Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32016R1139

2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007

OJ L 191, 15.7.2016, p. 1–15 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/1139/oj

15.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 191/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2016/1139

2016 m. liepos 6 d.

kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje (3), kurios viena iš susitariančiųjų šalių yra Sąjunga, numatyti išteklių išsaugojimo įpareigojimai, įskaitant įpareigojimą išlaikyti arba atkurti tokius žvejojamų žuvų rūšių populiacijų dydžius, kurie padėtų užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY);

(2)

2002 m. Johanesburge įvykusiame pasauliniame susitikime darnaus vystymosi klausimais Sąjunga ir jos valstybės narės įsipareigojo kovoti su nuolatiniu daugelio žuvų rūšių išteklių mažėjimu. Todėl būtina pakoreguoti Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių naudojimo lygius, siekiant užtikrinti, kad tie ištekliai būtų naudojami taip, kad jie galėtų atsikurti ir išlikti gausesni, nei būtina MSY užtikrinti;

(3)

bendra žuvininkystės politika (BŽP) turi padėti saugoti jūrų aplinką, tvariai valdyti visų komerciniais tikslais naudojamų rūšių išteklius ir visų pirma iki 2020 m. pasiekti gerą aplinkos būklę, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje (4);

(4)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 (5) nustatytos BŽP taisyklės, atitinkančios Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus. BŽP siekiama, inter alia, užtikrinti žvejybos ir akvakultūros ilgalaikį tvarumą, valdyti žvejybą taikant atsargumo principą ir įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą;

(5)

Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (STECF) mokslinėje rekomendacijoje nurodoma, kad kai kurie menkių, šprotų ir silkių ištekliai naudojami intensyviau, nei turėtų būti siekiant užtikrinti MSY;

(6)

nuo Tarybos reglamento (EB) Nr. 1098/2007 (6) įsigaliojimo 2007 m. taikomas menkių išteklių valdymo planas, tačiau silkių ir šprotų ištekliams panašūs planai kol kas netaikomi. Kadangi tarp menkių ir pelaginių žuvų išteklių yra stipri biologinė sąveika, menkių išteklių dydis gali turėti įtakos silkių ir šprotų išteklių dydžiui ir atvirkščiai. Be to, valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai pasisakė už pagrindinių Baltijos jūros išteklių valdymo planų parengimą ir įgyvendinimą;

(7)

šiuo reglamentu nustatomas daugiametis planas (toliau – planas), remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsniais, turėtų būtų pagrįstas mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis ir jame turėtų būti nurodyti tikslai, kiekybiniai tikslai ir tikslūs jų įgyvendinimo tvarkaraščiai, išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai ir apsaugos priemonės;

(8)

atsižvelgiant į menkių, silkių ir šprotų rūšių sąveikos dinamiką ir kartu turint omenyje tų rūšių žvejybos priegaudą, kurią sudaro Baltijos jūroje gyvenančios jūrinės plekšnės, paprastosios upinės plekšnės, paprastieji otai ir švelnieji rombai, derėtų sukurti įvairioms rūšims taikomą žvejybos planą;

(9)

šio plano tikslas turėtų būti padėti pasiekti BŽP tikslus ir visų pirma užtikrinti ir išlaikyti atitinkamų išteklių MSY;

(10)

be to, kadangi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, įskaitant visą laimikį tų rūšių, kurioms taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, planas taip pat turėtų padėti įgyvendinti įpareigojimą iškrauti į krantą visą menkių, silkių, šprotų ir jūrinių plekšnių laimikį;

(11)

laikantis ekosisteminio metodo ir be to, kad taikomas Direktyvoje 2008/56/EB pateiktas su žvejyba susijęs deskriptorius, žvejybos valdymui svarbūs 1, 4 ir 6 deskriptoriai;

(12)

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad žvejybos galimybės būtų nustatomos atsižvelgiant į daugiamečiuose planuose nustatytus kiekybinius tikslus;

(13)

derėtų nustatyti tikslinį mirtingumą dėl žvejybos (F), kuris atitinka MSY pasiekimo ir išlaikymo tikslą, kaip reikšmių intervalus, atitinkančius didžiausią galimo tausios žvejybos laimikio siekį (FMSY). Tie mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti intervalai reikalingi tam, kad būtų lanksčių galimybių atsižvelgti į mokslinių rekomendacijų pasikeitimus, būtų prisidedama prie įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo ir atsižvelgiama į mišriosios žvejybos ypatumus. FMSY intervalus apskaičiuoja ICES, remdamasi keletu principų. Intervalai apskaičiuojami taip, kad būtų užtikrinta, jog laimikis ilguoju laikotarpiu nesumažėtų daugiau kaip 5 %, palyginti su MSY. Viršutinė intervalo ribinė reikšmė nustatoma tokia, kad tikimybė, jog išteklių dydis pasidarys mažesnis už ribinį tam tikrų išteklių neršiančių žuvų biomasės atskaitos tašką (Blim), būtų ne didesnė kaip 5 %. Ta viršutinė ribinė reikšmė taip pat atitinka vadinamąją ICES rekomendacijų taisyklę, pagal kurią tokiais atvejais, kai išteklių neršiančių žuvų biomasė mažesnė už minimalų išteklių neršiančių žuvų biomasės atskaitos tašką (MSY Btrigger), F turi būti sumažinamas iki tokios reikšmės, kuri neviršija viršutinės ribinės reikšmės, lygios FMSY vertei, padaugintai iš išteklių neršiančių žuvų biomasės BLSK metais ir padalintai iš MSY Btrigger. Tuos principus ir rekomendacijų taisyklę ICES taiko teikdama mokslines rekomendacijas dėl mirtingumo dėl žvejybos ir laimikio galimybių;

(14)

siekiant nustatyti žvejybos galimybes, turėtų būti nustatyta viršutinė įprastomis aplinkybėmis taikomo FMSY intervalo riba ir, jeigu laikoma, kad atitinkami ištekliai yra geros būklės (viršija MSY Btrigger), viršutinė ribinė reikšmė tam tikrais atvejais. Turėtų būti įmanoma nustatyti viršutinę ribinę reikšmę siekiančias žvejybos galimybes tik tuo atveju, jeigu pagal mokslines rekomendacijas ar duomenis tai būtina norint pasiekti šiame reglamente nustatytus tikslus vykdant mišrią žvejybą, arba jeigu tai būtina, siekiant išvengti žalos ištekliams, kylančios dėl rūšies viduje arba tarp rūšių vykstančios sąveikos dinamikos, ar siekiant sumažinti žvejybos galimybių kasmetinius svyravimus. Norint taikyti viršutinę ribinę reikšmę, būtina nepamiršti Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatytų tikslų, pagal kuriuos siekiama, kad bet kokiu atveju didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio naudojimo lygis būtų pasiektas ne vėliau kaip 2020 m.;

(15)

išteklių, kurių išsaugojimo lygio atskaitos taškai yra nustatyti, atveju, atsižvelgiant į apsaugos priemonių taikymą, būtina nustatyti išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškus, išreikštus kaip MSY Btrigger ir Blim. Turėtų būti numatytos atitinkamos apsaugos priemonės tam atvejui, jeigu išteklių dydis taptų mažesnis negu tokie kritiniai tam tikrų išteklių neršiančių žuvų biomasės dydžiai;

(16)

apsaugos priemonės turėtų apimti žvejybos galimybių mažinimą ir konkrečias išsaugojimo priemones, kai mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad tam tikriems ištekliams yra iškilusi grėsmė. Tas priemones turėtų papildyti visos kitos tinkamos priemonės;

(17)

išteklių, kurių išsaugojimo lygio atskaitos taškai nėra nustatyti, atveju derėtų taikyti atsargumo principą;

(18)

kai Komisija pateikia pasiūlymą dėl šio reglamento priedų dalinio keitimo, svarbu, kad Taryba ir Europos Parlamentas siektų užtikrinti, kad jis būtų greitai priimtas;

(19)

kai nėra mokslinių rekomendacijų dėl minimalios tų išteklių, kurie sužvejojami kaip priegauda, neršiančių žuvų biomasės dydžio, turėtų būti priimamos konkrečios išsaugojimo priemonės, jeigu mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad reikia imtis taisomųjų priemonių;

(20)

siekiant, kad būtų įgyvendinamas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, plane turėtų būti numatytos papildomos valdymo priemonės. Tokios priemonės turėtų būti nustatomos deleguotaisiais aktais;

(21)

plane taip pat turėtų būti numatyta, kad deleguotaisiais aktais priimamos tam tikros papildomos techninės priemonės, taip padedant siekti plano tikslų, visų pirma susijusių su neršiančių žuvų ir jauniklių apsauga, arba siekiant pagerinti selektyvumą;

(22)

siekiant laiku ir proporcingai prisitaikyti prie technikos ir mokslo pažangos, taip pat užtikrinti lankstumą ir sudaryti sąlygas plėtoti kai kurias priemones, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais šis reglamentas būtų papildomas dėl jūrinėms plekšnėms, paprastosioms upinėms plekšnėms, paprastiesiems otams ir švelniesiems rombams skirtų taisomųjų priemonių, įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo ir techninių priemonių. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (7) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(23)

reikėtų nustatyti terminą, per kurį atitinkamos valstybės narės gali pateikti bendras rekomendacijas, kaip reikalaujama Reglamente (ES) Nr. 1380/2013;

(24)

siekiant užtikrinti atitiktį šiame reglamente nustatytoms priemonėms, turėtų būti priimtos tam tikros papildomos kontrolės priemonės, be jau numatytųjų Tarybos reglamente (EB) Nr. 1224/2009 (8);

(25)

pripažįstant, kad Baltijos jūra yra gana mažas žvejybos rajonas, kuriame dažniausiai mažais laivais vykdomi trumpi žvejybos reisai, Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnyje nustatytas reikalavimas teikti išankstinį pranešimą turėtų būti taikomas visiems žvejybos laivams, kurių bendras ilgis – aštuoni metrai ar daugiau, ir išankstinis pranešimas turėtų būti pateikiamas likus ne mažiau kaip vienai valandai iki numatomo atvykimo į uostą laiko. Tačiau, atsižvelgiant į ribotą žvejybos reisų, kurių metu sužvejojama labai mažai žuvies, poveikį atitinkamiems žuvų ištekliams ir į išankstinių pranešimų apie tokius žvejybos reisus administracinę naštą, derėtų nustatyti, kad išankstinis pranešimas turi būti teikiamas tada, kai tuose laivuose yra bent 300 kg menkių arba dvi tonos pelaginių rūšių žuvų;

(26)

vadovaujantis tuo pačiu principu, žvejybos laivams, kurių bendras ilgis – aštuoni metrai ar daugiau, turėtų būti taikomas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje nustatytas reikalavimas pildyti žvejybos žurnalus;

(27)

taip pat laivų, žvejojančių žuvis, kurios bus iškraunamos neišrūšiuotos, atveju reikėtų patikslinti žvejybos žurnale įrašomo apytikrio laive laikomų žuvų kiekio leidžiamą nuokrypį;

(28)

turėtų būti nustatytas menkių, silkių ir šprotų ribinis sužvejotas kiekis, kurį žvejybos laivas privalo iškrauti paskirtame uoste arba arti kranto esančioje vietoje, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 43 straipsnyje. Be to, paskirdamos šiuos uostus arba arti kranto esančias vietas, valstybės narės turėtų taip taikyti to reglamento 43 straipsnio 5 dalyje numatytus kriterijus, kad galėtų užtikrinti veiksmingą iškraunamų išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, kontrolę;

(29)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 10 straipsnio 3 dalimi, turėtų būti priimtos nuostatos, pagal kurias Komisija periodiškai vertintų plano tinkamumą ir veiksmingumą. Vertinant turėtų būti vadovaujamasi ir remiamasi ICES atliktu atitinkamų išteklių lyginamuoju vertinimu;

(30)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų paaiškinti, kad laikino veiklos nutraukimo priemonės, kurios buvo patvirtintos tam, kad būtų pasiekti šio plano tikslai, gali būti laikomos atitinkančiomis paramos skyrimo reikalavimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 (9);

(31)

atsižvelgiant į šiuo reglamentu patvirtintas priemones, reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2187/2005 (10). Siekiant apsaugoti neršiančias žuvis ir jauniklius, būtina išlaikyti žvejybos rajonų apribojimus, nustatytus Reglamentu (EB) Nr. 1098/2007. Taip pat būtina paaiškinti plano ir Reglamento (EB) Nr. 2187/2005 ryšį techninių priemonių srityje ir nustatyti atitinkamas techninių priemonių priėmimo procedūras taikant daugiamečius planus. Be to, menkes žvejojantiems laivams taikomos įrankių laikymo laivuose konkrečios taisyklės turėtų būti panaikintos;

(32)

Reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 turėtų būti panaikintas;

(33)

tai, kad priimamas planas, nedaro poveikio Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1396/2014 (11) taikymui,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu nustatomas šių Baltijos jūros Sąjungos vandenyse esančių žuvų išteklių (toliau – atitinkami ištekliai) valdymo ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas (toliau – planas):

a)

menkių (Gadus morhua) ICES 22–24 pakvadračiuose (vakarinės Baltijos jūros dalies menkių);

b)

menkių (Gadus morhua) ICES 25–32 pakvadračiuose (rytinės Baltijos jūros dalies menkių);

c)

silkių (Clupea harengus) ICES 25, 26, 27, 28.2, 29 ir 32 pakvadračiuose (centrinės Baltijos jūros dalies silkių);

d)

silkių (Clupea harengus) ICES 28.1 pakvadratyje (Rygos įlankos silkių);

e)

silkių (Clupea harengus) ICES 30 pakvadratyje (Botnijos jūros silkių);

f)

silkių (Clupea harengus) ICES 31 pakvadratyje (Botnijos įlankos silkių);

g)

silkių (Clupea harengus) ICES 22–24 pakvadračiuose (vakarinės Baltijos jūros dalies silkių);

h)

šprotų (Sprattus sprattus) ICES 22–32 pakvadračiuose (Baltijos šprotų).

2.   Šis reglamentas taip pat taikomas jūrinių plekšnių (Pleuronectes platessa), paprastųjų upinių plekšnių (Platichthys flesus), paprastųjų otų (Scophthalmus maximus) ir švelniųjų rombų (Scophthalmus rhombus) priegaudai, sugautai ICES 22–32 pakvadračiuose žvejojant atitinkamus išteklius.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje, Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 2187/2005 2 straipsnyje nurodytos terminų apibrėžtys. Be to, šiame reglamente vartojamos tokios terminų apibrėžtys:

1)

pelaginių žuvų ištekliai – šio reglamento 1 straipsnio 1 dalies c–h punktuose nurodyti ištekliai ir bet kokie jų deriniai;

2)

FMSY intervalas – reikšmių intervalas, kai visi mirtingumo dėl žvejybos lygiai, patenkantys į moksliškai nustatyto to intervalo ribas, mišriosios žvejybos atveju laikantis mokslinių rekomendacijų užtikrina didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) ilguoju laikotarpiu, esant vidutinėms aplinkos sąlygoms, nedarydami didelio poveikio atitinkamų išteklių reprodukcijos procesui;

3)

MSY Flower ir MSY Fupper yra atitinkamai mažiausia ir didžiausia FMSY intervalo reikšmės;

4)

MSY Btrigger – žemiausias tam tikrų išteklių neršiančių žuvų biomasės atskaitos taškas; jeigu biomasė yra mažesnė už šį dydį, derėtų imtis konkrečių atitinkamų valdymo veiksmų, siekiant užtikrinti, kad naudojimo lygis, imant drauge su natūraliais svyravimais, leistų atsikurti ištekliams ir jiems viršyti tokį dydį, kuris gali užtikrinti MSY ilguoju laikotarpiu;

5)

atitinkamos valstybės narės – valstybės narės, turinčios tiesioginių valdymo interesų, t. y. Danija, Vokietija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Suomija ir Švedija.

II SKYRIUS

TIKSLAI IR KIEKYBINIAI TIKSLAI

3 straipsnis

Tikslai

1.   Planas padeda pasiekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje išdėstytus bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus, visų pirma žuvininkystės valdymui taikant atsargumo principą, ir juo siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, viršijantys dydžius, kuriais gali būti užtikrintas MSY.

2.   Planas padeda panaikinti išmetimą į jūrą, išvengiant nepageidaujamo laimikio ir kuo labiau jį mažinant, ir įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytą įpareigojimą iškrauti tų išteklių, kuriems taikomi sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai ir šis reglamentas, laimikį.

3.   Planu įgyvendinamas žuvininkystės valdymui taikomas ekosisteminis metodas, siekiant užtikrinti, kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis. Planas dera su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma tikslu iki 2020 m. pasiekti gerą aplinkos būklę, kaip nustatyta Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje.

Pirmiausia planu siekiama:

a)

užtikrinti, kad būtų įvykdytos Direktyvos 2008/56/EB I priede pateiktame 3 deskriptoriuje aprašytos sąlygos, ir

b)

padėti įgyvendinti tos direktyvos I priede pateiktų kitų atitinkamų deskriptorių nuostatas proporcingai pagal vaidmenį, kurį žuvininkystė atlieka juos įgyvendinant.

4.   Priemonės pagal planą taikomos laikantis patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų.

4 straipsnis

Kiekybiniai tikslai

1.   Tikslinis atitinkamų išteklių žuvų mirtingumas dėl žvejybos turi būti pasiektas kuo greičiau ir, palaipsniui artėjant prie tikslinio lygio, ne vėliau kaip 2020 m. ir po to išlaikomas I priede nustatytų intervalų ribose, laikantis 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų.

2.   Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalimi, žvejybos galimybės nustatomos pagal plano tikslus ir kiekybinius tikslus ir turi atitikti šio reglamento I priedo A skiltyje nustatytus tikslinio mirtingumo dėl žvejybos intervalus.

3.   Nepaisant 1 ir 2 dalių, gali būti nustatytos tokių lygių žvejybos galimybės, kurios atitinka žemesnius mirtingumo dėl žvejybos lygius, nei nustatytieji I priedo A skiltyje.

4.   Nepaisant 2 ir 3 dalių, jeigu atitinkamų išteklių dydis viršija II priedo A skiltyje nustatytą minimalų išteklių neršiančių žuvų biomasės atskaitos tašką, išteklių žvejybos galimybės, kurios atitinka I priedo B skiltyje nustatytus mirtingumo dėl žvejybos intervalus, gali būti nustatytos tokiais atvejais, kai:

a)

remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina, kad vykdant mišrią žvejybą būtų pasiekti 3 straipsnyje nustatyti tikslai;

b)

remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina, siekiant išvengti didelės žalos ištekliams, kylančios dėl rūšies viduje arba tarp rūšių vykstančios sąveikos dinamikos, arba

c)

siekiama užtikrinti, kad kelių metų iš eilės žvejybos galimybės nesvyruotų daugiau kaip 20 %.

Šios dalies taikymas aiškinamas teikiant nuorodą į vieną ar daugiau pirmos pastraipos a–c punktuose nurodytų sąlygų.

5.   Jeigu, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, atitinkamų išteklių MSY naudojimo lygis pasiekiamas iki 2020 m., nuo to pasiekimo laiko tų išteklių žvejybos galimybės gali būti nustatomos pagal 4 dalį.

6.   Jeigu, remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis, Komisija mano, kad I priede nustatyti mirtingumo dėl žvejybos intervalai nebeatitinka plano tikslų, Komisija gali skubiai pateikti pasiūlymą tuos intervalus peržiūrėti.

7.   Bet kokiu atveju žvejybos galimybės turi būti nustatomos taip, kad būtų užtikrinta, jog tikimybė, kad tam tikrų išteklių neršiančių žuvų biomasė pasidarys mažesnė už pirmiausia II priedo B skiltyje nustatytą ribinį išteklių neršiančių žuvų biomasės atskaitos tašką (Blim), būtų mažesnė nei 5 %.

III SKYRIUS

IŠSAUGOJIMO LYGIO ATSKAITOS TAŠKAI

5 straipsnis

Apsaugos priemonės

1.   Išsaugojimo lygio atskaitos taškai, išreikšti kaip minimalūs ir ribiniai tam tikrų išteklių neršiančių žuvų biomasės dydžiai, kurie turi būti taikomi siekiant išsaugoti visą atitinkamų išteklių reprodukcinį pajėgumą, yra nustatyti II priede.

2.   Jeigu mokslinės rekomendacijos nurodo, kad kurių nors atitinkamų išteklių neršiančių žuvų biomasė yra mažesnė negu šio reglamento II priedo A skiltyje nustatytas minimalus neršiančių žuvų biomasės atskaitos taškas, priimamos visos atitinkamos taisomosios priemonės, siekiant užtikrinti, kad atitinkamų išteklių dydis greitai viršytų dydį, kuriam esant galima užtikrinti MSY. Kad išteklių dydis pasiektų tokius dydžius, visų pirma, nukrypstant nuo šio reglamento 4 straipsnio 2 ir 4 dalių ir remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalimi, nustatomos tokio lygio atitinkamų išteklių žvejybos galimybės, kurios atitinka mirtingumą dėl žvejybos, mažesnį už šio reglamento I priedo B skiltyje nustatytą intervalą, atsižvelgiant į tų išteklių biomasės sumažėjimą.

3.   Jeigu mokslinės rekomendacijos nurodo, kad kurių nors atitinkamų išteklių neršiančių žuvų biomasė yra mažesnė už šio reglamento II priedo B skiltyje nustatytą ribinį išteklių neršiančių žuvų biomasės atskaitos tašką, imamasi tolesnių taisomųjų priemonių, siekiant užtikrinti, kad atitinkamų išteklių dydis greitai viršytų dydį, kuriam esant galima užtikrinti MSY, be kita ko, nukrypstant nuo šio reglamento 4 straipsnio 2 ir 4 dalių, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalies, laikinai sustabdant tikslinę atitinkamų išteklių žuvų žvejybą ir atitinkamai sumažinant žvejybos galimybes.

4.   Šiame straipsnyje nurodytos taisomosios priemonės gali būti:

a)

Komisijos priemonės, taikomos, kai kyla didelė grėsmė jūrų biologiniams ištekliams, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsnį;

b)

valstybės narės neatidėliotinos priemonės pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 13 straipsnį;

c)

priemonės pagal šio reglamento 7 ir 8 straipsnius.

5.   Šiame straipsnyje nurodytos priemonės pasirenkamos pagal padėties, kai tam tikrų išteklių neršiančių žuvų biomasė yra mažesnė už 1 dalyje nurodytus dydžius, pobūdį, sunkumą, trukmę ir pasikartojimų skaičių.

6.   Jeigu, remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis, Komisija mano, kad II priede nustatyti išsaugojimo lygio atskaitos taškai nebeatitinka plano tikslų, Komisija gali skubiai pateikti pasiūlymą tuos išsaugojimo lygio atskaitos taškus peržiūrėti.

IV SKYRIUS

KONKREČIOS JŪRINIŲ PLEKŠNIŲ, PAPRASTŲJŲ UPINIŲ PLEKŠNIŲ, PAPRASTŲJŲ OTŲ IR ŠVELNIŲJŲ ROMBŲ IŠSAUGOJIMO PRIEMONĖS

6 straipsnis

Priemonės, skirtos jūrinėms plekšnėms, paprastosioms upinėms plekšnėms, paprastiesiems otams ir švelniesiems rombams, kai jie pagaunami kaip priegauda

1.   Jeigu mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad reikia imtis taisomųjų priemonių siekiant užtikrinti, kad kaip priegauda pagaunamų, kai žvejojamos atitinkamų išteklių žuvys, Baltijos jūros jūrinių plekšnių, paprastųjų upinių plekšnių, paprastųjų otų ar švelniųjų rombų ištekliai būtų valdomi laikantis šio reglamento 3 straipsnyje nustatytų tikslų, Komisijai pagal šio reglamento 16 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)

žvejybos įrankio charakteristikų, būtent tinklo akių dydžio, kabliukų dydžio, įrankio konstrukcijos, siūlo storio, įrankio dydžio arba selektyvumo įtaisų naudojimo, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą;

b)

žvejybos įrankio naudojimo, būtent įrankio panardinimo trukmės ir naudojimo gylio, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą;

c)

žvejybos tam tikruose rajonuose draudimo ar ribojimo, siekiant apsaugoti neršiančias žuvis ir jauniklius arba žuvis, kurių ištekliai nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, arba netikslines žuvų rūšis;

d)

žvejybos arba tam tikrų tipų žvejybos įrankių naudojimo tam tikrais laikotarpiais draudimo ar ribojimo, siekiant apsaugoti neršiančias žuvis ir jauniklius arba žuvis, kurių ištekliai nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, arba netikslines žuvų rūšis;

e)

mažiausių išteklių išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių, siekiant užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą;

f)

kitų charakteristikų, susijusių su selektyvumu.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis padedama siekti 3 straipsnyje nustatytų tikslų.

V SKYRIUS

NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU ĮPAREIGOJIMU IŠKRAUTI LAIMIKĮ

7 straipsnis

Nuostatos, susijusios su įpareigojimu iškrauti laimikį

1.   Komisijai pagal šio reglamento 16 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šių priemonių:

a)

nuostatų, kuriomis leidžiama įpareigojimo iškrauti laimikį netaikyti toms rūšims, kurių aukštas išgyvenimo koeficientas patvirtintas moksliškai, atsižvelgiant į žvejybos įrankio charakteristikas, žvejybos praktiką ir ekosistemą, siekiant palengvinti įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimą;

b)

de minimis išimčių, siekiant palengvinti įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimą; tokios de minimis išimtys numatomos tiems atvejams, kurie yra nustatyti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalies c punkte, ir atitinka tame punkte nustatytas sąlygas;

c)

specialių nuostatų dėl laimikių dokumentavimo, visų pirma įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo stebėjimo tikslu, ir

d)

mažiausių išteklių išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių nustatymo, siekiant užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis padedama siekti 3 straipsnyje nustatytų tikslų.

VI SKYRIUS

TECHNINĖS PRIEMONĖS

8 straipsnis

Techninės priemonės

1.   Komisijai pagal šio reglamento 16 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šių techninių priemonių:

a)

žvejybos įrankių charakteristikų specifikacijų ir jų naudojimo taisyklių, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą, sumažinti nepageidaujamo laimikio kiekį arba kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai;

b)

žvejybos įrankių modifikacijų ar papildomų su šiais įrankiais naudojamų įtaisų specifikacijų, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą, sumažinti nepageidaujamo laimikio kiekį arba kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai;

c)

tam tikruose žvejybos rajonuose arba tam tikrais laikotarpiais taikomų tam tikrų žvejybos įrankių naudojimo ir žvejybos veiklos apribojimų ar draudimų, siekiant apsaugoti neršiančias žuvis, taip pat žuvis, kurių ištekliai nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, ar netikslinių rūšių žuvis arba siekiant kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai, ir

d)

išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, išsaugojimą užtikrinančių mažiausių orientacinių dydžių nustatymo, siekiant užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis padedama siekti 3 straipsnyje nustatytų tikslų.

VII SKYRIUS

REGIONAVIMAS

9 straipsnis

Regioninis bendradarbiavimas

1.   Šio reglamento 6, 7 ir 8 straipsniuose nurodytoms priemonėms taikomos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1–6 dalys.

2.   Šio straipsnio 1 dalies taikymo tikslais atitinkamos valstybės narės gali pateikti bendras rekomendacijas pirmą kartą ne vėliau kaip 2017 m. liepos 21 d., o po to per 12 mėnesių nuo kiekvienos dienos, kai pateikiamas plano vertinimas pagal 15 straipsnį. Jeigu atitinkamos valstybės narės mano esant reikalinga, jos taip pat gali pateikti tokias rekomendacijas, ypač tais atvejais, kai kurių nors išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, padėtis staiga pasikeičia. Bendros rekomendacijos dėl atitinkamų kalendorinių metų priemonių pateikiamos ne vėliau kaip prieš juos einančių metų liepos 1 d.

3.   Šio reglamento 6, 7 ir 8 straipsniais suteikiami įgaliojimai nedaro poveikio įgaliojimams, suteiktiems Komisijai pagal kitas Sąjungos teisės nuostatas, įskaitant pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013.

VIII SKYRIUS

KONTROLĖ IR NUOSTATŲ VYKDYMO UŽTIKRINIMAS

10 straipsnis

Ryšys su Reglamentu (EB) Nr. 1224/2009

Šiame skyriuje numatytos kontrolės priemonės taikomos papildomai kartu su jau numatytomis Reglamente (EB) Nr. 1224/2009, nebent šiame skyriuje nustatyta kitaip.

11 straipsnis

Išankstiniai pranešimai

1.   Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalies, tame straipsnyje nustatytas išankstinio pranešimo įpareigojimas taikomas Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra aštuoni metrai ar daugiau ir kuriuose yra bent 300 kg menkių arba dvi tonos pelaginių žuvų išteklių, kapitonams.

2.   Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalies, tame straipsnyje nustatytas išankstinio pranešimo pateikimo terminas yra bent viena valanda prieš numatytą atvykimą į uostą. Pakrantės valstybių narių kompetentingos institucijos gali kiekvienu atveju atskirai duoti leidimą įplaukti į uostą anksčiau.

12 straipsnis

Žurnalai

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnio 1 dalies, visų Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendras ilgis yra aštuoni metrai ar didesnis, vykdančių tikslinę menkių žvejybą, kapitonai veda žvejybos žurnalą, kuriame pagal to reglamento 14 straipsnį registruoja laivo vykdomas operacijas.

13 straipsnis

Leidžiamas nuokrypis žurnale

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnio 3 dalies, laimikių, kurie yra iškraunami neišrūšiuoti, atveju leidžiamas žvejybos žurnale įrašomų laive laikomų apytikrių žuvų kiekių kilogramais nuokrypis yra 10 % viso laive laikomo kiekio.

14 straipsnis

Paskirtieji uostai

Rūšių, kurioms taikomas planas, žuvų gyvajam svoriui taikytinas ribinis kiekis, kurį viršijęs žvejybos laivas privalo laimikius iškrauti paskirtajame uoste ar arti kranto esančioje vietoje, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 43 straipsnyje, yra:

a)

750 kilogramų menkių;

b)

5 tonos pelaginių žuvų išteklių.

IX SKYRIUS

TOLESNI VEIKSMAI

15 straipsnis

Plano vertinimas

Ne vėliau kaip 2019 m. liepos 21 d. ir po to kas penkerius metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl plano rezultatų ir poveikio ištekliams, kuriems taikomas šis reglamentas, ir tų išteklių žvejybai, visų pirma dėl to, ar pasiekti 3 straipsnyje nustatyti tikslai. Komisija gali pateikti ataskaitą anksčiau, jeigu visos atitinkamos valstybės narės arba pati Komisija mano, jog tai reikalinga.

X SKYRIUS

PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS

16 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   6, 7 ir 8 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2016 m. liepos 20 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6, 7 ir 8 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 6, 7 ir 8 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

XI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17 straipsnis

Parama iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo

Laikino veiklos nutraukimo priemonės, priimtos siekiant plano tikslų, laikomos laikinu žvejybos veiklos nutraukimu, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 508/2014 33 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose.

18 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2187/2005 daliniai pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 iš dalies keičiamas taip:

1)

13 straipsnio 3 dalis išbraukiama;

2)

įterpiamas šis straipsnis:

„16a straipsnis

Žvejybos rajonų apribojimai

1.   Nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d. draudžiama bet kokia žvejybos veikla rajonuose, kurių ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (pastarųjų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

a)

1 rajonas:

55° 45′ šiaurės platumos, 15° 30′ rytų ilgumos

55° 45′ šiaurės platumos, 16° 30′ rytų ilgumos

55° 00′ šiaurės platumos, 16° 30′ rytų ilgumos

55° 00′ šiaurės platumos, 16° 00′ rytų ilgumos

55° 15′ šiaurės platumos, 16° 00′ rytų ilgumos

55° 15′ šiaurės platumos, 15° 30′ rytų ilgumos

55° 45′ šiaurės platumos, 15° 30′ rytų ilgumos

b)

2 rajonas:

55° 00′ šiaurės platumos, 19° 14′ rytų ilgumos

54° 48′ šiaurės platumos, 19° 20′ rytų ilgumos

54° 45′ šiaurės platumos, 19° 19′ rytų ilgumos

54° 45′ šiaurės platumos, 18° 55′ rytų ilgumos

55° 00′ šiaurės platumos, 19° 14′ rytų ilgumos

c)

3 rajonas:

56° 13′ šiaurės platumos, 18° 27′ rytų ilgumos

56° 13′ šiaurės platumos, 19° 31′ rytų ilgumos

55° 59′ šiaurės platumos, 19° 13′ rytų ilgumos

56° 03′ šiaurės platumos, 19° 06′ rytų ilgumos

56° 00′ šiaurės platumos, 18° 51′ rytų ilgumos

55° 47′ šiaurės platumos, 18° 57′ rytų ilgumos

55° 30′ šiaurės platumos, 18° 34′ rytų ilgumos

56° 13′ šiaurės platumos, 18° 27′ rytų ilgumos.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, leidžiama žvejoti žiauniniais tinklais, pinkliaisiais tinklais ir sieniniais tinklais, kurių akies dydis yra 157 mm arba didesnis, arba dreifuojančiomis ūdomis. Laive neleidžiama laikyti jokių kitų žvejybos įrankių.“;

3)

įterpiamas šis straipsnis:

„28aa straipsnis

Techninių priemonių priėmimo procedūra atsižvelgiant į daugiamečius planus

Komisijai suteikiami įgaliojimai, siekiant priimti teisės aktus, nurodytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1139 (*) 8 straipsnio 1 dalyje, ir to reglamento galiojimo metu priimti technines priemones. Tokios techninės priemonės turi būti nustatytos deleguotaisiais aktais, priimtais laikantis šio reglamento 28b straipsnio ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio, ir atitinkamais atvejais gali nukrypti nuo nuostatų, susijusių su:

a)

tikslinių žuvų rūšių, tinklo akių dydžių ir mažiausių išteklių išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių specifikacijomis, nustatytomis II, III ir IV prieduose ir nurodytomis šio reglamento 3 ir 4 straipsniuose bei 14 straipsnio 1 dalyje;

b)

šio reglamento 5 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse bei 6 straipsnyje ir II priede nustatytomis aktyviųjų įrankių konstrukcijomis, charakteristikomis ir naudojimo taisyklėmis;

c)

šio reglamento 8 straipsnyje nustatytomis pasyviųjų įrankių konstrukcijomis, charakteristikomis ir naudojimo taisyklėmis;

d)

šio reglamento 16 ir 16a straipsniuose nustatytais žvejybos draudimo ar apribojimo rajonų koordinačių sąrašais ir laikotarpiais;

e)

rūšimis, kurioms taikoma šio reglamento 18a straipsnio 1 dalis, taip pat geografiniais rajonais ir laikotarpiais, kuriems taikomi tam tikrų toje dalyje nustatytų išteklių žvejybos apribojimai, taip pat šio reglamento 18a straipsnio 2 dalyje nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos techninėmis specifikacijomis.

(*)  2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 (OL L 191, 2016 7 15, p. 1).“;"

4)

28b straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse žodžiai „14a ir 28a straipsniai“ pakeičiami žodžiais „14a, 28a ir 28aa straipsniai“.

19 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 panaikinamas. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja penktą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2016 m. liepos 6 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

I. KORČOK


(1)  OL C 230, 2015 7 14, p. 120.

(2)  2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2016 m. liepos 1 d. Tarybos sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

(3)  OL L 179, 1998 6 23, p. 3.

(4)  2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

(5)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(6)  2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007, nustatantis Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą bei iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 779/97 (OL L 248, 2007 9 22, p. 1).

(7)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(8)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(9)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).

(10)  2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1434/98 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 88/98 (OL L 349, 2005 12 31, p. 1).

(11)  2014 m. spalio 20 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1396/2014, kuriuo nustatomas Baltijos jūrai skirtas žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planas (OL L 370, 2014 12 30, p. 40).


I PRIEDAS

TIKSLINIS MIRTINGUMAS DĖL ŽVEJYBOS

(kaip nurodyta 4 straipsnyje)

Ištekliai

Tikslinio mirtingumo dėl žvejybos, atitinkančio didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio siekį, (FMSY) intervalai

 

A skiltis

(FMSY intervalo dalis, nurodyta 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse)

B skiltis

(FMSY intervalo dalis, nurodyta 4 straipsnio 4 dalyje)

Vakarinės Baltijos jūros dalies menkės

0,15–0,26

0,26–0,45

Rytinės Baltijos jūros dalies menkės

nenustatyta

nenustatyta

Centrinės Baltijos jūros dalies silkės

0,16–0,22

0,22–0,28

Rygos įlankos silkės

0,24–0,32

0,32–0,38

Botnijos jūros silkės

0,11–0,15

0,15–0,18

Botnijos įlankos silkės

nenustatyta

nenustatyta

Vakarinės Baltijos jūros dalies silkės

0,23–0,32

0,32–0,41

Baltijos šprotai

0,19–0,26

0,26–0,27


II PRIEDAS

IŠTEKLIŲ NERŠIANČIŲ ŽUVŲ BIOMASĖS IŠSAUGOJIMO LYGIO ATSKAITOS TAŠKAI

(kaip nurodyta 5 straipsnyje)

Ištekliai

Išsaugojimo lygio atskaitos taškai

 

A skiltis

Minimalus išteklių neršiančių žuvų biomasės atskaitos taškas (tonomis), nurodytas 5 straipsnio 2 dalyje (MSY Btrigger)

B skiltis

Ribinis išteklių neršiančių žuvų biomasės atskaitos taškas (tonomis), nurodytas 5 straipsnio 3 dalyje (MSY Blim)

Vakarinės Baltijos jūros dalies menkės

38 400

27 400

Rytinės Baltijos jūros dalies menkės

nenustatyta

nenustatyta

Centrinės Baltijos jūros dalies silkės

600 000

430 000

Rygos įlankos silkės

60 000

nenustatyta

Botnijos jūros silkės

316 000

nenustatyta

Botnijos įlankos silkės

nenustatyta

nenustatyta

Vakarinės Baltijos jūros dalies silkės

110 000

90 000

Baltijos šprotai

570 000

410 000


Top