28.6.2016

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 169/6

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2016/1040

2016 m. birželio 24 d.

kuriuo pagal Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių suteikiamas Italijos Respublikai jos prašomas leidimas Lombardijos ir Pjemonto regionuose taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą

(pranešta dokumentu Nr. C(2016) 3820)

(Tekstas autentiškas tik italų kalba)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (1), ypač jos III priedo 2 dalies trečią pastraipą,

kadangi:

(1)

jei valstybė narė vienam hektarui numato per metus panaudoti kitokį mėšlo kiekį, nei nurodyta Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies antros pastraipos pirmame sakinyje ir tos pastraipos a punkte, tas mėšlo kiekis turi būti toks, kad netrukdytų siekti minėtos direktyvos 1 straipsnyje nustatytų tikslų ir būtų pagrįstas objektyviais kriterijais, tokiais kaip ilgas pasėlių vegetacinis laikotarpis ir daug azoto įsisavinantys pasėliai;

(2)

2011 m. lapkričio 3 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą 2011/721/ES (2), pagal kurį Italija gali tam tikromis sąlygomis leisti Emilijos-Romanijos, Lombardijos, Pjemonto ir Veneto regionų ūkiuose, kuriuose bent 70 % pasėlių įsisavina daug azoto ir jų vegetacijos laikotarpis ilgas, naudoti iki 250 kg azoto iš galvijų mėšlo ir apdoroto kiaulių mėšlo vienam hektarui per metus;

(3)	Įgyvendinimo sprendimu 2011/721/ES suteikta leidžianti nukrypti nuostata buvo taikoma maždaug 300 ūkių ir 13 000 ha žemės; ji baigė galioti 2015 m. gruodžio 31 d.;

(4)	2016 m. sausio 20 d. Italija pateikė Komisijai prašymą pagal Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies trečią pastraipą Lombardijos ir Pjemonto regionams taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą;

(5)

prašoma leidžianti nukrypti nuostata susijusi su Italijos ketinimu tam tikromis sąlygomis leisti Lombardijos ir Pjemonto regionų ūkiuose, kuriuose bent 70 % pasėlių įsisavina daug azoto ir jų vegetacijos laikotarpis ilgas, naudoti iki 250 kg azoto iš galvijų mėšlo ir apdoroto kiaulių mėšlo vienam hektarui per metus. Remiantis vertinimu, leidžianti nukrypti nuostata Lombardijos ir Pjemonto regionuose gali būti taikoma maždaug 600 galvijų ūkių ir 60 kiaulių ūkių, kurių skaičius atitinka maždaug 15 % ir 6 % visų galvijų ir kiaulių ūkių tuose regionuose, 4 % žemės ūkio naudmenų, 14 % bendro pieninių galvijų ir 7,4 % bendro kiaulių skaičiaus. Leidžiančią nukrypti nuostatą gali prašyti taikyti ir ariamos žemės ūkiai;

(6)	kartu su šiuo sprendimu 2016–2019 m. laikotarpiu taikomi priimti Direktyvos 91/676/EEB įgyvendinimo teisės aktai ir teisės aktai, kuriais Lombardijos (2016 m. gegužės 16 d. Sprendimas Nr. X/5171) ir Pjemonto (2016 m. vasario 29 d. Sprendimas Nr. 19/2971) regionams nustatoma veiksmų programa;

(7)	nustatytosios pažeidžiamos zonos, kurioms taikomos veiksmų programos, apima apytiksliai 80 % žemės ūkio naudmenų Lombardijoje ir 44 % tokios žemės Pjemonte;

(8)

pateikti vandens kokybės duomenys rodo, kad Lombardijos ir Pjemonto regionuose 87 % požeminio vandens telkinių vidutinė nitratų koncentracija mažesnė nei 50 mg/l, o 55 % požeminio vandens telkinių vidutinė nitratų koncentracija mažesnė nei 25 mg/l. Daugiau kaip 90 % paviršinio vandens stebėjimo vietų vidutinė nitratų koncentracija mažesnė nei 25 mg/l ir nė vienoje stebėjimo vietoje nitratų koncentracija neviršija 50 mg/l;

(9)	Lombardijos ir Pjemonto regionuose auginama daugiau kaip 35 % Italijos gyvulių: konkrečiai – 38 % pieninių galvijų, 60 % kiaulių ir 15 % naminių paukščių. 2007–2013 m. laikotarpiu stebėta gyvulių skaičiaus mažėjimo tendencija;

(10)	2003–2013 m. laikotarpiu apie 27 % sumažėjo cheminio azoto ir mineralinių fosforo trąšų naudojimas; pastarųjų naudojama 57 % mažiau;

(11)	ganyklos, grūdams ir silosui auginami kukurūzai ir žieminiai javai užima apie 65 % bendro Lombardijos ir Pjemonto regionų žemės ūkio ploto;

(12)

prašyme leisti taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą pateikti patvirtinamieji dokumentai rodo, kad siūlomas 250 kg azoto iš galvijų mėšlo ir apdoroto kiaulių mėšlo kiekis vienam hektarui per metus yra pagrįstas objektyviais kriterijais – dideliu kritulių kiekiu, ilgu vegetaciniu laikotarpiu ir dideliu pasėlių, kurie įsisavina daug azoto, derliumi;

(13)	Komisija, išnagrinėjusi prašymą, mano, kad siūlomas 250 kg azoto iš galvijų mėšlo ir apdoroto kiaulių mėšlo kiekis vienam hektarui netrukdys siekti Direktyvoje 91/676/EEB numatytų tikslų, jeigu bus laikomasi tam tikrų griežtų sąlygų;

(14)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB (3) numatytas visapusiškas tarpvalstybinis vandens apsaugos metodas, taikomas pagal upių baseinų rajonus, kurio tikslas – iki 2015 m. pasiekti gerą Europos vandens telkinių būklę. Mitybinių medžiagų mažinimas yra neatskiriama to tikslo dalis. Šiuo sprendimu leidžiant taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą nepažeidžiamos Direktyvos 2000/60/EB nuostatos ir neatmetama galimybė, kad gali prireikti papildomų priemonių siekiant įvykdyti su ja susijusius įpareigojimus;

(15)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB (4) nustatomos bendrosios taisyklės, kuriomis siekiama sukurti Sąjungos erdvinės informacijos infrastruktūrą, skirtą Sąjungos aplinkos politikai ir kitoms politikos kryptims ar veiklai, galinčiai turėti įtakos aplinkai, įgyvendinti. Jei taikytina, erdvinė informacija, surinkta taikant šį sprendimą turėtų atitikti tos direktyvos nuostatas. Siekdama sumažinti administracinę naštą ir pagerinti duomenų nuoseklumą Italija, rinkdama reikiamus duomenis pagal šį sprendimą, turėtų prireikus naudotis informacija, gauta iš integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, sukurtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 (5) V antraštinės dalies II skyrių;

(16)	šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Direktyvos 91/676/EEB 9 straipsniu įkurto Nitratų komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata

Remiantis prašymu, kurį dėl Lombardijos ir Pjemonto regionų pateikė Italija, suteikiamas leidimas, laikantis šiame sprendime nustatytų sąlygų, taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą, pagal kurią leidžiama nustatyti didesnį gyvulių mėšlo kiekį, nei nurodyta Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 punkto antros pastraipos pirmame sakinyje ir tos pastraipos a papunktyje.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis sprendimas 4–7 straipsniuose nustatytomis sąlygomis individualiai taikomas ūkiams, kuriuose 70 % arba daugiau ploto apsodinama pasėliais, kurie įsisavina daug azoto ir kurių vegetacijos laikotarpis ilgas.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   ūkiai– žemės ūkio valdos, kuriose auginami arba kuriose neauginami gyvuliai;

b)   sklypas– atskiras laukas (arba laukų grupė), vienarūšis pagal pasėlius, dirvožemio tipą ir tręšimo praktiką;

c)   ganykla– nuolatinė ar laikina (mažiau nei penkerių metų) ganykla;

d)   vėlai bręstantys kukurūzai– FAO 600–700 klasės kukurūzai, sodinami kovo viduryje – balandžio pradžioje, kurių augimo ciklas – bent 145–150 dienų;

e)   kukurūzai arba sorgai, po kurių sodinami žieminiai pasėliai– pagal tarptautinę FAO klasifikaciją vidutiniškai vėlai arba anksti bręstantys kukurūzai arba sorgai, po kurių sodinami žieminiai pasėliai, pvz., itališkosios svidrės, miežiai, kvietrugiai arba žieminiai rugiai;

f)   žieminiai javai, po kurių sodinami vasariniai pasėliai– žieminiai kviečiai, žieminiai miežiai arba kvietrugiai, po kurių sodinami vasariniai pasėliai, pvz., kukurūzai, sorgai, Setaria arba Panicum sp.;

g)   pasėliai, kurie įsisavina daug azoto ir kurių vegetacijos laikotarpis ilgas– pievos, vėlai bręstantys kukurūzai, kukurūzai arba sorgai, po kurių sodinami žieminiai pasėliai, ir žieminiai javai, po kurių sodinami vasariniai pasėliai;

h)   galvijų mėšlas– galvijų šalinamas gyvulių mėšlas, įskaitant mėšlą, šalinamą ganyklose, arba perdirbtą mėšlą;

i)   mėšlo apdorojimas– kiaulių mėšlo atskyrimas į dvi dalis – kietąją ir skystąją, atliekamas siekiant pagerinti žemės naudojimą ir padidinti azoto ir fosforo regeneravimą;

j)   apdorotas mėšlas– skystoji dalis, gauta apdorojant kiaulių mėšlą, kurioje mažiausias azoto ir fosfatų santykis (N/P2O5) yra 2,5;

k)   apdorotas mėšlas, iš kurio pašalintas azotas– apdorotas mėšlas, kuriame azoto mažiau negu 30 %, palyginti su neapdorotame kiaulių mėšle esančiu azoto kiekiu;

l)   mažai organinių medžiagų turintis dirvožemis– dirvožemis, kurio viršutiniuose 30 centimetrų organinių anglies junginių mažiau negu 2 %;

m)   nedruskingas ir mažai druskingas dirvožemis– dirvožemis, kurio elektros laidumas prisotintame dirvožemio masės ekstrakte yra ECe < 4 mS/cm arba elektros laidumas nuosėdų ekstrakte dirvožemio ir vandens santykiui esant 1:2 yra EC 1:2 < 1 mS/cm, arba plotai, kuriems, kaip apibrėžta, nebūdinga druskėjimo rizika, nurodyti regioninio lygmens dirvožemio žemėlapyje;

n)   azoto naudojimo efektyvumas– bendro azoto kiekio, panaudoto gyvulių mėšlo forma, procentinė dalis, naudojimo metais tenkanti pasėliams.

4 straipsnis

Metinis prašymas ir įsipareigojimas

1.   Ūkininkai, norintys pasinaudoti šiame sprendime numatyta leidžiančia nukrypti nuostata, kasmet iki vasario 15 d. kompetentingoms institucijoms pateikia prašymą taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą. Tokie 2016 m. prašymai turi būti pateikti iki 2016 m. birželio 30 d.

2.   Pateikdami 1 dalyje nurodytą metinį prašymą ūkininkai raštu įsipareigoja vykdyti 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytas sąlygas.

5 straipsnis

Mėšlo apdorojimas

1.   Ūkininkai, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata, siekiantys naudoti apdorotą kiaulių mėšlą, kasmet kompetentingoms institucijoms pateikia šią informaciją:

a)	mėšlo apdorojimo tipą;

b)	apdorojimo įrenginio pajėgumą ir pagrindinius duomenis, įskaitant našumą;

c)	apdoroti siunčiamo mėšlo kiekį;

d)	kietosios dalies kiekį, sudėtį, įskaitant azoto ir fosforo kiekį, ir paskirties vietą;

e)	apdoroto mėšlo kiekį, sudėtį, įskaitant azoto ir fosforo kiekį, ir paskirties vietą;

f)	apdorojant netenkamą kiekį dujų pavidalu.

2.   Po mėšlo apdorojimo gaunama kietoji dalis stabilizuojama siekiant sumažinti kvapus ir kitus teršalus, pagerinti agronomines ir higienines savybes, palengvinti tvarkymą ir padidinti azoto ir fosfatų prieinamumą pasėliams. Gautas produktas nenaudojamas ūkiuose, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata. Kompetentingos institucijos priima priemones, skirtas skatinti naudoti stabilizuotą kietąją dalį mažai organinių medžiagų turinčiuose dirvožemiuose. Tie dirvožemiai nurodomi regioninio lygmens žemėlapiuose, kurie pateikiami ūkininkams.

3.   Kompetentingos institucijos parengia kiekvieno ūkio, kuriam taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata, apdoroto mėšlo sudėties, sudėties pokyčių ir apdorojimo veiksmingumo vertinimo metodikas.

4.   Kompetentingos institucijos stebi amoniaką ir kitus apdorojant mėšlą išmetamus teršalus vietose, reprezentatyviai atspindinčiose kiekvieną apdorojimo būdą. Remdamosi stebėjimo rezultatais kompetentingos institucijos parengia išmetamų teršalų sąrašą.

6 straipsnis

Mėšlo ir kitų trąšų naudojimas

1.   Galvijų mėšlo, įskaitant gyvulių išmatas, ir apdoroto mėšlo, kasmet naudojamo žemei tręšti ūkiuose, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata, kiekis pagal 2–12 dalyse nustatytas sąlygas turi neviršyti mėšlo kiekio, iš kurio vienam hektarui tenka 250 kg azoto.

2.   Bendras į dirvą patenkančio azoto kiekis neturi viršyti prognozuojamo konkretaus augalo maisto medžiagų poreikio. Įvertinamos iš dirvos gaunamos medžiagos ir dėl apdorojimo didesnis mėšle esantis azoto kiekis. Jis neturi viršyti didžiausių leistinų naudojimo standartų, nustatytų ūkiui Lombardijoje (2016 m. gegužės 16 d. Sprendimas Nr. X/5171) ir Pjemonte (2016 m. vasario 29 d. Sprendimas Nr. 19/2971) taikomose veiksmų programose.

3.   Bendras į dirvą patenkančio fosforo kiekis neturi viršyti prognozuojamo konkretaus augalo maisto medžiagų poreikio, įvertinant iš dirvos gaunamą fosforo kiekį. Cheminėse trąšose esantis fosforas nenaudojamas ūkiuose, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata.

4.   Kiekvienas ūkis kiekvienais metais iki vasario 15 d. parengia tręšimo planą, kuriame aprašoma ūkyje taikoma sėjomaina ir planuojamas mėšlo ir mineralinių trąšų naudojimas. Toks 2016 m. planas turi būti parengtas iki 2016 m. birželio 30 d.

Tręšimo plane pateikiama ši informacija:

a)	gyvulių skaičius, mėšlo laikymo ir saugojimo sistemos aprašymas, įskaitant mėšlo saugojimo pajėgumą ir tipą;

b)	azoto ir fosforo kiekio ūkyje pagamintame mėšle apskaičiavimas;

c)	mėšlo apdorojimo aprašymas ir apdoroto mėšlo savybės (jeigu taikytina);

d)	už ūkio ribų arba ūkiui tiekiamo mėšlo kiekis, tipas ir savybės;

e)	sėjomaina ir sklypų su pasėliais, kurie įsisavina daug azoto ir kurių vegetacijos laikotarpis ilgas, taip pat sklypų su kitais augalais plotas;

f)	tikėtinas kiekvienos rūšies pasėlių derlius, atsižvelgiant į gaunamas maistines medžiagas ir vandenį, taip pat į vietos sąlygas, pvz., klimatą, dirvožemio tipą ir kt.;

g)	numatomas augalams reikalingas azoto ir fosforo kiekis kiekviename sklype;

h)	kiekviename sklype planuojamas naudoti mėšle esančio azoto ir fosforo kiekis;

i)	kiekviename sklype planuojamas naudoti cheminėse trąšose esančio azoto kiekis;

j)

prognozuojamas vandens, kurio reikės drėkinimui, kiekis ir tiksli vandens šaltinio nuoroda; leidimas išgauti vandenį arba vandens naudojimo sutartis su atitinkamu vandens tiekėjų konsorciumu, arba į planą įtraukiamas žemėlapis, kuriame nurodoma, kad ūkis yra plotuose, kur negilus požeminis vanduo susisiekia su šaknų zona.

Pasikeitus ūkininkavimo metodams, planai persvarstomi per septynias dienas, siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų iš tikrųjų taikomus ūkininkavimo metodus.

5.   Kiekvienas ūkis rengia konkrečių sklypų tręšimo ataskaitas. Jose nurodomas naudotas mėšlo ir cheminių trąšų kiekis ir jų naudojimo laikas.

6.   Ūkis turi turėti leidimą išgauti vandenį arba vandens naudojimo sutartį su atitinkamu vandens tiekėjų konsorciumu, arba žemėlapį, kuriame nurodoma, kad ūkis yra plotuose, kur negilus požeminis vanduo susisiekia su šaknų zona. Vandens kiekis, kurį leidžiama išgauti arba dėl kurio sudaryta sutartis, taikytinais atvejais turi būti pakankamas, kad būtų pasiektas pasėlių derlius, gaunamas, kai netrūksta vandens.

7.   Kiekvienas ūkis, kuriam taikoma leidžianti nukrypti nuostata, parengia dirvožemyje esančio azoto ir fosforo tyrimo rezultatus. Mėginiai imami ir tyrimas atliekamas iki birželio 1 d.; kiekviename ūkyje kiekvieno vienarūšio žemės ploto azoto ir fosforo tyrimas turi būti atliekamas bent kas ketverius metus, atsižvelgiant į sėjomainą ir dirvožemio savybes. Kiekviename ūkio 5 hektarų dirbamosios žemės plote atliekamas ne mažiau kaip vienas tyrimas.

8.   Gyvulių mėšlo, naudojamo ūkiuose, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata, azoto naudojimo efektyvumas turi būti bent 65 % srutų atveju ir 50 % kieto mėšlo atveju.

9.   Gyvulių mėšlas ir cheminės trąšos ūkiuose, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata, nenaudojami po lapkričio 1 d.

10.   Bent du trečdaliai azoto iš mėšlo, neskaitant azoto iš ganomų gyvulių mėšlo, kasmet panaudojami iki liepos 31 d. Šiuo tikslu ūkiai, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata, turi turėti pakankamą gyvulių mėšlo saugojimo pajėgumą, kurio užteks bent jau tiems laikotarpiams, kuriais naudoti mėšlą neleidžiama.

11.   Skystas mėšlas, įskaitant apdorotą mėšlą ir srutas, naudojamas mažai teršalų išmetančiais būdais. Kietas mėšlas panaudojamas per 24 valandas.

12.   Siekiant apsaugoti dirvožemį nuo druskėjimo pavojaus, apdorotą mėšlą, iš kurio pašalintas azotas, leidžiama naudoti tik nedruskinguose ir mažai druskinguose dirvožemiuose. Šiuo tikslu ūkininkai, ketinantys naudoti apdorotą mėšlą, iš kurio pašalintas azotas, bent kas ketverius metus sklypuose, kuriuose planuojama naudoti mėšlą, matuoja elektros laidumą ir rezultatus įtraukia į 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą. Kompetentingos institucijos parengia protokolą, kurį ūkininkai turi naudoti matuodami elektros laidumą. Kompetentingos institucijos parengia žemėlapius ir juose nurodo plotus, kuriems gresia druskėjimas.

7 straipsnis

Žemės tvarkymas

Ūkininkai, kurie prašo taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą, užtikrina, kad būtų imtasi šių priemonių:

a)	70 % arba daugiau ūkio ploto apsodinama pasėliais, įsisavinančiais daug azoto, kurių vegetacinis laikotarpis ilgas;

b)	laikinosios ganyklos suariamos pavasarį;

c)	laikinose ir nuolatinėse ganyklose neauginama daugiau kaip 50 % ankštinių ar kitų augalų, kaupiančių atmosferos azotą;

d)	nuimamas vėlai bręstančių kukurūzų derlius (įskaitant stiebus);

e)	žieminiai pasėliai, pvz., itališkosios svidrės, miežiai, kvietrugiai arba žieminiai rugiai, pasėjami per dvi savaites nuo kukurūzų arba sorgų derliaus nuėmimo ir jų derlius nuimamas ne anksčiau kaip likus dviem savaitėms iki kukurūzų arba sorgų sėjos;

f)	vasariniai pasėliai, pvz., kukurūzai, sorgai, Setaria arba Panicum sp., pasėjami per dvi savaites nuo žieminių javų derliaus nuėmimo ir jų derlius nuimamas ne anksčiau kaip likus dviem savaitėms iki žieminių pasėlių sėjos;

g)	suarta ganykla per dvi savaites apsėjama pasėliais, kurie įsisavina daug azoto, o trąšos nenaudojamos tais metais, kai ariama nuolatinė ganykla.

8 straipsnis

Kitos priemonės

1.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad leidžiančių nukrypti nuostatų taikymas apdoroto mėšlo naudojimui būtų suderinamas su mėšlo apdorojimo įrenginių pajėgumu.

2.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad kiekviena suteikta leidžianti nukrypti nuostata būtų suderinama su leistinu vandens naudojimu ūkiuose, kuriems ji taikoma.

9 straipsnis

Mėšlo vežimui taikomos priemonės

1.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad gyvulių mėšlo į ūkius, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata, ir iš jų vežimas būtų registruojamas naudojant geografinės padėties nustatymo sistemas arba lydraščiuose, nurodant kilmės ir paskirties vietą. Registruoti vežimą geografinės padėties nustatymo sistemomis privaloma, kai vežama toliau negu 30 km.

2.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad veždamas mėšlą vežėjas turėtų dokumentą, kuriame būtų nurodytas vežamo mėšlo kiekis ir azoto bei fosforo kiekis jame.

3.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad apdorotas mėšlas ir jį apdorojant gautos kietosios dalys būtų ištiriamos siekiant nustatyti jose esančio azoto ir fosforo kiekį. Tyrimus atlieka pripažintos laboratorijos. Tyrimų rezultatai perduodami kompetentingoms institucijoms ir mėšlą gaunančiam ūkininkui. Vežėjas visada turi turėti tyrimo sertifikatą.

10 straipsnis

Stebėjimas

1.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų parengti ir kasmet atnaujinami žemėlapiai, kuriuose būtų nurodytos ūkių, gyvulių ir žemės ūkio paskirties žemės, kuriems taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata, procentinės dalys, ir žemėlapiai, kuriuose parodomas vietos lygmens žemės naudojimas kiekvienoje savivaldybėje.

2.   Renkami ir kasmet atnaujinami duomenys apie sėjomainą ir ūkininkavimo metodus ūkiuose, kuriems taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos.

3.   Siekiant įvertinti leidžiančios nukrypti nuostatos poveikį vandens kokybei, sukuriamas ir naudojamas stebėjimo tinklas paviršinio vandens ir negilaus požeminio vandens mėginiams imti. Stebėjimo tinklo projektas pateikiamas Komisijai. Be tinkamai pagrįstų priežasčių negalima mažinti pradinių stebėjimo vietų skaičiaus, o jų padėties negalima keisti per visą šio sprendimo taikymo laikotarpį.

4.   Netoli itin pažeidžiamų vandens telkinių, kuriuos turi įvardyti kompetentingos institucijos, esančiose žemės ūkio zonose vanduo stebimas griežčiau.

5.   Įrengiamos stebėjimo vietos siekiant rinkti duomenis apie azoto ir fosforo koncentraciją dirvožemio vandenyje, mineralinį azotą dirvožemio sluoksnyje ir atitinkamus azoto ir fosforo, kuris per šaknis patenka į požeminį vandenį, nuostolius bei azoto ir fosforo nuostolius dėl paviršinio ir gruntinio vandens nutekėjimo, neatsižvelgiant į tai, taikoma leidžianti nukrypti nuostata ar ne. Stebėjimo vietoms turi būti būdingi pagrindinių tipų dirvožemiai, tręšimo praktika ir augalai. Stebėjimo tinklo projektas pateikiamas Komisijai. Be tinkamai pagrįstų priežasčių negalima mažinti pradinių stebėjimo vietų skaičiaus, o jų padėties negalima keisti per visą šio sprendimo taikymo laikotarpį.

11 straipsnis

Kontrolė ir tikrinimas

1.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų atliekama visų paraiškų leisti taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą administracinė kontrolė. Kai atliekant kontrolę nustatoma, kad neįvykdytos 5, 6 ir 7 straipsniuose numatytos sąlygos, apie tai informuojamas pareiškėjas. Šiuo atveju paraiška laikoma atmesta.

2.   Remiantis rizikos analize, ankstesnių metų kontrolės rezultatais ir pagal Direktyvos 91/676/EEB įgyvendinimo teisės aktus atliekamos bendrosios atsitiktinės kontrolės rezultatais, sudaroma tikrinimo vietoje programa. Pagal šio sprendimo 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytas sąlygas tikrinimas vietoje aprėpia bent 7 % ūkių, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata.

3.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad remiantis rizikos analize ir 1 dalyje nurodytos administracinės kontrolės rezultatais būtų atliekamas bent 2 % mėšlo vežimo operacijų tikrinimas vietoje. Tikrinimas apima bent jau lydraščių vertinimą, mėšlo kilmės ir paskirties vietos tikrinimą ir tikrinimą, ar turima vežamo mėšlo analizė.

4.   Kai atliekant kontrolę aptinkama, kad šio sprendimo nesilaikoma, kompetentingos institucijos imasi veiksmų padėčiai ištaisyti. Konkrečiai 5, 6 ir 7 straipsnių nesilaikantiems ūkininkams kitais metais leidžianti nukrypti nuostata netaikoma.

12 straipsnis

Ataskaitos

Kiekvienais metais iki gruodžio 31 d., o 2019 m. – iki rugsėjo 30 d., kompetentingos institucijos Komisijai pateikia ataskaitą, kurioje pateikiama ši informacija:

a)	leidžiančios nukrypti nuostatos vykdymo įvertinimas, grindžiamas konkrečių ūkių tikinimu, mėšlo vežimo tikrinimu ir informacija apie sąlygų nesilaikančius ūkius, parengta pagal administracinės kontrolės ir tikrinimo vietoje rezultatus;

b)	informacija apie mėšlo apdorojimą, įskaitant tolesnį kietųjų dalių perdirbimą ir panaudojimą, ir išsamūs duomenys apie apdorojimo sistemų savybes, jų veiksmingumą, apdoroto mėšlo sudėtį ir galutinę kietųjų dalių paskirties vietą;

c)	žemėlapiai, kuriuose nurodomi mažai organinių medžiagų turintys plotai, ir priemonės, kurių imtasi siekiant paskatinti naudoti stabilizuotąsias kietąsias dalis mažai organinių medžiagų turinčiame dirvožemyje, kaip nurodyta 5 straipsnio 2 dalyje;

d)	kiekvieno ūkio, kuriam taikoma individuali nukrypti leidžianti nuostata, apdoroto mėšlo sudėties, sudėties pokyčių ir apdorojimo veiksmingumo vertinimo metodikos, nurodytos 5 straipsnio 3 dalyje;

e)	amoniako ir kitų apdorojant mėšlą susidarančių teršalų sąrašas, nurodytas 5 straipsnio 4 dalyje;

f)	sudarytas elektros laidumo matavimo protokolas ir žemėlapiai, kuriuose parodyti druskėjimo paveikti plotai, nurodyti 6 straipsnio 12 dalyje;

g)	metodikos, skirtos patikrinti, ar suteiktos leidžiančios nukrypti nuostatos suderinamos su mėšlo apdorojimo įrenginių pajėgumu, nurodytu 8 straipsnio 1 dalyje;

h)	metodikos, skirtos patikrinti, ar kiekviena leidžianti nukrypti nuostata suderinama su leistinu vandens naudojimu ūkyje, kuriam taikoma leidžianti nukrypti nuostata, kaip nurodyta 8 straipsnio 2 dalyje;

i)

10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti žemėlapiai, kuriuose pažymimos ūkių, gyvulių ir žemės ūkio paskirties žemės, kuriems taikomos individualios leidžiančios nukrypti nuostatos, procentinės dalys, ir žemėlapiai, kuriuose pažymimas žemės naudojimas vietos lygmeniu, taip pat duomenys apie sėjomainą ir žemės ūkio praktiką ūkiuose, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata;

j)	vandens stebėjimo rezultatai, įskaitant informaciją apie požeminio ir paviršinio vandens, taip pat pakrantės vandens kokybės tendencijas, leidžiančios nukrypti nuostatos poveikį vandens kokybei, nurodytą 10 straipsnio 3 dalyje;

k)	pažeidžiamiausių vandens telkinių, nurodytų 10 straipsnio 4 dalyje, sąrašas;

l)	10 straipsnio 5 dalyje nurodytose stebėjimo vietose gautų duomenų santrauka ir įvertinimas.

13 straipsnis

Taikymo laikotarpis

Šis sprendimas nustoja galioti 2019 m. gruodžio 31 d.

14 straipsnis

Adresatas

Šis sprendimas skirtas Italijos Respublikai.

---

(1)  OL L 375, 1991 12 31, p. 1.

(2)  2011 m. lapkričio 3 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2011/721/ES, kuriuo pagal Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių Italijai suteikiamas jos prašomas leidimas Emilijos-Romanijos, Lombardijos, Pjemonto ir Veneto regionuose taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą (OL L 287, 2011 11 4, p. 36).

(3)  2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

(4)  2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).

(5)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549).

---