I PRIEDAS

EUROPOS STANDARTAMS IR EUROPOS STANDARTIZACIJOS LEIDINIAMS TAIKOMI REIKALAVIMAI

1.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

1.1.   Darbo programos rengimo bendrieji reikalavimai

Miestų ITS ekspertų grupė (1) rekomendavo geriau integruoti miesto lygmenį į Europos standartizacijos veiklą ir sutelkti pastangas į tam tikrų sričių standartizavimą, siekiant užtikrinti, kad būtų sukurtos reikiamos miesto ir tarpmiestinių teritorijų sąsajos.

Ekspertų grupė taip pat rekomendavo į ITS standartizavimą įtraukti vietos valdžios institucijas ir specialių žinių apie miestus turinčius ekspertus.

Todėl rengiant šiuo prašymu pagrįstą darbo programą:

visų pirma dėmesys turi būti skiriamas trim miestų ITS sritims, t. y. daugiarūšio transporto informacijos paslaugoms, eismo valdymui, įskaitant įvažiavimo reguliavimą, ir miestų logistikai, įskaitant transporto priemonių stovėjimo valdymą. Kad būtų užtikrintas ITS sujungiamumas (išvengta nesuderinamumo ar susaistymo poveikio), ESO turi pademonstruoti, kaip minėtosios trys sritys kartu yra susietos su platesne miestų ITS architektūra, ir suderinti jų ryšius bei sąsajas su kitomis susijusiomis ITS prietaikomis (kurioms šis prašymas tiesiogiai netaikomas);

turi būti paisoma būtinybės atsižvelgti į įvairius naudotojų (nuo vartotojų iki veiklos vykdytojų ir tiekėjų) poreikius, įvairią aplinką (įskaitant miesto ir tarpmiestinių teritorijų sąsajas) ir skirtingų tipų transporto priemones, transporto rūšis ar judumo paslaugas (įskaitant teikiamas judėjimo negalią turintiems asmenims), susijusias su minėtosiomis trimis sritimis. Siekiant šio tikslo ESO raginamos veikti kartu su susijusiomis įstaigomis, kurios rūpinasi judumu mieste ir yra suinteresuotos miestų ITS, tokiomis kaip standartizacijos koordinavimo grupės ir organizacijos, vietos standartizacijos tinklai, ekspertų ir suinteresuotųjų subjektų platformos, miestų ir regionų asociacijos, naudotojų asociacijos, vežėjų ir paslaugų teikėjų atstovai. Jos gali kviesti tokius suinteresuotuosius subjektus dalyvauti jų veikloje ir prisidėti prie leidinių rengimo. Jos turi pademonstruoti, kaip reikiamus (miestų) ekspertus ir suinteresuotuosius subjektus įtraukti į visą procesą (planavimą, standartų rengimą, diegimą). Reikėtų atsižvelgti į vietos situacijų ir politikos krypčių įvairovę. Visų pirma, jei įmanoma, vykdant šį prašymą būtų galima numatyti atlikti bandymus savo noru juose dalyvauti pasisiūliusiuose miestuose;

turi būti nustatyta reikiama organizacinė tvarka, kad būtų palaikomas veiksmingas bendradarbiavimas ir geras įvairių ITS standartizacijos iniciatyvų ir darbo grupių veiklos koordinavimas.

1.2.   Prašomiems parengti leidiniams taikomi bendrieji reikalavimai

1.2.1.   Atitiktis

Prašomi parengti Europos standartai ir Europos standartizacijos leidiniai turi atitikti:

—	Direktyvos 2010/40/ES II priede nurodytus principus,

—	asmens duomenų apsaugos reguliavimo principus (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB  (2) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo pasiūlymą  (3)),

—	e. prieinamumo ir saityno prieinamumo principus (Komunikatą „Prieinamos informacinės visuomenės link“  (4) ).

1.2.2.   Suderinimas

Miestų ITS ekspertų grupė pabrėžė, kad turėtų būti dedamos standartizacijos pastangos siekiant užpildyti esamas spragas, patobulinti ir papildyti esamus standartus.

Todėl rengiant prašomus Europos standartus ir Europos standartizacijos leidinius reikėtų, kiek įmanoma, naudotis toliau nurodytais esamais standartais, specifikacijomis ir projektais ir užtikrinti derėjimą ar sąsają su jais: CIVITAS projektais (5), CAPITAL CIVITAS ITS patariamosios grupės veikla (6), projektu „Atvirų specifikacijų ir standartų populiarinimas Europoje“ (angl. Promoting Open Specifications and Standards in Europe, POSSE) (7), projektu OPTICITIES (8), projektu FREILOT, Pažangių miestų ir bendruomenių koordinavimo grupės (angl. Smart Cities and Communities Coordination Group) veikla, standartizacijos prašymu M/453 dėl bendradarbiavimo sistemų (9), C-ITS platformos veikla, DATEX II strateginių ir techninių klausimų grupių veikla (10), Miestų eismo valdymo kontrolės (angl. URBAN Traffic Management Control, UTMC) programa (11), Atvirų eismo sistemų miestų asociacijos (angl. Open Traffic Systems City Association, OCA) veikla (12) ir Atvira kelių eismo valdymo sistemų ryšių sąsaja (angl. Open Communication Interface for Road Traffic Control Systems, OCIT) (13), projektu FRAME (14), projektu „Co-Cities“ (15), projektu „Intelektinėms transporto sistemoms skirtas Europos skaitmeninis eismo infrastruktūros tinklas“ (angl. European Digital Traffic Infrastructure Network for Intelligent Transport Systems, EDITS) (16), projektu „Ateities Europos autobusų sistema“ (angl. European Bus System of the Future, EBSF) (17), Duomenų katalogo žodynu (angl. Data Catalog Vocabulary, DCAT) (18), standartizuotais erdviniais duomenimis ir geografinės informacijos standartizavimu, taip pat esamais nacionaliniais standartais (19).

Atsižvelgiant į tai, rengiant prašomus Europos standartus ir Europos standartizacijos leidinius reikėtų skirti dėmesio galimybei naudotis esamais pamatinių duomenų modeliais, bendrais duomenų žodynais ir metaduomenų struktūros reikalavimais ir užtikrinti derėjimą ar sąsają su jais, kad būtų palaikoma paslaugų sąveika, nuoseklumas ir tęstinumas.

1.2.3.   Įgyvendinamumas

Miestų ITS ekspertų grupė pasiūlė paieškoti galimybių be standartų dar parengti lankstesnį ir mažiau varžantį standartizacijos leidinį, kad būtų tinkamiau atsižvelgta į sparčiai kintančią ITS technologinę aplinką.

Todėl prašomi parengti Europos standartai ir Europos standartizacijos leidiniai turėtų atitikti įvairių naudotojų ir skirtingų miestų poreikius ir būti lengvai įgyvendinami.

Kiek įmanoma, jie turėtų apimti šiuos aspektus:

1)	senąsias sistemas ir esamus protokolus, ekonomiškus migracijos kelius, verslo modelius ir perkantiesiems subjektams skirtas gaires;

2)	specialius naudotojų, įmonių ir veiklos vykdytojų, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, poreikius;

3)	įvykdomas ir lengvai prieinamas gaires, kodų sąrašus, duomenų rinkinius, priemones ir procedūras praktiniam įgyvendinimui ir atitikties bandymams palengvinti;

4)	duomenų prieinamumą, prieigą, kokybę, patikimumą ir tikslumą.

2.   NUOSEKLUMO IR SUDERINAMUMO SU ESAMAIS STANDARTAIS IR TECHNINĖMIS SPECIFIKACIJOMIS DIDINIMO REIKALAVIMAI

Turi būti patikrinta, ar esami Europos, tarptautiniai ar kiti visuotinai taikomi standartai yra nuoseklūs (t. y. atsižvelgiant ne tik į CEN, Cenelec ir ETSI, bet ir į DATEX II, UTMC, OTS, ISO, IEC, ITU ir kt. veiklą), įvertintos galimos spragos ir pasiūlyta suderinamų arba atvirų sprendimų, kaip suderinti ir plėtoti esamus standartus arba, jei reikia, parengti naujų sąveikių standartų ir kitų specifikacijų. Nauji standartai ir specifikacijos turi būti kuriami remiantis esamais ir nustatant architektūros ar sujungiamumo reikalavimus.

Viešojo transporto srityje, ypač kalbant apie daugiarūšio transporto informaciją ir pažangųjį bilietų pardavimą, būtina užtikrinti derėjimą su įvairiais standartais ir techninėmis specifikacijomis, visų pirma su Pamatinių duomenų modeliu (20), IFOPT (21), SIRI (22), NETEX (23), IOPTA (24) ir ISO (25).

Alternatyvių degalų transporto priemonių ir infrastruktūros srityje nauji standartai ir specifikacijos turėtų derėti su standartu ETSI TS 101 556–3 (26) ir jį papildyti.

Taip pat reikia atsižvelgti į galimybes bendruosius standartus pritaikyti prie miestų aplinkos ir galbūt šias galimybes toliau didinti. Visų pirma tai taikoma standartui DATEX II (27), kuriuo numatomas keitimasis su eismu susijusiais duomenimis, apibūdinamais pagal konkrečius profilius. Tai yra tarp miesto ir tarpmiestinės aplinkos ar tinklų teikiamų paslaugų sąveikos ir tęstinumo užtikrinimo išankstinė sąlyga. Geriausiai atlikti šią užduotį galima užtikrinus glaudų bendradarbiavimą su DATEX II strateginių klausimų ir techninių klausimų grupėmis.

Vykdant veiklą pagal šį įgaliojimą reikės numatyti būsimą bendradarbiavimo sistemų diegimą miestų teritorijose. Tai bus susiję su ankstesnėmis pastangomis standartizuoti transporto priemonių tarpusavio ir transporto priemonių bei infrastruktūros ryšius, įgyvendintomis pagal standartizacijos prašymą M/453 bendrai vadovaujant CEN ir ETSI, ir veiklos, kurią vykdo Komisijos 2014 m. lapkričio mėn. sukurtos C-ITS platformos (ypač jos standartizacijos ir verslo klausimų darbo grupių) ekspertai (28), rezultatais.

3.   PRAŠOMIEMS PARENGTI LEIDINIAMS TAIKOMI SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

3.1.   Miestų ITS architektūrai būdingų įvairių susijusių naudojimo atvejų apibrėžimas ir standartų bei kitų specifikacijų įgyvendinimo užtikrinimas

Siekiant plėtoti pragmatinį požiūrį, pagal šį prašymą vykdoma veikla turi būti grindžiama dažno naudojimo atvejais ir būti susijusi su daugiarūšio transporto informacijos paslaugomis, eismo valdymu, įskaitant įvažiavimo reguliavimą, ir miestų logistika, įskaitant transporto priemonių stovėjimo valdymą. Apibrėžiant ar pasirenkant tuos naudojimo atvejus, reikės suderinti naudotojų poreikius, judumo mieste tendencijas, technologinę plėtrą, finansinį tvarumą ir politikos prioritetus (pvz., kelių eismo saugumo). Kartu su darbo programa turi būti pateiktas paaiškinimas, kaip nustatomi tokių naudojimo atvejų prioritetai ir galimos jų tarpusavio sąsajos.

Naudojimo atvejai bus įterpti į miestų ITS architektūrą (loginę struktūrą ir standartų bei specifikacijų ir jais suinteresuotų subjektų ryšius), apimančią visą kiekvienos iš minėtųjų trijų sričių informacijos grandinę ir derančią su bendrąja Europos ITS architektūra. Todėl tokia miestų ITS architektūra turi atitikti e-FRAME modelį (29).

Ši holistinė ir sisteminė samprata padės suinteresuotiesiems subjektams bendradarbiauti, taip pat kurti ar plėtoti tarpusavyje suderinamus ir vienas kitą papildančius standartus ir kitas specifikacijas ir taip užtikrins ITS sujungiamumą.

Diegimo strategijos leidinyje turi būti nurodoma, kaip skatinti lengvą tokių standartų ir kitų specifikacijų įgyvendinimą diegiant daugiarūšio transporto informacijos paslaugas, eismo valdymo priemones ir miestų logistikos operacijas. Šiam tikslui pasiekti būtina atsižvelgti į patirtį, įgytą nagrinėjant naudojimo atvejus, įtraukti reikiamus suinteresuotuosius subjektus ir pateikti realistiškas įgyvendinimo gaires.

3.2.   Daugiarūšio transporto informacijos paslaugų, kurios padeda užtikrinti sklandų judumą, klausimų sprendimas

Vienas pagrindinių šiuo metu aktualių klausimų – eismo ir kelionių informacijos paslaugų susiskaidymas ir tai, kad stinga plačiai visoje Europoje teikiamų sąveikių daugiarūšio transporto informacijos ir planavimo paslaugų, kurios kartu apimtų pirmuosius bei paskutinius kelionės kilometrus ir ilgąją kelionės nuo A iki B atkarpą. Reikia įvairesnių prieinamų standartinio formato judumo paslaugų duomenų, kad juos būtų galima įtraukti teikiant novatoriškas eismo ir kelionių informacijos paslaugas. Tik gaudamas visapusiškas daugiarūšio transporto informacijos paslaugas naudotojas žinotų visus kelionės galimybių ir maršruto pasirinkčių variantus ir jam būtų lengviau priimti geriausius judėjimo sprendimus, o taip būtų skatinami tvaresnio keliavimo įpročiai ir užtikrinama, kad visa transporto sistema būtų veiksmingesnė ir prieinamesnė visiems naudotojams.

Turi būti užtikrinti (t. y. prireikus parengti) suderinami duomenų formatai, atviros ir dokumentuotos sąsajos ir protokolai atitinkamiems duomenims perduoti ir jiems integruoti į daugiarūšio transporto duomenų rinkinius bei (esamas) daugiarūšio transporto informacijos ir planavimo paslaugas (įskaitant integruotąjį bilietų pardavimą). Labai svarbu, kad naudojant esamus ir naujus standartus bei kitas specifikacijas ir, jei reikia, taikant papildomas sąsajas ir protokolus būtų galima veiksmingai integruoti arba sujungti įvairius daugiarūšio transporto informacijos ir planavimo paslaugų aspektus ar blokus.

3.3.   Eismo valdymo, įskaitant įvažiavimo reguliavimą, klausimų sprendimas

Eismo valdymo sistemos nuolat tobulėja: anksčiau jos dažniausiai būdavo grindžiamos valdymo centrų tarpusavio ryšiu, dabar paprastai užtikrinamas vis didesnis sistemų (įskaitant lauko prietaisus), tinklų ir veiklos vykdytojų suderinamumas. Dėl to turi būti parengta tinkamų standartų, sąsajų ir (arba) protokolų, kad būtų užtikrinami suderintieji įvairaus geografinio masto arba įvairias miesto administracines ribas peržengiantys eismo kontrolės ir valdymo sprendimai (pvz., nuo eismo nedideliuose rajonuose intensyvumo mažinimo sprendimų ir eismo pasklidimo priemiesčiuose valdymo iki veiksmingo miestų mazgų integravimo į tarpmiestinius koridorius).

Esama įvairiausių priemonių kelių tinklui valdyti ir eismo spūsčių bei eismo sutrikimų (pvz., planuotų ar neplanuotų įvykių, avarijų, potvynių, gaisrų ir kt.) sukeltoms problemoms spręsti eismą valdant veiksmingai ir novatoriškai. Pavyzdžiui, nemažai miestų diegiama įvairių tipų eismo nukreipimo, pirmumo tam tikriems eismo dalyviams suteikimo ir įvažiavimo reguliavimo priemonių, įskaitant sankryžų valdymą, visoms ar tam tikroms transporto priemonėms taikomas priemones (pvz., apylankas, pirmenybines eismo juostas, žaliąsias bangas, mokesčių ar rinkliavų kelių eismo dalyviams taikymą, mažos taršos zonas, mažo greičio zonas, pėsčiųjų zonas ir kt.). Deja, šios priemonės nebūtinai valdomos holistiškai ir koordinuotai, o naudotojams skirtose eismo informacijos sistemose (pvz., navigacijos prietaisuose) į jas dažnai tinkamai neatsižvelgiama. Todėl, viena vertus, parengus nuoseklias specifikacijas, suderinamus standartus ir praktiškas sąsajas, kad būtų galima užtikrinti atnaujinamai eismo informacijai teikti reikalingų duomenų sąveiką, ir, kita vertus, optimizavus įvairiausias eismo valdymo ir prioritetų nustatymo priemones, tinkamai papildytas standartizuotais technologiniais transporto priemonių identifikavimo (t. y. transporto priemonių kategorijos, taršos klasės, ekstremaliosios situacijos pobūdžio ir apkrovos koeficiento nustatymo) sprendimais, būtų prisidėta prie eismo informacijos ir valdymo miestų teritorijose, įskaitant įvažiavimo reguliavimo valdymą ir užtikrinimą, bendro veiksmingumo.

Turi būti užtikrinti (t. y. prireikus parengti) suderinami duomenų formatai, atviros ir dokumentuotos sąsajos ir protokolai atitinkamiems duomenims perduoti, neatsižvelgiant į jų šaltinį (pvz., jutikliai, iš automobilių gaunami eismo duomenys, eismo valdymo centrai), ir jiems integruoti į esamas ir būsimas eismo informacijos sistemas ir eismo valdymo operacijas, skirtas įvairiems kelių tinklams, įskaitant miesto ir tarpmiestinių teritorijų sąsajas.

3.4.   Miestų logistikos, įskaitant transporto priemonių stovėjimo valdymą, klausimų sprendimas

Nustatyta, jog dėl to, kad miestuose ieškoma vietos pastatyti transporto priemonę ir išvežiojami kroviniai, didėja eismo spūstys. Todėl teikiama tikralaikė informacija apie galimybes pastatyti transporto priemonę ir sąlygų lengvai rezervuoti vietą sudarymas padėtų šią problemą sumažinti. Kad būtų patenkinti specialūs logistikos sektorių ir su tam tikromis krovininėmis transporto priemonėmis ar kroviniais (pvz., su alternatyvių degalų transporto priemonėmis, atšaldytais produktais, reversine logistika ar atliekomis ir pavojingaisiais kroviniais) susiję poreikiai, reikėtų parengti diferencijuotus metodus.

Turi būti užtikrinti (t. y. prireikus parengti) suderinami duomenų formatai, atviros ir dokumentuotos sąsajos ir protokolai atitinkamiems duomenims perduoti, neatsižvelgiant į jų šaltinį, ir jiems integruoti į esamas ir būsimas eismo informacijos sistemas ir eismo valdymo operacijas, skirtas įvairiems kelių tinklams, įskaitant miesto ir tarpmiestinių teritorijų sąsajas.

4.   PASKESNĖS PRAŠOMŲ PARENGTI LEIDINIŲ PERŽIŪROS REIKALAVIMAI

Priėmus prašomus parengti Europos standartus ir Europos standartizacijos leidinius, ESO bent kas dvejus metus turi peržiūrėti tuose leidiniuose pateiktą sintaksės sąrašą ir atitinkamas sąsajas, siekdamos užtikrinti, kad jie atitiktų technologijų naujoves ir apimtų geriausią atitinkamos klasės sintaksę. Ypač turėtų būti pasirūpinta senųjų sistemų pritaikymu arba jų duomenų migracija, taip pat įgyvendintų priemonių atgalinio suderinamumo užtikrinimu.

---

(1)  http://ec.europa.eu/transparency/regexpert/index.cfm?do=groupDetail.groupDetail&groupID=2520

(2)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(3)  COM(2012) 11 final.

(4)  COM(2008) 804 final.

(5)  http://www.civitas.eu/display-all-projects

(6)  http://www.civitas.eu/

(7)  www.posse-openits.eu

(8)  http://www.opticities.com/

(9)  http://ec.europa.eu/enterprise/sectors/ict/files/standardisation_mandate_en.pdf

(10)  www.datex2.eu

(11)  http://www.utmc.eu/

(12)  www.oca-ev.info

(13)  www.ocit.org/

(14)  http://www.frame-online.net/

(15)  www.co-cities.eu

(16)  www.cei.int

(17)  http://www.ebsf.eu/

(18)  http://www.w3.org/TR/vocab-dcat/

(19)  Pavyzdžiui, „Intermodal verkehrsgraph graphenintegrationsplattform (GIP)“ http://www.fsv.at/shop/produktdetail.aspx?IDProdukt=837823b7-8697-45e8-9dc6-063924066176

(20)  Viešajam transportui skirtas Europos pamatinių duomenų modelis, standartai EN 12896:2006 (Pamatinių duomenų modelis 5.1) ir EN 12896:2014 (Pamatinių duomenų modelis V6, 1–3 dalys).

(21)  IFOPT (standartas EN 28701) – Europos standartas, kuriame apibrėžiamas stacionariųjų viešojo transporto objektų (pvz., sustojimo taškų, sustojimo zonų, stočių, pėsčiųjų takų, įėjimų ir kt.) identifikavimo duomenų modelis, šiuo metu įtrauktas į standartą EN 12896:2014.

(22)  SIRI (standartas FprEN 15531, 1–3 dalys, ir standartas CEN/TS 15531, 4 ir 5 dalys) – Europos standartas, kuriame apibrėžiama Viešojo transporto veikimo tikralaikės informacijos paslaugų sąsaja.

(23)  NeTEx grindžiamas 5.1 versijos pamatinių duomenų modeliu, papildytas IFOPT ir SIRI koncepcijomis ir suskirstytas į tris dalis: 1 dalis. Transporto tinklas; 2 dalis. Tvarkaraščiai ir 3 dalis. Mokesčiai:

—	standartas CEN/TS 16614–1. Tinklo ir tvarkaraščio duomenų mainai. 1 dalis. Tinklo topologija (NeTEx);

—	standartas CEN/TS 16614–2. Tinklo ir tvarkaraščio duomenų mainai. 2 dalis. Tvarkaraščių informacija (NeTEx);

—	standartas WI 00278330 (anksčiau CEN/TS 16614–3). Tinklo ir tvarkaraščio duomenų mainai. 3 dalis. Mokesčio informacija (NeTEx).

(24)  IOPTA, sąveikios viešojo transporto prietaikos, standartas EN 15320 kartu su standartu EN 1545 „Atpažinimo kortelių sistemos. Taikymas antžeminiame transporte“.

(25)  Standartas EN ISO 24014–1:2007. Viešasis transportas. Funkciškai suderinama tarifų valdymo sistema. 1 dalis. Architektūra;

—	standartas CEN ISO/TR 24014–2:2013. Viešasis transportas. Funkciškai suderinama tarifų valdymo sistema. 2 dalis. Verslo veikla (standartas ISO/TR 24014–2:2013);

—	standartas ISO/IEC 14443. Nekontaktinės lustinės kortelės. Nekontaktinių skaitytuvų kortelės, 1–4 dalys;

—	standartas ISO/IEC 18092. Keitimasis duomenimis trumpu atstumu.

(26)  Standartas ETSI TS 101 556–3 V1.1.1 (2014–10). Intelektinės transporto sistemos (ITS). Infrastruktūros ir transporto priemonių ryšiai. 1 dalis. Elektra varomų transporto priemonių įkrovos vietų pranešimų specifikacija; 3 dalis. Naudojant belaidžius tinklus veikianti energijos tiekimo elektra varomoms transporto priemonėms planavimo ir rezervavimo ryšių sistema.

(27)  Standartas CEN/TS 16157, 1–6 dalys. Intelektinės transporto sistemos. DATEX II duomenų mainų specifikacijos, skirtos eismui valdyti ir informacijai apie kelius teikti.

(28)  http://ec.europa.eu/transport/themes/its/news/c-its-deployment-platform_en.htm

(29)  http://www.frame-online.net/?q=e-frame-project.html

II PRIEDAS

EUROPOS STANDARTAI BEI EUROPOS STANDARTIZACIJOS LEIDINIAI IR JŲ PRIĖMIMO TERMINAI

1.   NAUDOJIMO ATVEJAI, MIESTŲ ITS ARCHITEKTŪRA IR ĮGYVENDINIMAS

1 lentelė

Prašomi parengti nauji naudojimo atvejų, miestų ITS architektūros ir įgyvendinimo Europos standartai ir Europos standartizacijos leidiniai

Nurodomoji informacija	Priėmimo terminas (1)
Naudojimo atvejams skirtas Europos standartizacijos leidinys, kuriame atsižvelgiama į tris šiame prašyme nagrinėjamas sritis ir pabrėžiamos galimos jų tarpusavio sąsajos	12 mėnesių nuo pranešimo ESO apie šį sprendimą
Miestų ITS architektūrai skirtas Europos standartizacijos leidinys, į kurį įtrauktos trys šiame prašyme nagrinėjamos sritys ir kuriame pabrėžiami ryšiai ar sąsajos su gretimomis ITS prietaikomis, taip pat nuoseklumas ar suderinamumas su esamais standartais, techninėmis specifikacijomis ir duomenų modeliais	12 mėnesių nuo pranešimo ESO apie šį sprendimą
Diegimo strategijai skirtas Europos standartizacijos leidinys, į kurį įtrauktos praktinės pagal šį prašymą parengtų Europos standartų įgyvendinimo gairės	39 mėnesiai nuo pranešimo ESO apie šį sprendimą

2.   DAUGIARŪŠIO TRANSPORTO INFORMACIJOS PASLAUGOS, KURIOS PADEDA UŽTIKRINTI SKLANDŲ JUDUMĄ

2 lentelė

Prašomi parengti nauji daugiarūšio transporto informacijos paslaugų Europos standartai ir Europos standartizacijos leidiniai

Nurodomoji informacija	Priėmimo terminas
Europos standartai, skirti: — naujoms judumo paslaugoms, tokioms kaip bendras automobilio naudojimas, pavežėjimo paslauga, viešosios bendro dviračių naudojimo paslaugos, „park & ride“, „bike & ride“ ir kt., — alternatyvių degalų infrastruktūrai, įskaitant informaciją apie stotelių vietą ir prieinamumą, įkrovimo būdus ir stotelių pajėgumą, (integruotąsias) mokėjimo sistemas ir kt.	39 mėnesiai nuo pranešimo ESO apie šį sprendimą
Daugiarūšio transporto informacijos paslaugoms skirtų pamatinių duomenų modelio, bendro duomenų žodyno ir metaduomenų struktūros Europos standartizacijos leidinys	39 mėnesiai nuo pranešimo ESO apie šį sprendimą

3.   EISMO VALDYMAS, ĮSKAITANT ĮVAŽIAVIMO REGULIAVIMĄ

3 lentelė

Prašomi parengti nauji eismo valdymo, įskaitant įvažiavimo reguliavimą, Europos standartai ir Europos standartizacijos leidiniai

Nurodomoji informacija	Priėmimo terminas
Europos standartai, skirti: — eismo valdymo priemonių rinkiniui (įskaitant būtinus infrastruktūros ir (arba) statinius kelių duomenis, dinaminius kelių būklės duomenis, eismo duomenis arba eismo valdymo duomenis, orų duomenis), — eismo nukreipimo, pirmumo tam tikriems eismo dalyviams suteikimo ir įvažiavimo reguliavimo priemonių, įskaitant sankryžų valdymą, rinkiniui (kuris yra papildomas transporto priemonių identifikavimo duomenimis). Visų pirma reikėtų atsižvelgti į įvairiuose miestuose įdiegtus skirtingų tipų kelių eismo dalyvių apmokestinimo būdus, taip pat būdus, kaip įvairių tipų (pvz., krovininės, viešojo transporto, pagalbos tarnybų) transporto priemonės bendrai naudojasi specialiomis eismo juostomis.	39 mėnesiai nuo pranešimo ESO apie šį sprendimą
Eismo valdymui, įskaitant įvažiavimo reguliavimą, skirtų pamatinių duomenų modelio, bendro duomenų žodyno ir metaduomenų struktūros Europos standartas arba Europos standartizacijos leidinys	39 mėnesiai nuo pranešimo ESO apie šį sprendimą

4.   MIESTŲ LOGISTIKA, ĮSKAITANT TRANSPORTO PRIEMONIŲ STOVĖJIMO VALDYMĄ

4 lentelė

Prašomi parengti nauji miestų logistikos, įskaitant transporto priemonių stovėjimo valdymą, Europos standartai ir Europos standartizacijos leidiniai

Nurodomoji informacija	Priėmimo terminas
Europos standartai, skirti: — intelektinėms lengvųjų transporto priemonių, komercinių transporto priemonių ir sunkvežimių stovėjimo sistemoms. Reikėtų apsvarstyti galimybę išplėsti esamas transporto priemonių stovėjimo technines specifikacijas ar profilius (2) arba juos pritaikyti miestų teritorijų reikmėms, — specialioms krovininėms transporto priemonėms ir logistikos sektoriams skirtoms informavimo apie krovos vietas ir jų rezervavimo paslaugoms. Siūlomi standartai ir specifikacijos turi būti susiję ir su infrastruktūra, ir su transporto priemonėmis (jei reikia, įskaitant transporto priemonių ir (arba) krovinių identifikavimą). Be to, reikėtų atsižvelgti ir į alternatyvių degalų transporto priemonių naudojimą teikiant logistikos paslaugas miestuose bei jų įkrovimo galimybes (pvz., pakraunant ir (arba) iškraunant specialiose vietose).	39 mėnesiai nuo pranešimo ESO apie šį sprendimą
Miestų logistikai, įskaitant transporto priemonių stovėjimo valdymą, skirtų pamatinių duomenų modelio, bendro duomenų žodyno ir metaduomenų struktūros Europos standartizacijos leidinys	39 mėnesiai nuo pranešimo ESO apie šį sprendimą

---

(1)  Priėmimu laikomas momentas, kai atitinkama Europos standartizacijos organizacija standartą pateikia savo nariams arba visuomenei.

(2)  DATEX II duomenų mainų specifikacijos, skirtos eismui valdyti ir informacijai apie kelius teikti. Standarto CEN/TS 16157 6 dalis. Stovėjimo informacijos pranešimai.