Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32015R2447

Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447 2015 m. lapkričio 24 d. kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės

OJ L 343, 29.12.2015, p. 558–893 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2015/2447/oj

29.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/558


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/2447

2015 m. lapkričio 24 d.

kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 291 straipsnį,

atsižvelgdama į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (1), ypač į jo 8, 11, 17, 25, 32, 37, 41, 50, 54, 58, 63, 66, 76, 100, 107, 123, 132, 138, 143, 152, 157, 161, 165, 169, 176, 178, 181, 184, 187, 193, 200, 207, 209, 213, 217, 222, 225, 232, 236, 266, 268, 273 ir 276 straipsnius,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 952/2013 (toliau – Kodeksas), kuris atitinka Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), Komisijai suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti su kai kuriais Kodekso elementais susijusias procedūrines taisykles, kad būtų užtikrintas aiškumas, tikslumas ir numatomumas;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 70/2008/EB (2) numatytas informacinių ir ryšių technologijų naudojimas yra svarbus veiksnys, lemiantis palankesnes prekybos sąlygas ir muitinio tikrinimo veiksmingumą, todėl gerokai mažėja verslo subjektų išlaidos ir visuomenei kylanti rizika. Dėl šios priežasties būtina nustatyti specialias su naudojamomis informacinėmis sistemomis susijusias taisykles, reglamentuojančias muitinių tarpusavio keitimąsi informacija, ekonominės veiklos vykdytojų ir muitinių tarpusavio keitimąsi informacija ir tokios informacijos saugojimą naudojant elektronines duomenų apdorojimo priemones. Muitinės informacijos saugojimas ir apdorojimas bei darni sąsaja su ekonominės veiklos vykdytojais prireikus turėtų būti įtraukti į sistemas, padedančias sudaryti tiesiogines ir ES mastu suderintas prekybos sąlygas. Bet koks pagal šį reglamentą atliekamas asmens duomenų saugojimas ir apdorojimas visiškai atitinka galiojančias Sąjungos ir nacionalines asmens duomenų srities nuostatas;

(3)

bet koks pagal šį reglamentą atliekamas asmens duomenų apdorojimas visiškai atitinka galiojančias Sąjungos ir nacionalines asmens duomenų srities nuostatas;

(4)

tais atvejais, kai institucijos ar asmenys iš trečiųjų šalių naudosis elektroninėmis sistemomis, jiems bus prieinamos tik reikiamos funkcijos, o tokia prieiga turės atitikti Sąjungos teisės nuostatas;

(5)

siekiant užtikrinti, kad vienam ekonominės veiklos vykdytojui būtų suteiktas tik vienas ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo kodas (EORI kodas), būtinos aiškios ir skaidrios taisyklės, kuriose būtų nurodyta tokį kodą suteikti kompetentinga muitinė;

(6)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tinkamai kurti ir taikyti su privalomąja tarifine informacija susijusią elektroninę sistemą bei veiksmingai naudoti toje sistemoje registruojamą informaciją, reikėtų nustatyti tos sistemos kūrimo ir eksploatavimo taisykles;

(7)

siekiant palankesnių sąlygų ir veiksmingos stebėsenos, turėtų būti numatyta informacijos apie Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymus mainams skirta elektroninė informacinė ir ryšių sistema;

(8)

dėl reikalavimo iš anksto pateikti duomenis, kurie yra reikalingi elektroniniu būdu teikiant CN 23 deklaraciją, būtina keisti su pašto siuntomis (visų pirma, siuntomis, kurioms netaikomi muitai) susijusių muitinės deklaracijų apdorojimo tvarką;

(9)

tranzito procedūrų paprastinimas turėtų būti derinamas su Kodekse numatyta elektronine aplinka, kuri geriau pritaikyta ekonominės veiklos vykdytojų poreikiams, ir kartu turėtų būti sudaromos palankesnės teisėtos prekybos sąlygos bei užtikrinamas muitinio tikrinimo veiksmingumas;

(10)

siekiant užtikrinti, kad tranzitu vežamų prekių procedūros, kurioms atlikti šiuo metu naudojami popieriniai dokumentai arba kurios yra iš dalies kompiuterizuotos, būtų atliekamos ir stebimos veiksmingiau, pageidautina, kad su visomis transporto rūšimis susijusios tranzito procedūros būtų visiškai kompiuterizuotos ir būtų numatytos su keleiviais ir veiklos tęstinumo atvejais susijusios išimtys;

(11)

kad būtų galima įgyvendinti kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš muitinei priimant sprendimą, kuris tam asmeniui gali padaryti neigiamą poveikį, reikia nustatyti procedūrines naudojimosi ta teise taisykles, kuriose būtų atsižvelgiama į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką ir pagrindines teises, kurios yra sudėtinė Sąjungos teisinės sistemos dalis, ir visų pirma į teisę į gerą administravimą;

(12)

siekiant užtikrinti, kad prašymų priimti sprendimus, susijusius su muitų teisės aktais, sistema būtų veiksminga ir kad muitinių taikomas sprendimų priėmimo procesas būtų sklandus ir veiksmingas, labai svarbu, kad valstybės narės Komisijai pateiktų savo kompetentingų muitinių, kurioms turi būti teikiami prašymai priimti sprendimus, sąrašą;

(13)

būtina patvirtinti bendras taisykles, reglamentuojančias prašymų priimti su privalomąja informacija susijusius sprendimus pateikimą ir priėmimą, taip pat tokių sprendimų priėmimą, kad visiems ekonominės veiklos vykdytojams būtų užtikrintos vienodos sąlygos;

(14)

kadangi su privalomąja tarifine informacija susijusi elektroninė sistema dar turi būti patobulinta, iki tos sistemos patobulinimo reikia naudoti popierines PTI prašymų ir sprendimų formas;

(15)

siekiant užtikrinti atitiktį reikalavimui, kad sprendimai dėl privalomosios informacijos būtų privalomi, nuoroda į atitinkamą sprendimą turėtų būti pateikiama muitinės deklaracijoje. Be to, siekiant padėti muitinėms veiksmingai tikrinti, kaip laikomasi pareigų, susijusių su sprendimu dėl privalomosios tarifinės informacijos, taip pat būtina nustatyti procedūrines priežiūros duomenų, kurie svarbūs atliekant naudojimosi tuo sprendimu stebėseną, rinkimo ir naudojimo taisykles. Taip pat būtina nustatyti, kaip ta stebėsena bus atliekama, kol elektroninės sistemos dar nepatobulintos;

(16)

siekiant užtikrinti vienodą tvarką, skaidrumą ir teisinį tikrumą, būtinos procedūrinės taisyklės, reglamentuojančios sprendimų dėl privalomosios informacijos naudojimo pratęsimą ir valstybių narių muitinių informavimą apie tai, kad prekių, kurių teisingas ir vienodas tarifinis klasifikavimas arba kilmės nustatymas negali būti užtikrintas, atžvilgiu sprendimų dėl privalomosios informacijos priėmimas laikinai sustabdomas;

(17)

reikėtų išsamiau apibūdinti kriterijus, susijusius su įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (AEO) statuso (muitinės formalumų supaprastinimas) ir įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (saugumas ir sauga) statuso (šie statusai taip pat gali būti derinami) suteikimu, taip pat tokio statuso prašymo pateikimo tvarką, siekiant užtikrinti, kad su skirtingomis AEO leidimų statuso rūšimis susijusi tvarka būtų įgyvendinama vienodai;

(18)

kadangi elektroninė sistema, kuri būtina taikant Kodekso nuostatas, reglamentuojančias prašymų suteikti įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (AEO) statusą teikimą ir leidimų, kuriais suteikiamas tos statusas, išdavimą, dar turi būti patobulinta, dabartinės priemonės (popierinės ir elektroninės) turi būti naudojamos ir toliau, kol sistema bus patobulinta;

(19)

kad muitinis tikrinimas būtų taikomas vienodai ir veiksmingai, rizikos informacija ir rizikos analizės rezultatais turi būti keičiamasi vienoda tvarka. Todėl su rizika susijusios informacijos mainams tarp muitinių ir tų muitinių ir Komisijos, taip pat tokios informacijos saugojimui turėtų būti naudojama elektroninė ryšių ir informacinė sistema;

(20)

siekiant užtikrinti teisingą ir vienodą tarifinių kvotų taikymą, turėtų būti nustatytos tų kvotų valdymo taisyklės ir su šia užduotimi susijusi muitinių atsakomybė. Taip pat reikia nustatyti procedūrines su tarifinių kvotų valdymu susijusios elektroninės sistemos tinkamo veikimo taisykles;

(21)

siekiant užtikrinti, kad būtų renkami Sąjungos lygmeniu reprezentatyvūs priežiūros duomenys apie išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijas arba eksporto deklaracijas, šiuo tikslu būtina parengti procedūrines taisykles. Be to, dar reikia nustatyti procedūrines su tokia priežiūra susijusios elektroninės sistemos tinkamo veikimo taisykles. Taip pat būtina nustatyti procedūrines priežiūros duomenų rinkimo taisykles, nes su tokia priežiūra susijusi elektroninė sistema ir nacionalinės importo ir eksporto sistemos dar nepatobulintos;

(22)

nelengvatinių kilmės taisyklių taikymo srityje būtina parengti procedūrines kilmės įrodymo pateikimo ir tikrinimo taisykles, kurios būtų taikomos tais atvejais, kai žemės ūkio ar kituose Sąjungos teisės aktuose šio kilmės įrodymo reikalaujama specialios importo tvarkos taikymo tikslais;

(23)

pagal Sąjungos bendrąją lengvatų sistemą (toliau – BLS sistema) ir taikant lengvatinių muitų tarifų priemones, kurias Sąjunga vienašališkai patvirtino tam tikroms šalims ar teritorijoms, reikėtų nustatyti procedūras ir parengti formas, kad būtų galima užtikrinti bendrą kilmės taisyklių taikymą. Be to, siekiant sudaryti palankias sąlygas atlikti tikrinimą ir užkirsti kelią sukčiavimui arba kovoti su juo, taip pat reikėtų numatyti nuostatas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad BLS lengvatomis besinaudojančios šalys ir tos šalys ar teritorijos laikytųsi atitinkamų taisyklių, ir numatyti veiksmingo administracinio bendradarbiavimo su Sąjunga procedūras;

(24)

nelengvatinių kilmės taisyklių taikymo srityje būtina parengti procedūras, kurios palengvintų kilmės įrodymų išdavimą Sąjungoje, taip pat nuostatas dėl ekonominės veiklos vykdytojų keitimosi informacija naudojant tiekėjo deklaracijas ir valstybių narių administracinio bendradarbiavimo vykdymo, visų pirma išduodant informacijos sertifikatus INF 4. Rengiant tokias procedūras turėtų būti atsižvelgta į spragą, atsiradusią dėl to, kad į Sąjungos sudarytus laisvosios prekybos susitarimus ne visuomet įtraukiamos taisyklės dėl prekių kilmės įrodymų pakeitimo tais atvejais, kai į laisvą apyvartą dar neišleisti produktai siunčiami į kitą vietą, esančią tokius susitarimus pasirašiusiose šalyse, ir tą spragą reikėtų sumažinti. Rengiant tokias procedūras taip pat turėtų būti atsižvelgta į tai, kad Sąjunga į būsimus laisvosios prekybos susitarimus gali neįtraukti išsamių taisyklių arba neįtraukti jokių taisyklių dėl kilmės sertifikavimo ir remtis tik susitariančiųjų šalių vidaus teisės aktais. Todėl būtina nustatyti bendrąsias su tokių susitarimų taikymu susijusias procedūras dėl patvirtinto eksportuotojo leidimų išdavimo. Remiantis tais pačiais argumentais, taip pat reikėtų nustatyti eksportuotojų registravimo ne pagal Sąjungos BLS sistemą procedūras;

(25)

kilmės įrodymų – A formos prekių kilmės sertifikatų, sąskaitų faktūrų deklaracijų ar pareiškimų apie prekių kilmę – pakeitimui palengvinti reikia parengti pagal BLS sistemą taikomas procedūras. Tokios taisyklės turėtų palengvinti produktų, kurie dar nėra išleisti į laisvą apyvartą, gabenimą į kitą Sąjungos muitų teritorijos vietą arba tam tikrais atvejais į Norvegiją, Šveicariją ar Turkiją (kai pastaroji įvykdys tam tikras sąlygas). Taip pat reikėtų parengti formas, naudotinas išduodant A formos prekių kilmės sertifikatus, judėjimo sertifikatus EUR.1 ir formas, skirtas eksportuotojams, kurie teikia prašymus suteikti registruotojo eksportuotojo statusą;

(26)

siekiant užtikrinti vienodą ir suderintą muitinio įvertinimo nuostatų taikymą pagal tarptautines taisykles, reikėtų priimti procedūrines sandorio vertės nustatymo tvarką reglamentuojančias taisykles. Dėl tų pačių priežasčių reikia priimti procedūrines taisykles, kuriose nurodoma, kaip taikyti antrinius muitinio įvertinimo metodus ir kaip konkrečiais atvejais ir konkrečiomis aplinkybėmis nustatoma muitinė vertė;

(27)

atsižvelgiant į tai, kad reikia užtikrinti tinkamą Sąjungos ir valstybių narių finansinių interesų apsaugą ir vienodas ekonominės veiklos vykdytojų veiklos sąlygas, būtina nustatyti procedūrines taisykles, reglamentuojančias garantijos pateikimą, jos dydžio nustatymą ir, atsižvelgiant į riziką, siejamą su skirtingomis muitinės procedūromis, atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo ir muitinių atliekamą garantijos tikrinimą;

(28)

siekiant užtikrinti, kad skola muitinei būtų išieškota, reikėtų užtikrinti, kad muitinės viena kitai padėtų tais atvejais, kai skola muitinei atsiranda kitoje valstybėje narėje nei valstybė narė, priėmusi garantiją;

(29)

kad būtų sudarytos palankios sąlygos visoje Sąjungoje vienodai aiškinti muitų grąžinimo ar atsisakymo juos išieškoti taisykles, reikia nustatyti šios srities procedūras ir reikalavimus. Muitai grąžinami arba juos atsisakoma išieškoti, jei įvykdomi reikalavimai, įskaitant formalumų atlikimą; šiuos dalykus reikia išaiškinti Sąjungos lygmeniu, kad valstybėms narėms būtų paprasčiau taikyti Kodeksą ir nebūtų taikoma skirtinga tvarka. Reikia nustatyti sąlygas, kuriomis muitinės galėtų vienos kitoms padėti sprendžiant muitų grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti klausimus, kai reikia gauti papildomos informacijos. Vienodą tvarką reikia numatyti ir tais muitų grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti atvejais, kai prekės buvo eksportuotos arba sunaikintos be muitinės priežiūros. Turi būti nustatyta, kokiomis sąlygomis ir kaip įrodoma, kad prekės, už kurias sumokėtus muitus prašoma grąžinti arba atsisakyti išieškoti, buvo eksportuotos arba sunaikintos;

(30)

tam tikrais muitų grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti atvejais, kai atitinkama suma yra ne tokia didelė, valstybės narės turėtų Komisijai pateikti tokių atvejų sąrašą, kad Komisija pagal savo nuosavų išteklių kontrolės sistemą galėtų atlikti patikras ir apsaugoti Sąjungos finansinius interesus;

(31)

siekiant atsižvelgti į atvejus, kai, siekiant geriau apsisaugoti nuo didelių pavojų, tam tikri įvežimo bendrosios deklaracijos duomenys turi būti pateikti ankstyvuoju prekių vežimo etapu, taip pat į atvejus, kai, be vežėjo, kiti asmenys pateikia įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis, siekiant padidinti saugumui ir saugai užtikrinti skirtos rizikos analizės veiksmingumą, įvežimo bendrąją deklaraciją turėtų būti įmanoma pateikti naudojant daugiau kaip vieną duomenų rinkinį. Reikėtų nustatyti aiškias pateiktų duomenų registracijos ir pakeitimų taisykles;

(32)

kad teisėta prekyba nebūtų sutrikdyta, saugumui ir saugai užtikrinti skirta rizikos analizė paprastai turėtų būti atliekama per nustatytus įvežimo bendrosios deklaracijos pateikimo laikotarpius, išskyrus atvejus, kai nustatyta rizika arba kai reikia atlikti papildomą rizikos analizę;

(33)

kadangi importo kontrolės sistema, kuri būtina taikant su įvežimo bendrąja deklaracija susijusias Kodekso nuostatas, dar nėra visiškai patobulinta, šiuo metu taikoma informacijos mainų ir saugojimo priemonė (išskyrus Kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas elektronines duomenų apdorojimo priemones), t. y. dabartinė importo kontrolės sistema, turi būti naudojama ir toliau;

(34)

be to, kadangi pagal dabartinę importo kontrolės sistemą įvežimo bendroji deklaracija gali būti priimta tik jei ji pateikta kaip vienas duomenų rinkinys, nuostatų, reglamentuojančių duomenų teikimą daugiau kaip vienu duomenų rinkiniu, taikymas turėtų būti laikinai sustabdytas, kol importo kontrolės sistema bus patobulinta;

(35)

derėtų nustatyti procedūrines taisykles, kurios turėtų būti taikomos, kai į Sąjungos muitų teritoriją įplaukiantis jūrų laivas arba įskrendantis orlaivis pirmiausia atvyksta į muitinės įstaigą valstybėje narėje, kuri įvežimo bendrojoje deklaracijoje nebuvo nurodyta kaip šalis, per kurios teritoriją vežamos prekės;

(36)

jeigu laikinai saugomų prekių gabenimas susijęs su sandėliais, esančiais daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, kompetentinga muitinė turėtų konsultuotis su atitinkama muitine, siekdama užtikrinti, kad, prieš išduodant tokio gabenimo leidimą, būtų įvykdytos nustatytos sąlygos;

(37)

siekiant dar veiksmingesnio laikino saugojimo, Sąjungos muitinės teisės aktuose reikėtų numatyti nuostatas, reglamentuojančias prekių gabenimą iš vieno laikinojo saugojimo sandėlio į kitą, kai kiekvienam iš jų taikomas tas pats arba skirtingi leidimai, taip pat taikomas tais atvejais, kai tokių leidimų turėtojas gali būti tas pats arba skirtingi asmenys. Siekiant užtikrinti veiksmingą muitinės priežiūrą, reikėtų nustatyti aiškias taisykles dėl muitinių, kurių kompetencijai priklauso prekių atvežimo vietos priežiūra, atsakomybės;

(38)

siekiant užtikrinti vienodą Sąjungos prekių muitinio statuso taisyklių taikymą, dėl kurio padidės muitinės administracijų, taip pat ekonominės veiklos vykdytojų veiklos efektyvumas, reikėtų nustatyti Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymo pateikimo ir tikrinimo procedūrines taisykles, visų pirma taisykles, susijusias su įvairiomis tų įrodymų pateikimo priemonėmis ir paprastesne tokių įrodymų pateikimo tvarka;

(39)

siekiant aiškumo ekonominės veiklos vykdytojams, derėtų nustatyti, kuri muitinės įstaiga yra kompetentinga gauti ir tvarkyti muitinės deklaraciją pagal muitinės deklaracijos rūšį ir ekonominės veiklos vykdytojo prašomą muitinės procedūrą. Taip pat derėtų nustatyti muitinės deklaracijos priėmimo sąlygas ir atvejus, kuriais muitinės deklaraciją galima taisyti po prekių išleidimo;

(40)

būtina parengti su standartinės muitinės deklaracijos pateikimu susijusias procedūrines taisykles, kuriose būtų nurodyta, kad tais atvejais, kai muitinės deklaracija pateikiama dėl skirtingų prekių rūšių, laikoma, kad dėl kiekvienos prekių rūšies pateikta atskira muitinės deklaracija;

(41)

leidimų reguliariai naudotis supaprastintomis deklaracijomis išdavimo srityje reikia suvienodinti tvarką, susijusią su papildomų deklaracijų pateikimo terminais ir supaprastintos deklaracijos pateikimo metu trūkstamais deklaraciją papildančiais dokumentais;

(42)

kad po muitinės deklaracijos priėmimo atliekant formalumus ir tikrinimą tą muitinės deklaraciją būtų lengva identifikuoti, reikėtų nustatyti pagrindinio registracijos numerio (angl. MRN, Master Reference Number) naudojimą reglamentuojančias procedūrines taisykles;

(43)

reikėtų numatyti vienodas priemones, taikytinas nustatant muitų tarifo subpoziciją, kuri, deklarantui pateikus prašymą, galėtų būti taikoma tais atvejais, kai siuntoje būtų prekių, priskiriamų skirtingoms muitų tarifo subpozicijoms, ir tais atvejais, kai atliekant su tomis prekėmis susijusius formalumus pagal jų muitų tarifo subpoziciją darbo ir piniginės sąnaudos būtų neproporcingai didelės, palyginti su taikytinu importo ar eksporto muitu;

(44)

siekiant užtikrinti, kad centralizuoto muitinio įforminimo leidimų išdavimas būtų tinkamai administruojamas tais atvejais, kai tame procese dalyvauja daugiau kaip viena muitinė, reikėtų standartizuoti konsultavimosi procedūrą. Analogiškai reikėtų nustatyti deramą prižiūrinčiosios muitinės įstaigos ir pateikimo muitinės įstaigos laiku atliekamų informacijos mainų sistemą, kad valstybės narės galėtų išleisti prekes laiku ir laikytis pridėtinės vertės mokesčio teisės aktų, akcizų srities teisės aktų, nacionalinių draudimų bei apribojimų ir statistikos reikalavimų;

(45)

savikontrolė įtraukta kaip nauja Kodekse siūloma paprastinimo priemonė. Todėl labai svarbu tiksliai apibrėžti supaprastinimą, susijusį su muitinės formalumais ir tikrinimu, kuriuos turi atlikti leidimo turėtojas. Atitinkamomis taisyklėmis turėtų būti užtikrintas aiškus savikontrolės taikymas valstybėje narėje, naudojant tinkamas ir proporcingas tikrinimo priemones;

(46)

prekių sunaikinimo, pardavimo ir perdavimo valstybės nuosavybėn srityje reikia nustatyti procedūrines taisykles, kuriose būtų apibūdintas muitinių vaidmuo, susijęs su bet kokių atliekų ar laužo, atsiradusių po prekių sunaikinimo, rūšimi ir kiekiu bei procedūromis, kurių reikia laikytis perduodant prekes valstybės nuosavybėn ir jas parduodant;

(47)

grąžintų prekių neapmokestinimas importo muitu turėtų būti grindžiamas informacija, įrodančia, kad tokio atleidimo nuo importo muito sąlygos įvykdytos. Todėl reikėtų numatyti su būtina informacija ir šios informacijos mainais tarp ekonominės veiklos vykdytojų ir muitinių, ir tarp pačių muitinių susijusias procedūrines taisykles;

(48)

jūrų žvejybos produktų ir kitų iš jūros išgautų produktų neapmokestinimas importo muitu turėtų būti grindžiamas įrodymu, kad tokio atleidimo nuo importo muito sąlygos įvykdytos. Todėl reikėtų numatyti su būtina informacija susijusias procedūrines taisykles;

(49)

atsižvelgiant į tai, kad, kai pateikiamas prašymas išduoti leidimą taikyti specialiąsias procedūras, reikalaujama patikrinti ekonomines sąlygas, tais atvejais, kai turima įrodymų, kad gali būti padarytas neigiamas poveikis esminiams Sąjungos gamintojų interesams, reikėtų nustatyti aiškias ir paprastas Sąjungos lygmeniu atliekamo tinkamo tikrinimo taisykles;

(50)

reikia nustatyti procedūrines specialiosios procedūros pripažinimo įvykdyta taisykles, reglamentuojančias atvejus, kai prekėms tokia procedūra įforminama naudojant dvi muitinės deklaracijas ar daugiau; taip siekiama aiškiai nustatyti tokio procedūros pripažinimo įvykdyta veiksmų seką;

(51)

kompetentinga muitinė turėtų priimti sprendimą dėl prašymo perleisti procedūros turėtojo teises ir pareigas kitam asmeniui;

(52)

prekių, kurioms įforminta specialioji procedūra, gabenimas į išvežimo muitinės įstaigą turėtų būti leidžiamas, jeigu atliekami eksporto procedūros formalumai;

(53)

jeigu naudojamos ekvivalentiškos prekės, turėtų būti leidžiama prekes apskaityti atskirai. Ne Sąjungos prekių ir ekvivalentiškų prekių muitinės statuso pakeitimo procedūrinėmis taisyklėmis privaloma užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojui nebūtų sudarytos sąlygos nepagrįstai pasinaudoti palankesnėmis apmokestinimo importo muitu sąlygomis;

(54)

siekiant palengvinti teisėtą prekybą ir užtikrinti muitinio tikrinimo veiksmingumą, taip pat užtikrinti, kad valstybių narių muitinės administracijos netaikytų skirtingos tvarkos, turėtų būti nustatytos procedūrinės taisyklės, kuriomis reglamentuojama Sąjungos tranzito procedūra, tranzito procedūra, taikoma pagal Muitinės konvenciją dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (3) su vėlesniais pakeitimais (toliau – TIR konvencija), 1961 m. gruodžio 6 d. Briuselyje priimtą Muitinės konvenciją dėl prekių laikinojo įvežimo su ATA knygele su vėlesniais pakeitimais (toliau – ATA konvencija) ir Konvenciją dėl laikinojo įvežimo (4) su vėlesniais pakeitimais (toliau – Stambulo konvencija), taip pat tranzito procedūros, įforminamos naudojant 302-ąją formą ir pagal pašto sistemą. Šiomis procedūrinėmis taisyklėmis nustatomi pagrindiniai procesų elementai ir numatomos supaprastinimo priemonės, todėl ir muitinės administracijos, ir ekonominės veiklos vykdytojai gali gauti visokeriopos su šiomis suderintomis veiksmingomis procedūromis, kurios yra konkretus palankesnių prekybos sąlygų sudarymo pavyzdys, susijusios naudos;

(55)

atsižvelgiant į oro ir jūrų transporto ypatumus, derėtų dar labiau supaprastinti šių rūšių transportui taikomą tvarką, t. y. leisti naudoti oro ir jūrų vežėjų apskaitos registrų duomenis tranzito deklaracijų reikmėms. Be to, reikėtų dar labiau supaprastinti elektroninių duomenų apdorojimo priemonių, skirtų geležinkeliais vežamoms prekėms, naudojimo tvarką, kad atitinkamos nuostatos būtų pataisytos, atsižvelgiant į rinkos liberalizavimo nulemtas permainas ir pasikeitusias geležinkelių procedūrines taisykles;

(56)

siekiant užtikrinti, kad muitinės savo užduotis atliktų veiksmingai ir kartu būtų patenkinti ekonominės veiklos vykdytojų lūkesčiai, su išankstine išvežimo deklaracija susijusi saugumui ir saugai užtikrinti skirta rizikos analizė turėtų būti atliekama prieš prekių išleidimą, per tokį laikotarpį, kurį nustatant atsižvelgiama į teisėtą interesą netrikdyti su prekių vežimu susijusios prekybos;

(57)

turėtų būti nustatytos išsamios prekių pateikimo, eksporto įstaigoje ir išvežimo įstaigoje atliekamų formalumų taisyklės, kuriomis, visų pirma, užtikrinamas efektyvus ir veiksmingas išvežimo patvirtinimas, taip pat keitimasis informacija tarp eksporto ir išvežimo įstaigų;

(58)

atsižvelgiant į eksporto ir reeksporto panašumus, derėtų išplėsti tam tikrų taisyklių dėl prekių eksporto taikymą reeksportuojamoms prekėms;

(59)

siekiant užtikrinti ekonominės veiklos vykdytojų teisėtų interesų apsaugą ir užtikrinti sklandų perėjimą prie naujųjų teisinių taisyklių, būtina numatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl taisyklių, taikytinų prekėms, kurioms tam tikros muitinės procedūros įformintos iki 2016 m. gegužės 1 d. ir kurių išleidimas bus įformintas arba kurioms įforminta procedūra bus pripažinta įvykdyta po tos datos. Analogiškai, ekonominės veiklos vykdytojams reikėtų leisti pateikti prašymus išduoti leidimus pagal Kodeksą iki jo taikymo pradžios datos, kad išduotais leidimais būtų galima naudotis nuo 2016 m. gegužės 1 d.;

(60)

bendrosios Kodekso įgyvendinimo taisyklės glaudžiai susijusios, jų negalima atskirti dėl jų turinio dalykų sąsajų, nors jos ir apima horizontaliąsias taisykles, kurios taikomos kelioms muitinės procedūroms. Todėl, siekiant teisinio nuoseklumo, jas reikėtų kartu išdėstyti viename reglamente;

(61)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę;

(62)

siekiant Kodeksą taikyti visa apimtimi, šio reglamento nuostatos turėtų būti taikomos nuo 2016 m. gegužės 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 SKYRIUS

Muitų teisės aktų taikymo sritis, muitinės misija ir apibrėžtys

1 straipsnis

Apibrėžtys

1.   Šio reglamento tikslais taikomas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 (5) 1 straipsnis.

2.   Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   rankinis bagažas– bagažas, kurį oro transporto priemone keliaujantis fizinis asmuo pasiima į orlaivio saloną ir iš jo;

2)   pateikimo muitinės įstaiga– muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso vietos, kurioje pateikiamos prekės, priežiūra;

3)   registruotas bagažas– oro transportu gabenamas bagažas, užregistruotas išvykimo oro uoste ir fiziniam asmeniui neprieinamas nei skrydžio metu, nei, jei taikytina, per tarpinius nusileidimus;

4)   tapačios prekės (atliekant muitinį įvertinimą)– toje pačioje šalyje pagamintos prekės, vienodos visais atžvilgiais, įskaitant fizines jų charakteristikas, kokybę ir reputaciją. Išvaizda šiek tiek besiskiriančios, tačiau kitais atžvilgiais apibrėžtį atitinkančios prekės laikytinos tapačiomis;

5)   tarptautinis Sąjungos oro uostas– bet kuris Sąjungos oro uostas, muitinei leidus patvirtintas oro susisiekimui su Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančiomis teritorijomis vykdyti;

6)   Sąjungos vidaus reisas– orlaivio skrydis iš vieno Sąjungos oro uosto į kitą be tarpinių nusileidimų, neprasidedantis ir nesibaigiantis ne Sąjungos oro uoste;

7)   pagrindiniai perdirbtieji produktai– perdirbtieji produktai, kuriems išduotas laikinojo įvežimo perdirbti leidimas;

8)   rinkodaros veikla (atliekant muitinį įvertinimą)– visų rūšių veikla, susijusi su atitinkamų prekių reklama arba rinkodara ir jų pardavimo skatinimu, taip pat visų rūšių veikla, susijusi su toms prekėms taikomomis techninės priežiūros garantijomis arba sutartinėmis garantijomis;

9)   šalutiniai perdirbtieji produktai– perdirbtieji produktai, kurie yra būtini šalutiniai perdirbimo operacijos produktai, išskyrus pagrindinius perdirbtuosius produktus;

10)   verslo ar turistinis orlaivis– privatus orlaivis, skirtas kelionėms, kurių maršrutas priklauso nuo orlaivio naudotojo pageidavimų;

11)   III tipo atvirasis muitinės sandėlis– muitinės valdomas muitinės sandėlis;

12)   stacionarus transportavimo įrenginys– techninė priemonė, naudojama tokioms prekėms kaip elektros energija, dujos ir nafta nenutrūkstamai transportuoti;

13)   tranzito muitinės įstaiga– bet kuri iš šių įstaigų:

a)

muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos vietos priežiūra, jei atliekant tranzito operaciją prekės iš tos teritorijos išvežamos per sieną su Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančia teritorija (išskyrus bendrojo tranzito šalis),

b)

muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją vietos priežiūra, jei atliekant tranzito operaciją prekės buvo vežamos per Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančią teritoriją;

14)   panašios prekės (atliekant muitinį įvertinimą)– toje pačioje šalyje pagamintos prekės, kurios, nors ir nėra visais atžvilgiais vienodos, turi panašių charakteristikų ir yra pagamintos iš panašių sudėtinių medžiagų, todėl gali atlikti tas pačias funkcijas ir komerciniais tikslais būti pakeičiamos vienos kitomis; nustatant, ar prekės panašios, be kita ko, reikia atsižvelgti į tokius veiksnius kaip prekių kokybė, reputacija ir prekės ženklas.

2 SKYRIUS

Su muitų teisės aktais susijusios asmenų teisės ir pareigos

1 skirsnis

Informacijos teikimas

1 poskirsnis

Su bendraisiais duomenų reikalavimais susiję formatai ir kodai, keitimasis duomenimis ir duomenų saugojimas

2 straipsnis

Su bendraisiais duomenų reikalavimais susiję formatai ir kodai

(Kodekso 6 straipsnio 2 dalis)

1.   Su Kodekso 6 straipsnio 2 dalyje ir Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 2 straipsnyje nurodytais bendraisiais duomenų reikalavimais, kurių laikantis keičiamasi prašymams ir sprendimams būtina informacija ir ji saugoma, susiję formatai ir kodai išdėstyti A priede.

2.   Su Kodekso 6 straipsnio 2 dalyje ir Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 2 straipsnyje nurodytais bendraisiais duomenų reikalavimais, kurių laikantis keičiamasi deklaracijoms, pranešimams ir muitinio statuso įrodymui būtina informacija ir ji saugoma, susiję formatai ir kodai išdėstyti B priede.

3.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, iki dienos, kurią bus pradėtas pirmasis PTI sistemos ir „Priežiūra 2“ sistemos tobulinimo etapas, A priede išdėstyti kodai ir formatai netaikomi – atitinkamais kodais ir formatais laikomi kodai ir formatai, išdėstyti Komisijos deleguotojo reglamento (ES) …/…, kuriuo nustatomos tam tikrų 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų taikymo pereinamuoju laikotarpiu, iki bus įdiegtos tam tikros elektroninės sistemos, taisyklės (6) 2–5 prieduose.

Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, iki AEO sistemos patobulinimo dienos A priede išdėstyti kodai ir formatai netaikomi – atitinkamais kodais ir formatais laikomi kodai ir formatai, išdėstyti Deleguotojo reglamento (ES) …/…, kuriuo nustatomos tam tikrų 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų taikymo pereinamuoju laikotarpiu, iki bus įdiegtos tam tikros elektroninės sistemos, taisyklės 6–7 prieduose.

Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies, iki Deleguotojo reglamento (ES) …/…, kuriuo nustatomos tam tikrų 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų taikymo pereinamuoju laikotarpiu, iki bus įdiegtos tam tikros elektroninės sistemos, taisyklės 1 priede nurodytų atitinkamų IT sistemų įdiegimo arba patobulinimo datų B priede išdėstytus formatus ir kodus valstybės narės gali taikyti pasirinktinai.

Iki Deleguotojo reglamento (ES) …/…, kuriuo nustatomos tam tikrų 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų taikymo pereinamuoju laikotarpiu, iki bus įdiegtos tam tikros elektroninės sistemos, taisyklės 1 priede nurodytų atitinkamų IT sistemų įdiegimo arba patobulinimo datų, formatams ir kodams, kurių reikia teikiant deklaracijas, pranešimus ir muitinio statuso įrodymą, taikomi duomenų reikalavimai, nustatyti Deleguotojo reglamento (ES) …/…, kuriuo nustatomos tam tikrų 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų taikymo pereinamuoju laikotarpiu, iki bus įdiegtos tam tikros elektroninės sistemos, taisyklės 9 priede.

Iki Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES (7) priede nurodytų SMK automatizuotos eksporto sistemos įdiegimo ir nacionalinių importo sistemų patobulinimo datų valstybės narės užtikrina, kad, naudojant pranešimui apie pateikimą skirtus kodus ir formatus, prekes būtų galima pateikti pagal Kodekso 139 straipsnį.

4.   Toliau nurodytiems prašymams ir leidimams A priede išdėstytus formatus ir kodus iki SMK muitinės sprendimų sistemos įdiegimo dienos valstybės narės taiko pasirinktinai:

a)

sumų, kurios yra prekių muitinės vertės dalis, nustatymo supaprastinimo prašymams ir leidimams;

b)

su bendrosiomis garantijomis susijusiems prašymams ir leidimams;

c)

prašymams ir leidimams atidėti mokėjimą;

d)

Kodekso 148 straipsnyje nurodytiems prašymams ir leidimams turėti laikinojo saugojimo sandėlius;

e)

prašymams ir leidimams steigti reguliariąsias laivybos linijas;

f)

prašymams suteikti įgaliotojo išdavėjo statusą ir leidimams tuo statusu naudotis;

g)

prašymams ir leidimams naudoti supaprastintas deklaracijas;

h)

prašymams ir leidimams atlikti centralizuotą muitinį įforminimą;

i)

prašymams ir leidimams įtraukti į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus;

j)

prašymams ir leidimams naudotis savikontrole;

k)

prašymams suteikti įgaliotojo bananų svėrėjo statusą ir leidimams tuo statusu naudotis;

l)

prašymams ir leidimams taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą;

m)

prašymams ir leidimams taikyti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą;

n)

prašymams ir leidimams taikyti galutinio vartojimo procedūrą;

o)

prašymams ir leidimams taikyti laikinojo įvežimo procedūrą;

p)

prašymams ir leidimams naudoti sandėlius prekių muitiniam sandėliavimui;

q)

prašymams suteikti įgaliotojo gavėjo TIR operacijoms statusą ir leidimams tokiu statusu naudotis;

r)

prašymams suteikti įgaliotojo siuntėjo statusą, kuriuo naudojamasi prekėms įforminant Sąjungos tranzito procedūrą, ir leidimams tokiu statusu naudotis;

s)

prašymams suteikti įgaliotojo gavėjo statusą, kuriuo naudojamasi prekėms įforminant Sąjungos tranzito procedūrą, ir leidimams tokiu statusu naudotis;

t)

prašymams ir leidimams naudoti specialias plombas;

u)

prašymams ir leidimams naudoti tranzito deklaraciją, kurioje pateikiama mažiau duomenų;

v)

prašymams ir leidimams naudoti elektroninį transporto dokumentą kaip muitinės deklaraciją.

Jeigu valstybės narės atsisako naudoti tam tikrus kodus ir formatus pereinamuoju laikotarpiu, jos turi būti įdiegusios veiksmingas procedūras, kad galėtų patikrinti, ar atitinkamo leidimo suteikimo sąlygos įvykdytos.

3 straipsnis

Elektroninių sistemų saugumas

(Kodekso 16 straipsnio 1 dalis)

1.   Kurdamos, prižiūrėdamos ir naudodamos Kodekso 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas elektronines sistemas valstybės narės parengia ir taiko veiksmingam, patikimam ir saugiam įvairių sistemų darbui užtikrinti reikalingas tinkamas saugumo priemones. Jos taip pat užtikrina, kad būtų taikomos duomenų šaltinio tikrinimo ir duomenų apsaugos nuo neteisėtos prieigos, praradimo, pakeitimo ar sunaikinimo pavojaus priemonės.

2.   Kiekvienas duomenų įvedimo, pakeitimo ir ištrynimo atvejis, taip pat informacija apie tokio duomenų apdorojimo priežastį ir tikslų laiką bei tokią operaciją atlikusį asmenį yra registruojami.

3.   Valstybės narės viena kitą, Komisiją ir, kai būtina, atitinkamą ekonominės veiklos vykdytoją informuoja apie visus faktinius ar įtariamus elektroninių sistemų saugumo pažeidimus.

4 straipsnis

Duomenų saugojimas

(Kodekso 16 straipsnio 1 dalis)

Jeigu nenustatyta kitaip, visi atitinkamos elektroninės sistemos patikrinti duomenys saugomi ne trumpiau kaip trejus metus nuo tų duomenų patikrinimo metų pabaigos.

5 straipsnis

Elektroninių sistemų prieinamumas

(Kodekso 16 straipsnio 1 dalis)

1.   Komisija ir valstybės narės sudaro veiklos susitarimus, kuriais nustatomi praktiniai elektroninių sistemų prieinamumo ir veiksmingumo bei veiklos tęstinumo reikalavimai.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose veiklos susitarimuose visų pirma nustatomas deramas atitinkamose elektroninėse sistemose apsikeisti informacijai ir jai apdoroti reikalingas atsako laikas.

3.   Elektroninės sistemos turi būti nuolatos prieinamos. Tačiau ta pareiga netaikoma:

a)

specifiniais su elektroninių sistemų naudojimu susijusiais atvejais, numatytais šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose susitarimuose, arba, jei tokių susitarimų nėra, – nacionaliniu lygmeniu;

b)

force majeure atvejais.

2 poskirsnis

Asmenų registravimas

6 straipsnis

Kompetentinga muitinė

(Kodekso 9 straipsnis)

Už registravimą atsakingas muitines paskiria valstybės narės. Valstybės narės tų muitinių pavadinimus ir adresus praneša Komisijai. Komisija šią informaciją skelbia internete.

7 straipsnis

Su EORI kodu susijusi elektroninė sistema

(Kodekso 16 straipsnis)

1.   Su EORI susijusios informacijos mainams ir saugojimui naudojama tais tikslais pagal Kodekso 16 straipsnio 1 dalį sukurta elektroninė sistema (EORI sistema).

Kompetentinga muitinė informaciją toje sistemoje pateikia kas kartą, kai priskiriami nauji EORI kodai arba pasikeičia saugomi jau atlikto registravimo duomenys.

2.   Kiekvienam asmeniui priskiriamas tik vienas EORI kodas.

3.   EORI sistemoje saugomų duomenų formatas ir kodai nustatyti 12–01 priede.

4.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, 12–01 priede išdėstyti formatai ir kodai iki centrinės EORI sistemos patobulinimo dienos netaikomi.

Iki centrinės EORI sistemos patobulinimo dienos taikomi Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo nustatomos tam tikrų 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų taikymo pereinamuoju laikotarpiu, iki bus įdiegtos tam tikros elektroninės sistemos, taisyklės 9 priede išdėstyti kodai, susiję su bendraisiais duomenų reikalavimais, kurių laikantis registruojami ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti asmenys.

5.   Jeigu valstybės narės renka duomenis, nurodytus 12–01 priedo 4 punkte, jos užtikrina, kad būtų naudojami 12–01 priede išdėstyti formatai ir kodai.

2 skirsnis

Su muitų teisės aktų taikymu susiję sprendimai

1 poskirsnis

Muitinės priimami sprendimai

8 straipsnis

Bendroji teisės būti išklausytam užtikrinimo tvarka

(Kodekso 22 straipsnio 6 dalis)

1.   Kodekso 22 straipsnio 6 dalies pirmoje pastraipoje nurodytame pranešime:

a)

nurodomi dokumentai ir informacija, kuriais muitinė ketina pagrįsti savo sprendimą;

b)

nurodomas laikotarpis, per kurį atitinkamas asmuo turi pareikšti savo nuomonę ir kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią jis gauna tokį pranešimą arba laikomas jį gavusiu;

c)

nurodoma atitinkamo asmens teisė pagal galiojančias nuostatas susipažinti su a punkte nurodytais dokumentais ir informacija.

2.   Jeigu atitinkamas asmuo savo nuomonę pareiškia dar nesibaigus šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytam laikotarpiui, muitinė gali priimti sprendimą, išskyrus atvejus, kai atitinkamas asmuo tuo pačiu metu išreiškia savo ketinimą per nustatytą laikotarpį dar kartą pareikšti savo nuomonę.

9 straipsnis

Specialioji teisės būti išklausytam užtikrinimo tvarka

(Kodekso 22 straipsnio 6 dalis)

1.   Kodekso 22 straipsnio 6 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą pranešimą muitinė gali įtraukti į tikrinimo arba kontrolės procesą, jei ji ketina priimti sprendimą remdamasi kuriais nors iš šių elementų:

a)

tikrinimo, atlikto pateikus prekes, rezultatais;

b)

Kodekso 191 straipsnyje nurodyto muitinės deklaracijos tikrinimo rezultatais;

c)

tais atvejais, kai prekės tebėra prižiūrimos muitinės, – Kodekso 48 straipsnyje nurodyto po prekių išleidimo atliekamo tikrinimo rezultatais;

d)

Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymo tikrinimo rezultatais arba tam tikrais atvejais tokio įrodymo registracijos arba jo tvirtinimo prašymo tikrinimo rezultatais;

e)

muitinės išduodamu kilmės įrodymu;

f)

prekių, kurių bendroji deklaracija, laikinojo saugojimo deklaracija, reeksporto deklaracija ar muitinės deklaracija nepateikta, tikrinimo rezultatais.

2.   Jei pranešimas pateikiamas pagal šio straipsnio 1 dalį, atitinkamas asmuo gali:

a)

nedelsdamas pareikšti savo nuomonę tomis pačiomis priemonėmis, kokios naudojamos pranešimui pateikti pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 9 straipsnį, arba

b)

paprašyti, kad pranešimas būtų pateiktas pagal 8 straipsnį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies f punkte nurodytus atvejus.

Apie tas dvi galimybes atitinkamam asmeniui praneša muitinė.

3.   Kai muitinė priima atitinkamam asmeniui nepalankų sprendimą, ji užregistruoja informaciją apie tai, ar tas asmuo pareiškė savo nuomonę pagal šio straipsnio 2 dalies a punktą.

2 poskirsnis

Gavus prašymą priimami sprendimai

10 straipsnis

Su sprendimais susijusios elektroninės sistemos

(Kodekso 16 straipsnio 1 dalis)

1.   Informacijos apie prašymus ir sprendimus, kurie gali padaryti poveikį daugiau negu vienai valstybei narei, ir apie visus vėlesnius įvykius, kurie gali padaryti poveikį pirminiam prašymui arba sprendimui, mainams ir saugojimui naudojama tais tikslais pagal Kodekso 16 straipsnio 1 dalį sukurta sistema.

Kompetentinga muitinė informaciją toje sistemoje pateikia nedelsdama ir ne vėliau kaip per septynias dienas nuo susipažinimo su ta informacija dienos.

2.   Informacijos apie prašymus ir sprendimus, kurie gali padaryti poveikį daugiau negu vienai valstybei narei, mainams naudojama Komisijos ir valstybių narių bendru sutarimu sukurta ES darnioji verslininko sąsaja.

3.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos nuo Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos SMK muitinės sprendimų sistemos įdiegimo dienos.

11 straipsnis

Muitinė, paskirta priimti prašymus

(Kodekso 22 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa)

Valstybės narės Komisijai pateikia Kodekso 22 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytų muitinių, paskirtų priimti prašymus, sąrašą. Valstybės narės Komisijai taip pat praneša apie visus vėlesnius šio sąrašo pakeitimus.

12 straipsnis

Prašymo priėmimas

(Kodekso 22 straipsnio 2 dalis)

1.   Jei muitinė pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 11 straipsnio 1 dalį priima prašymą, to prašymo priėmimo data laikoma diena, kurią muitinė gavo visą pagal Kodekso 22 straipsnį reikalaujamą informaciją.

2.   Jei muitinė nustato, kad prašyme nepateikta visa reikalaujama informacija, ji paprašo pareiškėjo pateikti reikiamą informaciją per pagrįstą laikotarpį, kuris neturi viršyti 30 dienų.

Jei pareiškėjas nepateikia muitinės prašomos informacijos per tos muitinės šiuo tikslu nustatytą laikotarpį, prašymas nepriimamas, o pareiškėjas apie tai informuojamas.

3.   Jeigu pareiškėjui nepranešama, ar prašymas priimtas, tas prašymas laikomas priimtu. Priėmimo data laikoma prašymo pateikimo data arba, jei pareiškėjas, gavęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytą muitinės prašymą, pateikė papildomos informacijos, – paskutinės trūkstamos informacijos pateikimo data.

13 straipsnis

Su sprendimais susijusios informacijos saugojimas

(Kodekso 23 straipsnio 5 dalis)

Muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, visus duomenis ir papildomą informaciją, kuriais buvo remiamasi priimant sprendimą, saugo bent trejus metus po to sprendimo galiojimo pabaigos.

14 straipsnis

Muitinių konsultavimasis

(Kodekso 22 straipsnis)

1.   Kai muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, su kitos atitinkamos valstybės narės muitine turi konsultuotis dėl atitikties būtinoms palankaus sprendimo priėmimo sąlygoms ir kriterijams, tokios konsultacijos turi įvykti per tam sprendimui priimti nustatytą laikotarpį. Muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, nustato konsultacijoms skirtą laikotarpį, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią ta muitinė praneša sąlygas ir kriterijus, kuriuos turi patikrinti muitinė, su kuria konsultuojamasi.

Jei baigusi pirmoje pastraipoje nurodytą tikrinimą muitinė, su kuria konsultuojamasi, nustato, kad pareiškėjas neatitinka vienos arba kelių palankaus sprendimo priėmimo sąlygų ir kriterijų, tinkamai dokumentais įforminti ir pagrįsti rezultatai perduodami muitinei, kompetentingai priimti sprendimą.

2.   Muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, pagal šio straipsnio 1 dalį konsultacijoms nustatytą laikotarpį gali pratęsti bet kuriuo iš šių atvejų:

a)

dėl tikrinimo pobūdžio muitinė, su kuria konsultuojamasi, paprašo daugiau laiko;

b)

pareiškėjas atlieka pakeitimų, kad būtų užtikrinta atitiktis šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms ir kriterijams, ir praneša apie juos muitinei, kompetentingai priimti sprendimą, o ta muitinė apie pakeitimus praneša muitinei, su kuria konsultuojamasi.

3.   Jeigu muitinė, su kuria konsultuojamasi, neatsako per laikotarpį, kuris pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis nustatytas konsultacijoms, laikoma, kad atitiktis sąlygoms ir kriterijams, dėl kurių konsultuotasi, užtikrinta.

4.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta konsultavimosi procedūra taip pat gali būti taikoma, kai sprendimą reikia peržiūrėti ir patikrinti.

15 straipsnis

Palankaus sprendimo atšaukimas

(Kodekso 28 straipsnis)

Sprendimą, kurio galiojimas sustabdytas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 16 straipsnio 1 dalį, to reglamento 16 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytais atvejais muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, atšaukia, jei sprendimo adresatas per nustatytą laikotarpį nesiima reikalingų priemonių, kad būtų įvykdytos sprendimo sąlygos arba tuo sprendimu nustatytos pareigos.

3 poskirsnis

Sprendimai dėl privalomosios informacijos

16 straipsnis

Prašymas priimti sprendimą dėl privalomosios informacijos

(Kodekso 22 straipsnio 1 dalis)

1.   Jei prašymas priimti sprendimą dėl privalomosios informacijos pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 19 straipsnio 1 dalį pateikiamas kitoje valstybėje narėje nei valstybė narė, kurioje yra įsisteigęs pareiškėjas, muitinė, kuriai pateiktas prašymas, per septynias dienas nuo prašymo priėmimo apie tai praneša valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs pareiškėjas, muitinei.

Jeigu pranešimą gaunanti muitinė turi kokios nors, jos manymu, prašymui nagrinėti svarbios informacijos, tokią informaciją muitinei, kuriai pateiktas prašymas, ji perduoda kuo skubiau ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo dienos.

2.   Prašymas priimti sprendimą dėl privalomosios tarifinės informacijos (toliau – PTI) turi būti susijęs tik su prekėmis, kurios turi panašių charakteristikų ir kurių skirtumai neturi reikšmės jų tarifiniam klasifikavimui.

3.   Prašymas priimti sprendimą dėl privalomosios kilmės informacijos (toliau – PKI) turi būti susijęs tik su vienos rūšies prekėmis ir vienu aplinkybių deriniu, naudojamu kilmei nustatyti.

4.   Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Kodekso 33 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punkte nustatyto reikalavimo, susijusio su prašymu priimti PTI sprendimą, Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta muitinė pasitikrina šio reglamento 21 straipsnyje nurodytoje elektroninėje sistemoje ir tokias informacijos užklausas registruoja.

17 straipsnis

Derėjimas su esamais PTI sprendimais

(Kodekso 22 straipsnio 3 dalis)

Kad užtikrintų ketinamo priimti PTI sprendimo derėjimą su jau priimtais PTI sprendimais, muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, pasitikrina 21 straipsnyje nurodytoje elektroninėje sistemoje ir tokias informacijos užklausas registruoja.

18 straipsnis

Pranešimas apie PKI sprendimus

(Kodekso 6 straipsnio 3 dalis)

1.   Kai muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, apie PKI sprendimą pareiškėjui praneša naudodamasi ne elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis, šiais tikslais ji naudoja 12–02 priede pateiktą formą.

2.   Jeigu muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, apie PKI sprendimą pareiškėjui praneša naudodamasi elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis, tą sprendimą turi būti įmanoma atspausdinti naudojant 12–02 priede pateiktą formą.

19 straipsnis

Su PKI sprendimais susijusių duomenų mainai

(Kodekso 23 straipsnio 5 dalis)

1.   Muitinė kas ketvirtį Komisijai perduoda atitinkamą informaciją apie PKI sprendimus.

2.   Komisija užtikrina pagal šio straipsnio 1 dalį gautos informacijos prieinamumą visų valstybių narių muitinėms.

20 straipsnis

PTI sprendimų stebėsena

(Kodekso 23 straipsnio 5 dalis)

Kai muitinės formalumus, susijusius su prekėmis, kurioms taikomas PTI sprendimas, atlieka pats PTI sprendimo adresatas arba tai daroma jo vardu, tai muitinės deklaracijoje nurodoma įrašant į ją PTI sprendimo registracijos numerį.

21 straipsnis

Su PTI susijusi elektroninė sistema

(Kodekso 16 straipsnio 1 dalis ir 23 straipsnio 5 dalis)

1.   Informacijos apie prašymus ir sprendimus, susijusius su PTI, ar apie visus vėlesnius įvykius, kurie gali padaryti poveikį pirminiam prašymui ar sprendimui, mainams ir saugojimui naudojama šiais tikslais pagal Kodekso 16 straipsnio 1 dalį sukurta elektroninė sistema.

Kompetentinga muitinė informaciją toje sistemoje pateikia nedelsdama ir ne vėliau kaip per septynias dienas nuo susipažinimo su ta informacija dienos.

2.   Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos:

a)

šio reglamento 55 straipsnyje nurodyta priežiūra, be kita ko, taikoma duomenims, kurie svarbūs atliekant naudojimosi PTI sprendimais stebėseną;

b)

prašymą gavusi ir PTI sprendimą priėmusi muitinė, naudodama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sistemą, praneša, ar suteikiamas naudojimosi PTI sprendimu pratęsimo laikotarpis: nurodo naudojimosi pratęsimo laikotarpio pabaigos datą ir prekių, kurioms taikomas tas laikotarpis, kiekį.

3.   Kad padėtų muitinei tikrinti, kaip laikomasi su PTI susijusių pareigų, Komisija apie šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos stebėsenos rezultatus reguliariai informuoja valstybes nares.

4.   Informacijos apie prašymus ir sprendimus, susijusius su PTI, mainams naudojama Komisijos ir valstybių narių bendru sutarimu sukurta ES darnioji verslininko sąsaja.

5.   Nagrinėdama prašymą priimti PTI sprendimą muitinė nurodo prašymo statusą šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje sistemoje.

6.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, iki Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos sistemos patobulinimo dienos valstybės narės naudoja pagrindinę Komisijos duomenų bazę, sukurtą pagal Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (8) 8 straipsnio 3 dalį.

7.   Iki dienos, kurią bus pradėtas pirmasis šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sistemos ir šio reglamento 56 straipsnyje nurodytos sistemos tobulinimo etapas, muitinė naudojimosi PTI sprendimais stebėseną vykdo tuomet, kai pagal Kodekso 46 ir 48 straipsnius atlieka muitinį tikrinimą arba tikrinimą po prekių išleidimo. Nukrypstant nuo šio straipsnio 3 dalies, iki tos pirmojo etapo pradžios dienos Komisija valstybėms narėms neprivalo pranešti šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos stebėsenos rezultatų.

22 straipsnis

Naudojimosi sprendimais dėl privalomosios informacijos pratęsimas

(Kodekso 34 straipsnio 9 dalis)

1.   Jei muitinė pagal Kodekso 34 straipsnio 9 dalies trečią pastraipą nusprendžia pratęsti naudojimosi sprendimu laikotarpį, ji nurodo pratęsto naudojimosi sprendimu laikotarpio pabaigos datą.

2.   Jei muitinė pagal Kodekso 34 straipsnio 9 dalies trečią pastraipą nusprendžia pratęsti naudojimosi PTI sprendimu laikotarpį, ji nurodo ne tik šio straipsnio 1 dalyje minimą datą, bet ir prekių, kurių muitinis įforminimas gali būti atliekamas pratęstu naudojimosi sprendimu laikotarpiu, kiekį.

Kai minėtas kiekis pasiekiamas, naudojimasis sprendimu, kurio naudojimosi laikotarpis pratęstas, nutraukiamas.

Vykdydama 55 straipsnyje nurodytą priežiūrą Komisija valstybes nares informuoja apie pasiektą minėtą kiekį.

23 straipsnis

Veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti teisingą ir vienodą tarifinį prekių klasifikavimą arba kilmės nustatymą

(Kodekso 34 straipsnio 10 dalis)

1.   Komisija pagal Kodekso 34 straipsnio 10 dalies a punktą nedelsdama praneša muitinėms apie laikinai sustabdomą PTI ir PKI sprendimų priėmimą, jei:

a)

Komisija aptinka neteisingų ar nevienodų sprendimų;

b)

muitinės Komisijai yra pranešusi apie atvejus, kai per ne ilgesnį kaip 90 dienų laikotarpį joms nepavyksta suderinti savo skirtingų nuomonių dėl teisingo ir vienodo prekių klasifikavimo ar kilmės nustatymo.

Nuo dienos, kurią Komisija pranešė muitinei apie sustabdymą, iki kol bus užtikrintas teisingas ir vienodas prekių klasifikavimas arba kilmės nustatymas, dėl prekių, kurioms taikomas a arba b punktas, nėra skelbiamas joks sprendimas dėl privalomosios informacijos.

2.   Dėl teisingo ir vienodo prekių klasifikavimo arba kilmės nustatymo Sąjungos lygmeniu konsultuojamasi kuo anksčiau ir ne vėliau kaip per 120 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto Komisijos pranešimo.

3.   Kai sustabdymas atšaukiamas, Komisija nedelsdama apie tai informuoja muitinę.

4.   Taikant šio straipsnio 1–3 dalis, PKI sprendimai laikomi nevienodais, jeigu jais skirtinga kilmė suteikiama prekėms, kurios:

a)

priskiriamos tai pačiai tarifinei pozicijai ir kurių kilmė buvo nustatyta pagal tas pačias kilmės taisykles, ir

b)

gautos tomis pačiomis sąlygomis, taikant tą patį gamybos procesą ir naudojant lygiavertes medžiagas, visų pirma tų medžiagų kilmės statuso atžvilgiu.

3 skirsnis

Įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas

24 straipsnis

Atitiktis reikalavimams

(Kodekso 39 straipsnio a punktas)

1.   Jei pareiškėjas yra fizinis asmuo, laikoma, kad Kodekso 39 straipsnio a punkte nustatytam kriterijui atitiktis užtikrinta, jei per pastaruosius trejus metus pareiškėjas ir tam tikrais atvejais darbuotojas, atsakingas už pareiškėjo muitinės klausimus, nepadarė reikšmingų arba kartotinių muitų teisės aktų ir mokesčių taisyklių pažeidimų, taip pat nėra duomenų apie to pareiškėjo ar darbuotojo padarytus sunkius nusikaltimus, susijusius su jų ekonomine veikla.

Jei pareiškėjas nėra fizinis asmuo, laikoma, kad Kodekso 39 straipsnio a punkte nustatytam kriterijui atitiktis užtikrinta, jei per pastaruosius trejus metus nė vienas iš toliau nurodytų asmenų nepadarė reikšmingų arba kartotinių muitų teisės aktų ir mokesčių taisyklių pažeidimų, arba nėra duomenų apie to asmens padarytus sunkius nusikaltimus, susijusius su jo ekonomine veikla:

a)

pareiškėjas;

b)

pareiškėjo bendrovei vadovaujantis ar jos valdymą kontroliuojantis asmuo;

c)

darbuotojas, atsakingas už pareiškėjo muitinės klausimus.

2.   Tačiau gali būti laikoma, kad Kodekso 39 straipsnio a punkte nurodytam kriterijui atitiktis užtikrinta, jei muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, mano, kad pažeidimas yra nereikšmingas, atsižvelgiant į susijusių operacijų skaičių ar apimtį, ir muitinė neturi abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo.

3.   Jei šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas asmuo yra įsisteigęs trečiojoje šalyje arba jo gyvenamoji vieta yra toje šalyje, muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, remdamasi prieinamais apskaitos registrais ir informacija įvertina, ar užtikrinta atitiktis Kodekso 39 straipsnio a punkte nurodytam kriterijui.

4.   Jei pareiškėjas yra įsisteigęs trumpiau kaip trejus metus, muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, remdamasi prieinamais apskaitos registrais ir informacija įvertina, ar užtikrinta atitiktis Kodekso 39 straipsnio a punkte nurodytam kriterijui.

25 straipsnis

Veiksminga prekybos ir transporto apskaitos registrų tvarkymo sistema

(Kodekso 39 straipsnio b punktas)

1.   Laikoma, kad Kodekso 39 straipsnio b punkte nustatytam kriterijui atitiktis užtikrinta, jei įvykdomos šios sąlygos:

a)

pareiškėjas naudoja apskaitos sistemą, atitinkančią toje valstybėje narėje, kurioje laikomi jo apskaitos registrai, taikomus bendruosius apskaitos principus ir patogią audito metodais pagrįstam muitiniam tikrinimui, apskaitos sistemoje archyvuodamas duomenis taip, kad audito seka būtų įmanoma juos atsekti nuo momento, kai duomenys įrašomi į bylą;

b)

pareiškėjo tvarkomi muitinei reikalingi apskaitos registrai integruoti į pareiškėjo apskaitos sistemą arba jais remiantis informaciją galima sutikrinti su apskaitos sistema;

c)

pareiškėjas suteikia muitinei fizinę prieigą prie savo apskaitos sistemų ir, atitinkamais atvejais, prie savo prekybos ir transporto registrų;

d)

pareiškėjas suteikia muitinei elektroninę prieigą prie savo apskaitos sistemų ir, atitinkamais atvejais, prie savo prekybos ir transporto veiklos apskaitos registrų, jei tos sistemos arba registrai tvarkomi elektroniniu būdu;

e)

pareiškėjas turi logistikos sistemą, kuri identifikuoja prekes kaip Sąjungos arba ne Sąjungos prekes ir prireikus rodo jų buvimo vietą;

f)

pareiškėjas turi administracinę organizaciją, atitinkančią jo verslo rūšį ir dydį bei tinkamą prekių srautams valdyti, taip pat vykdo vidaus kontrolę, leidžiančią užkirsti kelią klaidoms, jas išaiškinti ir ištaisyti bei užkirsti kelią neteisėtiems ar netinkamiems sandoriams ir juos išaiškinti;

g)

atitinkamais atvejais pareiškėjas taiko priimtinas naudojimosi licencijomis ir leidimais, suteiktais taikant prekybos politikos priemones arba susijusiais su prekyba žemės ūkio produktais, procedūras;

h)

pareiškėjas taiko priimtinas apskaitos registrų ir informacijos saugojimo bei apsaugos nuo informacijos praradimo procedūras;

i)

pareiškėjas užtikrina, kad atitinkamiems darbuotojams būtų pateikti nurodymai informuoti muitinę kiekvieną sykį, kai išaiškinami reikalavimų laikymosi sunkumai, ir nustato muitinės informavimo apie tokius sunkumus procedūrą;

j)

pareiškėjas taiko deramas saugumo priemones savo kompiuterinei sistemai apsaugoti nuo neteisėto įsilaužimo ir saugiam savo dokumentų laikymui;

k)

atitinkamais atvejais pareiškėjas taiko priimtinas naudojimosi importo ir eksporto licencijomis, susijusiomis su draudimais ir apribojimais, procedūras, įskaitant priemones, naudojamas prekėms, kurioms taikomi draudimai ar apribojimai, atskirti nuo kitų prekių, ir tų draudimų ir apribojimų laikymosi užtikrinimo priemones.

2.   Jei pareiškėjas prašo tik Kodekso 38 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (saugumas ir sauga) leidimo (toliau – AEOS), šio straipsnio 1 dalies e punkte nustatytas reikalavimas netaikomas.

26 straipsnis

Mokumas

(Kodekso 39 straipsnio c punktas)

1.   Laikoma, kad Kodekso 39 straipsnio c punkte nustatytam kriterijui atitiktis užtikrinta, jei pareiškėjas tenkina šiuos reikalavimus:

a)

pareiškėjui nėra taikoma bankroto procedūra;

b)

per paskutinius trejus metus iki prašymo pateikimo pareiškėjas vykdė savo finansinius įsipareigojimus, susijusius su muitų, kitų mokesčių ar privalomųjų mokėjimų, renkamų už prekių importą ar eksportą arba su jais susijusių, mokėjimu;

c)

pareiškėjas, remdamasis paskutinių trejų metų iki prašymo pateikimo apskaitos registrais ir informacija, pagrindžia, kad jo finansinė padėtis yra pakankamai gera jo pareigoms ir įsipareigojimams, atitinkantiems jo verslo rūšį ir dydį, įvykdyti, įskaitant tai, kad jis neturi neigiamo grynojo turto, išskyrus atvejus, kai šis neigiamas grynasis turtas gali būti padengtas.

2.   Jeigu pareiškėjas yra įsisteigęs trumpiau nei trejus metus, jo mokumas, kaip nurodyta Kodekso 39 straipsnio c punkte, tikrinamas remiantis turimais apskaitos registrais ir informacija.

27 straipsnis

Praktiniai kompetencijos arba profesinės kvalifikacijos standartai

(Kodekso 39 straipsnio d punktas)

1.   Laikoma, kad Kodekso 39 straipsnio d punkte nustatytam kriterijui atitiktis užtikrinta, jei įvykdoma kuri nors iš šių sąlygų:

a)

pareiškėjas arba asmuo, atsakingas už pareiškėjo muitinės klausimus, laikosi vieno iš toliau nurodytų praktinių kompetencijos standartų:

i)

turi patvirtintos bent trejų metų su muitinės klausimais susijusios praktinės patirties;

ii)

laikosi Europos standartizacijos organizacijos priimto kokybės standarto, susijusio su muitinės klausimais;

b)

pareiškėjas arba asmuo, atsakingas už pareiškėjo muitinės klausimus, sėkmingai baigė muitų teisės aktų srities mokymą, pritaikytą jo vykdomos muitinės srities veiklos apimčiai ir ją atitinkantį; tą mokymą rengia bet kuris iš toliau nurodytų subjektų:

i)

valstybės narės muitinė;

ii)

tokį kvalifikacinį mokymą galinti rengti švietimo įstaiga, kurią šiuo tikslu yra pripažinusi muitinė arba už profesinį mokymą atsakinga valstybės narės įstaiga;

iii)

tokį kvalifikacinį mokymą galinti rengti profesinė ar verslo asociacija, kurią šiuo tikslu yra pripažinusi valstybės narės muitinė arba kuri yra akredituota Sąjungoje.

2.   Jeigu asmuo, atsakingas už pareiškėjo muitinės klausimus, yra pagal sutartį dirbantis asmuo, laikoma, kad atitiktis Kodekso 39 straipsnio d punkte nustatytam kriterijui užtikrinta, jei tas pagal sutartį dirbantis asmuo yra įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas (muitinės formalumų supaprastinimas), kaip nurodyta Kodekso 38 straipsnio 2 dalies a punkte (toliau – AEOC).

28 straipsnis

Saugumo ir saugos standartai

(Kodekso 39 straipsnio e punktas)

1.   Laikoma, kad Kodekso 39 straipsnio e punkte nustatytam kriterijui atitiktis užtikrinta, jei įvykdomos šios sąlygos:

a)

pastatai, kurie turi būti naudojami su AEOS leidimu susijusiai veiklai, yra apsaugoti nuo neteisėto įsilaužimo ir pastatyti iš medžiagų, kliudančių neteisėtai patekti į vidų;

b)

taikomos tinkamos priemonės, kuriomis užkertamas kelias bandymams neteisėtai patekti į biurus, krovos vietas, krovimo dokus, krovinių saugojimo vietas ir kitas atitinkamas vietas;

c)

taikomos prekių tvarkymo priemonės, be kita ko, užtikrinančios apsaugą nuo nesankcionuoto prekių padėjimo ar pakeitimo, netinkamo tvarkymo ir krovinio vienetų atidarymo;

d)

pareiškėjas ėmėsi priemonių, kurias taikant galima tiksliai nustatyti jo verslo partnerių tapatybę ir užtikrinti, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo verslo modelį, taikant atitinkamas sutarčių sąlygas ar kitas tinkamas priemones, tie verslo partneriai užtikrintų tarptautinės tiekimo grandinės dalies, su kuria susijusi jų veikla, saugumą;

e)

pareiškėjas, kiek leidžiama pagal nacionalinės teisės aktus, reguliariai ir, kai tai būtina atsižvelgiant į aplinkybes, atlieka būsimų darbuotojų, kurie eis saugumo požiūriu svarbias pareigas, patikimumo patikrinimą ir tokias pareigas jau einančių darbuotojų biografijos patikrinimus;

f)

pareiškėjas taiko tinkamas saugumo procedūras visiems pagal sutartis dirbantiems išorės paslaugų teikėjams;

g)

pareiškėjas užtikrina, kad jo darbuotojai, turintys su saugumo klausimais susijusių pareigų, reguliariai dalyvautų programose ir taip galėtų geriau susipažinti su tais saugumo klausimais;

h)

pareiškėjas yra paskyręs kontaktinį asmenį, kompetentingą spręsti su sauga ir saugumu susijusius klausimus.

2.   Jei pareiškėjas turi saugumo ir saugos sertifikatą, išduotą remiantis tarptautine konvencija, Tarptautinės standartizacijos organizacijos tarptautiniu standartu ar Europos standartizacijos organizacijos Europos standartu, į šiuos sertifikatus atsižvelgiama tikrinant atitiktį Kodekso 39 straipsnio e punkte nustatytiems kriterijams.

Laikoma, kad atitiktis kriterijams užtikrinta, jei nustatoma, kad to sertifikato išdavimo kriterijai yra tapatūs arba lygiaverčiai Kodekso 39 straipsnio e punkte nustatytiems kriterijams.

Laikoma, kad atitiktis kriterijams užtikrinta, jei pareiškėjas turi saugumo ir saugos sertifikatą, išduotą trečiosios šalies, su kuria Sąjunga yra sudariusi susitarimą, kuriame numatyta tą sertifikatą pripažinti.

3.   Jeigu pareiškėjas yra reguliuojamas subjektas arba žinomas siuntėjas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 300/2008 (9) 3 straipsnyje, ir atitinka Komisijos reglamente (ES) Nr. 185/2010 (10) nustatytus reikalavimus, laikoma, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems kriterijams atitiktis užtikrinta vietų ir operacijų, kurioms atlikti pareiškėjui suteiktas reguliuojamo subjekto arba žinomo siuntėjo statusas, atžvilgiu, jei reguliuojamo subjekto arba žinomo siuntėjo statuso suteikimo kriterijai yra tapatūs arba lygiaverčiai Kodekso 39 dalies e punkte nustatytiems kriterijams.

29 straipsnis

Kriterijų tikrinimas

(Kodekso 22 straipsnis)

1.   Tikrindama Kodekso 39 straipsnio b ir e punktuose nustatytus kriterijus muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, užtikrina, kad tikrinimas vietoje būtų atliekamas visose patalpose, kurios svarbios su muitine susijusiai pareiškėjo veiklai.

Jeigu pareiškėjas turi daug patalpų, o dėl nustatyto sprendimo priėmimo laikotarpio nėra galimybės patikrinti visų tų patalpų, muitinė gali nuspręsti patikrinti tik tipinę tų patalpų dalį, jei ji įsitikino, kad visose savo patalpose pareiškėjas taiko tuos pačius saugumo ir saugos standartus bei bendrus apskaitos registrų tvarkymo standartus ir procedūras.

2.   Muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, gali atsižvelgti vertinimų ar audito, atliekamų laikantis Sąjungos teisės aktų, rezultatus, jei jie svarbūs tikrinant Kodekso 39 straipsnyje nurodytus kriterijus.

3.   Tikrindama, ar užtikrinta atitiktis Kodekso 39 straipsnio b, c ir e punktuose nurodytiems kriterijams, muitinė gali atsižvelgti į pareiškėjo pateiktas ekspertų išvadas, jei išvadas parengęs ekspertas nesusijęs su pareiškėju taip, kaip apibrėžta šio reglamento 127 straipsnyje.

4.   Tikrindama, ar užtikrinta atitiktis Kodekso 39 straipsnyje nustatytiems kriterijams, muitinė deramai atsižvelgia į specifines ekonominės veiklos vykdytojų (ypač mažųjų ir vidutinių įmonių) charakteristikas.

5.   Kodekso 39 straipsnyje nustatytų kriterijų vertinimą ir jo rezultatus muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, įformina dokumentais.

30 straipsnis

Su AEO statusu susijusi elektroninė sistema

(Kodekso 16 straipsnio 1 dalis)

1.   Informacijos apie prašymus išduoti įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (AEO) leidimą ir išduotus AEO leidimus bei visus kitus įvykius ar veiksmus, kurie gali vėliau padaryti poveikį pirminiam sprendimui (įskaitant AEO leidimo pripažinimą negaliojančiu, galiojimo sustabdymą, atšaukimą arba pakeitimą), ar stebėsenos ar peržiūros rezultatus, mainams ir saugojimui naudojama šiais tikslais pagal Kodekso 16 straipsnio 1 dalį sukurta elektroninė sistema. Kompetentinga muitinė pateikia informaciją toje sistemoje nedelsdama ir ne vėliau kaip per septynias dienas.

Informacijos apie prašymus ir sprendimus, susijusius su AEO leidimais, mainams naudojama Komisijos ir valstybių narių bendru sutarimu sukurta ES darnioji verslininko sąsaja.

2.   Tam tikrais atvejais, visų pirma, kai AEO statusu remiamasi suteikiant patvirtinimus, leidimus ar lengvatas pagal kitus Sąjungos teisės aktus, prieigą prie šio straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės sistemos kompetentinga muitinė gali suteikti atitinkamai už civilinės aviacijos saugumą atsakingai nacionalinei institucijai. Prieiga suteikiama prie šios informacijos:

a)

AEOS leidimų, įskaitant leidimo turėtojo pavadinimą (vardą, pavardę) ir tam tikrais atvejais informacijos apie leidimų pakeitimą ar atšaukimą, ar įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statuso galiojimo sustabdymą ir tų veiksmų priežastis;

b)

informacijos apie AEOS leidimų peržiūrą ir jos rezultatus.

Minėtąją informaciją tvarkančios už civilinės aviacijos saugumą atsakingos nacionalinės institucijos ją naudoja tik su atitinkamomis programomis, skirtomis reguliuojamiems subjektams arba žinomiems siuntėjams, susijusiais tikslais ir taiko deramas technines ir organizacines priemones, kad užtikrintų šios informacijos saugumą.

3.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, iki Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos AEO sistemos patobulinimo dienos valstybės narės naudoja sistemą, sukurtą pagal Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 14x straipsnį.

31 straipsnis

Muitinių konsultavimosi procedūra ir informacijos mainai

(Kodekso 22 straipsnis)

1.   Muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, gali konsultuotis su kitų valstybių narių muitinėmis, kurių kompetencijai priklauso vietos, kur laikoma būtina informacija arba kur turi būti atliekamas tikrinimas, siekiant patikrinti Kodekso 39 straipsnyje nustatytą kriterijų (-us), priežiūra.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos konsultacijos yra privalomos, jei:

a)

prašymas suteikti AEO statusą pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 12 straipsnio 1 dalį pateikiamas muitinei, veikiančiai toje vietoje, kurioje laikomi ar yra prieinami pagrindiniai muitinei reikalingi pareiškėjo apskaitos registrai;

b)

prašymas suteikti AEO statusą pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 27 straipsnį pateikiamas valstybės narės, kurioje yra pareiškėjo nuolatinis verslo padalinys ir laikoma arba yra prieinama informacija apie jo bendrąją logistikos valdymo veiklą Sąjungoje, muitinei;

c)

dalis apskaitos registrų ir dokumentų, kurie svarbūs teikiant prašymą suteikti AEO statusą, tvarkomi kitoje valstybėje narėje nei valstybė narė, kurioje veikia muitinė, kompetentinga priimti sprendimą;

d)

AEO statuso prašantis pareiškėjas turi sandėlį arba vykdo kitokią su muitine susijusią veiklą kitoje valstybėje narėje nei valstybė narė, kurioje veikia kompetentinga muitinė.

3.   Nukrypdamos nuo reikalavimo, susijusio su šio reglamento 14 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antrame sakinyje nustatytu laikotarpiu, muitinės baigia konsultacijų procedūrą per 80 dienų laikotarpį, skaičiuojamą nuo dienos, kurią muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, praneša apie būtinas sąlygas ir kriterijus, kuriuos turi patikrinti muitinė, su kuria konsultuojamasi.

4.   Kai kitos valstybės narės muitinė turi informacijos, kuri svarbi suteikiant AEO statusą, tą informaciją muitinei, kompetentingai priimti sprendimą, ji perduoda per 30 dienų laikotarpį, skaičiuojamą nuo dienos, kurią apie prašymą pranešta naudojant šio reglamento 30 straipsnyje nurodytą elektroninę sistemą.

32 straipsnis

Prašymo atmetimas

(Kodekso 22 straipsnis)

AEO prašymo atmetimas neturi daryti poveikio palankiems sprendimams, kurie pagal muitų teisės aktus jau yra priimti dėl pareiškėjo, išskyrus atvejus, kai tų palankių sprendimų priėmimo pagrindas yra užtikrinta atitiktis AEO kriterijams, kuriems prašymo suteikti AEO statusą nagrinėjimo metu atitiktis neužtikrinta.

33 straipsnis

Abiejų rūšių leidimų derinimas

(Kodekso 38 straipsnio 3 dalis)

Jei pareiškėjas turi teisę gauti ir AEOC, ir AEOS leidimą, muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, išduoda vieną bendrą leidimą.

34 straipsnis

Leidimo atšaukimas

(Kodekso 28 straipsnis)

1.   AEO leidimo atšaukimas neturi daryti poveikio jokiam palankiam sprendimui, priimtam dėl to paties asmens, išskyrus atvejus, kai AEO statuso turėjimas buvo būtina palankaus sprendimo priėmimo sąlyga, arba tas sprendimas buvo grindžiamas Kodekso 39 straipsnyje nustatytu kriterijumi, kuriam atitiktis nebeužtikrinama.

2.   Palankaus sprendimo, priimto dėl leidimo turėtojo, atšaukimas arba pakeitimas savaime nedaro poveikio to asmens AEO leidimui.

3.   Jeigu tas pats asmuo turi ir AEOC, ir AEOS statusą, o Kodekso 28 straipsnis arba šio reglamento 15 straipsnis taikomi dėl to, kad neįvykdytos Kodekso 39 straipsnio d punkte nustatytos sąlygos, AEOC leidimas atšaukiamas, o AEOS leidimas paliekamas galioti.

Jeigu tas pats asmuo turi ir AEOS, ir AEOCstatusą, o Kodekso 28 straipsnis arba šio reglamento 15 straipsnis taikomi dėl to, kad neįvykdytos Kodekso 39 straipsnio d punkte nustatytos sąlygos, AEOS leidimas atšaukiamas, o AEOC leidimas paliekamas galioti.

35 straipsnis

Stebėsena

(Kodekso 23 straipsnio 5 dalis)

1.   Valstybių narių muitinės nedelsdamos informuoja kompetentingą muitinę apie visus suteikus AEO statusą atsiradusius veiksnius, kurie gali turėti įtakos tolesniam jo galiojimui ar turiniui.

2.   Kompetentinga muitinė užtikrina visos svarbios turimos informacijos prieinamumą kitų valstybių narių, kuriose AEO vykdo su muitine susijusią veiklą, muitinėms.

3.   Jeigu muitinė atšaukia palankų sprendimą, kuris buvo priimtas remiantis AEO statusu, ji apie tai praneša tą statusą suteikusiai muitinei.

4.   Jei AEOS yra reguliuojamas subjektas arba žinomas siuntėjas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 300/2008 3 straipsnyje, ir atitinka Reglamente (ES) Nr. 185/2010 nustatytus reikalavimus, kompetentinga muitinė nedelsdama užtikrina toliau nurodytos būtiniausios su AEO statusu susijusios informacijos prieinamumą atitinkamai už civilinės aviacijos saugumą atsakingai nacionalinei institucijai:

a)

informacijos apie AEOS leidimą, įskaitant leidimo turėtojo pavadinimą (vardą, pavardę) ir tam tikrais atvejais informacijos apie leidimo pakeitimą ar atšaukimą, ar įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statuso galiojimo sustabdymą ir tų veiksmų priežastis;

b)

informacijos apie tai, ar atitinkamoje vietoje lankėsi muitinės pareigūnai, paskutinio vizito datą ir vizito tikslą (leidimų išdavimas, peržiūra ar stebėsena);

c)

informacijos apie AEOS leidimo peržiūrą ir jos rezultatus.

Nacionalinė muitinė, pritarus atitinkamai už civilinės aviacijos saugumą atsakingai nacionalinei institucijai, nustato išsamias informacijos mainų, kuriems nėra naudojama šio reglamento 30 straipsnyje nurodyta sistema, sąlygas.

Minėtąją informaciją tvarkančios už civilinės aviacijos saugumą atsakingos nacionalinės institucijos ją naudoja tik su atitinkamomis programomis, skirtomis reguliuojamiems subjektams arba žinomiems siuntėjams, susijusiais tikslais ir taiko deramas technines ir organizacines priemones, kad užtikrintų šios informacijos saugumą.

4 skirsnis

Prekių tikrinimas

1 poskirsnis

Muitinis tikrinimas ir rizikos valdymas

36 straipsnis

Su rizikos valdymu ir muitiniu tikrinimu susijusi elektroninė sistema

(Kodekso 16 straipsnio 1 dalis)

1.   Informacijos apie valstybių narių muitinių ir Komisijos viena kitai pranešamą su rizika susijusią informaciją mainams ir saugojimui naudojama šiais tikslais pagal Kodekso 16 straipsnio 1 dalį sukurta elektroninė sistema (muitinės rizikos valdymo sistema).

2.   Šio straipsnio 1 dalyje minima sistema taip pat naudojama muitinėms bendrauti tarpusavyje bei muitinėms ir Komisijai bendrauti taikant bendruosius rizikos kriterijus ir standartus, nustatant bendras prioritetines tikrinimo sritis, taikant muitinį krizių valdymą, kečiantis su rizika susijusia informacija ir rizikos analizės rezultatais, kaip nurodyta Kodekso 46 straipsnio 5 dalyje, ir muitinio tikrinimo rezultatais.

2 poskirsnis

Oro transportu vežamas rankinis ir registruotas bagažas

37 straipsnis

Tranzitiniai reisai

(Kodekso 49 straipsnis)

1.   Asmenų, skrendančių iš ne Sąjungos oro uosto orlaiviu, kuris po nusileidimo Sąjungos oro uoste toliau skrenda į kitą Sąjungos oro uostą, rankiniam ir registruotam bagažui taikytinas muitinis tikrinimas ir formalumai atliekami paskutiniame tarptautiniame Sąjungos oro uoste.

Rankiniam ir registruotam bagažui galioja taisyklės, taikytinos iš trečiosios šalies atvykstančių asmenų bagažui, išskyrus atvejus, kai tokį bagažą vežantis asmuo įrodo, kad jo bagaže esančios prekės turi Sąjungos prekių statusą.

2.   Asmenų, skrendančių iš Sąjungos oro uosto orlaiviu, kuris nusileidžia kitame Sąjungos oro uoste ir toliau skrenda į ne Sąjungos oro uostą, rankiniam ir registruotam bagažui taikytinas muitinis tikrinimas ir formalumai atliekami pirmajame tarptautiniame Sąjungos oro uoste.

Rankinis bagažas gali būti tikrinamas paskutiniame tarptautiniame Sąjungos oro uoste, kuriame nusileidžia orlaivis, siekiant įsitikinti, kad tame bagaže esančios prekės turi Sąjungos prekių muitinį statusą.

38 straipsnis

Verslo ir turizmo orlaiviais vykdomi tranzitiniai reisai

(Kodekso 49 straipsnis)

Muitinis tikrinimas ir formalumai, taikytini asmenų, skrendančių verslo arba turizmo orlaiviais, bagažui, atliekami šiuose oro uostuose:

a)

jei orlaivis skrenda iš ne Sąjungos oro uosto ir po nusileidimo Sąjungos oro uoste toliau skrenda į kitą Sąjungos oro uostą, – pirmajame tarptautiniame Sąjungos oro uoste;

b)

jeigu orlaivis skrenda iš Sąjungos oro uosto ir po nusileidimo Sąjungos oro uoste toliau skrenda į ne Sąjungos oro uostą, – paskutiniame tarptautiniame Sąjungos oro uoste.

39 straipsnis

Atvykstamieji reisai su bagažo perkrovimu

(Kodekso 49 straipsnis)

1.   Jei į Sąjungos oro uostą orlaiviu, atskrendančiu iš ne Sąjungos oro uosto, atgabenamas bagažas tame Sąjungos oro uoste perkraunamas į kitą orlaivį, skrendantį Sąjungos vidaus reisu, taikomos šio straipsnio 2 ir 3 dalys.

2.   Registruotam bagažui taikytinas muitinis tikrinimas ir formalumai atliekami paskutiniame tarptautiniame Sąjungos oro uoste, į kurį orlaivis atskrenda Sąjungos vidaus reisu. Tačiau muitinis tikrinimas ir formalumai, taikytini registruotam bagažui, kuris atgabenamas iš ne Sąjungos oro uosto ir tarptautiniame Sąjungos oro uoste perkraunamas į orlaivį, skrendantį kitą tos pačios valstybės narės teritorijoje veikiantį tarptautinį Sąjungos oro uostą, gali būti atliekami tarptautiniame Sąjungos oro uoste, kuriame registruotas bagažas perkraunamas.

Išimtiniais atvejais, be pirmoje pastraipoje nurodyto tikrinimo ir formalumų, registruotam bagažui taikytinas muitinis tikrinimas ir formalumai dar gali būti atliekami pirmajame tarptautiniame Sąjungos oro uoste, jei patikrinus rankinį bagažą nustatoma, kad toks tikrinimas ir formalumai reikalingi.

3.   Rankiniam bagažui taikytinas muitinis tikrinimas ir formalumai atliekami pirmajame tarptautiniame Sąjungos oro uoste.

Rankiniam bagažui taikytinas papildomas muitinis tikrinimas ir formalumai gali būti atliekami oro uoste, į kurį orlaivis atskrenda Sąjungos vidaus reisu, tik išimtiniais atvejais, kai patikrinus registruotą bagažą nustatoma, kad toks tikrinimas ir formalumai reikalingi.

40 straipsnis

Išvykstamieji reisai su bagažo perkrovimu

(Kodekso 49 straipsnis)

1.   Jei bagažas Sąjungos oro uoste pakraunamas į Sąjungos vidaus reisu skrendantį orlaivį ir vėliau kitame Sąjungos oro uoste perkraunamas į kitą orlaivį, kurio paskirties oro uostas yra ne Sąjungos oro uostas, taikomos šio straipsnio 2 ir 3 dalys.

2.   Registruotam bagažui taikytinas muitinis tikrinimas ir formalumai atliekami pirmajame tarptautiniame Sąjungos išvykimo oro uoste. Tačiau muitinis tikrinimas ir formalumai, taikytini registruotam bagažui, pakrautam į orlaivį tarptautiniame Sąjungos oro uoste ir perkrautam kitame tos pačios valstybės narės teritorijoje esančiame tarptautiniame Sąjungos oro uoste į orlaivį, skrendantį į ne Sąjungos oro uostą, gali būti atliekami tarptautiniame Sąjungos oro uoste, kuriame perkraunamas registruotas bagažas.

Išimtiniais atvejais, be pirmoje pastraipoje nurodyto tikrinimo ir formalumų, registruotam bagažui taikytinas muitinis tikrinimas ir formalumai dar gali būti atliekami paskutiniame tarptautiniame Sąjungos oro uoste, jei patikrinus rankinį bagažą nustatoma, kad toks tikrinimas ir formalumai reikalingi.

3.   Rankiniam bagažui taikytinas muitinis tikrinimas ir formalumai atliekami paskutiniame tarptautiniame Sąjungos oro uoste.

Rankiniam bagažui taikytinas papildomas muitinis tikrinimas ir formalumai oro uoste, iš kurio orlaivis išskrenda Sąjungos vidaus reisu, gali būti atliekami tik išimtiniais atvejais, kai patikrinus registruotą bagažą nustatoma, kad toks tikrinimas ir formalumai reikalingi.

41 straipsnis

Perkrovimas į turistinį arba verslo orlaivį

(Kodekso 49 straipsnis)

1.   Muitinis tikrinimas ir formalumai, taikytini bagažui, kuris į Sąjungos oro uostą atgabenamas reguliariuoju arba užsakomuoju reisu iš ne Sąjungos oro uosto ir tame Sąjungos oro uoste perkraunamas į Sąjungos vidaus reisu skrendantį turistinį arba verslo orlaivį, atliekami reguliariuoju arba užsakomuoju reisu skrendančio orlaivio atvykimo oro uoste.

2.   Muitinis tikrinimas ir formalumai, taikytini bagažui, kuris Sąjungos oro uoste pakraunamas į Sąjungos vidaus reisu skrendantį turistinį arba verslo orlaivį, kad kitame Sąjungos oro uoste būtų perkrautas į reguliariuoju arba užsakomuoju reisu skrendantį orlaivį, kurio paskirties oro uostas yra ne Sąjungos oro uostas, atliekami reguliariuoju arba užsakomuoju reisu skrendančio orlaivio išvykimo oro uoste.

42 straipsnis

Perkrovimas tos pačios valstybės narės teritorijoje esančiuose oro uostuose

(Kodekso 49 straipsnis)

Tarptautiniame Sąjungos oro uoste, kuriame perkraunamas registruotas bagažas, muitinė gali tikrinti:

a)

bagažą, kuris atgabentas iš ne Sąjungos oro uosto ir tarptautiniame Sąjungos oro uoste perkrautas į orlaivį, skrendantį į tos pačios valstybės teritorijoje veikiantį tarptautinį Sąjungos oro uostą,

b)

bagažą, kuris pakrautas į orlaivį tarptautiniame Sąjungos oro uoste, kad kitame tos pačios valstybės teritorijoje esančiame tarptautiniame Sąjungos oro uoste būtų perkrautas į orlaivį, skrendantį į ne Sąjungos oro uostą.

43 straipsnis

Neteisėto perkrovimo prevencijos priemonės

(Kodekso 49 straipsnis)

Valstybės narės užtikrina, kad:

a)

orlaiviui atskridus į tarptautinį Sąjungos oro uostą, kur turi būti atliekamas muitinis tikrinimas, rankiniame bagaže esančių prekių perkrovimas, atliekamas dar nepatikrinus to bagažo, būtų kontroliuojamas;

b)

orlaiviui išskrendant iš tarptautinio Sąjungos oro uosto, kur turi būti atliekamas muitinis tikrinimas, rankiniame bagaže esančių prekių perkrovimas, atliekamas jau patikrinus tą bagažą, būtų kontroliuojamas;

c)

orlaiviui atskridus į tarptautinį Sąjungos oro uostą, kur turi būti atliekamas muitinis tikrinimas, imtasi tinkamų priemonių, siekiant užtikrinti, kad registruotame bagaže esančios prekės nebūtų perkrautos, kol tas bagažas dar nepatikrintas;

d)

orlaiviui išskrendant iš tarptautinio Sąjungos oro uosto, kur turi būti atliekamas muitinis tikrinimas, imtasi tinkamų priemonių, siekiant užtikrinti, kad registruotame bagaže esančios prekės nebūtų perkrautos po registruoto bagažo patikrinimo.

44 straipsnis

Bagažo etiketė

(Kodekso 49 straipsnis)

Registruotas bagažas, užregistruotas Sąjungos oro uoste, identifikuojamas pagal tame oro uoste uždėtą etiketę. Etiketės pavyzdys ir techninės charakteristikos pateikti 12–03 priede.

45 straipsnis

Tarptautinių Sąjungos oro uostų sąrašas

(Kodekso 49 straipsnis)

Kiekviena valstybė narė Komisijai pateikia savo tarptautinių Sąjungos oro uostų sąrašą ir praneša Komisijai apie visus to sąrašo pakeitimus.

3 poskirsnis

Jūrų transportu vežamas bagažas

46 straipsnis

Pramoginiai laivai

(Kodekso 49 straipsnis)

Muitinis tikrinimas ir formalumai, taikytini pramoginiu laivu plaukiančių asmenų bagažui, atliekami visuose Sąjungos įplaukimo uostuose nepriklausomai nuo laivo kilmės ar paskirties uosto. Pramoginis laivas – tai 1994 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/25/EB (11) apibrėžtas pramoginis laivas.

47 straipsnis

Kelių maršruto atkarpų reisai

(Kodekso 49 straipsnis)

Asmenų, kurie tuo pačiu laivu vyksta maršrutu, kurį sudaro kelios susijungiančios tiesioginio plaukimo iš vieno jūrų uosto į kitą atkarpos, o išvykimo jūrų uostas, tarpinio sustojimo jūrų uostas arba paskirties jūrų uostas yra ne Sąjungos jūrų uostas, bagažui taikytinas muitinis tikrinimas ir formalumai atliekami bet kuriame Sąjungos uoste, kuriame bagažas pakraunamas arba iškraunamas.

3 SKYRIUS

Valiutos konvertavimas

48 straipsnis

Nuostatos dėl tarifinio valiutos keitimo kurso

(Kodekso 53 straipsnis)

1.   Kai to reikalaujama pagal Kodekso 53 straipsnio 1 dalies b punktą, euro vertė nustatoma kartą per mėnesį.

Taikomas paskutinis iki priešpaskutinės mėnesio dienos Europos Centrinio Banko nustatytas valiutos keitimo kursas; jis taikomas visą kitą mėnesį.

Tačiau, jeigu mėnesio pradžioje taikytinas kursas skiriasi daugiau negu 5 % nuo kurso, kurį Europos Centrinis Bankas nustatė iki to paties mėnesio 15 dienos, pastarasis kursas taikomas nuo to mėnesio 15 dienos iki jo pabaigos.

2.   Kai valiutą reikia konvertuoti dėl kurios nors Kodekso 53 straipsnio 2 dalyje nurodytos priežasties, taikytina nacionaline valiuta perskaičiuoto euro vertė yra valiutos keitimo kursas, kurį Europos Centrinis Bankas nustatė pirmą spalio mėnesio darbo dieną; šis valiutos keitimo kursas taikomas nuo kitų metų sausio 1 d.

3.   Valstybės narės gali palikti nepakeistą eurais apskaičiuotos sumos vertę nacionaline valiuta, jei, atliekant kasmetinį patikslinimą, dėl tos sumos konvertavimo vertė, išreikšta nacionaline valiuta, pakinta mažiau nei 5 %.

Valstybės narės po konvertavimo gautą sumą gali suapvalinti iki didesnio arba mažesnio skaičiaus dešimtųjų tikslumu.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

VEIKSNIAI, KURIAIS REMIANTIS TAIKOMAS IMPORTO ARBA EKSPORTO MUITAS BEI KITOS SU PREKYBA PREKĖMIS SUSIJUSIOS PRIEMONĖS

1 SKYRIUS

Bendrasis muitų tarifas ir prekių tarifinis klasifikavimas

1 skirsnis

Tarifinių kvotų valdymas

49 straipsnis

Bendrosios vienodo tarifinių kvotų valdymo taisyklės

(Kodekso 56 straipsnio 4 dalis)

1.   Tarifinės kvotos, kurias leista naudoti pagal Sąjungos teisės aktus, kuriuose daroma nuoroda į šiame straipsnyje ir šio reglamento 50–54 straipsniuose nurodytą administravimo metodą, valdomos chronologine tvarka pagal išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijų priėmimo datą.

2.   Kiekviena tarifinė kvota Sąjungos teisės aktuose identifikuojama tą kvotą lengviau valdyti padedančiu eilės numeriu.

3.   Taikant šio skirsnio nuostatas, išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos, kurias muitinės priėmė sausio 1, 2 arba 3 d., laikomos priimtomis tų pačių metų sausio 3 d. Tačiau, jei kuri nors iš tų dienų yra šeštadienis arba sekmadienis, laikoma, kad deklaracijos priimtos tų metų sausio 4 d.

4.   Taikant šį skirsnį, darbo dienomis laikomos dienos, kurios nėra valstybinių švenčių dienos Sąjungos institucijose Briuselyje.

50 straipsnis

Valstybių narių muitinių atsakomybė už vienodą tarifinių kvotų valdymą

(Kodekso 56 straipsnio 4 dalis)

1.   Muitinė tikrina, ar išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijoje pateiktas deklaranto prašymas leisti pasinaudoti tarifine kvota yra galiojantis pagal Sąjungos teisės aktus, kuriais leidžiama tą tarifinę kvotą pradėti naudoti.

2.   Jeigu išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracija, kurioje pateiktas galiojantis deklaranto prašymas leisti pasinaudoti tarifine kvota, yra priimama, o muitinei pateikiami visi tarifinei kvotai suteikti būtini deklaraciją papildantys dokumentai, muitinė tą prašymą nedelsdama perduoda Komisijai ir nurodo muitinės deklaracijos priėmimo datą bei tikslią sumą, dėl kurios teikiamas prašymas.

51 straipsnis

Kiekių skirstymas pagal tarifines kvotas

(Kodekso 56 straipsnio 4 dalis)

1.   Kiekius Komisija skirsto darbo dienomis. Tačiau Komisija gali nuspręsti neskirstyti kiekių tam tikrą darbo dieną, jei valstybių narių kompetentingos institucijos iš anksto apie tai informuojamos.

2.   Kiekiai pagal tarifines kvotas negali būti skirstomi anksčiau nei antrą darbo dieną po muitinės deklaracijos, kurioje deklarantas paprašė leisti pasinaudoti tarifine kvota, priėmimo dienos.

Skirstydama kiekius Komisija atsižvelgia į visus neatsakytus prašymus leisti pasinaudoti tarifinėmis kvotomis, kurie grindžiami muitinės deklaracijomis, priimtomis iki (imtinai) antros darbo dienos prieš paskirstymo dieną, ir kuriuos muitinės perdavė šio reglamento 54 straipsnyje nurodytai sistemai.

3.   Kiekius pagal kiekvieną tarifinę kvotą Komisija skirsto chronologine tvarka pagal atitinkamų muitinės deklaracijų priėmimo datą, atsižvelgdama į gautus prašymus pasinaudoti ta tarifine kvota ir į tarifinės kvotos likutį.

4.   Jeigu skirstymo dieną bendra kiekių, nurodytų visuose prašymuose pasinaudoti tarifine kvota, susijusiuose su tą pačią dieną priimtomis deklaracijomis, suma viršija tarifinės kvotos likutį, atsižvelgdama į tuos prašymus Komisija kiekius paskirsto proporcingai prašomiems kiekiams.

5.   Jei leidžiama pradėti naudoti naują tarifinę kvotą, Komisija kiekių pagal tą tarifinę kvotą neskirsto iki 11-os darbo dienos po Sąjungos teisės akto, kuriuo leidžiama pradėti naudoti tą tarifinę kvotą, paskelbimo dienos.

52 straipsnis

Prašymų panaikinimas ir pagal tarifines kvotas paskirtų nepanaudotų kiekių grąžinimas

(Kodekso 56 straipsnio 4 dalis)

1.   Naudodamos šio reglamento 54 straipsnyje nurodytą elektroninę sistemą muitinės nedelsdamos grąžina klaidingai paskirtą kiekį. Tačiau grąžinimo įpareigojimas netaikomas, jei kiekio skyrimo klaida, dėl kurios liko mažesnė nei 10 EUR skola muitinei, nustatoma po pirmojo mėnesio, pasibaigus atitinkamos tarifinės kvotos galiojimo laikotarpiui.

2.   Jeigu muitinės deklaraciją, susijusią su prekėmis, dėl kurių prašoma leisti pasinaudoti tarifine kvota, muitinė pripažįsta negaliojančia Komisijai dar nepaskyrus prašomo kiekio, ta muitinė atšaukia visą prašymą pasinaudoti tarifine kvota.

Jei prašomą kiekį Komisija jau paskyrė remdamasi negaliojančia pripažinta muitinės deklaracija, muitinė paskirtą kiekį nedelsdama įveda atgal į šio reglamento 54 straipsnyje nurodytą elektroninę sistemą.

53 straipsnis

Kritinis tarifinių kvotų statusas

(Kodekso 56 straipsnio 4 dalis)

1.   Taikant Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 153 straipsnį, tarifinė kvota laikoma kritine, kai panaudojama 90 % viso tarifinės kvotos kiekio.

2.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, tarifinė kvota laikoma kritine nuo dienos, kurią ją leista pradėti naudoti, bet kuriuo iš šių atvejų:

a)

tarifinę kvotą leista naudoti trumpiau kaip tris mėnesius;

b)

per praėjusius dvejus metus neleista pradėti naudoti tarifinių kvotų, susijusių su tuo pačiu produktu ir ta pačia kilme, ir tokio paties galiojimo laikotarpio kaip minėta tarifinė kvota (ekvivalentinių tarifinių kvotų);

c)

ekvivalentinė tarifinė kvota, kurią leista pradėti naudoti per praėjusius dvejus metus, buvo išnaudota iki kvotos galiojimo laikotarpio trečiojo mėnesio paskutinės dienos (imtinai), arba pradinis kvotos dydis buvo didesnis nei minėtos tarifinės kvotos.

3.   Tarifinė kvota, kurios vienintelis tikslas – taikyti apsaugos priemonę arba priemonę, grindžiamą nuolaidų taikymo sustabdymu, kaip numatyta Europos Parlameno ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 654/2014 (12), laikoma kritine, jei panaudojama 90 % viso tarifinės kvotos kiekio, nepriklausomai nuo to, ar per praėjusius dvejus metus leista pradėti naudoti ekvivalentines tarifines kvotas.

54 straipsnis

Su tarifinių kvotų valdymu susijusi elektroninė sistema

(Kodekso 16 straipsnio 1 dalis ir 56 straipsnio 4 dalis)

1.   Tarifinėms kvotoms valdyti pagal Kodekso 16 straipsnio 1 dalį sukurta elektroninė sistema naudojama:

a)

informacijos apie prašymus pasinaudoti tarifinėmis kvotomis, grąžintus kiekius ir tarifinių kvotų statusą mainams tarp muitinių ir Komisijos, taip pat tokiai informacijai saugoti;

b)

Komisijai administruojant prašymus leisti pasinaudoti tarifinėmis kvotomis ir grąžintus kiekius;

c)

informacijos apie kiekių skirstymą pagal tarifines kvotas mainams tarp muitinių ir Komisijos, taip pat tokiai informacijai saugoti;

d)

visiems tolesniems įvykiams ar veiksmams, kurie gali padaryti poveikį pirminiam tarifinių kvotų panaudojimui, kiekių grąžinimui ar jų paskirstymui, registruoti.

2.   Su skirstymo rezultatais susijusią informaciją Komisija pateikia toje sistemoje.

2 skirsnis

Prekių išleidimo į laisvą apyvartą arba eksporto priežiūra

55 straipsnis

Bendrosios prekių išleidimo į laisvą apyvartą arba eksporto priežiūros taisyklės

(Kodekso 56 straipsnio 5 dalis)

1.   Jei Komisija nustato reikalavimą, kad tuomet, kai tam tikros prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą arba eksportuojamos, joms turi būti taikoma priežiūra, ji, likus pakankamai laiko iki priežiūros reikalavimo įsigaliojimo, muitinėms praneša tų prekių KN kodus ir priežiūrai būtinus duomenis.

Duomenų, kurie Komisijai gali būti reikalingi atliekant priežiūrą, sąrašas pateiktas 21–01 priede.

2.   Tais atvejais, kai į laisvą apyvartą išleidžiant arba eksportuojant prekes joms taikoma priežiūra, muitinės Komisijai bent kartą per savaitę pateikia duomenis apie muitinės deklaracijas, susijusias su atitinkama procedūra.

Kai prekės išleidžiamos pagal Kodekso 194 straipsnio 1 dalį, muitinės duomenis Komisijai pateikia nedelsdamos.

3.   Komisija šio straipsnio 1 dalyje nurodytus muitinių pateiktus duomenis atskleidžia tik suvestine forma ir tik pagal šio reglamento 56 straipsnio 2 dalį leidimą gavusiems naudotojams.

4.   Jeigu muitinės procedūra prekėms įforminta remiantis Kodekso 166 straipsnyje nurodyta supaprastinta deklaracija arba įtraukiant į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus, kaip nurodyta Kodekso 182 straipsnyje, ir Komisijos reikalaujami duomenys buvo neprieinami, kai prekės buvo išleidžiamos pagal Kodekso 194 straipsnio 1 dalį, muitinės, gavusios pagal Kodekso 167 straipsnį pateiktą papildomą deklaraciją, tuos duomenis Komisijai pateikia nedelsdamos.

5.   Jei pagal Kodekso 167 straipsnio 3 dalį nuo pareigos pateikti papildomą deklaraciją atleidžiama, arba papildoma deklaracija pateikiama arba paskelbiama pagal šio reglamento 225 straipsnį, leidimo turėtojas bent kartą per mėnesį muitinėms išsiunčia Komisijos reikalaujamus duomenis, arba muitinės tuos duomenis surenka iš deklaranto sistemos.

Muitinės nedelsdamos duomenis įveda į šio reglamento 56 straipsnyje nurodytą elektroninę sistemą.

6.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, iki dienos, kurią bus pradėtas pirmasis 56 straipsnio 1 dalyje nurodytos sistemos ir Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES prieduose nurodytų nacionalinių importo ir eksporto sistemų tobulinimo etapas, duomenų, kurių Komisijai gali prireikti atliekant priežiūrą, sąrašas pateikiamas 21–02 priede.

56 straipsnis

Su prekių išleidimo į laisvą apyvartą arba prekių eksporto priežiūra susijusi elektroninė sistema

(Kodekso 16 straipsnio 1 dalis ir 56 straipsnio 5 dalis)

1.   Prižiūrint prekių išleidimą į laisvą apyvartą arba prekių eksportą, pagal Kodekso 16 straipsnio 1 dalį sukurta elektroninė sistema naudojama toliau nurodytai informacijai perduoti ir saugoti:

a)

priežiūros duomenims apie prekių išleidimą į laisvą apyvartą arba jų eksportą;

b)

informacijai, kuri gali padėti atnaujinti į elektroninę sistemą įvestus ir joje saugomus priežiūros duomenis apie prekių išleidimą į laisvą apyvartą ar eksportą.

2.   Komisija, gavusi valstybių narių prašymus, gali leisti naudotojams prieiti prie šio straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės sistemos.

3.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, perduodant ir saugant tos dalies a ir b punktuose nurodytus duomenis, iki dienos, kurią bus pradėtas pirmasis Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos sistemos tobulinimo etapas, naudojama Komisijos sistema „Priežiūra 2“.

2 SKYRIUS

Prekių kilmė

1 skirsnis

Nelengvatinės prekių kilmės įrodymas

57 straipsnis

Produktų, kuriems taikomi speciali nelengvatinio importo tvarka, kilmės sertifikatas

(Kodekso 61 straipsnio 1 ir 2 dalys)

1.   Kilmės sertifikatas, susijęs su produktais, kurių kilmės šalis yra trečioji šalis ir kuriems taikoma speciali nelengvatinio importo tvarka (jei tos tvarkos nuostatose daroma nuoroda į šį straipsnį), išduodamas naudojant 22–14 priede pateiktą formą ir laikantis joje nustatytų techninių specifikacijų.

2.   Kilmės sertifikatus išduoda trečiosios šalies, kuri yra produktų, kuriems taikoma speciali nelengvatinio importo tvarka, kilmės šalis, kompetentingos institucijos arba patikima agentūra, šiuo tikslu gavusi tinkamą tų institucijų leidimą (kilmės sertifikatus išduodančios institucijos), jei produktų kilmė nustatyta pagal Kodekso 60 straipsnį.

Kilmės sertifikatus išduodančios institucijos saugo kiekvieno išduoto kilmės sertifikato kopiją.

3.   Kilmės sertifikatai išduodami iki produktų, su kuriais jie susiję, deklaravimo eksportui į trečiąją kilmės šalį įforminti.

4.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 3 dalies, išimtiniais atvejais kilmės sertifikatai gali būti išduodami jau eksportavus produktus, su kuriais jie yra susiję, jeigu dėl klaidos, netyčinio aplaidumo ar ypatingų aplinkybių nespėta jų išduoti eksportuojant produktus.

Kilmės sertifikatus išduodančios institucijos negali atgaline data išduoti šio straipsnio 1 dalyje numatyto kilmės sertifikato, išskyrus atvejus, kai jos įsitikina, kad duomenys eksportuotojo paraiškoje ir eksporto byloje atitinka.

58 straipsnis

Informacijos apie administracinį bendradarbiavimą, susijusį su specialia nelengvatinio importo tvarka, teikimas

(Kodekso 61 straipsnis)

1.   Kai pagal specialią nelengvatinio importo tvarką tam tikriems produktams numatyta naudoti šio reglamento 57 straipsnyje numatytą kilmės sertifikatą, tokia tvarka turi būti taikoma su sąlyga, kad yra parengta administracinio bendradarbiavimo procedūra (nebent pagal tą tvarką nustatyta kitaip).

Kad būtų galima parengti šią administracinio bendradarbiavimo procedūrą, atitinkamos trečiosios šalys Komisijai siunčia:

a)

kilmės sertifikatus išduodančių institucijų pavadinimus ir adresus bei tų institucijų naudojamų antspaudų pavyzdžius;

b)

Vyriausybinių institucijų, kurioms turi būti siunčiami prašymai dėl šio reglamento 59 straipsnyje numatyto paskesnio kilmės sertifikatų tikrinimo, pavadinimus ir adresus.

Komisija minėtąją informaciją perduoda kompetentingoms valstybių narių institucijoms.

2.   Kai trečioji šalis Komisijai nepateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos, Sąjungos kompetentingos institucijos atsisako taikyti specialią nelengvatinio importo tvarką.

59 straipsnis

Produktų, kuriems taikoma speciali nelengvatinio importo tvarka, kilmės sertifikatų paskesnis tikrinimas

(Kodekso 61 straipsnis)

1.   Šio reglamento 57 straipsnyje nurodytų kilmės sertifikatų tikrinimas pagal šį straipsnį atliekamas priėmus muitinės deklaraciją (paskesnis patikrinimas).

2.   Jeigu muitinė turi pagrįstų abejonių dėl kilmės sertifikato autentiškumo arba jame pateiktos informacijos tikslumo ir atlieka atsitiktinį paskesnį tikrinimą, ji paprašo, kad šio reglamento 58 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta institucija patikrintų, ar kilmės sertifikatas yra autentiškas, arba patikrintų, ar deklaruota kilmė nustatyta teisingai ir laikantis Kodekso 60 straipsnio (arba abu dalykus).

Šiuo tikslu muitinė grąžina kilmės sertifikatą arba jo kopiją šio reglamento 58 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytai institucijai. Jei prie deklaracijos pridėta sąskaita faktūra, sąskaitos faktūros originalas arba jos kopija pridedama prie grąžinamo kilmės sertifikato.

Muitinė prireikus nurodo paskesnio tikrinimo priežastis ir pateikia visą turimą informaciją, iš kurios matyti, kad kilmės sertifikate pateikti duomenys yra netikslūs ar kad kilmės sertifikatas nėra autentiškas.

3.   Šio reglamento 58 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta institucija tikrinimo rezultatus muitinėms perduoda kuo skubiau.

Jeigu pagal šio straipsnio 2 dalį išsiuntus prašymą atsakymo negaunama per šešis mėnesius, muitinės atsisako atitinkamiems produktams taikyti specialią nelengvatinio importo tvarką.

2 skirsnis

Lengvatinė kilmė

60 straipsnis

Taikant šį skirsnį, vartojami Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 37 straipsnyje apibrėžti terminai.

1 poskirsnis

Kilmės įrodymų išdavimui arba surašymui palengvinti skirtos procedūros

61 straipsnis

Tiekėjų deklaracijos ir jų naudojimas

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Jeigu tiekėjas eksportuotojui arba verslininkui pateikia prekių kilmės statusui nustatyti reikalingą informaciją, kad būtų galima taikyti nuostatas, kuriomis reglamentuojama Sąjungos ir tam tikrų šalių ar teritorijų lengvatinė prekyba (lengvatinės kilmės statusas), tiekėjas šiuo tikslu naudoja tiekėjo deklaraciją.

Kiekvienai prekių siuntai rengiama atskira tiekėjo deklaracija, išskyrus šio reglamento 62 straipsnyje numatytus atvejus.

2.   Tiekėjas deklaraciją įtraukia į komercinę tos siuntos sąskaitą faktūrą, pristatymo pranešimą arba bet kurį kitą komercinį dokumentą, kuriame pateikiamas pakankamai išsamus šių prekių aprašymas, kad tas prekes būtų galima identifikuoti.

3.   Tiekėjas gali pateikti deklaraciją bet kuriuo metu, net ir pristačius prekes.

62 straipsnis

Ilgalaikė tiekėjo deklaracija

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Jei tiekėjas eksportuotojui arba verslininkui reguliariai tiekia prekių siuntas ir jei tikėtina, kad visose tose siuntose esančių prekių kilmės statusas yra vienodas, tiekėjas gali pateikti bendrą deklaraciją, kurioje nurodomos vėlesnės tų prekių siuntos (ilgalaikė tiekėjo deklaracija). Ilgalaikė tiekėjo deklaracija gali galioti iki dvejų metų nuo jos surašymo dienos.

2.   Ilgalaikė tiekėjo deklaracija gali būti surašyta atgaline data ir taikoma prekėms, kurios pristatytos iki deklaracijos surašymo. Tokia ilgalaikė tiekėjo deklaracija gali galioti ne ilgiau kaip vienus metus iki deklaracijos surašymo dienos. Galiojimo laikotarpis baigiasi ilgalaikės tiekėjo deklaracijos surašymo dieną.

3.   Tiekėjas atitinkamam eksportuotojui arba verslininkui nedelsdamas praneša, jei ilgalaikė tiekėjo deklaracija negalioja kai kurioms arba visoms pristatytoms ir pristatytinoms prekių siuntoms.

63 straipsnis

Tiekėjo deklaracijų surašymas

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Produktams, kuriems suteiktas lengvatinės kilmės statusas, tiekėjo deklaracijos surašomos 22–15 priede nustatyta tvarka. Tačiau ilgalaikės tiekėjo deklaracijos tiems produktams surašomos 22–16 priede nustatyta tvarka.

2.   Sąjungoje apdorotiems ar perdirbtiems produktams, kuriems nesuteiktas lengvatinės kilmės statusas, tiekėjo deklaracijos surašomos 22–17 priede nustatyta tvarka. Tačiau ilgalaikės tiekėjo deklaracijos surašomos 22–18 priede nustatyta tvarka.

3.   Tiekėjo deklaraciją turi būti ranka pasirašęs pats tiekėjas. Tačiau jeigu tiekėjo deklaracija ir sąskaita faktūra parengtos elektroninėmis priemonėmis, jas galima patvirtinti elektroniniu būdu, arba tiekėjas eksportuotojui ar verslininkui gali raštiškai įsipareigoti prisiimti visą atsakomybę už kiekvieną tiekėjo deklaraciją, kurioje jis identifikuojamas, tarsi būtų pats tą deklaraciją pasirašęs.

64 straipsnis

Informacijos sertifikatų INF 4 išdavimas

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Muitinė gali prašyti, kad eksportuotojas ar verslininkas iš tiekėjo gautų tiekėjo deklaracijos tikslumą ir autentiškumą patvirtinantį informacijos sertifikatą INF 4.

2.   Gavusi tiekėjo prašymą, valstybės narės, kurioje surašyta tiekėjo deklaracija, muitinė, naudodama 22–02 priede pateiktą formą ir laikydamasi jame nustatytų techninių specifikacijų, išduoda informacijos sertifikatą INF 4. Muitinės gali reikalauti pateikti įrodymų ir patikrinti tiekėjo apskaitos registrus ar atlikti kitus, jų nuomone, būtinus patikrinimus.

3.   Informacijos sertifikatą INF 4 muitinės tiekėjui išduoda per 90 dienų nuo jo prašymo gavimo ir nurodo, ar tiekėjo deklaracija tiksli ir autentiška.

4.   Kad užtikrintų atitiktį lengvatinę Sąjungos ir tam tikrų šalių ar teritorijų prekybą reglamentuojančioms nuostatoms, muitinė, kuriai pateiktas prašymas išduoti informacijos sertifikatą INF 4, prašymo formą saugo bent trejus metus ar prireikus dar ilgiau.

65 straipsnis

Valstybių narių administracinis bendradarbiavimas

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

Muitinės viena kitai padeda tikrinti tiekėjų deklaracijose pateiktos informacijos tikslumą.

66 straipsnis

Tiekėjų deklaracijų tikrinimas

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Jeigu per 120 dienų nuo muitinės prašymo pateikimo eksportuotojas negali pateikti informacijos sertifikato INF 4, eksporto valstybės narės muitinė gali paprašyti, kad valstybės narės, kurioje surašyta tiekėjo deklaracija, muitinė pagal lengvatinę Sąjungos ir tam tikrų šalių prekybą reglamentuojančias nuostatas patvirtintų atitinkamų produktų kilmę.

2.   Taikant šio straipsnio 1 dalį, eksporto valstybės narės muitinė visą turimą informaciją ir dokumentus nusiunčia valstybės narės, kurioje surašyta muitinės deklaracija, muitinei ir nurodo atliekamo tyrimo priežastis.

3.   Taikant šio straipsnio 1 dalį, valstybės narės, kurioje surašyta tiekėjo deklaracija, muitinė gali prašyti, kad tiekėjas pateiktų įrodymų arba kad būtų atliktas tinkamas tos deklaracijos patikrinimas.

4.   Tikrinimo prašanti muitinė kuo skubiau informuojama apie rezultatus, naudojant informacijos sertifikatą INF 4.

5.   Jei per 150 dienų nuo prašymo atlikti tikrinimą dienos atsakymas negaunamas arba jei atsakyme nėra pakankamai informacijos, kad būtų galima nustatyti atitinkamų produktų kilmę, eksporto šalies muitinė kilmės įrodymą, surašytą remiantis tiekėjo deklaracija, paskelbia negaliojančiu.

67 straipsnis

Patvirtinto eksportuotojo leidimas

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Jeigu Sąjunga su trečiąja šalimi yra sudariusi lengvatinį susitarimą, kuriame numatyta, kad kilmės įrodymas turi būti pateikiamas kaip patvirtinto eksportuotojo parengta sąskaitos faktūros deklaracija arba kilmės deklaracija, Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigę eksportuotojai gali prašyti, kad jiems būtų išduotas patvirtinto eksportuotojo leidimas, būtinas toms deklaracijoms surašyti ir pakeisti.

2.   Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 11 straipsnio 1 dalies d punktas, 16, 17 ir 18 straipsniai, susiję su prašymų priėmimo sąlygomis ir sprendimų galiojimo sustabdymu, taip pat šio reglamento 10 ir 15 straipsniai, susiję su elektroninių priemonių naudojimu informacijos mainams ir saugojimui, taip pat palankių sprendimų dėl prašymų ir sprendimų atšaukimu, netaikomi sprendimams, susijusiems su patvirtinto eksportuotojo leidimais.

3.   Patvirtinto eksportuotojo leidimai išduodami tik asmenims, įvykdžiusiems susitarimų, kuriuos Sąjunga sudarė su Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančiomis tam tikromis šalimis ar teritorijomis, arba priemonių, kurias Sąjunga vienašališkai patvirtino tokių šalių ir teritorijų atžvilgiu, kilmės nuostatose nustatytas sąlygas.

4.   Muitinė patvirtintam eksportuotojui suteikia muitinės leidimo numerį, kuris nurodomas lengvatinės kilmės įrodymuose. Prieš muitinės leidimo numerį nurodomas valstybės narės, kuri išduoda leidimą, ISO 3166–1-alpha- 2 šalies kodas.

5.   Komisija atitinkamoms trečiosioms šalims pateikia muitinių, atsakingų už patvirtintų eksportuotojų surašytų lengvatinės kilmės įrodymų tikrinimą, adresus.

6.   Jeigu taikytiname lengvatiniame susitarime nenurodyta sąskaitų faktūrų deklaracijų ar kilmės deklaracijų forma, tos deklaracijos rengiamos pagal 22–09 priede pateiktą formą.

7.   Jeigu taikytiname lengvatiniame susitarime nenurodoma ribinė vertė, kurios patvirtinto eksportuotojo statuso neturintis eksportuotojas neturi viršyti surašydamas sąskaitos faktūros deklaraciją ar kilmės deklaraciją, kiekvienai siuntai taikoma 6 000 EUR ribinė vertė.

68 straipsnis

Eksportuotojų registravimas ne pagal Sąjungos BLS sistemą

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Jeigu Sąjunga su trečiąja šalimi yra sudariusi lengvatinį susitarimą, kuriame numatyta, kad eksportuotojas pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus gali užpildyti kilmės dokumentą, Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigęs eksportuotojas gali paprašyti, kad jį tuo tikslu įregistruotų. Šio skirsnio 2–9 poskirsniai taikomi mutatis mutandis.

2.   Taikant šį straipsnį, Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 11 straipsnio 1 dalies d punkto, 16, 17 ir 18 straipsnių nuostatos, susijusios su prašymų priėmimu ir sprendimų galiojimo sustabdymu, ir šio reglamento 10 ir 15 straipsniai netaikomi. Su šiuo straipsniu susijusiais prašymais ir sprendimais neturi būti keičiamasi naudojant šio reglamento 10 straipsnyje numatytą elektroninę informacinę ir ryšių sistemą, be to, toje sistemoje jie neturi būti saugomi.

3.   Komisija trečiajai šaliai, su kuria Sąjunga yra sudariusi lengvatinį susitarimą, pateikia už kilmės dokumento, kurį užpildė registruotasis Sąjungos eksportuotojas, tikrinimą atsakingos muitinės adresą.

4.   Jeigu taikytiname lengvatiniame susitarime nenurodoma ribinė vertė, kurios registruotojo eksportuotojo statuso neturintis eksportuotojas turi neviršyti pildydamas kilmės dokumentą, kiekvienai siuntai turi būti taikoma 6 000 EUR ribinė vertė.

5.   Iki Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos registruotųjų eksportuotojų sistemos (REX) įdiegimo datų taikomos šios nuostatos:

a)

Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigęs eksportuotojas gali pagal šio reglamento 67 straipsnį prašyti patvirtinimo, kad pagal šio straipsnio 1 dalį galėtų vykdyti registruotojo eksportuotojo veiklą;

b)

patvirtinto Sąjungos eksportuotojo leidimą jau turintis eksportuotojas gali prašyti pratęsti to leidimo galiojimą, kad pagal šio straipsnio 1 dalį galėtų vykdyti registruotojo eksportuotojo veiklą;

jo patvirtinto eksportuotojo leidimo numeris naudojamas kaip registruotojo eksportuotojo numeris.

Nuo registruotųjų eksportuotojų sistemos (REX) įdiegimo datų pirmos pastraipos a arba b punkte nurodytas eksportuotojas, pageidaujantis ir toliau vykdyti registruotojo eksportuotojo veiklą pagal šio straipsnio 1 dalį, turi būti įregistruotas toje sistemoje.

69 straipsnis

Lengvatinės kilmės įrodymų, išduotų arba surašytų ne pagal Sąjungos BLS sistemą, pakeitimas

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Jeigu kilmės statusą turintys produktai, kuriems taikomas lengvatinės kilmės įrodymas, prieš tai išduotas arba surašytas taikant Kodekso 56 straipsnio 2 dalies d arba e punkte nurodytą lengvatinių tarifų priemonę (išskyrus Sąjungos BLS sistemą), dar nebuvo išleisti į laisvą apyvartą ir yra pateikti Sąjungos muitinės įstaigos priežiūrai, pirminis kilmės įrodymas gali būti pakeistas vienu ar keliais pakaitiniais kilmės įrodymais, kad visus tuos produktus ar jų dalį būtų galima išsiųsti į kitą Sąjungos vietą.

2.   Jei kilmės įrodymas, kurio reikia taikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą lengvatinių tarifų priemonę, yra EUR.1 judėjimo sertifikatas, kitas Vyriausybinis kilmės sertifikatas, kilmės deklaracija arba sąskaitos faktūros deklaracija, pakaitinis kilmės įrodymas išduodamas arba surašomas parengiant vieną iš šių dokumentų:

a)

patvirtinto eksportuotojo, kuris persiunčia prekes, surašytą pakaitinę kilmės deklaraciją arba pakaitinę sąskaitos faktūros deklaraciją;

b)

prekių persiuntėjo surašytą pakaitinę kilmės deklaraciją arba pakaitinę sąskaitos faktūros deklaraciją, jei bendra kilmės statusą turinčių pirminės siuntos, kurią ketinama skaidyti, produktų vertė neviršija taikytinos ribinės vertės;

c)

prekių persiuntėjo surašytą pakaitinę kilmės deklaraciją arba sąskaitos faktūros deklaraciją, jei bendra kilmės statusą turinčių pirminės siuntos, kurią ketinama skaidyti, produktų vertė viršija taikytiną ribinę vertę; prekių persiuntėjas pirminio kilmės įrodymo kopiją prideda prie pakaitinės kilmės deklaracijos arba sąskaitos faktūros deklaracijos;

d)

prekes prižiūrinčios muitinės įstaigos išduotą EUR.1 judėjimo sertifikatą, jei įvykdytos šios sąlygos:

i)

persiuntėjas nėra patvirtintas eksportuotojas ir nesutinka, kad pirminio kilmės įrodymo kopija būtų pridėta prie pakaitinio įrodymo;

ii)

bendra pirminės siuntos kilmės statusą turinčių prekių vertė viršija taikytiną ribinę vertę, o tokiu atveju eksportuotojas turi turėti patvirtinto eksportuotojo statusą, kad galėtų surašyti pakaitinį rodymą.

3.   Jeigu pakaitinis kilmės įrodymas išduodamas pagal šio straipsnio 2 dalies d punktą, muitinės įstaigos, išduodančios pakaitinį EUR.1 judėjimo sertifikatą, patvirtinimas įrašomas į sertifikato 11 langelį. Sertifikato 4 langelyje pateikti duomenys apie kilmės šalį turi būti tapatūs pirminiame kilmės įrodyme pateiktiems tokiems duomenims. 12 langelyje pasirašo persiuntėjas. 12 langelyje sąžiningai pasirašantis persiuntėjas neatsako už kilmės įrodymo originalo įrašų teisingumą.

Muitinės įstaiga, kurios prašoma išduoti pakaitinį sertifikatą, pirminiame kilmės įrodyme arba jo priede pažymi siunčiamų produktų svorį, kiekį bei pobūdį, paskirties šalį ir jame nurodo atitinkamo (-ų) pakaitinio (-ų) sertifikato (-ų) serijos numerį (-ius). Pirminį kilmės įrodymą ji saugo ne trumpiau kaip trejus metus.

4.   Jei kilmės įrodymas, kurio reikia taikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą lengvatinių tarifų priemonę, yra pareiškimas apie prekių kilmę, prekių persiuntėjas pakaitinį kilmės įrodymą surašo kaip pakaitinį pareiškimą.

Jei bendra siuntos produktų, kuriems surašytas kilmės įrodymas, vertė neviršija taikytinos ribinės vertės, siuntos dalies persiuntėjas pats neprivalo būti registruotasis eksportuotojas, kad galėtų surašyti pakaitinius pareiškimus apie prekių kilmę.

Jei bendra siuntos produktų, kuriems surašytas kilmės įrodymas, vertė viršija taikytiną ribinę vertę, persiuntėjas, norėdamas surašyti pakaitinius pareiškimus apie prekių kilmę, turi įvykdyti šias sąlygas:

a)

būti registruotasis Sąjungos eksportuotojas;

b)

prie pakaitinio pareiškimo apie kilmę pridėti pirminio pareiškimo apie prekių kilmę kopiją.

2 poskirsnis

Lengvatomis besinaudojančių šalių pareigos pagal Sąjungos BLS sistemą

70 straipsnis

Pareiga užtikrinti administracinį bendradarbiavimą pagal REX sistemą

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Siekiant užtikrinti tinkamą BLS sistemos taikymą, lengvatomis besinaudojančios šalys įsipareigoja:

a)

sukurti ir išlaikyti reikiamas administracines struktūras ir sistemas, kurių reikia šiame poskirsnyje, šio skirsnio 3–9 poskirsniuose bei Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 II antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnio 2 ir 3 poskirsniuose nustatytoms taisyklėms ir tvarkai (taip pat prireikus kumuliacijai taikyti būtinus susitarimus) minėtose šalyse įgyvendinti ir administruoti;

b)

užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos bendradarbiautų su Komisija ir valstybių narių muitinėmis.

2.   Pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą vykdant bendradarbiavimą:

c)

teikiama visa būtina pagalba (įskaitant Komisijos ar valstybių narių muitinių tikrinamuosius vizitus vietoje), gavus Komisijos prašymą patikrinti, ar atitinkamoje šalyje BLS sistema administruojama tinkamai;

d)

nepažeidžiant šio reglamento 108 ir 109 straipsnių, tikrinamas produktų kilmės statusas ir atitiktis kitoms šiame poskirsnyje, šio skirsnio 3–9 poskirsniuose ir Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 II antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnio 2 ir 3 poskirsniuose nustatytoms sąlygoms, įskaitant vizitus vietoje, kurių Komisija ar valstybių narių muitinės prašo tuomet, kai atlieka prekių kilmės tyrimus.

3.   Kad turėtų teisę taikyti registruotųjų eksportuotojų sistemą, lengvatomis besinaudojančios šalys pateikia Komisijai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą įsipareigojimą ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki dienos, kurią jos ketina pradėti registruoti eksportuotojus.

4.   Jeigu šalis arba teritorija pašalinama iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 978/2012 (13) II priedo, pareiga užtikrinti administracinį bendradarbiavimą, nustatyta Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 55 straipsnio 8 dalyje ir šio reglamento 72, 80 ir 108 straipsniuose, toliau tai šaliai arba teritorijai taikoma trejus metus nuo jos pašalinimo iš to priedo dienos.

71 straipsnis

Administracinio bendradarbiavimo procedūros ir metodai, taikomi eksportui, kai naudojami A formos prekių kilmės sertifikatai ir sąskaitų faktūrų deklaracijos

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Kiekviena lengvatomis besinaudojanti šalis turi laikytis arba užtikrinti, kad būtų laikomasi:

a)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 II antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnio 2 poskirsnyje nustatytų eksportuojamų produktų kilmės taisyklių;

b)

A formos prekių kilmės sertifikatų pildymo ir išdavimo taisyklių;

c)

nuostatų dėl sąskaitų faktūrų deklaracijų, kurios turi būti rengiamos laikantis 22–09 priede nustatytų reikalavimų, naudojimo;

d)

nuostatų dėl šio reglamento 73 straipsnyje nurodytų pranešimo pareigų;

e)

nuostatų dėl leidimo taikyti Kodekso 64 straipsnio 6 dalyje nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas.

2.   Lengvatomis besinaudojančių šalių kompetentingos institucijos, bendradarbiaudamos su Komisija ar valstybėmis narėmis, visų pirma:

a)

teikiama visa būtina pagalba (įskaitant Komisijos ar valstybių narių muitinių tikrinamuosius vizitus vietoje), gavus Komisijos prašymą patikrinti, ar atitinkamoje šalyje BLS sistema administruojama tinkamai;

b)

nepažeidžiant šio reglamento 73 ir 110 straipsnių, tikrinamas produktų kilmės statusas ir atitiktis kitoms šiame poskirsnyje, šio skirsnio 3–9 poskirsniuose ir Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 II antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnio 2 ir 3 poskirsniuose nustatytoms sąlygoms, įskaitant vizitus vietoje, kurių Komisija ar valstybių narių muitinės prašo tuomet, kai atlieka prekių kilmės tyrimus.

3.   Jei lengvatomis besinaudojančioje šalyje yra paskirta kompetentinga A formos prekių kilmės sertifikatus išduodanti institucija, yra tikrinami dokumentiniai kilmės įrodymai ir išduodami A formos prekių kilmės sertifikatai eksportui į Sąjungą, laikoma, kad ši lengvatomis besinaudojanti šalis sutinka laikytis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.

4.   Kai Reglamente (ES) Nr. 978/2012 nurodytų produktų atžvilgiu šalis pripažįstama arba iš naujo pripažįstama lengvatomis besinaudojančia šalimi, tokios šalies kilmės prekėms bendroji lengvatinių muitų tarifų sistema taikoma, jei tos prekės iš lengvatomis besinaudojančios šalies buvo eksportuotos šio reglamento 73 straipsnio 2 dalyje nurodytą dieną arba vėliau.

5.   Jeigu šalis arba teritorija pašalinama iš Reglamento (ES) Nr. 978/2012 II priedo, pareiga užtikrinti administracinį bendradarbiavimą, nustatyta Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 55 straipsnyje ir šio reglamento 110 ir 111 straipsniuose, toliau tai šaliai arba teritorijai taikoma trejus metus nuo jos pašalinimo iš to priedo dienos.

6.   Šio straipsnio 5 dalyje nurodytos pareigos taikomos Singapūrui trejus metus nuo 2014 m. sausio 1 d.

72 straipsnis

Pranešimo pareigos, taikomos po registruotųjų eksportuotojų (REX) sistemos taikymo pradžios dienos

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Lengvatomis besinaudojančios šalys Komisijai praneša toliau nurodytų jų teritorijoje esančių institucijų pavadinimus, adresus ir kontaktinius duomenis:

a)

institucijų, kurios priklauso atitinkamos šalies Vyriausybinėms institucijoms arba veikia Vyriausybės įgaliojimu ir yra kompetentingos registruoti eksportuotojus REX sistemoje, keisti ir atnaujinti registracijos duomenis, taip pat registraciją panaikinti;

b)

institucijų, kurios priklauso atitinkamos šalies Vyriausybinėms institucijoms ir atsako už administracinio bendradarbiavimo su Komisija ir valstybių narių muitinėmis užtikrinimą, kaip numatyta šiame poskirsnyje, šio skirsnio 3–9 poskirsniuose ir Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 II antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnio 2 ir 3 poskirsniuose.

2.   Pranešimas Komisijai nusiunčiamas ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki dienos, kurią lengvatomis besinaudojančios šalys ketina pradėti registruoti eksportuotojus.

3.   Lengvatomis besinaudojančios šalys nedelsdamos praneša Komisijai apie bet kokius pagal šio straipsnio 1 dalį praneštos informacijos pasikeitimus.

73 straipsnis

Pranešimo pareigos, taikomos iki registruotųjų eksportuotojų (REX) sistemos įdiegimo dienos

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Lengvatomis besinaudojančios šalys Komisijai praneša jų teritorijoje esančių Vyriausybinių institucijų, įgaliotų išduoti A formos prekių kilmės sertifikatus, pavadinimus ir adresus, pateikia tų institucijų naudojamų antspaudų pavyzdžius, taip pat atitinkamų Vyriausybinių institucijų, atsakingų už A formos prekių kilmės sertifikatų ir sąskaitų faktūrų deklaracijų tikrinimą, pavadinimus ir adresus.

Komisija šią informaciją perduos valstybių narių muitinėms. Kai pranešama informacija bus susijusi su anksčiau praneštos informacijos keitimu, Komisija nurodys dieną, nuo kurios, remiantis lengvatomis besinaudojančių šalių kompetentingų Vyriausybinių institucijų duotais nurodymais, pradedami naudoti minėti nauji antspaudai. Ši informacija skirta tik tarnybiniam naudojimui; tačiau kai prekes reikia išleisti į laisvą apyvartą, atitinkama muitinė gali leisti importuotojui susipažinti su antspaudų pavyzdžiais.

Pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją jau pateikusios lengvatomis besinaudojančios šalys neprivalo jos teikti dar kartą, nebent informacija pasikeitė.

2.   Taikydama šio reglamento 71 straipsnio 4 dalį, Komisija savo interneto svetainėje paskelbs dieną, kurią šalis, Reglamente (ES) Nr. 978/2012 nurodytų produktų atžvilgiu pripažinta arba iš naujo pripažinta lengvatomis besinaudojančia šalimi, įvykdė šio straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas.

3 poskirsnis

Eksporto procedūros, kurios pagal Sąjungos BLS sistemą taikomos lengvatomis besinaudojančiose šalyse ir Sąjungoje iki registruotųjų eksportuotųjų sistemos taikymo pradžios

74 straipsnis

A formos prekių kilmės sertifikato išdavimo tvarka

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   A formos prekių kilmės sertifikatai išduodami gavus eksportuotojo ar jo atstovo raštišką prašymą ir visus kitus reikiamus papildančius dokumentus, įrodančius, kad eksportuoti skirtiems produktams gali būti išduotas A formos prekių kilmės sertifikatas. A formos prekių kilmės sertifikatai išduodami naudojant 22–08 priede pateiktą formą.

2.   Lengvatomis besinaudojančių šalių kompetentingos institucijos pateikia eksportuotojui A formos prekių kilmės sertifikatą tuomet, kai eksportas atliktas arba užtikrintas. Tačiau lengvatomis besinaudojančių šalių kompetentingos institucijos taip pat gali išduoti A formos prekių kilmės sertifikatą po prekių, kurioms jis išduodamas, eksporto, jeigu:

a)

eksporto metu jis nebuvo išduotas dėl klaidų, netyčinio aplaidumo ar ypatingų aplinkybių, arba

b)

kompetentingoms institucijoms pateikiama svarių įrodymų, kad A formos prekių kilmės sertifikatas buvo išduotas, bet importuojant produktus nebuvo priimtas dėl techninių priežasčių, arba

c)

galutinė atitinkamų produktų paskirties vieta buvo nustatyta jų pervežimo arba saugojimo metu ir po galimo siuntos suskaidymo, laikantis Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 43 straipsnio.

3.   Lengvatomis besinaudojančių šalių kompetentingos institucijos gali išduoti sertifikatą atgaline data tik patikrinusios, ar informacija, eksportuotojo pateikta prašyme išduoti A formos prekių kilmės sertifikatą atgaline data, atitinka atitinkamoje eksporto byloje pateiktą informaciją ir ar A formos prekių kilmės sertifikatas nebuvo išduotas atitinkamų produktų eksporto metu, išskyrus atvejus, kai A formos prekių kilmės sertifikatas nepriimtas dėl techninių priežasčių. Atgaline data išduoto A formos prekių kilmės sertifikato 4 langelyje įrašomi žodžiai „Issued retrospectively“, „Délivré a posteriori“ arba „Emitido a posteriori“.

4.   A formos prekių kilmės sertifikato vagystės, praradimo ar sugadinimo atveju eksportuotojas gali kreiptis į jį išdavusią kompetentingą instituciją, kad gautų dublikatą, surašytą remiantis jos turimais eksporto dokumentais. A formos prekių kilmės sertifikato dublikato 4 langelyje įrašomi žodžiai „Duplicate“, „Duplicata“ arba „Duplicado“, sertifikato originalo išdavimo data ir serijos numeris. Dublikatas įsigalioja nuo originalo įsigaliojimo datos.

5.   Siekdamos patikrinti, ar produktas, dėl kurio prašoma išduoti A formos prekių kilmės sertifikatą, atitinka reikiamas prekių kilmės taisykles, kompetentingos Vyriausybinės institucijos turi teisę reikalauti pateikti bet kokius dokumentinius įrodymus arba atlikti bet kokį, jų nuomone, būtiną tikrinimą.

6.   A formos prekių kilmės sertifikato 2 ir 10 langelių pildyti neprivaloma. 12 langelyje įrašoma „Union“ arba vienos iš valstybių narių pavadinimas. A formos prekių kilmės sertifikato išdavimo data įrašoma 11 langelyje. Šiame langelyje, skirtame sertifikatą išduodančioms kompetentingoms Vyriausybinėms institucijoms, kaip ir 12 langelyje, skirtame įgaliotajam eksportuotojo atstovui, turi būti pasirašoma ranka.

75 straipsnis

Sąskaitos faktūros deklaracijos surašymo sąlygos

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Sąskaitos faktūros deklaraciją gali surašyti bet kuris eksportuotojas, vykdantis veiklą lengvatomis besinaudojančioje šalyje, bet kuriai siuntai, sudarytai iš vienos ar daugiau pakuočių, kuriose yra kilmės statusą turinčių produktų, kurių bendra vertė neviršija 6 000 EUR, su sąlyga, kad šiai procedūrai taikomas šio reglamento 67 straipsnio 2 dalyje nurodytas administracinis bendradarbiavimas.

2.   Sąskaitos faktūros deklaraciją surašantis eksportuotojas turi būti pasirengęs eksportuojančios šalies muitinės ar kitų kompetentingų Vyriausybinių institucijų reikalavimu bet kuriuo metu pateikti visus reikiamus dokumentus, įrodančius atitinkamų produktų kilmės statusą.

3.   Rengdamas sąskaitos faktūros deklaraciją eksportuotojas sąskaitoje faktūroje, pristatymo pranešime ar bet kokiame kitame komerciniame dokumente spausdinimo mašinėle ar spausdintuvu atspausdina arba antspauduoja deklaracijos tekstą prancūzų, anglų kalba arba ispanų kalba, pateiktą 22–09 priede. Jei deklaracija išrašoma ranka, reikia rašyti rašalu ir spausdintinėmis raidėmis. Sąskaitos faktūros deklaraciją turi pasirašyti pats eksportuotojas.

4.   Sąskaitų faktūrų deklaracijos naudojamos laikantis šių sąlygų:

a)

kiekvienai siuntai surašoma viena sąskaitos faktūros deklaracija;

b)

jei siuntoje esančios prekės jau buvo tikrintos eksportuojančioje šalyje, siekiant nustatyti, ar jos atitinka „kilmės statusą turinčių produktų“ apibrėžtį, eksportuotojas tai gali pažymėti sąskaitos faktūros deklaracijoje.

76 straipsnis

A formos prekių kilmės sertifikato išdavimo kumuliacijos atveju sąlygos

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

Kai pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 53, 54, 55 ar 56 straipsnius taikoma kumuliacija, lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentingos Vyriausybinės institucijos, kurių prašoma išduoti A formos prekių kilmės sertifikatus produktams, kuriems pagaminti naudojamos šalies, su kuria leidžiama taikyti kumuliaciją, kilmės medžiagos, remiasi:

a)

dvišalės kumuliacijos atveju – eksportuotojo tiekėjo pateiktu ir vadovaujantis šio reglamento 77 straipsnio nuostatomis išduotu kilmės įrodymu;

b)

kumuliacijos su Norvegija, Šveicarija arba Turkija atveju – eksportuotojo tiekėjo pateiktu ir laikantis, priklausomai nuo konkretaus atvejo, Norvegijoje, Šveicarijoje ar Turkijoje taikomų atitinkamų kilmės taisyklių išduotu kilmės įrodymu;

c)

regioninės kumuliacijos atveju – eksportuotojo tiekėjo pateiktu kilmės įrodymu, t. y. A formos prekių kilmės sertifikatu, išduotu naudojant 22–08 priede pateiktą formą, arba, priklausomai nuo konkretaus atvejo, sąskaitos faktūros deklaracija, kurios tekstas pateiktas 22–09 priede;

d)

išplėstinės kumuliacijos atveju – eksportuotojo tiekėjo pateiktu ir pagal Sąjungos ir atitinkamos šalies atitinkamo laisvosios prekybos susitarimo nuostatas išduotu kilmės įrodymu.

Pirmos pastraipos a, b, c ir d punktuose nurodytais atvejais A formos prekių kilmės sertifikato 4 langelyje, priklausomai nuo konkretaus atvejo, įrašoma:

„ES cumulation“, „Norway cumulation“, „Switzerland cumulation“, „Turkey cumulation“, „regional cumulation“, „extended cumulation with country x“ arba

„Cumul UE“, „Cumul Norvège“, „Cumul Suisse“, „Cumul Turquie“, „cumul régional“, „cumul étendu avec le pays x“, arba

„Acumulación UE“, „Acumulación Noruega“, „Acumulación Suiza“, „Acumulación Turquía“, „Acumulación regional“, „Acumulación ampliada con el país x“.

77 straipsnis

Taikant dvišalę kumuliaciją naudojamas Sąjungos kilmės statuso įrodymas ir patvirtintas eksportuotojas

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Sąjungos produktų kilmės statusas įrodomas vienu iš šių būdų:

a)

pateikiant EUR.1 judėjimo sertifikatą, išduotą naudojant 22–10 priede pateiktą formą arba

b)

pateikiant sąskaitos faktūros deklaraciją, kurios tekstas pateiktas Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 22–09 priede. Sąskaitos faktūros deklaraciją gali surašyti bet kuris eksportuotojas, jei bendra siuntų, kuriose yra kilmės statusą turinčių produktų, vertė neviršija 6 000 EUR, arba patvirtintas Sąjungos eksportuotojas.

2.   Eksportuotojas EUR.1 judėjimo sertifikato 2 langelyje įrašo „GSP beneficiary countries“ ir „ES“ arba „Pays bénéficiaire du SPG“ ir „UE“.

3.   Šio poskirsnio, šio skirsnio 3–9 poskirsnių ir Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 II antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnio 2 ir 3 poskirsnių, kuriais reglamentuojamas A formos prekių kilmės sertifikatų išdavimas, naudojimas ir paskesnis tikrinimas, nuostatos mutatis mutandis taikomos EUR.1 judėjimo sertifikatams ir (išskyrus sertifikatų išdavimą reglamentuojančias nuostatas) sąskaitų faktūrų deklaracijoms.

4.   Valstybių narių muitinės gali leisti bet kuriam Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigusiam eksportuotojui (toliau – patvirtintas eksportuotojas), dažnai siunčiančiam Sąjungos kilmės produktus, kuriems taikoma dvišalė kumuliacija, surašyti sąskaitos faktūros deklaracijas, nepriklausomai nuo atitinkamų produktų vertės, jeigu eksportuotojas muitinei pateikia visas garantijas, būtinas norint patikrinti:

a)

produktų kilmės statusą;

b)

ar laikomasi toje valstybėje narėje taikomų kitų reikalavimų.

5.   Suteikdama patvirtinto eksportuotojo statusą muitinė gali taikyti bet kokias, jos manymu, būtinas sąlygas. Muitinė patvirtintam eksportuotojui suteikia muitinės leidimo numerį, kuris nurodomas sąskaitos faktūros deklaracijoje.

6.   Muitinė tikrina, kaip patvirtintas eksportuotojas naudojasi jam suteiktu leidimu. Muitinė gali bet kuriuo metu atšaukti leidimą.

Ji atšaukia leidimą bet kuriuo iš šių atvejų:

a)

patvirtintas eksportuotojas nebesuteikia šio straipsnio 4 dalyje nurodytų garantijų;

b)

patvirtintas eksportuotojas neatitinka šio straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų;

c)

patvirtintas eksportuotojas kitaip netinkamai naudoja leidimą.

7.   Nereikalaujama, kad patvirtintas eksportuotojas pasirašytų sąskaitų faktūrų deklaracijas, jeigu jis muitinei raštu įsipareigoja prisiimti visą atsakomybę už bet kurią sąskaitos faktūros deklaraciją, kurioje jis identifikuojamas, tarsi būtų pats tą deklaraciją pasirašęs.

4 poskirsnis

Eksporto procedūros, kurios pagal Sąjungos BLS sistemą taikomos lengvatomis besinaudojančiose šalyse ir Sąjungoje nuo registruotųjų eksportuotųjų sistemos taikymo pradžios dienos

78 straipsnis

Eksportuotojams nustatyta registracijos pareiga ir atleidimas nuo jos

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   BLS sistema taikoma šiais atvejais:

a)

kai registruotojo eksportuotojo eksportuojamos prekės atitinka šio poskirsnio, šio skirsnio 3–9 poskirsnių ir Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 II antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnio 2 ir 3 poskirsnių reikalavimus;

b)

kai iš vienos ar daugiau pakuočių, kuriose yra kilmės statusą turinčių produktų, sudarytas siuntas eksportuoja bet koks eksportuotojas, o bendra siunčiamų kilmės statusą turinčių produktų vertė neviršija 6 000 EUR.

2.   Siuntoje esančių kilmės statusą turinčių produktų vertė – tai visų vienoje siuntoje, kuriai eksporto šalyje surašytas pareiškimas apie prekių kilmę, vežamų kilmės statusą turinčių produktų vertė.

79 straipsnis

Lengvatomis besinaudojančiose šalyse taikoma registracijos procedūra ir eksporto procedūros, taikomos pereinamuoju laikotarpiu iki registruotųjų eksportuotojų sistemos taikymo pradžios

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Lengvatomis besinaudojančios šalys eksportuotojų registraciją pradeda 2017 m. sausio 1 d.

Tačiau tais atvejais, kai lengvatomis besinaudojanti šalis negali pradėti registracijos tą dieną, ji iki 2016 m. liepos 1 d. Komisijai raštu praneša, kad atideda eksportuotojų registraciją iki 2018 m. sausio 1 d. arba 2019 m. sausio 1 d.

2.   Dvylikos mėnesių laikotarpiu nuo dienos, kurią lengvatomis besinaudojanti šalis pradeda eksportuotojų registraciją, tos lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentingos institucijos, gavusios eksportuotojų, kurie prašymo išduoti sertifikatą pateikimo metu dar nėra įregistruoti, prašymą, toliau išduoda A formos prekių kilmės sertifikatus.

Nedarant poveikio šio reglamento 94 straipsnio 2 daliai, pagal pirmą šios dalies pastraipą išduoti A formos prekių kilmės sertifikatai priimami Sąjungoje kaip kilmės įrodymas, jei jie išduoti iki atitinkamo eksportuotojo registracijos dienos.

Lengvatomis besinaudojančios šalies, kuriai sudėtinga užbaigti registracijos procesą per minėtąjį dvylikos mėnesių laikotarpį, kompetentingos institucijos gali paprašyti Komisijos šį laikotarpį pratęsti. Laikotarpis negali būti pratęstas ilgesniam negu šešių mėnesių laikotarpiui.

3.   Lengvatomis besinaudojančios šalies eksportuotojai (ir registruoti, ir neregistruoti) pareiškimus apie prekių kilmę dėl siunčiamų kilmės statusą turinčių produktų, kurių bendra vertė neviršija 6 000 EUR, surašo nuo dienos, kurią lengvatomis besinaudojanti šalis ketina pradėti eksportuotojų registraciją,

Įregistruoti eksportuotojai pareiškimus apie prekių kilmę dėl siunčiamų kilmės statusą turinčių produktų, kurių bendra vertė viršija 6 000 EUR, surašo nuo dienos, kurią jų registracija įsigalioja pagal šio reglamento 86 straipsnio 4 dalį.

4.   Visos lengvatomis besinaudojančios šalys registruotųjų eksportuotojų sistemą turi taikyti ne vėliau kaip nuo 2020 m. birželio 30 d.

5 poskirsnis

80 straipsnis

Registruotųjų eksportuotųjų duomenų bazė: institucijų pareigos

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Iki 2017 m. sausio 1 d. Komisija sukuria eksportuotųjų, įgaliotų sertifikuoti prekių kilmę, sistemą (toliau – REX sistema) ir sudaro sąlygas ja naudotis.

2.   Gavusios užpildytą 22–06 priede nurodytą prašymo formą, lengvatomis besinaudojančių šalių kompetentingos institucijos ir valstybių narių muitinės eksportuotojui arba, kai būtina, prekių persiuntėjui nedelsdamos suteikia registruotojo eksportuotojo kodą ir į REX sistemą įveda minėtą kodą, registracijos duomenis ir registracijos įsigaliojimo pagal šio reglamento 86 straipsnio 4 dalį datą.

Lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentingos institucijos arba valstybės narės muitinė informuoja eksportuotoją arba, kai būtina, prekių persiuntėją apie suteiktą registruotojo eksportuotojo kodą ir registracijos įsigaliojimo datą.

3.   Jeigu, kompetentingų institucijų nuomone, prašyme pateikta informacija yra neišsami, jos nedelsdamos apie tai informuoja eksportuotoją.

4.   Lengvatomis besinaudojančių šalių kompetentingos institucijos ir valstybių narių muitinės savo registruotus duomenis atnaujina. Gavusios informacijos iš registruotojo eksportuotojo pagal šio reglamento 89 straipsnį, jos nedelsdamos šiuos duomenis pakeičia.

81 straipsnis

Tam tikrų nuostatų taikymo pradžios data

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Šio reglamento 70, 72, 78–80, 82–93, 99–107, 108, 109 ir 112 straipsniai prekių eksporto veiklai, kurią vykdo eksportuotojai, įregistruoti pagal REX sistemą lengvatomis besinaudojančioje šalyje, taikomi nuo dienos, kurią ta lengvatomis besinaudojanti šalis pradeda eksportuotojų registraciją pagal minėtąją sistemą. Sąjungos eksportuotojams tie straipsniai taikomi nuo 2017 m. sausio 1 d.

2.   Šio reglamento 71, 73, 74–77, 94–98 ir 110–112 straipsniai taikomi prekių eksporto veiklai, kurią vykdo lengvatomis besinaudojančioje šalyje pagal REX sistemą neįregistruoti eksportuotojai. Sąjungos eksportuotojams tie straipsniai taikomi iki 2017 m. gruodžio 31 d.

82 straipsnis

Registruotųjų eksportuotųjų duomenų bazė: prieigos prie duomenų bazės teisės

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Komisija užtikrina, kad prieiga prie REX sistemos būtų suteikiama laikantis šio straipsnio reikalavimų.

2.   Komisija turi turėti galimybę susipažinti su visais duomenimis.

3.   Lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentingos institucijos turi turėti galimybę susipažinti su duomenimis apie jų įregistruotus eksportuotojus.

4.   Valstybių narių muitinės turi turėti galimybę susipažinti su jų pačių, kitų valstybių narių muitinių, lengvatomis besinaudojančių šalių, Norvegijos, Šveicarijos ar Turkijos kompetentingų institucijų užregistruotais duomenimis. Tokia prieiga prie duomenų suteikiama, kad pagal Kodekso 188 straipsnį būtų galima atlikti muitinės deklaracijų tikrinimą arba pagal Kodekso 48 straipsnį atlikti tikrinimą po prekių išleidimo.

5.   Komisija suteikia saugią prieigą prie REX sistemos lengvatomis besinaudojančių šalių kompetentingoms institucijoms.

6.   Jeigu šalis arba teritorija pašalinama iš Reglamento (ES) Nr. 978/2012 II priedo, jos kompetentingos institucijos turi turėti galimybę naudotis REX sistema tiek laiko, kiek būtina, kad galėtų įvykdyti pagal šio reglamento 70 straipsnį joms tekančias pareigas.

7.   Gavusi eksportuotojo sutikimą, kurį šis išreiškia pasirašydamas 22–06 priede pateiktos formos 6 langelyje, Komisija paviešina šiuos duomenis:

a)

registruotojo eksportuotojo pavadinimą (vardą, pavardę);

b)

registruotojo eksportuotojo įsisteigimo vietos adresą;

c)

22–06 priede pateiktos formos 2 langelyje nurodytus kontaktinius duomenis;

d)

preliminarų prekių, kurios atitinka lengvatinio režimo reikalavimus, aprašymą, įskaitant Suderintos sistemos pozicijų arba skirsnių preliminarų sąrašą, kaip nurodyta 22–06 priede pateiktos formos 4 langelyje;

e)

EORI kodą arba registruotojo eksportuotojo verslininko identifikavimo kodą (TIN).

Atsisakymas pasirašyti 6 langelyje neturi būti pagrindas atsisakyti registruoti eksportuotoją.

8.   Komisija visada paviešina šiuos duomenis:

a)

registruotojo eksportuotojo kodą;

b)

registracijos įsigaliojimo datą;

c)

tam tikrais atvejais registracijos panaikinimo datą;

d)

informaciją apie tai, ar registracija taip pat galioja eksportui į Norvegiją, Šveicariją ar Turkiją;

e)

paskutinio REX sistemos ir viešos interneto svetainės sutikslinimo datą.

83 straipsnis

Registruotųjų eksportuotųjų duomenų bazė: duomenų apsauga

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   REX sistemoje registruoti duomenys tvarkomi tik BLS taikymo tikslu, kaip nurodyta šiame poskirsnyje.

2.   Registruotiesiems eksportuotojams suteikiama informacija, nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (14) 11 straipsnio 1 dalies a–e punktuose arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB (15) 10 straipsnyje. Be to, jiems teikiama ši informacija:

a)

informacija apie tvarkymo operacijų, kurioms skirti duomenys, teisinį pagrindą;

b)

duomenų saugojimo laikotarpis.

Registruotiesiems eksportuotojams ta informacija pateikiama pranešime, pridėtame prie 22–06 priede pateikto prašymo suteikti registruotojo eksportuotojo statusą.

3.   Kiekviena lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentinga institucija ir kiekviena valstybės narės muitinė, įvedusi į REX sistemą duomenis, laikoma duomenų valdytoja, atsakinga už tų duomenų tvarkymą.

Siekiant užtikrinti, kad registruotasis eksportuotojas įgytų savo teises, Komisija laikoma bendra duomenų valdytoja, atsakinga už visų duomenų tvarkymą.

4.   Registruotųjų eksportuotojų teisėmis, susijusiomis su REX sistemos duomenų, nurodytų 22–06 priede ir tvarkomų nacionalinėse duomenų bazėse, tvarkymu, naudojamasi vadovaujantis tų registruotųjų eksportuotojų duomenis saugančios valstybės narės duomenų apsaugos teisės aktais, kuriais įgyvendinama Direktyva 95/46/EB.

5.   Valstybės narės, kurios iš joms prieinamos REX sistemos kopijuoja duomenis į savo nacionalines sistemas, nukopijuotus duomenis atnaujina.

6.   Registruotųjų eksportuotojų teisėmis, susijusiomis su Komisijos atliekamu jų registracijos duomenų tvarkymu, naudojamasi vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 45/2001.

7.   Visus prašymus pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 pasinaudoti teise susipažinti su duomenimis, juos ištaisyti, ištrinti arba sustabdyti jų tvarkymo veiksmus registruotasis eksportuotojas teikia duomenų valdytojui, o šis tą prašymą nagrinėja.

Jei registruotasis eksportuotojas tokį prašymą pateikia Komisijai, prieš tai dėl savo teisių nesikreipęs į duomenų valdytoją, Komisija persiunčia tą prašymą registruotojo eksportuotojo duomenų valdytojui.

Jeigu registruotajam eksportuotojui nepavyksta pasinaudoti savo teisėmis kreipusis į duomenų valdytoją, registruotasis eksportuotojas tokį prašymą pateikia Komisijai, kuri atlieka duomenų valdytojo funkcijas. Komisija turi teisę duomenis taisyti, trinti arba sustabdyti jų tvarkymo veiksmus.

8.   Nacionalinės duomenų apsaugos priežiūros institucijos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, veikdami pagal savo atitinkamą kompetenciją, bendradarbiauja ir užtikrina darnią registracijos duomenų priežiūrą.

Pagal savo atitinkamą kompetenciją jie keičiasi atitinkama informacija, padeda vieni kitiems vykdyti auditą ir patikrinimus, nagrinėja šio reglamento aiškinimo ar taikymo sunkumus, analizuoja problemas, susijusias su nepriklausoma priežiūra ar naudojimusi duomenų subjekto teisėmis, rengia suderintus pasiūlymus dėl bendro problemų sprendimo ir, jei reikia, didina informuotumą apie teises į duomenų apsaugą.

84 straipsnis

Valstybėms narėms taikomos pranešimo pareigos, susijusios su registruotųjų eksportuotojų sistemos (REX) įgyvendinimu

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

Valstybės narės praneša Komisijai pavadinimus, adresus ir kontaktinius duomenis savo muitinių, kurios:

a)

yra kompetentingos registruoti prekių eksportuotojus ir persiuntėjus REX sistemoje, keisti ir atnaujinti registracijos duomenis, taip pat registraciją panaikinti;

b)

atsako už administracinio bendradarbiavimo su lengvatomis besinaudojančių šalių kompetentingomis institucijomis užtikrinimą, kaip numatyta šiame poskirsnyje, šio skirsnio 3–9 poskirsniuose ir Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 II antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnio 2 ir 3 poskirsniuose.

Pranešimas Komisijai išsiunčiamas iki 2016 m. rugsėjo 30 d.

Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie bet kokius pagal šio straipsnio pirmą pastraipą praneštos informacijos pasikeitimus.

85 straipsnis

Valstybėse narėse taikoma registracijos procedūra ir eksporto procedūros, taikomos pereinamuoju laikotarpiu iki registruotųjų eksportuotojų sistemos taikymo pradžios

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   2017 m. sausio 1 d. valstybių narių muitinės pradeda jų teritorijose įsisteigusių eksportuotojų registraciją.

2.   Nuo 2018 m. sausio 1 d. visų valstybių narių muitinės nebeišduoda EUR.1 judėjimo sertifikatų Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 53 straipsnyje numatytos kumuliacijos taikymo tikslais.

3.   Iki 2017 m. gruodžio 31 d. valstybių narių muitinės išduoda EUR.1 judėjimo sertifikatus arba pakaitinius A formos prekių kilmės sertifikatus dar neįregistruotų eksportuotojų arba prekių persiuntėjų prašymu. Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai prie kilmės statusą turinčių produktų, siunčiamų į Sąjungą, pridedami lengvatomis besinaudojančios šalies registruotojo eksportuotojo surašyti pareiškimai apie prekių kilmę.

4.   Sąjungos eksportuotojai (ir registruoti, ir neregistruoti) pareiškimus apie prekių kilmę dėl siunčiamų kilmės statusą turinčių produktų, kurių bendra vertė neviršija 6 000 EUR, surašo nuo 2017 m. sausio 1 d.

Įregistruoti eksportuotojai pareiškimus apie prekių kilmę dėl siunčiamų kilmės statusą turinčių produktų, kurių bendra vertė viršija 6 000 EUR, surašo nuo dienos, kurią jų registracija įsigalioja pagal šio reglamento 86 straipsnio 4 dalį.

5.   Įregistruoti prekių persiuntėjai gali surašyti pakaitinius pareiškimus apie prekių kilmę nuo jų registracijos įsigaliojimo pagal šio reglamento 86 straipsnio 4 dalį dienos. Ši taisyklė taikoma nepriklausomai nuo to, ar prie prekių pridėtas lengvatomis besinaudojančioje šalyje išduotas A formos prekių kilmės sertifikatas arba eksportuotojo surašyta sąskaitos faktūros deklaracija ar pareiškimas apie prekių kilmę.

86 straipsnis

Prašymas suteikti registruotojo eksportuotojo statusą

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Kad gautų registruotojo eksportuotojo statusą, eksportuotojas pateikia prašymą lengvatomis besinaudojančios šalies, kurioje yra jo būstinė arba nuolatinė buveinė, kompetentingoms institucijoms.

Prašymas teikiamas naudojant 22–06 priede pateiktą formą.

2.   Kad gautų registruotojo eksportuotojo statusą, Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigęs eksportuotojas arba prekių persiuntėjas valstybės narės muitinei pateikia prašymą. Prašymas teikiamas naudojant 22–06 priede pateiktą formą.

3.   Kai eksportuojama pagal BLS sistemą ir Norvegijos, Šveicarijos ar Turkijos bendrąsias lengvatinių muitų tarifų sistemas, eksportuotojai turi registruotis tik vieną kartą.

Lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentinga institucija eksportuotojui suteikia registruotojo eksportuotojo kodą, kad jis galėtų eksportuoti pagal Sąjungos, Norvegijos, Šveicarijos ir Turkijos BLS sistemas, jei šios šalys registracijos šalį yra pripažinusios lengvatomis besinaudojančia šalimi.

4.   Registracija įsigalioja tą dieną, kurią lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentinga institucija arba valstybės narės muitinė pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis gauna užpildytą registracijos prašymą.

5.   Jei eksporto formalumus atlieka eksportuotojo atstovas, kuris yra ir registruotasis eksportuotojas, šis atstovas savo registruotojo eksportuotojo kodo nenaudoja.

87 straipsnis

Registruotųjų eksportuotųjų duomenų bazė: viešinimo priemonės

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

Šio reglamento 70 straipsnio 4 dalies taikymo tikslais savo interneto svetainėje Komisija paskelbs registruotųjų eksportuotojų sistemos taikymo lengvatomis besinaudojančiose šalyse pradžios datą. Komisija šią informaciją atnaujins.

88 straipsnis

Automatinė eksportuotojų registracija, kai šalis pagal Sąjungos BLS sistemą tampa lengvatomis besinaudojančia šalimi

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

Kai šalis įrašoma į Reglamento (ES) Nr. 978/2012 II priede pateiktą lengvatomis besinaudojančių šalių sąrašą, Komisija pagal savo BLS automatiškai aktyvuoja visų toje šalyje registruotų eksportuotojų registraciją, jeigu eksportuotojų registracijos duomenys yra prieinami REX sistemoje ir galioja bent Norvegijos, Šveicarijos arba Turkijos BLS sistemoje.

Šiuo atveju eksportuotojui, kuris jau yra registruotas bent Norvegijos, Šveicarijos arba Turkijos BLS sistemoje, nereikia teikti prašymo savo šalies kompetentingoms institucijoms, kad būtų registruotas Sąjungos BLS sistemoje.

89 straipsnis

Pašalinimas iš registruotųjų eksportuotojų registro

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Registruotieji eksportuotojai nedelsdami informuoja lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentingas institucijas arba valstybės narės muitines apie duomenų, kuriuos pateikė registruodamiesi, pasikeitimus.

2.   Registruotieji eksportuotojai, kurie pagal BLS sistemą nebeatitinka prekių eksporto reikalavimų arba nebeketina eksportuoti prekių pagal BLS sistemą, apie tai praneša lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentingoms institucijoms arba valstybės narės muitinei.

3.   Lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentingos institucijos arba valstybės narės muitinė panaikina registraciją, jei registruotasis eksportuotojas:

a)

nebeegzistuoja;

b)

nebeatitinka prekių eksporto pagal BLS sistemą sąlygų;

c)

informavo lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentingą instituciją arba valstybės narės muitinę apie tai, kad daugiau nebeketina eksportuoti prekių pagal BLS sistemą;

d)

tyčia arba per aplaidumą surašo pareiškimą apie prekių kilmę, kuriame pateikiama neteisinga informacija ir dėl kurio neteisėtai pasinaudojama lengvatiniu muitų tarifų režimu, arba toks pareiškimas yra surašomas dėl jo kaltės.

4.   Lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentinga institucija arba valstybės narės muitinė gali panaikinti registraciją, jei registruotasis eksportuotojas laiku neatnaujina savo registracijos duomenų.

5.   Registracijos panaikinimas daro poveikį būsimai veiklai, t. y. po panaikinimo dienos surašytiems pareiškimams apie prekių kilmę. Registracijos panaikinimas nedaro poveikio pareiškimams apie prekių kilmę, surašytiems iki dienos, kurią registruotasis eksportuotojas informuotas apie panaikinimą.

6.   Lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentinga institucija arba valstybės narės muitinė praneša eksportuotojui apie jo registracijos panaikinimą ir nurodo panaikinimo įsigaliojimo datą.

7.   Eksportuotojas arba prekių persiuntėjas gali apskųsti savo registracijos panaikinimą teismine tvarka.

8.   Registruotojo eksportuotojo registracijos panaikinimas atšaukiamas, jeigu registracija panaikinta neteisingai. Eksportuotojas arba prekių persiuntėjas turi teisę naudotis jam registruojantis suteiktu registruotojo eksportuotojo kodu.

9.   Eksportuotojas arba prekių persiuntėjas, kurio registracija panaikinta, gali teikti naują prašymą pagal šio reglamento 86 straipsnį suteikti registruotojo eksportuotojo statusą. Eksportuotojai arba prekių persiuntėjai, kurių registracija panaikinta pagal šio straipsnio 3 dalies d punktą ir 4 dalį, gali būti vėl registruojami tik jei juos įregistravusiai lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentingai institucijai arba valstybės narės muitinei įrodo, kad ištaisė padėtį, dėl kurios jų registracija buvo panaikinta.

10.   Lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentinga institucija arba valstybės narės muitinė, įvedusios duomenis apie panaikintą registraciją į REX sistemą, juos saugo šioje sistemoje ne ilgiau kaip dešimt kalendorinių metų, skaičiuojamų nuo registracijos panaikinimo kalendorinių metų. Po tų dešimties kalendorinių metų lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentinga institucija arba valstybės narės muitinė tuos duomenis ištrina.

90 straipsnis

Automatinis pašalinimas iš registruotųjų eksportuotojų registro, kai šalis išbraukiama iš lengvatomis besinaudojančių šalių sąrašo

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Komisija panaikina visų lengvatomis besinaudojančios šalies eksportuotojų registraciją, jeigu ta lengvatomis besinaudojanti šalis pašalinama iš Reglamento (ES) Nr. 978/2012 II priede pateikto lengvatomis besinaudojančių šalių sąrašo arba jei tai lengvatomis besinaudojančiai šaliai taikomi lengvatiniai muitų tarifai pagal Reglamentą (ES) Nr. 978/2012 yra laikinai atšaukti.

2.   Jei ta šalis yra iš naujo įrašoma į tą sąrašą arba laikinas tai lengvatomis besinaudojančiai šaliai taikomų lengvatinių muitų tarifų atšaukimas panaikinamas, Komisija iš naujo aktyvuoja visų toje šalyje registruotų eksportuotojų registraciją, jeigu eksportuotojų registracijos duomenys yra prieinami sistemoje ir tebegalioja bent Norvegijos, Šveicarijos arba Turkijos BLS sistemoje. Kitu atveju eksportuotojai iš naujo registruojami pagal šio reglamento 86 straipsnį.

3.   Pagal šio straipsnio 1 dalį panaikinus visų lengvatomis besinaudojančios šalies registruotųjų eksportuotojų registraciją, panaikintos registracijos duomenys bus saugomi REX sistemoje bent dešimt kalendorinių metų, skaičiuojamų nuo registracijos panaikinimo kalendorinių metų. Pasibaigus tam dešimties metų laikotarpiui, jei lengvatomis besinaudojanti šalis jau daugiau kaip dešimt metų nėra buvusi lengvatomis besinaudojančia šalimi pagal Norvegijos, Šveicarijos ar Turkijos BLS sistemą, Komisija iš REX sistemos panaikintos registracijos duomenis ištrina.

91 straipsnis

Eksportuotojų pareigos

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Eksportuotojai ir registruotieji eksportuotojai vykdo šias pareigas:

a)

turi tinkamus lengvatinio režimo reikalavimus atitinkančių prekių gamybos ir tiekimo komercinės apskaitos registrus;

b)

prireikus pateikia visus įrodymus, susijusius su gamybai naudotomis medžiagomis;

c)

saugo visus muitinės dokumentus, susijusius su gamybai naudotomis medžiagomis;

d)

bent trejus metus nuo kalendorinių metų, kuriais surašytas pareiškimas apie prekių kilmę, pabaigos arba ilgiau, jeigu to reikalauja šalies įstatymai, saugo šiuos apskaitos registrus:

i)

savo surašytus pareiškimus apie prekių kilmę;

ii)

kilmės statusą turinčių ir jo neturinčių medžiagų, gamybos ir atsargų apskaitą.

Šie apskaitos registrai ir pareiškimai apie prekių kilmę gali būti saugomi elektroniniu formatu, jeigu pagal juos galima atsekti eksportuojamiems produktams gaminti naudotas medžiagas ir patvirtinti jų kilmės statusą.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos taip pat taikomos tiekėjams, kurie eksportuotojams išduoda tiekėjų deklaracijas, kuriomis patvirtinamas jų tiekiamų prekių kilmės statusas.

3.   Tiek registruoti, tiek neregistruoti prekių persiuntėjai, surašantys pakaitinius pareiškimus apie prekių kilmę, saugo pirminius pareiškimus apie prekių kilmę, dėl kurių surašė pakaitinius pareiškimus, bent trejus metus nuo kalendorinių metų, kuriais surašytas pakaitinis pareiškimas apie prekių kilmę, pabaigos arba ilgiau, jeigu to reikalauja šalies įstatymai.

92 straipsnis

Su pareiškimu apie prekių kilmę susijusios bendrosios nuostatos

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Pareiškimas apie prekių kilmę gali būti surašomas tuomet, kai prekės eksportuojamos į Sąjungą arba kai užtikrinimas jų eksportas į Sąjungą.

Kai atitinkami produktai pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 55 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą arba to reglamento 55 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą laikomi eksportuojančios lengvatomis besinaudojančios šalies arba kitos lengvatomis besinaudojančios šalies kilmės produktais, pareiškimą apie prekių kilmę surašo eksportuojančios lengvatomis besinaudojančios šalies eksportuotojas.

Kai atitinkami produktai yra eksportuojami jų papildomai neapdorojus ar neperdirbus arba jiems taikius tik Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 47 straipsnio 1 dalies a punkte aprašytas operacijas, ir todėl yra išlaikę savo kilmę pagal to reglamento 55 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą ir 55 straipsnio 6 dalies trečią pastraipą, pareiškimą apie prekių kilmę surašo lengvatomis besinaudojančios kilmės šalies eksportuotojas.

2.   Pareiškimą apie prekių kilmę taip pat galima surašyti po atitinkamų produktų eksporto (toliau – atgaline data surašytas pareiškimas). Toks atgaline data surašytas pareiškimas apie prekių kilmę yra priimtinas, jeigu valstybės narės, kurioje pateikta išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracija, muitinei jis pateikiamas ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams po importo.

Jei siunta skaidoma pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 43 straipsnį ir jei laikomasi pirmoje pastraipoje nurodyto reikalavimo dėl dvejų metų laikotarpio, produktų eksporto šalies eksportuotojas pareiškimą apie prekių kilmę gali surašyti atgaline data. Tai taikoma mutatis mutandis, jeigu siunta skaidoma kitoje lengvatomis besinaudojančioje šalyje arba Norvegijoje, Šveicarijoje ar Turkijoje.

3.   Pareiškimą apie prekių kilmę, kuriame pateikiami 22–07 priede nurodyti duomenys, eksportuotojas pateikia klientui Sąjungoje. Jis surašomas anglų, prancūzų arba ispanų kalbomis.

Jis gali būti surašytas bet kuriame komerciniame dokumente, pagal kurį galima identifikuoti atitinkamą eksportuotoją ir atitinkamas prekes.

4.   Šio straipsnio 1–3 dalys taikomos mutatis mutandis pareiškimams apie prekių kilmę, surašytiems Sąjungoje dvišalės kumuliacijos reikmėms.

93 straipsnis

Pareiškimas apie prekių kilmę kumuliacijos atveju

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Siekiant nustatyti medžiagų, naudojamų pagal dvišalę arba regioninę kumuliaciją, kilmę, produkto, pagaminto naudojant šalies, su kuria leidžiama kumuliacija, kilmės medžiagas, eksportuotojas remiasi tų medžiagų tiekėjo pareiškimu apie prekių kilmę. Tokiais atvejais eksportuotojo surašytame pareiškime apie prekių kilmę pateikiama tokia atitinkama nuoroda: „ES cumulation“, „regional cumulation“, „Cumul UE“, „cumul regional“ arba „Acumulación UE“, „Acumulación regional“.

2.   Siekiant nustatyti medžiagų, naudojamų pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 54 straipsnį taikant kumuliaciją, kilmę, produkto, kuriam pagaminti panaudotos Norvegijos, Šveicarijos ar Turkijos kilmės medžiagos, eksportuotojas remiasi tų medžiagų tiekėjo pateiktu pagal BLS sistemą Norvegijoje, Šveicarijoje ar Turkijoje (priklausomai nuo konkretaus atvejo) taikomas prekių kilmės taisykles išduotu kilmės įrodymu. Šiuo atveju eksportuotojo surašytame pareiškime apie prekių kilmę įrašoma: „Norway cumulation“, „Switzerland cumulation“, „Turkey cumulation“, „Cumul Norvège“, „Cumul Suisse“, „Cumul Turquie“ arba „Acumulación Noruega“, „Acumulación Suiza“, „Acumulación Turquía“.

3.   Siekiant nustatyti medžiagų, naudojamų taikant išplėstinę kumuliaciją pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 56 straipsnį, kilmę, produkto, kuriam pagaminti panaudotos šalies, su kuria leidžiama išplėstinė kumuliacija, kilmės medžiagos, eksportuotojas remiasi tų medžiagų tiekėjo pateiktu ir pagal atitinkamo Sąjungos ir atitinkamos šalies laisvosios prekybos susitarimo nuostatas išduotu kilmės įrodymu.

Šiuo atveju eksportuotojo surašytame pareiškime apie prekių kilmę įrašoma: „extended cumulation with country x“, „cumul étendu avec le pays x“ arba „Acumulación ampliada con el país x“.

6 poskirsnis

Išleidimo į laisvą apyvartą Sąjungoje procedūros, kurios pagal Sąjungos BLS sistemą taikomos iki registruotųjų eksportuotojų sistemos taikymo pradžios dienos

94 straipsnis

A formos prekių kilmės sertifikatų arba sąskaitų faktūrų deklaracijų pateikimas ir galiojimas bei pavėluotas jų pateikimas

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   A formos prekių kilmės sertifikatai arba sąskaitų faktūrų deklaracijos pateikiami importuojančių valstybių narių muitinėms, laikantis deklaravimo muitinėje tvarkos.

2.   Kilmės įrodymas galioja dešimt mėnesių nuo išdavimo eksportuojančioje šalyje dienos ir per tą laikotarpį pateikiamas importuojančios šalies muitinei.

Kilmės įrodymai, kurie importuojančios šalies muitinei pateikiami pasibaigus jų galiojimo laikotarpiui, gali būti priimami lengvatinių muitų tarifų taikymo tikslais, jei šie dokumentai nebuvo pateikti iki nustatyto galutinio termino dėl išimtinių aplinkybių.

Kitais pavėluoto pateikimo atvejais importuojančios šalies muitinė gali priimti kilmės įrodymus, jei produktai jai buvo pateikti iki minėtojo galutinio termino.

95 straipsnis

A formos prekių kilmės sertifikatų ir sąskaitų faktūrų deklaracijų pakeitimas

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Kai kilmės statusą turintys produktai dar nėra išleisti į laisvą apyvartą ir jie pateikti valstybės narės muitinės įstaigos priežiūrai, ta muitinės įstaiga, gavusi raštišką persiuntėjo prašymą, pirminį A formos prekių kilmės sertifikatą arba sąskaitos faktūros deklaraciją pakeičia vienu ar keliais A formos prekių kilmės sertifikatais (pakaitiniais sertifikatais), kad visus tuos produktus arba jų dalį būtų galima išsiųsti į kitą Sąjungos vietą arba į Norvegiją ar Šveicariją. Persiuntėjas savo prašyme nurodo, ar prie pakaitinio sertifikato reikia pridėti pirminio kilmės įrodymo fotokopiją.

2.   Pakaitinis sertifikatas rengiamas pagal 22–19 priedą.

Muitinės įstaiga patikrina, ar pakaitinis sertifikatas atitinka pirminį kilmės įrodymą.

3.   Jei pakaitinio sertifikato prašymą teikia sąžiningai veikiantis prekių persiuntėjas, jis neturi būti atsakingas už pirminiame kilmės įrodyme pateiktų duomenų tikslumą.

4.   Muitinės įstaiga, kurios prašoma išduoti pakaitinį sertifikatą, pirminiame kilmės įrodyme arba jo priede pažymi siunčiamų produktų svorį, kiekį bei pobūdį, paskirties šalį ir jame nurodo atitinkamo (-ų) pakaitinio (-ų) sertifikato (-ų) serijos numerį (-ius). Pirminį kilmės įrodymą ji saugo ne trumpiau kaip trejus metus.

5.   Produktams, kuriems pagal Kodekso 64 straipsnio 6 dalimi suteiktą leidžiančią nukrypti nuostatą taikomi lengvatiniai muitų tarifai, šiame straipsnyje nustatyta procedūra taikoma tik tuo atveju, kai šie produktai yra skirti Sąjungai.

96 straipsnis

Importavimas dalimis naudojant A formos prekių kilmės sertifikatus arba sąskaitų faktūrų deklaracijas

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Jeigu, importuotojo prašymu ir importuojančios valstybės narės muitinės nustatytomis sąlygomis, išmontuoti arba nesurinkti produktai, apibrėžti Suderintos sistemos 2 bendrosios aiškinimo taisyklės a punkte ir priskiriami Suderintos sistemos XVI arba XVII skyriams arba 7308 ar 9406 pozicijoms, yra importuojami dalimis, importuojant pirmąją siuntos dalį muitinei gali būti pateiktas bendras tokių produktų kilmės įrodymas.

2.   Importuotojo prašymu ir atsižvelgiant į importuojančios valstybės narės muitinės nustatytas sąlygas, importuojant pirmąją siuntą bendras prekių kilmės įrodymas muitinei gali būti pateiktas, jei prekės:

a)

importuojamos kaip dažnų ir nuolatinių didelės komercinės vertės prekybos srautų dalis;

b)

yra tos pačios pirkimo ir pardavimo sutarties, kurios susitariančiosios šalys yra įsisteigusios eksportuojančioje šalyje arba valstybėje (-ėse) narėje (-ėse), dalykas;

c)

klasifikuojamos joms priskiriant tą patį Kombinuotosios nomenklatūros kodą (aštuonių skaitmenų);

d)

eksportuojamos išimtinai to paties eksportuotojo, yra skirtos tam pačiam importuotojui, o jų įvežimo formalumai atliekami tos pačios valstybės narės toje pačioje muitinės įstaigoje.

Ši procedūra taikoma kompetentingos muitinės nustatytu laikotarpiu.

97 straipsnis

Atleidimas nuo pareigos pateikti A formos prekių kilmės sertifikatą arba sąskaitos faktūros deklaraciją

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Produktai, kuriuos privatūs asmenys mažose siuntose siunčia kitiems privatiems asmenims arba kurie yra keleivių asmeninio bagažo dalis, laikomi kilmės statusą turinčiais produktais, kuriems taikomi BLS lengvatiniai muitų tarifai, nereikalaujant pateikti A formos prekių kilmės sertifikato ar sąskaitos faktūros deklaracijos, jei:

a)

tokie produktai:

i)

nėra importuojami prekybos tikslais;

ii)

yra deklaruoti kaip atitinkantys BLS sistemos taikymo sąlygas;

b)

nėra abejonių dėl a punkto ii papunktyje nurodytos deklaracijos teisingumo.

2.   Importas nelaikomas prekybiniu importu, jeigu paisoma visų šių sąlygų:

a)

importas yra nereguliarus;

b)

importuojami produktai yra skirti tik gavėjų, keleivių ar jų šeimų asmeninėms reikmėms;

c)

iš produktų pobūdžio ir kiekio aišku, kad nesiekiama jokių komercinių tikslų.

3.   Bendra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų vertė neturi viršyti 500 EUR, jei jie siunčiami mažose siuntose, arba 1 200 EUR, jei jie yra keleivių asmeninio bagažo dalis.

98 straipsnis

A formos prekių kilmės sertifikatų arba sąskaitų faktūrų deklaracijų neatitikimai ir formalios klaidos

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Aptikus nedidelių A formos prekių kilmės sertifikate arba sąskaitos faktūros deklaracijoje pateiktų duomenų ir duomenų dokumentuose, pateiktuose muitinės įstaigai produktų importo formalumams atlikti, neatitikimų, sertifikatas ar deklaracija ipso facto netampa niekiniais, jeigu tinkamai nustatoma, kad dokumente pateikti duomenys atitinka pateiktus produktus.

2.   A formos prekių kilmės sertifikatas, EUR.1 judėjimo sertifikatas arba sąskaitos faktūros deklaracija neturi būti atmetami dėl akivaizdžiai formalių jų klaidų, jeigu dėl šių klaidų nekyla abejonių dėl tame dokumente pateiktų duomenų teisingumo.

7 poskirsnis

Išleidimo į laisvą apyvartą Sąjungoje procedūros, kurios pagal Sąjungos BLS sistemą taikomos nuo registruotųjų eksportuotojų sistemos taikymo pradžios dienos

99 straipsnis

Pareiškimo apie prekių kilmę galiojimas

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Pareiškimas apie prekių kilmę surašomas kiekvienai siuntai.

2.   Pareiškimas apie prekių kilmę galioja dvylika mėnesių nuo jo surašymo dienos.

3.   Vienas pareiškimas apie prekių kilmę gali būti skirtas kelioms siuntoms, jeigu prekės atitinka šias sąlygas:

a)

jos pateikiamos kaip išmontuoti arba nesurinkti produktai, apibrėžti Suderintos sistemos 2 bendrosios aiškinimo taisyklės a punkte;

b)

jos priskiriamos Suderintos sistemos XVI ar XVII skyriui arba 7308 ar 9406 pozicijoms ir

c)

jas ketinama importuoti dalimis.

100 straipsnis

Pareiškimo apie prekių kilmę priimtinumas

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

Kad importuotojai turėtų teisę prašyti leisti pasinaudoti BLS sistema pateikdami pareiškimą apie prekių kilmę, prekės turi būti eksportuotos tą dieną, kurią lengvatomis besinaudojanti šalis, iš kurios prekės eksportuotos, pradėjo eksportuotojų registraciją pagal šio reglamento 79 straipsnį, arba vėliau.

Jei Reglamente (ES) Nr. 978/2012 nurodytų produktų atžvilgiu šalis pripažįstama arba iš naujo pripažįstama lengvatomis besinaudojančia šalimi, tokios šalies kilmės prekėms bendroji lengvatinių muitų tarifų sistema taikoma su sąlyga, kad tos prekės iš lengvatomis besinaudojančios šalies buvo eksportuotos tą dieną, kurią ši lengvatomis besinaudojanti šalis pradėjo taikyti šio reglamento 70 straipsnio 3 dalyje nurodytą registruotųjų eksportuotojų sistemą, arba vėliau.

101 straipsnis

Pareiškimų apie prekių kilmę pakeitimas

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Kai į laisvą apyvartą dar neišleisti kilmės statusą turintys produktai pateikti valstybės narės muitinės įstaigos priežiūrai, persiuntėjas pirminį pareiškimą apie prekių kilmę gali pakeisti vienu ar keliais pakaitiniais pareiškimais apie prekių kilmę (pakaitiniais pareiškimais), kad visus tuos produktus arba jų dalį būtų galima išsiųsti į kitą Sąjungos muitų teritorijos vietą arba į Norvegiją ar Šveicariją.

Pakaitinis pareiškimas rengiamas laikantis 22–20 priede nustatytų reikalavimų.

Pakaitiniai pareiškimai apie prekių kilmę gali būti surašomi tik jei pirminis pareiškimas apie prekių kilmę buvo surašytas pagal šio reglamento 92, 93, 99 ir 100 straipsnius bei 22–07 priedą.

2.   Kad persiuntėjai galėtų surašyti pakaitinius pareiškimus apie prekių kilmę dėl į kitą Sąjungos teritorijos vietą siunčiamų kilmės statusą turinčių produktų, jei bendra pirminėje skaidomoje siuntoje esančių kilmės statusą turinčių produktų vertė viršija 6 000 EUR, jie turi būti įregistruoti.

Tačiau, kai bendra pirminėje skaidomoje siuntoje esančių kilmės statusą turinčių produktų vertė viršija 6 000 EUR, pakaitinius pareiškimus apie prekių kilmę surašyti gali ir neregistruoti persiuntėjai, jei pateikia lengvatomis besinaudojančioje šalyje surašyto pirminio pareiškimo apie prekių kilmę kopiją.

3.   Tik persiuntėjai, įregistruoti REX sistemoje, gali surašyti pakaitinius pareiškimus apie prekių kilmę dėl produktų, kurie siunčiami į Norvegiją arba Šveicariją.

4.   Pakaitinis pareiškimas apie prekių kilmę galioja dvylika mėnesių nuo pirminio pareiškimo apie prekių kilmę surašymo dienos.

5.   Šio straipsnio 1–4 dalys taip pat taikomos pareiškimams, kuriais pakeičiami pakaitiniai pareiškimai apie prekių kilmę.

6.   Produktams, kuriems pagal Kodekso 64 straipsnio 6 dalimi suteiktą leidžiančią nukrypti nuostatą taikomi lengvatiniai muitų tarifai, šiame straipsnyje nustatyta pakeitimo procedūra gali būti taikoma tik tuo atveju, kai šie produktai yra skirti Sąjungai.

102 straipsnis

Bendrieji principai ir atsargumo priemones, kurių turi imtis deklarantas

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Kai deklarantas pagal BLS sistemą prašo taikyti lengvatinį režimą, jis išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijoje pateikia nuorodą į pareiškimą apie prekių kilmę. Nuoroda į pareiškimą apie prekių kilmę – tai jo išdavimo data formatu „YYYYMMDD“ (keturženklis metų skaičius, dviženklis mėnesio skaičius ir dviženklis dienos skaičius). Kai siunčiamų kilmės statusą turinčių produktų bendra vertė viršija 6 000 EUR, deklarantas papildomai nurodo registruotojo eksportuotojo kodą.

2.   Kai deklarantas pagal šio straipsnio 1 dalį prašo taikyti BLS sistemą, išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijos priėmimo metu neturėdamas pareiškimo apie prekių kilmę, minėta deklaracija laikoma neišsamia, kaip apibrėžta Kodekso 166 straipsnyje, ir jai taikomos atitinkamos sąlygos.

3.   Prieš deklaruodamas prekes išleidimui į laisvą apyvartą įforminti, deklarantas tinkamai pasirūpina, kad prekės atitiktų šio poskirsnio, šio skirsnio 3–9 poskirsnių ir Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 II antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnio 2 ir 3 poskirsnių taisykles, visų pirma jis patikrina:

a)

viešoje interneto svetainėje, ar eksportuotojas yra įregistruotas REX sistemoje, jei siunčiamų kilmės statusą turinčių produktų bendra vertė viršija 6 000 EUR, ir

b)

ar pareiškimas apie prekių kilmę surašytas pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 22–07 priedą.

103 straipsnis

Atleidimas nuo pareigos pateikti pareiškimą apie prekių kilmę

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Neprivaloma surašyti ir pateikti pareiškimų apie šių produktų kilmę:

a)

produktų, kuriuos privatūs asmenys mažose siuntose siunčia kitiems privatiems asmenims ir kurių bendra vertė neviršija 500 EUR;

b)

produktų, kurie yra keleivių asmeninio bagažo dalis ir kurių bendra vertė neviršija 1 200 EUR.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti produktai turi atitikti šias sąlygas:

a)

jie nėra importuojami prekybos tikslais;

b)

jie yra deklaruoti kaip atitinkantys BLS sistemos taikymo sąlygas;

c)

nekyla abejonių dėl b punkte nurodytos deklaracijos teisingumo.

3.   Taikant šio straipsnio 2 dalies a punktą, importas nelaikomas prekybiniu importu, jeigu paisoma visų šių sąlygų:

a)

importas yra nereguliarus;

b)

importuojami produktai yra skirti tik gavėjų, keleivių ar jų šeimų asmeninėms reikmėms;

c)

iš produktų pobūdžio ir kiekio aišku, kad nesiekiama jokių komercinių tikslų.

104 straipsnis

Neatitikimai ir formalios klaidos pareiškimuose apie prekių kilmę; pavėluotas pareiškimų apie prekių kilmę pateikimas

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Aptikus nedidelių pareiškime apie prekių kilmę pateiktų duomenų ir duomenų dokumentuose, pateiktuose muitinei, kad būtų atlikti importuojamiems produktams nustatyti formalumai, neatitikimų, pareiškimas apie prekių kilmę ipso facto netampa niekiniu, jeigu tinkamai nustatoma, kad atitinkami produktai atitinka nurodytuosius dokumentuose.

2.   Akivaizdžiai formalios klaidos, pavyzdžiui, spausdinimo klaidos, padarytos pareiškime apie prekių kilmę, neturi būti šio dokumento atmetimo priežastimi, jei šios klaidos nekelia abejonių dėl dokumente pateiktų duomenų teisingumo.

3.   Pareiškimai apie prekių kilmę, kurie importuojančios šalies muitinei pateikiami pasibaigus šio reglamento 99 straipsnyje nustatytam galiojimo laikotarpiui, gali būti priimami lengvatinių muitų tarifų taikymo tikslais, jei šie dokumentai nebuvo pateikti iki nustatyto galutinio termino dėl išimtinių aplinkybių. Kitais pavėluoto pateikimo atvejais importuojančios šalies muitinė gali priimti pareiškimus apie prekių kilmę, jei produktai jai buvo pateikti iki minėtojo galutinio termino.

105 straipsnis

Importavimas dalimis naudojant pareiškimus apie prekių kilmę

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Šio reglamento 99 straipsnio 3 dalyje minėta tvarka taikoma valstybių narių muitinių nustatytą laiką.

2.   Importuojančių valstybių narių muitinės, prižiūrinčios paeiliui išleidžiamas į laisvą apyvartą siuntas, tikrina, kad jose būtų išmontuoti arba nesurinkti produktai, kuriems surašytas pareiškimas apie prekių kilmę.

106 straipsnis

Lengvatos taikymo sustabdymas

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Kai muitinei kyla abejonių dėl produktų kilmės statuso, ji gali paprašyti, kad deklarantas per nurodytą pagrįstą laikotarpį pateiktų visus turimus įrodymus, kuriais remiantis būtų galima patikrinti deklaracijoje pateiktos prekių kilmės nuorodos tikslumą ar atitiktį Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 43 straipsnyje nustatytoms sąlygoms.

2.   Muitinė gali sustabdyti lengvatinių muitų tarifų priemonės taikymą, kol atliekamas šio reglamento 109 straipsnyje numatytas tikrinimas, jei:

a)

deklaranto pateikta informacija yra nepakankama, kad būtų galima patvirtinti produktų kilmės statusą arba atitiktį Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 42 straipsnyje arba to reglamento 43 straipsnyje nustatytoms sąlygoms;

b)

deklarantas nepateikia atsakymo per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laikotarpį nurodytai informacijai pateikti.

3.   Belaukiant, kol deklarantas pateiks šio straipsnio 1 dalyje minėtą informaciją arba kol paaiškės 2 dalyje minėto tikrinimo rezultatai, importuotojui išleisti produktus leidžiama laikantis būtinų atsargumo priemonių.

107 straipsnis

Atsisakymas taikyti lengvatinį muitų tarifą

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Importuojančios valstybės narės muitinė atsisako taikyti lengvatinius muitų tarifus ir neprivalo prašyti pateikti papildomų įrodymų ar nusiųsti lengvatomis besinaudojančiai šaliai prašymą atlikti tikrinimą, kai:

a)

prekės skiriasi nuo nurodytųjų pareiškime apie prekių kilmę;

b)

deklarantas nepateikia pareiškimo apie atitinkamų produktų kilmę, jei toks pareiškimas yra būtinas;

c)

nepažeidžiant šio reglamento 78 straipsnio 1 dalies b punkto ir 79 straipsnio 3 dalies, deklaranto turimą pareiškimą apie prekių kilmę surašė ne lengvatomis besinaudojančioje šalyje registruotas eksportuotojas;

d)

pareiškimas apie prekių kilmę surašytas ne pagal 22–07 priedo nuostatas;

e)

neįvykdytos Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 43 straipsnyje nustatytos sąlygos.

2.   Importuojančios valstybės narės muitinė atsisako taikyti lengvatinius muitų tarifus, kai pagal 109 straipsnį lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentingoms institucijoms pateikusi prašymą atlikti tikrinimą ji:

a)

gauna atsakymą, kuriame nurodyta, kad eksportuotojas neturėjo teisės surašyti pareiškimo apie prekių kilmę;

b)

gauna atsakymą, kuriame nurodyta, kad atitinkami produktai nėra lengvatomis besinaudojančios šalies kilmės arba nebuvo laikytasi Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 42 straipsnyje nustatytų sąlygų;

c)

teikdama prašymą atlikti tikrinimą turėjo pagrįstų abejonių dėl pareiškimo apie prekių kilmę galiojimo arba dėl deklaranto pateiktos informacijos apie tikrąją atitinkamų produktų kilmę tikslumo ir jei neįvykdyta kuri nors iš šių sąlygų:

i)

per šio reglamento 109 straipsniu nustatytą leidžiamą laikotarpį negauna jokio atsakymo arba

ii)

gauna atsakymą, kuriame tinkamai neatsakyta į prašyme pateiktus klausimus.

8 poskirsnis

Prekių kilmės tikrinimas pagal Sąjungos BLS sistemą

108 straipsnis

Kompetentingų institucijų pareigos, susijusios su kilmės tikrinimu po registruotųjų eksportuotojų sistemos taikymo pradžios dienos

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Siekdamos užtikrinti atitiktį produktų kilmės statusą reglamentuojančioms taisyklėms, lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentingos institucijos atlieka:

a)

produktų kilmės statuso tikrinimą valstybių narių muitinių prašymu;

b)

reguliarius eksportuotojų patikrinimus savo iniciatyva.

Pirma pastraipa mutatis mutandis taikoma Šveicarijos ir Norvegijos institucijoms nusiųstiems prašymams patikrinti jų teritorijose surašytus pakaitinius pareiškimus apie prekių kilmę, siekiant šių institucijų paprašyti toliau palaikyti ryšius su lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentingomis institucijomis.

Išplėstinė kumuliacija pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 56 straipsnį leidžiama tik jei šalis, su kuria Sąjunga yra sudariusi galiojantį laisvosios prekybos susitarimą, sutinka teikti lengvatomis besinaudojančiai šaliai tokią pat pagalbą administracinio bendradarbiavimo klausimais, kaip ir valstybių narių muitinėms pagal atitinkamas susijusio laisvosios prekybos susitarimo nuostatas.

2.   Šio straipsnio 1 dalies b punkte minimais patikrinimais užtikrinama, kad eksportuotojai nuolat vykdytų savo pareigas. Patikrinimų dažnumas nustatomas remiantis atitinkamais rizikos analizės kriterijais. Šiuo tikslu lengvatomis besinaudojančių šalių kompetentingos institucijos turi reikalauti, kad eksportuotojai pateiktų savo surašytų pareiškimų apie prekių kilmę kopijas arba sąrašą.

3.   Lengvatomis besinaudojančių šalių kompetentingos institucijos turi teisę reikalauti pateikti bet kokius įrodymus ir atlikti bet kokius eksportuotojo bei, kai būtina, prekes jam tiekiančių gamintojų apskaitos registrų (įskaitant jų patalpose) patikrinimus ar bet kokias kitas patikras, kurios, jų nuomone, yra būtinos.

109 straipsnis

Pareiškimų apie prekių kilmę ir pakaitinių pareiškimų apie prekių kilmę paskesnis tikrinimas

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Pareiškimų apie prekių kilmę arba pakaitinių pareiškimų apie prekių kilmę paskesnis tikrinimas atliekamas atsitiktine tvarka arba kai valstybių narių muitinės turi pagrįstų abejonių dėl tų pareiškimų autentiškumo, atitinkamų produktų kilmės statuso arba kitų šiame poskirsnyje, šio skirsnio 3–9 poskirsniuose ir Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 II antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnio 2 ir 3 poskirsniuose nustatytų reikalavimų vykdymo.

Kai valstybės narės muitinė kreipiasi į lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentingas institucijas dėl bendradarbiavimo atliekant pareiškimų apie prekių kilmę galiojimo ar produktų kilmės statuso (arba abiejų dalykų) tikrinimą, prireikus prašyme ji turi nurodyti priežastis, dėl kurių pagrįstai abejoja pareiškimo apie prekių kilmę galiojimu arba produktų kilmės statusu.

Prie prašymo atlikti tikrinimą gali būti pridėta pareiškimo apie prekių kilmę arba pakaitinio pareiškimo apie prekių kilmę kopija ir visa papildoma informacija ar dokumentai, kuriais remiantis galima daryti prielaidą, kad tame pareiškime arba pakaitiniame pareiškime pateikta informacija yra neteisinga.

Prašymą pateikusi valstybė narė nustato pradinį šešių mėnesių laikotarpį tikrinimo rezultatams pranešti, skaičiuojant nuo prašymo atlikti tikrinimą dienos, išskyrus Norvegijai ar Šveicarijai nusiųstus prašymus patikrinti pakaitinius pareiškimus apie prekių kilmę, surašytus jų teritorijose remiantis lengvatomis besinaudojančioje šalyje surašytu pareiškimu apie prekių kilmę, kurių atveju šis laikotarpis pratęsiamas iki aštuonių mėnesių.

2.   Jeigu esant pagrįstoms abejonėms per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laikotarpį negaunama atsakymo arba jeigu atsakyme nėra pakankamai informacijos, kad būtų galima nustatyti tikrąją produktų kilmę, kompetentingoms institucijoms siunčiamas antrasis pranešimas. Šiuo pranešimu nustatomas ne ilgesnis kaip šešių mėnesių papildomas laikotarpis. Jeigu ir po antrojo pranešimo prašančiosios institucijos per šešis mėnesius nuo antrojo pranešimo išsiuntimo dienos neinformuojamos apie tikrinimo rezultatus arba jeigu remiantis šiais rezultatais neįmanoma nustatyti atitinkamo dokumento autentiškumo ar tikrosios produktų kilmės, prašančiosios institucijos turi atsisakyti suteikti teisę taikyti lengvatinius muitų tarifus.

3.   Jei, remiantis šio straipsnio 1 dalyje numatyto tikrinimo rezultatais arba kita turima informacija, paaiškėja, kad nesilaikoma kilmės taisyklių, eksportuojanti lengvatomis besinaudojanti šalis, siekdama nustatyti tokio taisyklių pažeidimo atvejus ir užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją, savo iniciatyva arba Sąjungos valstybių narių ar Komisijos prašymu derama skuba atlieka tinkamus tyrimus arba pasirūpina, kad tokie tyrimai būtų atlikti. Šiuo tikslu šiuose tyrimuose gali dalyvauti Komisija ar valstybių narių muitinės.

110 straipsnis

A formos prekių kilmės sertifikatų ir sąskaitų faktūrų deklaracijų paskesnis tikrinimas

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   A formos prekių kilmės sertifikatų ir sąskaitų faktūrų deklaracijų paskesnis tikrinimas atliekamas atsitiktine tvarka arba kaskart, kai valstybių narių muitinės turi pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų autentiškumo, atitinkamų produktų kilmės statuso arba kitų šiame poskirsnyje, šio skirsnio 3–9 poskirsniuose ir Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 II antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnio 2 bei 3 poskirsniuose nustatytų reikalavimų įvykdymo.

2.   Kai valstybių narių muitinės pateikia prašymą atlikti paskesnį tikrinimą, jos grąžina A formos prekių kilmės sertifikatą ir sąskaitą faktūrą (jei ji pateikta), sąskaitos faktūros deklaraciją arba šių dokumentų kopijas eksportuojančios lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentingoms Vyriausybinėms institucijoms ir prireikus nurodo tyrimo priežastis. Kartu su tikrinimo prašymu siunčiami visi turimi dokumentai ir informacija, kuriais remiantis galima daryti prielaidą, kad kilmės įrodyme pateikta informacija yra neteisinga.

Jei valstybių narių muitinės, laukdamos tikrinimo rezultatų, nusprendžia sustabdyti lengvatinių muitų tarifų taikymą, importuotojui leidžiama išleisti produktus, laikantis visų būtinų atsargumo priemonių.

3.   Jeigu pateikiamas prašymas atlikti paskesnį tikrinimą, toks tikrinimas atliekamas ir jo rezultatai valstybių narių muitinėms pranešami ne vėliau kaip per šešis mėnesius arba, jeigu jie siunčiami Norvegijai, Šveicarijai ar Turkijai, siekiant patikrinti pakaitinius prekių kilmės įrodymus, surašytus jų teritorijoje remiantis lengvatomis besinaudojančios šalies išduotu A formos prekių kilmės sertifikatu arba sąskaitos faktūros deklaracija, – ne vėliau kaip per aštuonis mėnesius nuo prašymo išsiuntimo dienos. Šie rezultatai turi padėti nustatyti, ar atitinkamas prekių kilmės įrodymas yra susijęs su faktiškai eksportuotais produktais ir ar šie produktai gali būti laikomi lengvatomis besinaudojančios šalies kilmės produktais.

4.   Jeigu A formos prekių kilmės sertifikatai išduodami taikant dvišalę kumuliaciją, siunčiant atsakymą pridedama (-os) EUR.1 judėjimo sertifikato arba prireikus atitinkamos (-ų) sąskaitos (-ų) faktūros (-ų) deklaracijos (-ų) kopija (-os).

5.   Jeigu esant pagrįstoms abejonėms per šešis mėnesius, kaip nustatyta šio straipsnio 3 dalyje, negaunamas atsakymas arba jeigu atsakyme nėra pakankamai informacijos, kad būtų galima nustatyti atitinkamo dokumento autentiškumą arba tikrąją produktų kilmę, kompetentingoms institucijoms siunčiamas antrasis pranešimas. Jeigu ir po antrojo pranešimo prašančiosios institucijos per keturis mėnesius nuo jo išsiuntimo dienos neinformuojamos apie tikrinimo rezultatus arba jeigu remiantis šiais rezultatais neįmanoma nustatyti atitinkamo dokumento autentiškumo ar tikrosios produktų kilmės, prašančiosios institucijos atsisako suteikti teisę taikyti lengvatinius muitų tarifus, išskyrus išimtines aplinkybes.

6.   Jei, remiantis tikrinimo rezultatais arba kita turima informacija, paaiškėja, kad nesilaikoma kilmės taisyklių, eksportuojanti lengvatomis besinaudojanti šalis, siekdama nustatyti tokio taisyklių pažeidimo atvejus ir užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją, savo iniciatyva arba Sąjungos valstybių narių prašymu derama skuba atlieka tinkamus tyrimus arba pasirūpina, kad tokie tyrimai būtų atlikti. Šiuo tikslu tyrimuose gali dalyvauti Komisija ar valstybių narių muitinės.

7.   Eksportuotojai saugo visus atitinkamus dokumentus, patvirtinančius atitinkamų produktų kilmės statusą, o eksportuojančios lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentingos Vyriausybinės institucijos saugo sertifikatų kopijas ir kitus su jais susijusius eksporto dokumentus, kad būtų galima atlikti A formos prekių kilmės sertifikatų paskesnį tikrinimą. Šie dokumentai saugomi ne trumpiau kaip trejus metus nuo A formos prekių kilmės sertifikatų išdavimo metų pabaigos.

111 straipsnis

Kilmės įrodymų, susijusių su produktais, įgijusių kilmės statusą taikant kumuliaciją, paskesnis tikrinimas

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

Teikdamos informaciją Komisijai ar valstybių narių muitinėms ir atlikdamos pagal regioninės prekių kilmės kumuliacijos taisykles išduotų A formos prekių kilmės sertifikatų ar sąskaitų faktūrų deklaracijų paskesnį tikrinimą, tos pačios regioninės grupės šalys taip pat taiko šio reglamento 73 ir 110 straipsnius.

9 poskirsnis

Kitos pagal Sąjungos BLS sistemą taikomos nuostatos

112 straipsnis

Seuta ir Melilja

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 41–58 straipsniai taikomi nustatant, ar produktai gali būti laikomi lengvatomis besinaudojančios šalies kilmės, kai jie eksportuojami į Seutą ar Melilją, arba Seutos ir Meliljos kilmės, kai jie eksportuojami į lengvatomis besinaudojančią šalį, taikant dvišalę kumuliaciją.

2.   Šio reglamento 74–79 ir 84–93 straipsniai taikomi iš lengvatomis besinaudojančios šalies į Seutą ar Melilją eksportuojamiems produktams ir iš Seutos ir Meliljos į lengvatomis besinaudojančią šalį eksportuojamiems produktams, taikant dvišalę kumuliaciją.

3.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minėtais tikslais Seuta ir Melilja laikomos viena teritorija.

10 poskirsnis

Kilmės įrodymai, taikytini pagal kilmės taisykles įgyvendinant lengvatinių muitų tarifų priemones, kurias Sąjunga vienašališkai patvirtino tam tikroms šalims ar teritorijoms

113 straipsnis

Bendrieji reikalavimai

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

Vienos iš lengvatomis besinaudojančių šalių ar teritorijų kilmės produktams taikomi Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 59 straipsnyje nurodyti lengvatiniai muitų tarifai, pateikus kurį nors iš toliau nurodytų dokumentų:

a)

EUR.1 judėjimo sertifikatą, išduotą naudojant 22–10 priede pateiktą formą, arba

b)

119 straipsnio 1 dalyje minimais atvejais – deklaraciją, kurios tekstas pateiktas 22–13 priede ir kurią eksportuotojas surašo sąskaitoje faktūroje, pristatymo pranešime ar kuriame nors kitame komerciniame dokumente, kuriame atitinkami produktai pakankamai išsamiai apibūdinti, kad juos būtų galima identifikuoti (toliau – sąskaitos faktūros deklaracija).

EUR.1 judėjimo sertifikatų 7 langelyje arba sąskaitų faktūrų deklaracijose pateikiama nuoroda „Autonomous trade measures“ arba „Mesures commerciales autonomes“.

114 straipsnis

EUR.1 judėjimo sertifikato išdavimo tvarka

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Importuojant į Sąjungą Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 II antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnio 4 poskirsnyje apibrėžtus kilmės statusą turinčius produktus jiems gali būti taikomi Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 59 straipsnyje nurodyti lengvatiniai muitų tarifai, su sąlyga, kad šie produktai tiesiogiai vežami į Sąjungą, kaip apibrėžta Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 69 straipsnyje; šiuo tikslu pateikiamas lengvatomis besinaudojančios šalies ar teritorijos muitinės ar kitos kompetentingos Vyriausybinės institucijos išduotas EUR.1 judėjimo sertifikatas, jei lengvatomis besinaudojanti šalis ar teritorija:

a)

Komisijai yra pateikusi pagal šio reglamento 124 straipsnį reikalaujamą informaciją ir

b)

padeda Sąjungai sudarydama sąlygas valstybių narių muitinėms patikrinti dokumento autentiškumą arba informacijos apie tikrąją atitinkamų produktų kilmės vietą teisingumą.

2.   EUR.1 judėjimo sertifikatas gali būti išduodamas tik tuo atveju, jeigu jis gali būti naudojamas kaip dokumentinis įrodymas, kuriuo remiantis taikomi Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 59 straipsnyje nurodyti lengvatiniai muitų tarifai.

3.   EUR.1 judėjimo sertifikatas išduodamas tik gavus raštišką eksportuotojo ar jo atstovo prašymą. Toks prašymas teikiamas naudojant 22–10 priede pateiktą formą ir pildomas pagal šio straipsnio ir šio reglamento 113, 115, 116, 117, 118, 121 ir 123 straipsnių nuostatas.

Eksportuojančios lengvatomis besinaudojančios šalies ar teritorijos arba valstybės narės kompetentingos institucijos prašymus išduoti EUR.1 judėjimo sertifikatus saugo bent trejus metus nuo judėjimo sertifikato išdavimo metų pabaigos.

4.   Eksportuotojas arba jo atstovas kartu su savo prašymu pateikia reikiamus tą prašymą papildančius dokumentus, įrodančius, kad eksportuoti skirtiems produktams gali būti išduotas EUR.1 judėjimo sertifikatas.

Eksportuotojas įsipareigoja kompetentingų institucijų prašymu pateikti bet kokius papildomus įrodymus, kurių joms gali reikėti produktų, kuriems gali būti taikomas lengvatinis režimas, kilmės statuso teisingumui nustatyti, ir leisti minėtoms institucijoms tikrinti jo apskaitos registrus ir aplinkybes, kuriomis produktai buvo gauti.

5.   EUR.1 judėjimo sertifikatą išduoda lengvatomis besinaudojančios šalies ar teritorijos kompetentingos Vyriausybinės institucijos arba eksportuojančios valstybės narės muitinės, jeigu eksportui skirti produktai pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 II antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnio 4 poskirsnio nuostatas gali būti laikomi kilmės statusą turinčiais produktais.

6.   Kadangi EUR.1 judėjimo sertifikatas yra dokumentas, kuris pateikiamas kaip įrodymas Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 59 straipsnyje nurodytiems lengvatiniams susitarimams taikyti, lengvatomis besinaudojančios šalies ar teritorijos kompetentingos Vyriausybinės institucijos arba eksportuojančios valstybės narės muitinė yra atsakingos už tai, kad būtų imamasi visų priemonių, būtinų produktų kilmei ir kitiems sertifikato duomenims patikrinti.

7.   Norėdamos patikrinti, ar buvo laikytasi šio straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų, lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentingos Vyriausybinės institucijos arba eksportuojančios valstybės narės muitinė turi teisę prašyti bet kokio dokumentinio įrodymo arba atlikti bet kokį, jų nuomone, reikalingą patikrinimą.

8.   Lengvatomis besinaudojančios šalies ar teritorijos kompetentingos Vyriausybinės institucijos arba eksportuojančios valstybės narės muitinė užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos formos būtų tinkamai užpildytos.

9.   EUR.1 judėjimo sertifikato išdavimo data nurodoma toje sertifikato dalyje, kurią pildo muitinė.

10.   Lengvatomis besinaudojančios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos arba eksportuojančios valstybės narės muitinės EUR.1 judėjimo sertifikatą išduoda, kai jame nurodyti produktai yra eksportuojami. Eksportuotojas jį gauna iš karto po to, kai prekės eksportuotos, arba toks jų eksportas užtikrintas.

115 straipsnis

Importavimas dalimis

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

Jeigu, importuotojo prašymu ir importuojančios valstybės narės muitinės nustatytomis sąlygomis, išmontuoti arba nesurinkti produktai, apibrėžti Suderintos sistemos 2 bendrosios aiškinimo taisyklės a punkte ir priskiriami Suderintos sistemos XVI arba XVII skyriams arba 7308 ar 9406 pozicijoms, yra importuojami dalimis, importuojant pirmąją siuntos dalį muitinei gali būti pateiktas bendras tokių produktų kilmės įrodymas.

116 straipsnis

Kilmės įrodymo pateikimas

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

Kilmės įrodymai pateikiami importuojančios valstybės narės muitinei Kodekso 163 straipsnyje nustatyta tvarka. Ta muitinė gali pareikalauti, kad būtų pateiktas kilmės įrodymo vertimas ir kad prie importo deklaracijos būtų pridėtas importuotojo pareiškimas, kurį pateikdamas jis patvirtina, kad produktai atitinka šiam poskirsniui taikyti būtinas sąlygas.

117 straipsnis

EUR.1 judėjimo sertifikatų išdavimas atgaline data

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Nukrypstant nuo 114 straipsnio 10 dalies, išimtiniais atvejais EUR.1 judėjimo sertifikatas gali būti išduotas po produktų, kuriems jis skirtas, eksporto, jeigu įvykdyta kuri nors iš šių sąlygų:

a)

eksporto metu jis nebuvo išduotas dėl klaidų, netyčinio aplaidumo ar ypatingų aplinkybių, arba

b)

kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu įrodoma, kad EUR.1 judėjimo sertifikatas buvo išduotas, bet dėl techninių priežasčių nebuvo priimtas importuojant.

2.   Kompetentingos institucijos gali išduoti EUR.1 judėjimo sertifikatą atgaline data tik patikrinusios, ar eksportuotojo prašyme pateikti duomenys atitinka eksporto dokumentų duomenis ir ar šio poskirsnio nuostatas atitinkantis EUR.1 judėjimo sertifikatas nebuvo išduotas eksportuojant atitinkamus produktus.

3.   Atgaline data išduodami EUR.1 judėjimo sertifikatai turi būti patvirtinti vienu iš šių įrašų:

 

BG: „ИЗДАДЕН ВПОСЛЕДСТВИЕ“

 

ES: „EXPEDIDO A POSTERIORI“

 

HR: „IZDANO NAKNADNO“

 

CS: „VYSTAVENO DODATEČNĚ“

 

DA: „UDSTEDT EFTERFØLGENDE“

 

DE: „NACHTRÄGLICH AUSGESTELLT“

 

ET: „VÄLJA ANTUD TAGASIULATUVALT“

 

EL: „ΕΚΔΟΘΕΝ ΕΚ ΤΩΝ ΥΣΤΕΡΩΝ“

 

EN: „ISSUED RETROSPECTIVELY“

 

FR: „DÉLIVRÉ À POSTERIORI“

 

IT: „RILASCIATO A POSTERIORI“

 

LV: „IZSNIEGTS RETROSPEKTĪVI“

 

LT: „RETROSPEKTYVUSIS IŠDAVIMAS“

 

HU: „KIADVA VISSZAMENŐLEGES HATÁLLYAL“

 

MT: „MAĦRUĠ RETROSPETTIVAMENT“

 

NL: „AFGEGEVEN A POSTERIORI“

 

PL: „WYSTAWIONE RETROSPEKTYWNIE“

 

PT: „EMITIDO A POSTERIORI“

 

RO: „ELIBERAT ULTERIOR“

 

SL: „IZDANO NAKNADNO“

 

SK: „VYDANÉ DODATOČNE“

 

FI: „ANNETTU JÄLKIKÄTEEN“

 

SV: „UTFÄRDAT I EFTERHAND“

4.   Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas patvirtinimas įrašomas EUR.1 judėjimo sertifikato langelyje „Pastabos“.

118 straipsnis

EUR.1 judėjimo sertifikato dublikato išdavimas

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Jei EUR.1 judėjimo sertifikatas pavagiamas, pametamas ar sunaikinamas, eksportuotojas gali kreiptis į jį išdavusią kompetentingą instituciją, kad pagal jos turimus eksporto dokumentus būtų surašytas dublikatas.

2.   Taip išduotas dublikatas patvirtinamas vienu iš šių įrašų:

 

BG: „ДУБЛИКАТ“

 

ES: „DUPLICADO“

 

HR: „DUPLIKAT“

 

CS: „DUPLIKÁT“

 

DA: „DUPLIKÁT“

 

DE: „DUPLIKAT“

 

ET: „DUPLIKAAT“

 

EL: „ΑΝΤΙΓΡΑΦΟ“

 

EN: „DUPLICATE“

 

FR: „DUPLICATA“

 

IT: „DUPLICATO“

 

LV: „DUBLIKĀTS“

 

LT: „DUBLIKATAS“

 

HU: „MÁSODLAT“

 

MT: „DUPLIKAT“

 

NL: „DUPLICAAT“

 

PL: „DUPLIKAT“

 

PT: „SEGUNDA VIA“

 

RO: „DUPLICAT“

 

SL: „DVOJNIK“

 

SK: „DUPLIKÁT“

 

FI: „KAKSOISKAPPALE“

 

SV: „DUPLIKAT“

3.   Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas patvirtinimas įrašomas EUR.1 judėjimo sertifikato langelyje „Pastabos“.

4.   Dublikate nurodyta EUR.1 judėjimo sertifikato originalo išdavimo data laikoma jo įsigaliojimo data.

119 straipsnis

Sąskaitos faktūros deklaracijos surašymo sąlygos

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Sąskaitos faktūros deklaraciją gali surašyti kuris nors iš šių subjektų:

a)

šio reglamento 120 straipsnyje apibrėžtas patvirtintas Sąjungos eksportuotojas;

b)

bet kuris eksportuotojas dėl bet kurios siuntos, sudarytos iš vienos ar daugiau pakuočių, kuriose yra kilmės statusą turinčių produktų, kurių bendra vertė neviršija 6 000 EUR, su sąlyga, kad šiai procedūrai taikoma šio reglamento 114 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga dėl pagalbos.

2.   Sąskaitos faktūros deklaraciją galima surašyti, jei atitinkamus produktus galima laikyti Sąjungos arba lengvatomis besinaudojančios šalies ar teritorijos kilmės produktais ir jei jie atitinka kitus Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 II antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnio 4 ir 5 poskirsnių reikalavimus.

3.   Eksportuotojas, surašantis sąskaitos faktūros deklaraciją, turi būti pasirengęs bet kuriuo metu eksportuojančios šalies ar teritorijos muitinės ar kitos kompetentingos Vyriausybinės institucijos prašymu pateikti visus reikiamus dokumentus, patvirtinančius atitinkamų produktų kilmės statusą ir kitų Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 II antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnio 4 ir 5 poskirsnių reikalavimų įvykdymą.

4.   Rengdamas sąskaitos faktūros deklaraciją eksportuotojas sąskaitoje faktūroje, pristatymo pranešime ar bet kokiame kitame komerciniame dokumente spausdinimo mašinėle ar spausdintuvu atspausdina arba antspauduoja deklaracijos tekstą, pateiktą Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 22–13 priede; šiuo tikslu jis pasirenka tame priede pateiktą deklaracijos tekstą kuria nors kalba ir laikosi eksportuojančios šalies vidaus teisės nuostatų. Jei deklaracija išrašoma ranka, reikia rašyti rašalu ir spausdintinėmis raidėmis.

5.   Sąskaitos faktūros deklaraciją turi pasirašyti pats eksportuotojas. Tačiau nereikalaujama, kad šias deklaracijas pasirašytų šio reglamento 120 straipsnyje apibrėžtas patvirtintas eksportuotojas, jeigu jis muitinei raštiškai įsipareigoja prisiimti visą atsakomybę už bet kurią sąskaitos faktūros deklaraciją, kurioje jis identifikuojamas, tarsi būtų pats tą deklaraciją pasirašęs.

6.   Šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytais atvejais naudojant sąskaitos faktūros deklaraciją taikomos šios specialios sąlygos:

a)

sąskaitos faktūros deklaracija pildoma dėl kiekvienos siuntos;

b)

jei siuntoje esančios prekės jau buvo tikrintos eksportuojančioje šalyje, siekiant nustatyti, ar jos atitinka „kilmės statusą turinčių produktų“ apibrėžtį, eksportuotojas tai gali pažymėti sąskaitos faktūros deklaracijoje.

Pirmos pastraipos nuostatomis eksportuotojai neatleidžiami nuo pareigos atlikti kitus formalumus, numatytus muitinės ar pašto teisės aktuose.

120 straipsnis

Patvirtintas eksportuotojas

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Sąjungos muitinės bet kuriam Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigusiam eksportuotojui (toliau – patvirtintas eksportuotojas), kuris dažnai siunčia Sąjungos kilmės produktus, apibrėžtus Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 59 straipsnio 2 dalyje, ir kuris muitinei priimtinu būdu pateikia visas garantijas, būtinas produktų kilmės statusui ir kitų Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 II antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnio 4 ir 5 poskirsnių reikalavimų įvykdymui patikrinti, gali leisti surašyti sąskaitų faktūrų deklaracijas, nepriklausomai nuo atitinkamų produktų vertės.

2.   Suteikdama patvirtinto eksportuotojo statusą muitinė gali taikyti bet kokias, jos manymu, būtinas sąlygas.

3.   Muitinė patvirtintam eksportuotojui suteikia muitinės leidimo numerį, kuris nurodomas sąskaitos faktūros deklaracijoje.

4.   Muitinė tikrina, kaip patvirtintas eksportuotojas naudojasi jam suteiktu leidimu.

5.   Muitinė gali bet kuriuo metu atšaukti leidimą. Ji atšaukia leidimą, kai patvirtintas eksportuotojas nebesuteikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytų garantijų, neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų arba kitaip netinkamai naudoja leidimą.

121 straipsnis

Kilmės įrodymo galiojimas

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Kilmės įrodymas galioja keturis mėnesius nuo išdavimo eksportuojančioje šalyje dienos ir per tą laikotarpį pateikiamas importuojančios šalies muitinei.

2.   Kilmės įrodymai, kurie importuojančios šalies muitinei pateikiami po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto galutinio pateikimo termino, gali būti priimami Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 59 straipsnyje nurodytų lengvatinių muitų tarifų taikymo tikslais, jei šie dokumentai nebuvo pateikti iki nustatyto galutinio termino dėl išimtinių aplinkybių.

3.   Kitais pavėluoto pateikimo atvejais importuojančios šalies muitinė prekių kilmės įrodymus gali priimti, jei produktai buvo pateikti iki minėtojo galutinio termino.

4.   Importuotojo prašymu ir atsižvelgiant į importuojančios valstybės narės muitinės nustatytas sąlygas, importuojant pirmąją siuntą bendras prekių kilmės įrodymas muitinei gali būti pateiktas, jei prekės atitinka šias sąlygas:

a)

importuojamos kaip dažnų ir nuolatinių didelės komercinės vertės prekybos srautų dalis;

b)

yra tos pačios pirkimo ir pardavimo sutarties, kurios susitariančiosios šalys yra įsisteigusios eksportuojančioje šalyje arba Sąjungoje, dalykas;

c)

klasifikuojamos joms priskiriant tą patį Kombinuotosios nomenklatūros kodą (aštuonių skaitmenų);

d)

priklauso išimtinai tam pačiam eksportuotojui, yra skirtos tam pačiam importuotojui, o jų įvežimo formalumai yra atliekami toje pačioje Sąjungos muitinės įstaigoje.

Ši procedūra taikoma kompetentingos muitinės nustatytiems kiekiams jos nustatytu laikotarpiu. Bet kuriuo atveju šis laikotarpis negali viršyti trijų mėnesių.

5.   Ankstesnėje šio straipsnio dalyje apibūdinta procedūra taip pat taikoma, jei muitinėms pateikiamas bendras kilmės įrodymas, reikalingas prekėms importuoti dalimis pagal šio reglamento 115 straipsnį. Tačiau šiuo atveju kompetentingos muitinės gali leisti taikyti procedūrą ilgiau nei tris mėnesius.

122 straipsnis

Atleidimas nuo reikalavimo pateikti kilmės įrodymą

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Produktai, kuriuos privatūs asmenys mažose siuntose siunčia kitiems privatiems asmenims arba kurie yra keleivių asmeninio bagažo dalis, pripažįstami kilmės statusą turinčiais produktais, kuriems taikomi Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 59 straipsnyje nurodyti lengvatiniai muitų tarifai; pateikti EUR.1 judėjimo sertifikato ar sąskaitos faktūros deklaracijos nereikalaujama, jei tokie produktai nėra importuojami prekybos tikslais ir dėl jų pateiktas pareiškimas, kad jie atitinka Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 II antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnio 4 ir 5 poskirsniams taikyti būtinas sąlygas, be to, nėra abejonių dėl tokio pareiškimo teisingumo.

2.   Nereguliarus importas, susijęs tik su asmeninėms gavėjų ar keleivių arba jų šeimų reikmėms skirtais produktais, nėra laikomas prekybiniu importu, jei iš produktų pobūdžio ir kiekio aišku, kad nesiekiama jokių komercinių tikslų.

Be to, bendra šių produktų vertė mažų siuntų atveju neturi viršyti 500 EUR, o produktų, kurie yra keleivio asmeninio bagažo dalis, atveju – 1 200 EUR.

123 straipsnis

Neatitikimai ir formalios klaidos

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

Aptikus nedidelių kilmės įrodyme pateiktų duomenų ir duomenų dokumente, kuris muitinės įstaigai pateikiamas produktų importo formalumams atlikti, neatitikimų, kilmės įrodymas ipso facto netampa niekiniais, jeigu tinkamai nustatoma, kad dokumente pateikti duomenys atitinka pateiktus produktus.

Kilmės įrodymas neturi būti atmetamas dėl akivaizdžiai formalių jo klaidų (pvz., spausdinimo klaidų), jeigu dėl šių klaidų nekyla abejonių dėl dokumente pateiktų duomenų teisingumo.

11 poskirsnis

Administracinio bendradarbiavimo, vykdomo tikrinant kilmę pagal lengvatinių muitų tarifų priemones, kurias Sąjunga vienašališkai patvirtino tam tikroms šalims ar teritorijoms, metodai

124 straipsnis

Administracinis bendradarbiavimas

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Lengvatomis besinaudojančios šalys arba teritorijos Komisijai praneša jų teritorijoje veikiančių EUR.1 judėjimo sertifikatus išduodančių Vyriausybinių institucijų pavadinimus ir adresus, pateikia tų institucijų naudojamų antspaudų pavyzdžius, taip pat atitinkamų Vyriausybinių institucijų, atsakingų už EUR.1 judėjimo sertifikatų ir sąskaitų faktūrų deklaracijų tikrinimą, pavadinimus ir adresus. Antspaudai galioja nuo dienos, kurią Komisija gauna jų pavyzdžius. Komisija šią informaciją perduoda valstybių narių muitinėms. Kai šie pranešimai perduodami dėl ankstesnių pranešimų pakeitimo, Komisija nurodo dieną, nuo kurios, remiantis lengvatas gaunančių šalių ar teritorijų kompetentingų Vyriausybinių institucijų duotais nurodymais, pradedami naudoti tokie nauji antspaudai. Ši informacija skirta tik tarnybiniam naudojimui; tačiau kai prekes reikia išleisti į laisvą apyvartą, atitinkama muitinė gali leisti importuotojui susipažinti su šioje dalyje nurodytų antspaudų pavyzdžiais.

2.   Komisija lengvatomis besinaudojančioms šalims ar teritorijoms išsiunčia antspaudų, kuriuos valstybių narių muitinės naudoja išduodamos EUR.1 judėjimo sertifikatus, pavyzdžius.

125 straipsnis

Kilmės įrodymų tikrinimas

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   EUR.1 judėjimo sertifikatų ir sąskaitų faktūrų deklaracijų paskesnis tikrinimas atliekamas atsitiktine tvarka arba kaskart, kai importuojančios valstybės narės muitinė arba lengvatomis besinaudojančios šalies ar teritorijos kompetentingos Vyriausybinės institucijos turi pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų autentiškumo, atitinkamų produktų kilmės statuso, kaip apibrėžta Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 II antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnio 4 poskirsnyje, arba kitų Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 II antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnio 5 poskirsnio reikalavimų įvykdymo.

2.   Įgyvendindamos šio straipsnio 1 dalies nuostatas, importuojančios valstybės narės arba lengvatomis besinaudojančios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos grąžina EUR.1 judėjimo sertifikatą ir sąskaitą faktūrą (jei ji pateikta), sąskaitos faktūros deklaraciją arba šių dokumentų kopiją eksportuojančios lengvatomis besinaudojančios šalies, teritorijos ar valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir prireikus nurodo tyrimo priežastis. Kartu su tikrinimo prašymu siunčiami visi turimi dokumentai ir informacija, kuriais remiantis galima daryti prielaidą, kad kilmės įrodyme pateikta informacija yra neteisinga.

Jei importuojančios valstybės narės muitinė, laukdama tikrinimo rezultatų, nusprendžia sustabdyti Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 59 straipsnyje nurodytų lengvatinių muitų tarifų taikymą, ji importuotojui leidžia išleisti produktus su sąlyga, kad bus laikomasi, jos nuomone, būtinų atsargumo priemonių.

3.   Jeigu remiantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis pateikiamas prašymas atlikti paskesnį tikrinimą, toks tikrinimas atliekamas, o jo rezultatai ne vėliau kaip per šešis mėnesius perduodami importuojančios valstybės narės muitinei arba importuojančios lengvatomis besinaudojančios šalies ar teritorijos kompetentingoms Vyriausybinėms institucijoms. Šie rezultatai turi padėti nustatyti, ar atitinkamas kilmės įrodymas yra susijęs su faktiškai eksportuotais produktais ir ar šie produktai gali būti laikomi lengvatomis besinaudojančios šalies ar teritorijos arba Sąjungos kilmės produktais.

4.   Jeigu esant pagrįstoms abejonėms per šešis mėnesius, kaip nustatyta šio straipsnio 3 dalyje, negaunamas atsakymas arba jeigu atsakyme nėra pakankamai informacijos, kad būtų galima nustatyti atitinkamo dokumento autentiškumą arba tikrąją produktų kilmę, kompetentingoms institucijoms siunčiamas antrasis pranešimas. Jeigu ir po antrojo pranešimo prašančiosios institucijos per keturis mėnesius neinformuojamos apie tikrinimo rezultatus arba jeigu remiantis šiais rezultatais neįmanoma nustatyti atitinkamo dokumento autentiškumo ar tikrosios produktų kilmės, prašančiosios institucijos atsisako suteikti teisę taikyti lengvatinius muitų tarifus, išskyrus išimtines aplinkybes.

5.   Jei, remiantis tikrinimo rezultatais arba kita turima informacija, paaiškėja, kad nesilaikoma Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 II antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnio 4 ir 5 poskirsnių nuostatų, eksportuojanti lengvatomis besinaudojanti šalis ar teritorija, siekdama nustatyti tokio nuostatų pažeidimo atvejus ir užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją, savo iniciatyva arba Sąjungos prašymu derama skuba atlieka tinkamus tyrimus arba pasirūpina, kad tokie tyrimai būtų atlikti. Šiuo tikslu Sąjunga gali dalyvauti tyrimuose.

6.   Kad būtų galima atlikti EUR.1 judėjimo sertifikatų paskesnį tikrinimą, eksportuojančios lengvatomis besinaudojančios šalies ar teritorijos kompetentingos Vyriausybinės institucijos arba eksportuojančios valstybės narės muitinė saugo sertifikatų kopijas ir kitus su jais susijusius eksporto dokumentus bent trejus metus nuo judėjimo sertifikatų išdavimo metų pabaigos.

12 poskirsnis

Kitos nuostatos, taikytinos pagal kilmės taisykles įgyvendinant lengvatinių muitų tarifų priemones, kurias Sąjunga vienašališkai patvirtino tam tikroms šalims ar teritorijoms

126 straipsnis

Seuta ir Melilja

(Kodekso 64 straipsnio 1 dalis)

1.   Šis poskirsnis mutatis mutandis taikomas nustatant, ar produktai gali būti laikomi turinčiais eksportuojančių lengvatomis besinaudojančių šalių ar teritorijų, kurioms taikomos lengvatos, kilmės statusą, kai jie importuojami į Seutą ir Melilją, ar turinčiais Seutos ir Meliljos kilmės statusą.

2.   Seuta ir Melilja laikomos viena teritorija.

3.   Šio poskirsnio nuostatos dėl EUR.1 judėjimo sertifikatų išdavimo, naudojimo ir paskesnio tikrinimo mutatis mutandis taikomos Seutos ir Meliljos kilmės produktams.

4.   Ispanijos muitinė yra atsakinga už šio poskirsnio taikymą Seutoje ir Meliljoje.

3 SKYRIUS

Prekių muitinė vertė

127 straipsnis

Bendrosios nuostatos

(Kodekso 70 straipsnio 3 dalies d punktas)

1.   Taikant šį skyrių, du asmenys laikomi susijusiais, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

a)

vienas iš jų yra kito asmens įmonės vadovas arba darbuotojas;

b)

jie yra juridiškai pripažinti verslo partneriai;

c)

jie yra darbdavys ir darbuotojas;

d)

trečiasis asmuo yra tiesioginis arba netiesioginis abiejų šių asmenų 5 % įstatinio kapitalo arba akcijų su balso teise savininkas, valdytojas arba turėtojas;

e)

vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdo kitą;

f)

abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai yra valdomi trečiojo asmens;

g)

abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai valdo trečiąjį asmenį;

h)

jie yra vienos šeimos nariai.

2.   Asmenys, kurie versle yra susiję vienas su kitu tuo, kad vienas yra kito vienintelis agentas, vienintelis platintojas arba vienintelis koncesininkas, nepriklausomai nuo to, kaip jie apibūdinti, laikomi susijusiais tik tuo atveju, jeigu jie atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus.

3.   Taikant šio straipsnio 1 dalies e, f ir g punktus, vienas asmuo laikomas valdančiu kitą, jeigu pirmasis teisiškai ar funkciškai turi galimybių vadovauti antrajam.

128 straipsnis

Sandorio vertė

(Kodekso 70 straipsnio 1 dalis)

1.   Prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, sandorio vertė nustatoma muitinės deklaracijos priėmimo metu ir remiantis pardavimo sandoriu, atliktu prieš pat prekių įvežimą į tą muitų teritoriją.

2.   Jei prekės parduodamos eksportuoti į Sąjungos muitų teritoriją ne iki jų įvežimo į tą muitų teritoriją, bet kol jos laikinai saugomos arba joms įforminta specialioji procedūra (išskyrus vidinio tranzito, galutinio vartojimo arba laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą), sandorio vertė nustatoma remiantis tuo pardavimo sandoriu.

129 straipsnis

Faktiškai sumokėta ar mokėtina kaina

(Kodekso 70 straipsnio 1 ir 2 dalys)

1.   Faktiškai sumokėta ar mokėtina kaina, kaip apibrėžta Kodekso 70 straipsnio 1 ir 2 dalyse, apima visus įvykdytus arba vykdytinus mokėjimus, kurie yra būtina sąlyga, kad pirkėjas importuotas prekes parduotų bet kuriam iš šių asmenų:

a)

pardavėjui;

b)

trečiajai šaliai pardavėjo naudai;

c)

su pardavėju susijusiai trečiajai šaliai;

d)

trečiajai šaliai, jeigu mokėjimas tai šaliai atliekamas, kad būtų įvykdyta pardavėjo pareiga.

Mokėjimai gali būti atliekami tiesiogiai ar netiesiogiai, naudojant akredityvus ar vertybinius popierius.

2.   Veikla (įskaitant rinkodaros veiklą), kurią pirkėjas arba su pirkėju susijusi įmonė vykdo savo vardu, išskyrus veiklą, kuriai pagal Kodekso 71 straipsnį numatytas tikslinimas, nelaikoma netiesioginiu mokėjimu pardavėjui.

130 straipsnis

Nuolaidos

(Kodekso 70 straipsnio 1 ir 2 dalys)

1.   Siekiant pagal Kodekso 70 straipsnio 1 dalį nustatyti muitinę vertę, į nuolaidas atsižvelgiama, jeigu tuo metu, kai priimama muitinės deklaracija, pardavimo sutartyje numatytas jų taikymas ir jų suma.

2.   Į nuolaidą už greitesnį apmokėjimą atsižvelgiama, jei prekių kaina nebuvo faktiškai sumokėta muitinės deklaracijos priėmimo metu.

3.   Į nuolaidas, padarytas dėl sutarties pakeitimų, padarytų po muitinės deklaracijos priėmimo, neatsižvelgiama.

131 straipsnis

Pristatymas dalimis

(Kodekso 70 straipsnio 1 dalis)

1.   Jei prekės, deklaruotos muitinės procedūrai įforminti, yra dalis didesnio tokių pačių prekių kiekio, įsigyto pagal tą patį sandorį, faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina, taikant Kodekso 70 straipsnio 1 dalį, apskaičiuojama proporcingai, atsižvelgiant į visų įsigytų prekių kainą.

2.   Ta pati faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos proporcingo paskirstymo taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai dalis siuntos prarandama arba prekės buvo sugadintos prieš jas išleidžiant į laisvą apyvartą.

132 straipsnis

Defektų turinčioms prekėms taikomas kainų patikslinimas

(Kodekso 70 straipsnio 1 dalis)

Nustatant muitinę vertę pagal Kodekso 70 straipsnio 1 dalį, galima atsižvelgti į faktiškai už prekes sumokėtos arba mokėtinos kainos patikslinimą, kurį pardavėjas padarė pirkėjo naudai, jei įvykdomos šios sąlygos:

a)

išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijos priėmimo metu prekės turėjo defektų;

b)

pardavėjas patikslino kainą, siekdamas kompensuoti defektą ir įvykdyti kurį nors iš toliau nurodytų įsipareigojimų:

i)

sutartinį įsipareigojimą, kurį prisiėmė iki muitinės deklaracijos priėmimo;

ii)

prekėms taikomą teisės aktais nustatytą prievolę;

c)

patikslinimas atliekamas per vienus metus nuo muitinės deklaracijos priėmimo dienos.

133 straipsnis

Sąlygų ir aplinkybių vertinimas

(Kodekso 70 straipsnio 3 dalies b punktas)

Kai importuotų prekių pardavimui arba kainai turi įtakos kokia nors sąlyga arba aplinkybė, kurios vertę vertinamų prekių atžvilgiu įmanoma nustatyti, tokia vertė laikoma faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos dalimi, išskyrus atvejus, kai tos sąlygos ar aplinkybės susijusios su vienu iš šių elementų:

a)

veikla, kuriai taikoma šio reglamento 129 straipsnio 2 dalis;

b)

muitinės vertės elementu pagal Kodekso 71 straipsnį.

134 straipsnis

Sandoriai tarp susijusių asmenų

(Kodekso 70 straipsnio 3 dalies d punktas)

1.   Tais atvejais, kai pirkėjas ir pardavėjas yra tarpusavyje susiję, ir siekiant nustatyti, ar toks tarpusavio ryšys neturėjo įtakos kainai, pardavimo aplinkybės prireikus nagrinėjamos, o deklarantui suteikiama galimybė, jei reikia, pateikti papildomos išsamios informacijos apie šias aplinkybes.

2.   Tačiau prekės vertinamos pagal Kodekso 70 straipsnio 1 dalį, jeigu deklarantas įrodo, kad deklaruota sandorio vertė beveik nesiskiria nuo tikrinimui naudojamų vienos iš šių tuo pačiu arba beveik tuo pačiu metu nustatytų verčių:

a)

tapačių arba panašių prekių pardavimo eksportui į Sąjungos muitų teritoriją sandorio vertės, kai pirkėjai ir pardavėjai jokiu konkrečiu atveju nėra tarpusavyje susiję;

b)

pagal Kodekso 74 straipsnio 2 dalies c punktą nustatytos tapačių arba panašių prekių muitinės vertės;

c)

pagal Kodekso 74 straipsnio 2 dalies d punktą nustatytos tapačių arba panašių prekių muitinės vertės.

3.   Nustatant tapačių ar panašių prekių vertę, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiama į šiuos elementus:

a)

įrodytus apyvartos lygmenų skirtumus;

b)

kiekius;

c)

Kodekso 71 straipsnio 1 dalyje nurodytus elementus;

d)

pardavėjo išlaidas, kai prekės parduodamos su juo nesusijusiam pirkėjui, jeigu tokių išlaidų pardavėjas nepatyrė parduodamas prekes su juo susijusiam pirkėjui.

4.   Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos vertės tikrinimo tikslams turi būti naudojamos deklaranto prašymu. Jomis neturi būti pakeičiama deklaruota sandorio vertė.

135 straipsnis

Importuojamoms prekėms gaminti naudojamos prekės ir paslaugos

(Kodekso 71 straipsnio 1 dalies b punktas)

1.   Kai pirkėjas pardavėjui tiekia kurias nors Kodekso 71 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas prekes arba teikia tame punkte nurodytas paslaugas, šių prekių ir paslaugų vertė laikoma atitinkančia jų pirkimo kainą. Pirkimo kaina apima visus mokėjimus, kuriuos 71 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų prekių ar paslaugų pirkėjas turi atlikti, kad įsigytų prekes ar paslaugas.

Jeigu prekes pagamino ar paslaugas suteikė pirkėjas arba asmuo, su kuriuo pirkėjas yra susijęs, jų vertė prilyginama tų prekių gamybos ar paslaugų teikimo išlaidoms.

2.   Jei Kodekso 71 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų prekių ir paslaugų vertės neįmanoma nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalį, ji nustatoma remiantis kitais objektyviais ir kiekybiškai įvertinamais duomenimis.

3.   Jeigu Kodekso 71 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas prekes pirkėjas naudojo iki jų pristatymo, jų vertė tikslinama siekiant atsižvelgti į nusidėvėjimą.

4.   Kodekso 71 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų paslaugų vertė apima nesėkmingos plėtros veiklos išlaidas, jei tos išlaidos patirtos įgyvendinant projektus arba užsakymus, susijusius su importuotomis prekėmis.

5.   Taikant Kodekso 71 straipsnio 1 dalies b punkto iv papunktį, mokslo tiriamųjų darbų ir pirminio projektavimo brėžinių parengimo darbų vertė į muitinę vertę neįskaitoma.

6.   Pagal šio straipsnio 1–5 dalis nustatyta pateiktų prekių ir paslaugų vertė paskirstoma proporcingai importuotų prekių atžvilgiu.

136 straipsnis

Mokesčiai už patentus ir licencijas

(Kodekso 71 straipsnio 1 dalies c punktas)

1.   Mokesčiai už patentus ir licencijas yra susiję su importuotomis prekėmis visų pirma tais atvejais, kai pagal licencinį ar patento susitarimą perduodamos teisės yra neatskiriama prekių dalis. Mokesčio už patentą ar licenciją apskaičiavimo metodas nėra lemiamas veiksnys.

2.   Jei mokesčių už patentus ar licencijas sumos apskaičiavimo metodas grindžiamas importuotų prekių kaina, tai, negavus priešingų įrodymų, laikoma, kad tų mokesčių už patentus ar licencijas mokėjimas yra susijęs su vertinamomis prekėmis.

3.   Jei mokesčiai už patentus ar licencijas iš dalies susiję su vertinamomis prekėmis ir iš dalies su kitomis sudėtinėmis dalimis arba komponentais, kuriais prekės papildytos jas importavus, arba su vykdoma veikla ar teikiamomis paslaugomis po importavimo, atliekamas atitinkamas tikslinimas.

4.   Mokesčiai už patentus ir licencijas laikomi mokamais kaip būtina importuotų prekių pardavimo sąlyga, kai įvykdoma kuri nors iš šių sąlygų:

a)

pardavėjas arba su pardavėju susijęs asmuo reikalauja, kad pirkėjas atliktų šį mokėjimą;

b)

pirkėjas atlieka mokėjimą, kad įvykdytų pardavėjui prisiimtą įsipareigojimą, laikydamasis sutartinių įsipareigojimų;

c)

prekės negali būti parduotos pirkėjui arba jis negali tų prekių nupirkti, jei licencijos išdavėjui nesumokėti mokesčiai už patentus ar licencijas.

5.   Šalis, kurioje yra įsisteigęs mokesčių už patentus ar licencijas gavėjas, nėra esminis veiksnys.

137 straipsnis

Prekių įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją vieta

(Kodekso 71 straipsnio 1 dalies e punktas)

1.   Taikant Kodekso 71 straipsnio 1 dalies e punktą, įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją vieta laikoma:

a)

jūrų transportu gabenamoms prekėms – pirmasis uostas, kuriame prekės įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją;

b)

prekėms, kurios jūrų transportu gabenamos į vieną iš Sąjungos muitų teritorijai priklausančių Prancūzijos užjūrio departamentų ir tiesiogiai gabenamos į kitą Sąjungos muitų teritorijos dalį (arba atvirkščiai), – pirmasis uostas, kuriame prekės įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją, su sąlyga, kad jos tame uoste iškrautos arba perkrautos;

c)

prekėms, kurios gabenamos jūrų transportu ir tuomet, jų neperkraunant, gabenamos vidaus vandenų keliais, – pirmasis uostas, kuriame tos prekės gali būti iškrautos;

d)

prekėms, vežamoms geležinkeliais, vidaus vandenų keliais ar sausumos keliais, – vieta, kurioje yra įvežimo muitinės įstaiga;

e)

kitomis transporto priemonėmis vežamoms prekėms – vieta, kur kertama Sąjungos muitų teritorijos siena.

2.   Taikant Kodekso 71 straipsnio 1 dalies e punktą, kai prekės įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją ir toliau vežamos į paskirties vietą kitoje tos teritorijos dalyje kertant Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančias teritorijas, prekių įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją vieta laikoma vieta, kur prekės buvo pirmą kartą įvežtos į tą muitų teritoriją, su sąlyga, kad prekės vežamos tiesiai per tas teritorijas įprastu maršrutu į paskirties vietą.

3.   Šio straipsnio 2 dalis taip pat taikoma, jei prekės iškrautos, perkrautos ar laikinai sustabdytos Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančiose teritorijose dėl priežasčių, susijusių tik su jų vežimu.

4.   Jei šio straipsnio 1 dalies b punkte, 2 ir 3 dalyse išdėstytos sąlygos neįvykdomos, įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją vieta laikoma:

a)

jūrų transportu vežamoms prekėms – iškrovimo uostas;

b)

kitomis transporto priemonėmis vežamoms prekėms – 1 dalies c, d arba e punktuose nurodyta vieta, kuri yra toje Sąjungos muitų teritorijos dalyje, į kurią prekės siunčiamos.

138 straipsnis

Vežimo išlaidos

(Kodekso 71 straipsnio 1 dalies e punktas)

1.   Jei prekės tos pačios rūšies transporto priemone vežamos į vietą, kuri yra nutolusi nuo įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją vietos, vežimo išlaidos apskaičiuojamos proporcingai atstumui iki šio reglamento 137 straipsnyje nurodytos prekių įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją vietos, išskyrus atvejus, kai muitinei pateikiami įrodymai dėl išlaidų, kurios, vadovaujantis įprastais vežimo tarifais, būtų patirtos vežant prekes į prekių įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją vietą.

2.   Vežimo oro transportu išlaidos (įskaitant skubiojo pristatymo oro transportu išlaidas), kurios turi būti įskaitytos į prekių muitinę vertę, apskaičiuojamos pagal 23–01 priedą.

3.   Jeigu prekės vežamos nemokamai arba pirkėjo transportu, į prekių muitinę vertę įskaitytinos vežimo išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis tos pačios rūšies transporto priemonėms taikomais įprastais tarifais.

139 straipsnis

Pašto siuntų apmokestinimas

(Kodekso 70 straipsnio 1 dalis)

Pašto mokesčiai (išskyrus Sąjungos muitų teritorijoje taikomus papildomus pašto mokesčius), susiję su pašto siunta siunčiamų prekių pristatymu į jų paskirties vietą, įskaitomi į šių prekių muitinę vertę.

140 straipsnis

Deklaruotos sandorio vertės nepripažinimas

(Kodekso 70 straipsnio 1 dalis)

1.   Jei muitinė turi pagrįstų abejonių dėl to, ar deklaruota sandorio vertė atspindi visą sumokėtą arba mokėtiną sumą, kaip nurodyta Kodekso 70 straipsnio 1 dalyje, ji gali paprašyti, kad deklarantas pateiktų papildomos informacijos.

2.   Jei abejonių nepavyksta išsklaidyti, muitinė gali nuspręsti, kad prekių vertė negali būti nustatoma pagal Kodekso 70 straipsnio 1 dalį.

141 straipsnis

Tapačių ar panašių prekių muitinė vertė

(Kodekso 74 straipsnio 2 dalies a ir b punktai)

1.   Pagal Kodekso 74 straipsnio 2 dalies a arba b punktus nustatant importuojamų prekių muitinę vertę, naudojama tapačių arba panašių prekių, kurios parduodamos tuo pačiu apyvartos lygmeniu ir iš esmės tokiais pačiais kiekiais kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė.

Jei toks pardavimo atvejis nenustatomas, muitinė vertė nustatoma atsižvelgiant į tapačių arba panašių prekių, kurios parduodamos kitokiu apyvartos lygmeniu arba kitokiais kiekiais, sandorio vertę. Ši sandorio vertė turėtų būti tikslinama atsižvelgiant į apyvartos lygmens ir (arba) kiekio skirtumus.

2.   Tikslinimas atliekamas, siekiant atsižvelgti į reikšmingus importuojamų prekių ir atitinkamų tapačių ar panašių prekių išlaidų ir privalomųjų mokėjimų skirtumus, kuriuos lemia atstumų ir naudojamų transporto rūšių skirtumai.

3.   Jeigu randama daugiau nei viena tapačių arba panašių prekių sandorio vertė, importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti taikoma mažiausia iš šių verčių.

4.   Prie „tapačių prekių“ ir „panašių prekių“ nepriskiriamos prekės, kurių gamybai panaudoti (arba kuriose atsispindi) inžineriniai, projektavimo, meninio apipavidalinimo, dizaino darbai, brėžiniai ar eskizai, ir šių darbų išlaidos nebuvo patikslintos pagal Kodekso 71 straipsnio 1 dalies b punkto iv papunktį, nes tokie darbai atlikti Sąjungoje.

5.   Kito asmens pagamintų prekių sandorio vertė turi būti naudojama tik tuomet, kai neįmanoma rasti tapačių ar panašių prekių, pagamintų to paties asmens, kuris pagamino vertinamas prekes, sandorio vertės.

142 straipsnis

Dedukcinis metodas

(Kodekso 74 straipsnio 2 dalies c punktas)

1.   Muitinei vertei pagal Kodekso 74 straipsnio 2 dalies c punktą nustatyti naudojama vieneto kaina yra kaina, už kurią importuotos prekės arba importuotos tapačios ar panašios prekės (tokio pavidalo, kokio jos importuotos) parduodamos Sąjungoje vertinamų prekių importo metu arba maždaug tuo pačiu metu.

2.   Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų vieneto kainų nėra, naudojama vieneto kaina turi būti kaina, už kurią importuotos prekės arba importuotos tapačios ar panašios prekės (tokio pavidalo, kokio jos importuotos) parduodamos Sąjungos muitų teritorijoje artimiausią dieną po vertintinų prekių importo ir bet kuriuo atveju per 90 dienų po tokio importavimo.

3.   Jeigu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų vieneto kainų nėra, deklarantui paprašius, naudojama vieneto kaina, už kurią importuotos prekės parduodamos Sąjungos muitų teritorijoje po papildomo apdorojimo ar perdirbimo, atitinkamai atėmus pridėtinę tokio apdorojimo ar perdirbimo vertę.

4.   Pagal Kodekso 74 straipsnio 2 dalies c punktą nustatant muitinę vertę į toliau nurodytus pardavimo sandorius neatsižvelgiama:

a)

prekių pardavimą kitu apyvartos lygmeniu nei pirmasis apyvartos lygmuo po importavimo;

b)

pardavimą susijusiems asmenims;

c)

pardavimą asmenims, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai nemokamai arba sumažintomis kainomis tiekia Kodekso 71 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas prekes ar teikia paslaugas, naudojamas importuojamų prekių gamybai ir pardavimui eksportui;

d)

pardavimą tokiais kiekiais, kurių nepakanka, kad būtų galima nustatyti vieneto kainą.

5.   Nustatant muitinę vertę, toliau nurodytos sumos išskaitomos iš vieneto kainos, nustatytos pagal šio straipsnio 1–4 dalis:

a)

komisiniai, įprastai mokami ar sutarti mokėti, arba papildomos sumos, įprastai skaičiuojamos už pelną ir bendrąsias išlaidas (įskaitant tiesiogines ir netiesiogines atitinkamų prekių rinkodaros išlaidas), susijusias su tos pačios klasės ar rūšies importuotų prekių, kurios priskiriamos tam tikro pramonės sektoriaus gaminamų prekių grupei ar asortimentui, pardavimu Sąjungos muitų teritorijoje;

b)

įprastinės transporto, draudimo ir su jomis susijusios išlaidos, patirtos Sąjungos muitų teritorijoje;

c)

importo muitai ir kiti privalomieji mokėjimai, mokėtini Sąjungos muitų teritorijoje, kai prekės importuojamos ar parduodamos.

6.   Tam tikrų pagal konsignacijos sutartis importuojamų greitai gendančių prekių, nurodytų 23–02 priede, muitinė vertė gali būti tiesiogiai nustatoma remiantis Kodekso 74 straipsnio 2 dalies c punktu. Šiuo tikslu valstybės narės praneša apie vieneto kainą Komisijai, kuri, remdamasi Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (16) 6 straipsniu, paskelbia ją per TARIC.

Tokios vieneto kainos gali būti naudojamos importuotų prekių muitinei vertei nustatyti 14 dienų laikotarpiais. Kiekvienas laikotarpis prasideda penktadienį.

Vieneto kainos apskaičiuojamos ir apie jas pranešama laikantis tokios tvarkos:

a)

valstybės narės, atlikusios šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atskaitymus, praneša Komisijai apie kiekvienai prekių kategorijai nustatytą vieneto kainą 100 kg neto svoriui. Valstybės narės gali nustatyti šio straipsnio 5 dalies b punkte nurodytų išlaidų standartines sumas, apie kurias praneša Komisijai;

b)

vieneto kainoms nustatyti taikomas ataskaitinis laikotarpis yra 14 dienų laikotarpis, kuris baigiasi savaitės, einančios prieš savaitę, per kurią reikia nustatyti naujas vieneto kainas, ketvirtadienį;

c)

Valstybės narės vieneto kainas eurais Komisijai praneša ne vėliau kaip savaitės, kurią Komisija tas kainas turi paskelbti, pirmadienio 12.00 val. Jei tai yra ne darbo diena, pranešimas pateikiamas darbo dieną prieš tai. Vieneto kainos taikomos tik tuo atveju, jei Komisija jas paskelbia.

143 straipsnis

Apskaičiuotosios vertės metodas

(Kodekso 74 straipsnio 2 dalies d punktas)

1.   Taikydama Kodekso 74 straipsnio 2 dalies d punktą muitinė negali reikalauti ar įpareigoti Sąjungos muitų teritorijoje neįsisteigusio asmens pateikti tikrinti arba leisti naudoti visus apskaitos dokumentus ar kitus įrašus, kurių reikia muitinei vertei nustatyti.

2.   Į Kodekso 74 straipsnio 2 dalies d punkto i papunktyje nurodytas medžiagų ir gamybos išlaidas arba vertę įskaitomos Kodekso 71 straipsnio 1 dalies a punkto ii ir iii papunkčiuose nurodytų elementų išlaidos. Taip pat įskaitomos Kodekso 71 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų bet kurių tiesiogiai ar netiesiogiai pirkėjo pateiktų produktų ar suteiktų paslaugų, skirtų naudoti gaminant vertinamas prekes, proporcingai paskirstytos išlaidos. Kodekso 71 straipsnio 1 dalies b punkto iv papunktyje nurodytų darbų, atliktų Sąjungoje, vertė įskaitoma tik tiek, kiek už juos sumoka gamintojas.

3.   Gamybos išlaidos apima visas išlaidas, patirtas kuriant, papildant ar iš esmės tobulinant ekonomines prekes. Jos taip pat apima Kodekso 71 straipsnio 1 dalies b punkto ii ir iii papunkčiuose nurodytas išlaidas.

4.   Į Kodekso 74 straipsnio 2 dalies d punkto ii papunktyje nurodytas bendrąsias išlaidas įskaitomos tiesioginės ir netiesioginės prekių gamybos ir pardavimo eksportui išlaidos, kurios nėra įtrauktos į Kodekso 74 straipsnio 2 dalies d punkto i papunktį.

144 straipsnis

Alternatyvus metodas

(Kodekso 74 straipsnio 3 dalis)

1.   Tuomet, kai muitinė vertė nustatoma pagal Kodekso 74 straipsnio 3 dalį, Kodekso 70 straipsnyje ir 74 straipsnio 2 dalyje numatyti metodai gali būti taikomi laikantis pagrįstai lankstaus požiūrio. Taip nustatyta vertė turi būti kiek įmanoma pagrįsta anksčiau apskaičiuotomis muitinėmis vertėmis.

2.   Jei pagal šio straipsnio 1 dalį muitinės vertės negalima nustatyti, taikomi kiti tinkami metodai. Šiuo atveju nustatant muitinę vertę negalima remtis nė vienu iš šių elementų:

a)

Sąjungos muitų teritorijoje pagamintų prekių pardavimo kaina Sąjungos muitų teritorijoje;

b)

sistema, pagal kurią muitiniam įvertinimui naudojama didesnė iš dviejų alternatyvių verčių;

c)

prekių kaina eksportuojančios šalies vidaus rinkoje;

d)

gamybos išlaidomis, išskyrus tapačių arba panašių prekių apskaičiuotąsias vertes, nustatytas vadovaujantis Kodekso 74 straipsnio 2 dalies d punktu;

e)

eksporto į trečiąją šalį kainomis;

f)

minimaliomis muitinėmis vertėmis;

g)

sutartinėmis arba fiktyviomis vertėmis.

145 straipsnis

Muitinę vertę pagrindžiantys dokumentai

(Kodekso 163 straipsnio 1 dalis)

Kaip deklaraciją papildantį dokumentą būtina pateikti su deklaruota sandorio verte susijusią sąskaitą faktūrą.

146 straipsnis

Valiutos konvertavimas muitinio įvertinimo tikslais

(Kodekso 53 straipsnio 1 dalies a punktas)

1.   Pagal Kodekso 53 straipsnio 1 dalies a punktą konvertuojant valiutą muitinio įvertinimo tikslais taikomi šie valiutos keitimo kursai:

a)

valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, – Europos Centrinio Banko paskelbtas valiutos keitimo kursas;

b)

valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, – kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos paskelbtas valiutos keitimo kursas arba, jeigu valiutos kursui paskelbti nacionalinė valdžios institucija paskyrė privatų banką, – to privataus banko paskelbtas valiutos keitimo kursas.

2.   Pagal šio straipsnio 1 dalį naudotinas valiutos keitimo kursas yra valiutos keitimo kursas, kuris skelbiamas kiekvieno mėnesio priešpaskutinį trečiadienį.

Jei valiutos keitimo kursas tą dieną nepaskelbiamas, taikomas naujausias paskelbtas valiutos keitimo kursas.

3.   Valiutos keitimo kursas taikomas vieną mėnesį, skaičiuojant nuo pirmos kito mėnesio dienos.

4.   Jeigu valiutos keitimo kursas nepaskelbtas taip, kaip nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, Kodekso 53 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo tikslais naudojamą valiutos keitimo kursą nustato atitinkama valstybė narė. Šis valiutos keitimo kursas turi kuo labiau atitikti atitinkamos valstybės narės valiutos vertę.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

SKOLA MUITINEI IR GARANTIJOS

1 SKYRIUS

Garantija, pateikiama dėl galinčios atsirasti arba atsiradusios skolos muitinei

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

147 straipsnis

Su garantijomis susijusios elektroninės sistemos

(Kodekso 16 straipsnis)

Su garantijomis, kurios gali būti naudojamos daugiau nei vienoje valstybėje narėje, susijusios informacijos mainams ir saugojimui naudojama tais tikslais pagal Kodekso 16 straipsnio 1 dalį sukurta elektroninė sistema.

Šio straipsnio pirma pastraipa taikoma nuo Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos SMK garantijų valdymo sistemos įdiegimo dienos.

148 straipsnis

Vienkartinė garantija dėl galinčios atsirasti skolos muitinei

(Kodekso 90 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

1.   Jei garantiją pateikti privaloma, su viena operacija susijusi garantija (vienkartinė garantija) dėl galinčios atsirasti skolos muitinei turi užtikrinti importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios galinčią atsirasti skolą muitinei, apskaičiuotos pagal didžiausias tos pačios rūšies prekėms taikomas muito normas, sumokėjimą.

2.   Jei vienkartinė garantija turi užtikrinti kitų su prekių importu ar eksportu susijusių privalomųjų mokėjimų sumų sumokėjimą, jų skaičiavimas grindžiamas didžiausiomis muito normomis, taikomomis tos pačios rūšies prekėms valstybėje narėje, kurioje atitinkamoms prekėms įforminta muitinės procedūra arba jos laikinai saugomos.

149 straipsnis

Neprivaloma garantija

(Kodekso 91 straipsnis)

Jei muitinė nusprendžia reikalauti garantijos, kuri yra neprivaloma, taikomi šio reglamento 150–158 straipsniai.

150 straipsnis

Piniginio užstato formos garantija

(Kodekso 92 straipsnio 1 dalies a punktas)

Kai specialiosioms procedūroms taikyti arba laikinajam saugojimui užtikrinti būtina garantija ir ji pateikiama kaip piniginio užstato formos vienkartinė garantija, ta garantija pateikiama valstybės narės, kurioje prekėms įforminta procedūra arba kurios yra laikinai saugomos, muitinei.

Specialiąją procedūrą (išskyrus galutinio vartojimo procedūrą) pripažinus įvykdyta arba tinkamai baigus galutinio vartojimo prekių priežiūros arba laikinojo saugojimo procedūrą, garantiją grąžina valstybės narės, kurioje ji pateikta, muitinė.

151 straipsnis

Garanto įsipareigojimo formos garantija

(Kodekso 92 straipsnio 1 dalies b punktas ir 94 straipsnis)

1.   Muitinės įstaiga, kuriai pateikta garantija (garantijos muitinės įstaiga), patvirtina garanto įsipareigojimą ir praneša apie patvirtinimą asmeniui, iš kurio reikalaujama pateikti garantiją.

2.   Garantijos muitinės įstaiga gali bet kuriuo metu atšaukti garanto įsipareigojimo patvirtinimą. Garantijos muitinės įstaiga apie atšaukimą praneša garantui ir asmeniui, iš kurio reikalaujama pateikti garantiją.

3.   Garantas bet kuriuo metu gali panaikinti savo įsipareigojimą. Garantas apie panaikinimą praneša garantijos muitinei įstaigai.

4.   Garanto įsipareigojimo panaikinimas nedaro poveikio prekėms, kurioms panaikinimo įsigaliojimo metu jau buvo ir tebėra įforminta muitinės procedūra arba kurios yra laikinai saugomos, remiantis atšauktu įsipareigojimu.

5.   Įsipareigojimo formos vienkartinė garantija pateikiama naudojant 32–01 priede pateiktą formą.

6.   Įsipareigojimo formos bendroji garantija pateikiama naudojant 32–03 priede pateiktą formą.

7.   Neatsižvelgiant į šio straipsnio 5 ir 6 dalis bei 160 straipsnį, kiekviena valstybė narė, vadovaudamasi savo nacionaline teise, gali leisti, kad garanto įsipareigojimas būtų kitokios nei 32–01, 32–02 ir 32–03 prieduose nurodytos formos, jei to įsipareigojimo teisinis poveikis yra toks pats.

152 straipsnis

Garanto įsipareigojimo formos vienkartinė garantija

(Kodekso 89 straipsnis ir 92 straipsnio 1 dalies b punktas)

1.   Jeigu vienkartinė garantija pateikiama kaip garanto įsipareigojimas, tokio įsipareigojimo įrodymą garantijos muitinės įstaiga saugo visą garantijos galiojimo laikotarpį.

2.   Jeigu vienkartinė garantija pateikiama kaip garanto įsipareigojimas, procedūros vykdytojas neturi keisti su garantijos registracijos numeriu susijusio prieigos kodo.

153 straipsnis

Muitinių savitarpio pagalba

(Kodekso 92 straipsnio 1 dalies c punktas)

Jeigu skola muitinei atsiranda kitoje valstybėje narėje nei valstybė narė, priėmusi Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 83 straipsnio 1 dalyje nurodytos formos garantiją, kuri gali būti naudojama daugiau nei vienoje valstybėje narėje, garantiją priėmusi valstybė narė tai valstybei narei, kurioje atsirado skola muitinei, pastarosios prašymu, pasibaigus mokėjimo laikotarpiui, perveda importo arba eksporto muito sumą, kuri neviršija priimtos garantijos ir nesumokėto muito.

Ta suma pervedama per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo.

154 straipsnis

Garantijos registracijos numeris ir prieigos kodas

(Kodekso 89 straipsnio 2 dalis)

1.   Jeigu vienkartinė garantija gali būti naudojama daugiau nei vienoje valstybėje narėje, garantijos muitinės įstaiga garantiją pateikusiam asmeniui arba (jei garantija teikiama kaip lakštas) garantui pateikia šią informaciją:

a)

garantijos registracijos numerį;

b)

su garantijos registracijos numeriu susijusį prieigos kodą.

2.   Jei bendroji garantija gali būti naudojama daugiau nei vienoje valstybėje narėje, garantijos muitinės įstaiga garantiją pateikusiam asmeniui pateikia šią informaciją:

a)

garantijos registracijos numerį, susijusį su kiekviena referencinio dydžio dalimi, kuri turi būti tikrinama pagal šio reglamento 157 straipsnį;

b)

su garantijos registracijos numeriu susijusį prieigos kodą.

Gavusi garantiją pateikusio asmens prašymą garantijos muitinės įstaiga gali šiai garantijai priskirti vieną arba daugiau papildomų prieigos kodų, kuriais gali naudotis tas asmuo arba jo atstovai.

3.   Muitinė tikrina, ar garantija pateikta ir ar ji galioja, kas kartą, kai asmuo praneša jai garantijos registracijos numerį.

2 skirsnis

Bendroji garantija

155 straipsnis

Referencinis dydis

(Kodekso 90 straipsnis)

1.   Jei šio reglamento 158 straipsnyje nenumatyta kitaip, bendrosios garantijos suma turi būti lygi referenciniam dydžiui, kurį pagal Kodekso 90 straipsnį nustato garantijos muitinės įstaiga.

2.   Jei bendroji garantija turi būti pateikta dėl importo arba eksporto muito ir kitų privalomųjų mokėjimų, kurių sumą įmanoma tiksliai nustatyti tuo metu, kai reikalaujama pateikti garantiją, tuos muitus ir privalomuosius mokėjimams apimanti referencinio dydžio dalis turi atitikti mokėtinų importo ar eksporto muitų ir kitų privalomųjų mokėjimų sumą.

3.   Jei bendroji garantija turi būti pateikta dėl importo arba eksporto muito ir kitų privalomųjų mokėjimų, kurių sumos neįmanoma tiksliai nustatyti tuo metu, kai reikalaujama pateikti garantiją, arba kurių suma ilgainiui kinta, tuos muitus ir privalomuosius mokėjimus apimanti referencinio dydžio dalis nustatoma taip:

a)

tai daliai, kuri turi apimti importo ar eksporto muitą ir kitus atliktus privalomuosius mokėjimus, referencinis dydis turi atitikti importo ar eksporto muito ir kitų mokėtinų privalomųjų mokėjimų sumą;

b)

tai daliai, kuri turi apimti importo ar eksporto muitą ir kitus galimus privalomuosius mokėjimus, referencinis dydis turi atitikti importo ar eksporto muito ir kitų privalomųjų mokėjimų sumą, kurią pagal kiekvieną muitinės deklaraciją ar laikinojo saugojimo deklaraciją, dėl kurios teikiama garantija, gali tekti sumokėti per laikotarpį nuo atitinkamos muitinės procedūros įforminimo prekėms arba prekių perdavimo laikinai saugoti iki tos procedūros pripažinimo įvykdyta arba iki galutinio vartojimo prekių priežiūros ar laikino saugojimo užbaigimo.

Taikant b punktą atsižvelgiama į didžiausias importo ar eksporto muitų normas, taikomas tos pačios rūšies prekėms, ir didžiausias kitų privalomųjų mokėjimų, susijusių su tos pačios rūšies prekių importu ar eksportu valstybėje narėje, kurioje veikia garantijos muitinės įstaiga, sumas.

Jei garantijos muitinės įstaiga neturi būtinos informacijos, kad pagal pirmą pastraipą galėtų nustatyti referencinį dydį, laikoma, kad tas dydis kiekvienai deklaracijai yra 10 000 EUR.

4.   Garantijos muitinės įstaiga referencinį dydį nustato bendradarbiaudama su asmeniu, iš kurio reikalaujama pateikti garantiją. Pagal šio straipsnio 3 dalį nustatydama referencinio dydžio dalį garantijos muitinės įstaiga tą dydį nustato vadovaudamasi informacija apie prekes, kurioms įformintos atitinkamos muitinės procedūros arba kurios yra laikinai saugomos pastaruosius 12 mėnesių, ir apskaičiuota numatomų atlikti operacijų apimtimi, nurodyta asmens, iš kurio reikalaujama pateikti garantiją, inter alia, komerciniuose dokumentuose ir apskaitos registruose.

5.   Garantijos muitinės įstaiga perskaičiuoja referencinį dydį savo iniciatyva arba paprašius asmeniui, iš kurio reikalaujama pateikti garantiją, ir patikslina jį, kad jis atitiktų šio straipsnio nuostatas ir Kodekso 90 straipsnį.

156 straipsnis

Asmens, iš kurio reikalaujama pateikti garantiją, atliekamas referencinio dydžio tikrinimas

(Kodekso 89 straipsnis)

Asmuo, iš kurio reikalaujama pateikti garantiją, užtikrina, kad importo ar eksporto muito ir kitų privalomųjų mokėjimų, susijusių su prekių, kurioms turi būti taikoma garantija, importu ar eksportu, suma, kurią reikia arba gali reikėti sumokėti, neviršytų referencinio dydžio.

Tas asmuo praneša garantijos muitinės įstaigai, jei referencinio dydžio nebepakanka atsižvelgiant į jo operacijų mastą.

157 straipsnis

Muitinės atliekamas referencinio dydžio tikrinimas

(Kodekso 89 straipsnio 6 dalis)

1.   Referencinio dydžio dalis, kuri apima importo ar eksporto muito ir kitų mokėjimų, susijusių su prekių importu ar eksportu, sumą, kurią reikės sumokėti už prekes, kurioms įforminta išleidimo į laisvą apyvartą procedūra, tikrinama pagal kiekvieną muitinės deklaraciją procedūros įforminimo prekėms metu. Tais atvejais, kai išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijos pateikiamos gavus Kodekso 166 straipsnio 2 dalyje arba 182 straipsnyje nurodytą leidimą, atitinkama referencinio dydžio dalis tikrinama remiantis papildomomis deklaracijomis arba prireikus remiantis į apskaitos registrus įtrauktais duomenimis.

2.   Referencinio dydžio dalis, kuri apima importo ar eksporto muito ir kitų privalomųjų mokėjimų, susijusių su prekių importu ar eksportu, sumą, kurią gali reikėti sumokėti už prekes, kurioms įforminta Sąjungos tranzito procedūra, naudojant šio reglamento 273 straipsnio 1 dalyje nurodytą elektroninę sistemą tikrinama pagal kiekvieną muitinės deklaraciją procedūros įforminimo prekėms metu. Toks tikrinimo reikalavimas netaikomas prekėms, kurioms Sąjungos tranzito procedūra įforminta taikant Kodekso 233 straipsnio 4 dalies e punkte nurodytą supaprastinimą, jei muitinės deklaracija nėra apdorota naudojant šio reglamento 273 straipsnio 1 dalyje nurodytą elektroninę sistemą.

3.   Referencinio dydžio dalis, kuri apima importo ar eksporto muito ir kitų privalomųjų mokėjimų, susijusių su prekių, kurioms turi būti taikoma garantija, importu ar eksportu, sumą, kurią reikės arba gali reikėti sumokėti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nenurodytais atvejais, tikrinama atliekant reguliarų ir tinkamą auditą.

158 straipsnis

Bendrosios garantijos dydis

(Kodekso 95 straipsnio 2 ir 3 dalys)

1.   Taikant Kodekso 95 straipsnio 2 dalį, bendrosios garantijos suma sumažinama iki:

a)

50 % referencinio dydžio dalies, nustatytos pagal šio reglamento 155 straipsnio 3 dalį, jei įvykdytos Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 84 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos;

b)

30 % referencinio dydžio dalies, nustatytos pagal šio reglamento 155 straipsnio 3 dalį, jei įvykdytos Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 84 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos; arba

c)

0 % referencinio dydžio dalies, nustatytos pagal šio reglamento 155 straipsnio 3 dalį, jei įvykdytos Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 84 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos.

2.   Taikant Kodekso 95 straipsnio 3 dalį, bendrosios garantijos dydis sumažinamas iki 30 % referencinio dydžio dalies, nustatytos pagal šio reglamento 155 straipsnio 2 dalį.

3 skirsnis

Nuostatos, taikomos Sąjungos tranzito procedūrai ir procedūrai pagal TIR ir ATA konvencijas

1 poskirsnis

Sąjungos tranzitas

159 straipsnis

Bendrojo tranzito tikslu atliekami skaičiavimai

(Kodekso 89 straipsnio 2 dalis)

Atliekant šio reglamento 148 straipsnyje ir 155 straipsnio 3 dalies b punkto antroje pastraipoje nurodytus skaičiavimus, Sąjungos prekės, vežamos pagal Konvenciją dėl bendrosios tranzito procedūros (17), laikomos ne Sąjungos prekėmis.

160 straipsnis

Vienkartinė lakštų formos garantija

(Kodekso 92 straipsnio 1 dalies b punktas)

1.   Vykdant Sąjungos tranzito procedūrą garantas taip pat gali pateikti garanto įsipareigojimo formos vienkartinę garantiją, išduodamas lakštus asmenims, kurie ketina būti procedūros vykdytojais.

To įsipareigojimo įrodymas surašomas naudojant 32–02 priede pateiktą formą, o lakštai – 32–06 priede pateiktą formą.

Kiekvienas lakštas atitinka 10 000 EUR sumą, už kurią atsakingas garantas.

Lakšto galiojimo trukmė – vieni metai nuo išdavimo dienos.

2.   Garantijos muitinės įstaigai garantas pateikia visą būtiną informaciją apie savo išduotus vienkartinės garantijos lakštus.

3.   Garantas asmeniui, kuris ketina būti procedūros vykdytoju, apie kiekvieną lakštą pateikia šią informaciją:

a)

garantijos registracijos numerį;

b)

su garantijos registracijos numeriu susijusį prieigos kodą.

Asmuo, kuris ketina būti procedūros vykdytoju, prieigos kodo keisti negali.

4.   Asmuo, kuris ketina būti procedūros vykdytoju, išvykimo muitinės įstaigai pateikia tiek lakštų, kad jų skaičių padauginus iš 10 000 EUR susidarytų suma, reikalinga drauge sudėtoms šio reglamento 148 straipsnyje nurodytoms sumoms padengti.

161 straipsnis

Įsipareigojimo, prisiimto pateikiant vienkartinę lakštų formos garantiją, atšaukimas ir panaikinimas

(Kodekso 92 straipsnio 1 dalies b punktas ir 94 straipsnis)

Už atitinkamą garantijos muitinės įstaigą atsakinga muitinė į šio reglamento 273 straipsnio 1 dalyje nurodytą elektroninę sistemą įveda informaciją apie visus įsipareigojimo, prisiimto pateikiant vienkartinę lakštų formos garantiją, atšaukimo ir panaikinimo atvejus ir nurodo atšaukimo ar panaikinimo įsigaliojimo datas.

162 straipsnis

Bendroji garantija

(Kodekso 89 straipsnio 5 dalis ir 95 straipsnis)

1.   Vykdant Sąjungos tranzito procedūrą bendroji garantija gali būti pateikiama tik garanto įsipareigojimo forma.

2.   To įsipareigojimo įrodymą visą garantijos galiojimo laikotarpį saugo garantijos muitinės įstaiga.

3.   Procedūros vykdytojas negali keisti su garantijos registracijos numeriu susijusio prieigos kodo.

2 poskirsnis

Pagal TIR ir ATA konvencijas taikomos procedūros

163 straipsnis

Garantuojančiųjų asociacijų atsakomybė už TIR operacijas

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies b punktas)

Taikant Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (18) (TIR konvencija) su vėlesniais pakeitimais 8 straipsnio 4 dalį, kai TIR operacija yra atliekama Sąjungos muitų teritorijoje, bet kuri šioje teritorijoje įsisteigusi garantuojančioji asociacija gali tapti atsakinga už garantija užtikrinamos sumos už atitinkamas su TIR operacija susijusias prekes sumokėjimą; tokia suma vienai TIR knygelei neviršija 60 000 EUR arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta.

164 straipsnis

Pranešimas garantuojančiosioms asociacijoms apie procedūros neįvykdymą

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies b ir c punktai)

Galiojantis pranešimas apie procedūros, taikomos pagal TIR konvenciją arba pagal 1961 m. gruodžio 6 d. Briuselyje sudarytą Muitinės konvenciją dėl prekių laikinojo įvežimo su ATA knygele su vėlesniais pakeitimais (ATA konvenciją), arba pagal Konvenciją dėl laikinojo įvežimo (19) su vėlesniais pakeitimais (Stambulo konvenciją), neįvykdymą, kurį vienos valstybės narės muitinė pateikia garantuojančiajai asociacijai, laikomas pranešimu bet kuriai kitos valstybės narės kitai garantuojančiajai asociacijai, kuri, kaip nustatyta, yra atsakinga už importo arba eksporto muito arba kitų privalomųjų mokėjimų sumos sumokėjimą.

2 SKYRIUS

Importo arba eksporto muito sumos išieškojimas, mokėjimas, grąžinimas ir atsisakymas ją išieškoti

1 skirsnis

Importo arba eksporto muito sumos apskaičiavimas, pranešimas apie skolą muitinei ir jos įtraukimas į apskaitą

1 poskirsnis

165 straipsnis

Muitinių savitarpio pagalba

(Kodekso 101 straipsnio 1 dalis ir 102 straipsnio 1 dalis)

1.   Skolos muitinei atveju muitinė, kompetentinga išieškoti importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, informuoja kitas atitinkamas muitines apie:

a)

atsiradusią skolą muitinei;

b)

veiksmus, kurių imtasi prieš skolininką siekiant išieškoti atitinkamas sumas.

2.   Valstybės narės padeda viena kitai išieškoti importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei.

3.   Nepažeidžiant Kodekso 87 straipsnio 4 dalies, jei valstybės narės, kurioje prekėms įforminta specialioji procedūra, išskyrus tranzitą, arba kurioje prekės buvo laikinai saugomos, muitinė iki Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 80 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos gauna įrodymų, kad veiksmai, dėl kurių atsirado arba laikoma, kad atsirado skola muitinei, įvykdyti kitoje valstybėje narėje, ta muitinė nedelsdama ir bet kuriuo atveju per tą laikotarpį nusiunčia visą turimą informaciją muitinei, kurios kompetencijai priklauso tos vietos priežiūra. Pastaroji muitinė patvirtina, kad gavo pranešimą, ir nurodo, ar ji yra atsakinga už išieškojimą. Jei atsakymo negaunama per 90 dienų, siunčiančioji muitinė nedelsdama pradeda išieškojimą.

4.   Nepažeidžiant Kodekso 87 straipsnio 4 dalies, jei valstybės narės, kurioje nustatyta skola už prekes, kurioms nebuvo įforminta muitinės procedūra ir kurios nebuvo laikinai saugomos, muitinė iki pranešimo apie skolą muitinei dienos gauna įrodymų, kad veiksmai, dėl kurių atsirado arba laikoma, kad atsirado skola muitinei, įvykdyti kitoje valstybėje narėje, ta muitinė nedelsdama ir bet kuriuo atveju iki to pranešimo pateikimo nusiunčia visą turimą informaciją muitinei, kurios kompetencijai priklauso tos vietos priežiūra. Pastaroji muitinė patvirtina, kad gavo pranešimą, ir nurodo, ar ji yra atsakinga už išieškojimą. Jei atsakymo negaunama per 90 dienų, siunčiančioji muitinė nedelsdama pradeda išieškojimą.

166 straipsnis

Už ATA arba CPD knygeles atsakinga koordinavimo muitinės įstaiga

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies c punktas)

1.   Muitinė paskiria koordinavimo muitinės įstaigą, atsakingą už visus veiksmus, susijusius su skola muitinei, kuri atsirado dėl pareigų arba sąlygų, susijusių su ATA arba CPD knygelėmis, nesilaikymo, kaip nurodyta Kodekso 79 straipsnyje.

2.   Kiekviena valstybė narė Komisijai nurodo koordinavimo muitinės įstaigą ir jos kodą. Šią informaciją Komisija skelbia savo interneto svetainėje.

167 straipsnis

Kitų privalomųjų mokėjimų sumų, mokėtinų taikant Sąjungos tranzito procedūrą ir tranzito procedūrą pagal TIR konvenciją, išieškojimas

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies a ir b punktai)

1.   Jei muitinė, kuri pranešė apie skolą muitinei ir pareigą sumokėti kitų privalomųjų mokėjimų sumas, mokėtinas importuojant ar eksportuojant prekes, kurioms įforminta Sąjungos tranzito procedūra arba TIR konvencijoje numatyta tranzito procedūra, gauna įrodymų dėl vietos, kurioje įvykdyti veiksmai, dėl kurių atsirado skola muitinei ir pareiga sumokėti kitų privalomųjų mokėjimų sumas, ta muitinė sustabdo išieškojimo procedūrą ir nedelsdama išsiunčia visus būtinus dokumentus, įskaitant patvirtintą įrodymų kopiją, muitinei, kurios kompetencijai priklauso tos vietos priežiūra. Siunčiančioji muitinė tuo pat metu paprašo, kad gaunančioji muitinė patvirtintų savo atsakomybę už kitų privalomųjų mokėjimų sumų išieškojimą.

2.   Gaunančioji muitinė patvirtina, kad gavo pranešimą ir nurodo, ar jos kompetencijai priklauso kitų privalomųjų mokėjimų sumų išieškojimas. Jei atsakymo negaunama per 28 dienas, siunčiančioji muitinė nedelsdama atnaujina pradėtą išieškojimo procesą.

3.   Kai tik gaunančioji muitinė patvirtina, kad gavo pranešimą ir kad yra kompetentinga išieškoti kitų privalomųjų mokėjimų sumas, siunčiančioji muitinė sustabdo dėl tų sumų išieškojimo jau pradėtą procesą.

Kai tik gaunančioji muitinė pateikia įrodymą, kad išieškojo reikiamas sumas, siunčiančioji muitinė grąžina visas jau išieškotas kitų privalomųjų mokėjimų sumas arba nutraukia išieškojimo procesą.

168 straipsnis

Pranešimas apie muitų ir kitų privalomųjų mokėjimų sumų, mokėtinų taikant Sąjungos tranzito procedūrą ir tranzito procedūrą pagal TIR konvenciją, išieškojimą

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies a ir b punktai)

Jei skola muitinei atsirado už prekes, kurioms įforminta Sąjungos tranzito procedūra arba TIR konvencijoje numatyta tranzito procedūra, muitinė, kurios kompetencijai priklauso išieškojimas, informuoja išvykimo muitinės įstaigą apie muitų ir kitų privalomųjų mokėjimų sumų išieškojimą.

169 straipsnis

Kitų privalomųjų mokėjimų sumų už prekes, kurių tranzitas įformintas pagal ATA konvenciją arba Stambulo konvenciją, išieškojimas

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies c punktas)

1.   Jei muitinė, kuri pranešė apie skolą muitinei ir pareigą sumokėti kitų privalomųjų mokėjimų sumas už prekes, kurių tranzitas įformintas pagal ATA konvenciją ir (arba) Stambulo konvenciją, gauna įrodymų dėl vietos, kurioje įvykdyti veiksmai, dėl kurių atsirado skola muitinei ir pareiga sumokėti kitų privalomųjų mokėjimų sumas, ta muitinė visus būtinus dokumentus, įskaitant patvirtintą įrodymo kopiją, nedelsdama išsiunčia muitinei, kurios kompetencijai priklauso tos vietos priežiūra. Siunčiančioji muitinė tuo pat metu paprašo, kad gaunančioji muitinė patvirtintų savo atsakomybę už kitų privalomųjų mokėjimų sumų išieškojimą.

2.   Gaunančioji muitinė patvirtina, kad gavo pranešimą ir nurodo, ar jos kompetencijai priklauso kitų privalomųjų mokėjimų sumų išieškojimas. Tuo tikslu gaunančioji muitinė naudoja 33–05 priede pateiktą atleidimo nuo atsakomybės formą, kurioje nurodo, kad gaunančiosios valstybės narės garantuojančiosios asociacijos atžvilgiu yra pradėta mokėjimo reikalavimo procedūra. Jei atsakymo negaunama per 90 dienas, siunčiančioji muitinė nedelsdama atnaujina pradėtą išieškojimo procesą.

3.   Jei gaunančioji muitinė turi reikiamą kompetenciją, praėjus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam laikotarpiui ji prireikus pradeda naują kitų privalomųjų mokėjimų sumų išieškojimo procesą ir apie tai nedelsdama informuoja siunčiančiąją muitinę.

Gaunančioji muitinė prireikus iš garantuojančiosios asociacijos, su kuria yra susijusi, surenka mokėtinas muitų ir kitų privalomųjų mokėjimų sumas, laikydamasi valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi, tarifų.

4.   Kai tik gaunančioji muitinė nurodo, kad jos kompetencijai priklauso kitų privalomųjų mokėjimų sumų išieškojimas, siunčiančioji muitinė grąžina garantuojančiajai asociacijai, su kuria yra užmezgusi ryšį, visas sumas, kurias ta asociacija galėjo būti sumokėjusi kaip užstatą arba laikiną įmoką.

5.   Proceso vykdymo teisės perduodamos per vienus metus nuo knygelės galiojimo pabaigos, nebent mokėjimas tapo galutiniu pagal ATA konvencijos 7 straipsnio 2 ar 3 dalis arba Stambulo konvencijos A priedo 9 straipsnio 1 dalies b ir c punktus.

170 straipsnis

Kitų privalomųjų mokėjimų sumų už prekes, kurioms pagal ATA konvenciją arba Stambulo konvenciją įforminta laikinojo įvežimo procedūra, išieškojimas

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies c punktas)

Išieškant kitų privalomųjų mokėjimų sumas už prekes, kurioms pagal ATA konvenciją arba Stambulo konvenciją įforminta laikinojo įvežimo procedūra, mutatis mutandis taikomas 169 straipsnis.

2 poskirsnis

Pranešimas apie skolą muitinei ir garantuojančiajai asociacijai adresuotas mokėjimo reikalavimas

171 straipsnis

Garantuojančiajai asociacijai adresuotas mokėjimo reikalavimas pagal ATA konvencijos ir Stambulo konvencijos procedūrą

(Kodekso 98 straipsnis)

1.   Kai muitinė nustato, kad atsirado skola už prekes, kurioms taikoma ATA knygelė, ji nedelsdama pateikia mokėjimo reikalavimą garantuojančiajai asociacijai. Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 86 straipsnyje nurodytą mokėjimo reikalavimą pateikianti koordinavimo muitinės įstaiga tuo pat metu koordinavimo muitinės įstaigai, kurios jurisdikcijai priklauso laikinojo įvežimo įforminimo muitinės įstaiga, nusiunčia garantuojančiajai asociacijai išsiųstą informacinį pranešimą apie mokėjimo reikalavimą. Ji naudoja 33–03 priede pateiktą formą.

2.   Prie šio informacinio pranešimo pridedama nebaigto forminti lakšto kopija, jei koordinavimo muitinės įstaiga ją turi. Informacinis pranešimas gali būti naudojamas visais atvejais, kai manoma, kad jis reikalingas.

3.   Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 86 straipsnyje nurodyta apmokestinimo forma gali būti išsiųsta ir vėliau negu garantuojančiajai asociacijai yra pateikiamas mokėjimo reikalavimas, tačiau ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo to reikalavimo pateikimo dienos ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dienos, kurią muitinė pradėjo išieškojimo procedūrą. Apmokestinimo forma pateikta 33–04 priede.

2 skirsnis

Muitų grąžinimas ir atsisakymas juos išieškoti

172 straipsnis

Prašymas grąžinti muitus arba atsisakyti juos išieškoti

(Kodekso 22 straipsnio 1 dalis)

Prašymą grąžinti muitus arba atsisakyti juos išieškoti teikia asmuo, kuris sumokėjo ar turi sumokėti importo arba eksporto muito sumą, arba jo teises ir pareigas perėmęs asmuo.

173 straipsnis

Prekių pateikimas kaip muitų grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti sąlyga

(Kodekso 116 straipsnio 1 dalis)

Muitai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti tik pateikus prekes. Jei prekių muitinei pateikti neįmanoma, muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, muitus grąžina arba atsisako juos išieškoti tik jei pateikiama įrodymų, kad prekės tikrai yra tos, dėl kurių pateiktas prašymas grąžinti muitus arba atsisakyti juos išieškoti.

174 straipsnis

Prekių perkėlimo apribojimas

(Kodekso 116 straipsnio 1 dalis)

Nepažeidžiant šio reglamento 176 straipsnio 4 dalies, kol bus priimtas sprendimas dėl prašymo grąžinti muitus arba atsisakyti juos išieškoti, prekės, kurių muitus prašoma grąžinti arba atsisakyti išieškoti, gali būti perkeltos tik į minėtame prašyme nurodytą vietą, nebent pareiškėjas iš anksto informuoja Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 92 straipsnio 1 dalyje nurodytą muitinę, kuri savo ruožtu informuoja muitinę, kompetentingą priimti sprendimą.

175 straipsnis

Muitinių savitarpio pagalba

(Kodekso 22 straipsnis ir 116 straipsnio 1 dalis)

1.   Jei muitų grąžinimo arba atsisakymo juos grąžinti tikslu reikia gauti papildomos informacijos iš kurios nors valstybės narės (išskyrus valstybę, kurioje pranešta apie atsiradusią skolą muitinei) muitinės arba jei ta muitinė turi patikrinti prekes, kad įsitikintų, jog jos atitinka muitų grąžinimo arba atsisakymo išieškoti sąlygas, muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, prašo valstybės narės, kurioje yra prekės, muitinės pagalbos, nurodydama, kokios reikia gauti informacijos arba kokius patikrinimus atlikti.

Prie informacijos prašymo pridedami prašymo grąžinti muitus arba atsisakyti juos išieškoti duomenys ir visi dokumentai, kurie gali padėti valstybės narės, kurioje yra prekės, muitinei gauti informacijos arba atlikti prašomus patikrinimus.

2.   Jei muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą nusiunčia naudodamasi ne elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis, kaip nustatyta Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 93 straipsnyje, ji valstybės narės, kurioje yra prekės, muitinei išsiunčia dvi rašytinio prašymo, surašyto naudojant 33–06 priede pateiktą formą, kopijas.

3.   Valstybės narės, kurioje yra prekės, muitinė skubiai patenkina šio straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą.

Valstybės narės, kurioje yra prekės, muitinė turi gauti informacijos arba atlikti patikrinimus, kurių prašė muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Gautus rezultatus ji pateikia atitinkamoje šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo originalo dalyje ir drauge su visais šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytais dokumentais grąžina prašymą muitinei, kompetentingai priimti sprendimą.

Jei valstybės narės, kurioje yra prekės, muitinė negali gauti informacijos arba atlikti prašytų patikrinimų per antroje pastraipoje nurodytą laikotarpį, gautą prašymą su tinkamais paaiškinimais ji grąžina per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos.

176 straipsnis

Muitinės formalumų atlikimas

(Kodekso 116 straipsnio 1 dalis)

1.   Jei muitinės formalumų atlikimas yra būtina muitų grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti sąlyga, sprendimo grąžinti muitus arba atsisakyti juos išieškoti adresatas informuoja stebėseną atliekančią muitinės įstaigą apie tų formalumų atlikimą. Jei sprendime nurodyta, kad prekės gali būti eksportuojamos arba joms gali būti įforminta specialioji procedūra, o skolininkas pasinaudoja šia galimybe, stebėseną atliekančia muitinės įstaiga laikoma ta muitinės įstaiga, kurioje prekėms ta procedūra įforminta.

2.   Stebėseną atliekanti muitinės įstaiga praneša muitinei, kompetentingai priimti sprendimą, apie muitinės formalumų atlikimą, kuris yra būtina muitų grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti sąlyga, pateikdama Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 95 straipsnyje nurodytą atsakymą, parengtą naudojant šio reglamento 33–07 priede pateiktą formą.

3.   Jeigu muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, nusprendė, kad muitų grąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti yra pagrįstas, muito suma grąžinama arba atsisakoma ją išieškoti tik po to, kai ta muitinė gauna šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją.

4.   Prieš priimdama sprendimą muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, gali leisti atlikti muitinės formalumus, kurie gali būti taikomi muitų grąžinimui arba atsisakymui juos išieškoti. Toks leidimas neturi poveikio tam sprendimui. Tokiais atvejais mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 1–3 dalys.

5.   Taikant šį straipsnį, stebėseną atliekančia muitinės įstaiga laikoma muitinės įstaiga, prireikus užtikrinanti, kad būtų atlikti formalumai ar įvykdyti reikalavimai, būtini grąžinant importo ir eksporto muitų sumą arba atsisakant ją išieškoti.

177 straipsnis

Su sprendimu dėl muitų grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti susiję formalumai

(Kodekso 116 straipsnio 2 dalis)

1.   Priimdama sprendimą dėl importo arba eksporto muitų grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti, kurie grindžiami reikalavimu pirmiausia atlikti tam tikrus muitinės formalumus, muitinė nustato tiems muitinės formalumams atlikti reikalingą laikotarpį, kuris neturi viršyti 60 dienų nuo pranešimo apie tą sprendimą dienos.

2.   Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio nesilaikoma, teisė į muitų grąžinimą arba atsisakymą juos išieškoti prarandama, išskyrus atvejus, kai atitinkamas asmuo įrodo, kad laikytis šio laikotarpio jam sutrukdė nenumatytos aplinkybės arba force majeure.

178 straipsnis

Vienos prekės dalys ir komponentai

(Kodekso 116 straipsnio 1 dalis)

Jei muitų grąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti yra susietas su reikalavimu prekes sunaikinti, perduoti valstybės nuosavybėn arba joms įforminti specialiąją procedūrą ar eksporto procedūrą, tačiau atitinkami formalumai atlikti tik dėl vienos ar kelių tų prekių dalių ar komponentų, suma, kuri turi būti grąžinta arba kurią turi būti atsisakyta išieškoti, turi atitikti skirtumą tarp tų prekių importo ar eksporto muito sumos ir importo ar eksporto muito, kuris likusioms prekėms būtų galiojęs tą dieną, kurią joms (nepakitusios būklės) būtų buvusi įforminta su skolos muitinei atsiradimu susijusi muitinės procedūra, sumos.

179 straipsnis

Atliekos ir laužas

(Kodekso 116 straipsnio 1 dalis)

Jei pagal muitinės įstaigos, kompetentingos priimti sprendimą, leidimą sunaikinus prekes susidaro atliekų arba lieka laužas, tokios atliekos arba laužas laikomi ne Sąjungos prekėmis nuo sprendimo patenkinti prašymą grąžinti muitus arba atsisakyti juos išieškoti priėmimo.

180 straipsnis

Eksportas arba sunaikinimas be muitinės priežiūros

(Kodekso 116 straipsnio 1 dalis)

1.   Kodekso 116 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, 118 straipsnyje arba 120 straipsnyje nurodytais atvejais, kai prekės eksportuotos arba sunaikintos be muitinės priežiūros, pagal Kodekso 120 straipsnį muitai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti tik jei įvykdytos šios sąlygos:

a)

pareiškėjas muitinės įstaigai, kompetentingai priimti sprendimą, pateikia įrodymų, būtinų norint nustatyti, ar prekės, kurių muitus prašoma grąžinti arba atsisakyti išieškoti, atitinka vieną iš šių sąlygų:

a)

prekės eksportuotos iš Sąjungos muitų teritorijos;

b)

prekės sunaikintos prižiūrint institucijoms arba asmenims, tų institucijų įgaliotiems patvirtinti tokį prekių sunaikinimą;

b)

pareiškėjas muitinei, kompetentingai priimti sprendimą, grąžina visus dokumentus, kuriais patvirtinama arba kuriuose yra informacijos, patvirtinančios, kad tam tikros prekės turi Sąjungos prekių muitinį statusą, ir su kuriais minėtos prekės galėjo būti išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, arba pateikiamas bet koks įrodymas, kuris, minėtos muitinės nuomone, būtinas norint įsitikinti, kad šie dokumentai vėliau negalės būti panaudoti prekėms įvežti į Sąjungos muitų teritoriją.

2.   Įrodymais, patvirtinančiais, kad prekės, kurių muitus prašoma grąžinti arba atsisakyti išieškoti, eksportuotos iš Sąjungos muitų teritorijos, laikomi šie dokumentai:

a)

šio reglamento 334 straipsnyje nurodytas išvežimo patvirtinimas;

b)

muitinės deklaracijos dėl procedūros, kuri susijusi su skolos muitinei atsiradimu, įforminimo originalas arba patvirtinta kopija;

c)

jei būtina, komerciniai arba administraciniai dokumentai su išsamiu prekių aprašymu, pateikti kartu su muitinės deklaracija dėl minėtos procedūros įforminimo arba kartu su eksporto iš Sąjungos muitų teritorijos muitinės deklaracija, arba kartu su muitinės deklaracija, surašyta prekėms paskirties trečiojoje šalyje.

3.   Įrodymu, patvirtinančiu, kad prekės, kurių muitus prašoma grąžinti arba atsisakyti išieškoti, sunaikintos prižiūrint institucijoms arba asmenims, įgaliotiems oficialiai patvirtinti tokį prekių sunaikinimą, laikomas kuris nors iš šių dokumentų:

a)

sunaikinimo protokolas arba deklaracija, surašyta institucijos, kuriai prižiūrint prekės buvo sunaikintos, ar patvirtinta protokolo arba deklaracijos kopija;

b)

sunaikinimą patvirtinti įgalioto asmens parengta pažyma kartu su jo įgaliojimus patvirtinančiais įrodymais.

Tuose dokumentuose pateikiamas išsamus sunaikintų prekių aprašymas, kad jį palyginus su muitinės deklaracijoje dėl procedūros, kuri susijusi su skolos muitinei atsiradimu, įforminimo ir deklaraciją papildančiuose dokumentuose pateiktais duomenimis būtų galima nustatyti, ar sunaikintos prekės yra tos prekės, kurioms įforminta minėta procedūra.

4.   Jeigu šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų įrodymų nepakanka, kad muitinė galėtų priimti sprendimą dėl jai pateiktos bylos, arba jei tam tikrų įrodymų gauti neįmanoma, tokius įrodymus galima papildyti arba pakeisti bet kuriais kitais dokumentais, kuriuos minėta muitinė laiko būtinais.

181 straipsnis

Komisijai pateiktina informacija

(Kodekso 121 straipsnio 4 dalis)

1.   Kiekviena valstybė narė Komisijai pateikia tokių atvejų sąrašą: atvejų, kai muitai grąžinti arba atsisakyta juos išieškoti pagal Kodekso 119 arba 120 straipsnį, o gražinta arba iš tam tikro skolininko atsisakyta išieškoti suma, susijusi su viena ar keliomis importo ar eksporto operacijomis, dėl vienos klaidos arba ypatingos situacijos viršija 50 000 EUR (išskyrus Kodekso 116 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus).

2.   Šis sąrašas pateikiamas kiekvienų metų pirmąjį ir trečiąjį ketvirtį, ir jame nurodomi visi atvejai, kuriais nuspręsta grąžinti arba atsisakyti išieškoti muitus per praėjusį pusmetį.

3.   Jei per minėtą pusmetį valstybė narė nėra priėmusi sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, ji Komisijai siunčia pranešimą su įrašu „Netaikoma“.

4.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad Komisijai būtų prieinamas tokių atvejų sąrašas: atvejų, kai muitai grąžinti arba atsisakyta juos išieškoti pagal Kodekso 119 arba 120 straipsnį, o grąžinta arba atsisakyta išieškoti suma neviršija 50 000 EUR.

5.   Apie kiekvieną iš šiame straipsnyje nurodytų atvejų pateikiama ši informacija:

a)

muitinės deklaracijos arba dokumento, kuriuo pranešama apie skolą, registracijos numeris;

b)

muitinės deklaracijos arba dokumento, kuriuo pranešama apie skolą, data;

c)

sprendimo rūšis;

d)

sprendimo teisinis pagrindus;

e)

suma ir valiuta;

f)

informacija apie atvejį (įskaitant trumpą paaiškinimą, kodėl muitinė mano, kad muitų išieškojimo ar grąžinimo sąlygos, nustatytos atitinkamame teisės akte, yra įvykdytos).

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

Į SĄJUNGOS MUITŲ TERITORIJĄ ĮVEŽAMOS PREKĖS

1 SKYRIUS

Įvežimo bendroji deklaracija

182 straipsnis

Su įvežimo bendrosiomis deklaracijomis susijusi elektroninė sistema

(Kodekso 16 straipsnis)

Teikiant, tvarkant, saugant su įvežimo bendrosiomis deklaracijomis susijusią informaciją ir ja keičiantis, taip pat toliau keičiantis šiame skyriuje pateikta informacija, naudojama elektroninė informacinė ir ryšių sistema, sukurta pagal Kodekso 16 straipsnio 1 dalį.

Nukrypstant nuo šio straipsnio pirmos pastraipos, iki toje pastraipoje nurodytos sistemos patobulinimo dienos, laikantis Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priedo, valstybės narės naudoja elektroninę sistemą, skirtą naudoti teikiant informaciją, susijusią su įvežimo bendrosiomis deklaracijomis, ir keičiantis ja pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2454/93.

183 straipsnis

Įvežimo bendrosios deklaracijos pateikimas

(Kodekso 127 straipsnio 5 ir 6 dalys)

1.   Įvežimo bendrosios deklaracijos duomenys gali būti pateikti daugiau nei vienu duomenų rinkiniu.

2.   Tais atvejais, kai įvežimo bendroji deklaracija teikiama daugiau nei vienu duomenų rinkiniu, pirmąja įvežimo muitinės įstaiga laikoma muitinės įstaiga, kuri atitinkamam asmeniui yra žinoma duomenų teikimo metu (visų pirma atsižvelgiama į vietą, į kurią prekės siunčiamos).

3.   Iki Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos importo kontrolės sistemos patobulinimo datų šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos.

184 straipsnis

Pareiga informuoti tais atvejais, kai įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis teikia ne vežėjas

(Kodekso 127 straipsnio 6 dalis)

1.   Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 112 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais vežėjas ir bet kuris iš laivo važtaraštį (konosamentą) surašančių asmenų daliniame įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų rinkinyje pateikia visų asmenų, sudariusių su jais vežimo sutartį, surašiusių tų pačių prekių laivo važtaraštį (konosamentą) ir nepateikusių jiems įvežimo bendrajai deklaracijai užpildyti reikalingų duomenų, tapatybės duomenis.

Jei laivo važtaraštyje (konosamente), su kuriuo prekės vežamos be dalinių laivo važtaraščių (konosamentų), nurodytas gavėjas tą laivo važtaraštį (konosamentą) surašančiam asmeniui nepateikia būtinų duomenų, tas asmuo pateikia gavėjo tapatybės duomenis.

2.   Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 112 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais laivo važtaraštį (konosamentą) surašantis asmuo praneša apie to laivo važtaraščio (konosamento) surašymą asmeniui, kuris su juo sudarė vežimo sutartį, ir laivo važtaraštį (konosamentą) jam surašo.

Jei yra sudarytas susitarimas dėl bendro prekių pakrovimo, laivo važtaraštį (konosamentą) surašantis asmuo praneša apie to laivo važtaraščio (konosamento) surašymą asmeniui, su kuriuo tą susitarimą sudarė.

3.   Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 113 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais vežėjas ir bet kuris iš orlaivio važtaraštį surašančių asmenų daliniame įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų rinkinyje pateikia visų asmenų, sudariusių su jais vežimo sutartį, surašiusių tų pačių prekių orlaivio važtaraštį ir nepateikusių jiems įvežimo bendrajai deklaracijai užpildyti reikalingų duomenų, tapatybės duomenis.

4.   Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 113 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais orlaivio važtaraštį surašantis asmuo praneša apie to orlaivio važtaraščio surašymą asmeniui, kuris su juo sudarė vežimo sutartį, ir orlaivio važtaraštį jam surašo.

Jei yra sudarytas susitarimas dėl bendro prekių pakrovimo, orlaivio važtaraštį surašantis asmuo praneša apie to orlaivio važtaraščio surašymą asmeniui, su kuriuo tą susitarimą sudarė.

5.   Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais vežėjas daliniame įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų rinkinyje pateikia pašto paslaugų teikėjo, nepateikusio jam įvežimo bendrajai deklaracijai užpildyti reikalingų duomenų, tapatybės duomenis.

6.   Iki Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos importo kontrolės sistemos patobulinimo dienos šio straipsnio 1–5 dalys netaikomos.

185 straipsnis

Įvežimo bendrosios deklaracijos registracija

(Kodekso 127 straipsnio 1 dalis)

1.   Gavusi įvežimo bendrąją deklaraciją muitinė ją užregistruoja ir nedelsdama apie tai praneša ją pateikusiam asmeniui, taip pat praneša jam įvežimo bendrosios deklaracijos MRN ir registracijos datą.

2.   Jeigu įvežimo bendrosios deklaracijos duomenys yra pateikti daugiau nei vienu duomenų rinkiniu, muitinė, gavusi tuos įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų rinkinius, kiekvieną jų užregistruoja ir nedelsdama praneša juos pateikusiam asmeniui apie jų registraciją, taip pat praneša jam kiekvieno rinkinio MRN ir registracijos datą.

3.   Apie registraciją muitinė nedelsdama praneša to prašiusiam ir prieigą prie šio reglamento 182 straipsnyje nurodytos elektroninės sistemos turinčiam vežėjui šiais atvejais:

a)

jei įvežimo bendrąją deklaraciją pateikia asmuo, nurodytas Kodekso 127 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje;

b)

jei įvežimo bendrosios deklaracijos duomenys pateikti pagal Kodekso 127 straipsnio 6 dalį.

4.   Iki Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos importo kontrolės sistemos patobulinimo datų šio straipsnio 2 dalis ir 3 dalies b punktas netaikomi.

186 straipsnis

Rizikos analizė

(Kodekso 127 straipsnio 3 dalis ir 128 straipsnis)

1.   Rizikos analizė atliekama prieš prekes atvežant į pirmąją įvežimo muitinės įstaigą su sąlyga, kad įvežimo bendroji deklaracija buvo pateikta laikantis Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 105–109 straipsniuose nurodytų terminų, nebent nustatyta kokia nors rizika arba reikia atlikti papildomą rizikos analizę.

Jeigu prekės į Sąjungos muitų teritoriją įvežamos konteineriais jūrų transportu, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 105 straipsnio a punkte, muitinė rizikos analizę užbaigia per 24 valandas nuo bendrosios įvežimo deklaracijos gavimo arba – Kodekso 127 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais – nuo vežėjo pateiktų įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų gavimo.

Papildant šio straipsnio pirmą pastraipą, jei prekės į Sąjungos muitų teritoriją įvežamos oro transportu, rizikos analizė atliekama gavus bent minimalų įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų rinkinį, nurodytą Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 106 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje.

2.   Rizikos analizė užbaigiama po to, kai prireikus apsikeičiama Kodekso 46 straipsnio 5 dalyje nurodyta informacija apie riziką ir rizikos analizės rezultatais.

3.   Tais atvejais, kai rizikos analizei atlikti reikia papildomos informacijos apie įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis, analizė užbaigiama tik gavus tą informaciją.

Šiuo tikslu muitinė prašo tos informacijos iš asmens, kuris pateikė įvežimo bendrąją deklaraciją, arba tam tikrais atvejais iš asmens, kuris pateikė tuos įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis. Tais atvejais, kai tas asmuo nėra vežėjas, muitinė informuoja vežėją, jei vežėjas to prašė ir jei jis turi prieigą prie šio reglamento 182 straipsnyje nurodytos elektroninės sistemos.

4.   Jei prekių, į Sąjungos muitų teritoriją įvežamų oro transportu, atveju muitinė turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad siunta gali kelti didelį pavojų aviacijos saugumui, ji praneša asmeniui, kuris pateikė įvežimo bendrąją deklaraciją, arba tam tikrais atvejais asmeniui, kuris pateikė įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis, o jeigu tas asmuo nėra vežėjas – vežėjui (su sąlyga, kad vežėjas turi prieigą prie šio reglamento 182 straipsnyje nurodytos elektroninės sistemos), kad prieš pakraunant siuntą į orlaivį, skrendantį į Sąjungos muitų teritoriją, ta siunta pagal 2010 m. balandžio 13 d. Komisijos sprendimo C(2010) 774, kuriuo nustatomos visapusiškos bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams įgyvendinti skirtos priemonės, kuriose pateikiama Reglamento (EB) Nr. 300/2008 18 straipsnio a punkte nurodyta informacija, priedo 6.7.3 punktą turės būti patikrinta kaip didelės rizikos krovinys ir paštas. Gavęs pranešimą tas asmuo informuoja muitinę, ar siunta jau buvo anksčiau arba yra neseniai patikrinta pagal minėtus reikalavimus, ir pateikia visą būtiną informaciją apie tą patikrinimą. Rizikos analizė užbaigiama tik gavus tą informaciją.

5.   Jei muitinė, remdamasi prekių, į Sąjungos muitų teritoriją įvežamų konteineriais jūrų transportu, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 105 straipsnio a punkte, arba prekių, į Sąjungos muitų teritoriją įvežamų oro transportu, rizikos analizės rezultatais, turi pagrįstų priežasčių manyti, kad įvežus tas prekes į Sąjungos muitų teritoriją kiltų toks didelis pavojus saugumui ir saugai, kad reikėtų imtis skubių veiksmų, muitinė praneša asmeniui, kuris pateikė įvežimo bendrąją deklaraciją, arba tam tikrais atvejais asmeniui, kuris pateikė įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis, o jeigu tas asmuo nėra vežėjas – vežėjui (su sąlyga, kad vežėjas turi prieigą prie šio reglamento 182 straipsnyje nurodytos elektroninės sistemos), kad tos prekės neturi būti pakrautos. Tas pranešimas ir informacija turi būti pateikti nedelsiant po to, kai nustatoma atitinkama rizika, o jei prekės į Sąjungos muitų teritoriją įvežamos konteineriais jūrų transportu, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 105 straipsnio a punkte, – per šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytą laikotarpį.

6.   Jei nustatyta, kad siunta kelia tokį pavojų, kad ją atvežus reikėtų imtis skubių veiksmų, pirmoji įvežimo muitinės įstaiga imasi tų veiksmų, kai prekės atvežamos.

7.   Kai nustatoma rizika, kuri saugai ir saugumui nekelia tokio didelio pavojaus, kad reikėtų imtis skubių veiksmų, pirmoji įvežimo muitinės įstaiga perduoda rizikos analizės rezultatus (įskaitant, jei būtina, informaciją apie tinkamiausią vietą tikrinimui atlikti) ir įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis visoms muitinės įstaigoms, kurios gali būti susijusios su prekių gabenimu.

8.   Jei prekės, kurių atveju pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 104 straipsnio 1 dalies c–k, m ir n punktus, taip pat to reglamento 104 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą atleidžiama nuo pareigos pateikti įvežimo bendrąją deklaraciją, įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją, rizikos analizė atliekama pateikus prekes, jei įmanoma, remiantis tų prekių laikinojo saugojimo deklaracija arba muitinės deklaracija.

9.   Muitinei pateiktos prekės gali būti išleistos muitinės procedūrai atlikti arba reeksportuoti, kai tik užbaigiama rizikos analizė ir kai tik tai tampa įmanoma atsižvelgiant į rizikos analizės rezultatus ir, kai būtina, į taikytas priemones.

10.   Rizikos analizė atliekama ir tuomet, kai pagal Kodekso 129 straipsnį pataisomi įvežimo bendrosios deklaracijos duomenys. Tokiu atveju rizikos analizė užbaigiama iš karto po to, kai gaunami duomenys, išskyrus atvejus, kai nustatoma rizika arba reikia atlikti papildomą rizikos analizę.

187 straipsnis

Rizikos analizė

(Kodekso 126 straipsnis)

1.   Iki Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos importo kontrolės sistemos patobulinimo dienos 186 straipsnio 1–8 dalys netaikomos.

2.   Rizikos analizė atliekama prieš prekes atvežant į pirmąją įvežimo muitinės įstaigą, jei įvežimo bendroji deklaracija buvo pateikta laikantis Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 105–109 straipsniuose nurodytų terminų, išskyrus atvejus, kai nustatoma rizika.

3.   Jeigu prekės į Sąjungos muitų teritoriją įvežamos konteineriais jūrų transportu, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 105 straipsnio a punkte, muitinė rizikos analizę užbaigia per 24 valandas nuo bendrosios įvežimo deklaracijos gavimo. Jei atlikusi tą analizę muitinė turi pagrįstų priežasčių manyti, kad įvežus prekes į Sąjungos muitų teritoriją kiltų tokia didelis pavojus saugumui ir saugai, kad reikėtų imtis skubių veiksmų, muitinė praneša asmeniui, kuris pateikė įvežimo bendrąją deklaraciją, o jeigu tas asmuo nėra vežėjas – vežėjui (su sąlyga, kad vežėjas turi prieigą prie šio reglamento 182 straipsnyje nurodytos elektroninės sistemos), kad tos prekės neturi būti pakrautos. Tas pranešimas ir informacija teikiami nedelsiant po to, kai nustatoma atitinkama rizika, – per 24 valandas nuo įvežimo bendrosios deklaracijos gavimo.

4.   Jei laivas (orlaivis) pakeliui turi įplaukti į daugiau kaip vieną Sąjungos muitų teritorijoje esantį uostą (pakeliui nusileisti daugiau kaip viename Sąjungos muitų teritorijoje esančiame oro uoste) ir jei jis pakeliui iš vieno tokio uosto (oro uosto) į kitą tokį uostą (oro uostą) neįplaukia į (nenusileidžia) uostą (oro uoste) už Sąjungos muitų teritorijos ribų, taikomos šios nuostatos:

a)

su visomis tokio laivo ar orlaivio vežamomis prekėmis susijusi įvežimo bendroji deklaracija pateikiama pirmajame Sąjungos uoste ar oro uoste. Minėtame įvežimo uoste ar oro uoste muitinė atlieka su visomis atitinkamo laivo ar orlaivio vežamomis prekėmis susijusią rizikos analizę saugumui ir saugai užtikrinti. Su tomis prekėmis susijusi papildoma rizikos analizė gali būti atliekama uoste arba oro uoste, kuriame prekės iškraunamos;

b)

jei nustatyta, kad siuntos kelia tokį didelį pavojų, jog reikia nedelsiant imtis atitinkamų priemonių, pirmojo Sąjungos įvežimo uosto ar oro uosto muitinės įstaiga imasi prevencinių priemonių ir bet kuriuo atveju perduoda rizikos analizės rezultatus tolesniems uostams ar oro uostams; ir

c)

tolesniuose Sąjungos muitų teritorijoje esančiuose uostuose ar oro uostuose Kodekso 145 straipsnis taikomas prekėms, pateiktoms muitinei tame uoste ar oro uoste.

5.   Jei prekės, kurių atveju pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 104 straipsnio 1 dalies c–k, m ir n punktus, 2 ir 2a dalis atleidžiama nuo pareigos pateikti įvežimo bendrąją deklaraciją, įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją, rizikos analizė atliekama pateikus prekes, jei įmanoma, remiantis tų prekių laikinojo saugojimo deklaracija arba muitinės deklaracija.

188 straipsnis

Įvežimo bendrosios deklaracijos taisymas

(Kodekso 129 straipsnio 1 dalis)

1.   Jeigu įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis yra pateikę skirtingi asmenys, kiekvienam asmeniui gali būti leidžiama taisyti tik tuos duomenis, kuriuos jis pateikė.

2.   Muitinė nedelsdama praneša asmeniui, kuris pateikė įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų pataisas, apie savo sprendimą įregistruoti arba atmesti tas pataisas.

Jei bendrosios įvežimo deklaracijos duomenų pataisas pateikia ne vežėjas, muitinė apie minėtą sprendimą praneša ir vežėjui, jei vežėjas to prašė ir jei jis turi prieigą prie šio reglamento 182 straipsnyje nurodytos elektroninės sistemos.

3.   Iki Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos importo kontrolės sistemos patobulinimo datų šio straipsnio 1 dalis netaikoma.

2 SKYRIUS

Prekių atvežimas

1 skirsnis

Prekių įvežimas į Sąjungos muitų teritoriją

189 straipsnis

Jūrų laivo arba orlaivio maršruto keitimas

(Kodekso 133 straipsnis)

1.   Jei į Sąjungos muitų teritoriją įplaukiantis jūrų laivas arba įskrendantis orlaivis nukreipiamas kitu maršrutu ir turėtų pirmiausia atvykti į muitinės įstaigą valstybėje narėje, kuri įvežimo bendrojoje deklaracijoje nebuvo nurodyta kaip šalis, per kurios teritoriją vežamos prekės, tos transporto priemonės naudotojas apie minėtą maršruto pakeitimą praneša muitinės įstaigai, kuri įvežimo bendrojoje deklaracijoje nurodyta kaip pirmoji įvežimo muitinės įstaiga.

Pirma pastraipa netaikoma, jei prekės į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos pagal tranzito procedūrą, laikantis Kodekso 141 straipsnio.

2.   Pagal šio straipsnio 1 dalį gavusi informaciją, muitinės įstaiga, kuri įvežimo bendrojoje deklaracijoje nurodyta kaip pirmoji įvežimo muitinės įstaiga, apie maršruto pakeitimą iš karto informuoja muitinės įstaigą, kuri, remiantis gauta informacija, yra pirmoji įvežimo muitinės įstaiga. Ji užtikrina, kad pirmajai įvežimo muitinės įstaigai būtų prieinami atitinkami įvežimo bendrosios deklaracijos duomenys ir rizikos analizės rezultatai.

2 skirsnis

Prekių pateikimas, iškrovimas ir tikrinimas

190 straipsnis

Prekių pateikimas muitinei

(Kodekso 139 straipsnis)

Muitinė gali sutikti, kad prekės muitinei būtų pateikiamos naudojantis uosto ar oro uosto sistemomis arba kitais prieinamais informacijos perdavimo būdais.

3 skirsnis

Prekių laikinasis saugojimas

191 straipsnis

Muitinių konsultavimosi prieš suteikiant leidimą turėti laikinojo saugojimo sandėlius procedūra

(Kodekso 22 straipsnis)

1.   Šio reglamento 14 straipsnyje nurodyta konsultavimosi procedūra yra taikoma pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis prieš priimant sprendimą suteikti leidimą turėti laikinojo saugojimo sandėlius, kurie yra daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, išskyrus atvejus, kai muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, laikosi nuomonės, kad leidimo išdavimo sąlygos nėra įvykdytos.

Prieš išduodama leidimą muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, turi gauti muitinių, su kuriomis konsultuojamasi, sutikimą.

2.   Muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, ne vėliau kaip per 30 dienų po prašymo priėmimo dienos muitinėms, su kuriomis konsultuojamasi, perduoda prašymą ir leidimo projektą.

3.   Muitinės, su kuriomis konsultuojamasi, pareiškia savo prieštaravimus arba duoda sutikimą per 30 dienų po leidimo projekto perdavimo dienos. Prieštaravimai turi būti tinkamai pagrįsti.

Jei per minėtą laikotarpį pareiškiama prieštaravimų ir per 60 dienų nuo leidimo projekto perdavimo dienos nepasiekiamas muitinių, su kuriomis konsultuojamasi, ir muitinės, kuri konsultuojasi, susitarimas, leidimas suteikiamas tik dėl tos prašymo dalies, dėl kurios prieštaravimų nepareikšta.

Jei muitinės, su kuriomis konsultuojamasi, per nustatytą laikotarpį nepareiškia prieštaravimų, laikoma, kad jų sutikimas duotas.

192 straipsnis

Laikinojo saugojimo deklaracija

Jeigu muitinės deklaracija pateikiama prieš numatomą prekių pateikimą muitinei, laikantis Kodekso 171 straipsnio, muitinė tą deklaraciją gali laikyti laikinojo saugojimo deklaracija.

193 straipsnis

Laikinai saugomų prekių gabenimas

(Kodekso 148 straipsnio 5 dalis)

1.   Jei už laikinojo saugojimo sandėlius, iš kurių išgabenamos prekės, ir už laikinojo saugojimo sandėlius, į kuriuos jos pergabenamos, atsako skirtingos muitinės, leidimo turėti laikinojo saugojimo sandėlius, iš kurių išgabenamos prekės, turėtojas praneša:

a)

(leidime nustatytu būdu) už laikinojo saugojimo sandėlio, iš kurio išgabenamos prekės, priežiūrą atsakingai muitinei –apie planuojamą išgabenimą, o prekes atgabenus į paskirties vietos laikinojo saugojimo sandėlius – apie gabenimo užbaigimą;

b)

leidimo turėti sandėlius, į kuriuos prekės pergabenamos, turėtojui – apie prekių išsiuntimą.

2.   Jei už laikinojo saugojimo sandėlius, iš kurių išgabenamos prekės, ir už laikinojo saugojimo sandėlius, į kuriuos jos pergabenamos, atsako skirtingos muitinės, leidimo turėti sandėlius, į kuriuos prekės pergabenamos, turėtojas:

a)

apie prekių atvežimą informuoja už tuos sandėlius atsakingą muitinę, ir

b)

prekes atgabenus į paskirties vietos laikinojo saugojimo sandėlius apie tai informuoja leidimo turėti laikinojo saugojimo sandėlius, iš kurių išgabentos prekės, turėtoją.

3.   Prie šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos jis pateikia atitinkamos laikinojo saugojimo deklaracijos registracijos numerį ir laikinojo saugojimo pabaigos datą.

4.   Jei pergabenamos laikinai saugomos prekės, iki kol jos įregistruojamos į leidimo turėti laikinojo saugojimo sandėlius, į kuriuos prekės pergabenamos, turėtojo apskaitos registrus, už jas atsako leidimo turėti laikinojo saugojimo sandėlius, iš kurių prekės išgabentos, turėtojas, nebent leidime nurodyta kitaip.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS TAISYKLĖS, SUSIJUSIOS SU MUITINIU STATUSU, MUITINĖS PROCEDŪROS ĮFORMINIMU PREKĖMS, TIKRINIMU, IŠLEIDIMU IR DISPONAVIMU PREKĖMIS

1 SKYRIUS

Prekių muitinis statusas

194 straipsnis

Elektroninė sistema, susijusi su Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymu

(Kodekso 16 straipsnio 1 dalis)

Šio reglamento 199 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose numatytos informacijos, susijusios su Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymu, mainams ir saugojimui naudojama pagal Kodekso 16 straipsnio 1 dalį sukurta elektroninė sistema. Informacijos, susijusios su Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymu, mainams naudojama Komisijos ir valstybių narių bendru sutarimu sukurta ES darnioji verslininko sąsaja.

Šio straipsnio pirma pastraipa taikoma nuo Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos SMK Sąjungos prekių statuso įrodymo sistemos įdiegimo dienos.

1 skirsnis

Reguliarioji laivybos linija

195 straipsnis

Konsultacijos su valstybėmis narėmis, per kurias prekės gabenamos reguliariąja laivybos linija

(Kodekso 22 straipsnis)

Prieš suteikdama Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 120 straipsnyje nurodytą leidimą ir patikrinusi, ar įvykdytos to deleguotojo reglamento 120 straipsnio 2 dalyje nustatytos leidimo suteikimo sąlygos, muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, to deleguotojo reglamento 119 straipsnio 2 dalies b punkto taikymo tikslais konsultuojasi su valstybių narių, per kurias prekės gabenamos reguliariąja laivybos linija, muitinėmis ir visų kitų valstybių narių, kuriose pareiškėjas ketina ateityje steigti reguliariąsias laivybos linijas, muitinėmis, kad išsiaiškintų, ar įvykdyta minėtojo deleguotojo reglamento 120 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta sąlyga.

Konsultacijų trukmė – 15 dienų nuo tos dienos, kurią muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, praneša apie sąlygas ir kriterijus, kuriuos turi patikrinti muitinės, su kuriomis konsultuojamasi.

196 straipsnis

Laivų ir uostų registravimas

(Kodekso 22 straipsnis)

Nukrypstant nuo šio reglamento 10 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyto reikalavimo dėl termino, muitinė užtikrina, kad pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 121 straipsnio 1 dalį jai pateikta informacija per vieną darbo dieną nuo informacijos perdavimo dienos taptų prieinama 10 straipsnyje nurodytoje sistemoje.

Pirmoje pastraipoje nurodyta informacija iki Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos SMK muitinės sprendimų sistemos įdiegimo dienos turi būti teikiama naudojant elektroninę reguliariosios laivybos linijos informacinę ir ryšių sistemą.

Ta informacija turi būti prieinama su reguliariąja laivybos linija, kurią steigti išduotas leidimas, susijusioms muitinėms.

197 straipsnis

Vežant prekes reguliariosiomis laivybos linijomis susiklosčiusios nenumatytos aplinkybės

(Kodekso 155 straipsnio 2 dalis)

Kai laivas, registruotas kaip reguliariosios laivybos linijos laivas, dėl nenumatytų aplinkybių perkrauna prekes jūroje, pakeliui įplaukia į Sąjungos muitų teritorijai nepriklausantį uostą, reguliariajai laivybos linijai nepriklausantį uostą ar Sąjungos uosto laisvąją zoną, arba tokiame uoste ar zonoje pakrauna arba iškrauna prekes, laivybos bendrovė apie tai nedelsdama informuoja tolesnių Sąjungos įplaukimo uostų, įskaitant to laivo numatytame maršrute esančius uostus, muitines.

Apie laivo reisų reguliariąja laivybos linija atnaujinimą iš anksto pranešama toms muitinėms.

198 straipsnis

Reguliariųjų laivybos linijų sąlygų tikrinimas

(Kodekso 153 straipsnis)

1.   Valstybių narių muitinės gali laivybos bendrovės paprašyti pateikti įrodymų, kad laikomasi Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 120 straipsnio 2 dalies c bei d punktų ir 3 dalies, taip pat 121 straipsnio 1 bei 3 dalių ir šio reglamento 197 straipsnio nuostatų.

2.   Jeigu muitinė nustato, kad laivybos bendrovė nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nuostatų, ji, naudodama šio reglamento 10 straipsnyje nurodytą sistemą, nedelsdama apie tai praneša kitų valstybių narių, kuriose vykdoma tos reguliariosios laivybos linijos veikla, muitines. Tos muitinės imasi reikiamų priemonių.

Iki Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos SMK muitinės sprendimų sistemos įdiegimo dienos naudojama ne šio reglamento 10 straipsnyje nurodyta sistema, o elektroninė reguliariosios laivybos linijos informacinė ir ryšių sistema.

2 skirsnis

Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymas

1 poskirsnis

Bendrosios nuostatos

199 straipsnis

Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymai

(Kodekso 153 straipsnio 2 dalis)

1.   Įrodyti, kad prekės turi Sąjungos prekių muitinį statusą galima pateikiant bet kurį iš šių įrodymų, kuris pasirenkamas priklausomai nuo konkretaus atvejo:

a)

pateikiant prekių, kurioms įforminta vidinio tranzito procedūra, tranzito deklaracijos duomenis. Tokiu atveju Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 119 straipsnio 3 dalis netaikoma;

b)

pateikiant šio reglamento 205 straipsnyje nurodytus T2L arba T2LF duomenis;

c)

pateikiant šio reglamento 206 straipsnyje nurodytą muitinį prekių manifestą;

d)

pateikiant šio reglamento 211 straipsnyje nurodytą sąskaitą faktūrą arba transporto dokumentą;

e)

pateikiant šio reglamento 213 straipsnyje nurodytą žvejybos žurnalą, iškrovimo deklaraciją, perkrovimo deklaraciją ir laivų stebėjimo sistemos duomenis (priklausomai nuo konkretaus atvejo);

f)

pateikiant šio reglamento 207–210 straipsniuose nurodytus įrodymus;

g)

pateikiant Tarybos direktyvos 2008/118/EB (20) 34 straipsnyje nurodytos akcizų deklaracijos duomenis;

h)

naudojant šio reglamento 290 straipsnyje nurodytą etiketę.

2.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, iki Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos SMK Sąjungos prekių statuso įrodymo sistemos įdiegimo dienos Sąjungos prekių statuso įrodymas gali būti teikiamas kaip su tomis prekėmis susijęs laivybos bendrovės manifestas.

3.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies d punkto, iki Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos SMK Sąjungos prekių statuso įrodymo sistemos įdiegimo dienos Sąjungos prekių statuso įrodymas gali būti teikiamas kaip sąskaita faktūra arba transporto dokumentas, susijęs su prekėmis, kurių vertė viršija 15 000 EUR.

4.   Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įrodymai naudojami tuo atveju, kai Sąjungos prekių muitinį statusą turinčių prekių pakuotės neturi Sąjungos prekių muitinio statuso, įrodyme pateikiama ši nuoroda:

„N pakuotė – [kodas 98200]“.

5.   Jei šio straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodyti įrodymai išduodami atgaline data, juose pateikiama ši nuoroda:

„Išduota atgaline data– [kodas 98201]“.

6.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įrodymai negali būti naudojami, jei jau atlikti prekių eksporto formalumai arba jei prekėms įforminta laikinojo išvežimo perdirbti procedūra.

200 straipsnis

Tam tikrų Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymų patvirtinimas, registravimas ir naudojimas

(Kodekso 153 straipsnio 2 dalis)

1.   Kompetentinga muitinės įstaiga patvirtina ir užregistruoja šio reglamento 199 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytus Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymus (išskyrus Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 128 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus) ir atitinkamam asmeniui pranešą jų MRN.

2.   Tam atitinkamam asmeniui paprašius kompetentinga muitinės įstaiga jam pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodyto įrodymo užregistravimo patvirtinimo dokumentą. Jis pateikiamas naudojant 51–01 priede pateiktą formą.

3.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įrodymai pateikiami kompetentingai muitinės įstaigai, kuriai prekės pateikiamos po pakartotinio įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją, nurodant įrodymo MRN.

4.   Ta kompetentinga muitinės įstaiga stebi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų naudojimą, kad užtikrintų, jog įrodymai nebus naudojami prekėms, kurioms jie nėra išduoti.

201 straipsnis

Sąskaitos faktūros patvirtinimas

(Kodekso 153 straipsnio 2 dalis)

Jei bendra Sąjungos prekių vertė viršija 15 000 EUR, iki Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos SMK Sąjungos prekių statuso įrodymo sistemos įdiegimo dienos kompetentinga muitinės įstaiga patvirtina šio reglamento 199 straipsnio 3 dalyje nurodytą atitinkamo asmens tinkamai užpildytą ir pasirašytą sąskaitą faktūrą arba transporto dokumentą.

202 straipsnis

T2L arba T2LF dokumentų patvirtinimas

(Kodekso 153 straipsnio 2 dalis)

Jei valstybės narės numato galimybę naudoti kitas priemones nei elektroninės duomenų apdorojimo priemonės, iki Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos SMK Sąjungos prekių statuso įrodymo sistemos įdiegimo dienos kompetentinga muitinės įstaiga patvirtina T2L arba T2LF dokumentus, o prireikus ir visus naudojamus papildomuosius lapus arba krovinio aprašus.

203 straipsnis

Laivybos bendrovės manifesto patvirtinimas

(Kodekso 153 straipsnio 2 dalis)

Iki Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos SMK Sąjungos prekių statuso įrodymo sistemos įdiegimo dienos kompetentinga muitinės įstaiga laivybos bendrovės prašymu patvirtina tos laivybos bendrovės tinkamai užpildytą ir pasirašytą manifestą.

204 straipsnis

Su „rytdienos“ manifestu susijęs leidimas

(Kodekso 153 straipsnio 2 dalis)

Iki Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos SMK Sąjungos prekių statuso įrodymo sistemos įdiegimo dienos muitinė gali leisti, kad 199 straipsnio 2 dalyje nurodytas manifestas, naudojamas kaip Sąjungos prekių mutinio statuso įrodymas, būtų surašomas ne vėliau kaip kitą dieną po laivo išvykimo. Tačiau manifestas visuomet surašomas iki laivo atvykimo į paskirties uostą.

205 straipsnis

T2L arba T2LF duomenų naudojimu grindžiamas Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymas

(Kodekso 153 straipsnio 2 dalis)

1.   Jei Sąjungos prekių muitiniam statusui įrodyti nurodomas MRN, tai T2L arba T2LF duomenys, kuriais grindžiamas MRN, gali būti naudojami tik pirmą kartą pateikiant prekes.

Jei T2L arba T2LF naudojami tik daliai prekių, kai jos pateikiamos pirmą kartą, likusiai jų daliai pagal šio reglamento 200 straipsnį ir Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 123 straipsnį parengiamas naujas įrodymas.

2.   Keleiviai, kurie nėra ekonominės veiklos vykdytojai, prašymus patvirtinti T2L arba T2LF pateikia naudodami 51–01 priede pateiktą formą.

206 straipsnis

Muitinio prekių manifesto naudojimu grindžiamas Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymas

(Kodekso 153 straipsnio 2 dalis)

1.   Kiekvienam muitiniam prekių manifestui priskiriamas vienas MRN.

Tokiam manifestui MRN priskiriamas tik jei manifestas parengtas dėl prekių, turinčių Sąjungos prekių, pakrautų į laivą Sąjungos uoste, muitinį statusą.

2.   Muitinė gali sutikti, kad teikiant prašymą patvirtinti ir įregistruoti muitinį prekių manifestą bei ji pateikiant kompetentingai muitinės įstaigai būtų naudojamos komercinės, uostų arba transporto informacinės sistemos, jei tose sistemose yra visa tokiam manifestui reikalinga informacija.

207 straipsnis

Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymas TIR ar ATA knygelėje arba 302-ojoje formoje

(Kodekso 153 straipsnio 2 dalis)

1.   Pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 127 straipsnį Sąjungos prekės TIR arba ATA knygelėse arba 302-ojoje formoje identifikuojamos T2L arba T2LF kodais. Procedūros vykdytojas vieną iš tų kodų, kuris pasirenkamas priklausomai nuo konkretaus atvejo, gali įrašyti į prekių aprašymui skirtą atitinkamų dokumentų laukelį ir šalia pasirašyti, prieš pateikdamas tą kodą tvirtinti išvykimo muitinės įstaigai. Atitinkamas T2L arba T2LF kodas patvirtinamas išvykimo muitinės įstaigos antspaudu ir kompetentingo pareigūno parašu.

Jei naudojama elektroninė 302-oji forma, procedūros vykdytojas vieną iš šių kodų gali nurodyti ir toje formoje. Tokiu atveju išvykimo muitinės įstaiga patvirtinimą atlieka elektroniniu būdu.

2.   Jeigu TIR knygelėje, ATA knygelėje arba 302-ojoje formoje nurodytos ir Sąjungos, ir ne Sąjungos prekės, jos išvardijamos atskirai, o T2L arba tam tikrais atvejais T2LF kodas įrašomas taip, kad aiškiai žymėtų tik Sąjungos prekes.

208 straipsnis

Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymas variklinių kelių transporto priemonių atveju

(Kodekso 153 straipsnio 2 dalis)

1.   Jei valstybėje narėje įregistruota variklinė kelių transporto priemonė buvo laikinai išvykusi iš Sąjungos muitų teritorijos, o po to vėl į ją atvyko, Sąjungos prekių muitinis statusas laikomas įrodytu, jei pateikiami tos transporto priemonės registracijos numeriai ir registracijos dokumentai, o juose pateiktais registracijos duomenimis vienareikšmiškai patvirtinama ta registracija.

2.   Jei Sąjungos prekių muitinis statusas negali būti laikomas įrodytu pagal šio straipsnio 1 dalį, šio statuso įrodymas pateikiamas kuriuo nors kitu šio reglamento 199 straipsnyje nurodytu būdu.

209 straipsnis

Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymas pakuočių atveju

(Kodekso 153 straipsnio 2 dalis)

1.   Jei prekėms laikinai išvežti iš Sąjungos muitų teritorijos ir vėl į ją parvežti naudojamos pakuotės, padėklai ir kiti panašūs įrenginiai (išskyrus konteinerius), priklausantys Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigusiam asmeniui, Sąjungos prekių muitinis statusas laikomas įrodytu, jei gali būti nustatyta, kad pakuotės, padėklai ir kiti panašūs įrenginiai priklauso tam asmeniui, jie deklaruoti kaip turintys Sąjungos prekių muitinį statusą ir nėra abejonių dėl tokios deklaracijos teisingumo.

2.   Jei Sąjungos prekių muitinis statusas negali būti laikomas įrodytu pagal šio straipsnio 1 dalį, šio statuso įrodymas pateikiamas kuriuo nors kitu šio reglamento 199 straipsnyje nurodytu būdu.

210 straipsnis

Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymas keleivio bagaže esančių prekių atveju

(Kodekso 153 straipsnio 2 dalis)

Jei keleivis bagaže veža ne komercinės paskirties prekes, kurios buvo laikinai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos ir vėl į ją parvežtos, Sąjungos prekių muitinis statusas laikomas įrodytu, jei keleivis deklaruoja, kad jos tokį statusą turi, ir nėra abejonių dėl tos deklaracijos teisingumo.

211 straipsnis

Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymas, kai prekių vertė neviršija 15 000 EUR

(Kodekso 153 straipsnio 2 dalis)

Jei Sąjungos prekių muitinį statusą turinčių prekių vertė neviršija 15 000 EUR, Sąjungos prekių muitinį statusą galima įrodyti, pateikiant šių prekių sąskaitą faktūrą arba transporto dokumentą, jei jie išduoti tik Sąjungos prekių muitinį statusą turinčioms prekėms.

212 straipsnis

Įrodymų tikrinimas ir administracinė pagalba

(Kodekso 153 straipsnio 2 dalis)

Valstybių narių muitinės padeda viena kitai tikrinti šio reglamento 199 straipsnyje nurodytų įrodymų autentiškumą ir tikslumą ir nustatyti, ar pagal šios antraštinės dalies ir Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 123–133 straipsnių nuostatas pateikta informacija ir dokumentai yra teisingi ir ar tinkamai taikomos Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymo procedūros.

2 poskirsnis

Specialiosios nuostatos dėl jūrų žvejybos produktų ir iš jų gautų prekių

213 straipsnis

Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymas jūrų žvejybos produktų ir iš jų gautų prekių atveju

(Kodekso 153 straipsnio 2 dalis)

Jei Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 119 straipsnio 1 dalies d ir e punktuose nurodyti produktai ir prekės į Sąjungos muitų teritoriją įvežami pagal to deleguotojo reglamento 129 straipsnį, Sąjungos prekių muitinis statusas įrodomas pateikiant žvejybos žurnalą, iškrovimo deklaraciją, perkrovimo deklaraciją ir laivų stebėjimo sistemos duomenis (priklausomai nuo konkretaus atvejo), kaip reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 (21).

Tačiau muitinė, kuri yra atsakinga už Sąjungos iškrovimo uosto, į kurį tuos produktus ir prekes tiesiogiai atveža produktus sužvejojęs ir tam tikrais atvejais perdirbęs Sąjungos žvejybos laivas, priežiūrą, Sąjungos prekių muitinį statusą įrodytu gali laikyti bet kuriuo iš šių atvejų:

a)

kai nekyla abejonių dėl tų produktų ir (arba) prekių statuso;

b)

kai žvejybos laivo bendras ilgis yra mažesnis kaip 10 metrų.

214 straipsnis

Jūrų žvejybos produktai ir iš jų gautos prekės, perkraunami Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančioje šalyje arba teritorijoje ir vežami per ją

(Kodekso 153 straipsnio 2 dalis)

1.   Jei Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 119 straipsnio 1 dalies d ir e punktuose nurodyti produktai ir prekės iki įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją buvo perkrauti Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančioje šalyje ar teritorijoje ir vežti per ją, juos įvežant į Sąjungos muitų teritoriją tos šalies muitinė pateikia patvirtinimą, kad, kol produktai ar prekės buvo toje šalyje, juos prižiūrėjo muitinė ir su jais buvo atliekamos tik tokios jų tvarkymo operacijos, kurių reikia jų būklei išsaugoti.

2.   Trečiojoje šalyje perkrautiems ir per tą šalį vežamiems produktams ir prekėms skirtas patvirtinimas pateikiamas Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 133 straipsnyje nurodytame atspausdintame žvejybos žurnalo išraše, prie kurio prireikus pridedama atspausdinta perkrovimo deklaracija.

215 straipsnis

Jūrų žvejybos produktų ir kitų produktų, su trečiosios šalies vėliava plaukiojančių laivų išgautų arba sužvejotų Sąjungos muitų teritorijoje, Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymas

(Kodekso 153 straipsnio 2 dalis)

Jūrų žvejybos produktų ir kitų produktų, kuriuos Sąjungos muitų teritorijoje išgavo arba sužvejojo su trečiosios šalies vėliava plaukiojantys laivai, atveju Sąjungos prekių muitinis statusas įrodomas pateikiant žvejybos žurnalą arba kitokį šio reglamento 199 straipsnyje nurodytą įrodymą.

2 SKYRIUS

Muitinės procedūros įforminimas prekėms

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

216 straipsnis

Elektroninė sistema, naudojama prekėms įforminant muitinės procedūrą

(Kodekso 16 straipsnio 1 dalis)

Su muitinės procedūros įforminimu prekėms susijusiai informacijai tvarkyti ir ja keistis naudojamos pagal Kodekso 16 straipsnio 1 dalį sukurtos elektroninės sistemos.

Šio straipsnio pirma pastraipa taikoma nuo Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytų nacionalinių importo sistemų patobulinimo ir nurodytos SMK specialiųjų procedūrų sistemos bei SMK automatizuotos eksporto sistemos įdiegimo atitinkamų datų.

217 straipsnis

Žodinės deklaracijos gavimo patvirtinimas

(Kodekso 158 straipsnio 2 dalis)

Jei prekių, kurioms taikomas importo arba eksporto muitas ar kiti privalomieji mokėjimai, muitinės deklaracija pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 135 arba 137 straipsnius pateikiama žodžiu, muitinė tų muitų arba privalomųjų mokėjimų sumas sumokėjusiam atitinkamam asmeniui išduoda kvitą.

Kvite nurodoma bent ši informacija:

a)

pakankamai tikslus prekių aprašymas, pagal kurį galima atpažinti prekes;

b)

sąskaitoje faktūroje nurodyta vertė arba, jei ji nenurodyta, prekių kiekis;

c)

sumokėtų muitų ir kitų privalomųjų mokėjimų sumos;

d)

kvito išdavimo data;

e)

kvitą išdavusios institucijos pavadinimas.

218 straipsnis

Muitinės formalumai, kurie laikomi atliktais įvykdžius kurį nors Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 141 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiksmą

(Kodekso 6 straipsnio 3 dalies a punktas ir 158 straipsnio 2 dalis)

Taikant Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 138, 139 ir 140 straipsnius, jei įvykdomas kuris nors to reglamento 141 straipsnio 1 dalyje nurodytas veiksmas, šie muitinės formalumai laikomi atliktais:

a)

prekių pristatymas pagal Kodekso 135 straipsnį ir jų pateikimas muitinei pagal Kodekso 139 straipsnį;

b)

prekių pateikimas muitinei pagal Kodekso 267 straipsnį;

c)

muitinės deklaracijos priėmimo procedūra, kurią muitinė atlieka pagal Kodekso 172 straipsnį;

d)

prekių išleidimo procedūra, kurią muitinė atlieka pagal Kodekso 194 straipsnį.

219 straipsnis

Atvejai, kai, įvykdžius kurį nors Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 141 straipsnyje nurodytą veiksmą, muitinės deklaracija laikoma nepateikta

(Kodekso 6 straipsnio 3 dalies a punktas ir 158 straipsnio 2 dalis)

Jei atlikus patikrinimą nustatoma, kad atliktas kuris nors Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 141 straipsnyje nurodytas veiksmas, tačiau įvežamos arba išvežamos prekės nėra prekės, nurodytos to deleguotojo reglamento 138, 139 ir 140 straipsniuose, tų prekių muitinės deklaracija laikoma nepateikta.

220 straipsnis

Pašto siuntose esančios prekės

(Kodekso 172 ir 188 straipsniai)

1.   Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 141 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų prekių muitinės deklaracija laikoma priimta, o prekės išleistomis tuomet, kai:

a)

prekės pristatomos gavėjui, jei muitinės deklaracija yra susijusi su išleidimu į laisvą apyvartą;

b)

prekės išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos, jei muitinės deklaracija yra susijusi su eksportu ir reeksportu.

2.   Jei muitinės deklaracija yra susijusi su išleidimu į laisvą apyvartą, bet Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 141 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų prekių nebuvo įmanoma pristatyti gavėjui, muitinės deklaracija laikoma nepateikta.

Prekės, kurios nebuvo pristatytos gavėjui, laikomos laikinai saugomomis tol, kol yra sunaikinamos, reeksportuojamos arba imamasi kitų disponavimo jomis priemonių pagal Kodekso 198 straipsnį.

221 straipsnis

Muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso įforminti prekėms muitinės procedūrą

(Kodekso 159 straipsnis)

1.   Pagal Kodekso 182 straipsnio 3 dalį atleidžiant nuo pareigos pateikti prekes, tos dalies c punkto antroje pastraipoje nurodyta prižiūrinčiąja muitinės įstaiga laikoma Kodekso 159 straipsnio 3 dalyje nurodyta muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso įforminti prekėms muitinės procedūrą.

2.   Įforminti prekėms eksporto procedūrą kompetentingos yra šios muitinės įstaigos:

a)

muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso vietos, kurioje įsisteigęs eksportuotojas, priežiūra;

b)

muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso vietos, kurioje prekės supakuojamos arba pakraunamos eksportuoti, priežiūra;

c)

kita atitinkamos valstybės narės muitinės įstaiga, kuri dėl administracinių priežasčių yra kompetentinga vykdyti minėtą veiklą.

Jei vieno deklaranto vienoje siuntoje esančių prekių vertė neviršija 3 000 EUR ir joms netaikomi jokie draudimai ar apribojimai, be pirmoje pastraipoje minėtų muitinės įstaigų, įforminti prekėms eksporto procedūrą kompetentinga yra ir muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso prekių išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos vietos priežiūra.

Jei sudaryta subrangos sutartis, be pirmoje ir antroje pastraipose minėtų muitinės įstaigų, įforminti prekėms eksporto procedūrą kompetentinga yra ir muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso vietos, kurioje įsisteigęs subrangovas, priežiūra.

Jei konkrečiu atveju tai būtina dėl susidariusių aplinkybių, įforminti prekėms eksporto procedūrą kompetentinga gali būti ir kita muitinės įstaiga, kurioje patogiau pateikti prekes muitinei.

3.   Žodinės eksporto ir reeksporto muitinės deklaracijos pateikiamos muitinės įstaigai, kurios kompetencijai priklauso prekių išvežimo vietos priežiūra.

222 straipsnis

Prekių rūšys

(Kodekso 162 straipsnis)

1.   Jeigu viena muitinės deklaracija deklaruojamos dviejų arba daugiau rūšių prekės, joje pateikiami su kiekvienos rūšies prekėmis susiję duomenys laikomi atskira muitinės deklaracija.

2.   Išskyrus atvejus, kai siuntoje esančioms konkrečioms prekėms taikomos skirtingos priemonės, siuntoje esančios prekės šio straipsnio 1 dalies taikymo tikslais laikomos vienos rūšies prekėmis, jei jos atitinka kurią nors iš šių sąlygų:

a)

jos turi būti priskiriamos vienai muitų tarifo subpozicijai;

b)

joms pagal Kodekso 177 straipsnį taikomas supaprastinimas.

2 skirsnis

Supaprastintos muitinės deklaracijos

223 straipsnis

Tarifinių kvotų, kurias skirti prašoma supaprastintose muitinės deklaracijose, valdymas

(Kodekso 166 straipsnis)

1.   Kai prekių, kurioms taikoma tarifinė kvota, valdoma chronologine tvarka pagal muitinės deklaracijų priėmimo datą, išleidimui į laisvą apyvartą įforminti pateikiama supaprastinta deklaracija, deklarantas gali prašyti suteikti tarifinę kvotą tik jei supaprastintoje deklaracijoje arba papildomoje deklaracijoje yra pateikti būtini duomenys.

2.   Jei prašymas suteikti tarifinę kvotą, kuri valdoma chronologine tvarką pagal muitinės deklaracijų priėmimo datą, pateikiamas papildomoje deklaracijoje, jis gali būti nagrinėjamas tik po to, kai bus pateikta papildoma deklaracija.

3.   Skiriant tarifinę kvotą atsižvelgiama į supaprastintos deklaracijos priėmimo datą.

224 straipsnis

Supaprastintas deklaracijas papildantys dokumentai

(Kodekso 166 straipsnis)

Jei muitinės procedūra prekėms įforminta remiantis supaprastinta deklaracija, Kodekso 163 straipsnio 2 dalyje nurodyti ją papildantys dokumentai muitinei pateikiami prieš išleidžiant prekes.

225 straipsnis

Papildoma deklaracija

(Kodekso 167 straipsnio 4 dalis)

Įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus pagal Kodekso 182 straipsnį atveju, jei papildoma deklaracija yra apibendrinta, periodinė arba suvestinė, o ekonominės veiklos vykdytojui suteiktas leidimas naudojantis savikontrole apskaičiuoti mokėtiną importo ir eksporto muito sumą, tas leidimo turėtojas pateikia papildomą deklaraciją, arba muitinė gali leisti, kad papildomos deklaracijos būtų prieinamos leidimo turėtojo sistemoje naudojant tiesioginę elektroninę prieigą.

3 skirsnis

Visoms muitinės deklaracijoms taikomos nuostatos

226 straipsnis

Pagrindinis registracijos numeris

(Kodekso 172 straipsnis)

Išskyrus atvejus, kai muitinės deklaracija pateikiama žodžiu arba atliekant veiksmą, kuris laikomas muitinės deklaracija, arba jei pagal Kodekso 182 straipsnį muitinės deklaracija pateikiama įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus būdu, muitinė praneša deklarantui apie muitinės deklaracijos priėmimą ir nurodo jam tai deklaracijai priskirtą pagrindinį registracijos numerį (toliau – MRN) ir deklaracijos priėmimo datą.

Šis straipsnis netaikomas iki atitinkamų Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES prieduose nurodytos automatizuotos eksporto sistemos ir naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos įdiegimo bei nacionalinių importo sistemų patobulinimo datų.

227 straipsnis

Muitinės deklaracija, kuri pateikiama iki prekių pateikimo

Jei muitinės deklaracija teikiama pagal Kodekso 171 straipsnį, muitinė apdoroja iki prekių pateikimo pateiktą informaciją, visų pirma rizikos analizei atlikti.

4 skirsnis

Kiti supaprastinimai

1 poskirsnis

Skirtingoms muitų tarifo subpozicijoms priskiriamos prekės

228 straipsnis

Skirtingoms muitų tarifo subpozicijoms priskiriamų prekių deklaravimas pagal vieną subpociziją

(Kodekso 177 straipsnio 1 dalis)

1.   Taikant Kodekso 177 straipsnį, jei siuntoje esančios prekės yra priskiriamos muitų tarifo subpozicijoms, kurioms taikomas pagal tą patį matavimo vienetą apskaičiuotas specifinis muitas, visai siuntai taikomas muitas yra grindžiamas ta muitų tarifo subpozicija, kuriai taikomas didžiausias specifinis muitas.

2.   Taikant Kodekso 177 straipsnį, jei siuntoje esančios prekės yra priskiriamos muitų tarifo subpozicijoms, kurioms taikomas pagal skirtingus matavimo vienetus apskaičiuotas specifinis muitas, didžiausias pagal kiekvieną matavimo vienetą apskaičiuotas specifinis muitas yra taikomas visoms siuntoje esančioms prekėms, kurioms specifinis muitas yra apskaičiuotas pagal tą vienetą, ir konvertuojamas į ad valorem muitą kiekvienai šių prekių rūšiai.

Už visą siuntą mokėtinas muitas yra grindžiamas ta muitų tarifo subpozicija, kurios atveju pagal pirmą pastraipą atlikus konvertavimą susidaro didžiausia ad valorem muito norma.

3.   Taikant Kodekso 177 straipsnį, jei siuntoje esančios prekės yra priskiriamos muitų tarifo subpozicijoms, kurioms taikomas ad valorem muitas ir specifinis muitas, pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį nustatytas didžiausias specifinis muitas konvertuojamas į ad valorem muitą kiekvienai prekių rūšiai, kuriai specifinis muitas apskaičiuojamas pagal tą patį vienetą.

Už visą siuntą mokėtinas muitas yra grindžiamas ta muitų tarifo subpozicija, kuriai taikoma didžiausia ad valorem muito, įskaitant ad valorem muitą, susidariusį atlikus konvertavimą pagal pirmą pastraipą, norma.

2 poskirsnis

Centralizuotas muitinis įforminimas

229 straipsnis

Muitinių konsultavimosi dėl leidimų atlikti centralizuotą muitinį įforminimą procedūra

(Kodekso 22 straipsnis)

1.   Jei muitinė gauna prašymą suteikti Kodekso 179 straipsnyje nurodytą leidimą atlikti centralizuotą muitinį įforminimą, kuris susijęs su daugiau kaip viena muitine, taikoma 15 straipsnyje nurodyta mutinių konsultavimosi procedūra, išskyrus atvejus, kai muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, laikosi nuomonės, kad tokio leidimo išdavimo sąlygos nėra įvykdytos.

2.   Ne vėliau kaip per 45 dienas po prašymo priėmimo dienos, muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, kitoms susijusioms muitinėms pateikia:

a)

prašymą ir leidimo projektą, taip pat nurodo šio reglamento 231 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus laikotarpius;

b)

kai būtina, tikrinimo planą, kuriame apibūdinami konkretūs patikrinimai, kuriuos po leidimo suteikimo turi atlikti įvairios muitinės;

c)

kitą svarbią informaciją, kurią susijusios muitinės laiko būtina.

3.   Muitinės, su kuriomis konsultuojamasi, praneša apie savo sutikimą arba prieštaravimus, taip pat apie leidimo projekto arba siūlomo tikrinimo plano pakeitimus per 45 dienų nuo leidimo projekto pateikimo dienos. Prieštaravimai turi būti tinkamai pagrįsti.

Jei pranešama apie prieštaravimus ir per 90 dienų nuo leidimo projekto pateikimo dienos nepasiekiamas susitarimas, toms prašymo dalims, dėl kurių pareikšta prieštaravimų, leidimas neišduodamas. Jei muitinės, su kuriomis konsultuojamasi, nepraneša apie prieštaravimus per nustatytą laikotarpį, laikoma, kad jos davė savo sutikimą.

4.   Iki atitinkamų Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES prieduose nurodytos centralizuoto muitinio įforminimo sistemos ir automatizuotos eksporto sistemos įdiegimo datų, nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies ir 3 dalies pirmos pastraipos, tose dalyse nurodytus laikotarpius muitinė, kompetentinga priimti šį sprendimą, gali pratęsti 15 dienų laikotarpiu.

Nukrypstant nuo šio straipsnio 3 dalies antros pastraipos, toje pastraipoje nurodytą laikotarpį muitinė, kompetentinga priimti šį sprendimą, gali pratęsti 30 dienų laikotarpiu.

5. Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies b punkto, iki Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos SMK muitinės sprendimų sistemos įdiegimo dienos apie tame punkte nurodytą tikrinimo planą visuomet pranešama.

230 straipsnis

Leidimo naudojimo stebėsena

(Kodekso 23 straipsnio 5 dalis)

1.   Valstybių narių muitinės nedelsdamos informuoja muitinę, kompetentingą priimti sprendimą, apie visus išdavus centralizuoto muitinio įforminimo leidimą atsiradusius veiksnius, kurie gali padaryti poveikį tolesniam jo galiojimui ar turiniui.

2.   Muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, užtikrina visos turimos svarbios informacijos apie įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo, kuriam taikomas centralizuotas muitinis įforminimas, su muitine susijusią veiklą prieinamumą kitų valstybių narių muitinėms.

231 straipsnis

Su centralizuotu muitiniu įforminimu susiję formalumai ir tikrinimas

(Kodekso 179 straipsnio 4 dalis)

1.   Kad centralizuoto muitinio įforminimo leidimo turėtojas pateiktų savo prekes tame leidime nurodytai kompetentingai muitinės įstaigai, jis prižiūrinčiajai muitinės įstaigai pateikia:

a)

Kodekso 162 straipsnyje nurodytą standartinę muitinės deklaraciją;

b)

Kodekso 166 straipsnyje nurodytą supaprastintą muitinės deklaraciją;

c)

šio reglamento 234 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą pranešimą apie pateikimą.

2.   Jei muitinės deklaracija pateikta įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus būdu, taikomi šio reglamento 234, 235 ir 236 straipsniai.

3.   Pagal Kodekso 182 straipsnio 3 dalį suteikiamas atleidimas nuo pareigos pateikti prekes taikomas centralizuotam muitiniam įforminimui su sąlyga, kad leidimo muitinės deklaraciją pateikti įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus būdu turėtojas įvykdė šio reglamento 234 straipsnio 1 dalies f punkte nustatytą įpareigojimą.

4.   Priėmusi muitinės deklaraciją arba gavusi šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą pranešimą prižiūrinti muitinės įstaiga:

a)

atlieka tinkamą tikrinimą, kad patikrintų muitinės deklaraciją arba pranešimą apie pateikimą;

b)

nedelsdama pateikimo muitinės įstaigai persiunčia muitinės deklaraciją arba pranešimą ir susijusios rizikos analizės rezultatus;

c)

pateikimo muitinės įstaigą informuoja apie kurį nors iš šių dalykų:

i)

tai, kad prekės gali būti išleidžiamos atitinkamai muitinės procedūrai atlikti;

ii)

tai, kad pagal Kodekso 179 straipsnio 3 dalies c punktą reikia atlikti muitinį tikrinimą.

5.   Jeigu prižiūrinčioji muitinės įstaiga informuoja pateikimo muitinės įstaigą apie tai, kad prekės gali būti išleistos atitinkamai muitinės procedūrai atlikti, pateikimo muitinės įstaiga per centralizuoto muitinio įforminimo leidime nustatytą laikotarpį informuoja prižiūrinčiąją muitinės įstaigą apie tai, ar jos pačios atlikto tų prekių tikrinimo, įskaitant su nacionaliniais draudimais ir apribojimais susijusį tikrinimą, rezultatai nedaro poveikio tokiam prekių išleidimui.

6.   Jei prižiūrinčioji muitinės įstaiga informuoja pateikimo muitinės įstaigą apie tai, kad pagal Kodekso 179 straipsnio 3 dalies c punktą reikia atlikti muitinį tikrinimą, pateikimo muitinės įstaiga per centralizuoto muitinio įforminimo leidime nustatytą laikotarpį patvirtina, kad gavo prižiūrinčiosios muitinės prašymą atlikti reikalingą tikrinimą ir prireikus informuoja prižiūrinčiąją muitinės įstaigą apie savo atliktą tų prekių tikrinimą, įskaitant su nacionaliniais draudimais bei apribojimais susijusį tikrinimą.

7.   Prižiūrinčioji muitinės įstaiga informuoja pateikimo muitinės įstaigą apie prekių išleidimą.

8.   Eksporto metu prižiūrinčioji muitinės įstaiga tuomet, kai prekės išleidžiamos, užtikrina, kad eksporto deklaracijos duomenys, atitinkamais atvejais papildyti pagal šio reglamento 330 straipsnį, būtų prieinami deklaracijoje nurodytai išvežimo muitinės įstaigai. Išvežimo muitinės įstaiga pagal šio reglamento 333 straipsnį informuoja prižiūrinčiąją muitinės įstaigą apie prekių išvežimą. Prižiūrinčioji muitinės įstaiga pagal šio reglamento 334 straipsnį deklarantui patvirtina prekių išvežimą.

9.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, tais atvejais, kai prekės turi centralizuoto muitinio įforminimo leidimą, iki atitinkamų Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES prieduose nurodytos centralizuoto muitinio įforminimo sistemos ir automatizuotos eksporto sistemos įdiegimo datų leidimo turėtojas arba deklarantas:

a)

pateikia prekes vietose, kurios nurodytos leidime ir kurias muitinė yra nustačiusi ar pripažinusi priimtinomis, kaip nustatyta Kodekso 139 straipsnyje, išskyrus atvejus, kai pagal Kodekso 182 straipsnio 3 dalį atleidžiama nuo pareigos pateikti prekes, ir

b)

leidime nurodytoje muitinės įstaigoje pateikia muitinės deklaraciją arba įrašo prekes į savo apskaitos registrus.

10.   Iki atitinkamų Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos centralizuoto muitinio įforminimo sistemos ir automatizuotos eksporto sistemos įdiegimo datų kompetentinga muitinė naudoja tikrinimo planą, kuriame nurodomas minimalus tikrinimo mastas.

11.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 5 ir 6 dalių, iki atitinkamų Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos centralizuoto muitinio įforminimo sistemos ir automatizuotos eksporto sistemos įdiegimo datų muitinės įstaigos, kurioms pateikiamos prekės, gali savo iniciatyva arba paprašius prižiūrinčiajai muitinės įstaigai atlikti daugiau patikrinimų nei numatyta tikrinimo plane ir apie jų rezultatus praneša prižiūrinčiajai muitinės įstaigai.

232 straipsnis

Centralizuotas muitinis įforminimas, kuriame dalyvauja daugiau nei viena muitinė

(Kodekso 179 straipsnis)

1.   Prižiūrinčioji muitinės įstaiga pateikimo muitinės įstaigai persiunčia:

a)

visus po prekių išleidimo atliktus standartinės muitinės deklaracijos pataisymus arba informaciją apie jos pripažinimą negaliojančia;

b)

jei pateikta papildoma deklaracija, tą deklaraciją ir visus jos pataisymus arba informaciją apie jos pripažinimą negaliojančia.

2.   Jei papildoma deklaracija pagal šio reglamento 225 straipsnį yra prieinama muitinei verslininko IT sistemoje, prižiūrinčioji muitinės įstaiga ne vėliau kaip per 10 dienų nuo laikotarpio, kuriam pateikta papildoma deklaracija, pabaigos persiunčia tos iš sistemos atsisiųstos papildomos deklaracijos duomenis ir visus jos pakeitimus arba informaciją apie pripažinimą negaliojančia.

3 poskirsnis

Įtraukimas į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus

233 straipsnis

Tikrinimo planas

(Kodekso 23 straipsnio 5 dalis)

1.   Muitinė, suteikdama ekonominės veiklos vykdytojui leidimą pateikti deklaraciją įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus būdu pagal Kodekso 182 straipsnio 1 dalį, parengia jam skirtą tikrinimo planą, kuriame numatoma pagal leidimą vykdomų muitinės procedūrų priežiūra, nustatomas muitinio tikrinimo dažnumas ir užtikrinama, inter alia, kad veiksmingas muitinis tikrinimas būtų atliekamas visais įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus etapais.

2.   Tam tikrais atvejais tikrinimo plane atsižvelgiama į Kodekso 103 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimo apie skolą muitinei senaties terminą..

3.   Tikrinimo plane turi būti numatytas tikrinimas, atliekamas, jei pagal Kodekso 182 straipsnio 3 dalį atleidžiama nuo pareigos pateikti prekes.

4.   Centralizuoto muitinio įforminimo atveju tikrinimo plane, kuriame nurodoma, kaip paskirstomos užduotys prižiūrinčiajai muitinės įstaigai ir pateikimo muitinės įstaigai, atsižvelgiama į draudimus ir apribojimus, taikomus pateikimo muitinės įstaigos vietoje.

234 straipsnis

Leidimo deklaraciją pateikti įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus būdu turėtojo pareigos

(Kodekso 182 straipsnio 1 dalis)

1.   Leidimo deklaraciją pateikti įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus būdu turėtojas:

a)

pateikia prekes muitinei, išskyrus atvejus, kai taikoma Kodekso 182 straipsnio 3 dalis, ir į apskaitos registrus įrašo pranešimo apie pateikimą datą;

b)

į apskaitos registrus įtraukia bent supaprastintos muitinės deklaracijos duomenis ir visus deklaraciją papildančius dokumentus;

c)

prižiūrinčiosios muitinės įstaigos prašymu, pateikia muitinės deklaracijos duomenis, įrašytus į apskaitos registrus, ir visus deklaraciją papildančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai muitinė leidžia, kad deklarantas suteiktų tiesioginę elektroninę prieigą prie jo apskaitos registruose esančios tokios informacijos;

d)

prižiūrinčiajai muitinės įstaigai pateikia informaciją apie prekes, kurioms taikomi apribojimai ir draudimai;

e)

prižiūrinčiajai muitinės įstaigai pateikia Kodekso 163 straipsnio 2 dalyje nurodytus deklaraciją papildančius dokumentus iki deklaruotų prekių išleidimo;

f)

jei taikomas Kodekso 182 straipsnio 3 dalyje nurodytas atleidimas nuo pareigos, užtikrina, kad leidimo turėti laikinojo saugojimo sandėlius turėtojas gautų laikinojo saugojimo užbaigimui įrodyti būtiną informaciją;

g)

prižiūrinčiajai muitinės įstaigai leidime nurodytu būdu ir per jame nustatytą laikotarpį pateikia papildomą deklaraciją, išskyrus atvejus, kai pagal Kodekso 167 straipsnio 2 dalį yra atleidžiama nuo pareigos pateikti papildomą deklaraciją.

2.   Leidimas muitinės deklaraciją pateikti įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus būdu negalioja šioms deklaracijoms:

a)

muitinės deklaracijoms, kurios laikomos prašymais suteikti leidimą taikyti specialiąją procedūrą, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 163 straipsnyje;

b)

muitinės deklaracijoms, pagal Kodekso 130 straipsnio 1 dalį pateikiamoms vietoj įvežimo bendrosios deklaracijos.

235 straipsnis

Prekių išleidimas, kai muitinės deklaracija pateikiama įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus būdu

(Kodekso 182 straipsnis)

1.   Jei leidime pateikti muitinės deklaraciją įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus būdu yra nustatytas laikotarpis, per kurį to leidimo turėtojas turi būti informuojamas apie atliktiną tikrinimą, prekės laikomos išleistomis pasibaigus tam laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai prižiūrinčioji muitinės įstaiga per tą laikotarpį praneša apie ketinimą atlikti tikrinimą.

2.   Jei leidime šio straipsnio 1 dalyje nurodytas laikotarpis nėra nustatytas, prižiūrinčioji muitinės įstaiga išleidžia prekes pagal Kodekso 194 straipsnį.

236 straipsnis

Tarifinė kvota

(Kodekso 182 straipsnis)

1.   Jei muitinės deklaracija prekių, kurioms taikoma tarifinė kvota, valdoma chronologine tvarka pagal muitinės deklaracijų priėmimo datą, išleidimui į laisvą apyvartą įforminti pateikiama įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus būdu, leidimo pateikti deklaraciją minėtu būdu turėtojas prašymą suteikti tarifinę kvotą pateikia papildomoje deklaracijoje.

2.   Jei prašymas suteikti tarifinę kvotą, kuri valdoma chronologine tvarka pagal muitinės deklaracijų priėmimo datą, pateikiamas papildomoje deklaracijoje, jis gali būti nagrinėjamas tik pateikus tą deklaraciją. Tačiau skiriant tarifinę kvotą atsižvelgiama į prekių įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus datą.

3.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, iki Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytų nacionalinių importo deklaracijų sistemų patobulinimo datų valstybės narės gali numatyti, kad prašymas leisti pasinaudoti tarifine kvota, kuri valdoma vadovaujantis šio reglamento 49–54 straipsniais, būtų rengiamas kitokia forma nei nurodytoji šio straipsnio 1 dalyje, jei valstybėms narėms yra prieinama visa reikiama informacija, kad jos galėtų nuspręsti dėl prašymo pagrįstumo.

4 poskirsnis

Savikontrolė

237 straipsnis

Mokėtinos importo ir eksporto muito sumos apskaičiavimas

(Kodekso 185 straipsnio 1 dalis)

1.   Jei ekonominės veiklos vykdytojui pagal Kodekso 185 straipsnio 1 dalį leidžiama pačiam apskaičiuoti mokėtiną importo ir eksporto muito sumą, tas veiklos vykdytojas laikotarpio, kurį leidime nustatė muitinė, pabaigoje pagal leidime nustatytas taisykles apskaičiuoja už tą laikotarpį mokėtino importo ir eksporto muito sumą.

2.   Leidimo turėtojas per 10 dienų nuo laikotarpio, kurį leidime nustatė muitinė, pabaigos pateikia prižiūrinčiajai muitinės įstaigai išsamią informaciją apie sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 1 dalį. Laikoma, kad apie skolą muitinei pranešama tos informacijos pateikimo metu.

3.   Leidimo turėtojas sumoka šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sumą per leidime nurodytą laikotarpį ir ne vėliau kaip per Kodekso 108 straipsnio 1 dalyje nustatytą laikotarpį.

3 SKYRIUS

Prekių tikrinimas ir išleidimas

1 skirsnis

Tikrinimas

238 straipsnis

Prekių tikrinimo vieta ir laikas

(Kodekso 189 straipsnis)

Jeigu muitinė nusprendžia pagal Kodekso 188 straipsnio c punktą patikrinti prekes arba pagal d punktą paimti prekių pavyzdžius, ji šiuo tikslu paskiria laiką, vietą ir apie tai praneša deklarantui.

Deklaranto prašymu kompetentinga muitinės įstaiga gali paskirti vietą ne muitinės patalpose arba laiką ne oficialiomis tos muitinės įstaigos darbo valandomis.

239 straipsnis

Prekių tikrinimas

(Kodekso 189 ir 190 straipsniai)

1.   Jei muitinės įstaiga nusprendžia tikrinti tik dalį prekių, ji praneša deklarantui, kurių rūšių prekes ketina tikrinti.

2.   Jei deklarantas atsisako dalyvauti tikrinant prekes arba muitinei nesuteikia būtinos pagalbos, nustatomas terminas, iki kurio jis turi atvykti arba suteikti pagalbą.

Jeigu deklarantas iki to termino neįvykdo muitinės reikalavimų, muitinė tikrina prekes deklaranto rizika ir sąskaita. Jei būtina, muitinė gali kreiptis į ekspertą, paskirtą pagal atitinkamos valstybės narės teisę, jei Sąjungos teisėje atitinkamų nuostatų nėra.

240 straipsnis

Pavyzdžių ėmimas

(Kodekso 189 ir 190 straipsniai)

1.   Jei muitinės įstaiga nusprendžia paimti prekių pavyzdžių, ji apie tai informuoja deklarantą.

2.   Jei deklarantas atsisako dalyvauti imant pavyzdžius arba muitinei nesuteikia būtinos pagalbos, nustatomas terminas, iki kurio jis turi atvykti arba suteikti pagalbą.

Jeigu deklarantas iki to termino neįvykdo muitinės reikalavimų, muitinė ima pavyzdžius deklaranto rizika ir sąskaita.

3.   Prekių pavyzdžius muitinė ima pati. Tačiau ji gali paprašyti, kad jai prižiūrint pavyzdžius paimtų deklarantas arba ekspertas. Ekspertas paskiriamas pagal atitinkamos valstybės narės teisę, jei Sąjungos teisėje atitinkamų nuostatų nėra.

4.   Paimtų pavyzdžių kiekis neturi viršyti kiekio, reikalingo analizei arba išsamesniam tikrinimui, įskaitant galimą paskesnę analizę, atlikti.

5.   Paimtų pavyzdžių kiekis iš deklaruoto prekių kiekio neatimamas.

6.   Eksporto arba laikinojo išvežimo perdirbti deklaracijos atveju deklarantas gali vėl sukomplektuoti siuntą, paimtą prekių pavyzdžių kiekį pakeisdamas tapačiomis prekėmis.

241 straipsnis

Pavyzdžių tikrinimas

(Kodekso 189 ir 190 straipsniai)

1.   Jei tikrinant tų pačių prekių pavyzdžius gaunami skirtingi rezultatai, dėl kurių muitinei reikia imtis skirtingų veiksmų, jei įmanoma, imama papildomų pavyzdžių.

2.   Jei patikrinus papildomus pavyzdžius skirtingi rezultatai pasitvirtina, laikoma, kad prekes sudaro tikrinimo rezultatus atitinkantys skirtingų prekių kiekiai. Tas pats galioja ir kai papildomų pavyzdžių paimti neįmanoma.

242 straipsnis

Paimtų pavyzdžių grąžinimas arba disponavimas jais

(Kodekso 189 ir 190 straipsniai)

1.   Paimti pavyzdžiai deklaranto prašymu jam grąžinami, išskyrus šiuos atvejus:

a)

kai pavyzdžiai buvo sunaikinti analizės arba tikrinimo metu;

b)

kai pavyzdžius muitinė turi saugoti kuriuo nors iš šių tikslų:

i)

papildomo tikrinimo;

ii)

skundo pateikimo arba teismo proceso.

2.   Jei deklarantas neprašo pavyzdžių grąžinti, muitinė gali paprašyti, kad jis visus likusius pavyzdžius paimtų, arba pagal Kodekso 198 straipsnio 1 dalies c punktą imtis disponavimo jomis priemonių.

243 straipsnis

Muitinės deklaracijos ir prekių tikrinimo rezultatai

(Kodekso 191 straipsnis)

1.   Jei muitinė tikrina muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, ji užregistruoja tikrinimo faktą ir rezultatus.

Jei tikrinama tik dalis prekių, patikrintos prekės užregistruojamos.

Jeigu deklarantas nedalyvavo, šis faktas užregistruojamas.

2.   Muitinė deklarantui praneša apie tikrinimo rezultatus.

3.   Jei muitinės deklaracijos tikrinimo rezultatai neatitinka deklaracijoje pateiktų duomenų, muitinė nustato ir užregistruoja tuos duomenis, į kuriuos turi būti atsižvelgiama atliekant šiuos veiksmus:

a)

apskaičiuojant už prekes mokėtiną importo ar eksporto muito ir kitų privalomųjų mokėjimų sumą;

b)

apskaičiuojant grąžinamąsias išmokas ar kitas sumas arba finansines lengvatas, numatytas taikyti eksportuojant prekes pagal bendrą žemės ūkio politiką;

c)

taikant kitas nuostatas, reglamentuojančias prekėms įformintą muitinės procedūrą.

4.   Jei nustatoma, kad deklaruojama nelengvatinė prekių kilmė yra neteisinga, kilmė, į kurią reikia atsižvelgti taikant šio straipsnio 3 dalies a punktą, nustatoma remiantis deklaranto pateiktais įrodymais arba, jei jų nepakanka ar jie nėra patenkinami, – visa turima informacija.

244 straipsnis

Garantijos pateikimas

(Kodekso 191 straipsnis)

Jei muitinė mano, kad, patikrinus muitinės deklaraciją, mokėtina importo ar eksporto muito arba kitų privalomųjų mokėjimų suma gali viršyti sumą, apskaičiuotą pagal muitinės deklaracijos duomenis, prekės išleidžiamos tik pateikus garantiją, kurios pakaktų sumos, apskaičiuotos pagal muitinės deklaracijos duomenis, ir sumos, kurią galiausiai gali tekti sumokėti, skirtumui padengti.

Tačiau, užuot pateikęs tokią garantiją, deklarantas gali prašyti, kad būtų iš karto pranešta apie skolą muitinei, kuri galiausiai gali susidaryti už prekes.

245 straipsnis

Prekių išleidimas po tikrinimo

(Kodekso 191 straipsnis ir 194 straipsnio 1 dalis)

1.   Jei, remiantis muitinės deklaracijos tikrinimo rezultatais, muitinės apskaičiuota importo arba eksporto muito suma skiriasi nuo sumos, apskaičiuotos pagal deklaracijos duomenis, tokiu būdu apskaičiuotos sumos atžvilgiu taikoma Kodekso 195 straipsnio 1 dalis.

2.   Jei muitinė turi abejonių dėl to, ar reikia taikyti draudimą arba apribojimą, ir šis klausimas gali būti išspręstas tik gavus muitinės atliktų patikrinimų rezultatus, atitinkamos prekės negali būti išleistos.

2 skirsnis

Išleidimas

246 straipsnis

Prekių išleidimo užregistravimas ir pranešimas apie jį

(Kodekso 22 straipsnio 3 dalis)

Muitinė praneša deklarantui apie prekių išleidimą ir užregistruoja prekių išleidimą atitinkamai muitinės procedūrai atlikti nurodydama bent muitinės deklaracijos arba pranešimo registracijos numerį ir prekių išleidimo datą.

247 straipsnis

Neišleistos prekės

(Kodekso 22 straipsnio 3 dalis)

1.   Jei dėl kurios nors Kodekso 198 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos priežasties prekės negali būti išleistos arba jei po jų išleidimo nustatyta, kad jos neatitinka išleidimo sąlygų, muitinė deklarantui suteikia pagrįstą laikotarpį su tomis prekėmis susijusiai padėčiai ištaisyti.

2.   Muitinė gali deklaranto rizika ir sąskaita pergabenti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prekes į specialias muitinės prižiūrimas patalpas.

4 skyrius

Disponavimas prekėmis

248 straipsnis

Prekių sunaikinimas

(Kodekso 197 straipsnis)

Muitinė nustato atliekų ar laužo, atsiradusių sunaikinus prekes, rūšį ir kiekį, kad galėtų apskaičiuoti toms atliekoms ar laužui taikomą muitą ir kitus privalomuosius mokėjimus, kai jiems įforminama muitinės procedūra arba jie reeksportuojami.

249 straipsnis

Prekių perdavimas valstybės nuosavybėn

(Kodekso 199 straipsnis)

1.   Muitinė gali atmesti prašymą leisti pagal Kodekso 199 straipsnį perduoti prekes valstybės nuosavybėn, jei įvykdyta kuri nors iš šių sąlygų:

a)

prekės negali būti parduotos Sąjungos muitų teritorijoje arba pardavimo išlaidos būtų neproporcingos prekių vertei;

b)

prekės turi būti sunaikintos.

2.   Prašymas leisti perduoti prekes valstybės nuosavybėn laikomas pateiktu pagal Kodekso 199 straipsnį, jei muitinė viešai paragina prekių savininką prisistatyti, o jis per 90 dienų to nepadaro.

250 straipsnis

Prekių pardavimas ir kitos priemonės, kurių imasi muitinė

(Kodekso 198 straipsnio 1 dalis)

1.   Muitinė valstybės nuosavybėn perduotas arba konfiskuotas prekes gali parduoti tik su sąlyga, kad pirkėjas nedelsdamas atliks formalumus, kad prekėms įformintų muitinės procedūrą arba jas reeksportuotų.

2.   Jei prekės parduodamos už kainą, į kurią įskaičiuota importo muito ir kitų privalomųjų mokėjimų suma, jos laikomos išleistomis į laisvą apyvartą. Muitinė apskaičiuoja muito sumą ir įtraukia ją į apskaitą. Prekės parduodamos laikantis atitinkamoje valstybėje narėje galiojančių procedūrų.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

IŠLEIDIMAS Į LAISVĄ APYVARTĄ IR ATLEIDIMAS NUO IMPORTO MUITO

1 SKYRIUS

Išleidimas į laisvą apyvartą

251 straipsnis

Bananų svėrimo pažymos

(Kodekso 163 straipsnio 1 dalis)

1.   Ekonominės veiklos vykdytojas, kuriam pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 155 straipsnį leidžiama surašyti pažymas (bananų svėrimo pažymas), iš anksto praneša muitinei apie šviežių bananų siuntos svėrimą, skirtą tai pažymai surašyti, nurodydamas išsamią informaciją apie pakuočių tipą, bananų kilmę ir jų svėrimo laiką bei vietą.

2.   Tuomet, kai pateikiama importo muitu apmokestinamų šviežių bananų, kurių KN kodas yra 0803 90 10, išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracija, deklarantas turi turėti bananų svėrimo pažymą, o muitinė ta pažyma turi disponuoti.

3.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies, deklarantui paprašius suteikti leidimą pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 166 straipsnį, muitinė gali nuspręsti išleisti šviežių bananų siuntas į laisvą apyvartą remdamasi preliminaraus svorio deklaracija, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a)

leidimu importuotojas įpareigojamas tos pačios siuntos bananus atvežti nepakitusios būklės supaprastintoje deklaracijoje nurodytiems paskirtiems įgaliotiesiems svėrėjams, kurie nustato teisingą jų svorį ir vertę;

b)

deklarantas turi pateikti svėrimo pažymą išleidimo į laisvą apyvartą muitinės įstaigai per 10 kalendorinių dienų po supaprastintos deklaracijos priėmimo;

c)

deklarantas pateikia garantiją, kaip nustatyta Kodekso 195 straipsnio 1 dalyje.

Preliminaraus svorio duomenys gali būti paimti iš ankstesnės tokios pačios rūšies ir kilmės bananų svėrimo pažymos.

4.   Bananų svėrimo pažyma surašoma naudojant 61–02 priede pateiktą formą.

252 straipsnis

Šviežių bananų svėrimo tikrinimas

(Kodekso 188 straipsnis)

Muitinės įstaigos tikrina ne mažiau kaip 5 % visų kasmet joms pateiktų bananų svėrimo pažymų: šiuo tikslu jų pareigūnai dalyvauja, kai ekonominės veiklos vykdytojas, kuriam leista surašyti bananų svėrimo pažymas, sveria tipinius bananų pavyzdžius, arba patys juos sveria pagal 61–03 priedo 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą tvarką.

2 SKYRIUS

Atleidimas nuo importo muito

1 skirsnis

Grąžintos prekės

253 straipsnis

Būtina informacija

(Kodekso 203 straipsnio 6 dalis)

1.   Deklarantas užtikrina, kad informacija, patvirtinanti, kad atleidimo nuo importo muito sąlygos įvykdytos, būtų prieinama muitinės įstaigai, kuriai pateikiama išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracija.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija gali būti pateikiama bet kuriuo iš šių būdų:

a)

suteikiant prieigą prie muitinės deklaracijos arba reeksporto deklaracijos, kuria remiantis grąžintos prekės iš pradžių buvo eksportuotos arba reeksportuotos iš Sąjungos muitų teritorijos;

b)

pateikiant kompetentingos muitinės įstaigos patvirtintą atspausdintą muitinės deklaraciją arba reeksporto deklaraciją, kuria remiantis grąžintos prekės iš pradžių buvo eksportuotos arba reeksportuotos iš Sąjungos muitų teritorijos;

c)

pateikiant kompetentingos muitinės įstaigos išduotą dokumentą, kuriame pateikti atitinkami tos muitinės deklaracijos arba reeksporto deklaracijos duomenys;

d)

pateikiant muitinės išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad atleidimo nuo importo muito sąlygos įvykdytos (informacinį lapą INF 3).

3.   Jei remiantis kompetentingos muitinės turima informacija nustatoma, kad išleidimui į laisvą apyvartą įforminti deklaruotos prekės iš pradžių buvo eksportuotos iš Sąjungos muitų teritorijos ir tuo metu atitiko sąlygas, kad būtų atleistos nuo importo muito kaip grąžintos prekės, šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos pateikti nereikia.

4.   Šio straipsnio 2 dalis netaikoma, jei prekės gali būti deklaruojamos išleidimui į laisvą apyvartą įforminti žodžiu arba kokiu nors kitu veiksmu. Ji taip pat netaikoma tarptautinio gabenimo atveju, kai gabenamos pakavimo medžiagos, transporto priemonės ar tam tikros prekės, įleidžiamos pagal specialius muitinius susitarimus, nebent numatyta kitaip.

254 straipsnis

Prekės, kurias eksportuojant buvo pritaikytos bendros žemės ūkio politikos priemonės

(Kodekso 203 straipsnio 6 dalis)

Prekių išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija, susijusi su grąžintomis prekėmis, kurių eksportas galėjo lemti eksporto muitinės formalumų atlikimą siekiant gauti grąžinamąsias išmokas ar kitas pagal bendrą žemės ūkio politiką numatytas išmokas, papildoma šio reglamento 253 straipsnyje nurodytais dokumentais ir pažyma, kurią išduoda institucijos, atsakingos už tokių grąžinamųjų ar kitų išmokų skyrimą eksporto valstybėje narėje.

Jei muitinė toje muitinės įstaigoje, kurioje prekės deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą įforminti, turi informacijos, patvirtinančios, kad nebuvo išmokėta ir vėliau negalės būti išmokėta jokia grąžinamoji išmoka arba pagal bendrą žemės ūkio politiką eksporto atvejais mokama išmoka, minėtos pažymos pateikti nereikia.

255 straipsnis

Informacinio lapo INF 3 išdavimas

(Kodekso 6 straipsnio 3 dalies a punktas ir 203 straipsnio 6 dalis)

1.   Eksportuotojas gali paprašyti, kad eksporto muitinės įstaiga išduotų informacinį lapą INF 3.

2.   Jei eksportuotojas informacinį lapą INF 3 prašo išduoti eksporto metu, šį lapą eksporto muitinės įstaiga išduoda tuo metu, kai atliekami prekių eksporto formalumai.

Jei gali būti, kad eksportuojamos prekės į Sąjungos muitų teritoriją bus grąžintos per kelias muitinės įstaigas, eksportuotojas gali prašyti išduoti kelis informacinius lapus INF 3, kurių kiekvienas būtų skirtas viso eksportuojamų prekių kiekio daliai.

3.   Jei eksportuotojas prašo informacinį lapą INF 3 išduoti po to, kai prekių eksporto formalumai atlikti, eksporto muitinės įstaiga gali išduoti tą lapą, jei eksportuotojo prašyme pateikta informacija apie prekes atitinka eksporto muitinės įstaigos turimą informaciją apie eksportuojamas prekes, ir už tas prekes nebuvo išmokėta ir vėliau negalės būti išmokėta jokia grąžinamoji išmoka arba pagal bendrą žemės ūkio politiką eksporto atvejais mokama išmoka.

4.   Po to, kai informacinis lapas INF 3 išduotas, eksportuotojas gali paprašyti, kad eksporto muitinės įstaiga jį pakeistų keliais informaciniais lapais INF 3, kurių kiekvienas būtų skirtas viso prekių, įtrauktų į pirminį informacinį lapą INF 3, kiekio daliai.

5.   Eksportuotojas gali prašyti išduoti informacinį lapą INF 3 tik daliai eksportuojamų prekių.

6.   Jei išduodamas popierinis informacinis lapas INF 3, jo kopija saugoma jį išdavusioje eksporto muitinės įstaigoje.

7.   Jei išduotas popierinis informacinio lapo INF 3 originalas yra pavogtas, pamestas arba sunaikintas, jį išdavusi eksporto muitinės įstaiga eksportuotojo prašymu gali išduoti dublikatą.

Eksporto muitinės įstaiga ant savo saugomos informacinio lapo INF 3 kopijos nurodo, kad išduotas dublikatas.

8.   Išduodamas popierinis informacinis lapas INF 3 surašomas naudojant 62–02 priede pateiktą formą.

256 straipsnis

Muitinių tarpusavio bendravimas

(Kodekso 203 straipsnio 6 dalis)

Muitinės įstaigos, kurioje grąžintos prekės deklaruojamos išleidimui į laisvą apyvartą įforminti, prašymu eksporto muitinės įstaiga pateikia bet kokią turimą informaciją, patvirtinančią, kad įvykdytos toms prekėms taikomos atleidimo nuo importo muito sąlygos.

2 skirsnis

Jūrų žvejybos produktai ir kiti iš jūros išgauti produktai

257 straipsnis

Atleidimas nuo importo muito

(Kodekso 208 straipsnio 2 dalis)

Įrodymai, kad 208 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos yra įvykdytos, gali būti pateikiami pagal (priklausomai nuo konkretaus atvejo) šio reglamento 213, 214 ir 215 straipsnius ir Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 130, 131, 132 ir 133 straipsnius.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

SPECIALIOSIOS PROCEDŪROS

1 SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 skirsnis

Prašymas išduoti leidimą

258 straipsnis

Žodinę laikinojo įvežimo muitinės deklaraciją papildantis dokumentas

(Kodekso 22 straipsnio 2 dalis)

Jei prašymas išduoti laikinojo įvežimo leidimą grindžiamas žodine muitinės deklaracija, deklarantas pateikia dvi Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 165 straipsnyje nurodyto deklaraciją papildančio dokumento kopijas, iš kurių vieną muitinė patvirtina ir atiduoda leidimo turėtojui.

2 skirsnis

Sprendimo dėl prašymo priėmimas

259 straipsnis

Ekonominių sąlygų tikrinimas

(Kodekso 28 straipsnio 1 dalies a punktas ir 211 straipsnio 6 dalis)

1.   Jei, gavus Kodekso 211 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą prašymą išduoti leidimą, pagal Kodekso 211 straipsnio 6 dalį turi būti patikrintos ekonominės sąlygos, muitinės, kompetentingos priimti sprendimą dėl prašymo, administracija nedelsdama perduoda bylą Komisijai ir paprašo atlikti tokį tikrinimą.

2.   Jei po to, kai buvo išduotas leidimas taikyti perdirbimo procedūrą, valstybės narės muitinės administracija gauna įrodymų, kad naudojantis tuo leidimu gali būti padarytas neigiamas poveikis esminiams Sąjungos gamintojų interesams, ta muitinės administracija perduoda bylą Komisijai ir paprašo patikrinti ekonomines sąlygas.

3.   Ekonominių sąlygų tikrinimas Sąjungos mastu taip pat gali būti atliekamas Komisijos iniciatyva, jei ji turi įrodymų, kad naudojantis leidimu gali būti padarytas neigiamas poveikis esminiams Sąjungos gamintojų interesams.

4.   Komisija įsteigia iš valstybių narių atstovų sudarytą ekspertų grupę, kuri konsultuoja Komisiją, kad ši galėtų nuspręsti, ar įvykdytos ekonominės sąlygos.

5.   Atitinkama muitinė ir visos kitos muitinės, tvarkančios panašius prašymus ar leidimus, atsižvelgia į išvadą dėl ekonominių sąlygų.

Išvadose dėl ekonominių sąlygų gali būti nurodyta, kad ištirtas atvejis yra vienetinis, todėl negali būti laikomas precedentu kitiems prašymams ar leidimams.

6.   Jei padaroma išvada, kad ekonominės sąlygos nebevykdomos, kompetentinga muitinė atitinkamą leidimą atšaukia. Atšaukimas įsigalioja ne vėliau kaip per metus nuo dienos, einančios po dienos, kurią leidimo turėtojas gavo sprendimą dėl atšaukimo.

260 straipsnis

Muitinių konsultavimosi procedūra

(Kodekso 22 straipsnis)

1.   Jei pateikiamas prašymas išduoti Kodekso 211 straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą, taikytiną daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, taikomi šio reglamento 10 ir 14 straipsniai bei šio straipsnio 2–5 dalys, išskyrus atvejus, kai muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, mano, kad tokio leidimo išdavimo sąlygos yra neįvykdytos.

2.   Muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, per 30 dienų po prašymo priėmimo dienos kitoms susijusioms muitinėms perduoda prašymą ir leidimo projektą.

3.   Leidimas, taikytinas daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, neišduodamas, jei nėra gautas išankstinis su tuo leidimo projektu susijusių muitinių sutikimas.

4.   Kitos susijusios muitinės per 30 dienų po leidimo projekto pateikimo dienos, praneša apie prieštaravimus, jei jų turi, arba apie savo sutikimą. Prieštaravimai turi būti tinkamai pagrįsti.

Jei per tą laikotarpį pranešama apie prieštaravimus ir per 60 dienų po leidimo projekto pateikimo dienos nepasiekiamas susitarimas, toms prašymo dalims, dėl kurių pareikšta prieštaravimų, leidimas neišduodamas.

5.   Jei kitos susijusios muitinės nepraneša apie prieštaravimus per 30 dienų po leidimo projekto pateikimo dienos, laikoma, kad jos davė savo sutikimą.

261 straipsnis

Konsultavimosi procedūros netaikymo atvejai

(Kodekso 22 straipsnis)

1.   Bet kuriuo iš toliau nurodytų atvejų sprendimą dėl prašymo kompetentinga muitinė priima nesikonsultuodama su kitomis susijusiomis muitinėmis pagal šio reglamento 260 straipsnį:

a)

leidimas, taikytinas daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, yra:

i)

atnaujinimas;

ii)

nežymiai iš dalies keičiamas;

iii)

pripažįstamas negaliojančiu;

iv)

sustabdomas jo galiojimas;

v)

atšaukiamas;

b)

dvi ar daugiau susijusių valstybių narių dėl to susitarė;

c)

vienintelis veiksmas, su kuriuo yra susijusios skirtingos valstybės narės, yra operacija, kurios atveju įforminimo muitinės įstaiga ir įvykdymą pripažįstanti muitinės įstaiga nėra tos pačios;

d)

prašymas išduoti laikinojo įvežimo leidimą, susijusį su daugiau kaip viena valstybe nare, pateiktas remiantis standartine muitinės deklaracija.

Tokiu atveju sprendimą priėmusi muitinė užtikrina leidimo duomenų prieinamumą kitoms susijusioms muitinėms.

2.   Bet kuriuo iš toliau nurodytų atvejų sprendimą dėl prašymo kompetentinga muitinė priima nesikonsultuodama su kitomis susijusiomis muitinėmis pagal šio reglamento 260 straipsnį ir neužtikrinusi leidimo duomenų prieinamumo toms muitinėms pagal šio straipsnio 1 dalį:

a)

jei naudojamos ATA arba CPD knygelės;

b)

jei laikinojo įvežimo leidimas suteikiamas išleidžiant prekes atitinkamai muitinės procedūrai atlikti pagal šio reglamento 262 straipsnį;

c)

jei dvi ar daugiau susijusių valstybių narių dėl to susitarė;

d)

jei vienintelis veiksmas, su kuriuo yra susijusios skirtingos valstybės narės, yra prekių gabenimas.

262 straipsnis

Prekių išleidimo formos leidimas

(Kodekso 22 straipsnio 1 dalis)

Jei prašymas išduoti leidimą pateiktas remiantis muitinės deklaracija pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 163 straipsnio 1 arba 5 dalį, leidimas suteikiamas išleidžiant prekes atitinkamai muitinės procedūrai atlikti.

3 skirsnis

Kitos procedūrinės taisyklės

263 straipsnis

Muitinės deklaracijos pateikimas kitoje muitinės įstaigoje

(Kodekso 159 straipsnio 3 dalis)

Kompetentinga muitinė išskirtiniais atvejais gali leisti muitinės deklaraciją pateikti leidime nenurodytoje muitinės įstaigoje. Tokiu atveju kompetentinga muitinė nedelsdama informuoja prižiūrinčiąją muitinės įstaigą.

264 straipsnis

Specialiosios procedūros pripažinimas įvykdyta

(Kodekso 215 straipsnis)

1.   Jei prekėms įforminta specialioji procedūra naudojant dvi ar daugiau muitinės deklaracijų pagal vieną leidimą, tokioms prekėms arba iš jų gautiems produktams įforminus paskesnę muitinės procedūrą arba jas priskyrus numatytajam galutiniam vartojimui, laikoma, kad procedūra, susijusi su prekėmis, kurioms ji buvo įforminta pagal anksčiausiai pateiktą muitinės deklaraciją, yra įvykdyta.

2.   Jei prekėms įforminta specialioji procedūra naudojant dvi ar daugiau muitinės deklaracijų pagal vieną leidimą ir specialioji procedūra pripažįstama įvykdyta išvežant prekes iš Sąjungos muitų teritorijos arba jas sunaikinant taip, kad neliktų jokių atliekų, taip prekes išvežus arba sunaikinus taip, kad neliktų jokių atliekų, laikoma, kad procedūra, susijusi su prekėmis, kurioms ji buvo įforminta pagal anksčiausiai pateiktą muitinės deklaraciją, yra įvykdyta.

3.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalių, leidimo turėtojas arba procedūros vykdytojas gali paprašyti, kad ta procedūra būtų pripažinta įvykdyta tam tikroms prekėms, kurioms ji buvo įforminta.

4.   Taikant šio straipsnio 1 ir 2 dalis neturi būti sudarytos sąlygos nepagrįstai pasinaudoti palankesnėmis apmokestinimo importo muitu sąlygomis.

5.   Jei prekės, kurioms taikoma specialioji procedūra, įforminamos kartu su kitomis prekėmis ir jos visiškai sunaikinamos arba negrąžinamai prarandamos, muitinė gali priimti procedūros vykdytojo pateikiamus įrodymus, kuriuose nurodytas faktinis sunaikintų arba prarastų prekių, kurioms įforminta minėta procedūra, kiekis.

Jei procedūros vykdytojas negali pateikti muitinei priimtinų įrodymų, sunaikintų arba prarastų prekių kiekis nustatomas pagal tos pačios rūšies prekių, kurioms sunaikinimo arba praradimo metu buvo taikoma procedūra, dalį.

265 straipsnis

Procedūros įvykdymo dokumentas

(Kodekso 215 straipsnis)

1.   Nepažeidžiant Kodekso 46 ir 48 straipsnių nuostatų, prižiūrinčioji muitinės įstaiga nedelsdama patikrina procedūros įvykdymo dokumentą, nurodytą Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 175 straipsnio 1 dalyje.

Prižiūrinčioji muitinės įstaiga gali laikyti priimtina leidimo turėtojo apskaičiuotą mokėtiną importo muito sumą.

2.   Mokėtina importo muito suma įtraukiama į apskaitą, kaip nurodyta Kodekso 104 straipsnyje, per 14 dienų nuo dienos, kurią prižiūrinčiajai muitinės įstaigai pateiktas procedūros įvykdymo dokumentas.

266 straipsnis

Teisių ir pareigų perleidimas

(Kodekso 218 straipsnis)

Kompetentinga muitinė nusprendžia, ar gali būti perleidžiamos teisės ir pareigos pagal Kodekso 218 straipsnį. Jei toks perleidimas įmanomas, kompetentinga muitinė nustato tokio perleidimo sąlygas.

267 straipsnis

Prekių, kurioms įforminta specialioji procedūra, gabenimas

(Kodekso 219 straipsnis)

1.   Jei prekės gabenamos į išvežimo muitinės įstaigą, kad specialioji procedūra (išskyrus galutinio vartojimo ir laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą) būtų pripažinta įvykdyta, prekes išvežant iš Sąjungos muitų teritorijos, šiuo tikslu naudojama reeksporto deklaracija.

2.   Jei prekės iš įforminimo muitinės įstaigos gabenamos į išvežimo muitinės įstaigą pagal laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, toms prekėms taikomos nuostatos, kurios būtų taikomos, jei joms būtų įforminta eksporto procedūra.

3.   Jei prekės į išvežimo muitinės įstaigą vežamos pagal galutinio vartojimo procedūrą, toms prekėms taikomos nuostatos, kurios būtų taikomos, jei joms būtų įforminta eksporto procedūra.

4.   Jei prekės gabenamos ne pagal šio straipsnio 1–3 dalis, nereikia atlikti jokių muitinės formalumų, išskyrus apskaitos registrų tvarkymą, nurodytą Kodekso 214 straipsnyje.

5.   Jei prekės gabenamos pagal šio straipsnio 1 arba 3 dalį, specialioji procedūra joms taikoma iki jų išvežimo už Sąjungos muitų teritorijos ribų.

268 straipsnis

Su ekvivalentiškų prekių naudojimu susiję formalumai

(Kodekso 223 straipsnis)

1.   Ekvivalentiškų prekių naudojimui netaikomi specialiosios procedūros įforminimo prekėms formalumai.

2.   Ekvivalentiškos prekės gali būti saugomos kartu su kitomis Sąjungos prekėmis arba su ne Sąjungos prekėmis. Tokiais atvejais muitinė gali nustatyti specialius ekvivalentiškų prekių identifikavimo metodus, siekiant jas atskirti nuo kitų Sąjungos prekių ar ne Sąjungos prekių.

Jei kas kartą identifikuoti kiekvieną prekių rūšį yra neįmanoma arba tai būtų įmanoma tik patiriant neproporcingai didelių išlaidų, prekės apskaitomos atskirai pagal kiekvieną prekių rūšį, muitinį statusą ir, kai būtina, prekių kilmę.

3.   Jei taikoma galutinio vartojimo procedūra, prekėms, kurios pakeistos ekvivalentiškomis prekėmis, muitinės priežiūra nebetaikoma bet kuriuo iš šių atvejų:

a)

ekvivalentiškos prekės naudojamos pagal paskirtį, dėl kurios jos neapmokestinamos muitu arba joms taikoma sumažinta muito norma;

b)

ekvivalentiškos prekės eksportuojamos, sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn;

c)

ekvivalentiškos prekės naudojamos ne pagal tą paskirtį, dėl kurios jos neapmokestinamos muitu arba joms taikoma sumažinta muito norma, ir sumokamas prekėms taikytinas importo muitas.

269 straipsnis

Ekvivalentiškų prekių statusas

(Kodekso 223 straipsnis)

1.   Muitinio sandėliavimo ir laikinojo įvežimo atveju ekvivalentiškos prekės tampa ne Sąjungos prekėmis, o prekės, kurias jos pakeičia, tampa Sąjungos prekėmis tuomet, kai jos išleidžiamos siekiant atlikti paskesnę muitinės procedūrą, kurią pradėjus ši muitinės procedūra pripažįstama įvykdyta, arba kai ekvivalentiškos prekės išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos.

2.   Laikinojo įvežimo perdirbti atveju ekvivalentiškos prekės ir iš jų gauti perdirbtieji produktai tampa ne Sąjungos prekėmis, o prekės, kurias jos pakeičia, tampa Sąjungos prekėmis tuomet, kai jos išleidžiamos siekiant atlikti paskesnę muitinės procedūrą, kurią pradėjus ši muitinės procedūra pripažįstama įvykdyta, arba kai perdirbtieji produktai išvežami iš Sąjungos muitų teritorijos.

Tačiau, jei prekės, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, pateikiamos rinkai anksčiau negu procedūra pripažįstama įvykdyta, jų statusas pasikeičia pateikus jas rinkai. Išimtiniais atvejais, kai numatoma, kad tuomet, kai prekės bus pateikiamos rinkai, ekvivalentiškų prekių nebus, muitinė, procedūros vykdytojo prašymu, gali leisti, kad ekvivalentiškos prekės būtų pateiktos vėliau per tos muitinės nustatytiną pagrįstą laikotarpį.

3.   Perdirbtųjų produktų, kuriems įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, ankstesnio eksporto atveju ekvivalentiškos prekės ir iš jų gauti perdirbtieji produktai tampa ne Sąjungos prekėmis atgaline data nuo to momento, kai jie išleidžiami eksporto procedūrai vykdyti, jei prekėms, kurios bus importuojamos, įforminama ta procedūra.

Jei prekėms, kurios bus importuojamos, įforminama laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, tuo pat metu jos tampa Sąjungos prekėmis.

270 straipsnis

Su eATA knygelėmis susijusi elektroninė sistema

(Kodekso 16 straipsnio 1 dalis)

Pagal Kodekso 16 straipsnio 1 dalį sukurta elektroninė informacinė ir ryšių sistema (eATA knygelės sistema) naudojama informacijai, susijusiai su eATA knygelėmis, išduotomis pagal Stambulo konvencijos 21a straipsnį, apdoroti, saugoti ir keistis ja. Kompetentingos muitinės informaciją šioje sistemoje pateikia nedelsdamos.

271 straipsnis

Elektroninė sistema, susijusi su standartizuotais informacijos mainais

(Kodekso 16 straipsnio 1 dalis)

1.   Pagal Kodekso 16 straipsnio 1 dalį sukurta elektroninė informacinė ir ryšių sistema naudojama standartizuotiems informacijos (INF), susijusios su kuria nors iš toliau nurodytų procedūrų, mainams:

a)

laikinojo įvežimo perdirbti EX/IM procedūra arba laikinojo išvežimo perdirbti EX/IM procedūra;

b)

laikinojo įvežimo perdirbti IM/EX procedūra arba laikinojo išvežimo perdirbti IM/EX procedūra, kai su procedūra susijusi daugiau kaip viena valstybė narė;

c)

laikinojo įvežimo perdirbti IM/EX procedūra, kai su procedūra susijusi viena valstybė narė ir kai Kodekso 101 straipsnio 1 dalyje nurodyta kompetentinga muitinė paprašo INF.

Tokia sistema taip pat naudojama atitinkamai informacijai apdoroti ir saugoti. Jei reikalaujama atlikti INF, prižiūrinčioji muitinės įstaiga informaciją šioje sistemoje pateikia nedelsdama. Jei muitinės deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą daroma nuoroda į INF, kompetentinga muitinė nedelsdama atnaujina INF.

Be to, elektroninė informacinė ir ryšių sistema naudojama standartizuotiems informacijos, susijusios su prekybos politikos priemonėmis, mainams.

2.   Šio straipsnio 1 dalis taikoma nuo Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos SMK informacijos lapų sistemos įdiegimo dienos.

2 SKYRIUS

Tranzitas

1 skirsnis

Išorinio ir vidinio tranzito procedūra

1 poskirsnis

Bendrosios nuostatos

272 straipsnis

Iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamų ir vėl į ją įvežamų prekių tikrinimas ir formalumai

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies b, c, e, f punktai ir 227 straipsnio 2 dalies b, c, e, f punktai)

Jei, gabenant prekes iš vienos Sąjungos muitų teritorijos vietos į kitą, prekės išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos ir vėl į ją įvežamos, tai muitinis tikrinimas ir formalumai, kurių reikalaujama pagal TIR konvenciją, ATA konvenciją, Stambulo konvenciją, 1951 m. birželio 19 d. Londone pasirašytą Šiaurės Atlanto sutarties Šalių susitarimą dėl jų karinių pajėgų statuso ar pagal Pasaulinės pašto sąjungos aktus, atliekami vietose, kuriose prekės laikinai išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos ir kuriose vėl įvežamos į tą teritoriją.

273 straipsnis

Su tranzitu susijusi elektroninė sistema

(Kodekso 16 straipsnio 1 dalis)

1.   Su TIR operacijomis susijusių TIR knygelių duomenų mainams ir Sąjungos tranzito procedūrų muitinės formalumams atlikti naudojama elektroninė sistema, sukurta pagal Kodekso 16 straipsnio 1 dalį (elektroninė tranzito sistema).

2.   Jei TIR knygelės ir elektroninės tranzito sistemos duomenys nesutampa, pirmenybė teikiama TIR knygelės duomenims.

3.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, iki Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos sistemos patobulinimo dienos valstybės narės naudoja Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 1192/2008 (22), sukurtą naują kompiuterizuotą tranzito sistemą.

2 poskirsnis

Prekių gabenimas pagal TIR procedūrą

274 straipsnis

Ypatingomis aplinkybėmis atliekamos TIR operacijos

(Kodekso 6 straipsnio 3 dalies b punktas, 226 straipsnio 3 dalies b punktas ir 227 straipsnio 2 dalies b punktas)

Muitinė priima TIR knygelę ir nesikeičia su TIR operacija susijusiais TIR knygelės duomenimis, jei laikinai neveikia:

a)

elektroninė tranzito sistema;

b)

kompiuterizuota sistema, į kurią TIR knygelių turėtojai elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis įrašo TIR knygelių duomenis;

c)

elektroninis kompiuterizuotos sistemos, į kurią TIR knygelių turėtojai elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis įrašo TIR knygelių duomenis, ir elektroninės tranzito sistemos ryšys.

Kad tais atvejais, kai sistemos laikinai neveikia, kaip nurodyta b ar c punktuose, būtų galima priimti TIR knygelę nesikeičiant TIR knygelės duomenimis, reikia gauti muitinės sutikimą.

275 straipsnis

Prekių gabenimo pagal TIR procedūrą maršrutas

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies b punktas ir 227 straipsnio 2 dalies b punktas)

1.   Pagal TIR procedūrą gabenamos prekės į paskirties arba išvežimo muitinės įstaigą vežamos ekonomiškai pagrįstu maršrutu.

2.   Jei išvykimo arba įvežimo muitinės įstaiga mano esant reikalinga, ji nustato maršrutą, kuriuo turi būti vykdoma TIR operacija, atsižvelgdama į TIR knygelės turėtojo praneštą svarbią informaciją.

Nustatydama maršrutą muitinės įstaiga į elektroninę tranzito sistemą ir į TIR knygelę įrašo bent valstybes nares, per kurias turi būti atliekama TIR operacija.

276 straipsnis

Formalumai, kurie turi būti atlikti išvykimo arba įvežimo muitinės įstaigoje, gabenant prekes pagal TIR procedūrą

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies b punktas ir 227 straipsnio 2 dalies b punktas)

1.   Išvykimo arba įvežimo muitinės įstaigai TIR knygelės turėtojas pateikia su TIR operacija susijusius TIR knygelės duomenis.

2.   Muitinės įstaiga, kuriai pateikti TIR knygelės duomenys, atsižvelgdama į toliau nurodytus dalykus, nustato laikotarpį, per kurį prekės turi būti pateiktos paskirties arba išvežimo muitinės įstaigai:

a)

maršrutą;

b)

transporto priemonę;

c)

transporto srities ar kitų sričių teisės aktus, kurie gali padaryti poveikį laikotarpio nustatymui;

d)

visą svarbią TIR knygelės turėtojo praneštą informaciją.

3.   Jei laikotarpį nustato išvykimo arba įvežimo muitinės įstaiga, valstybių narių, į kurių teritoriją prekės įvežamos atliekant TIR operaciją, muitinės to laikotarpio privalo laikytis ir neturi jo keisti.

4.   Jei prekės išleidžiamos TIR operacijai atlikti, išvykimo arba įvežimo muitinės įstaiga TIR operacijos MRN įrašo į TIR knygelę. Tas prekes išleidžianti muitinės įstaiga informuoja TIR knygelės turėtoją apie prekių išleidimą TIR operacijai atlikti.

TIR knygelės turėtojui paprašius, išvykimo arba įvežimo muitinės įstaiga TIR knygelės turėtojui išduoda tranzito lydimąjį dokumentą arba, kai būtina, tranzito/saugumo lydimąjį dokumentą.

Tranzito lydimasis dokumentas išduodamas naudojant Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 B-02 priede pateiktą formą, prireikus papildomai pateikiant prekių sąrašą to paties deleguotojo reglamento B-03 priede pateiktoje formoje. Tranzito/saugumo lydimasis dokumentas išduodamas naudojant to paties deleguotojo reglamento B-04 priede pateiktą formą ir papildomai pateikiant tranzito/saugumo prekių sąrašą to paties deleguotojo reglamento B-05 priede pateiktoje formoje.

5.   Išvykimo arba įvežimo muitinės įstaiga TIR operacijos duomenis perduoda deklaracijoje nurodytai paskirties arba išvežimo muitinės įstaigai.

277 straipsnis

Incidentai gabenant prekes pagal TIR procedūrą

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies b punktas ir 227 straipsnio 2 dalies b punktas)

1.   Įvykus incidentui, vežėjas nedelsdamas artimiausiai valstybės narės, kurios teritorijoje yra transporto priemonė, muitinei pateikia prekes kartu su kelių transporto priemone, transporto priemonių junginiu arba konteineriu, TIR knygelę ir TIR operacijos MRN, jei:

a)

vežėjas dėl jam nepavaldžių aplinkybių privalo nukrypti nuo jam pagal 268 straipsnį nustatyto maršruto;

b)

įvyko incidentas arba kelių eismo įvykis, kaip apibrėžta TIR konvencijos 25 straipsnyje.

2.   Jei muitinė, kurios teritorijoje yra transporto priemonė, mano, kad atitinkamą TIR operaciją galima tęsti, ji imasi visų jos nuožiūra būtinų priemonių.

Ta muitinė į elektroninę tranzito sistemą įrašo su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais incidentais susijusią svarbią informaciją.

3.   Iki Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos patobulinimo datų atitinkamą informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus incidentus į elektroninę tranzito sistemą įrašo paskirties arba išvežimo muitinės įstaiga.

4.   Iki Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos patobulinimo datų šio straipsnio 2 dalies antra pastraipa netaikoma.

278 straipsnis

Pagal TIR procedūrą gabenamų prekių pateikimas paskirties arba išvežimo muitinės įstaigai

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies b punktas ir 227 straipsnio 2 dalies b punktas)

1.   Kai atliekant TIR operaciją prekės atvežamos į paskirties arba išvežimo muitinės įstaigą, tai muitinės įstaigai pateikiama:

a)

prekės kartu su kelių transporto priemone, transporto priemonių junginiu arba konteineriu;

b)

TIR knygelė;

c)

TIR operacijos MRN;

d)

visa informacija, kurios reikalauja paskirties arba išvežimo muitinės įstaiga.

Visa tai pateikiama oficialiomis darbo valandomis. Tačiau paskirties arba išvežimo muitinės įstaiga gali, atitinkamo asmens prašymu, leisti išvardytus dalykus pateikti ne oficialiomis darbo valandomis arba kitoje vietoje.

2.   Jei išvardyti dalykai paskirties arba išvežimo muitinės įstaigai pateikiami pasibaigus išvykimo arba įvežimo muitinės įstaigos pagal šio reglamento 276 straipsnio 2 dalį nustatytam laikotarpiui, laikoma, kad TIR knygelės turėtojas laikėsi šio laikotarpio, jei jis arba vežėjas paskirties arba išvežimo muitinės įstaigai patenkinamu būdu įrodo, kad vėlavimas yra ne dėl jo kaltės.

3.   TIR operacija gali būti užbaigta kitoje muitinės įstaigoje nei nurodytoji tranzito deklaracijoje. Tuomet ta muitinės įstaiga laikoma paskirties arba išvežimo muitinės įstaiga.

279 straipsnis

Formalumai, kurie turi būti atlikti paskirties arba išvežimo muitinės įstaigoje, gabenant prekes pagal TIR procedūrą

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies b punktas ir 227 straipsnio 2 dalies b punktas)

1.   Paskirties arba išvežimo muitinės įstaiga tą dieną, kurią jai pagal šio reglamento 278 straipsnio 1 dalį pateikiamos prekės kartu su kelių transporto priemone, transporto priemonių junginiu arba konteineriu, TIR knygelė ir TIR operacijos MRN, praneša išvykimo arba įvežimo muitinės įstaigai apie prekių atvežimą.

2.   Jei TIR operacija baigiama kitoje muitinės įstaigoje nei nurodytoji tranzito deklaracijoje, ta muitinės įstaiga, kuri pagal šio reglamento 278 straipsnio 3 dalį laikoma paskirties arba išvežimo muitinės įstaiga, tą dieną, kurią jai prekės pateikiamos pagal šio reglamento 278 straipsnio 1 dalį, praneša apie prekių atgabenimą išvykimo arba įvežimo muitinės įstaigai.

Išvykimo arba įvežimo muitinės įstaiga apie prekių atgabenimą praneša tranzito deklaracijoje nurodytai paskirties arba išvežimo muitinės įstaigai.

3.   Ne vėliau kaip trečią dieną po tos dienos, kurią paskirties arba išvežimo muitinės įstaigai arba kitoje vietoje pagal šio reglamento 278 straipsnio 1 dalį buvo pateiktos prekės, paskirties arba išvežimo muitinės įstaiga išvykimo arba įvežimo muitinės įstaigai praneša apie tikrinimo rezultatus. Išskirtiniais atvejais šis terminas gali būti pratęstas iki šešių dienų.

Tačiau, jei prekes gauna Kodekso 230 straipsnyje nurodytas įgaliotasis gavėjas, išvykimo arba įvežimo muitinės įstaigai apie atgabentas prekes pranešama ne vėliau kaip šeštą dieną po tos dienos, kurią prekės pristatytos įgaliotajam gavėjui.

4.   Paskirties arba išvežimo muitinės įstaiga užbaigia TIR operaciją pagal TIR konvencijos 1 straipsnio d punktą ir 28 straipsnio 1 dalį. Ji užpildo TIR knygelės šaknelę Nr. 2 ir pasilieka TIR knygelės atplėšiamąjį lapą Nr. 2. TIR knygelė grąžinama TIR knygelės turėtojui arba jo vardu veikiančiam asmeniui.

5.   Jei taikomas šio reglamento 274 straipsnis, paskirties arba išvežimo valstybės narės muitinė atitinkamą TIR knygelės atplėšiamojo lapo Nr. 2 dalį nedelsdama, o vėliausiai per aštuonias dienas nuo TIR operacijos užbaigimo dienos, grąžina išvykimo arba įvežimo muitinės įstaigai.

280 straipsnis

Tyrimo procedūra gabenant prekes pagal TIR procedūrą

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies b punktas ir 227 straipsnio 2 dalies b punktas)

1.   Jei išvykimo arba įvežimo muitinės įstaiga per šešias dienas po pranešimo apie prekių atvežimą dienos negauna tikrinimo rezultatų, ta muitinės įstaiga skubiai paprašo paskirties arba išvežimo muitinės įstaigos, kuri jai siuntė pranešimą apie prekių atvežimą, atsiųsti tikrinimo rezultatus.

Gavusi išvykimo arba įvežimo muitinės įstaigos prašymą, paskirties arba išvežimo muitinės įstaiga nedelsdama jai išsiunčia tikrinimo rezultatus.

2.   Jei išvykimo arba įvežimo valstybės narės muitinė dar nėra gavusi reikiamos informacijos, kad galėtų TIR operaciją pripažinti įvykdyta arba išieškoti skolą muitinei, ji toliau nurodytais atvejais paprašo, kad reikiamos informacijos jai pateiktų TIR knygelės turėtojas arba, jei paskirties arba išvežimo vietoje turima pakankamai duomenų, – paskirties arba išvežimo muitinės įstaiga:

a)

išvykimo arba įvežimo muitinės įstaiga negavo pranešimo apie prekių atvežimą iki prekių pateikimo laikotarpio, nustatyto pagal šio reglamento 276 straipsnio 2 dalį, pabaigos;

b)

išvykimo arba įvežimo muitinės įstaiga negavo tikrinimo rezultatų, kurių paprašė pagal šio straipsnio 1 dalį;

c)

išvykimo arba įvežimo muitinės įstaiga sužino, kad pranešimas apie prekių atvežimą arba tikrinimo rezultatai išsiųsti per klaidą.

3.   Išvykimo arba įvežimo valstybės narės muitinė informacijos prašymus pagal šio straipsnio 2 dalies a punktą išsiunčia per septynias dienas po tame punkte nurodyto laikotarpio pabaigos, o informacijos prašymus pagal šio straipsnio 2 dalies b punktą – per septynias dienas po taikomo laikotarpio, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje, pabaigos.

Tačiau, jei tiems laikotarpiams dar nepasibaigus išvykimo arba įvežimo valstybės narės muitinė gauna informacijos, kad TIR operacija nebuvo tinkamai užbaigta, arba turi tokių įtarimų, informacijos prašymą ji išsiunčia nedelsdama.

4.   Atsakymai į informacijos prašymus, pateiktus pagal šio straipsnio 2 dalį, išsiunčiami per 28 dienas nuo prašymo išsiuntimo dienos.

5.   Jei, atsakydama į prašymą pagal šio straipsnio 2 dalį, paskirties arba išvežimo muitinės įstaiga nepateikia pakankamai informacijos, kad TIR operaciją būtų galima pripažinti įvykdyta, išvykimo arba įvežimo valstybės narės muitinė ne vėliau kaip per 35 dienas po tyrimo procedūros pradžios paprašo TIR knygelės turėtojo suteikti tokią informaciją.

Tačiau iki Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos patobulinimo datų ta muitinė paprašo TIR knygelės turėtojo pateikti minėtąją informaciją ne vėliau kaip praėjus 28 dienoms po tyrimo procedūros pradžios.

TIR knygelės turėtojas į tokį prašymą atsako per 28 dienas nuo prašymo išsiuntimo dienos. TIR knygelės turėtojui paprašius šis laikotarpis gali būti pratęstas 28 dienomis.

6.   Jei TIR knygelė pagal 267 straipsnį priimta nesikeičiant su TIR operacija susijusiais TIR knygelės duomenimis, išvykimo arba įvežimo valstybės narės muitinė pradeda tyrimo procedūrą, kad gautų TIR operacijai pripažinti įvykdyta reikalingą informaciją, jei praėjus 2 mėnesiams nuo TIR knygelės priėmimo dienos ji negauna TIR operacijos užbaigimo įrodymo. Tokia muitinė atitinkamos informacijos prašymą siunčia paskirties arba išvežimo valstybės narės muitinei. Ta muitinė į tokį prašymą atsako per 28 dienas nuo prašymo išsiuntimo dienos.

Tačiau, jei tam laikotarpiui dar nepasibaigus išvykimo arba įvežimo valstybės narės muitinė gauna informacijos, kad TIR operacija nebuvo tinkamai užbaigta, arba turi tokių įtarimų, ji nedelsdama pradeda tyrimo procedūrą.

Išvykimo arba įvežimo valstybės narės muitinė taip pat pradeda tyrimo procedūrą, jeigu gaunama informacijos, kad TIR operacijos užbaigimo įrodymas buvo suklastotas, ir tyrimo procedūra būtina norint įgyvendinti šio straipsnio 9 dalies tikslus.

7.   Išvykimo arba įvežimo valstybės narės muitinė atitinkamą garantuojančiąją asociaciją informuoja apie tai, kad nebuvo galimybės TIR operaciją pripažinti įvykdyta, ir paragina ją pateikti įrodymų, kad TIR operacija baigta. Ta informacija nelaikoma pranešimu pagal TIR konvencijos 11 straipsnio 1 dalį.

8.   Jei pagal šio straipsnio 1–7 dalis atliekant tyrimo procedūros veiksmus nustatoma, kad TIR operacija buvo užbaigta tinkamai, išvykimo arba įvežimo valstybės narės muitinė pripažįsta TIR operaciją įvykdyta ir nedelsdama apie tai informuoja garantuojančiąją asociaciją, TIR knygelės turėtoją ir, kai būtina, bet kurią muitinę, kuri galėjo pradėti išieškojimo procedūrą.

9.   Jei pagal šio straipsnio 1–7 dalis atliekant tyrimo procedūros veiksmus nustatoma, kad TIR operacijos negalima pripažinti įvykdyta, išvykimo arba įvežimo valstybės narės muitinė nustato, ar atsirado skola muitinei.

Jei skola muitinei atsirado, išvykimo arba įvežimo valstybės narės muitinė imasi tokių priemonių:

a)

identifikuoja skolininką;

b)

nustato, kuri muitinė yra atsakinga už pranešimą apie skolą muitinei pagal Kodekso 102 straipsnio 1 dalį.

281 straipsnis

Alternatyvusis TIR operacijos užbaigimo įrodymas

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies b punktas ir 227 straipsnio 2 dalies b punktas)

1.   TIR operacija laikoma tinkamai užbaigta laikantis pagal šio reglamento 276 straipsnio 2 dalį nustatyto laikotarpio, jei TIR knygelės turėtojas arba garantuojančioji asociacija išvykimo arba įvežimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės:

a)

paskirties arba išvežimo valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo įrodoma, kad jos buvo pateiktos paskirties ar išvežimo muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, nurodytam Kodekso 230 straipsnyje;

b)

valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą arba muitinės dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos;

c)

muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra;

d)

trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje.

2.   Vietoje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų kaip įrodymas gali būti pateiktos jų kopijos, kurių tikrumą patvirtino ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, atitinkamos trečiosios šalies institucija arba valstybės narės institucija.

3.   Pranešimas apie prekių atvežimą, nurodytas šio reglamento 279 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nelaikomas tinkamai užbaigtos TIR operacijos įrodymu.

282 straipsnis

Formalumai, kurie turi būti atlikti, kai pagal TIR procedūrą gabenamas prekes gauna įgaliotasis gavėjas

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies b punktas ir 227 straipsnio 2 dalies b punktas)

1.   Prekes atvežus į leidime nurodytą vietą, kaip nurodyta Kodekso 230 straipsnyje, įgaliotasis gavėjas:

a)

nedelsdamas paskirties muitinės įstaigai praneša apie prekių atvežimą ir informuoja apie visus pažeidimus ar incidentus, įvykusius vežant prekes;

b)

iškrauna prekes tik gavęs paskirties muitinės įstaigos leidimą;

c)

po prekių iškrovimo patikrinimo rezultatus ir visą kitą svarbią su iškrovimu susijusią informaciją nedelsdamas įrašo į savo apskaitos registrus;

d)

ne vėliau kaip trečią dieną po tos dienos, kurią jis gavo leidimą iškrauti prekes, paskirties muitinės įstaigą informuoja apie prekių patikrinimo rezultatus ir visus pažeidimus.

2.   Paskirties muitinės įstaiga, gavusi pranešimą apie prekių atvežimą į įgaliotojo gavėjo patalpas, apie prekių atvežimą praneša išvykimo arba įvežimo muitinės įstaigai.

3.   Paskirties muitinės įstaiga, gavusi šio straipsnio 1 dalies d punkte nurodytus prekių patikrinimo rezultatus, ne vėliau kaip šeštą dieną po tos dienos, kurią prekės buvo pristatytos įgaliotajam gavėjui, patikrinimo rezultatus nusiunčia išvykimo arba įvežimo muitinės įstaigai.

4.   TIR knygelės turėtojui paprašius, įgaliotasis gavėjas išduoda jam kvitą, kuriuo patvirtinamas prekių atvežimas į leidime nurodytą vietą, kaip nurodyta Kodekso 230 straipsnyje, ir kuriame yra TIR operacijos MRN ir TIR knygelės nuorodos. Kvitas nelaikomas TIR operacijos užbaigimo pagal šio reglamento 279 straipsnio 4 dalį įrodymu.

5.   Įgaliotasis gavėjas užtikrina, kad TIR knygelė ir TIR operacijos MRN būtų per leidime nurodytą laiką pateikti paskirties muitinės įstaigai, siekiant pagal šio reglamento 279 straipsnio 4 dalį užbaigti TIR operaciją.

6.   Laikoma, kad TIR knygelės turėtojas įvykdė savo įsipareigojimus pagal TIR konvencijos 1 straipsnio o punktą, kai TIR knygelė kartu su kelių transporto priemone, transporto priemonių junginiu ar konteineriu bei nepakeisto pavidalo prekėmis pristatomi įgaliotajam gavėjui į leidime nurodytą vietą.

3 poskirsnis

Prekių gabenimas pagal ATA konvenciją ir Stambulo konvenciją

283 straipsnis

Pranešimas apie pažeidimus ir nusižengimus

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies c punktas ir 227 straipsnio 2 dalies c punktas)

Valstybės narės, kurioje pažeidimas arba nusižengimas padarytas vykdant ATA tranzitą, arba tas pažeidimas ar nusižengimas su tuo tranzitu susijęs, koordinavimo muitinės įstaiga, nurodyta 166 straipsnyje, ATA knygelės turėtojui ir garantuojančiajai asociacijai apie pažeidimą arba nusižengimą praneša per vienus metus nuo knygelės galiojimo pabaigos.

284 straipsnis

Alternatyvusis ATA tranzito operacijos užbaigimo įrodymas

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies c punktas ir 227 straipsnio 2 dalies c punktas)

1.   ATA tranzito operacija laikoma tinkamai užbaigta, jei ATA knygelės turėtojas per ATA konvencijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą laikotarpį (jei knygelė išduota pagal ATA konvenciją) arba per Stambulo konvencijos 9 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytą laikotarpį (jei knygelė išduota pagal Stambulo konvenciją) muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės:

a)

dokumentus, nurodytus ATA konvencijos 8 straipsnyje (jei knygelė išduota pagal ATA konvenciją) arba Stambulo konvencijos A priedo 10 straipsnyje (jei knygelė išduota pagal Stambulo konvenciją);

b)

muitinės patvirtintą dokumentą, liudijantį, kad prekės buvo pateiktos paskirties arba išvežimo muitinės įstaigai;

c)

trečiosios šalies, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra, muitinės išduotą dokumentą.

2.   Vietoje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų kaip įrodymas gali būti pateiktos jų kopijos, kurių tikrumą patvirtino originalius dokumentus patvirtinusi įstaiga.

4 poskirsnis

Prekių gabenimas su 302-ąja forma

285 straipsnis

Paskirtosios muitinės įstaigos

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies e punktas, 227 straipsnio 2 dalies e punktas ir 159 straipsnio 3 dalis)

Kiekvienos valstybės narės, kurioje yra dislokuotos Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos pajėgos (NATO pajėgos), turinčios teisę naudoti 302-ąją formą, muitinė paskiria muitinės įstaigą (-as), atsakingą (-as) už muitinės formalumus ir tikrinimą, susijusius su tų pajėgų arba jų vardu gabenamomis prekėmis.

286 straipsnis

NATO pajėgų aprūpinimas 302-osiomis formomis

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies e punktas ir 227 straipsnio 2 dalies e punktas)

Išvykimo valstybės narės paskirtoji muitinės įstaiga jos teritorijoje dislokuotas NATO pajėgas aprūpina 302-osiomis formomis, kurios:

a)

yra iš anksto autentifikuotos tos muitinės įstaigos pareigūno antspaudu ir parašu;

b)

sunumeruotos serijiniu numeriu;

c)

ant jų nurodytas visas tos paskirtosios muitinės įstaigos adresas, kuriuo reikia siųsti 302-osios formos kopiją.

287 straipsnis

Naudojant 302-ąją formą taikomos procedūrinės taisyklės

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies e punktas ir 227 straipsnio 2 dalies e punktas)

1.   Išsiųsdamos prekes NATO pajėgos atlieka kurį nors iš šių veiksmų:

a)

išvykimo arba įvežimo muitinės įstaigai elektroniniu būdu pateikia 302-ąją formą;

b)

užpildo 302-ąją formą kartu su pareiškimu, kuriame nurodo, kad kontroliuoja gabenamas prekes, o šio pareiškimo autentiškumą patvirtina parašu, antspaudu ir data.

2.   Jei NATO pajėgos 302-ąją formą pateikia elektroniniu būdu pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą, tai mutatis mutandis taikomi šio reglamento 294, 296, 304, 306, 314, 315 ir 316 straipsniai.

3.   Jei NATO pajėgos veikia pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą, 302-osios formos kopija nedelsiant pateikiama paskirtajai muitinės įstaigai, atsakingai už NATO pajėgoms, kurios siunčia prekes pačios arba kurių vardu prekės siunčiamos, taikomus muitinės formalumus ir tikrinimą.

Kitos 302-osios formos kopijos pridedamos prie siuntos, gabenamos paskirties NATO pajėgoms, kurios ant tų formų uždeda antspaudą ir jas pasirašo.

Atvežus prekes, dvi formos kopijos atiduodamos paskirtajai muitinės įstaigai, atsakingai už paskirties NATO pajėgoms taikomus muitinės formalumus ir tikrinimą.

Ta paskirtoji muitinės įstaiga pasilieka vieną kopiją, o antrą kopiją grąžina muitinės įstaigai, atsakingai už NATO pajėgoms, kurios siunčia prekes pačios arba kurių vardu prekės siunčiamos, taikomus muitinės formalumus ir tikrinimą.

5 poskirsnis

Naudojant pašto sistemą vežamų prekių tranzitas

288 straipsnis

Ne Sąjungos prekių gabenimas pašto siuntose pagal išorinio tranzito procedūrą

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies f punktas)

Jei ne Sąjungos prekės gabenamos pagal išorinio tranzito procedūrą, kaip nurodyta Kodekso 226 straipsnio 3 dalies f punkte, ant pašto siuntos ir visų lydimųjų dokumentų turi būti 72–01 priede pateikta etiketė.

289 straipsnis

Pašto siuntų, kuriose yra Sąjungos ir ne Sąjungos prekių, gabenimas

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies f punktas ir 227 straipsnio 2 dalies f punktas)

1.   Jei pašto siuntoje yra ir Sąjungos, ir ne Sąjungos prekių, ant tos siuntos ir visų lydimųjų dokumentų turi būti 72–01 priede pateikta etiketė.

2.   Paskirties vietos pašto paslaugų teikėjui atskirai nusiunčiamas arba prie siuntos pridedamas siuntoje esančių Sąjungos prekių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymas arba tokio tipo įrodymo MRN nuoroda.

Jei Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymas paskirties vietos pašto paslaugų teikėjui nusiunčiamas atskirai, tas pašto paslaugų teikėjas Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymą kartu su siunta pateikia paskirties muitinės įstaigai.

Jei Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymas arba jo MRN pridedamas prie siuntos, tai aiškiai nurodoma ant išorinės pakuotės.

290 straipsnis

Pašto siuntų gabenimas ypatingais atvejais pagal vidinio tranzito procedūrą

(Kodekso 227 straipsnio 2 dalies f punktas)

1.   Jei Sąjungos prekės gabenamos pagal vidinio tranzito procedūrą, kaip nurodyta Kodekso 227 straipsnio 2 dalies f punkte, į specialiąsias fiskalines teritorijas, iš jų arba iš vienos specialiosios fiskalinės teritorijos į kitą, ant pašto siuntos ir visų lydimųjų dokumentų turi būti 72–02 priede pateikta etiketė.

2.   Jei Sąjungos prekės gabenamos pagal vidinio tranzito procedūrą, kaip nurodyta Kodekso 227 straipsnio 2 dalies f punkte, iš Sąjungos muitų teritorijos į bendrojo tranzito šalį, iš kurios vėl bus gabenamos į Sąjungos muitų teritoriją, prie tų prekių pridedamas vieną iš šio reglamento 199 straipsnyje išvardytų būdų atitinkantis Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymas.

Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymas muitinės įstaigai pateikiamas prekes vėl įvežant į Sąjungos muitų teritoriją.

2 skirsnis

Išorinio ir vidinio Sąjungos tranzito procedūra

1 poskirsnis

Bendrosios nuostatos

291 straipsnis

Tranzito operacija ypatingomis aplinkybėmis

(Kodekso 6 straipsnio 3 dalies b punktas)

1.   Muitinė priima popierinę tranzito deklaraciją, jei laikinai neveikia:

a)

elektroninė tranzito sistema;

b)

kompiuterizuota sistema, kurią naudodami procedūros vykdytojai elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis pateikia Sąjungos tranzito deklaraciją;

c)

elektroninis kompiuterizuotos sistemos, kurią naudodami procedūros vykdytojai elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis pateikia Sąjungos tranzito deklaraciją, ir elektroninės tranzito sistemos elektroninis ryšys.

Popierinės tranzito deklaracijos naudojimo taisyklės nustatytos 72–04 priede.

2.   Kad tais atvejais, kai sistemos laikinai neveikia, kaip nurodyta b ar c punktuose, būtų galima priimti popierinę tranzito deklaraciją, reikia gauti muitinės sutikimą.

292 straipsnis

Tikrinimas ir administracinė pagalba

(Kodekso 48 straipsnis)

1.   Kompetentinga institucija po prekių išleidimo gali tikrinti pateiktą informaciją ir bet kuriuos dokumentus, formas, leidimus ar duomenis, susijusius su tranzito procedūra, kad įsitikintų, jog įrašai, informacija, kuria apsikeista, ir antspaudai yra autentiški. Toks tikrinimas atliekamas, jei iškyla abejonių dėl pateiktos informacijos tikslumo ir autentiškumo arba jei įtariamas sukčiavimas. Jis taip pat gali būti atliekamas remiantis rizikos analizės rezultatais arba atsitiktinės atrankos būdu.

2.   Kompetentinga muitinė, gavusi prašymą atlikti tikrinimą po prekių išleidimo, turi nedelsdama į jį reaguoti.

3.   Jei išvykimo valstybės narės kompetentinga muitinė pateikia prašymą kompetentingai muitinei atlikti su Sąjungos tranzito operacija susijusios informacijos tikrinimą po prekių išleidimo, laikoma, kad Kodekso 215 straipsnio 2 dalyje nustatytos tranzito procedūros pripažinimo įvykdyta sąlygos nėra įvykdytos, kol patvirtinamas duomenų autentiškumas ir tikslumas.

293 straipsnis

Konvencija dėl bendrosios tranzito procedūros

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies a punktas ir 227 straipsnio 2 dalies a punktas)

1.   Jei prekių turėtojas naudoja bendrąją tranzito procedūrą, taikoma šio straipsnio 2 dalis ir Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 189 straipsnis. Tačiau laikoma, kad prekėms, esančioms apyvartoje Sąjungos muitų teritorijoje, pagal Konvencijos dėl bendrosios tranzito procedūros (23) 1 straipsnio 2 dalį yra įforminta Sąjungos tranzito procedūra.

2.   Jei taikomos Konvencijos dėl bendrosios tranzito procedūros nuostatos ir Sąjungos prekės yra vežamos per vieną bendrojo tranzito šalį arba kelias tokias šalis, toms prekėms įforminama vidinio Sąjungos tranzito procedūra, kaip nurodyta Kodekso 227 straipsnio 2 dalies a punkte, išskyrus Sąjungos prekes, kurios vežamos tik jūrų arba oro transportu.

294 straipsnis

Mišrios siuntos

(Kodekso 233 straipsnio 1 dalies b punktas)

Siunta gali būti sudaryta iš prekių, kurioms pagal Kodekso 226 straipsnį turi būti įforminta išorinio Sąjungos tranzito procedūra, ir prekių, kurioms pagal Kodekso 227 straipsnį turi būti įforminta vidinio Sąjungos tranzito procedūra, su sąlyga, kad tranzito deklaracijoje kiekviena prekių rūšis yra atitinkamai pažymėta.

295 straipsnis

Taikymo sritis

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies a punktas ir 227 straipsnio 2 dalies a punktas)

Sąjungos tranzito procedūra yra privaloma tokiais atvejais:

a)

kai oro transportu vežamos ne Sąjungos prekės iškraunamos arba perkraunamos Sąjungos oro uoste;

b)

kai ne Sąjungos prekės jūrų transportu vežamos reguliariąja laivybos linija, kurią steigti leidimas išduotas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 120 straipsnį.

2 poskirsnis

Išvykimo muitinės įstaigoje atliekami formalumai

296 straipsnis

Tranzito deklaracija ir transporto priemonė

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalis ir 227 straipsnio 2 dalies a punktas)

1.   Kiekvienoje tranzito deklaracijoje turi būti nurodytos tik prekės, kurioms įforminta Sąjungos tranzito procedūra ir kurios yra arba bus gabenamos iš vienos išvykimo muitinės įstaigos į vieną paskirties muitinės įstaigą vienoje transporto priemonėje, konteineryje arba pakuotėje.

Tačiau vienoje tranzito deklaracijoje gali būti nurodytos prekės, kurios yra arba bus gabenamos iš vienos išvykimo muitinės įstaigos į vieną paskirties muitinės įstaigą daugiau kaip viename konteineryje arba daugiau kaip vienoje pakuotėje, jei tie konteineriai arba pakuotės pakraunami į vieną transporto priemonę.

2.   Pagal šį straipsnį viena transporto priemone laikomos ir visos toliau išvardytos transporto priemonės, jei vežamos prekės yra išsiunčiamos kartu:

a)

kelių transporto priemonė su priekaba (-omis) arba puspriekabe (-ėmis);

b)

į sąstatą sukabinti geležinkelio riedmenys arba vagonai;

c)

vieną vilkstinę sudarantys laivai.

3.   Jei atliekant Sąjungos tranzito procedūrą viena transporto priemonė naudojama prekėms pakrauti daugiau kaip vienoje išvykimo muitinės įstaigoje ir prekėms iškrauti daugiau kaip vienoje paskirties muitinės įstaigoje, dėl kiekvienos siuntos pateikiama atskira tranzito deklaracija.

297 straipsnis

Prekių pateikimo laikotarpis

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies a punktas ir 227 straipsnio 2 dalies a punktas)

1.   Išvykimo muitinės įstaiga nustato laikotarpį, per kurį prekės turi būti pateiktos paskirties muitinės įstaigai, atsižvelgdama į:

a)

maršrutą;

b)

transporto priemonę;

c)

transporto srities ar kitų sričių teisės aktus, kurie gali padaryti poveikį laikotarpio nustatymui;

d)

visą svarbią informaciją, kurią pranešė procedūros vykdytojas.

2.   Jei laikotarpį nustato išvykimo muitinės įstaiga, valstybių narių, į kurių teritoriją prekės įvežamos atliekant Sąjungos tranzito operaciją, muitinės to laikotarpio privalo laikytis ir neturi jo keisti.

298 straipsnis

Prekių gabenimo pagal Sąjungos tranzito procedūrą maršrutas

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies a punktas ir 227 straipsnio 2 dalies a punktas)

1.   Prekės, kurioms įforminta Sąjungos tranzito procedūra, į paskirties muitinės įstaigą gabenamos ekonomiškai pagrįstu maršrutu.

2.   Jei išvykimo muitinės įstaiga arba procedūros vykdytojas mano esant reikalinga, ta muitinės įstaiga nustato maršrutą, kuriuo turi būti gabenamos prekės atliekant Sąjungos tranzito procedūrą, atsižvelgdama į visą procedūros vykdytojo praneštą svarbią informaciją.

Nustatydama maršrutą muitinės įstaiga į elektroninę tranzito sistemą įrašo bent valstybes nares, per kurias turi būti vykdomas tranzitas.

299 straipsnis

Plombavimas kaip identifikavimo priemonė

(Kodekso 192 straipsnis, 226 straipsnio 3 dalies a punktas ir 227 straipsnio 2 dalies a punktas)

1.   Jei prekėms turi būti įforminama Sąjungos tranzito procedūra, išvykimo muitinės įstaiga užplombuoja:

a)

prekių laikymo vietą, jeigu išvykimo muitinės įstaiga pripažino, kad transporto priemonė arba konteineris yra tinkami plombuoti;

b)

kitais atvejais – kiekvieną atskirą pakuotę.

2.   Išvykimo muitinės įstaiga plombų skaičių ir vienetinius plombų identifikatorius įrašo į elektroninę tranzito sistemą.

300 straipsnis

Tinkamumas plombuoti

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies a punktas ir 227 straipsnio 2 dalies a punktas)

1.   Išvykimo muitinės įstaiga transporto priemonę arba konteinerį laiko tinkamais plombuoti, jei:

a)

plombas prie transporto priemonės arba konteinerio galima pritvirtinti paprastai ir veiksmingai;

b)

transporto priemonė arba konteineris sukonstruoti taip, kad įdėjus arba išėmus prekes lieka matomi pėdsakai, pažeidžiamos plombos arba matosi, kad bandyta atidaryti, arba elektroninė stebėsenos sistema registruoja prekių išėmimą arba įdėjimą;

c)

transporto priemonėje arba konteineryje nėra slaptų ertmių, kuriose būtų galima paslėpti prekes;

d)

prekėms skirtos vietos yra lengvai prieinamos muitiniam tikrinimui.

2.   Kelių transporto priemonės, priekabos, puspriekabės ir konteineriai, kurie pagal tarptautinį susitarimą, kurio susitariančioji šalis yra Sąjunga, patvirtinti kaip tinkami prekėms vežti su muitinės plomba, taip pat laikomi tinkamais plombuoti.

301 straipsnis

Muitinės plombų charakteristikos

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies a punktas ir 227 straipsnio 2 dalies a punktas)

1.   Muitinės plombos turi turėti bent šias esmines charakteristikas ir atitikti šias technines specifikacijas:

a)

esminės plombų charakteristikos:

i)

normaliai naudojant nesigadina ir patikimai prisitvirtina;

ii)

yra lengvai patikrinamos ir atpažįstamos;

iii)

pagamintos taip, kad jas sulaužius, pabandžius nuimti arba nuėmus lieka plika akimi matomi pėdsakai;

iv)

turi būti vienkartinio naudojimo, o daugkartinio naudojimo plombos turi būti pagamintos taip, kad, naudojant jas dar kartą, plombas būtų galima paženklinti aiškia atskira identifikavimo žyma;

v)

turi turėti vienetinį plombos identifikatorių, kuris yra nepanaikinamas, aiškiai perskaitomas ir pažymėtas vienetiniu kodu;

b)

techninės specifikacijos:

i)

plombų formos ir matmenys gali skirtis priklausomai nuo plombavimo būdo, bet jų matmenys turi būti tokie, kad identifikavimo ženklus būtų lengva įžiūrėti;

ii)

plombų identifikavimo ženklai turi būti tokie, kad jų būtų neįmanoma suklastoti ir sunku atgaminti;

iii)

naudojama medžiaga turi būti atspari atsitiktiniam laužymui ir tokia, kad plombos nebūtų galima nepastebimai suklastoti arba panaudoti pakartotinai.

2.   Jei plombos yra kompetentingos įstaigos patvirtintos pagal ISO tarptautinį standartą Nr. 17712:2013 „Krovinių konteineriai. Mechaninės plombos“ (angl. „Freight containers - Mechanical Seals“), laikoma, kad tokios plombos atitinka šio straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Jei prekės gabenamos konteineriais, turi būti kuo plačiau naudojamos itin saugios plombos.

3.   Ant muitinės plombos nurodoma:

a)

žodis „Muitinė“ viena Sąjungos oficialiųjų kalbų arba atitinkama santrumpa;

b)

šalies ISO-alpha-2 kodas, kuriuo nurodoma plombą uždėjusi valstybė narė.

c)

Valstybės narės taip pat gali plombą pažymėti Europos vėliavos simboliu.

Tarpusavyje susitarusios valstybės narės gali nuspręsti naudoti bendras saugumo priemones ir technologijas.

4.   Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai apie naudojamų plombų tipus. Komisija šią informaciją perduoda visoms valstybėms narėms.

5.   Jei plomba turi būti pašalinta, kad būtų galima atlikti muitinį tikrinimą, muitinė stengiasi pakartotinai pritvirtinti bent lygiavertėmis saugumo charakteristikomis pasižyminčią muitinės plombą, o informaciją apie tokį veiksmą, įskaitant naujos plombos numerį, įrašo į krovinio dokumentus.

302 straipsnis

Kitos identifikavimo priemonės nei plombavimas

(Kodekso 192 straipsnis, 226 straipsnio 3 dalies a punktas ir 227 straipsnio 2 dalies a punktas)

1.   Nukrypstant nuo šio reglamento 299 straipsnio, išvykimo muitinės įstaiga, užuot plombavusi prekes, kurioms įforminta Sąjungos tranzito procedūra, gali nuspręsti pasikliauti tranzito deklaracijoje arba papildomuose dokumentuose pateiktu prekių aprašymu, jei tas aprašymas pakankamai tikslus, kad būtų galima lengvai identifikuoti prekes, ir jame nurodytas prekių kiekis, pobūdis ir visi jų specialūs požymiai, pavyzdžiui, prekių serijiniai numeriai.

2.   Nukrypstant nuo šio reglamento 299 straipsnio, jei išvykimo muitinės įstaiga nenusprendžia kitaip, nei transporto priemonė, nei atskiros pakuotės su prekėmis neplombuojamos, jei:

a)

prekės vežamos oro transportu, o prie kiekvienos siuntos yra pritvirtinta etiketė su nurodytu pridedamo orlaivio važtaraščio numeriu, arba ant siuntos, kaip ant krovinio vieneto, yra nurodytas kartu pridedamo orlaivio važtaraščio numeris;

b)

prekės vežamos geležinkelių transportu, o geležinkelio bendrovės joms taiko identifikavimo priemones.

303 straipsnis

Prekių išleidimas Sąjungos tranzito procedūrai atlikti

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies a punktas ir 227 straipsnio 2 dalies a punktas)

1.   Sąjungos tranzito procedūrai atlikti išleidžiamos tik tos prekės, kurios yra užplombuotos pagal šio reglamento 299 straipsnį arba kurioms taikomos kitos šio reglamento 302 straipsnyje nurodytos identifikavimo priemonės.

2.   Išleidusi prekes, išvykimo muitinės įstaiga Sąjungos tranzito procedūros duomenis perduoda:

a)

deklaracijoje nurodytai paskirties muitinės įstaigai;

b)

kiekvienai deklaracijoje nurodytai tranzito muitinės įstaigai.

Tie duomenys turi būti pagrįsti tranzito deklaracijoje pateiktais ir prireikus pataisytais duomenimis.

3.   Išvykimo muitinės įstaiga praneša procedūros vykdytojui, kad prekės išleistos Sąjungos tranzito procedūrai atlikti.

4.   Procedūros vykdytojui paprašius, išvykimo muitinės įstaiga procedūros vykdytojui išduoda tranzito lydimąjį dokumentą arba, kai būtina, tranzito/saugumo lydimąjį dokumentą.

Tranzito lydimasis dokumentas išduodamas naudojant Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 B-02 priede pateiktą formą, prireikus papildomai pateikiant prekių sąrašą to paties deleguotojo reglamento B-03 priede pateiktoje formoje. Tranzito/saugumo lydimasis dokumentas išduodamas naudojant to paties deleguotojo reglamento B-04 priede pateiktą formą ir papildomai pateikiant tranzito/saugumo prekių sąrašą to paties deleguotojo reglamento B-05 priede pateiktoje formoje.

3 poskirsnis

Formalumai, atliekami vykdant Sąjungos tranzito procedūrą

304 straipsnis

Pagal Sąjungos tranzito procedūrą gabenamų prekių pateikimas tranzito muitinės įstaigai

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies a punktas ir 227 straipsnio 2 dalies a punktas)

1.   Prekės kartu su tranzito deklaracijos MRN pateikiamos kiekvienai tranzito muitinės įstaigai.

2.   Tais atvejais, kai kiekvienoje tranzito muitinės įstaigoje pateikiamas tranzito deklaracijos MRN, taikoma Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 184 straipsnio antra pastraipa.

3.   Tranzito muitinės įstaigos prekių pervežimą per sieną įregistruoja remdamosi Sąjungos tranzito procedūros duomenimis, gautais iš išvykimo muitinės įstaigos. Apie tą pervežimą tranzito muitinės įstaigos praneša išvykimo muitinės įstaigai.

4.   Jei prekės vežamos per kitą tranzito muitinės įstaigą nei nurodytoji deklaracijoje, faktinė tranzito muitinės įstaiga iš išvykimo muitinės įstaigos paprašo Sąjungos tranzito operacijos duomenų ir išvykimo muitinės įstaigą informuoja apie prekių pervežimą per sieną.

5.   Tranzito muitinės įstaigos gali tikrinti prekes. Bet koks prekių tikrinimas atliekamas daugiausia remiantis Sąjungos tranzito procedūros duomenimis, gautais iš išvykimo muitinės įstaigos.

6.   Šio straipsnio 1–4 dalys netaikomos prekių vežimui geležinkelių transportu, jei tranzito muitinės įstaiga prekių pervežimą per sieną gali patikrinti kitomis priemonėmis. Toks tikrinimas atliekamas tik esant poreikiui. Tikrinimas gali būti atliekamas atgaline data.

305 straipsnis

Incidentai gabenant prekes pagal Sąjungos tranzito procedūrą

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies a punktas ir 227 straipsnio 2 dalies a punktas)

1.   Įvykus incidentui, vežėjas nedelsdamas artimiausiai valstybės narės, kurios teritorijoje yra transporto priemonė, muitinei pateikia prekes ir tranzito deklaracijos MRN, jei:

a)

vežėjas dėl jam nepavaldžių aplinkybių privalo nukrypti nuo jam pagal šio reglamento 298 straipsnį nustatyto maršruto;

b)

dėl vežėjui nepavaldžių priežasčių vežant prekes plombos sulaužomos arba kėsinamasi jas sulaužyti;

c)

prekės, prižiūrint muitinei, perkeliamos iš vienos transporto priemonės į kitą transporto priemonę;

d)

gresiant neišvengiamam pavojui būtina nedelsiant iškrauti visą užplombuotos transporto priemonės krovinį arba jo dalį;

e)

įvyksta incidentas, galintis padaryti poveikį procedūros vykdytojo arba vežėjo gebėjimui vykdyti savo pareigas;

f)

pakeičiamas bet kuris elementas, sudarantis šio reglamento 296 straipsnio 2 dalyje nurodytą vieną transporto priemonę.

2.   Jei muitinė, kurios teritorijoje yra transporto priemonė, mano, kad atitinkamą Sąjungos tranzito operaciją galima tęsti, ji imasi visų jos nuožiūra būtinų priemonių.

Ta muitinė į elektroninę tranzito sistemą įrašo su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais incidentais susijusią svarbią informaciją.

3.   Jei įvyksta šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas incidentas, muitinė nereikalauja pateikti prekių kartu nurodant ir tranzito deklaracijos MRN, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

prekės perkeliamos iš neužplombuotos transporto priemonės;

b)

procedūros vykdytojas arba vežėjas procedūros vykdytojo vardu valstybės narės, kurios teritorijoje yra transporto priemonė, muitinei pateikia svarbią su perkėlimu susijusią informaciją;

c)

ta muitinė minėtą svarbią informaciją įrašo į elektroninę tranzito sistemą.

4.   Įvykus šio straipsnio 1 dalies f punkte nurodytam incidentui, vežėjas gali tęsti Sąjungos tranzito operaciją, jei vienas arba daugiau riedmenų arba vagonų dėl techninių priežasčių atkabinamas (-i) nuo geležinkelio riedmenų arba vagonų sąstato.

5.   Jei, įvykus šio straipsnio 1 dalies f punkte nurodytam incidentui, pakeičiamas kelių transporto priemonės vilkikas, bet nepakeičiama jo priekaba arba puspriekabė, muitinė nereikalauja pateikti prekių kartu nurodant ir tranzito deklaracijos MRN, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

procedūros vykdytojas arba vežėjas procedūros vykdytojo vardu valstybės narės, kurios teritorijoje yra transporto priemonė, muitinei pateikia svarbią su kelių transporto priemonės sudėtimi susijusią informaciją;

b)

ta muitinė minėtą svarbią informaciją įrašo į elektroninę tranzito sistemą.

6.   Iki Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos patobulinimo datų šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais vežėjas atitinkamą informaciją įrašo į tranzito lydimąjį dokumentą ar tranzito/saugumo lydimąjį dokumentą ir po incidento prekes kartu su tranzito lydimuoju dokumentu arba tranzito/saugumo lydimuoju dokumentu nedelsdamas pateikia artimiausiai valstybės narės, kurios teritorijoje yra transporto priemonė, muitinei.

Šio straipsnio 3 dalies a ir b punktuose, 4 dalyje ir 5 dalies a punkte nurodytais atvejais vežėjas atleidžiamas nuo pareigos minėtai muitinei pateikti prekes ir nurodyti tranzito deklaracijos MRN.

Atitinkamą informaciją apie incidentus, įvykusius atliekant tranzito operaciją, tranzito muitinės įstaiga arba paskirties muitinės įstaiga įrašo į elektroninę tranzito sistemą.

7.   Iki Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos patobulinimo datų šio straipsnio 2 dalies antra pastraipa netaikoma.

4 poskirsnis

Formalumai, atliekami paskirties muitinės įstaigoje

306 straipsnis

Prekių, kurioms įforminta Sąjungos tranzito procedūra, pateikimas paskirties muitinės įstaigai

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies a punktas ir 227 straipsnio 2 dalies a punktas)

1.   Kai prekės, kurioms įforminta Sąjungos tranzito procedūra, atgabenamos į paskirties muitinės įstaigą, tai muitinės įstaigai pateikiama:

a)

prekės;

b)

tranzito deklaracijos MRN;

c)

visa informacija, kurios reikalauja paskirties muitinės įstaiga.

Visa tai pateikiama oficialiomis darbo valandomis. Tačiau paskirties muitinės įstaiga, atitinkamo asmens prašymu, gali leisti išvardytus dalykus pateikti ne oficialiomis darbo valandomis arba bet kurioje kitoje vietoje.

2.   Tais atvejais, kai kiekvienoje tranzito muitinės įstaigoje pateikiamas tranzito deklaracijos MRN, taikoma Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 184 straipsnio 2 dalis.

3.   Jei išvardyti dalykai pateikiami pasibaigus išvykimo muitinės įstaigos pagal šio reglamento 297 straipsnio 1 dalį nustatytam laikotarpiui, laikoma, kad procedūros vykdytojas laikėsi šio laikotarpio, jei jis arba vežėjas paskirties muitinės įstaigai priimtinu būdu įrodo, kad vėlavimas yra ne dėl jo kaltės.

4.   Sąjungos tranzito procedūra gali būti užbaigta kitoje muitinės įstaigoje nei nurodytoji tranzito deklaracijoje. Tuomet ta muitinės įstaiga laikoma paskirties muitinės įstaiga.

5.   Prekes paskirties muitinės įstaigai pateikiančio asmens prašymu ta muitinės įstaiga išduoda jam kvitą, kuriuo patvirtinamas prekių pateikimas tai muitinės įstaigai ir kuriame nurodytas tranzito deklaracijos MRN.

Kvitas išduodamas naudojant 72–03 priede pateiktą formą, kurią atitinkamas asmuo užpildo iš anksto.

Kvitas negali būti naudojamas kaip alternatyvus Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo pagal šio reglamento 312 straipsnį įrodymas.

307 straipsnis

Pranešimas apie prekių atvežimą pagal Sąjungos tranzito procedūrą

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies a punktas ir 227 straipsnio 2 dalies a punktas)

1.   Paskirties muitinės įstaiga išvykimo muitinės įstaigai praneša apie prekių atvežimą tą dieną, kurią prekės ir tranzito deklaracijos MRN jai pateikiamos pagal šio reglamento 306 straipsnio 1 dalį.

2.   Jei Sąjungos tranzito procedūra baigiama kitoje muitinės įstaigoje nei nurodytoji tranzito deklaracijoje, ta muitinės įstaiga, kuri laikoma paskirties muitinės įstaiga pagal šio reglamento 306 straipsnio 4 dalį, išvykimo muitinės įstaigai praneša apie prekių atvežimą tą dieną, kurią jai prekės ir tranzito deklaracijos MRN pateikiami pagal šio reglamento 306 straipsnio 1 dalį.

Išvykimo muitinės įstaiga apie prekių atvežimą praneša tranzito deklaracijoje nurodytai paskirties muitinės įstaigai.

308 straipsnis

Tikrinimas ir alternatyviojo įrodymo išdavimas

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies a punktas ir 227 straipsnio 2 dalies a punktas)

1.   Kai Sąjungos tranzito procedūra užbaigiama, paskirties muitinės įstaiga, remdamasi iš išvykimo muitinės įstaigos gautais Sąjungos tranzito operacijos duomenimis, atlieka muitinį tikrinimą.

2.   Kai Sąjungos tranzito procedūra užbaigiama, paskirties muitinės įstaiga neaptinka jokių nusižengimų, o procedūros vykdytojas pateikia tranzito lydimąjį dokumentą arba tranzito/saugumo lydimąjį dokumentą, ta muitinės įstaiga, procedūros vykdytojo prašymu, patvirtina tą dokumentą, kad jis pagal 305 straipsnį galėtų pateikti jį kaip alternatyvųjį įrodymą. Patvirtinimas – tai tos muitinės įstaigos antspaudas, pareigūno parašas, data ir įrašas

„Alternatyvusis įrodymas – 99202“.

309 straipsnis

Tikrinimo rezultatų siuntimas

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies a punktas ir 227 straipsnio 2 dalies a punktas)

1.   Ne vėliau kaip trečią dieną po tos dienos, kurią paskirties muitinės įstaigoje arba kitoje vietoje pagal šio reglamento 306 straipsnio 1 dalį buvo pateiktos prekės, paskirties muitinės įstaiga išvykimo muitinės įstaigai praneša apie tikrinimo rezultatus. Išskirtiniais atvejais šis terminas gali būti pratęstas iki šešių dienų.

2.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, jei prekes gauna įgaliotasis gavėjas, nurodytas Kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punkte, išvykimo muitinės įstaigai apie atvežtas prekes pranešama ne vėliau kaip šeštą dieną po tos dienos, kurią prekės pristatytos įgaliotajam gavėjui.

Jei prekės vežamos geležinkeliais ir vienas arba daugiau riedmenų arba vagonų dėl techninių priežasčių atkabinamas (-i) nuo geležinkelio riedmenų arba vagonų sąstato, kaip nurodyta šio reglamento 305 straipsnio 4 dalyje, išvykimo muitinės įstaiga informuojama ne vėliau kaip dvyliktą dieną po tos dienos, kurią pateikta pirmoji prekių dalis.

3.   Iki Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos patobulinimo datų šio straipsnio 2 dalies antra pastraipa netaikoma.

5 poskirsnis

Tyrimo procedūra ir skolos muitinei išieškojimas

310 straipsnis

Tyrimo procedūra, susijusi su prekėmis, gabenamomis pagal Sąjungos tranzito procedūrą

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies a punktas ir 227 straipsnio 2 dalies a punktas)

1.   Jei išvykimo muitinės įstaiga, gavusi pranešimą apie prekių atvežimą, negauna tikrinimo rezultatų per šešias dienas, kaip numatyta šio reglamento 309 straipsnio 1 dalyje arba šio reglamento 309 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, arba per dvylika dienų, kaip numatyta šio reglamento 309 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, ta muitinės įstaiga nedelsdama paprašo, kad pranešimą apie prekių atvežimą atsiuntusi paskirties muitinės įstaiga pateiktų jai tikrinimo rezultatus.

Gavusi išvykimo muitinės įstaigos prašymą, paskirties muitinės įstaiga nedelsdama jai išsiunčia tikrinimo rezultatus.

2.   Jei išvykimo valstybės narės muitinė dar nėra gavusi reikiamos informacijos, kad galėtų Sąjungos tranzito procedūrą pripažinti įvykdyta arba išieškoti skolą muitinei, ji toliau nurodytais atvejais paprašo, kad reikiamos informacijos jai pateiktų procedūros vykdytojas arba, jei paskirties vietoje turima pakankamai duomenų, – paskirties muitinės įstaiga:

a)

išvykimo muitinės įstaiga negavo pranešimo apie prekių atvežimą iki prekių pateikimo laikotarpio, nustatyto pagal šio reglamento 297 straipsnį, pabaigos;

b)

išvykimo muitinės įstaiga negavo tikrinimo rezultatų, kurių paprašė pagal šio straipsnio 1 dalį;

c)

išvykimo muitinės įstaiga sužino, kad pranešimas apie prekių atvežimą arba tikrinimo rezultatai išsiųsti per klaidą.

3.   Išvykimo valstybės narės muitinė informacijos prašymus pagal šio straipsnio 2 dalies a punktą išsiunčia per septynias dienas nuo tame punkte nurodyto laikotarpio pabaigos, o informacijos prašymus pagal šio straipsnio 2 dalies b punktą – per septynias dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto taikytino laikotarpio pabaigos.

Tačiau, jei tiems laikotarpiams dar nepasibaigus išvykimo valstybės narės muitinė gauna informacijos, kad Sąjungos tranzito procedūra nebuvo tinkamai užbaigta, arba turi tokių įtarimų, informacijos prašymą ji išsiunčia nedelsdama.

4.   Atsakymai į informacijos prašymus, pateiktus pagal šio straipsnio 2 dalį, išsiunčiami per 28 dienas nuo prašymo išsiuntimo dienos.

5.   Jei paskirties muitinės įstaiga, pagal šio straipsnio 2 dalį gavusi prašymą, nepateikia pakankamai informacijos, kad Sąjungos tranzito procedūrą būtų galima pripažinti įvykdyta, išvykimo valstybės narės muitinė ne vėliau kaip per 35 dienas po tyrimo procedūros pradžios paprašo procedūros vykdytojo suteikti tokią informaciją.

Tačiau iki Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos patobulinimo datų ta muitinė paprašo procedūros vykdytojo pateikti minėtąją informaciją ne vėliau kaip praėjus 28 dienoms po tyrimo procedūros pradžios.

Procedūros vykdytojas į tokį prašymą atsako per 28 dienas nuo prašymo išsiuntimo dienos.

6.   Jei savo atsakyme pagal šio straipsnio 5 dalį procedūros vykdytojas pateikia nepakankamai informacijos, kad Sąjungos tranzito procedūrą būtų galima pripažinti įvykdyta, tačiau išvykimo valstybės narės muitinė mano, kad jos pakanka tyrimo procedūrai tęsti, ta muitinė nedelsdama išsiunčia papildomos informacijos prašymą susijusiai muitinės įstaigai.

Ta muitinės įstaiga į tokį prašymą atsako per 40 dienų nuo prašymo išsiuntimo dienos.

7.   Jei pagal šio straipsnio 1–6 dalis atliekant tyrimo procedūros veiksmus nustatoma, kad Sąjungos tranzito procedūra užbaigta tinkamai, išvykimo valstybės narės muitinė Sąjungos tranzito procedūrą pripažįsta įvykdyta ir nedelsdama apie tai informuoja procedūros vykdytoją ir, kai būtina, bet kurią muitinę, kuri galėjo pradėti išieškojimo procedūrą.

8.   Jei pagal šio straipsnio 1–6 dalis atliekant tyrimo procedūros veiksmus nustatoma, kad Sąjungos tranzito procedūros negalima pripažinti įvykdyta, išvykimo valstybės narės muitinė nustato, ar atsirado skola muitinei.

Jei skola muitinei atsirado, išvykimo valstybės narės muitinė imasi tokių priemonių:

a)

identifikuoja skolininką;

b)

nustato, kuri muitinė yra atsakinga už pranešimą apie skolą muitinei pagal Kodekso 102 straipsnio 1 dalį.

311 straipsnis

Prašymas perkelti skolos muitinei išieškojimo procedūrą

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies a punktas ir 227 straipsnio 2 dalies a punktas)

1.   Jei išvykimo valstybės narės muitinė, vykdydama tyrimo procedūrą, dar nepasibaigus Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 77 straipsnio a punkte nurodytam laikotarpiui, gauna įrodymų, kad vieta, kurioje įvykdyti skolos muitinei atsiradimą lėmę veiksmai, yra kitoje valstybėje narėje, ta muitinė nedelsdama ir bet kokiu atveju per minėtą laikotarpį visą turimą informaciją išsiunčia tos vietos kompetentingai muitinei.

2.   Tos vietos kompetentinga muitinė patvirtina, kad gavo informaciją, ir išvykimo valstybės narės muitinę informuoja, ar ji yra atsakinga už išieškojimą. Jei išvykimo valstybės narės muitinė per 28 dienas tokios informacijos negauna, ji nedelsdama atnaujina tyrimo procedūrą arba pradeda išieškojimą.

312 straipsnis

Alternatyvusis Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymas

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies a punktas ir 227 straipsnio 2 dalies a punktas)

1.   Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės:

a)

paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta Kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punkte;

b)

valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą arba muitinės dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos;

c)

muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra;

d)

trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje.

2.   Vietoje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų kaip įrodymas gali būti pateiktos jų kopijos, kurių tikrumą patvirtino ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, atitinkamos trečiosios šalies institucija arba valstybės narės institucija.

3.   300 straipsnyje nurodytas pranešimas apie prekių atvežimą nelaikomas tinkamai užbaigtos Sąjungos tranzito procedūros įrodymu.

6 poskirsnis

Su Sąjungos tranzito procedūra susijęs supaprastinimas

313 straipsnis

Teritorinė supaprastinimo taikymo sritis

(Kodekso 233 straipsnio 4 dalis)

1.   Kodekso 233 straipsnio 4 dalies a ir c punktuose nurodytas supaprastinimas taikomas tik Sąjungos tranzito operacijoms, kurios pradedamos valstybėje narėje, kurioje išduotas supaprastinimo leidimas.

2.   Kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punkte nurodytas supaprastinimas taikomas tik Sąjungos tranzito operacijoms, kurios baigiamos valstybėje narėje, kurioje išduotas supaprastinimo leidimas.

3.   Kodekso 233 straipsnio 4 dalies e punkte nurodytas supaprastinimas taikomas supaprastinimo leidime nurodytose valstybėse narėse.

314 straipsnis

Įgaliotojo siuntėjo atliekamas Sąjungos tranzito procedūros įforminimas prekėms

(Kodekso 233 straipsnio 4 dalies a punktas)

1.   Jei įgaliotasis siuntėjas ketina prekėms įforminti Sąjungos tranzito procedūrą, jis išvykimo muitinės įstaigai pateikia tranzito deklaraciją. Įgaliotasis siuntėjas negali pradėti Sąjungos tranzito procedūros anksčiau nei baigiasi Kodekso 233 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytame leidime nustatytas laikotarpis.

2.   Įgaliotasis siuntėjas į elektroninę tranzito sistemą įrašo tokią informaciją:

a)

maršrutą, jei jis nustatytas pagal 291 straipsnį;

b)

vadovaujantis šio reglamento 297 straipsniu nustatytą laikotarpį, per kurį prekės turi būti pateiktos paskirties muitinės įstaigai;

c)

kai būtina, plombų skaičių ir vienetinius plombų identifikatorius.

3.   Įgaliotasis siuntėjas tranzito lydimąjį dokumentą arba tranzito/saugumo lydimąjį dokumentą gali atspausdinti tik gavęs išvykimo muitinės įstaigos pranešimą, kad prekės išleistos Sąjungos tranzito procedūrai atlikti. Tačiau iki Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos patobulinimo datų įgaliotasis siuntėjas tuos dokumentus spausdina.

315 straipsnis

Įgaliotojo gavėjo gautoms pagal Sąjungos tranzito procedūrą gabentoms prekėms taikomi formalumai

(Kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punktas)

1.   Kai prekės atvežamos į Kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punkte minimame leidime nurodytą vietą, įgaliotasis gavėjas:

a)

nedelsdamas paskirties muitinės įstaigai praneša apie prekių atvežimą ir informuoja apie visus pažeidimus ar incidentus, įvykusius vežant prekes;

b)

iškrauna prekes tik gavęs paskirties muitinės įstaigos leidimą;

c)

po prekių iškrovimo patikrinimo rezultatus ir visą kitą svarbią su iškrovimu susijusią informaciją nedelsdamas įrašo į savo apskaitos registrus;

d)

ne vėliau kaip trečią dieną po tos dienos, kurią jis gavo leidimą iškrauti prekes, paskirties muitinės įstaigą informuoja apie prekių patikrinimo rezultatus ir visus pažeidimus.

2.   Gavusi pranešimą apie prekių atvežimą į įgaliotojo gavėjo patalpas, paskirties muitinės įstaiga apie prekių atvežimą praneša išvykimo muitinės įstaigai.

3.   Gavusi šio straipsnio 1 dalies d punkte nurodytus prekių patikrinimo rezultatus, paskirties muitinės įstaiga ne vėliau kaip šeštą dieną po tos dienos, kurią prekės buvo pristatytos įgaliotajam gavėjui, nusiunčia patikrinimo rezultatus išvykimo muitinės įstaigai.

316 straipsnis

Įgaliotojo gavėjo gautoms prekėms taikytos Sąjungos tranzito procedūros pabaiga

(Kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punktas)

1.   Procedūros vykdytojas laikomas įvykdžiusiu savo pareigas, o tranzito procedūra laikoma užbaigta pagal Kodekso 233 straipsnio 2 dalį, jei nepakeisto pavidalo prekės pateikiamos įgaliotajam gavėjui, kaip numatyta Kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punkte, leidime nurodytoje vietoje per laikotarpį, nustatytą vadovaujantis šio reglamento 297 straipsnio 1 dalimi.

2.   Vežėjui paprašius, įgaliotasis gavėjas išduoda kvitą, kuriuo patvirtinama, kad prekės buvo atvežtos į Kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punkte minimame leidime nurodytą vietą, ir kuriame nurodomas Sąjungos tranzito operacijos MRN. Kvitas pateikiamas naudojant 72–03 priede pateiktą formą.

317 straipsnis

Specialių plombų naudojimo formalumai

(Kodekso 233 straipsnio 4 dalies c punktas)

1.   Specialios plombos turi atitikti šio reglamento 301 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

Kompetentingos įstaigos pagal ISO tarptautinį standartą Nr. 17712:2013 „Krovinių konteineriai. Mechaninės plombos“ patvirtintos plombos laikomos atitinkančiomis tuos reikalavimus.

Jei prekės gabenamos konteineriais, turi būti kuo plačiau naudojamos itin saugios plombos.

2.   Ant specialios plombos pateikiama kuri nors iš šių nuorodų:

a)

asmens, kuriam pagal Kodekso 233 straipsnio 4 dalies c punktą leista naudoti plombą, vardas ir pavardė;

b)

atitinkama santrumpa ar kodas, pagal kuriuos išvykimo valstybės narės muitinė gali identifikuoti atitinkamą asmenį.

3.   Procedūros vykdytojas tranzito deklaracijoje įrašo specialių plombų skaičių bei vienetinius plombų identifikatorius ir uždeda plombas ne vėliau kaip tada, kai prekės išleidžiamos Sąjungos tranzito procedūrai atlikti.

318 straipsnis

Muitinės vykdoma specialių plombų naudojimo priežiūra

(Kodekso 233 straipsnio 4 dalies c punktas)

Muitinė atlieka šiuos veiksmus:

a)

praneša Komisijai ir kitų valstybių narių muitinėms apie naudojamas specialias plombas ir apie specialias plombas, kurių ji nusprendė nepatvirtinti dėl pažeidimų arba techninių trūkumų;

b)

gavusi informaciją apie tai, kad kita muitinė nusprendė nepatvirtinti tam tikros specialios plombos, peržiūri savo patvirtintas ir naudojamas specialias plombas;

c)

konsultuojasi tarpusavyje, kad būtų prieita prie bendros nuomonės;

d)

stebi, kaip asmenys, kuriems pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 197 straipsnį suteiktas leidimas, naudoja specialias plombas.

Prireikus Komisija ir valstybės narės susitarusios gali nustatyti bendrą numeravimo sistemą ir bendrų saugumo priemonių ir technologijų naudojimo sąlygas.

319 straipsnis

Konsultacija prieš suteikiant leidimus kaip tranzito deklaraciją naudoti elektroninį transporto dokumentą gabenant prekes oro arba jūrų transportu

(Kodekso 22 straipsnis)

Patikrinusi, ar tenkinamos Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 191 straipsnyje ir atitinkamai to deleguotojo reglamento 199 straipsnyje dėl oro transporto arba to deleguotojo reglamento 200 straipsnyje dėl jūrų transporto nustatytos leidimo suteikimo sąlygos, muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, oro transporto atveju konsultuojasi su išvykimo ir paskirties oro uostų muitinėmis, o jūrų transporto atveju – su išvykimo ir paskirties uostų muitinėmis.

Konsultacijos laikotarpis – 45 dienos nuo tos dienos, kurią muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, pagal 15 straipsnį praneša apie sąlygas ir kriterijus, kuriuos turi išnagrinėti muitinė, su kuria konsultuojamasi.

320 straipsnis

Elektroninio transporto dokumento kaip tranzito deklaracijos naudojimo gabenant prekes oro arba jūrų transportu formalumai

(Kodekso 233 straipsnio 4 dalies e punktas)

1.   Sąjungos tranzito procedūrai atlikti prekės išleidžiamos tada, kai elektroninio transporto dokumento duomenys leidime nurodytomis priemonėmis pateikiami oro uoste esančiai išvykimo muitinės įstaigai (oro transporto atveju) arba uoste esančiai išvykimo muitinės įstaigai (jūrų transporto atveju).

2.   Jei prekėms turi būti įforminta Sąjungos tranzito procedūra, procedūros vykdytojas elektroniniame transporto dokumente prie visų prekių įrašo reikiamus kodus.

3.   Sąjungos tranzito procedūra baigiama, kai prekės pateikiamos oro uoste esančiai paskirties muitinės įstaigai (oro transporto atveju) arba uoste esančiai paskirties muitinės įstaigai (jūrų transporto atveju) ir kai tai muitinės įstaigai leidime nurodytomis priemonėmis pateikiami elektroninio transporto dokumento duomenys.

4.   Procedūros vykdytojas nedelsdamas praneša išvykimo ir paskirties muitinės įstaigoms apie visus nusižengimus ir pažeidimus.

5.   Sąjungos tranzito procedūra pripažįstama įvykdyta, išskyrus atvejus, kai muitinės gauna informacijos arba nustato, kad procedūra nebuvo tinkamai užbaigta.

7 poskirsnis

Stacionariais transportavimo įrenginiais transportuojamos prekės

321 straipsnis

Transportavimas stacionariais transportavimo įrenginiais ir Sąjungos tranzito procedūros taikymas

(Kodekso 226 straipsnio 3 dalies a punktas ir 227 straipsnio 2 dalies a punktas)

1.   Jei stacionariu transportavimo įrenginiu transportuojamos prekės tuo įrenginiu patenka į Sąjungos muitų teritoriją, laikoma, kad Sąjungos tranzito procedūra toms prekėms įforminta nuo patekimo į tą teritoriją momento.

2.   Jei stacionariu transportavimo įrenginiu transportuojamos jau Sąjungos muitų teritorijoje esančios prekės, laikoma, kad Sąjungos tranzito procedūra toms prekėms įforminta nuo patekimo į tą stacionarų transportavimo įrenginį momento.

3.   Taikant Sąjungos tranzito procedūrą prekėms, transportuojamoms stacionariais transportavimo įrenginiais, procedūros vykdytojas šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju yra stacionaraus transportavimo įrenginio operatorius, įsisteigęs valstybėje narėje, per kurios teritoriją prekės patenka į Sąjungos muitų teritoriją, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju – stacionaraus transportavimo įrenginio operatorius valstybėje narėje, kurioje prekės pradedamos transportuoti.

Procedūros vykdytojas ir muitinė susitaria dėl transportuojamų prekių muitinės priežiūros metodų.

4.   Taikant Kodekso 233 straipsnio 3 dalį, stacionaraus transportavimo įrenginio operatorius, įsisteigęs valstybėje narėje, per kurios teritoriją prekės juo transportuojamos, laikomas vežėju.

5.   Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta, kai gavėjo arba stacionaraus transportavimo įrenginio operatoriaus komercinės apskaitos registruose padaromas atitinkamas įrašas, kuriuo patvirtinama, kad stacionariu transportavimo įrenginiu transportuotos prekės:

a)

pasiekė gavėjo įrenginį,

b)

buvo priimtos gavėjo skirstomajame tinkle arba

c)

paliko Sąjungos muitų teritoriją.

4 SKYRIUS

Tikslinis naudojimas

1 skirsnis

Laikinasis įvežimas

322 straipsnis

Laikinojo įvežimo procedūros pripažinimas įvykdyta su geležinkelių transporto priemonėmis, padėklais ir konteineriais susijusiais atvejais

(Kodekso 215 straipsnis)

1.   Pagal Sąjungos ir ne Sąjungos vežėjų, teikiančių geležinkelių transporto paslaugas, susitarimą bendrai naudojamų geležinkelių transporto priemonių atveju laikinojo įvežimo procedūra gali būti pripažinta įvykdyta tada, kai geležinkelių transporto priemonės, kurios yra tos pačios rūšies arba tokios pačios vertės, kaip ir geležinkelių transporto priemonės, perduotos naudoti asmeniui, įsisteigusiam Sąjungos muitų teritorijoje, eksportuojamos arba reeksportuojamos.

2.   Padėklų atveju laikinojo įvežimo procedūra gali būti pripažinta įvykdyta tada, kai padėklai, kurie yra tos pačios rūšies arba tokios pačios vertės, kaip ir padėklai, kuriems įforminta procedūra, eksportuojami arba reeksportuojami.

3.   Konteinerių atveju, vadovaujantis Konvencija dėl muitinės tvarkos, taikomos tarptautiniame transporte naudojamiems bendro fondo konteineriams (24), laikinojo įvežimo procedūra pripažįstama įvykdyta tada, kai konteineriai, kurie yra tos pačios rūšies arba tokios pačios vertės, kaip ir konteineriai, kuriems įforminta procedūra, eksportuojami arba reeksportuojami.

323 straipsnis

Specialusis procedūros pripažinimas įvykdyta prekių, skirtų renginiams ar pardavimui, atveju

(Kodekso 215 straipsnis)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 234 straipsnio 1 dalyje nurodytų prekių, išskyrus Direktyvos 2008/118/EB 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas prekes, atveju pripažįstant laikinojo įvežimo procedūrą įvykdyta šių prekių suvartojimas, sunaikinimas arba nemokamas išdalijimas visuomenei renginio metu laikomas reeksportu, jei prekių kiekis atitinka renginio pobūdį, lankytojų skaičių ir procedūros vykdytojo dalyvavimo tame renginyje mastą.

5 SKYRIUS

Perdirbimas

Laikinasis įvežimas perdirbti

324 straipsnis

Ypatingi laikinojo įvežimo perdirbti IM/EX procedūros pripažinimo įvykdyta atvejai

(Kodekso 215 straipsnis)

1.   Kai laikinojo įvežimo perdirbti IM/EX procedūrą reikia pripažinti įvykdyta, reeksportu laikomi šie atvejai:

a)

perdirbtieji produktai pristatomi asmenims, kurie atitinka atleidimo nuo importo muito reikalavimus pagal 1961 m. balandžio 18 d. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių arba pagal 1963 m. balandžio 24 d. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių, arba pagal 1969 m. gruodžio 16 d. Niujorko konvenciją dėl specialiųjų misijų, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009 (25) 128 straipsnio 1 dalies a punkte;

b)

perdirbtieji produktai pristatomi kitų šalių ginkluotosioms pajėgoms, kurios yra dislokuotos valstybės narės teritorijoje, jeigu ta valstybė narė pagal Reglamento (EEB) Nr. 1186/2009 131 straipsnio 1 dalį suteikia specialų atleidimą nuo importo muito;

c)

pristačius orlaivius;

d)

pristačius erdvėlaivius ir susijusią įrangą;

e)

pristačius pagrindinius perdirbtuosius produktus, kuriems nustatyta nulinė erga omnes importo muito norma arba dėl kurių yra išduotas tinkamumo skraidyti pažymėjimas, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1147/2002 (26) 1 straipsnyje;

f)

pagal atitinkamas nuostatas pašalinus šalutinius perdirbtuosius produktus, kuriuos sunaikinti prižiūrint muitinei draudžiama dėl aplinkosaugos priežasčių.

2.   Šio straipsnio 1 dalis netaikoma:

a)

jei ne Sąjungos prekėms, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti IM/EX procedūra, būtų taikoma žemės ūkio arba prekybos politikos priemonė, laikinasis arba galutinis antidempingo muitas, kompensacinis muitas, apsaugos priemonė arba papildomas muitas dėl nuolaidų taikymo sustabdymo, jei jos buvo deklaruotos išleisti į laisvą apyvartą;

b)

jei pagal Kodekso 78 straipsnio 1 dalį atsirastų su kilmės statuso neturinčiomis prekėmis, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti IM/EX procedūra, susijusi skola muitinei tuo atveju, kai leidimo turėtojas ketina reeksportuoti perdirbtuosius produktus.

3.   Šio straipsnio 1 dalies c punkto atveju prižiūrinčioji muitinės įstaiga leidžia pripažinti laikinojo įvežimo perdirbti IM/EX procedūrą įvykdyta, kai prekės, kurioms įforminta procedūra, pirmą kartą panaudojamos orlaivio arba jo dalių gamybai, taisymui, įskaitant techninę priežiūrą, pakeitimui arba perdarymui, jei pagal procedūros vykdytojo apskaitos registrus įmanoma patikrinti, ar procedūra taikoma ir vykdoma tinkamai.

4.   Šio straipsnio 1 dalies d punkto atveju prižiūrinčioji muitinės įstaiga leidžia pripažinti laikinojo įvežimo perdirbti IM/EX procedūrą įvykdyta, kai prekės, kurioms įforminta procedūra, pirmą kartą panaudojamos palydovų, jų paleidimo raketų ir antžeminių stočių įrangos arba jų dalių, kurios yra neatskiriama sistemų dalis, gamybai, taisymui, įskaitant techninę priežiūrą, pakeitimui arba perdarymui, jei pagal procedūros vykdytojo apskaitos registrus įmanoma patikrinti, ar procedūra taikoma ir vykdoma tinkamai.

5.   Šio straipsnio 1 dalies e punkto atveju prižiūrinčioji muitinės įstaiga leidžia pripažinti laikinojo įvežimo perdirbti IM/EX procedūrą įvykdyta, kai prekės, kurioms įforminta procedūra, pirmą kartą panaudojamos su pristatytais perdirbtaisiais produktais arba jų dalimis susijusiose perdirbimo operacijose, jei pagal procedūros vykdytojo apskaitos registrus įmanoma patikrinti, ar procedūra taikoma ir vykdoma tinkamai.

6.   Šio straipsnio 1 dalies f punkto atveju laikinojo įvežimo perdirbti procedūros vykdytojas įrodo, kad pripažinti laikinojo įvežimo perdirbti IM/EX procedūrą įvykdyta pagal įprastas taisykles yra arba neįmanoma, arba neekonomiška.

325 straipsnis

Perdirbtieji produktai ar prekės, laikomi išleistais į laisvą apyvartą

(Kodekso 215 straipsnis)

1.   Jei leidime taikyti laikinojo įvežimo perdirbti IM/EX procedūrą nurodyta, kad perdirbtieji produktai ar prekės, kuriems buvo įforminta procedūra, laikomi išleistais į laisvą apyvartą, jeigu jiems nebuvo įforminta paskesnė muitinės procedūra arba jie nebuvo reeksportuoti pasibaigus procedūros pripažinimo įvykdyta laikotarpiui, išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracija laikoma pateikta ir priimta, o leidimas išleisti suteiktas tą dieną, kurią pasibaigė procedūros pripažinimo įvykdyta laikotarpis.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais produktai ar prekės, kuriems įforminta laikinojo įvežimo perdirbti IM/EX procedūra, tampa Sąjungos prekėmis pateikus juos rinkai.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

PREKIŲ IŠVEŽIMAS IŠ SĄJUNGOS MUITŲ TERITORIJOS

1 SKYRIUS

Formalumai prieš prekių išvežimą

326 straipsnis

Su išvežimu susijusi elektroninė sistema

(Kodekso 16 straipsnio 1 dalis)

Su prekių išvežimu iš Sąjungos muitų teritorijos susijusiai informacijai tvarkyti ir ja keistis naudojama šiais tikslais pagal Kodekso 16 straipsnio 1 dalį sukurta elektroninė sistema.

Šio straipsnio pirma pastraipa taikoma nuo Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos SMK automatizuotos eksporto sistemos įdiegimo datų.

327 straipsnis

Prekės, dėl kurių nepateikta išankstinė išvežimo deklaracija

(Kodekso 267 straipsnis)

Jei nustatoma, kad dėl prekių, kurias ketinama išvežti iš Sąjungos muitų teritorijos, nėra pateikta išankstinė išvežimo deklaracija, šias prekes galima išvežti tik pateikus tokią deklaraciją, išskyrus atvejus, kai atleidžiama nuo pareigos ją pateikti.

328 straipsnis

Rizikos analizė

(Kodekso 264 straipsnis)

1.   Rizikos analizė atliekama prieš išleidžiant prekes per laikotarpį, atitinkantį laiką nuo Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 244 straipsnyje nustatyto išankstinės išvežimo deklaracijos pateikimo termino pabaigos iki atitinkamai prekių pakrovimo arba išvežimo.

2.   Jei, vadovaujantis Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 245 straipsniu, yra atleidžiama nuo pareigos pateikti išankstinę išvežimo deklaraciją, rizikos analizė atliekama pateikus prekes, remiantis dėl šių prekių pateikta muitinės deklaracija ar reeksporto deklaracija arba, jei tokių dokumentų neturima, bet kokia kita turima informacija apie prekes.

2 SKYRIUS

Prekių išvežimo formalumai

329 straipsnis

Išvežimo muitinės įstaigos nustatymas

(Kodekso 159 straipsnio 3 dalis)

1.   Išskyrus atvejus, kai taikomos šio straipsnio 2–7 dalys, išvežimo muitinės įstaiga yra muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso vietos, iš kurios prekės išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos į paskirties vietą už tos teritorijos ribų, priežiūra.

2.   Jei prekės iš Sąjungos muitų teritorijos išgabenamos stacionariu transportavimo įrenginiu, išvežimo muitinės įstaiga laikoma eksporto muitinės įstaiga.

3.   Jei prekės pakraunamos į laivą arba į orlaivį gabenti į paskirties vietą už Sąjungos muitų teritorijos ribų, išvežimo muitinės įstaiga yra muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso vietos, kurioje prekės pakraunamos į tokį laivą ar orlaivį, priežiūra.

4.   Jei prekės pakraunamos į laivą, kuris nėra priskirtas Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 120 straipsnyje nurodytai reguliariajai laivybos linijai, išvežimo muitinės įstaiga laikoma muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso vietos, kur prekės pakraunamos į tokį laivą, priežiūra.

5.   Jei eksportuoti išleistoms prekėms įforminama išorinio tranzito procedūra, išvežimo muitinės įstaiga yra tranzito operacijos išvykimo muitinės įstaiga.

6.   Jei eksportuoti išleistoms prekėms įforminama tranzito procedūra, išskyrus išorinio tranzito procedūrą, išvežimo muitinės įstaiga yra tranzito operacijos išvykimo muitinės įstaiga, jei įvykdoma kuri nors iš šių sąlygų:

a)

tranzito operacijos paskirties muitinės įstaiga yra bendrojo tranzito šalyje;

b)

tranzito operacijos paskirties muitinės įstaiga yra Sąjungos muitų teritorijos pasienyje, o prekės, pervežtos per Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančią šalį arba teritoriją, yra išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos.

7.   Jei gautas prašymas, išvežimo muitinės įstaiga laikoma muitinės įstaiga, kuri yra kompetentinga prižiūrėti vietą, kurioje prekės priimamos vežti pagal vieną vežimo sutartį, pagal kurią geležinkelio bendrovės, pašto paslaugų teikėjai, oro transporto arba laivybos bendrovės išveža prekes iš Sąjungos muitų teritorijos, jeigu prekės iš šios teritorijos turi būti išvežamos geležinkeliu, paštu, oru arba jūra.

8.   Šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalys netaikomos akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, arba prekių, dėl kurių reikia atlikti eksporto formalumus siekiant gauti pagal bendrą žemės ūkio politiką eksporto atvejais mokamas grąžinamąsias išmokas, atveju.

9.   Jei pagal Kodekso 274 straipsnio 1 dalį turi būti pateiktas pranešimas apie reeksportą, išvežimo muitinės įstaiga yra muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso vietos, kurioje prekės laikomos laisvojoje zonoje arba laikinai saugomos, priežiūra.

330 straipsnis

Eksporto ir išvežimo muitinės įstaigų tarpusavio ryšiai

(Kodekso 267 straipsnio 1 dalis)

Išskyrus atvejus, kai muitinės deklaracija pagal Kodekso 182 straipsnį pateikiama įtraukiant prekes į deklaranto apskaitos registrus, eksporto muitinės įstaiga, išleisdama prekes, perduoda eksporto deklaracijos duomenis deklaracijoje nurodytai išvežimo muitinės įstaigai. Tie duomenys yra pagrįsti eksporto deklaracijoje pateiktais ir prireikus pataisytais duomenimis.

331 straipsnis

Prekių pateikimas išvežimo muitinės įstaigai

(Kodekso 267 straipsnis)

1.   Išvežimo vietoje pateikdamas prekes išvežimo muitinės įstaigai atitinkamas asmuo:

a)

nurodo eksporto arba reeksporto deklaracijos MRN;

b)

nurodo bet kokius deklaruotų ir eksportuoti išleistų prekių ir pateiktų prekių neatitikimus, įskaitant atvejus, kuriais prekės iki pateikimo išvežimo muitinės įstaigai buvo perpakuotos arba sudėtos į konteinerius;

c)

jeigu pateikiama tik dalis eksporto arba reeksporto deklaracijoje nurodytų prekių, jas pateikiantis asmuo taip pat nurodo faktiškai pateikiamų prekių kiekį.

Tačiau, jei tos prekės pateikiamos supakuotos arba konteineriuose, jis nurodo pakuočių skaičių arba, jei prekės pateikiamos konteineriuose, – konteinerių identifikacinius numerius.

3.   Eksporto arba reeksporto procedūrai įforminti deklaruotos prekės gali būti pateiktos ir kitai nei eksporto arba reeksporto deklaracijoje nurodytoji išvežimo muitinės įstaigai. Jei faktinė išvežimo muitinės įstaiga yra kitoje valstybėje narėje nei toji, kurioje yra iš pradžių deklaracijoje nurodyta išvežimo muitinės įstaiga, ta muitinės įstaiga paprašo eksporto muitinės įstaigos pateikti eksporto arba reeksporto deklaracijos duomenis.

332 straipsnis

Prekių išvežimo formalumai

(Kodekso 267 straipsnis)

1.   Jei iš Sąjungos muitų teritorijos išvežtinoms prekėms taikomas muitinis tikrinimas, išvežimo muitinės įstaiga patikrina prekes remdamasi iš eksporto muitinės įstaigos gauta informacija.

2.   Jei prekes pateikiantis asmuo nurodo (arba išvežimo muitinės įstaiga nustato), kad tada, kai jai pateikiamos prekės, trūksta dalies eksporto, reeksporto arba laikinojo išvežimo perdirbti procedūrai įforminti deklaruotų prekių, ta muitinės įstaiga informuoja eksporto muitinės įstaigą apie trūkstamas prekes.

3.   Jei prekes pateikiantis asmuo nurodo (arba išvežimo muitinės įstaiga nustato), kad kai kurių jai pateikiamų prekių kiekis viršija eksporto, reeksporto arba laikinojo išvežimo perdirbti procedūrai įforminti deklaruotų prekių kiekį, ta muitinės įstaiga neleidžia išvežti perteklinių prekių tol, kol pateikiama tų prekių eksporto arba reeksporto deklaracija. Ta eksporto arba reeksporto deklaracija gali būti pateikiama išvežimo muitinės įstaigai.

4.   Jei prekes pateikiantis asmuo nurodo (arba išvežimo muitinės įstaiga nustato), kad eksporto, reeksporto arba laikinojo išvežimo perdirbti procedūrai įforminti deklaruotų prekių pobūdis neatitinka išvežimo muitinės įstaigai pateiktų prekių pobūdžio, išvežimo muitinės įstaiga neleidžia išvežti tų prekių tol, kol pateikiama jų eksporto arba reeksporto deklaracija, ir informuoja apie tai eksporto muitinės įstaigą. Ta eksporto arba reeksporto deklaracija gali būti pateikiama išvežimo muitinės įstaigai.

5.   Vežėjas praneša išvežimo muitinės įstaigai apie prekių išvežimą pateikdamas visą šią informaciją:

a)

unikalų prekių siuntos registracijos numerį arba transporto dokumento registracijos numerį;

b)

jei prekės pateikiamos supakuotos arba konteineriuose, jis nurodo pakuočių skaičių arba, jei prekės pateikiamos konteineriuose, – konteinerių identifikacinius numerius;

c)

tam tikrais atvejais – eksporto arba reeksporto deklaracijos MRN.

Ši pareiga netaikoma, jei ta informacija muitinėms prieinama esamose verslo, uostų arba transporto informacinėse sistemose.

6.   Taikant šio straipsnio 5 dalį, vežėjui prekes perduodantis asmuo pateikia jam toje dalyje nurodytus duomenis.

Vežėjas gali pakrauti prekes išvežti iš Sąjungos muitų teritorijos, jei jis turi šio straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją.

333 straipsnis

Išvežti išleistų prekių priežiūra ir muitinės įstaigų keitimasis informacija

(Kodekso 267 straipsnis)

1.   Išvežimo muitinės įstaiga prižiūri išvežti išleistas prekes tol, kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos.

2.   Jei išvežimo ir eksporto muitinės įstaiga yra ne ta pati, išvežimo muitinės įstaiga informuoja eksporto muitinės įstaigą apie prekių išvežimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po tos dienos, kurią prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos.

Tačiau šio reglamento 329 straipsnio 3–7 dalyse nurodytais atvejais išvežimo muitinės įstaiga turi informuoti eksporto muitinės įstaigą apie prekių išvežimą per šiuos laikotarpius:

a)

329 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais – ne vėliau kaip kitą darbo dieną po dienos, kurią laivas (orlaivis), į kurį pakrautos prekės, išplaukė iš pakrovimo uosto (išskrido iš pakrovimo oro uosto);

b)

329 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ne vėliau kaip kitą darbo dieną po dienos, kurią prekėms buvo įforminta išorinio tranzito procedūra;

c)

329 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais – ne vėliau kaip kitą darbo dieną po dienos, kurią tranzito procedūra buvo pripažinta įvykdyta;

d)

329 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais – ne vėliau kaip kitą darbo dieną po dienos, kurią prekės buvo perimtos pagal vieną vežimo sutartį.

3.   Jei išvežimo ir eksporto muitinės įstaiga yra ne ta pati, o prekių išvežti neleidžiama, išvežimo muitinės įstaiga informuoja apie tai eksporto muitinės įstaigą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po dienos, kurią buvo neleista išvežti prekių.

4.   Nenumatytomis aplinkybėmis, jei prekės, dėl kurių pateikta viena eksporto arba reeksporto deklaracija, gabenamos į išvežimo muitinės įstaigą ir vėliau išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos per daugiau kaip vieną išvežimo muitinės įstaigą, kiekviena išvežimo muitinės įstaiga, kuriai buvo pateiktos prekės, prižiūri iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamų prekių išvežimą. Išvežimo muitinės įstaigos informuoja eksporto muitinės įstaigą apie savo prižiūrimų prekių išvežimą.

5.   Jei prekės, dėl kurių pateikta viena eksporto arba reeksporto deklaracija, gabenamos į išvežimo muitinės įstaigą ir vėliau dėl nenumatytų aplinkybių išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos daugiau kaip vienoje siuntoje, išvežimo muitinės įstaiga informuoja eksporto muitinės įstaigą apie kiekvienos siuntos išvežimą.

6.   Jei prekės išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos šio reglamento 329 straipsnio 7 dalyje nurodytu atveju, vežėjas išvežimo vietos kompetentingos muitinės prašymu pateikia informaciją apie tas prekes. Ta informacija yra vienas iš šių duomenų elementų:

a)

eksporto deklaracijos MRN;

b)

atitinkamų prekių vienos vežimo sutarties kopija;

c)

unikalus prekių siuntos registracijos numeris arba transporto dokumento registracijos numeris ir, jei prekės pateikiamos supakuotos arba konteineriuose, pakuočių skaičius arba, jei prekės pateikiamos konteineriuose, – konteinerio identifikacinis numeris.

7.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies c punkto, šio reglamento 329 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais iki Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos automatizuotos eksporto sistemos įdiegimo datų laikoma, kad terminas, iki kurio išvežimo muitinės įstaiga turi informuoti eksporto muitinės įstaigą apie prekių išvežimą, yra pirmoji darbo diena po dienos, kurią prekėms įforminta ta tranzito procedūra arba kurią prekės išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, arba kurią tranzito procedūra pripažinta įvykdyta.

8.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 4 dalies, iki Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos automatizuotos eksporto sistemos įdiegimo datų išvežimo muitinės įstaiga, kuriai siunta pirmą kartą pateikta, surenka informaciją apie išvežimo rezultatus iš kitų išvežimo muitinės įstaigų ir informuoja eksporto muitinės įstaigą apie prekių išvežimą. Jos gali tai daryti tik po to, kai visos prekės bus išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos.

9.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 5 dalies, iki Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytos automatizuotos eksporto sistemos įdiegimo datų tais atvejais, kai prekės, kurioms išduota viena eksporto arba reeksporto deklaracija, išgabenamos į išvežimo muitinės įstaigą ir vėliau išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos dėl nenumatytų aplinkybių keliose siuntose, išvežimo muitinės įstaiga informuoja eksporto muitinės įstaigą apie prekių išvežimą tik tuomet, kai visos prekės yra išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos.

334 straipsnis

Prekių išvežimo patvirtinimas

(Kodekso 267 straipsnis)

1.   Eksporto muitinės įstaiga pateikia deklarantui arba eksportuotojui prekių išvežimo patvirtinimą šiais atvejais:

a)

jei išvežimo muitinės įstaiga yra informavusi tą įstaigą apie prekių išvežimą;

b)

jei ta įstaiga yra ir išvežimo muitinės įstaiga, o prekės išvežtos;

c)

jei ta įstaiga mano, kad pagal šio reglamento 335 straipsnio 4 dalį pateikti įrodymai yra pakankami.

2.   Patvirtinusi prekių išvežimą pagal šio straipsnio 1 dalies c punktą eksporto muitinės įstaiga apie tai informuoja išvežimo muitinės įstaigą.

335 straipsnis

Tyrimo procedūra

(Kodekso 267 straipsnis)

1.   Jei praėjus 90 dienų nuo prekių išleidimo eksportuoti eksporto muitinės įstaiga negauna informacijos apie prekių išvežimą, ji gali paprašyti deklaranto informuoti ją apie tai, kurią dieną ir iš kurios išvežimo muitinės įstaigos prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos.

2.   Deklarantas savo iniciatyva gali informuoti eksporto muitinės įstaigą apie tai, kuriomis dienomis ir iš kurių išvežimo muitinės įstaigų prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos.

3.   Pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį pateikęs informaciją eksporto muitinės įstaigai, deklarantas gali paprašyti jos patvirtinti išvežimą. Tuo tikslu eksporto muitinės įstaiga paprašo išvežimo muitinės pateikti informaciją apie prekių išvežimą; pastaroji atsako per 10 dienų.

Jei išvežimo muitinės įstaiga neatsako per tą laikotarpį, eksporto muitinės įstaiga informuoja apie tai deklarantą.

4.   Jei eksporto muitinės įstaiga informuoja deklarantą apie tai, kad išvežimo muitinės įstaiga neatsakė per 3 šio straipsnio dalyje nurodytą laikotarpį, deklarantas gali pateikti eksporto muitinės įstaigai įrodymą, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos.

Tas įrodymas visų pirma gali būti pateikiamas vienu ar keliais iš šių būdų:

a)

pateikiant pristatymo pranešimo, pasirašyto ar patvirtinto ne Sąjungos muitų teritorijoje esančio gavėjo, kopiją;

b)

pateikiant mokėjimo įrodymą;

c)

pateikiant sąskaitą faktūrą;

d)

pateikiant pranešimo pristatymą;

e)

pateikiant ekonominės veiklos vykdytojo, išvežusio prekes iš Sąjungos muitų teritorijos, pasirašytą ar patvirtintą dokumentą;

f)

pateikiant dokumentą, parengtą valstybės narės arba trečiosios šalies muitinės laikantis toje valstybėje ar šalyje taikomų taisyklių ir procedūrų;

g)

pateikiant ekonominės veiklos vykdytojų apskaitos registrų informaciją apie prekes, tiekiamas laivams, orlaiviams arba jūriniams įrenginiams.

3 SKYRIUS

Eksportas ir reeksportas

336 straipsnis

Keliose siuntose vežamų prekių eksportas arba reeksportas

(Kodekso 162 straipsnis)

Jei prekes iš Sąjungos muitų teritorijos numatoma išvežti daugiau kaip vienoje siuntoje, dėl kiekvienos atskiros siuntos pateikiama atskira eksporto arba eksporto deklaracija.

337 straipsnis

Eksporto arba reeksporto deklaracijos pateikimas atgaline data

(Kodekso 162 ir 267 straipsniai)

1.   Jei turėjo būti pateikta eksporto arba reeksporto deklaracija, tačiau prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos be tokios deklaracijos, eksportuotojas pateikia eksporto arba reeksporto deklaraciją atgaline data. Ta deklaracija pateikiama muitinės įstaigai, kurios kompetencijai priklauso vietos, kurioje įsisteigęs eksportuotojas, priežiūra. Ta muitinės įstaiga pateikia eksportuotojui prekių išvežimo patvirtinimą su sąlyga, kad prekes būtų buvę leista išleisti, jei deklaracija būtų buvusi pateikta prieš išvežant prekes iš Sąjungos muitų teritorijos, ir jei ji turi įrodymų, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos.

2.   Jei Sąjungos prekės, kurias buvo numatyta reimportuoti, buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, tačiau jų reimportuoti nebenumatoma, ir jei nenumačius jų reimportuoti būtų buvusi naudojama kitokios rūšies muitinės deklaracija, eksportuotojas gali eksporto muitinės įstaigai atgaline data pateikti eksporto deklaraciją, kuria pakeičiama pirminė deklaracija. Ta muitinės įstaiga pateikia eksportuotojui prekių išvežimo patvirtinimą.

Tačiau jei Sąjungos prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos su ATA ir CPD knygele, eksporto muitinės įstaiga prekių išvežimo patvirtinimą eksportuotojui pateikia su sąlyga, kad ATA ir CPD knygelės šaknelė ir reimporto lakštas buvo pripažinti negaliojančiais.

338 straipsnis

Su ATA ir CPD knygele vežamų prekių reeksporto deklaracijos pateikimas

(Kodekso 159 straipsnio 3 dalis)

Kompetentinga prekių, vežamų su ATA ir CPD knygele, reeksporto muitinės įstaiga yra išvežimo muitinės įstaiga kartu su šio reglamento 221 straipsnio 2 dalyje nurodytomis muitinės įstaigomis.

339 straipsnis

ATA ir CPD knygelės kaip eksporto deklaracijos naudojimas

(Kodekso 162 straipsnis)

1.   ATA ir CPD knygelė laikoma eksporto deklaracija, jei ji išduota valstybėje narėje, kuri yra ATA konvencijos arba Stambulo konvencijos susitariančioji šalis, ir jei ją patvirtino ir dėl jos garantiją pateikė Sąjungoje įsteigta asociacija, priklausanti Stambulo konvencijos A priedo 1 straipsnio d punkte apibrėžtai garantijų grandinei.

2.   ATA ir CPD knygelė kaip Sąjungos prekių eksporto deklaracija nenaudojama, jei:

a)

dėl tų prekių reikia atlikti eksporto formalumus, siekiant gauti pagal bendrą žemės ūkio politiką eksporto atvejais mokamas grąžinamąsias išmokas;

b)

tos prekės yra intervencinių atsargų dalis ir joms yra taikomos naudojimo arba paskirties kontrolės priemonės, ir dėl jų buvo atlikti eksporto pagal bendrą žemės ūkio politiką į Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančias teritorijas muitinės formalumai;

c)

tos prekės atitinka importo muito grąžinimo arba atsisakymo jį išieškoti reikalavimus su sąlyga, kad jos eksportuojamos iš Sąjungos muitų teritorijos;

d)

tos prekės gabenamos taikant muitų mokėjimo laikino atidėjimo režimą Sąjungos teritorijoje pagal Direktyvą 2008/118/EB, išskyrus atvejus, kai taikomos tos direktyvos 30 straipsnio nuostatos.

3.   Jei ATA knygelė naudojama kaip eksporto deklaracija, eksporto muitinės įstaiga atlieka šiuos formalumus:

a)

eksporto lakšto A–G langeliuose pateiktą informaciją sutikrina su prekėmis, vežamomis su knygele;

b)

prireikus užpildo knygelės viršelio langelį „Muitinės liudijimas“;

c)

užpildo eksporto lakšto šaknelę ir H langelį;

d)

reimporto lakšto H langelio b punkte nurodo eksporto muitinės įstaigą;

e)

pasilieka eksporto lakštą.

4.   Jei eksporto muitinės įstaiga nėra išvežimo muitinės įstaiga, eksporto muitinės įstaiga atlieka šio straipsnio 3 dalyje nurodytus formalumus, tačiau nepildo šaknelės 7 langelio – jį užpildo išvežimo muitinės įstaiga.

5.   Eksporto lakšto H langelio b punkte eksporto muitinės įstaigos nustatomi prekių reimporto terminai negali viršyti knygelės galiojimo termino.

340 straipsnis

Eksportuoti arba reeksportuoti išleistos, tačiau iš Sąjungos muitų teritorijos neišvežamos prekės

(Kodekso 267 straipsnis)

1.   Jei eksportuoti arba reeksportuoti išleistų prekių nebenumatoma išvežti iš Sąjungos muitų teritorijos, deklarantas nedelsdamas apie tai informuoja eksporto muitinės įstaigą.

2.   Nepažeidžiant šio straipsnio 1 dalies, jei prekės jau buvo pateiktos išvežimo muitinės įstaigai, asmuo, kuris išveža prekes iš išvežimo muitinės įstaigos į Sąjungos muitų teritorijoje esančią vietą, informuoja išvežimo muitinės įstaigą apie tai, kad prekės nebus išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, ir nurodo eksporto arba reeksporto deklaracijos MRN.

3.   Jei šio reglamento 329 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais dėl vežimo sutarties pakeitimo vežimo operacija, kuri turėjo būti užbaigta už Sąjungos muitų teritorijos ribų, turi būti užbaigta tos teritorijos viduje, atitinkamos bendrovės arba įstaigos pakeistą sutartį gali vykdyti tik gavusios išankstinį išvežimo muitinės įstaigos sutikimą.

4.   Jei eksporto arba reeksporto deklaracija pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 248 straipsnį pripažįstama negaliojančia, eksporto muitinės įstaiga apie tai informuoja deklarantą ir deklaracijoje nurodytą išvežimo muitinės įstaigą.

4 SKYRIUS

Išvežimo bendroji deklaracija

341 straipsnis

Priemonės, kurių turi būti imamasi gavus išvežimo bendrąją deklaraciją

(Kodekso 271 straipsnis)

Muitinės įstaiga, kuriai pagal Kodekso 271 straipsnio 1 dalį pateikiama išvežimo bendroji deklaracija:

a)

nedelsdama užregistruoja gautą išvežimo bendrąją deklaraciją;

b)

nurodo deklarantui MRN;

c)

prireikus išleidžia prekes išvežti iš Sąjungos muitų teritorijos.

342 straipsnis

Prekės, dėl kurių išvežimo bendroji deklaracija pateikta, tačiau jos neišvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos

(Kodekso 174 straipsnis)

Jei prekių, dėl kurių pateikta išvežimo bendroji deklaracija, nebenumatoma išvežti iš Sąjungos muitų teritorijos, asmuo, kuris išveža prekes iš išvežimo muitinės įstaigos į toje teritorijoje esančią vietą, informuoja išvežimo muitinės įstaigą apie tai, kad prekės nebus išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, ir nurodo išvežimo bendrosios deklaracijos MRN.

5 SKYRIUS

Pranešimas apie reeksportą

343 straipsnis

Priemonės, kurių turi būti imamasi gavus pranešimą apie reeksportą

(Kodekso 274 straipsnis)

Išvežimo muitinės įstaiga:

a)

nedelsdama užregistruoja gautą pranešimą apie reeksportą;

b)

nurodo deklarantui MRN;

c)

prireikus išleidžia prekes išvežti iš Sąjungos muitų teritorijos.

344 straipsnis

Prekės, dėl kurių pranešimas apie reeksportą pateiktas, tačiau jos neišvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos

(Kodekso 174 straipsnis)

Jei prekių, dėl kurių pateiktas pranešimas apie reeksportą, nebenumatoma išvežti iš Sąjungos muitų teritorijos, asmuo, kuris išveža prekes iš išvežimo muitinės įstaigos į toje teritorijoje esančią vietą, informuoja išvežimo muitinės įstaigą apie tai, kad prekės nebus išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, ir nurodo pranešimo apie reeksportą MRN.

IX ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

345 straipsnis

2016 m. gegužės 1 d. galiojančių leidimų peržiūros procedūrinės taisyklės

1.   Sprendimai po leidimo peržiūros pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 250 straipsnio 1 dalį priimami iki 2019 m. gegužės 1 d.

Tais sprendimais atšaukiami peržiūrėti leidimai ir atitinkamais atvejais suteikiami nauji leidimai. Apie sprendimus nedelsiant pranešama leidimų turėtojams.

2.   Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 253 straipsnio b punkte nurodytais atvejais, jei, peržiūrėjus leidimą naudoti bendrąją garantiją, susijusią su sprendimu, kuriuo leidžiama atidėti mokėjimą taikant vieną iš Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (27) 226 straipsnio b arba c punkte nurodytų procedūrų, tuo pačiu metu pagal Kodekso 110 straipsnį automatiškai išduodamas naujas leidimas atidėti mokėjimą.

3.   Jei Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 251 straipsnyje nurodytuose leidimuose pateikiama nuorodų į Reglamentą (EEB) Nr. 2913/92 arba į Reglamentą (EEB) Nr. 2454/93, tos nuorodos skaitomos vadovaujantis Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 90 priede pateikta atitikties lentele.

4.   Nukrypstant nuo šio straipsnio pirmos pastraipos, bendrųjų leidimų taikyti supaprastintas procedūras sistema (SASP), jau taikoma 2016 m. gegužės 1 d., lieka galioti iki atitinkamų Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES priede nurodytų centralizuoto muitinio įforminimo sistemos ir automatizuotos eksporto sistemos įdiegimo datų.

346 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl prašymų suteikti leidimus, pateiktų iki 2016 m. gegužės 1 d.

Muitinės gali priimti iki 2016 m. gegužės 1 d. pateiktus prašymus suteikti leidimus pagal Kodeksą ir šį reglamentą. Muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, gali suteikti leidimus pagal Kodeksą ir šį reglamentą iki 2016 m. gegužės 1 d. Tačiau tie leidimai galioja tik nuo 2016 m. gegužės 1 d.

347 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata dėl sandorio vertės

1.   Prekių sandorio vertė gali būti nustatoma remiantis pardavimo sandoriu, atliktu iki šio reglamento 128 straipsnio 1 dalyje nurodyto pardavimo sandorio, jei asmuo, kurio vardu pateikta deklaracija, yra įsipareigojęs laikytis sutarties, sudarytos anksčiau nei 2016 m. sausio 18 d.

2.   Šis straipsnis taikomas iki 2017 m. gruodžio 31 d.

348 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl prekių išleidimo

Jei prekės pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2913/92 buvo deklaruotos išleidimo į laisvą apyvartą, muitinio sandėliavimo, laikinojo įvežimo perdirbti, muitinės prižiūrimo perdirbimo, laikinojo įvežimo, galutinio vartojimo, tranzito, eksporto arba laikinojo išvežimo perdirbti procedūrai įforminti pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2913/92 iki 2016 m. gegužės 1 d. ir iki tos dienos nebuvo išleistos, deklaracijoje nurodytai procedūrai atlikti jos išleidžiamos vadovaujantis atitinkamomis Kodekso, Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 ir šio reglamento nuostatomis.

349 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl prekių, kurioms įformintos tam tikros muitinės procedūros nepripažintos įvykdytomis iki 2016 m. gegužės 1 d.

1.   Jei prekėms iki 2016 m. gegužės 1 d. buvo įformintos toliau nurodytos muitinės procedūros ir jei procedūra iki tos dienos nebuvo pripažinta įvykdyta, ji pripažįstama įvykdyta vadovaujantis atitinkamomis Kodekso, Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 ir šio reglamento nuostatomis:

a)

prekių išleidimas į laisvą apyvartą taikant palankų muitų tarifų režimą arba dėl galutinio jų vartojimo taikant sumažintą arba nulinę muito normą;

b)

muitinis sandėliavimas A, B, C, E ir F tipų sandėliuose;

c)

laikinasis įvežimas perdirbti taikant sąlyginio neapmokestinimo sistemą;

d)

muitinės prižiūrimas perdirbimas.

2.   Jei prekėms iki 2016 m. gegužės 1 d. įformintos toliau nurodytos muitinės procedūros ir jei procedūra iki tos dienos nebuvo pripažinta įvykdyta, ji pripažįstama įvykdyta vadovaujantis atitinkamomis Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 ir Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 nuostatomis:

a)

muitinis sandėliavimas D tipo sandėlyje;

b)

laikinasis įvežimas;

c)

laikinasis įvežimas perdirbti taikant sąlyginio apmokestinimo sistemą;

d)

laikinasis išvežimas perdirbti.

Tačiau nuo 2019 m. sausio 1 d. muitinio sandėliavimo D tipo sandėlyje procedūra pripažįstama įvykdyta vadovaujantis atitinkamomis Kodekso, Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 ir šio reglamento nuostatomis.

3.   Jei prekės yra įvežtos į Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 799 straipsnyje nurodyto II kontrolės tipo laisvąją zoną arba padėtos į laisvąjį sandėlį ir joms nebuvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nuo 2016 m. gegužės 1 d. muitinio sandėliavimo procedūra šioms prekėms laikoma įforminta vadovaujantis Kodekso, Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 ir šio reglamento nuostatomis.

4.   Jei prekės buvo išleistos tranzito operacijai atlikti iki 2016 m. gegužės 1 d. ir ta operacija iki tos dienos nebuvo pripažinta įvykdyta, ji pripažįstama įvykdyta vadovaujantis atitinkamomis Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 ir Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 nuostatomis.

350 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2016 m. gegužės 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. lapkričio 24 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 269, 2013 10 10, p. 1.

(2)  2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 70/2008/EB dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos (OL L 23, 2008 1 26, p. 21).

(3)  OL L 252, 1978 9 14, p. 2.

(4)  OL L 130, 1993 5 27, p. 1.

(5)  2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (Žr. šio Oficialiojo leidini p. 1).

(6)  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(7)  2014 m. balandžio 29 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo nustatoma Sąjungos muitinės kodekso darbo programa (OL L 134, 2014 5 7, p. 46).

(8)  1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993 10 11, p. 1).

(9)  2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002 (OL L 97, 2008 4 9, p. 72).

(10)  2010 m. kovo 4 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 185/2010, kuriuo nustatomos išsamios priemonės bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams įgyvendinti (OL L 55, 2010 3 5, p. 1).

(11)  1994 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 64/25/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pramoginiais laivais, suderinimo (OL L 164, 1994 6 30, p. 15).

(12)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 654/2014 dėl Europos Sąjungos teisių taikyti tarptautines prekybos taisykles ir užtikrinti šių taisyklių vykdymą, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3286/94 (OL L 189, 2014 6 27, p. 50).

(13)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 (OL L 303, 2012 10 31, p. 1).

(14)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(15)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(16)  OL L 378, 1987 12 31, p. 120.

(17)  OL L 226, 1987 8 13, p. 2.

(18)  OL L 252, 1978 9 14, p. 2.

(19)  OL L 130, 1993 5 27, p. 1.

(20)  2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinanti Direktyvą 92/12/EEB (OL L 9, 2009 1 14, p. 12).

(21)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(22)  2008 m. lapkričio 17 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 1192/2008, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 329, 2008 12 6, p. 1).

(23)  OL L 226, 1987 8 13, p. 2.

(24)  OL L 91, 1995 4 22, p. 46.

(25)  2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1186/2009, nustatantis Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (OL L 324, 2009 12 10, p. 23).

(26)  2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1147/2002, laikinai sustabdantis kai kurioms importuojamoms prekėms, turinčioms tinkamumo skraidyti pažymėjimus, taikomus autonominius bendrojo muitų tarifo muitus (OL L 170, 2002 6 29, p. 8).

(27)  1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1).


TURINYS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

A PRIEDAS.

Su bendraisiais prašymų ir sprendimų duomenų reikalavimais susiję duomenų formatai ir kodai 710

B PRIEDAS.

Su bendraisiais deklaracijų, pranešimų ir Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymų duomenų reikalavimais susiję duomenų formatai ir kodai 741

12–01 PRIEDAS.

Su bendraisiais duomenų reikalavimais susiję duomenų formatai ir kodai, taikomi registruojant ekonominės veiklos vykdytojus ir kitus asmenis 804

12–02 PRIEDAS.

Su privalomąja kilmės informacija susiję sprendimai 807

II ANTRAŠTINĖ DALIS

VEIKSNIAI, KURIAIS REMIANTIS TAIKOMAS IMPORTO ARBA EKSPORTO MUITAS BEI KITOS SU PREKYBA PREKĖMIS SUSIJUSIOS PRIEMONĖS

21–01 PRIEDAS.

55 straipsnio 1 dalyje nurodytas priežiūros duomenų elementų sąrašas 810

21–02 PRIEDAS.

55 straipsnio 6 dalyje nurodytas priežiūros duomenų elementų sąrašas ir atitinkamas deklaracijos langelis ir (arba) formatas 812

22–02 PRIEDAS.

Informacijos sertifikatas INF 4 ir prašymas išduoti informacijos sertifikatą INF 4 813

22–06 PRIEDAS.

Prašymas suteikti registruotojo eksportuotojo statusą suteikiantį galimybę naudotis Europos Sąjungos, Norvegijos, Šveicarijos ir Turkijos bendrosiomis lengvatinių muitų tarifų sistemomis 818

22–07 PRIEDAS.

Pareiškimas apie prekių kilmę 821

22–08 PRIEDAS.

A formos prekių kilmės sertifikatas 822

22–09 PRIEDAS.

Sąskaitos faktūros deklaracija 827

22–10 PRIEDAS.

EUR.1 judėjimo sertifikatas ir prašymas jį išduoti 828

22–13 PRIEDAS.

Sąskaitos faktūros deklaracija 833

22–14 PRIEDAS.

Tam tikrų produktų, kuriems taikoma speciali nelengvatinio importo tvarka, kilmės sertifikatas 836

22–15 PRIEDAS.

Lengvatinės kilmės statusą turinčių produktų tiekėjo deklaracija 838

22–16 PRIEDAS.

Ilgalaikė lengvatinės kilmės statusą turinčių produktų tiekėjo deklaracija 839

22–17 PRIEDAS.

Lengvatinės kilmės statuso neturinčių produktų tiekėjo deklaracija 840

22–18 PRIEDAS.

Ilgalaikė lengvatinės kilmės statuso neturinčių produktų tiekėjo deklaracija 841

22–19 PRIEDAS.

A formos prekių kilmės pakaitinių sertifikatų rengimo reikalavimai 843

22–20 PRIEDAS.

Pakaitinių pareiškimų apie prekių kilmę rengimo reikalavimai 844