas (pl(Tj ))– lauko temperatūros minus 16 °C ir norminės projektinės temperatūros minus 16 °C santykis, susijęs su patalpos vėsinimo arba patalpos šildymo režimu;

55)   sezonas– aplinkos sąlygų rinkinys, vadinamasis arba šildymo sezonas, arba vėsinimo sezonas, kuriuo apibūdinamas kiekvieno su tuo sezonu susijusio intervalo lauko temperatūrų ir intervalo trukmės valandomis derinys;

56)   dalinė apkrova šildymo režimu (Ph(Tj ))– šildymo apkrova (kW) esant tam tikrai lauko temperatūrai, apskaičiuojama projektinę šildymo apkrovą padauginant iš dalinės apkrovos koeficiento;

57)   dalinė apkrova vėsinimo režimu (Pc(Tj ))– vėsinimo apkrova (kW) esant tam tikrai lauko temperatūrai, apskaičiuojama projektinę vėsinimo apkrovą padauginant iš dalinės apkrovos koeficiento;

58)   sezoninis energijos vartojimo efektyvumo koeficientas (SEER)– bendras oro kondicionieriaus arba komfortinio vėsintuvo energijos vartojimo efektyvumo koeficientas per vėsinimo sezoną, apskaičiuojamas norminį metinį vėsinimo poreikį padalijant iš metinių vėsinimo energijos sąnaudų;

59)   sezoninis veiksmingumo koeficientas (SCOP)– bendras šildymo sezoną atitinkantis elektrinio šilumos siurblio veiksmingumo koeficientas, apskaičiuojamas norminį metinį šildymo poreikį padalijant iš metinių šildymo energijos sąnaudų;

60)   norminis metinis vėsinimo poreikis (QC )– norminis vėsinimo poreikis (kWh) (juo remiantis apskaičiuojamas SEER), apskaičiuojamas projektinę vėsinimo apkrovą (Pdesign,c ) padauginant iš ekvivalentinio aktyviosios veiksenos vėsinimo režimu valandų skaičiaus (HCE );

61)   norminis metinis šildymo poreikis (QH )– su nustatytu šildymo sezonu susijęs norminis šildymo poreikis (kWh) (juo remiantis apskaičiuojamas SCOP), apskaičiuojamas projektinę šildymo apkrovą (Pdesign,h ) padauginant iš ekvivalentinio aktyviosios veiksenos šildymo režimu valandų skaičiaus (HHE );

62)   metinės vėsinimo energijos sąnaudos (QCE )– elektros energijos sąnaudos (kWh), būtinos norminiam metiniam vėsinimo poreikiui patenkinti, apskaičiuojamos kaip norminio metinio vėsinimo poreikio, padalyto iš sezoninio energijos vartojimo aktyviąja veiksena efektyvumo koeficiento (SEERon ), ir elektros energijos sąnaudų įrenginiui veikiant termostatinės išjungties, budėjimo, išjungties ir karterio šildytuvo veiksenomis per vėsinimo sezoną suma;

63)   metinės šildymo energijos sąnaudos (QHE )– energijos sąnaudos (kWh), būtinos norminiam metiniam šildymo poreikiui, susijusiam su nustatytu šildymo sezonu, patenkinti, apskaičiuojamos kaip norminio metinio šildymo poreikio, padalyto iš sezoninio veiksmingumo aktyviąja veiksena koeficiento (SCOPon ), ir elektros energijos sąnaudų įrenginiui veikiant termostatinės išjungties, budėjimo, išjungties ir karterio šildytuvo veiksenomis per šildymo sezoną suma;

64)   ekvivalentinis aktyviosios veiksenos vėsinimo režimu valandų skaičius (HCE )– numanomas metinis valandų, kurias įrenginys turi veikti projektine vėsinimo apkrova (Pdesign,c ), kad patenkintų norminį metinį vėsinimo poreikį, skaičius;

65)   ekvivalentinis aktyviosios veiksenos šildymo režimu valandų skaičius (HHE )– numanomas metinis valandų, kurias oro šildytuvas su šilumos siurbliu turi veikti projektine šildymo apkrova, kad patenkintų norminį metinį šildymo poreikį, skaičius;

66)   sezoninis energijos vartojimo aktyviąja veiksena efektyvumo koeficientas (SEERon )– vidutinis aktyviąja veiksena vėsinimo režimu veikiančio įrenginio energijos vartojimo efektyvumo koeficientas, sudarytas iš dalinės apkrovos ir intervalo energijos vartojimo efektyvumo koeficientų (EERbin (Tj )) ir įvertintas atsižvelgiant į intervalo trukmę valandomis;

67)   sezoninis veiksmingumo aktyviąja veiksena koeficientas (SCOPon )– vidutinis šilumos siurblio veiksmingumo aktyviąja veiksena koeficientas per šildymo sezoną, sudarytas iš dalinės apkrovos, pagalbinio elektrinio šildymo pajėgumo (jei reikia) ir intervalo veiksmingumo koeficientų (COPbin (Tj )), įvertintų atsižvelgiant į intervalo trukmę valandomis;

68)   intervalo veiksmingumo koeficientas (COPbin (Tj ))– šilumos siurblio veiksmingumo koeficientas, atitinkantis kiekvieną sezono intervalą j, su kuriuo susijusi lauko temperatūra (Tj ), gaunamas pagal dalinę apkrovą, deklaruotąjį pajėgumą ir deklaruotąjį veiksmingumo koeficientą (COPd (Tj )), o kitiems intervalams apskaičiuojamas interpoliacijos (ekstrapoliacijos) būdu, prireikus taikant reikiamą blogėjimo koeficientą;

69)   intervalo energijos vartojimo efektyvumo koeficientas (EERbin (Tj ))– energijos vartojimo efektyvumo koeficientas, atitinkantis kiekvieną sezono intervalą j, kuriam būdinga lauko temperatūra (Tj ), gaunamas pagal dalinę apkrovą, deklaruotąjį pajėgumą ir deklaruotąjį energijos vartojimo efektyvumo koeficientą (EERd (Tj )), o kitiems intervalams apskaičiuojamas interpoliacijos (ekstrapoliacijos) būdu, prireikus taikant reikiamą blogėjimo koeficientą;

70)   deklaruotasis šildymo pajėgumas (Pdh(Tj ))– gamintojo deklaruotas šilumos siurblio garų suspaudimo ciklo šildymo pajėgumas (kW), susijęs su lauko temperatūra (Tj ) ir patalpos temperatūra (Tin );

71)   deklaruotasis vėsinimo pajėgumas (Pdc(Tj ))– gamintojo deklaruotas oro kondicionieriaus arba komfortinio vėsintuvo garų suspaudimo ciklo vėsinimo pajėgumas (kW), susijęs su lauko temperatūra Tj ir patalpos temperatūra (Tin );

72)   projektinė šildymo pakrova (Pdesign,h )– esant norminei projektinei temperatūrai šilumos siurblį veikianti šildymo apkrova (kW), kai projektinė šildymo apkrova (Pdesign,h ) yra lygi dalinei apkrovai šildymo režimu, o lauko temperatūra Tj yra lygi šildymo norminei projektinei temperatūrai Tdesign,h ;

73)   projektinė vėsinimo apkrova (Pdesign,c )– esant norminėms projektinėms sąlygoms komfortinį vėsintuvą arba oro kondicionierių veikianti vėsinimo apkrova (kW), kai projektinė vėsinimo apkrova (Pdesign,c ) yra lygi deklaruotajam vėsinimo pajėgumui, o lauko temperatūra Tj yra lygi vėsinimo norminei projektinei temperatūrai (Tdesign,c );

74)   deklaruotasis veiksmingumo koeficientas (COPd (Tj ))– veiksmingumo koeficientas, taikomas ribotam nustatytų intervalų (j), susijusių su lauko temperatūra (Tj ), skaičiui;

75)   deklaruotasis energijos vartojimo efektyvumo koeficientas (EERd (Tj )– energijos vartojimo efektyvumo koeficientas, taikomas ribotam nustatytų intervalų (j), susijusių su lauko temperatūra (Tj ), skaičiui;

76)   pagalbinio elektrinio šildymo pajėgumas (elbu(Tj ))– tikrojo arba menamo papildomo šildytuvo, kurio COP yra 1 ir kuriuo papildomas deklaruotasis šildymo pajėgumas (Pdh(Tj )), kad įrenginys išlaikytų dalinę apkrovą šildymo režimu (Ph(Tj )) tuo atveju, kai Pdh(Tj ) yra mažesnis kaip Ph(Tj ) esant lauko temperatūrai (Tj ), šildymo pajėgumas (kW);

77)   pajėgumų santykis– dalinės apkrovos šildymo režimu (Ph (Tj )) ir deklaruotojo šildymo pajėgumo (Pdh (Tj )) dalmuo arba dalinės apkrovos vėsinimo režimu (Pc (Tj )) ir deklaruotojo vėsinimo pajėgumo dalmuo (Pdc (Tj ));

Veiksenos, pagal kurias apskaičiuojamas oro šildymo gaminių ir vėsinimo gaminių sezoninis patalpų šildymo arba vėsinimo energijos vartojimo efektyvumas

78)   aktyvioji veiksena– veiksena, atitinkanti laiką valandomis, kai įrenginį veikia pastato vėsinimo arba šildymo apkrova ir yra aktyvinta įrenginio vėsinimo arba šildymo funkcija. Tokios būsenos įrenginys gali cikliškai įsijungti ir išsijungti, kad būtų pasiekta arba išlaikyta reikiama patalpos oro temperatūra;

79)   budėjimo veiksena– būsena, kai šilto oro šildytuvas, komfortinis vėsintuvas, oro kondicionierius arba šilumos siurblys yra prijungtas prie elektros energijos tinklo, jo įprastam veikimui užtikrinti yra maitinamas iš šio tinklo ir atlieka tik toliau išvardytas funkcijas, kurios gali trukti neribotą laiką: veikimo aktyvinimo funkciją arba veikimo aktyvinimo funkciją su įjungto veikimo aktyvinimo rodymo funkcija ir (arba) su informacijos arba būsenos rodymo funkcija;

80)   veikimo aktyvinimo funkcija– funkcija, leidžianti nuotoliniu jungikliu (taip pat ir nuotoliniu valdymo pultu per tinklą), vidaus jutikliu ar laikmačiu suaktyvinti kitas veiksenas (taip pat ir aktyviąją veikseną) papildomoms funkcijoms, įskaitant pagrindinę funkciją, įjungti;

81)   informacijos arba būsenos rodymas– informacijos arba įrangos būsenos, įskaitant laiką, rodymo ekrane nuolatinė funkcija;

82)   išjungties veiksena– būsena, kai komfortinis vėsintuvas, oro kondicionierius arba šilumos siurblys yra prijungtas prie elektros energijos tinklo ir neatlieka jokios funkcijos. Išjungties veiksena taip pat laikomos sąlygos, kuriomis užtikrinamas tik išjungties veiksenos rodymas, taip pat sąlygos, kuriomis užtikrinamos tik elektromagnetiniam suderinamumui pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/108/EB (2) užtikrinti būtinos funkcijos;

83)   termostatinės išjungties veiksena– būsena, atitinkanti laiką valandomis, kai įrenginio neveikia vėsinimo arba šildymo apkrova ir, nors vėsinimo arba šildymo funkcija įjungta, įrenginys neaktyvus. Ciklinis veikimas aktyviąja veiksena nelaikomas termostatinės išjungties veiksena;

84)   karterio šildytuvo veiksena– būsena, kai įrenginyje aktyvinamas šildymo įtaisas siekiant užtikrinti, kad šaldalas netekėtų į kompresorių ir kad paleidžiant kompresorių šaldalo koncentracija alyvoje būtų ribota;

85)   energijos suvartojimas išjungties veiksena (POFF )– įrenginio, kuris yra išjungties veiksenos, vartojamoji galia (kW);

86)   energijos suvartojimas termostatinės išjungties veiksena (PTO )– įrenginio, kuris yra termostatinės išjungties veiksenos būsenos, vartojamoji galia (kW);

87)   energijos suvartojimas budėjimo veiksena (PSB )– budėjimo veiksena veikiančio įrenginio vartojamoji galia (kW);

88)   energijos suvartojimas karterio šildytuvo veiksena (PCK )– karterio šildytuvo veiksena veikiančio įrenginio vartojamoji galia (kW);

89)   išjungties veiksenos laikas valandomis (HOFF )– numanoma įrenginio išjungties veiksenos trukmė per metus valandomis (vertė priklauso nuo nustatyto sezono ir funkcijos);

90)   termostatinės išjungties veiksenos laikas valandomis (HTO )– numanoma įrenginio termostatinės išjungties veiksenos trukmė per metus valandomis (vertė priklauso nuo nustatyto sezono ir funkcijos);

91)   budėjimo veiksenos laikas valandomis (HSB )– numanoma įrenginio budėjimo veiksenos trukmė per metus valandomis (vertė priklauso nuo nustatyto sezono ir funkcijos);

92)   karterio šildytuvo veiksenos laikas valandomis (HCK )– numanoma įrenginio karterio šildytuvo naudojimo veiksenos trukmė per metus valandomis (vertė priklauso nuo nustatyto sezono ir funkcijos);

Terminai, susiję su oro kondicionieriams, komfortiniams vėsintuvams ir kurą naudojantiems šilumos siurbliams taikomu apskaičiavimo metodu

93)   vėsinimo režimo sezoninis pirminės energijos vartojimo koeficientas (SPERc )– oro kondicionieriaus arba komfortinio vėsintuvo bendrasis energijos vartojimo efektyvumo koeficientas, atitinkantis vėsinimo sezoną;

94)   vėsinimo režimo sezoninis dujų vartojimo efektyvumas (SGUEc )– dujų vartojimo efektyvumas visą vėsinimo sezoną;

95)   dujų vartojimo efektyvumas esant dalinei apkrovai– dujų vartojimo vėsinimui (GUEc,bin ) arba šildymui (GUEh,bin ) efektyvumas, kai lauko temperatūra Tj ;

96)   dujų vartojimo efektyvumas esant deklaruotajam pajėgumui– dujų vartojimo vėsinimui (GUEcDC ) arba šildymui (GUEhDC ) vartojimo efektyvumas III priedo 21 lentelėje nustatytomis deklaruotojo pajėgumo sąlygomis, patikslintas atsižvelgiant į tikėtiną įrenginio ciklinį veikimą, jei tikrasis vėsinimo pajėgumas (QEc ) yra didesnis už vėsinimo apkrovą (Pc (Tj )) arba tikrasis šildymo pajėgumas (QEh ) yra didesnis už šildymo apkrovą (Ph (Tj ));

97)   tikrasis vėsinimo pajėgumas (QEc )– išmatuotasis vėsinimo pajėgumas (kW), patikslintas atsižvelgiant į šilumą, sklindančią iš įrenginio (siurblio (-ių) arba ventiliatoriaus (-ių)), kuriuo šilumnešis cirkuliuojamas patalpų šilumokaičiu;

98)   tikrasis šilumos atgavimo pajėgumas– išmatuotasis šilumos atgavimo pajėgumas (kW), patikslintas atsižvelgiant į šilumą, sklindančią iš šilumos atgavimo vėsinimo (QEhr,c ) arba šildymo (QEhr,h ) kontūro įrenginio (siurblio (-ių));

99)   išmatuotoji vėsinimui tiekiama šiluminė galia (Qgmc )– išmatuotasis tiekiamo kuro kiekis (kW) III priedo 21 lentelėje nustatytomis dalinės apkrovos sąlygomis;

100)   vėsinimo režimo sezoninis pagalbinės energijos faktorius (SAEFc )– vėsinimo sezono pagalbinės energijos vartojimo efektyvumas, įskaitant termostatinės išjungties, budėjimo, išjungties ir karterio šildytuvo veiksenų sandus;

101)   norminis metinis vėsinimo poreikis (Qc )– metinis vėsinimo poreikis, apskaičiuojamas kaip projektinės vėsinimo apkrovos (Pdesign,c ) ir ekvivalentinio aktyviosios veiksenos vėsinimo režimu valandų skaičiaus (HCE ) sandauga;

102)   aktyviosios veiksenos vėsinimo režimu sezoninis pagalbinės energijos faktorius (SAEFc,on )– vėsinimo sezono pagalbinės energijos vartojimo efektyvumas, išskyrus termostatinės išjungties, budėjimo, išjungties ir karterio šildytuvo veiksenų sandus;

103)   vėsinimo režimo pagalbinės energijos vartojimo efektyvumas esant dalinei apkrovai (AEFc,bin )– pagalbinės energijos vartojimo vėsinimui efektyvumas, kai lauko temperatūra Tj ;

104)   vėsinimo režimo elektrinė vartojamoji galia (PEc )– tikroji vėsinimo elektrinė vartojamoji galia (kW);

105)   šildymo režimo sezoninis pirminės energijos vartojimo koeficientas (SPERh )– kurą naudojančio šilumos siurblio bendrasis energijos vartojimo efektyvumo koeficientas, atitinkantis šildymo sezoną;

106)   sezoninis dujų vartojimo šildymo režimu efektyvumas (SGUEh )– dujų vartojimo efektyvumas šildymo sezoną;

107)   tikrasis šildymo pajėgumas (QEh )– išmatuotasis šildymo pajėgumas (kW), patikslintas atsižvelgiant į šilumą, sklindančią iš įrenginio (siurblio (-ių) arba ventiliatoriaus (-ių)), kuriuo šilumnešis cirkuliuojamas patalpų šilumokaičiu;

108)   išmatuotoji šildymui tiekiama šiluminė galia (Qgmh )– išmatuotasis tiekiamo kuro kiekis (kW) III priedo 21 lentelėje nustatytomis dalinės apkrovos sąlygomis;

109)   šildymo režimo sezoninis pagalbinės energijos faktorius (SAEFh )– šildymo sezono pagalbinės energijos vartojimo efektyvumas, įskaitant termostatinės išjungties, budėjimo, išjungties ir karterio šildytuvo veiksenų sandus;

110)   norminis metinis šildymo poreikis (QH )– metinis šildymo poreikis, apskaičiuojamas kaip projektinės šildymo apkrovos ir ekvivalentinio aktyviosios veiksenos šildymo režimu metinio valandų skaičiaus (HHE ) sandauga;

111)   aktyviosios veiksenos šildymo režimu sezoninis pagalbinės energijos faktorius (SAEFh,on )– šildymo sezono pagalbinės energijos vartojimo efektyvumas, išskyrus termostatinės išjungties, budėjimo, išjungties ir karterio šildytuvo veiksenų sandus;

112)   šildymo režimo pagalbinės energijos vartojimo efektyvumas esant dalinei apkrovai (AEFh,bin )– pagalbinės energijos vartojimo šildymui efektyvumas, kai lauko temperatūra Tj ;

113)   pagalbinės energijos faktorius esant deklaruotajam pajėgumui– vėsinimo (AEFc,dc ) arba šildymo (AEFh,dc ) pagalbinės energijos faktorius III priedo 21 lentelėje nustatytomis dalinės apkrovos sąlygomis, patikslintas atsižvelgiant į tikėtiną įrenginio ciklinį veikimą, jei tikrasis vėsinimo pajėgumas (QEc ) yra didesnis už vėsinimo apkrovą (Pc (Tj )) arba tikrasis šildymo pajėgumas (QEh ) yra didesnis už šildymo apkrovą (Ph (Tj ));

114)   šildymo režimo elektrinė vartojamoji galia (PEh )– tikroji šildymo elektrinė vartojamoji galia (kW);

115)   vidaus degimo varikliu varomų šilumos siurblių, komfortinių vėsintuvų ir oro kondicionierių išmetamų NOx kiekis– vidaus degimo varikliu varomų šilumos siurblių, komfortinių vėsintuvų, ir oro kondicionierių išmetamo azoto monoksido ir azoto dioksido kiekių suma, išmatuota standartinėmis veikimo sąlygomis ir pritaikius variklio sūkių per minutę (rpm) ekvivalentą, išreikšta azoto dioksido miligramais, tenkančiais tiekiamo kuro kWh skaičiuojant pagal GCV;

116)   variklio sūkių per minutę ekvivalentas (Erpmequivalent )– vidaus degimo variklio sūkių per minutę skaičius, apskaičiuotas remiantis variklio sūkiais per minutę, kai šildymo (arba vėsinimo, jei šildymo funkcijos nėra) dalinės apkrovos koeficientas yra 70, 60, 40 ir 20 %, o svertiniai koeficientai atitinkamai 0,15, 0,25, 0,30 ir 0,30;

Su aukštatemperatūriais technologiniais aušintuvais susiję terminai:

117)   vardinė vartojamoji galia (DA )– elektrinė vartojamoji galia (kW, šimtųjų tikslumu), kurios reikia aukštatemperatūrio technologinio aušintuvo (įskaitant kompresorių, kondensatoriaus ventiliatorių (-ius) arba siurblį (-ius), garintuvo siurblį (-ius) ir pagalbinius įtaisus) vardinei šaldymo galiai pasiekti;

118)   vardinis energijos vartojimo efektyvumo koeficientas (EERA )– vardinė šaldymo galia (kW), padalyta iš vardinės vartojamosios galios (kW, šimtųjų tikslumu);

119)   sezoninis energijos vartojimo efektyvumo koeficientas (SEPR)– aukštatemperatūrio technologinio aušintuvo efektyvumo koeficientas standartinėmis vardinėmis veikimo sąlygomis, nustatytas pagal apkrovos ir aplinkos temperatūros pokyčius per metus ir apskaičiuotas kaip metinio šaldymo poreikio ir metinio suvartojamos elektros energijos kiekio santykis;

120)   metinis šaldymo poreikis– visų intervalų šaldymo apkrovos ir atitinkamo intervalo trukmės valandų skaičiaus sandaugų suma;

121)   šaldymo apkrova– vardinė šaldymo galia (kW, šimtųjų tikslumu), padauginta iš aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų dalinės apkrovos koeficiento;

122)   dalinė apkrova (PC (Tj ))– šaldymo apkrova esant tam tikrai aplinkos temperatūrai Tj (kW, šimtųjų tikslumu), apskaičiuojama kaip pilnutinės apkrovos ir aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų dalinės apkrovos koeficiento, atitinkančio tą pačią aplinkos temperatūrą Tj , sandauga;

123)   aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų dalinės apkrovos koeficientas (PR (Tj )):

a)

aukštatemperatūriams technologiniams aušintuvams su orinio vėsinimo kondensavimu – aplinkos temperatūros Tj minus 5 °C ir norminės aplinkos temperatūros minus 5 °C dalmuo, padaugintas iš 0,2 ir pridėtas prie 0,8. Jei aplinkos temperatūra aukštesnė nei norminė aplinkos temperatūra, aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų dalinės apkrovos koeficientas yra 1. Jei aplinkos temperatūra žemesnė nei 5 °C, aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų dalinės apkrovos koeficientas yra 0,8;

b)

aukštatemperatūriams technologiniams aušintuvams su vandeninio vėsinimo kondensavimu – įtekančio (į kondensatorių) vandens temperatūros minus 9 °C ir kondensatoriaus vandens įvado aplinkos norminės temperatūros minus 9 °C dalmuo, padaugintas iš 0,2 ir pridėtas prie 0,8. Jei aplinkos (kondensatoriaus vandens įvado) temperatūra aukštesnė nei norminė aplinkos temperatūra, aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų dalinės apkrovos koeficientas yra 1. Jei aplinkos (kondensatoriaus vandens įvado) temperatūra žemesnė nei 9 °C, aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų dalinės apkrovos koeficientas yra 0,8;

c)

išreikštas procentine dalimi (dešimtųjų tikslumu);

124)   metinis suvartojamos elektros energijos kiekis– kiekis, apskaičiuojamas sudedant kiekvieno intervalo vėsinimo poreikio ir atitinkamo intervalo energijos vartojimo efektyvumo koeficiento santykius ir padauginant iš atitinkamo intervalo valandų skaičiaus;

125)   aplinkos temperatūra:

a)

aukštatemperatūriams technologiniams aušintuvams su orinio vėsinimo kondensatoriais – sausuoju oro termometru išmatuota temperatūra Celsijaus laipsniais;

b)

jeigu naudojami aukštatemperatūriai technologiniai aušintuvai su vandenio aušinimo kondensavimu, kondensatoriaus vandens įvado temperatūra Celsijaus laipsniais;

126)   norminė aplinkos temperatūra– aplinkos temperatūra Celsijaus laipsniais, kuriai esant aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų dalinės apkrovos koeficientas yra lygus 1. Ji yra lygi 35 °C. Jeigu aukštatemperatūriai technologiniai aušintuvai vėsinami oru, oro įleidimo angos temperatūra prie kondensatoriaus prilyginama 35 °C, o jeigu aukštatemperatūriai technologiniai aušintuvai vėsinami vandeniu, vandens įleidimo angos temperatūra prie kondensatoriaus prilyginama 30 °C, o lauko oro temperatūra prie kondensatoriaus prilyginama 35 °C;

127)   energijos vartojimo efektyvumo koeficientas esant dalinei apkrovai (EERPL (Tj ))– kiekvieno metų intervalo energijos vartojimo efektyvumo koeficientas, nustatytiems intervalams išvestas iš deklaruotojo energijos vartojimo efektyvumo koeficiento (EERDC ), o kitiems intervalams – apskaičiuotas tiesinės interpoliacijos būdu;

128)   deklaruotasis šaldymo poreikis– šaldymo apkrova nustatytomis intervalo sąlygomis, apskaičiuojama kaip vardinės šaldymo galios ir atitinkamo aukštatemperatūrio technologinio aušintuvo dalinės apkrovos koeficiento sandauga;

129)   deklaruotasis energijos vartojimo efektyvumo koeficientas (EERDC )– aukštatemperatūrio technologinio aušintuvo energijos vartojimo efektyvumo koeficientas tam tikrame vertinimo taške, prireikus pataisytas pritaikius blogėjimo koeficientą, jei mažiausioji deklaruotoji šaldymo galia yra didesnė už šaldymo apkrovą, arba interpoliuojamas, jei artimiausios deklaruotosios šaldymo galios vertės yra didesnė ir mažesnė už šaldymo apkrovą;

130)   deklaruotoji vartojamoji galia– elektrinė vartojamoji galia, reikalinga aukštatemperatūrio technologinio aušintuvo deklaruotajai šaldymo galiai tam tikrame vertinimo taške pasiekti;

131)   deklaruotoji šaldymo galia– šaldymo galia tam tikrame vertinimo taške, kurią turi pasiekti aukštatemperatūris technologinis aušintuvas, kad patenkintų deklaruotąjį šaldymo poreikį;

Su ventiliatoriniais konvektoriais susiję terminai

132)   bendra elektrinė įėjimo galia (Pelec )– visa ventiliatorinio konvektoriaus, įskaitant ventiliatorių (-ius) ir pagalbinius įtaisus, imama elektrinė galia.


(1)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

(2)  2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/108/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo, panaikinanti Direktyvą 89/336/EEB (OL L 390, 2004 12 31, p. 24).


II PRIEDAS

Ekologinio projektavimo reikalavimai

1.

Oro šildymo gaminių sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas:

a)

Nuo 2018 m. sausio 1 d. oro šildymo gaminių sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas turi būti ne mažesnis už 1 lentelėje įrašytas vertes.

1 lentelė

Oro šildymo gaminių pirmojo etapo būtinasis sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas, proc.

 

ηs,h  (*1)

Kurą naudojantys šilto oro šildytuvai, išskyrus B1 tipo šilto oro šildytuvus, kurių vardinis šilumos atidavimas mažesnis kaip 10 kW, ir išskyrus C2 ir C4 tipų šilto oro šildytuvus, kurių vardinis šilumos atidavimas mažesnis kaip 15 kW

72

B1 tipo šilto oro šildytuvai, kurių vardinis šilumos atidavimas mažesnis kaip 10 kW, ir C2 ir C4 tipų šilto oro šildytuvai, kurių vardinis šilumos atidavimas mažesnis kaip 15 kW

68

Elektriniai šilto oro šildytuvai

30

Elektriniu varikliu varomi šilumos siurbliai „oras–oras“, išskyrus kraiginius šilumos siurblius

133

Kraiginiai šilumos siurbliai

115

Vidaus degimo varikliu varomi šilumos siurbliai „oras–oras“

120

Padalytųjų šilumos siurblių atitiktį šiam reglamentui gamintojas nustato remdamasis matavimu ir skaičiavimu, atliktu pagal III priedą. Kiekvienam lauko mazgo modeliui parengiamas ir prie techninių dokumentų pridedamas rekomenduojamų derinių su patalpų mazgais sąrašas. Atitikties deklaracija taikoma visiems sąraše išvardytiems deriniams. Rekomenduojamų derinių sąrašas pateikiamas prieš lauko mazgą perkant / įsigyjant išperkamąja nuoma / išsinuomojant.

b)

Nuo 2021 m. sausio 1 d. oro šildymo gaminių sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas turi būti ne mažesnis už 2 lentelėje įrašytas vertes.

2 lentelė

Oro šildymo gaminių antrojo etapo būtinasis sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas, proc.

 

ηs,h  (*2)

Kurą naudojantys šilto oro šildytuvai, išskyrus B1 tipo šilto oro šildytuvus, kurių vardinis šilumos atidavimas mažesnis kaip 10 kW, ir išskyrus C2 ir C4 tipų šilto oro šildytuvus, kurių vardinis šilumos atidavimas mažesnis kaip 15 kW

78

Elektriniai šilto oro šildytuvai

31

Elektriniu varikliu varomi šilumos siurbliai „oras–oras“, išskyrus kraiginius šilumos siurblius

137

Kraiginiai šilumos siurbliai

125

Vidaus degimo varikliu varomi šilumos siurbliai „oras–oras“

130

Padalytųjų šilumos siurblių atitiktį šiam reglamentui gamintojas nustato remdamasis matavimu ir skaičiavimu, atliktu pagal III priedą. Kiekvienam lauko mazgo modeliui parengiamas ir prie techninių dokumentų pridedamas rekomenduojamų derinių su patalpų mazgais sąrašas. Atitikties deklaracija taikoma visiems sąraše išvardytiems deriniams. Rekomenduojamų derinių sąrašas pateikiamas prieš lauko mazgą perkant / įsigyjant išperkamąja nuoma / išsinuomojant.

2.

Oro vėsinimo gaminių sezoninis patalpų vėsinimo energijos vartojimo efektyvumas:

a)

Nuo 2018 m. sausio 1 d. vėsinimo gaminių sezoninis patalpų vėsinimo energijos vartojimo efektyvumas turi būti ne mažesnis už 3 lentelėje įrašytas vertes.

3 lentelė

Vėsinimo gaminių pirmojo etapo būtinasis sezoninis patalpų vėsinimo energijos vartojimo efektyvumas, proc.

 

ηs,c  (*3)

Elektriniais varikliais varomi vėsintuvai „oras–vanduo“, kurių vardinis vėsinimo pajėgumas < 400 kW

149

Elektriniais varikliais varomi vėsintuvai „oras–vanduo“, kurių vardinis vėsinimo pajėgumas ≥ 400 kW

161

Elektriniais varikliais varomi vėsintuvai „vanduo / druskų tirpalas–vanduo“, kurių vardinis vėsinimo pajėgumas < 400 kW

196

Elektriniais varikliais varomi vėsintuvai „vanduo / druskų tirpalas–vanduo“, kurių vardinis vėsinimo pajėgumas ne mažesnis kaip 400 kW, bet mažesnis kaip 1 500  kW

227

Elektriniais varikliais varomi vėsintuvai „vanduo / druskų tirpalas–vanduo“, kurių vardinis vėsinimo pajėgumas ≥ 1 500  kW

245

Vidaus degimo varikliu varomi komfortiniai vėsintuvai „oras–vanduo“

144

Elektriniu varikliu varomi oro kondicionieriai „oras–oras“, išskyrus kraiginius oro kondicionierius

181

Kraiginiai oro kondicionieriai

117

Vidaus degimo varikliu varomi oro kondicionieriai „oras–oras“

157

Padalytųjų oro kondicionierių atitiktį šiam reglamentui gamintojas nustato remdamasis matavimu ir skaičiavimu, atliktu pagal III priedą. Kiekvienam lauko mazgo modeliui parengiamas ir prie techninių dokumentų pridedamas rekomenduojamų derinių su patalpų mazgais sąrašas. Atitikties deklaracija taikoma visiems sąraše išvardytiems deriniams. Rekomenduojamų derinių sąrašas pateikiamas prieš lauko mazgą perkant / įsigyjant išperkamąja nuoma / išsinuomojant.

b)

Nuo 2021 m. sausio 1 d. vėsinimo gaminių sezoninis patalpų vėsinimo energijos vartojimo efektyvumas turi būti ne mažesnis už 4 lentelėje įrašytas vertes.

4 lentelė

Vėsinimo gaminių antrojo etapo būtinasis sezoninis patalpų vėsinimo energijos vartojimo efektyvumas, proc.

 

ηs,c  (*4)

Elektriniais varikliais varomi vėsintuvai „oras–vanduo“, kurių vardinis vėsinimo pajėgumas < 400 kW

161

Elektriniais varikliais varomi vėsintuvai „oras–vanduo“, kurių vardinis vėsinimo pajėgumas ≥ 400 kW

179

Elektriniais varikliais varomi vėsintuvai „vanduo / druskų tirpalas–vanduo“, kurių vardinis vėsinimo pajėgumas < 400 kW

200

Elektriniais varikliais varomi vėsintuvai „vanduo / druskų tirpalas–vanduo“, kurių vardinis vėsinimo pajėgumas ne mažesnis kaip 400 kW, bet mažesnis kaip 1 500  kW

252

Elektriniais varikliais varomi vėsintuvai „vanduo / druskų tirpalas–vanduo“, kurių vardinis vėsinimo pajėgumas ≥ 1 500  kW

272

Vidaus degimo varikliais varomi vėsintuvai „oras–vanduo“, kurių vardinis vėsinimo pajėgumas ≥ 400 kW

154

Elektriniu varikliu varomi oro kondicionieriai „oras–oras“, išskyrus kraiginius oro kondicionierius

189

Kraiginiai oro kondicionieriai

138

Vidaus degimo varikliu varomi oro kondicionieriai „oras–oras“

167

Padalytųjų oro kondicionierių atitiktį šiam reglamentui gamintojas nustato remdamasis matavimu ir skaičiavimu, atliktu pagal III priedą. Kiekvienam lauko mazgo modeliui parengiamas ir prie techninių dokumentų pridedamas rekomenduojamų derinių su patalpų mazgais sąrašas. Atitikties deklaracija taikoma visiems sąraše išvardytiems deriniams. Rekomenduojamų derinių sąrašas pateikiamas prieš lauko mazgą perkant / įsigyjant išperkamąja nuoma / išsinuomojant.

3.

Aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų sezoninis energijos vartojimo efektyvumo koeficientas:

a)

Nuo 2018 m. sausio 1 d. aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų sezoninis energijos vartojimo efektyvumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 5 lentelėje įrašytas vertes.

5 lentelė

Aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų pirmojo etapo sezoninis energijos vartojimo efektyvumo koeficientas

Šilumnešis kondensatoriaus pusėje

Vardinė šaldymo galia

Mažiausioji SEPR  (*5) vertė

Oras

PA < 400 kW

4,5

PA ≥ 400 kW

5,0

Vanduo

PA < 400 kW

6,5

400 kW ≤ PA < 1 500  kW

7,5

PA ≥ 1 500  kW

8,0

b)

Nuo 2021 m. sausio 1 d. aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų sezoninis energijos vartojimo efektyvumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 6 lentelėje įrašytas vertes.

6 lentelė

Aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų antrojo etapo sezoninis energijos vartojimo efektyvumo koeficientas

Šilumnešis kondensatoriaus pusėje

Vardinė šaldymo galia

Mažiausioji SEPR  (*6) vertė

Oras

PA < 400 kW

5,0

PA ≥ 400 kW

5,5

Vanduo

PA < 400 kW

7,0

400 kW ≤ PA < 1 500  kW

8,0

PA ≥ 1 500  kW

8,5

4.

Išmetamų azoto oksidų kiekis:

a)

Nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. šilto oro šildytuvų, šilumos siurblių, komfortinių vėsintuvų ir oro kondicionierių išmetamų azoto oksidų kiekis, išreikštas azoto dioksido kiekiu, turi būti ne didesnis už 7 lentelėje įrašytas vertes.

7 lentelė

Pirmojo etapo didžiausiasis išmetamų azoto oksidų kiekis, mg/kWh skaičiuojant pagal didžiausiąjį šilumingumą

Dujinį kurą naudojantys šilto oro šildytuvai

100

Skystąjį kurą naudojantys šilto oro šildytuvai

180

Šilumos siurbliai, komfortiniai vėsintuvai ir oro kondicionieriai, kuriuos varo dujinį kurą naudojantys išorės degimo varikliai

70

Šilumos siurbliai, komfortiniai vėsintuvai ir oro kondicionieriai, kuriuos varo skystąjį kurą naudojantys išorės degimo varikliai

120

Šilumos siurbliai, komfortiniai vėsintuvai ir oro kondicionieriai, kuriuos varo dujinį kurą naudojantys vidaus degimo varikliai

240

Šilumos siurbliai, komfortiniai vėsintuvai ir oro kondicionieriai, kuriuos varo skystąjį kurą naudojantys vidaus degimo varikliai

420

b)

Nuo 2021 m. sausio 1 d. šilto oro šildytuvų išmetamų azoto oksidų kiekis, išreikštas azoto dioksido kiekiu, turi būti ne didesnis už 8 lentelėje įrašytas vertes.

8 lentelė

Antrojo etapo didžiausiasis išmetamų azoto oksidų kiekis, mg/kWh skaičiuojant pagal didžiausiąjį šilumingumą

Dujinį kurą naudojantys šilto oro šildytuvai

70

Skystąjį kurą naudojantys šilto oro šildytuvai

150

5.

Informacija apie gaminį:

a)

Įrengėjams ir galutiniams naudotojams skirtose naudojimo instrukcijose ir visiems prieinamose gamintojų, jų įgaliotųjų atstovų ir importuotojų interneto svetainėse nuo 2018 m. sausio 1 d. pateikiama ši informacija apie gaminį:

1)

šilto oro šildytuvų – 9 lentelėje nurodyta informacija, išmatuota ir apskaičiuota pagal III priedą;

2)

komfortinių vėsintuvų – 10 lentelėje nurodyta informacija, išmatuota ir apskaičiuota pagal III priedą;

3)

oro kondicionierių „oras–oras“ – 11 lentelėje nurodyta informacija, išmatuota ir apskaičiuota pagal III priedą;

4)

oro kondicionierių „vanduo / druskų tirpalas–oras“ – 12 lentelėje nurodyta informacija, išmatuota ir apskaičiuota pagal III priedą;

5)

ventiliatorinių konvektorių – 13 lentelėje nurodyta informacija, išmatuota ir apskaičiuota pagal III priedą;

6)

šilumos siurblių – 14 lentelėje nurodyta informacija, išmatuota ir apskaičiuota pagal III priedą;

7)

aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų – 15 lentelėje nurodyta informacija, išmatuota ir apskaičiuota pagal III priedą;

8)

visos specialios atsargumo priemonės, kurių būtina imtis surenkant, sumontuojant arba prižiūrint gaminį;

9)

visų šilumos arba šalčio generatorių, suprojektuotų oro šildymo arba vėsinimo gaminiams, ir oro šildymo ir vėsinimo gaminių korpusų, kuriuose įmontuojami tokie šilumos arba šalčio generatoriai, – charakteristikos, surinkimo reikalavimai, būtini siekiant užtikrinti atitiktį oro šildymo arba vėsinimo gaminių ekologinio projektavimo reikalavimams, ir prireikus gamintojo rekomenduojamų derinių sąrašas;

10)

padalytųjų šilumos siurblių ir padalytųjų oro kondicionierių – tinkamų patalpų mazgų sąrašas;

11)

B1, C2 ir C4 tipų šilto oro šildytuvų – šis standartinis tekstas: „Šį šilto oro šildytuvą numatyta jungti tik prie dūmtakio, bendrai naudojamo keliems būstams esamuose pastatuose. Šio šilto oro šildytuvo efektyvumas mažas, todėl kitais būdais jo naudoti nederėtų, nes padidėtų jo suvartojamos energijos kiekis ir naudojimo sąnaudos.“

b)

Įrengėjams ir galutiniams naudotojams skirtose naudojimo instrukcijose ir laisvai prieinamose gamintojų, jų įgaliotųjų atstovų ir importuotojų interneto svetainių dalyse, skirtose specialistams, nuo 2018 m. sausio 1 d. pateikiama ši informacija apie gaminį:

1)

informacija, susijusi su išmontavimu, grąžinamuoju perdirbimu ir (arba) šalinimu pasibaigus gyvavimo ciklui.

c)

Atitikčiai pagal 4 straipsnį įvertinti skirtuose techniniuose dokumentuose pateikiama ši informacija:

1)

a punkte nurodyta informacija;

2)

jei su tam tikru modeliu susijusi informacija gauta skaičiavimu remiantis konstrukcija ir (arba) ekstrapoliavimu pagal kitų derinių duomenis, techniniuose dokumentuose pateikiami išsamūs tokio skaičiavimo ir (arba) ekstrapoliavimo, taip pat skaičiavimo tikslumui patikrinti atliktų bandymų, duomenys, įskaitant matematinio modelio, pagal kurį apskaičiuotos tokių derinių eksploatacinės charakteristikos, ir matavimo, atlikto siekiant patikrinti šį modelį, duomenis, taip pat visų kitų modelių sąrašas, kurių techniniuose dokumentuose pateikiama informacija gauta minėtu būdu.

d)

Komfortinių vėsintuvų, oro kondicionierių „oras–oras“ ir „vanduo / tirpalas–oras“, šilumos siurblių ir aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų gamintojai, jų įgaliotieji atstovai ir importuotojai laboratorijoms, vykdančioms rinkos priežiūros patikrinimus, jų prašymu pateikia visą reikalingą informaciją apie įrenginio nustatymą, taikomą, kai tinkama, deklaruotojo pajėgumo, SEER/EER, SCOP/COP, SEPR/COP vertėms, ir nurodo asmenų, kurie gali tokią informaciją suteikti, kontaktinius duomenis.

9 lentelė

Informacijos apie šilto oro šildytuvus reikalavimai

Modelis (-iai). Modelio (-ių), apie kurį (-iuos) pateikiama informacija, identifikavimo duomenys

B1 tipo šilto oro šildytuvas [taip / ne]

C2 tipo šilto oro šildytuvas [taip / ne]

C4 tipo šilto oro šildytuvas [taip / ne]

Kuro rūšis [dujinis / skystasis / elektros energija]

Punktas

Sutartinis ženklas

Vertė

Vienetas

 

Punktas

Sutartinis ženklas

Vertė

Vienetas

Pajėgumas

 

Šiluminis naudingumas

Vardinis šildymo pajėgumas

Pated,h

x,x

kW

 

Šiluminis naudingumas esant vardiniam šildymo pajėgumui (*7)

ηnom

x,x

proc.

Mažiausiasis pajėgumas

Pmin

x,x

kW

 

Šiluminis naudingumas esant mažiausiajam pajėgumui (*7)

ηpl

x,x

proc.

Elektros energijos suvartojimas (*7)

 

Kiti parametrai

Esant vardiniam šildymo pajėgumui

elmax

x,xxx

kW

 

Apvalkalo nuostolių koeficientas

Fenv

x,x

proc.

Esant mažiausiajam pajėgumui

elmin

x,xxx

kW

 

Uždegiklio vartojamoji galia (*7)

Pign

x,x

kW

Veikiant budėjimo veiksena

elsb

x,xxx

kW

 

Išmetamų azoto oksidų kiekis (*7)  (*8)

NOx

x

mg/kW tiekiamosios energijos (GCV)

 

 

 

 

 

Šilumos atidavimo efektyvumas

ηs,flow

x,x

proc.

 

 

 

 

 

Sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas

ηs,h

x,x

proc.

Duomenys ryšiams

Gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas

10 lentelė

Informacijos apie komfortinius vėsintuvus reikalavimai

Modelis (-iai). Modelio (-ių), apie kurį (-iuos) pateikiama informacija, identifikavimo duomenys

Vėsintuvo lauko šilumokaitis [pasirinkti – oro ar vandens / druskų tirpalo]

Vėsintuvo patalpų šilumokaitis [standartiškai – vandens]

Tipas – kompresoriaus varomas garų suspaudimas arba sorbcijos procesas

Jei taikoma, kompresoriaus pavara – [variklis elektrinis ar varomas degalais; dujiniu ar skystuoju kuru, vidaus ar išorės degimo variklis]

Punktas

Sutartinis ženklas

Vertė

Vienetas

 

Punktas

Sutartinis ženklas

Vertė

Vienetas

Vardinis vėsinimo pajėgumas

Prated,c

x,x

kW

 

Sezoninis patalpų vėsinimo energijos vartojimo efektyvumas

ηs,c

x,x

proc.

Deklaruotas vėsinimo pajėgumas esant dalinei apkrovai, kai lauko temperatūra – Tj

 

Deklaruotas energijos vartojimo efektyvumo koeficientas arba dujų vartojimo efektyvumas / pagalbinės energijos faktorius esant dalinei apkrovai, kai lauko temperatūra Tj

Tj = + 35 °C

Pdc

x,x

kW

 

Tj = + 35 °C

EERd arba GUEc,bin/AEFc,bin

x,x

proc.

Tj = + 30 °C

Pdc

x,x

kW

 

Tj = + 30 °C

EERd arba GUEc,bin/AEFc,bin

x,x

proc.

Tj = + 25 °C

Pdc

x,x

kW

 

Tj = + 25 °C

EERd arba GUEc,bin/AEFc,bin

x,x

proc.

Tj = + 20 °C

Pdc

x,x

kW

 

Tj = + 20 °C

EERd arba GUEc,bin/AEFc,bin

x,x

proc.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vėsintuvams taikomas blogėjimo koeficientas (*9)

Cdc

x,x

 

 

 

 

 

Vartojamoji galia ne aktyviąja veiksena

Išjungties veiksena

POFF

x,xxx

kW

 

Karterio šildytuvo veiksena

PCK

x,xxx

kW

Termostatinės išjungties veiksena

PTO

x,xxx

kW

 

Budėjimo veiksena

PSB

x,xxx

kW

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kiti parametrai

Pajėgumo valdymas

pastovus / pakopinis / kintamas

 

Komfortinių vėsintuvų „oras–vanduo“ – oro srautas, išmatuotas lauke

x

m3/h

Garso galios lygis (lauke)

LWA

x,x/x,x

dB

 

Vėsintuvų „vanduo / druskų tirpalas–vanduo“ – vardinis druskų tirpalo arba vandens srautas (lauko šilumokaityje)

x

m3/h

Išmetamų azoto oksidų kiekis (jei taikoma)

NOx  (*10)

x

mg/kWh tiekiamojo didžiausiojo šilumingumo (GCV)

 

Aušalo visuotinio atšilimo potencialas (GWP)

 

 

kg CO2 ekvivalento (per 100 metų)

 

 

 

 

 

Standartinės vardinės veikimo sąlygos: [žemos temperatūros įrenginių / vidutinės temperatūros įrenginių]

Duomenys ryšiams

Gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas

11 lentelė

Informacijos apie oro kondicionierius „oras–oras“ reikalavimai

Modelis (-iai). Modelio (-ių), apie kurį (-iuos) pateikiama informacija, identifikavimo duomenys

Oro kondicionieriaus lauko šilumokaitis [standartiškai – oro]

Oro kondicionieriaus patalpų šilumokaitis [standartiškai – oro]

Tipas – kompresoriaus varomas garų suspaudimas arba sorbcijos procesas

Jei taikoma, kompresoriaus pavara – [variklis elektrinis ar varomas degalais; dujiniu ar skystuoju kuru, vidaus ar išorės degimo variklis]

Punktas

Sutartinis ženklas

Vertė

Vienetas

 

Punktas

Sutartinis ženklas

Vertė

Vienetas

Vardinis vėsinimo pajėgumas

Prated,c

x,x

kW

 

Sezoninis patalpų vėsinimo energijos vartojimo efektyvumas

ηs,c

x,x

proc.

Deklaruotas vėsinimo pajėgumas esant dalinei apkrovai, kai lauko temperatūra – Tj , o patalpos temperatūra – 27 °C/19 °C (matuojama atitinkamai sausuoju / drėgnuoju termometru)

 

Deklaruotas energijos vartojimo efektyvumo koeficientas arba dujų vartojimo efektyvumas / pagalbinės energijos faktorius esant dalinei apkrovai, kai lauko temperatūra Tj

Tj = + 35 °C

Pdc

x,x

kW

 

Tj = +35 °C

EERd arba GUEc,bin/AEFc,bin

x,x

proc.

Tj = + 30 °C

Pdc

x,x

kW

 

Tj = + 30 °C

EERd arba GUEc,bin/AEFc,bin

x,x

proc.

Tj = + 25 °C

Pdc

x,x

kW

 

Tj = + 25 °C

EERd arba GUEc,bin/AEFc,bin

x,x

proc.

Tj = + 20 °C

Pdc

x,x

kW

 

Tj = + 20 °C

EERd arba GUEc,bin/AEFc,bin

x,x

proc.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Oro kondicionieriams taikomas blogėjimo koeficientas (*11)

Cdc

x,x

 

 

 

 

 

Vartojamoji galia ne aktyviąja veiksena

Išjungties veiksena

POFF

x,xxx

kW

 

Karterio šildytuvo veiksena

PCK

x,xxx

kW

Termostatinės išjungties veiksena

PTO

x,xxx

kW

 

Budėjimo veiksena

PSB

x,xxx

kW

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kiti parametrai

Pajėgumo valdymas

Pastovus / pakopinis / kintamas

 

Oro kondicionierių „oras–oras“ – oro srautas, išmatuotas lauke

x

m3/h

Garso galios lygis (lauke)

LWA

x,x/x,x

dB

 

 

 

 

 

Jei varomas degimo varikliu, išmetamų azoto oksidų kiekis

NOx  (*12)

x

mg/kWh tiekiamojo kuro didžiausiojo šilumingumo (GCV)

 

Aušalo visuotinio atšilimo potencialas (GWP)

 

 

kg CO2 ekvivalento (per 100 metų)

 

 

 

 

 

Duomenys ryšiams

Gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas

12 lentelė

Informacijos apie oro kondicionierius „vanduo / druskų tirpalas–oras“ reikalavimai

Modelis (-iai). Modelio (-ių), apie kurį (-iuos) pateikiama informacija, identifikavimo duomenys

Oro kondicionieriaus lauko šilumokaitis [standartiškai – vandens / druskų tirpalo]

Oro kondicionieriaus patalpų šilumokaitis [standartiškai – oro]

Tipas – kompresoriaus varomas garų suspaudimas arba sorbcijos procesas

Jei taikoma, kompresoriaus pavara – [variklis elektrinis ar varomas degalais; dujiniu ar skystuoju kuru, vidaus ar išorės degimo variklis]

Punktas

Sutartinis ženklas

Vertė

Vienetas

 

Punktas

Sutartinis ženklas

Vertė

Vienetas

Vardinis vėsinimo pajėgumas

Prated,c

x,x

kW

 

Sezoninis patalpų vėsinimo energijos vartojimo efektyvumas

ηs,c

x,x

proc.

Deklaruotas vėsinimo pajėgumas esant dalinei apkrovai, kai lauko temperatūra – Tj , o patalpos temperatūra – 27 °C/19 °C (matuojama atitinkamai sausuoju / drėgnuoju termometru)

 

Deklaruotas energijos vartojimo efektyvumo koeficientas arba dujų vartojimo efektyvumas / pagalbinės energijos faktorius esant dalinei apkrovai, kai lauko temperatūra Tj

Lauko temperatūra Tj

Aušinimo bokštas (įvadas / išvadas)

Gruntinė sistema

 

 

 

 

 

 

 

 

Tj = + 35 °C

30/35

10/15

Pdc

x,x

kW

 

Tj = + 35 °C

EERd arba GUEc,bin/AEFc,bin

x,x

proc.

Tj = + 30 °C

26/*

10/*

Pdc

x,x

kW

 

Tj = + 30 °C

EERd arba GUEc,bin/AEFc,bin

x,x

proc.

Tj = + 25 °C

22/*

10/*

Pdc

x,x

kW

 

Tj = + 25 °C

EERd arba GUEc,binAEFc,bin

x,x

proc.

Tj = + 20 °C

18/*

10/*

Pdc

x,x

kW

 

Tj = + 20 °C

EERd arba GUEc,bin/AEFc,bin

x,x

proc.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Oro kondicionieriams taikomas blogėjimo koeficientas (**)

Cdc

x,x

 

 

 

 

 

Vartojamoji galia ne aktyviąja veiksena

Išjungties veiksena

POFF

x,xxx

kW

 

Karterio šildytuvo veiksena

PCK

x,xxx

kW

Termostatinės išjungties veiksena

PTO

x,xxx

kW

 

Budėjimo veiksena

PSB

x,xxx

kW

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kiti parametrai

Pajėgumo valdymas

pastovus / pakopinis / kintamas

 

 

 

 

 

Garso galios lygis (lauke)

LWA

x,x/x,x

dB

 

Oro kondicionierių „vanduo / druskų tirpalas–oras“: vardinis druskų tirpalo arba vandens srautas (lauko šilumokaityje)

x

m3/h

Jei varomas degimo varikliu,

Išmetamų azoto oksidų kiekis (jei taikoma)

NOx  (***)

x

mg/kWh tiekiamojo kuro didžiausiojo šilumingumo (GCV)

 

Aušalo visuotinio atšilimo potencialas (GWP)

 

 

kg CO2 ekvivalento (per 100 metų)

 

 

 

 

 

Duomenys ryšiams

Gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas

13 lentelė

Informacijos apie ventiliatorinius konvektorius reikalavimai

Modelio (-ių), apie kurį (-iuos) pateikiama informacija, identifikavimo duomenys

Punktas

Sutartinis ženklas

Vertė

Vienetas

 

Punktas

Sutartinis ženklas

Vertė

Vienetas

Vėsinimo (juntamojo) pajėgumas

Prated,c

x,x

kW

 

Bendra elektrinė vartojamoji galia

Pelec

x,xxx

kW

Vėsinimo (slaptojo) pajėgumas

Prated,c

x,x

kW

 

Garso galios lygis (kiekvieno spartos nuostačio, jei taikoma)

LWA

x,x / ir t. t.

dB

Šildymo pajėgumas

Prated,h

x,x

kW

 

 

 

 

 

Duomenys ryšiams

Gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas

14 lentelė

Informacijos apie šilumos siurblius reikalavimai

Modelio (-ių), apie kurį (-iuos) pateikiama informacija, identifikavimo duomenys

Šilumos siurblio lauko šilumokaitis [pasirinkti – oro / vandens / druskų tirpalo]

Šilumos siurblio patalpų šilumokaitis [pasirinkti – oro / vandens / druskų tirpalo]

Pastaba, ar šildytuve yra papildomas šildytuvas – taip / ne

Jei taikoma, kompresoriaus pavara – [variklis elektrinis ar varomas degalais; dujiniu ar skystuoju kuru, vidaus ar išorės degimo variklis]

Deklaruojami vidutinio šildymo sezono parametrai, šiltesnio ir šaltesnio šildymo sezonų parametrai nebūtini.

Punktas

Sutartinis ženklas

Vertė

Vienetas

 

Punktas

Sutartinis ženklas

Vertė

Vienetas

Vardinis šildymo pajėgumas

Prated,h

x,x

kW

 

Sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas

ηs,h

x,x

proc.

Deklaruotasis šildymo pajėgumas esant dalinei apkrovai, 20 °C patalpos temperatūrai ir Tj lauko temperatūrai.

 

Deklaruotasis veiksmingumo koeficientas arba dujų vartojimo efektyvumas / pagalbinės energijos faktorius esant dalinei apkrovai, kai lauko temperatūra Tj

Tj = – 7 °C

Pdh

x,x

kW

 

Tj = – 7 °C

COPd arba GUEh,bin/AEFh,bin

x,x

proc.

Tj = + 2 °C

Pdh

x,x

kW

 

Tj = + 2 °C

COPd arba GUEh,bin/AEFh,bin

x,x

proc.

Tj = + 7 °C

Pdh

x,x

kW

 

Tj = + 7 °C

COPd arba GUEh,bin/AEFh,bin

x,x

proc.

Tj = + 12 °C

Pdh

x,x

kW

 

Tj = + 12 °C

COPd arba GUEh,bin/AEFh,bin

x,x

proc.

Tj = perėjimo į dvejopo šildymo režimą temperatūra

Pdh

x,x

kW

 

Tbiv = perėjimo į dvejopo šildymo režimą temperatūra

COPd arba GUEh,bin/AEFh,bin

x,x

proc.

TOL = ribinė veikimo temperatūra

Pdh

x,x

kW

 

TOL = ribinė veikimo temperatūra

COPd arba GUEh,bin/AEFh,bin

x,x

proc.

Šilumos siurblių „oras–vanduo“: Tj  = – 15 °C (jei TOL < – 20 °C)

Pdh

x,x

kW

 

Šilumos siurblių „vanduo–oras“ – Tj  = – 15 °C (jei TOL < – 20 °C)

COPd arba GUEh,bin/AEFh,bin

x,x

proc.

Perėjimo į dvejopo šildymo režimą temperatūra

Tbiv

x

°C

 

Šilumos siurblių „vanduo–oras“ – ribinė veikimo temperatūra

Tol

x

°C

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šilumos siurbliams taikomas blogėjimo koeficientas (**)

Cdh

x,x

 

 

 

 

 

Vartojamoji galia ne aktyviąja veiksena

 

Papildomas šildytuvas

Išjungties veiksena

POFF

x,xxx

kW

 

Pagalbinio šildymo pajėgumas (*)

elbu

x,x

kW

Termostatinės išjungties veiksena

PTO

x,xxx

kW

 

Tiekiamos energijos rūšis

 

Karterio šildytuvo veiksena

PCK

x,xxx

kW

 

Budėjimo veiksena

PSB

x,xxx

kW

Kiti parametrai

Pajėgumo valdymas

Pastovus / pakopinis / kintamas

 

Šilumos siurblių „oras–oras“ – oro srautas, išmatuotas lauke

x

m3/h

Garso galios lygis, išmatuotas patalpoje / lauke

LWA

x,x/x,x

dB

 

Šilumos siurblių „vanduo / druskų tirpalas–oras“ – vardinis druskų tirpalo arba vandens srautas (lauko šilumokaityje)

x

m3/h

Išmetamų azoto oksidų kiekis (jei taikoma)

NOx  (***)

x

mg/kWh tiekiamojo kuro didžiausiojo šilumingumo (GCV)

 

Aušalo visuotinio atšilimo potencialas (GWP)

 

 

kg CO2 ekvivalento (per 100 metų)

 

 

 

 

 

Duomenys ryšiams

Gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas

(*)

15 lentelė

Informacijos apie aukštatemperatūrius technologinius aušintuvus reikalavimai

Modelio (-ių), apie kurį (-iuos) pateikiama informacija, identifikavimo duomenys

Kondensavimo tipas – [aušinama oru / aušinama vandeniu]

Aušalas (-ai) – [technologiniame aušintuve naudoti skirto (-ų) šaldalo (-ų) identifikavimo informacija]

Punktas

Sutartinis ženklas

Vertė

Vienetas

Veikimo temperatūra

t

7

°C

Sezoninis energijos vartojimo efektyvumo koeficientas

SEPR

x,xx

[–]

Metinis suvartojamos elektros energijos kiekis

Q

x

kWh per metus

 

 

 

 

 

Parametrai esant visai apkrovai ir vertinimo taško A norminei aplinkos temperatūrai (*14)

Vardinė šaldymo galia

PA

x,xx

kW

Vardinė vartojamoji galia

DA

x,xx

kW

Vardinis energijos vartojimo efektyvumo koeficientas

EERDC,A

x,xx

[–]

 

 

 

 

Parametrai B vertinimo taške

Deklaruotoji šaldymo galia

PB

x,xx

kW

Deklaruotoji vartojamoji galia

DB

x,xx

kW

Deklaruotasis energijos vartojimo efektyvumo koeficientas

EERDC,B

x,xx

[–]

 

 

 

 

Parametrai C vertinimo taške

Deklaruotoji šaldymo galia

PC

x,xx

kW

Deklaruotoji vartojamoji galia

DC

x,xx

kW

Deklaruotasis energijos vartojimo efektyvumo koeficientas

EERDC,C

x,xx

[–]

 

 

 

 

Parametrai D vertinimo taške

Deklaruotoji šaldymo galia

PD

x,xx

kW

Deklaruotoji vartojamoji galia

DD

x,xx

kW

Deklaruotasis energijos vartojimo efektyvumo koeficientas

EERDC,D

x,xx

[–]

 

 

 

 

Kiti parametrai

Pajėgumo valdymas

Pastovus / pakopinis (*14) / kintamas

Aušintuvams taikomas blogėjimo koeficientas (*13)

Cdc

x,xx

[–]

Aušalo visuotinio atšilimo potencialas (GWP)

 

 

kg CO2 ekvivalento (per 100 metų)

Duomenys ryšiams

Gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas


(*1)  Deklaruojama atitinkamose šio priedo lentelėse ir techniniuose dokumentuose dešimtųjų tikslumu.

(*2)  Deklaruojama atitinkamose šio priedo lentelėse ir techniniuose dokumentuose dešimtųjų tikslumu.

(*3)  Deklaruojama atitinkamose šio priedo lentelėse ir techniniuose dokumentuose dešimtųjų tikslumu.

(*4)  Deklaruojama atitinkamose šio priedo lentelėse ir techniniuose dokumentuose dešimtųjų tikslumu.

(*5)  Deklaruojama atitinkamose šio priedo lentelėse ir techniniuose dokumentuose šimtųjų tikslumu.

(*6)  Deklaruojama atitinkamose šio priedo lentelėse ir techniniuose dokumentuose šimtųjų tikslumu.

(*7)  Nebūtina elektriniams šilto oro šildytuvams.

(*8)  Nuo 2018 m. rugsėjo 26 d.

(*9)  Jei Cdc nematuojamas, vėsintuvams taikomas numatytasis blogėjimo koeficientas yra 0,9.

(*10)  Nuo 2018 m. rugsėjo 26 d.

(*11)  Jei Cdc nematuojamas, oro kondicionieriams taikomas numatytasis blogėjimo koeficientas yra 0,25.

(*12)  Nuo 2018 m. rugsėjo 26 d.

Kai pateikiama informacija apie padalytuosius oro kondicionierius, bandymo rezultatai ir veikimo duomenys gali būti gauti remiantis lauko mazgo veikimu su gamintojo arba importuotojo rekomenduojamo (-ų) patalpų mazgo (-ų) deriniu.

(**)  Jei Cdc nematuojamas, oro kondicionieriams taikomas numatytasis blogėjimo koeficientas yra 0,25.

(***)  Nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. Kai pateikiama informacija apie padalytuosius oro kondicionierius, bandymo rezultatai ir veikimo duomenys gali būti gauti remiantis lauko mazgo veikimu su gamintojo arba importuotojo rekomenduojamo (-ų) patalpų mazgo (-ų) deriniu.

(**)  Jei Cdh nematuojamas, šilumos siurbliams taikomas numatytasis blogėjimo koeficientas yra 0,25.

(***)  Nuo 2018 m. rugsėjo 26 d.

Kai pateikiama informacija apie padalytuosius šilumos siurblius, bandymo rezultatai ir veikimo duomenys gali būti gauti remiantis lauko mazgo veikimu su gamintojo arba importuotojo rekomenduojamo (-ų) patalpų mazgo (-ų) deriniu.

(*13)  Jei C dc nematuojamas, aušintuvams taikomas numatytasis blogėjimo koeficientas yra 0,9.

(*14)  Pakopinio pajėgumo valdymo agregatams kiekviename šaldymo galios ir EER skilties laukelyje nurodomos dvi vertės, atskirtos pasviruoju brūkšniu („/“).


III PRIEDAS

Matavimas ir skaičiavimas

1.

Šio reglamento reikalavimų laikymosi ir patikros, ar laikomasi tų reikalavimų, tikslais matavimas ir skaičiavimas atliekamas pagal darniuosius standartus, kurių numeriai paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, arba taikant kitą patikimą, tikslų ir pakartojamą metodą, kuriuo atsižvelgiama į visuotinai pripažintus pažangiausius metodus. Jie turi atitikti 2–8 punktuose nustatytas sąlygas ir techninius parametrus.

2.

Bendrosios matavimo ir skaičiavimo sąlygos

a)

3–8 punktuose nustatyto skaičiavimo tikslais, suvartotos elektros energijos kiekis dauginamas iš perskaičiavimo koeficiento CC, kurio vertė yra 2,5.

b)

Išmetamų azoto oksidų kiekis matuojamas kaip azoto monoksido ir azoto dioksido suma ir pateikiamas azoto dioksido ekvivalentų išraiška.

c)

Šilumos siurblių su papildomais šildytuvais atveju, matuojant ir apskaičiuojant vardinį šildymo pajėgumą, sezoninį patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumą, garso galios lygį ir išmetamų azoto oksidų kiekį atsižvelgiama į papildomą šildytuvą.

d)

Šilumos generatorius, suprojektuotas oro šildymo gaminiui, arba korpusas, kuriame įmontuojamas toks generatorius, bandomi atitinkamai su deramu korpusu arba generatoriumi.

e)

Šalčio generatorius, suprojektuotas vėsinimo gaminiui, arba korpusas, kuriame įmontuojamas toks generatorius, bandomi atitinkamai su deramu korpusu arba generatoriumi.

3.

Šilto oro šildytuvų sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas

a)

Sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas ηs,h apskaičiuojamas kaip sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas aktyviąja veiksena ηs,on , į kurį įskaičiuoti sezoninis šiluminės energijos vartojimo efektyvumas ηs,th apvalkalo nuostolių koeficientas Fenv ir šilumos atidavimo efektyvumas ηs,flow , patikslintas pagal šilumos atidavimo reguliavimo, pagalbinės elektros energijos suvartojimo, ventiliuojamojo dūmtakio nuostolių ir uždegiklio vartojamosios galios Pign (jei dera) sandus.

4.

Elektriniais varikliais varomų komfortinių vėsintuvų ir oro kondicionierių sezoninis patalpų vėsinimo energijos vartojimo efektyvumas:

a)

oro kondicionierių matavimo tikslais nustatoma 27 °C aplinkos temperatūra patalpoje;

b)

veikimo sąlygos, kuriomis matuojamas garso galios lygis, yra 16 lentelėje (šilumos siurblių ir oro kondicionierių „oras–oras“), 17 lentelėje (komfortinių vėsintuvų „vanduo / druskų tirpalas–vanduo“), 18 lentelėje (komfortinių vėsintuvų „oras–vanduo“) ir 19 lentelėje (šilumos siurblių ir oro kondicionierių „vanduo / druskų tirpalas–oras“) nustatytos standartinės vardinės veikimo sąlygos;

c)

sezoninis energijos vartojimo aktyviąja veiksena efektyvumo koeficientas SEERon apskaičiuojamas pagal dalinę apkrovą vėsinimo režimu Pc (Tj ) bei intervalo energijos vartojimo efektyvumo koeficientą EERbin (Tj ) ir įvertinamas atsižvelgiant į intervalo, kuriuo pasireiškia intervalo sąlygos, trukmę valandomis, pritaikius šias sąlygas:

1)

24 lentelėje nurodytas normines projektines sąlygas;

2)

27 lentelėje nurodytą vidutinį Europos vėsinimo sezoną;

3)

jei taikoma, visą energijos vartojimo efektyvumo pablogėjimą dėl cikliško veikimo, priklausomai nuo vėsinimo pajėgumo valdymo tipo;

4)

norminį metinį vėsinimo poreikį QC , kuris apskaičiuojamas projektinę vėsinimo apkrovą Pdesign,c padauginus iš 29 lentelėje nustatyto ekvivalentinio aktyviosios veiksenos vėsinimo režimu valandų skaičiaus HCE ;

5)

metinės vėsinimo energijos sąnaudos QCE apskaičiuojamos sudėjus šiuos parametrus:

i)

norminio metinio vėsinimo poreikio QC ir energijos vartojimo aktyviąja veiksena efektyvumo koeficiento SEERon santykį ir

ii)

termostatinės išjungties, budėjimo, išjungties ir karterio šildytuvo veiksena per sezoną suvartojamos energijos kiekį;

6)

sezoninį energijos vartojimo efektyvumo koeficientą SEER, kuris apskaičiuojamas kaip norminio metinio vėsinimo poreikio QC ir norminių metinių vėsinimo energijos sąnaudų QCE santykis;

7)

sezoninį patalpų vėsinimo energijos vartojimo efektyvumą ηs,c , kuris apskaičiuojamas sezoninį energijos vartojimo efektyvumo koeficientą SEER padalijus iš perskaičiavimo koeficiento CC ir patikslinamas pagal temperatūros reguliatoriaus ir (tik komfortinių vėsintuvų „vanduo / druskų tirpalas–vanduo“ arba oro kondicionierių „vanduo / druskų tirpalas–oras“) gruntinio vandens siurblio (-ių) suvartojamos elektros energijos kiekio sandus;

d)

padalytųjų oro kondicionierių „oras–oras“ matavimo ir skaičiavimo rezultatai turi būti grindžiami lauko mazgo veikimu su gamintojo arba importuotojo rekomenduojamo (-ų) patalpų mazgo (-ų) deriniu.

5.

Vidaus degimo varikliu varomų komfortinių vėsintuvų ir oro kondicionierių sezoninis patalpų vėsinimo energijos vartojimo efektyvumas:

a)

sezoninis patalpų vėsinimo energijos vartojimo efektyvumas ηs,c apskaičiuojamas remiantis vėsinimo režimo sezoniniu pirminės energijos vartojimo koeficientu SPERC ir patikslinamas pagal temperatūros reguliatoriaus ir (tik komfortinių vėsintuvų „vanduo / druskų tirpalas–vanduo“ ir oro kondicionierių „vanduo / druskų tirpalas–oras“) gruntinio vandens siurblio (-ių) suvartojamos elektros energijos kiekio sandus;

b)

vėsinimo režimo sezoninis pirminės energijos koeficientas SPERC apskaičiuojamas remiantis vėsinimo režimo sezoniniu dujų vartojimo efektyvumu SGUEC ir vėsinimo režimo sezoniniu pagalbinės energijos faktoriumi SAEFC , atsižvelgiant į elektros energijos perskaičiavimo koeficientą CC;

c)

vėsinimo režimo sezoninis dujų vartojimo efektyvumas SGUEC grindžiamas daline apkrova vėsinimo režimu PC (Tj ), padalyta iš tam tikro intervalo dujų vartojimo vėsinimui efektyvumo esant dalinei apkrovai GUEc,bin , ir įvertinamas atsižvelgiant į intervalo, kuriuo pasireiškia intervalo sąlygos, trukmę valandomis, pritaikius 5 punkto h papunktyje nustatytas sąlygas;

d)

SAEFC grindžiamas norminiu metiniu vėsinimo poreikiu QC ir metinėmis vėsinimo energijos sąnaudomis QCE ;

e)

norminis metinis vėsinimo poreikis QC yra grindžiamas projektine vėsinimo apkrova Pdesign,c ir ekvivalentinio aktyviosios veiksenos vėsinimo režimu valandų skaičiaus HCE , nustatyto 29 lentelėje, sandauga;

f)

metinės vėsinimo energijos sąnaudos QCE apskaičiuojamos sudėjus šiuos parametrus:

1)

norminio metinio vėsinimo poreikio QC ir aktyviosios veiksenos vėsinimo režimu sezoninio pagalbinės energijos faktoriaus SAEFc,on santykį ir

2)

budėjimo, termostatinės išjungties, išjungties ir karterio šildytuvo veiksena per sezoną suvartojamos energijos kiekį;

g)

SAEFc,on grindžiamas (kiek tiesiogiai susiję) daline apkrova vėsinimo režimu PC (Tj ) bei vėsinimo režimo pagalbinės energijos vartojimo efektyvumu esant dalinei apkrovai AEFc,bin ir įvertinamas atsižvelgiant į intervalo, kuriuo pasireiškia intervalo sąlygos, trukmę valandomis, pritaikius čia nustatytas sąlygas;

h)

apskaičiuojant SGUEc ir SAEFc,on atsižvelgiama į šias sąlygas:

1)

24 lentelėje nurodytas normines projektines sąlygas;

2)

27 lentelėje nurodytą vidutinį Europos vėsinimo sezoną;

3)

jei taikoma, visą energijos vartojimo efektyvumo pablogėjimą dėl cikliško veikimo, priklausomai nuo vėsinimo pajėgumo valdymo tipo.

6.

Elektrinių šilumos siurblių sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas

a)

šilumos siurblių matavimo tikslais nustatoma 20 °C aplinkos temperatūra patalpoje;

b)

veikimo sąlygos, kuriomis matuojamas garso galios lygis, yra 16 lentelėje (šilumos siurblių „oras–oras“) ir 19 lentelėje (šilumos siurblių „vanduo / druskų tirpalas–oras“) nustatytos standartinės vardinės veikimo sąlygos;

c)

sezoninis veiksmingumo aktyviąja veiksena koeficientas SCOPon apskaičiuojamas remiantis daline apkrova šildymo režimu Ph (Tj ), pagalbinio elektrinio šildymo pajėgumu elbu(Tj ) (jei taikoma) bei intervalo veiksmingumo koeficientu COPbin (Tj ) ir įvertinamas pagal intervalo, kuriuo pasireiškia intervalo sąlygos, trukmę valandomis, atsižvelgiant šias sąlygas:

1)

24 lentelėje nurodytas normines projektines sąlygas;

2)

26 lentelėje nurodytą vidutinį Europos šildymo sezoną;

3)

jei taikoma, visą energijos vartojimo efektyvumo pablogėjimą dėl cikliško veikimo, priklausomai nuo šildymo pajėgumo valdymo tipo;

d)

norminį metinį šildymo poreikį QH , kuris apskaičiuojamas projektinę šildymo apkrovą Pdesign,h padauginus iš 29 lentelėje nustatyto ekvivalentinio aktyviosios veiksenos šildymo režimu valandų skaičiaus HHE ;

e)

metinės šildymo energijos sąnaudos QHE apskaičiuojamos sudėjus:

1)

norminio metinio šildymo poreikio QH ir sezoninio veiksmingumo aktyviąja veiksena koeficiento SCOPon santykį ir

2)

termostatinės išjungties, išjungties ir karterio šildytuvo veiksena per sezoną suvartojamos energijos kiekį;

f)

sezoninis veiksmingumo koeficientas SCOP apskaičiuojamas kaip norminio metinio šildymo poreikio QH ir metinių šildymo energijos sąnaudų QHE santykis;

g)

sezoninį patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumą ηs,h , kuris apskaičiuojamas sezoninį veiksmingumo koeficientą SCOP padalijus iš perskaičiavimo koeficiento CC ir patikslinamas pagal temperatūros reguliatoriaus ir (tik šilumos siurblių „vanduo / druskų tirpalas–oras“) gruntinio vandens siurblio (-ių) suvartojamos elektros energijos kiekio sandus;

h)

padalytųjų šilumos siurblių matavimo ir skaičiavimo rezultatai turi būti grindžiami lauko mazgo veikimu su gamintojo arba importuotojo rekomenduojamo (-ų) patalpų mazgo (-ų) deriniu.

7.

Vidaus degimo varikliu varomų šilumos siurblių sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas:

a)

sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas ηs,h apskaičiuojamas remiantis šildymo režimo sezoniniu pirminės energijos vartojimo koeficientu SPERh ir patikslinamas pagal temperatūros reguliatoriaus ir (tik šilumos siurblių „vanduo / druskų tirpalas–vanduo“) gruntinio vandens siurblio (-ių) suvartojamos elektros energijos kiekio sandus;

b)

šildymo režimo sezoninis pirminės energijos vartojimo efektyvumo koeficientas SPERh apskaičiuojamas remiantis sezoniniu dujų vartojimo šildymo režimu efektyvumu SGUEh ir šildymo režimo sezoniniu pagalbinės energijos faktoriumi SAEFh , atsižvelgiant į elektros energijos perskaičiavimo koeficientą CC;

c)

sezoninis dujų vartojimo šildymo režimu efektyvumas SGUEh grindžiamas daline apkrova šildymo režimu Ph (Tj ), padalyta iš tam tikro intervalo dujų vartojimo šildymui efektyvumo esant dalinei apkrovai GUEh,bin , ir įvertinamas atsižvelgiant į intervalo, kuriuo pasireiškia intervalo sąlygos, trukmę valandomis, pritaikius toliau nustatytas sąlygas;

d)

SAEFh grindžiamas norminiu metiniu šildymo poreikiu QH ir norminėmis metinėmis šildymo energijos sąnaudomis QHE ;

e)

norminį metinį šildymo poreikį QH , kuris apskaičiuojamas projektinę šildymo apkrovą Pdesign,h padauginus iš 29 lentelėje nustatyto metinio ekvivalentinio aktyviosios veiksenos valandų skaičiaus HHE ;

f)

metinės šildymo energijos sąnaudos QHE apskaičiuojamos sudėjus:

1)

norminio metinio šildymo poreikio QH ir aktyviosios veiksenos šildymo režimu sezoninio pagalbinės energijos faktoriaus SAEFh,on santykį ir

2)

termostatinės išjungties, išjungties ir karterio šildytuvo veiksena per nustatytą sezoną suvartojamą energijos kiekį;

g)

SAEFh,on grindžiamas (kiek tiesiogiai susiję) daline apkrova šildymo režimu Ph (Tj ) bei šildymo režimo pagalbinės energijos vartojimo efektyvumu esant dalinei apkrovai AEFh,bin ir įvertinamas atsižvelgiant į intervalo, kuriuo pasireiškia intervalo sąlygos, trukmę valandomis, pritaikius čia nustatytas sąlygas;

h)

apskaičiuojant SGUEh ir SAEFh,on atsižvelgiama į šias sąlygas:

1)

24 lentelėje nurodytas normines projektines sąlygas;

2)

26 lentelėje nurodytą vidutinį Europos šildymo sezoną;

3)

jei taikoma, visą energijos vartojimo efektyvumo pablogėjimą dėl cikliško veikimo, priklausomai nuo šilumos atidavimo valdymo tipo;

8.

Bendrosios aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų matavimo ir skaičiavimo sąlygos

Nustatant vardines ir deklaruotąsias vėsinimo pajėgumo, vartojamosios galios, energijos vartojimo efektyvumo koeficiento ir sezoninio energijos vartojimo efektyvumo koeficiento vertes, matavimas atliekamas šiomis sąlygomis:

a)

aukštatemperatūrių orinio vėsinimo technologinių aušintuvų atveju norminė išorės šilumokaičio aplinkos temperatūra turi būti 35 °C, o aukštatemperatūrių vandeninio vėsinimo technologinių aušintuvų į kondensatorių įtekančio vandens temperatūra (vertinimo taškas, kuriame lauko temperatūra yra 35 °C) turi būti 30 °C;

b)

iš patalpų šilumokaičio ištekančio skysčio temperatūra, išmatuota sausuoju termometru, turi būti 7 °C;

c)

aplinkos temperatūros kitimas per metus, būdingas vidutinėms klimato sąlygoms Europos Sąjungoje, ir atitinkamas valandų, kuriomis yra tokia temperatūra, skaičius turi atitikti nurodytuosius 28 lentelėje;

d)

aukštatemperatūrio technologinio aušintuvo energijos vartojimo efektyvumo pablogėjimas dėl cikliško veikimo, kuris priklauso nuo pajėgumo valdymo tipo, išmatuojamas arba naudojama numatytoji vertė.

16 lentelė

Šilumos siurblių „oras–oras“ ir oro kondicionierių standartinės vardinės veikimo sąlygos

 

Lauko šilumokaitis

Patalpų šilumokaitis

Sausuoju termometru išmatuota įvado temperatūra, °C

Drėgnuoju termometru išmatuota įvado temperatūra, °C

Sausuoju termometru išmatuota įvado temperatūra, °C

Drėgnuoju termometru išmatuota įvado temperatūra, °C

Šildymo režimas (šildymo siurbliams)

Lauko oras / apytakinis oras

7

6

20

15 maks.

Šalinamasis oras / lauko oras

20

12

7

6

Vėsinimo režimas (oro kondicionieriams)

Lauko oras / apytakinis oras

35

24 (*1)

27

19

Šalinamasis oras / apytakinis oras

27

19

27

19

Šalinamasis oras / lauko oras

27

19

35

24


17 lentelė

Komfortinių vėsintuvų „vanduo / druskų tirpalas–vanduo“ standartinės vardinės veikimo sąlygos

 

Lauko šilumokaitis

Patalpų šilumokaitis

įvado temperatūra, °C

išvado temperatūra, °C

įvado temperatūra, °C

išvado temperatūra, °C

Vėsinimo režimas

„vanduo–vanduo“ (žemos temperatūros šildymo įrenginių) iš aušinimo bokšto

30

35

12

7

„vanduo–vanduo“ (vidutinės temperatūros šildymo įrenginių) iš aušinimo bokšto

30

35

23

18


18 lentelė

Komfortinių vėsintuvų „oras–vanduo“ standartinės vardinės veikimo sąlygos

 

Lauko šilumokaitis

Patalpų šilumokaitis

įvado temperatūra, °C

išvado temperatūra, °C

įvado temperatūra, °C

išvado temperatūra, °C

Vėsinimo režimas

(žemos temperatūros įrenginių) „oras–vanduo“

35

12

7

(vidutinės temperatūros įrenginių) „oras–vanduo“

35

23

18


19 lentelė

Šilumos siurblių „vanduo / druskų tirpalas–oras“ ir oro kondicionierių standartinės vardinės veikimo sąlygos

 

Lauko šilumokaitis

Patalpų šilumokaitis

įvado temperatūra, °C

išvado temperatūra, °C

Sausuoju termometru išmatuota įvado temperatūra, °C

Drėgnuoju termometru išmatuota įvado temperatūra, °C

Šildymo režimas (šildymo siurbliams)

vanduo

10

7

20

15 maks.

druskų tirpalas

0

– 3 (*2)

20

15 maks.

vandens kilpa

20

17 (*2)

20

15 maks.

Vėsinimo režimas (oro kondicionieriams)

aušinimo bokštas

30

35

27

19

gruntinės sistemos (vandens arba druskų tirpalo)

10

15

27

19


20 lentelė

Aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų norminės aplinkos temperatūros

Vertinimo taškas

Aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų dalinės apkrovos koeficientas

Dalinės apkrovos koeficientas (proc.)

Lauko šilumokaitis (°C)

Patalpų šilumokaitis

Garintuvas

Įtekančio / ištekančio vandens temperatūra (°C)

Pastovi ištaka

A

80 % + 20 % × (T AT D)/(T AT D)

100

Įtekančio oro temperatūra

35

12/7

Įtekančio / ištekančio vandens temperatūra

30/35


21 lentelė

Oro kondicionierių, komfortinių vėsintuvų ir šilumos siurblių dalinės apkrovos sąlygos

Vertinimo taškas

Lauko temperatūra

Dalinės apkrovos koeficientas

Lauko šilumokaitis

Patalpų šilumokaitis

Oro kondicionieriai „oras–oras“

 

Tj (°C)

 

Sausuoju termometru išmatuota lauko temperatūra, °C

Sausuoju (drėgnuoju) termometru išmatuota patalpos oro temperatūra, °C

A

35

100 %

35

27 (19)

B

30

74 %

30

27 (19)

C

25

47 %

25

27 (19)

D

20

21 %

20

27 (19)

Oro kondicionieriai „vanduo–oras“

Vertinimo taškas

Tj (°C)

Dalinės apkrovos koeficientas

Aušinimo bokšto arba vandens kilpos sistemos įtekančio / ištekančio vandens temperatūra, °C

Gruntinės sistemos (vandens arba druskų tirpalo) įtekančio / ištekančio skysčio temperatūra, °C

Sausuoju (drėgnuoju) termometru išmatuota patalpos oro temperatūra, °C

A

35

100 %

30/35

10/15

27 (19)

B

30

74 %

26/ (*3)

10/ (*3)

27 (19)

C

25

47 %

22/ (*3)

10/ (*3)

27 (19)

D

20

21 %

18/ (*3)

10/ (*3)

27 (19)

Komfortiniai vėsintuvai „oras–vanduo“

Vertinimo taškas

Tj (°C)

Dalinės apkrovos koeficientas

Sausuoju termometru išmatuota lauko temperatūra, °C

Ventiliatorinio konvektoriaus įtekančio / ištekančio vandens temperatūra, °C

Grindų vėsinimo sistemos įtekančio / ištekančio vandens temperatūra, °C

Pastovi ištaka

Kintamas išvadas (*3)  (*3)

A

35

100 %

35

12/7

12/7

23/18

B

30

74 %

30

 (*3)/7

 (*3)/8,5

 (*3)/18

C

25

47 %

25

 (*3)/7

 (*3)/10

 (*3)/18

D

20

21 %

20

 (*3)/7

 (*3)/11,5

 (*3)/18

Komfortiniai vėsintuvai „vanduo–vanduo“

Vertinimo taškas

Tj (°C)

Dalinės apkrovos koeficientas

Aušinimo bokšto arba vandens kilpos sistemos įtekančio / ištekančio vandens temperatūra, °C

Gruntinės sistemos (vandens arba druskų tirpalo) įtekančio / ištekančio skysčio temperatūra, °C

Ventiliatorinio konvektoriaus įtekančio / ištekančio vandens temperatūra, °C

Grindų vėsinimo sistemos įtekančio / ištekančio vandens temperatūra, °C

Pastovi ištaka

Kintamas išvadas (*3)  (*3)

A

35

100 %

30/35

10/15

12/7

12/7

23/18

B

30

74 %

26/ (*3)

10/ (*3)

 (*3)/7

 (*3)/8,5

 (*3)/18

C

25

47 %

22/ (*3)

10/ (*3)

 (*3)/7

 (*3)/10

 (*3)/18

D

20

21 %

18/ (*3)

10/ (*3)

 (*3)/7

 (*3)/11,5

 (*3)/18

Šilumos siurbliai „oras–oras“

Vertinimo taškas

Tj (°C)

Dalinės apkrovos koeficientas

Sausuoju (drėgnuoju) termometru išmatuota lauko temperatūra, °C

Sausuoju termometru išmatuota patalpos oro temperatūra, °C

A

– 7

88 %

– 7 (– 8)

20

B

+ 2

54 %

+ 2 (+ 1)

20

C

+ 7

35 %

+ 7 (+ 6)

20

D

+ 12

15 %

+ 12 (+ 11)

20

E

Tol

Priklauso nuo ribinės veikimo temperatūros (T ol)

Tj = Tol

20

F

Tbiv

Priklauso nuo perėjimo į dvejopo šildymo režimą temperatūros (Tbiv )

Tj = Tbiv

20

Šilumos siurbliai „vanduo / druskų tirpalas–oras“

Vertinimo taškas

Tj (°C)

Dalinės apkrovos koeficientas

Gruntinis vanduo

Druskų tirpalas

Sausuoju termometru išmatuota patalpos oro temperatūra, °C

Įvado / išvado temperatūra, °C

Įvado / išvado temperatūra, °C

A

– 7

88 %

10/ (*3)

0/ (*3)

20

B

+ 2

54 %

10/ (*3)

0/ (*3)

20

C

+ 7

35 %

10/ (*3)

0/ (*3)

20

D

+ 12

15 %

10/ (*3)

0/ (*3)

20

E

Tol

Priklauso nuo ribinės veikimo temperatūros (Tol )

10/ (*3)

0/ (*3)

20

F

Tbiv

Priklauso nuo perėjimo į dvejopo šildymo režimą temperatūros (Tbiv )

10/ (*3)

0/ (*3)

20


22 lentelė

Dalinės apkrovos sąlygos, pagal kurias apskaičiuojamas aukštatemperatūrių orinio vėsinimo technologinių aušintuvų sezoninis energijos vartojimo efektyvumo koeficientas (SEPR)

Vertinimo taškas

Aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų dalinės apkrovos koeficientas

Dalinės apkrovos koeficientas (proc.)

Lauko šilumokaitis

Patalpų šilumokaitis

Įtekančio oro temperatūra (°C)

Garintuvas

Įtekančio / ištekančio vandens temperatūra (°C)

Pastovi ištaka

A

80 % + 20 % × (TA -TD )/(TA -TD )

100

35

12/7

B

80 % + 20 % × (TB -TD )/(TA -TD )

93

25

 (*4)/7

C

80 % + 20 % × (TC -TD )/(TA -TD )

87

15

 (*4)/7

D

80 % + 20 % × (TD -TD )/(TA -TD )

80

5

 (*4)/7


23 lentelė

Dalinės apkrovos sąlygos, pagal kurias apskaičiuojamas vandeninio vėsinimo aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų sezoninis energijos vartojimo efektyvumo koeficientas (SEPR)

Vertinimo taškas

Aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų dalinės apkrovos koeficientas

Dalinės apkrovos koeficientas (proc.)

Vandeninio vėsinimo kondensatorius

Patalpų šilumokaitis

Įtekančio / ištekančio vandens temperatūra (°C)

Lauko oro temperatūra (°C)

Garintuvas

Įtekančio / ištekančio vandens temperatūra (°C)

Pastovi ištaka

A

80 % + 20 % × (TA -TD )/(TA -TD )

100

30/35

35

12/7

B

80 % + 20 % × (TB -TD )/(TA -TD )

93

23/ (*5)

25

 (*5)/7

C

80 % + 20 % × (TC -TD )/(TA -TD )

87

16/ (*5)

15

 (*5)/7

D

80 % + 20 % × (TD-TD)/(TA-TD)

80

9/ (*5)

5

 (*5)/7


24 lentelė

Komfortinių vėsintuvų, oro kondicionierių ir šilumos siurblių norminės projektinės sąlygos

Funkcija

Sezonas

Norminė projektinė temperatūra, išmatuota sausuoju termometru (drėgnuoju termometru)

Tdesign,c

Vėsinimas

Vidutinis

35 (24) °C

Norminė projektinė temperatūra

Didžiausioji perėjimo į dvejopo šildymo režimą temperatūra

Didžiausioji ribinė veikimo temperatūra

Tdesign,h

Tbiv

Tol

Šildymas

Vidutinis

– 10 (– 11) °C

+ 2 °C

– 7 °C

Šiltesnis

2 (– 1) °C

7 °C

2 °C

Šaltesnis

– 22 (– 23) °C

– 7 °C

– 15 °C


25 lentelė

Ventiliatorinių konvektorių standartinės vardinės veikimo sąlygos

Vėsinimo bandymas

Šildymo bandymas

Garso galios lygio bandymas

Oro temperatūra

27 °C (sausuoju termometru)

19 °C (drėgnuoju termometru)

Oro temperatūra

20 °C (sausuoju termometru)

Aplinkos sąlygomis be vandens srauto

Įtekančio vandens temperatūra

7 °C

Įtekančio vandens temperatūra

45 °C, jei įrenginys 2 vamzdžių

65 °C, jei įrenginys 4 vamzdžių

Vandens temperatūros padidėjimas

5 °C

Vandens temperatūros sumažėjimas

5 °C, jei įrenginys 2 vamzdžių

10 °C, jei įrenginys 4 vamzdžių


26 lentelė

Šilumos siurbliams taikomos Europos šildymo sezono sąlygos

binj

Tj [°C]

Hj [h per metus]

Šiltesnis

Vidutinis

Šaltesnis

nuo 1 iki 8

nuo – 30 iki – 23

0

0

0

9

– 22

0

0

1

10

– 21

0

0

6

11

– 20

0

0

13

12

– 19

0

0

17

13

– 18

0

0

19

14

– 17

0

0

26

15

– 16

0

0

39

16

– 15

0

0

41

17

– 14

0

0

35

18

– 13

0

0

52

19

– 12

0

0

37

20

– 11

0

0

41

21

– 10

0

1

43

22

– 9

0

25

54

23

– 8

0

23

90

24

– 7

0

24

125

25

– 6

0

27

169

26

– 5

0

68

195

27

– 4

0

91

278

28

– 3

0

89

306

29

– 2

0

165

454

30

– 1

0

173

385

31

0

0

240

490

32

1

0

280

533

33

2

3

320

380

34

3

22

357

228

35

4

63

356

261

36

5

63

303

279

37

6

175

330

229

38

7

162

326

269

39

8

259

348

233

40

9

360

335

230

41

10

428

315

243

42

11

430

215

191

43

12

503

169

146

44

13

444

151

150

45

14

384

105

97

46

15

294

74

61

Iš viso valandų

3 590

4 910

6 446


27 lentelė

Komfortiniams vėsintuvams ir oro kondicionieriams taikomos Europos vėsinimo sezono sąlygos

Intervalai

Lauko temperatūra (sausuoju termometru)

Vidutinis vėsinimo sezonas

EER apskaičiavimas

intervalo trukmė valandomis

j

Tj

hj

#

°C

valandų per metus

1

17

205

EER(D)

2

18

227

EER(D)

3

19

225

EER(D)

4

20

225

D – išmatuotoji vertė

5

21

216

Tiesinis interpoliavimas

6

22

215

Tiesinis interpoliavimas

7

23

218

Tiesinis interpoliavimas

8

24

197

Tiesinis interpoliavimas

9

25

178

C – išmatuotoji vertė

10

26

158

Tiesinis interpoliavimas

11

27

137

Tiesinis interpoliavimas

12

28

109

Tiesinis interpoliavimas

13

29

88

Tiesinis interpoliavimas

14

30

63

B – išmatuotoji vertė

15

31

39

Tiesinis interpoliavimas

16

32

31

Tiesinis interpoliavimas

17

33

24

Tiesinis interpoliavimas

18

34

17

Tiesinis interpoliavimas

19

35

13

A – išmatuotoji vertė

20

36

9

EER(A)

21

37

4

EER(A)

22

38

3

EER(A)

23

39

1

EER(A)

24

40

0

EER(A)


28 lentelė

Aukštatemperatūriams technologiniams aušintuvams taikomos Europos norminio šaldymo sezono sąlygos

binj

Tj [°C]

Hj [h per metus]

1

– 19

0,08

2

– 18

0,41

3

– 17

0,65

4

– 16

1,05

5

– 15

1,74

6

– 14

2,98

7

– 13

3,79

8

– 12

5,69

9

– 11

8,94

10

– 10

11,81

11

– 9

17,29

12

– 8

20,02

13

– 7

28,73

14

– 6

39,71

15

– 5

56,61

16

– 4

76,36

17

– 3

106,07

18

– 2

153,22

19

– 1

203,41

20

0

247,98

21

1

282,01

22

2

275,91

23

3

300,61

24

4

310,77

25

5

336,48

26

6

350,48

27

7

363,49

28

8

368,91

29

9

371,63

30

10

377,32

31

11

376,53

32

12

386,42

33

13

389,84

34

14

384,45

35

15

370,45

36

16

344,96

37

17

328,02

38

18

305,36

39

19

261,87

40

20

223,90

41

21

196,31

42

22

163,04

43

23

141,78

44

24

121,93

45

25

104,46

46

26

85,77

47

27

71,54

48

28

56,57

49

29

43,35

50

30

31,02

51

31

20,21

52

32

11,85

53

33

8,17

54

34

3,83

55

35

2,09

56

36

1,21

57

37

0,52

58

38

0,40


29 lentelė

Komfortinių vėsintuvų, oro kondicionierių ir šilumos siurblių veikimo įvairiomis veiksenomis valandos

Sezonas

Veikimo valandos

Įjungties veiksena

Termostatinės išjungties veiksena

Budėjimo veiksena

Išjungties veiksena

Karterio šildytuvo veiksena

H CE (vėsinimo); H HE (šildymo)

HTO

HSB

HOFF

HCK

Vėsinimas (SEER apskaičiuoti)

Vidutinis

600

659

1 377

0

2 036

Šaltesnis

300

436

828

0

1 264

Šiltesnis

900

767

1 647

0

2 414

Tik šildymas (SCOP apskaičiuoti)

Vidutinis

1 400

179

0

3 672

3 851

Šaltesnis

2 100

131

0

2 189

2 320

Šiltesnis

1 400

755

0

4 345

5 100

Šildymas, jei įrenginys reversinis (SCOP apskaičiuoti)

Vidutinis

1 400

179

0

0

179

Šaltesnis

2 100

131

0

0

131

Šiltesnis

1 400

755

0

0

755


(*1)  Drėgnojo termometro sąlygos laikytis nebūtina, kai bandomi įrenginiai, kurie negarina kondensato.

(*2)  Jei įrenginys suprojektuotas taip, kad turi šildymo ir vėsinimo režimus, naudojamas srautas, gautas bandymą atliekant vėsinimo režimu standartinėmis vardinėmis veikimo sąlygomis.

(*3)  Ištekančio vandens temperatūra priklauso nuo vandens srauto, nustatyto standartinėmis vardinėmis veikimo sąlygomis (100 % apkrova, kai vėsinama, ir 88 %, kai šildoma).

(*4)  Pastovaus vandens srauto arba kintamo vandens srauto įrenginių vandens srautas, nustatytas per bandymą A.

(*5)  Pastovaus vandens srauto arba kintamo vandens srauto įrenginių vandens srautas, nustatytas per bandymą A.


IV PRIEDAS

Patikros procedūros

Kad atliktų Direktyvos 2009/125/EB 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus rinkos priežiūros patikrinimus, valstybių narių institucijos atitiktį II priede nustatytiems reikalavimams tikrina taikydamos toliau nustatytą patikros procedūrą.

1.

Valstybių narių institucijos išbando vieną tam tikro modelio vienetą.

2.

Laikoma, kad oro šildymo gaminio, vėsinimo gaminio, aukštatemperatūrio technologinio aušintuvo arba ventiliatorinio konvektoriaus modelis atitinka taikomus šio reglamento II priede nustatytus reikalavimus, jei:

a)

deklaruotosios vertės atitinka II priede nustatytus reikalavimus ir pateiktosios vertės (taip pat vertės, pagal kurias modelio atitikties tikslais nustatytos pirmiau minėtos vertės) nėra labiau palankios gamintojui arba importuotojui už vertes, nurodytas techniniuose dokumentuose, įskaitant bandymo ataskaitas; ir

b)

bandomo įrenginio visi išmatuotieji parametrai ir vertės, apskaičiuotos pagal šį matavimą, rodo, kad neviršijamos atitinkamos leidžiamosios nuokrypos:

1)

oro šildymo gaminių sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas ηs,h įrenginiui veikiant vardiniu šildymo pajėgumu yra ne mažesnis už vertę, gautą iš deklaruotos vertės atėmus 8 %;

2)

vėsinimo gaminių sezoninis patalpų vėsinimo energijos vartojimo efektyvumas ηs,c įrenginiui veikiant vardiniu vėsinimo pajėgumu yra ne mažesnis už vertę, gautą iš deklaruotos vertės atėmus 8 %;

3)

oro šildymo gaminių ir (arba) vėsinimo gaminių garso galios lygis LWA yra ne didesnis už vertę, gautą prie deklaruotos vertės pridėjus 2,0 dB;

4)

kurą naudojančių oro šildymo arba vėsinimo gaminių išmetamų azoto oksidų kiekis, išreikštas azoto dioksido kiekiu, yra ne didesnis už vertę, gautą prie deklaruotos vertės pridėjus 20 %;

5)

esant vardinei šaldymo galiai aukštatemperatūrio technologinio aušintuvo vertė SEPR yra ne mažesnė už vertę, gautą iš deklaruotos vertės atėmus 10 %, kai įrenginys veikia vardiniu šaldymo pajėgumu, o vardinis energijos vartojimo efektyvumo koeficientas EERA yra ne mažesnis už vertę, gautą iš deklaruotos vertės atėmus 5 %

3.

Jei oro šildymo gaminio, vėsinimo gaminio, aukštatemperatūrio technologinio aušintuvo arba ventiliatorinio konvektoriaus modeliai, kurių vardinis šildymo, vėsinimo arba šaldymo pajėgumas ≥ 70 kW arba kurių per metus pagaminama ne daugiau kaip 5 vienetai, nepasiekia 2 punkte nurodyto rezultato, laikoma, kad tas modelis ir bet kuris kitas modelis, kurio techniniuose dokumentuose pateikiama informacija buvo gauta tokiais pačiais pagrindais, neatitinka šio reglamento.

4.

Jei oro šildymo gaminio, vėsinimo gaminio, aukštatemperatūrio technologinio aušintuvo arba ventiliatorinio konvektoriaus modeliai, kurių vardinis šildymo, vėsinimo arba šaldymo pajėgumas < 70 kW arba kurių per metus pagaminama ne mažiau kaip 5 vienetai, nepasiekia 2 punkto a papunktyje nurodyto rezultato, laikoma, kad tas modelis ir bet kuris kitas modelis, kurio techniniuose dokumentuose pateikiama informacija buvo gauta tokiais pačiais pagrindais, neatitinka šio reglamento.

5.

Jei oro šildymo gaminio, vėsinimo gaminio, aukštatemperatūrio technologinio aušintuvo arba ventiliatorinio konvektoriaus modeliai, kurių vardinis šildymo, vėsinimo arba šaldymo pajėgumas < 70 kW ir kurių per metus pagaminama ne mažiau kaip 5 vienetai, nepasiekia 2 punkto b papunktyje nurodyto rezultato, valstybės narės institucijos atsitiktine tvarka išsirenka bandymui tris papildomus to paties modelio įrenginius.

Laikoma, kad oro šildymo gaminio, vėsinimo gaminio arba aukštatemperatūrio technologinio aušintuvo modelis atitinka taikomus šio reglamento II priede nustatytus reikalavimus, jei:

a)

deklaruotosios vertės atitinka II priede nustatytus reikalavimus ir pateiktosios vertės (taip pat vertės, pagal kurias pirmiau minėtos vertės ir modelio atitiktis) nėra labiau palankios gamintojui arba importuotojui už vertes, nurodytas techniniuose dokumentuose, įskaitant bandymo ataskaitas, ir

b)

bandomų įrenginių visi išmatuotieji parametrai ir vertės, apskaičiuotos pagal šį matavimą, rodo, kad neviršijamos atitinkamos leidžiamosios nuokrypos:

1)

vidutinis trijų įrenginių (oro šildymo gaminių) sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas ηs,h įrenginiui veikiant vardiniu šildymo pajėgumu yra ne mažesnis už vertę, gautą iš deklaruotos vertės atėmus 8 %;

2)

vidutinis trijų įrenginių (oro vėsinimo gaminių) sezoninis patalpų vėsinimo energijos vartojimo efektyvumas ηs,c įrenginiui veikiant vardiniu vėsinimo pajėgumu yra ne mažesnis už vertę, gautą iš deklaruotos vertės atėmus 8 %;

3)

vidutinis trijų įrenginių (oro šildymo gaminių ir (arba) vėsinimo gaminių) garso galios lygis LWA yra ne didesnis už vertę, gautą prie deklaruotos vertės pridėjus 2,0 dB;

4)

vidutinis trijų įrenginių (kurą naudojančių oro šildymo arba vėsinimo gaminių) išmetamų azoto oksidų kiekis, išreikštas azoto dioksido kiekiu, yra ne didesnis už vertę, gautą prie deklaruotosios vertės pridėjus 20 %;

5)

esant vardinei šaldymo galiai trijų aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų vidutinė vertė SEPR yra ne mažesnė už vertę, gautą iš deklaruotos vertės atėmus 10 %, kai įrenginys veikia vardiniu šaldymo pajėgumu, o trijų tokių įrenginių vidutinis vardinis energijos vartojimo efektyvumo koeficientas EERA yra ne mažesnis už vertę, gautą iš deklaruotos vertės atėmus 5 %.

6.

Jei nepasiekiami 5 punkte nurodyti rezultatai, laikoma, kad modelis ir bet kuris kitas modelis, kurio techniniuose dokumentuose pateikiama informacija buvo gauta tokiais pačiais pagrindais, neatitinka šio reglamento.

7.

Valstybių narių valdžios institucijos taiko III priede nustatytus matavimo ir skaičiavimo metodus.

8.

Atsižvelgiant į transportavimo apribojimus dėl oro šildymo gaminių, vėsinimo gaminių ir aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų svorio ir dydžio, prieš pradedant tokius gaminius eksploatuoti jų galutinėje vietoje, valstybių narių valdžios institucijos gali nuspręsti patikros procedūrą atlikti gamintojo patalpose.

9.

Per vieną mėnesį nuo sprendimo dėl modelio neatitikties priėmimo valstybės narės institucijos kitų valstybių narių institucijoms ir Komisijai pateikia bandymų rezultatus ir kitą svarbią informaciją.

10.

Šiame priede nurodytos patikros leidžiamosios nuokrypos yra susijusios tik su valstybių narių institucijų atliekama matuojamų parametrų patikra; gamintojas jų nenaudoja kaip techniniuose dokumentuose pateikiamų verčių leidžiamųjų nuokrypų ir jų neaiškina taip, kad pasiektų atitiktį ar kitomis priemonėmis skleistų informaciją apie geresnį veikimą.


V PRIEDAS

Lyginamieji standartai

Nustatyta, kad įsigaliojant šiam reglamentui geriausia rinkoje oro šildymo gaminių ir vėsinimo gaminių technologija sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo, sezoninio patalpų vėsinimo energijos vartojimo efektyvumo arba sezoninio energijos vartojimo efektyvumo koeficiento ir išmetamų azoto oksidų kiekio atžvilgiais yra:

1.

Oro šildymo gaminių ir vėsinimo gaminių sezoninio patalpų šildymo arba vėsinimo energijos vartojimo efektyvumo ir aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų sezoninio energijos vartojimo efektyvumo koeficiento lyginamieji standartai aprašyti 30 lentelėje.

30 lentelė

Oro šildymo gaminių ir vėsinimo gaminių sezoninio patalpų šildymo arba vėsinimo energijos vartojimo efektyvumo ir aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų sezoninio energijos vartojimo efektyvumo koeficiento lyginamieji standartai

Šilto oro šildytuvai

naudojantys dujinį arba skystąjį kurą

84 %

naudojantys elektros energiją

33 %

Komfortiniai vėsintuvai

„oras–vanduo“, P rated,c < 200 kW

209 %

„oras–vanduo“, P rated,c ≥ 200 kW

225 %

„vanduo / druskų tirpalas–vanduo“, P rated,c < 200 kW

272 %

„vanduo / druskų tirpalas–vanduo“, P rated,c ≥ 200 kW

352 %

Oro kondicionieriai

elektriniai oro kondicionieriai „oras–oras“

257 %

Šilumos siurbliai

elektriniai šilumos siurbliai „oras–oras“

177 %

Aukštatemperatūriai technologiniai aušintuvai

orinio vėsinimo, P A < 200 kW

6,5 SEPR

orinio vėsinimo, 200 kW ≤ P A < 400 kW

8,0 SEPR

orinio vėsinimo, P A ≥ 400 kW

8,0 SEPR

vandeninio vėsinimo, P A < 200 kW

8,5 SEPR

vandeninio vėsinimo, 200 kW ≤ P A < 400 kW

12,0 SEPR

vandeninio vėsinimo, 400 kW ≤ P A < 1 000  kW

12,5 SEPR

vandeninio vėsinimo, P A ≥ 1 000  kW

13,0 SEPR

2.

Azoto dioksido kiekiu išreikšto išmetamų azoto oksidų kiekio lyginamieji standartai:

a)

dujinį kurą naudojančių šilto oro šildytuvų – geriausi rinkoje esantys gaminiai į aplinką išmeta mažiau kaip 50 mg/kWh kuro sąnaudų, skaičiuojant pagal didžiausiąjį šilumingumą;

b)

skystąjį kurą naudojančių šilto oro šildytuvų – geriausi rinkoje esantys gaminiai į aplinką išmeta mažiau kaip 120 mg/kWh kuro sąnaudų, skaičiuojant pagal didžiausiąjį šilumingumą;

c)

dujinį kurą naudojančių išorinio degimo šilumos siurblių, komfortinių vėsintuvų ir oro kondicionierių – geriausi rinkoje esantys gaminiai į aplinką išmeta mažiau kaip 50 mg/kWh kuro sąnaudų, skaičiuojant pagal didžiausiąjį šilumingumą.

3.

1 ir 2 punktuose nurodyti lyginamieji standartai nebūtinai reiškia, kad vienas gaminys gali pasiekti šių verčių derinį.


Top