EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32015R1861

2015 m. spalio 18 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1861, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui

OJ L 274, 18.10.2015, p. 1–160 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2015/1861/oj

18.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 274/1


TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2015/1861

2015 m. spalio 18 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 215 straipsnį,

atsižvelgdama į 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimą 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (1),

atsižvelgdama į bendrą Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (ES) Nr. 267/2012 (2) įgyvendinamos Sprendime 2010/413/BUSP nustatytos priemonės;

(2)

2015 m. spalio 18 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2015/1863 (3), kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP ir numatomos tam tikros priemonės pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją (toliau – JT ST rezoliucija) 2231 (2015), kuria patvirtinamas 2015 m. liepos 14 d. Bendras visapusiškas veiksmų planas (toliau – BVVP) dėl Irano branduolinio klausimo sprendimo ir nustatomi veiksmai, kurių ketinama imtis pagal BVVP;

(3)

JT ST rezoliucijoje 2231 (2015) nurodoma, kad kai Tarptautinė atominės energijos agentūra (toliau – TATENA) patikrinusi įsitikina, kad Iranas įgyvendino BVVP išdėstytus su branduoline sritimi susijusius įsipareigojimus, JT ST rezoliucijų 1696 (2006), 1737 (2006), 1747 (2007), 1803 (2008), 1835 (2008), 1929 (2010) ir 2224 (2015) nuostatos nustoja galioti;

(4)

JT ST rezoliucijoje 2231 (2015) taip pat nustatyta, kad valstybės privalo laikytis atitinkamų JT ST rezoliucijos 2231 (2015) B priede išdėstytų nuostatų, skirtų skaidrumui skatinti bei palankiai atmosferai visiško BVVP įgyvendinimo atžvilgiu sukurti;

(5)

remiantis BVVP, Sprendime (BUSP) 2015/1863 numatyta, kad tuo pačiu metu, kai TATENA patikrinusi įsitikins, kad Iranas įgyvendino sutartas su branduoline sritimi susijusias priemones, turėtų būti nutrauktas visų Sąjungos su branduoline sritimi susijusių ekonominių ir finansinių ribojamųjų priemonių įgyvendinimas. Be to, Sprendime (BUSP) 2015/1863 nustatoma leidimų suteikimo tvarka dėl su branduoline sritimi susijusių perdavimų į Iraną ir veiklos su Iranu, kuriems netaikoma JT ST rezoliucija 2231 (2015), peržiūros ir sprendimų priėmimo visapusiškai laikantis BVVP;

(6)

įsipareigojimu panaikinti visas su branduoliniu klausimu susijusias Sąjungos ribojamąsias priemones pagal BVVP nedaromas poveikis BVVP nustatytam ginčų sprendimo mechanizmui ir galimybei vėl nustatyti Sąjungos ribojamąsias priemones tuo atveju, jei Iranas svarbiu aspektu nesilaikytų savo įsipareigojimų pagal BVVP;

(7)

Sąjungos ribojamųjų priemonių pakartotinio nustatymo atveju bus užtikrintos adekvačios sutarčių, sudarytų pagal BVVP tuo metu, kai sankcijos buvo netaikomos, apsaugos priemonės, suderintos su ankstesnėmis nuostatomis, kai sankcijos buvo nustatytos pirmą kartą;

(8)

atsižvelgiant į Irano branduolinės programos keliamą konkrečią grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui ir siekiant užtikrinti suderinamumą su Sprendimo 2010/413/BUSP I, II, III ir IV priedų dalinio keitimo ir peržiūros procesu, Taryba turėtų pasinaudoti įgaliojimais iš dalies keisti Reglamento (ES) Nr. 267/2012 VIII, IX, XIII ir XIV prieduose pateiktus sąrašus;

(9)

priemonėms įgyvendinti – visų pirma siekiant užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai visose valstybėse narėse jas taikytų vienodai – būtina imtis reglamentavimo veiksmų Sąjungos lygiu;

(10)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 267/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 267/2012 iš dalies keičiamas taip:

1)

1 straipsnio t punktas išbraukiamas ir pridedamas šis punktas:

„u)   Bendra komisija– bendra Irano ir Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos Federacijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų atstovų bei Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) komisija, kuri bus įsteigta 2015 m. liepos 14 d. Bendro visapusiško veiksmų plano (toliau – BVVP) įgyvendinimui stebėti ir atliks BVVP nurodytas funkcijas, kaip nustatyta BVVP preambulės ir bendrųjų nuostatų ix punkte ir BVVP IV priede.“

2)

2, 3 ir 4 straipsniai išbraukiami.

3)

Įterpiami šie straipsniai:

„2a straipsnis

1.   1. Išankstinio leidimo reikalaujama:

a)

tiesiogiai arba netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti arba eksportuoti I priede išvardytas Sąjungos arba kitokios kilmės prekes ir technologijas Irano asmenims, subjektams arba įstaigoms, arba jeigu jos skirtos naudoti Irane;

b)

tiesiogiai arba netiesiogiai teikti techninę pagalbą arba tarpininkavimo paslaugas, susijusias su I priede išvardytomis prekėmis ir technologijomis ir su I priede įtrauktų prekių ir technologijų tiekimu, gamyba, priežiūra ir naudojimu, Irano asmenims, subjektams arba įstaigoms, arba jeigu jos skirtos naudoti Irane;

c)

teikti finansavimą arba finansinę paramą, susijusią su I priede išvardytomis prekėmis ir technologijomis, įskaitant visų pirma dotacijas, paskolas ir eksporto kredito draudimą, kurie būtų skirti parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti tokius objektus, ar teikti susijusią techninę pagalbą arba tarpininkavimo paslaugas, tiesiogiai arba netiesiogiai, Irano asmenims, subjektams arba įstaigoms, arba jeigu jie skirti naudoti Irane;

d)

prieš sudarant bet kokį sandorį su bet kuriuo Irano asmeniu, subjektu arba įstaiga, arba bet kuriuo asmeniu ar subjektu, veikiančiu jų vardu ar jų nurodymu, įskaitant tokio asmens, subjekto ar įstaigos suteikiamų paskolų ar kredito priėmimą, kuriuo tokiam asmeniui, subjektui ar įstaigai sudaromos sąlygos dalyvauti arba aktyviau dalyvauti tiek nepriklausomai, tiek dalyvaujant bendroje įmonėje ar kitoje partnerystėje, toliau nurodytoje komercinėje veikloje, susijusioje su šia veikla:

i)

urano gavyba;

ii)

Branduolinių tiekėjų grupės sąrašo I dalyje nurodytų branduolinių medžiagų gamyba arba naudojimu.

Tai apima paskolų ar kredito suteikimą tokiam asmeniui, subjektui ar įstaigai;

e)

pirkti, importuoti ar įvežti iš Irano I priede išvardytas prekes ir technologijas, nepriklausomai nuo to, ar jos yra Irano kilmės.

2.   I priede pateikiamas Branduolinių tiekėjų grupės sąraše nurodytų objektų, įskaitant prekes, technologijas ir programinę įrangą, sąrašas.

3.   Atitinkama valstybė narė pagal 1 dalies a–d punktus pateikia siūlomą leidimą JT Saugumo Tarybai patvirtinti atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį ir suteikia leidimą tik gavusi patvirtinimą.

4.   Atitinkama valstybė narė taip pat pateikia siūlomus leidimus veiklai, nurodytai 1 dalies a–d punktuose, JT Saugumo Tarybai patvirtinti atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, jeigu veikla yra susijusi su kitomis prekėmis ir technologijomis, kuriomis, kaip nustatė ši valstybė narė, galėtų būti prisidedama prie veiklos, susijusios su perdirbimu, sodrinimu arba sunkiuoju vandeniu, nesuderinamos su BVVP. Valstybė narė leidimą suteikia tik gavusi patvirtinimą.

5.   Atitinkama kompetentinga institucija pagal 1 dalies e punktą leidimą suteikia tik gavusi Bendros komisijos patvirtinimą.

6.   Atitinkama valstybė narė praneša kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir vyriausiajam įgaliotiniui apie leidimus, suteiktus pagal 1 ir 5 dalis, arba apie bet kokį JT Saugumo Tarybos atsisakymą patvirtinti leidimą pagal 3 arba 4 dalį.

2b straipsnis

1.   2a straipsnio 3 ir 4 dalys netaikomos siūlomiems leidimams tiekti, parduoti ar perduoti Iranui JT ST rezoliucijos 2231 (2015) B priedo 2 punkto c papunkčio 1 pastraipoje nurodytą įrangą lengvojo vandens reaktoriams.

2.   Atitinkama valstybė narė per keturias savaites praneša kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir vyriausiajam įgaliotiniui apie leidimus, suteiktus pagal šį straipsnį.

2c straipsnis

1.   Pagal 2a straipsnio 1 dalies a punktą ir 2b straipsnį leidimą suteikiančios kompetentingos institucijos įsitikina, ar:

a)

tenkinami Branduolinių tiekėjų grupės sąraše išdėstytų gairių reikalavimai, jei taikoma;

b)

Iranas suteikė teises patikrinti bet kurio tiekiamo objekto galutinį naudojimą ir galutinio naudojimo vietą ir šiomis teisėmis galima veiksmingai naudotis;

c)

per dešimt dienų nuo tiekimo, pardavimo ar perdavimo pranešama JT Saugumo Tarybai ir

d)

per dešimt dienų nuo I priede nurodytų tiekiamų prekių ir technologijų tiekimo, pardavimo ar perdavimo pranešama TATENA.

2.   Visam eksportui, kuriam pagal 2a straipsnio 1 dalies a punktą reikia gauti leidimą, tokį leidimą suteikia valstybės narės, kurioje įsisteigęs eksportuotojas, kompetentingos institucijos. Leidimas galioja visoje Sąjungoje.

3.   Eksportuotojai kompetentingoms valdžios institucijoms pateikia visą atitinkamą informaciją, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 428/2009 14 straipsnio 1 dalyje ir kaip nustato kiekviena kompetentinga institucija, reikalingą jų paraiškoms dėl eksporto leidimo.

2d straipsnis

1.   2a straipsnio 3 ir 4 dalys netaikomos siūlomiems leidimams tiekti, parduoti ar perduoti objektus, medžiagas, įrangą, prekes ir technologijas ir teikti bet kokią susijusią techninę pagalbą, mokymus, finansinę paramą, teikti investicijas, tarpininkavimo ar kitas paslaugas, jei kompetentingos institucijos mano, kad ši veikla tiesiogiai susijusi su:

a)

būtinu dviejų kaskadų Fordo įrenginyje modifikavimu stabiliųjų izotopų gamybos tikslu;

b)

galimybe Iranui eksportuoti sodrintojo urano perteklių, viršijantį 300 kg, mainais į gamtinį uraną, arba

c)

Arako reaktoriaus modernizavimu pagal sutartą koncepcinį projektą ir vėliau pagal sutartą galutinį tokio reaktoriaus projektą.

2.   Pagal 1 dalį leidimą suteikianti kompetentinga institucija įsitikina, ar:

a)

visa veikla vykdoma griežtai laikantis BVVP;

b)

tenkinami Branduolinių tiekėjų grupės sąraše išdėstytų gairių reikalavimai, jei taikoma;

c)

Iranas suteikė teises patikrinti bet kurio tiekiamo objekto galutinį naudojimą ir galutinio naudojimo vietą ir ar tomis teisėmis galima veiksmingai naudotis.

3.   Atitinkama valstybė narė:

a)

dešimt dienų prieš tokią veiklą praneša JT Saugumo Tarybai ir Bendrai komisijai;

b)

jei tiekiami objektai, medžiagos, įranga, prekės ir technologijos, įtraukti į Branduolinių tiekėjų grupės sąrašą, per dešimt dienų nuo tiekimo, pardavimo ar perdavimo praneša TATENA.

4.   Atitinkama valstybė narė per keturias savaites praneša kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir vyriausiajam įgaliotiniui apie leidimus, suteiktus pagal šį straipsnį.“

4)

Įterpiami šie straipsniai:

„3a straipsnis

1.   Išankstinio leidimo atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį reikalaujama:

a)

tiesiogiai arba netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti arba eksportuoti II priede išvardytas Sąjungos arba kitokios kilmės prekes ir technologijas Irano asmenims, subjektams arba įstaigoms, arba jeigu jos skirtos naudoti Irane;

b)

teikti techninę pagalbą arba tarpininkavimo paslaugas, susijusias su II priede išvardytomis prekėmis ir technologijomis ir su II priede įtrauktų prekių tiekimu, gamyba, priežiūra ir naudojimu, tiesiogiai arba netiesiogiai, Irano asmenims, subjektams arba įstaigoms, arba jeigu jos skirtos naudoti Irane;

c)

teikti finansavimą arba finansinę paramą, susijusią su II priede išvardytomis prekėmis ir technologijomis, įskaitant visų pirma dotacijas, paskolas ir eksporto kredito draudimą, kurie būtų skirti parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti tokius objektus, ar teikti susijusią techninę pagalbą arba tarpininkavimo paslaugas, tiesiogiai arba netiesiogiai, Irano asmenims, subjektams arba įstaigoms, arba jeigu jie skirti naudoti Irane;

d)

prieš sudarant bet kokį sandorį su bet kuriuo Irano asmeniu, subjektu arba įstaiga, arba bet kuriuo asmeniu ar subjektu, veikiančiu jų vardu ar jų nurodymu, įskaitant tokio asmens, subjekto ar įstaigos suteikiamų paskolų ar kredito priėmimą, kuriuo tokiam asmeniui, subjektui ar įstaigai sudaromos sąlygos dalyvauti arba aktyviau dalyvauti tiek nepriklausomai, tiek dalyvaujant bendroje įmonėje ar kitoje partnerystėje, komercinėje veikloje, susijusioje su II priede išvardytomis technologijomis;

e)

pirkti, importuoti ar įvežti iš Irano II priede išvardytas prekes ir technologijas, nepriklausomai nuo to, ar jos yra Irano kilmės.

2.   II priede pateikiamas į I ir III priedus neįtrauktų prekių ir technologijų, kuriomis galėtų būti prisidedama prie veiklos, susijusios su perdirbimu, sodrinimu arba sunkiuoju vandeniu, arba kitos veiklos, nesuderinamos su BVVP, sąrašas.

3.   Eksportuotojai kompetentingoms valdžios institucijoms pateikia visą atitinkamą informaciją, reikalingą jų paraiškoms dėl leidimo.

4.   Kompetentingos institucijos neišduoda leidimo 1 dalies a–e punktuose nurodytiems sandoriams, jeigu jos turi pagrįstų priežasčių manyti, kad tokiais veiksmais būtų prisidedama prie veiklos, susijusios su perdirbimu, sodrinimu arba sunkiuoju vandeniu, arba kitos su branduolinėmis medžiagomis susijusios veiklos, nesuderinamos su BVVP.

5.   Kompetentingos institucijos keičiasi informacija apie prašymus suteikti leidimą pagal šį straipsnį. Šiuo tikslu taikoma Reglamento (EB) Nr. 428/2009 19 straipsnio 4 dalyje nurodyta sistema.

6.   Kompetentinga institucija, suteikianti leidimą pagal 1 dalies a punktą, įsitikina, ar Iranas suteikė teises patikrinti bet kurio tiekiamo objekto galutinį naudojimą ir galutinio naudojimo vietą ir ar tomis teisėmis galima veiksmingai naudotis.

7.   Atitinkama valstybė narė kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir vyriausiajam įgaliotiniui apie savo ketinimą pagal šį straipsnį suteikti leidimą praneša bent prieš dešimt dienų iki leidimo suteikimo.

3b straipsnis

1.   Visam eksportui, kuriam pagal 3a straipsnį reikia gauti leidimą, tokį leidimą suteikia valstybės narės, kurioje įsisteigęs eksportuotojas, kompetentingos valdžios institucijos, laikydamosi Reglamento (EB) Nr. 428/2009 11 straipsnyje nustatytų išsamių taisyklių. Leidimas galioja visoje Sąjungoje.

2.   Kompetentingos institucijos, vadovaudamosi 3a straipsnio 4 ir 5 dalyje nustatytomis sąlygomis, gali panaikinti išduotą eksporto leidimą, sustabdyti jo galiojimą, jį pakeisti arba atšaukti.

3.   Jeigu kompetentinga institucija, vadovaudamasi 3a straipsnio 4 dalimi, atsisako suteikti leidimą arba jį panaikina, sustabdo jo galiojimą, iš esmės jį pakoreguoja ar atšaukia, atitinkama valstybė narė apie tai praneša kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir vyriausiajam įgaliotiniui ir jiems pateikia atitinkamą informaciją, laikydamasi Tarybos reglamento (EB) Nr. 515/97 (4) nuostatų dėl tokios informacijos konfidencialumo.

4.   Valstybės narės kompetentinga institucija, prieš išduodama leidimą pagal 3a straipsnį iš esmės tokiam pat sandoriui, kuriam dar galioja kitos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) atsisakymas išduoti leidimą pagal 3a straipsnio 4 dalį, pirmiausia konsultuojasi su atsisakiusia (-iomis) išduoti leidimą valstybe (-ėmis) nare (-ėmis). Jeigu po tokių konsultacijų atitinkama valstybė narė nusprendžia išduoti leidimą, ji apie tai praneša kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir vyriausiajam įgaliotiniui ir pateikia visą atitinkamą informaciją, kuria paaiškinamas toks sprendimas.

3c straipsnis

1.   3a straipsnis netaikomas siūlomiems leidimams tiekti, parduoti ar perduoti Iranui II priede išvardytas prekes ir technologijas lengvojo vandens reaktoriams.

2.   Kompetentinga institucija, suteikianti leidimą pagal 1 dalį, įsitikina, ar Iranas suteikė teises patikrinti bet kurio tiekiamo objekto galutinį naudojimą ir galutinio naudojimo vietą ir ar tomis teisėmis galima veiksmingai naudotis.

3.   Atitinkama valstybė narė per keturias savaites praneša kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir vyriausiajam įgaliotiniui apie leidimus, suteiktus pagal šį straipsnį.

3d straipsnis

1.   3a straipsnis netaikomas siūlomiems leidimams tiekti, parduoti ar perduoti objektus, medžiagas, įrangą, prekes ir technologijas ir teikti bet kokią susijusią techninę pagalbą, mokymus, finansinę paramą, teikti investicijas, tarpininkavimo ar kitas paslaugas, jei kompetentingos institucijos mano, kad ši veikla tiesiogiai susijusi su:

a)

būtinu dviejų kaskadų Fordo įrenginyje modifikavimu stabiliųjų izotopų gamybos tikslu;

b)

galimybe Iranui eksportuoti sodrintojo urano perteklių, viršijantį 300 kg, mainais į gamtinį uraną, arba

c)

Arako reaktoriaus modernizavimu pagal sutartą koncepcinį projektą ir vėliau pagal sutartą galutinį tokio reaktoriaus projektą.

2.   Pagal 1 dalį leidimą suteikianti kompetentinga institucija įsitikina, ar:

a)

visa veikla vykdoma griežtai laikantis BVVP;

b)

Iranas suteikė teises patikrinti bet kurio tiekiamo objekto galutinį naudojimą ir galutinio naudojimo vietą ir ar tomis teisėmis galima veiksmingai naudotis;

3.   Atitinkama valstybė narė kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie savo ketinimą pagal šį straipsnį suteikti leidimą praneša bent prieš dešimt dienų iki leidimo suteikimo.

(4)  1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (OL L 82, 1997 3 22, p. 1).“"

5)

Įterpiami šie straipsniai:

„4a straipsnis

1.   Draudžiama tiesiogiai arba netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti arba eksportuoti III priede išvardytas prekes ir technologijas arba kitus objektus, kuriais, kaip nustato valstybė narė, būtų galima prisidėti prie branduolinių ginklų siuntimo į taikinį sistemų kūrimo (tiek Sąjungos, tiek kitokios kilmės), Irano asmenims, subjektams arba įstaigoms, arba jeigu jie skirti naudoti Irane.

2.   III priede pateikiamas Raketų technologijų kontrolės režimo sąraše nurodytų objektų, įskaitant prekes ir technologijas, sąrašas.

4b straipsnis

Draudžiama:

a)

tiesiogiai arba netiesiogiai teikti techninę pagalbą arba tarpininkavimo paslaugas, susijusias su III priede išvardytomis prekėmis ir technologijomis arba su III priede nurodytų prekių tiekimu, gamyba, priežiūra ir naudojimu, Irano asmenims, subjektams arba įstaigoms, arba jeigu jos skirtos naudoti Irane;

b)

teikti finansavimą arba finansinę paramą, susijusią su III priede išvardytomis prekėmis ir technologijomis, įskaitant visų pirma dotacijas, paskolas ir eksporto kredito draudimą, kurie būtų skirti parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti tokius objektus, ar teikti susijusią techninę pagalbą arba tarpininkavimo paslaugas, tiesiogiai arba netiesiogiai, Irano asmenims, subjektams arba įstaigoms, arba jeigu jie skirti naudoti Irane;

c)

prieš sudarant bet kokį sandorį su bet kuriuo Irano asmeniu, subjektu arba įstaiga, arba bet kuriuo asmeniu ar subjektu, veikiančiu jų vardu ar jų nurodymu, įskaitant tokio asmens, subjekto ar įstaigos suteikiamų paskolų ar kredito priėmimą, kuriuo tokiam asmeniui, subjektui ar įstaigai sudaromos sąlygos dalyvauti arba aktyviau dalyvauti tiek nepriklausomai, tiek dalyvaujant bendroje įmonėje ar kitoje partnerystėje, komercinėje veikloje, susijusioje su III priede išvardytomis technologijomis.

4c straipsnis

Draudžiama iš Irano tiesiogiai arba netiesiogiai įsigyti, importuoti arba transportuoti prekes ir technologijas, išvardytas III priede, neatsižvelgiant į tai, ar atitinkami objektai yra Irano ar kitokios kilmės.“

6)

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Draudžiama:

a)

teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas ir kitas paslaugas, susijusias su Europos Sąjungos bendrajame karinės įrangos sąraše (toliau – Bendrasis karinės įrangos sąrašas) išvardytomis prekėmis ir technologijomis ir su tame sąraše nurodytų prekių ir technologijų tiekimu, gamyba, priežiūra ir naudojimu, tiesiogiai arba netiesiogiai, Irano asmenims, subjektams arba įstaigoms, arba jeigu jos skirtos naudoti Irane;

b)

teikti finansavimą arba finansinę paramą, susijusią su Bendrajame karinės įrangos sąraše išvardytomis prekėmis ir technologijomis, įskaitant visų pirma dotacijas, paskolas ir eksporto kredito draudimą, kurie būtų skirti parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti tokius objektus, ar teikti susijusią techninę pagalbą arba tarpininkavimo paslaugas, tiesiogiai arba netiesiogiai, Irano asmenims, subjektams arba įstaigoms, arba jeigu jie skirti naudoti Irane;

c)

sudaryti bet kokį sandorį, kuriuo sudaromos sąlygos dalyvauti arba aktyviau dalyvauti (tiek nepriklausomai, tiek dalyvaujant bendroje įmonėje ar kitoje partnerystėje) Irano asmenų, subjektų ar įstaigų, susijusių su Bendrajame karinės įrangos sąraše išvardytų prekių arba technologijų gamyba, veikloje. Tai apima paskolų ar kredito suteikimą tokiam asmeniui, subjektui ar įstaigai.“

7)

6, 7, 8, 9, 10, 10a, 10b ir 10c straipsniai išbraukiami.

8)

10d straipsnis pakeičiamas taip:

„10d straipsnis

1.   Išankstinio leidimo reikalaujama šiais atvejais:

a)

parduoti, tiekti, perduoti arba eksportuoti VIIA priede nurodytą programinę įrangą Irano asmenims, subjektams ar įstaigoms, arba jeigu ji skirta naudoti Irane;

b)

teikti techninę pagalbą arba tarpininkavimo paslaugas, susijusias su VIIA priede nurodyta programine įranga ar su tokių objektų tiekimu, gamyba, priežiūra ir naudojimu, Irano asmenims, subjektams arba įstaigoms, arba jeigu jie skirti naudoti Irane;

c)

teikti finansavimą arba finansinę paramą, susijusią su VIIA priede išvardyta programine įranga, įskaitant visų pirma dotacijas, paskolas ir eksporto kredito draudimą, kurie būtų skirti parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti tokius objektus, ar teikti susijusią techninę pagalbą arba tarpininkavimo paslaugas Irano asmenims, subjektams arba įstaigoms, arba jeigu jie skirti naudoti Irane.

2.   Kompetentingos institucijos nesuteikia leidimo pagal šį straipsnį, jei:

a)

jos turi pagrįstų priežasčių manyti, kad parduodama, tiekiama, perduodama arba eksportuojama programinė įranga yra arba gali būti skirta naudoti veiklai, susijusiai su:

i)

perdirbimu, sodrinimu ar sunkiuoju vandeniu, arba kita su branduolinėmis medžiagomis susijusia veikla, nesuderinama su BVVP;

ii)

Irano karinėmis ar balistinių raketų programomis arba

iii)

Irano revoliucijos gvardijos tiesioginiu arba netiesioginiu rėmimu;

b)

tokių objektų tiekimo arba pagalbos sutartyse nėra numatytos atitinkamos galutinio vartotojo garantijos.

3.   Atitinkama valstybė narė kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie savo ketinimą pagal šį straipsnį suteikti leidimą praneša bent prieš dešimt dienų iki leidimo suteikimo.

4.   Jeigu kompetentinga institucija, vadovaudamasi šiuo straipsniu, atsisako suteikti leidimą arba jį panaikina, sustabdo jo galiojimą, iš esmės jį pakoreguoja ar atšaukia, atitinkama valstybė narė apie tai praneša kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir vyriausiajam įgaliotiniui ir jiems pateikia atitinkamą informaciją.

5.   Valstybės narės kompetentinga institucija, prieš išduodama leidimą pagal šį straipsnį iš esmės tokiam pat sandoriui, kuriam dar galioja kitos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) atsisakymas išduoti leidimą, pirmiausia konsultuojasi su atsisakiusia (-iomis) išduoti leidimą valstybe (-ėmis) nare (-ėmis). Jeigu po tokių konsultacijų atitinkama valstybė narė nusprendžia išduoti leidimą, ji apie tai praneša kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir vyriausiajam įgaliotiniui ir pateikia visą atitinkamą informaciją, kuria paaiškinamas toks sprendimas.“

9)

10e, 10f, 11, 12, 13, 14, 14a ir 15 straipsniai išbraukiami.

10)

15a straipsnis pakeičiamas taip:

„15a straipsnis

1.   Išankstinio leidimo reikalaujama šiais atvejais:

a)

parduoti, tiekti, perduoti arba eksportuoti VIIB priede nurodytą grafitą ir metalo žaliavas arba pusgaminius Irano asmenims, subjektams ar įstaigoms, arba jeigu jie skirti naudoti Irane;

b)

teikti techninę pagalbą arba tarpininkavimo paslaugas, susijusias su VIIB priede nurodytu grafitu ir metalo žaliavomis arba pusgaminiais ir su tokių objektų tiekimu, gamyba, priežiūra ir naudojimu, Irano asmenims, subjektams arba įstaigoms, arba jeigu jie skirti naudoti Irane;

c)

teikti finansavimą arba finansinę paramą, susijusią su VIIB priede nurodytu grafitu ir metalo žaliavomis arba pusgaminiais, įskaitant visų pirma dotacijas, paskolas ir eksporto kredito draudimą, kurie būtų skirti parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti tokius objektus, ar teikti susijusią techninę pagalbą arba tarpininkavimo paslaugas Irano asmenims, subjektams arba įstaigoms, arba jeigu jie skirti naudoti Irane.

2.   Kompetentingos institucijos nesuteikia leidimo pagal šį straipsnį, jei:

a)

jos turi pagrįstų priežasčių manyti, kad parduodamas, tiekiamas, perduodamas arba eksportuojamas grafitas ir metalo žaliavos arba pusgaminiai arba gali būti skirta naudoti veiklai, susijusiai su:

i)

perdirbimu, sodrinimu ar sunkiuoju vandeniu, arba kita su branduolinėmis medžiagomis susijusia veikla, nesuderinama su BVVP;

ii)

Irano karinėmis ar balistinių raketų programomis arba

iii)

Irano revoliucijos gvardijos tiesioginiu arba netiesioginiu rėmimu;

b)

tokių objektų tiekimo arba pagalbos sutartyse nėra numatytos atitinkamos galutinio vartotojo garantijos.

3.   Atitinkama valstybė narė kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie savo ketinimą pagal šį straipsnį suteikti leidimą praneša bent prieš dešimt dienų iki leidimo suteikimo.

4.   Jeigu kompetentinga institucija, vadovaudamasi šiuo straipsniu, atsisako suteikti leidimą arba jį panaikina, sustabdo jo galiojimą, iš esmės jį pakoreguoja ar atšaukia, atitinkama valstybė narė apie tai praneša kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir vyriausiajam įgaliotiniui ir jiems pateikia atitinkamą informaciją.

5.   Valstybės narės kompetentinga institucija, prieš išduodama leidimą pagal šį straipsnį iš esmės tokiam pat sandoriui, kuriam dar galioja kitos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) atsisakymas išduoti leidimą, pirmiausia konsultuojasi su atsisakiusia (-iomis) išduoti leidimą valstybe (-ėmis) nare (-ėmis). Jeigu po tokių konsultacijų valstybė narė nusprendžia išduoti leidimą, ji apie tai praneša kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir vyriausiajam įgaliotiniui ir pateikia visą atitinkamą informaciją, kuria paaiškinamas toks sprendimas.

6.   1–3 dalių nuostatos netaikomos I, II ir III prieduose išvardytoms prekėms arba Reglamento (EB) Nr. 428/2009 I priedui.“

11)

15b, 15c, 16, 17, 18, 19, 20, 21 ir 22 straipsniai išbraukiami.

12)

23 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Nedarant poveikio 24, 25, 26, 27, 28, 28a, 28b ir 29 straipsniuose nustatytoms nukrypti leidžiančioms nuostatoms, draudžiama teikti specializuotų finansinių mokėjimų pranešimų paslaugas, kurios teikiamos keičiantis finansinių mokėjimų duomenimis, fiziniams arba juridiniams asmenims, subjektams arba įstaigoms, išvardytiems VIII ir IX prieduose.“

13)

Įterpiamas šis straipsnis:

„23a straipsnis

1.   Įšaldomos visos XIII priede išvardytiems asmenims, subjektams ir įstaigoms priklausančios, jų turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai. Į XIII priedą įtraukiami JT Saugumo Tarybos pagal JT ST rezoliucijos 2231 (2015) B priedo 6 punkto c papunktį nurodyti fiziniai ir juridiniai asmenys, subjektai ir įstaigos.

2.   Įšaldomos visos XIV priede išvardytiems asmenims, subjektams ir įstaigoms priklausančios, jų turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai. Į XIV priedą įtraukiami fiziniai ir juridiniai asmenys, subjektai ir įstaigos, kai pagal Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP 20 straipsnio 1 dalies e punktą nustatoma, kad:

a)

jie dalyvauja Irano veikloje, susijusioje su didesne branduolinių ginklų platinimo rizika ir prieštaraujančioje BVVP nustatytiems Irano įsipareigojimams, ar branduolinių ginklų siuntimo į taikinį sistemų kūrimo veikloje, įskaitant tiesiogines sąsajas su tokia veikla arba jos rėmimą, įskaitant dalyvavimą perkant uždraustus objektus, prekes, įrangą, medžiagas bei technologijas, nurodytus JT ST rezoliucijos 2231 (2015) B priede pateiktame pareiškime, Sprendime 2010/413/BUSP arba šio reglamento prieduose;

b)

jie padėjo į sąrašą įtrauktiems asmenims ar subjektams išvengti BVVP, JT ST rezoliucijos 2231 (2015), Sprendimo 2010/413/BUSP arba šio reglamento taikymo arba vykdyti su šiais teisės aktais nesuderinamą veiklą;

c)

jie veikė į sąrašą įtrauktų asmenų arba subjektų vardu arba jiems vadovaujant, arba

d)

tai juridinis asmuo, subjektas arba įstaiga, nuosavybės teise priklausantys į sąrašą įtrauktiems asmenims arba subjektams ar jų kontroliuojami.

3.   XIII ir XIV prieduose išvardytiems fiziniams arba juridiniams asmenims, subjektams arba įstaigoms, arba jų naudai neleidžiama nei tiesiogiai, nei netiesiogiai naudotis jokiomis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.

4.   Nedarant poveikio 24, 25, 26, 27, 28, 28a, 28b arba 29 straipsniuose nurodytoms nukrypti leidžiančioms nuostatoms, draudžiama teikti specializuotas finansinių mokėjimų pranešimų paslaugas, kurios naudojamos keistis finansiniais duomenimis, XIII ir XIV prieduose išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms.

5.   XIII ir XIV prieduose pateikiamos fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ar įstaigų įtraukimo į sąrašą priežastys.

6.   XIII ir XIV prieduose taip pat išdėstoma atitinkamų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ar įstaigų tapatybei nustatyti būtina informacija, jei jos turima. Kalbant apie fizinius asmenis, tokia informacija gali apimti vardą ir pavardę, įskaitant slapyvardžius, gimimo datą ir vietą, pilietybę, paso ir asmens tapatybės kortelės numerius, lytį, adresą (jei žinomas), pareigas arba profesiją. Kalbant apie juridinius asmenis, subjektus ar įstaigas, tokia informacija gali apimti pavadinimus, registracijos vietą ir datą, registracijos numerį ir veiklos vietą. XIII ir XIV prieduose taip pat nurodoma įtraukimo į sąrašą data.“

14)

24–29 straipsniai pakeičiami taip:

„24 straipsnis

Nukrypdamos nuo 23 straipsnio arba 23a straipsnio, kompetentingos institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)

lėšos ar ekonominiai ištekliai teismo, administracine ar arbitražo tvarka buvo suvaržyti prieš tai, kai 23 straipsnyje arba 23a straipsnyje nurodytą asmenį, subjektą ar įstaigą nurodė Sankcijų komitetas, JT Saugumo Taryba arba Taryba, arba dėl jų buvo priimtas teismo, administracinis ar arbitražo sprendimas, paskelbtas iki tos dienos;

b)

lėšos arba ekonominiai ištekliai bus naudojami tik reikalavimams, kurių vykdymas užtikrintas tokiu turto suvaržymu arba kurie pripažįstami teisėtais tokiu sprendimu, tenkinti, laikantis galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, kuriais reglamentuojamos tokius reikalavimus turinčių asmenų teisės, nustatytų ribų;

c)

turto suvaržymas arba teismo sprendimas nėra VIII, IX, XIII ar XIV prieduose išvardytų asmenų, subjektų ar įstaigų naudai;

d)

turto suvaržymo arba teismo sprendimo pripažinimas neprieštarauja atitinkamos valstybės narės viešajai tvarkai ir

e)

kai taikoma 23 straipsnio 1 dalis arba 23a straipsnio 1 dalis, apie turto suvaržymą arba teismo sprendimą valstybė narė pranešė JT Saugumo Tarybai.

25 straipsnis

Nukrypdamos nuo 23 arba 23a straipsnio ir su sąlyga, kad VIII, IX, XIII arba XIV prieduose nurodytas asmuo, subjektas arba įstaiga privalo atlikti mokėjimą pagal sutartį arba susitarimą, kurį atitinkamas asmuo, subjektas arba įstaiga sudarė, arba įpareigojimą, kuris atitinkamam asmeniui, subjektui arba įstaigai buvo nustatytas iki dienos, kurią atitinkamą asmenį, subjektą arba įstaigą nurodė Sankcijų komitetas, JT Saugumo Taryba arba Taryba, valstybių narių kompetentingos institucijos jų nustatytomis sąlygomis gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)

atitinkama kompetentinga institucija nustatė, kad:

i)

lėšos arba ekonominiai ištekliai bus naudojami VIII, IX, XIII arba XIV priede išvardytų asmenų, subjektų arba įstaigų mokėjimams atlikti;

ii)

mokėjimu nebus prisidėta prie veiklos, kuri draudžiama pagal šį reglamentą. Bus laikoma, kad mokėjimu neprisidedama prie uždraustos veiklos, jeigu mokėjimas yra už jau atliktą prekybinę veiklą ir jeigu kitos valstybės narės kompetentinga institucija davė išankstinį patvirtinimą, kad veikla nebuvo draudžiama; ir

iii)

mokėjimu nepažeidžiama 23 straipsnio 3 dalis arba 23a straipsnio 3 dalis ir

b)

kai taikoma 23 straipsnio 1 dalis arba 23a straipsnio 1 dalis, atitinkama valstybė narė pranešė JT Saugumo Tarybai apie tą nutarimą ir ketinimą suteikti leidimą, o JT Saugumo Taryba nepareiškė prieštaravimo dėl tokių veiksmų per dešimt darbo dienų po pranešimo pateikimo.

26 straipsnis

Nukrypdamos nuo 23 arba 23a straipsnio, kompetentingos institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis lėšomis ar ekonominiais ištekliais tokiomis sąlygomis, kurias šios institucijos laiko tinkamomis, nustačiusios, kad laikomasi šių sąlygų:

a)

atitinkama kompetentinga institucija nustatė, kad atitinkamos lėšos arba ekonominiai ištekliai yra:

i)

reikalingi VIII, IX, XIII arba XIV priede nurodytų fizinių arba juridinių asmenų, subjektų ar įstaigų ir nuo tokių fizinių asmenų priklausomų šeimos narių pagrindiniams poreikiams tenkinti, įskaitant mokėjimus už maisto produktus, nuomą arba hipoteką, vaistus ir medicininį gydymą, mokesčius, draudimo įmokas ir mokesčius už komunalines paslaugas;

ii)

skirti tik pagrįstiems profesiniams mokesčiams sumokėti ir patirtoms išlaidoms, susijusioms su teisinių paslaugų teikimu, kompensuoti; arba

iii)

skirti tik mokesčiams arba aptarnavimo mokesčiams už kasdienį įšaldytų lėšų arba ekonominių išteklių laikymą arba tvarkymą sumokėti.

b)

kai leidimas susijęs su XIII priede išvardytais asmenimis, subjektais ar įstaigomis, atitinkama valstybė narė pranešė JT Saugumo Tarybai apie a punkte nurodytą nutarimą ir ketinimą suteikti leidimą, o JT Saugumo Taryba nepareiškė prieštaravimo dėl tokių veiksmų per penkias darbo dienas po pranešimo pateikimo.

27 straipsnis

Nukrypdamos nuo 23 straipsnio 2 ir 3 dalių arba 23a straipsnio 2 ir 3 dalių, kompetentingos institucijos jų nustatytomis sąlygomis gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis lėšomis arba ekonominiais ištekliais, jeigu jos nustatė, kad lėšos arba ekonominiai ištekliai yra mokėtini į diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos arba tarptautinės organizacijos, kuri pagal tarptautinę teisę naudojasi imunitetu, sąskaitą arba iš jos, jei tokie mokėjimai skirti oficialiai diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos arba tarptautinės organizacijos veiklai.

28 straipsnis

Nukrypdamos nuo 23 arba 23a straipsnio, kompetentingos institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis lėšomis arba ekonominiais ištekliais, jeigu jos nustatė, kad susijusios lėšos arba ekonominiai ištekliai reikalingi ypatingosioms išlaidoms, kai leidimas susijęs su XIII priede nurodytu asmeniu, subjektu arba įstaiga, atitinkama valstybė narė pranešė apie tą nutarimą JT Saugumo Tarybai, o JT Saugumo Taryba šį nutarimą patvirtino.

28a straipsnis

Nukrypdamos nuo 23 straipsnio 2 ir 3 dalių arba 23a straipsnio 2 ir 3 dalių, kompetentingos institucijos jų nustatytomis sąlygomis gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis lėšomis arba ekonominiais ištekliais, jeigu jos nustatė, kad lėšos arba ekonominiai ištekliai yra reikalingi veiklai, tiesiogiai susijusiai su JT ST rezoliucijos 2231 (2015) B priedo 2 punkto c papunkčio pirmoje pastraipoje nurodyta įranga, skirta lengvojo vandens reaktoriams.

28b straipsnis

Nukrypdamos nuo 23 arba 23a straipsnio, kompetentingos institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis lėšomis ar ekonominiais ištekliais tokiomis sąlygomis, kurias jos laiko tinkamomis, nustačiusios, kad laikomasi šių sąlygų:

a)

atitinkama kompetentinga institucija nustatė, kad atitinkamos lėšos arba ekonominiai ištekliai yra:

i)

būtini bendradarbiavimo civiliniame branduoliniame sektoriuje projektams, apibūdintiems BVVP III priede;

ii)

būtini veiklai, tiesiogiai susijusiai su 2a ir 3a straipsniuose nurodytais objektais, arba bet kokiai kitai veiklai, reikalingai BVVP įgyvendinti, ir

b)

kai leidimas susijęs su XIII priede nurodytu asmeniu, subjektu arba įstaiga, atitinkama valstybė narė pranešė apie tą nutarimą JT Saugumo Tarybai, o JT Saugumo Taryba šį nutarimą patvirtino.

29 straipsnis

1.   23 straipsnio 3 dalimi ir 23a straipsnio 3 dalimi finansų arba kredito įstaigoms nedraudžiama kredituoti įšaldytų sąskaitų, gavus lėšų, kurias trečiosios šalys pervedė į sąraše nurodyto asmens, subjekto ar įstaigos sąskaitą, jei visi tokių sąskaitų papildymai taip pat bus įšaldomi. Finansų arba kredito įstaigos apie tokias operacijas nedelsdamos praneša kompetentingoms institucijoms.

2.   Su sąlyga, kad tokios palūkanos ar kitos pajamos ir mokėjimai įšaldomi pagal 23 straipsnio 1 ar 2 dalį arba 23a straipsnio 1 ar 2 dalį, 23 straipsnio 3 dalis arba 23a straipsnio 3 dalis netaikoma įšaldytų sąskaitų papildymui:

a)

palūkanomis arba kitomis dėl šių sąskaitų atsirandančiomis pajamomis arba

b)

mokėjimais pagal sutartis, susitarimus ar įpareigojimus, kurie buvo sudaryti arba nustatyti iki tos dienos, kurią 23 arba 23a straipsnyje nurodytą asmenį, subjektą ar įstaigą Sankcijų komitetas, JT Saugumo Taryba arba Taryba įtraukė į sąrašą.“

15)

30, 30a, 30b, 31, 33, 34 ir 35 straipsniai išbraukiami.

16)

36 ir 37 straipsniai pakeičiami taip:

„36 straipsnis

Asmuo, teikiantis išankstinę informaciją, kaip nustatyta atitinkamose nuostatose dėl bendrųjų deklaracijų ir muitinės deklaracijų, nurodytų Reglamente (EEB) Nr. 2913/92 ir Reglamente (EEB) Nr. 2454/93, taip pat pateikia bet kokius leidimus, jei jų reikalaujama pagal šį reglamentą.

37 straipsnis

1.   Draudžiama Irano asmeniui, subjektui arba įstaigai priklausantiems arba jų tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamiems laivams teikti aprūpinimo kuru ar kitomis atsargomis paslaugas, arba kitas laivų aptarnavimo paslaugas, jei paslaugų teikėjai turi informacijos, įskaitant kompetentingų muitinės įstaigų pateiktą informaciją, pagrįstą 36 straipsnyje minėta išankstine informacija, kuria remiantis galima pagrįstai nustatyti, kad šiais laivais gabenamos prekės, kurios yra įtrauktos į Bendrąjį karinės įrangos sąrašą arba kurias pagal šį reglamentą draudžiama tiekti, parduoti, perduoti ar eksportuoti, išskyrus atvejus, kai tokias paslaugas būtina teikti humanitariniais ir saugos tikslais.

2.   Draudžiama Irano asmeniui, subjektui ar įstaigai priklausantiems arba jų tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamiems krovininiams orlaiviams teikti technines ir priežiūros paslaugas, jei paslaugų teikėjai turi informacijos, įskaitant kompetentingų muitinės įstaigų pateiktą informaciją, pagrįstą 36 straipsnyje minėta išankstine informacija, kuria remiantis galima pagrįstai nustatyti, kad šiais krovininiais orlaiviais gabenamos prekės, kurios yra įtrauktos į Bendrąjį karinės įrangos sąrašą arba kurias pagal šį reglamentą draudžiama tiekti, parduoti, perduoti ar eksportuoti, išskyrus atvejus, kai tokias paslaugas būtina teikti humanitariniais ir saugos tikslais.

3.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti draudimai taikomi tol, kol krovinys patikrinamas ir prireikus konfiskuojamas arba pašalinamas.

Konfiskavimas ir pašalinimas pagal nacionalinės teisės aktus arba kompetentingos institucijos sprendimu gali būti atliekamas importuotojo sąskaita arba gali būti išieškota iš bet kurio kito asmens ar subjekto, atsakingo už bandymą neteisėtai tiekti, parduoti, perduoti ar eksportuoti objektus.“

17)

37a ir 37b straipsniai išbraukiami.

18)

38 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

VIII, IX, XIII ir XIV prieduose išvardytų nustatytų asmenų, subjektų arba įstaigų“.

19)

39 straipsnis išbraukiamas.

20)

40 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

nedelsdami pateikia valstybių narių, kuriose yra jų buveinė arba kuriose jie įsikūrę, kompetentingoms institucijoms visą informaciją, kuri padėtų laikytis šio reglamento, pavyzdžiui, informaciją apie pagal 23 arba 23a straipsnį įšaldytas sąskaitas bei sumas, ir tiesiogiai arba per valstybes nares perduoda šią informaciją Komisijai;“.

21)

41 straipsnis pakeičiamas taip:

„41 straipsnis

Draudžiama sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kurios tikslas arba poveikis yra išvengti šio reglamento 2a, 2b, 2c, 2d, 3a, 3b, 3c, 3d, 4a, 4b, 5, 10d, 15a, 23, 23a ir 37 straipsniuose nurodytų priemonių taikymo.“

22)

42 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

23)

43, 43a, 43b ir 43c straipsniai išbraukiami.

24)

44 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

lėšas, įšaldytas pagal 23 ir 23a straipsnius, ir leidimus, suteiktus pagal 24, 25, 26, 27, 28, 28a ir 28b straipsnius;“.

25)

45 straipsnis pakeičiamas taip:

„45 straipsnis

Komisija iš dalies keičia I, II, III, VIIA, VIIB ir X priedus remdamasi valstybių narių pateikta informacija.“

26)

46 straipsnis pakeičiamas taip:

„46 straipsnis

1.   Jeigu JT Saugumo Taryba nusprendžia į sąrašą įtraukti fizinį ar juridinį asmenį, subjektą arba įstaigą, Taryba įtraukia tokį fizinį ar juridinį asmenį, subjektą arba įstaigą į VIII priedą.

2.   Jeigu Taryba nusprendžia fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui arba įstaigai taikyti 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas priemones, ji atitinkamai iš dalies keičia IX priedą.

3.   Jeigu Taryba nusprendžia fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui arba įstaigai taikyti 23a straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas priemones, ji atitinkamai iš dalies keičia XIV priedą.

4.   Taryba tiesiogiai, jei adresas žinomas, arba netiesiogiai, t. y. viešai paskelbdama pranešimą, atitinkamam 1–3 dalyse nurodytam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui arba įstaigai praneša savo sprendimą, įskaitant įtraukimo į sąrašą motyvus, ir suteikia tokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui arba įstaigai galimybę pateikti pastabų.

5.   Jeigu pateikiama pastabų arba naujų esminių įrodymų, Taryba peržiūri savo sprendimą ir atitinkamai apie tai informuoja fizinį ar juridinį asmenį, subjektą arba įstaigą.

6.   Jeigu Jungtinės Tautos nusprendžia fizinį arba juridinį asmenį, subjektą arba įstaigą išbraukti iš sąrašo arba pakeisti į sąrašą įtraukto fizinio arba juridinio asmens, subjekto arba įstaigos identifikavimo duomenis, Taryba atitinkamai iš dalies pakeičia VIII arba XIII priedą.

7.   IX ir XIV prieduose pateikti sąrašai peržiūrimi reguliariai, bent kas 12 mėnesių.“

27)

I, II ir III priedai pakeičiami šio reglamento I priede pateiktu tekstu.

28)

IV, IVA, V, VI, VIA, VIB ir VII priedai išbraukiami.

29)

VIIA ir VIIB priedai pakeičiami šio reglamento II priede pateiktu tekstu.

30)

X priedas pakeičiamas šio reglamento III priede pateiktu tekstu.

31)

XI ir XII priedai išbraukiami.

32)

Pridedami šio reglamento IV priede pateikti XIII ir XIV priedai.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo datos, nurodytos Sprendimo (BUSP) 2015/1863 2 straipsnio antroje pastraipoje. Taikymo data tą pačią dieną paskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. spalio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. ASSELBORN


(1)  OL L 195, 2010 7 27, p. 39.

(2)  2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 961/2010 (OL L 88, 2012 3 24, p. 1).

(3)  2015 m. spalio 18 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2015/1863, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 174).


I PRIEDAS

I PRIEDAS

2a straipsnyje nurodytų prekių ir technologijų sąrašas

Į šį priedą įtraukti toliau nurodyti objektai, išvardyti Branduolinių tiekėjų grupės sąraše, laikantis ten pateiktų apibrėžčių:

Pastaba.

Laikoma, kad visiems objektams, kurių konkrečios techninės charakteristikos ar specifikacijos patenka ir į I priede, ir į III priede nurodytas kategorijas, taikomas tik III priedas

Branduolinių tiekėjų grupės sąrašo I dalis

A PRIEDAS

GAIRĖSE MINIMAS PIRMINIS SAUGOS REŽIMO OBJEKTŲ SĄRAŠAS

BENDROSIOS PASTABOS

1.

Kontrolė turėtų būti taikoma ir tuo atveju, jeigu perduodamos sudėtinės dalys. Kiekviena vyriausybė imsis tokių veiksmų, kurių ji gali imtis, kad pasiektų šį tikslą, ir toliau stengsis pateikti tinkamą sudėtinių dalių apibrėžtį, kurią galėtų naudoti visi tiekėjai.

2.

Šių gairių 9 punkto b papunkčio 2 dalyje pateikiami žodžiai „to paties tipo“ reiškia, kad projektavimo, statybos ar eksploatavimo procesai yra grindžiami tokiais pačiais arba panašiais fiziniais ar cheminiais procesais, kokie yra nustatyti pirminiame saugos režimo objektų sąraše.

3.

Tiekėjai pripažįsta, kad, kalbant apie tam tikrus izotopų atskyrimo procesus, urano sodrinimui skirti įrenginiai, įranga ir technologija yra labai panašūs į įrenginius, įrangą ir technologiją, naudojamus „kitų elementų“ izotopų atskyrimui mokslinių tyrimų, medicinos ir kitais nebranduolinės pramonės tikslais. Šioje srityje tiekėjai turėtų atidžiai peržiūrėti savo teisines priemones, įskaitant eksporto licencijavimo taisykles ir informacijos/technologijos klasifikavimo ir saugumo praktiką, kai kalbama apie su „kitais elementais“ susijusią izotopų atskyrimo veiklą, siekiant užtikrinti atitinkamų saugos priemonių, kurių galėtų prireikti, įgyvendinimą. Tiekėjai pripažįsta, kad tam tikrais atvejais atitinkamos saugos priemonės, taikomos su „kitais elementais“ susijusiai izotopų atskyrimo veiklai, iš esmės bus tos pačios, kurios taikomos urano sodrinimo veikloje. (Žr. pirminio saugos režimo objektų sąrašo 5 skirsnio įvadinę pastabą.) Pagal gairių 17 punkto a papunktį prireikus tiekėjai konsultuojasi su kitais tiekėjais, kad paskatintų vienodą įrenginių, įrangos ir technologijos, susijusių su „kitų elementų“ izotopų atskyrimu, perdavimo ir saugos tvarką bei procedūras. Tiekėjai taip pat turėtų laikytis tinkamų atsargumo priemonių atvejais, kai įranga ir technologija, gauta vykdant urano sodrinimo procesus, yra naudojama kitais nebranduolinio naudojimo atvejais, pavyzdžiui, chemijos pramonėje.

TECHNOLOGIJOS KONTROLĖ

Perduodant „technologiją“, tiesiogiai susijusią su sąraše nurodytais objektais, bus taikomas tokio paties laipsnio tikrinimas ir kontrolė, kurie taikomi pačiam objektui, kiek tai leidžiama pagal nacionalinės teisės aktus.

„Technologijos“ perdavimo kontrolė netaikoma „viešo naudojimo“ informacijai arba „pagrindiniams moksliniams tyrimams“.

Be „technologijos“ perdavimo nebranduoliniais tikslais kontrolės tiekėjai dar turėtų skatinti pirminiame saugos režimo objektų sąraše nurodytų įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatavimo technologijos apsaugą atsižvelgiant į teroristinių išpuolių grėsmę ir turėtų pabrėžti gavėjams būtinybę daryti tą patį.

PROGRAMINĖS ĮRANGOS KONTROLĖ

Perduodant „programinę įrangą“, tiesiogiai susijusią su sąraše nurodytais objektais, bus taikomas tokio paties laipsnio tikrinimas ir kontrolė, kurie taikomi pačiam objektui, kiek tai leidžiama pagal nacionalinės teisės aktus.

„Programinės įrangos“ perdavimo kontrolė netaikoma „viešo naudojimo“ informacijai arba „pagrindiniams moksliniams tyrimams“.

APIBRĖŽTYS

 

„Pagrindiniai moksliniai tyrimai“ – eksperimentinis arba teorinis darbas, kurio pagrindinis tikslas – įgyti naujų žinių apie pagrindinius reiškinių principus ir stebimus faktus, ir kuriuo nebūtinai pirmiausia siekiama konkrečių praktinių tikslų ar uždavinių sprendimo.

 

„Kūrimas“ yra susijęs su visais etapais iki „gamybos“, tokiais kaip:

projektavimas

projekto tyrimas

projekto analizė

projekto koncepcijos

prototipų surinkimas ir bandymai

bandomosios gamybos schemos

projektavimo duomenys

projektavimo duomenų transformavimo į gaminį procesas

konfigūracijos projektavimas

tarpusavio funkciškumo projektavimas

išdėstymas

 

„Viešo naudojimo“, kaip taikoma šiose pastabose, reiškia, kad „technologija“ ar „programinė įranga“ leidžiama naudotis neapribojant tolesnio jos platinimo. (Autorių teisių apribojimai nereiškia, kad „technologija“ arba „programinė įranga“ nėra „viešo naudojimo“.)

 

„Mikroprogramos“ – elementariųjų komandų seka, laikoma specialioje atmintinėje, kurių vykdymas yra pradedamas įvedant atskaitos komandą į komandų registrą.

 

„Kiti elementai“ – visi elementai, išskyrus vandenilį, uraną ir plutonį.

 

„Gamyba“ – visi gamybos etapai, pavyzdžiui:

statyba

gamybos technologija,

gamyba

sujungimas

surinkimas (montavimas)

patikrinimas

bandymas

kokybės užtikrinimas

 

„Programa“ – komandų seka, skirta įvykdyti procesą tokia forma, kuri tinkama vykdyti elektroniniu kompiuteriu, arba kurį galima transformuoti į tokią formą.

 

„Programinė įranga“ – vienos ar daugiau „programų“ arba „mikroprogramų“ rinkinys, įrašytas bet kokioje fizinėje laikmenoje.

 

„Techninė pagalba“ gali būti instrukcijos, gebėjimai, mokymas, darbinės žinios, konsultavimo paslaugos.

Pastaba:

„Techninė pagalba“ gali apimti „techninių duomenų“ perdavimą.

 

„Techniniai duomenys“ gali būti tokios formos: projektai, planai, diagramos, modeliai, formulės, techniniai projektai ir techninės sąlygos, vadovai ir instrukcijos, parašytos ar įrašytos į laikmenas ir įtaisus, tokius kaip diskai, juostos, pastoviosios atmintinės.

 

„Technologija“ – konkreti informacija, būtina sąraše nurodytų objektų „kūrimui“, „gamybai“ ar „naudojimui“. Ši informacija gali būti pateikiama kaip „techniniai duomenys“ ar kaip „techninė pagalba“.

 

„Naudojimas“ – eksploatavimas, įrengimas (įskaitant įrengimą vietoje), techninė priežiūra (tikrinimas), remontas, kapitalinis remontas ar rekonstravimas.

MEDŽIAGOS IR ĮRANGA

1.   Pagrindinės medžiagos ir tam tikros daliosios medžiagos

Kaip apibrėžta Tarptautinės atominės energijos agentūros statuto XX straipsnyje:

1.1.

„Pagrindinė medžiaga“

Terminas „pagrindinė medžiaga“ reiškia uraną, kuriame izotopų santykis yra toks, koks yra būdingas gamtiniam uranui; uraną, kuriame yra mažesnis nei įprasta izotopų 235 kiekis; torį; bet kurią iš minėtų medžiagų metalų, lydinių, cheminių junginių ar koncentratų pavidalu; bet kurią kitą medžiagą, kurios sudėtyje yra vieno ar daugiau pirmiau minėtų elementų, kai jų koncentracija yra tokio dydžio, kokį valdytojų taryba nustatys tam tikrais laiko tarpais; ir tokias kitas medžiagas, kurias valdytojų taryba nustatys tam tikrais laiko tarpais.

1.2.

„Tam tikra dalioji medžiaga“

i)

Terminas „tam tikra dalioji medžiaga“ reiškia plutonį-239; uraną-233; „izotopais 235 arba 233 sodrintą uraną“; bet kurią medžiagą, kurios sudėtyje yra vieno ar daugiau pirmiau minėtų elementų; ir tokias kitas daliąsias medžiagas, kurias valdytojų taryba nustatys tam tikrais laiko tarpais; tačiau sąvoka „tam tikra dalioji medžiaga“ neapima pagrindinių medžiagų.

ii)

Terminas „izotopais 235 arba 233 sodrintas uranas“ reiškia uraną, turintį izotopų 235 arba 233, arba jų abiejų tiek, kad šių izotopų sumos ir izotopo 238 santykis yra didesnis nei izotopo 235 ir izotopo 238 santykis gamtiniame urane.

Tačiau taikant šias gaires neįtraukiami objektai, nurodyti toliau pateikiamame a papunktyje, ir pagrindinių medžiagų ar tam tikrų daliųjų medžiagų eksportas į tam tikrą šalį gavėją 12 mėnesių laikotarpiu tokiais kiekiais, kurie nesiekia ribų, nurodytų toliau pateikiamame b papunktyje:

a)

Plutonis, kai plutonio-238 izotopų koncentracija yra didesnė nei 80 %.

Tam tikros daliosios medžiagos, kai prietaisuose kaip jautrusis elementas naudojami keli jų gramai ar mažiau; ir

Pagrindinė medžiaga, kurios atžvilgiu vyriausybė įsitikina, kad ji bus skirta naudoti tik nebranduolinei veiklai, pavyzdžiui lydinių ar keramikos gamybai;

b)

Tam tikra dalioji medžiaga

50 efektyviųjų gramų;

Gamtinis uranas

500 kilogramų;

Nuskurdintasis uranas

1 000 kilogramų; ir

Toris

1 000 kilogramų.

2.   Įranga ir nebranduolinės medžiagos

Vyriausybės patvirtintame sąraše išvardijama įranga ir nebranduolinės medžiagos yra šios (kiekiai, mažesni už B priede nurodytus lygius, praktiniais tikslais laikomi nereikšmingais):

2.1.

Branduoliniai reaktoriai ir specialiai jiems suprojektuota arba paruošta įranga ir komponentai (žr. B priedo 1 skirsnį);

2.2.

Nebranduolinės medžiagos reaktoriams (žr. B priedo 2 skirsnį);

2.3.

Įrenginiai, skirti panaudotų kuro elementų perdirbimui, ir specialiai tam suprojektuota arba paruošta įranga (žr. B priedo 3 skirsnį);

2.4.

Įrenginiai, skirti branduolinių reaktorių kuro elementų gamybai, ir specialiai tam suprojektuota arba paruošta įranga (žr. B priedo 4 skirsnį);

2.5.

Įrenginiai, skirti gamtinio urano, nuskurdintojo urano arba tam tikros daliosios medžiagos izotopų atskyrimui, ir specialiai tam suprojektuota arba paruošta įranga, išskyrus analizės prietaisus (žr. B priedo 5 skirsnį);

2.6.

Įrenginiai, skirti sunkiojo vandens, deuterio ir deuterio junginių gamybai arba sodrinimui, ir tam specialiai suprojektuota arba paruošta įranga (žr. B priedo 6 skirsnį);

2.7.

Įrenginiai, skirti urano ir plutonio konversijai, naudojami kuro elementų gamyboje, bei įrenginiai, skirti urano izotopų atskyrimui, kaip apibrėžta atitinkamai 4 ir 5 skirsniuose, ir specialiai tam suprojektuota arba paruošta įranga (žr. B priedo 7 skirsnį).

B PRIEDAS

PAAIŠKINIMAI DĖL PIRMINIAME SAUGOS REŽIMO PREKIŲ SĄRAŠE IŠVARDYTŲ OBJEKTŲ

(nurodytų A priedo 2 skirsnyje „MEDŽIAGOS IR ĮRANGA“)

1.   Branduoliniai reaktoriai ir specialiai jiems suprojektuota arba paruošta įranga ir komponentai

ĮVADINĖ PASTABA

Įvairūs branduolinių reaktorių tipai gali priklausyti nuo naudojamo lėtiklio (pvz., grafitinis, sunkiojo vandens, lengvojo vandens, nė vieno iš minėtųjų tipų), neutronų spektro jame (pvz., šiluminių neutronų, greitųjų neutronų), naudojamo šilumnešio tipo (pvz., vandens, skystojo metalo, išlydytų druskų, dujų), arba nuo jų paskirties ar rūšies (pvz., energijos gamybos reaktoriai, tyrimų reaktoriai, bandomieji reaktoriai). Laikoma, kad visų šių tipų branduoliniai reaktoriai, kai taikoma, priklauso šio įrašo ir visų jo poįrašių taikymo sričiai. Šis įrašas netaikomas branduolių sintezės reaktoriams.

1.1.   Sukomplektuoti branduoliniai reaktoriai

Branduoliniai reaktoriai, gebantys veikti taip, kad būtų palaikoma valdomoji grandininė branduolių dalijimosi reakcija.

AIŠKINAMOJI PASTABA

„Branduolinis reaktorius“ iš esmės apima objektus, esančius reaktoriaus korpuse arba tiesiogiai prie jo pritvirtintus, įrangą, kuri valdo galios lygį reaktoriaus aktyviojoje zonoje, ir komponentus, kuriuose paprastai talpinamas reaktoriaus aktyviosios zonos pirminis aušalas, kurie tiesiogiai su juo liečiasi arba jį kontroliuoja.

EKSPORTAS

Viso svarbiausių objektų rinkinio, patenkančio į šias ribas, eksportas bus vykdomas tik pagal gairėse numatytas procedūras. Atskiri į šias funkciškai apibrėžtas ribas patenkantys objektai, kurių eksportas bus vykdomas tik pagal gairėse numatytas procedūras, yra išvardyti 1.2–1.11 papunkčiuose. Vyriausybė pasilieka teisę gairėse numatytas procedūras taikyti kitiems objektams, patenkantiems į šias funkciškai apibrėžtas ribas.

1.2.   Branduolinių reaktorių korpusai

Metaliniai korpusai arba jiems skirtos svarbiausios surenkamosios dalys, specialiai suprojektuoti arba paruošti branduolinio reaktoriaus, kaip apibrėžta pirmiau pateikiamame 1.1 papunktyje, aktyviajai zonai talpinti, taip pat atitinkamos reaktoriaus vidinės konstrukcinės dalys, apibrėžtos toliau pateikiamame 1.8 papunktyje.

AIŠKINAMOJI PASTABA

1.2 papunktis taikomas bet kokio vardinio slėgio branduolinių reaktorių korpusams, taip pat reaktorių slėginiams indams ir kalandrijoms. Reaktorių korpusų viršutinėms plokštėms taikomas 1.2 papunktis, kadangi tai yra viena iš svarbiausių reaktoriaus korpuso surenkamųjų dalių.

1.3.   Branduolinio reaktoriaus kuro pakrovimo ir iškrovimo mašinos

Manipuliavimo įranga, specialiai suprojektuota arba paruošta kurui įdėti į branduolinį reaktorių, kaip apibrėžta pirmiau pateikiamame 1.1 papunktyje, arba iš jo pašalinti.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Pirmiau nurodyti objektai yra tokie, kuriuos galima eksploatuoti nestabdant reaktoriaus arba kuriuose įdiegtos techniškai sudėtingos padėties nustatymo ar padėties reguliavimo funkcijos, padedančios atlikti sudėtingas aprūpinimo kuru sustabdant reaktorių operacijas, pavyzdžiui, tokias, kuriose kuras paprastai nėra tiesiogiai matomas ar prieinamas.

1.4.   Branduolinio reaktoriaus valdymo strypai ir įranga

Specialiai suprojektuoti arba paruošti strypai, jų atraminės ar pakabinimo konstrukcijos, strypų kreipimo mechanizmai arba strypų kreipiamieji vamzdžiai, skirti valdyti dalijimosi procesą branduoliniame reaktoriuje, kaip apibrėžta pirmiau pateikiamame 1.1 papunktyje.

1.5.   Branduolinio reaktoriaus slėginiai vamzdžiai

Vamzdžiai, specialiai suprojektuoti arba paruošti ir kuro elementams, ir pirminiam aušalui talpinti reaktoriuje, kaip apibrėžta pirmiau pateikiamame 1.1 papunktyje.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Slėginiai vamzdžiai yra kuro kanalų dalys, suprojektuotos taip, kad galėtų veikti esant dideliam slėgiui, kartais viršijančiam 5 MPa.

1.6.   Branduolinio kuro apvalkalai

Cirkonio metalo vamzdžiai arba cirkonio lydinių vamzdžiai (arba vamzdžių sąrankos), specialiai suprojektuoti arba paruošti naudoti kaip kuro apvalkai reaktoriuose, kaip apibrėžta pirmiau pateikiamame 1.1 papunktyje, kai jų bendras kiekis viršija 10 kg.

N.B.:

Dėl cirkonio slėginių vamzdžių žr. 1.5 papunktį. Dėl kalandrijos vamzdžių žr. 1.8 papunktį.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Cirkonio metalo vamzdžių arba cirkonio lydinių vamzdžių skirtų naudoti branduoliniuose reaktoriuose, sudėtyje yra cirkonio, kuriame hafnio ir cirkonio santykis paprastai yra mažesnis nei 1:500 (pagal masę).

1.7.   Pirminio aušalo siurbliai arba cirkuliatoriai

Siurbliai arba cirkuliatoriai, specialiai suprojektuoti arba paruošti pirminio aušalo, skirto branduoliniams reaktoriams, kaip apibrėžta pirmiau pateikiamame 1.1 papunktyje, cirkuliacijai užtikrinti.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Specialiai suprojektuoti arba paruošti siurbliai arba cirkuliatoriai apima siurblius vandeniu aušinamiems reaktoriams, cirkuliatorius dujomis aušinamiems reaktoriams ir elektromagnetinius bei mechaninius siurblius skystaisiais metalais aušinamiems reaktoriams. Ši įranga gali apimti siurblius su sudėtingomis sandarintosiomis arba daugiasandarintosiomis sistemomis, kuriomis užkertamas kelias pirminio aušalo pratekėjimui, hermetiškus traukos siurblius ir siurblius su inercinės masės sistemomis. Ši apibrėžtis apima siurblius, sertifikuotus pagal Amerikos mechanikos inžinierių draugijos (ASME) kodekso III skyriaus, I skirsnio, NB poskirsnį (1 klasei priskiriami komponentai) arba lygiaverčius standartus.

1.8.   Branduolinio reaktoriaus vidinės konstrukcinės dalys

„Branduolinio reaktoriaus vidinės konstrukcinės dalys“, specialiai suprojektuotos arba paruoštos naudojimui branduoliniuose reaktoriuose, kaip apibrėžta pirmiau pateikiamame 1.1 papunktyje. Tai apima, pavyzdžiui, atramines aktyviosios zonos kolonas, kuro kanalus, kalandrijos vamzdžius, šiluminius ekranus, apsauginius ekranus, aktyviosios zonos tinklelines plokštes ir difuzoriaus plokštes.

AIŠKINAMOJI PASTABA

„Branduolinio reaktoriaus vidinės konstrukcinės dalys“ yra svarbiausios reaktoriaus dalys, turinčios vieną ar daugiau šių funkcijų: yra aktyviosios zonos atramos, išlaiko kuro padėtį, nukreipia pirminio aušalo srautą, ekranuoja reaktoriaus korpuso jonizuojančiąją spinduliuotę ir nukreipia aktyviosios zonos matavimo priemones.

1.9.   Šilumokaičiai

a)

Garo generatoriai, specialiai suprojektuoti arba paruošti naudoti branduolinio reaktoriaus, kaip apibrėžta pirmiau pateikiamame 1.1 papunktyje, pirmajame arba tarpiniame kontūre.

b)

Kiti šilumokaičiai, specialiai suprojektuoti arba paruošti naudoti branduolinio reaktoriaus, kaip apibrėžta pirmiau pateikiamame 1.1 papunktyje, pirmajame kontūre.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Garo generatoriai yra specialiai suprojektuoti arba paruošti reaktoriuje generuojamai šilumai atiduoti į vandenį, tiekiamą garui gaminti. Greitųjų neutronų reaktoriaus atveju, kuriame taip pat yra tarpinis aušinimo kontūras, garo generatorius yra tame tarpiniame kontūre.

Dujomis aušinamo reaktoriaus atveju šilumokaitis gali būti naudojamas šilumai atiduoti į antrinį dujų kontūrą, varantį dujų turbiną.

Kontrolė pagal šį papunktį neapima šilumokaičių, skirtų reaktoriaus pagalbinėms sistemoms, pavyzdžiui, avarinio aušinimo sistemoms arba liekamosios šilumos nuvedimo sistemoms.

1.10.   Neutronų detektoriai

Specialiai suprojektuoti arba paruošti neutronų detektoriai, skirti neutronų srauto lygiui nustatyti reaktoriaus, kaip apibrėžta pirmiau pateikiamame 1.1 papunktyje, aktyviojoje zonoje.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Šio papunkčio taikymo sritis apima vidinius aktyviosios zonos detektorius ir išorinius aktyviosios zonos detektorius, kuriais matuojamas plataus diapazono srauto lygis, paprastai nuo 104 neutronų viename cm2 per sekundę iki 1010 neutronų viename cm2 per sekundę arba daugiau. Išoriniai detektoriai yra matavimo priemonės, kurios yra naudojamos už reaktoriaus, kaip apibrėžta pirmiau pateikiamame 1.1 papunktyje, aktyviosios zonos ribų, tačiau yra biologinės apsaugos vidinėje pusėje.

1.11.   Išoriniai šiluminiai ekranai

„Išoriniai šiluminiai ekranai“, specialiai suprojektuoti arba paruošti naudoti branduoliniame reaktoriuje, kaip apibrėžta pirmiau pateikiamame 1.1 papunktyje, šilumos praradimui mažinti ir apgaubui apsaugoti.

AIŠKINAMOJI PASTABA

„Išoriniai šiluminiai ekranai“ – virš reaktoriaus korpuso sumontuotos stambios konstrukcinės dalys, skirtos reaktoriaus šilumos nuostoliams ir temperatūrai apgaube mažinti.

2.   Nebranduolinės medžiagos reaktoriams

2.1.   Deuteris ir sunkusis vanduo

Deuteris, sunkusis vanduo (deuterio oksidas) ir bet koks kitas deuterio junginys, kuriame deuterio santykis su vandenilio atomais yra didesnis nei 1:5 000, skirtas naudoti branduoliniame reaktoriuje, kaip apibrėžta pirmiau pateikiamame 1.1 papunktyje, kiekiais, didesniais nei 200 kg deuterio atomų bet kuriai vienai šaliai gavėjai bet kuriuo 12 mėnesių laikotarpiu.

2.2.   Branduolinio grynumo laipsnio grafitas

Grafitas, kurio grynumas didesnis nei 5 milijoninės boro ekvivalento dalys ir kurio tankis didesnis nei 1,50 g/cm3, skirtas naudoti branduoliniuose reaktoriuose, kaip apibrėžta pirmiau pateikiamame 1.1 papunktyje, kai jo kiekis didesnis nei 1 kilogramas.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Eksporto kontrolės tikslu vyriausybė nustatys, ar nurodytas specifikacijas atitinkantis grafitas eksportuojamas naudoti branduoliniame reaktoriuje, ar ne.

Boro ekvivalentas (BE) gali būti nustatomas eksperimentiniu būdu arba apskaičiuojamas kaip priemaišų (neįskaitant BEanglis, kadangi anglis nelaikoma priemaiša) BEz suma, įskaitant borą, čia:

BEZ (milijoninėms dalimis) = CF × Z elemento koncentracija (išreikšta milijoninėms dalimis);

 

CF – konversijos faktorius: (σZ × AB) padalijus iš (σB × AZ);

σB ir σZ – atitinkamai natūraliai atsirandančio boro ir elemento Z šiluminio neutrono pagavimo skerspjūviai (barnais);

 

AB ir AZ – atitinkamai natūraliai atsirandančio boro ir elemento Z atominės masės.

3.   Įrenginiai, skirti panaudotų kuro elementų perdirbimui, ir specialiai tam suprojektuota arba paruošta įranga

ĮVADINĖ PASTABA

Perdirbant panaudotą branduolinį kurą, plutonis ir uranas atskiriami nuo intensyviai radioaktyvių dalijimosi produktų ir kitų transuraninių elementų. Šį atskyrimą galima įvykdyti naudojant įvairius techninius procesus. Tačiau daugiausia naudojamu ir priimtu procesu pastaraisiais metais tapo Purex. Purex proceso metu panaudotas branduolinis kuras tirpdomas azoto rūgštyje, po to uranas, plutonis ir dalijimosi produktai atskiriami pasitelkiant skystinį ekstrahavimą, naudojant tributilfosfato mišinį organiniame skiediklyje.

Purex objektai turi panašias viena į kitą procesines funkcijas, įskaitant: panaudotų kuro elementų kapojimą, kuro tirpinimą, skystinį ekstrahavimą ir proceso tirpalo saugojimą. Taip pat esama įrangos, skirtos šiluminei urano nitrato denitrifikacijai, plutonio nitrato konversijai į oksidą arba metalą ir dalijimosi produkto liekamojo tirpalo apdorojimui taip, kad jis būtų tinkamas ilgalaikiam saugojimui ar šalinimui. Tačiau įvairiuose Purex objektuose konkretus šias funkcijos atliekančios įrangos tipas ir konfigūracija gali skirtis dėl kelių priežasčių, įskaitant panaudoto branduolinio kuro, kuris bus perdirbamas, tipą ir kiekį bei planuojamą regeneruotų medžiagų šalinimą, taip pat saugos ir techninės priežiūros principus, taikytus projektuojant objektą.

„Įrenginiai, skirti perdirbti panaudotus kuro elementus“ apima įrangą ir komponentus, kurie paprastai tiesiogiai liečiasi su panaudoto kuro ir pagrindinių branduolinių medžiagų bei dalijimosi produktų apdorojimo srautais ir juos tiesiogiai valdo.

Šie procesai, įskaitant sukomplektuotas sistemas, skirtas plutonio konversijai ir metališkojo plutonio gamybai, gali būti identifikuojami pagal priemones, kurių imamasi vengiant kritiškumo (pvz., priemones, susijusias su konfigūracija), radioaktyviosios apšvitos (pvz., ekranavimo priemones) ir toksiškumo pavojų (pvz., laikymo priemones).

EKSPORTAS

Viso šios srities svarbiausių įrenginių rinkinio eksportas bus vykdomas tik pagal gairėse numatytas procedūras.

Vyriausybė pasilieka teisę gairėse numatytas procedūras taikyti kitiems objektams, atitinkantiems šias funkciškai apibrėžtas ribas.

Įrangos objektai, kurių atžvilgiu laikoma, kad jie apimami fraze „ir specialiai suprojektuota arba paruošta įranga“ panaudotiems kuro elementams perdirbti, apima:

3.1.   Panaudotų kuro elementų smulkinimo mašinos

Per atstumą valdoma įranga, specialiai suprojektuota arba paruošta naudoti pirmiau apibūdintuose perdirbimo įrenginiuose ir skirta panaudotų kuro sąrankoms, paketams ar strypams pjaustyti, kapoti ar karpyti.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Ši įranga sulaužo kuro apvalką ir taip atveria panaudotą branduolinę medžiagą tirpinimui. Dažniausiai naudojamos specialiai suprojektuotos metalo karpyklės, tačiau gali būti naudojama pažangi įranga, pavyzdžiui, lazeriai.

3.2.   Tirpinimo įrenginiai

Itin saugūs rezervuarai (pvz., mažo skersmens, žiediniai arba plokštiniai rezervuarai), specialiai suprojektuoti arba paruošti naudojimui pirmiau apibūdintame perdirbimo įrenginyje, skirti panaudotam branduoliniam kurui tirpinti ir galintys atlaikyti karštą, itin korozinį skystį, ir kuriuos galima pripildyti ir vykdyti techninę priežiūrą per atstumą.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Į tirpinimo įrenginius paprastai talpinamas susmulkintas panaudotas kuras. Šiuose itin saugiuose induose panaudota branduolinė medžiaga tirpinama azoto rūgštyje, o liekantys lukštai pašalinami iš proceso srauto.

3.3.   Skystiniai ekstraktoriai ir skystinio ekstrahavimo įranga

Specialiai suprojektuoti arba paruošti skystiniai ekstraktoriai, pvz., įkrautinės arba pulsacinės kolonos, maišyklės-nusodintuvai ar išcentriniai kontaktoriai, skirti naudoti panaudoto kuro perdirbimo įrenginyje. Skystiniai ekstraktoriai turi būti atsparūs koroziniam azoto rūgšties poveikiui. Skystiniai ekstraktoriai paprastai gaminami laikantis ypač aukštų standartų (įskaitant specialų suvirinimą ir patikrinimą bei kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės metodus) iš mažaanglio nerūdijančiojo plieno, titano, cirkonio ar kitų itin kokybiškų medžiagų.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Skystiniuose ekstraktoriuose apdorojamas ir panaudoto kuro tirpalas iš tirpinimo įrenginių, ir organinis tirpalas, kuris atskiria uraną, plutonį ir dalijimosi produktus. Skystinio ekstrahavimo įranga paprastai projektuojama taip, kad atitiktų griežtus veikimo parametrus, pvz., reikalavimus dėl ilgalaikio tinkamumo eksploatuoti nereikalaujant priežiūros arba pritaikomumo lengvam pakeitimui, eksploatavimo ir valdymo paprastumo bei lankstumo pritaikant prie proceso sąlygų pokyčių.

3.4.   Talpyklos cheminėms medžiagoms laikyti arba saugoti

Laikymo ar saugojimo talpyklos, specialiai suprojektuotos arba paruoštos naudojimui įrenginiuose, skirtuose panaudotam kurui perdirbti. Laikymo arba saugojimo talpyklos turi būti atsparios koroziniam azoto rūgšties poveikiui. Laikymo arba saugojimo talpyklos paprastai gaminamos iš tokių medžiagų kaip mažaanglis nerūdijantysis plienas, titanas ar cirkonis, arba kitų itin kokybiškų medžiagų. Laikymo arba saugojimo talpyklos gali būti suprojektuotos taip, kad būtų tinkamos eksploatuoti ir vykdyti techninę priežiūrą per atstumą, ir gali turėti šias ypatybes branduolinio kritiškumo kontrolės tikslu:

1)

sienelių arba vidinių konstrukcijų boro ekvivalentas mažiausiai dvi šimtosios, arba

2)

cilindrinių talpyklų didžiausias vidinis skersmuo – 175 mm (7 coliai), arba

3)

plokščiųjų arba žiedinių talpyklų didžiausias vidinį plotis – 75 mm (3 coliai).

AIŠKINAMOJI PASTABA

Skystinio ekstrahavimo etape atsiranda trys pagrindiniai proceso tirpalo srautai. Laikymo arba saugojimo talpyklos toliau apdorojant visus tris srautus naudojamos taip:

a)

Grynas urano nitrato tirpalas yra koncentruojamas garinant ir toliau pereina denitrifikacijos procesą, kur jis konvertuojamas į urano oksidą. Šis oksidas yra pakartotinai naudojamas branduolinio kuro cikle.

b)

Intensyviai radioaktyvių dalijimosi produktų tirpalas paprastai koncentruojamas garinimo būdu ir saugomas kaip tirpalo koncentratas. Šis koncentratas toliau gali būti išgarintas ir konvertuotas taip, kad jis būtų tinkamas saugojimui ar šalinimui.

c)

Grynas urano nitrato tirpalas yra koncentruojamas ir saugomas iki jo perdavimo tolesniam perdirbimo etapui. Konkrečiai, plutonio tirpalų laikymo arba saugojimo talpyklos yra projektuojamos taip, kad būtų išvengta kritiškumo problemų, atsirandančių keičiantis koncentracijai ir šio srauto formai.

3.5.   Neutronų matavimo sistemos, skirtos procesų valdymui

Neutronų matavimo sistemos, specialiai suprojektuotos arba paruoštos integruoti į automatizuotas procesų valdymo sistemas ir kartu su jomis naudoti panaudotų kuro elementų perdirbimo įrenginiuose.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Šios sistemos gali atlikti aktyviojo ir pasyviojo neutronų matavimo ir išskyrimo funkcijas siekiant nustatyti daliosios medžiagos kiekį ir sudėtį. Sukomplektuotą sistemą sudaro neutronų generatorius, neutronų detektorius, stiprintuvai ir elektroniniai signalų apdorojimo prietaisai.

Šio papunkčio taikymo sritis neapima neutronų aptikimo ir matavimo priemonių, suprojektuotų branduolinių medžiagų apskaitai ir saugos garantijų jų atžvilgiu taikymui, arba jokio kito naudojimo, nesusijusio su integravimu į automatizuotas procesų valdymo sistemas ir naudojimu kartu su jomis panaudotų kuro elementų perdirbimo įrenginiuose.

4.   Įrenginiai, skirti branduolinių reaktorių kuro elementų gamybai, ir specialiai tam suprojektuota arba paruošta įranga

ĮVADINĖ PASTABA

Branduolinio kuro elementai gaminami iš vienos ar daugiau pagrindinių medžiagų arba tam tikrų daliųjų medžiagų, paminėtų šio priedo skyriuje „MEDŽIAGOS IR ĮRANGA“. Oksido kuro, kuris yra labiausiai įprasta kuro rūšis, atveju, esama tablečių presavimo, sukepinimo, smulkinimo ir granuliometrinės įrangos. Maišytas oksido kuras tvarkomas sandariose dėžėse su hermetiškai pritvirtintomis pirštinėmis (arba lygiaverčiuose laikymo įrenginiuose) kol yra užsandarinamas apvalke. Visais atvejais kuras hermetiškai užsandarinamas atitinkamame apvalke, kuris atlieka kurą supančio pirminio barjero funkciją, kad eksploatuojant reaktorių būtų užtikrintas tinkamas veikimas ir sauga. Be to, visais atvejais būtina tiksli, itin aukštus standartus atitinkanti procesų, procedūrų ir įrangos kontrolė, siekiant užtikrinti nuspėjamas ir saugias kuro eksploatacines savybes.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Įrangos objektai, kurių atžvilgiu laikoma, kad jie apimami fraze „ir specialiai suprojektuota arba paruošta įranga“ kuro elementų gamybai, apima įrangą, kuri:

a)

paprastai tiesiogiai sąveikauja su gamybiniu branduolinės medžiagos srautu arba tiesiogiai jį apdoroja, arba jį valdo;

b)

užsandarina branduolinę medžiagą apvalke;

c)

tikrina apvalko ar sandarinimo vientisumą;

d)

tikrina galutinį užsandarinto kuro apdorojimą; arba

e)

naudojama reaktoriaus kuro elementams surinkti.

Tokia įranga ar įrangos sistemos gali apimti, pavyzdžiui:

1)

visiškai automatizuotas tablečių patikros stotis, specialiai suprojektuotas arba paruoštas kuro tablečių galutinių matmenų ir paviršiaus defektų tikrinimui;

2)

automatines suvirinimo mašinas, specialiai suprojektuotas arba paruoštas strypelių (arba strypų) antgaliams užvirinti;

3)

automatizuotas testavimo ir patikros stotis, specialiai suprojektuotas arba paruoštas surinktų kuro strypelių (arba strypų) sandarumui tikrinti;

4)

sistemas, specialiai suprojektuotas arba paruoštas branduolinio kuro apvalkams gaminti.

Paprastai 3 papunkčiui priskiriama įranga, skirta: a) strypelių (arba strypų) antgalių virintinių siūlių patikrai rentgeno spinduliais, b) helio dujų nutekėjimo iš slėginių strypelių (arba strypų) aptikimui ir c) strypelių (arba strypų) skanavimui gama spinduliuote siekiant patikrinti, ar jų viduje esančios kuro tabletės yra tinkamai pakrautos.

5.   Įrenginiai, skirti gamtinio urano, nuskurdintojo urano arba tam tikros daliosios medžiagos izotopų atskyrimui, ir specialiai tam suprojektuota ar paruošta įranga, išskyrus analizės prietaisus

ĮVADINĖ PASTABA

Įrenginiai, įranga ir technologija, skirti urano izotopų atskyrimui, daugeliu atvejų yra glaudžiai susiję su įrenginiais, įranga ir technologija, skirtais „kitų elementų“ izotopų atskyrimui. Tam tikrais atvejais kontrolė pagal 5 skirsnį taip pat taikoma įrenginiams ir įrangai, kurie yra skirti „kitų elementų“ izotopų atskyrimui. Ši įrenginių ir įrangos, skirtų „kitų elementų“ izotopų atskyrimui, kontrolė papildo kontrolę, taikomą įrenginiams ir įrangai, specialiai suprojektuotiems ar paruoštiems tam tikros daliosios medžiagos, kuriai taikomas pirminis saugos režimo objektų sąrašas, apdorojimui, naudojimui ar gamybai. Ši papildoma 5 skirsnyje numatyta kontrolė, skirta „kitus elementus“ apimančiam naudojimui, netaikoma elektromagnetinio izotopų atskyrimo procesui, nagrinėjamam gairių 2 dalyje.

Procesai, kuriems taikoma 5 skirsnyje numatyta kontrolė, nepriklausomai nuo to, ar numatyta naudojimo paskirtis yra urano izotopų atskyrimas, ar „kitų elementų“ izotopų atskyrimas, yra šie: dujų centrifuga, dujų difuzija, plazmos atskyrimo procesas ir aerodinaminiai procesai.

Kai kurių procesų atveju ryšys su urano izotopų atskyrimu priklauso nuo to, kuris elementas yra atskiriamas. Šie procesai yra lazeriniai procesai (pvz., izotopų atskyrimas molekuliniu lazeriu ir izotopų atskyrimas atomų garų lazeriu), cheminiai mainai ir jonų mainai. Todėl tiekėjai turi įvertinti šiuos procesus kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, kad atitinkamai būtų taikoma 5 skirsnyje numatyta kontrolė „kitus elementus“ apimančiam naudojimui.

Įrangos objektai, kurie laikomi apimami frazės „specialiai suprojektuota ar paruošta įranga, išskyrus analizės prietaisus“, skirta urano izotopų atskyrimui, yra:

5.1.   Dujų centrifugos ir sąrankos bei komponentai, specialiai suprojektuoti arba paruošti naudojimui dujų centrifugose

ĮVADINĖ PASTABA

Dujų centrifugą paprastai sudaro plonasienis (-iai) cilindras (-ai), kurio (-ių) skersmuo yra nuo 75 mm iki 650 mm, laikomas (-i) vakuuminėje aplinkoje ir sukamas (-i) dideliu periferiniu greičiu, 300 m/s ar didesniu, su vertikalioje padėtyje esančia centrine ašimi. Kad būtų pasiektas didelis greitis, sukamųjų komponentų konstrukcijos medžiagos turi pasižymėti aukštu stiprio ir tankio santykiu, o rotoriaus sąranka (taip pat atskiri jos komponentai) turi būti pagaminti su labai mažais leistinaisiais nuokrypiais, siekiant kuo labiau sumažinti pusiausvyros neatitikimą. Priešingai nei kitose centrifugose, urano sodrinimui skirtai dujų centrifugai būdinga tai, kad jos rotoriaus kameroje yra sukamasis (-ieji) disko formos droselis (-iai) ir stacionariai išdėstyti vamzdeliai UF6 dujų padavimui ir extrahavimui, su mažiausiai trimis atskirais kanalais, iš kurių du prijungti prie semtuvėlių, einančių nuo rotoriaus ašies link rotoriaus kameros krašto. Vakuuminėje aplinkoje taip pat yra tam tikras skaičius kritinių komponentų, kurie nesisuka ir kuriuos, nors jie yra sukonstruoti pagal specialų projektą, nėra sunku pagaminti; be to, jie nėra gaminami iš įprastinių medžiagų. Tačiau centrifugos objektui reikia didelio tokių komponentų kiekio, kad jie suteiktų svarbios informacijos apie galutinį naudojimą.

5.1.1.   Sukamieji komponentai

a)

sukomplektuotos rotorių sąrankos:

Plonasieniai cilindrai arba tam tikras skaičius tarpusavyje sujungtų plonasienių cilindrų, gaminami iš vienos ar kelių medžiagų, pasižyminčių aukštu stiprio ir tankio santykiu, kaip aprašyta šio skirsnio AIŠKINAMOJOJE PASTABOJE. Jei cilindrai sujungti tarpusavyje, juos jungia lanksčios dumplės arba žiedai, kaip aprašyta toliau 5.1.1 punkto c papunktyje. Rotorius, jeigu tai jau galutinis produktas, turi vidinį (-ius) droselį (-ius) ir galinius dangtelius, kaip aprašyta toliau 5.1.1 punkto d ir e papunkčiuose. Tačiau sukomplektuota sąranka gali būti pristatoma tik iš dalies surinkta.

b)

Rotoriaus vamzdžiai:

Specialiai suprojektuoti arba paruošti plonasieniai cilindrai, kurių storis yra 12 mm ar mažesnis, skersmuo – nuo 75 mm iki 650 mm, gaminami iš vienos ar kelių medžiagų, pasižyminčių aukštu stiprio ir tankio santykiu, kaip aprašyta šio skirsnio AIŠKINAMOJOJE PASTABOJE.

c)

Žiedai arba dumplės:

Komponentai, specialiai suprojektuoti arba paruošti, kad teiktų vietinę atramą rotoriaus vamzdžiui arba sujungtų tam tikrą skaičių rotoriaus vamzdžių. Dumplės – tai trumpas cilindras, kurio sienelių storis yra 3 mm arba mažesnis, skersmuo – nuo 75 mm iki 650 mm, su vija, gaminamas iš vienos ar kelių medžiagų, pasižyminčių aukštu stiprio ir tankio santykiu, kaip aprašyta šio skirsnio AIŠKINAMOJOJE PASTABOJE.

d)

Droseliai:

Disko formos komponentai, kurių skersmuo yra nuo 75 mm iki 650 mm, specialiai suprojektuoti arba paruošti montavimui centrifugos rotoriaus vamzdžio viduje, tam, kad išleidžiamoji kamera būtų izoliuota nuo pagrindinės atskyrimo kameros, ir tam tikrais atvejais siekiant padėti UF6 dujų cirkuliacijai rotoriaus vamzdžio pagrindinėje atskyrimo kameroje, gaminami iš vienos iš medžiagų, pasižyminčių aukštu stiprio ir tankio santykiu, kaip aprašyta šio skirsnio AIŠKINAMOJOJE PASTABOJE.

e)

Viršutiniai dangteliai/apatiniai dangteliai:

Disko formos komponentai, kurių skersmuo yra nuo 75 mm iki 650 mm, specialiai suprojektuoti arba paruošti montuoti prie rotoriaus vamzdžio galų ir taip išlaikyti UF6 dujas rotoriaus vamzdyje, o tam tikrais atvejais – ir remti, sulaikyti ar turėti kaip neatskiriamą dalį viršutinio guolio elementą (viršutinis dangtelis) arba laikyti variklio sukamuosius elementus ir apatinį guolį (apatinis dangtelis), gaminami iš vienos iš medžiagų, pasižyminčių aukštu stiprio ir tankio santykiu, kaip aprašyta šio skirsnio AIŠKINAMOJOJE PASTABOJE.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Medžiagos, naudojamos centrifugos sukamiesiems komponentams, apima:

a)

martensitiškai senėjantį plieną, kurio didžiausias tempiamasis stipris yra ne mažesnis kaip 1,95 GPa;

b)

aliuminio lydinius, kurių didžiausias tempiamasis stipris yra ne mažesnis kaip 0,46 GPa;

c)

siūlines medžiagas, kurios tinkamos naudoti sudėtinėse konstrukcijose ir kurių savitasis tampros modulis yra 3,18 × 106 m arba didesnis, o savitasis didžiausias tempiamasis stipris yra 7,62 × 104 m arba didesnis („savitasis tampros modulis“ – tai Jungo (Young) modulis, išreikštas N/m2, padalytas iš savitojo svorio, išreikšto N/m3; „savitasis didžiausias tempiamasis stipris“ yra didžiausias tempiamasis stipris, išreikštas N/m2, padalytas iš savitojo svorio, išreikšto N/m3).

5.1.2.   Stacionarūs komponentai

a)

Guoliai su magnetine pakaba:

1.

Specialiai suprojektuotos arba paruoštos guolių sąrankos, kurias sudaro žiedinis magnetas, pakabintas apgaube, kuriame yra smūgius sugerianti terpė. Apgaubas gaminamas iš UF6 atsparios medžiagos (žr. 5.2 skirsnio AIŠKINAMĄJĄ PASTABĄ). Magnetas sujungiamas su poliniu antgaliu arba kitu magnetu, pritvirtintu prie 5.1.1. skirsnio e punkte aprašyto viršutinio dangtelio. Magnetas gali būti žiedo formos, o išorinio ir vidinio skersmens santykis – mažesnis nei arba lygus 1,6:1. Magnetas gali būti tokios formos, kurios pradinė magnetinė skvarba yra 0,15 h/m ar didesnė arba liekamasis įmagnetėjimas – 98,5 % arba daugiau, arba energinis produktas, didesnis nei 80 kJ/m3. Greta įprastinių medžiagų savybių, būtina sąlyga, kad magnetinių ašių nuokrypis nuo geometrinių ašių apsiribotų labai mažais leistinaisiais nuokrypiais (mažesniais nei 0,1 mm) arba kad būtų konkrečiai reikalaujama magneto medžiagos homogeniškumo.

2.

Aktyvieji magnetiniai guoliai, specialiai suprojektuoti arba paruošti naudoti dujų centrifugose.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Šie guoliai paprastai turi toliau išvardytas charakteristikas:

suprojektuoti taip, kad centre išlaikytų rotorių, besisukantį 600 Hz arba greičiau, ir

susieti su patikimu elektros energijos maitinimo šaltiniu ir (arba) nenutrūkstamo maitinimo šaltinio (UPS) įrenginiu, kad veiktų ilgiau nei vieną valandą.

b)

Guoliai/slopintuvai:

Specialiai suprojektuoti arba paruošti guoliai, apimantys ant slopintuvo montuojamą ašies ir taurės sąranką. Ašis paprastai yra grūdintojo plieno velenas su pusrutuliu viename gale ir priemone tvirtinti prie apatinio dangtelio, aprašyto 5.1.1 skirsnio e punkte, kitame. Tačiau prie veleno gali būti pritvirtintas hidrodinaminis guolis. Taurė yra granulės formos, su pusrutulio formos išpjova viename paviršiuje. Šie komponentai dažnai tiekiami atskirai nuo slopintuvo.

c)

Molekuliniai siurbliai:

Specialiai suprojektuoti arba paruošti cilindrai su viduje ištekintais arba išspaustais sraigtiniais grioveliais ir viduje išgręžtomis angomis. Tipiški matmenys yra tokie:

vidinis skersmuo – nuo 75 mm iki 650 mm, sienelių storis – 10 mm ar daugiau, ilgis lygus skersmeniui arba už jį ilgesnis. Grioveliai paprastai yra stačiakampiai skersiniam pjūviui ir 2 mm gylio arba gilesni.

d)

Variklio statoriai:

Specialiai suprojektuoti arba paruošti žiedo pavidalo statoriai, skirti didelio greičio daugiafaziams histereziniams (arba magnetinės varžos) kintamosios srovės elektros varikliams, sinchroniškai veikiantiems vakuume, esant ne mažesniam kaip 600 Hz dažniui ir ne mažesnei kaip 40 VA galiai. Statorius gali sudaryti daugiafazės apvijos ant laminuotos mažų nuostolių geležinės šerdies, apimančios plonus sluoksnius, paprastai 2,0 mm ar plonesnius.

e)

Centrifugų apgaubai/rezervuarai:

Komponentai, specialiai suprojektuoti arba paruošti dujų centrifugos rotoriaus vamzdžio sąrankai laikyti. Apgaubą sudaro standus cilindras (sienelių storis iki 30 mm) su labai tiksliai apdirbtais galais, kur dedami guoliai, ir viena ar keliomis jungėmis montavimui. Apdirbti galai yra lygiagretūs vienas kitam ir statmeni išilginei cilindro ašiai, kai paklaida 0,05 laipsnio arba mažiau. Apgaubas taip pat gali būti korėtojo tipo sandaros, kad apimtų keletą rotorių sąrankų.

f)

Semtuvėliai:

Specialiai suprojektuoti arba paruošti vamzdeliai, skirti UF6 dujoms ekstrahuoti iš rotoriaus vamzdžio Pito (visuminio slėgio) vamzdelio principu (t. y. angą atsukus į apskritiminį dujų srautą rotoriaus vamzdelio viduje, pvz., lenkiant spinduliškai nukreipto vamzdelio galą), kuriuos galima tvirtinti prie centrinės dujinio ekstrahavimo sistemos.

5.2.   Specialiai suprojektuotos arba paruoštos pagalbinės sistemos, įranga ir komponentai dujų centrifugos sodrinimo įrenginiams

ĮVADINĖ PASTABA

Pagalbinės sistemos, įranga ir komponentai dujų centrifugos sodrinimo įrenginiui – tai įrenginio sistemos, kurių reikia norint tiekti UF6 dujas į centrifugas, susieti atskiras centrifugas tarpusavyje, taip sudarant kaskadas (arba pakopas), leidžiančias vis didesnius sodrinimus, ir ekstrahuoti „produkto“ ir „liekamąsias“ UF6 dujas iš centrifugų, kartu su įranga, kurios reikia tiekiant energiją centrifugoms arba kontroliuojant įrenginį.

Paprastai UF6 dujos yra garinamos iš kietųjų medžiagų naudojant šildomus autoklavus ir dujiniu pavidalu paskirstomos centrifugoms per kaskadinį kolektoriaus vamzdyną. „Produkto“ ir „liekamųjų“ UF6 dujų srautai, tekantys iš centrifugų, taip pat perduodami kaskadiniu kolektoriaus vamzdynu į šaltas gaudykles (eksploatuojamas apie 203 K (– 70 °C) temperatūroje), kur dujos kondensuojamos, o tada perduodamos toliau į transportavimui ar saugojimui tinkamas talpas. Kadangi sodrinimo įrenginį sudaro daug tūkstančių kaskadomis išdėstytų centrifugų, kaskadinis kolektoriaus vamzdynas driekiasi daug kilometrų ir apima tūkstančius virinimo siūlių, jo išdėstyme daug pasikartojimų. Įranga, komponentai ir vamzdžių sistemos gaminamos laikantis labai aukštų vakuumo ir švaros standartų.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Kai kurie toliau išvardyti objektai arba tiesiogiai liečiasi su UF6 proceso dujomis, arba tiesiogiai valdo centrifugas ir dujų perėjimą iš centrifugos į centrifugą ir iš kaskados į kaskadą. UF6 keliamai korozijai atsparios medžiagos – be kita ko, varis, vario lydiniai, nerūdijantis plienas, aliuminis, aliuminio oksidas, aliuminio lydiniai, nikelis arba jo lydiniai, kuriuose nikelis sudaro ne mažiau kaip 60 %, ir fluorinti angliavandenilių polimerai.

5.2.1.   Tiekimo sistemos/produktų ir liekanų šalinimo sistemos

Specialiai suprojektuotos arba paruoštos proceso sistemos arba įranga sodrinimo įrenginiams, pagamintos iš UF6 keliamai korozijai atsparių medžiagų arba jomis padengtos, įskaitant:

a)

tiekimo autoklavus, krosnis ar sistemas, naudojamas UF6 įleisti į sodrinimo proceso įrenginius;

b)

desublimatorius, šaltąsias gaudykles arba siurblius, naudojamus UF6 išleisti iš sodrinimo proceso įrenginių tam, kad pakaitinus šios dujos būtų toliau perduodamos;

c)

kietinimo arba skystinimo stotis, naudojamas UF6 išleisti iš sodrinimo proceso įrenginių UF6 suspaudžiant ar paverčiant skysčiu ar kietąja medžiaga;

d)

„produktų“ arba „liekanų“ stotis, naudojamas UF6 perduoti į talpas.

5.2.2.   Mašininio kolektoriaus vamzdžių sistema

Specialiai suprojektuotos arba paruoštos vamzdžių sistemos ir kolektoriaus sistemos, skirtos tvarkyti UF6 dujoms centrifugos kaskadų viduje. Vamzdžių tinklas paprastai turi „trigubą“ kolektoriaus sistemą, kurioje kiekviena centrifuga prijungta prie kiekvieno kolektoriaus. Todėl jo formoje daug kartojimosi. Jis visas gaminamas iš UF6 dujoms atsparių medžiagų arba jomis padengtas (žr. šio skirsnio AIŠKINAMĄJĄ PASTABĄ), laikantis labai aukštų vakuumo ir švaros standartų.

5.2.3   Specialūs uždaromieji ir reguliavimo vožtuvai

a)

Uždaromieji vožtuvai, specialiai suprojektuoti arba paruošti darbui atskiros dujų centrifugos UF6 dujų srauto tiekimo, produktų ar liekanų sistemose.

b)

Silfoniniai vožtuvai, rankiniai arba automatiniai, uždaromieji arba reguliavimo, pagaminti iš UF6 keliamai korozijai atsparių medžiagų arba jomis padengti, 10–160 mm vidinio skersmens, specialiai suprojektuoti arba paruošti naudoti dujų centrifugos sodrinimo įrenginių pagrindinėse arba pagalbinėse sistemose.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Tipiški specialiai suprojektuoti ar paruošti vožtuvai apima silfoninius vožtuvus, greito reagavimo uždaromojo tipo vožtuvus, greito reagavimo vožtuvus ir kitus vožtuvus.

5.2.4.   UF6 masės spektrometrai/jonų šaltiniai

Specialiai suprojektuoti arba paruošti masės spektrometrai, kuriais galima imti operatyviosios kontrolės mėginius iš UF6 dujų srauto ir kuriems būdingos visos šios charakteristikos:

1.

jais galima matuoti ne mažesnę kaip 320 atominės masės vienetų jonų masę ir jų skiriamoji geba didesnė nei 1 dalis iš 320;

2.

jonų šaltiniai, pagaminti iš nikelio, nikelio ir vario lydinių, kuriuose nikelis sudaro ne mažiau kaip 60 % masės, arba nikelio ir chromo lydinių, arba padengti tokiomis medžiagomis;

3.

elektronais apšaudomi jonizacijos šaltiniai;

4.

juose yra kolektorinė sistema, tinkama izotopinei analizei.

5.2.5.   Dažnio keitikliai

Dažnio keitikliai (dar vadinami konverteriais ar inverteriais), specialiai suprojektuoti arba paruošti tiekti energiją variklio statoriams, kaip apibrėžta 5.1.2 skirsnio d punkte, arba tokių dažnio keitiklių dalys, komponentai ar pasąrankiai, kuriems būdingos visos šios charakteristikos:

1.

600 Hz arba didesnis daugiafazio dažnio išėjimas ir

2.

didelis stabilumas (geresnis negu 0,2 % dažnio stabilumas).

5.3.   Specialiai suprojektuotos arba paruoštos sąrankos ir komponentai, skirti naudoti dujų difuzijos sodrinime

ĮVADINĖ PASTABA

Dujų difuzijos metode, naudojamam urano izotopams atskirti, pagrindinę technologinę sąranką sudaro specialus akytasis dujų difuzijos barjeras, šilumokaitis dujoms aušinti (šildomas slėgimo procesu), sandarinimo vožtuvai bei reguliavimo vožtuvai ir vamzdynas. Kadangi dujų difuzijos technologijoje naudojamas urano heksafluoridas (UF6), visos įrangos, vamzdyno ir prietaisų paviršiai (kurie liečiasi su dujomis) turi būti gaminami iš medžiagų, kurios lieka stabilios po kontakto su UF6. Dujų difuzijos objektui reikia kelių tokių sąrankų, kad jų kiekiai galėtų suteikti svarbios informacijos apie galutinį naudojimą.

5.3.1.   Dujų difuzijos barjerai ir barjerų medžiagos

a)

Specialiai suprojektuoti arba paruošti ploni akytieji filtrai, kurių akučių dydis – 10–100 nm, storis – 5 mm ar mažesnis, o vamzdelių skersmuo – 25 mm ar mažesnis, pagaminti iš metalinių, polimerinių ar keraminių UF6 keliamai korozijai atsparių medžiagų (žr. 5.4 skirsnio AIŠKINAMĄJĄ PASTABĄ), ir

b)

specialiai paruošti junginiai ar milteliai, skirti tokiems filtrams gaminti. Tokie junginiai ir milteliai apima nikelį ar lydinius, kuriuose nikelio yra 60 % ar daugiau, aliuminio oksidą arba UF6 atsparius visiškai fluorintus angliavandenilio polimerus, kurių grynumas 99,9 % masės ar didesnis, dalelių dydis mažesnis nei 10 μm, dalelės yra daugiausiai vienodo dydžio, kurie specialiai paruošiami dujų difuzijos barjerams gaminti.

5.3.2.   Difuzorių korpusai

Specialiai suprojektuoti arba paruošti hermetiškai sandarūs indai, skirti dujų difuzijos barjerui laikyti, pagaminti iš UF6 atsparių medžiagų arba jomis padengti (žr. 5.4 skirsnio AIŠKINAMĄJĄ PASTABĄ).

5.3.3.   Kompresoriai ir dujų pūstuvai

Specialiai suprojektuoti arba paruošti kompresoriai arba dujų pūstuvai, kurių UF6 įsiurbimo našumas ne mažesnis kaip 1 m3/min, išėjimo slėgis – iki 500 kPa, suprojektuoti ilgalaikiam eksploatavimui UF6 aplinkoje, ir atskiros tokių kompresorių ir dujų pūstuvų sąrankos. Šių kompresorių ir dujų pūstuvų slėgio santykis – ne didesnis kaip 10:1 ir jie yra pagaminti iš UF6 atsparių medžiagų arba jomis padengti (žr. 5.4 skirsnio AIŠKINAMĄJĄ PASTABĄ).

5.3.4.   Sukiųjų velenų sandarikliai

Specialiai suprojektuoti arba paruošti vakuuminiai sandarikliai su sandarinimo tiekimo ir sandarinimo šalinimo jungtimis, skirti sandarinti veleną, jungiantį kompresoriaus arba dujų pūstuvo rotorių su varančiuoju varikliu, taip užtikrinant patikimą apsaugą nuo oro patekimo į vidinę kompresoriaus ar dujų pūstuvo kamerą, pripildytą UF6 dujų. Tokie sandarikliai paprastai suprojektuoti taip, kad būtų užtikrinta ne didesnė kaip 1 000 cm3/min tarpinių dujų įtekėjimo sparta.

5.3.5.   Šilumokaičiai UF6 dujoms aušinti

Specialiai suprojektuoti arba paruošti šilumokaičiai, pagaminti iš UF6 atsparių medžiagų arba jomis padengti (žr. 5.4 skirsnio AIŠKINAMĄJĄ PASTABĄ), kurių numatoma slėgio mažėjimo sparta dėl nuotėkio būtų ne didesnė kaip 10 Pa per valandą esant 100 kPa slėgių skirtumui.

5.4.   Specialiai suprojektuotos arba paruoštos pagalbinės sistemos, įranga ir komponentai, skirti naudoti dujų difuzijos sodrinime

ĮVADINĖ PASTABA

Pagalbinės sistemos, įranga ir komponentai dujų difuzijos sodrinimo įrenginiams – tai įrenginio sistemos, reikalingos tiekti UF6 dujoms į dujų difuzijos sąranką, susieti atskiras sąrankas tarpusavyje, taip sudarant kaskadas (arba pakopas), leidžiančias vis didesnius sodrinimus, ir ekstrahuoti „produkto“ ir „liekamąsias“ UF6 dujas iš difuzinių kaskadų. Difuzinės kaskados pasižymi labai inertinėmis savybėmis, todėl bet koks jų veiklos pertraukimas, ypač jų išjungimas, sukelia rimtų pasekmių. Todėl dujų difuzijos įrenginyje svarbus griežtas ir nuolatinis visų technologinių sistemų vakuumo palaikymas, automatinė apsauga nuo nelaimingų atsitikimų ir tikslus automatinis dujų srauto reguliavimas. Dėl visų šių priežasčių įrenginyje reikia montuoti daug specialių matavimo, reguliavimo ir valdymo sistemų.

Paprastai UF6 dujos yra garinamos iš autoklavuose esančių cilindrų ir dujiniu pavidalu paskirstomos į įėjimo tašką per kaskadinį kolektoriaus vamzdyną. „Produkto“ ir „liekamųjų“ UF6 dujų srautai, tekantys iš išėjimo taškų, kaskadiniu kolektoriaus vamzdynu perduodami arba į šaltąsias gaudykles, arba į slėgimo stotis, kur UF6 dujos suskystinamos, o tada perduodamos toliau į transportavimui ar saugojimui tinkamas talpas. Kadangi dujų difuzijos sodrinimo įrenginį sudaro daug kaskadomis išdėstytų dujų difuzijos sąrankų, kaskadinis kolektoriaus vamzdynas driekiasi daug kilometrų ir apima tūkstančius virinimo siūlių, jo išdėstyme daug pasikartojimų. Įranga, komponentai ir vamzdžių sistemos gaminamos laikantis labai aukštų vakuumo ir švaros standartų.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Toliau išvardyti objektai arba tiesiogiai liečiasi su UF6 proceso dujomis, arba tiesiogiai valdo srautą kaskados viduje. UF6 keliamai korozijai atsparios medžiagos – be kita ko, varis, vario lydiniai, nerūdijantis plienas, aliuminis, aliuminio oksidas, aliuminio lydiniai, nikelis arba jo lydiniai, kuriuose nikelis sudaro ne mažiau kaip 60 %, ir fluorinti angliavandenilių polimerai.

5.4.1.   Tiekimo sistemos/produktų ir liekanų šalinimo sistemos

Specialiai suprojektuotos arba paruoštos proceso sistemos arba įranga sodrinimo įrenginiams, pagamintos iš UF6 keliamai korozijai atsparių medžiagų arba jomis padengtos, įskaitant:

a)

tiekimo autoklavus, krosnis ar sistemas, naudojamas UF6 įleisti į sodrinimo proceso įrenginius;

b)

desublimatorius, šaltąsias gaudykles arba siurblius, naudojamus UF6 išleisti iš sodrinimo proceso įrenginių tam, kad pakaitinus šios dujos būtų toliau perduodamos;

c)

kietinimo arba skystinimo stotis, naudojamas UF6 išleisti iš sodrinimo proceso įrenginių UF6 suspaudžiant ar paverčiant skysčiu ar kietąja medžiaga;

d)

„produktų“ arba „liekanų“ stotis, naudojamas UF6 perduoti į talpas.

5.4.2.   Kolektoriaus vamzdžių sistemos

Specialiai suprojektuotos arba paruoštos vamzdžių sistemos ir kolektoriaus sistemos, skirtos UF6 dujoms tvarkyti dujų difuzijos kaskadų viduje.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Šis vamzdžių tinklas paprastai turi „dvigubą“ kolektoriaus sistemą, kurioje kiekvienas elementas sujungtas su kiekvienu kolektoriumi.

5.4.3.   Vakuuminės sistemos

a)

Specialiai suprojektuotos arba paruoštos vakuumavimo sistemos, vakuuminiai rinktuvai ir vakuuminiai siurbliai, kurių siurbimo našumas yra 5 m3/min ar didesnis.

b)

Vakuuminiai siurbliai, specialiai suprojektuoti eksploatacijai atmosferoje, kurioje yra UF6, ir pagaminti iš UF6 keliamai korozijai atsparių medžiagų arba jomis padengti (žr. šio skirsnio AIŠKINAMĄJĄ PASTABĄ). Šie siurbliai gali būti sukamieji arba tūriniai, juose gali būti perkeliamųjų bei anglies fluoridų sandariklių ir specialių apdirbimo skysčių.

5.4.4.   Specialūs uždaromieji ir reguliavimo vožtuvai

Specialiai suprojektuoti arba paruošti silfoniniai vožtuvai, rankiniai arba automatiniai, uždaromieji arba reguliavimo, pagaminti iš UF6 keliamai korozijai atsparių medžiagų arba jomis padengti, skirti montuoti dujų difuzijos sodrinimo įrenginių pagrindinėse ir pagalbinėse sistemose.

5.4.5.   UF6 masės spektrometrai/jonų šaltiniai

Specialiai suprojektuoti arba paruošti masės spektrometrai, kuriais galima imti operatyviosios kontrolės mėginius iš UF6 dujų srauto ir kuriems būdingos visos šios charakteristikos:

1.

jais galima matuoti ne mažesnę kaip 320 atominės masės vienetų jonų masę ir jų skiriamoji geba didesnė nei 1 dalis iš 320;

2.

jonų šaltiniai, pagaminti iš nikelio, nikelio ir vario lydinių, kuriuose nikelis sudaro ne mažiau kaip 60 % masės, arba nikelio ir chromo lydinių, arba padengti tokiomis medžiagomis;

3.

elektronais apšaudomi jonizacijos šaltiniai;

4.

juose yra kolektorinė sistema, tinkama izotopinei analizei.

5.5.   Specialiai suprojektuotos arba paruoštos sistemos, įranga ir komponentai, skirti naudoti aerodinaminio sodrinimo įrenginiuose

ĮVADINĖ PASTABA

Aerodinaminiuose sodrinimo procesuose dujų pavidalo UF6 ir lengvųjų dujų (vandenilio arba helio) mišinys suslegiamas ir perduodamas per atskiriančiąsias dalis, kuriose izotopų atskyrimas vykdomas generuojant dideles išcentrines jėgas lenktos sienos konfigūracijoje. Buvo sėkmingai sukurti du šio tipo procesai: atskyrimo tūtos procesas ir sūkurinio vamzdžio procesas. Abiejuose procesuose pagrindinės atskyrimo etapo dalys apima cilindrinius indus, kuriuose yra specialių atskyrimo elementų (tūtos arba sūkuriniai vamzdžiai), dujų kompresorius ir šilumokaičius, šalinančius suslėgimo karštį. Aerodinaminiam įrenginiui reikia kelių tokių etapų, kad jų kiekiai galėtų suteikti svarbios informacijos apie galutinį naudojimą. Kadangi aerodinaminiuose procesuose naudojamos UF6, visos įrangos, vamzdynų ir prietaisų paviršiai (kurie liečiasi su dujomis) turi būti gaminami iš medžiagų, kurios lieka stabilios po sąlyčio su UF6, arba tokiomis medžiagomis padengti.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Šiame skirsnyje išvardyti objektai arba tiesiogiai liečiasi su UF6 proceso dujomis, arba tiesiogiai valdo srautą kaskados viduje. Visi paviršiai, kurie liečiasi su proceso dujomis, pilnai gaminami iš UF6 atsparių medžiagų arba jomis padengiami. Skirsnyje, susijusiame su aerodinaminio sodrinimo objektais, UF6 keliamai korozijai atsparios medžiagos – be kita ko, varis, vario lydiniai, nerūdijantis plienas, aliuminis, aliuminio oksidas, aliuminio lydiniai, nikelis arba jo lydiniai, kuriuose nikelis sudaro ne mažiau kaip 60 % masės, ir fluorinti angliavandenilių polimerai.

5.5.1.   Atskyrimo tūtos

Specialiai suprojektuotos arba paruoštos atskyrimo tūtos ir jų sąrankos. Atskyrimo tūtos yra sudarytos iš UF6 keliamai korozijai atsparių plyšio pavidalo kreivų kanalų, kurių kreivumo spindulys mažesnis kaip 1 mm, ir viduje turi peilio pavidalo briauną, dalijančią per tūtą tekantį dujų srautą į dvi dalis.

5.5.2.   Sūkuriniai vamzdžiai

Specialiai suprojektuoti arba paruošti sūkuriniai vamzdžiai ir jų sąrankos. Sūkuriniai vamzdžiai yra cilindriniai arba kūginiai, pagaminti iš UF6 keliamai korozijai atsparių medžiagų arba jomis padengti, turintys vieną arba daugiau tangentinių įėjimo tūtų. Viename arba abiejuose vamzdžių galuose gali būti tvirtinami tūtos tipo priedai.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Tiekiamos dujos išsišakodamos patenka į sūkurinį vamzdį viename gale arba pro besisukančias mentes, arba ties daugeliu išsišakojančių padėčių ties vamzdžio pakraščiu.

5.5.3.   Kompresoriai ir dujų pūstuvai

Specialiai suprojektuoti arba paruošti kompresoriai ar dujų pūstuvai, pagaminti iš UF6/nešančiųjų dujų (vandenilio ar helio) mišinio keliamai korozijai atsparių medžiagų arba padengti tokiomis medžiagomis.

5.5.4.   Sukiųjų velenų sandarikliai

Specialiai suprojektuoti arba paruošti sukiųjų velenų sandarikliai su sandarinimo tiekimo ir sandarinimo šalinimo jungtimis, skirti sandarinti veleną, jungiantį kompresoriaus rotorių arba dujų pūstuvo rotorių su varančiuoju varikliu, taip užtikrinant patikimą apsaugą nuo proceso dujų ištekėjimo arba oro ar sandarinimo dujų įtekėjimo į vidinę kompresoriaus arba dujų pūstuvo kamerą, pripildytą UF6/nešančiųjų dujų mišiniu.

5.5.5.   Šilumokaičiai dujoms aušinti

Specialiai suprojektuoti arba paruošti šilumokaičiai, gaminami iš UF6 keliamai korozijai atsparių medžiagų arba jomis padengti.

5.5.6.   Atskyrimo elementų korpusai

Specialiai suprojektuoti arba paruošti atskyrimo elementų korpusai, pagaminti iš UF6 keliamai korozijai atsparių medžiagų arba jomis padengti, skirti juose montuoti sūkurinius vamzdžius arba atskyrimo tūtas.

5.5.7.   Tiekimo sistemos/produktų ir liekanų šalinimo sistemos

Specialiai suprojektuotos arba paruoštos proceso sistemos arba įranga sodrinimo įrenginiams, pagamintos iš UF6 korozijai atsparių medžiagų arba jomis padengtos, įskaitant:

a)

tiekimo autoklavus, krosnis ar sistemas, naudojamas UF6 įleisti į sodrinimo įrenginius;

b)

desublimatorius (arba šaltąsias gaudykles), naudojamus UF6 išleisti iš sodrinimo proceso įrenginių tam, kad pakaitinus šios dujos būtų toliau perduodamos;

c)

kietinimo arba skystinimo stotis, naudojamas UF6 išleisti iš sodrinimo proceso įrenginių UF6 suspaudžiant ar paverčiant skysčiu ar kietąja medžiaga;

d)

„produktų“ arba „liekanų“ stotis, naudojamas UF6 perduoti į talpas.

5.5.8.   Kolektoriaus vamzdžių sistemos

Specialiai suprojektuotos arba paruoštos kolektoriaus vamzdžių sistemos, gaminamos iš UF6 keliamai korozijai atsparių medžiagų arba jomis padengtos, skirtos UF6 tvarkyti aerodinaminių kaskadų viduje. Šis vamzdyno tinklas paprastai turi „dvigubą“ kolektoriaus konstrukciją, kurioje kiekviena pakopa arba pakopų grupė sujungta su kiekvienu kolektoriumi.

5.5.9.   Vakuuminės sistemos ir siurbliai

a)

Specialiai suprojektuotos arba paruoštos vakuuminės sistemos, kurias sudaro vakuumavimo sistemos, vakuuminiai rinktuvai ir vakuuminiai siurbliai, suprojektuotos naudoti atmosferose, kuriose yra UF6 dujų;

b)

Vakuuminiai siurbliai, specialiai suprojektuoti arba paruošti naudoti atmosferoje, kurioje yra UF6, ir gaminami iš UF6 dujų keliamai korozijai atsparių medžiagų arba jomis padengti. Šiuose siurbliuose gali būti naudojami anglies fluoridų sandarikliai ir specialūs apdirbimo skysčiai.

5.5.10.   Specialūs uždaromieji ir reguliavimo vožtuvai

Specialiai suprojektuoti arba paruošti silfoniniai vožtuvai, rankiniai arba automatiniai, uždaromieji arba reguliavimo, pagaminti iš UF6 dujų keliamai korozijai atsparių medžiagų arba jomis padengti, 40 mm ir didesnio skersmens, skirti montuoti aerodinaminio sodrinimo įrenginių pagrindinėse ir pagalbinėse sistemose.

5.5.11.   UF6 masių spektrometrai/jonų šaltiniai

Specialiai suprojektuoti arba paruošti masių spektrometrai, kuriais galima imti operatyviosios kontrolės mėginius iš UF6 dujų srauto ir kuriems būdingos visos šios charakteristikos:

1.

Jais galima matuoti jonų masę, ne mažesnę kaip 320 atominės masės vienetų, ir jų skiriamoji geba yra didesnė nei 1 dalis iš 320;

2.

Jonų šaltiniai, pagaminti iš nikelio, nikelio ir vario lydinių, kuriuose nikelis sudaro ne mažiau kaip 60 % masės, arba nikelio ir chromo lydinių, arba tokiomis medžiagomis padengti;

3.

Elektronais apšaudomi jonizacijos šaltiniai;

4.

Juose yra kolektorinė sistema, tinkama izotopinei analizei.

5.5.12.   UF6/nešančiųjų dujų atskyrimo sistemos

Specialiai suprojektuotos arba paruoštos proceso sistemos, kurių funkcija – atskirti UF6 dujas nuo nešančiųjų dujų (vandenilio arba helio).

AIŠKINAMOJI PASTABA

Šios sistemos yra skirtos mažinti UF6 dujų kiekį nešančiosiose dujose iki 1 milijoninės dalies ar mažiau, ir jos gali apimti tokią įrangą:

a)

Kriogeninius šilumokaičius arba krioseparatorius, kuriais galima sukurti ne aukštesnę kaip 153 K (– 120 °C) temperatūrą, arba

b)

Kriogeninius šaldymo įrenginius, kuriais galima sukurti ne aukštesnę kaip 153 K (– 120 °C) temperatūrą, arba

c)

Atskyrimo tūtas ar sūkurinius vamzdelius UF6 nuo nešančiųjų dujų atskirti arba

d)

UF6 šaldomąsias gaudykles, kuriomis galima užšaldyti UF6.

5.6.   Specialiai suprojektuotos arba paruoštos sistemos, įranga ir komponentai, skirti naudoti cheminių mainų arba jonų mainų sodrinimo įrenginiuose.

ĮVADINĖ PASTABA

Menkas urano izotopų masių skirtumas sukelia mažus cheminės reakcijos pusiausvyros pokyčius, kuriuos galima panaudoti kaip pagrindą izotopams atskirti. Sėkmingai sukurti du procesai: skysčio-skysčio cheminiai mainai ir kietojo kūno-skysčio jonų mainai.

Skysčio-skysčio cheminių mainų procese nesimaišančios skystos fazės (vandeninė ir organinė) kontaktuojamos priešsroviui, siekiant kaskadinio tūkstančių atskyrimo pakopų efekto. Vandeninę fazę sudaro urano chloridas druskos rūgšties tirpale; organinę fazę sudaro ekstrahentas su urano chloridu organiniame tirpiklyje. Atskyrimo kaskadoje naudojami kontaktoriai gali būti skysčio-skysčio mainų kolonos (pvz., impulsinės kolonos su sietinėmis plokštelėmis) arba skysti išcentriniai kontaktoriai. Cheminės konversijos (oksidacija ir redukcija) reikalingos abiejuose atskyrimo kaskados galuose, siekiant užtikrinti flegmos reikalavimus abiejuose galuose. Svarbus konstrukcijos aspektas – išvengti proceso srautų užteršimo tam tikrais metalų jonais. Todėl naudojamos plastikinės, aptaisytos plastmase (įskaitant anglies fluoridų polimerų naudojimą) ir (arba) stiklu aptaisytos kolonos ir vamzdžiai.

Kietųjų kūnų-skysčių jonų mainų procese sodrinimas įvykdomas vykdant urano absorbciją/desorbciją ant specialios labai sparčiai veikiančios jonų mainų dervos arba adsorbento. Urano tirpalas druskos rūgštyje ir kiti reagentai perduodami pro cilindrines sodrinimo kolonas, kuriose yra supakuoti adsorbento sluoksniai. Kad procesas būtų nuolatinis, reikalinga flegmos sistema, kuri išleidžia uraną iš adsorbento atgal į skysčio srovę, kad būtų galima surinkti „produktą“ ir „liekanas“. Tai įvykdoma naudojant tinkamus redukcijos/oksidacijos reagentus, kurie visiškai regeneruojami atskirose išorinėse grandinėse ir kurie gali būti iš dalies regeneruoti pačiose izotopų atskyrimo kolonose. Kadangi procese naudojami karšti koncentruotos druskos rūgšties tirpalai, reikia, kad įranga būtų pagaminta iš specialių korozijai atsparių medžiagų arba būtų jomis padengta.

5.6.1.   Skysčio-skysčio mainų kolonos (cheminiai mainai)

Priešsrovinės skysčio-skysčio mainų kolonos su tiekiama mechanine energija, specialiai suprojektuotos arba paruoštos urano sodrinimui naudojant cheminių mainų procesą. Siekiant atsparumo koncentruotų druskos rūgšties tirpalų keliamai korozijai, šios kolonos ir vidinės jų dalys paprastai gaminamos iš tinkamų plastikinių medžiagų (pvz., hidrofluorangliavandenilių polimerų) arba stiklo, arba tokiomis medžiagomis padengiamos. Pagal projektą kolonų pakopos rezidencijos laikas paprastai yra trumpas (30 sekundžių ar mažiau).

5.6.2.   Skysčio-skysčio išcentriniai kontaktoriai (cheminiai mainai)

Skysčio-skysčio išcentriniai kontaktoriai, specialiai suprojektuoti arba paruošti urano sodrinimui, naudojant cheminių mainų procesą. Tokiuose kontaktoriuose organinių ir vandeninių srautų dispersijai pasiekti naudojamas sukimasis, o tada – išcentrinė jėga fazėms atskirti. Siekiant atsparumo koncentruotų druskos rūgšties tirpalų keliamai korozijai, kontaktoriai gaminami iš tinkamų plastikinių medžiagų (pvz., hidrofluorangliavandenilių polimerų) arba stiklo, arba tokiomis medžiagomis padengiamos. Pagal projektą išcentrinių kontaktorių pakopos rezidencijos laikas paprastai yra 30 sekundžių ar mažiau.

5.6.3.   Urano redukcijos sistemos ir įranga (cheminiai mainai)

a)

Specialiai suprojektuoti arba paruošti elektrocheminiai redukcijos elementai, skirti uranui iš vienos valentingumo būklės redukuoti į kitą urano sodrinimui, naudojant cheminių mainų procesą. Elementų medžiagos, kurios liečiasi su proceso tirpalais, turi būti atsparios koncentruotų druskos rūgšties tirpalų keliamai korozijai.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Katodinė elemento sekcija turi būti tokia, kad užkirstų kelią urano reoksidacijai į aukštesnio valentingumo būklę. Siekiant išlaikyti uraną katodinėje sekcijoje, elemente gali būti nepralaidi membraninė diafragma, padaryta iš specialios katijonitinės medžiagos. Katodą sudaro tinkamas kietasis laidininkas, pvz., grafitas.

b)

Specialiai suprojektuotos arba paruoštos sistemos kaskados produkto gale, skirtos išimti U+4 iš organinio srauto, koreguoti rūgšties koncentraciją ir maitinti elektrocheminius redukcijos elementus.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Šias sistemas sudaro tirpiklio ekstrahavimo įranga, skirta išimti U+4 iš organinio srauto į vandeninį tirpalą, garinimo ir (arba) kitokia įranga, skirta vykdyti tirpalo pH koregavimui ir kontrolei, bei siurbliai ir kiti perdavimo prietaisai, maitinantys elektrocheminius redukcijos elementus. Svarbus konstrukcijos aspektas – išvengti vandeninio srauto užteršimo tam tikrais metalų jonais. Todėl tos sistemos dalys, kurios liečiasi su proceso srautu, montuojamos iš įrangos, kuri pagaminta iš tinkamų medžiagų (pvz., stiklo, hidrofluorangliavandenilių polimerų, polifenilo sulfato, polieterio sulfono ir derva impregnuoto grafito) arba jomis padengta.

5.6.4.   Padavimo ruošimo sistemos (cheminiai mainai)

Specialiai suprojektuotos arba paruoštos sistemos, skirtos gaminti didelio grynumo urano chlorido padavimo tirpalams, skirtiems cheminių mainų urano izotopų atskyrimo įrenginiams.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Šias sistemas sudaro tirpinimo, tirpiklių ekstrahavimo ir (arba) jonų mainų įranga, skirta gryninimui ir elektrolitiniams elementams, kuriais U+6 arba U+4 redukuojamas į U+3. Šiomis sistemomis gaminami urano chlorido tirpalai, kuriuose yra tik kelios milijoninės dalys metališkųjų priemaišų, pvz., chromo, geležies, vanadžio, molibdeno ir kitų dvivalenčių arba aukštesnių daugiavalenčių katijonų. Medžiagos, iš kurių gaminamos sistemos dalys, apdorojančios didelio grynumo U+3, apima stiklą, hidrofluorangliavandenilių polimerus, polifenilo sulfato ar polieterio sulfono plastiku aptaisytą ir derva impregnuotą grafitą.

5.6.5.   Urano oksidavimo sistemos (cheminiai mainai)

Specialiai suprojektuotos arba paruoštos sistemos U+3 oksidavimui į U+4, grąžinimui į urano izotopų atskyrimo kaskadą cheminių mainų sodrinimo procese.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Šios sistemos gali apimti tokią įrangą:

a)

Įrangą, skirtą chlorui ir deguoniui kontaktuoti su vandeninėmis nuotekomis iš izotopų atskyrimo įrangos ir ekstrahuoti susidariusiam U+4 į išgautą organinį srautą, grįžtantį iš kaskados produkto galo;

b)

Įrangą, kuria vanduo atskiriamas nuo druskos rūgšties, kad vandenį ir koncentruotą druskos rūgštį būtų galima gražinti į procesą tinkamose vietose.

5.6.6.   Sparčiųjų jonų mainų reaktingosios dervos/adsorbentai (jonų mainai)

Sparčiųjų jonų mainų reaktingosios dervos arba adsorbentai, specialiai suprojektuoti arba paruošti urano sodrinimui naudojant jonų mainų procesą, įskaitant akytas didžiatinkles dervas ir (arba) plėvelines struktūras, kuriose aktyviosios cheminių mainų grupės yra tik ant neaktyviojo akytojo pagrindo darinio paviršiaus, ir kitas bet kokios tinkamos formos sudėtines struktūras, įskaitant daleles ar pluoštus. Šių jonų mainų dervų/adsorbentų skersmuo yra 0,2 mm ar mažesnis, jos privalo būti chemiškai atsparios koncentruotiems druskos rūgšties tirpalams bei pakankamai fiziškai stiprios, kad mainų kolonose nepablogėtų jų savybės. Šios dervos/adsorbentai yra specialiai projektuojami siekiant labai greitos izotopų mainų kinetikos (spartos pusperiodis trumpesnis nei 10 sekundžių) ir kad galėtų būti naudojami nuo 373 K (100 °C) iki 473 K (200 °C) temperatūroje.

5.6.7.   Jonų mainų kolonos (jonų mainai)

Cilindrinės kolonos, kurių skersmuo didesnis nei 1 000 mm, skirtos laikyti ir remti supakuotus jonų mainų dervos/adsorbento sluoksnius, specialiai suprojektuotos arba paruoštos urano sodrinimui naudojant jonų mainų procesą. Šios kolonos gaminamos iš medžiagų (pvz., titano arba anglies fluoridų plastmasių), atsparių koncentruotų druskos rūgšties tirpalų keliamai korozijai, arba jomis padengiamos, jos gali būti eksploatuojamos temperatūroje nuo 373 K (100 °C) iki 473 K (200 °C) ir didesniame nei 0,7 MPa slėgyje.

5.6.8.   Jonų mainų flegmos sistemos (jonų mainai)

a)

Specialiai suprojektuotos arba paruoštos cheminės ar elektrocheminės redukcijos sistemos, skirtos regeneruoti cheminį reduktorių (-ius), naudojamą (-us) jonų mainų urano sodrinimo kaskadose.

b)

Specialiai suprojektuotos arba paruoštos cheminės ar elektrocheminės oksidacijos sistemos, skirtos regeneruoti cheminį oksidatorių (-ius), naudojamą (-us) jonų mainų urano sodrinimo kaskadose.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Jonų mainų sodrinimo procese gali būti naudojamas, pavyzdžiui, trivalentis titanas (Ti+3) kaip redukuojantis katijonas, tokiu atveju redukcijos sistema regeneruotų Ti+3 redukuodama Ti+4.

Procese galima naudoti, pavyzdžiui, trivalentę geležį (Fe+3) kaip oksidantą, tokiu atveju oksidacijos sistema regeneruotų Fe+3 oksiduodama Fe+2.

5.7.   Specialiai suprojektuotos arba paruoštos sistemos, įranga ir komponentai, skirti naudoti lazerinio sodrinimo įrenginiuose

ĮVADINĖ PASTABA

Dabartinės sistemos sodrinimo procesui naudojant lazerius skirstomos į dvi kategorijas: vienose proceso terpė yra atominio urano garai, kitose – urano junginio garai, kartais maišomos su kitos rūšies ar kitų rūšių dujomis. Įprasta tokių procesų nomenklatūra apima:

pirma kategorija – atominių garų lazerinis izotopų atskyrimas;

antra kategorija – molekulinis lazerinis izotopų atskyrimas, įskaitant cheminę reakciją naudojantis izotopų atrankiniu lazeriniu aktyvinimu.

Sistemos, įranga ir komponentai lazerinio sodrinimo įrenginiams apima: a) prietaisus, skirtus tiekti urano metalo garus (atrankinei foto jonizacijai), arba prietaisus, skirtus tiekti urano junginio garus (atrankinei foto disociacijai arba atrankiniam sužadinimui/aktyvinimui); b) prietaisus, skirtus rinkti sodrintojo ir nuskurdintojo urano metalui kaip „produktui“ ir „liekanoms“ pirmojoje kategorijoje, ir prietaisus, skirtus rinkti sodrintojo ir nuskurdintojo urano junginiams kaip „produktui“ ir „liekanoms“ antrojoje kategorijoje; c) procesines lazerines sistemas, skirtas atrankiniu būdu sužadinti urano-235 rūšį ir d) tiekimo paruošimo ir produkto konversijos įrangą. Urano atomų ir junginių spektroskopija yra sudėtinga, todėl gali reikėti pasitelkti bet kurią iš daugelio esamų lazerinių ir lazerinės optikos technologijų.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Daugelis iš šiame punkte išvardytų įrenginių tiesiogiai liečiasi su urano metalo garais arba skysčiu, arba su proceso dujomis, kurias sudaro UF6 arba UF6 ir kitų dujų mišinys. Visi paviršiai, kurie tiesiogiai liečiasi su uranu arba UF6, pilnai gaminami iš korozijai atsparių medžiagų arba jomis padengiami. Šiame skirsnyje, susijusiame su lazerinio sodrinimo įrenginiais, medžiagos, atsparios urano metalo garų arba skysčių arba urano lydinių keliamai korozijai, apima itrio oksidu padengtą grafitą ir tantalą; ir UF6 keliamai korozijai atsparios medžiagos – be kita ko, varis, vario lydiniai, nerūdijantis plienas, aliuminis, aliuminio oksidas, aliuminio lydiniai, nikelis arba jo lydiniai, kuriuose nikelis sudaro ne mažiau kaip 60 % masės, ir fluorinti angliavandenilių polimerai.

5.7.1.   Urano garinimo sistemos (atominiais garais grindžiami metodai)

Specialiai sukurtos arba paruoštos urano metalo garinimo sistemos, skirtos naudoti lazerinio sodrinimo sistemose.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Šiose sistemose gali būti elektronpluoščiai prožektoriai, ir jos suprojektuotos taip, kad būtų pasiekta tokia į taikinį pateikiama galia (ne mažesnė kaip 1 kW), kurios pakaktų generuoti urano metalo garus tokia sparta, kokios reikia lazerinio sodrinimo funkcijai.

5.7.2.   Skysto urano metalo arba urano metalo garų apdorojimo sistemos ir komponentai (atominiais garais grindžiami metodai)

Specialiai suprojektuotos arba paruoštos išlydyto urano, išlydyto urano lydinių ar urano metalo garų apdorojimui, skirtos naudoti lazerinio sodrinimo sistemose, arba specialiai suprojektuoti arba paruošti jų komponentai.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Skystojo urano metalo apdorojimo sistemas gali sudaryti tigliai ir tiglių aušinimo įranga. Tigliai ir kitos šios sistemos dalys, kurios liečiasi su išlydytu uranu ir išlydyto urano lydiniais arba urano metalo garais, gaminamos iš tinkamų medžiagų, kurios yra atsparios karščiui ir korozijai, arba tokiomis medžiagomis padengiamos. Tinkamos medžiagos, be kita ko, gali būti tantalas, itrio oksidu padengtas grafitas, grafitas, padengtas kitais retųjų žemių oksidais (žr. dok. INFCIRC/254/Part 2 (su pakeitimais)) ar jų mišiniais.

5.7.3.   Urano metalo „produkto“ ir „liekanų“ kolektorių sąrankos (atominiais garais grindžiami metodai)

Specialiai suprojektuoti arba paruošti „produkto“ ir „liekanų“ kolektorių sąrankos urano metalui skystu ar kietu pavidalu.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Šių sąrankų komponentai gaminami iš medžiagų, kurios atsparios karščiui ir urano metalo garų arba skysčio keliamai korozijai (pvz., itrio oksidu padengto grafito arba tantalo), arba tokiomis medžiagomis padengiamos, jos gali apimti vamzdžius, sklendes, furnitūrą, „latakus“, tiekimo latakus, šilumokaičius ir kolektoriaus plokšteles magnetinam, elektrostatiniam ar kitokiam atskyrimo metodui.

5.7.4.   Separatorių modulių korpusai (atominiais garais grindžiami metodai)

Specialiai suprojektuoti arba paruošti cilindriniai ar stačiakampiai indai, skirti laikyti urano metalo garų šaltiniui, elektronpluoščiui prožektoriui ir „produkto“ bei „liekanų“ kolektoriams.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Šie korpusai turi daug įvairių jungčių elektros ir vandens tiekimui, lazerio spindulių langams, vakuuminių siurblių jungtims bei prietaisų diagnostikai ir stebėsenai. Juose numatyti atidarymas ir uždarymas, kad būtų galima atnaujinti vidinius komponentus.

5.7.5.   Viršgarsinės platėjančios tūtos (molekuliniai metodai)

Specialiai suprojektuotos arba paruoštos viršgarsinės platėjančios tūtos, skirtos aušinti UF6 ir nešančiųjų dujų mišinius iki 150 K (– 123 °C) ar mažiau, atsparios UF6 keliamai korozijai.

5.7.6.   „Produkto“ ar „liekanų“ kolektoriai (molekuliniai metodai)

Specialiai suprojektuoti arba paruošti komponentai ar prietaisai urano produkto medžiagai ar urano liekanų medžiagai rinkti po apšvitinimo lazerio šviesa.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Vienas iš molekulinio lazerinio izotopų atskyrimo pavyzdžių – produkto kolektoriais surenkama sodrintojo urano pentafluorido (UF5) kietoji medžiaga. Produkto kolektoriai gali būti sudaryti iš filtrų, smūginių arba cikloninių kolektorių, ar jų derinių, ir turi būti pagaminti iš UF5/UF6 aplinkos koroziniam poveikiui atsparių medžiagų.

5.7.7.   UF6 ir (arba) nešančiųjų dujų kompresoriai (molekuliniai metodai)

Specialiai suprojektuoti arba paruošti kompresoriai UF6 ir (arba) nešančiųjų dujų mišiniams, skirti ilgalaikei eksploatacijai UF6 aplinkoje. Šių kompresorių komponentai, kurie liečiasi su proceso dujomis, yra gaminami iš UF6 keliamai korozijai atsparių medžiagų arba jomis padengiamos.

5.7.8.   Sukiųjų velenų sandarikliai (molekuliniai metodai)

Specialiai suprojektuoti arba paruošti sukiųjų velenų sandarikliai su sandarinimo tiekimo ir sandarinimo šalinimo jungtimis, skirti sandarinti veleną, jungiantį kompresoriaus rotorių su varančiuoju varikliu, taip užtikrinant patikimą sandarinimą, kad neištekėtų proceso dujos ir neįtekėtų oras ar sandarinimo dujos į vidinę kompresoriaus kamerą, pripildytą UF6/nešančiųjų dujų mišiniu.

5.7.9.   Fluorinimo sistemos (molekuliniai metodai)

Specialiai suprojektuotos arba paruoštos sistemos, skirtos fluorinti UF5 (kietuoju pavidalu) į UF6 (dujos).

AIŠKINAMOJI PASTABA

Šios sistemos yra skirtos fluorinti surinktus UF5 miltelius į UF6 tolesniam rinkimui į produkto talpas arba perduoti kaip kurą papildomam sodrinimui. Taikant vieną metodą, fluorinimo reakciją galima atlikti izotopų atskyrimo sistemoje, sukeliant reakciją ir tiesiogiai atgaunant iš „produkto“ kolektorių. Taikant kitą metodą, UF5 milteliai gali būti pašalinami/perduodami iš „produkto“ kolektorių į tinkamą reakcijos indą (pvz., pseudoverdančiojo sluoksnio reaktorių, sraigtinį reaktorių ar liepsnos bokštą) fluorinimui. Abiejų metodų atveju naudojama įranga, skirta fluorui (ar kitiems tinkamiems fluorintuojams) laikyti ir perduoti bei UF6 rinkti ir perduoti.

5.7.10.   UF6 masės spektrometrai/jonų šaltiniai (molekuliniai metodai)

Specialiai suprojektuoti arba paruošti masės spektrometrai, kuriais galima imti operatyviosios kontrolės mėginius iš UF6 dujų srauto ir kuriems būdingos šios visos charakteristikos:

1.

jais galima matuoti ne mažesnę kaip 320 tominių masės vienetų jonų masę ir jų skiriamoji geba yra didesnė nei 1 dalis iš 320;

2.

jonų šaltiniai, pagaminti iš nikelio, nikelio ir vario lydinių, kuriuose nikelis sudaro ne mažiau kaip 60 % masės, arba nikelio ir chromo lydinių, arba tokiomis medžiagomis padengti;

3.

elektronais apšaudomi jonizacijos šaltiniai;

4.

juose yra kolektorinė sistema, tinkama izotopinei analizei.

5.7.11.   Tiekimo sistemos ir (arba) produktų ir liekanų šalinimo sistemos (molekuliniai metodai)

Specialiai suprojektuotos arba paruoštos proceso sistemos arba įranga sodrinimo įrenginiams, gaminamos iš medžiagų, atsparių UF6 keliamai korozijai, arba jomis padengiamos, įskaitant:

a)

tiekimo autoklavus, krosnis ar sistemas, naudojamus UF6 įleisti į sodrinimo proceso įrenginius;

b)

desublimatorius (arba šaltąsias gaudykles), naudojamus UF6 išleisti iš sodrinimo proceso įrenginių tam, kad pakaitinus šios dujos būtų toliau perduodamos;

c)

kietinimo arba skystinimo stotis, naudojamas UF6 išleisti iš sodrinimo proceso įrenginių UF6 suspaudžiant ar paverčiant skysčiu ar kietąja medžiaga;

d)

„produktų“ arba „liekanų“ stotos, naudojamas UF6 perduoti į talpas.

5.7.12.   UF6 ir (arba) nešančiųjų dujų atskyrimo sistemos (molekuliniai metodai)

Specialiai suprojektuotos arba paruoštos proceso sistemos, kurių funkcija – atskirti UF6 dujas nuo nešančiųjų dujų.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Šios sistemos gali apimti tokią įrangą:

a)

kriogeninius šilumokaičius arba krioseparatorius, gebančius sukurti ne aukštesnę kaip 153 K (– 120 °C) temperatūrą arba

b)

kriogeninius šaldymo įrenginius, veikiančius ne aukštesnėje kaip 153 K (– 120 °C) temperatūroje arba

c)

UF6 šaldomąsias gaudykles, galinčias užšaldyti UF6.

Nešančiosios dujos gali būti azotas, argonas ar kitos dujos.

5.7.13.   Lazerinės sistemos

Lazeriai arba lazerinės sistemos, specialiai suprojektuotos arba paruoštos urano izotopams atskirti.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Lazerinio sodrinimo procesuose svarbūs lazeriai ir lazerių komponentai apima nurodytuosius dok. INFCIRC/254/Part 2 (su pakeitimais). Paprastai lazerinėje sistemoje yra ir optinių, ir elektroninių komponentų lazerio spinduliui (ar spinduliams) valdyti ir perduoti į izotopų atskyrimo kamerą. Atominiais garais grindžiamiems metodams skirtos lazerinės sistemos paprastai yra sudarytos derinamųjų dažiklinių lazerių, kaupinamų kitos rūšies lazeriu (pvz., vario garų lazeriais ar tam tikrais kietosios būsenos lazeriais) Molekuliniams metodams skirtos lazerinės sistemos gali būti sudarytos iš CO2 arba eksimerinių lazerių ir daugiakanalio optinio elemento. Abiejų metodų atveju lazeriams ar lazerinėms sistemoms, kad veiktų ilgą laiką, reikia spektrinio dažnio stabilizavimo.

5.8.   Specialiai suprojektuotos arba paruoštos sistemos, įranga ir komponentai, naudojami plazmos atskyrimo sodrinimo įrenginiuose

ĮVADINĖ PASTABA

Plazmos atskyrimo procese urano jonų plazma praeina pro elektrinį lauką, priderintą prie 235U jonų rezonanso dažnio, kad jie visų pirma sugertų energiją ir padidintų savo spiralinių orbitų skersmenį. Jonai su didelio skersmens taku yra sulaikomi, kad gamintų produktą, prisodrintą 235U. Plazma, kurią sudaro jonizuojantys urano garai, laikoma vakuuminėje kameroje su didelio stiprumo magnetiniu lauku, kurį kuria superlaidusis magnetas. Pagrindinės šio proceso technologinės sistemos apima urano plazmos generavimo sistemą, separatoriaus modulį su superlaidžiuoju magnetu (žr. dok. INFCIRC/254/Part 2(su pakeitimais)) ir metalo šalinimo sistemas „produkto“ ir „liekanų“ rinkimui.

5.8.1.   Mikrobanginiai galios šaltiniai ir antenos

Specialiai suprojektuoti arba paruošti mikrobanginiai galios šaltiniai ir antenos, skirti jonams gaminti ar spartinti, ir turintys šias charakteristikas: dažnis didesnis nei 30 GHz, vidutinė išėjimo galia jonų gamybai didesnė nei 50 kW.

5.8.2.   Jonų sužadinimo vijos

Specialiai suprojektuotos arba paruoštos radijo dažnio jonų sužadinimo vijos, skirtos didesniems nei 100 kHz dažniams ir galinčios apdoroti didesnę nei 40 kW vidutinę galią.

5.8.3.   Urano plazmos generavimo sistemos

Specialiai suprojektuotos arba paruoštos sistemos urano plazmai generuoti, skirtos naudoti plazmos atskyrimo įrenginiuose.

5.8.4.   [Nebenaudojama nuo 2013 m. birželio 14 d.]

5.8.5.   Urano metalo „produkto“ ir „liekanų“ kolektorių sąrankos

Specialiai suprojektuotos arba paruoštos „produkto“ ir „liekanų“ kolektorių sąrankos, skirtos urano metalui kietu pavidalu. Šios kolektorių sąrankos gaminamos iš medžiagų, kurios atsparios karščiui ir urano metalo garų keliamai korozijai, pvz., itrio oksidu padengto grafito arba tantalo, arba tokiomis medžiagomis padengiamos.

5.8.6.   Separatoriaus modulių korpusai

Cilindriniai indai, specialiai suprojektuoti arba paruošti naudoti plazmos atskyrimo sodrinimo įrenginiuose, skirti urano plazmos šaltiniui, radijo dažnio varančiajai vijai ir „produkto“ ir „liekanų“ kolektoriams laikyti.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Šie korpusai turi daug įvairių jungčių elektros tiekimui difuzinių siurblių jungtims ir prietaisų diagnostikai bei stebėsenai. Juose numatyti atidarymas ir uždarymas, leidžiant atnaujinti vidinius komponentus, jie gaminami iš tinkamos nemagnetinės medžiagos, pvz., nerūdijančio plieno.

5.9.   Specialiai suprojektuotos arba paruoštos sistemos, įranga ir komponentai, skirti naudoti elektromagnetinio sodrinimo įrenginiuose

ĮVADINĖ PASTABA

Elektromagnetiniame procese urano metalo jonai, pagaminti jonizuojant tiekiamą druskos medžiagą (paprastai UCl4)), spartinami ir perduodami per magnetinį lauką, dėl kurio skirtingų izotopų jonai skrieja skirtingomis trajektorijomis. Pagrindiniai elektromagnetinio izotopų separatoriaus komponentai yra: magnetinis laukas jonų spindulių nukreipimui/ izotopų atskyrimui, jonų šaltinis su jo spartinimo sistema ir rinkimo sistema atskirtiems jonams. Pagalbinės proceso sistemos apima magneto maitinimo sistemą, jonų šaltinio aukštos įtampos maitinimo sistemą, vakuumo sistemą ir plačiąsias cheminio apdorojimo sistemas, skirtas produkto atgavimui ir komponentų valymui/perdirbimui.

5.9.1.   Elektromagnetiniai izotopų separatoriai

Elektromagnetiniai izotopų separatoriai, specialiai suprojektuoti arba paruošti urano izotopams atskirti, bei jų įranga ir komponentai, be kita ko:

a)

Jonų šaltiniai

Specialiai suprojektuoti arba paruošti pavieniai ar sudėtiniai urano jonų šaltiniai, kuriuos sudaro garų šaltinis, jonizatorius ir spindulio greitintuvas, pagaminti iš tinkamų medžiagų, pvz., grafito, nerūdijančio plieno ar vario, ir galintys tiekti bendrą 50 mA ar didesnį jonų spindulio srautą.

b)

Jonų kolektoriai

Kolektorių plokštelės, kurias sudaro viena ar daugiau juostelių ir dėtuvių, specialiai suprojektuotos arba paruoštos rinkti sodrintojo arba nuskurdintojo urano jonų spindulius ir gaminamos iš tinkamų medžiagų, pvz., grafito arba nerūdijančio plieno.

c)

Vakuuminiai korpusai

Specialiai suprojektuoti arba paruošti vakuuminiai korpusai elektromagnetiniams urano separatoriams, gaminami iš tinkamų nemagnetinių medžiagų, pvz., nerūdijančio plieno, ir skirti eksploatacijai 0,1 Pa ar žemesniame slėgyje.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Korpusai yra specialiai suprojektuoti laikyti jonų šaltinius, kolektorių plokšteles ir vandeniu aušinamus tarpiklius, juose numatytos jungtys difuziniams siurbliams bei atidarymas ir uždarymas šių komponentų išėmimui ir įdėjimui.

d)

Magnetiniai poliai

Specialiai suprojektuoti arba paruošti magnetiniai poliai, kurių skersmuo didesnis nei 2 m, naudojami pastoviam magnetiniam laukui elektromagnetinio izotopų separatoriaus viduje išlaikyti ir magnetiniam laukui tarp gretimų separatorių pernešti.

5.9.2.   Aukštos įtampos maitinimo šaltiniai

Specialiai suprojektuoti arba paruošti aukštos įtampos maitinimo šaltiniai jonų šaltiniams, turintys visas toliau išvardytas charakteristikas: gali nuolat veikti, išėjimo įtampa 20 000 V ar didesnė, išėjimo srovė 1 A ar didesnė, o įtampos reguliavimas geresnis nei 0,01 % 8 valandų laikotarpiu.

5.9.3.   Magneto maitinimo šaltiniai

Specialiai suprojektuoti arba paruošti aukštos galios nuolatinės srovės magneto maitinimo šaltiniai, turintys visas toliau išvardytas charakteristikas: gali nuolat gaminti 500 A arba didesnę išėjimo srovę, esant 100 V ar didesnei įtampai, o srovės arba įtampos reguliavimas geresnis nei 0,01 % per 8 valandų laikotarpį.

6.   Įrenginiai, skirti sunkiojo vandens, deuterio ir deuterio junginių gamybai arba sodrinimui, ir tam specialiai suprojektuota arba paruošta įranga

ĮVADINĖ PASTABA

Sunkųjį vandenį galima gaminti įvairiais procesais. Vis dėlto du komerciniu požiūriu pasitvirtinę procesai yra vandens-sieros vandenilio mainų procesas (GS procesas) ir amoniako-vandenilio mainų procesas.

GS procesas grindžiamas vandenilio ir deuterio mainais tarp vandens ir sieros vandenilio eilėje bokštų, kurie eksploatuojami viršutinei jų daliai esant šaltai, o apatinei – karštai. Vanduo teka bokštais žemyn, o sieros vandenilio dujos cirkuliuoja iš bokštų apačios į viršų. Siekiant skatinti dujų ir vandens maišymąsi, naudojami perforuoti dėklai. Deuteris migruoja link vandens esant žemai temperatūrai ir link sieros vandenilio esant aukštai temperatūrai. Dujos arba vanduo, prisodrinti deuteriu, šalinami iš pirmosios pakopos bokštų ties karštos ir šaltos dalių jungtimi, ir šis procesas kartojamas tolesnių pakopų bokštuose. Paskutinės pakopos produktas, iki 30 % deuterio prisodrintas vanduo, siunčiamas į distiliavimo bloką, kur gaminamas reaktoriuje naudoti tinkamas sunkusis vanduo, t. y. 99,75 % deuterio oksidas.

Amoniako-vandenilio mainų procesas gali ekstrahuoti deuterį iš sintezės dujų per sąlytį su skystu amoniaku, dalyvaujant katalizatoriui. Sintezės dujos tiekiamos į mainų bokštus ir amoniako konverterį. Bokštuose dujos teka iš apačios į viršų, o skystas amoniakas teka iš viršaus į apačią. Deuteris atimamas iš sintezės dujose esančio vandenilio ir koncentruojamas amoniake. Tuomet amoniakas teka į amoniako disociatorių bokšto apačioje, o dujos teka į amoniako konverterį viršuje. Tolesnis sodrinimas vyksta tolesniuose etapuose, o reaktoriuje naudoti tinkamas sunkusis vanduo gaunamas galutinio distiliavimo metu. Sintezės dujos gali būti tiekiamos iš amoniako įrenginio, kuris, savo ruožtu, gali būti statomas kartu su sunkiojo vandens amoniako-vandenilio mainų įrenginiu. Amoniako-vandenilio mainų procese kaip deuterio tiekimo šaltinis taip pat gali būti naudojamas paprastasis vanduo.

Daug pagrindinių įrangos objektų, skirtų sunkiojo vandens gamybos įrenginiams, kuriuose naudojami GS arba amoniako-vandenilio mainų procesai, yra naudojami ir keliuose chemijos ir naftos pramonių segmentuose. Taip visų pirma yra mažų įrenginių, kuriuose naudojamas GS procesas, atveju. Tačiau tik nedaugelis iš šių objektų prieinami kaip standartiniai gaminiai. GS ir amoniako-vandenilio procesuose reikia valdyti didelį degių, korozinių ir toksiškų skysčių kiekį aukštame slėgyje. Atitinkamai, nustatant projektavimo ir eksploatavimo standartus įrenginiams ir įrangai, kuriuose naudojami šie procesai, reikia ypač atkreipti dėmesį į medžiagų atranką ir specifikacijas, kad būtų užtikrinta ilgalaikė eksploatacija atsižvelgiant į aukštus saugos ir patikimumo faktorius. Masto pasirinkimas pirmiausia priklauso nuo ekonominių ir poreikių aspektų. Taigi didžioji dalis įrangos objektų būtų paruošiama pagal kliento reikalavimus.

Galiausiai reikia pastebėti, kad ir GS, ir amoniako-vandenilio mainų procesuose įrangos objektai, kurie atskirai nėra specialiai suprojektuoti arba paruošti sunkiojo vandens gamybai, gali būti surenkami į sistemas, kurios yra specialiai suprojektuotos arba paruoštos sunkiojo vandens gamybai. Tokių sistemų pavyzdžiai – katalizatoriaus gamybos sistema, naudojama amoniako-vandenilio mainų procese, ir vandens distiliavimo sistemos, abiejuose procesuose naudojamos pasiekti galutinę sunkiojo vandens koncentraciją iki reaktoriuje naudoti tinkamos koncentracijos.

Įrangos objektai, kurie yra specialiai suprojektuoti arba paruošti sunkiojo vandens gamybai naudojant arba vandens-sieros vandenilio mainų procesą, arba amoniako-vandenilio mainų procesą, yra:

6.1.   Vandens-sieros vandenilio mainų bokštai

Mainų bokštai, kurių skersmuo yra 1,5 m arba didesnis ir kuriuos galima eksploatuoti 2 MPa (300 psi) ar didesniame slėgyje, specialiai suprojektuoti arba paruošti sunkiojo vandens gamybai naudojant vandens-sieros vandenilio mainų procesą.

6.2.   Ventiliatoriai ir kompresoriai

Vienos pakopos, mažaslėgiai (t. y. 0,2 MPa arba 30 psi) išcentriniai ventiliatoriai ar kompresoriai, skirti sieros vandenilio dujų cirkuliacijai (t. y. dujų, kuriose yra daugiau nei 70 % H2S), specialiai suprojektuoti arba paruošti sunkiojo vandens gamybai, naudojant vandens-sieros vandenilio mainų procesą. Šių ventiliatorių arba kompresorių pralaidos geba didesnė arba lygi 56 m3/s (120 000 SCFM), eksploatuojant 1,8 MPa (260 psi) arba didesniame įsiurbiamajame slėgyje, ir jie turi plovimui H2S tirpalu atsparius sandariklius.

6.3.   Amoniako-vandenilio mainų bokštai

Amoniako-vandenilio mainų bokštai, 35 m (114,3 pėdų) aukščio arba aukštesni, kurių skersmenys nuo 1,5 m (4,9 pėdų) iki 2,5 m (8,2 pėdų), kuriuos galima eksploatuoti didesniame nei 15 MPa (2 225 psi) slėgyje, specialiai suprojektuoti arba paruošti sunkiojo vandens gamybai naudojant amoniako-vandenilio mainų procesą. Šie bokštai taip pat turi bent vieną flanšinę ašinę angą, kurios skersmuo tokio pat dydžio kaip ir cilindrinė dalis, per kurią galima įdėti ar išimti vidines bokšto dalis.

6.4.   Vidinės bokštų dalys ir pakopiniai siurbliai

Bokštų vidinės dalys ir pakopiniai siurbliai, specialiai suprojektuoti arba paruošti bokštams, skirtiems sunkiojo vandens gamybai naudojant amoniako-vandenilio mainų procesą. Bokštų vidinės dalys apima specialiai suprojektuotus pakopinius kontaktorius, kurie skatina glaudų dujų ir skysčio sąlytį. Pakopiniai siurbliai apima specialiai suprojektuotus panardinamuosius siurblius, skirtus skysto amoniako, esančio kontaktinėse pakopinėse vidinėse dalyse, cirkuliacijai į pakopinius bokštus.

6.5.   Amoniako disociatoriai

Amoniako disociatoriai, kurių darbinis slėgs didesnis nei arba lygus 3 MPa (40 psi), specialiai suprojektuoti arba paruošti sunkiojo vandens gamybai naudojant amoniako-vandenilio mainų procesą.

6.6.   Infraraudonųjų spindulių sugerties analizatoriai

Infraraudonųjų spindulių sugerties analizatoriai, galintys atlikti operatyviąją vandenilio/deuterio santykio analizę, kai deuterio koncentracija yra 90 % ar didesnė.

6.7.   Katalizės degikliai

Katalizės degikliai, skirti prisodrintų deuterio dujų konversijai į sunkųjį vandenį, specialiai suprojektuoti arba paruošti sunkiojo vandens gamybai naudojant amoniako-vandenilio mainų procesą.

6.8.   Sukomplektuotos sunkiojo vandens atnaujinimo sistemos ar šių sistemų kolonos

Sukomplektuotos sunkiojo vandens atnaujinimo sistemos ar šių sistemų kolonos, specialiai suprojektuotos arba paruoštos atnaujinti sunkųjį vandenį iki reaktoriuje naudoti tinkamos deuterio koncentracijos.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Šios sistemos, kuriose sunkiajam vandeniui atskirti nuo lengvojo vandens paprastai naudojamas vandens distiliavimas, yra specialiai suprojektuotos arba paruoštos, kad iš mažesnės sunkiojo vandens koncentracijos žaliavos būtų gaminamas reaktoriuje naudoti tinkamas sunkusis vanduo (t. y. paprastai 99,75 % deuterio oksidas).

6.9.   Amoniaką sintezuojantys konverteriai arba blokai

Amoniaką sintezuojantys konverteriai arba blokai, specialiai suprojektuoti arba paruošti sunkiojo vandens gamybai naudojant amoniako-vandenilio mainų technologiją.

AIŠKINAMOJI PASTABA

Šiuose konverteriuose arba blokuose sintezės dujos (azotas ir vandenilis) ištraukiamos iš amoniako/vandenilio didelio slėgio mainų kolonos (arba kolonų), o susintetintas amoniakas grąžinamas į mainų koloną (arba kolonas).

7.   Įrenginiai, skirti urano ir plutonio konversijai, naudojami kuro elementų gamyboje, bei įrenginiai, skirti urano izotopų atskyrimui, kaip apibrėžta atitinkamai 4 ir 5 skirsniuose, ir specialiai tam suprojektuota ir paruošta įranga

EKSPORTAS

Visų šios kategorijos svarbiausių objektų eksportas bus vykdomas tik pagal gairėse numatytas procedūras. Visi šios kategorijos įrenginiai, sistemos ir specialiai suprojektuota arba paruošta įranga gali būti naudojami tam tikros daliosios medžiagos apdorojimui, gamybai arba naudojimui.

7.1.   Įrenginiai, skirti urano konversijai ir specialiai tam suprojektuota arba paruošta įranga

ĮVADINĖ PASTABA

Urano konversijos įrenginiuose ir sistemose gali vykti viena ar daugiau transformacijų iš vieno urano cheminio atmainio į kitą, įskaitant: urano rūdos koncentratų konversiją į UO3, UO3 konversiją į UO2,urano oksidų konversiją į UF4, UF6, arba UCl4, UF4 konversiją į UF6, UF6 konversiją į UF4, UF4 konversiją į metališkąjį uraną ir urano fluoridų konversiją į UO2. Daug pagrindinių urano konversijos įrenginių įrangos objektų yra naudojami ir keliuose cheminio proceso pramonės segmentuose. Pavyzdžiui, šiuose procesuose naudojamos įrangos tipai gali apimti krosnis, rotacines degimo krosnis, pseudoverdančiojo sluoksnio reaktorius, liepsnos bokšto reaktorius, skysčių centrifugas, distiliacijos kolonas ir skysčio-skysčio ekstrahavimo kolonas. Tačiau tik nedaugelis iš šių objektų yra prieinami kaip standartiniai gaminiai; daugelis jų būtų paruošiami pagal kliento reikalavimus ir specifikacijas. Tam tikrais atvejais būtina atsižvelgti į specialius projektavimo ir konstravimo aspektus, susijusius su tam tikrų tvarkomų cheminių medžiagų (HF, F2, CIF3 ir urano fluoridų) korozinėmis savybėmis, taip pat į branduolinį kritiškumą. Galiausiai reikėtų pastebėti, kad visuose urano konversijos procesuose įrangos objektai, kurie atskirai nėra specialiai suprojektuoti arba paruošti urano konversijai, gali būti surenkami į sistemas, kurios yra specialiai suprojektuotos arba paruoštos urano konversijai.

7.1.1.   Specialiai suprojektuotos arba paruoštos sistemos, skirtos urano rūdos koncentratų konversijai į UO3

AIŠKINAMOJI PASTABA

Urano rūdos koncentratų konversija į UO3 gali būti atliekama pirmiausia ištirpinant rūdą nitrato rūgštyje ir ekstrahuojant išgrynintąjį uranilo nitratą, naudojant tirpiklį, pvz., tributilfosfatą. Po to atliekama uranilo nitrato konversija į UO3, koncentruojant ir denitrifikuojant arba neutralizuojant dujiniu amoniaku, taip gaunant amoniako diuranatą, kuris vėliau filtruojamas, džiovinamas ir kalcinuojamas.

7.1.2.   Specialiai suprojektuotos arba paruoštos sistemos, skirtos UO3 konversijai į UF6

AIŠKINAMOJI PASTABA

UO3 konversija į UF6 gali būti atliekama tiesiogiai, fluorinant. Šiam procesui reikia fluoro dujų arba chloro trifluorido šaltinio.

7.1.3.   Specialiai suprojektuotos arba paruoštos sistemos, skirtos UO3 konversijai į UO2

AIŠKINAMOJI PASTABA

UO3 konversija į UO2 gali būti atliekama vykdant UO3 redukciją naudojant disocijuotas amoniako dujas arba vandenilį.

7.1.4   Specialiai suprojektuotos arba paruoštos sistemos, skirtos UO2 konversijai į UF4

AIŠKINAMOJI PASTABA

UO2 konversija į UF4 gali vykti UO2 reaguojant su vandenilio fluorido dujomis (HF) 300–500 °C temperatūroje.

7.1.5.   Specialiai suprojektuotos arba paruoštos sistemos, skirtos UF4 konversijai į UF6

AIŠKINAMOJI PASTABA

UF4 konversija į UF6 atliekama vykstant egzoterminei reakcijai su fluoru bokštiniame reaktoriuje. UF6 kondensuojamas iš karštų nutekamųjų dujų leidžiant nutekamąją srovę pro šaltąją gaudyklę, ataušintą iki – 10 °C. Šiam procesui reikia fluoro dujų šaltinio.

7.1.6.   Specialiai suprojektuotos arba paruoštos sistemos, skirtos UF4 konversijai į metališkąjį U

AIŠKINAMOJI PASTABA

UF4 konversija į metališkąjį U atliekama redukcijos su magniu (didelės dozės) arba kalciu (mažos dozės) būdu. Ši reakcija vykdoma temperatūroje, aukštesnėje nei urano lydymosi temperatūra (1 130 °C).

7.1.7.   Specialiai suprojektuotos arba paruoštos sistemos, skirtos UF6 konversijai į UO2

AIŠKINAMOJI PASTABA

UF6 konversiją į UO2 galima atlikti vykdant vieną iš trijų procesų. Pirmajame UF6 redukuojamos ir hidrolizuojamos į UO2 naudojant vandenilį ir garus. Antrajame UF6 hidrolizuojamos tirpinimu vandenyje; siekiant nusodinti amoniako diuranatą, pridedama amoniako, o diuranatas redukuojamas į UO2, naudojant vandenilį 820 °C temperatūroje. Trečiajame procese dujinės pavidalo UF6, CO2 ir NH3 jungiamos vandenyje, nusodinant amonio uranilo karbonatą. Amonio uranilo karbonatas jungiamas su garais ir vandeniliu 500–600 °C temperatūroje, taip gaunant UO2.

UF6 konversija į UO2 dažnai atliekama kuro gamybos proceso pirmajame etape.

7.1.8.   Specialiai suprojektuotos arba paruoštos sistemos, skirtos UF6 konversijai į UF4

AIŠKINAMOJI PASTABA

UF6 konversija į UF4 atliekama redukuojant vandeniliu.

7.1.9.   Specialiai suprojektuotos arba paruoštos sistemos, skirtos UO2 konversijai į UCl4

AIŠKINAMOJI PASTABA

UO2 konversiją į UCl4 galima atlikti vykdant vieną iš dviejų procesų. Pirmajame UO2 reaguoja su anglies tetrachloridu (CCl4) maždaug 400 °C temperatūroje. Antrajame UO2 reaguoja maždaug 700 °C temperatūroje, dalyvaujant suodžiams (CAS 1333-86-4), anglies monoksidui ir chlorui, taip gaunant UCl4.

7.2.   Įrenginiai, skirti plutonio konversijai ir specialiai tam suprojektuota arba paruošta įranga

ĮVADINĖ PASTABA

Plutonio konversijos įrenginiuose ir sistemose vykdoma viena ar daugiau transformacijų iš vieno plutonio cheminio atmainio į kitą, įskaitant: plutonio nitrato konversiją į PuO2, PuO2 konversiją į PuF4 ir PuF4 konversiją į metališkąjį plutonį. Plutonio konversijos įrenginiai paprastai susiję su perdirbimo objektais, tačiau taip pat gali būti susiję su plutonio kuro gamybos objektais. Daug pagrindinių plutonio konversijos įrenginių įrangos objektų yra naudojami ir keliuose cheminio proceso pramonės segmentuose. Pavyzdžiui, šiuose procesuose naudojamos įrangos tipai gali apimti krosnis, rotacines degimo krosnis, pseudoverdančiojo sluoksnio reaktorius, liepsnos bokšto reaktorius, skysčių centrifugas, distiliacijos kolonas ir skysčio-skysčio ekstrahavimo kolonas. Taip pat gali reikėti karštųjų kamerų, sandarių dėžių su hermetiškai pritvirtintomis pirštinėms ir nuotolinių manipuliatorių. Tačiau tik nedaugelis iš šių objektų yra prieinami kaip standartiniai gaminiai; daugelis jų būtų paruošiami pagal kliento reikalavimus ir specifikacijas. Projektuojant būtina ypač atsižvelgti į su plutoniu susijusį specifinį radiologinį, nuodingumo ir kritiškumo pavojų. Tam tikrais atvejais būtina atsižvelgti į specialius projektavimo ir konstravimo aspektus, susijusius su tam tikrų tvarkomų cheminių medžiagų (pvz., HF) korozinėmis savybėmis. Galiausiai reikėtų pastebėti, kad visiems plutonio konversijos procesams skirti įrangos objektai, kurie atskirai nėra specialiai suprojektuoti arba paruošti plutonio konversijai, gali būti surenkami į sistemas, kurios yra specialiai suprojektuotos arba paruoštos plutonio konversijai.

7.2.1.   Specialiai suprojektuotos arba paruoštos sistemos, skirtos plutonio nitrato konversijai į plutonio oksidą

AIŠKINAMOJI PASTABA

Pagrindinės šio proceso funkcijos yra proceso kuro saugojimas ir reguliavimas, nusodinimas ir kietų kūnų ir skysčių atskyrimas, kalcinavimas, produkto tvarkymas, ventiliacija, atliekų tvarkymas ir proceso kontrolė. Proceso sistemos yra ypač pritaikytos, kad būtų išvengta kritiškumo ir radiacijos poveikio bei būtų iki minimumo sumažintas nuodingumo pavojus. Daugelyje perdirbimo objektų šiame procese vyksta plutonio nitrato konversija į plutonio dioksidą. Kituose procesuose gali vykti plutonio oksalato arba plutonio peroksido nusodinimas.

7.2.2.   Specialiai suprojektuotos arba paruoštos sistemos, skirtos metališkojo plutonio gamybai

AIŠKINAMOJI PASTABA

Dažniausiai šiame procese plutonio dioksidas yra fluorinamas, paprastai naudojant labai korozišką vandenilio fluoridą, siekiant pagaminti plutonio fluoridą, kuris po to redukuojamas naudojant didelio grynumo metališkąjį kalcį, kad būtų pagamintas metališkasis plutonis ir kalcio fluorido šlakas. Pagrindinės šio proceso funkcijos yra fluorinimas (pvz., naudojant įrangą, pagamintą iš tauriųjų metalų arba jais padengtą), metalo redukcija (pvz., naudojant keraminius tiglius), šlako išgavimas, produkto tvarkymas, ventiliacija, atliekų tvarkymas ir proceso kontrolė. Proceso sistemos yra ypač pritaikytos, kad būtų išvengta kritiškumo ir radiacijos poveikio bei būtų iki minimumo sumažintas nuodingumo pavojus. Kituose procesuose plutonio oksalatas arba plutonio peroksidas yra fluorinamas, po to redukuojamas iki metalo.

C PRIEDAS

FIZINĖS SAUGOS LYGIŲ KRITERIJAI

1.

Branduolinių medžiagų fizinės saugos paskirtis – užkirsti kelią neteisėtam tokių medžiagų naudojimui ir tvarkymui. Gairių dokumento 3 dalies a punkte reikalaujama nustatyti veiksmingus fizinės saugos lygius, laikantis atitinkamų TATENA rekomendacijų, visų pirma išdėstytų dokumente INFCIRC/225.

2.

Gairių dokumento 3 dalies b punkte teigiama, kad už fizinės saugos priemonių įgyvendinimą šalyje gavėjoje atsako tos šalies vyriausybė. Tačiau fizinės saugos lygiai, kuriais šios priemonės turėtų būti grindžiamos, turėtų būti apibrėžti tiekėjo ir gavėjo susitarime. Tokiomis aplinkybėmis šie reikalavimai turi būti taikomi visoms Šalims.

3.

Tarptautinės atominės energijos agentūros dokumentas INFCIRC/225 „Branduolinių medžiagų fizinė sauga“ ir panašūs dokumentai, kuriuos kartais rengia tarptautinės ekspertų grupės ir kurie yra atitinkamai atnaujinami, siekiant atsižvelgti į naujausius technikos laimėjimus ir žinias branduolinių medžiagų fizinės saugos srityje, yra naudingas orientacinis pagrindas Šalims gavėjoms kuriant fizinės saugos priemonių ir procedūrų sistemą.

4.

Pridėtoje lentelėje pateikta branduolinių medžiagų klasifikacija, kuri bendru tiekėjų susitarimu kartais gali būti atnaujinama, skirta naudoti kaip sutartas pagrindas nustatant konkrečius fizinės saugos lygius, atsižvelgiant į medžiagų tipą, taip pat įrangą ir objektus, kuriuose esama šių medžiagų, vadovaujantis Gairių dokumento 3 dalies a ir b punktais.

5.

Sutarti fizinės saugos lygiai, kuriuos turi užtikrinti kompetentingos nacionalinės institucijos, naudojant, sandėliuojant bei pervežant pridedamoje lentelėje išvardytas medžiagas, mažų mažiausiai turi turėti tokias saugos charakteristikas:

III KATEGORIJA

Naudojama ir saugoma teritorijoje, į kurią įėjimas yra kontroliuojamas.

Gabenimas vykdomas imantis specialių atsargumo priemonių, įskaitant siuntėjo, gavėjo ir vežėjo iš anksto susitartas priemones, ir laikantis išankstinių subjektų, kuriems atitinkamai tarptautinio gabenimo atveju taikoma tiekiančios ir gaunančios valstybės jurisdikcija ir teisės aktai, susitarimų, nurodant atsakomybės už gabenimą perdavimo laiką, vietą ir tvarką.

II KATEGORIJA

Naudojama ir saugoma saugomoje teritorijoje, į kurią įėjimas yra kontroliuojamas, t.y. nuolat apsaugos darbuotojų arba elektroniniais įtaisais prižiūrimoje teritorijoje, aptvertoje užtvaru su tinkamai kontroliuojamu ribotu įėjimų skaičiumi. arba bet kokioje teritorijoje, turinčioje lygiaverčio lygio fizinę saugą.

Gabenimas vykdomas imantis specialių atsargumo priemonių, įskaitant siuntėjo, gavėjo ir vežėjo iš anksto susitartas priemones, ir laikantis išankstinių subjektų, kuriems atitinkamai tarptautinio gabenimo atveju taikoma tiekiančios ir gaunančios valstybės jurisdikcija ir teisės aktai, susitarimų, nurodant atsakomybės už gabenimą perdavimo laiką, vietą ir tvarką.

I KATEGORIJA

Šios kategorijos medžiagos nuo neteisėto naudojimo yra saugojamos labai patikimų sistemų tokiu būdu:

 

Naudojamos ir saugomositin saugomoje teritorijoje, t.y. pirmiau II kategorijoje apibrėžtoje saugomoje teritorijoje, į kurią, be to, pateikti gali tik asmenys, kurių patikimumas yra įrodytas, ir kurią saugo glaudų ryšį su atitinkamomis reagavimo pajėgomis palaikantys apsaugos darbuotojai. Tokiais atvejais taikomomis konkrečiomis priemonėmis turėtų būti siekiama pastebėti ir užkirsti kelią bet kuriam užpuolimui, neleisti be įgaliojimų patekti į teritoriją ir neteisėtai paimti medžiagą.

 

Gabenimas vykdomas imantis specialių atsargumo priemonių, kaip aprašyta pirmiau II ir III kategorijose, ir, be kita ko, nuolat prižiūrint konvojui ir tokiomis sąlygomis, kuriomis būtų užtikrintas glaudus ryšys su atitinkamomis reagavimo pajėgomis.

6.

Tiekėjai turėtų reikalauti, kad gavėjai identifikuotų tas agentūras arba institucijas, kurios yra atsakingos už tai, kad būtų tinkamai laikomasi saugos lygių, ir kurios yra atsakingos už reagavimo ir (arba) atgavimo operacijų vidaus koordinavimą, jei saugomomis medžiagomis neteisėtai pasinaudojama arba jos yra neteisėtai tvarkomos. Tiekėjai ir gavėjai taip pat turėtų nurodyti savo nacionalinių valdžios institucijų kontaktinius asmenis, kurie bendradarbiautų išvežimo iš šalies ir kitais abipusiai svarbiais klausimais.

LENTELĖ: BRANDUOLINIŲ MEDŽIAGŲ KLASIFIKACIJA

Medžiaga

Forma

Kategorija

I

II

III

1.

Plutonis*[a]

Nepanaudotas*[b]

2 kg arba daugiau

Mažiau nei 2 kg, bet daugiau nei 500 g

500 g arba mažiau*[c]

2.

Uranas-235

Nepanaudotas*[b]

 

 

 

uranas, prisodrintas iki 20 % 235U arba daugiau

5 kg arba daugiau

Mažiau nei 5 kg, bet daugiau nei 1 kg

1 kg arba mažiau*[c]

uranas, prisodrintas iki 10 % 235U, bet mažiaunei 20 %

10 kg arba daugiau

Mažiau kaip 10 kg*[c]

prisodrintas daugiaunei gamtinis uranas, bet mažiaunei 10 % 235U*[d]

10 kg arba daugiau

3.

Uranas-233

Nepanaudotas*[b]

2 kg arba daugiau

Mažiau nei 2 kg, bet daugiau nei 500 g

500 g arba mažiau*[c]

4.

Panaudotas kuras

 

 

Nuskurdintasis arba gamtinis uranas, toris arba mažai prisodrintas kuras (mažiau kaip 10 % daliųjų medžiagų)*[e] [f]

 

[a]

Kaip nustatyta pirminiame saugos režimo objektų sąraše.

[b]

Reaktoriuje nepanaudota medžiaga arba reaktoriuje panaudota medžiaga, kurios radiacijos lygis viename ekranu neapsaugotame metre yra lygus arba mažesnis nei 100 rad/h.

[c]

Mažesnis nei radiologiniu požiūriu reikšmingas kiekis ne turėtų būti įtrauktas.

[d]

III kategorijai nepriskiriamas gamtinis uranas, nuskurdintasis uranas, toris ir mažiau nei 10 % prisodrintas uranas turėtų būti saugomi laikantis riziką ribojančio valdymo praktikos.

[e]

Nors rekomenduojamas šis saugos lygis, Šalys, įvertinusios konkrečias aplinkybes, turėtų galimybę skirti kitos kategorijos fizinę saugą.

[f]

Kito kuro, kuris pagal pradinį daliųjų medžiagų kiekį prieš spinduliavimą yra priskiriamas I arba II kategorijai, kategorija gali būti sumažinta vienu lygiu, kai kuro radiacijos lygis viename ekranu neapsaugotame kubiniame metre viršija 100 rad/h.

Branduolinių tiekėjų grupės sąrašo II dalis

SU BRANDUOLINE VEIKLA SUSIJUSIOS DVEJOPO NAUDOJIMO ĮRANGOS, MEDŽIAGŲ, PROGRAMINĖS ĮRANGOS IR SUSIJUSIOS TECHNOLOGIJOS SĄRAŠAS

Pastaba:

Šiame priede naudojama tarptautinė vienetų sistema (SI). Visais atvejais SI vienetais nurodytas fizinis kiekis turėtų būti laikomas oficialia rekomenduojama kontroline verte. Tačiau kai kurie staklių parametrai nurodyti įprastiniais vienetais, kurie nepriklauso SI sistemai.

Šiame priede vartojamos santrumpos (ir jų dydį nurodyti prefiksai) yra šie:

A

amperas (-ai)

Bq

bekerelis (-iai)

°C

laipsnis (-iai) Celsijaus

CAS

Cheminių medžiagų santrumpų tarnyba

Ci

kiuris (-iai)

cm

centimetras (-ai)

dB

decibelas (-ai)

dBm

decibelas 1 milivato atžvilgiu

g

gramas (-ai); taip pat laisvojo kritimo pagreitis (9,81 m/s2)

GBq

gigabekerelis (-iai)

GHz

gigahercas (-ai)

GPa

gigapaskalis (-iai)

Gy

grėjus

h

valanda (-os)

Hz

hercas (-ai)

J

džaulis (-iai)

K

kelvinas

keV

tūkstantis elektronvoltų

kg

kilogramas (-ai)

kHz

kilohercas (-ai)

kN

kiloniutonas (-ai)

kPa

kilopaskalis (-iai)

kV

kilovoltas (-ai)

kW

kilovatas (-ai)

m

metras (-ai)

mA

milliamperas (-ai)

MeV

milijonas elektronvoltų

MHz

megahercas (-ai)

ml

mililitras (-ai)

mm

milimetras (-ai)

MPa

megapaskalis (-iai)

mPa

milipaskalis (-iai)

MW

megavatas (-ai)

μF

mikrofaradas (-ai)

μm

mikrometras (-ai)

μs

mikrosekundė (-ės)

N

niutonas (-ai)

nm

nanometras (-ai)

ns

nanosekundė (-ės)

nH

nanohenris (-iai)

ps

pikosekundė (-ės)

RMS

vidutinė kvadratinė vertė

rpm

sūkiai per minutę

s

sekundė (-ės)

T

tesla (-os)

TIR

visuminis rodmenų skaitymas

V

voltas (-ai)

W

vatas (-ai)

BENDRA PASTABA

Su branduoline veikla susijusios dvejopo naudojimo įrangos, medžiagų, programinės įrangos ir susijusios technologijos sąrašui taikomi toliau išdėstyti punktai.

1.

Bet kurio į sąrašą įtraukto objekto aprašymas taikomas ir naujiems, ir jau naudotiems objektams.

2.

Jei bet kurio į sąrašą įtraukto objekto aprašyme nėra išlygų ar patikslinimų, laikoma, kad jis taikomas visų rūšių tokiems objektams. Kategorijų antraštės pateiktos tik dėl patogumo kaip nuoroda ir nedaro poveikio objektų apibrėžčių aiškinimui.

3.

Kontrolė neturėtų būti panaikinta, jeigu perduodamas bet kuris kitas nekontroliuojamas objektas (įskaitant įrenginius), kurio sudėtyje yra vienas ar daugiau kontroliuojamų komponentų, kai kontroliuojamas komponentas ar komponentai yra objekto pagrindinis elementas, ir jį galima atskirti arba panaudoti kitais tikslais.

Pastaba:

Nusprendžiant, ar kontroliuojamas komponentas ar komponentai gali būti laikomi pagrindiniu elementu, vyriausybės turėtų įvertinti kiekio, vertės ir technologinės pažangos veiksnius ir kitas specialias aplinkybes, kurių pagrindu kontroliuojamas komponentas ar komponentai gali būti laikomas (-i) pagrindiniu perkamų prekių elementu.

4.

Kontrolė neturėtų būti panaikinta, jeigu perduodamos komponentų dalys. Kiekviena vyriausybė imsis tokių veiksmų, kurių ji gali imtis, kad pasiektų šį tikslą, ir toliau stengsis tinkamai apibrėžti komponentų dalis, kad šią apibrėžtį galėtų naudoti visi tiekėjai.

TECHNOLOGIJOS KONTROLĖ

„Technologijos“ perdavimas kontroliuojamas laikantis šių gairių ir taip, kaip apibūdinta kiekviename priedo skirsnyje. Su kiekvienu priede nurodytu objektu tiesiogiai susijusiai „technologijai“ bus taikomas tokio pat masto tikrinimas ir kontrolė, kurie taikomi pačiam objektui, kiek tai leidžia nacionalinės teisės aktai.

Bet kurio į priedą įtraukto objekto eksporto patvirtinimas taip pat leidžia eksportuoti tam pačiam galutiniam naudotojui būtiniausią „technologiją“, reikalingą objekto įrengimui, veikimui, eksploatacijai ir taisymui.

Pastaba:

„Technologijos“ perdavimo kontrolė netaikoma „viešo naudojimo“ informacijai arba „pagrindiniams moksliniams tyrimams“.

BENDROJI PROGRAMINĖS ĮRANGOS PASTABA

„Programinės įrangos“ perdavimas kontroliuojamas laikantis šių gairių ir taip, kaip apibūdinta priede.

Pastaba:

„Programinės įrangos“ perdavimo kontrolė netaikoma „programinei įrangai“, kuri yra:

1.

paprastai viešai prieinama, kadangi yra:

a.

parduodama be apribojimų iš atsargų mažmeniniuose pardavimo punktuose ir

b.

suprojektuota įsirengti vartotojui be tolesnės esminės tiekėjo paramos;

arba

2.

„viešo naudojimo“.

TERMINŲ APIBRĖŽTYS

„Didžiausiasis kampinis padėties nuokrypis“— didžiausias skirtumas tarp kampinės padėties ir tikrosios, labai tiksliai išmatuotos kampinės padėties po to, kai ruošinio stalo laikiklis buvo pasuktas iš pradinės padėties.

„Gamyba“— visi gamybos etapai, pavyzdžiui:

statyba

gamybos technologija

pagaminimas

sujungimas

surinkimas (montavimas)

patikrinimas

bandymas

kokybės užtikrinimas

„Gija“— Žr. „Pluoštinės ar gijinės medžiagos“.

„Grįžtė“— Žr. „Pluoštinės ar gijinės medžiagos“.

„Juosta“— Žr. „Pluoštinės ar gijinės medžiagos“.

„Kontūrinis valdymas“— skaitmeninis dviejų ar daugiau judesių valdymas, atliekamus pagal komandas, kurios nurodo kitą reikiamą padėtį ir reikiamus pastūmos į tą padėtį greičius. Šie pastūmos greičiai yra keičiami atsižvelgiant į tai, kad būtų sukuriamas norimas kontūras. (Žr. ISO 2806-1980 su pakeitimais)

„Kūrimas“— yra susijęs su visais etapais iki „gamybos“, tokiais kaip:

projektavimas

projekto tyrimas

projekto analizė

projekto koncepcijos

prototipų surinkimas ir bandymai

bandomosios gamybos schemos

projektavimo duomenys

projektavimo duomenų transformavimo į gaminį procesas

konfigūracijos projektavimas

tarpusavio funkciškumo projektavimas

išdėstymas

„Matavimo neapibrėžtis“— būdingasis parametras, nurodantis, kokiame intervale išėjimo vertės atžvilgiu yra tikroji matuojamojo kintamojo vertė, esant 95 % patikimumui. Ji apima nepataisytus sisteminguosius nuokrypius, nepataisytus slinkius ir atsitiktinius nuokrypius.

„Mikroprograma“— elementariųjų komandų seka, laikoma specialioje atmintinėje, kurių vykdymas yra pradedamas įvedant atskaitos komandą į komandų registrą.

„Naudojimas“— eksploatavimas, įdiegimas (įskaitant įdiegimą vietoje), techninė priežiūra (tikrinimas), taisymas, kapitalinis remontas ir atnaujinimas.

„Padėties nustatymo tikslumas“— „skaitmeninio valdymo staklių“„padėties nustatymo tikslumas“ turi būti nustatomas ir pateikiamas laikantis 1.B.2 punkto, siejant su toliau išdėstytais reikalavimais:

a)

bandymo sąlygomis (ISO 230/2 (1988), 3 punktas):

1)

12 valandų prieš matavimo ir jo metu staklės ir tikslumo matavimo įranga turi būti laikomos toje pačioje aplinkos temperatūroje. Prieš pradedant matuoti, slydimo staklių dalys turi būti nuolat cikliškai judinamos tokiu pat būdu, kaip tai bus daroma matuojant tikslumą;

2)

Staklės turi būti aprūpintos visomis mechaninėmis, elektroninėmis ar programinės įrangos kompensavimo priemonėmis, kurios bus eksportuojamos su staklėmis;

3)

Matavimui naudojamos matavimo įrangos tikslumas turi būti mažiausiai keturis kartus didesnis nei numatomas staklių tikslumas;

4)

Slydimo pavarų maitinimo šaltinio parametrai turi būti tokie:

i)

Linijinės įtampos kitimas neturi viršyti ± 10 % vardinės įtampos vertės;

ii)

Dažnio kitimas neturi viršyti ± 2 Hz įprasto dažnio;

iii)

Neleidžiama išjungti linijos ar pertraukti energijos tiekimo.

b)

Bandymo programa (4 punktas):

1)

Matavimo metu pastūmos (slydimo greitis) matuojant turi būti lygus didžiausiajam skersinės pastūmos greičiui.

N.B.:

Staklių, kurios formuoja optinės kokybės paviršius, pastūmos greitis turi būti lygus arba mažesnis kaip 50 mm per minutę;

2)

Matavimas turi būti atliktas didėjimo būdu, pereinant nuo vienos ašies kelio ribos prie kitos, negrįžtant į pradinę padėtį kiekvienos eigos į galinį tikslo tašką metu;

3)

Ašies bandymų metu nematuojamos ašys turi būti išlaikomos kelio viduryje.

c)

Bandymų rezultatų pateikimas (2 punktas):

Matavimo rezultatai turi apimti:

1)

„padėties nustatymo tikslumą“ (A) ir

2)

vidutinę krypties pakeitimo paklaidą (B).

„Pagrindiniai moksliniai tyrimai“— eksperimentinis arba teorinis darbas, kurio pagrindinis tikslas – įgyti naujų žinių apie pagrindinius reiškinių principus ir stebimus faktus, ir kuriuo nebūtinai pirmiausia siekiama konkrečių praktinių tikslų ar uždavinių sprendimo.

„Pluoštinės ar gijinės medžiagos“— ištisiniai „viengijai siūlai“, „pusverpaliai“, „grįžtės“ arba „juostos“.

N.B.:

1.   „Gija“ arba „viengijis siūlas“— smulkiausia plaušo dalis, dažniausiai kelių μm skersmens.

2.   „Grįžtė“— paprastai beveik lygiagrečių „gijų“ pluoštas.

3.   „Juosta“— medžiaga, sudaryta iš supintų ar ištisinių „gijų“, „vijų“, „pusverpalių“, „grįžčių“ arba „verpalų“ ir kt., dažniausiai impregnuotų derva.

4.   „Pusverpaliai“— beveik lygiagrečių „vijų“ (paprastai apie 12–120) pluoštas.

5.   „Verpalai“— susuktųjų „vijų“ pluoštas.

6.   „Vija“— beveik lygiagrečių „gijų“ (dažniausiai virš 200) pluoštas.

„Programa“— komandų seka, skirta pateikti arba pakeisti procesą pavidalu, tinkamu elektroniniam kompiuteriui vykdyti.

„Programinė įranga“— vienos ar daugiau „programų“ arba „mikroprogramų“ rinkinys, įrašytas bet kokioje fizinėje laikmenoje.

„Pusverpaliai“— Žr. „Pluoštinės ar gijinės medžiagos“.

„Skaitmeninis valdymas“— įtaiso, kuriame naudojami skaitmeniniai duomenys, dažniausiai įvedami jau prasidėjus veikimui, atliekamo proceso automatinis valdymas. (Žr. ISO 2382)

„Skiriamoji geba“— mažiausiasis matavimo įtaiso rodmens padidėjimas; skaitmeninių matuoklių atveju, tai mažiausiasis reikšminis bitas. (Žr. ANSI B-89.1.12)

„Techninė pagalba“— „Techninė pagalba“ gali būti instrukcijos, gebėjimai, mokymas, darbinės žinios, konsultavimo paslaugos.

Pastaba:Techninė pagalba gali apimti techninių duomenų perdavimą.

„Techniniai duomenys“— „Techniniai duomenys“ gali būti projektai, planai, diagramos, modeliai, formulės, techniniai projektai ir techninės sąlygos, vadovai ir instrukcijos, parašytos ar įrašytos į laikmenas ar įtaisus, pavyzdžiui, diskus, juostas, pastoviąsias atmintines.

„Technologija“— konkreti informacija, reikalinga bet kurio į priedą įtraukto objekto „kūrimui“, „gamybai“ ar „naudojimui“. Ši informacija gali būti pateikiama kaip „techniniai duomenys“ ar kaip „techninė pagalba“.

„Tiesiškumas“— (dažniausiai pateikiamas kaip netiesiškumas) yra tikrosios charakteristikos (rodmenų, didesnių ir mažesnių nei vidutinė vertė, vidurkio) didžiausiąjį teigiamą arba neigiamą nuokrypį nuo tiesios linijos, nustatytą taip, kad būtų išlyginami ir sumažinami, kiek tai įmanoma, didžiausieji nuokrypiai.

„Tikslumas“— dažniausiai pateikiamas kaip netikslumas (paklaida), išreiškiamas didžiausiu teigiamu ar neigiamu rodmens nuokrypiu nuo priimtos standartinės arba tikrosios vertės.

„Verpalai“— Žr. „Pluoštinės ar gijinės medžiagos“.

„Viengijis siūlas“— Žr. „Pluoštinės ar gijinės medžiagos“.

„Viešo naudojimo“— „Viešo naudojimo“, kaip taikoma šiame sprendime, apibūdina „technologiją“ ar „programinę įrangą“, kuri yra prieinama be apribojimų dėl jos tolesnio platinimo. (Autorių teisių apribojimai nereiškia, kad „technologija“ arba „programinė įranga“ nėra „viešo naudojimo“.)

„Vija“— Žr. „Pluoštinės ar gijinės medžiagos“.

PRIEDO TURINYS

1.

PRAMONINĖ ĮRANGA

1.A.

ĮRANGA, SĄRANKOS IR KOMPONENTAI

1.A.1.

Didelio tankio nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apsaugantys stebėjimo langeliai 1 – 1

1.A.2.

Jonizuojančiajai spinduliuotei atsparios televizijos kameros arba joms skirti lęšiai 1 – 1

1.A.3.

Robotai, „galiniai vykdymo įtaisai“ ir valdymo blokai 1 – 1

1.A.4.

Nuotoliniai manipuliatoriai 1 – 3

1.B.

BANDYMŲ IR GAMYBOS ĮRANGA

1.B.1.

Srauto formavimo mašinos, sukimosi formavimo mašinos, turinčios srauto formavimo funkcijas, ir įtvarai 1 – 3

1.B.2.

Staklės 1 – 4

1.B.3.

Matmenų tikrinimo mašinos, matavimo įrankiai ar sistemos 1 – 6

1.B.4.

Kontroliuojamos aplinkos indukcinės krosnys ir jų maitinimo šaltiniai 1 – 7

1.B.5.

Izostatiniai presai ir susijusi įranga 1 – 8

1.B.6.

Vibracijos bandymo sistemos, įranga ir jų komponentai 1 – 8

1.B.7.

Vakuuminės ar kitos kontroliuojamos aplinkos metalurginės lydymo ir liejimo krosnys bei susijusi įranga 1 – 8

1.C.

MEDŽIAGOS 1 – 9

1.D.

PROGRAMINĖ ĮRANGA 1 – 9

1.D.1.

„Programinė įranga“, specialiai suprojektuota arba modifikuota „naudoti“ įrangai 1 – 9

1.D.2.

„Programinė įranga“, specialiai suprojektuota ar modifikuota „kurti“, „gaminti“ ar „naudoti“ įrangą 1 – 9

1.D.3.

Bet kuriam elektroninių įrenginių deriniui arba sistemai skirta „programinė įranga“, leidžianti tokiam (-iems) įrenginiui (-iams) veikti kaip staklių „skaitmeninio valdymo“ blokui 1 – 9

1.E.

TECHNOLOGIJA

1.E.1.

„Technologija“, pagal Technologijos kontrolę, skirta „kurti“, „gaminti“ ar „naudoti“ įrangą, medžiagas ar „programinę įrangą“ 1 – 9

2.

MEDŽIAGOS

2.A.

ĮRANGA, SĄRANKOS IR KOMPONENTAI

2.A.1.

Tigliai, pagaminti iš skystų aktinidinių metalų poveikiui atsparių medžiagų 2 – 1

2.A.2.

Platina padengti katalizatoriai 2 – 1

2.A.3.

Vamzdiniai gaminiai iš kompozitinių darinių 2 – 2

2.B.

BANDYMŲ IR GAMYBOS ĮRANGA

2.B.1.

Tričio gamybos priemonės ar įrenginiai ir jų įranga 2 – 2

2.B.2.

Ličio izotopų atskyrimo priemonės ar įrenginiai ir jų sistemos bei įranga 2 – 2

2.C.

MEDŽIAGOS

2.C.1.

Aliuminis 2 – 2

2.C.2.

Berilis 2 – 3

2.C.3.

Bismutas 2 – 3

2.C.4.

Boras 2 – 3

2.C.5.

Kalcis 2 – 3

2.C.6.

Chloro trifluoridas 2 – 3

2.C.7.

Pluoštinės ar gijinės medžiagos ir prepregai 2 – 3

2.C.8.

Hafnis 2 – 4

2.C.9.

Litis 2 – 4

2.C.10.

Magnis 2 – 4

2.C.11.

Martensitiškai senėjantis plienas 2 – 4

2.C.12.

Radis-226 2 – 4

2.C.13.

Titanas 2 – 5

2.C.14.

Volframas 2 – 5

2.C.15.

Cirkonis 2 – 5

2.C.16.

Nikelio milteliai ir akytasis nikelio metalas 2 – 5

2.C.17.

Tritis 2 – 6

2.C.18.

Helis-3 2 – 6

2.C.19.

Radionuklidai 2 – 6

2.C.20.

Renis 2 – 6

2.D.

PROGRAMINĖ ĮRANGA 2 – 6

2.E.

TECHNOLOGIJA 2 – 6

2.E.1.

„Technologija“, pagal Technologijos kontrolę, skirta „kurti“, „gaminti“ ar „naudoti“ įrangą, medžiagas ar „programinę įrangą“ 2 – 6

3.

URANO IZOTOPAMS ATSKIRTI SKIRTA ĮRANGA IR KOMPONENTAI

(kiti, nei nurodytieji pirminiame saugos režimo objektų sąraše)

3.A.

ĮRANGA, SĄRANKOS IR KOMPONENTAI

3.A.1.

Dažnio keitikliai arba generatoriai 3 – 1

3.A.2.

Lazeriai, lazeriniai stiprintuvai ir osciliatoriai 3 – 1

3.A.3.

Vožtuvai 3 – 3

3.A.4.

Superlaidieji solenoidiniai elektromagnetai 3 – 3

3.A.5.

Didelės galios nuolatinės srovės maitinimo šaltiniai 3 – 4

3.A.6.

Aukštosios įtampos nuolatinės srovės maitinimo šaltiniai 3 – 4

3.A.7.

Slėgio keitliai 3 – 4

3.A.8.

Vakuuminiai siurbliai 3 – 4

3.A.9.

Silfoniniai sraigtinio tipo kompresoriai ir vakuuminiai siurbliai 3 – 5

3.B.

BANDYMŲ IR GAMYBOS ĮRANGA

3.B.1.

Fluoro gamybos elektrolitinės celės 3 – 5

3.B.2.

Rotorių gamybos ar surinkimo įranga, rotorių balansavimo įranga, silfonų formavimo įtvarai ir štampai 3 – 5

3.B.3.

Išcentrinės daugiaplokštuminės balansavimo mašinos 3 – 6

3.B.4.

Gijų vyniojimo mašinos ir susijusi įranga 3 – 6

3.B.5.

Elektromagnetiniai izotopų separatoriai 3 – 7

3.B.6.

Masių spektrometrai 3 – 7

3.C.

MEDŽIAGOS 3 – 8

3.D.

PROGRAMINĖ ĮRANGA

3.D.1.

„Programinė įranga“, specialiai suprojektuota arba modifikuota „naudoti“ įrangai 3 – 8

3.D.2.

„Programinė įranga“ arba šifravimo raktai/kodai, specialiai suprojektuoti pagerinti ir įgalinti įrangos veikimo charakteristikas 3 – 8

3.D.3.

„Programinė įranga“, specialiai suprojektuota pagerinti ir įgalinti įrangos veikimo charakteristikas 3 – 8

3.E.

TECHNOLOGIJA

3.E.1.

„Technologija“, pagal Technologijos kontrolę, skirta „kurti“, „gaminti“ ar „naudoti“ įrangą, medžiagas ar „programinę įrangą“ 3 – 8

4.

SU SUNKIOJO VANDENS GAMYBOS ĮRENGINIU SUSIJUSI ĮRANGA

(kita, nei nurodytoji pirminiame saugos režimo objektų sąraše)

4.A.

ĮRANGA, SĄRANKOS IR KOMPONENTAI

4.A.1.

Specializuotosios kolonų įkrovos 4 – 1

4.A.2.

Siurbliai 4 – 1

4.A.3.

Turbininiai detanderiai arba turbininiai detanderiai – kompresoriai 4 – 1

4.B.

BANDYMŲ IR GAMYBOS ĮRANGA

4.B.1.

Vandens ir vandenilio sulfido mainų lėkštinės kolonos ir vidiniai kontaktiniai filtrai 4 – 1

4.B.2.

Vandenilinės kriogeninės distiliavimo kolonos 4 – 2

4.B.3.

[Nebenaudojama nuo 2013 m. birželio 14 d.] 4 – 2

4.C.

MEDŽIAGOS 4 – 2

4.D.

PROGRAMINĖ ĮRANGA 4 – 2

4.E.

TECHNOLOGIJA 4 – 2

4.E.1.

„Technologija“, pagal Technologijos kontrolę, skirta „kurti“, „gaminti“ ar „naudoti“ įrangą, medžiagas ar „programinę įrangą“ 4 – 2

5.

BANDYMŲ IR MATAVIMO ĮRANGA, SKIRTA KURTI BRANDUOLINIUS SPROGSTAMUOSIUS ĮTAISUS

5.A.

ĮRANGA, SĄRANKOS IR KOMPONENTAI

5.A.1.

Fotodaugintuvai 5 – 1

5.B.

BANDYMŲ IR GAMYBOS ĮRANGA

5.B.1.

Blyksniniai rentgeno spinduliuotės generatoriai ar impulsiniai elektronų greitintuvai 5 – 1

5.B.2.

Greitaveikių patrankų sistemos 5 – 1

5.B.3.

Didelės spartos kameros ir vizualizavimo įtaisai 5 – 1

5.B.4.

[Nebenaudojama nuo 2013 m. birželio 14 d.] 5 – 2

5.B.5.

Specializuota matavimo aparatūra, skirta hidrodinaminiams eksperimentams 5 – 2

5.B.6.

Spartieji impulsiniai generatoriai 5 – 3

5.B.7.

Brizantinių sprogstamųjų medžiagų saugojimo talpos 5 – 3

5.C.

MEDŽIAGOS 5 – 3

5.D.

PROGRAMINĖ ĮRANGA 5 – 3

5.E.

TECHNOLOGIJA 5 – 3

6.

KOMPONENTAI, SKIRTI BRANDUOLINIAMS SPROGSTAMIESIEMS ĮTAISAMS

6.A.

ĮRANGA, SĄRANKOS IR KOMPONENTAI

6.A.1.

Detonatoriai ir daugiataškės paleidimo sistemos 6 – 1

6.A.2.

Uždegimo įtaisai ir ekvivalentieji didelės srovės impulsiniai generatoriai 6 – 1

6.A.3.

Perjungtuvai 6 – 2

6.A.4.

Impulsinio išlydžio kondensatoriai 6 – 2

6.A.5.

Neutronų generatorių sistemos 6 – 3

6.A.6.

Juostinės linijos 6 – 3

6.B.

BANDYMŲ IR GAMYBOS ĮRANGA 6 – 3

6.C.

MEDŽIAGOS

6.C.1.

Brizantinės sprogstamosios medžiagos ar mišiniai 6 – 3

6.D.

PROGRAMINĖ ĮRANGA 6 – 4

6.E.

TECHNOLOGIJA 6 – 4

1.   PRAMONINĖ ĮRANGA

1.A.   ĮRANGA, SĄRANKOS IR KOMPONENTAI

1.A.1.   Didelio tankio (švino turintis stiklas ar kita) nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apsaugantys stebėjimo langeliai, turintys visas išvardytas charakteristikas, ir jiems specialiai suprojektuoti rėmeliai:

a.

didesnę kaip 0,09 m2„neradioaktyviąją zoną“;

b.

didesnį kaip 3 g/cm3 tankį ir

c.

100 mm arba didesnį storį.

Techninė pastaba.

1.A.1.a. punkte vartojama „neradioaktyviosios zonos“ sąvoka reiškia langelio žiūrėjimo plotą, kurį veikia projekte numatyta mažiausio lygio jonizuojančioji spinduliuotė.

1.A.2.   Jonizuojančiajai spinduliuotei atsparios TV kameros arba joms skirti lęšiai, specialiai suprojektuoti arba klasifikuojami kaip jonizuojančiajai spinduliuotei atsparūs ir skirti išlaikyti visuminę spinduliuotės dozę, didesnę kaip 5 × 104 Gy (Si) be jokio veikimo pablogėjimo.

Techninė pastaba.

Žymuo Gy (Si) nurodo sugeriamą energiją (J), tenkančią vieno kilogramo neekranuotam silicio bandiniui, kai jis yra veikiamas jonizuojančiąja spinduliuote.

1.A.3.   „Robotai“, „galiniai vykdymo įtaisai“ ir valdymo blokai, išvardyti toliau:

a.

„Robotai“ ar „galiniai vykdymo įtaisai“, turintys vieną iš šių charakteristikų:

1.

specialiai suprojektuoti, kad atitiktų nacionalinius saugos standartus, taikytinus darbui su brizantinėmis sprogstamosiomis medžiagomis (pvz., atitinkantys apsaugos nuo elektros reikalavimus, keliamus brizantinėms sprogstamosioms medžiagoms) arba

2.

specialiai suprojektuoti arba klasifikuojami kaip jonizuojančiajai spinduliuotei atsparūs ir skirti išlaikyti visuminę spinduliuotės dozę, didesnę kaip 5 × 104 Gy (Si) be jokio veikimo pablogėjimo.

Techninė pastaba.

Žymuo Gy (Si) nurodo sugeriamą energiją (J), tenkančią vieno kilogramo neekranuotam silicio bandiniui, kai jis yra veikiamas jonizuojančiąja spinduliuote.

b.

valdymo blokai, specialiai suprojektuoti bet kuriems „robotams“ ar „galiniams vykdymo įtaisams“, nurodytiems 1.A.3.a. punkte.

Pastaba.

1.A.3. punkte nurodyta įranga netaikoma „robotams“, specialiai suprojektuotiems nebranduoliniams pramoniniams tikslams, pavyzdžiui, automobilinių dažų purškimo kabinoms.

Techninės pastabos.

1.

„Robotai“

1.A.3. punkte „robotas“ – manipuliavimo mechanizmas, kuris gali judėti tolygia trajektorija arba šuoliais iš vienos vietos į daugybę kitų vietų ir kuriame gali būti naudojami „jutikliai“; jis turi visas toliau išvardytas charakteristikas:

a)

yra daugiafunkcinis;

b)

judėdamas trimatėje erdvėje gali išdėlioti ar orientuoti medžiagas, dalis, įrankius arba specialius prietaisus;

c)

jungia tris ar daugiau uždarojo ar atvirojo kontūro valdomuosius įtaisus, kurie gali turėti žingsninius variklius, ir

d)

turi „vartotojui prieinamą programuojamumą“ naudojant mokymo/atkūrimo būdą arba elektroninį kompiuterį, kuriuo gali būti programuojamasis loginis valdiklis, t. y. be mechaninio įsikišimo.

N.B.1.

Pirmiau pateiktoje apibrėžtyje „jutikliai“ – fizikinio reiškinio detektoriai, kurių rodmenys (pakeitus signalu, kurį gali suprasti valdymo blokas) gali generuoti „programas“ arba pakeisti užprogramuotas instrukcijas ar skaitmeninius „programos“ duomenis. Tai apima „jutiklius“, turinčius kompiuterinės regos, infraraudonojo vaizdo sukūrimo, akustinio vaizdo sukūrimo, liečiamojo valdymo, inercinio padėties nustatymo, optinio ar akustinio nuotolio matavimo arba jėgos ar sukimo momento matavimo galimybes.

N.B.2.

Pirmiau pateiktoje apibrėžtyje „vartotojui prieinamas programuojamumas“ – galimybė, leidžianti vartotojui papildyti, modifikuoti arba pakeisti „programas“ visomis priemonėmis, išskyrus toliau išvardytas priemones:

a)

fizinis montažo ar vidinių sujungimų keitimas arba

b)

funkcinių reguliatorių nustatymas, įskaitant parametrų įvedimą.

N.B.3.

Pirmiau pateikta apibrėžtis neapima toliau išvardytų prietaisų:

a)

manipuliavimo mechanizmų, kurie yra valdomi tik rankiniu būdu/nuotolinio operatoriaus;

b)

fiksuotosios sekos manipuliavimo mechanizmų, kurie yra automatiniai judamieji įtaisai, veikiantys pagal mechaniškai fiksuotus programuotus judesius. „Programa“ yra mechaniškai apribota fiksuotais stabdymo įtaisais, pavyzdžiui, kaiščiais arba krumpliaračiais. Judesių seka ir trajektorijų ar kampų pasirinkimas nėra valdomi ar keičiami mechaninėmis, elektroninėmis ar elektrinėmis priemonėmis;

c)

mechaniškai valdomų kintamosios sekos manipuliavimo mechanizmų, kurie yra automatiniai judamieji įtaisai, veikiantys pagal mechaniškai fiksuotus programuotus judesius. „Programa“ yra mechaniškai apribota fiksuotais, bet derinamais stabdymo įtaisais, pavyzdžiui, kaiščiais arba krumpliaračiais. Judesių seka ir trajektorijų ar kampų pasirinkimas yra keičiami pagal fiksuotos „programos“ trafaretą. „Programos“ trafareto keitimai arba modifikacijos (pvz., kaiščių ar krumpliaračių keitimai) viena ar daugiau judesio ašių yra atliekami tik naudojant mechanines operacijas;

d)

nuotoliniu būdu nevaldomų kintamosios sekos manipuliavimo mechanizmų, kurie yra automatiniai judamieji įtaisai, veikiantys pagal mechaniškai fiksuotus programuotus judesius. „Programa“ yra keičiama, tačiau seka yra vykdoma tik dvejetainiais signalais iš mechaniškai fiksuotų elektrinių dvipolių prietaisų arba derinamų stabdymo įtaisų;

e)

krovimo į rietuvą kranų, apibrėžtų kaip stačiakampių koordinačių manipuliatorių sistemos, pagamintų kaip ištisinė stačioji kaiščių laikiklių įrenginio dalis ir suprojektuotų parinkti šių kaiščių išdėstymą, kuris yra išsaugomas arba jį galima naujai pasirinkti.

2.

„Galiniai vykdymo įtaisai“

1.A.3. punkte „galiniai vykdymo įtaisai“ – griebtuvai „aktyvieji įrankiniai įtaisai“ ir bet kurios kitos įrankinės priemonės, kurios yra įdedamos į „roboto“ manipuliatoriaus rankos laikiklinį antgalį.

N.B.

Pirmiau pateiktoje apibrėžtyje „aktyvieji įrankiniai įtaisai“ – įtaisai, naudojami suteikti ruošiniui judesio jėgą, apdorojimo energiją arba krypčiai nustatyti.

1.A.4.   Nuotoliniai manipuliatoriai, kurie gali būti naudojami atlikti nuotolinius veiksmus per radiocheminio atskyrimo operacijas ar karštosiose kamerose, turintys vieną iš toliau išvardytų savybių:

a.

geba prasiskverbti per 0,6 m ar storesnę karštosios kameros sieną (valdymas per sieną) arba

b.

geba manipuliuoti per 0,6 m ar storesnės karštosios kameros sienos viršų (valdymas per sienos viršų).

Techninė pastaba.

Nuotoliniai manipuliatoriai, kurie gali būti naudojami atlikti nuotolinius veiksmus per radiocheminio atskyrimo operacijas ar karštosiose kamerose. Jie gali būti valdančiojo/pavaldžiojo tipo ar valdomi vairasvirte ar klaviatūra.

1.B.   BANDYMŲ IR GAMYBOS ĮRANGA

1.B.1.   Srauto formavimo mašinos, sukimosi formavimo mašinos, turinčios srauto formavimo funkcijas, ir įtvarai, išvardyti toliau:

a.

mašinos, turinčios abi išvardytas charakteristikas:

1.

tris ar daugiau ritinių (aktyviųjų ar kreipiančiųjų) ir

2.

kurios pagal gamintojo technines specifikacijas gali turėti „skaitmeninio valdymo“ blokus ar būti valdomos kompiuteriu;

b.

rotorius formuojantys įtvarai, suprojektuoti formuoti cilindrinius rotorius, kurių vidinis skersmuo yra nuo 75 mm iki 400 mm.

Pastaba.

1.B.1.a. punktas apima mašinas, turinčias tik vieną valco ritinį, suprojektuotą metalui deformuoti, ir dar du pagalbinius valco ritinius, kurie atremia įtvarą, tačiau tiesiogiai nedalyvauja deformacijos procese.

1.B.2.   Staklės metalui, keramikai, kompozicinėms medžiagoms ar kokiam nors jų deriniui pašalinti arba nupjauti, kurios pagal gamintojo technines specifikacijas gali turėti elektroninius vienalaikio „kontūrinio valdymo“ pagal dvi arba daugiau ašių prietaisus, išvardytos toliau:

N.B.

Dėl „skaitmeninio valdymo“ blokų, kuriuos valdo su jais susijusi „programinė įranga“, žr. 1.D.3. punktą.

a.

tekinimo staklės, kurių pagal ISO 230/2 (1988) standartą įvertintas „padėties nustatymo tikslumas“ su visomis leidžiamomis pataisomis išilgai bet kurios tiesinės ašies (bendras padėties nustatymas) yra geresnis (mažesnė vertė) nei 6 μm staklėms, turinčioms didesnio nei 35 mm skersmens apdirbimo pajėgumus.

Pastaba.

1.B.2.a. punktas netaikomas strypų tekinimo staklėms (Swissturn), skirtoms tik tiekiamiems strypams apdirbti, jei didžiausias strypų skersmuo ne didesnis kaip 42 mm ir nėra galimybių įtaisyti laikiklių. Staklės taip pat gali būti naudojamos mažesnio nei 42 mm skersmens dalims apdirbti jas gręžiant ir (arba) frezuojant.

b.

frezavimo staklės, turinčios kurią nors iš išvardytų charakteristikų:

1.

pagal ISO 230/2 (1988) standartą įvertintas „padėties nustatymo tikslumas“ su visomis leidžiamomis pataisomis išilgai bet kurios tiesinės ašies (bendras padėties nustatymas) yra geresnis (mažesnė vertė) nei 6 μm;

2.

dvi ar daugiau kontūrinių pasukimo ašių arba

3.

penkios ar daugiau ašių, kurios vienu metu gali būti suderintos „kontūriniam valdymui“.

Pastaba.

1.B.2.b. punktas netaikomas frezavimo staklėms, turinčioms abi toliau išvardytas charakteristikas:

1.

X ašies darbinė eiga didesnė nei 2 m ir

2.

pagal ISO 230/2 (1988) standartą įvertintas bendras „padėties nustatymo tikslumas“ ties x ašimi yra blogesnis (didesnė vertė) nei 30 μm;

c.

šlifavimo staklės, turinčios kurią nors iš išvardytų charakteristikų:

1.

pagal ISO 230/2 (1988) standartą įvertintas „padėties nustatymo tikslumas“ su visomis leidžiamomis pataisomis išilgai bet kurios tiesinės ašies (bendras padėties nustatymas) yra geresnis (mažesnė vertė) nei 4 μm;

2.

dvi ar daugiau kontūrinių pasukimo ašių arba

3

penkios ar daugiau ašių, kurios vienu metu gali būti suderintos „kontūriniam valdymui“.

Pastaba.

1.B.2.c. punktas netaikomas toliau išvardytoms šlifavimo staklėms:

1.

cilindrinėms išorinio, vidinio ar išorinio–vidinio šlifavimo staklėms, turinčioms visas šias charakteristikas:

a.

skirtoms didžiausiam išoriniam ruošinio skersmeniui ar ilgiui, lygiam 150 mm, ir

b.

ašys apribotos x, z ir c ašimis.

2.

koordinatinio šlifavimo staklėms, neturinčioms z ar w ašių, kurių bendras padėties nustatymo tikslumas yra mažesnis (geresnė vertė) nei 4 mikronai. Padėties nustatymo tikslumas pagal ISO 230/2 (1988) standartą.

d.

nevielinio elektrodo tipo elektroerozinės staklės, turinčios dvi ar daugiau kontūrinių sukimo ašių, kurios vienu metu gali būti derinamos „kontūrinio valdymo“ tikslu.

Pastabos.

1.

Kiekvieno staklių modelio atveju vietoj konkrečių staklių bandymų gali būti naudojami nurodytieji „padėties nustatymo tikslumo“ lygiai, apskaičiuoti pagal toliau nurodytas procedūras remiantis matavimais, atliktais pagal ISO 230/2 (1988) ar atitinkamus nacionalinius standartus, jei jie yra numatyti ir pripažįstami nacionalinių valdžios institucijų.

Nurodytasis „padėties nustatymo tikslumas“ turi būti apskaičiuojamas taip:

a.

vertinimui parenkamos penkios to paties modelio staklės;

b.

tiesinių ašių tikslumas išmatuojamas remiantis ISO 230/2 (1988);

c.

kiekvienoms staklėms nustatomos visų ašių tikslumo vertės (A). Metodas tikslumo vertei apskaičiuoti yra aprašytas ISO 230/2 (1988) standarte;

d.

nustatoma kiekvienos ašies vidutinė tikslumo vertė. Ši vidutinė vertė tampa modelio nurodytąja „padėties nustatymo tikslumo“ verte kiekvienai ašiai (Âx, Ây…);

e.

kadangi 1.B.2 punkte nurodomos visos tiesinės ašys, nurodytųjų „padėties nustatymo tikslumo“ verčių skaičius atitiks tiesinių ašių skaičių;

f.

jei staklių, kurioms netaikomi 1.B.2.a., 1.B.2.b. arba 1.B.2.c. punktai, kurios nors ašies nurodytasis „padėties nustatymo tikslumas“ šlifavimo staklių atveju yra 6 μm ar geresnis (mažesnė vertė), o frezavimo ir tekinimo staklių atveju – 8 μm ar geresnis (mažesnė vertė) (abiem atvejais pagal ISO 230/2 (1988)), turėtų būti reikalaujama, kad gamintojas kas aštuoniolika mėnesių pakartotinai patvirtintų tikslumo lygį.

2.

1.B.2 punktas netaikomas specialios paskirties staklėms, kurios naudojamos tik bet kurios iš šių dalių gamybai:

a.

krumpliaračių;

b.

alkūninių velenų ir kumštelinių velenų;

c.

įrankių ar pjoviklių;

d.

presavimo sliekinių sraigtų.

Techninės pastabos.

1.

Ašių nomenklatūra atitinka tarptautinį standartą ISO 841 „Skaitmeninio valdymo mašinos – Ašių ir judesių nomenklatūra“.

2.

Į bendrą kontūrinių ašių skaičių neįskaičiuojamos antrinės lygiagrečiosios kontūrinės ašys (pvz., w ašis horizontaliojo ištekinimo staklėse ar antrinė sukimo ašis, kurios centro linija lygiagreti pirminei sukimo ašiai)

3.

Sukimo ašys nebūtinai turi suktis 360° diapazonu. Sukimo ašis gali būti varoma linijiniu įtaisu, pvz., sraigtine ar krumpliastiebio-krumpliaračio pavara.

4.

1.B.2 punkte ašių, kurios gali būti vienu metu derinamos „kontūrinio valdymo“ tikslu, skaičius yra skaičius ašių, išilgai kurių arba apie kurias ruošinio apdorojimo metu atliekami vienalaikiai ir tarpusavyje susiję ruošinio ir įrankio judesiai vienas kito atžvilgiu. Tai neapima papildomų ašių, išilgai kurių arba apie kurias vyksta santykinis judėjimas pačiose staklėse, pavyzdžiui:

a.

krumplinės apdailos sistemos šlifavimo staklėse;

b.

lygiagrečiosios sukimo ašys, skirtos atskiriems ruošiniams įtvirtinti;

c.

kolinijinės sukimo ašys, skirtos manipuliuoti tuo pačiu ruošiniu laikant juos laikiklyje už skirtingų galų.

5.

Staklės, turinčios bent dvi iš šių trijų galimybių – tekinimo, frezavimo ar šlifavimo (pvz., tekinimo staklės su frezavimo galimybe), turi būti įvertintos pagal kiekvieną taikytiną įrašą (1.B.2.a., 1.B.2.b. ir 1.B.2.c.).

6.

1.B.2.b.3. ir 1.B.2.c.3. punktai apima stakles, grindžiamas paraleline linijine kinematine konstrukcija (pvz., heksapodus), turinčias 5 ar daugiau ašių, iš kurių nė viena nėra sukimosi ašis.

1.B.3.   Toliau nurodytos matmenų tikrinimo mašinos, įrankiai ar sistemos:

a.

kompiuteriu ar skaitmeniniu būdu valdomos koordinatinės matavimo staklės, turinčios bet kurią iš išvardytų charakteristikų:

1.

turinčios tik dvi ašis ir maksimalią leistiną ilgio matavimo paklaidą išilgai bet kurios ašies (vieno matmens), identifikuojamą kaip bet kurią E0x MPE, E0y MPE ar E0z MPE kombinaciją, lygią (1,25 + L/1 000) μm ar mažesnę (geresnę) (kai L – išmatuotas ilgis milimetrais) bet kuriame staklių veikimo diapazono taške (t. y. ašies ilgio ribose) pagal ISO 10360-2(2009) arba

2.

turinčios tris ar daugiau ašių ir trimatę (tūrinę) maksimalią leistiną ilgio matavimo paklaidą (E0, MPE), lygią (1,7 + L/800) μm ar mažesnę (geresnę) (kai L – išmatuotas ilgis milimetrais) bet kuriame staklių veikimo diapazono taške (t. y. ašies ilgio ribose) pagal ISO ISO 10360-2(2009).

Techninė pastaba.

Gamintojo pagal ISO 10360-2(2009) nurodytas koordinatinių matavimo staklių tiksliausios konfigūracijos E0, MPE (pvz., geriausia iš toliau išvardytų charakteristikų: zondas, adatos ilgis, judesio parametrai, aplinka), įskaitant visas galimas pataisas, lyginamas su 1,7 + L/800 μm ribine verte.

b.

toliau nurodyti linijinio poslinkio matuokliai:

1.

nesąlytinės matavimo sistemos, kurių „skiriamoji geba“ lygi 0,2 μm ar yra geresnė (mažesnė vertė) matavimo diapazone iki 0,2 mm;

2.

linijinės kintamo diferencialo transformatorių (LVDT) sistemos, turinčios abi toliau nurodytas charakteristikas:

a.

1.

LVDT, kurių veikimo diapazonas ne didesnis kaip 5 mm, aveju – „tiesiškumą“, lygų 0,1 % ar mažesnį (geresnį), matuojant nuo 0 per visą veikimo diapazoną arba

2.

LVDT, kurių veikimo diapazonas didesnis kaip 5 mm, atveju –„tiesiškumą“, lygų 0,1 % ar mažesnį (geresnį), matuojant nuo 0 iki 5 mm per visą veikimo diapazoną ir

b.

kaitumą (dreifą), lygų 0,1 % per dieną arba geresnį (mažesnį), kai temperatūra lygi standartinei bandymų patalpos aplinkos temperatūrai ± 1 K;

3.

matavimo sistemos, turinčios abi nurodytas charakteristikas:

a.

jose yra lazeris ir

b.

temperatūros diapazone ± 1 K, palyginti su standartine temperatūra, esant standartiniam slėgiui, mažiausiai 12 valandų išlaikančios:

1.

0,1 μm ar geresnę „skiriamąją gebą“ visoje savo skalėje ir

2.

turinčios lygią (0,2 + L/2 000) μm ar geresnę (mažesnę) „matavimo neapibrėžtį“ (L yra matuojamas ilgis milimetrais);

Pastaba.

1.B.3.b.3. punktas netaikomas matavimo interferometrų sistemoms be uždarosios ar atvirosios kilpos grįžtamojo ryšio, turinčioms lazerį staklių slydimo judesio nuokrypiams matuoti, matmenų tikrinimo mašinoms ar panašiai įrangai.

Techninė pastaba.

1.B.3.b. punkte nurodytas „linijinis poslinkis“ – atstumo tarp matavimo zondo ir matuojamo objekto pasikeitimas.

c.

kampinio poslinkio matuokliai, kurių „kampinės padėties nuokrypis“ lygus 0,00025° arba geresnis (mažesnis);

Pastaba.

1.B.3.c. punktas netaikomas optiniams įtaisams (tokiems kaip autokolimatoriai), kuriuose naudojama kolimuota šviesa (pvz., lazerio šviesa) kampiniam veidrodžio poslinkiui aptikti.

d.

sistemos, skirtos linijiniam ir kampiniam pusapvalkalių tikrinimui vienu metu, turinčios abi nurodytas charakteristikas:

1.

„matavimo neapibrėžtis“ išilgai bet kurios linijinės ašies yra lygi 3,5 μm/5 mm ar geresnė (mažesnė) ir

2.

„kampinės padėties nuokrypis“ yra lygus 0,02° ar mažesnis.

Pastabos.

1.

1.B.3. punktas apima stakles, kurias galima naudoti kaip matavimo įrenginius, jeigu jos atitinka ar viršija kriterijus, nurodytus matavimo mašinų funkcijose.

2.

1.B.3. punkte aprašytoms staklėms taikoma, jei jos bet kurioje savo darbinio diapazono vietoje viršija nurodytą ribą.

Techninė pastaba.

Visi šiame punkte nurodyti matavimo duomenų parametrai teikiami plius arba minus, t. y. teikiama ne visa verčių sritis.

1.B.4.   Kontroliuojamos aplinkos (vakuuminės ar inertinių dujų) indukcinės krosnys ir jų maitinimo šaltiniai, išvardyti toliau:

a.

krosnys, turinčios visas išvardytas charakteristikas:

1.

galinčios veikti esant didesnei nei 1123 K (850 °C) temperatūrai;

2.

turinčios indukcinių ričių, kurių skersmuo ne didesnis kaip 600 mm, ir

3.

suprojektuotos ne mažesnei kaip 5 kW įėjimo galiai;

Pastaba.

1.B.4.a. punktas netaikomas krosnims, suprojektuotoms puslaidininkinių plokštelių apdorojimui

b.

maitinimo šaltiniai, kurių nurodyta atiduodamoji galia ne mažesnė kaip 5 kW, specialiai suprojektuoti 1.B.4.a. punkte nurodytoms krosnims.

1.B.5.   Toliau nurodyti „izostatiniai presai“ ir susijusi įranga:

a.

„izostatiniai presai“, turintys abi toliau nurodytas charakteristikas:

1.

galintys sudaryti 69 MPa ar didesnį didžiausią darbinį slėgį ir

2.

turintys kameros ertmę, kurios vidinis skersmuo didesnis nei 152 mm;

b.

štampai, liejimo formos ir valdikliai, specialiai suprojektuoti „izostatiniams presams“, nurodytiems 1.B.5.a. punkte.

Techninės pastabos.

1.

1.B.5. punkte „izostatiniai presai“ – įranga, galinti sudaryti slėgį uždarojoje ertmėje, kurioje panaudojamos įvairios terpės (dujos, skystis, kietosios dalelės ir kt.), norint visomis kryptimis sukurti vienodą slėgį ertmėje, kurioje yra ruošinys arba medžiaga.

2.

1.B.5. punkte vidiniai kameros matmenys – kameros, kurioje kartu pasiekiama darbinė temperatūra ir darbinis slėgis, neįskaitant tvirtinimo įtaisų, matmenys. Tie matmenys bus mažesni už vidinį slėgio kameros skersmenį arba už vidinį izoliuotosios krosnies kameros skersmenį, atsižvelgiant į tai, kuri kamera yra kitos viduje.

1.B.6.   Vibracijos bandymo sistemos, įranga ir jų komponentai, išvardyti toliau:

a.

elektrodinaminės vibracijos bandymo sistemos, turinčios visas toliau išvardytas charakteristikas:

1.

jose naudojama grįžtamojo ryšio arba uždarosios kilpos technika ir yra skaitmeninis valdymo blokas;

2.

galinčios vibruoti 10 g ar didesnės vidutinės kvadratinės vertės intervale nuo 20 iki 2 000 Hz ir

3.

galinčios perduoti 50 kN ar didesnę jėgą (matuojant „ant pliko stalo“);

b.

skaitmeniniai valdymo blokai kartu su specialiai sukurta vibracijos bandymui skirta „programine įranga“, turintys didesnį nei 5 kHz tikralaikį dažnių juostos plotį, sukurti naudoti su sistema, nurodyta 1.B.6.a. punkte;

c.

vibraciniai įrenginiai (vibracijų generatoriai) su stiprintuvais ar be stiprintuvų, galintys perduoti 50 kN arba didesnę jėgą (matuojant „ant pliko stalo“), kurie yra tinkami naudoti 1.B.6.a. punkte nurodytoms sistemoms;

d.

pagalbinės bandinio struktūros ir elektroniniai blokai, suprojektuoti siekiant sujungti keletą vibracinių įrenginių į vientisą vibracinių įrenginių sistemą, galinčią užtikrinti 50 kN arba didesnę bendrą efektyviąją galią (matuojant „ant pliko stalo“), tinkami naudoti 1.B.6.a. punkte nurodytose sistemose.

Techninė pastaba.

1.B.6. punkte „ant pliko stalo“ reiškia plokščią stalą ar paviršių be jokių tvirtinimo įtaisų ar elementų.

1.B.7.   Vakuuminės ar kitos kontroliuojamos aplinkos metalurginės lydymo ir liejimo krosnys bei susijusi įranga, išvardyta toliau:

a.

perlydymo ir liejimo elektros lanku krosnys, turinčios abi išvardytas charakteristikas:

1.

sudegančiųjų elektrodų talpa nuo 1 000 iki 20 000 cm3 ir

2.

galinčios veikti esant didesnei nei 1973 K (1 700 °C) lydymo temperatūrai;

b.

lydymo elektronų spinduliais ir plazminės atomizacijos ir lydymo krosnys, turinčios abi išvardytas charakteristikas:

1.

galia ne mažesnė kaip 50 kW ir

2.

galinčios veikti esant didesnei nei 1 473 K (1 200 °C) lydymo temperatūrai;

c.

kompiuterinio valdymo ir kontrolės sistemos, specialiai sukonfigūruotos 1.B.7.a. ar 1.B.7.b. punkte nurodytoms krosnims.

1.C.   MEDŽIAGOS

Nėra.

1.D.   PROGRAMINĖ ĮRANGA

1.D.1.   „Programinė įranga“, specialiai suprojektuota arba modifikuota „naudoti“ įrangai, nurodytai 1.A.3., 1.B.1., 1.B.3., 1.B.5., 1.B.6.a., 1.B.6.b., 1.B.6.d. arba 1.B.7. punktuose.

Pastaba.

„Programinė įranga“, specialiai suprojektuota arba modifikuota „naudoti“ įrangai, nurodytai 1.B.3.d. punkte, apima „programinę įrangą“, skirtą vienu metu matuoti sienelių storiui ir kontūrui.

1.D.2.   „Programinė įranga“, specialiai suprojektuota ar modifikuota „kurti“, „gaminti“ ar „naudoti“ įrangą, nurodytą 1.B.2. punkte.

Pastaba.

1.D.2. punktas netaikomas tai „programinės įrangos“ programavimo daliai, kuri generuoja „skaitmeninio valdymo“ komandinius kodus, bet neleidžia tiesiogiai naudoti įrangos įvairioms dalims mechaniškai apdirbti.

1.D.3.   Bet kokiam elektroninių įrenginių deriniui arba sistemai skirta „programinė įranga“, leidžianti tokiam (-iems) įrenginiui (-iams) veikti kaip staklių „skaitmeninio valdymo“ blokui, galinti valdyti penkias ar daugiau interpoliacinių ašių, kurios gali būti vienu metu derinamos „kontūrinio valdymo“ tikslu.

Pastabos:

1.

„Programinė įranga“ yra kontroliuojama nepriklausomai nuo to, ar ji eksportuojama atskirai, ar yra įdiegta „skaitmeniniame valdymo“ bloke arba bet kokiame elektroniniame įrenginyje ar sistemoje.

2.

1.D.3. punktas netaikomas „programinei įrangai“, kurią valdymo bloko ar staklių gamintojas specialiai suprojektavo ar modifikavo staklėms, nenurodytoms 1.B.2. punkte, eksploatuoti.

1.E.   TECHNOLOGIJA

1.E.1.   „Technologija“ pagal Technologijos kontrolę, skirta „kurti“, „gaminti“ arba „naudoti“ įrangą, medžiagas arba „programinę įrangą“, nurodytas 1.A–4.D. punktuose.

2.   MEDŽIAGOS

2.A.   ĮRANGA, SĄRANKOS IR KOMPONENTAI

2.A.1.   Tigliai, pagaminti iš skystų aktinidinių metalų poveikiui atsparių medžiagų, išvardyti toliau:

a.

tigliai, turintys abi išvardytas charakteristikas:

1.

tūris nuo 150 cm3 (150 ml) iki 8 000 cm3 (8 l (litrų)) ir

2.

pagaminti iš kurios nors iš toliau išvardytų medžiagų, kurių bendras priemaišinis lygmuo sudaro ne daugiau kaip 2 % masės, ar iš tokių medžiagų derinių arba padengti tokiomis medžiagomis ar jų deriniais:

a.

kalcio fluorido (CaF2);

b.

kalcio cirkonato (metacirkonato) (CaZrO3);

c.

cerio sulfido (Ce2S3);

d.

erbio oksido (Er2O3);

e.

hafnio oksido (HfO2);

f.

magnio oksido (MgO);

g.

niobio, titano ir volframo azotinio lydinio (maždaug 50 % Nb, 30 % Ti, 20 % W);

h.

itrio oksido (Y2O3) arba

i.

cirkonio oksido (ZrO2);

b.

tigliai, turintys abi išvardytas charakteristikas:

1.

tūris nuo 50 cm3 (50 ml) iki 2 000 cm3 (2 litrų) ir

2.

pagaminti iš tantalo arba iškloti tantalu, kurio grynumas (pagal masę) 99,9 % arba didesnis;

c.

tigliai, turintys visas išvardytas charakteristikas:

1.

tūris nuo 50 cm3 (50 ml) iki 2 000 cm3 (2 litrų);

2.

pagaminti iš tantalo arba iškloti tantalu, kurio grynumas (pagal masę) 98 % arba didesnis, ir

3.

padengti tantalo karbidu, nitridu, boridu arba bet kokiu jų deriniu.

2.A.2.   Platina padengti katalizatoriai, specialiai suprojektuoti arba paruošti vandenilio izotopo mainų reakcijai tarp vandenilio ir vandens paspartinti, siekiant išgauti tritį iš sunkiojo vandens arba gaminti sunkųjį vandenį.

2.A.3.   Vamzdiniai gaminiai iš kompozitinių darinių, turintys abi toliau išvardytas charakteristikas:

a.

vidinis skersmuo nuo 75 mm iki 400 mm ir

b.

pagaminti naudojant bet kurias 2.C.7.a. punkte nurodytas „pluoštines ar gijines medžiagas“ arba 2.C.7.c. punkte nurodytus anglies prepregus.

2.B.   BANDYMŲ IR GAMYBOS ĮRANGA

2.B.1.   Tričio gamybos priemonės ar įrenginiai ir jų įranga:

a.

tričio gamybos, regeneravimo, išgavimo, koncentravimo ar transportavimo priemonės arba įrenginiai;

b.

tričio gamybos priemonių ar įrenginių įranga, išvardyta toliau:

1.

vandenilio arba helio šaldymo blokai, galintys atšaldyti iki 23 K (– 250 °C) ar žemesnės temperatūros, kurių šilumos atidavimo geba didesnė nei 150 W;

2.

vandenilio izotopų laikymo ar gryninimo sistemos, kuriose kaip laikymo arba gryninimo terpė naudojami metalų hidridai.

2.B.2.   Ličio izotopų atskyrimo priemonės ar įrenginiai ir jų sistemos bei įranga, išvardyti toliau:

N.B.

Tam tikra ličio izotopų atskyrimo įranga ir komponentai, skirti plazmos atskyrimo procesui (PSP), taip pat gali būti tiesiogiai naudojami urano izotopų atskyrimui ir yra kontroliuojami pagal INFCIRC/254/Part.1 (su pakeitimais).

a.

ličio izotopų atskyrimo priemonės ar įrenginiai;

b.

ličio izotopų atskyrimo, grindžiamo ličio ir gyvsidabrio amalgamų technologija, įranga, išvardyta toliau:

1.

įkrautinės skysčio–skysčio mainų kolonos, specialiai suprojektuotos ličio amalgamoms gauti;

2.

gyvsidabrio arba ličio amalgamų siurbliai;

3.

ličio amalgamų elektrolizės kameros;

4.

koncentruoto ličio hidroksido tirpalo garintuvai;

c.

jonų mainų sistemos, specialiai suprojektuotos ličio izotopų atskyrimui ir specialiai joms suprojektuoti komponentai;

d.

cheminių mainų sistemos (kuriose naudojami krauneteriai, kriptandai arba lariato eteriai), specialiai suprojektuotos ličio izotopų atskyrimui, ir specialiai joms suprojektuoti komponentai.

2.C.   MEDŽIAGOS

2.C.1.   aliuminio lydiniai, turintys abi išvardytas charakteristikas:

a.

didžiausias tempiamasis stipris 293 K (20 °C) temperatūroje „gali būti“ 460 MPa arba didesnis ir

b.

vamzdžių arba vientisų cilindrų pavidalo (įskaitant štampuotąsias detales), kurių išorinis skersmuo yra didesnis kaip 75 mm.

Techninė pastaba.

2.C.1. punkte frazė „gali būti“ apima aliuminio lydinius prieš terminį apdorojimą arba po jo.

2.C.2.   Berilio metalas, lydiniai, kuriuose yra daugiau kaip 50 % berilio (pagal masę), junginiai, gaminiai iš jų ir bet kurių anksčiau paminėtų medžiagų atliekos ar laužas.

Pastaba.

2.C.2. punktas netaikomas:

a.

rentgeno aparatų arba gręžinių karotažo įtaisų metaliniams langeliams;

b.

oksido profiliniams gaminiams arba pusgaminiams, specialiai suprojektuotiems elektronikos komponentų dalims arba elektroninių grandinių padėklams;

c.

smaragdų arba akvamarinų pavidalo beriliui (berilio ir aliuminio silikatui).

2.C.3.   Bismutas, turintis abi išvardytas charakteristikas:

a.

99,99 % arba didesnio grynumo (pagal masę) ir

b.

sidabro yra mažiau nei 10 ppm (milijoninių dalių) (pagal masę).

2.C.4.   Boro-10 (10B) izotopu iki didesnių negu natūraliojo izotopo paplitimas verčių prisodrintas boras: atominis boras, junginiai, mišiniai, kuriuose yra boro, gaminiai iš jų, bet kurių anksčiau paminėtų medžiagų atliekos ar laužas.

Pastaba.

2.C.4. punkte boro turintys mišiniai apima boru įsodrintas medžiagas.

Techninė pastaba.

Natūralus izotopo boras-10 paplitimas yra apie 18,5 % pagal masę (20 atominių procentų).

2.C.5.   Kalcis, turintis abi išvardytas charakteristikas:

a.

metalinių priemaišų, išskyrus magnį, yra mažiau nei 1 000 milijonųjų dalių (pagal masę) ir

b.

boro yra mažiau nei 10 milijonųjų dalių (pagal masę).

2.C.6.   Chloro trifluoridas (ClF3).

2.C.7.   „Pluoštinės ar gijinės medžiagos“ ir prepregai, išvardyti toliau:

a.

anglies ar aramido „pluoštinės ar gijinės medžiagos“, turinčios bet kurią iš šių charakteristikų:

1.

kurių „savitasis tampros modulis“ yra ne mažesnis kaip 12,7 × 106 m arba

2.

kurių „savitasis tempiamasis stipris“ yra ne mažesnis kaip 23,5 × 104 m;

Pastaba.

2.C.7.a. punktas netaikomas aramido „pluoštinėms ar gijinėms medžiagoms“, kuriose yra pluošto paviršiaus esterinio modifikatoriaus, sudarančio ne mažiau kaip 0,25 % jų masės.

b.

stiklo „pluoštinės ar gijinės medžiagos“, turinčios abi išvardytas charakteristikas:

1.

kurių „savitasis tampros modulis“ yra ne mažesnis kaip 3,18 × 106 m ir

2.

kurių „savitasis tempiamasis stipris“ yra ne mažesnis kaip 7,62 × 104 m;

c.

termoreaktyviosiomis dervomis impregnuoti ištisiniai „verpalai“, „pusverpaliai“, „grįžtės“ arba „juostos“, kurių plotis ne didesnis kaip 15 mm (prepregai), pagaminti iš anglinių arba stiklinių, „pluoštinių ar gijinių medžiagų“, nurodytų 2.C.7.a. punkte arba 2.C.7.b. punkte.

Techninė pastaba.

Derva sudaro kompozito rišiklį.

Techninės pastabos.

1.

2.C.7. punkte „savitasis modulis“ – tai Jungo modulis, išreikštas N/m2, padalytas iš savitojo svorio, išreikšto N/m3, išmatuotas esant 296 ± 2 K (23 ± 2 °C) temperatūrai ir 50 ± 5 % santykinei drėgmei.

2.

2.C.7. punkte „savitasis tempiamasis stipris“ – tai didžiausias tempiamasis stipris, išreikštas N/m2), padalytas iš savitojo svorio, išreikšto N/m3, išmatuotas esant 296 ± 2 K (23 ± 2 °C) temperatūrai ir 50 ± 5 % santykinei drėgmei.

2.C.8.   Metalinis hafnis, lydiniai, kuriuose yra daugiau kaip 60 % hafnio (pagal masę), junginiai, kuriuos sudaro daugiau nei 60 % hafnio (pagal masę), gaminiai iš jų ir bet kurių anksčiau paminėtų medžiagų atliekos ar laužas.

2.C.9.   Ličio-10 (6Li) izotopu iki didesnių negu natūraliojo izotopo paplitimas verčių prisodrintas litis ir sodrintojo ličio turintys produktai ar įtaisai: atominis litis, lydiniai, junginiai, mišiniai, kuriuose yra ličio, gaminiai iš jų, bet kurių anksčiau paminėtų medžiagų atliekos ar laužas.

Pastaba.

2.C.9. punktas netaikomas termoliuminescenciniams dozimetrams.

Techninė pastaba.

Natūralus izotopo litis-6 paplitimas yra apie 6,5 % pagal masę (7,5 atominių procentų).

2.C.10.   Magnis, turintis abi išvardytas charakteristikas:

a.

metalinių priemaišų, išskyrus kalcį, yra mažiau negu 200 milijonųjų dalių (pagal masę) ir

b.

boro yra mažiau nei 10 milijonųjų dalių (pagal masę).

2.C.11.   Martensitiškai senėjantis plienas, kurio didžiausias tempiamasis stipris 293 K (20 °C) temperatūroje „gali būti“1 950 MPa arba didesnis.

Pastaba.

2.C.11. punktas netaikomas gaminiams, kurių kiekvienas matmuo yra ne didesnis kaip 75 mm.

Techninė pastaba.

2.C.11. punkte frazė „gali būti“ apima martensitiškai senėjantį plieną prieš terminį apdorojimą arba po jo.

2.C.12.   Radis-226 (226Ra), radžio-226 lydiniai, radžio-226 junginiai, mišiniai, kuriuose yra radžio-226, gaminiai iš jų ir produktai ar įtaisai, turintys pirmiau paminėtų medžiagų.

Pastaba.

2.C.12. punktas netaikomas toliau išvardytiems:

a.

medicininiams uždedamiesiems elektrodams (aplikatoriams);

b.

produktams ar įtaisams, kuriuose yra mažiau kaip 0,37 GBq radžio-226.

2.C.13.   Titano lydiniai, turintys abi išvardytas charakteristikas:

a.

didžiausias tempiamasis stipris esant 293 K (20 °C) temperatūrai „gali būti“ 900 MPa arba didesnis ir

b.

vamzdžių arba vientisų cilindrų pavidalo (įskaitant štampuotąsias detales), kurių išorinis skersmuo yra didesnis kaip 75 mm.

Techninė pastaba.

2.C.13. punkte frazė „gali būti“ apima titano lydinius prieš terminį apdorojimą arba po jo.

2.C.14.   Volframas, volframo karbidas ir lydiniai, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 90 % volframo (pagal masę), turintys abi išvardytas charakteristikas:

a.

tuščiavidurės, cilindrinės simetrijos detalės (įskaitant cilindrinius segmentus), kurių vidinis skersmuo yra nuo 100 mm iki 300 mm, ir

b.

masė yra didesnė kaip 20 kg.

Pastaba.

2.C.14. punktas netaikomas gaminiams, specialiai suprojektuotiems naudoti svarsčiams arba gama spinduliuotės kolimatoriuose.

2.C.15.   Cirkonis, kuriame hafnio ir cirkonio santykis yra mažesnis nei 1:500 (pagal masę); tai: metalas, lydiniai, kuriuose yra daugiau kaip 50 % cirkonio (pagal masę), junginiai, gaminiai iš jų ir bet kurių pirmiau paminėtų medžiagų atliekos ar laužas.

Pastaba.

2.C.15. punktas netaikomas cirkonio folijai, kurios storis yra 0,10 mm ar mažesnis.

2.C.16.   Nikelio milteliai ir akytasis nikelio metalas, išvardyti toliau:

NB.

Dėl nikelio miltelių, kurie yra specialiai paruošti dujinės difuzijos barjerams gaminti, žiūrėti INFCIRC/254/Part 1 (su pakeitimais).

a.

nikelio milteliai, turintys abi išvardytas charakteristikas:

1.

99,0 % ar didesnio nikelio grynumo (pagal masę) ir

2.

vidutinis dalelių matmuo mažesnis nei 10 μm (išmatuotas pagal ASTM B 330 standartą);

b.

akytasis nikelio metalas, gautas iš 2.C.16.a. punkte nurodytų medžiagų.

Pastaba.

2.C.16. punktas netaikomas toliau išvardytiems:

a.

gijinio nikelio milteliams;

b.

pavieniams akytojo nikelio metalo lakštams, kurių kiekvieno plotas yra 1 000 cm2 ar mažesnis.

Techninė pastaba.

2.C.16.b. punkte nurodytas akytasis metalas, gautas presuojant ir sukepinant 2.C.16.a. punkte nurodytą medžiagą iki gaunamas metalo darinys su visoje struktūroje tarpusavyje sujungtomis smulkiomis akutėmis (poromis).

2.C.17.   Tritis, tričio junginiai, mišiniai, turintys tričio, kuriuose tričio ir vandenilio atomų santykis yra didesnis kaip 1:1 000, ir gaminiai ar įtaisai, kuriuose yra pirmiau išvardytų medžiagų.

Pastaba.

2.C.17. punktas netaikomas produktams ar įtaisams, kuriuose yra mažiau kaip 1,48 × 103 GBq tričio.

2.C.18.   Helis-3 (3He), mišiniai su heliu-3 ir gaminiai arba įtaisai, kuriuose yra pirmiau išvardytų medžiagų.

Pastaba.

2.C.18. punktas netaikomas gaminiams ar įtaisams, kuriuose yra mažiau kaip 1 g helio-3.

2.C.19.   Radionuklidai, kurie tinkami gaminti neutronų šaltinius remiantis alfa-n reakcija:

Aktinis 225

Kiuris 244

Polonis 209

Aktinis 227

Einšteinis 253

Polonis 210

Kalifornis 253

Einšteinis 254

Radis 223

Kiuris 240

Gadolinis 148

Toris 227

Kiuris 241

Plutonis 236

Toris 228

Kiuris 242

Plutonis 238

Uranas 230

Kiuris 243

Polonis 208

Uranas 232

Šių pavidalų:

a.

atominio;

b.

junginių, kurių visuminis aktyvumas yra 37 GBq kilogramui ar didesnis;

c.

mišinių, kurių visuminis aktyvumas yra 37 GBq kilogramui ar didesnis;

d.

pirmiau aprašytų radionuklidų turinčių produktų ir įtaisų.

Pastaba.

2.C.19. punktas netaikomas gaminiams ar įtaisams, kurių aktyvumas mažesnis kaip 3,7 GBq.

2.C.20.   Renis ir lydiniai, kuriuose renis sudaro 90 % ar daugiau masės, ir renio ir volframo lydiniai, kuriuose renis ir volframas bet kokiu santykiu sudaro 90 % ar daugiau masės, turintys abi toliau išvardytas charakteristikas:

a.

tuščiavidurės, cilindrinės simetrijos detalės (įskaitant cilindrinius segmentus), kurių vidinis skersmuo yra nuo 100 mm iki 300 mm, ir

b.

masė yra didesnė kaip 20 kg.

2.D.   PROGRAMINĖ ĮRANGA

Nėra

2.E.   TECHNOLOGIJA

2.E.1.   „Technologija“, remiantis Technologijų kontrole, skirta „kurti“, „gaminti“ arba „naudoti“ įrangą, medžiagas arba „programinę įrangą“, nurodytas 2.A–2.D. punktuose.

3.   URANO IZOTOPŲ ATSKYRIMO ĮRANGA IR KOMPONENTAI (kurie nėra nurodyti saugos režimo objektų sąraše)

3.A.   ĮRANGA, SĄRANKOS IR KOMPONENTAI

3.A.1.   Dažnio keitikliai arba generatoriai, tinkami naudoti kaip kintamojo dažnio arba pastoviojo dažnio variklinės pavaros, turintys visas šias charakteristikas:

N.B.1.

Dažnio keitikliai ir generatoriai, specialiai suprojektuoti arba paruošti naudoti dujų centrifuginio atskyrimo technologijoje, kontroliuojami pagal INFCIRC/254/Part 1 (su pakeitimais).

N.B.2.

„Programinė įranga“, specialiai suprojektuota pagerinti arba įgalinti dažnio keitiklių arba generatorių veikimą, siekiant, kad jie atitiktų toliau išvardytas charakteristikas, yra kontroliuojama pagal 3.D.2 ir 3.D.3. punktus.

a.

daugiafazis išėjimas tiekia 40 VA ar didesnę galią;

b.

veikiantys 600 Hz arba didesniu dažniu ir

c.

dažnių valdymo paklaida geresnė (mažesnė) kaip 0,2 %.

Pastabos.

1.

3.A.1. punktas taikomas dažnio keitikliams, skirtiems specialioms pramoninėms mašinoms ir (arba) vartojimo prekėms (staklėms, transporto priemonėms ir kt.), tik tuo atveju, jeigu dažnio keitikliai juos nuėmus gali atitikti pirmiau išvardytas charakteristikas, ir jei laikomasi 3 bendrosios pastabos.

2.

Eksporto kontrolės tikslu vyriausybė nustatys, ar tam tikras dažnio keitiklis atitinka pirmiau išvardytas charakteristikas, atsižvelgiant į apribojimus dėl aparatinės ir programinės įrangos.

Techninės pastabos.

1.

3.A.1. punkte nurodyti dažnio keitikliai taip pat vadinami konverteriais arba inverteriais.

2.

3.A.1. punkte nurodytas charakteristikas gali atitikti tam tikra įranga, parduodama kaip: generatoriai, elektroninė bandymų įranga, AC maitinimo šaltiniai, kintamo greičio variklinės pavaros, kintamo greičio pavaros (VSD), kintamo dažnio pavaros (VFD), reguliuojamo dažnio pavaros (AFD) arba reguliuojamo greičio pavaros (ASD).

3.A.2.   Lazeriai, lazeriniai stiprintuvai ir osciliatoriai, išvardyti toliau:

a.

vario garų lazeriai, turintys abi toliau išvardytas charakteristikas:

1.

darbiniai bangos ilgiai yra nuo 500 iki 600 nm ir

2.

vidutinė išėjimo galia yra lygi 30 W arba didesnė;

b.

argono jonų lazeriai, turintys abi šias charakteristikas:

1.

darbiniai bangos ilgiai yra nuo 400 iki 515 nm ir

2.

vidutinė išėjimo galia yra didesnė kaip 40 W;

c.

neodimiu legiruoti (ne stiklo) lazeriai, kurių išėjimo bangos ilgis yra nuo 1 000 nm iki 1 100 nm, turintys bet kurią iš šių charakteristikų:

1.

impulsinio žadinimo moduliuotosios kokybės lazeriai, kurių impulso trukmė yra lygi 1 ns arba didesnė, turintys bet kurią iš šių charakteristikų:

a.

vienos skersinės modos išėjimo vidutinė galia yra didesnė kaip 40 W arba

b.

daugelio skersinių modų išėjimo vidutinė galia yra didesnė kaip 50 W;

arba

2.

kuriuose įdiegtas dažnių dubliavimas, kad išgaunamas išėjimo bangos ilgis būtų nuo 500 iki 550 nm, ir kurių vidutinė išėjimo galia viršija 40 W;

d.

derinamieji impulsiniai vienmodžiai dažiklio lazeriniai osciliatoriai, turintys visas toliau išvardytas charakteristikas:

1.

darbiniai bangos ilgiai yra nuo 300 iki 800 nm;

2.

vidutinė išėjimo galia yra didesnė kaip 1 W;

3.

impulsų pasikartojimo dažnis yra didesnis kaip 1 kHz ir

4.

impulsų trukmė yra mažesnė kaip 100 ns;

e.

derinamųjų impulsinių dažiklio lazerių stiprintuvai ir osciliatoriai, turintys visas toliau išvardytas charakteristikas:

1.

darbiniai bangos ilgiai yra nuo 300 iki 800 nm;

2.

vidutinė išėjimo galia yra didesnė kaip 30 W;

3.

impulsų pasikartojimo dažnis yra didesnis kaip 1 kHz ir

4.

impulsų trukmė yra mažesnė kaip 100 ns;

Pastaba.

3.A.2.e. punktas netaikomas vienmodžiams osciliatoriams.

f.

aleksandrito lazeriai, turintys visas toliau išvardytas charakteristikas:

1.

darbiniai bangos ilgiai yra nuo 720 iki 800 nm;

2.

juostos plotis yra 0,005 nm arba mažesnis;

3.

impulsų pasikartojimo dažnis yra didesnis kaip 125 Hz ir

4.

vidutinė išėjimo galia yra didesnė kaip 30 W;

g.

impulsiniai anglies dioksido lazeriai, turintys visas toliau išvardytas charakteristikas:

1.

darbiniai bangos ilgiai yra nuo 9 000 iki 11 000 nm;

2.

impulsų pasikartojimo dažnis yra didesnis kaip 250 Hz;

3.

vidutinė išėjimo galia yra didesnė kaip 500 W ir

4.

impulsų trukmė yra mažesnė kaip 200 ns;

Pastaba.

3.A.2.g. punktas netaikomas didesnės galios (paprastai 1–5 kW) pramoniniams CO2 lazeriams, naudojamiems tokiose srityse kaip pjaustymas ir suvirinimas, nes šie lazeriai yra arba nuolatinės veikos, arba impulsiniai lazeriai, kurių impulsų trukmė didesnė kaip 200 ns.

h.

impulsinio žadinimo (XeF, XeCl, KrF) eksimeriniai lazeriai, turintys visas toliau išvardytas charakteristikas:

1.

darbiniai bangos ilgiai yra nuo 240 iki 360 nm;

2.

impulsų pasikartojimo dažnis yra didesnis kaip 250 Hz ir

3.

vidutinė išėjimo galia yra didesnė kaip 500 W;

i.

paravandenilio Ramano keitikliai, suprojektuoti veikti esant 16 μm išėjimo bangos ilgiui ir didesniam kaip 250 Hz impulsų pasikartojimo dažniui;

j.

impulsiniai anglies monoksido lazeriai, turintys visas toliau išvardytas charakteristikas:

1.

darbiniai bangos ilgiai yra nuo 5 000 iki 6 000 nm;

2.

impulsų pasikartojimo dažnis yra didesnis kaip 250 Hz;

3.

vidutinė išėjimo galia yra didesnė kaip 200 W ir

4.

impulsų trukmė yra mažesnė kaip 200 ns;

Pastaba.

3.A.2.j. punktas netaikomas didesnės galios (paprastai 1–5 kW) pramoniniams CO2 lazeriams, naudojamiems tokiose srityse kaip pjaustymas ir suvirinimas, nes šie lazeriai yra arba nuolatinės veikos, arba impulsiniai lazeriai, kurių impulsų trukmė didesnė kaip 200 ns.

3.A.3.   Vožtuvai, turintys visas išvardytas charakteristikas:

a.

vardinis skersmuo ne mažesnis kaip 5 mm;

b.

turintys silfoninį sandariklį ir

c.

visiškai pagaminti iš aliuminio, aliuminio lydinio, nikelio arba nikelio lydinio, kuriuose yra daugiau kaip 60 % nikelio (pagal masę), arba iškloti šiomis medžiagomis.

Techninė pastaba.

Skirtingus įėjimo ir išėjimo skersmenis turinčių vožtuvų atveju 3.A.3.a. punkte vartojama vardinio skersmens sąvoka taikoma mažiausiam skersmeniui.

3.A.4.   Superlaidieji solenoidiniai elektromagnetai, turintys visas toliau išvardytas charakteristikas:

a.

galintys sukurti magnetinio lauko indukciją, didesnę kaip 2 T;

b.

ilgio ir vidinio skersmens santykis didesnis kaip 2;

c.

vidinis skersmuo didesnis kaip 300 mm ir

d.

magnetinio lauko nevienalytiškumas centriniuose 50 % vidinio tūrio ne didesnis kaip 1 %;

Pastaba.

3.A.4. punktas netaikomas magnetams, specialiai suprojektuotiems ir eksportuojamiems kaip medicininių branduolinio magnetinio rezonanso tomografijos sistemų dalis.

N.B.

Žodžiai kaip dalis nebūtinai reiškia fizinę dalį toje pačioje siuntoje. Leidžiamos atskiros siuntos iš skirtingų šaltinių, jeigu susijusiuose eksporto dokumentuose aiškiai nurodoma, kad siuntos yra siunčiamos kaip dalis.

3.A.5.   Didelės galios nuolatinės srovės maitinimo šaltiniai, turintys abi išvardytas charakteristikas:

a.

galintys nuolat 8 valandas tiekti 100 V ir didesnę įtampą esant 500 A ar didesnei išėjimo srovei, ir

b.

srovės arba įtampos nepastovumas per 8 valandas yra mažesnis kaip 0,1 %.

3.A.6.   Aukštosios įtampos nuolatinės srovės maitinimo šaltiniai, turintys abi išvardytas charakteristikas:

a.

gali nuolat 8 valandas tiekti 20 kV ar didesnę įtampą esant 1 A ar didesnei išėjimo srovei ir

b.

srovės arba įtampos nepastovumas per 8 valandas yra mažesnis kaip 0,1 %.

3.A.7.   Visų rūšių slėgio keitliai, galintys matuoti absoliutųjį slėgį ir turintys visas išvardytas charakteristikas:

a.

slėgio jutikliai, pagaminti iš aliuminio, aliuminio lydinio, aliuminio oksido (aliuminio oksido arba safyro), nikelio, nikelio lydinio, turinčio daugiau kaip 60 % nikelio (pagal masę), arba visiškai fluorintų angliavandenilinių polimerų, ar padengti jais;

b.

jei yra, sandarikliai, būtini slėgio jutikliui užsandarinti ir tiesiogiai susiliečiantys su technologine terpe, pagaminti iš aliuminio, aliuminio lydinio, aliuminio oksido (aliuminio oksido ar safyro), nikelio, nikelio lydinio, turinčio daugiau kaip 60 % nikelio (pagal masę), arba visiškai fluorintų angliavandenilinių polimerų, ar padengti jais, ir

c.

Turintys vieną iš toliau išvardytų charakteristikų:

1.

visa matavimo skalė mažesnė kaip 13 kPa, o „tikslumas“ didesnis nei ± 1 % visos skalės atžvilgiu arba

2.

visa matavimo skalė yra 13 kPa arba didesnė, o „tikslumas“ didesnis nei ± 130 Pa, kai matuojama esant 13 kPa slėgiui.

Techninės pastabos.

1.

3.A.7. punkte slėgio keitliai yra įtaisai, kurie konvertuoja slėgio matavimus į signalą.

2.

3.A.7. punkte. sąvoka „tikslumas“ apima netiesiškumą, histerezę ir pakartojamumą aplinkos temperatūroje.

3.A.8.   Vakuuminiai siurbliai, turintys visas išvardytas charakteristikas:

a.

įėjimo angos matmuo lygus 380 mm arba didesnis;

b.

siurbimo greitis lygus 15 m3/s ar didesnis ir

c.

gali sukurti ribinį vakuumą, didesnį kaip 13,3 mPa.

Techninės pastabos.

1.

Siurbimo greitis nustatomas matavimo taške su azoto dujomis ar oru.

2.

Ribinis vakuumas nustatomas siurblio įėjime jį užtvėrus.

3.A.9   Silfoniniai spiralinio tipo kompresoriai ir silfoniniai spiralinio tipo vakuuminiai siurbliai, turintys visas šias charakteristikas:

a.

įleidimo tūrio srautas yra 50 m3 /h ar didesnis;

b.

slėgio santykis gali būti lygus 2:1 ar didesnis ir

c.

visi paviršiai, susiliečiantys su technologinėmis dujomis, pagaminti iš bet kurios iš šių medžiagų:

1.

aliuminio arba aliuminio lydinio;

2.

aliuminio oksido;

3.

nerūdijančiojo plieno;

4.

nikelio arba nikelio lydinio;

5.

fosforinės bronzos arba

6.

fluoropolimerų.

Techninės pastabos.

1.

Spiraliniame kompresoriuje ar vakuuminiame siurblyje pusmėnulio formos dujų kišenės patenka tarp vienos ar daugiau porų tarpusavyje sukabintų spiralinių menčių (spiralių), iš kurių viena juda, kita nejuda. Judanti spiralė juda orbita nejudančios spiralės atžvilgiu; ji nesisuka. Judančiai spiralei judant orbita nejudančios spiralės atžvilgiu, slinkdamos link įrenginio išėjimo angos dujų kišenės mažėja (t. y. jos suspaudžiamos).

2.

Silfoniniame spiraliniame kompresoriuje ar vakuuminiame siurblyje technologinės dujos metaliniu silfonu yra visiškai izoliuotos nuo tepamų siurblio dalių ir nuo išorės atmosferos. Vienas silfono galas pritvirtintas prie judančios spiralės, kitas – prie siurblio nejudančio korpuso.

3.

Fluoropolimerai apima šias medžiagas, bet ne tik jas:

a.

politetrafluoretileną (PTFE),

b.

fluorintą etileno propileną (FEP),

c.

perfluoralkoksį (PFA),

d.

polichlorotrifluoroetileną (PCTFE); ir

e.

vinilideno fluorido heksafluoropropileno kopolimerą.

3.B.   BANDYMŲ IR GAMYBOS ĮRANGA

3.B.1.   Fluoro gamybos elektrolitinės celės, kurių našumas didesnis negu 250 g fluoro per valandą.

3.B.2.   Rotorių gamybos ar surinkimo įranga, rotorių balansavimo įranga, silfonų formavimo įtvarai ir štampai, išvardyti toliau:

a.

rotorių surinkimo įranga, skirta surinkti dujų centrifugų rotorių vamzdines dalis, pertvaras ir galinius dangtelius;

Pastaba.

3.B.2.a. punktas taikomas tiksliesiems įtvarams, tvirtinimo detalėms ir karštojo suleidimo mašinoms.

b.

rotorių balansavimo įranga, skirta išcentruoti dujų centrifugų rotoriaus vamzdines dalis, sutapatinant su bendrąja ašimi;

Techninė pastaba.

Pagal 3.B.2.b. punktą tokia įranga paprastai susideda iš tiksliųjų matavimo zondų, prijungtų prie kompiuterio, nuosekliai kontroliuojančio, pvz., rotoriaus vamzdinių dalių balansavimui naudojamų pneumatinių tvoklių veikimą.

c.

silfonų formavimo įtvarai ir štampai, skirti gaminti viengubos sąsūkos silfonus.

Techninė pastaba.

3.B.2.c. punkte nurodyti silfonai turi visas toliau išvardytas charakteristikas:

1.

vidinis skersmuo yra nuo 75 mm iki 400 mm;

2.

ilgis lygus 12,7 mm ar didesnis;

3.

viengubos sąsūkos gylis didesnis kaip 2 mm ir

4.

pagaminti iš didelio stiprio aliuminio lydinių, martensitiškai senėjančio plieno ar didelio stiprio „pluoštinių ar gijinių medžiagų“.

3.B.3.   Stacionarios ar portatyvinės, horizontaliosios ar vertikaliosios išcentrinės daugiaplokštuminės balansavimo mašinos, išvardytos toliau:

a.

išcentrinės balansavimo mašinos, suprojektuotos balansuoti lanksčiuosius rotorius, kurių ilgis 600 mm ar didesnis, turinčios visas išvardytas charakteristikas:

1.

mosto arba kakliuko skersmuo didesnis kaip 75 mm;

2.

galinčios balansuoti nuo 0,9 iki 23 kg ir

3.

galinčios balansuoti didesniu kaip 5 000 sūkių per minutę greičiu;

b.

išcentrinės balansavimo mašinos, suprojektuotos balansuoti tuščiavidurių cilindrinių rotorių komponentus ir turinčios visas išvardytas charakteristikas:

1.

kakliuko skersmuo didesnis kaip 75 mm;

2.

galinčios balansuoti nuo 0,9 iki 23 kg;

3.

galinčios subalansuoti iki liekamojo disbalanso, kuris lygus 0,010 kg × mm/kg kiekvienai plokštumai ar mažesnis, ir

4.

diržinės pavaros tipo.

3.B.4.   Gijų vyniojimo mašinos ir susijusi įranga, išvardytos toliau:

a.

gijų vyniojimo mašinos, turinčios visas išvardytas charakteristikas:

1.

galinčios pluoštą paskirstyti, sukti ir vynioti, judesius koordinuojant ir programuojant pagal dvi ar daugiau ašių;

2.

specialiai suprojektuotos kompozitiniams dariniams ar sluoksniuotosioms medžiagoms gaminti iš „pluoštinių ar gijinių medžiagų“ir

3.

galinčios vynioti ant cilindrinių vamzdžių, kurių vidinis skersmuo 75–650 mm, o ilgis 300 mm ar didesnis;

b.

koordinatinio poslinkio ir programavimo valdymo įtaisai gijų vyniojimo mašinoms, nurodytoms 3.B.4.a. punkte;

c.

tikslieji įtvarai gijų vyniojimo mašinoms, nurodytoms 3.B.4.a. punkte.

3.B.5.   Elektromagnetiniai izotopų separatoriai, suprojektuoti vienam ar keliems jonų šaltiniams arba turintys vieną ar kelis jonų šaltinius, galintys tiekti 50 mA ar didesnę suminę jonų pluošto srovę.

Pastabos.

1.

3.B.5. punktas taikomas separatoriams, galintiems įsodrinti patvariuosius izotopus, taip pat urano izotopus.

N.B.

Separatorius, galintis atskirti švino izotopus, kurie skiriasi vienu masės vienetu, savaime gali įsodrinti urano izotopus, kurie skiriasi trimis masės vienetais.

2.

3.B.5. punktas taikomas separatoriams, turintiems jonų šaltinių ir kolektorių, esančių magnetiniame lauke arba už jo ribų.

Techninė pastaba.

Vienas 50 mA jonų šaltinis negali iš gamtoje paplitusios tiekiamos medžiagos pagaminti daugiau kaip 3 g atskirto labai įsodrinto urano (HEU) per metus.

3.B.6.   Masių spektrometrai, išvardyti toliau, galintys matuoti 230 atominės masės vienetų ar didesnę jonų masę ir turintys skiriamąją gebą, geresnę nei 2 dalys iš 230, ir jiems skirti jonų šaltiniai:

N.B.

Masių spektrometrai, specialiai suprojektuoti ar paruošti analizuoti urano heksafluorido operatyviosios kontrolės mėginius, yra kontroliuojami pagal INFCIRC/254/Part 1 (su pakeitimais).

a.

induktyviuoju būdu išlaikomos plazmos masių spektrometrai (ICP/MS);

b.

rusenančiojo išlydžio masių spektrometrai (GDMS);

c.

šiluminio jonizavimo masių spektrometrai (TIMS);

d.

elektronpluoščiai masių spektrometrai, turintys abi šias charakteristikas:

1.

molekulinio spindulių pluošto įleidimo sistemą, kuri įleidžia kolimuotą analizuojamų molekulių pluoštą į zoną, kurioje yra jonų šaltinis ir molekulės jonizuojamos elektronų pluoštu, ir

2.

vieną ar kelias šaldomąsias gaudykles, galinčias atšaldyti iki 193 K (– 80 °C) arba mažesnės temperatūros, kad analizuojamos molekulės, kurios nejonizuojamos elektronų pluoštu, būtų sulaikomos;

e.

masių spektrometrai su įrengtu mikrofluorinamų jonų šaltiniu, skirtu aktinidams arba aktinidų fluoridams.

Techninės pastabos.

1.

3.B.6.d punkte apibūdinti masių spektrometrai, kurie paprastai naudojami UF6 dujų mėginių izotopų analizei.

2.

3.B.6.d punkte nurodyti elektronpluoščiai masių spektrometrai taip pat vadinami elektronų pluoštu paveiktų masių spektrometrais arba elektroninės jonizacijos masių spektrometrais.

3.

3.B.6.d.2 punkte nurodyta „šaldomoji gaudyklė“ yra įtaisas, kuris sulaiko dujų molekules kondensuodamas arba užšaldydamas jas ant šaltų paviršių. Taikant šį punktą uždarojo ciklo dujinio helio kriogeninis vakuuminis siurblys nelaikomas šaldomąja gaudykle.

3.C.   MEDŽIAGOS

Nėra.

3.D.   PROGRAMINĖ ĮRANGA

3.D.1.   „Programinė įranga“, specialiai suprojektuota „naudoti“ įrangai, nurodytai 3.A.1., 3.B.3. arba 3.B.4. punktuose

3.D.2.   „Programinė įranga“ arba šifravimo raktai/kodai, specialiai suprojektuoti pagerinti arba įgalinti veikimo charakteristikas tos įrangos, kuriai netaikomas 3.A.1. punktas, kad ji atitiktų ar viršytų 3.A.1. punkte nurodytas charakteristikas.

3.D.3   „Programinė įranga“, specialiai suprojektuota pagerinti arba įgalinti įrangos, kuriai taikomas 3.A.1. punktas, veikimo charakteristikas.

3.E.   TECHNOLOGIJA

3.E.1.   „Technologija“ pagal Technologijų kontrolę, skirta „kurti“, „gaminti“ arba „naudoti“ įrangą, medžiagas arba „programinę įrangą“, nurodytas 3.A–3.D. punktuose.

4.   SU SUNKIOJO VANDENS GAMYBOS ĮRENGINIU SUSIJUSI ĮRANGA (kita, nei nurodytoji pirminiame saugos režimo objektų sąraše)

4.A.   ĮRANGA, SĄRANKOS IR KOMPONENTAI

4.A.1.   Specializuotosios kolonų įkrovos sunkiajam vandeniui atskirti nuo paprasto vandens, turinčios abi toliau išvardytas charakteristikas:

a.

pagamintos iš fosforinės bronzos tinklelio, chemiškai apdoroto taip, kad padidėtų drėkstamumas, ir

b.

suprojektuotos naudoti vakuuminėse distiliavimo kolonose.

4.A.2.   Siurbliai, galintys perpumpuoti koncentruoto arba atskiesto kalio amido katalizatoriaus tirpalą skystame amoniake (KNH2/NH3), turintys visas išvardytas charakteristikas:

a.

hermetiški (t. y. hermetiškai uždaryti);

b.

didesnio kaip 8,5 kubinių metrų per valandą našumo ir

c.

turintys vieną iš išvardytų charakteristikų:

1.

koncentruoto kalio amido tirpalų (1 % ar stipresnių) atveju darbinis slėgis yra 1,5–60 MPa, arba

2.

atskiesto kalio amido tirpalų (mažiau kaip 1 %) atveju darbinis slėgis yra 20–60 MPa.

4.A.3.   Turbodetanderiai arba turbodetanderiai-kompresoriai, turintys abi išvardytas charakteristikas:

a.

suprojektuoti veikti esant ne aukštesnei kaip 35 K (– 238 °C) išėjimo temperatūrai ir

b.

suprojektuoti 1 000 kg/h arba didesniam vandenilio dujų našumui.

4.B.   BANDYMŲ IR GAMYBOS ĮRANGA

4.B.1.   Vandens ir vandenilio sulfido mainų lėkštinės kolonos ir vidiniai kontaktoriai, tokie kaip:

NB.

Specialiai suprojektuotos arba paruoštos kolonos sunkiojo vandens gamybai, žr. dok. INFCIRC/254/ 1 dalį (su pakeitimais).

a.

vandens ir vandenilio sulfido mainų lėkštinės kolonos, turinčios visas išvardytas charakteristikas:

1.

galinčios veikti esant ne mažesniam kaip 2 MPa slėgiui;

2.

pagamintos iš anglinio plieno, kurio austenitinio plieno ASTM (ar lygiaverčio standarto) dalelių dydis ne mažesnis kaip 5, ir

3.

kurių skersmuo ne mažesnis kaip 1,8 m;

b.

vidiniai kontaktoriai, skirti vandens ir vandenilio sulfido mainų lėkštinėms kolonoms, nurodytoms 4.B.1.a. punkte.

Techninė pastaba.

Kolonų vidiniai kontaktoriai yra segmentuotos lėkštės, kurių sąrankos bendras efektyvusis skersmuo yra ne mažesnis kaip 1,8 m, yra suprojektuoti užtikrinti priešinių srautų sąlytį ir yra pagaminti iš nerūdijančiojo plieno, turinčio ne daugiau kaip 0,03 % anglies priemaišų. Lėkštės gali būti sietinės, vožtuvinės, gaubtelinės ar turbulencinio tinklelio pavidalo.

4.B.2.   Vandenilinės kriogeninės distiliavimo kolonos, turinčios visas išvardytas charakteristikas:

a.

suprojektuotos veikti esant vidinei temperatūrai ne aukštesnei kaip 35 K (– 238 °C);

b.

suprojektuotos veikti esant vidiniam slėgiui nuo 0,5 iki 5 MPa;

c.

pagamintos iš vienos iš šių medžiagų:

1.

nerūdijančiojo 300 serijos plieno su mažu sieros kiekiu, kurio austenitinio plieno ASTM (ar lygiaverčio standarto) dalelių dydis ne mažesnis kaip 5, arba

2.

iš kitų ekvivalenčių medžiagų, kurios yra kriogeninės ir suderinamos su vandeniliu, ir

d.

kurių vidinis skersmuo ne mažesnis kaip 30 cm, o „efektyvusis ilgis“ ne mažesnis kaip 4 m.

Techninė pastaba.

„Efektyviojo ilgio“ terminas reiškia įkrovos medžiagos efektyvųjį aukštį įkrautinėje kolonoje arba vidinių kontaktinių filtrų efektyvųjį aukštį lėkštinėje kolonoje.

4.B.3.   [Nebenaudojama nuo 2013 m. birželio 14 d.]

4.C.   MEDŽIAGOS

Nėra

4.D.   PROGRAMINĖ ĮRANGA

Nėra

4.E.   TECHNOLOGIJA

4.E.1.   „Technologija“, pagal Technologijų kontrolę, skirta „kurti“, „gaminti“ arba „naudoti“ įrangą, medžiagas arba „programinę įrangą“, nurodytas 4.A–4.D. punktuose.

5.   BANDYMŲ IR MATAVIMO ĮRANGA, SKIRTA KURTI BRANDUOLINIUS SPROGSTAMUOSIUS ĮTAISUS

5.A.   ĮRANGA, SĄRANKOS IR KOMPONENTAI

5.A.1.   Fotodaugintuvai, turintys abi šias charakteristikas:

a.

fotokatodo plotą, didesnį kaip 20 cm2, ir

b.

anodo impulso kilimo trukmę, mažesnę kaip 1 ns.

5.B.   BANDYMŲ IR GAMYBOS ĮRANGA

5.B.1.   Blyksniniai rentgeno spinduliuotės generatoriai ar impulsiniai elektronų greitintuvai, turintys bet kurią iš šių charakteristikų grupių:

a.

1.

greitintuvo didžiausiąją elektronų energiją, ne mažesnę kaip 500 keV, bet mažesnę kaip 25 MeV, ir

2.

kokybę (K), ne mažesnę kaip 0,25, arba

b.

1.

greitintuvo didžiausiąją elektronų energiją, ne mažesnę kaip 25 MeV, ir

2.

didžiausiąją galią, didesnę kaip 50 MW.

Pastaba.

Punktas 5.B.1. netaikomas greitintuvams, kurie yra sudėtinės dalys įtaisų, suprojektuotų kitokiems tikslams nei elektronų pluošto ar rentgeno spinduliuotei (pvz., elektroninei mikroskopijai), ir įtaisų, suprojektuotų medicinos tikslais.

Techninės pastabos.

1.

Kokybė (K) yra apibrėžiama taip: K=1,7 × 103 V2,65Q, kai V yra didžiausioji elektronų energija megaelektronvoltais. Jei greitintuvo pluošto impulso trukmė yra mažesnė kaip 1 μs arba lygi 1 μs, tada Q yra visas pagreitintas krūvis kulonais. Jei greitintuvo pluošto impulso trukmė yra didesnė kaip 1 μs, tada Q yra didžiausias pagreitintas krūvis per 1 μs. Q yra lygus i integralui pagal t intervale, mažesniame kaip 1 μs, arba per pluošto impulso trukmę (Q = ∫ idt), kai i yra elektronų pluošto srovė (A), ir t yra laikas (s).

2.

Didžiausioji galia = (didžiausioji įtampa [V]) × (didžiausioji elektronų pluošto srovė [A]).

3.

Įrenginių, kuriuose greitinimas atliekamas mikrobangų greitinimo rezonatoriuose, pluošto impulso trukmė yra mažesnė kaip 1 μs arba lygi sutelkto pluošto paketo trukmei, kurią lemia vienas mikrobangų moduliatoriaus impulsas.

4.

Įrenginių, kuriuose greitinimas atliekamas mikrobangų greitinimo rezonatoriuose, didžiausioji pluošto srovė yra lygi vidutinei sutelkto pluošto paketo srovei per paketo impulso trukmę.

5.B.2.   Greitaveikių patrankų sistemos (svaidomosios, dujinės, ritinės, elektromagnetinės, elektroterminės ir kitos pažangios sistemos), galinčios greitinti sviedinį iki 1,5 km/s arba daugiau.

Pastaba.

Šis punktas netaikomas patrankoms, specialiai suprojektuotoms greitaveikių ginklų sistemoms.

5.B.3.   Didelės spartos kameros ir vizualizavimo įtaisai bei jų komponentai:, išvardyti toliau

N.B.

„Programinei įrangai“, specialiai suprojektuotai pagerinti arba įgalinti kameros veikimą arba vizualizavimo įtaisų veikimą, kad jie atitiktų toliau nurodytas charakteristikas, yra taikomi 5.D.1 ir 5.D.2. punktai.

a.

fotochronografai ir specialiai jiems suprojektuoti komponentai, išvardyti toliau:

1.

fotochronografai, kurių įrašymo greitis yra didesnis kaip 0,5 mm/μs;

2.

elektroniniai fotochronografai, turintys 50 ns ar geresnę laikinę skyrą;

3.

5.B.3.a.2. nurodytų fotochronografų chronografiniai vamzdžiai;

4.

įstatomieji moduliai, kurie specialiai suprojektuoti fotochronografams su moduliniais dariniais ir leidžia atitikti 5.B.3.a.1 arba 5.B.3.a.2. nurodytas veikimo specifikacijas;

5.

sinchronizavimo elektroniniai įtaisai ir rotorių sąrankos, kurias sudaro turbinos, veidrodžiai ir guoliai, specialiai suprojektuoti fotochronografams, nurodytiems 5.B.3.a.1.

b.

kadravimo kameros ir specialiai joms suprojektuoti komponentai, išvardyti toliau:

1.

kadravimo kameros, kurių registravimo sparta yra didesnė kaip 225 000 kadrų per sekundę;

2.

kadravimo kameros, turinčios 50 ns ar mažesnę kadro ekspozicijos trukmę;

3.

kadravimo vamzdžiai ir puslaidininkiniai vizualizavimo įtaisai, kurių sparčiai kintančio vaizdo strobavimo (užsklandos) trukmė yra mažesnė kaip 50 ns, specialiai suprojektuoti 5.B.3.b.1 arba 5.B.3.b.2 nurodytiems fotochronografams;

4.

įstatomieji moduliai, kurie specialiai suprojektuoti naudoti kadravimo kamerose su moduliniais dariniais ir leidžia atitikti 5.B.3.b.1 arba 5.B.3.b.2. nurodytas veikimo specifikacijas;

5.

sinchronizavimo elektroniniai įtaisai ir rotorių sąrankos, kurias sudaro turbinos, veidrodžiai ir guoliai, specialiai suprojektuoti fotochronografams, nurodytiems 5.B.3.b.1. ar 5.B.3.b.2.

c.

kameros su puslaidininkiniais jutikliais arba kameros su elektroniniu vamzdžiu ir specialiai joms suprojektuoti komponentai, išvardyti toliau:

1.

kameros su puslaidininkiniais jutikliais arba kameros su elektroniniu vamzdžiu, kurių sparčiai kintančio vaizdo strobavimo (užsklandos) trukmė yra ne didesnė kaip 50 ns;

2.

vizualizavimo įtaisai su puslaidininkiniais jutikliais ir vaizdo skaisčio stiprintuvų vamzdžiai, kurių sparčiai kintančio vaizdo strobavimo (užsklandos) trukmė yra mažesnė kaip 50 ns, specialiai suprojektuoti 5.B.3.c.1. nurodytoms kameroms;

3.

elektrooptinio pertraukinėjimo įtaisai (Kero (Kerr) arba Pokelso (Pockels) narvelis), kurių sparčiai kintančio vaizdo strobavimo (užsklandos) trukmė yra ne didesnė kaip 50 ns;

4.

įstatomieji moduliai, kurie specialiai suprojektuoti naudoti kamerose su moduliniais dariniais ir leidžia atitikti 5.B.3.c.1. nurodytas veikimo specifikacijas.

Techninė pastaba.

Didelės spartos vieno kadro kameromis gali būti fiksuojamas tik vienas dinamiško įvykio vaizdas arba keletas tokių kamerų gali būti sujungtos į paeiliui įsijungiančių kamerų sistemą siekiant užfiksuoti kelis įvykio vaizdus.

5.B.4.   [Nebenaudojama nuo 2013 m. birželio 14 d.]

5.B.5.   Specializuota matavimo aparatūra, skirta hidrodinaminiams eksperimentams, išvardyta toliau:

a.

Greičio interferometrai, skirti matuoti greičiams, viršijantiems 1 km/s per laiko tarpą, mažesnį kaip 10 μs.

b.

smūginio slėgio matuokliai, galintys matuoti slėgius, viršijančius 10 GPa, įskaitant matuoklius, pagamintus su manganinu, iterbiu ir polivinilidenbifluoridu (PVBF, PVF2 );

c.

kvarciniai slėgio keitliai, skirti matuoti slėgiams, didesniems kaip 10 Gpa.

Pastaba.

5.B.5.a. apima greičio interferometrus, tokius kaip VISAR (greičio interferometrinės sistemos, skirtos bet kokiam atšvaitui), DLI (lazeriniai Doplerio interferometrai) ir PDV (fotoniniai Doplerio greitmačiai), taip pat vadinami Het-V (heterodininiai greitmačiai).

5.B.6.   Spartieji impulsiniai generatoriai ir jų impulsinės galvutės, turintys abi šias charakteristikas:

a.

išėjimo įtampą, didesnę kaip 6 V, esant varžinei apkrovai, mažesnei kaip 55 omai, ir

b.

„impulso pereigos trukmę“, mažesnę kaip 500 ps.

Techninės pastabos.

1.

5.B.6.b. punkte nurodyta „impulso pereigos trukmė“ yra apibrėžiama kaip laiko intervalas nuo 10 % iki 90 % įtampos amplitudės.

2.

Impulsinės galvutės yra impulsų formavimo tinklai, skirti žingsnio įtampai perimti ir jai transformuoti į įvairių formų, pvz., stačiakampius, trikampius, šuolinius, trumpalaikius, eksponentinius ar monociklinius, impulsus. Impulsinės galvutės gali būti sumontuotos impulso generatoriuje, taip pat jos gali būti į įrenginį įstatomas modulis arba išorėje prijungiamas įtaisas.

5.B.7.   Brizantinių sprogstamųjų medžiagų saugojimo talpos, kameros, konteineriai ir kiti panašūs saugojimo įtaisai, skirti bandymams su brizantėmis medžiagomis ar sprogstamaisiais užtaisais ir turintys abi toliau išvardytas charakteristikas:

a.

suprojektuoti taip, kad jų faktinės sprogimo galios ekvivalentas būtų ne mažesnis kaip 2 kg TNT, ir

b.

turintys projektinių elementų arba pasižymintys savybėmis, dėl kurių realiuoju laiku ar vėliau galima perduoti diagnostikos ar matavimo informaciją.

5.C.   MEDŽIAGOS

Nėra

5.D.   PROGRAMINĖ ĮRANGA

5.D.1.   „Programinė įranga“ arba šifravimo raktai/kodai, specialiai suprojektuoti pagerinti arba įgalinti veikimo charakteristikas tos įrangos, kuriai netaikomas 5.B.3. punktas, kad ji atitiktų ar viršytų 5.B.3. punkte nurodytas charakteristikas.

5.D.2.   „Programinė įranga“ arba šifravimo raktai/kodai, specialiai suprojektuoti pagerinti arba įgalinti įrangos, kuriai taikomas 5.B.3. punktas, veikimo charakteristikas.

5.E.   TECHNOLOGIJA

5.E.1.   „Technologija“, pagal Technologijų kontrolę, skirta „kurti“, „gaminti“ arba „naudoti“ įrangą, medžiagas arba „programinę įrangą“, nurodytas 5.A–5.D. punktuose.

6.   KOMPONENTAI, SKIRTI BRANDUOLINIAMS SPROGSTAMIESIEMS ĮTAISAMS

6.A.   ĮRANGA, SĄRANKOS IR KOMPONENTAI

6.A.1.   Detonatoriai ir daugiataškės inicijavimo sistemos, išvardytos toliau:

a.

Elektra įjungiami sprogmenų detonatoriai, išvardyti toliau:

1.

sprogstamasis tiltelis (EB);

2.

sprogstamoji tiltelinė viela (EBW);

3.

daužiklis;

4.

sprogstamosios folijos inicijavimo prietaisai (EFI);

b.

įrenginiai, turintys vieną ar daug detonatorių, suprojektuoti beveik vienu metu inicijuoti sprogstamąjį paviršių didesniame kaip 5 000 mm2 plote pavieniu uždegimo signalu, kai inicijavimo pasklidimo paviršiuje trukmė mažesnė kaip 2,5 μs.

Pastaba.

6.A.1. punktas netaikomas detonatoriams, turintiems tiktai pirminius sprogmenis, tokius kaip švino azidas.

Techninė pastaba.

Visiems 6.A.1. punkte nurodytiems detonatoriams naudojamas mažas elektrinis laidelis (tiltelis, tiltelinė viela arba folija), kuris sprogiai išgaruoja, kai pro jį prateka trumpas didelės elektros srovės impulsas. Tuo atveju, kai nenaudojamas daužiklis, sprogstamasis laidelis įjungia cheminę detonaciją sąveikoje su brizantine spogstamąja medžiaga, tokia kaip PETN (pentaeritritolio tetranitratas). Detonatoriuose su daužikliais elektriniam laideliui sprogiai išgaravus per plyšį paleidžiamas skriejiklis arba daužiklis ir daužiklio smūgis į sprogmenis įjungia cheminę detonaciją. Kai kuriose konstrukcijose daužiklį įjungia magnetinė jėga. Terminas „sprogstamosios folijos detonatorius“ gali reikšti arba sprogstamąjį tiltelį (EB), arba daužiklinį detonatorių. Be to, vietoje žodžio detonatorius kartais yra vartojamas žodis iniciatorius.

6.A.2.   Uždegimo įtaisai ir ekvivalentiniai didelės srovės impulsiniai generatoriai, išvardyti toliau:

a.

detonatorių uždegimo įtaisai (inicijavimo sistemos, uždegimo įtaisai), įskaitant elektroninio įkrovimo, sprogstamuosius ir optinio paleidimo uždegimo įtaisus, suprojektuoti paleisti daug valdomųjų detonatorių, nurodytų 6.A.1. punkte;

b.

moduliniai elektros impulsų generatoriai (impulsų davikliai), turintys visas toliau išvardytas charakteristikas:

1.

sukurti nešioti, vežioti ar naudoti padidinto pavojingumo sąlygomis;

2.

galintys tiekti savo energiją sparčiau kaip per 15 μs, esant apkrovai, mažesnei kaip 40 omų;

3.

turintys didesnę išėjimo srovę kaip 100 A;

4.

kurių nė vienas matmuo neviršija 30 cm;

5.

sveriantys mažiau kaip 30 kg, ir

6.

skirti eksploatuoti visame temperatūros intervale nuo 223 K iki 373 K (nuo – 50 °C iki + 100 °C) arba nurodyti kaip tinkami naudoti kosmose.

c.

mikrouždegimo įtaisai, turintys visas išvardytas charakteristikas:

1.

nė vienas matmuo neviršija 35 mm;

2.

vardinę įtampą, lygią 1 kV arba didesnę, ir

3.

talpą, lygią 100 μF arba didesnę.

Pastaba.

Optinio inicijavimo uždegimo įtaisai apima tiek lazerinį inicijavimą, tiek lazerinį įkrovimą naudojančius prietaisus. Sprogstamuoju būdu paleidžiami uždegimo įtaisai apima tiek sprogstamuosius feroelektrinius, tiek sprogstamuosius feromagnetinius uždegimo įtaisų tipus. 6.A.2.b. punktas taikomas blyksninių ksenono lempų paleidikliams.

6.A.3.   Perjungtuvai, išvardyti toliau:

a.

Lempos su šaltuoju katodu, užpildytos dujomis arba ne, veikiančios panašiai kaip kibirkštinis iškroviklis, turinčios visas šias charakteristikas:

1.

turinčios tris ar daugiau elektrodų;

2.

2,5 kV ar didesnę didžiausiąją anodo vardinę įtampą;

3.

100 A ar didesnę didžiausiąją anodo vardinę srovę ir

4.

10 μs ar mažesnę anodo vėlinimo trukmę;

Pastaba.

6.A.3.a. apima dujines kritronines lempas ir vakuumines spritronines lempas.

b.

Valdomieji kibirkštiniai iškrovikliai, turintys abi šias charakteristikas:

1.

15 μs ar mažesnę anodo vėlinimo trukmę ir

2.

500 A ar didesnę vardinę anodo srovę;

c.

Moduliai ar sąrankos su sparčiomis perjungimo funkcijomis, turintys visas toliau išvardytas charakteristikas:

1.

didžiausiąją anodo vardinę įtampą, didesnę kaip 2 kV;

2.

500 A ar didesnę didžiausiąją anodo vardinę srovę ir

3.

1 μs ar mažesnę įjungimo trukmę.

6.A.4.   impulsinio išlydžio kondensatoriai, turintys bet kurią iš toliau išvardytų charakteristikų grupių:

a.

1.

vardinę įtampą, didesnę kaip 1,4 kV;

2.

energijos kaupimą, didesnį kaip 10 J;

3.

talpą, didesnę kaip 0,5 μF, ir

4.

nuoseklųjį induktyvumą, mažesnį kaip 50 nH, arba

b.

1.

vardinę įtampą, didesnę kaip 750 V;

2.

talpą, didesnę kaip 0,25 μF; ir

3.

nuoseklųjį induktyvumą, mažesnį kaip 10 nH;

6.A.5.   Neutronų generatorių sistemos, įskaitant vakuuminius vamzdžius, turinčios abi šias charakteristikas:

a.

suprojektuotos veikti be išorinės vakuuminės sistemos ir

b.

1.

joms naudojamas elektrostatinis greitinimas tričio-deuterio branduolinei reakcijai sužadinti arba

2.

joms naudojamas elektrostatinis greitinimas deuterio-deuterio branduolinei reakcijai sužadinti ir jų galingumas yra 3 × 109 neutronų/s arba didesnis.

6.A.6.   Juostinės linijos, skirtos žemam detonatorių induktyvumui užtikrinti, turinčios šias charakteristikas:

a.

vardinę įtampą, didesnę kaip 2 kV, ir

b.

induktyvumą, mažesnį kaip 20 nH.

6.B.   BANDYMŲ IR GAMYBOS ĮRANGA

Nėra.

6.C.   MEDŽIAGOS

6.C.1.   Brizantinės sprogstamosios medžiagos ar mišiniai, kuriuose yra daugiau kaip 2 % (pagal masę) kurios nors iš šių medžiagų:

a.

ciklotetrametilentetranitramino (HMX) (CAS 2691-41-0);

b.

ciklotrimetilentrinitramino (RDX) (CAS 121-82-4);

c.

triaminotrinitrobenzeno (TATB) (CAS 3058-38-6);

d.

aminodinitrobenzofuroksano arba 7-amino-4,6-nitrobenzofurazan-1-oksido (ADNBF) (CAS 97096–78–1);

e.

1,1-diamino-2,2-dinitroetileno (DADE arba FOX7) (CAS 145250-81-3);

f.

2,4-dinitroimidazolo (DNI) (CAS 5213-49-0);

g.

diaminoazoksifurazano (DAAOF arba DAAF) (CAS 78644-89-0);

h.

diaminotrinitrobenzeno (DATB) (CAS 1630-08-6);

i.

dinitroglikolurilo (DNGU arba DINGU) (CAS 55510-04-8);

j.

2,6-bis(pikrilamino)-3,5-dinitropiridinas) (PYX) (CAS 38082-89-2);

k.

3,3′-diamino-2,2′ ,4,4′ ,6,6′-heksanitrobifenilo arba dipikramido (DIPAM) (CAS 17215-44-0);

l.

diaminoazofurazano (DAAzF) (CAS 78644-90-3);

m.

1,4,5,8-tetranitro-piridazino[4,5-d] piridazino (TNP) (CAS 229176-04-9);

n.

heksanitrostilbeno (HNS) (CAS 20062-22-0); arba

o.

bet kokios sprogstamosios medžiagos, kurios kristalinis tankis didesnis nei 1,8 g/cm3, o detonacijos greitis – didesnis nei 8 000 m/s.

6.D.   PROGRAMINĖ ĮRANGA

Nėra

6.E.   TECHNOLOGIJA

6.E.1.   „Technologija“, pagal Technologijų kontrolę, skirta „kurti“, „gaminti“ arba „naudoti“ įrangą, medžiagas arba „programinę įrangą“, nurodytas 6.A–6.D. punktuose.

II PRIEDAS

3a straipsnyje nurodytų prekių ir technologijų, įskaitant programinę įrangą, sąrašas

ĮVADINĖS PASTABOS

1.

Jeigu nenurodyta kitaip, skiltyje „Aprašymas“ naudojamais identifikavimo numeriais nurodomi dvejopo naudojimo objektų aprašymai, nustatyti Reglamento (EB) Nr. 428/2009 I priede.

2.

Identifikavimo numeris skiltyje „Susijęs punktas Reglamento (EB) Nr. 428/2009 I priede“ reiškia, kad skiltyje „Aprašymas“ apibūdinto objekto charakteristikos neatitinka dvejopo naudojimo objekto, į kurį daroma nuoroda, aprašyme nustatytų parametrų.

3.

‚Viengubose kabutėse‘ rašomų terminų apibrėžtys pateikiamos techninėje pastaboje dėl atitinkamo punkto.

4.

„Dvigubose kabutėse“ rašomų terminų apibrėžtys pateikiamos Reglamento (EB) Nr. 428/2009 I priede.

BENDROSIOS PASTABOS

1.

Šiame priede nurodytų prekių kontrolė neturėtų būti panaikinta, jeigu eksportuojamos bet kokios nekontroliuojamos prekės (įskaitant agregatus), kurių sudėtyje yra vienas ar daugiau kontroliuojamų komponentų, jei kontroliuojamas komponentas ar komponentai yra prekės pagrindinis elementas ir jį (juos) galima atskirti arba panaudoti kitais tikslais.

N.B.:

Sprendžiant, ar kontroliuojamas komponentas ar komponentai gali būti laikomas (-i) pagrindiniu elementu, būtina įvertinti kiekio, vertės ir technologinės pažangos veiksnius ir kitas specialias aplinkybes, kuriomis remiantis kontroliuojamas komponentas ar komponentai gali būti laikomas (-i) pagrindiniu perkamų prekių elementu.

2.

Šiame priede nurodytos prekės apima ir naujas, ir naudotas prekes.

BENDROJI PASTABA DĖL TECHNOLOGIJŲ

(Turi būti skaitoma kartu su II.B skirsniu.)

1.

„Technologijos“, „reikalingos“ prekėms, kurių pardavimas, tiekimas, perdavimas ar eksportas kontroliuojami pagal toliau pateiktą A dalį (Prekės), „kurti“, „gaminti“ ar „naudoti“, pardavimas, tiekimas, perdavimas ar eksportas kontroliuojami pagal II.B skirsnio nuostatas.

2.

„Technologija“, kuri „reikalinga“ kontroliuojamoms prekėms „kurti“, „gaminti“ ar „naudoti“, išlieka kontroliuojama netgi tada, kai ji taikoma nekontroliuojamoms prekėms.

3.

Kontrolė netaikoma tokiai „technologijai“, kuri yra būtiniausia toms prekėms, kurios nėra kontroliuojamos ar kurių eksportas buvo leistas pagal Reglamentą (EB) Nr. 423/2007 arba šį reglamentą, įrengti, eksploatuoti, prižiūrėti (tikrinti) ir taisyti.

4.

„Technologijos“ perdavimo kontrolė netaikoma „viešo naudojimo“ informacijai arba „pagrindiniams moksliniams tyrimams“ arba būtiniausiai informacijai teikiant patentų paraiškas.

II.A.   PREKĖS

A0.

Branduolinės medžiagos, įrenginiai ir įranga

Nr.

Aprašymas

Susijęs Reglamento (EB) Nr. 428/2009 I priedo punktas

II.A0.001

Toliau išvardytos lempos su tuščiaviduriu katodu:

a.

lempos su jodo tuščiaviduriu katodu, su gryno silicio ar kvarciniais langeliais

b.

lempos su urano tuščiaviduriu katodu

II.A0.002

Faradėjaus izoliatoriai, veikiantys 500–650 nm bangos ilgio diapazone

II.A0.003

Optinės gardelės, veikiančios 500–650 nm bangos ilgio diapazone

II.A0.004

Optinės skaidulos, veikiančios 500–650 nm bangos ilgio diapazone, padengtos antirefleksiniais sluoksniais, veikiančiais 500–650 nm bangos ilgio diapazone, kurių šerdies skersmuo didesnis nei 0,4 mm, bet neviršija 2 mm.

II.A0.005

0A001 punkte nenurodyti branduolinio reaktoriaus korpuso komponentai ir bandymo įranga, išvardyti toliau:

1.

uždoriai

2.

vidaus komponentai

3.

sandarinimo, bandymo ir matavimo įranga

0A001

II.A0.006

Branduolinės aptikimo sistemos, skirtos aptikti, atpažinti ar kiekybiškai įvertinti branduolinės kilmės radioaktyviąsias medžiagas bei jonizuojančiąją spinduliuotę, ir specialiai joms suprojektuoti komponentai, išskyrus nurodytus 0A001.j ar 1A004.c punktuose.

0A001.j

1A004.c

II.A0.007

Iš aliuminio lydinio arba nerūdijančio plieno (plieno tipas 304, 304L arba 316L) pagaminti silfoniniai vožtuvai.

Pastaba.

Šis punktas netaikomas silfoniniams vožtuvams, apibrėžtiems 0B001.c.6 ir 2A226 punktuose.

0B001.c.6

2A226

II.A0.008

Lazerių veidrodžiai, išskyrus nurodytus 6A005.e punkte, kurių pagrindo šiluminės kaitos koeficientas (20 °C) yra 10– 6K– 1 arba mažesnis (pvz., lydytasis silicio dioksidas arba safyras).

Pastaba.

Šis punktas netaikomas optinėms sistemoms, specialiai suprojektuotoms astronomijos tikslais, išskyrus veidrodžius su lydytuoju silicio dioksidu.

0B001.g.5, 6A005.e

II.A0.009

Lazerių lęšiai, išskyrus nurodytus 6A005.e.2 punkte, kurių pagrindo šiluminės kaitos koeficientas (20 °C) yra 10– 6K– 1 arba mažesnis (pvz., lydytasis silicio dioksidas).

0B001.g, 6A005.e.2

II.A0.010

Vamzdžiai, vamzdynai, flanšai, tvirtinimo elementai, pagaminti iš nikelio arba nikelio lydinio, kurio sudėtyje yra daugiau kaip 40 % nikelio pagal masę, arba juo padengti, išskyrus nurodytus 2B350.h.1 punkte.

2B350

II.A0.011

Vakuuminiai siurbliai, išskyrus nurodytus 0B002.f.2 arba 2B231 punktuose, išvardyti toliau:

 

turbomolekuliniai siurbliai, kurių srautas 400 l/s arba didesnis;

 

rūtso tipo pirminio išretinimo vakuuminiai siurbliai, kurių tūrinis siurbimo veikimo greitis didesnis negu 200 m3/h;

silfoninio tipo sraigtiniai su bealyviais kompresoriais ir silfoninio tipo sraigtiniai bealyviai vakuuminiai siurbliai.

0B002.f.2, 2B231

II.A0.012

Ekranuoti apgaubai, skirti manipuliavimui radioaktyviosiomis medžiagomis, jų laikymui ir tvarkymui (Karštosios kameros).

0B006

II.A0.013

‚Gamtinis uranas‘ arba ‚nusodrintasis uranas‘ ar toris metalų, lydinių, cheminių junginių ar koncentratų pavidalu ir bet kurios kitos medžiagos, kurių sudėtyje yra vienos ar kelių minėtų medžiagų, išskyrus nurodytas 0C001 punkte.

0C001

II.A0.014

Detonacijos kameros, kurių sprogimo sugerties pajėgumas didesnis negu 2,5 kg trinitrotoleno (TNT) ekvivalento.

II.A0.015

‚Sandarios dėžės su hermetiškai pritvirtintomis pirštinėms‘, specialiai sukurtos radioaktyviesiems izotopams, radioaktyviesiems šaltiniams ar radionuklidams.

Techninė pastaba.

‚Sandarios dėžės su hermetiškai pritvirtintomis pirštinėms‘– įranga, apsauganti naudotoją nuo kenksmingų garų, dalelių ar radiacijos, taip pat nuo įrangos viduje esančių medžiagų, kurias tvarko ar apdoroja šalia šios įrangos esantis asmuo, į įrangą integruotais manipuliatoriais ar pirštinėmis.

0B006

II.A0.016

Toksinių dujų kontroliavimo sistemos, kurios nuolat veikia ir yra skirtos vandenilio sulfidui aptikti, ir specialiai joms sukurti detektoriai.

0A001

0B001.c

II.A0.017

Helio dujų nutekėjimo detektoriai.

0A001

0B001.c

A1.

Medžiagos, cheminės medžiagos, ‚mikroorganizmai‘ ir ‚toksinai‘

Nr.

Aprašymas

Susijęs Reglamento (EB) Nr. 428/2009 I priedo punktas

II.A1.001

Bet kurio kiekio bi(2-etilheksil) fosfato rūgšties (HDEHP ar D2HPA) CAS 298-07-7 tirpiklis, kurio grynumas didesnis nei 90 %.

II.A1.002

Fluoro dujos (Cheminių medžiagų santrumpų numeris (CAS) 7782-41-4), kurio grynumas ne mažesnis nei 95 %.

II.A1.003

Žiedo formos riebokšliai ir tarpikliai, kurių vidinis skersmuo ne didesnis nei 400mm, pagaminti iš bet kurios iš išvardytų medžiagų:

a.

netemptieji vinilidenfluorido kopolimerai, turintys 75 % ar didesnę beta kristalinės sandaros dalį;

b.

fluorinti poliimidai, kurių 10 % ar daugiau masės sudaro sujungtasis fluoras;

c.

fluorinti fosfazeno elastomerai, kurių 30 % ar daugiau masės sudaro sujungtasis fluoras;

d.

polichlortrifluoretilenas (PCTFE, pvz., Kel-F ®);

e.

fluoro elastomerai (pvz., Viton ®, Tecnoflon ®);

f.

politetrafluoretilenas (PTFE).

II.A1.004

Asmeninė įranga branduolinei spinduliuotei aptikti, įskaitant asmeninius dozimetrus.

Pastaba.

Šis punktas netaikomas branduolinėms aptikimo sistemoms, apibrėžtoms 1A004.c punkte.

1A004.c

II.A1.005

Fluoro gamybos elektrolitinės celės, kurių našumas didesnis nei 100 g fluoro per valandą.

Pastaba.

Šis punktas netaikomas 1B225 punkte apibrėžtoms elektrolitinėms celėms.

1B225

II.A1.006

Katalizatoriai, išskyrus draudžiamus 1A225 punktu, turintys platinos, paladžio arba rodžio, naudojami vandenilio izotopo mainų reakcijai tarp vandenilio ir vandens paspartinti, išgaunant tritį iš sunkiojo vandens, arba sunkiojo vandens gamybai.

1B231, 1A225

II.A1.007

Aliuminis ir jo lydiniai, išskyrus nurodytus 1C002.b.4 arba 1C202.a punkte, žaliavų ar pusgaminių pavidalo, turintys bet kurią iš išvardytų charakteristikų:

a.

didžiausias tempiamasis stipris esant 293 K (20 °C) temperatūrai yra 460 MPa arba didesnis arba

b.

tempiamasis stipris esant 298 K (25 °C) temperatūrai yra 415 MPa arba didesnis.

1C002.b.4, 1C202.a

II.A1.008

Visų tipų bet kokio pavidalo magnetiniai metalai, kurių pradinė santykinė magnetinė skvarba yra 120 000 arba didesnė, o storis – 0,05–0,1 mm.

1C003.a

II.A1.009

‚Pluoštinės ar gijinės medžiagos‘ arba prepregai, išvardyti toliau:

N.B.

TAIP PAT ŽR. II.A1.019.a.

a.

anglies ar aramido ‚pluoštinės ar gijinės medžiagos‘, turinčios bet kurią iš šių charakteristikų:

1.

‚savitasis tampros modulis‘ didesnis kaip 10 × 106 m arba

2.

‚savitasis tempiamasis stipris‘ didesnis kaip 17 × 104 m;

b.

stiklinės ‚pluoštinės ar gijinės medžiagos‘, turinčios bet kurią iš šių charakteristikų:

1.

‚savitasis tampros modulis‘ didesnis kaip 3,18 × 106 m arba

2.

‚savitasis tempiamasis stipris‘ didesnis kaip 76,2 × 103 m;

c.

Termoreaktingosiomis dervomis impregnuoti ištisiniai ‚verpalai‘, ‚pusverpaliai‘, ‚grįžtės‘ arba ‚juostos‘, kurių plotis ne didesnis kaip 15 mm (anksčiau vadinti prepregais), pagaminti iš anglinių arba stiklinių ‚pluoštinių ar gijinių medžiagų‘, išskyrus nurodytas II.A1.010.a arba b punktuose.

Pastaba.

Šis punktas netaikomas ‚pluoštinėms ar gijinėms medžiagoms‘, apibrėžtoms 1C010.a, 1C010.b, 1C210.a ir 1C210.b punktuose.

1C010.a

1C010.b

1C210.a

1C210.b

II.A1.010

Derva arba pikiu impregnuoti pluoštai (prepregai), metalu ar anglimi padengti pluoštai (ruošiniai) ar ‚anglies pluošto ruošiniai‘, išvardyti toliau:

a.

pagaminti iš ‚pluoštinių ar gijinių medžiagų‘, kaip nurodyta II.A1.009 punkte;

b.

epoksidinės dervos ‚rišikliu‘ impregnuotos anglies ‚pluoštinės ar gijinės medžiagos‘ (prepregai), nurodytos 1C010.a, 1C010.b arba 1C010.c punktuose, skirtos orlaivių konstrukcijoms taisyti, arba sluoksniuotosioms medžiagoms, kuriose atskiri prepregų lakštai ne didesni kaip 50 cm × 90 cm;

c.

1C010.a, 1C010.b arba 1C010.c punktuose nurodyti prepregai, impregnuoti fenoline ar epoksidine derva, kurių stiklėjimo temperatūra (Tg) yra mažesnė nei 433 K (160 °C) ir kurių kietėjimo temperatūra yra žemesnė nei stiklėjimo temperatūra.

Pastaba.

Šis punktas netaikomas ‚pluoštinėms ar gijinėms medžiagoms‘, apibrėžtoms 1C010.e punkte.

1C010.e.

1C210

II.A1.011

Sustiprintos silicio karbido kompozicinės keraminės medžiagos, naudojamos antgaliuose, grįžtamosiose dalyse, tūtos užsklandose, naudojamos ‚raketose‘, išskyrus nurodytas 1C107 punkte.

1C107

II.A1.012

Kitas nei 1C116 ar 1C216 punktuose nurodytas martensitiškai senėjantis plienas, kurio didžiausias tempiamasis stipris esant 293 K (20 °C) temperatūrai ‚gali būti‘ ne mažesnis kaip 2 050 MPa.

Techninė pastaba.

Čia kalbama apie ‚martensitiškai senėjantį plieną‘ prieš terminį apdorojimą arba po jo.

1C216

II.A1.013

Volframas, tantalas, volframo karbidas, tantalo karbidas ir lydiniai su volframu ir tantalu, turintys abi išvardytas charakteristikas:

a.

tuščiavidurio ritinio arba sferos simetrijos formos (įskaitant ritininius segmentus), kurių vidinis skersmuo yra 50–300 mm, ir

b.

masė yra didesnė kaip 5 kg.

Pastaba.

Šis punktas netaikomas volframui, volframo karbidui ir lydiniams, apibrėžtiems 1C226 punkte.

1C226

II.A1.014

Kobalto, neodimio arba samario elementiniai milteliai arba jų lydiniai ar mišiniai, kurių bent 20 % masės sudaro kobaltas, neodimis arba samaris, kurių dalelių dydis mažesnis nei 200 μm.

II.A1.015

Grynasis tributilfosfatas (TBP) [CAS Nr. 126-73-8] arba bet koks mišinys, kurio daugiau kaip 5 % masės sudaro TBP.

II.A1.016

Martensitiškai senėjantis plienas, išskyrus draudžiamą 1C116, 1C216 arba II.A1.012 punktu.

Techninė pastaba.

Martensitiškai senėjantis plienas yra plieno lydinys, turintis daug nikelio ir labai mažai anglies, kurio sutvirtinimui ir dispersiniam kietėjimui panaudoti pakaitiniai elementai ar nusodikliai.

II.A1.017

Metalai, metalo milteliai ir medžiagos, nurodyti toliau:

a.

volframas ir volframo junginiai, išskyrus draudžiamus 1C117 punktu, turintys vienodų sferinių arba dulkinių dalelių, kurių skersmuo ne didesnis kaip 500 μm ir kurių 97 % arba daugiau masės sudaro volframas;

b.

molibdenas ir molibdeno junginiai, išskyrus draudžiamus 1C117 punktu, turintys vienodų sferinių arba dulkinių dalelių, kurių skersmuo ne didesnis kaip 500 μm ir kurių 97 % arba daugiau masės sudaro molibdenas;

c.

kieto pavidalo volframo medžiagos, išskyrus draudžiamas 1C226 arba II.A1.013 punktu, kurių medžiagų sudėtis tokia:

1.

volframas ir lydiniai, kurių 97 % arba daugiau masės sudaro volframas;

2.

volframas su įterptu variu, kurio 80 % arba daugiau masės sudaro volframas, arba

3.

volframas su įterptu sidabru, kurio 80 % arba daugiau masės sudaro volframas.

II.A1.018

Minkšti magnetiniai lydiniai, kurių cheminė sudėtis tokia:

a)

geležies 30–60 % ir

b)

kobalto 40–60 %.

II.A1.019

„Pluoštinės ar gijinės medžiagos“ arba prepregai, nedraudžiami šio reglamento I arba II priedu (pagal II.A1.009, II.A1.010 punktus) arba nenurodyti Reglamento (EB) Nr. 428/2009 I priede:

a)

anglinės „pluoštinės ar gijinės medžiagos“;

Pastaba.

II.A1.019a netaikomas audiniams.

b)

termoreaktingosiomis dervomis impregnuoti ištisiniai „verpalai“, „pusverpaliai“, „grįžtės“ arba „juostos“, pagaminti iš anglinių „pluoštinių ar gijinių medžiagų“;

c)

poliakrilnitrilo (PAN) ištisiniai „verpalai“, „pusverpaliai“, „grįžtės“ arba „juostos“.

II.A1.020

Plieno lydinių lakštai ar plokštės, turinčios vieną iš išvardytų charakteristikų:

a)

plieno lydiniai, kurių didžiausias tempiamasis stipris esant 293 K (20 °C) temperatūrai ‚gali būti‘1 200 MPa arba didesnis, arba

b)

azotu stabilizuotas dvigubojo lydymo nerūdijantysis plienas.

Pastaba.

Čia kalbama apie lydinių tempiamąjį stiprį prieš terminį apdorojimą arba po jo.

Techninė pastaba.

‚Azotu stabilizuotas dvigubojo lydymo nerūdijantysis plienas‘ turi dvifazę mikrosandarą, kurią sudaro feritinio ir austenitinio plieno granulės, pridedant azoto mikrosandarai stabilizuoti.

1C116

1C216

II.A1.021

Anglies kompozitinė medžiaga.

1A002.b.1

II.A1.022

Žaliavų ar pusgaminių pavidalo nikelio lydiniai, kurių 60 % ar daugiau masės sudaro nikelis.

1C002.c.1.a

II.A1.023

Titano lydinių lakštai ar plokštės, kurių didžiausias tempiamasis stipris esant 293 K (20 °C) temperatūrai ‚gali būti‘ 900 MPa arba didesnis.

Pastaba.

Čia kalbama apie lydinių tempiamąjį stiprį prieš terminį apdorojimą arba po jo.

1C002.b.3

II.A1.024

Raketinis kuras ir raketinio kuro sudedamosios cheminės medžiagos, išvardytos toliau:

a)

toluendiizocianatas (TDI)

b)

metilendifenil diizocianatas (MDI)

c)

izoforono diizocianatas (IPDI)

d)

natrio perchloratas

e)

ksilidinas

f)

hidrotermijos būdu gautas polieteris (HTPE)

g)

hidrotermijos būdu gautas kaprolaktono eteris (HTCE)

Techninė pastaba.

Šis punktas taikomas grynosioms medžiagoms ir mišiniams, kuriuose yra bent 50 % vienos iš pirmiau minėtų cheminių medžiagų.

1C111

II.A1.025

‚Tepalinės medžiagos‘, kurių pagrindinės sudedamosios dalys yra bet kurios iš šių:

a)

perfluoroalkileteris, (CAS 60164-51-4);

b)

perfluoropolialkileteris, PFPE, (CAS 6991-67-9).

‚Tepalinės medžiagos‘– alyvos ir skysčiai.

1C006

II.A1.026

Berilio-vario ar vario-berilio lydiniai plokščių, lakštų, juostų ar ritinių pavidalo, kurių pagrindinę masės dalį sudaro varis ir kiti elementai, kurių mažiau nei 2 % masės sudaro berilis.

1C002.b

A2.

Medžiagų perdirbimas

Nr.

Aprašymas

Susijęs Reglamento (EB) Nr. 428/2009 I priedo punktas

II.A2.001

Vibracijos bandymo sistemos, įranga ir jų komponentai, išskyrus nurodytus 2B116 punkte:

a.

vibracijos bandymo sistemos su skaitmeniniais valdikliais, kuriose taikoma grįžtamojo ryšio arba uždarojo kontūro technika, galinčios dirbti 0,1 g ar didesnės vid. kv. vertės vibracijos pagreičio ir 0,1 Hz–2 kHz dažnio sąlygomis, esant 50 kN ar didesnei perdavimo galiai (matuojant ‚ant pliko stalo‘);

b.

skaitmeniniai valdikliai kartu su specialiai sukurta vibracijos bandymo ‚programine įranga‘, turintys didesnį negu 5 kHz tikralaikį dažnių juostos plotį, sukurti naudoti a punkte nurodytose vibracijos bandymo sistemose;

c.

vibraciniai įrenginiai (kratytuvai) su stiprintuvais ar be stiprintuvų, galintys sukurti 50 kN arba didesnę galią (matuojant ‚ant pliko stalo‘) ir tinkami naudoti a punkte nurodytose vibracijos bandymo sistemose;

d.

pagalbinės bandinio struktūros ir elektroniniai blokai, sukurti siekiant sujungti vibratorius į vibracinį stendą, galintį užtikrinti 50 kN arba didesnę bendrą efektyviąją galią (matuojant ‚ant pliko stalo‘), ir tinkami naudoti a punkte nurodytose vibracijos sistemose.

Techninė pastaba.

‚Ant pliko stalo‘ reiškia plokščią stalą ar kitą plokštumą be jokių tvirtinimo įtaisų ar elementų.

2B116

II.A2.002

Staklės ir specialiai staklėms suprojektuoti komponentai bei skaitmeninio valdymo įtaisai:

a.

šlifavimo staklės, kurių pagal ISO 230/2 (1988) (1) standartą ar atitinkamus nacionalinius standartus įvertintas padėties nustatymo tikslumas su „visomis leidžiamomis pataisomis“ išilgai bet kurios tiesinės ašies yra lygus 15 μm arba mažesnis (geresnis);

Pastaba.

Šis punktas netaikomas šlifavimo staklėms, apibrėžtoms 2B201.b ir 2B001.c punktuose.

b.

komponentai ir skaitmeninio valdymo įtaisai, specialiai suprojektuoti 2B001, 2B201 arba a punkte nurodytoms staklėms.

2B201.b

2B001.c

II.A2.003

Balansavimo mašinos ir susijusi įranga, išvardyta toliau:

a.

stomatologinei arba kitai medicininei įrangai suprojektuotos arba pritaikytos balansavimo mašinos, kurioms būdingos visos šios charakteristikos:

1.

netinkamos balansuoti didesnės nei 3 kg masės rotorių/sąrankų;

2.

tinkamos didesniu nei 12 500 sūkių per minutę greičiu balansuoti rotorius/sąrankas;

3.

tinkamos ištaisyti disbalansą dviejose ar daugiau plokštumų ir

4.

tinkamos subalansuoti iki 0,2 g × mm liekamojo specifinio disbalanso vienam rotoriaus masės kilogramui;

b.

indikatorių galvutės, suprojektuotos arba pritaikytos naudoti a punkte nurodytose mašinose.

Techninė pastaba.

Kartais indikatorių galvutės yra vadinamos balansavimo darbo įrankiais.

2B119

II.A2.004

Nuotoliniai manipuliatoriai, kurie gali būti naudojami atlikti nuotolinius veiksmus per radiocheminio atskyrimo operacijas ar karštosiose kamerose, išskyrus nurodytas 2B225 punkte, turintys vieną iš toliau išvardytų charakteristikų:

a.

geba prasiskverbti per 0,3 m ar storesnę karštosios kameros sieną (valdymas per sieną) arba

b.

geba manipuliuoti per 0,3 m ar storesnės karštosios kameros sienos viršų (valdymas per sienos viršų).

2B225

II.A2.006

Krosnys, galinčios veikti esant didesnei kaip 400 °C temperatūrai, išvardytos toliau:

a.

oksidavimo krosnys;

b.

kontroliuojamos aplinkos terminio apdorojimo krosnys.

Pastaba.

Šis punktas netaikomas tunelinėms krosnims, kuriose medžiagos tiekiamos ritininiais konvejeriais arba vežimėliais, tunelinėms krosnims su juostiniu konvejeriu, stumtuvinėms krosnims ir šaudyklinėms krosnims, specialiai suprojektuotoms stiklui, keraminiams stalo reikmenims arba statybiniams keramikos dirbiniams gaminti.

2B226

2B227

II.A2.007

„Slėgio keitikliai“, išskyrus apibrėžtus 2B230 punkte, galintys matuoti absoliutųjį slėgį bet kuriame 0–200 kPa intervalo taške ir turintys abi nurodytas charakteristikas:

a.

a. slėgio jutikliai, pagaminti iš „urano heksafluorido (UF6) korozijai atsparių medžiagų“ ar jomis apsaugoti, ir

b.

turintys vieną iš toliau išvardytų charakteristikų:

1.

visa matavimo skalė mažesnė kaip 200 kPa, o „tikslumas“ geresnis nei ± 1 % visos skalės atžvilgiu, arba

2.

visa matavimo skalė ne mažesnė kaip 200 kPa, o „tikslumas“ geresnis kaip 2 kPa.

2B230

II.A2.008

Skysčių maišymo įranga (maišytuvai-nusodintuvai, impulsinės kolonos, išcentriniai maišytuvai) ir šiai įrangai suprojektuoti skysčio ar garų skirstytuvai ar skysčių surinkėjai, kurių visi paviršiai, tiesiogiai susiliečiantys su apdorojama (-omis) chemine (-ėmis) medžiaga (-omis), yra pagaminti iš šių medžiagų:

N.B.

TAIP PAT ŽR. II.A2.014.

1.

nerūdijančio plieno.

Pastaba.

Jei daugiau nei 25 % nerūdijančio plieno masės sudaro nikelis ir daugiau nei 20 % – chromas, žr. II.A2.014.a įrašą.

2B350.e

II.A2.009

Pramoninė įranga ir komponentai, išskyrus nurodytus 2B350.d punkte, išvardyti toliau:

N.B.

TAIP PAT ŽR. II.A2.015.

šilumokaičiai ar kondensatoriai, kurių šilumos perdavimo paviršiaus plotas didesnis nei 0,05 m2, tačiau mažesnis nei 30 m2 ir šiems šilumokaičiams ar kondensatoriams suprojektuoti vamzdžiai, plokštės, ritės ar blokai, kurių visi paviršiai, tiesiogiai susiliečiantys su skysčiu (-ais), yra pagaminti iš šių medžiagų:

1.

nerūdijančio plieno.

1 pastaba.

Jei daugiau nei 25 % nerūdijančio plieno masės sudaro nikelis ir daugiau nei 20 % – chromas, žr. II.A2.015a įrašą.

2 pastaba.

Šis punktas netaikomas transporto priemonių radiatoriams.

Techninė pastaba.

Šilumokaičio kontrolės statusas nenustatomas pagal medžiagas, naudojamas tarpikliams ir riebokšliams, taip pat kitoms tvirtinimo ar sandarinimo priemonėms.

2B350.d

II.A2.010

Siurbliai su daugialypiais sandarikliais ir be sandariklių, išskyrus nurodytus 2B350.i punkte, tinkami koroziją sukeliantiems skysčiams, kuriems gamintojas nurodo didesnę nei 0,6 m3/h maksimalią tėkmės spartą, ar vakuuminiai siurbliai, kuriems gamintojas nurodo didesnę nei 5 m3/h maksimalią tėkmės spartą, [išmatuotą esant normalios temperatūros (273 K arba 0 °C) ir slėgio (101,3 kPa) sąlygoms] ir korpusai (siurblių futliarai), tokiems siurbliams suprojektuoti iš anksto suformuoti korpusų įdėklai, sparnuotės, rotoriai ar srautinių siurblių tūtos, kurių visi paviršiai, tiesiogiai susiliečiantys su apdorojama (-omis) chemine (-ėmis) medžiaga (-omis), yra pagaminti iš šių medžiagų:

N.B.

TAIP PAT ŽR. II.A2.016.

1.

nerūdijančiojo plieno;

Pastaba.

Jei daugiau nei 25 % nerūdijančio plieno masės sudaro nikelis ir daugiau nei 20 % – chromas, žr. II.A2.016.a įrašą.

Techninė pastaba.

Siurblio kontrolės statusas nenustatomas pagal medžiagas, naudojamas tarpikliams ir riebokšliams, taip pat kitoms tvirtinimo ar sandarinimo priemonėms.

2B350.i

II.A2.011

Centrifuginiai separatoriai, gebantys nepertraukiamai separuoti be aerozolinės sklidos ir pagaminti iš:

1.

lydinių, kurių daugiau nei 25 % masės sudaro nikelis ir daugiau nei 20 % – chromas;

2.

fluoropolimerų;

3.

stiklo (įskaitant stiklėjantį, emalinio dengimo ar išklojimo stiklą);

4.

nikelio ar lydinių, kurių daugiau nei 40 % masės sudaro nikelis;

5.

tantalo ar tantalo lydinių;

6.

titano ar titano lydinių arba

7.

cirkonio ar cirkonio lydinių.

Pastaba.

Šis punktas netaikomas 2B352.c apibrėžtiems centrifuginiams separatoriams.

2B352.c

II.A2.012

Sukepinto metalo filtrai, pagaminti iš nikelio arba nikelio lydinio, kurio daugiau kaip 40 % masės sudaro nikelis.

Pastaba.

Šis punktas netaikomas 2B352.d apibrėžtiems filtrams.

2B352.d

II.A2.013

Sukimosi formavimo mašinos ir srauto formavimo mašinos, išskyrus kontroliuojamas pagal 2B009, 2B109 arba 2B209 punktą, kurių vyniojimo jėga didesnė kaip 60 kN, ir specialiai joms suprojektuoti komponentai.

Techninė pastaba.

Sukimosi formavimo ir srauto formavimo funkcijas suderinančios mašinos II.A2.013 punkte laikomos srauto formavimo mašinomis.

II.A2.014

Skysčių maišymo įranga (maišytuvai-nusodintuvai, impulsinės kolonos, išcentriniai maišytuvai) ir šiai įrangai suprojektuoti skysčio ar garų skirstytuvai ar skysčių surinkėjai, kurių visi paviršiai, tiesiogiai susiliečiantys su apdorojama (-omis) chemine (-ėmis) medžiaga (-omis), yra bet kurie iš šių:

N.B.

TAIP PAT ŽR. II.A2.008.

a.

pagaminti iš bet kurios iš šių medžiagų:

1.

lydinių, kurių daugiau nei 25 % masės sudaro nikelis ir daugiau nei 20 % – chromas;

2.

fluoropolimerų;

3.

stiklo (įskaitant stiklėjantį, emalinio dengimo ar išklojimo stiklą);

4.

grafito ar ‚anglies grafito‘;

5.

nikelio ar lydinių, kurių daugiau nei 40 % masės sudaro nikelis;

6.

tantalo ar tantalo lydinių;

7.

titano ar titano lydinių;

8.

cirkonio ar cirkonio lydinių arba

b.

pagaminti ir iš nerūdijančio plieno, ir iš vienos ar kelių medžiagų, išvardytų II.A2.014.a punkte.

Techninė pastaba.

‚Anglies grafitas‘ yra amorfiškos anglies ir grafito darinys, kurio 8 % arba daugiau masės sudaro grafitas.

2B350.e

II.A2.015

Pramoninė įranga ir komponentai, išskyrus nurodytus 2B350.d punkte, išvardyti toliau:

N.B.

TAIP PAT ŽR. II.A2.009.

šilumokaičiai ar kondensatoriai, kurių šilumos perdavimo paviršiaus plotas didesnis nei 0,05 m2, tačiau mažesnis nei 30 m2 ir šiems šilumokaičiams ar kondensatoriams suprojektuoti vamzdžiai, plokštės, ritės ar blokai, kurių visi paviršiai, tiesiogiai susiliečiantys su skysčiu (-ais), yra bet kurie iš šių:

a.

pagaminti iš bet kurios iš šių medžiagų:

1.

lydinių, kurių daugiau nei 25 % masės sudaro nikelis ir daugiau nei 20 % – chromas;

2.

fluoropolimerų;

3.

stiklo (įskaitant stiklėjantį, emalinio dengimo ar išklojimo stiklą);

4.

grafito ar ‚anglies grafito‘;

5.

nikelio ar lydinių, kurių daugiau nei 40 % masės sudaro nikelis;

6.

tantalo ar tantalo lydinių;

7.

titano ar titano lydinių;

8.

cirkonio ar cirkonio lydinių;

9.

silicio karbido arba

10.

titano karbido arba

b.

pagaminti ir iš nerūdijančio plieno, ir iš vienos ar kelių medžiagų, išvardytų II.A2.015.a punkte.

Pastaba.

Šis punktas netaikomas transporto priemonių radiatoriams.

Techninė pastaba.

Šilumokaičio kontrolės statusas nenustatomas pagal medžiagas, naudojamas tarpikliams ir riebokšliams, taip pat kitoms tvirtinimo ar sandarinimo priemonėms.

2B350.d

II.A2.016

Siurbliai su daugialypiais sandarikliais ir be sandariklių, išskyrus nurodytus 2B350.i punkte, tinkami koroziją sukeliantiems skysčiams, kuriems gamintojas nurodo didesnę nei 0,6 m3/h maksimalią tėkmės spartą, ar vakuuminiai siurbliai, kuriems gamintojas nurodo didesnę nei 5 m3/h maksimalią tėkmės spartą [išmatuotą esant normalios temperatūros (273 K arba 0 °C) ir slėgio (101,3 kPa) sąlygoms]; ir korpusai (siurblių futliarai), iš anksto tokiems siurbliams suformuoti korpusų įdėklai, sparnuotės, rotoriai ar srautinių siurblių tūtos, kurių visi paviršiai, tiesiogiai susiliečiantys su apdorojama (-omis) chemine (-ėmis) medžiaga (-omis), yra bet kurie iš šių:

NB.

TAIP PAT ŽR. II.A2.010.

a.

pagaminti iš bet kurios iš šių medžiagų:

1.

lydinių, kurių daugiau nei 25 % masės sudaro nikelis ir daugiau nei 20 % – chromas;

2.

keramikos;

3.

ferosilicio;

4.

fluoropolimerų;

5.

stiklo (įskaitant stiklėjantį, emalinio dengimo ar išklojimo stiklą);

6.

grafito ar ‚anglies grafito‘;

7.

nikelio ar lydinių, kurių daugiau nei 40 % masės sudaro nikelis;

8.

tantalo ar tantalo lydinių;

9.

titano ar titano lydinių;

10.

cirkonio ar cirkonio lydinių;

11.

niobio (kolumbio) ar niobio lydinių arba

12.

aliuminio lydinių; arba

b.

pagaminti ir iš nerūdijančiojo plieno, ir iš vienos ar kelių medžiagų, išvardytų II.A2.016.a. punkte.

Techninė pastaba.

Siurblio kontrolės statusas nenustatomas pagal medžiagas, naudojamas tarpikliams ir riebokšliams, taip pat kitoms tvirtinimo ar sandarinimo priemonėms.

2B350.i

II.A2.017

Toliau išvardytos elektroerozinės staklės (EDM) metalui, keramikai ar „kompozitams“ pašalinti ar pjaustyti ir specialiai joms suprojektuoti stūmokliai, kirtikliai arba elektrodinė viela:

a)

tūrinės elektroerozinės staklės;

b)

vielinės elektroerozinės staklės.

Pastaba.

Elektroerozinės staklės taip pat žinomos kaip kibirkštinės erozijos staklės arba vielinės erozijos staklės.

2B001.d

II.A2.018

Kompiuteriais valdomos ar „skaitmeninio valdymo“ koordinatinės matavimo mašinos (CMM) arba matmenų tikrinimo mašinos, bet kuriame veikimo diapazono taške turinčios trimatę (tūrinę) leistiną ilgio matavimo paklaidą (MPPE), lygią (3 + L/1 000) μm (L yra matuojamas ilgis milimetrais) ar mažesnę (geresnę), patikrintos pagal ISO 10360-2 (2001), ir joms suprojektuoti matavimo liestukai.

2B006.a

2B206.a

II.A2.019

Kompiuteriais valdomos ar „skaitmeninio valdymo“ elektronpluoščio suvirinimo mašinos ir specialiai joms suprojektuoti komponentai.

2B001.e.1.b

II.A2.020

Kompiuteriais valdomos ar „skaitmeninio valdymo“ lazerinio suvirinimo ir lazerinio pjaustymo mašinos ir specialiai joms suprojektuoti komponentai.

2B001.e.1.c

II.A2.021

Kompiuteriais valdomos ar „skaitmeninio valdymo“ plazminio pjovimo mašinos ir specialiai joms suprojektuoti komponentai.

2B001.e.1

II.A2.022

Vibracijos stebėjimo įranga, specialiai suprojektuota rotoriams arba sukamajai įrangai ir mechanizmams, galinti matuoti visus 600–2 000 Hz dažnius.

2B116

II.A2.023

Žiediniai-skystiniai vakuuminiai siurbliai ir specialiai jiems suprojektuoti komponentai.

2B231

2B350.i

II.A2.024

Rotaciniai-mentiniai vakuuminiai siurbliai ir specialiai jiems suprojektuoti komponentai.

1 pastaba.

II.A2.024 netaikomas rotaciniams-mentiniams vakuuminiams siurbliams, specialiai suprojektuotiems kitai konkrečiai įrangai.

2 pastaba.

Rotacinių-mentinių vakuuminių siurblių, specialiai suprojektuotų kitai konkrečiai įrangai, kontrolės statusas nustatomas atsižvelgiant į tos kitos konkrečios įrangos kontrolės statusą.

2B231

2B235.i

0B002.f

II.A2.025

Toliau išvardyti oro filtrai, kurių vienas ar keli fizinio dydžio matmenys yra didesni nei 1 000 mm:

a)

didelio našumo kietųjų dalelių (HEPA) filtrai;

b)

ypač mažo laidumo oro (ULPA) filtrai.

Pastaba.

II.A2.025 netaikomas oro filtrams, specialiai suprojektuotiems medicininei įrangai.

2B352.d

A3.

Elektronika

Nr.

Aprašymas

Susijęs Reglamento (EB) Nr. 428/2009 I priedo punktas

II.A3.001

Aukštos įtampos nuolatinės srovės maitinimo šaltiniai, turintys abi išvardytas charakteristikas:

a.

galintys nuolat aštuonias valandas tiekti 10 kV arba didesnę įtampą esant 5 kW arba didesnei išėjimo galiai, su švytavimu arba be jo ir

b.

srovės arba įtampos nepastovumą per keturias valandas, mažesnį kaip 0,1 %.

Pastaba.

Šis punktas netaikomas maitinimo šaltiniams, apibrėžtiems 0B001.j.5 ir 3A227 punktuose.

3A227

II.A3.002

Masių spektrometrai, išvardyti toliau, išskyrus nurodytus 3A233 arba 0B002.g punktuose, galintys matuoti jonų masę, lygią arba didesnę kaip 200 atominės masės vienetų, ir turintys skiriamąją gebą, geresnę kaip 2 dalys iš 200, ir jiems skirti jonų šaltiniai:

a.

induktyviuoju būdu išlaikomos plazmos masių spektrometrai (ICP/MS);

b.

rusenančiojo išlydžio masių spektrometrai (GDMS);

c.

šiluminio jonizavimo masių spektrometrai (TIMS);

d.

elektronpluoščiai masių spektrometrai, kurių šaltinio kamera pagaminta iš ‚urano heksafluorido (UF6) korozijai atsparių medžiagų‘, jomis iš vidaus apkalta arba padengta;

e.

molekulpluoščiai masių spektrometrai, turintys bet kurią iš šių charakteristikų:

1.

šaltinio kamerą, pagamintą, iš vidaus apkaltą arba padengtą nerūdijančiuoju plienu arba molibdenu, kurioje įrengta šaldomoji gaudyklė, galinti atšaldyti iki 193 K (– 80 °C) ar žemesnės temperatūros, arba

2.

šaltinio kamerą, pagamintą iš ‚urano heksafluorido (UF6) korozijai atsparių medžiagų‘, jomis iš vidaus apkaltą arba padengtą;

f.

masių spektrometrai su įrengtu mikrofluorinamų jonų šaltiniu, skirtu aktinidams arba aktinidų fluoridams.

3A233

II.A3.003

Spektometrai ir difraktometrai, skirti metalų arba lydinių elementinės sudėties nustatymo bandymui arba kiekybinei analizei atlikti chemiškai neskaidant medžiagos.

II.A3.004

Dažnio keitikliai arba generatoriai ir kintamo greičio elektriniai varikliai, išskyrus draudžiamus 0B001 arba 3A225 punktais, turintys visas išvardytas charakteristikas, ir specialiai jiems suprojektuoti komponentai ir programinė įranga:

a.

daugiafazis išėjimas, galintis tiekti 10 W ar didesnę galią;

b.

galintys veikti 600 Hz arba didesniu dažniu ir

c.

dažnių valdymo paklaida geresnė (mažesnė) kaip 0,2 %.

Techninė pastaba.

Dažnio keitikliai taip pat vadinami konverteriais arba inverteriais.

1.

II.A3.004 punktas netaikomas dažnio keitikliams, į kuriuos integruoti ryšio protokolai ar sąsajos, suprojektuotos konkretiems pramoniniams mechanizmams (tokiems kaip staklės, verpimo staklės, spausdintinių plokščių staklės), kad dažnio keitiklių, atitinkančių pirmiau nurodytas veikimo charakteristikas, nebūtų įmanoma naudoti kitais tikslais.

2.

II.A3.004 punktas netaikomas dažnio keitikliams, kurie specialiai suprojektuoti transporto priemonėms ir kurie veikia pagal kontrolės seką, perduodamą tarp dažnio keitiklio ir transporto priemonės valdymo bloko.

3A225

0B001.b.13

A6.

Jutikliai ir lazeriai

Nr.

Aprašymas

Susijęs Reglamento (EB) Nr. 428/2009 I priedo punktas

II.A6.001

Itrio-aliuminio granato strypai

II.A6.002

Optinė įranga ir komponentai, išskyrus nurodytus 6A002, 6A004.b punktuose, išvardyti toliau:

infraraudonųjų spindulių optika, veikianti 9 000–17 000 nm bangos ilgio diapazone, ir jos komponentai, įskaitant komponentus iš kadmio telūrido (CdTe).

6A002

6A004.b

II.A6.003

Bangos fronto koregavimo sistemos, skirtos naudoti su lazerio spinduliu, kurio skersmuo viršija 4 mm, ir specialiai suprojektuoti jų komponentai, įskaitant kontrolės sistemas, fazinio fronto jutiklius ir ‚deformuojamuosius veidrodžius‘, įskaitant bimorfinius veidrodžius.

Pastaba.

Šis punktas netaikomas veidrodžiams, apibrėžtiems 6A004.a, 6A005.e ir 6A005.f punktuose.

6A003

II.A6.004

Argono jonų „lazeriai“, kurių vidutinė išėjimo galia yra 5 W arba didesnė.

Pastaba.

Šis punktas netaikomas argono jonų ‚lazeriams‘, apibrėžtiems 0B001.g.5, 6A005 ir 6A205.a punktuose.

6A005.a.6

6A205.a

II.A6.005

Puslaidininkiniai „lazeriai“ ir jų komponentai, išvardyti toliau:

a.

atskiri puslaidininkiniai „lazeriai“, kurių kiekvieno išėjimo galia yra didesnė kaip 200 mW, didesniais kiekiais nei 100;

b.

puslaidininkinių „lazerių“ matricos, kurių išėjimo galia yra didesnė kaip 20 W.

1.

Puslaidininkiniai „lazeriai“ dažnai vadinami „lazeriniais“ diodais.

2.

Šis punktas netaikomas „lazeriams“, apibrėžtiems 0B001.g.5, 0B001.h.6 ir 6A005.b punktuose.

3.

Šis punktas netaikomas „lazeriniams“ diodams, kurių bangos ilgis yra 1 200–2 000 nm diapazone.

6A005.b

II.A6.006

Derinamieji puslaidininkiniai „lazeriai“ ir derinamųjų puslaidininkinių ‚lazerių‘ matricos, kurių bangos ilgis yra 9–17 μm, taip pat puslaidininkinių ‚lazerių‘ matricų paketai, kuriuose yra bent viena tokio bangos ilgio derinamoji puslaidininkinių ‚lazerių‘ matrica.

1.

Puslaidininkiniai „lazeriai“ dažnai vadinami „lazeriniais“ diodais.

2.

Šis punktas netaikomas puslaidininkiniams „lazeriams“, apibrėžtiems 0B001.h.6 ir 6A005.b punktuose.

6A005.b

II.A6.007

Kietojo kūno „derinamieji“„lazeriai“ ir specialiai jiems suprojektuoti komponentai, išvardyti toliau:

a.

titano-safyro lazeriai,

b.

aleksandrito lazeriai.

Pastaba.

Šis punktas netaikomas titano-safyro ir aleksandrito lazeriams, apibrėžtiems 0B001.g.5, 0B001.h.6 ir 6A005.c.1 punktuose.

6A005.c.1

II.A6.008

Neodimiu legiruoti (kitokie nei stiklo) „lazeriai“, kurių išėjimo bangos ilgis didesnis nei 1 000 nm, tačiau neviršija 1 100 nm, o kiekvieno impulso išėjimo energija yra didesnė nei 10 J.

Pastaba.

Šis punktas netaikomas neodimiu legiruotiems (kitokiems nei stiklo) ‚lazeriams‘, apibrėžtiems 6A005.c.2.b.

6A005.c.2

II.A6.009

Akustooptinių prietaisų komponentai, išvardyti toliau:

a.

kadravimo vamzdžiai ir kietojo kūno vizualizavimo įtaisai, kurių pasikartojimo dažnis lygus 1 kHz arba didesnis;

b.

pasikartojimo dažnio šaltiniai;

c.

Pokelso ląstelės.

6A203.b.4.c

II.A6.010

Jonizuojančiajai spinduliuotei atsparios kameros arba joms skirti lęšiai, išskyrus nurodytus 6A203.c, specialiai suprojektuoti arba klasifikuojami kaip jonizuojančiajai spinduliuotei atsparūs ir skirti išlaikyti visuminę spinduliuotės dozę, didesnę kaip 50 × 103 Gy (Si) (5 × 106 rad (Si)), be veikimo pablogėjimo.

Techninė pastaba.

Žymuo Gy (Si) nurodo sugeriamą energiją (J), tenkančią vieno kilogramo neekranuotam silicio bandiniui, kai jis yra veikiamas jonizuojančiąja spinduliuote.

6A203.c

II.A6.011

Derinamųjų impulsinių dažų lazerių stiprintuvai ir osciliatoriai, turintys visas toliau išvardytas charakteristikas:

1.

darbiniai bangos ilgiai yra nuo 300 nm iki 800 nm;

2.

vidutinė išėjimo galia didesnė kaip 10 W, bet neviršija 30 W;

3.

impulsų pasikartojimo dažnis yra didesnis kaip 1 kHz ir

4.

impulsų trukmė yra mažesnė kaip 100 ns.

1.

Šis punktas netaikomas vienmodžiams osciliatoriams.

2.

Šis punktas netaikomas 6A205.c, 0B001.g.5 ir 6A005 punktuose apibrėžtiems derinamiesiems impulsiniams dažiklio lazeriniams stiprintuvams ir osciliatoriams.

6A205.c

II.A6.012

Impulsiniai anglies dioksido „lazeriai“, turintys visas toliau išvardytas charakteristikas:

1.

darbiniai bangos ilgiai yra nuo 9 000 nm iki 11 000 nm;

2.

impulsų pasikartojimo dažnis yra didesnis kaip 250 Hz;

3.

vidutinė išėjimo galia didesnė kaip 100 W, bet neviršija 500 W ir

4.

impulsų trukmė yra mažesnė kaip 200 ns.

Pastaba.

Šis punktas netaikomas 6A205.d, 0B001.h.6 ir 6A005.d punktuose apibrėžtiems impulsiniams anglies dioksido lazeriniams stiprintuvams ir osciliatoriams.

6A205.d

II.A6.013

Vario garų ‚lazeriai‘, turintys abi toliau išvardytas charakteristikas:

1.

darbiniai bangos ilgiai yra nuo 500 iki 600 nm ir

2.

vidutinė išėjimo galia yra 15 W arba didesnė.

6A005.b

II.A6.014

Impulsiniai anglies monoksido ‚lazeriai‘, turintys visas toliau išvardytas charakteristikas:

1.

darbiniai bangos ilgiai yra nuo 5 000 iki 6 000 nm;

2.

impulsų pasikartojimo dažnis yra didesnis kaip 250 Hz;

3.

vidutinė išėjimo galia yra didesnė kaip 100 W ir

4.

impulsų trukmė yra mažesnė kaip 200 ns.

Pastaba.

Šis punktas netaikomas didesnės galios (paprastai 1–5 kW) pramoniniams anglies monoksido lazeriams, naudojamiems tokiose srityse kaip pjaustymas ir suvirinimas, nes šie lazeriai yra arba nuolatinės veikos, arba impulsiniai lazeriai, kurių impulsų trukmė didesnė kaip 200 ns.

 

II.A6.015

Elektra varomi ‚vakuuminiai slėgmačiai‘, kurių matavimo tikslumas yra 5 % arba mažesnis (geresnis).

‚Vakuuminiai slėgmačiai‘ apima Piranio vakuumetrus, Peningo vakuumetrus ir talpos manometrus.

0B001.b

II.A6.016

Toliau išvardyti mikroskopai ir susijusi įranga bei detektoriai:

a)

rastriniai elektroniniai mikroskopai;

b)

rastriniai Ožė mikroskopai;

c)

transmisiniai elektroniniai mikroskopai;

d)

atominės jėgos mikroskopai;

e)

rastriniai jėgos mikroskopai;

f)

įranga ir detektoriai, specialiai suprojektuoti naudoti su mikroskopais, nurodytais III.A6.013 a–e punktuose, kai naudojamasi bet kuriuo iš šių medžiagų analizės metodų:

1.

rentgeno fotoelektroninė spektroskopija (XPS);

2.

energijos dispersinė rentgeno spektroskopija (EDX, EDS) arba

3.

elektroninė cheminės sandaros spektroskopija (ESCA).

6B

A7.

Navigacija ir avionika

Nr.

Aprašymas

Susijęs Reglamento (EB) Nr. 428/2009 I priedo punktas

II.A7.001

Inercinės navigacijos sistemos ir specialiai joms suprojektuoti komponentai, išvardyti toliau:

I.

Inercinės navigacijos sistemos, kurios yra Vasenaro susitarime dalyvaujančių valstybių civilinių institucijų patvirtintos naudoti „civiliniuose orlaiviuose“, ir specialiai joms suprojektuoti komponentai, išvardyti toliau:

a.

inercinės (kardaninės ar beplatformės) navigacijos sistemos (INS) ir inercinė įranga, skirtos „orlaivių“, antžeminių transporto priemonių, laivų (antvandeninių arba povandeninių) ar ‚erdvėlaivių‘ erdvinei padėčiai išlaikyti, jiems vesti ar valdyti, turinčios kurią nors iš išvardytų charakteristikų, ir specialiai joms suprojektuoti komponentai:

1.

kurių navigacinė paklaida (neskaitant inertiškumo) lygi 0,8 jūrmylės per valandą (nm/h) ‚tikimajai apskritiminei paklaidai‘ (CEP) ar mažesnė (geresnė), normaliai suderinus arba

2.

skirti veikti esant linijinio pagreičio lygiams, didesniems kaip 10 g;

b.

mišriosios inercinės navigacijos sistemos, kuriose yra įmontuota viena ar kelios pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) arba viena ar kelios „Duomenų bazėmis pagrįstos navigacijos sistemos“ („DBRN“), kūno erdvinei padėčiai nustatyti, valdyti arba kontroliuoti, normaliai suderinus, esant navigacijos padėties tikslumui INS, atitinkančiam mažesnę kaip 10 metrų ‚tikimąją apskritiminę paklaidą‘ (CEP), kai ne daugiau kaip keturioms minutėms prarandama GNSS arba „DBRN“;

c.

inercinė įranga, skirta azimutui, kursui ar šiaurei nustatyti, turinti kurią nors iš išvardytų charakteristikų, ir specialiai jai suprojektuoti komponentai:

1.

suprojektuoti taip, kad azimuto, kurso ar šiaurės krypties tikslumas būtų ne blogesnis kaip 6 kampo minutės (vidutinė kvadratinė vertė) ties 45 laipsniais platumos arba

2.

suprojektuoti taip, kad nedarbiniu režimu atlaikytų ne mažesnius kaip 900 g ir ne trumpesnius kaip 1 ms smūgius.

Pastaba.

I.a ir I.b punktuose nurodyti parametrai taikomi esant bet kuriai iš šių aplinkos sąlygų:

1.

atsitiktinė vibracija įėjime turi visuminę 7,7 g vidutinę kvadratinę vertę per pirmąjį pusvalandį, o visa bandymo trukmė yra pusantros valandos kiekvienai ašiai iš trijų tarpusavyje statmenų ašių, kai atsitiktinė vibracija apibūdinama taip:

a.

pastovus 0,04 g2/Hz galios spektrinis tankis dažnių diapazone nuo 15 iki 1 000 Hz ir

b.

galios spektrinis tankis silpsta nuo 0,04 g2/Hz iki 0,01 g2/Hz dažniui kintant nuo 1 000 iki 2 000 Hz;

2.

posvyrio ir kampinio nuokrypio sparta ne mažesnė kaip +2,62 rad/s (150 laipsnių/s) arba

3.

pagal 1 ar 2 punktams tapačius nacionalinius standartus.

1.

I.b nurodytos sistemos, kuriose INS ir kitos nepriklausomos navigacijos pagalbinės priemonės yra įmontuotos į vieną įrenginį, kad būtų pagerintas jo veikimas.

2.

‚Tikimoji apskritiminė paklaida‘ apskritiminio normaliojo pasiskirstymo atveju – tai apskritimo plotas, apimantis 50 % visų padarytų atskirų matavimų rezultatų, arba apskritimo plotas, apimantis 50 % aptikimo tikimybę.

II.

Fototeodolitinės sistemos, apimančios inercinę įrangą, specialiai suprojektuotos civilinio žvalgymo tikslais taip, kad azimuto, kurso ar šiaurės krypties tikslumas būtų ne blogesnis kaip 6 kampo minutės (vidutinė kvadratinė vertė) ties 45 laipsniais platumos, ir specialiai joms suprojektuoti komponentai.

III.

Inercinė ar kita įranga, kurioje naudojami 7A001 arba 7A101 punktuose nurodyti akcelerometrai, kai tokie akcelerometrai yra specialiai suprojektuoti ir sukurti kaip MWD (matavimo gręžiant) jutikliai, naudojami eksploatuojant gręžinius.

7A003

7A103

II.A7.002

Akcelerometrai, turintys pjezoelektrinį keraminį keitlio elementą, kurio jautrumas yra 1 000 mV/g arba geresnis (didesnis).

7A001

A9.

Oro erdvė ir varomoji jėga

Nr.

Aprašymas

Susijęs Reglamento (EB) Nr. 428/2009 I priedo punktas

II.A9.001

Sprogstamieji varžtai.

II.A9.002

‚Dinamometriniai jutikliai‘, galintys matuoti raketinio variklio trauką, kurios galia didesnė nei 30 kN.

Techninė pastaba.

‚Dinamometriniai jutikliai‘– jėgos matavimo prietaisai ir keitliai, ir įtampos, ir kompresijos atveju.

Pastaba.

II.A9.002 neapima įrangos, prietaisų ar keitlių, specialiai suprojektuotų transporto priemonių svoriui matuoti, pvz., svėrimo tiltų.

9B117

II.A9.003

Toliau išvardytos elektrinių generatorių dujų turbinos, komponentai ir susijusi įranga:

a)

elektriniams generatoriams specialiai suprojektuotos dujų turbinos, kurių išėjimo galia didesnė kaip 200 MW;

b)

mentės, statoriai, degimo kameros ir kuro inžektoriaus purkštukai, specialiai suprojektuoti elektrinių generatorių dujų turbinoms, nurodytoms II.A9.003.a;

c)

įranga, specialiai suprojektuota elektrinių generatorių dujų turbinoms, nurodytoms II.A9.003.a, „kurti“ ir „gaminti“.

9A001

9A002

9A003

9B001

9B003

9B004

II.B.   TECHNOLOGIJA

Nr.

Aprašymas

Susijęs Reglamento (EB) Nr. 428/2009 I priedo punktas

II.B.001

Technologijos, kurių reikia II.A dalyje (Prekės) išvardytų objektų kūrimui, gamybai ar naudojimui.

Techninė pastaba.

Sąvoka ‚technologija‘ apima programinę įrangą.

III PRIEDAS

4a straipsnyje nurodytų į Raketų technologijų kontrolės režimo sąrašą įtrauktų objektų, įskaitant programinę įrangą ir technologijas, sąrašas

Šiame priede pateikiami toliau nurodyti objektai, išvardyti Raketų technologijų kontrolės režimo sąraše pagal jame nurodytą apibrėžtį. Įvadinės pastabos (1 skirsnis) turėtų būti suprantamos kaip priemonė išvardytų objektų tikslioms specifikacijoms aiškinti; jomis nekvestionuojamas 4 straipsnyje numatytas draudimas eksportuoti tuos objektus į Iraną.

TURINYS

1.

ĮVADAS

a)

I kategorijos ir II kategorijos objektai

b)

„Nuotolio“ ir „naudingojo krūvio“ atitinkamas verčių keitimas

c)

Bendroji technologijos pastaba

d)

Bendroji programinės įrangos pastaba

e)

Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (CAS) duomenų bazės numeris

2.

APIBRĖŽTYS

„Tikslumas“

„Pagrindiniai moksliniai tyrimai“

„Kūrimas“

„Viešo naudojimo“

„Integrinis grandynas“

„Mikroprogramos“

„Naudingasis krūvis“

Balistinės raketos

Nešančiosios raketos

Zondavimo raketos

Sparnuotosios raketos

Kiti nepilotuojami orlaiviai

„Gamyba“

„Gamybos įranga“

„Gamybos priemonės“

„Programos“

„Jonizuojančiajai spinduliuotei atsparus“

„Nuotolis“

„Programinė įranga“

„Technologija“

„Techninė pagalba“

„Techniniai duomenys“

„Naudojimas“

3.

TERMINIJA

„Specialiai suprojektuotas“

„Suprojektuotas arba modifikuotas“

„Tinkamas naudoti kur“, „tinkamas naudoti kam“, „tinkamas naudoti kaip“ arba „galintis“

„Modifikuotas“

I KATEGORIJA. 1 PUNKTAS

SUKOMPLEKTUOTOS SIUNTIMO Į TAIKINĮ SISTEMOS

1.A.1

Sukomplektuotos raketų sistemos (≥300 km „nuotolis“ & ≥500 kg „naudingasis krūvis“)

1.A.2

Sukomplektuotos nepilotuojamų orlaivių (UAV) sistemos (≥300 km „nuotolis“ & ≥500 kg „naudingasis krūvis“)

1.B.1.

„Gamybos priemonės“

1.C.

Nėra

1.D.1.

„Programinė įranga“

1.D.2.

„Programinė įranga“

1.E.1.

„Technologija“

I KATEGORIJA. 2 PUNKTAS

SUKOMPLEKTUOTI POSISTEMIAI, TINKAMI NAUDOTI SUKOMPLEKTUOTOMS SIUNTIMO Į TAIKINĮ SISTEMOMS

2.A.1.

„Sukomplektuoti posistemiai“

2.B.1.

„Gamybos priemonės“

2.B.2.

„Gamybos įranga“

2.C.

Nėra

2.D.1.

„Programinė įranga“

2.D.2.

„Programinė įranga“

2.D.3.

„Programinė įranga“

2.D.4

„Programinė įranga“

2.D.5.

„Programinė įranga“

2.D.6.

„Programinė įranga“

2.E.1.

„Technologija“

II KATEGORIJA. 3 PUNKTAS

VARANTIEJI KOMPONENTAI IR ĮRANGA

3.A.1.

Turboreaktyviniai ir turboventiliatoriniai varikliai

3.A.2.

Tiesiasroviai reaktyviniai/viršgarsiniai/pulsuojamieji oro reaktyviniai/kombinuotojo ciklo varikliai

3.A.3.

Raketų variklių korpusai, „izoliacijos“ komponentai ir tūtos

3.A.4.

Pakopų mechanizmai, atskyrimo mechanizmai ir tarpupakopiai

3.A.5.

Skystojo ir mišriojo raketinio kuro (įskaitant oksidatorius) valdymo sistemos

3.A.6.

Mišrieji raketiniai varikliai

3.A.7.

Radialiniai rutuliniai guoliai

3.A.8.

Skystojo raketinio kuro rezervuarai

3.A.9.

Turbosraigtinės variklių sistemos

3.A.10.

Degimo kameros

3.B.1.

„Gamybos priemonės“

3.B.2.

„Gamybos įranga“

3.B.3.

Srauto formavimo mašinos

3.C.1.

„Vidinis grunto sluoksnis“, tinkamas naudoti raketų variklio korpusams

3.C.2.

Į paketus nesupakuota „izoliacijos“ medžiaga, tinkama naudoti raketų variklio korpusams

3.D.1.

„Programinė įranga“

3.D.2.

„Programinė įranga“

3.D.3.

„Programinė įranga“

3.E.1.

„Technologija“

II KATEGORIJA. 4 PUNKTAS

RAKETINIS KURAS, CHEMINĖS MEDŽIAGOS IR RAKETINIO KURO GAMYBA

4.A.

Nėra

4.B.1.

„Gamybos įranga“

4.B.2.

„Gamybos įranga“

4.B.3.a.

Periodiniai maišytuvai

b.

Ištisinio veikimo maišytuvai

c.

Skysčių ir dujų energija varomi smulkintuvai

d.

Metalo miltelių „gamybos įranga“

4.C.1.

Kompozitinis ir kompozitinis modifikuotas dviejų bazių raketinis kuras

4.C.2.

Kuro medžiagos

a.

Hidrazinas

b.

Hidrazino dariniai

c.

Sferiniai aliuminio milteliai

d.

Cirkonis, berilis, magnis ir lydiniai

e.

Boras ir boro lydiniai

f.

Medžiagos, kurių aukštas energijos tankis

4.C.3.

Perchloratai, chloratai arba chromatai

4.C.4.a.

Oksidatoriai – skystojo kuro raketų varikliai

b.

Oksidatoriai – kietojo kuro raketų varikliai

4.C.5.

Polimerinės medžiagos

4.C.6.

Kiti raketinio kuro priedai ir agentai

a.

Rišamosios medžiagos

b.

Kietinimo reakcijos katalizatoriai

c.

Degimo greičio modifikatoriai

d.

Esteriai ir plastifikatoriai

e.

Stabilizatoriai

4.D.1.

„Programinė įranga“

4.E.1.

„Technologija“

II KATEGORIJA. 5 PUNKTAS

(Rezervuota panaudoti vėliau)

II KATEGORIJA. 6 PUNKTAS

KONSTRUKCINIŲ KOMPOZITŲ GAMYBA, PIROLIZINIS NUSODINIMAS BEI TANKINIMAS IR KONSTRUKCINĖS MEDŽIAGOS

6.A.1.

Kompozitiniai dariniai, sluoksniuotosios medžiagos ir jų gaminiai

6.A.2.

Pakartotinai įmirkytos pirolizuotos medžiagos

6.B.1.a.

Gijų vyniojimo mašinos ar pluošto išdėstymo mašinos

b.

Juostos klojimo įrenginiai

c.

Daugiakryptės, daugiamatės audimo staklės ar pynimo mašinos

d.

Įranga, suprojektuota arba modifikuota pluoštinėms ar gijinėms medžiagoms gaminti

e.

Įranga, suprojektuota arba modifikuota specialiam pluošto paviršiaus apdorojimui

6.B.2.

Tūtos

6.B.3.

Izostatiniai presai

6.B.4.

Cheminio garinio nusodinimo krosnys

6.B.5.

Įranga ir proceso valdikliai tankinimo ir pirolizės procesui

6.C.1.

Derva impregnuoti pluoštai (prepregai) ir metalu dengti pluoštų ruošiniai

6.C.2.

Pakartotinai įmirkytos pirolizuotos medžiagos

6.C.3.

Smulkiagrūdžiai grafitai

6.C.4.

Pirolitiniai arba pluoštiniai sustiprinti grafitai

6.C.5.

Kompozitinės keraminės medžiagos raketų aptakams

6.C.6.

Silicio karbido medžiagos

6.C.7.

Volframas, molibdenas ir lydiniai

6.C.8.

Martensitiškai senėjantis plienas

6.C.9.

Titanu stabilizuotas dvigubojo lydymo nerūdijantysis plienas

6.D.1.

„Programinė įranga“

6.D.2.

„Programinė įranga“

6.E.1.

„Technologija“

6.E.2.

„Techniniai duomenys“

6.E.3.

„Technologija“

II KATEGORIJA. 7 PUNKTAS

(Rezervuota panaudoti vėliau)

II KATEGORIJA. 8 PUNKTAS

(Rezervuota panaudoti vėliau)

II KATEGORIJA. 9 PUNKTAS

MATAVIMO APARATŪRA, NAVIGACIJA IR KRYPTIES NUSTATYMAS

9.A.1.

Integruotos skrydžio prietaisų sistemos

9.A.2.

Astronominiai girokompasai

9.A.3.

Linijiniai akcelerometrai

9.A.4.

Visų tipų giroskopai

9.A.5.

Akcelerometrai ar giroskopai

9.A.6.

Inercinė ar kitokia įranga

9.A.7.

„Integrinės navigacijos sistemos“

9.A.8.

Trijų ašių magnetiniai kryptiniai jutikliai

9.B.1.

„Gamybos įranga“ ir kita bandymų, kalibravimo ar derinimo įranga

9.B.2.a.

Balansavimo mašinos

b.

Indikatorių galvutės

c.

Judesio imitatoriai/sukamieji stalai

d.

Padėties nustatymo stalai

e.

Centrifugos

9.C.

Nėra

9.D.1.

„Programinė įranga“

9.D.2.

Integravimo „programinė įranga“

9.D.3.

Integravimo „programinė įranga“

9.D.4.

Integravimo „programinė įranga“

9.E.1.

„Technologija“

II KATEGORIJA. 10 PUNKTAS

SKRYDŽIŲ VALDYMAS

10.A.1.

Hidraulinės, mechaninės, elektrooptinės ar elektromechaninės skrydžių valdymo sistemos

10.A.2.

Erdvinės padėties valdymo įranga

10.A.3.

Skrydžių valdymo valdomieji įtaisai

10.B.1.

Bandymų, kalibravimo ir derinimo įranga

10.C.

Nėra

10.D.1.

„Programinė įranga“

10.E.1.

Projektavimo „technologija“, skirta orlaivio liemens, varymo sistemos ir keliančiųjų valdymo paviršių integravimui

10.E.2.

Projektavimo „technologija“, skirta skrydžių valdymo, nutaikymo ir varymo duomenims integruoti į skrydžių valdymo sistemą

10.E.3.

„Technologija“

II KATEGORIJA. 11 PUNKTAS

AVIONIKA

11.A.1.

Radarų ir optinių lokatorių sistemos, įskaitant aukščiamačius

11.A.2.

Pasyvieji jutikliai

11.A.3.

Pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS; pvz., GPS, GLONASS ar GALILEO) priėmimo įranga

11.A.4.

Elektroniniai mazgai ir komponentai

11.A.5.

Jungiamosios ir tarppakopinės elektros jungtys

11.B.

Nėra

11.C.

Nėra

11.D.1.

„Programinė įranga“

11.D.2.

„Programinė įranga“

11.E.1.

Projektavimo „technologija“

11.E.2.

„Technologija“

II KATEGORIJA. 12 PUNKTAS

PALEIDIMO PAGALBINĖ ĮRANGA

12.A.1.

Aparatai ir įtaisai

12.A.2.

Įranga

12.A.3.

Gravimetrai arba laisvojo kritimo pagreičio gradientometrai

12.A.4.

Nuotolinio matavimo ir nuotolinio valdymo įranga, įskaitant antžeminę įrangą

12.A.5.

Tiksliojo sekimo sistemos

a.

Sekimo sistemos

b.

Nuotolio nustatymo radarai

12.A.6.

Terminės baterijos

12.B.

Nėra

12.C.

Nėra

12.D.1.

„Programinė įranga“

12.D.2.

„Programinė įranga“

12.D.3.

„Programinė įranga“

12.E.1.

„Technologija“

II KATEGORIJA. 13 PUNKTAS

KOMPIUTERIAI

13.A.1.

Analoginiai arba skaitmeniniai kompiuteriai arba skaitmeniniai diferencialiniai analizatoriai

13.B.

Nėra

13.C.

Nėra

13.D.

Nėra

13.E.1.

„Technologija“

II KATEGORIJA. 14 PUNKTAS

SKAITMENINIAI ANALOGO KEITIKLIAI

14.A.1.

Skaitmeniniai analogo keitikliai

14.B.

Nėra

14.C.

Nėra

14.D.

Nėra

14.E.1.

„Technologija“

II KATEGORIJA. 15 PUNKTAS

BANDYMŲ APARATŪRA IR ĮRANGA

15.A.

Nėra

15.B.1.

Vibracijos bandymų įranga

a.

Vibracijos bandymų sistemos

b.

Skaitmeniniai valdikliai

c.

Vibraciniai įrenginiai (vibracijų generatoriai)

d.

Pagalbinės bandinio struktūros ir elektroniniai blokai

15.B.2.

Aerodinaminiai vamzdžiai

15.B.3.

Bandymo stalai/stendai

15.B.4.

Dirbtinio klimato kameros

15.B.5.

Greitintuvai

15.C.

Nėra

15.D.1.

„Programinė įranga“

15.E.1.

„Technologija“

II KATEGORIJA. 16 PUNKTAS

MODELIAVIMAS–IMITAVIMAS IR PROJEKTAVIMO INTEGRAVIMAS

16.A.1.

Mišrieji (suprojektuoti derinant analoginius/ skaitmeninius komponentus) kompiuteriai

16.B.

Nėra

16.C.

Nėra

16.D.1.

„Programinė įranga“

16.E.1.

„Technologija“

II KATEGORIJA. 17 PUNKTAS

NEPASTEBIMI („STEALTH“ TIPO) OBJEKTAI

17.A.1.

Įtaisai, skirti sunkiau aptinkamiems stebimiems parametrams aptikti

17.B.1.

Sistemos, specialiai suprojektuotos radariniam skerspjūvio matavimui

17.C.1.

Medžiagos, skirtos sunkiau aptinkamiems stebimiems parametrams aptikti

17.D.1.

„Programinė įranga“

17.E.1.

„Technologija“

II KATEGORIJA. 18 PUNKTAS

APSAUGA NUO BRANDUOLINIŲ POVEIKIŲ

18.A.1.

„Atsparūs jonizuojančiajai spinduliuotei“„integriniai grandynai“

18.A.2.

„Detektoriai“

18.A.3.

Aptakai

18.B.

Nėra

18.C.

Nėra

18.D.

Nėra

18.E.1.

„Technologija“

II KATEGORIJA. 19 PUNKTAS

KITOS SUKOMPLEKTUOTOS SIUNTIMO Į TAIKINĮ SISTEMOS

19.A.1.

Sukomplektuotos raketų sistemos (≥300 km nuotolis)

19.A.2.

Sukomplektuotos nepilotuojamų orlaivių (UAV) sistemos (≥300 km nuotolis)

19.A 3.

Sukomplektuotos nepilotuojamų orlaivių (UAV) sistemos

19.B.1.

„Gamybos priemonės“

19.C.

Nėra

19.D.1.

„Programinė įranga“

19.E.1.

„Technologija“

II KATEGORIJA. 20 PUNKTAS

KITI SUKOMPLEKTUOTI POSISTEMIAI

20.A.1.a.

Atskiros raketų pakopos

b.

Kietojo kuro raketiniai varikliai, mišrieji raketiniai varikliai arba skystojo kuro raketiniai varikliai

20.B.1.

„Gamybos priemonės“

20.B.2.

„Gamybos įranga“

20.C.

Nėra

20.D.1

„Programinė įranga“

20.D.2.

„Programinė įranga“

20.E.1.

„Technologija“

ŠIAME PRIEDE VARTOJAMI VIENETAI, KONSTANTOS, AKRONIMAI IR SANTRUMPOS

KONVERSIJOS LENTELĖ

SUSITARIMO MEMORANDUMAS

ĮVADAS, APIBRĖŽTYS, TERMINIJA

1.    ĮVADAS

a)   Šį priedą sudaro dvi objektų kategorijos, kurių terminai apima įrangą, medžiagas, „programinę įrangą“ arba „technologiją“. I kategorijos objektai, kurie visi yra nurodyti priedo 1 ir 2 punktuose, yra opiausių aspektų turintys objektai. Jeigu I kategorijos objektas yra įtrauktas į sistemą, ta sistema taip pat bus laikoma priklausančia I kategorijai, išskyrus atvejus, kai į ją įtrauktas objektas negali būti atskirtas, pašalintas arba dubliuotas. II kategorijos objektai yra tie priede nurodyti objektai, kurie nėra priskirti I kategorijai.

b)   Peržiūrėdama siūlomas paraiškas dėl sukomplektuotų raketų ir nepilotuojamų orlaivių sistemų, apibūdintų 1 ir 19 punktuose, perdavimo, taip pat įrangos, medžiagų, „programinės įrangos“ arba „technologijos“, kurios nurodytos techniniame priede, perdavimo galimam naudojimui tokiose sistemose, Vyriausybė atsižvelgs į galimybę atitinkamai keisti „nuotolio“ ir „naudingojo krūvio“ vertes.

c)    Bendroji technologijos pastaba.

Perduodant „technologiją“, tiesiogiai susijusią su objektais, išdėstytais priede, taikoma kontrolė pagal nuostatas, išdėstytas kiekviename punkte, kiek tai leidžia nacionalinės teisės aktai. Bet kurio į priedą įtraukto objekto eksporto patvirtinimas taip pat leidžia eksportuoti tam pačiam galutiniam vartotojui būtiniausią „technologiją“, reikalingą objekto įrengimui, eksploatacijai, priežiūrai arba taisymui.

Pastaba.

Kontrolė netaikoma „viešo naudojimo“„technologijai“ arba „pagrindiniams moksliniams tyrimams“.

d)    Bendroji programinės įrangos pastaba.

Priedas netaikomas „programinei įrangai“, kuri yra arba:

1.

paprastai viešai prieinama, kadangi yra:

a.

parduodama be apribojimų iš atsargų mažmeniniuose pardavimo punktuose vienu iš šių būdų:

1.

mažmeniniais pardavimo sandoriais,

2.

pardavimo paštu sandoriais arba

3.

pardavimo elektroninėmis priemonėmis sandoriais, arba

4.

pardavimo telefonu sandoriais ir

b.

suprojektuota įsirengti vartotojui be tolesnės esminės tiekėjo paramos; arba

2.

„viešo naudojimo“.

Pastaba.

Bendroji programinės įrangos pastaba taikoma tik bendro tikslo masinio vartojimo rinkos „programinei įrangai“.

e)    Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (CAS) duomenų bazės numeriai.

Kai kuriais atvejais cheminės medžiagos sąraše yra nurodytos pagal pavadinimą ir Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (angl. Chemical Abstracts Service) (toliau – CAS) numerį.

Tos pačios struktūrinės formulės cheminės medžiagos (įskaitant hidratus) kontroliuojamos neatsižvelgiant į pavadinimą ar CAS numerį. CAS numeriai pateikiami tam, kad būtų lengviau nustatyti, ar tam tikri chemikalai arba jų mišiniai yra kontroliuojami, neatsižvelgiant į nomenklatūrą. CAS numeriai negali būti naudojami kaip unikalūs identifikatoriai, nes į sąrašą įtrauktos tam tikro pavidalo cheminės medžiagos ir tokių medžiagų turintys mišiniai gali turėti skirtingus CAS numerius.

2.    APIBRĖŽTYS

Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

„Tikslumas“ Dažniausiai pateikiamas kaip netikslumas (paklaida), reiškia didžiausią teigiamą ar neigiamą rodmens nuokrypį nuo priimtos standartinės arba tikrosios vertės.

„Pagrindiniai moksliniai tyrimai“ Eksperimentinis arba teorinis darbas, kurio pagrindinis tikslas – įgyti naujų žinių apie pagrindinius reiškinių principus arba stebimus faktus, ir kuriuo nebūtinai pirmiausia siekiama konkrečių praktinių tikslų ar uždavinių sprendimo.

„Kūrimas“ yra susijęs su visais etapais iki „gamybos“, tokiais kaip:

projektavimas,

projekto tyrimas,

projekto analizė,

projekto koncepcijos,

prototipų surinkimas ir bandymai,

bandomosios gamybos schemos,

projektavimo duomenys,

projektavimo duomenų transformavimo į gaminį procesas,

konfigūracijos projektavimas,

tarpusavio funkciškumo projektavimas,

išdėstymas.

„Viešo naudojimo“ Tai „programinė įranga“ arba „technologija“, kuria leidžiama naudotis neapribojant tolesnio jos platinimo. (Autorių teisių apribojimai nereiškia, kad „programinė įranga“ arba „technologija“ nėra „viešo naudojimo“.)

„Integrinis grandynas“ Įtaisas, kuriame keletas pasyviųjų ir (arba) aktyviųjų elementų laikomi neatsiejamai susiję ant ištisinės struktūros arba tokioje struktūroje, kad atliktų grandinės funkciją.

„Mikroprogramos“ Elementariųjų komandų seka, laikoma specialioje atmintinėje, kurių vykdymas yra pradedamas įvedant atskaitos komandą į komandų registrą.

„Naudingasis krūvis“ Bendroji masė, kurią gali gabenti arba siųsti į taikinį nurodyta raketų sistema arba nepilotuojamų orlaivių (UAV) sistema, kuri nėra naudojama skrydžiui palaikyti.

Pastaba.

Tai, kokia konkreti įranga, posistemiai ar komponentai yra įtrauktini į „naudingąjį krūvį“, priklauso nuo atitinkamo aparato tipo ir konfigūracijos.

Techninės pastabos.

1.Balistinės raketos

a.

„Naudingasis krūvis“, skirtas sistemoms su atsiskiriančiomis grįžtamosiomis dalimis, apima:

1.

grįžtamąsias dalis, įskaitant:

a.

tam skirtą nutaikymo, navigacijos ir kontrolės įrangą;

b.

tam skirtą atsakomųjų priemonių įrangą;

2.

bet kokios rūšies amuniciją (pvz., sprogiąją ar nesprogiąją);

3.

amunicijai skirtas laikančiąsias konstrukcijas ir dislokavimo mechanizmus (pvz., aparatinė įranga, naudojama grįžtamajai daliai pritvirtinti prie galutinio išvedimo bloko arba nuo jo atskirti), kurie gali būti pašalinti nepažeidžiant skraidymo priemonės struktūrinio vientisumo;

4.

mechanizmus ir įtaisus, skirtus apsaugojimui, užtaisymui, sprogdiklių aktyvavimui arba ugnies paleidimui;

5.

kitą atsakomųjų priemonių įrangą (pvz., imitavimo prietaisai, trukdikliai arba dipolinių atšvaitų mėtymo prietaisai), kuri atsiskiria nuo grįžtamosios dalies galutinio išvedimo bloko;

6.

galutinio išvedimo bloką arba erdvinės padėties valdymo/greičio pritaikymo modulį, neįskaitant sistemų ir (arba) posistemių, kurie yra būtini kitų pakopų veikimui.

b.

„Naudingasis krūvis“, skirtas sistemoms su neatsiskiriančiomis grįžtamosiomis dalimis, apima:

1.

bet kokios rūšies amuniciją (pvz., sprogiąją ar nesprogiąją);

2.

amunicijai skirtas laikančiąsias konstrukcijas ir dislokavimo mechanizmus, kurie gali būti pašalinti nepažeidžiant aparato struktūrinio vientisumo;

3.

mechanizmus ir įtaisus, skirtus apsaugojimui, užtaisymui, sprogdiklių aktyvavimui arba ugnies paleidimui;

4.

kitą atsakomųjų priemonių įrangą (pvz., imitavimo prietaisai, trukdikliai arba dipolinių atšvaitų mėtymo prietaisai), kuri gali būti pašalinta nepažeidžiant aparato struktūrinio vientisumo.

2.Nešančiosios raketos

„Naudingasis krūvis“ apima:

a.

erdvėlaivį (vieną ar kelis), įskaitant palydovus;

b.

erdvėlaivių prisijungimo prie nešančiųjų raketų adapterius, įskaitant, jei taikytina, apogėjuje/perigėjuje įjungiamus stūmoklinius variklius arba panašias manevravimo sistemas ir atskyrimo sistemas.

3.Zondavimo raketos

„Naudingasis krūvis“ apima:

a.

įrangą, reikalingą tam tikrai misijai, pavyzdžiui, duomenų rinkimo, įrašymo arba persiuntimo prietaisai, skirti konkrečios misijos duomenims;

b.

susigrąžinimo įrangą (pvz., parašiutai), kuri gali būti pašalinta nepažeidžiant aparato struktūrinio vientisumo.

4.Sparnuotosios raketos

„Naudingasis krūvis“ apima:

a.

bet kokios rūšies amuniciją (pvz., sprogiąją ar nesprogiąją);

b.

amunicijai skirtas laikančiąsias konstrukcijas ir dislokavimo mechanizmus, kurie gali būti pašalinti nepažeidžiant aparato struktūrinio vientisumo;

c.

mechanizmus ir įtaisus, skirtus apsaugojimui, užtaisymui, sprogdiklių aktyvavimui arba ugnies paleidimui;

d.

atsakomųjų priemonių įrangą (pvz., imitavimo prietaisai, trukdikliai arba dipolinių atšvaitų mėtymo prietaisai), kuri gali būti pašalinta nepažeidžiant aparato struktūrinio vientisumo.

e.

atpažinimo ypatybių keitimo įrangą, kuri gali būti pašalinta nepažeidžiant aparato struktūrinio vientisumo.

5.Kiti nepilotuojami orlaiviai

„Naudingasis krūvis“ apima:

a.

bet kokios rūšies amuniciją (pvz., sprogiąją ar nesprogiąją);

b.

mechanizmus ir įtaisus, skirtus apsaugojimui, užtaisymui, sprogdiklių aktyvavimui arba ugnies paleidimui;

c.

atsakomųjų priemonių įrangą (pvz., imitavimo prietaisai, trukdikliai arba dipolinių atšvaitų mėtymo prietaisai), kuri gali būti pašalinta nepažeidžiant aparato struktūrinio vientisumo.

d.

atpažinimo ypatybių keitimo įrangą, kuri gali būti pašalinta nepažeidžiant aparato struktūrinio vientisumo.

e.

įrangą, reikalingą tam tikrai misijai, pavyzdžiui, duomenų rinkimo, įrašymo arba persiuntimo prietaisai, skirti konkrečios misijos duomenims, ir laikančiąsias konstrukcijas, kurios gali būti pašalintos nepažeidžiant aparato struktūrinio vientisumo;

f.

susigrąžinimo įrangą (pvz., parašiutai), kuri gali būti pašalinta nepažeidžiant aparato struktūrinio vientisumo.

g.

amunicijos laikančiąsias konstrukcijas ir dislokavimo mechanizmus, kurie gali būti pašalinti nepažeidžiant aparato struktūrinio vientisumo.

„Gamyba“ Visi gamybos etapai, pavyzdžiui:

gamybos technologija,

gaminimas,

integravimas,

surinkimas (montavimas),

tikrinimas,

bandymas,

kokybės laidavimas.

„Gamybos įranga“ Tai – įrankiai, šablonai, stendai, formos, štampai, prispaudimo priemonės, tapatinimo įtaisai, bandymų įranga, kitos mašinos ir joms skirti komponentai, apsiribojant tais, kurie specialiai suprojektuoti arba modifikuoti „kūrimui“ arba vienai ar daugiau „gamybos“ stadijų.

„Gamybos priemonės“ Tai – „gamybos įranga“ ir specialiai jai suprojektuota „programinė įranga“, kurios yra integruotos įrenginiuose, skirtuose „kūrimui“ arba vienai ar daugiau „gamybos“ stadijų.

„Programos“ Komandų seka, skirta pateikti arba pakeisti procesą pavidalu, tinkamu elektroniniam kompiuteriui vykdyti.

„Jonizuojančiajai spinduliuotei atsparus“ Tai reiškia, kad komponentas arba įranga yra suprojektuoti arba skirti išlaikyti jonizuojančiosios spinduliuotės lygius, kurie atitinka ar viršija visuminę apšvitos dozę 5 × 105 rad (Si).

„Nuotolis“ Didžiausias atstumas, kurį gali nukeliauti nurodyta raketų sistema arba nepilotuojamų orlaivių (UAV) sistema stabilaus skrydžio režimu, matuojant pagal jos trajektorijos projekciją Žemės paviršiuje.

Techninės pastabos.

1.Nustatant nuotolį bus atsižvelgiama į didžiausius pajėgumus, grindžiamus sistemos, kai ji yra pilnai pakrauta kuru arba raketiniu kuru, projektavimo charakteristikomis.2.Tiek raketų sistemų, tiek nepilotuojamų orlaivių (UAV) sistemų atveju nuotolis bus nustatomas neatsižvelgiant į jokius išorės veiksnius, pavyzdžiui, eksploatavimo apribojimus, apribojimus dėl nuotolinio matavimo, duomenų perdavimo linijų ar kitus su išorės veiksniais susijusius apribojimus.3.Raketų sistemų atveju nuotolis bus nustatomas naudojant trajektoriją, kuri maksimizuoja nuotolį, ICAO standartinės atmosferos ir tykos sąlygomis.4.Nepilotuojamų orlaivių (UAV) sistemų atveju nuotolis bus nustatomas remiantis atstumu viena kryptimi, naudojant efektyviausio kuro naudojimo skrydžio profilį (pvz., kreiserinis greitis ir aukštis) ICAO standartinės atmosferos ir tykos sąlygomis.

„Programinė įranga“ Vienos ar daugiau „programų“ arba „mikroprogramų“ rinkinys, įrašytas bet kokioje fizinėje laikmenoje.

„Technologija“ Konkreti informacija, būtina produkto „kūrimui“, „gamybai“ ar „naudojimui“. Ši informacija gali būti pateikiama kaip „techniniai duomenys“ ar kaip „techninė pagalba“.

„Techninė pagalba“ gali būti:

instrukcijos,

gebėjimai,

mokymas,

darbinės žinios,

konsultavimo paslaugos.

„Techniniai duomenys“ gali būti:

projektai,

planai,

diagramos,

modeliai,

formulės,

techniniai projektai ir techninės sąlygos,

vadovai ir instrukcijos, parašyti ar įrašyti į kitas laikmenas ar įtaisus, pavyzdžiui:

diskus,

juostas,

pastoviąsias atmintines.

„Naudojimas“ – tai:

eksploatavimas,

įdiegimas (įskaitant įdiegimą vietoje),

priežiūra,

taisymas,

kapitalinis remontas,

atnaujinimas.

3.    TERMINIJA

Kai tekste naudojami toliau išdėstyti terminai, jie turi būti suprantami atsižvelgiant į toliau pateiktus paaiškinimus:

a)

„Specialiai suprojektuotas“ apibūdina įrangą, dalis, komponentus, medžiagas arba „programinę įrangą“, kurie, juos „sukūrus“, turi unikalių savybių, dėl kurių jie tampa išimtinai skirti tam tikriems iš anksto nustatytiems tikslams. Pavyzdžiui, tam tikra įranga, kuri yra „specialiai suprojektuota“ naudoti raketose, bus tokia laikoma tik tuo atveju, jeigu ji neturi jokios kitos funkcijos ar negali būti panaudota kitaip. Analogiškai, tam tikra gaminimo įranga, kuri yra „specialiai suprojektuota“ tam tikros rūšies komponentui pagaminti, bus tokia laikoma tik tuo atveju, jeigu ja negalima pagaminti kitų rūšių komponentų.

b)

„Suprojektuotas arba modifikuotas“ apibūdina įrangą, dalis, komponentus, kurie, juos „sukūrus“ arba modifikavus, turi tiksliai apibrėžtų savybių, dėl kurių yra tinkami naudoti konkrečiam tikslui. „Suprojektuota arba modifikuota“ įranga, dalys, komponentai arba „programinė įranga“ gali būti naudojami kitiems tikslams. Pavyzdžiui, raketoms suprojektuota titanu padengta pompa gali būti naudojama su kitais nei raketinis kuras koroziją sukeliančiais skysčiais.

c)

„Tinkamas naudoti kur“, „tinkamas naudoti kam“, „tinkamas naudoti kaip“ arba „galintis“ apibūdina įrangą, dalis, komponentus, medžiagas arba „programinę įrangą“, kurie yra tinkami konkrečiam tikslui. Nebūtina, kad ta įranga, dalys, komponentai arba „programinė įranga“ būtų sukonfigūruoti, modifikuoti arba konkrečiai nurodyti naudoti tam konkrečiam tikslui. Pavyzdžiui, bet koks karinių techninių sąlygų atminties grandynas „galėtų“ veikti nutaikančioje sistemoje.

d)

„Modifikuota“ kalbant apie „programinę įrangą“ apibūdina „programinę įrangą“, kuri buvo specialiai pakeista taip, kad turėtų savybes, dėl kurių būtų tinkama konkretiems tikslams arba naudoti konkretiems tikslams. Dėl savo savybių ji taip pat gali būti tinkama kitiems tikslams arba naudoti kitiems tikslams, nei tie, kuriais ji buvo „modifikuota“.

I KATEGORIJA. 1 PUNKTAS

I KATEGORIJA

1 PUNKTAS   SUKOMPLEKTUOTOS SIUNTIMO Į TAIKINĮ SISTEMOS

1.A.   ĮRANGA, SĄRANKOS IR KOMPONENTAI

1.A.1.   Sukomplektuotos raketų sistemos (įskaitant balistinių raketų sistemas, nešančiąsias raketas ir zondavimo raketas), galinčios siųsti į taikinį mažiausiai 500 kg „naudingąjį krūvį“ ne mažiau kaip 300 km „nuotoliu“.

1.A.2.   Sukomplektuotos nepilotuojamų orlaivių sistemos (įskaitant sparnuotųjų raketų sistemas, bepiločius orlaivius-taikinius ir žvalgybinius bepiločius orlaivius), galinčios siųsti į taikinį mažiausiai 500 kg „naudingąjį krūvį“ ne mažiau kaip 300 km „nuotoliu“.

1.B.   BANDYMŲ IR GAMYBOS ĮRANGA

1.B.1.   „Gamybos priemonės“, specialiai suprojektuotos 1.A. nurodytoms sistemoms.

1.C.   MEDŽIAGOS

Nėra

1.D.   PROGRAMINĖ ĮRANGA

1.D.1.   „Programinė įranga“, specialiai suprojektuota arba modifikuota „naudoti“„gamybos priemonėms“, nurodytoms 1.B.

1.D.2.   „Programinė įranga“, kuri koordinuoja daugiau nei vieno posistemio funkciją, specialiai suprojektuota ar modifikuota „naudoti“ 1.A. nurodytose sistemose.

1.E.   TECHNOLOGIJA

1.E.1.   „Technologija“, remiantis Bendrąja technologijos pastaba, skirta 1.A., 1.B. arba 1.D. nurodytai įrangai ar „programinei įrangai“„kurti“, „gaminti“ arba „naudoti“.

I KATEGORIJA. 2 PUNKTAS

2 PUNKTAS   SUKOMPLEKTUOTI POSISTEMIAI, TINKAMI NAUDOTI SUKOMPLEKTUOTOMS SIUNTIMO Į TAIKINĮ SISTEMOMS

2.A.   ĮRANGA, SĄRANKOS IR KOMPONENTAI

2.A.1.   Sukomplektuoti posistemiai, tinkami naudoti 1.A. nurodytose sistemose, išvardyti toliau:

a.

atskiros raketų pakopos, tinkamos naudoti 1.A. nurodytose sistemose;

b.

grįžtamosios dalys ir joms suprojektuota arba modifikuota įranga, tinkamos naudoti 1.A. nurodytose sistemose, išvardytos toliau, išskyrus, kaip nustatyta pastaboje po 2.A.1., tuo atveju, kai jos suprojektuotos naudingiesiems krūviams, kurie nėra ginklai:

1.

šiluminiai ekranai ir jiems skirti komponentai, pagaminti iš keramikos ar abliacinių medžiagų;

2.

šilumos šalintuvai (radiatoriai) ir jiems skirti komponentai, pagaminti iš lengvų didelės šiluminės talpos medžiagų;

3.

elektroninė įranga, specialiai sukurta grįžtamosioms dalims;

c.

raketinių varančiųjų įrenginių posistemiai, tinkami naudoti 1.A. nurodytose sistemose, išvardyti toliau:

1.

kietojo kuro raketiniai varikliai arba mišrieji raketiniai varikliai, kurių visuminis jėgos impulsas lygus 1,1 × 106 Ns arba didesnis;

2.

skystojo kuro raketiniai varikliai, integruoti arba suprojektuoti arba modifikuoti, kad būtų integruoti į skystojo kuro varymo sistemą, kurios visuminis jėgos impulsas lygus 1,1 × 106 Ns arba didesnis;

Pastaba.

Skystojo kuro varikliai, įjungiami apogėjuje, arba valdomosios padėties varikliai, nurodyti 2.A.1.c.2, suprojektuoti arba modifikuoti panaudojimui palydovuose, gali būti laikomi priklausantys II kategorijai, jeigu posistemis eksportuojamas laikantis galutinio naudojimo pareiškimų ir kiekio ribų, tinkamų pirmiau nurodytam galutiniam naudojimui, kuriam taikoma išimtis, tuo atveju, kai traukos jėga yra ne didesnė kaip 1 kN.

d.

„nutaikymo sistemos“, tinkamos naudoti 1.A. nurodytose sistemose, galinčios pasiekti 3,33 % arba mažesnės vertės „nuotolio“ sistemos tikslumą (pvz., CEP (apskritimo paklaidos tikimybė) spindulys lygus 10 km arba mažiau, 300 km „nuotoliu“), išskyrus, kaip nustatyta pastaboje po 2.A.1., tuo atveju, kai jos suprojektuotos mažesnio kaip 300 km „nuotolio“ raketoms arba pilotuojamiems orlaiviams.

Techninės pastabos.

1.

„Nutaikymo sistema“ susieja aparato padėties ir greičio (t. y. navigacijos) matavimo ir skaičiavimo procesus ir siunčia komandas į aparato skrydžių valdymo sistemas, kad būtų pakoreguota skrydžio trajektorija.

2.

„CEP“ (apskritimo paklaidos tikimybė) – tikslumo matas, apibrėžiamas kaip į taikinį centruoto apskritimo, į kurį iš tam tikro nuotolio pataiko 50 % naudingojo krūvio, spindulys.

e.

traukos vektoriaus valdymo posistemiai, tinkami naudoti 1.A. nurodytose sistemose, išskyrus, kaip nustatyta pastaboje po 2.A.1., tuo atveju, jeigu jie suprojektuoti raketų sistemoms, neviršijančioms 1.A. nurodytų sistemų „nuotolio“/„naudingojo krūvio“ pajėgumų;

Techninė pastaba.

2.A.1.e. apima šiuos traukos vektoriaus valdymo realizavimo būdus:

a.

lanksčioji reaktyvinė tūta;

b.

skysčio ar antrinių dujų įpurškimas;

c.

judamasis variklis ar reaktyvinė tūta;

d.

išmetamųjų dujų srauto nukreipimas (srovės nukreipimo mentės ar tūtos);

e.

traukos mentelių panaudojimas.

f.

ginklų arba kovinių galvučių apsauginiai, užtaisymo, sprogdiklių aktyvavimo ir ugnies paleidimo mechanizmai, tinkami naudoti 1.A. sistemose, išskyrus, kaip nustatyta pastaboje po 2.A.1., tuo atveju, jeigu jie suprojektuoti kitoms nei 1.A. nurodytoms sistemoms.

Pastaba.

Pirmiau 2.A.1.b, 2.A.1.d, 2.A.1.e ir 2.A.1.f nurodytos išimtys gali būti traktuojamos kaip II kategorija, jeigu posistemis eksportuojamas laikantis galutinio naudojimo pareiškimų ir kiekio ribų, tinkamų pirmiau nurodytam galutiniam naudojimui, kuriam taikoma išimtis.

2.B.   BANDYMŲ IR GAMYBOS ĮRANGA

2.B.1.   „Gamybos priemonės“, specialiai suprojektuotos 2.A nurodytiems posistemiams.

2.B.2.   „Gamybos įranga“, specialiai suprojektuota 2.A nurodytiems posistemiams.

2.C.   MEDŽIAGOS

Nėra

2.D.   PROGRAMINĖ ĮRANGA

2.D.1.   „Programinė įranga“, specialiai suprojektuota arba modifikuota „naudoti“„gamybos priemonėms“, nurodytoms 2.B.1.

2.D.2.   „Programinė įranga“, specialiai suprojektuota arba modifikuota „naudoti“ raketiniams varikliams arba varikliams, nurodytiems 2.A.1.c.

2.D.3.   „Programinė įranga“, specialiai suprojektuota arba modifikuota „naudoti“„nutaikymo sistemoms“, nurodytoms 2.A.1.d.

Pastaba.

2.D.3 apima „programinę įrangą“, specialiai suprojektuotą arba modifikuotą siekiant pagerinti „nutaikymo sistemų“ veikimą, kad būtų pasiektas arba viršytas 2.A.1.d nurodytas tikslumas.

2.D.4.   „Programinė įranga“, specialiai suprojektuota arba modifikuota „naudoti“ posistemiams arba įrangai, nurodytiems 2.A.1.b.3.

2.D.5.   „Programinė įranga“, specialiai suprojektuota arba modifikuota „naudoti“ sistemoms, nurodytoms 2.A.1.e.

2.D.6.   „Programinė įranga“, specialiai suprojektuota arba modifikuota „naudoti“ sistemoms, nurodytoms 2.A.1.f.

Pastaba.

Laikantis galutinio naudojimo pareiškimų, tinkamų galutiniam naudojimui, kuriam taikoma išimtis, pagal 2.D.2–2.D.6 kontroliuojama „programinė įranga“ gali būti traktuojama kaip II kategorija taip, kaip nurodyta toliau:

1.

pagal 2.D.2, jeigu ji specialiai suprojektuota arba modifikuota skystojo kuro varikliams, įjungiamiems apogėjuje, arba valdomosios padėties varikliams, suprojektuotiems arba modifikuotiems panaudojimui palydovuose, kaip nurodyta 2.A.1.c.2 punkto pastaboje;

2.

pagal 2.D.3, jeigu ji suprojektuota mažesnio kaip 300 km „nuotolio“ raketoms arba pilotuojamiems orlaiviams;

3.

pagal 2.D.4, jeigu ji specialiai suprojektuota arba modifikuota grįžtamosioms dalims, suprojektuotoms naudingiesiems krūviams, kurie nėra ginklai;

4.

pagal 2.D.5, jeigu ji suprojektuota raketų sistemoms, neviršijančioms 1.A nurodytų sistemų „nuotolio“ ir „naudingojo krūvio“ pajėgumų;

5.

pagal 2.D.6, jeigu ji suprojektuota kitoms nei nurodytosios 1.A sistemoms.

2.E.   TECHNOLOGIJA

2.E.1.   „Technologija“, remiantis Bendrąja technologijos pastaba, skirta 2.A, 2.B arba 2.D nurodytai įrangai ar „programinei įrangai“„kurti“, „gaminti“ arba „naudoti“.

II KATEGORIJA. 3 PUNKTAS

II KATEGORIJA

3 PUNKTAS   VARANTIEJI KOMPONENTAI IR ĮRANGA

3.A.   ĮRANGA, SĄRANKOS IR KOMPONENTAI

3.A.1.   Turboreaktyviniai ir turboventiliatoriniai varikliai, išvardyti toliau:

a.

Varikliai, turintys abi išvardytas charakteristikas:

1.

ne mažesnę kaip 400 N „didžiausiąją traukos jėgą“ (pasiekiamą išmontavus), išskyrus civiliniams tikslams sertifikuotus variklius, kurių „didžiausioji traukos jėga“ yra didesnė kaip 8,89 kN (pasiekiama išmontavus), ir

2.

savitąsias kuro sąnaudas, ne didesnes kaip 0,15 kg/N– 1/h– 1 (didžiausia nepertraukiama galia esant jūros lygio slėgiui bei statinėms sąlygoms ir naudojant ICAO standartinę atmosferą);

Techninė pastaba.

3.A.1.a.1. punkte „didžiausia traukos jėga“ – gamintojo parodyta didžiausia variklio tipo, kai jis išmontuotas, trauka. Civilinio tipo sertifikatu sertifikuota traukos jėga bus lygi gamintojo parodytai didžiausiai variklio tipo traukai arba mažesnė už ją.

b.

varikliai, suprojektuoti arba modifikuoti 1.A ar 19.A.2 nurodytoms sistemoms, neatsižvelgiant į trauką ar savitąsias kuro sąnaudas.

Pastaba.

3.A.1 nurodyti varikliai gali būti eksportuojama kaip pilotuojamo orlaivio dalis arba kiekiais, tinkamais pilotuojamo orlaivio atsarginėms dalims.

3.A.2.   Tiesiasroviai reaktyviniai/viršgarsiniai/pulsuojamieji oro reaktyviniai/„kombinuotojo ciklo varikliai“, įskaitant įtaisus degimui reguliuoti, ir specialiai jiems sukurti komponentai, tinkami naudoti 1.A ar 19.A.2 nurodytose sistemose.

Techninė pastaba.

3.A.2 punkte „kombinuotojo ciklo varikliai“ – varikliai, kuriuose naudojami du ar daugiau toliau nurodytų variklių tipų ciklai: dujų turbininio variklio (turboreaktyvinio, turbosraigtinio, turboventiliatorinio ir turboveleninio), tiesiasrovio reaktyvinio, viršgarsinio, pulsuojamojo oro reaktyvinio, pulsuojamojo detonacinio variklio, raketinio variklio (skystojo kuro/kietojo raketinio kuro ir hibridinio).

3.A.3.   Raketų variklių korpusai, jų „izoliacijos“ komponentai ir tūtos, tinkami naudoti 1.A arba 19.A.1 nurodytose sistemose.

Techninė pastaba.

3.A.3. punkte „izoliacija“ – medžiaga, skirta padengti raketų variklių komponentams, t. y. korpusui, tūtos įvadinėms angoms, korpuso sklendėms izoliuoti, ji apima sukietėjusius arba pusiau sukietėjusius kaučiuko mišinio komponentus, apimančius lakšto žaliavą, turinčią izoliacinės arba ugniai atsparios medžiagos. Ji taip pat gali būti įterpta kaip įtempį mažinantys apvalkalai arba užsklandos.

Pastaba.

Informacija apie į paketus nesupakuotą arba lakštų pavidalo „izoliacijos“ medžiagą pateikiama 3.C.2.

3.A.4.   Pakopų mechanizmai, atskyrimo mechanizmai ir jų tarpupakopiai, tinkami naudoti 1.A nurodytose sistemose.

Pastaba.

Taip pat žr. 11.A.5 punktą.

3.A.5.   Skystojo, mišriojo ir gelinio raketinio kuro (įskaitant oksidatorius) valdymo sistemos ir specialiai joms suprojektuoti komponentai, tinkami naudoti 1.A. nurodytose sistemose, kurie suprojektuoti arba modifikuoti dirbti didesnės kaip 10 g vidutinės kvadratinės vertės vibracijų aplinkų intervale nuo 20 Hz iki 2 kHz.

Pastabos.

1.

Vieninteliai valdymo vožtuvai, siurbliai ir dujų turbinos, nurodyti 3.A.5, yra šie:

a.

Valdymo vožtuvai, suprojektuoti ne mažesnei kaip 24 litrų per minutę srauto spartai esant ne mažesniam kaip 7 MPa absoliučiajam slėgiui ir turintys mažesnę kaip 100 ms vykdymo įtaiso atsako trukmę.

b.

Skystajam raketiniam kurui skirti siurbliai, kurių veleno sukimosi greitis yra ne mažesnis kaip 8 000 sūkių/min., esant maksimaliam darbo režimui, arba išmetimo slėgis yra ne mažesnis kaip 7 MPa.

c.

Skystojo raketinio kuro turbosiurbliams skirtos dujų turbinos, kurių veleno sukimosi greitis yra ne mažesnis kaip 8 000 sūkių/min., esant maksimaliam darbo režimui.

2.

3.A.5. nurodytos sistemos ir komponentai gali būti eksportuojami kaip palydovo dalis.

3.A.6.   2.A.1.c.1 ir 20.A.1.b.1 nurodytiems mišriesiems raketiniams varikliams specialiai suprojektuoti komponentai.

3.A.7.   Radialiniai rutuliniai guoliai, kurių nustatytos visos leidžiamosios nuokrypos (tolerancijos) atitinka ISO 492 tolerancijos standarto 2-ąją ar aukštesnę klasę (arba ANSI/ABMA Std 20 tolerancijos standartą ABEC-9 ar kitus atitinkamus nacionalinius standartus) arba yra geresnės, turintys visas išvardytas charakteristikas:

a.

vidinio žiedo išgrąžos skersmuo – 12–50 mm;

b.

išorinio žiedo išorinis skersmuo – 25–100 mm ir

c.

plotis – 10–20 mm.

3.A.8.   Skystojo raketinio kuro rezervuarai, specialiai suprojektuoti pagal 4.C punktą kontroliuojamam raketiniam kurui ar kitam skystam raketiniam kurui, naudojamam 1.A.1 nurodytose sistemose.

3.A.9.   „Turbosraigtinės variklių sistemos“, specialiai suprojektuotos 1.A.2 arba 19.A.2 nurodytoms sistemoms, ir specialiai joms suprojektuoti komponentai, kurių didžiausia galia viršija 10 kW (kai variklis išmontuotas esant jūros lygio slėgiui bei statinėms sąlygoms ir naudojant ICAO standartinę atmosferą), išskyrus civiliniams tikslams sertifikuotus variklius.

Techninė pastaba.

Taikant 3.A.9 punktą, „turbosraigtinė variklių sistema“ turi visus šiuos komponentus:

a.

turboveleninį variklį ir

b.

galios perdavimo sistemą, perduodančią galią į sraigtą.

3.A.10.   Degimo kameros ir tūtos skystojo kuro raketų varikliams, tinkami naudoti 2.A.1.c.2 arba 20.A.1.b.2 nurodytuose posistemiuose.

3.B.   BANDYMŲ IR GAMYBOS ĮRANGA

3.B.1.   „Gamybos priemonės“, specialiai suprojektuotos 3.A.1, 3.A.2, 3.A.3, 3.A.4, 3.A.5, 3.A.6, 3.A.8, 3.A.9, 3.A.10 arba 3.C nurodytai įrangai ar medžiagoms.

3.B.2.   „Gamybos įranga“, specialiai suprojektuota 3.A.1, 3.A.2, 3.A.3, 3.A.4, 3.A.5, 3.A.6, 3.A.8, 3.A.9, 3.A.10 arba 3.C nurodytai įrangai ar medžiagoms.

3.B.3.   Srauto formavimo mašinos ir joms specialiai suprojektuoti komponentai, kurie:

a.

pagal gamintojų techninę specifikaciją gali būti su skaitmeninio valdymo blokais arba valdomi kompiuteriu, net kai juos pristatant jie tokių blokų neturi, ir

b.

turi daugiau nei dvi valdomas ašis, kurios vienu metu gali būti koordinuojamos kontūriniam valdymui.

Pastaba.

Šis punktas neapima mašinų, kurios netinka naudoti varantiesiems komponentams ir įrangai (pvz., variklių korpusai), skirtiems 1.A. nurodytoms sistemoms, „gaminti“.

Techninė pastaba.

Sukimosi formavimo ir srauto formavimo funkcijas suderinančios mašinos šio punkto tikslais laikomos srauto formavimo mašinomis.

3.C.   MEDŽIAGOS

3.C.1.   „Vidinis grunto sluoksnis“, tinkamas naudoti raketų variklio korpusams 1.A. nurodytose sistemose arba specialiai suprojektuotas 19.A.1 ar 19.A.2 nurodytoms sistemoms.

Techninė pastaba.

3.C.1. punkte „vidinis grunto sluoksnis“, tinkamas skiriamajai ribai tarp kietojo raketinio kuro ir korpuso arba izoliacinio įdėklo, paprastai yra skysta polimero pagrindo ugniai atsparios ar izoliacinės medžiagos dispersinė emulsija, pvz., anglimi prisotintas polibutadienas su hidroksilo galinėmis grupėmis (HTPB) arba kitas polimeras su kietiklių priedais, kuriuo išpurškiamas arba ištepamas korpuso vidus.

3.C.2.   Į paketus nesupakuota „izoliacijos“ medžiaga, tinkama naudoti raketų variklio korpusams 1.A nurodytose sistemose arba specialiai suprojektuota 19.A.1 ar 19.A.2 nurodytoms sistemoms.

Techninė pastaba.

3.C.2. punkte „izoliacija“ – medžiaga, skirta padengti raketų variklių komponentams, t. y. korpusui, tūtos įvadinėms angoms, korpuso sklendėms izoliuoti, ji apima sukietėjusią arba pusiau sukietėjusią kaučiuko mišinio lakšto žaliavą, turinčią izoliacinės arba ugniai atsparios medžiagos. Ji taip pat gali būti įterpta kaip įtempį mažinantys apvalkalai arba užsklandos.

3.D.   PROGRAMINĖ ĮRANGA

3.D.1.   „Programinė įranga“, specialiai suprojektuota arba modifikuota „naudoti“„gamybos priemonėms“ ir srauto formavimo mašinoms, nurodytoms 3.B.1 arba 3.B.3.

3.D.2.   „Programinė įranga“, specialiai suprojektuota arba modifikuota „naudoti“ įrangai, nurodytai 3.A.1, 3.A.2, 3.A.4, 3.A.5, 3.A.6 arba 3.A.9.

Pastabos.

1.

„Programinė įranga“, specialiai suprojektuota arba modifikuota „naudoti“ 3.A.1 nurodytiems varikliams, gali būti eksportuojama kaip pilotuojamo orlaivio dalis arba jo atsarginė „programinė įranga“.

2.

„Programinė įranga“, specialiai suprojektuota arba modifikuota „naudoti“ 3.A.5 nurodytoms raketinio kuro valdymo sistemoms, gali būti eksportuojama kaip palydovo dalis arba jo atsarginė „programinė įranga“.

3.D.3.   „Programinė įranga“, specialiai suprojektuota arba modifikuota 3.A.2, 3.A.3 arba 3.A.4 nurodytai įrangai „kurti“.

3.E.   TECHNOLOGIJA

3.E.1.   „Technologija“, remiantis Bendrąja technologijos pastaba, skirta 3.A.1, 3.A.2, 3.A.3, 3.A.4, 3.A.5, 3.A.6, 3.A.8, 3.A.9, 3.A.10, 3.B, 3.C arba 3.D nurodytai įrangai, medžiagoms arba „programinei įrangai“„kurti“, „gaminti“ arba „naudoti“.

II KATEGORIJA. 4 PUNKTAS

4 PUNKTAS   RAKETINIS KURAS, CHEMINĖS MEDŽIAGOS IR RAKETINIO KURO GAMYBA

4.A.   ĮRANGA, SĄRANKOS IR KOMPONENTAI

Nėra

4.B.   BANDYMŲ IR GAMYBOS ĮRANGA

4.B.1.   „Gamybos įranga“ ir specialiai jai suprojektuoti komponentai, skirti skystojo raktinio kuro arba raketinio kuro sudėtinių dalių, nurodytų 4.C, „gamybai“, priežiūrai arba priėmimo bandymams.

4.B.2.   Kita nei aprašytoji 4.B.3 „gamybos įranga“ ir specialiai jai suprojektuoti komponentai, skirti kietojo raketinio kuro arba raketinio kuro sudėtinių dalių, nurodytų 4.C, gamybai, priežiūrai, sumaišymui, kietinamajam formavimui, liejimui, presavimui, mechaniniam apdirbimui, ekstruzijai arba priėmimo bandymams.

4.B.3.   Toliau išvardyta įranga ir specialiai jai suprojektuoti komponentai:

a.

Periodiniai maišytuvai, galintys maišyti vakuume, kurio slėgis nuo 0 iki 13,326 kPa, ir kontroliuoti maišymo kameros temperatūrą, turintys visas šias charakteristikas:

1.

110 litrų arba didesnę bendrą tūrinę talpą ir

2.

bent vieną necentriškai įmontuotą „maišymo (minkymo) veleną“.

Pastaba.

4.B.3.a.2 punkte pateikta „maišymo (minkymo) veleno“ sąvoka nesusijusi su deaglomeratoriais ar peilio velenais.

b.

Ištisinio veikimo maišytuvai, galintys maišyti vakuume, kurio slėgis nuo 0 iki 13,326 kPa, ir kontroliuoti maišymo kameros temperatūrą, turintys bet kurias iš šių charakteristikų:

1.

du ar daugiau maišymo (minkymo) velenų arba

2.

vieną sukamąjį veleną, kuris vibruoja ir turi minkymo krumplius ir (arba) kaiščius ant veleno bei maišymo kameros gaubto viduje.

c.

Skysčių ir dujų energija varomi smulkintuvai, naudojami 4.C nurodytų medžiagų šlifavimui ar smulkinimui.

d.

Metalo miltelių „gamybos įranga“, valdomoje aplinkoje tinkama naudoti „gaminti“ sferinio, rutulinio ar miltelių pavidalo medžiagas, nurodytas 4.C.2.c, 4.C.2.d arba 4.C.2.e.

Pastaba.

4.B.3.d apima:

a.

plazminius generatorius (aukštojo dažnio lankinio išlydžio), tinkamus naudoti dulkių pavidalo ar sferiniams metalo milteliams aptikti, vykdant procesą argono ir vandens terpėje;

b.

elektrinio impulso įrangą, tinkamą naudoti dulkių pavidalo ar sferiniams metalo milteliams aptikti, vykdant procesą argono ir vandens terpėje;

c.

įrangą, tinkamą naudoti sferinių aliuminio miltelių „gamybai“, formuojant miltelius iš lydalo inertinėje (pavyzdžiui, azoto) aplinkoje.

Pastabos.

1.

Tik periodiniai maišytuvai, ištisinio veikimo maišytuvai, tinkami naudoti kietajam raketiniam kurui arba raketinio kuro sudėtinėms dalims, nurodytoms 4.C, ir skysčių ir dujų energija varomiems smulkintuvams, nurodytiems 4.B, yra laikomi nurodytaisiais 4.B.3.

2.

Metalo miltelių „gamybos įrangos“ formos, nenurodytos 4.B.3.d, turi būti vertinamos pagal 4.B.2.

4.C.   MEDŽIAGOS

4.C.1.   Kompozitinis ir kompozitinis modifikuotas dviejų bazių raketinis kuras.

4.C.2.   Kuro medžiagos, išvardytos toliau:

a.

hidrazinas (CAS 302-01-2), kurio koncentracija yra didesnė kaip 70 %;

b.

hidrazino dariniai, išvardyti toliau:

1.

monometilhidrazinas (MMH) (CAS 60-34-4);

2.

nesimetrinis dimetilhidrazinas (UDMH) (CAS 57-14-7);

3.

hidrazino mononitratas (CAS 13464-97-6);

4.

trimetilhidrazinas (CAS 1741-01-1);

5.

tetrametilhidrazinas (CAS 6415-12-9);

6.

N,N dialihidrazinas (CAS 5164-11-4);

7.

alilhidrazinas (CAS 7422-78-8);

8.

etilendihidrazinas;

9.

monometilhidrazino dinitratas;

10.

nesimetrinis dimetihidrazino nitratas;

11.

hidrazino azidas (CAS 14546-44-2);

12.

dimetilhidrazino azidas;

13.

hidrazino dinitratas (CAS 13464-98-7);

14.

diimido oksalo rūgšties dihidrazinas (CAS 3457-37-2);

15.

2-hidroksietilhidrazino nitratas (HEHN);

16.

hidrazino perchloratas (CAS 27978-54-7);

17.

hidrazino diperchloratas (CAS 13812-39-0);

18.

metilhidrazino nitratas (MHN) (CAS 29674-96-2);

19.

dietilhidrazino nitratas (DEHN);

20.

3,6-dihidrazino tetrazino nitratas (DHTN);

Techninė pastaba.

3,6-dihidrazino tetrazino nitratas taip pat vadinamas 1,4-dihidrazino nitratu.

c.

sferiniai arba rutuliniai aliuminio milteliai (CAS 7429-90-5), kurių dalelių matmenys yra mažesni kaip 200 × 10– 6 m (200 μm), kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 97 % aliuminio (pagal masę), jeigu ne mažiau kaip 10 % bendrosios masės sudaro dalelės, kurios yra mažesnės kaip 63 μm, remiantis ISO 2591-1:1988 standartu arba jį atitinkančiais nacionaliniais standartais;

Techninė pastaba.

Dalelių matmenys 63 μm (ISO R-565) atitinka 250 sieto numerį (Tyler) arba 230 sieto numerį (ASTM standartas E-11).

d.

bet kurio iš šių elementų metalo milteliai: cirkonio (CAS 7440-67-7), berilio (CAS 7440-41-7), magnio (CAS 7439-95-4) arba jų lydinių, jei ne mažiau kaip 90 % visų dalelių (pagal dalelių kiekį ar masę) yra sudaryta iš mažesnių kaip 60 μm (nustatoma taikant matavimo metodus, pavyzdžiui, naudojant sietelį, lazerinę difrakciją arba optinį skenavimą) sferinio, dulkinio, rutulinio, drožlinio ar miltelių pavidalo dalelių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 97 % (pagal masę) bet kurio iš pirmiau nurodytų metalų:

Pastaba.

Esant daugiarūšiam dalelių pasiskirstymui (pvz., skirtingo matmens dalelių mišiniai), kurio atveju kontroliuojama viena ar daugiau rūšių, kontroliuojamas visas miltelių mišinys.

Techninė pastaba.

Natūraliai cirkonyje esantis hafnio (CAS 7440-58-6) kiekis (paprastai nuo 2 % iki 7 %) skaičiuojamas kaip cirkonis.

e.

boro (CAS 7440-42-8) arba boro lydinių metalo milteliai, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 85 % boro (pagal masę), jei ne mažiau kaip 90 % visų dalelių (pagal dalelių kiekį ar masę) yra sudaryta iš mažesnių kaip 60 μm (nustatoma taikant matavimo metodus, pavyzdžiui, naudojant sietelį, lazerinę difrakciją arba optinį skenavimą) sferinio, dulkinio, rutulinio, drožlinio ar miltelių pavidalo dalelių;

Pastaba.

Esant daugiarūšiam dalelių pasiskirstymui (pvz., skirtingo matmens dalelių mišiniai), kurio atveju kontroliuojama viena ar daugiau rūšių, kontroliuojamas visas miltelių mišinys.

f.

medžiagos, kurių aukštas energijos tankis, tinkamos naudoti 1.A arba 19.A nurodytose sistemose, išvardytos toliau:

1.

mišrus kuras, kuriame yra ir kietojo, ir skystojo kuro, pavyzdžiui, boro suspensija, kurio mase grindžiamas energijos tankis yra 40 × 106 J/kg arba didesnis;

2.

kitas kuras ir kuro priedai, kurių aukštas energijos tankis (pvz., kubanas, joniniai tirpalai, JP-10), kurių tūriu grindžiamas energijos tankis yra 37,5 × 109 J/m3 arba didesnis, matuojamas prie 20 °C ir vienos atmosferos (101,325 kPa) slėgio.

Pastaba.

4.C.2.f.2 punktas netaikomas iškastiniam perdirbtam kurui ir iš augalų pagamintam biokurui, įskaitant varikliams, sertifikuotiems naudoti civilinėje aviacijoje, skirtą kurą, išskyrus atvejus, kai jis specialiai sukurtas 1.A arba 19.A nurodytoms sistemoms.

g.

hidraziną pakeičiantis kuras, išvardytas toliau:

1,2-dimetilaminoetilazidas (DMAZ) (CAS 86147-04-8).

4.C.3.   Oksidatoriai/kuras, išvardyti toliau:

Perchloratai, chloratai arba chromatai, sumaišyti su metalo milteliais arba kitais daug energijos išskiriančiais kuro komponentais.

4.C.4.   Oksidatoriai, išvardyti toliau:

a.

oksidatoriai, tinkami naudoti skystojo kuro raketų varikliuose, išvardyti toliau:

1.

diazoto trioksidas (CAS 10544-73-7);

2.

azoto dioksidas (CAS 10102-44-0)/diazoto tetroksidas (CAS 10544-72-6);

3.

diazoto pentoksidas (CAS 10102-03-1);

4.

sumaišyti azoto oksidai (MON);

5.

inhibuota raudonoji rūkstančioji nitrato rūgštis (IRFNA) (CAS 8007-58-7);

6.

junginiai, sudaryti iš fluoro ir vieno ar kelių kitų halogenų, deguonies ar azoto;

Pastaba.

4.C.4.a.6 punktas netaikomas dujinės būsenos azoto trifluoridui (NF3) (CAS 7783-54-2), nes jis nėra tinkamas naudoti raketoms.

Techninė pastaba.

Sumaišyti azoto oksidai (MON) yra azoto oksido (NO) tirpalai diazoto tetrokside/azoto diokside (N2O4/NO2), kurie gali būti naudojami raketų sistemose. Pagal sudėtį mišiniai gali būti žymimi MONi arba MONij, kur i ir j yra sveikieji skaičiai, rodantys azoto oksido procentinę dalį mišinyje (pvz., MON3 yra 3 % azoto oksido, MON25 – 25 % azoto oksido. Viršutinė riba – MON40, masės sudėtyje turintis 40 % azoto oksido).

b.

oksidatoriai, tinkami naudoti kietojo kuro raketų varikliuose, išvardyti toliau:

1.

amonio perchloratas (AP) (CAS 7790-98-9);

2.

amonio dinitramidas (ADN) (CAS 140456-78-6);

3.

nitroaminai (ciklotetrametilenas – tetranitraminas (HMX) (CAS 2691- 41-0); ciklotrimetalenas – trinitraminas (RDX) (CAS 121-82-4);

4.

hidrazino nitroformatas (HNF) (CAS 20773-28-8);

5.

2,4,6,8,10,12-heksanitroheksaazaizoviurcitanas (CL-20) (CAS 135285-90-4).

4.C.5.   Polimerinės medžiagos, išvardytos toliau:

a.

polibutadienas su karboksi- galinėmis grupėmis (įskaitant polibutadieną su karboksilo galinėmis grupėmis ) (CTPB);

b.

polibutadienas su hidroksi- galinėmis grupėmis (įskaitant polibutadieną su hidroksilo galinėmis grupėmis) (HTPB);

c.

glicidilo azido polimeras (GAP);

d.

polibutadienas – akrilo rūgštis (PBAA);

e.

polibutadienas – akrilo rūgštis – akrilnitrilas (PBAN);

f.

politetrahidrofurano polietilenglikolis (TPEG);

g.

poliglicidilo nitratas (PGN arba poly-GLYN) (CAS 27814-48- 8).

Techninė pastaba.

Politetrahidrofurano polietilenglikolis (TPEG) yra poli 1,4-butandiolio (CAS 110-63-4) ir polietilenglikolio (PEG) (CAS 25322-68-3) blokinis kopolimeras.

4.C.6.   Kiti raketinio kuro priedai ir agentai, išvardyti toliau:

a.

Šios rišamosios medžiagos:

1.

tris (1-(2-metil)aziridinil) fosfino oksidas) (MAPO) (CAS 57-39-6);

2.

1,1′,1″-trimesoil-tris(2-etilaziridinas) (HX-868, BITA) (CAS 7722-738);

3.

tepanolis (HX-878), tetraetilenpentamino, akrilnitrilo ir glicidolio reakcijos produktas;

4.

tepanas (HX-879), tetraetilenpentamino ir akrilnitrilo reakcijos produktas (CAS 68412-45-3);

5.

polifunkciniai aziridinamidai su izoftalio, trimezo, izocianuro arba trimetiladipo pagrindinėmis struktūromis ir su 2-metil arba 2-etilaziridino grupėmis;

Pastaba.

4.C.6.a.5 punktas apima:

1.

1,1′-izoftaloil-bis(2-metilaziridiną) (HX-752) (CAS 7652-64-4);

2.

2,4,6-tris(2-etil-1-aziridinil)-1,3,5-triaziną (HX-874) (CAS 18924-91-9);

3.

1,1′-trimetiladipoil-bis(2-etilaziridiną) (HX-877) (CAS 71463-62-2).

b.

kietinimo reakcijos katalizatoriai, išvardyti toliau: trifenilbismutas (TPB) (CAS 603-33-8);

c.

degimo greičio modifikatoriai, išvardyti toliau:

1.

karboranai, dekaboranai, pentaboranai ir jų dariniai;

2.

feroceno dariniai, išvardyti toliau:

a.

katocenas (CAS 37206-42-1);

b.

etilferocenas (CAS 1273-89-8);

c.

propilferocenas;

d.

n–butilferocenas (CAS 31904-29-7);

e.

pentilferocenas (CAS 1274-00-6);

f.

diciklopentilferocenas;

g.

dicikloheksilferocenas;

h.

dietilferocenas (CAS 1273-97-8);

i.

dipropilferocenas;

j.

dibutilferocenas (CAS 1274–08–4);

k.

diheksilferocenas (CAS 93894–59–8);

l.

acetilferocenas (CAS 1271-55-2)/1,1′-diacetilferocenas (CAS 1273-94-5);

m.

feroceno karboksirūgštis (CAS 1271-42-7)/1,1′-feroceno dikarboksirūgštis (CAS 1293-87-4);

n.

butacenas (CAS 125856-62-4);

o.

kiti feroceno dariniai, tinkami naudoti kaip raketinio kuro degimo greičio modifikatoriai;

Pastaba.

4.C.6.c.2.o punktas netaikomas feroceno dariniams, kuriuose yra šešių atomų anglies aromatinė funkcinė grupė, prisijungusi prie feroceno molekulės.

d.

Esteriai ir plastifikatoriai, išvardyti toliau:

1.

trietilenglikolio dinitratas (TEGDN) (CAS 111-22-8);

2.

trimetiloletantrinitratas (TMETN) (CAS 3032–55–1);

3.

1,2,4-butanetrioltrinitratas (TMETN) (BTTN) (CAS 6659-60-5);

4.

dietilenglikolio dinitratas (DEGDN) (CAS 693–21–0);

5.

4,5 diazidometil-2-metil-1,2,3-triazolas (iso- DAMTR).

6.

nitratoetilnitramino (NENA) pagrindo plastifikatoriai, išvardyti toliau:

a.

metil-NENA (CAS 17096-47-8);

b.

etil-NENA (CAS 85068-73-1);

c.

butil-NENA (CAS 82486-82-6);

7.

dinitropropilio pagrindo plastifikatoriai, išvardyti toliau:

a.

bis (2,2-dinitropropil) acetalis (BDNPA) (CAS 5108-69-0);

b.

bis (2,2-dinitropropil) formalis (BDNPF) (CAS 5917-61-3);

e.

stabilizatoriai, išvardyti toliau:

1.

2-nitrodifenilaminas (CAS 119-75-5);

2.

N-metil-p-nitroanilinas (CAS 100-15-2).

4.D.   PROGRAMINĖ ĮRANGA

4.D.1.   „Programinė įranga“, specialiai suprojektuota arba modifikuota 4.B nurodytos įrangos, skirtos 4.C nurodytų medžiagų „gamybai“ ir tvarkymui, eksploatavimui ar priežiūrai.

4.E.   TECHNOLOGIJA

4.E.1   „Technologija“, remiantis Bendrąja technologijos pastaba, skirta 4.B ir 4.C nurodytai įrangai arba medžiagoms „kurti“, „gaminti“ arba „naudoti“.

II KATEGORIJA. 5 PUNKTAS

REZERVUOTA PANAUDOTI VĖLIAU

II KATEGORIJA. 6 PUNKTAS

6 PUNKTAS   KONSTRUKCINIŲ KOMPOZITŲ GAMYBA, PIROLIZINIS NUSODINIMAS BEI TANKINIMAS IR KONSTRUKCINĖS MEDŽIAGOS

6.A.   ĮRANGA, SĄRANKOS IR KOMPONENTAI

6.A.1.   Kompozitiniai dariniai, sluoksniuotosios medžiagos ir gaminiai iš jų, specialiai suprojektuoti naudoti 1.A, 19.A.1 arba 19.A.2 nurodytose sistemose ir 2.A arba 20.A nurodytuose posistemiuose.

6.A.2.   Pakartotinai prisotinti pirolizuoti (t. y. anglis-anglis) komponentai, turintys visas šias charakteristikas:

a.

suprojektuoti raketų sistemoms ir

b.

tinkami naudoti 1.A arba 19.A.1 nurodytose sistemose.

6.B.   BANDYMŲ IR GAMYBOS ĮRANGA

6.B.1.   Įranga, skirta konstrukciniams kompozitams, pluoštams, prepregams arba ruošiniams „gaminti“, tinkama naudoti 1.A, 19.A.1 ar 19.A.2 nurodytose sistemose, kaip išvardyta toliau, ir specialiai jai suprojektuoti komponentai bei pagalbiniai reikmenys:

a.

gijų vyniojimo mašinos ar pluošto išdėstymo mašinos, kuriose pluošto pozicionavimo, pakavimo ir vyniojimo mechanizmai gali būti koordinuojami ir programuojami pagal tris ar daugiau ašių, suprojektuotos kompozitiniams dariniams ar sluoksniuotosioms medžiagoms gaminti iš pluoštinių ar gijinių medžiagų, ir koordinavimo bei programavimo kontrolė;

b.

juostos klojimo įrenginiai, kuriuose juostos ir lakštų pozicionavimo ir klojimo mechanizmai gali būti koordinuojami ir programuojami pagal dvi ar daugiau ašių, suprojektuoti kompozitiniams orlaivių sklandmenims ir raketų konstrukcijoms gaminti;

c.

daugiakryptės, daugiamatės audimo staklės ar pynimo mašinos, įskaitant adapterius ir modifikavimo įtaisus, skirtus pluoštams austi, megzti ar pinti, kad būtų gaminami kompozitiniai dariniai;

Pastaba.

6.B.1.c netaikomas tekstilės mašinoms, nemodifikuotoms pirmiau nurodytam galutiniam naudojimui.

d.

įranga, suprojektuota arba modifikuota pluoštinėms ar gijinėms medžiagoms gaminti, išvardyta toliau:

1.

polimerinių pluoštų (pavyzdžiui, poliakrilnitrilo, viskozės ar polikarbosilano) konversijos įranga, kurioje numatytos specialios sąlygos kaitinimo būdu įtempti pluoštą;

2.

įranga, skirta elementų arba jų junginių gariniam nusodinimui ant kaitinamo gijinio padėklo;

3.

įranga ugniai atspariai keramikai (pavyzdžiui, aliuminio oksidui) šlapiojo centrifugavimo būdu suformuoti;

e.

įranga, suprojektuota arba modifikuota specialiam pluošto paviršiaus apdorojimui arba prepregų ir ruošinių, įskaitant vyniojimo įrangą, tempiklius, dengimo įrangą, kirpimo įrangą ir štampavimo įrangą, gamybai.

Pastaba.

Komponentų ir pagalbinių reikmenų, skirtų 6.B.1 nurodytoms mašinoms, pavyzdžiai – liejimo formos, įtvarai, štampai, tvirtikliai ir įrankiai, skirti kompozitiniams dariniams, sluoksniuotosioms medžiagoms ir gaminiams iš jų štampuoti, kietinti, lieti, kepinti arba sujungti.

6.B.2.   Tūtos, specialiai suprojektuotos 6.E.3 nurodytiems procesams.

6.B.3.   Izostatiniai presai, turintys visas toliau nurodytas charakteristikas:

a.

kurių didžiausias darbinis slėgis lygus 69 MPa arba didesnis;

b.

suprojektuoti pasiekti ir palaikyti ne mažesnę kaip 600 °C kontroliuojamą šiluminę aplinką ir

c.

turintys 254 mm ar didesnio vidinio skersmens kameros ertmę.

6.B.4.   Cheminio garinio nusodinimo krosnys, suprojektuotos arba modifikuotos anglies-anglies kompozitinėms medžiagoms tankinti.

6.B.5.   Kita nei 6.B.3 arba 6.B.4nurodytoji įranga ir proceso valdikliai, suprojektuoti arba modifikuoti struktūrinių kompozitinių raketų tūtų ir grįžtamųjų dalių antgalių tankinimui ir pirolizei.

6.C.   MEDŽIAGOS

6.C.1.   Derva impregnuoti pluoštai (prepregai) ir metalu dengti pluoštų ruošiniai, skirti 6.A.1 nurodytiems gaminiams, pagaminti iš organinių ar metalo rišiklių naudojant pluoštinį ar gijinį armavimą, turintį didesnį kaip 7,62 × 104 m savitąjį tempiamąjį stiprį ir didesnį kaip 3,18 × 106 m savitąjį tampros modulį.

Pastaba.

Vieninteliai 6.C.1 nurodyti derva impregnuoti pluoštai (prepregai) yra tie, kuriems panaudotos dervos su stiklėjimo temperatūra (Tg) ir kurie kietinti didesnėje kaip 145 °C temperatūroje, kaip nustatyta ASTM D4065 standarte arba jį atitinkančiuose nacionaliniuose standartuose.

Techninės pastabos.

1.

6.C.1 punkte „savitasis tempiamasis stipris“ – didžiausias tempiamasis stipris (N/m2), padalytas iš savitojo svorio (N/m3), išmatuotas esant temperatūrai (296 ± 2) K ((23 ± 2) °C) ir santykinei drėgmei (50 ± 5) %.

2.

6.C.1 punkte „savitasis tampros modulis“ – Jungo (Young) modulis (N/m2), padalytas iš savitojo svorio (N/m3), išmatuotas esant temperatūrai (296 ± 2) K ((23 ± 2) °C) ir santykinei drėgmei (50 ± 5) %.

6.C.2.   Pakartotinai prisotintos pirolizuotos (t. y. anglis-anglis) medžiagos, turinčios visas šias charakteristikas:

a.

suprojektuotos raketų sistemoms ir

b.

tinkamos naudoti 1.A arba 19.A.1 nurodytose sistemose.

6.C.3.   Smulkiagrūdžiai grafitai, kurių tūrinis tankis ne mažesnis kaip 1,72 g/cm3, išmatuotas esant 15 °C temperatūrai, ir kurių grūdelio matmuo 100 × 10– 6 m (100 μm) arba mažesnis, tinkami naudoti raketų tūtose ir grįžtamųjų dalių antgaliuose, iš kurių gali būti pagaminti bet kurie iš šių gaminių:

a.

cilindrai, kurių skersmuo 120 mm ar didesnis, o ilgis 50 mm ar didesnis;

b.

vamzdžiai, kurių vidinis skersmuo 65 mm ar didesnis, sienelės storis 25 mm ar didesnis, o ilgis 50 mm ar didesnis, arba

c.

luiteliai, kurių dydis 120 mm × 120 mm × 50 mm ar didesnis.

6.C.4.   Pirolitiniai arba pluoštiniai sustiprinti grafitai, tinkami naudoti raketų tūtose ir grįžtamųjų dalių antgaliuose, kurie gali būti naudojami 1.A arba 19.A.1 nurodytose sistemose.

6.C.5.   Kompozitinės keraminės medžiagos (kurių dielektrinė konstanta mažesnė nei 6 esant 100 MHz–100 GHz dažniui), naudojamos raketų aptakuose, kurie gali būti naudojami 1.A arba 19.A.1 nurodytose sistemose.

6.C.6.   Silicio karbido medžiagos, išvardytos toliau:

a.

apdorojimui paruošti nedegtos keramikos, sustiprintos silicio karbidu, luitai, tinkami naudoti antgaliuose, kurie gali būti naudojami 1.A arba 19.A.1 nurodytose sistemose;

b.

sustiprintos silicio karbido kompozitinės keraminės medžiagos, tinkamos naudoti antgaliuose, grįžtamosiose dalyse, tūtos užsparniuose, kurie gali būti naudojami 1.A arba 19.A.1 nurodytose sistemose.

6.C.7.   1.A., 19.A.1. arba 19.A.2 nurodytų sistemų raketų komponentams gaminti skirtos medžiagos:

a.

volframas ir tam tikros formos lydiniai, kurių 97 % arba daugiau masės sudaro volframas, o dalelių matmuo yra 50 × 10– 6 m (50 μm) arba mažesnis;

b.

molibdenas ir tam tikros formos lydiniai, kurių 97 % arba daugiau masės sudaro molibdenas, o dalelių matmuo yra 50 × 10– 6 m (50 μm) arba mažesnis;

c.

volframo medžiagos kieta forma, turinčios visas išvardytas charakteristikas:

1.

bet kurį iš šių medžiagų derinių:

i.

volframas ir lydiniai, kurių 97 % arba daugiau masės sudaro volframas;

ii.

volframas su įterptu variu, kurio 80 % arba daugiau masės sudaro volframas, arba

iii.

volframas su įterptu sidabru, kurio 80 % arba daugiau masės sudaro volframas, ir

2.

iš kurių gali būti pagaminti bet kurie iš šių gaminių:

i.

cilindrai, kurių skersmuo 120 mm ar didesnis, o ilgis 50 mm ar didesnis;

ii.

vamzdžiai, kurių vidinis skersmuo 65 mm ar didesnis, sienelės storis 25 mm ar didesnis, o ilgis 50 mm ar didesnis,

arba

iii.

luiteliai, kurių dydis 120 mm × 120 mm × 50 mm ar didesnis.

6.C.8.   Martensitiškai senėjantis plienas, kuris gali būti naudojamas 1.A arba 19.A.1 nurodytose sistemose, turintis visas toliau išvardytas charakteristikas:

a.

didžiausias tempiamasis stipris, išmatuotas esant 20 °C, ne mažesnis kaip:

1.

0,9 GPa tirpalo atkaitinimo etape arba

2.

1,5 GPa nuosėdų sukietinimo etape ir

b.

bet kurios iš šių formų:

1.

lakštų, plokščių ar vamzdžių pavidalo, kurių sienelių ar plokščių storis ne didesnis kaip 5,0 mm; arba

2.

vamzdžių pavidalo, kurių sienelių storis ne didesnis kaip 50 mm, o vidinis skersmuo ne mažesnis kaip 270 mm.

Techninė pastaba.

Martensitiškai senėjantis plienas yra geležies lydiniai:

a.

kurių sudėtyje paprastai yra daug nikelio ir labai mažai anglies ir kurių stiprinimui bei dispersiniam kietėjimui panaudoti pakaitiniai elementai ar nusodikliai, ir

b.

kuriems taikomi terminio apdorojimo ciklai, siekiant palengvinti martensitinės transformacijos procesą (tirpalo atkaitinimo stadijoje), ir kurie vėliau brandinant sukietinami (nuosėdų sukietinimo stadijoje).

6.C.9.   Titanu stabilizuotas dvigubojo lydymo nerūdijantysis plienas (Ti-DSS), kuris gali būti naudojamas 1.A arba 19.A.1 nurodytose sistemose, turintis visas toliau išvardytas charakteristikas:

a.

turintis visas išvardytas charakteristikas:

1.

turintis 17,0–23,0 % chromo ir 4,5–7,0 % nikelio (pagal masę);

2.

turintis titano daugiau nei 0,10 % (pagal masę) ir

3.

feritinę-austenitinę mikrosandarą (taip pat vadinamą dvifaze mikrosandara), kurioje yra mažiausiai 10 % pagal tūrį austenito (pagal ASTM E-1181-87 ar jį atitinkančius nacionalinius standartus), ir

b.

bet kurios iš šių formų:

1.

luitų ar strypų, kurių kiekvienas matmuo yra ne mažesnis kaip 100 mm;

2.

lakštų, kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm, o storis – ne didesnis kaip 3 mm, arba

3.

vamzdžių, kurių išorinis skersmuo ne mažesnis kaip 600 mm, o sienelės storis ne didesnis kaip 3 mm.

6.D.   PROGRAMINĖ ĮRANGA

6.D.1.   „Programinė įranga“, specialiai suprojektuota arba modifikuota 6.B.1 nurodytos įrangos eksploatavimui ar priežiūrai.

6.D.2.   „Programinė įranga“, specialiai suprojektuota arba modifikuota 6.B.3, 6.B.4 arba 6.B.5 nurodytai įrangai.

6.E.   TECHNOLOGIJA

6.E.1.   „Technologija“, remiantis Bendrąja technologijos pastaba, skirta 6.A, 6.B, 6.C arba 6.D nurodytai įrangai, medžiagoms ar „programinei įrangai“„kurti“, „gaminti“ arba „naudoti“.

6.E.2.   „Techniniai duomenys“ (įskaitant apdorojimo sąlygas) ir procedūros, skirti temperatūrai, slėgiui ar atmosferai autoklavuose arba hidroklavuose, gaminant kompozitus ar iš dalies apdorotus kompozitus, kuriuos galima naudoti 6.A ar 6.C nurodytai įrangai arba medžiagoms, reguliuoti.

6.E.3.   „Technologija“, skirta pirolizės būdu gaunamų medžiagų gamybai, formuojant jas ant formų, įtvarų ar kitokių padėklų iš pirminių dujų, kurios suyra 1 300–2 900 °C temperatūroje, esant 130 Pa (1 mm Hg)–20 kPa (150 mm Hg) slėgiui, įskaitant „technologiją“, taikomą pirminių dujų mišiniams, tėkmės spartai ir proceso valdymo tvarkaraščiams bei parametrams gauti.

II KATEGORIJA. 7 PUNKTAS

REZERVUOTA PANAUDOTI VĖLIAU

II KATEGORIJA. 8 PUNKTAS

REZERVUOTA PANAUDOTI VĖLIAU

II KATEGORIJA. 9 PUNKTAS

9 PUNKTAS   MATAVIMO APARATŪRA, NAVIGACIJA IR KRYPTIES NUSTATYMAS

9.A.   ĮRANGA, SĄRANKOS IR KOMPONENTAI

9.A.1.   Integruotos skrydžio prietaisų sistemos, kurios apima girostabilizatorius ar autopilotus, suprojektuotos arba modifikuotos naudoti 1.A, 19.A.1 arba 19.A.2. nurodytose sistemose, ir specialiai joms suprojektuoti komponentai.

9.A.2.   Astronominiai girokompasai ir kitokie įtaisai, kurie leidžia nustatyti padėtį ar orientaciją panaudojant automatinio dangaus kūnų ar palydovų sekimo priemones, ir specialiai jiems suprojektuoti komponentai.

9.A.3.   Linijiniai akcelerometrai, suprojektuoti naudoti inertinėse navigacijos sistemose arba visų tipų valdymo sistemose, tinkami naudoti 1.A, 19.A.1 arba 19.A.2 nurodytose sistemose, turintys visas toliau išvardytas charakteristikas, ir specialiai jiems suprojektuoti komponentai:

a.

„mastelio koeficiento“„pakartojamumas“ mažesnis (geresnis) kaip 1 250 milijoninių dalių ir

b.

„poslinkio“„pakartojamumas“ mažesnis (geresnis) kaip 1 250 mikro g.

Pastaba.

9.A.3 punktas netaikomas akcelerometrams, specialiai suprojektuotiems ir sukurtiems kaip matavimo gręžiant (MWD) jutikliai, tinkamiems naudoti eksploatuojant gręžinius.

Techninės pastabos.

1.

„Poslinkis“ apibrėžiamas kaip akcelerometro išėjimo rodmuo, kai nėra greitinimo.

2.

„Mastelio koeficientas“ apibrėžiamas kaip išėjimo ir įėjimo pokyčio santykis.

3.

„Poslinkio“ ir „mastelio koeficiento“ matavimas reiškia 1 sigmos intervale standartinį nuokrypį per vienus metus fiksuotos kalibruotosios vertės atžvilgiu.

4.

„Pakartojamumas“ yra apibrėžiamas pagal IEEE inercinio jutiklio terminologijos standarto 528-2001 apibrėžčių skirsnio 2.214 punktą „Pakartojamumas“ (giroskopas, akcelerometras), kuris išdėstytas taip: „to paties kintamojo pakartotinių matavimų tomis pačiomis veikimo sąlygomis rezultatų panašumas, kai tarp matavimo laikotarpių pasikeičia sąlygos ar būna neveikimo laikotarpių.“

9.A.4.   Visų tipų giroskopai, tinkami naudoti 1.A, 19.A.1 ar 19.A.2 nurodytose sistemose, turintys mažesnį kaip 0,5°laipsnių (1 sigma ar vidutinė kvadratinė vertė) per valandą „slinkio spartos“„stabilumą“ 1 g aplinkoje, ir specialiai jiems suprojektuoti komponentai.

Techninės pastabos.

1.

„Slinkio sparta“ apibrėžiama kaip nuo įvedimo sukimo funkciškai nepriklausanti giroskopo rezultato dalis, išreikšta kampiniu greičiu. (IEEE STD 528–2001 2.56 punktas)

2.

„Stabilumas“ apibrėžiamas kaip priemonė, suteikianti galimybę konkrečiam mechanizmui ar veikimo koeficientui išlikti nekintantiems, kai jie funkcionuoja nuolat veikiami fiksuoto darbo režimo. (Ši apibrėžtis netaikoma dinaminiam stabilumui ar vykdymo stabilumui.) (IEEE STD 528–2001 2.247 punktas)

9.A.5.   Bet kokios rūšies akcelerometrai ar giroskopai, suprojektuoti naudoti visų tipų inertinėse navigacijos sistemose arba valdymo sistemose ir skirti veikti, kai pagreičio lygis yra didesnis nei 100 g, ir specialiai jiems suprojektuoti komponentai.

Pastaba.

Į 9.A.5 neįtraukti akcelerometrai, suprojektuoti matuoti vibraciją ar smūgius.

9.A.6.   Inercinė ar kitokia įranga, kurioje naudojami 9.A.3 ar 9.A.5 nurodyti akcelerometrai arba 9.A.4 ar 9.A.5 nurodyti giroskopai, ir sistemos, į kurias integruota tokia įranga, ir specialiai joms suprojektuoti komponentai.

9.A.7.   „Integrinės navigacijos sistemos“, suprojektuotos arba modifikuotos naudoti 1.A, 19.A.1 ar 19.A.2 nurodytose sistemose, galinčios užtikrinti 200 m ar mažesnės apskritimo paklaidos tikimybės navigacijos tikslumą.

Techninė pastaba.

„Integrinę navigacijos sistemą“ paprastai sudaro visi toliau išvardyti komponentai:

a.

inercinis matavimo prietaisas (pvz., erdvinės padėties ir kurso pamatinė sistema, pamatinis inercinis įtaisas ar inertinė navigacijos sistema);

b.

vienas ar daugiau išorinių jutiklių, naudojamų padėties ir (arba) greičio matavimams atnaujinti reguliariai arba nuolat viso skrydžio metu (pvz., palydovinis navigacijos imtuvas, radarinis aukščiamatis ir (arba) Doplerio radaras), ir

c.

integravimo techninė ir programinė įranga.

NB.

Apie integravimo „programinę įrangą“ žr. 9.D.4 punktą.

9.A.8.   Trijų ašių magnetiniai kryptiniai jutikliai, turintys visas toliau išvardytas charakteristikas, ir specialiai jiems suprojektuoti komponentai:

a.

vidinį nuokrypio kompensavimą išilgine (± 90 laipsnių) ir šonine (± 180 laipsnių) ašimi;

b.

galintys užtikrinti, kad azimutinis tikslumas būtų geresnis (mažesnis) nei 0,5 laipsnio (vidutinė kvadratinė vertė) ties ± 80° platumos, atsižvelgiant į vietos magnetinį lauką, ir

c.

suprojektuoti arba modifikuoti taip, kad juos būtų galima įdiegti į skrydžio kontrolės ir navigacijos sistemas.

Pastaba.

Skrydžio kontrolės ir navigacijos sistemos, nurodytos 9.A.8 punkte, apima girostabilizatorius, autopilotus ir inertines navigacijos sistemas.

9.B.   BANDYMŲ IR GAMYBOS ĮRANGA

9.B.1.   „Gamybos įranga“ ir kita bandymų, kalibravimo ir derinimo įranga, išskyrus 9.B.2 nurodytą įrangą, suprojektuota arba modifikuota naudoti kartu su 9.A nurodyta įranga.

Pastaba.

9.B.1 nurodyta įranga apima:

a.

lazeriniams giroskopams skirtą toliau išvardytą įrangą, naudojamą veidrodžių charakteristikoms nustatyti, turinčią nurodytą arba didesnį slenkstinį tikslumą:

1.

skaterometrą (10 ppm);

2.

atspindžiamatį (50 ppm);

3.

profilometrą (5 angstremai);

b.

kitai inercinei įrangai skirtą įrangą:

1.

inercinio matavimo elemento (IMU) modulių bandiklį;

2.

IMU platformos bandiklį;

3.

IMU stabiliojo elemento manipuliavimo įtaisą;

4.

IMU platformos balansavimo įtaisą;

5.

giroskopų derinimo bandymo stotį;

6.

giroskopų dinaminio balansavimo stotį;

7.

giroskopų įsisukimo bandymo stotį;

8.

giroskopų ištuštinimo ir užpildymo stotį;

9.

giroskopinių pelengatorių centrifugų tvirtiklius;

10.

akcelerometro ašių statos stotį;

11.

akcelerometro bandymo stotį;

12.

šviesolaidinių giroskopų ričių vyniojimo mašinas.

9.B.2.   Ši įranga:

a.

balansavimo mašinos, turinčios visas šias charakteristikas:

1.

netinkamos balansuoti didesnės nei 3 kg masės rotorių/sąrankų;

2.

tinkamos didesniu nei 12 500 sūkių per minutę greičiu balansuoti rotorius/sąrankas;

3.

tinkamos ištaisyti disbalansą dviejose ar daugiau plokštumų ir

4.

tinkamos subalansuoti iki 0,2 g mm liekamojo specifinio disbalanso vienam rotoriaus masės kilogramui;

b.

indikatorių galvutės (kartais vadinamos balansavimo įrankiais), suprojektuotos arba modifikuotos naudoti su 9.B.2.a nurodytomis mašinomis;

c.

judesio imitatoriai/sukamieji stalai (įranga, galinti imituoti judesį), turintys visas išvardytas charakteristikas:

1.

dvi ar daugiau ašių;

2.

suprojektuoti arba modifikuoti, kad būtų galima įmontuoti kontaktinius žiedus ar integruotuosius bekontakčius įtaisus, galinčius perduoti elektros energiją, signalo informaciją arba ir viena, ir kita, ir

3.

turintys bet kurią iš šių charakteristikų:

a.

judesys kiekviena ašimi pasižymi visomis šiomis charakteristikomis:

1.

gali pasiekti spartą, ne mažesnę kaip 400 laipsnių per sekundę arba ne didesnę kaip 30 laipsnių per sekundę

ir

2.

turi spartos skiriamąją gebą, kuri yra 6 laipsniai per sekundę ar mažesnė, ir tikslumą, kuris yra 0,6 laipsniai per sekundę ar mažesnis;

b.

blogiausio atvejo spartos pastovumas yra lygus ± 0,05 % ar geresnis (mažesnis), vidurkintas 10 ar daugiau laipsnių intervale, arba

c.

padėties nustatymo „tikslumas“ yra lygus 5 kampo sekundėms ar mažesnis (geresnis);

d.

padėties nustatymo stalai (įranga, kuria galima tiksliai nustatyti pasukimo padėtį pagal bet kurią ašį), turintys šias charakteristikas:

1.

dvi ar daugiau ašių ir

2.

padėties nustatymo „tikslumas“ yra lygus 5 kampo sekundėms ar mažesnis (geresnis);

e.

Centrifugos, galinčios suteikti didesnius nei 100 g pagreičius ir suprojektuotos arba modifikuotos taip, kad būtų galima įmontuoti kontaktinius žiedus ar integruotuosius bekontakčius įtaisus, galinčius perduoti elektros energiją, signalo informaciją arba ir viena, ir kita.

Pastabos.

1.

Tik balansavimo mašinos, indikatorių galvutės, judesio imitatoriai, sukamieji stalai, padėties nustatymo stalai ir centrifugos, nurodyti 9 punkte, yra laikomi nurodytaisiais 9.B.2 punkte.

2.

9.B.2.a netaikomas balansavimo mašinoms, suprojektuotoms ar modifikuotoms stomatologinei ar kitai medicininei įrangai.

3.

9.B.2.c ir 9.B.2.d netaikomi sukamiesiems stalams, suprojektuotiems ar modifikuotiems naudoti staklėse ar medicininėje įrangoje.

4.

Sukamieji stalai, kuriems netaikomas 9.B.2.c, užtikrinantys padėties nustatymo stalų charakteristikas, turi būti vertinami pagal 9.B.2.d.

5.

9.B.2.d nurodytas charakteristikas turinti įranga, atitinkanti ir 9.B.2.c nurodytas charakteristikas, laikoma 9.B.2.c nurodyta įranga.

6.

9.B.2.c punktas taikomas nepaisant to, ar eksporto metu yra įrengti kontaktiniai žiedai arba integruotieji bekontakčiai įtaisai, ar ne.

7.

9.B.2.e punktas taikomas nepaisant to, ar eksporto metu yra įrengti kontaktiniai žiedai arba integruotieji bekontakčiai įtaisai, ar ne.

9.C.   MEDŽIAGOS

Nėra.

9.D.   PROGRAMINĖ ĮRANGA

9.D.1.   „Programinė įranga“, specialiai suprojektuota arba modifikuota „naudoti“ įrangai, nurodytai 9.A arba 9.B.

9.D.2.   Integravimo „programinė įranga“, skirta 9.A.1 nurodytai įrangai.

9.D.3.   Integravimo „programinė įranga“, specialiai suprojektuota 9.A.6 nurodytai įrangai.

9.D.4.   Integravimo „programinė įranga“, suprojektuota arba modifikuota 9.A.7 nurodytoms „integrinėms navigacijos sistemoms“.

Pastaba.

Įprastinėje integravimo „programinėje įrangoje“ naudojamas Kalmano filtravimas.

9.E.   TECHNOLOGIJA

9.E.1.   „Technologija“, remiantis Bendrąja technologijos pastaba, skirta 9.A, 9.B arba 9.D nurodytai įrangai ar „programinei įrangai“„kurti“, „gaminti“ arba „naudoti“.

Pastaba.

9.A arba 9.D nurodyta įranga arba „programinė įranga“ gali būti eksportuojama kaip pilotuojamo orlaivio, palydovo, antžeminių transporto priemonių, laivų, povandeninių laivų ar geofizinių tyrimo įrangos dalis arba kiekiais, tinkamais tokių prietaisų atsarginėms dalims.

II KATEGORIJA. 10 PUNKTAS

10 PUNKTAS   SKRYDŽIŲ VALDYMAS

10.A.   ĮRANGA, SĄRANKOS IR KOMPONENTAI

10.A.1.   Hidraulinės, mechaninės, elektrooptinės ar elektromechaninės skrydžių valdymo sistemos (įskaitant elektroninio skrydžio valdymo sistemas), suprojektuotos arba modifikuotos 1.A nurodytoms sistemoms.

10.A.2.   Erdvinės padėties valdymo įranga, suprojektuota arba modifikuota 1.A nurodytoms sistemoms.

10.A.3.   Skrydžių valdymo vožtuvai, suprojektuoti arba modifikuoti 10.A.1 arba 10.A.2 nurodytoms sistemoms ir suprojektuoti arba modifikuoti veikti didesnės kaip 10 g vidutinės kvadratinės vertės vibracijos aplinkoje ir 20 Hz–2 kHz dažnio sąlygomis.

Pastaba.

10.A nurodytos sistemos, įranga arba vožtuvai gali būti eksportuojami kaip pilotuojamo orlaivio ar palydovo dalis arba kiekiais, tinkamais pilotuojamo orlaivio atsarginėms dalims.

10.B.   BANDYMŲ IR GAMYBOS ĮRANGA

10.B.1.   Bandymų, kalibravimo ir derinimo įranga, specialiai suprojektuota 10.A nurodytai įrangai.

10.C.   MEDŽIAGOS

Nėra.

10.D.   PROGRAMINĖ ĮRANGA

10.D.1.   „Programinė įranga“, specialiai suprojektuota arba modifikuota „naudoti“ įrangai, nurodytai 10.A arba 10.B.

Pastaba.

10.D.1 nurodyta „programinė įranga“ gali būti eksportuojama kaip pilotuojamo orlaivio ar palydovo dalis arba kiekiais, tinkamais pilotuojamo orlaivio atsarginėms dalims.

10.E.   TECHNOLOGIJA

10.E.1.   Projektavimo „technologija“, skirta orlaivio liemens, varymo sistemos ir keliančiųjų valdymo paviršių integravimui, suprojektuota arba modifikuota 1.A arba 19.A.2 nurodytoms sistemoms siekiant skrydžio metu optimizuoti nepilotuojamo orlaivio aerodinamines charakteristikas.

10.E.2.   Projektavimo „technologija“, skirta skrydžių valdymo, nutaikymo ir varančiųjų komponentų duomenims integruoti į skrydžių valdymo sistemą, suprojektuota arba modifikuota 1.A arba 19.A.1 nurodytoms sistemoms siekiant optimizuoti raketinės sistemos trajektoriją.

10.E.3.   „Technologija“, remiantis Bendrąja technologijos pastaba, skirta 10.A, 10.B arba 10.D nurodytai įrangai ar „programinei įrangai“„kurti“, „gaminti“ arba „naudoti“.

II KATEGORIJA. 11 PUNKTAS

11 PUNKTAS   AVIONIKA

11.A.   ĮRANGA, SĄRANKOS IR KOMPONENTAI

11.A.1.   Radarų ir optinių lokatorių sistemos, įskaitant aukščiamačius, suprojektuotos arba modifikuotos naudoti 1.A nurodytose sistemose.

Techninė pastaba.

Optinių lokatorių sistemos apima specializuotą perdavimo, skenavimo, priėmimo ir signalo apdorojimo techniką, skirtą lazerių naudojimui aido nuotoliui matuoti, krypčiai nustatyti ir taikiniams išskirti pagal vietą, radialųjį greitį ir kūno atspindėjimo charakteristikas.

11.A.2.   Pasyvieji jutikliai azimutui nustatyti link tam tikrų elektromagnetinių šaltinių (krypties nustatymo įranga) ar link vietovės parametrinių taškų, suprojektuoti arba modifikuoti naudoti 1.A nurodytose sistemose.

11.A.3.   Pasaulinės palydovinės navigacijos sistemų (GNSS; pvz., GPS, GLONASS ar GALILEO) priėmimo įranga, turinti bet kurią iš toliau išvardytų charakteristikų, ir specialiai jai suprojektuoti komponentai:

a.

suprojektuota arba modifikuota naudoti 1.A nurodytose sistemose arba

b.

suprojektuota arba modifikuota taikyti oreivystėje ir turinti bet kurią iš toliau išvardytų charakteristikų:

1.

gali teikti navigacinę informaciją didesniu kaip 600 m/s greičiu;

2.

naudojanti iššifravimą, suprojektuota arba modifikuota karinei ar vyriausybės veiklai siekiant gauti prieigą prie GNSS apsaugotų signalų/duomenų, arba

3.

specialiai suprojektuota su apsaugos nuo trukdžių funkcijomis (pvz., prisitaikančioji antena arba elektroniniu būdu keičiamo kryptingumo antena), kad galėtų veikti aktyviojo arba pasyviojo trukdymo aplinkoje.

Pastaba.

11.A.3.b.2 ir 11.A.3.b.3 netaikomi įrangai, suprojektuotai komercinėms, civilinėms ar „Žmogaus gyvybės apsaugos“ (pvz., duomenų vientisumas, skrydžio sauga) GNSS paslaugoms.

11.A.4.   Elektroninės sąrankos ir komponentai, suprojektuoti arba modifikuoti naudoti 1.A ar 19.A nurodytose sistemose ir specialiai suprojektuoti kariniam naudojimui ir veikti esant didesnei nei 125 °C temperatūrai.

Pastabos.

1.

11.A nurodyta įranga apima:

a.

vietovės reljefą fiksuojančią įrangą;

b.

aplinkos fiksavimo ir koreliavimo (tiek skaitmeninio, tiek analoginio) įrangą;

c.

Doplerio navigacinio radaro įrangą;

d.

pasyvią interferometrų įrangą;

e.

vizualizavimo jutiklių įrangą (tiek aktyvią, tiek pasyvią).

2.

11.A nurodyta įranga gali būti eksportuojama kaip pilotuojamo orlaivio ar palydovo dalis arba kiekiais, tinkamais pilotuojamo orlaivio atsarginėms dalims.

11.A.5   Automatiškai atjungiamos ir tarppakopinės elektrinės jungtys, specialiai suprojektuotos 1.A.1 ar 19.A.1 nurodytoms sistemoms.

Techninė pastaba.

11.A.5 nurodytos tarppakopinės jungtys taip pat apima elektrines jungtis, įrengtas tarp 1.A.1 ar 19.A.1 nurodytų sistemų ir jų „naudingojo krūvio“.

11.B.   BANDYMŲ IR GAMYBOS ĮRANGA

Nėra.

11.C.   MEDŽIAGOS

Nėra.

11.D.   PROGRAMINĖ ĮRANGA

11.D.1.   „Programinė įranga“, specialiai suprojektuota arba modifikuota „naudoti“ įrangai, nurodytai 11.A.1, 11.A.2 arba 11.A.4.

11.D.2.   „Programinė įranga“, specialiai suprojektuota „naudoti“ įrangai, nurodytai 11.A.3.

11.E.   TECHNOLOGIJA

11.E.1.   Projektavimo „technologija“, skirta apsaugoti avioniką ir elektros posistemius nuo išorinių šaltinių sukeliamo elektromagnetinio impulso (EMP) ir elektromagnetinių trukdžių (EMI) pavojų, išvardyta toliau:

a.

projektavimo „technologija“, skirta apsauginėms sistemoms;

b.

projektavimo „technologija“, skirta atsparioms elektros grandinėms ir posistemiams suformuoti;

c.

projektavimo „technologija“, skirta pirmiau nurodytos įrangos atsparumo užtikrinimo kriterijams nustatyti.

11.E.2.   „Technologija“, remiantis Bendrąja technologijos pastaba, skirta 11.A arba 11.D nurodytai įrangai ar „programinei įrangai“„kurti“, „gaminti“ arba „naudoti“.

II KATEGORIJA. 12 PUNKTAS

12 PUNKTAS   PALEIDIMO PAGALBINĖ ĮRANGA

12.A.   ĮRANGA, SĄRANKOS IR KOMPONENTAI

12.A.1.   Aparatai ir įtaisai, suprojektuoti arba modifikuoti 1.A, 19.A1 ar 19.A.2 nurodytoms sistemoms manipuliuoti, valdyti, aktyvuoti ir paleisti.

12.A.2.   Įranga, suprojektuota arba modifikuota 1.A nurodytoms sistemoms transportuoti, manipuliuoti, valdyti, aktyvuoti ir paleisti.

12.A.3.   Gravimetrai arba laisvojo kritimo pagreičio gradientometrai, suprojektuoti arba modifikuoti naudoti oreivystėje arba jūrininkystėje, tinkami naudoti 1.A nurodytose sistemose, ir specialiai jiems suprojektuoti komponentai, išvardyti toliau:

a.

gravimetrai, turintys visas šias charakteristikas:

1.

statinį ar dinaminį tikslumą, lygų 0,7 mgal ar mažesnį (geresnį), ir

2.

dviejų minučių ar trumpesnę registravimo nusistovėjimo trukmę;

b.

laisvojo kritimo pagreičio gradientometrai.

12.A.4.   Nuotolinio matavimo ir nuotolinio valdymo įranga, įskaitant antžeminę įrangą, suprojektuota arba modifikuota 1.A, 19.A.1 ar 19.A.2 nurodytoms sistemoms.

Pastabos.

1.

12.A.4 netaikomas įrangai, suprojektuotai ar modifikuotai pilotuojamiems orlaiviams arba palydovams.

2.

12.A.4 netaikomas antžeminei įrangai, suprojektuotai ar modifikuotai naudoti sausumoje arba jūroje.

3.

12.A.4 netaikomas įrangai, suprojektuotai komercinėms, civilinėms ar „Žmogaus gyvybės apsaugos“ (pvz., duomenų vientisumas, skrydžio sauga) GNSS paslaugoms.

12.A.5.   Tiksliojo sekimo sistemos, tinkamos naudoti 1.A, 19.A.1 ar 19.A.2 nurodytoms sistemoms, išvardytos toliau:

a.

sekimo sistemos, kuriose naudojamas kodų keitiklis, įmontuotas raketoje arba nepilotuojamame orlaivyje, kai tapatinamas arba paviršius ar ore esantys orientyrai, arba palydovinės navigacijos sistemos siekiant atlikti realiojo laiko skrydžio padėties ir greičio matavimus;

b.

nuotolio nustatymo radarai, įskaitant susietuosius optinius/infraraudonųjų spindulių sekimo įrenginius, turintys visas toliau išvardytas galimybes:

1.

kampinę skiriamąją gebą, geresnę kaip 1,5 mrad;

2.

pasiekiantys 30 km ar didesnį nuotolį, esant geresnei kaip 10 m rms skiriamajai gebai pagal nuotolį;

ir

3.

geresnę kaip 3 m/s skiriamąją gebą pagal greitį.

12.A.6.   Terminės baterijos, suprojektuotos arba modifikuotos 1.A, 19A.1 ar 19.A.2 nurodytoms sistemoms.

Pastaba.

12.A.6 punktas netaikomas terminėms baterijoms, specialiai suprojektuotoms raketų sistemoms arba nepilotuojamiems orlaiviams, kurie nepasiekia 300 km ar didesnio „nuotolio“.

Techninė pastaba.

Terminės baterijos – vienkartinės baterijos, kurių elektrolitas yra kieta nelaidi neorganinė druska. Šiose baterijose yra pirolitinės medžiagos, kuri uždegta ištirpdo elektrolitą ir aktyvuoja bateriją.

12.B.   BANDYMŲ IR GAMYBOS ĮRANGA

Nėra.

12.C.   MEDŽIAGOS

Nėra.

12.D.   PROGRAMINĖ ĮRANGA

12.D.1.   „Programinė įranga“, specialiai suprojektuota arba modifikuota „naudoti“ įrangai, nurodytai 12.A.1.

12.D.2.   „Programinė įranga“, kuria po skrydžio apdorojami jo metu įrašyti duomenys, leidžianti nustatyti oro transporto priemonės padėtį pagal jo skrydžio trajektoriją, specialiai suprojektuota arba modifikuota sistemoms, nurodytoms 1.A., 19.A.1. arba 19.A.2.

12.D.3.   „Programinė įranga“, specialiai suprojektuota arba modifikuota „naudoti“ įrangai, nurodytai 12.A.4. arba 12.A.5., tinkama naudoti sistemoms, nurodytoms 1.A., 19.A.1. arba 19.A.2.

12.E.   TECHNOLOGIJA

12.E.1.   „Technologija“, remiantis Bendrąja technologijos pastaba, skirta 12.A. arba 12.D. nurodytai įrangai ar „programinei įrangai“„kurti“, „gaminti“ arba „naudoti“.

II KATEGORIJA. 13 PUNKTAS

13 PUNKTAS   KOMPIUTERIAI

13.A.   ĮRANGA, SĄRANKOS IR KOMPONENTAI

13.A.1.   Analoginiai kompiuteriai, skaitmeniniai kompiuteriai arba skaitmeniniai diferencialiniai analizatoriai, suprojektuoti arba modifikuoti naudoti sistemose, nurodytose 1.A., turintys kurią nors iš išvardytų charakteristikų:

a.

skirti nuolat veikti temperatūros intervale nuo mažiau kaip – 45 °C iki daugiau kaip + 55 °C; arba

b.

suprojektuoti kaip padidinto atsparumo arba „atsparūs jonizuojančiajai spinduliuotei“.

13.B.   BANDYMŲ IR GAMYBOS ĮRANGA

Nėra.

13.C.   MEDŽIAGOS

Nėra.

13.D.   PROGRAMINĖ ĮRANGA

Nėra.

13.E.   TECHNOLOGIJA

13.E.1.   „Technologija“, remiantis Bendrąja technologijos pastaba, skirta 13.A. nurodytai įrangai „kurti“, „gaminti“ arba „naudoti“.

Pastaba.

13 punkte nurodyta įranga gali būti eksportuojama kaip pilotuojamo orlaivio arba palydovo dalis arba kiekiais, tinkamais pilotuojamo orlaivio atsarginėms dalims.

II KATEGORIJA. 14 PUNKTAS

14 PUNKTAS   SKAITMENINIAI ANALOGO KEITIKLIAI

14.A.   ĮRANGA, SĄRANKOS IR KOMPONENTAI

14.A.1.   Skaitmeniniai analogo keitikliai, tinkami naudoti sistemose, nurodytose 1.A., turintys kurią nors iš išvardytų charakteristikų:

a.

suprojektuoti, kad atitiktų karines technines padidinto atsparumo įrangos sąlygas; arba

b.

suprojektuoti arba modifikuoti kariniam naudojimui, esantys vieno iš šių tipų:

1.

Skaitmeninių analogo keitiklių „integriniai grandynai“, kurie yra „atsparūs jonizuojančiajai spinduliuotei“ arba kuriems būdingos visos šios charakteristikos:

a.

skirti veikti temperatūros intervale nuo mažiau kaip – 54 °C iki daugiau kaip + 125 °C; ir

b.

hermetiškai uždaryti; arba

2.

Skaitmeninių analogo keitiklių elektros energijos įėjimo tipo spausdintinės plokštės arba moduliai, turintys visas išvardytas charakteristikas:

a.

skirti veikti temperatūros intervale nuo mažiau kaip – 45 °C iki daugiau kaip + 80 °C; ir

b.

turi „integrinius grandynus“, nurodytus 14.A.1.b.1.

14.B.   BANDYMŲ IR GAMYBOS ĮRANGA

Nėra.

14.C.   MEDŽIAGOS

Nėra.

14.D.   PROGRAMINĖ ĮRANGA

Nėra.

14.E.   TECHNOLOGIJA

14.E.1.   „Technologija“, remiantis Bendrąja technologijos pastaba, skirta 14.A. nurodytai įrangai „kurti“, „gaminti“ arba „naudoti“.

II KATEGORIJA. 15 PUNKTAS

15 PUNKTAS   BANDYMŲ APARATŪRA IR ĮRANGA

15.A.   ĮRANGA, SĄRANKOS IR KOMPONENTAI

Nėra.

15.B.   BANDYMŲ IR GAMYBOS ĮRANGA

15.B.1.   Vibracijos bandymo įranga, tinkama naudoti sistemoms, nurodytoms 1.A., 19.A.1. arba 19.A.2., arba posistemiams, nurodytiems 2.A. arba 20.A., ir jų komponentams, pavyzdžiui:

a.

vibracijos bandymo sistemos su skaitmeniniais valdikliais, kuriose taikoma grįžtamojo ryšio arba uždarojo kontūro technika, galinčios dirbti 10 g ar didesnės vid. kv. vertės vibracijos pagreičio ir 20 Hz–2 kHz dažnio sąlygomis, esant 50 kN ar didesnei perdavimo galiai (matuojant „ant pliko stalo“);

b.

skaitmeniniai valdikliai kartu su specialiai suprojektuota vibracijos bandymo „programine įranga“ turintys didesnį negu 5 kHz, tikralaikį kontrolinį dažnių juostos plotį, suprojektuoti naudoti 15.B.1.a nurodytose vibracijos bandymo sistemose;

Techninė pastaba.

„Tikralaikis kontrolinis dažnių juostos plotis“ – maksimali sparta, kuria valdiklis gali atlikti užbaigtus diskretizavimo, duomenų apdorojimo ir valdymo signalų perdavimo ciklus.

c.

vibraciniai įrenginiai (vibracijų generatoriai) su stiprintuvais ar be stiprintuvų, galintys sukurti 50 kN arba didesnę galią (matuojant „ant pliko stalo“) ir tinkami naudoti 15.B.1.a. nurodytose vibracijos bandymo sistemose;

d.

pagalbinės bandinio struktūros ir elektroniniai blokai, suprojektuoti siekiant sujungti atskirus vibracinius įrenginius į vientisą vibracinių įrenginių sistemą, galinčią užtikrinti 50 kN arba didesnę bendrą efektyviąją galią (matuojant „ant pliko stalo“), ir tinkami naudoti 15.B.1.a. nurodytose vibracijos bandymo sistemose.

Techninė pastaba.

Vibracijos bandymo sistemos su skaitmeniniu valdikliu yra sistemos, kurių visos funkcijos arba jų dalis automatiškai valdomos saugomais ir skaitmenimis užkoduotais elektriniais signalais.

15.B.2.   „Aerodinaminių bandymų įrenginiai“ 0,9 macho ar didesniems greičiams, tinkami naudoti sistemoms, nurodytoms 1.A. arba 19.A.1., arba posistemiams, nurodytiems 2.A. arba 20.A.

Pastaba.

15.B.2 punktas netaikomas 3 macho ar mažesniems greičiams pritaikytiems aerodinaminiams vamzdžiams, kurių „bandymo sekcijos matmuo“ (išmatuotas skerspjūvyje) ne didesnis kaip 250 mm.

Techninės pastabos.

1.

„Aerodinaminių bandymų įrenginiai“ apima aerodinaminius vamzdžius ir smūgio vamzdžius, skirtus tirti oro srauto poveikį objektams.

2.

„Bandymo sekcijos matmuo“ nustatomas pagal apskritimo skersmenį, kvadrato kraštinę ar ilgiausią stačiakampio kraštinę arba pagrindinę elipsės ašį plačiausiojoje „bandymo sekcijos“ vietoje. „Bandymo sekcija“ – sekcija, statmena srauto krypčiai.

15.B.3.   Bandymo stalai/stendai, tinkami naudoti sistemoms, nurodytoms 1.A., 19.A.1. arba 19.A.2., arba posistemiams, nurodytiems 2.A. arba 20.A., kurie gali valdyti kietojo ar skystojo kuro raketas, variklius ar variklius, kurių traukos jėga yra didesnė kaip 68 kN, arba kurie gali vienu metu matuoti traukos jėgos sandus trimis statmenomis kryptimis.

15.B.4.   Dirbtinio klimato kameros, kaip išvardyta toliau, tinkamos naudoti sistemoms, nurodytoms 1.A. arba 19.A., arba posistemiams, nurodytiems 2.A. arba 20.A.:

a.

dirbtinio klimato kameros, galinčios imituoti visas toliau nurodytas skrydžio sąlygas:

1.

turintys kurią nors iš išvardytų charakteristikų:

a.

aukštis lygus 15 km arba didesnis, arba

b.

temperatūros intervalas nuo mažiau kaip – 50 °C iki daugiau kaip + 125 °C; ir

2.

turinčios arba suprojektuotos ar modifikuotos turėti vibracijų generatorių ar kitokią vibracijos bandymų įrangą, kad būtų sukurta ne mažesnė kaip 10 g vidutinės kvadratinės vertės vibracijų aplinka, matuojant ant „pliko stalo“, dažnių srityje nuo 20 Hz iki 2 kHz, esant 5 kN ar didesnei perdavimo galiai;

Techninės pastabos.

1.

15.B.4.a.2. punkte apibūdintos sistemos, galinčios generuoti vibracijų aplinką viena banga (pvz., sinusine banga), ir sistemos, galinčios generuoti plačiajuostę atsitiktinę vibraciją (pvz., galios spektrą).

2.

15.B.4.a.2. punkte vartojami žodžiai suprojektuotos ar modifikuotos reiškia, kad dirbtinio klimato kameroje yra tinkamos jungtys (pvz., uždarymo prietaisai), kad būtų integruotas vibracijų generatorius ar kitokia vibracijos bandymų įranga, kaip nurodyta šiame punkte.

b.

dirbtinio klimato kameros, galinčios imituoti visas toliau nurodytas skrydžio sąlygas:

1.

akustinę aplinką, apibūdinamą ne mažesniu kaip 140 dB visuminiu garso slėgio lygiu (nustatomu 2 × 10– 5 N/m2 atžvilgiu) ar 4 kW arba didesne bendra vardine akustine išėjimo galia, ir

2.

kurioms būdinga bet kuri iš šių charakteristikų:

a.

aukštis lygus 15 km arba didesnis, arba

b.

temperatūros intervalas nuo mažiau kaip – 50 °C iki daugiau kaip 125 °C.

15.B.5.   Greitintuvai, galintys tiekti elektromagnetinę spinduliuotę, susidariusią dėl 2 MeV ir daugiau pagreitintų elektronų stabdymo, ir įranga su šiais greitintuvais, tinkami naudoti sistemoms, nurodytoms 1.A., 19.A.1. arba 19.A.2., arba posistemiams, nurodytiems 2.A. arba 20.A.

Pastaba.

15.B.5. netaikomas įrangai, specialiai suprojektuotai medicinos tikslais.

Techninė pastaba.

15.B. punkte „ant pliko stalo“ reiškia plokščią stalą ar kitą plokštumą be jokių tvirtinimo įtaisų ar elementų.

15.C.   MEDŽIAGOS

Nėra.

15.D.   PROGRAMINĖ ĮRANGA

15.D.1.   „Programinė įranga“, specialiai suprojektuota arba modifikuota „naudoti“ įrangai, nurodytai 15.B., tinkama naudoti sistemoms, nurodytoms 1.A., 19.A.1. arba 19.A.2., arba posistemiams, nurodytiems 2.A. arba 20.A, bandyti.

15.E.   TECHNOLOGIJA

15.E.1.   „Technologija“, remiantis Bendrąja technologijos pastaba, skirta 15.B. arba 15.D. nurodytai įrangai ar „programinei įrangai“„kurti“, „gaminti“ arba „naudoti“.

II KATEGORIJA. 16 PUNKTAS

16 PUNKTAS   MODELIAVIMAS–IMITAVIMAS IR PROJEKTAVIMO INTEGRAVIMAS

16.A.   ĮRANGA, SĄRANKOS IR KOMPONENTAI

16.A.1.   Specialiai suprojektuoti mišrieji (derinant analoginius/skaitmeninius komponentus) kompiuteriai 1.A. nurodytų sistemų arba 2.A. nurodytų posistemių modeliavimui, imitavimui ar projektavimo integravimui.

Pastaba.

Šis punktas taikomas tik tada, kai įrenginiai tiekiami su „programine įranga“, nurodyta 16.D.1.

16.B.   BANDYMŲ IR GAMYBOS ĮRANGA

Nėra.

16.C.   MEDŽIAGOS

Nėra.

16.D.   PROGRAMINĖ ĮRANGA

16.D.1.   „Programinė įranga“, specialiai suprojektuota 1.A. nurodytų sistemų arba 2.A. arba 20.A. nurodytų posistemių modeliavimui, imitavimui ar projektavimo integravimui.

Techninė pastaba.

Modeliavimas apima visų pirma aerodinaminę ir termodinaminę sistemų analizę.

16.E.   TECHNOLOGIJA

16.E.1.   „Technologija“, remiantis Bendrąja technologijos pastaba, skirta 16.A. arba 16.D. nurodytai įrangai ar „programinei įrangai“„kurti“, „gaminti“ arba „naudoti“.

II KATEGORIJA. 17 PUNKTAS

17 PUNKTAS   NEPASTEBIMI („STEALTH“ TIPO) OBJEKTAI

17.A.   ĮRANGA, SĄRANKOS IR KOMPONENTAI

17.A.1.   Įtaisai, skirti sunkiau aptinkamiems stebimiems parametrams, kaip antai taikinio atspindžio geba, ultravioletinės/infraraudonosios spinduliuotės ir akustinės bangos spektriniai požymiai (t. y. nepastebimų („stealth“ tipo) objektų technologija), aptikti programoms, tinkamoms naudoti sistemoms, nurodytoms 1.A. arba 19.A., arba posistemiams, nurodytiems 2.A. arba 20.A.

17.B.   BANDYMŲ IR GAMYBOS ĮRANGA

17.B.1.   Sistemos, specialiai suprojektuotos radariniam skerspjūvio matavimui, tinkamos naudoti sistemoms, nurodytoms 1.A., 19.A.1. arba 19.A.2., arba posistemiams, nurodytiems 2.A.

17.C.   MEDŽIAGOS

17.C.1.   Medžiagos, skirtos sunkiau aptinkamiems stebimiems parametrams, kaip antai taikinio atspindžio geba, ultravioletinės/infraraudonosios spinduliuotės ir akustinės bangos spektriniai požymiai (t. y. nepastebimų („stealth“ tipo) objektų technologija), aptikti programoms, tinkamoms naudoti sistemoms, nurodytoms 1.A. arba 19.A., arba posistemiams, nurodytiems 2.A.

Pastabos.

1.

17.C.1. apima konstrukcines medžiagas ir dangas (įskaitant dažus), specialiai suprojektuotas mikrobangų, infraraudoname ar ultravioletiniame spektruose sumažintai ar apibrėžtos vertės atspindžio ar spinduliavimo gebai gauti.

2.

17.C.1. netaikomas dangoms (įskaitant dažus), specialiai skirtoms šiluminiam palydovų valdymui.

17.D.   PROGRAMINĖ ĮRANGA

17.D.1.   „Programinė įranga“, specialiai suprojektuota sunkiau aptinkamiems stebimiems parametrams, kaip antai taikinio atspindžio geba, ultravioletinės/infraraudonosios spinduliuotės ir akustinės bangos spektriniai požymiai (t. y. nepastebimų („stealth“ tipo) objektų technologija), aptikti programoms, tinkamoms naudoti sistemoms, nurodytoms 1.A. arba 19.A., arba posistemiams, nurodytiems 2.A.

Pastaba.

17.D.1. apima „programinę įrangą“, specialiai suprojektuotą analizuoti atpažinimo mažinimo galimybę.

17.E.   TECHNOLOGIJA

17.E.1.   „Technologija“, remiantis Bendrąja technologijos pastaba, skirta 17.A, 17.B, 17.C arba 17.D nurodytai įrangai, medžiagoms ar „programinei įrangai“„kurti“, „gaminti“ arba „naudoti“.

Pastaba.

17.E.1. apima duomenų bazes, specialiai suprojektuotas analizuoti atpažinimo mažinimo galimybę.

II KATEGORIJA. 18 PUNKTAS

18 PUNKTAS   APSAUGA NUO BRANDUOLINIŲ POVEIKIŲ

18.A.   ĮRANGA, SĄRANKOS IR KOMPONENTAI

18.A.1.   „Jonizuojančiajai spinduliuotei atsparūs“„integriniai grandynai“, tinkami naudoti siekiant apsaugoti raketų sistemas ir bepiločius orlaivius nuo branduolinių poveikių (pvz., elektromagnetinių impulsų (EMP), rentgeno (X) spinduliuotės, smūgio ir šilumos bendrų poveikių) ir tinkamų naudoti 1.A. nurodytoms sistemoms.

18.A.2.   „Detektoriai“, specialiai suprojektuoti ar modifikuoti siekiant apsaugoti raketų sistemas ir bepiločius orlaivius nuo branduolinių poveikių (pvz., elektromagnetinių impulsų (EMP), rentgeno (X) spinduliuotės, smūgio ir šilumos bendrų poveikių) ir tinkamų naudoti 1.A. nurodytoms sistemoms.

Techninė pastaba.

„Detektorius“ yra apibrėžiamas kaip mechaninis, elektrinis, optinis ar cheminis įtaisas, kuris automatiškai identifikuoja ir užrašo arba registruoja veikmę, tokią kaip aplinkos slėgio ar temperatūros pokytį, elektrinį ar elektromagnetinį signalą arba radioaktyviosios medžiagos spinduliuotę. Tai apima įtaisus, kurie vienu metu fiksuoja veikimą arba gedimą.

18.A.3.   Aptakai, suprojektuoti išlaikyti bendrą terminį šoką, didesnį nei 4,184 × 106 J/m2, kai didžiausias viršslėgis yra didesnis nei 50 kPa, tinkami naudoti siekiant apsaugoti raketų sistemas ir bepiločius orlaivius nuo branduolinių poveikių (pvz., elektromagnetinių impulsų (EMP), rentgeno (X) spinduliuotės, smūgio ir šilumos bendrų poveikių) ir tinkamų naudoti 1.A. nurodytoms sistemoms.

18.B.   BANDYMŲ IR GAMYBOS ĮRANGA

Nėra.

18.C.   MEDŽIAGOS

Nėra.

18.D.   PROGRAMINĖ ĮRANGA

Nėra.

18.E.   TECHNOLOGIJA

18.E.1.   „Technologija“, remiantis Bendrąja technologijos pastaba, skirta 18.A. nurodytai įrangai „kurti“, „gaminti“ arba „naudoti“.

II KATEGORIJA. 19 PUNKTAS

19 PUNKTAS   KITOS SUKOMPLEKTUOTOS SIUNTIMO Į TAIKINĮ SISTEMOS

19.A.   ĮRANGA, SĄRANKOS IR KOMPONENTAI

19.A.1.   Sukomplektuotos raketų sistemos (įskaitant balistinių raketų sistemas, nešančiąsias raketas ir zondavimo raketas), nenurodytos 1.A.1., pasiekiančios ne mažesnį kaip 300 km „nuotolį“.

19.A.2.   Sukomplektuotos bepiločių orlaivių sistemos (įskaitant sparnuotųjų raketų sistemas, bepiločius aparatus-taikinius ir žvalgybinius bepiločius aparatus), nenurodytos 1.A.2., pasiekiančios ne mažesnį kaip 300 km „nuotolį“.

19.A.3.   Sukomplektuotos bepiločių orlaivių sistemos, nenurodytos 1.A.2. arba 19.A.2., turinčios visas išvardytas charakteristikas:

a.

turintys kurią nors iš išvardytų charakteristikų:

1.

autonominio skrydžių valdymo ir navigacijos galimybė; arba

2.

galimybė valdyti skrydį už operatoriaus tiesioginio matymo lauko ribų; ir

b.

turintys kurią nors iš išvardytų charakteristikų:

1.

turi didesnės nei 20 litrų talpos aerozolio dozavimo sistemą/mechanizmą; arba

2.

suprojektuotos arba modifikuotos, kad jose būtų galima įrengti didesnės nei 20 litrų talpos aerozolio dozavimo sistemą/mechanizmą.

Pastaba.

19.A.3. punktas netaikomas orlaivių modeliams, specialiai suprojektuotiems rekreaciniais ar varžybų tikslais.

Techninės pastabos.

1.

Aerozolį sudaro dalelės ar skysčiai, išskyrus kuro komponentus, šalutinius produktus ar priedus, kurie išsklaidomi atmosferoje kaip „naudingojo krūvio“ dalis. Aerozolių pavyzdžiai – pasėlių laukuose barstomi pesticidai ar sausieji chemikalai debesims išsklaidyti.

2.

Aerozolio dozavimo sistemą/mechanizmą sudaro visi įtaisai (mechaniniai, elektriniai, hidrauliniai ir kt.), kurie būtini aerozoliui saugoti ir išsklaidyti atmosferoje. Sistemoje taip pat numatyta galimybė purkšti aerozolį į degimo išmetamuosius garus ir į oro srovę už orsraigčio.

19.B.   BANDYMŲ IR GAMYBOS ĮRANGA

19.B.1.   „Gamybos priemonės“, specialiai suprojektuotos sistemoms, nurodytoms 19.A.1. arba 19.A.2.

19.C.   MEDŽIAGOS

Nėra

19.D.   PROGRAMINĖ ĮRANGA

19.D.1.   „Programinė įranga“, kuri koordinuoja daugiau nei vieno posistemio funkciją, specialiai suprojektuota ar modifikuota „naudoti“ sistemose, nurodytose 19.A.1. arba 19.A.2.

19.E.   TECHNOLOGIJA

19.E.1.   „Technologija“, remiantis Bendrąja technologijos pastaba, skirta 19.A.1. arba 19.A.2. nurodytai įrangai „kurti“, „gaminti“ arba „naudoti“.

II KATEGORIJA. 20 PUNKTAS

20 PUNKTAS   KITI SUKOMPLEKTUOTI POSISTEMIAI

20.A.   ĮRANGA, SĄRANKOS IR KOMPONENTAI

20.A.1.   Sukomplektuoti posistemiai, išvardyti toliau:

a.

atskiros raketų pakopos, nenurodytos 2.A.1., tinkamos naudoti 19.A. nurodytose sistemose;

b.

raketinių varančiųjų įrenginių posistemiai, nenurodyti 2.A.1., tinkami naudoti 19.A. nurodytose sistemose, išvardyti toliau:

1.

Kietojo kuro raketiniai varikliai arba mišrieji raketiniai varikliai, kurių visuminis jėgos impulsas lygus 8,41 × 105 Ns arba didesnis, bet mažesnis nei 1,1 × 106 Ns;

2.

Skystojo kuro raketiniai varikliai, integruoti arba suprojektuoti ar modifikuoti, kad būtų integruoti į skystojo kuro varymo sistemą, kurios visuminis jėgos impulsas lygus 8,41 × 105 Ns arba didesnis, bet mažesnis nei 1,1 × 106 Ns;

20.B.   BANDYMŲ IR GAMYBOS ĮRANGA

20.B.1.   „Gamybos priemonės“, specialiai suprojektuotos 20.A. nurodytiems posistemiams.

20.B.2.   „Gamybos įranga“, specialiai suprojektuota 20.A. nurodytiems posistemiams.

20.C.   MEDŽIAGOS

Nėra.

20.D.   PROGRAMINĖ ĮRANGA

20.D.1.   „Programinė įranga“, specialiai suprojektuota arba modifikuota 20.B.1. nurodytoms sistemoms.

20.D.2.   „Programinė įranga“, nenurodyta 2.D.2., specialiai suprojektuota arba modifikuota „naudoti“ raketiniams varikliams arba varikliams, nurodytiems 20.A.1.b.

20.E.   TECHNOLOGIJA

20.E.1.   „Technologija“, remiantis Bendrąja technologijos pastaba, skirta 20.A, 20.B arba 20.D nurodytai įrangai ar „programinei įrangai“„kurti“, „gaminti“ arba „naudoti“.

VIENETAI, KONSTANTOS, AKRONIMAI IR SANTRUMPOS

ŠIAME PRIEDE VARTOJAMI VIENETAI, KONSTANTOS, AKRONIMAI IR SANTRUMPOS

ABEC

Žiedinių guolių inžinierių komitetas

ABMA

Amerikos guolių gamintojų asociacija

ANSI

Amerikos nacionalinis standartų institutas

angstremas

1 × 10– 10 metro

ASTM

Amerikos bandymų ir medžiagų tyrimo draugija

baras

slėgio matavimo vienetas

°C

Celsijaus laipsnis

cc

kubinis centimetras

CAS

Cheminių medžiagų santrumpų tarnyba

CEP

apskritimo paklaidos tikimybė

dB

decibelas

g

gramas; taip pat laisvojo kritimo pagreitis

GHz

gigahercas

GNSS

Pasaulinė palydovinės navigacijos sistema, pavyzdžiui, GALILEO

„GLONASS“– Global'naya Navigatsionnaya Sputnikovaya Sistema

GPS– globalinė padėties nustatymo sistema

h

valanda

Hz

hercas

HTPB

hidrotermijos būdu gautas polibutadienas

ICAO

Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija

IEEE

Elektrotechnikos ir elektronikos inžinierių institutas

IR

infraraudonoji spinduliuotė

ISO

Tarptautinė standartizacijos organizacija

J

džaulis

JIS

Japonijos pramoninis standartas

K

kelvinas

kg

kilogramas

kHz

kilohercas

km

kilometras

kN

kiloniutonas

kPa

kilopaskalis

kW

kilovatas

m

metras

MeV

milijonas elektronvoltų arba megaelektronvoltas

MHz

megahercas

miligalas

10– 5 m/s2 (taip pat vadinama mGal, mgal arba miligalilėju)

mm

milimetras

mm Hg

gyvsidabrio stulpelio milimetras

MPa

megapaskalis

mrad

miliradianas

ms

milisekundė

μm

mikrometras

N

niutonas

Pa

paskalis

ppm

milijoninės dalys

radai (Si)

spinduliuotės sugertoji dozė

RF

radijo dažnis

rms

vidutinė kvadratinė vertė

rpm

sūkiai per minutę

RV

grįžtamosios dalys

s

sekundė

Tg

stiklėjimo temperatūra

Tyler

Tyler sieto akutės dydis arba Tyler standartinė sieto serija

UAV

bepilotis orlaivis

UV

ultravioletinė spinduliuotė

KONVERSIJOS ELEMENTŲ LENTELĖ

ŠIAME PRIEDE VARTOJAMŲ KONVERSIJOS ELEMENTŲ LENTELĖ

Vienetas

(iš)

Vienetas

(į)

Konversija

baras

paskalis (Pa)

1 baras = 100 kPa

g (gravitacija)

m/s2

1 g = 9,806 65 m/s2

mrad (miliradas)

laipsniai (kampas)

1 mrad ≈ 0,0573°

radai

ergai/gramai (Si)

1 rad (Si) = 100 ergų/silikono gramų

(= 0,01 grėjaus [Gy])

Tyler 250 sieto akutė

mm

Tyler 250 sieto akutė – akutės dydis 0,063 mm

PAPILDYMAS – SUSITARIMO MEMORANDUMAS

SUSITARIMO MEMORANDUMAS

Nariai susitaria, kad tais atvejais, kai sąvoka „nacionaliniai atitikmenys“ konkrečiai leidžiama kaip tam tikrų tarptautinių standartų alternatyva, nacionaliniame atitikmenyje įtvirtintais techniniais metodais ir parametrais turėtų būti užtikrinama, kad būtų laikomasi tam tikrais tarptautiniais standartais nustatytų standarto reikalavimų.


II PRIEDAS

VIIA PRIEDAS

10d straipsnyje nurodyta programinė įranga

1.   Įmonės išteklių planavimo programinė įranga, suprojektuota specialiai branduolinei pramonei ir karinei pramonei

Paaiškinimas.

Įmonės išteklių planavimo programinė įranga, naudojama finansinei apskaitai, valdymo apskaitai, žmogiškųjų išteklių, gamybos ir tiekimo grandinės valdymui, projektų valdymui, ryšių su klientais valdymui atlikti, duomenų paslaugoms teikti arba prieigos kontrolei vykdyti.

VIIB PRIEDAS

15a straipsnyje nurodyti grafitas ir metalo žaliavos, gaminiai, pusgaminiai

SS kodai ir aprašymai

1.   Grafito žaliavos arba pusgaminiai

2504

Gamtinis grafitas

3801

Dirbtinis grafitas; koloidinis arba pusiau koloidinis grafitas; preparatai, kurių pagrindinės sudėtinės dalys yra grafitas arba kitos anglies atmainos, turintys pastų, luitų, plokščių arba kitų pusgaminių pavidalą

2.   Korozijai atsparus aukštos kokybės plienas (kurio sudėtyje esantis chromas sudaro daugiau kaip 12 %), plokščių, lakštų, vamzdžių ar strypų pavidalo

ex 7208

Plokšti valcavimo produktai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm, karštai valcuoti, neplakiruoti, nepadengti arba neapvilkti

ex 7209

Plokšti valcavimo produktai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm, šaltai valcuoti, neplakiruoti, nepadengti arba neapvilkti

ex 7210

Plokšti valcavimo produktai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm, plakiruoti, padengti arba apvilkti

ex 7211

Plokšti valcavimo produktai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, kurių plotis mažesnis kaip 600 mm, neplakiruoti, nepadengti ir neapvilkti

ex 7212

Plokšti valcavimo produktai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, kurių plotis mažesnis kaip 600 mm, plakiruoti, padengti arba apvilkti

ex 7213

Karštai valcuoti strypai ir juostos iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, netaisyklingai suvyniotų ritinių pavidalo

ex 7214

Kiti strypai ir juostos iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, po kalimo, karštojo valcavimo, karštojo tempimo arba karštojo išspaudimo (ekstruzijos) toliau neapdoroti, įskaitant po valcavimo susuktus arba supintus

ex 7215

Kiti strypai ir juostos iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno

ex 7219

Plokšti valcavimo produktai iš nerūdijančiojo plieno, kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm

ex 7220

Plokšti valcavimo produktai iš nerūdijančiojo plieno, kurių plotis mažesnis kaip 600 mm

ex 7221

Karštai valcuoti strypai ir juostos iš nerūdijančiojo plieno netaisyklingai suvyniotų ritinių pavidalo

ex 7222

Kiti strypai ir juostos iš nerūdijančiojo plieno; kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš nerūdijančiojo plieno

ex 7225

Plokšti valcavimo produktai iš kito legiruotojo plieno, kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm

ex 7226

Plokšti valcavimo produktai iš kito legiruotojo plieno, kurių plotis mažesnis kaip 600 mm

ex 7227

Karštai valcuoti strypai ir juostos iš kito legiruotojo plieno, netaisyklingai suvyniotų ritinių pavidalo

ex 7228

Kiti strypai ir juostos iš kito legiruotojo plieno; kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš kito legiruotojo plieno; tuščiaviduriai gręžimo strypai ir juostos iš legiruotojo arba iš nelegiruotojo plieno

ex 7304

Besiūliai vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai iš geležies (išskyrus ketų) arba iš plieno

ex 7305

Kiti vamzdžiai ir vamzdeliai (pavyzdžiui, suvirinti, sukniedyti arba sujungti panašiu būdu), apskrito vidinio ir išorinio skerspjūvio, kurių išorinis skersmuo didesnis kaip 406,4 mm, iš geležies arba iš plieno

ex 7306

Kiti vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai (pavyzdžiui, atvirasiūliai arba suvirinti, sukniedyti arba sujungti panašiu būdu), iš geležies arba iš plieno

ex 7307

Vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės (fitingai) (pavyzdžiui, alkūnės, movos) iš geležies arba iš plieno

3.   Aliuminis ir jo lydiniai, plokščių, lakštų, vamzdžių ar strypų pavidalo

ex 7604

Aliuminio strypai, juostos ir profiliai

ex 7604 10 10

Nelegiruotojo aliuminio

 

– –

Strypai ir juostos

ex 7604 29 10

Aliuminio lydinių

 

– –

Tuščiaviduriai profiliai

 

– – –

Strypai ir juostos

7606

Aliumininės plokštės, lakštai ir juostelės, kurių storis didesnis kaip 0,2 mm

7607

Aliumininė folija (su atspaudais ar įspaudais arba be atspaudų ir įspaudų, su popieriaus, kartono, plastikų ar panašių medžiagų pagrindu arba be pagrindo), kurios storis (neįskaitant jokio pagrindo storio) ne didesnis kaip 0,2 mm

7608

Aliuminio vamzdžiai ir vamzdeliai

7609

Aliumininės vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės (fitingai) (pavyzdžiui, alkūnės, movos)

4.   Titanas ir jo lydiniai, plokščių, lakštų, vamzdžių ar strypų pavidalo

ex 8108 90

Titanas ir titano gaminiai, įskaitant atliekas ir laužą

 

Kiti

5.   Nikelis ir jo lydiniai, plokščių, lakštų, vamzdžių ar strypų pavidalo

ex 7505

Nikelio strypai, juostos, profiliai ir viela

ex 7505 11

Strypai ir juostos

ex 7505 12

 

7506

Nikelio plokštės, lakštai, juostelės ir folija

ex 7507

Nikelio vamzdžiai, vamzdeliai ir vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės (fitingai) (pavyzdžiui, alkūnės, movos)

7507 11

Vamzdžiai ir vamzdeliai

 

– –

Nelegiruotojo nikelio

7507 12

Vamzdžiai ir vamzdeliai

 

– –

Nikelio lydinių

7507 20

Vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės (fitingai)

Paaiškinimas.

2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodyti metalų lydiniai yra tie, kurie turi didesnį nurodyto metalo svorio procentą negu bet kurio kito elemento.


III PRIEDAS

„X PRIEDAS

Interneto svetainės, kuriose pateikiama informacija apie kompetentingas institucijas, ir adresas, kuriuo siunčiami pranešimai Europos Komisijai

BELGIJA

http://www.diplomatie.be/eusanctions

BULGARIJA

http://www.mfa.bg/en/pages/135/index.html

ČEKIJA

http://www.mfcr.cz/mezinarodnisankce

DANIJA

http://um.dk/da/politik-og-diplomati/retsorden/sanktioner/

VOKIETIJA

http://www.bmwi.de/DE/Themen/Aussenwirtschaft/aussenwirtschaftsrecht,did=404888.html

ESTIJA

http://www.vm.ee/est/kat_622/

AIRIJA

http://www.dfa.ie/home/index.aspx?id=28519

GRAIKIJA

http://www.mfa.gr/en/foreign-policy/global-issues/international-sanctions.html

ISPANIJA

http://www.exteriores.gob.es/Portal/es/PoliticaExteriorCooperacion/GlobalizacionOportunidadesRiesgos/Documents/ORGANISMOS%20COMPETENTES%20SANCIONES%20INTERNACIONALES.pdf

PRANCŪZIJA

http://www.diplomatie.gouv.fr/autorites-sanctions/

KROATIJA

http://www.mvep.hr/sankcije

ITALIJA

http://www.esteri.it/MAE/IT/Politica_Europea/Deroghe.htm

KIPRAS

http://www.mfa.gov.cy/sanctions

LATVIJA

http://www.mfa.gov.lv/en/security/4539

LIETUVA

http://www.urm.lt/sanctions

LIUKSEMBURGAS

http://www.mae.lu/sanctions

VENGRIJA

http://2010-2014.kormany.hu/download/b/3b/70000/ENSZBT-ET-szankcios-tajekoztato.pdf

MALTA

https://www.gov.mt/en/Government/Government%20of%20Malta/Ministries%20and%20Entities/Officially%20Appointed%20Bodies/Pages/Boards/Sanctions-Monitoring-Board-.aspx

NYDERLANDAI

http://www.rijksoverheid.nl/onderwerpen/internationale-sancties

AUSTRIJA

http://www.bmeia.gv.at/view.php3?f_id=12750&LNG=en&version=

LENKIJA

http://www.msz.gov.pl

PORTUGALIJA

http://www.portugal.gov.pt/pt/os-ministerios/ministerio-dos-negocios-estrangeiros/quero-saber-mais/sobre-o-ministerio/medidas-restritivas/medidas-restritivas.aspx

RUMUNIJA

http://www.mae.ro/node/1548

SLOVĖNIJA

http://www.mzz.gov.si/si/omejevalni_ukrepi

SLOVAKIJA

http://www.mzv.sk/sk/europske_zalezitosti/europske_politiky-sankcie_eu

SUOMIJA

http://formin.finland.fi/kvyhteistyo/pakotteet

ŠVEDIJA

http://www.ud.se/sanktioner

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

https://www.gov.uk/sanctions-embargoes-and-restrictions

Adresas, kuriuo siunčiami pranešimai Europos Komisijai:

European Commission

Service for Foreign Policy Instruments (FPI)

EEAS 02/309

B-1049 Brussels

Belgium (Belgija)

E-paštas: relex-sanctions@ec.europa.eu“.


IV PRIEDAS

XIII PRIEDAS

23a straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, subjektų ir įstaigų sąrašas

A.

Fiziniai asmenys

B.

Subjektai ir įstaigos

XIV PRIEDAS

23a straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, subjektų ir įstaigų sąrašas

A.

Fiziniai asmenys

B.

Subjektai ir įstaigos


Top