Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 32015R1278

2015 m. liepos 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1278, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 680/2014, kuriuo nustatomi įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo techniniai įgyvendinimo standartai, nuostatos dėl nurodymų, formų ir apibrėžčių (Tekstas svarbus EEE)

OJ L 205, 31.7.2015, p. 1–300 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 27/06/2021; netiesiogiai panaikino 32021R0451

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2015/1278/oj

31.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 205/1

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/1278

2015 m. liepos 9 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 680/2014, kuriuo nustatomi įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo techniniai įgyvendinimo standartai, nuostatos dėl nurodymų, formų ir apibrėžčių

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (1), ypač į jo 99 straipsnio 5 dalies ketvirtą pastraipą, 99 straipsnio 6 dalies ketvirtą pastraipą, 101 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą, 394 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą, 415 straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą ir 430 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 680/2014 (2) nustatomi reikalavimai, kuriuos vykdydamos įstaigos turi teikti informaciją, susijusią su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 laikymusi. Atsižvelgiant į tai, kad Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 nustatytos reguliavimo sistemos neesminiai elementai palaipsniui papildomi ir keičiami priimant techninius reguliavimo standartus, Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 680/2014 reikia atitinkamai atnaujinti, kad jis atitiktų šias taisykles; būtų papildomai patikslinti nurodymai ir apibrėžtys, kuriuos įstaigos naudoja teikdamos priežiūros ataskaitas;

(2)

siekiant užtikrinti teisingą ir vienodą Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 680/2014 nustatytų reikalavimų taikymą, reikėtų papildomai patikslinti priežiūros ataskaitų teikimo formas, nurodymus ir jas teikiant naudojamas apibrėžtis. Todėl teisinio aiškumo sumetimais tikslinga pakeisti kelias I, III ir IV priedų formas ir iš dalies pakeisti kai kuriuos nurodymus, nustatytus II, V, IX ir XVII prieduose;

(3)

siekiant įstaigoms ir kompetentingoms institucijoms suteikti pakankamai laiko įgyvendinti šiame reglamente išdėstytus pakeitimus, jis turėtų būti taikomas nuo 2015 m. birželio 1 d.;

(4)

šis reglamentas grindžiamas Europos bankininkystės institucijos (EBI) Komisijai pateiktais techninių įgyvendinimo standartų projektais;

(5)

turint omenyje tai, kad būtini daliniai Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 680/2014 pakeitimai nėra dideli esminiai pakeitimai, pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (3) 15 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą EBI nerengė atvirų viešų konsultacijų, laikydamasi nuomonės, kad tai būtų buvę neproporcinga atitinkamų techninių įgyvendinimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio atžvilgiu;

(6)

Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014 iš dalies keičiamas taip:

1.

I priedo 1, 4, 6.2, 7, 8.1, 9.1, 9.2, 9.3, 17, 21 ir 22 formos pakeičiamos šio reglamento I priede pateiktomis atitinkamai sunumeruotomis formomis.

2.

II priedas pakeičiamas šio reglamento II priede pateiktu tekstu.

3.

III priedo 1.3, 16, 20 ir 46 formos pakeičiamos šio reglamento III priede pateiktomis atitinkamai sunumeruotomis formomis.

4.

IV priedo 1.3, 16, 20 ir 46 formos pakeičiamos šio reglamento IV priede pateiktomis atitinkamai sunumeruotomis formomis.

5.

V priedas pakeičiamas šio reglamento V priede pateiktu tekstu.

6.

IX priedas pakeičiamas šio reglamento VI priede pateiktu tekstu.

7.

XVII priedas pakeičiamas šio reglamento VII priede pateiktu tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2015 m. birželio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. liepos 9 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1)  OL L 176, 2013 6 27, p. 1.

(2)  2014 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nustatomi įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo techniniai įgyvendinimo standartai (OL L 191, 2014 6 28, p. 1).

(3)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

I PRIEDAS

C 01.00. NUOSAVOS LĖŠOS (CA1)

Eilutės

ID

Straipsnis

Suma

010

1

NUOSAVOS LĖŠOS

 

015

1.1

1 LYGIO KAPITALAS

 

020

1.1.1

BENDRAS 1 LYGIO NUOSAVAS KAPITALAS

 

030

1.1.1.1

Kapitalo priemonės, atitinkančios CET1 kapitalo reikalavimus

 

040

1.1.1.1.1

Apmokėtos kapitalo priemonės

 

045

1.1.1.1.1*

Iš jų: viešosios valdžios institucijų ekstremaliųjų situacijų atveju pasirašytos kapitalo priemonės

 

050

1.1.1.1.2*

Papildomas straipsnis: reikalavimų neatitinkančios kapitalo priemonės

 

060

1.1.1.1.3

Akcijų priedai

 

070

1.1.1.1.4

(-) Nuosavos CET1 priemonės

 

080

1.1.1.1.4.1

(-) Tiesiogiai turimos CET1 priemonės

 

090

1.1.1.1.4.2

(-) Netiesiogiai turimos CET1 priemonės

 

091

1.1.1.1.4.3

(-) Dirbtinai turimos CET1 priemonės

 

092

1.1.1.1.5

(-) Faktiniai arba neapibrėžtieji įsipareigojimai pirkti nuosavas CET1 priemones

 

130

1.1.1.2

Nepaskirstytasis pelnas

 

140

1.1.1.2.1

Ankstesnių metų nepaskirstytasis pelnas

 

150

1.1.1.2.2

Reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai

 

160

1.1.1.2.2.1

Patronuojančiosios įmonės savininkams priskirtinas pelnas arba nuostoliai

 

170

1.1.1.2.2.2

(-) Reikalavimų neatitinkanti tarpinio arba metų pabaigos pelno dalis

 

180

1.1.1.3

Sukauptos kitos bendrosios pajamos

 

200

1.1.1.4

Kiti rezervai

 

210

1.1.1.5

Atidėjiniai bendrai bankinei rizikai

 

220

1.1.1.6

Pereinamojo laikotarpio koregavimai dėl CET1 kapitalo priemonių, kurioms taikomas tęstinumo principas

 

230

1.1.1.7

Mažumos dalys, pripažintos kaip CET1 kapitalas

 

240

1.1.1.8

Pereinamojo laikotarpio koregavimai dėl papildomų mažumos dalių

 

250

1.1.1.9

CET1 koregavimai pritaikius riziką ribojančius filtrus

 

260

1.1.1.9.1

(-) Nuosavo kapitalo padidėjimas dėl vertybiniais popieriais pakeisto turto

 

270

1.1.1.9.2

Pinigų srautų apsidraudimo rezervas

 

280

1.1.1.9.3

Kaupiamasis pelnas ir nuostoliai iš įstaigos įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte, kurie susidaro dėl pačios įstaigos kredito rizikos pokyčių

 

285

1.1.1.9.4

Tikrąja verte vertinamas pelnas ir nuostoliai, kurie susidaro dėl pačios įstaigos kredito rizikos, susijusios su išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimais

 

290

1.1.1.9.5

(-) Vertės koregavimai pagal riziką ribojančiais principais pagrįsto vertinimo reikalavimus

 

300

1.1.1.10

(-) Prestižas

 

310

1.1.1.10.1

(-) Prestižas, apskaitomas kaip nematerialusis turtas

 

320

1.1.1.10.2

(-) Prestižas, įtrauktas į reikšmingų investicijų vertinimą

 

330

1.1.1.10.3

Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, susiję su prestižu

 

340

1.1.1.11

(-) Kitas nematerialusis turtas

 

350

1.1.1.11.1

(-) Kitas nematerialusis turtas prieš atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų atskaitymą

 

360

1.1.1.11.2

Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, susiję su kitu nematerialiuoju turtu

 

370

1.1.1.12

(-) Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro ne dėl laikinųjų skirtumų, atėmus susijusius atidėtųjų mokesčių įsipareigojimus

 

380

1.1.1.13

(-) Kredito rizikos koregavimų pagal IRB metodą trūkumas, atsižvelgiant į tikėtinus nuostolius

 

390

1.1.1.14

(-) Nustatytų išmokų pensijų fondo turtas

 

400

1.1.1.14.1

(-) Nustatytų išmokų pensijų fondo turtas

 

410

1.1.1.14.2

Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, susiję su nustatytų išmokų pensijų fondo turtu

 

420

1.1.1.14.3

Nustatytų išmokų pensijų fondo turtas, kurį įstaiga gali neribotai naudoti

 

430

1.1.1.15

(-) Abipusė kryžminė CET1 kapitalo dalių nuosavybė

 

440

1.1.1.16

(-) Atskaitymai iš AT1 straipsnių, viršijantys AT1 kapitalą

 

450

1.1.1.17

(-) Kvalifikuotoji akcijų paketo dalis, turima ne finansų sektoriaus įmonėse, kuriai kaip alternatyva gali būti taikomas 1 250 % rizikos koeficientas

 

460

1.1.1.18

(-) Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kurioms kaip alternatyva gali būti taikomas 1 250 % rizikos koeficientas

 

470

1.1.1.19

(-) Nebaigti sandoriai, kuriems kaip alternatyva gali būti taikomas 1 250 % rizikos koeficientas

 

471

1.1.1.20

(-) Į krepšelį įtrauktos pozicijos, kurių rizikos koeficiento pagal IRB metodą įstaiga negali nustatyti ir kurioms kaip alternatyva gali būti taikomas 1 250 % rizikos koeficientas

 

472

1.1.1.21

(-) Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos pagal vidaus modelių metodą, kurioms kaip alternatyva gali būti taikomas 1 250 % rizikos koeficientas

 

480

1.1.1.22

(-) Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 priemonės

 

490

1.1.1.23

(-) Atskaitomas atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų

 

500

1.1.1.24

(-) Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 priemonės

 

510

1.1.1.25

(-) 17,65 % ribą viršijanti suma

 

520

1.1.1.26

Kiti CET1 kapitalo pereinamojo laikotarpio koregavimai

 

524

1.1.1.27

(-) Papildomi atskaitymai iš CET1 kapitalo pagal KPR 3 straipsnį

 

529

1.1.1.28

CET1 kapitalo elementai arba atskaitymai: kita

 

530

1.1.2

PAPILDOMAS 1 LYGIO KAPITALAS

 

540

1.1.2.1

Kapitalo priemonės, atitinkančios AT1 kapitalo reikalavimus

 

550

1.1.2.1.1

Apmokėtos kapitalo priemonės

 

560

1.1.2.1.2*

Papildomas straipsnis: reikalavimų neatitinkančios kapitalo priemonės

 

570

1.1.2.1.3

Akcijų priedai

 

580

1.1.2.1.4

(-) Nuosavos AT1 priemonės

 

590

1.1.2.1.4.1

(-) Tiesiogiai turimos AT1 priemonės

 

620

1.1.2.1.4.2

(-) Netiesiogiai turimos AT1 priemonės

 

621

1.1.2.1.4.3

(-) Dirbtinai turimos AT1 priemonės

 

622

1.1.2.1.5

(-) Faktiniai arba neapibrėžtieji įsipareigojimai pirkti nuosavas AT1 priemones

 

660

1.1.2.2

Pereinamojo laikotarpio koregavimai dėl AT1 kapitalo priemonių, kurioms taikomas tęstinumo principas

 

670

1.1.2.3

Patronuojamųjų įmonių išleistos priemonės, pripažintos kaip AT1 kapitalas

 

680

1.1.2.4

Pereinamojo laikotarpio koregavimai dėl papildomai AT1 kapitale pripažįstamų patronuojamųjų įmonių išleistų priemonių

 

690

1.1.2.5

(-) Abipusė kryžminė AT1 kapitalo dalių nuosavybė

 

700

1.1.2.6

(-) Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 priemonės

 

710

1.1.2.7

(-) Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 priemonės

 

720

1.1.2.8

(-) Atskaitymai iš T2 straipsnių, viršijantys T2 kapitalą

 

730

1.1.2.9

Kiti AT1 kapitalo pereinamojo laikotarpio koregavimai

 

740

1.1.2.10

Atskaitymai iš AT1 straipsnių, viršijantys AT1 kapitalą (atskaitoma iš CET1)

 

744

1.1.2.11

(-) Papildomi atskaitymai iš AT1 kapitalo pagal KPR 3 straipsnį

 

748

1.1.2.12

AT1 kapitalo elementai arba atskaitymai: kita

 

750

1.2

2 LYGIO KAPITALAS

 

760

1.2.1

Kapitalo priemonės ir subordinuotosios paskolos, atitinkančios T2 kapitalo reikalavimus

 

770

1.2.1.1

Apmokėtos kapitalo priemonės ir subordinuotosios paskolos

 

780

1.2.1.2*

Papildomas straipsnis: reikalavimų neatitinkančios kapitalo priemonės ir subordinuotosios paskolos

 

790

1.2.1.3

Akcijų priedai

 

800

1.2.1.4

(-) Nuosavos T2 priemonės

 

810

1.2.1.4.1

(-) Tiesiogiai turimos T2 priemonės

 

840

1.2.1.4.2

(-) Netiesiogiai turimos T2 priemonės

 

841

1.2.1.4.3

(-) Dirbtinai turimos T2 priemonės

 

842

1.2.1.5

(-) Faktiniai arba neapibrėžtieji įsipareigojimai pirkti nuosavas T2 priemones

 

880

1.2.2

Pereinamojo laikotarpio koregavimai dėl T2 kapitalo priemonių ir subordinuotųjų paskolų, kurioms taikomas tęstinumo principas

 

890

1.2.3

Patronuojamųjų įmonių išleistos priemonės, pripažintos kaip T2 kapitalas

 

900

1.2.4

Pereinamojo laikotarpio koregavimai dėl papildomai T2 kapitale pripažįstamų patronuojamųjų įmonių išleistų priemonių

 

910

1.2.5

Atidėjinių pagal IRB metodą perviršis, atsižvelgiant į reikalavimus atitinkančius tikėtinus nuostolius

 

920

1.2.6

Bendrosios kredito rizikos koregavimai pagal SA

 

930

1.2.7

(-) Abipusė kryžminė T2 kapitalo dalių nuosavybė

 

940

1.2.8

(-) Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 priemonės

 

950

1.2.9

(-) Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 priemonės

 

960

1.2.10

Kiti T2 kapitalo pereinamojo laikotarpio koregavimai

 

970

1.2.11

Atskaitymai iš T2 straipsnių, viršijantys T2 kapitalą (atskaitoma iš AT1)

 

974

1.2.12

(-) Papildomi atskaitymai iš T2 kapitalo pagal KPR 3 straipsnį

 

978

1.2.13

T2 kapitalo elementai arba atskaitymai: kita

 


C 04.00. PAPILDOMI STRAIPSNIAI (CA4)

Eilutė

ID

Straipsnis

Skiltis

Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai

010

010

1

Bendra atidėtųjų mokesčių turto suma

 

020

1.1

Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris nepriklauso nuo būsimo pelningumo

 

030

1.2

Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro ne dėl laikinųjų skirtumų

 

040

1.3

Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų

 

050

2

Bendra atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma

 

060

2.1

Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, kurie nėra atskaitomi iš atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo

 

070

2.2

Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, kurie yra atskaitomi iš atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo

 

080

2.2.1

Atskaitomi atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, susiję su atidėtųjų mokesčių turtu, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro ne dėl laikinųjų skirtumų

 

090

2.2.2

Atskaitomi atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, susiję su atidėtųjų mokesčių turtu, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų

 

Kredito rizikos koregavimai ir tikėtini nuostoliai

100

3

Kredito rizikos koregavimų, papildomų vertės koregavimų ir kitų nuosavų lėšų sumažinimų pagal IRB metodą perviršis (+) arba trūkumas (-), atsižvelgiant į tikėtinus nuostolius pagal pozicijas, kurių atžvilgiu nėra įsipareigojimų neįvykdymo atvejų

 

110

3.1

Bendra kredito rizikos koregavimų, papildomų vertės koregavimų ir kitų nuosavų lėšų sumažinimų suma, į kurią galima atsižvelgti apskaičiuojant tikėtinų nuostolių sumą

 

120

3.1.1

Bendrosios kredito rizikos koregavimai

 

130

3.1.2

Specifinės kredito rizikos koregavimai

 

131

3.1.3

Papildomi vertės koregavimai ir kiti nuosavų lėšų sumažinimai

 

140

3.2

Bendra reikalavimus atitinkančių tikėtinų nuostolių suma

 

145

4

Specifinės kredito rizikos koregavimų pagal IRB metodą perviršis (+) arba trūkumas (-), atsižvelgiant į tikėtinus nuostolius pagal pozicijas esant įsipareigojimų neįvykdymui

 

150

4.1

Specifinės kredito rizikos koregavimai ir panašiai vertinamos pozicijos

 

155

4.2

Bendra reikalavimus atitinkančių tikėtinų nuostolių suma

 

160

5

Pagal riziką įvertintos pozicijos sumos, skirtos T2 reikalavimus atitinkančio atidėjinio perviršio apribojimui apskaičiuoti

 

170

6

Visa bendroji atidėjinių suma, kurią galima įtraukti į T2 kapitalą

 

180

7

Pagal riziką įvertintos pozicijos sumos, skirtos T2 reikalavimus atitinkančio atidėjinio apribojimui apskaičiuoti

 

Atskaitymų iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo ribos

190

8

Neatskaitomų turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, kapitalo dalių riba

 

200

9

10 % CET1 riba

 

210

10

17,65 % CET1 riba

 

225

11.1

Reikalavimus atitinkantis kapitalas nustatant kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, turimą ne finansų sektoriuje

 

226

11.2

Reikalavimus atitinkantis kapitalas nustatant dideles pozicijas

 

Investicijos į finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, kapitalą

230

12

Turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis atėmus trumpąsias pozicijas

 

240

12.1

Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis

 

250

12.1.1

Bendroji tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis

 

260

12.1.2

(-) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų tiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

 

270

12.2

Netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis

 

280

12.2.1

Bendroji netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis

 

290

12.2.2

(-) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų netiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

 

291

12.3

Dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis

 

292

12.3.1

Bendroji dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis

 

293

12.3.2

(-) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų dirbtinai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

 

300

13

Turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis atėmus trumpąsias pozicijas

 

310

13.1

Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis

 

320

13.1.1

Bendroji tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis

 

330

13.1.2

(-) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų tiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

 

340

13.2

Netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis

 

350

13.2.1

Bendroji netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis

 

360

13.2.2

(-) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų netiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

 

361

13.3

Dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis

 

362

13.3.1

Bendroji dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis

 

363

13.3.2

(-) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų dirbtinai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

 

370

14

Turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis atėmus trumpąsias pozicijas

 

380

14.1

Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis

 

390

14.1.1

Bendroji tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis

 

400

14.1.2

(-) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų tiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

 

410

14.2

Netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis

 

420

14.2.1

Bendroji netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis

 

430

14.2.2

(-) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų netiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

 

431

14.3

Dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis

 

432

14.3.1

Bendroji dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis

 

433

14.3.2

(-) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų dirbtinai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

 

Investicijos į finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, kapitalą

440

15

Turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis atėmus trumpąsias pozicijas

 

450

15.1

Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis

 

460

15.1.1

Bendroji tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis

 

470

15.1.2

(-) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų tiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

 

480

15.2

Netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis

 

490

15.2.1

Bendroji netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis

 

500

15.2.2

(-) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų netiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

 

501

15.3

Dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis

 

502

15.3.1

Bendroji dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis

 

503

15.3.2

(-) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų dirbtinai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

 

510

16

Turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis atėmus trumpąsias pozicijas

 

520

16.1

Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis

 

530

16.1.1

Bendroji tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis

 

540

16.1.2

(-) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų tiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

 

550

16.2

Netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis

 

560

16.2.1

Bendroji netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis

 

570

16.2.2

(-) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų netiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

 

571

16.3

Dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis

 

572

16.3.1

Bendroji dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis

 

573

16.3.2

(-) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų dirbtinai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

 

580

17

Turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis atėmus trumpąsias pozicijas

 

590

17.1

Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis

 

600

17.1.1

Bendroji tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis

 

610

17.1.2

(-) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų tiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

 

620

17.2

Netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis

 

630

17.2.1

Bendroji netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis

 

640

17.2.2

(-) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų netiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

 

641

17.3

Dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis

 

642

17.3.1

Bendroji dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis

 

643

17.3.2

(-) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų dirbtinai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

 

Bendros turimų kapitalo dalių, kurios nėra atskaitomos iš atitinkamos kategorijos kapitalo, rizikos pozicijos sumos

650

18

Pagal riziką įvertintos turimų finansų sektoriaus subjektų CET1 kapitalo dalių, kurios nėra atskaitomos iš įstaigos CET1 kapitalo, pozicijos

 

660

19

Pagal riziką įvertintos turimų finansų sektoriaus subjektų AT1 kapitalo dalių, kurios nėra atskaitomos iš įstaigos AT1 kapitalo, pozicijos

 

670

20

Pagal riziką įvertintos turimų finansų sektoriaus subjektų T2 kapitalo dalių, kurios nėra atskaitomos iš įstaigos T2 kapitalo, pozicijos

 

Laikinas nuostatų dėl atskaitymo iš nuosavų lėšų netaikymas

680

21

Turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo priemonės, kurioms nuostatos dėl atskaitymo laikinai netaikomos

 

690

22

Turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo priemonės, kurioms nuostatos dėl atskaitymo laikinai netaikomos

 

700

23

Turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo priemonės, kurioms nuostatos dėl atskaitymo laikinai netaikomos

 

710

24

Turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo priemonės, kurioms nuostatos dėl atskaitymo laikinai netaikomos

 

720

25

Turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo priemonės, kurioms nuostatos dėl atskaitymo laikinai netaikomos

 

730

26

Turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo priemonės, kurioms nuostatos dėl atskaitymo laikinai netaikomos

 

Kapitalo rezervai

740

27

Jungtinio rezervo reikalavimas

 

750

 

Kapitalo apsaugos rezervas

 

760

 

Apsaugos rezervas, sudarytas dėl valstybės narės lygmeniu nustatytos makroprudencinės rizikos arba sisteminės rizikos

 

770

 

Įstaigos specialus anticiklinis kapitalo rezervas

 

780

 

Sisteminės rizikos rezervas

 

790

 

Sisteminės svarbos įstaigos rezervas

 

800

 

Pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos rezervas

 

810

 

Kitos sisteminės svarbos įstaigos rezervas

 

II ramsčio reikalavimai

820

28

Nuosavų lėšų reikalavimai, susiję su II ramsčio koregavimais

 

Papildoma investicinių įmonių informacija

830

29

Pradinis kapitalas

 

840

30

Nuosavos lėšos, nustatomos pagal pastoviąsias pridėtines išlaidas

 

Papildoma informacija informacijos teikimo ribinėms vertėms apskaičiuoti

850

31

Ne vidaus pradinės pozicijos

 

860

32

Bendra pradinių pozicijų suma

 

Žemiausia riba pagal susitarimą „Bazelis I“

870

 

Bendros nuosavų lėšų sumos koregavimai

 

880

 

Nuosavos lėšos, visiškai koreguotos atsižvelgiant į žemiausią ribą pagal susitarimą „Bazelis I“

 

890

 

Nuosavų lėšų reikalavimai atsižvelgiant į žemiausią ribą pagal susitarimą „Bazelis I“

 

900

 

Nuosavų lėšų reikalavimai atsižvelgiant į žemiausią ribą pagal susitarimą „Bazelis I“. Alternatyvus SA metodas

 

C 06.02. GRUPĖS MOKUMAS. INFORMACIJA APIE SUSIJUSIUS SUBJEKTUS (GS)

KONSOLIDUOJAMI SUBJEKTAI

INFORMACIJA APIE SUBJEKTUS, KURIEMS TAIKOMI NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI

PAVADINIMAS

KODAS

LEI kodas

ĮSTAIGOS ARBA LYGIAVERČIAI REIKALAVIMAI

(TAIP/NE)

DUOMENŲ APIMTIS. ATSKIRAS VISIŠKAI KONSOLIDUOJAMAS SUBJEKTAS (SF) AR ATSKIRAS IŠ DALIES KONSOLIDUOJAMAS SUBJEKTAS (SP)

ŠALIES KODAS

TURIMOS KAPITALO DALYS (%)

BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA

 

KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA, GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKA, SU NEBAIGTAIS SANDORIAIS SUSIJUSI RIZIKA IR ATSISKAITYMO/PRISTATYMO RIZIKA

POZICIJOS RIZIKA, UŽSIENIO VALIUTOS KURSO RIZIKA IR BIRŽOS PREKIŲ KAINOS RIZIKA

OPERACINĖ RIZIKA

KITOS RIZIKOS POZICIJOS SUMOS

010

020

025

030

040

050

060

070

080

090

100

110

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


INFORMACIJA APIE SUBJEKTUS, KURIEMS TAIKOMI NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI

NUOSAVOS LĖŠOS

 

 

BENDRA 1 LYGIO KAPITALO SUMA

 

 

2 LYGIO KAPITALAS

 

BENDRAS 1 LYGIO NUOSAVAS KAPITALAS

 

PAPILDOMAS 1 LYGIO KAPITALAS

 

IŠ JŲ: KVALIFIKUOTOSIOS NUOSAVOS LĖŠOS

NUOSAVŲ LĖŠŲ PRIEMONĖS, SUSIJĘS NEPASKIRSTYTASIS PELNAS IR AKCIJŲ PRIEDAI

IŠ JOS: KVALIFIKUOTASIS 1 LYGIO KAPITALAS

SUSIJUSIOS T1 PRIEMONĖS, SUSIJĘS NEPASKIRSTYTASIS PELNAS IR AKCIJŲ PRIEDAI

IŠ JO: MAŽUMOS DALYS

SUSIJUSIOS NUOSAVŲ LĖŠŲ PRIEMONĖS, SUSIJĘS NEPASKIRSTYTASIS PELNAS, AKCIJŲ PRIEDAI IR KITI REZERVAI

IŠ JO: KVALIFIKUOTASIS PAPILDOMAS 1 LYGIO KAPITALAS

IŠ JO: KVALIFIKUOTASIS 2 LYGIO KAPITALAS

120

130

140

150

160

170

180

190

200

210

220

230

240

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


INFORMACIJA APIE SUBJEKTŲ INDĖLĮ Į GRUPĖS MOKUMĄ

BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA

 

Į KONSOLIDUOTAS NUOSAVAS LĖŠAS ĮTRAUKTOS KVALIFIKUOTOSIOS NUOSAVOS LĖŠOS

 

KONSOLIDUOTOS NUOSAVOS LĖŠOS

 

KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA, GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKA, SU NEBAIGTAIS SANDORIAIS SUSIJUSI RIZIKA IR ATSISKAITYMO/PRISTATYMO RIZIKA

POZICIJOS RIZIKA, UŽSIENIO VALIUTOS KURSO RIZIKA IR BIRŽOS PREKIŲ KAINOS RIZIKA

OPERACINĖ RIZIKA

KITOS RIZIKOS POZICIJOS SUMOS

Į KONSOLIDUOTĄ 1 LYGIO KAPITALĄ ĮTRAUKTOS KVALIFIKUOTOSIOS 1 LYGIO PRIEMONĖS

 

Į KONSOLIDUOTĄ 2 LYGIO KAPITALĄ ĮTRAUKTOS KVALIFIKUOTOSIOS NUOSAVŲ LĖŠŲ PRIEMONĖS

PAPILDOMAS STRAIPSNIS. PRESTIŽAS (-)/(+) NEIGIAMAS PRESTIŽAS

IŠ JŲ: BENDRAS 1 LYGIO NUOSAVAS KAPITALAS

Į KONSOLIDUOTĄ BENDRĄ 1 LYGIO NUOSAVĄ KAPITALĄ ĮTRAUKTOS MAŽUMOS DALYS

Į KONSOLIDUOTĄ PAPILDOMĄ 1 LYGIO KAPITALĄ ĮTRAUKTOS KVALIFIKUOTOSIOS 1 LYGIO PRIEMONĖS

250

260

270

280

290

300

310

320

330

340

350

360

370

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


INFORMACIJA APIE SUBJEKTŲ INDĖLĮ Į GRUPĖS MOKUMĄ

KAPITALO REZERVAI

 

JUNGTINIO REZERVO REIKALAVIMAI

 

IŠ JŲ: PAPILDOMAS 1 LYGIO KAPITALAS

IŠ JŲ: INDĖLIAI Į KONSOLIDUOTĄ REZULTATĄ

IŠ JŲ: (-) PRESTIŽAS/(+) NEIGIAMAS PRESTIŽAS

KAPITALO APSAUGOS REZERVAS

ĮSTAIGOS SPECIALUS ANTICIKLINIS KAPITALO REZERVAS

APSAUGOS REZERVAS DĖL VALSTYBĖS NARĖS LYGMENIU NUSTATYTOS MAKROPRUDENCINĖS RIZIKOS ARBA SISTEMINĖS RIZIKOS

SISTEMINĖS RIZIKOS REZERVAS

SISTEMINĖS SVARBOS ĮSTAIGOS REZERVAS

PASAULINĖS SISTEMINĖS SVARBOS ĮSTAIGOS REZERVAS

KITOS SISTEMINĖS SVARBOS ĮSTAIGOS REZERVAS

380

390

400

410

420

430

440

450

460

470

480

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

C 07.00. KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA IR NEBAIGTI SANDORIAI. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS KAPITALO POREIKIUI APSKAIČIUOTI (CR SA)

SA pozicijos klasė

 

 

PRADINĖ POZICIJA IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO

(-) SU PRADINE POZICIJA SUSIJĘ VERTĖS KOREGAVIMAI IR ATIDĖJINIAI

POZICIJA, ATĖMUS VERTĖS KOREGAVIMUS IR ATIDĖJINIUS

KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO (KRM) METODAI, TURINTYS POZICIJOS PAKEITIMO POVEIKĮ

NETIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS. PAKOREGUOTOS VERTĖS (Ga)

(-) GARANTIJOS

(-) KREDITO IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS

010

030

040

050

060

010

BENDRA POZICIJŲ SUMA

 

 

 

 

 

020

iš jos: MVĮ pozicijos

 

 

 

 

 

030

iš jos: pozicijos, kurioms taikomas MVĮ rėmimo koeficientas

 

 

 

 

 

040

iš jos: gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos

 

 

 

 

 

050

iš jos: pozicijos, kurioms nuolat iš dalies taikomas standartizuotas metodas

 

 

 

 

 

060

iš jos: pozicijos, kurioms taikomas standartizuotas metodas, gavus išankstinį priežiūros institucijų leidimą nuosekliai taikyti IRB metodą

 

 

 

 

 

BENDROS POZICIJŲ SUMOS SUSKIRSTYMAS PAGAL POZICIJŲ RŪŠĮ

070

Balansinės pozicijos, susijusios su kredito rizika

 

 

 

 

 

080

Nebalansinės pozicijos, susijusios su kredito rizika

 

 

 

 

 

 

Pozicijos/sandoriai, susiję su sandorio šalies kredito rizika

 

 

 

 

 

090

Vertybinių popierių finansavimo sandoriai

 

 

 

 

 

100

iš jų: kurių tarpuskaita atliekama per reikalavimus atitinkančią pagrindinę sandorio šalį

 

 

 

 

 

110

Išvestinės finansinės priemonės ir ilgalaikiai atsiskaitymo sandoriai

 

 

 

 

 

120

iš jų: kurių tarpuskaita atliekama per reikalavimus atitinkančią pagrindinę sandorio šalį

 

 

 

 

 

130

kurios susidaro pagal įpareigojančius kryžminės produktų užskaitos susitarimus

 

 

 

 

 

BENDROS POZICIJŲ SUMOS SUSKIRSTYMAS PAGAL RIZIKOS KOEFICIENTĄ

140

0 %

 

 

 

 

 

150

2 %

 

 

 

 

 

160

4 %

 

 

 

 

 

170

10 %

 

 

 

 

 

180

20 %

 

 

 

 

 

190

35 %

 

 

 

 

 

200

50 %

 

 

 

 

 

210

70 %

 

 

 

 

 

220

75 %

 

 

 

 

 

230

100 %

 

 

 

 

 

240

150 %

 

 

 

 

 

250

250 %

 

 

 

 

 

260

370 %

 

 

 

 

 

270

1 250 %

 

 

 

 

 

280

Kiti rizikos koeficientai

 

 

 

 

 

PAPILDOMI STRAIPSNIAI

290

Komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos

 

 

 

 

 

300

Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui, kurioms taikomas 100 % rizikos koeficientas

 

 

 

 

 

310

Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos

 

 

 

 

 

320

Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui, kurioms taikomas 150 % rizikos koeficientas

 

 

 

 

 


 

 

KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO (KRM) METODAI, TURINTYS POZICIJOS PAKEITIMO POVEIKĮ

GRYNOJI POZICIJA PRITAIKIUS KRM, TURINTĮ PAKEITIMO POVEIKĮ, IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO

TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS

POZICIJOS PAKEITIMAS DĖL KRM

(-) PAPRASTASIS FINANSINIŲ UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ METODAS

(-) KITAS TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS

(-) BENDRA NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTO SUMA

BENDRA GAUNAMŲ PINIGŲ SRAUTO SUMA (+)

070

080

090

100

110

010

BENDRA POZICIJŲ SUMA

 

 

 

 

 

020

iš jos: MVĮ pozicijos

 

 

 

 

 

030

iš jos: pozicijos, kurioms taikomas MVĮ rėmimo koeficientas

 

 

 

 

 

040

iš jos: gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos

 

 

 

 

 

050

iš jos: pozicijos, kurioms nuolat iš dalies taikomas standartizuotas metodas

 

 

 

 

 

060

iš jos: pozicijos, kurioms taikomas standartizuotas metodas, gavus išankstinį priežiūros institucijų leidimą nuosekliai taikyti IRB metodą

 

 

 

 

 

BENDROS POZICIJŲ SUMOS SUSKIRSTYMAS PAGAL POZICIJŲ RŪŠĮ

070

Balansinės pozicijos, susijusios su kredito rizika

 

 

 

 

 

080

Nebalansinės pozicijos, susijusios su kredito rizika

 

 

 

 

 

 

Pozicijos/sandoriai, susiję su sandorio šalies kredito rizika

 

 

 

 

 

090

Vertybinių popierių finansavimo sandoriai

 

 

 

 

 

100

iš jų: kurių tarpuskaita atliekama per reikalavimus atitinkančią pagrindinę sandorio šalį

 

 

 

 

 

110

Išvestinės finansinės priemonės ir ilgalaikiai atsiskaitymo sandoriai

 

 

 

 

 

120

iš jų: kurių tarpuskaita atliekama per reikalavimus atitinkančią pagrindinę sandorio šalį

 

 

 

 

 

130

kurios susidaro pagal įpareigojančius kryžminės produktų užskaitos susitarimus

 

 

 

 

 

BENDROS POZICIJŲ SUMOS SUSKIRSTYMAS PAGAL RIZIKOS KOEFICIENTĄ

140

0 %

 

 

 

 

 

150

2 %

 

 

 

 

 

160

4 %

 

 

 

 

 

170

10 %

 

 

 

 

 

180

20 %

 

 

 

 

 

190

35 %

 

 

 

 

 

200

50 %

 

 

 

 

 

210

70 %

 

 

 

 

 

220

75 %

 

 

 

 

 

230

100 %

 

 

 

 

 

240

150 %

 

 

 

 

 

250

250 %

 

 

 

 

 

260

370 %

 

 

 

 

 

270

1 250 %

 

 

 

 

 

280

Kiti rizikos koeficientai

 

 

 

 

 

PAPILDOMI STRAIPSNIAI

290

Komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos

 

 

 

 

 

300

Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui, kurioms taikomas 100 % rizikos koeficientas

 

 

 

 

 

310

Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos

 

 

 

 

 

320

Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui, kurioms taikomas 150 % rizikos koeficientas

 

 

 

 

 


 

 

KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO METODAI, VEIKIANTYS POZICIJOS SUMĄ. TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS. IŠSAMUSIS FINANSINIŲ UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ METODAS

VISIŠKAI KOREGUOTA POZICIJOS VERTĖ (E*)

VISIŠKAI KOREGUOTOS NEBALANSINIŲ STRAIPSNIŲ POZICIJOS VERTĖS SUSKIRSTYMAS PAGAL PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTĄ

POZICIJOS KINTAMUMO KOREGAVIMAS

(-) FINANSINĖS UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS PAKOREGUOTA VERTĖ (Cvam)

0 %

20 %

50 %

100 %

 

(-) IŠ JOS: KINTAMUMO IR TERMINO KOREGAVIMAI

120

130

140

150

160

170

180

190

010

BENDRA POZICIJŲ SUMA

 

 

 

 

 

 

 

 

020

iš jos: MVĮ pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

030

iš jos: pozicijos, kurioms taikomas MVĮ rėmimo koeficientas

 

 

 

 

 

 

 

 

040

iš jos: gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

050

iš jos: pozicijos, kurioms nuolat iš dalies taikomas standartizuotas metodas

 

 

 

 

 

 

 

 

060

iš jos: pozicijos, kurioms taikomas standartizuotas metodas, gavus išankstinį priežiūros institucijų leidimą nuosekliai taikyti IRB metodą

 

 

 

 

 

 

 

 

BENDROS POZICIJŲ SUMOS SUSKIRSTYMAS PAGAL POZICIJŲ RŪŠĮ

070

Balansinės pozicijos, susijusios su kredito rizika

 

 

 

 

 

 

 

 

080

Nebalansinės pozicijos, susijusios su kredito rizika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pozicijos/sandoriai, susiję su sandorio šalies kredito rizika

 

 

 

 

 

 

 

 

090

Vertybinių popierių finansavimo sandoriai

 

 

 

 

 

 

 

 

100

iš jų: kurių tarpuskaita atliekama per reikalavimus atitinkančią pagrindinę sandorio šalį

 

 

 

 

 

 

 

 

110

Išvestinės finansinės priemonės ir ilgalaikiai atsiskaitymo sandoriai

 

 

 

 

 

 

 

 

120

iš jų: kurių tarpuskaita atliekama per reikalavimus atitinkančią pagrindinę sandorio šalį

 

 

 

 

 

 

 

 

130

kurios susidaro pagal įpareigojančius kryžminės produktų užskaitos susitarimus

 

 

 

 

 

 

 

 

BENDROS POZICIJŲ SUMOS SUSKIRSTYMAS PAGAL RIZIKOS KOEFICIENTĄ

140

0 %

 

 

 

 

 

 

 

 

150

2 %

 

 

 

 

 

 

 

 

160

4 %

 

 

 

 

 

 

 

 

170

10 %

 

 

 

 

 

 

 

 

180

20 %

 

 

 

 

 

 

 

 

190

35 %

 

 

 

 

 

 

 

 

200

50 %

 

 

 

 

 

 

 

 

210

70 %

 

 

 

 

 

 

 

 

220

75 %

 

 

 

 

 

 

 

 

230

100 %

 

 

 

 

 

 

 

 

240

150 %

 

 

 

 

 

 

 

 

250

250 %

 

 

 

 

 

 

 

 

260

370 %

 

 

 

 

 

 

 

 

270

1 250 %

 

 

 

 

 

 

 

 

280

Kiti rizikos koeficientai

 

 

 

 

 

 

 

 

PAPILDOMI STRAIPSNIAI

290

Komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

300

Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui, kurioms taikomas 100 % rizikos koeficientas

 

 

 

 

 

 

 

 

310

Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

320

Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui, kurioms taikomas 150 % rizikos koeficientas

 

 

 

 

 

 

 

 


 

 

POZICIJOS VERTĖ

 

PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTOS POZICIJOS SUMA IKI MVĮ RĖMIMO KOEFICIENTO TAIKYMO

PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTOS POZICIJOS SUMA PRITAIKIUS MVĮ RĖMIMO KOEFICIENTĄ

 

IŠ JOS: SUSIDARANTI DĖL SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKOS

IŠ JOS: SU PASKIRTOS ECAI ATLIKTU KREDITO VERTINIMU

IŠ JOS: SU KREDITO VERTINIMU PAGAL CENTRINĖS VALDŽIOS INSTITUCIJŲ DUOMENIS

200

210

215

220

230

240

010

BENDRA POZICIJŲ SUMA

 

 

 

Langelis susietas su CA

 

 

020

iš jos: MVĮ pozicijos

 

 

 

 

 

 

030

iš jos: pozicijos, kurioms taikomas MVĮ rėmimo koeficientas

 

 

 

 

 

 

040

iš jos: gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos

 

 

 

 

 

 

050

iš jos: pozicijos, kurioms nuolat iš dalies taikomas standartizuotas metodas

 

 

 

 

 

 

060

iš jos: pozicijos, kurioms taikomas standartizuotas metodas, gavus išankstinį priežiūros institucijų leidimą nuosekliai taikyti IRB metodą

 

 

 

 

 

 

BENDROS POZICIJŲ SUMOS SUSKIRSTYMAS PAGAL POZICIJŲ RŪŠĮ

070

Balansinės pozicijos, susijusios su kredito rizika

 

 

 

 

 

 

080

Nebalansinės pozicijos, susijusios su kredito rizika

 

 

 

 

 

 

 

Pozicijos/sandoriai, susiję su sandorio šalies kredito rizika

 

 

 

 

 

 

090

Vertybinių popierių finansavimo sandoriai

 

 

 

 

 

 

100

iš jų: kurių tarpuskaita atliekama per reikalavimus atitinkančią pagrindinę sandorio šalį

 

 

 

 

 

 

110

Išvestinės finansinės priemonės ir ilgalaikiai atsiskaitymo sandoriai

 

 

 

 

 

 

120

iš jų: kurių tarpuskaita atliekama per reikalavimus atitinkančią pagrindinę sandorio šalį

 

 

 

 

 

 

130

kurios susidaro pagal įpareigojančius kryžminės produktų užskaitos susitarimus

 

 

 

 

 

 

BENDROS POZICIJŲ SUMOS SUSKIRSTYMAS PAGAL RIZIKOS KOEFICIENTĄ

140

0 %

 

 

 

 

 

 

150

2 %

 

 

 

 

 

 

160

4 %

 

 

 

 

 

 

170

10 %

 

 

 

 

 

 

180

20 %

 

 

 

 

 

 

190

35 %

 

 

 

 

 

 

200

50 %

 

 

 

 

 

 

210

70 %

 

 

 

 

 

 

220

75 %

 

 

 

 

 

 

230

100 %

 

 

 

 

 

 

240

150 %

 

 

 

 

 

 

250

250 %

 

 

 

 

 

 

260

370 %

 

 

 

 

 

 

270

1 250 %

 

 

 

 

 

 

280

Kiti rizikos koeficientai

 

 

 

 

 

 

PAPILDOMI STRAIPSNIAI

290

Komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos

 

 

 

 

 

 

300

Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui, kurioms taikomas 100 % rizikos koeficientas

 

 

 

 

 

 

310

Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos

 

 

 

 

 

 

320

Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui, kurioms taikomas 150 % rizikos koeficientas

 

 

 

 

 

 

C 08.01. KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA IR NEBAIGTI SANDORIAI. IRB METODAS, TAIKOMAS KAPITALO POREIKIUI APSKAIČIUOTI (CR IRB 1)

IRB pozicijos klasė:

Pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai ir (arba) perskaičiavimo koeficientai:

 

VIDAUS REITINGŲ SISTEMA

PRADINĖ POZICIJA IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO

KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO (KRM) METODAI, TURINTYS POZICIJOS PAKEITIMO POVEIKĮ

POZICIJOS VERTĖ PRITAIKIUS KRM, TURINTĮ PAKEITIMO POVEIKĮ, IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO

 

NETIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS

(-) KITAS TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS

POZICIJOS PAKEITIMAS DĖL KRM

PD, PRISKIRTA ĮSIPAREIGOJANČIOJO ASMENS RANGUI ARBA GRUPEI

(%)

 

IŠ JOS: STAMBŪS FINANSŲ SEKTORIAUS SUBJEKTAI IR NEREGULIUOJAMIEJI FINANSŲ SUBJEKTAI

(-) GARANTIJOS

(-) KREDITO IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS

(-) BENDRA NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTO SUMA

BENDRA GAUNAMŲ PINIGŲ SRAUTO SUMA (+)

IŠ JOS: NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI

010

020

030

040

050

060

070

080

090

100

010

BENDRA POZICIJŲ SUMA

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

015

iš jos: pozicijos, kurioms taikomas MVĮ rėmimo koeficientas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

BENDROS POZICIJŲ SUMOS SUSKIRSTYMAS PAGAL POZICIJŲ RŪŠĮ

020

Balansiniai straipsniai, susiję su kredito rizika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

030

Nebalansiniai straipsniai, susiję su kredito rizika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pozicijos/sandoriai, susiję su sandorio šalies kredito rizika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

040

Vertybinių popierių finansavimo sandoriai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

050

Išvestinės finansinės priemonės ir ilgalaikiai atsiskaitymo sandoriai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

060

kurios susidaro pagal įpareigojančius kryžminės produktų užskaitos susitarimus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

070

POZICIJOS, PRISKIRTOS ĮSIPAREIGOJANČIŲJŲ ASMENŲ RANGAMS ARBA GRUPĖMS. BENDRA SUMA

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

080

SPECIALIZUOTO SKOLINIMO SKIRSTYMO KRITERIJAI. BENDRA SUMA

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

SUSKIRSTYMAS PAGAL BENDRŲ POZICIJŲ RIZIKOS KOEFICIENTĄ, REMIANTIS SPECIALIZUOTO SKOLINIMO SKIRSTYMO KRITERIJAIS

090

RIZIKOS KOEFICIENTAS: 0 %

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

100

50 %

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

110

70 %

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

120

iš jų: 1 kategorija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

130

90 %

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

140

115 %

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

150

250 %

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

160

ALTERNATYVI TVARKA: UŽTIKRINTOS NEKILNOJAMUOJU TURTU

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

170

POZICIJOS, KURIOS SUSIDARĖ DĖL NEBAIGTŲ SANDORIŲ, KURIOMS TAIKOMI RIZIKOS KOEFICIENTAI PAGAL ALTERNATYVIĄ TVARKĄ ARBA 100 %, IR KITOS POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMI RIZIKOS KOEFICIENTAI

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

180

GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKA: BENDRA ĮSIGYTŲ GAUTINŲ SUMŲ SUMA

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


 

POZICIJOS VERTĖ

 

KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO METODAI, Į KURIUOS ATSIŽVELGIAMA LGD ĮVERČIUOSE, NEĮSKAITANT DVIGUBO ĮSIPAREIGOJIMŲ NEĮVYKDYMO VERTINIMO

NAUDOJAMI PAČIOS ĮSTAIGOS APSKAIČIUOTI LGD ĮVERČIAI:

NETIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS

TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS

IŠ JOS: NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI

IŠ JOS: SUSIDARANTI DĖL SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKOS

IŠ JOS: STAMBŪS FINANSŲ SEKTORIAUS SUBJEKTAI IR NEREGULIUOJAMIEJI FINANSŲ SUBJEKTAI

GARANTIJOS

KREDITO IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS

NAUDOJAMI PAČIOS ĮSTAIGOS APSKAIČIUOTI LGD ĮVERČIAI:

KITAS TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS

REIKALAVIMUS ATITINKANTI FINANSINĖ UŽTIKRINIMO PRIEMONĖ

KITOS REIKALAVIMUS ATITINKANČIOS UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS

NEKILNOJAMASIS TURTAS

KITOS FIZINĖS UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS

GAUTINOS SUMOS

110

120

130

140

150

160

170

180

190

200

210

010

BENDRA POZICIJŲ SUMA

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

015

iš jos: pozicijos, kurioms taikomas MVĮ rėmimo koeficientas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

BENDROS POZICIJŲ SUMOS SUSKIRSTYMAS PAGAL POZICIJŲ RŪŠĮ

020

Balansiniai straipsniai, susiję su kredito rizika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

030

Nebalansiniai straipsniai, susiję su kredito rizika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pozicijos/sandoriai, susiję su sandorio šalies kredito rizika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

040

Vertybinių popierių finansavimo sandoriai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

050

Išvestinės finansinės priemonės ir ilgalaikiai atsiskaitymo sandoriai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

060

kurios susidaro pagal įpareigojančius kryžminės produktų užskaitos susitarimus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

070

POZICIJOS, PRISKIRTOS ĮSIPAREIGOJANČIŲJŲ ASMENŲ RANGAMS ARBA GRUPĖMS. BENDRA SUMA

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

080

SPECIALIZUOTO SKOLINIMO SKIRSTYMO KRITERIJAI. BENDRA SUMA

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

SUSKIRSTYMAS PAGAL BENDRŲ POZICIJŲ RIZIKOS KOEFICIENTĄ, REMIANTIS SPECIALIZUOTO SKOLINIMO SKIRSTYMO KRITERIJAIS

090

RIZIKOS KOEFICIENTAS: 0 %

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

100

50 %

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

110

70 %

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

120

iš jų: 1 kategorija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

130

90 %

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

140

115 %

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

150

250 %

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

160

ALTERNATYVI TVARKA: UŽTIKRINTOS NEKILNOJAMUOJU TURTU

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

170

POZICIJOS, KURIOS SUSIDARĖ DĖL NEBAIGTŲ SANDORIŲ, KURIOMS TAIKOMI RIZIKOS KOEFICIENTAI PAGAL ALTERNATYVIĄ TVARKĄ ARBA 100 %, IR KITOS POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMI RIZIKOS KOEFICIENTAI

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

180

GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKA: BENDRA ĮSIGYTŲ GAUTINŲ SUMŲ SUMA

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


 

KAI TAIKOMAS DVIGUBO ĮSIPAREIGOJIMŲ NEĮVYKDYMO VERTINIMAS

POZICIJŲ SVERTINIS LGD VIDURKIS (%)

STAMBIŲ FINANSŲ SEKTORIAUS SUBJEKTŲ IR NEREGULIUOJAMŲJŲ FINANSŲ SUBJEKTŲ POZICIJŲ SVERTINIS LGD VIDURKIS (%)

POZICIJOS TERMINO SVERTINIO VIDURKIO VERTĖ (DIENOMIS)

PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTOS POZICIJOS SUMA IKI MVĮ RĖMIMO KOEFICIENTO TAIKYMO

PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTOS POZICIJOS SUMA PRITAIKIUS MVĮ RĖMIMO KOEFICIENTĄ

PAPILDOMI STRAIPSNIAI

NETIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS

TIKĖTINO NUOSTOLIO SUMA

(-) VERTĖS KOREGAVIMAI IR ATIDĖJINIAI

ĮSIPAREIGOJANČIŲJŲ ASMENŲ SKAIČIUS

 

IŠ JOS: STAMBŪS FINANSŲ SEKTORIAUS SUBJEKTAI IR NEREGULIUOJAMIEJI FINANSŲ SUBJEKTAI

220

230

240

250

255

260

270

280

290

300

010

BENDRA POZICIJŲ SUMA

 

 

 

 

 

Langelis susietas su CA

 

 

 

 

015

iš jos: pozicijos, kurioms taikomas MVĮ rėmimo koeficientas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

BENDROS POZICIJŲ SUMOS SUSKIRSTYMAS PAGAL POZICIJŲ RŪŠĮ

020

Balansiniai straipsniai, susiję su kredito rizika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

030

Nebalansiniai straipsniai, susiję su kredito rizika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pozicijos/sandoriai, susiję su sandorio šalies kredito rizika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

040

Vertybinių popierių finansavimo sandoriai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

050

Išvestinės finansinės priemonės ir ilgalaikiai atsiskaitymo sandoriai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

060

kurios susidaro pagal įpareigojančius kryžminės produktų užskaitos susitarimus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

070

POZICIJOS, PRISKIRTOS ĮSIPAREIGOJANČIŲJŲ ASMENŲ RANGAMS ARBA GRUPĖMS. BENDRA SUMA

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

080

SPECIALIZUOTO SKOLINIMO SKIRSTYMO KRITERIJAI. BENDRA SUMA

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

SUSKIRSTYMAS PAGAL BENDRŲ POZICIJŲ RIZIKOS KOEFICIENTĄ, REMIANTIS SPECIALIZUOTO SKOLINIMO SKIRSTYMO KRITERIJAIS

090

RIZIKOS KOEFICIENTAS: 0 %

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

100

50 %

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

110

70 %

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

120

iš jų: 1 kategorija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

130

90 %

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

140

115 %

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

150

250 %

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

160

ALTERNATYVI TVARKA: UŽTIKRINTOS NEKILNOJAMUOJU TURTU

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

170

POZICIJOS, KURIOS SUSIDARĖ DĖL NEBAIGTŲ SANDORIŲ, KURIOMS TAIKOMI RIZIKOS KOEFICIENTAI PAGAL ALTERNATYVIĄ TVARKĄ ARBA 100 %, IR KITOS POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMI RIZIKOS KOEFICIENTAI

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

180

GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKA: BENDRA ĮSIGYTŲ GAUTINŲ SUMŲ SUMA

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

C 09.01. GEOGRAFINIS POZICIJŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL ĮSIPAREIGOJANČIOJO ASMENS ĮSISTEIGIMO VIETĄ. POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMAS SA METODAS (CR GB 1)

Šalis:

 

PRADINĖ POZICIJA IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO

Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui

Per laikotarpį pastebėti nauji įsipareigojimų neįvykdymo atvejai

Bendrosios kredito rizikos koregavimai

Specifinės kredito rizikos koregavimai

Iš jų: nurašymai

Kredito rizikos koregavimai/nurašymai pastebėtais naujais įsipareigojimų neįvykdymo atvejais

POZICIJOS VERTĖ

PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTOS POZICIJOS SUMA IKI MVĮ RĖMIMO KOEFICIENTO TAIKYMO

PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTOS POZICIJOS SUMA PRITAIKIUS MVĮ RĖMIMO KOEFICIENTĄ

010

020

040

050

055

060

070

075

080

090

010

Centrinės valdžios arba centrinių bankų pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

020

Regioninės arba vietos valdžios institucijų pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

030

Viešojo sektoriaus subjektų pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

040

Daugiašalių plėtros bankų pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

050

Tarptautinių organizacijų pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

060

Įstaigų pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

070

Įmonių pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

075

iš jų: MVĮ pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

080

Mažmeninės pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

085

iš jų: MVĮ pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

090

Nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

095

iš jų: MVĮ pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

100

Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

110

Pozicijos, susijusios su ypač didele rizika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

120

Padengtų obligacijų pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

130

Trumpalaikį kredito vertinimą turinčių įstaigų ir įmonių pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

140

Pozicijos, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) investiciniai vienetai arba akcijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

150

Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

160

Kitos pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bendra pozicijų suma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

C 09.02. GEOGRAFINIS POZICIJŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL ĮSIPAREIGOJANČIOJO ASMENS ĮSISTEIGIMO VIETĄ. POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMAS IRB METODAS (CR GB 2)

Šalis:

 

PRADINĖ POZICIJA IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO

Iš jų: pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui

Per laikotarpį pastebėti nauji įsipareigojimų neįvykdymo atvejai

Bendrosios kredito rizikos koregavimai

Specifinės kredito rizikos koregavimai

Iš jų: nurašymai

Kredito rizikos koregavimai/nurašymai pastebėtais naujais įsipareigojimų neįvykdymo atvejais

PD, PRISKIRTA ĮSIPAREIGOJANČIOJO ASMENS RANGUI ARBA GRUPEI

(%)

010

030

040

050

055

060

070

080

010

Centrinės valdžios arba centrinių bankų pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

020

Įstaigų pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

030

Įmonių pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

040

Iš jų: specializuoto skolinimo pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

050

Iš jų: MVĮ pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

060

Mažmeninės pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

070

Užtikrintos nekilnojamuoju turtu

 

 

 

 

 

 

 

 

080

MVĮ pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

090

Ne MVĮ pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

100

Reikalavimus atitinkančios atnaujinamosios pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

110

Kitos mažmeninės pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

120

MVĮ pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

130

Ne MVĮ pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

140

Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bendra pozicijų suma

 

 

 

 

 

 

 

 


 

POZICIJŲ SVERTINIS LGD VIDURKIS (%)

Iš jų: pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui

POZICIJOS VERTĖ

PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTOS POZICIJOS SUMA IKI MVĮ RĖMIMO KOEFICIENTO TAIKYMO

Iš jos: pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui

PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTOS POZICIJOS SUMA PRITAIKIUS MVĮ RĖMIMO KOEFICIENTĄ

TIKĖTINO NUOSTOLIO SUMA

090

100

105

110

120

125

130

010

Centrinės valdžios arba centrinių bankų pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

020

Įstaigų pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

030

Įmonių pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

040

Iš jų: specializuoto skolinimo pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

050

Iš jų: MVĮ pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

060

Mažmeninės pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

070

Užtikrintos nekilnojamuoju turtu

 

 

 

 

 

 

 

080

MVĮ pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

090

Ne MVĮ pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

100

Reikalavimus atitinkančios atnaujinamosios pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

110

Kitos mažmeninės pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

120

MVĮ pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

130

Ne MVĮ pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

140

Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

Bendra pozicijų suma

 

 

 

 

 

 

 

C 09.03. ATITINKAMŲ KREDITO POZICIJŲ GEOGRAFINIS SUSKIRSTYMAS SIEKIANT APSKAIČIUOTI ĮSTAIGOS SPECIALŲ ANTICIKLINĮ KAPITALO REZERVĄ (CR GB 3)

Šalis:

 

Suma

010

010

Nuosavų lėšų reikalavimai

 


C 17.00. OPERACINĖ RIZIKA. NUOSTOLIAI IR SUSIGRĄŽINIMAI PAGAL VERSLO LINIJĄ IR ĮVYKIŲ RŪŠĮ PER PRAĖJUSIUS METUS (OPR Details)

NUOSTOLIŲ PRISKYRIMAS VERSLO LINIJOMS

ĮVYKIŲ RŪŠYS

IŠ VISO PAGAL ĮVYKIŲ RŪŠĮ

PAPILDOMAS STRAIPSNIS. RIBOS, TAIKOMOS DUOMENŲ RINKIMUI

SUKČIAVIMAS ĮSTAIGOJE

SUKČIAVIMAS UŽ ĮSTAIGOS RIBŲ

DARBO PRAKTIKA IR DARBO VIETOS SAUGA

KLIENTAI, PRODUKTAI IR VERSLO PRAKTIKA

ŽALA MATERIALIAJAM TURTUI

VERSLO SUTRIKDYMAS IR SISTEMOS TRIKDŽIAI

VYKDYMAS, PRISTATYMAS IR PROCESO VALDYMAS

ŽEMIAUSIA

AUKŠČIAUSIA

Eilutės

 

010

020

030

040

050

060

070

080

090

100

010

ĮMONIŲ FINANSAI [CF]

Įvykių skaičius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

020

Bendra nuostolių suma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

030

Didžiausias vieno įvykio nuostolis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

040

Penkių didžiausių nuostolių suma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

050

Bendra susigrąžinta nuostolių suma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

110

PREKYBA IR PARDAVIMAI [TS]

Įvykių skaičius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

120

Bendra nuostolių suma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

130

Didžiausias vieno įvykio nuostolis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

140

Penkių didžiausių nuostolių suma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

150

Bendra susigrąžinta nuostolių suma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

210

TARPININKAVIMO (BROKERIO) PASLAUGOS MAŽMENINIAMS KLIENTAMS [RBr]

Įvykių skaičius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

220

Bendra nuostolių suma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

230

Didžiausias vieno įvykio nuostolis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

240

Penkių didžiausių nuostolių suma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

250

Bendra susigrąžinta nuostolių suma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

310

KOMERCINĖ BANKININKYSTĖ [CB]

Įvykių skaičius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

320

Bendra nuostolių suma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

330

Didžiausias vieno įvykio nuostolis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

340

Penkių didžiausių nuostolių suma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

350

Bendra susigrąžinta nuostolių suma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

410

MAŽMENINĖ BANKININKYSTĖ [RB]

Įvykių skaičius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

420

Bendra nuostolių suma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

430

Didžiausias vieno įvykio nuostolis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

440

Penkių didžiausių nuostolių suma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

450

Bendra susigrąžinta nuostolių suma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

510

MOKĖJIMAI IR ATSISKAITYMAI [PS]

Įvykių skaičius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

520

Bendra nuostolių suma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

530

Didžiausias vieno įvykio nuostolis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

540

Penkių didžiausių nuostolių suma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

550

Bendra susigrąžinta nuostolių suma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

610

TARPININKAVIMO (AGENTO) PASLAUGOS [AS]

Įvykių skaičius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

620

Bendra nuostolių suma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

630

Didžiausias vieno įvykio nuostolis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

640

Penkių didžiausių nuostolių suma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

650

Bendra susigrąžinta nuostolių suma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

710

TURTO VALDYMAS [AM]

Įvykių skaičius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

720

Bendra nuostolių suma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

730

Didžiausias vieno įvykio nuostolis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

740

Penkių didžiausių nuostolių suma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

750

Bendra susigrąžinta nuostolių suma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

810

ĮMONIŲ STRAIPSNIAI [CI]

Įvykių skaičius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

820

Bendra nuostolių suma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

830

Didžiausias vieno įvykio nuostolis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

840

Penkių didžiausių nuostolių suma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

850

Bendra susigrąžinta nuostolių suma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

910

IŠ VISO PAGAL VERSLO LINIJĄ

Įvykių skaičius. Iš jų:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

911

≥ 10 000 ir < 20 000

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

912

≥ 20 000 ir < 100 000

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

913

≥ 100 000 ir < 1 000 000

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

914

≥ 1 000 000

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

920

Bendra nuostolių suma. Iš jos:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

921

≥ 10 000 ir < 20 000

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

922

≥ 20 000 ir < 100 000

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

923

≥ 100 000 ir < 1 000 000

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

924

≥ 1 000 000

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

930

Didžiausias vieno įvykio nuostolis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

940

Penkių didžiausių nuostolių suma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

950

Bendra susigrąžinta nuostolių suma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


C 21.00. RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS NUOSAVYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ POZICIJOS RIZIKAI (MKR SA EQU)

Nacionalinė rinka:

 

POZICIJOS

NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI

BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA

VISOS POZICIJOS

GRYNOSIOS POZICIJOS

POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMAS KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS

ILGOSIOS

TRUMPOSIOS

ILGOSIOS

TRUMPOSIOS

010

020

030

040

050

060

070

010

NUOSAVYBĖS VERTYBINIAI POPIERIAI PREKYBOS KNYGOJE

 

 

 

 

 

 

Langelis susietas su CA

020

Bendroji rizika

 

 

 

 

 

 

 

021

Išvestinės finansinės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

022

Kitas turtas ir įsipareigojimai

 

 

 

 

 

 

 

030

Akcijų indeksų ateities sandoriai, kuriais prekiaujama biržoje, kurie yra plačiai diversifikuoti ir kuriems yra taikomas specialus metodas

 

 

 

 

 

 

 

040

Kiti nuosavybės vertybiniai popieriai, ne akcijų indeksų ateities sandoriai, kuriais prekiaujama biržoje, kurie yra plačiai diversifikuoti

 

 

 

 

 

 

 

050

Specifinė rizika

 

 

 

 

 

 

 

080

Specialus metodas KIS pozicijų rizikai

 

 

 

 

 

 

 

090

Papildomi reikalavimai pasirinkimo sandoriams (ne delta rizika)

 

 

 

 

 

 

 

100

Supaprastintas metodas

 

 

 

 

 

 

 

110

Delta plius metodas. Papildomi reikalavimai gama rizikai

 

 

 

 

 

 

 

120

Delta plius metodas. Papildomi reikalavimai vega rizikai

 

 

 

 

 

 

 

130

Scenarijų matricos metodas

 

 

 

 

 

 

 


C 22.00. RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTI METODAI, TAIKOMI UŽSIENIO VALIUTOS KURSO RIZIKAI (MKR SA FX)

 

VISOS POZICIJOS

GRYNOSIOS POZICIJOS

POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMAS KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS

(įskaitant nesuderintų valiutų, kurioms taikoma speciali tvarka, pozicijų perskirstymą suderintų pozicijų atžvilgiu)

NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI

BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA

ILGOSIOS

TRUMPOSIOS

ILGOSIOS

TRUMPOSIOS

ILGOSIOS

TRUMPOSIOS

SUDERINTOS

020

030

040

050

060

070

080

090

100

010

BENDRA POZICIJŲ KITOMIS VALIUTOMIS NEI NURODOMA ATASKAITOSE SUMA

 

 

 

 

 

 

 

 

Langelis susietas su CA

020

Artimai tarpusavyje susijusios valiutos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

030

Visos kitos valiutos (įskaitant KIS, vertinamus kitomis valiutomis)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

040

Auksas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

050

Papildomi reikalavimai pasirinkimo sandoriams (ne delta rizika)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

060

Supaprastintas metodas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

070

Delta plius metodas. Papildomi reikalavimai gama rizikai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

080

Delta plius metodas. Papildomi reikalavimai vega rizikai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

090

Scenarijų matricos metodas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

BENDROS POZICIJŲ SUMOS SUSKIRSTYMAS (ĮSKAITANT ATASKAITOSE NURODOMĄ VALIUTĄ) PAGAL POZICIJŲ RŪŠĮ

100

Kitas turtas ir įsipareigojimai, išskyrus nebalansinius straipsnius ir išvestines finansines priemones

 

 

 

 

 

 

 

 

 

110

Nebalansiniai straipsniai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

120

Išvestinės finansinės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Papildomi straipsniai. VALIUTOS POZICIJOS

130

Euro

 

 

 

 

 

 

 

 

 

140

Lekas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

150

Argentinos pesas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

160

Australijos doleris

 

 

 

 

 

 

 

 

 

170

Brazilijos realas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

180

Bulgarijos levas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

190

Kanados doleris

 

 

 

 

 

 

 

 

 

200

Čekijos krona

 

 

 

 

 

 

 

 

 

210

Danijos krona

 

 

 

 

 

 

 

 

 

220

Egipto svaras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

230

Svaras sterlingų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

240

Forintas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

250

Jena

 

 

 

 

 

 

 

 

 

270

Lietuvos litas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

280

Denaras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

290

Meksikos pesas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

300

Zlotas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

310

Rumunijos lėja

 

 

 

 

 

 

 

 

 

320

Rusijos rublis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

330

Serbijos dinaras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

340

Švedijos krona

 

 

 

 

 

 

 

 

 

350

Šveicarijos frankas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

360

Turkijos lira

 

 

 

 

 

 

 

 

 

370

Grivina

 

 

 

 

 

 

 

 

 

380

JAV doleris

 

 

 

 

 

 

 

 

 

390

Islandijos krona

 

 

 

 

 

 

 

 

 

400

Norvegijos krona

 

 

 

 

 

 

 

 

 

410

Honkongo doleris

 

 

 

 

 

 

 

 

 

420

Naujasis Taivano doleris

 

 

 

 

 

 

 

 

 

430

Naujosios Zelandijos doleris

 

 

 

 

 

 

 

 

 

440

Singapūro doleris

 

 

 

 

 

 

 

 

 

450

Vonas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

460

Žemnimbi juanis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

470

Kitos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

480

Kroatijos kuna

 

 

 

 

 

 

 

 

 

II PRIEDAS

„II PRIEDAS

INFORMACIJOS APIE NUOSAVAS LĖŠAS IR NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMUS TEIKIMAS

Turinys

I DALIS. BENDRIEJI NURODYMAI 54

1.

 STRUKTŪRA IR TVARKA 54

1.1.

 STRUKTŪRA 54

1.2.

 NUMERAVIMO TVARKA 54

1.3.

 ŽENKLŲ TVARKA 54
II DALIS. NURODYMAI DĖL FORMŲ 54

1.

 KAPITALO PAKANKAMUMO APŽVALGA (CA) 54

1.1.

 BENDROSIOS PASTABOS 54

1.2.

 C 01.00. NUOSAVOS LĖŠOS (CA1) 55

1.2.1.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ 55

1.3.

 C 02.00. NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI (CA2) 68

1.3.1.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ 68

1.4.

 C 03.00. KAPITALO PAKANKAMUMO KOEFICIENTAI IR KAPITALO LYGIAI (CA3) 74

1.4.1.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ 74

1.5.

 C 04.00. PAPILDOMI STRAIPSNIAI (CA4) 75

1.5.1.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ 75

1.6.

 PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS IR PRIEMONĖS, KURIOMS TAIKOMAS TĘSTINUMO PRINCIPAS. PRIEMONĖS, KURIOS NĖRA VALSTYBĖS PAGALBA (CA 5) 88

1.6.1.

 BENDROSIOS PASTABOS 88

1.6.2.

 C 05.01. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS (CA5.1) 89

1.6.2.1.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ 89

1.6.3.

 C 05.02. PRIEMONĖS, KURIOMS TAIKOMAS TĘSTINUMO PRINCIPAS, KURIOS NĖRA VALSTYBĖS PAGALBA (CA5.2) 96

1.6.3.1.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ 96

2.

 GRUPĖS MOKUMAS. INFORMACIJA APIE SUSIJUSIUS SUBJEKTUS (GS) 98

2.1.

 BENDROSIOS PASTABOS 98

2.2.

 IŠSAMI INFORMACIJA APIE GRUPĖS MOKUMĄ; 99

2.3.

 INFORMACIJA APIE ATSKIRŲ SUBJEKTŲ INDĖLĮ Į GRUPĖS MOKUMĄ 99

2.4.

 C 06.01. GRUPĖS MOKUMAS. INFORMACIJA APIE SUSIJUSIUS SUBJEKTUS. BENDRA SUMA (GS TOTAL) 99

2.5.

 C 06.02. GRUPĖS MOKUMAS. INFORMACIJA APIE SUSIJUSIUS SUBJEKTUS (GS) 100

3.

 KREDITO RIZIKOS FORMOS 106

3.1.

 BENDROSIOS PASTABOS 106

3.1.1.

 INFORMACIJOS APIE KRM METODUS, TURINČIUS PAKEITIMO POVEIKĮ, TEIKIMAS 107

3.1.2.

 INFORMACIJOS APIE SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKĄ TEIKIMAS 107

3.2.

 C 07.00. KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA IR NEBAIGTI SANDORIAI. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS KAPITALO POREIKIUI APSKAIČIUOTI (CR SA) 107

3.2.1.

 BENDROSIOS PASTABOS 107

3.2.2.

 CR SA FORMOS TURINYS 107

3.2.3.

 POZICIJŲ PRISKYRIMAS PRIE POZICIJŲ KLASIŲ PAGAL STANDARTIZUOTĄ METODĄ 108

3.2.4.

 KAI KURIŲ KPR 112 STRAIPSNYJE NURODYTŲ POZICIJŲ KLASIŲ APIMTIES PAAIŠKINIMAI 111

3.2.4.1.

 POZICIJŲ KLASĖ „ĮSTAIGŲ POZICIJOS“ 111

3.2.4.2.

 POZICIJŲ KLASĖ „PADENGTŲ OBLIGACIJŲ POZICIJOS“ 111

3.2.4.3.

 POZICIJŲ KLASĖ „POZICIJOS, KURIAS SUDARO KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ (KIS) INVESTICINIAI VIENETAI ARBA AKCIJOS“ 111

3.2.5.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ 112

3.3.

 KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA IR NEBAIGTI SANDORIAI. IRB METODAS, TAIKOMAS NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAMS (CR IRB) 118

3.3.1.

 CR IRB FORMOS TURINYS 118

3.3.2.

 CR IRB FORMOS SUSKIRSTYMAS 119

3.3.3.

 C 08.01. KREDITO IR SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA IR NEBAIGTI SANDORIAI. IRB METODAS, TAIKOMAS KAPITALO POREIKIUI APSKAIČIUOTI (CR IRB 1) 120

3.3.3.1.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ 120

3.3.4.

 C 08.02. KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA IR NEBAIGTI SANDORIAI. IRB METODAS, TAIKOMAS KAPITALO POREIKIUI APSKAIČIUOTI. SUSKIRSTYMAS PAGAL ĮSIPAREIGOJANČIOJO ASMENS RANGĄ ARBA GRUPĘ (CR IRB 2 FORMA) 127

3.4.

 KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA IR NEBAIGTI SANDORIAI. INFORMACIJA SU GEOGRAFINIU SUSKIRSTYMU (CR GB) 127

3.4.1.

 C 09.01. GEOGRAFINIS POZICIJŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL ĮSIPAREIGOJANČIOJO ASMENS ĮSISTEIGIMO VIETĄ. POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMAS SA METODAS (CR GB 1) 128

3.4.1.1.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ 128

3.4.2.

 C 09.02. GEOGRAFINIS POZICIJŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL ĮSIPAREIGOJANČIOJO ASMENS ĮSISTEIGIMO VIETĄ. POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMAS IRB METODAS (CR GB 2) 130

3.4.2.1.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ 130

3.4.3.

 C 09.03. ATITINKAMŲ KREDITO POZICIJŲ GEOGRAFINIS SUSKIRSTYMAS SIEKIANT APSKAIČIUOTI ĮSTAIGOS SPECIALŲ ANTICIKLINĮ KAPITALO REZERVĄ (CR GB 3) 132

3.4.3.1.

 BENDROSIOS PASTABOS 132

3.4.3.2.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ 132

3.5.

 C 10.01 IR C 10.02. NUOSAVYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMAS VIDAUS REITINGAIS PAGRĮSTAS METODAS (CR EQU IRB 1 IR CR EQU IRB 2) 133

3.5.1.

 BENDROSIOS PASTABOS 133

3.5.2.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ (TAIKOMI IR CR EQU IRB 1, IR CR EQU IRB 2 FORMAI) 134

3.6.

 C 11.00. ATSISKAITYMO/PRISTATYMO RIZIKA (CR SETT) 136

3.6.1.

 BENDROSIOS PASTABOS 136

3.6.2.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ 137

3.7.

 C 12.00. KREDITO RIZIKA. PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAMS (CR SEC SA) 138

3.7.1.

 BENDROSIOS PASTABOS 138

3.7.2.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ 139

3.8.

 C 13.00. KREDITO RIZIKA. PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS. VIDAUS REITINGAIS PAGRĮSTAS METODAS, TAIKOMAS NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAMS (CR SEC IRB) 145

3.8.1.

 BENDROSIOS PASTABOS 145

3.8.2.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ 145

3.9.

 C 14.00. IŠSAMI INFORMACIJA APIE PAKEITIMĄ VERTYBINIAIS POPIERIAIS (SEC DETAILS) 151

3.9.1.

 BENDROSIOS PASTABOS 151

3.9.2.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ 152

4.

 OPERACINĖS RIZIKOS FORMOS 160

4.1.

 C 16.00. OPERACINĖ RIZIKA (OPR) 160

4.1.1.

 BENDROSIOS PASTABOS 160

4.1.2.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ 160

4.2.

 C 17.00. OPERACINĖ RIZIKA. NUOSTOLIAI IR SUSIGRĄŽINIMAI PAGAL VERSLO LINIJĄ IR ĮVYKIŲ RŪŠĮ PER PRAĖJUSIUS METUS (OPR DETAILS) 163

4.2.1.

 BENDROSIOS PASTABOS 163

4.2.2.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ 165

5.

 RINKOS RIZIKOS FORMOS 166

5.1.

 C 18.00. RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS SKOLOS PRIEMONIŲ, KURIOMIS PREKIAUJAMA, POZICIJŲ RIZIKAI (MKR SA TDI) 167

5.1.1.

 BENDROSIOS PASTABOS 167

5.1.2.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ 167

5.2.

 C 19.00. RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS SPECIFINEI PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS RIZIKAI (MKR SA SEC) 169

5.2.1.

 BENDROSIOS PASTABOS 169

5.2.2.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ 169

5.3.

 C 20.00. RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS SPECIFINEI RIZIKAI, SUSIJUSIAI SU KORELIACINĖS PREKYBOS PORTFELIUI PRISKIRTOMIS POZICIJOMIS (MKR SA CTP) 171

5.3.1.

 BENDROSIOS PASTABOS 171

5.3.2.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ 172

5.4.

 C 21.00. RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS NUOSAVYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ POZICIJOS RIZIKAI (MKR SA EQU) 174

5.4.1.

 BENDROSIOS PASTABOS 174

5.4.2.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ 174

5.5.

 C 22.00. RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTI METODAI, TAIKOMI UŽSIENIO VALIUTOS KURSO RIZIKAI (MKR SA FX) 176

5.5.1.

 BENDROSIOS PASTABOS 176

5.5.2.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ 176

5.6.

 C 23.00. RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTI METODAI, TAIKOMI BIRŽOS PREKĖMS (MKR SA COM) 178

5.6.1.

 BENDROSIOS PASTABOS 178

5.6.2.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ 178

5.7.

 C 24.00. RINKOS RIZIKOS VIDAUS MODELIS (MKR IM) 179

5.7.1.

 BENDROSIOS PASTABOS 179

5.7.2.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ 179

5.8.

 C 25.00. KREDITO VERTINIMO KOREGAVIMO RIZIKA (CVA) 182

5.8.1.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ POZICIJŲ 182

I DALIS. BENDRIEJI NURODYMAI

1.   STRUKTŪRA IR TVARKA

1.1.   STRUKTŪRA

1.

Sistemą iš viso sudaro penkios formų grupės:

a)

kapitalo pakankamumas, reguliuojamojo kapitalo apžvalga, bendra rizikos pozicijos suma;

b)

grupės mokumas, visų atskirų subjektų, įtrauktų į informaciją teikiančio subjekto konsolidavimo apimtį, mokumo reikalavimų laikymosi apžvalga;

c)

kredito rizika (įskaitant sandorio šalies riziką, gautinų sumų sumažėjimo riziką ir atsiskaitymo riziką);

d)

rinkos rizika (įskaitant prekybos knygos pozicijų riziką, užsienio valiutos kurso riziką, biržos prekių kainos ir kredito vertinimo koregavimo riziką);

e)

operacinė rizika.

2.

Kiekvienai formai pateikiamos nuorodos į teisės aktus. Išsamesnė informacija apie bendresnius informacijos teikimo pagal kiekvieną formų grupę aspektus, nurodymai dėl konkrečių pozicijų, pavyzdžiai, patvirtinimo taisyklės yra pateikti šiose bendros atskaitomybės sistemos įgyvendinimo gairėse.

3.

Įstaigos pildo tik joms aktualias formas, atsižvelgdamos į nuosavų lėšų reikalavimams nustatyti taikomą metodą.

1.2.   NUMERAVIMO TVARKA

4.

Dokumente nurodant formų skiltis, eilutes ir laukelius taikoma toliau pateiktoje lentelėje nurodyta žymėjimo tvarka. Šie skaitiniai kodai plačiai naudojami patvirtinimo taisyklėse.

5.

Nurodymuose laikomasi šios bendros žymėjimo tvarkos: {forma;eilutė;skiltis}.

6.

Kai tvirtinimas atliekamas formoje ir naudojami tik tos formos duomenų vienetai, forma nenurodoma: {eilutė;skiltis}.

7.

Kai formą sudaro tik viena skiltis, nurodomos tik eilutės: {forma;eilutė}

8.

Žvaigždutės ženklas naudojamas, kai norima pažymėti, kad tvirtinamos anksčiau nurodytos eilutės arba skiltys.

1.3.   ŽENKLŲ TVARKA

9.

Visos sumos, dėl kurių nuosavos lėšos arba kapitalo poreikis padidėja, nurodomos teigiamu skaičiumi. Priešingai – visos sumos, dėl kurių bendra nuosavų lėšų suma arba kapitalo poreikis mažėja, nurodomos neigiamu skaičiumi. Prieš straipsnio pavadinimą įrašytas minuso ženklas (–) reiškia prielaidą, kad tame straipsnyje teigiamas skaičius nebus rašomas.

II DALIS. NURODYMAI DĖL FORMŲ

1.   KAPITALO PAKANKAMUMO APŽVALGA (CA)

1.1.   BENDROSIOS PASTABOS

10.

CA formoje pateikiama informacija apie 1 ramsčio skaitiklius (nuosavas lėšas, 1 lygio, bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą), vardiklį (nuosavų lėšų reikalavimus), pereinamojo laikotarpio nuostatas ir ji yra suskirstyta į penkias formas:

a)

CA1 formoje nurodoma įstaigų nuosavų lėšų suma, suskirstyta į tą sumą sudarančius straipsnius. Gauta nuosavų lėšų suma nurodoma atsižvelgiant į suvestinį pereinamojo laikotarpio nuostatų poveikį kiekvienos rūšies kapitalui;

b)

CA2 formoje apibendrinamos bendros rizikos pozicijos sumos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 (KPR) 92 straipsnio 3 dalyje;

c)

CA3 formoje nurodomi koeficientai, kuriems KPR nustatyti mažiausi lygiai, ir pateikiami kai kurie kiti susiję duomenys;

d)

CA4 formoje nurodomi papildomi straipsniai, kurie yra reikalingi CA1 formos straipsniams apskaičiuoti, ir pateikiama informacija apie KPD nurodytus kapitalo rezervus;

e)

CA5 formoje pateikiami duomenys, kurie yra reikalingi pereinamojo laikotarpio nuostatų dėl nuosavų lėšų poveikiui apskaičiuoti. Pasibaigus pereinamojo laikotarpio nuostatų galiojimui, CA5 forma nebebus rengiama.

11.

Formos taikomos visiems informaciją teikiantiems subjektams, neatsižvelgiant į apskaitos standartus, kurių jie laikosi, tačiau kai kurie skaitikliui priskirti straipsniai yra būdingi TAS/TFAS pobūdžio vertinimo taisykles taikantiems subjektams. Paprastai vardiklį sudaranti informacija yra susijusi su atitinkamose formose pateiktais galutiniais rezultatais, skirtais bendrai rizikos pozicijos sumai apskaičiuoti.

12.

Bendrą nuosavų lėšų sumą sudaro įvairių rūšių kapitalas: 1 lygio kapitalas (T1), kurį sudaro bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET1) ir papildomo 1 lygio kapitalo (AT1) suma, ir 2 lygio kapitalas (T2).

13.

Į pereinamojo laikotarpio nuostatas CA formose atsižvelgiama taip:

a)

CA1 formos straipsniai paprastai nurodomi prieš pereinamojo laikotarpio koregavimus. Tai reiškia, kad CA1 straipsnių reikšmės yra apskaičiuotos pagal galutines nuostatas (t. y. taip, tarsi pereinamojo laikotarpio nuostatų nebūtų), išskyrus straipsnius, kuriuose apibendrinamas pereinamojo laikotarpio nuostatų poveikis. Kiekvienos rūšies kapitalui (t. y. CET1, AT1 ir T2) skirti trys skirtingi straipsniai, į kuriuos įtraukiami visi koregavimai dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų.

b)

Pereinamojo laikotarpio nuostatos taip pat gali paveikti AT1 ir T2 trūkumą (t. y. AT1 arba T2 atskaitymo perviršį, kuris reglamentuojamas atitinkamai KPR 36 straipsnio 1 dalies j punktu ir 56 straipsnio e punktu), taigi straipsniai, į kuriuos įtraukti šie trūkumai, gali netiesiogiai parodyti pereinamojo laikotarpio nuostatų poveikį.

c)

CA5 forma naudojama tik informacijai apie pereinamojo laikotarpio nuostatas pateikti.

14.

II ramsčio reikalavimai ES gali būti taikomi skirtingai (KPD 104 straipsnio 2 dalis turi būti perkelta į nacionalinio reglamentavimo sistemas). Teikiant informaciją apie mokumą pagal KPR nurodomas tik II ramsčio reikalavimų poveikis mokumo koeficientui arba siekiamam koeficientui. Išsamios informacijos pagal II ramsčio reikalavimus teikimas KPR 99 straipsnyje nenumatytas.

a)

CA1, CA2 arba CA5 formoje pateikiami duomenys yra susiję tik su I ramsčiu.

b)

CA3 formoje nurodomas suvestinis papildomų II ramsčio reikalavimų poveikis mokumo koeficientui. Vienoje dalyje parodomas sumų poveikis koeficientams, kitoje dėmesys skiriamas pačiam koeficientui. Nė viena koeficientų duomenų dalis nėra kitokiais būdais susieta su CA1, CA2 arba CA5 forma.

c)

CA4 formoje yra vienas langelis, skirtas papildomiems nuosavų lėšų reikalavimams, susijusiems su II ramsčiu, nurodyti. Šis langelis pagal patvirtinimo taisykles nėra susietas su CA3 formos kapitalo koeficientais ir yra susijęs su KPD 104 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kuriose aiškiai nurodyta, kad vienas iš galimų sprendimų pagal II ramstį gali būti reikalavimas dėl papildomų nuosavų lėšų.

1.2.   C 01.00. NUOSAVOS LĖŠOS (CA1)

1.2.1.   Nurodymai dėl konkrečių pozicijų

Eilutė

Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai

010

1.   Nuosavos lėšos

KPR 4 straipsnio 1 dalies 118 punktas ir 72 straipsnis.

Įstaigos nuosavas lėšas sudaro jos 1 ir 2 lygių kapitalo suma.

015

1.1.   1 lygio kapitalas

KPR 25 straipsnis.

1 lygio kapitalą sudaro įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo ir papildomo 1 lygio kapitalo suma.

020

1.1.1.   Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas

KPR 50 straipsnis.

030

1.1.1.1.   Kapitalo priemonės, atitinkančios CET1 kapitalo reikalavimus

KPR 26 straipsnio 1 dalies a ir b punktai, 27–30 straipsniai, 36 straipsnio 1 dalies f punktas ir 42 straipsnis.

040

1.1.1.1.1.   Apmokėtos kapitalo priemonės

KPR 26 straipsnio 1 dalies a punktas ir 27–31 straipsniai.

Prie jų priskiriamos savidraudos įmonių, kooperatinių bendrovių arba panašių įstaigų kapitalo priemonės (KPR 27 ir 29 straipsniai).

Su tomis priemonėmis susiję akcijų priedai neįskaičiuojami.

Viešosios valdžios institucijų ekstremaliųjų situacijų atveju pasirašytos kapitalo priemonės įskaičiuojamos, jeigu įvykdomos visos KPR 31 straipsnio sąlygos.

045

1.1.1.1.1*.   Iš jų: viešosios valdžios institucijų ekstremaliųjų situacijų atveju pasirašytos kapitalo priemonės

KPR 31 straipsnis.

Viešosios valdžios institucijų ekstremaliųjų situacijų atveju pasirašytos kapitalo priemonės įskaičiuojamos į CET1 kapitalą, jeigu įvykdomos visos KPR 31 straipsnio sąlygos.

050

1.1.1.1.2*.   Papildomas straipsnis: reikalavimų neatitinkančios kapitalo priemonės

KPR 28 straipsnio 1 dalies b, l ir m punktai.

Sąlygos, nurodytos tuose punktuose, atspindi įvairius kapitalo atvejus ir gali kisti, taigi gali būti, kad nurodoma suma vėlesniais laikotarpiais reikalavimus atitiks.

Į nurodomą sumą su tomis priemonėmis susiję akcijų priedai neįskaičiuojami.

060

1.1.1.1.3.   Akcijų priedai

KPR 4 straipsnio 1 dalies 124 punktas, 26 straipsnio 1 dalies b punktas.

Sąvokos „akcijų priedai“ reikšmė yra tokia pati, kaip apibrėžta taikomame apskaitos standarte.

Šiame straipsnyje nurodoma sumos dalis, susijusi su „Apmokėtomis kapitalo priemonėmis“.

070

1.1.1.1.4.   (–) Nuosavos CET1 priemonės

KPR 36 straipsnio 1 dalies f punktas ir 42 straipsnis.

Informaciją teikiančios įstaigos arba grupės ataskaitinę dieną turimos nuosavos CET1 priemonės. Taikomos KPR 42 straipsnyje numatytos išimtys.

Turimos akcijos, priskirtos prie „Reikalavimų neatitinkančių kapitalo priemonių“, į šią eilutę neįtraukiamos.

Į nurodomą sumą įskaičiuojami su nuosavomis akcijomis susiję akcijų priedai.

Į 1.1.1.1.4–1.1.1.1.4.3 punktus neįtraukiami nei faktiniai, nei neapibrėžtieji įsipareigojimai pirkti nuosavas CET1 priemones. Faktiniai arba neapibrėžtieji įsipareigojimai pirkti nuosavas CET1 priemones nurodomi atskirai 1.1.1.1.5 punkte.

080

1.1.1.1.4.1.   (–) Tiesiogiai turimos CET1 priemonės

KPR 36 straipsnio 1 dalies f punktas ir 42 straipsnis.

Konsoliduotos grupės įstaigų turimos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės, įtrauktos į 1.1.1.1 punktą.

Į nurodomą sumą įskaičiuojamos prekybos knygoje turimos kapitalo dalys, apskaičiuotos remiantis grynąja ilgąja pozicija, kaip nurodyta KPR 42 straipsnio a punkte.

090

1.1.1.1.4.2.   (–) Netiesiogiai turimos CET1 priemonės

KPR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas, 36 straipsnio 1 dalies f punktas ir 42 straipsnis.

091

1.1.1.1.4.3.   (–) Dirbtinai turimos CET1 priemonės

KPR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas, 36 straipsnio 1 dalies f punktas ir 42 straipsnis.

092

1.1.1.1.5.   (–) Faktiniai arba neapibrėžtieji įsipareigojimai pirkti nuosavas CET1 priemones

KPR 36 straipsnio 1 dalies f punktas ir 42 straipsnis.

Pagal KPR 36 straipsnio 1 dalies f punktą „nuosavos bendro 1 lygio kapitalo priemonės, dėl kurių įstaiga turi faktinių arba neapibrėžtųjų įsipareigojimų pirkti pagal esamą sutartinį įsipareigojimą“, yra atskaitomos.

130

1.1.1.2.   Nepaskirstytasis pelnas

KPR 26 straipsnio 1 dalies c punktas ir 26 straipsnio 2 dalis.

Nepaskirstytąjį pelną sudaro ankstesnių metų nepaskirstytojo pelno ir reikalavimus atitinkančio tarpinio arba metų pabaigos pelno suma.

140

1.1.1.2.1.   Ankstesnių metų nepaskirstytasis pelnas

KPR 4 straipsnio 1 dalies 123 punktas ir 26 straipsnio 1 dalis.

4 straipsnio 1 dalies 123 punkte nurodoma, kad nepaskirstytasis pelnas yra „į kitą laikotarpį perkeliamas pelnas ir nuostoliai, likę po galutinio pelno arba nuostolių paskirstymo pagal taikomus apskaitos standartus“.

150

1.1.1.2.2.   Reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai

KPR 4 straipsnio 1 dalies 121 punktas, 26 straipsnio 2 dalis ir 36 straipsnio 1 dalies a punktas.

Pagal KPR 26 straipsnio 2 dalį leidžiama, gavus kompetentingos institucijos išankstinį leidimą, į nepaskirstytąjį pelną įtraukti tarpinį arba metų pabaigos pelną, jeigu įvykdomos tam tikros sąlygos.

Kita vertus, iš CET1 atskaitomi nuostoliai, kaip nurodyta KPR 36 straipsnio 1 dalies a punkte.

160

1.1.1.2.2.1.   Patronuojančiosios įmonės savininkams priskirtinas pelnas arba nuostoliai

KPR 26 straipsnio 2 dalis, 36 straipsnio 1 dalies a punktas.

Nurodoma suma – buhalterinėje pajamų ataskaitoje nurodytas pelnas arba nuostolis.

170

1.1.1.2.2.2.   (–) Reikalavimų neatitinkanti tarpinio arba metų pabaigos pelno dalis

KPR 26 straipsnio 2 dalis

Jeigu įstaiga nurodo per ataskaitinį laikotarpį turėjusi nuostolių, šioje eilutėje nerašoma nieko. Taip yra dėl to, kad iš CET1 atskaitoma visa nuostolių suma.

Jeigu įstaiga nurodo turėjusi pelno, nurodoma reikalavimų pagal KPR 26 straipsnio 2 dalį neatitinkanti dalis (t. y. neaudituotas pelnas ir numatomi mokesčiai arba dividendai).

Atkreipkite dėmesį, kad iš pelno atskaitytiną sumą sudaro bent tarpiniai dividendai.

180

1.1.1.3.   Sukauptos kitos bendrosios pajamos

KPR 4 straipsnio 1 dalies 100 punktas ir 26 straipsnio 1 dalies d punktas.

Suma nurodoma atėmus visus skaičiavimo metu numatomus mokesčius, bet dar nepritaikius rizikos ribojimo filtrų. Nurodytina suma nustatoma pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 241/2014 13 straipsnio 4 dalį.

200

1.1.1.4.   Kiti rezervai

KPR 4 straipsnio 1 dalies 117 punktas ir 26 straipsnio 1 dalies e punktas.

KPR apibrėžta: „kiti rezervai – rezervai, kaip apibrėžta taikytiname apskaitos standarte, kuriuos reikia atskleisti pagal tą taikytiną apskaitos standartą, neįskaitant jokių sumų, kurios jau įskaitytos į sukauptas kitas bendrąsias pajamas arba nepaskirstytąjį pelną“.

Suma turi būti nurodoma atėmus visus skaičiavimo metu numatomus mokesčius.

210

1.1.1.5.   Atidėjiniai bendrai bankinei rizikai

KPR 4 straipsnio 1 dalies 112 punktas ir 26 straipsnio 1 dalies f punktas.

Atidėjiniai bendrai bankinei rizikai Direktyvos 86/635/EEB 38 straipsnyje apibrėžiami kaip „sumos, kurias kredito įstaiga nutaria atidėti tokiai rizikai padengti, jei to reikalauja specifinė rizika, susijusi su bankine veikla“.

Suma turi būti nurodoma atėmus visus skaičiavimo metu numatomus mokesčius.

220

1.1.1.6.   Pereinamojo laikotarpio koregavimai dėl CET1 kapitalo priemonių, kurioms taikomas tęstinumo principas

KPR 483 straipsnio 1–3 dalys, 484–487 straipsniai.

Kapitalo priemonių, pereinamuoju laikotarpiu likusių galioti kaip CET1, suma. Nurodoma suma yra tiesiogiai perkeliama iš CA5 formos.

230

1.1.1.7.   Mažumos dalys, pripažintos kaip CET1 kapitalas

KPR 4 straipsnio 1 dalies 120 punktas ir 84 straipsnis.

Visų patronuojamųjų įmonių mažumos dalių suma, įtraukta į konsoliduotą CET1.

240

1.1.1.8.   Pereinamojo laikotarpio koregavimai dėl papildomų mažumos dalių

KPR 479 ir 480 straipsniai.

Mažumos dalių koregavimai dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų. Šis straipsnis tiesiogiai perkeliamas iš CA5 formos.

250

1.1.1.9.   CET1 koregavimai pritaikius riziką ribojančius filtrus

KPR 32–35 straipsniai

260

1.1.1.9.1.   (–) Nuosavo kapitalo padidėjimas dėl vertybiniais popieriais pakeisto turto

KPR 32 straipsnio 1 dalis.

Nurodoma suma, kuri susidaro įstaigos nuosavam kapitalui padidėjus dėl vertybiniais popieriais pakeisto turto, remiantis taikomu apskaitos standartu.

Pavyzdžiui, į šį straipsnį įtraukiamos būsimos pajamos iš maržos, dėl kurios susidarys įstaigos pelnas iš pardavimo, arba, kai įstaiga yra pakeitimo vertybiniais popieriais iniciatorė, grynasis pelnas, gaunamas kapitalizuojant ateities pajamas iš vertybiniais popieriais pakeisto turto, didinančio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito vertę.

270

1.1.1.9.2.   Pinigų srautų apsidraudimo rezervas

KPR 33 straipsnio 1 dalies a punktas.

Nurodomos sumos reikšmė gali būti teigiama arba neigiama. Reikšmė bus teigiama, jeigu pinigų srautų apsidraudimo rezerve yra nuostolis (t. y. jeigu dėl jo sumažėja apskaitinis nuosavas kapitalas), ir atvirkščiai. Taigi ženklas turi būti priešingas finansinėje apskaitoje įrašytam ženklui.

Suma nurodoma atėmus visus skaičiavimo metu numatomus mokesčius.

280

1.1.1.9.3.   Kaupiamasis pelnas ir nuostoliai iš įstaigos įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte, kurie susidaro dėl pačios įstaigos kredito rizikos pokyčių

KPR 33 straipsnio 1 dalies b punktas.

Nurodomos sumos reikšmė gali būti teigiama arba neigiama. Reikšmė bus teigiama, jeigu dėl pačios įstaigos kredito rizikos pokyčių susidaro nuostolis (t. y. jeigu dėl jo sumažėja apskaitinis nuosavas kapitalas), ir atvirkščiai. Taigi ženklas turi būti priešingas finansinėje apskaitoje įrašytam ženklui.

Neaudituotas pelnas į šį straipsnį neįtraukiamas.

285

1.1.1.9.4.   Tikrąja verte vertinamas pelnas ir nuostoliai, kurie susidaro dėl pačios įstaigos kredito rizikos, susijusios su išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimais

KPR 33 straipsnio 1 dalies c punktas ir 2 dalis.

Nurodomos sumos reikšmė gali būti teigiama arba neigiama. Reikšmė bus teigiama, jeigu dėl pačios įstaigos kredito rizikos pokyčių susidaro nuostolis, ir atvirkščiai. Taigi ženklas turi būti priešingas finansinėje apskaitoje įrašytam ženklui.

Neaudituotas pelnas į šį straipsnį neįtraukiamas.

290

1.1.1.9.5.   (–) Vertės koregavimai pagal riziką ribojančiais principais pagrįsto vertinimo reikalavimus

KPR 34 ir 105 straipsniai.

Prekybos knygos arba ne prekybos knygos pozicijų tikrosios vertės koregavimai laikantis KPR 105 straipsnyje nustatytų griežtesnių rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo standartų.

300

1.1.1.10.   (–) Prestižas

KPR 4 straipsnio 1 dalies 113 punktas, 36 straipsnio 1 dalies b punktas ir 37 straipsnis.

310

1.1.1.10.1.   (–) Prestižas, apskaitomas kaip nematerialusis turtas

KPR 4 straipsnio 1 dalies 113 punktas ir 36 straipsnio 1 dalies b punktas.

Sąvokos „prestižas“ reikšmė yra tokia pati, kaip apibrėžta taikomame apskaitos standarte.

Nurodoma ta pati suma, kokia įrašyta balanse.

320

1.1.1.10.2.   (–) Prestižas, įtrauktas į reikšmingų investicijų vertinimą

KPR 37 straipsnio b punktas ir 43 straipsnis.

330

1.1.1.10.3.   Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, susiję su prestižu

KPR 37 straipsnio a punktas.

Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma, kuri būtų anuliuota, jeigu prestižo vertė sumažėtų arba būtų nutrauktas jo pripažinimas pagal atitinkamą apskaitos standartą.

340

1.1.1.11.   (–) Kitas nematerialusis turtas

KPR 4 straipsnio 1 dalies 115 punktas, 36 straipsnio 1 dalies b punktas ir 37 straipsnio a punktas.

Kitas nematerialusis turtas – nematerialusis turtas pagal taikomą apskaitos standartą, atėmus prestižą (taip pat pagal taikomą apskaitos standartą).

350

1.1.1.11.1.   (–) Kitas nematerialusis turtas prieš atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų atskaitymą

KPR 4 straipsnio 1 dalies 115 punktas ir 36 straipsnio 1 dalies b punktas.

Kitas nematerialusis turtas – nematerialusis turtas pagal taikomą apskaitos standartą, atėmus prestižą (taip pat pagal taikomą apskaitos standartą).

Nurodoma suma sutampa su balanse įrašyta nematerialiojo turto, išskyrus prestižą, suma.

360

1.1.1.11.2.   Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, susiję su kitu nematerialiuoju turtu

KPR 37 straipsnio a punktas.

Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma, kuri būtų anuliuota, jeigu nematerialiojo turto, išskyrus prestižą, vertė sumažėtų arba būtų nutrauktas jo pripažinimas pagal taikomą apskaitos standartą.

370

1.1.1.12.   (–) Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro ne dėl laikinųjų skirtumų, atėmus susijusius atidėtųjų mokesčių įsipareigojimus

KPR 36 straipsnio 1 dalies c punktas ir 38 straipsnis.

380

1.1.1.13.   (–) Kredito rizikos koregavimų pagal IRB metodą trūkumas, atsižvelgiant į tikėtinus nuostolius

KPR 36 straipsnio 1 dalies d punktas, 40, 158 ir 159 straipsniai.

Nurodomos sumos nemažinamos padidėjusia atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, dalimi arba dėl kito papildomo mokesčių poveikio, kuris galėtų atsirasti, jeigu atidėjiniai būtų padidinti iki tikėtinų nuostolių lygio (KPR 40 straipsnis).

390

1.1.1.14.   (–) Nustatytų išmokų pensijų fondo turtas

KPR 4 straipsnio 1 dalies 109 punktas, 36 straipsnio 1 dalies e punktas ir 41 straipsnis.

400

1.1.1.14.1.   (–) Nustatytų išmokų pensijų fondo turtas

KPR 4 straipsnio 1 dalies 109 punktas ir 36 straipsnio 1 dalies e punktas.

Nustatytų išmokų pensijų fondo turtas apibrėžiamas kaip „nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo ar sistemos turtas, apskaičiuotas iš jo atėmus to fondo arba pagal tą sistemą prisiimtus įsipareigojimus“.

Nurodoma suma sutampa su balanse įrašyta suma (jei ji nurodyta atskirai).

410

1.1.1.14.2.   Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, susiję su nustatytų išmokų pensijų fondo turtu

KPR 4 straipsnio 1 dalies 108 ir 109 punktai, 41 straipsnio 1 dalies a punktas.

Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma, kuri būtų anuliuota, jeigu nustatytų išmokų pensijų fondo turto vertė sumažėtų arba būtų nutrauktas jo pripažinimas pagal atitinkamą apskaitos standartą.

420

1.1.1.14.3.   Nustatytų išmokų pensijų fondo turtas, kurį įstaiga gali neribotai naudoti

KPR 4 straipsnio 1 dalies 109 punktas ir 41 straipsnio 1 dalies b punktas.

Šiame straipsnyje kokia nors suma nurodoma tik tada, jeigu yra gautas kompetentingos institucijos išankstinis leidimas mažinti atskaitomą nustatytų išmokų pensijų fondo turto sumą.

Į šią eilutę įtraukiamam turtui taikomas rizikos koeficientas pagal kredito rizikos reikalavimus.

430

1.1.1.15.   (–) Abipusė kryžminė CET1 kapitalo dalių nuosavybė

KPR 4 straipsnio 1 dalies 122 punktas, 36 straipsnio 1 dalies g punktas ir 44 straipsnis.

Turimos finansų sektoriaus subjektų (apibrėžtų KPR 4 straipsnio 1 dalies 27 punkte), su kuriais turima abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, CET1 priemonės, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, buvo sukurtos siekiant dirbtinai padidinti įstaigos nuosavas lėšas.

Nurodoma suma apskaičiuojama pagal bendrąsias ilgąsias pozicijas, į ją turi būti įtraukti 1 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsniai.

440

1.1.1.16.   (–) Atskaitymai iš AT1 straipsnių, viršijantys AT1 kapitalą

KPR 36 straipsnio 1 dalies j punktas.

Nurodoma suma tiesiogiai perkeliama iš CA 1 formos straipsnio „Atskaitymai iš AT1 straipsnių, viršijantys AT1 kapitalą“. Ši suma turi būti atskaityta iš CET1.

450

1.1.1.17.   (–) Kvalifikuotoji akcijų paketo dalis, turima ne finansų sektoriaus įmonėse, kuriai kaip alternatyva gali būti taikomas 1 250 % rizikos koeficientas

KPR 4 straipsnio 1 dalies 36 punktas, 36 straipsnio 1 dalies k punkto i papunktis ir 89–91 straipsniai.

Kvalifikuotoji akcijų paketo dalis – tiesiogiai arba netiesiogiai turima įmonės kapitalo dalis, kuri sudaro 10 % ar daugiau kapitalo ar balsavimo teisių, arba tokia dalis, kuri suteikia galimybę daryti reikšmingą įtaką tos įmonės valdymui.

Pagal KPR 36 straipsnio 1 dalies k punkto i papunktį ji gali būti atskaityta iš CET1 (naudojant šį straipsnį) arba jai gali būti taikomas 1 250 % rizikos koeficientas.

460

1.1.1.18.   (–) Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kurioms kaip alternatyva gali būti taikomas 1 250 % rizikos koeficientas

KPR 36 straipsnio 1 dalies k punkto ii papunktis, 243 straipsnio 1 dalies b punktas, 244 straipsnio 1 dalies b punktas, 258 straipsnis ir 266 straipsnio 3 dalis.

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kurioms taikomas 1 250 % rizikos koeficientas, kurias antraip galima atskaityti iš CET1 (KPR 36 straipsnio 1 dalies k punkto ii papunktis). Pastaruoju atveju jos nurodomos šiame straipsnyje.

470

1.1.1.19.   (–) Nebaigti sandoriai, kuriems kaip alternatyva gali būti taikomas 1 250 % rizikos koeficientas

KPR 36 straipsnio 1 dalies k punkto iii papunktis ir 379 straipsnio 3 dalis.

Nebaigtiems sandoriams 1 250 % rizikos koeficientas pradedamas taikyti praėjus 5 dienoms nuo antro sutartinio mokėjimo arba įsipareigojimo pristatyti ir taikomas iki sandorio įvykdymo, laikantis nuosavų lėšų reikalavimų atsiskaitymo rizikai padengti. Antraip juos galima atskaityti iš CET1 (KPR 36 straipsnio 1 dalies k punkto iii papunktis). Pastaruoju atveju jie nurodomi šiame straipsnyje.

471

1.1.1.20.   (–) Į krepšelį įtrauktos pozicijos, kurių rizikos koeficiento pagal IRB metodą įstaiga negali nustatyti ir kurioms kaip alternatyva gali būti taikomas 1 250 % rizikos koeficientas

KPR 36 straipsnio 1 dalies k punkto iv papunktis ir 153 straipsnio 8 dalis.

Pagal KPR 36 straipsnio 1 dalies k punkto iv papunktį jos gali būti atskaitytos iš CET1 (naudojant šį straipsnį) arba joms gali būti taikomas 1 250 % rizikos koeficientas.

472

1.1.1.21.   (–) Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos pagal vidaus modelių metodą, kurioms kaip alternatyva gali būti taikomas 1 250 % rizikos koeficientas

KPR 36 straipsnio 1 dalies k punkto v papunktis ir 155 straipsnio 4 dalis.

Pagal KPR 36 straipsnio 1 dalies k punkto v papunktį jos gali būti atskaitytos iš CET1 (naudojant šį straipsnį) arba joms gali būti taikomas 1 250 % rizikos koeficientas.

480

1.1.1.22.   (–) Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 priemonės

KPR 4 straipsnio 1 dalies 27 punktas, 36 straipsnio 1 dalies h punktas; 43–46 straipsniai, 49 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 79 straipsnis.

Įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų (apibrėžtų KPR 4 straipsnio 1 dalies 27 punkte), kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, priemonių dalis, kuri turi būti atskaityta iš CET1.

Žr. atskaitymo alternatyvas, kai taikomas konsolidavimas (49 straipsnio 2 ir 3 dalys).

490

1.1.1.23.   (–) Atskaitomas atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų

KPR 36 straipsnio 1 dalies c punktas; 38 straipsnis ir 48 straipsnio 1 dalies a punktas.

Atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, dalis (atėmus susijusių atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų dalį, pagal KPR 38 straipsnio 5 dalies b punktą priskirtą prie atidėtųjų mokesčių turto, kuris susidaro dėl laikinųjų skirtumų), kuri turi būti atskaityta laikantis KPR 48 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos 10 % ribos.

500

1.1.1.24.   (–) Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 priemonės

KPR 4 straipsnio 1 dalies 27 punktas; 36 straipsnio 1 dalies i punktas; 43, 45, 47 straipsniai; 48 straipsnio 1 dalies b punktas; 49 straipsnio 1–3 dalys ir 79 straipsnis.

Įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų (apibrėžtų KPR 4 straipsnio 1 dalies 27 punkte), kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 priemonių dalis, kuri turi būti atskaityta laikantis KPR 48 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytos 10 % ribos.

Žr. atskaitymo alternatyvas, kai taikomas konsolidavimas (49 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys)

510

1.1.1.25.   (–) 17,65 % ribą viršijanti suma

KPR 48 straipsnio 1 dalis.

Atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, dalis ir įstaigos tiesiogiai bei netiesiogiai turimų finansų sektoriaus subjektų (apibrėžtų KPR 4 straipsnio 1 dalies 27 punkte), kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 priemonių dalis, kuri turi būti atskaityta laikantis KPR 48 straipsnio 1 dalyje nustatytos 17,65 % ribos.

520

1.1.1.26.   Kiti CET1 kapitalo pereinamojo laikotarpio koregavimai

KPR 469–472, 478 ir 481 straipsniai.

Atskaitymų koregavimai dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų. Nurodoma suma yra tiesiogiai perkeliama iš CA5 formos.

524

1.1.1.27.   Papildomi atskaitymai iš CET1 kapitalo pagal KPR 3 straipsnį

KPR 3 straipsnis.

529

1.1.1.28.   CET1 kapitalo elementai arba atskaitymai: kita

Ši eilutė įterpta tik tam, kad būtų galima lanksčiau rengti informaciją. Ji pildoma tik tais retais atvejais, kai nėra galutinio sprendimo tam tikrus kapitalo straipsnius/atskaitymus įtraukti į esamą CA1 formą. Todėl ši eilutė pildoma tik tada, kai CET1 kapitalo elementas arba atitinkamas CET1 elemento atskaitymas negali būti įtrauktas į vieną iš 020–524 eilučių.

Šio langelio negalima naudoti kapitalo straipsniams/atskaitymams, kuriems KPR netaikomas, įtraukti į mokumo koeficientų skaičiavimus (pvz., nacionaliniams kapitalo straipsniams/atskaitymams, kuriems KPR netaikomas, paskirstyti).

530

1.1.2.   PAPILDOMAS 1 LYGIO KAPITALAS

KPR 61 straipsnis.

540

1.1.2.1.   Kapitalo priemonės, atitinkančios AT1 kapitalo reikalavimus

KPR 51 straipsnio a punktas, 52–54 straipsniai, 56 straipsnio a punktas ir 57 straipsnis.

550

1.1.2.1.1.   Apmokėtos kapitalo priemonės

KPR 51 straipsnio a punktas ir 52–54 straipsniai.

Į nurodomą sumą su tomis priemonėmis susiję akcijų priedai neįskaičiuojami.

560

1.1.2.1.2. (*)   Papildomas straipsnis: reikalavimų neatitinkančios kapitalo priemonės

KPR 52 straipsnio 1 dalies c, e ir f punktai.

Sąlygos, nurodytos tuose punktuose, atspindi įvairius kapitalo atvejus ir gali kisti, taigi gali būti, kad nurodoma suma vėlesniais laikotarpiais reikalavimus atitiks.

Į nurodomą sumą su tomis priemonėmis susiję akcijų priedai neįskaičiuojami.

570

1.1.2.1.3.   Akcijų priedai

KPR 51 straipsnio b punktas.

Sąvokos „akcijų priedai“ reikšmė yra tokia pati, kaip apibrėžta taikomame apskaitos standarte.

Šiame straipsnyje nurodoma sumos dalis, susijusi su „Apmokėtomis kapitalo priemonėmis“.

580

1.1.2.1.4.   (–) Nuosavos AT1 priemonės

KPR 52 straipsnio 1 dalies b punktas, 56 straipsnio a punktas ir 57 straipsnis.

Informaciją teikiančios įstaigos arba grupės ataskaitinę dieną turimos nuosavos AT1 priemonės. Taikomos KPR 57 straipsnyje numatytos išimtys.

Turimos akcijos, priskirtos prie „Reikalavimų neatitinkančių kapitalo priemonių“, į šią eilutę neįtraukiamos.

Į nurodomą sumą įskaičiuojami su nuosavomis akcijomis susiję akcijų priedai.

Į 1.1.2.1.4–1.1.2.1.4.3 punktus neįtraukiami nei faktiniai, nei neapibrėžtieji įsipareigojimai pirkti nuosavas CET1 priemones. Faktiniai arba neapibrėžtieji įsipareigojimai pirkti nuosavas AT1 priemones nurodomi atskirai 1.1.2.1.5 punkte.

590

1.1.2.1.4.1.   (–) Tiesiogiai turimos AT1 priemonės

KPR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas, 52 straipsnio 1 dalies b punktas, 56 straipsnio a punktas ir 57 straipsnis.

Konsoliduotos grupės įstaigų turimos papildomos 1 lygio priemonės įtraukiamos į 1.1.2.1.1 punktą.

620

1.1.2.1.4.2.   (–) Netiesiogiai turimos AT1 priemonės

KPR 52 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis, 56 straipsnio a punktas ir 57 straipsnis.

621

1.1.2.1.4.3.   (–) Dirbtinai turimos AT1 priemonės

KPR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas, 52 straipsnio 1 dalies b punktas, 56 straipsnio a punktas ir 57 straipsnis.

622

1.1.2.1.5.   (–) Faktiniai arba neapibrėžtieji įsipareigojimai pirkti nuosavas AT1 priemones

KPR 56 straipsnio a punktas ir 57 straipsnis.

Pagal KPR 56 straipsnio a punktą įstaigos nuosavos papildomos 1 lygio priemonės, kurias įstaiga galėtų būti įsipareigojusi pirkti pagal esamus sutartinius įsipareigojimus, yra atskaitomos.

660

1.1.2.2.   Pereinamojo laikotarpio koregavimai dėl AT1 kapitalo priemonių, kurioms taikomas tęstinumo principas

KPR 483 straipsnio 4 ir 5 dalys, 484–487, 489 ir 491 straipsniai.

Kapitalo priemonių, pereinamuoju laikotarpiu likusių galioti kaip AT1, suma. Nurodoma suma yra tiesiogiai perkeliama iš CA5 formos.

670

1.1.2.3.   Patronuojamųjų įmonių išleistos priemonės, pripažintos kaip AT1 kapitalas

KPR 83, 85 ir 86 straipsniai.

Visa patronuojamųjų įmonių kvalifikuotojo T1 kapitalo suma, įtraukiama į konsoliduotą AT1 kapitalą.

Įtraukiamas specialiosios paskirties subjekto išleistas kvalifikuotasis AT1 kapitalas (KPR 83 straipsnis).

680

1.1.2.4.   Pereinamojo laikotarpio koregavimai dėl papildomai AT1 kapitale pripažįstamų patronuojamųjų įmonių išleistų priemonių

KPR 480 straipsnis.

Kvalifikuotojo T1 kapitalo, įtraukto į konsoliduotą AT1 kapitalą, koregavimai dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų. Šis straipsnis tiesiogiai perkeliamas iš CA5 formos.

690

1.1.2.5.   (–) Abipusė kryžminė AT1 kapitalo dalių nuosavybė

KPR 4 straipsnio 1 dalies 122 punktas, 56 straipsnio b punktas ir 58 straipsnis.

Turimos finansų sektoriaus subjektų (apibrėžtų KPR 4 straipsnio 1 dalies 27 punkte), su kuriais turima abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, AT1 priemonės, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, buvo sukurtos siekiant dirbtinai padidinti įstaigos nuosavas lėšas.

Nurodoma suma apskaičiuojama pagal bendrąsias ilgąsias pozicijas, į ją turi būti įtraukti papildomų 1 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsniai.

700

1.1.2.6.   (–) Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 priemonės

KPR 4 straipsnio 1 dalies 27 punktas, 56 straipsnio c punktas; 59, 60 ir 79 straipsniai.

Įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų (apibrėžtų KPR 4 straipsnio 1 dalies 27 punkte), kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, priemonių dalis, kuri turi būti atskaityta iš AT1.

710

1.1.2.7.   (–) Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 priemonės

KPR 4 straipsnio 1 dalies 27 punktas, 56 straipsnio d punktas, 59 ir 79 straipsniai

Įstaigos turima finansų sektoriaus subjektų (apibrėžtų 4 straipsnio 1 dalies 27 punkte), kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 priemonių dalis yra atskaitoma visa.

720

1.1.2.8.   (–) Atskaitymai iš T2 straipsnių, viršijantys T2 kapitalą

KPR 56 straipsnio e punktas

Nurodoma suma tiesiogiai perkeliama iš CA1 formos straipsnio „Atskaitymai iš T2 straipsnių, viršijantys T2 kapitalą (atskaitoma iš AT1)“.

730

1.1.2.9.   Kiti AT1 kapitalo pereinamojo laikotarpio koregavimai

KPR 474, 475, 478 ir 481 straipsniai.

Koregavimai dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų. Nurodoma suma yra tiesiogiai perkeliama iš CA5 formos.

740

1.1.2.10.   Atskaitymai iš AT1 straipsnių, viršijantys AT1 kapitalą (atskaitoma iš CET1)

KPR 36 straipsnio 1 dalies j punktas

Papildomo 1 lygio kapitalo reikšmė negali būti neigiama, bet gali būti, kad AT1 atskaitymai bus didesni už AT1 kapitalo ir susijusių akcijų priedų sumą. Kai taip nutinka, AT1 turi būti prilyginamas nuliui, o jį viršijantys AT1 atskaitymai turi būti atlikti iš CET1.

Šiuo straipsniu užtikrinama, kad 1.1.2.1–1.1.2.12 punktų suma niekada nebūtų mažesnė už 0. Jeigu šiame straipsnyje įrašomas teigiamas skaičius, 1.1.1.16 punkte įrašomas jam priešingas skaičius.

744

1.1.2.11.   Papildomi atskaitymai iš AT1 kapitalo pagal KPR 3 straipsnį

KPR 3 straipsnis.

748

1.1.2.12.   AT1 kapitalo elementai arba atskaitymai: kita

Ši eilutė įterpta tik tam, kad būtų galima lanksčiau rengti informaciją. Ji pildoma tik tais retais atvejais, kai nėra galutinio sprendimo tam tikrus kapitalo straipsnius/atskaitymus įtraukti į esamą CA1 formą. Todėl ši eilutė pildoma tik tada, kai AT1 kapitalo elementas arba atitinkamas AT1 elemento atskaitymas negali būti įtrauktas į vieną iš 530–744 eilučių.

Šio langelio negalima naudoti kapitalo straipsniams/atskaitymams, kuriems KPR netaikomas, įtraukti į mokumo koeficientų skaičiavimus (pvz., nacionaliniams kapitalo straipsniams/atskaitymams, kuriems KPR netaikomas, paskirstyti).

750

1.2.   2 LYGIO KAPITALAS

KPR 71 straipsnis.

760

1.2.1.   Kapitalo priemonės ir subordinuotosios paskolos, atitinkančios T2 kapitalo reikalavimus

KPR 62 straipsnio a punktas, 63–65 straipsniai, 66 straipsnio a punktas ir 67 straipsnis

770

1.2.1.1.   Apmokėtos kapitalo priemonės ir subordinuotosios paskolos

KPR 62 straipsnio a punktas, 63 ir 65 straipsniai.

Į nurodomą sumą su tomis priemonėmis susiję akcijų priedai neįskaičiuojami.

780

1.1.2.1.2. (*)   Papildomas straipsnis: reikalavimų neatitinkančios kapitalo priemonės ir subordinuotosios paskolos

KPR 63 straipsnio c, e ir f punktai ir 64 straipsnis.

Sąlygos, nurodomos tuose punktuose, atspindi įvairius kapitalo atvejus ir gali kisti, taigi gali būti, kad nurodoma suma vėlesniais laikotarpiais reikalavimus atitiks.

Į nurodomą sumą su tomis priemonėmis susiję akcijų priedai neįskaičiuojami.

790

1.2.1.3.   Akcijų priedai

KPR 62 straipsnio b punktas ir 65 straipsnis.

Sąvokos „akcijų priedai“ reikšmė yra tokia pati, kaip apibrėžta taikomame apskaitos standarte.

Šiame straipsnyje nurodoma sumos dalis, susijusi su „Apmokėtomis kapitalo priemonėmis“.

800

1.2.1.4.   (–) Nuosavos T2 priemonės

KPR 63 straipsnio b punkto i papunktis, 66 straipsnio a punktas ir 67 straipsnis.

Informaciją teikiančios įstaigos arba grupės ataskaitinę datą turėtos nuosavos T2 priemonės. Taikomos KPR 67 straipsnyje numatytos išimtys.

Turimos akcijos, priskirtos prie „Reikalavimų neatitinkančių kapitalo priemonių“, į šią eilutę neįtraukiamos.

Į nurodomą sumą įskaičiuojami su nuosavomis akcijomis susiję akcijų priedai.

Į 1.2.1.4–1.2.1.4.3 punktus neįtraukiami nei faktiniai, nei neapibrėžtieji įsipareigojimai pirkti nuosavas T2 priemones. Faktiniai arba neapibrėžtieji įsipareigojimai pirkti nuosavas T2 priemones nurodomi atskirai 1.2.1.5 punkte.

810

1.2.1.4.1.   (–) Tiesiogiai turimos T2 priemonės

KPR 63 straipsnio b punktas, 66 straipsnio a punktas ir 67 straipsnis.

Konsoliduotos grupės įstaigų turimos T2 priemonės, įtrauktos į 1.2.1.1 punktą.

840

1.2.1.4.2.   (–) Netiesiogiai turimos T2 priemonės

KPR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas, 63 straipsnio b punktas, 66 straipsnio a punktas ir 67 straipsnis.

841

1.2.1.4.3   (–) Dirbtinai turimos T2 priemonės

KPR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas, 63 straipsnio b punktas, 66 straipsnio a punktas ir 67 straipsnis.

842

1.2.1.5.   (–) Faktiniai arba neapibrėžtieji įsipareigojimai pirkti nuosavas T2 priemones

KPR 66 straipsnio a punktas ir 67 straipsnis.

Pagal KPR 66 straipsnio a punktą įstaigos nuosavos 2 lygio priemonės, kurias įstaiga galėtų būti įsipareigojusi pirkti pagal esamus sutartinius įsipareigojimus, yra atskaitomos.

880

1.2.2.   Pereinamojo laikotarpio koregavimai dėl T2 kapitalo priemonių ir subordinuotųjų paskolų, kurioms taikomas tęstinumo principas

KPR 483 straipsnio 6 ir 7 dalys, 484, 486, 488, 490 ir 491 straipsniai.

Kapitalo priemonių, pereinamuoju laikotarpiu likusių galioti kaip T2, suma. Nurodoma suma yra tiesiogiai perkeliama iš CA5 formos.

890

1.2.3.   Patronuojamųjų įmonių išleistos priemonės, pripažintos kaip T2 kapitalas

KPR 83, 87 ir 88 straipsniai.

Visa patronuojamųjų įmonių kvalifikuotųjų nuosavų lėšų suma, įtraukta į konsoliduotą T2.

Įtraukiamas specialiosios paskirties subjekto išleistas kvalifikuotasis 2 lygio kapitalas (KPR 83 straipsnis).

900

1.2.4.   Pereinamojo laikotarpio koregavimai dėl papildomai T2 kapitale pripažįstamų patronuojamųjų įmonių išleistų priemonių

KPR 480 straipsnis.

Kvalifikuotųjų nuosavų lėšų, įtrauktų į konsoliduotą T2 kapitalą, koregavimai dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų. Šis straipsnis tiesiogiai perkeliamas iš CA5 formos.

910

1.2.5.   Atidėjinių pagal IRB metodą perviršis, atsižvelgiant į reikalavimus atitinkančius tikėtinus nuostolius

KPR 62 straipsnio d punktas.

Kai įstaigos pagal riziką įvertintos pozicijos sumas skaičiuoja pagal IRB metodą, šį straipsnį sudaro teigiamos reikšmės, gautos palyginus atidėjinius ir tikėtinus nuostolius, kurie atitinka T2 kapitalo reikalavimus.

920

1.2.6.   Bendrosios kredito rizikos koregavimai pagal SA

KPR 62 straipsnio c punktas.

Kai įstaigos pagal riziką įvertintos pozicijos sumas skaičiuoja pagal standartizuotą metodą, šį straipsnį sudaro bendrosios kredito rizikos koregavimai, atitinkantys T2 kapitalo reikalavimus.

930

1.2.7.   (–) Abipusė kryžminė T2 kapitalo dalių nuosavybė

KPR 4 straipsnio 1 dalies 122 punktas, 66 straipsnio b punktas ir 68 straipsnis.

Turimos finansų sektoriaus subjektų (apibrėžtų KPR 4 straipsnio 1 dalies 27 punkte), su kuriais turima abipusės kryžminės nuosavybės, T2 priemonės, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, buvo sukurtos siekiant dirbtinai padidinti įstaigos nuosavas lėšas.

Nurodoma suma turi būti apskaičiuota pagal bendrąsias ilgąsias pozicijas, į ją turi būti įtraukti 2 ir 3 lygių nuosavų lėšų draudimo straipsniai.

940

1.2.8.   (–) Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 priemonės

KPR 4 straipsnio 1 dalies 27 punktas, 66 straipsnio c punktas, 68–70 ir 79 straipsniai.

Įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų (apibrėžtų KPR 4 straipsnio 1 dalies 27 punkte), kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, priemonių dalis, kuri turi būti atskaityta iš T2.

950

1.2.9.   (–) Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 priemonės

KPR 4 straipsnio 1 dalies 27 punktas, 66 straipsnio d punktas, 68, 69 ir 79 straipsniai

Įstaigos turimos finansų sektoriaus subjektų (apibrėžtų KPR 4 straipsnio 1 dalies 27 punkte), kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 priemonės yra atskaitomos visos.

960

1.2.10.   Kiti T2 kapitalo pereinamojo laikotarpio koregavimai

KPR 476–478 ir 481 straipsniai

Koregavimai dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų. Nurodoma suma yra tiesiogiai perkeliama iš CA5 formos.

970

1.2.11.   Atskaitymai iš T2 straipsnių, viršijantys T2 kapitalą (atskaitoma iš AT1)

KPR 56 straipsnio e punktas.

2 lygio kapitalo reikšmė negali būti neigiama, bet gali būti, kad T2 atskaitymai bus didesni už T2 kapitalo ir susijusių akcijų priedų sumą. Kai taip nutinka, T2 prilyginamas nuliui, o jį viršijantys T2 atskaitymai atliekami iš AT1.

Šiuo straipsniu užtikrinama, kad 1.2.1–1.2.13 punktų suma niekada nebūtų mažesnė už nulį. Jeigu šiame straipsnyje įrašomas teigiamas skaičius, 1.1.2.8 punkte įrašomas jam priešingas skaičius.

974

1.2.12.   (–) Papildomi atskaitymai iš T2 kapitalo pagal KPR 3 straipsnį

KPR 3 straipsnis.

978

1.2.13.   T2 kapitalo elementai arba atskaitymai: kita

Ši eilutė įterpta tik tam, kad būtų galima lanksčiau rengti informaciją. Ji pildoma tik tais retais atvejais, kai nėra galutinio sprendimo tam tikrus kapitalo straipsnius/atskaitymus įtraukti į esamą CA1 formą. Todėl ši eilutė pildoma tik tada, kai T2 kapitalo elementas arba atitinkamas T2 kapitalo elemento atskaitymas negali būti įtrauktas į vieną iš 750–974 eilučių.

Šio langelio negalima naudoti kapitalo straipsniams/atskaitymams, kuriems KPR netaikomas, įtraukti į mokumo koeficientų skaičiavimus (pvz., nacionaliniams kapitalo straipsniams/atskaitymams, kuriems KPR netaikomas, paskirstyti).

1.3.   C 02.00. NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI (CA2)

1.3.1.   Nurodymai dėl konkrečių pozicijų

Eilutė

Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai

010

1.   BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA

KPR 92 straipsnio 3 dalis, 95, 96 ir 98 straipsniai

020

1*.   Iš jos: investicinėms įmonėms pagal KPR 95 straipsnio 2 dalį ir 98 straipsnį

Investicinėms įmonėms pagal KPR 95 straipsnio 2 dalį ir 98 straipsnį.

030

1**.   Iš jos: investicinėms įmonėms pagal KPR 96 straipsnio 2 dalį ir 97 straipsnį

Investicinėms įmonėms pagal KPR 96 straipsnio 2 dalį ir 97 straipsnį.

040

1.1.   PAGAL KREDITO RIZIKĄ, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKĄ, GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKĄ IR SU NEBAIGTAIS SANDORIAIS SUSIJUSIĄ RIZIKĄ ĮVERTINTOS POZICIJOS SUMOS

KPR 92 straipsnio 3 dalies a ir f punktai

050

1.1.1.   Standartizuotas metodas (SA)

CR SA ir SEC SA formos bendrų pozicijų sumų lygmeniu.

060

1.1.1.1.   Pozicijų klasės pagal standartizuotą metodą, išskyrus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas

CR SA forma bendrų pozicijų sumų lygmeniu. Pozicijų klasės pagal SA metodą – tai KPR 112 straipsnyje išvardytos pozicijų klasės, išskyrus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas.

070

1.1.1.1.01.   Centrinės valdžios arba centrinių bankų pozicijos

Žr. CR SA formą

080

1.1.1.1.02.   Regioninės arba vietos valdžios institucijų pozicijos

Žr. CR SA formą

090

1.1.1.1.03.   Viešojo sektoriaus subjektų pozicijos

Žr. CR SA formą

100

1.1.1.1.04.   Daugiašalių plėtros bankų pozicijos

Žr. CR SA formą

110

1.1.1.1.05.   Tarptautinių organizacijų pozicijos

Žr. CR SA formą

120

1.1.1.1.06.   Įstaigų pozicijos

Žr. CR SA formą

130

1.1.1.1.07.   Įmonių pozicijos

Žr. CR SA formą

140

1.1.1.1.08.   Mažmeninės pozicijos

Žr. CR SA formą

150

1.1.1.1.09.   Nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos

Žr. CR SA formą

160

1.1.1.1.10.   Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui

Žr. CR SA formą

170

1.1.1.1.11.   Pozicijos, susijusios su ypač didele rizika

Žr. CR SA formą

180

1.1.1.1.12.   Padengtų obligacijų pozicijos

Žr. CR SA formą

190

1.1.1.1.13.   Trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčių įstaigų ir įmonių pozicijos

Žr. CR SA formą

200

1.1.1.1.14.   Pozicijos, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) investiciniai vienetai arba akcijos

Žr. CR SA formą

210

1.1.1.1.15.   Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos

Žr. CR SA formą

211

1.1.1.1.16.   Kitos pozicijos

Žr. CR SA formą

220

1.1.1.2.   Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal standartizuotą metodą

CR SEC SA forma bendros pakeitimo vertybiniais popieriais rūšių sumos lygmeniu.

230

1.1.1.2.*   iš jų: pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos

CR SEC SA forma bendros pakeitimo vertybiniais popieriais rūšių sumos lygmeniu.

240

1.1.2.   Vidaus reitingais pagrįstas metodas (IRB)

250

1.1.2.1.   IRB metodai, kai nenaudojami nei pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai, nei perskaičiavimo koeficientai

CR IRB forma bendros pozicijų sumos lygmeniu (kai nenaudojami nei pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai, nei perskaičiavimo koeficientai)

260

1.1.2.1.01.   Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos

Žr. CR IRB formą.

270

1.1.2.1.02.   Įstaigų pozicijos

Žr. CR IRB formą.

280

1.1.2.1.03.   Įmonių pozicijos: MVĮ pozicijos

Žr. CR IRB formą.

290

1.1.2.1.04.   Įmonių pozicijos: specializuoto skolinimo pozicijos

Žr. CR IRB formą.

300

1.1.2.1.05.   Įmonių pozicijos: kitos pozicijos

Žr. CR IRB formą.

310

1.1.2.2.   IRB metodai, kai naudojami pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai ir (arba) perskaičiavimo koeficientas

CR IRB forma bendros pozicijų sumos lygmeniu (kai naudojami pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai ir (arba) perskaičiavimo koeficientai).

320

1.1.2.2.01.   Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos

Žr. CR IRB formą.

330

1.1.2.2.02.   Įstaigų pozicijos

Žr. CR IRB formą.

340

1.1.2.2.03.   Įmonių pozicijos: MVĮ pozicijos

Žr. CR IRB formą.

350

1.1.2.2.04.   Įmonių pozicijos: specializuoto skolinimo pozicijos

Žr. CR IRB formą.

360

1.1.2.2.05.   Įmonių pozicijos: kitos pozicijos

Žr. CR IRB formą.

370

1.1.2.2.06.   Mažmeninės pozicijos: užtikrintos nekilnojamuoju turtu MVĮ pozicijos

Žr. CR IRB formą.

380

1.1.2.2.07.   Mažmeninės pozicijos: užtikrintos nekilnojamuoju turtu ne MVĮ pozicijos

Žr. CR IRB formą.

390

1.1.2.2.08.   Mažmeninės pozicijos: reikalavimus atitinkančios atnaujinamosios pozicijos

Žr. CR IRB formą.

400

1.1.2.2.09.   Mažmeninės pozicijos: kitos MVĮ pozicijos

Žr. CR IRB formą.

410

1.1.2.2.10.   Mažmeninės pozicijos: kitos ne MVĮ pozicijos

Žr. CR IRB formą.

420

1.1.2.3.   Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos pagal IRB metodą

Žr. CR EQU IRB formą.

430

1.1.2.4.   Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal IRB metodą

CR SEC IRB forma bendros pakeitimo vertybiniais popieriais rūšių sumos lygmeniu.

440

1.1.2.4*.   Iš jos: pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos

CR SEC IRB forma bendros pakeitimo vertybiniais popieriais rūšių sumos lygmeniu.

450

1.1.2.5.   Kito nekreditinių įsipareigojimų turto pozicijos

Nurodoma suma – tai pagal riziką įvertinta pozicijos suma, apskaičiuota pagal KPR 156 straipsnį.

460

1.1.3.   Rizikos pozicijos suma, susijusi su įmokomis į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą

KPR 307–309 straipsniai.

490

1.2.   BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA ATSISKAITYMO/PRISTATYMO RIZIKAI

KPR 92 straipsnio 3 dalies c punkto ii papunktis ir 92 straipsnio 4 dalies b punktas

500

1.2.1.   Atsiskaitymo/pristatymo rizika ne prekybos knygoje

Žr. CR SETT formą.

510

1.2.2.   Atsiskaitymo/pristatymo rizika prekybos knygoje

Žr. CR SETT formą.

520

1.3.   BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA POZICIJOS RIZIKAI, UŽSIENIO VALIUTOS KURSO RIZIKAI IR BIRŽOS PREKIŲ KAINOS RIZIKAI

KPR 92 straipsnio 3 dalies b punkto i papunktis, c punkto i ir iii papunkčiai, 92 straipsnio 4 dalies b punktas.

530

1.3.1.   Rizikos pozicijos suma pozicijos rizikai, užsienio valiutos kurso rizikai ir biržos prekių kainos rizikai pagal standartizuotus metodus (SA)

540

1.3.1.1.   Skolos priemonės, kuriomis prekiaujama

MKR SA TDI forma bendros valiutų sumos lygmeniu.

550

1.3.1.2.   Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos

MKR SA EQU forma bendros nacionalinių rinkų sumos lygmeniu.

560

1.3.1.3.   Užsienio valiutos kurso pozicijos

Žr. MKR SA FX formą.

570

1.3.1.4.   Biržos prekių kainų pozicijos

Žr. MKR SA COM formą.

580

1.3.2.   Rizikos pozicijos suma pozicijos rizikai, užsienio valiutos kurso rizikai ir biržos prekių kainos rizikai pagal vidaus modelius (IM)

Žr. MKR IM formą.

590

1.4.   BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA OPERACINEI RIZIKAI (OpR)

KPR 92 straipsnio 3 dalies e punktas ir 92 straipsnio 4 dalies b punktas.

Investicinėse įmonėse pagal 95 straipsnio 2 dalį, 96 straipsnio 2 dalį ir 98 straipsnį šis elementas yra lygus nuliui.

600

1.4.1.   OpR bazinio indikatoriaus metodas (BIA)

Žr. OPR formą.

610

1.4.2.   OpR standartizuotas (TSA)/alternatyvus standartizuotas (ASA) metodai

Žr. OPR formą.

620

1.4.3.   OpR pažangieji vertinimo metodai (AMA)

Žr. OPR formą.

630

1.5.   PAPILDOMA RIZIKOS POZICIJOS SUMA DĖL PASTOVIŲJŲ PRIDĖTINIŲ IŠLAIDŲ

KPR 95 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 2 dalis, 97 straipsnis ir 98 straipsnio 1 dalies a punktas.

Tik investicinėms įmonėms pagal KPR 95 straipsnio 2 dalį, 96 straipsnio 2 dalį ir 98 straipsnį. Taip pat žr. KPR 97 straipsnį.

KPR 96 straipsnyje nurodytos investicinės įmonės 97 straipsnyje nurodytą sumą padaugina iš 12,5.

KPR 95 straipsnyje nurodytos investicinės įmonės informaciją teikia taip:

—

jeigu KPR 95 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta suma yra didesnė negu 95 straipsnio 2 dalyje b punkte nurodyta suma, įrašoma suma yra lygi nuliui;

—

jeigu KPR 95 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta suma yra didesnė negu 95 straipsnio 2 dalyje a punkte nurodyta suma, įrašoma suma, gauta iš pirmosios sumos atėmus antrąją.

640

1.6.   BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA KREDITO VERTINIMO KOREGAVIMUI

KPR 92 straipsnio 3 dalies d punktas. Žr. CVA formą.

650

1.6.1.   Pažangusis metodas

Nuosavų lėšų reikalavimai kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti pagal KPR 383 straipsnį. Žr. CVA formą.

660

1.6.2.   Standartizuotas metodas

Nuosavų lėšų reikalavimai kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti pagal KPR 384 straipsnį. Žr. CVA formą.

670

1.6.3   Grindžiama OEM

Nuosavų lėšų reikalavimai kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti pagal KPR 385 straipsnį. Žr. CVA formą.

680

1.7.   BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA, SUSIJUSI SU DIDELĖMIS PREKYBOS KNYGOS POZICIJOMIS

KPR 92 straipsnio 3 dalies b punkto ii papunktis, 395–401 straipsniai

690

1.8.   KITOS RIZIKOS POZICIJOS SUMOS

KPR 3, 458 ir 459 straipsniai ir rizikos pozicijos sumos, kurių negalima priskirti nė vienam iš 1.1–1.7 straipsnių.

Įstaigos nurodo sumas, kurių reikia, kad atitiktų:

 

Komisijos nustatytus griežtesnius rizikos ribojimo reikalavimus pagal KPR 458 ir 459 straipsnius;

 

papildomas rizikos pozicijos sumas pagal KPR 3 straipsnį.

Šis straipsnis nėra susijęs su detaliąja forma.

710

1.8.2.   Iš jų: papildomi griežtesni rizikos ribojimo reikalavimai pagal 458 straipsnį

KPR 458 straipsnis.

720

1.8.2*.   Iš jų: reikalavimai didelėms pozicijoms

KPR 458 straipsnis.

730

1.8.2**.   Iš jų: dėl pakeistų gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus kainų burbulams skirtų rizikos koeficientų

KPR 458 straipsnis.

740

1.8.2***.   Iš jų: iš jų: dėl pozicijų finansų sektoriaus viduje

KPR 458 straipsnis.

750

1.8.3.   Iš jų: papildomi griežtesni rizikos ribojimo reikalavimai pagal 459 straipsnį

KPR 459 straipsnis.

760

1.8.4.   Iš jų: papildoma rizikos pozicijos suma pagal KPR 3 straipsnį

KPR 3 straipsnis.

Turi būti pranešama papildoma rizikos pozicijos suma. Į ją įtraukiamos tik papildomos sumos (pvz., jei pozicijai, kurios vertė 100, taikomas 20 % rizikos koeficientas ir įstaiga, remdamasi KPR 3 straipsniu, taiko 50 % rizikos koeficientą, nurodoma suma yra 30).

1.4.   C 03.00. KAPITALO PAKANKAMUMO KOEFICIENTAI IR KAPITALO LYGIAI (CA3)

1.4.1.   Nurodymai dėl konkrečių pozicijų

Eilutės

010

1.   CET1 kapitalo pakankamumo koeficientas

KPR 92 straipsnio 2 dalies a punktas.

CET1 kapitalo pakankamumo koeficientas yra įstaigos CET1 kapitalas, išreikštas bendros rizikos pozicijos sumos procentine dalimi.

020

2.   CET1 kapitalo perviršis (+)/deficitas (–)

Šiame straipsnyje parodomas absoliutusis CET1 kapitalo perviršio arba deficito dydis pagal KPR 92 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą reikalavimą (4,5 %), t. y. neatsižvelgiant į kapitalo rezervus ir pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl pakankamumo koeficiento.

030

3.   T1 kapitalo pakankamumo koeficientas

KPR 92 straipsnio 2 dalies b punktas.

T1 kapitalo pakankamumo koeficientas yra įstaigos 1 lygio kapitalas, išreikštas bendros rizikos pozicijos sumos procentine dalimi.

040

4.   T1 kapitalo perviršis (+)/deficitas (–)

Šiame straipsnyje parodomas absoliutusis T1 kapitalo perviršio arba deficito dydis pagal KPR 92 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą reikalavimą (6 %), t. y. neatsižvelgiant į kapitalo rezervus ir pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl pakankamumo koeficiento.

050

5.   Viso kapitalo pakankamumo koeficientas

KPR 92 straipsnio 2 dalies c punktas.

Bendras kapitalo pakankamumo koeficientas yra įstaigos nuosavos lėšos, išreikštos bendros rizikos pozicijos sumos procentine dalimi.

060

6.   Viso kapitalo perviršis (+)/deficitas (–)

Šiame straipsnyje parodomas absoliutusis nuosavų lėšų perviršio arba deficito dydis pagal KPR 92 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą reikalavimą (8 %), t. y. neatsižvelgiant į kapitalo rezervus ir pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl pakankamumo koeficiento.

070

CET1 kapitalo pakankamumo koeficientas, įskaitant II ramsčio koregavimus

KPR 92 straipsnio 2 dalies a punktas ir IV KPD 104 straipsnio 2 dalis.

Šis langelis turi būti pildomas tik tada, jei kompetentingos įstaigos sprendimas turi įtakos CET1 kapitalo pakankamumo koeficientui.

080

Siekiamas CET1 kapitalo pakankamumo koeficientas dėl II ramsčio koregavimų

IV KPD 104 straipsnio 2 dalis

Šis langelis turi būti pildomas tik tada, jei kompetentinga institucija nusprendžia, kad įstaigai turi būti taikomas didesnis siekiamo CET1 kapitalo pakankamumo koeficientas.

090

T1 kapitalo pakankamumo koeficientas, įskaitant II ramsčio koregavimus

KPR 92 straipsnio 2 dalies b punktas ir IV KPD 104 straipsnio 2 dalis

Šis langelis turi būti pildomas tik tada, jei kompetentingos įstaigos sprendimas turi įtakos T1 kapitalo pakankamumo koeficientui.

100

Siekiamas T1 kapitalo pakankamumo koeficientas dėl II ramsčio koregavimų

IV KPD 104 straipsnio 2 dalis.

Šis langelis turi būti pildomas tik tada, jei kompetentinga institucija nusprendžia, kad įstaigai turi būti taikomas didesnis T1 kapitalo pakankamumo koeficientas.

110

Viso kapitalo pakankamumo koeficientas, įskaitant II ramsčio koregavimus

KPR 92 straipsnio 2 dalies c punktas ir IV KPD 104 straipsnio 2 dalis

Šis langelis turi būti pildomas tik tada, jei kompetentingos įstaigos sprendimas turi įtakos bendro kapitalo pakankamumo koeficientui.

120

Siekiamas viso kapitalo pakankamumo koeficientas dėl II ramsčio koregavimų

IV KPD 104 straipsnio 2 dalis.

Šis langelis turi būti pildomas tik tada, jei kompetentinga institucija nusprendžia, kad įstaigai turi būti taikomas didesnis siekiamo bendro kapitalo pakankamumo koeficientas.

1.5.   C 04.00. PAPILDOMI STRAIPSNIAI (CA4)

1.5.1.   Nurodymai dėl konkrečių pozicijų

Eilutės

010

1.   Bendra atidėtųjų mokesčių turto suma

Šiame straipsnyje nurodoma suma yra lygi naujausiame patikrintame ar audituotame balanse įrašytai sumai.

020

1.1.   Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris nepriklauso nuo būsimo pelningumo

KPR 39 straipsnis.

Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris nepriklauso nuo būsimo pelningumo ir kuriam dėl to yra taikomas rizikos koeficientas.

030

1.2.   Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro ne dėl laikinųjų skirtumų

KPR 36 straipsnio 1 dalies c punktas ir 38 straipsnis.

Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, bet susidaro ne dėl laikinųjų skirtumų, todėl jam netaikomos jokios ribos (t. y. jis visas atskaitomas iš CET1).

040

1.3.   Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų

KPR 36 straipsnio 1 dalies c punktas; 38 straipsnis ir 48 straipsnio 1 dalies a punktas.

Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, todėl iš CET1 jis atskaitomas laikantis 10 % ir 17,65 % ribos pagal KPR 48 straipsnį.

050

2.   Bendra atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma

Šiame straipsnyje nurodoma suma yra lygi naujausiame patikrintame ar audituotame balanse įrašytai sumai.

060

2.1.   Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, kurie nėra atskaitomi iš atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo

KPR 38 straipsnio 3 ir 4 dalys.

Taigi į šį straipsnį įtraukiami atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, kuriais mažinama reikalaujama atskaityti prestižo, kito nematerialiojo turto arba nustatytų išmokų pensijų fondo turto suma ir kurie yra nurodyti atitinkamai CA1 formos 1.1.1.10.3, 1.1.1.11.2 ir 1.1.1.14.2 punktuose.

070

2.2.   Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, kurie yra atskaitomi iš atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo

KPR 38 straipsnis.

080

2.2.1.   Atskaitomi atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, susiję su atidėtųjų mokesčių turtu, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro ne dėl laikinųjų skirtumų

KPR 38 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys.

Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, kuriais gali būti mažinamas atidėtųjų mokesčių turtas, priklausantis nuo būsimo pelningumo, pagal KPR 38 straipsnio 3 ir 4 dalis ir kurie nėra priskiriami prie atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, pagal KPR 38 straipsnio 5 dalį.

090

2.2.2.   Atskaitomi atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, susiję su atidėtųjų mokesčių turtu, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų

KPR 38 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys.

Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, kuriais gali būti mažinamas atidėtųjų mokesčių turtas, priklausantis nuo būsimo pelningumo, pagal KPR 38 straipsnio 3 ir 4 dalis ir kurie yra priskiriami prie atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, pagal KPR 38 straipsnio 5 dalį.

100

3.   Kredito rizikos koregavimų, papildomų vertės koregavimų ir kitų nuosavų lėšų sumažinimų pagal IRB metodą perviršis (+) arba trūkumas (–), atsižvelgiant į tikėtinus nuostolius pagal pozicijas, kurių atžvilgiu nėra įsipareigojimų neįvykdymo atvejų

KPR 36 straipsnio 1 dalies d punktas, 62 straipsnio d punktas, 158 ir 159 straipsniai.

Šį punktą pildo tik IRB metodą taikančios įstaigos.

110

3.1.   Bendra kredito rizikos koregavimų, papildomų vertės koregavimų ir kitų nuosavų lėšų sumažinimų suma, į kurią galima atsižvelgti apskaičiuojant tikėtinų nuostolių sumą

KPR 159 straipsnis.

Šį punktą pildo tik IRB metodą taikančios įstaigos.

120

3.1.1.   Bendrosios kredito rizikos koregavimai

KPR 159 straipsnis.

Šį punktą pildo tik IRB metodą taikančios įstaigos.

130

3.1.2.   Specifinės kredito rizikos koregavimai

KPR 159 straipsnis.

Šį punktą pildo tik IRB metodą taikančios įstaigos.

131

3.1.3.   Papildomi vertės koregavimai ir kiti nuosavų lėšų sumažinimai

KPR 34, 110 ir 159 straipsniai.

Šį punktą pildo tik IRB metodą taikančios įstaigos.

140

3.2.   Bendra reikalavimus atitinkančių tikėtinų nuostolių suma

KPR 158 straipsnio 5, 6 ir 10 dalys ir 159 straipsnis.

Šį punktą pildo tik IRB metodą taikančios įstaigos. Nurodomi tik tikėtini nuostoliai, susiję pozicijomis, kurių atžvilgiu nėra įsipareigojimų neįvykdymo atvejų.

145

4.   Specifinės kredito rizikos koregavimų pagal IRB metodą perviršis (+) arba trūkumas (–), atsižvelgiant į tikėtinus nuostolius pagal pozicijas esant įsipareigojimų neįvykdymui

KPR 36 straipsnio 1 dalies d punktas, 62 straipsnio d punktas, 158 ir 159 straipsniai.

Šį punktą pildo tik IRB metodą taikančios įstaigos.

150

4.1.   Specifinės kredito rizikos koregavimai ir panašiai vertinamos pozicijos

KPR 159 straipsnis.

Šį punktą pildo tik IRB metodą taikančios įstaigos.

155

4.2.   Bendra reikalavimus atitinkančių tikėtinų nuostolių suma

KPR 158 straipsnio 5, 6 ir 10 dalys ir 159 straipsnis.

Šį punktą pildo tik IRB metodą taikančios įstaigos. Nurodomi tik tikėtini nuostoliai pagal pozicijas esant įsipareigojimų neįvykdymui.

160

5.   Pagal riziką įvertintos pozicijos sumos, skirtos T2 kapitalo reikalavimus atitinkančio atidėjinio perviršio apribojimui apskaičiuoti

KPR 62 straipsnio d punktas.

IRB metodą taikančioms įstaigoms pagal KPR 62 straipsnio d punktą atidėjinių (tikėtiniems nuostoliams padengti) perviršio sumai, kurią galima įtraukti į T2 kapitalą, taikomas apribojimas – 0,6 % pagal riziką įvertintos pozicijos sumos, apskaičiuotos pagal IRB metodą.

Šiame straipsnyje nurodoma suma – pagal riziką įvertintos pozicijos sumos (t. y. nepadaugintos iš 0,6 %), kurios sudaro apribojimo apskaičiavimo pagrindą.

170

6.   Visa bendroji atidėjinių suma, kurią galima įtraukti į T2 kapitalą

KPR 62 straipsnio c punktas.

Į šį straipsnį įtraukiami bendrosios kredito rizikos koregavimai, kuriuos galima įtraukti į T2 kapitalą, prieš taikant apribojimą.

Suma nurodoma neatskaičius mokesčių.

180

7.   Pagal riziką įvertintos pozicijos sumos, skirtos T2 kapitalo reikalavimus atitinkančio atidėjinio apribojimui apskaičiuoti

KPR 62 straipsnio c punktas.

Pagal KPR 62 straipsnio c punktą kredito rizikos koregavimams, kuriuos galima įtraukti į T2 kapitalą, taikomas apribojimas – 1,25 % pagal riziką įvertintos pozicijos sumos.

Šiame straipsnyje nurodoma suma – pagal riziką įvertintos pozicijos sumos (t. y. nepadaugintos iš 1,25 %), kurios sudaro apribojimo apskaičiavimo pagrindą.

190

8.   Neatskaitomų turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, kapitalo dalių riba

KPR 46 straipsnio 1 dalies a punktas.

Šiame straipsnyje nurodoma riba, iki kurios turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, kapitalo dalys nėra atskaitomos. Ši suma gaunama sudėjus visus straipsnius, pagal kuriuos ši riba apskaičiuojama, ir gautą sumą padauginus iš 10 %.

200

9.   10 % CET1 riba

KPR 48 straipsnio 1 dalies a ir b punktai.

Šiame straipsnyje nurodoma 10 % riba, taikoma turimoms finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, kapitalo dalims ir atidėtųjų mokesčių turtui, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų.

Ši suma gaunama sudėjus visus straipsnius, pagal kuriuos ši riba apskaičiuojama, ir gautą sumą padauginus iš 10 %.

210

10.   17,65 % CET1 riba

KPR 48 straipsnio 1 dalis.

Šiame straipsnyje nurodoma 17,65 % riba, taikoma turimoms finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, kapitalo dalims ir atidėtųjų mokesčių turtui, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, ir kuri turi būti taikoma pritaikius 10 % ribą.

Riba apskaičiuota taip, kad pripažįstama dviejų straipsnių suma neviršytų 15 % bendro 1 lygio nuosavo kapitalo po visų atskaitymų, neįskaičiuojant koregavimų dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų.

225

11.1.   Reikalavimus atitinkantis kapitalas nustatant kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, turimą ne finansų sektoriuje

4 straipsnio 1 dalies 71 punkto a papunktis.

226

11.2.   Reikalavimus atitinkantis kapitalas nustatant dideles pozicijas

4 straipsnio 1 dalies 71 punkto b papunktis.

230

12.   Turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis atėmus trumpąsias pozicijas

KPR 44–46 ir 49 straipsniai.

240

12.1.   Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis

KPR 44, 45, 46 ir 49 straipsniai.

250

12.1.1.   Bendroji tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis

KPR 44, 46 ir 49 straipsniai.

Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis, išskyrus:

a)

5 darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį turimas platinamas pozicijas;

b)

sumas, susijusias su investicijomis, kurioms taikoma kuri nors iš 49 straipsnyje numatytų alternatyvų, ir

c)

turimas kapitalo dalis, kurios laikomos abipuse kryžmine kapitalo dalių nuosavybe, kaip nurodyta KPR 36 straipsnio 1 dalies g punkte.

260

12.1.2.   Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų tiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

KPR 45 straipsnis.

Pagal KPR 45 straipsnį trumpąsias pozicijas leidžiama užskaityti toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jeigu trumposios pozicijos terminas sutampa su ilgosios pozicijos terminu arba jos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai.

270

12.2.   Netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis

KPR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas, 44 ir 45 straipsniai.

280

12.2.1.   Bendroji netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis

KPR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas, 44 ir 45 straipsniai.

Nurodoma suma – netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų kapitalo priemonių dalis prekybos knygoje, kurią sudaro turimi indekso vertybiniai popieriai. Ji nustatoma apskaičiuojant pagrindinės pozicijos ir į indeksus įtrauktų finansų sektoriaus subjektų kapitalo priemonių santykį.

Kapitalo dalys, laikomos abipuse kryžmine kapitalo dalių nuosavybe pagal KPR 36 straipsnio 1 dalies g punktą, neįskaičiuojamos.

290

12.2.2.   (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų netiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

KPR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas ir 45 straipsnis.

Pagal KPR 45 straipsnio a punktą trumpąsias pozicijas leidžiama užskaityti toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jeigu trumposios pozicijos terminas sutampa su ilgosios pozicijos terminu arba jos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai.

291

12.3.1.   Dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis

KPR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas, 44 ir 45 straipsniai.

292

12.3.2.   Bendroji dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis

KPR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas, 44 ir 45 straipsniai.

293

12.3.3.   (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų dirbtinai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

KPR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas ir 45 straipsnis.

300

13.   Turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis atėmus trumpąsias pozicijas

KPR 58–60 straipsniai

310

13.1.   Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis

KPR 58, 59 straipsniai ir 60 straipsnio 2 dalis.

320

13.1.1.   Bendroji tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis

KPR 58 straipsnis ir 60 straipsnio 2 dalis.

Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis, išskyrus:

a)

5 darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį turimas platinamas pozicijas ir

b)

turimas kapitalo dalis, laikomas abipuse kryžmine kapitalo dalių nuosavybe, kaip nurodyta KPR 56 straipsnio b punkte.

330

13.1.2.   Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų tiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

KPR 59 straipsnis.

Pagal KPR 59 straipsnio a punktą trumpąsias pozicijas leidžiama užskaityti toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jeigu trumposios pozicijos terminas sutampa su ilgosios pozicijos terminu arba jos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai.

340

13.2.   Netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis

KPR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas, 58 ir 59 straipsniai.

350

13.2.1.   Bendroji netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis

KPR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas, 58 ir 59 straipsniai.

Nurodoma suma – netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų kapitalo priemonių dalis prekybos knygoje, kurią sudaro turimi indekso vertybiniai popieriai. Ji nustatoma apskaičiuojant pagrindinės pozicijos ir į indeksus įtrauktų finansų sektoriaus subjektų kapitalo priemonių santykį.

Kapitalo dalys, laikomos abipuse kryžmine kapitalo dalių nuosavybe pagal KPR 56 straipsnio b punktą, neįskaičiuojamos.

360

13.2.2.   (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų netiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

KPR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas ir 59 straipsnis.

Pagal KPR 59 straipsnio a punktą trumpąsias pozicijas leidžiama užskaityti toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jeigu trumposios pozicijos terminas sutampa su ilgosios pozicijos terminu arba jos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai.

361

13.3.   Dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis

KPR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas, 58 ir 59 straipsniai.

362

13.3.1.   Bendroji dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis

KPR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas, 58 ir 59 straipsniai.

363

13.3.2.   (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų dirbtinai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

KPR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas ir 59 straipsnis.

370

14.   Turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis atėmus trumpąsias pozicijas

KPR 68–70 straipsniai.

380

14.1.   Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis

KPR 68, 69 straipsniai ir 70 straipsnio 2 dalis.

390

14.1.1.   Bendroji tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis

KPR 68 straipsnis ir 70 straipsnio 2 dalis.

Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis, išskyrus:

a)

5 darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį turimas platinamas pozicijas ir

b)

turimas kapitalo dalis, laikomas abipuse kryžmine kapitalo dalių nuosavybe, kaip nurodyta KPR 66 straipsnio b punkte.

400

14.1.2.   (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų tiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

KPR 69 straipsnis.

Pagal KPR 69 straipsnio a punktą trumpąsias pozicijas leidžiama užskaityti toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jeigu trumposios pozicijos terminas sutampa su ilgosios pozicijos terminu arba jos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai.

410

14.2.   Netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis

KPR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas, 68 ir 69 straipsniai.

420

14.2.1.   Bendroji netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis

KPR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas, 68 ir 69 straipsniai.

Nurodoma suma – netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų kapitalo priemonių dalis prekybos knygoje, kurią sudaro turimi indekso vertybiniai popieriai. Ji nustatoma apskaičiuojant pagrindinės pozicijos ir į indeksus įtrauktų finansų sektoriaus subjektų kapitalo priemonių santykį.

Kapitalo dalys, laikomos abipuse kryžmine kapitalo dalių nuosavybe pagal KPR 66 straipsnio b punktą, neįskaičiuojamos.

430

14.2.2.   (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų netiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

KPR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas ir 69 straipsnis.

Pagal KPR 69 straipsnio a punktą trumpąsias pozicijas leidžiama užskaityti toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jeigu trumposios pozicijos terminas sutampa su ilgosios pozicijos terminu arba jos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai.

431

14.3.   Dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis

KPR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas, 68 ir 69 straipsniai.

432

14.3.1.   Bendroji dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis

KPR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas, 68 ir 69 straipsniai.

433

14.3.2.   (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų dirbtinai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

KPR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas ir 69 straipsnis.

440

15.   Turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis atėmus trumpąsias pozicijas

KPR 44, 45, 47 ir 49 straipsniai.

450

15.1.   Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis

KPR 44, 45, 47 ir 49 straipsniai.

460

15.1.1.   Bendroji tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis

KPR 44, 45, 47 ir 49 straipsniai.

Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis, išskyrus:

a)

5 darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį turimas platinamas pozicijas;

b)

sumas, susijusias su investicijomis, kurioms taikoma kuri nors iš 49 straipsnyje numatytų alternatyvų, ir

c)

turimas kapitalo dalis, kurios laikomos abipuse kryžmine kapitalo dalių nuosavybe, kaip nurodyta KPR 36 straipsnio 1 dalies g punkte.

470

15.1.2.   (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų tiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

KPR 45 straipsnis.

Pagal KPR 45 straipsnio a punktą trumpąsias pozicijas leidžiama užskaityti toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jeigu trumposios pozicijos terminas sutampa su ilgosios pozicijos terminu arba jos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai.

480

15.2.   Netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis

KPR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas, 44 ir 45 straipsniai.

490

15.2.1.   Bendroji netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis

KPR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas, 44 ir 45 straipsniai.

Nurodoma suma – netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų kapitalo priemonių dalis prekybos knygoje, kurią sudaro turimi indekso vertybiniai popieriai. Ji nustatoma apskaičiuojant pagrindinės pozicijos ir į indeksus įtrauktų finansų sektoriaus subjektų kapitalo priemonių santykį.

Kapitalo dalys, laikomos abipuse kryžmine kapitalo dalių nuosavybe pagal KPR 36 straipsnio 1 dalies g punktą, neįskaičiuojamos.

500

5.2.2.   (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų netiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

KPR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas ir 45 straipsnis.

Pagal KPR 45 straipsnio a punktą trumpąsias pozicijas leidžiama užskaityti toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jeigu trumposios pozicijos terminas sutampa su ilgosios pozicijos terminu arba jos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai.

501

15.3.   Dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis

KPR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas, 44 ir 45 straipsniai.

502

15.3.1.   Bendroji dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalis

KPR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas, 44 ir 45 straipsniai.

503

15.3.2.   (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų dirbtinai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

KPR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas ir 45 straipsnis.

510

16.   Turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis atėmus trumpąsias pozicijas

KPR 58 ir 59 straipsniai.

520

16.1.   Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis

KPR 58 ir 59 straipsniai.

530

16.1.1.   Bendroji tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis

KPR 58 straipsnis.

Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis, išskyrus:

a)

5 darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį turimas platinamas pozicijas (56 straipsnio d punktas) ir

b)

turimas kapitalo dalis, laikomas abipuse kryžmine kapitalo dalių nuosavybe, kaip nurodyta KPR 56 straipsnio b punkte.

540

16.1.2.   (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų tiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

KPR 59 straipsnis.

Pagal KPR 59 straipsnio a punktą trumpąsias pozicijas leidžiama užskaityti toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jeigu trumposios pozicijos terminas sutampa su ilgosios pozicijos terminu arba jos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai.

550

16.2.   Netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis

KPR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas, 58 ir 59 straipsniai.

560

16.2.1.   Bendroji netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis

KPR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas, 58 ir 59 straipsniai.

Nurodoma suma – netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų kapitalo priemonių dalis prekybos knygoje, kurią sudaro turimi indekso vertybiniai popieriai. Ji nustatoma apskaičiuojant pagrindinės pozicijos ir į indeksus įtrauktų finansų sektoriaus subjektų kapitalo priemonių santykį.

Kapitalo dalys, laikomos abipuse kryžmine kapitalo dalių nuosavybe pagal KPR 56 straipsnio b punktą, neįskaičiuojamos.

570

16.2.2.   (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų netiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

KPR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas ir 59 straipsnis.

Pagal KPR 59 straipsnio a punktą trumpąsias pozicijas leidžiama užskaityti toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jeigu trumposios pozicijos terminas sutampa su ilgosios pozicijos terminu arba jos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai.

571

16.3.   Dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis

KPR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas, 58 ir 59 straipsniai.

572

16.3.1.   Bendroji dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalis

KPR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas, 58 ir 59 straipsniai.

573

16.3.2.   (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų dirbtinai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

KPR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas ir 59 straipsnis.

580

17.   Turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis atėmus trumpąsias pozicijas

KPR 68 ir 69 straipsniai.

590

17.1.   Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis

KPR 68 ir 69 straipsniai.

600

17.1.1.   Bendroji tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis

KPR 68 straipsnis.

Tiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis, išskyrus:

a)

5 darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį turimas platinamas pozicijas (66 straipsnio d punktas) ir

b)

turimas kapitalo dalis, laikomas abipuse kryžmine kapitalo dalių nuosavybe, kaip nurodyta KPR 66 straipsnio b punkte.

610

17.1.2.   (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų tiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

KPR 69 straipsnis.

Pagal KPR 69 straipsnio a punktą trumpąsias pozicijas leidžiama užskaityti toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jeigu trumposios pozicijos terminas sutampa su ilgosios pozicijos terminu arba jos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai.

620

17.2.   Netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis

KPR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas, 68 ir 69 straipsniai.

630

17.2.1.   Bendroji netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis

KPR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas, 68 ir 69 straipsniai.

Nurodoma suma – netiesiogiai turima finansų sektoriaus subjektų kapitalo priemonių dalis prekybos knygoje, kurią sudaro turimi indekso vertybiniai popieriai. Ji nustatoma apskaičiuojant pagrindinės pozicijos ir į indeksus įtrauktų finansų sektoriaus subjektų kapitalo priemonių santykį.

Kapitalo dalys, laikomos abipuse kryžmine kapitalo dalių nuosavybe pagal KPR 66 straipsnio b punktą, neįskaičiuojamos.

640

17.2.2.   (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų netiesiogiai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

KPR 4 straipsnio 1 dalies 114 punktas, 69 straipsnis.

Pagal KPR 69 straipsnio a punktą trumpąsias pozicijas leidžiama užskaityti toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jeigu trumposios pozicijos terminas sutampa su ilgosios pozicijos terminu arba jos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai.

641

17.3.   Dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis

KPR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas, 68 ir 69 straipsniai.

642

17.3.1.   Bendroji dirbtinai turima finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalis

KPR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas, 68 ir 69 straipsniai.

643

17.3.2.   (–) Leidžiama trumpųjų pozicijų ir pirmiau nurodytų dirbtinai turimų kapitalo dalių bendrosios sumos užskaita

KPR 4 straipsnio 1 dalies 126 punktas ir 69 straipsnis.

650

18.   Pagal riziką įvertintos finansų sektoriaus subjektuose turimų CET1 kapitalo dalių, kurios nėra atskaitomos iš įstaigos CET1 kapitalo, pozicijos

KPR 46 straipsnio 4 dalis, 48 straipsnio 4 dalis ir 49 straipsnio 4 dalis.

660

19.   Pagal riziką įvertintos finansų sektoriaus subjektuose turimų AT1 kapitalo dalių, kurios nėra atskaitomos iš įstaigos AT1 kapitalo, pozicijos

KPR 60 straipsnio 4 dalis.

670

20.   Pagal riziką įvertintos finansų sektoriaus subjektuose turimų T2 kapitalo dalių, kurios nėra atskaitomos iš įstaigos T2 kapitalo, pozicijos

KPR 70 straipsnio 4 dalis.

680

21.   Turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo priemonės, kurioms nuostatos dėl atskaitymo laikinai netaikomos

KPR 79 straipsnis.

Kompetentinga institucija gali leisti laikinai netaikyti nuostatų dėl atskaitymo iš CET1 turimoms konkretaus finansų sektoriaus subjekto priemonėms, jeigu mano, kad tos priemonės įsigytos finansinės paramos, skirtos tokiam subjektui reorganizuoti ir išgelbėti, teikimo tikslais.

Atkreipkite dėmesį, kad šios priemonės taip pat turi būti nurodytos 12.1 punkte.

690

22.   Turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo priemonės, kurioms nuostatos dėl atskaitymo laikinai netaikomos

KPR 79 straipsnis.

Kompetentinga institucija gali leisti laikinai netaikyti nuostatų dėl atskaitymo iš CET1 turimoms konkretaus finansų sektoriaus subjekto priemonėms, jeigu mano, kad tos priemonės įsigytos finansinės paramos, skirtos tokiam subjektui reorganizuoti ir išgelbėti, teikimo tikslais.

Atkreipkite dėmesį, kad šios priemonės taip pat turi būti nurodytos 15.1 punkte.

700

23.   Turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo priemonės, kurioms nuostatos dėl atskaitymo laikinai netaikomos

KPR 79 straipsnis.

Kompetentinga institucija gali leisti laikinai netaikyti nuostatų dėl atskaitymo iš AT1 turimoms konkretaus finansų sektoriaus subjekto priemonėms, jeigu mano, kad tos priemonės įsigytos finansinės paramos, skirtos tokiam subjektui reorganizuoti ir išgelbėti, teikimo tikslais.

Atkreipkite dėmesį, kad šios priemonės taip pat turi būti nurodytos 13.1 punkte.

710

24.   Turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo priemonės, kurioms nuostatos dėl atskaitymo laikinai netaikomos

KPR 79 straipsnis.

Kompetentinga institucija gali leisti laikinai netaikyti nuostatų dėl atskaitymo iš AT1 turimoms konkretaus finansų sektoriaus subjekto priemonėms, jeigu mano, kad tos priemonės įsigytos finansinės paramos, skirtos tokiam subjektui reorganizuoti ir išgelbėti, teikimo tikslais.

Atkreipkite dėmesį, kad šios priemonės taip pat turi būti nurodytos 16.1 punkte.

720

25.   Turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo priemonės, kurioms nuostatos dėl atskaitymo laikinai netaikomos

KPR 79 straipsnis.

Kompetentinga institucija gali leisti laikinai netaikyti nuostatų dėl atskaitymo iš T2 turimoms konkretaus finansų sektoriaus subjekto priemonėms, jeigu mano, kad tos priemonės įsigytos finansinės paramos, skirtos tokiam subjektui reorganizuoti ir išgelbėti, teikimo tikslais.

Atkreipkite dėmesį, kad šios priemonės taip pat turi būti nurodytos 14.1 punkte.

730

26.   Turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo priemonės, kurioms nuostatos dėl atskaitymo laikinai netaikomos

KPR 79 straipsnis.

Kompetentinga institucija gali leisti laikinai netaikyti nuostatų dėl atskaitymo iš T2 turimoms konkretaus finansų sektoriaus subjekto priemonėms, jeigu mano, kad tos priemonės įsigytos finansinės paramos, skirtos tokiam subjektui reorganizuoti ir išgelbėti, teikimo tikslais.

Atkreipkite dėmesį, kad šios priemonės taip pat turi būti nurodytos 17.1 punkte.

740

27.   Jungtinio rezervo reikalavimas

KPD 128 straipsnio 6 punktas.

750

Kapitalo apsaugos rezervas

KPD 128 straipsnio 1 punktas ir 129 straipsnis.

Pagal 129 straipsnio 1 dalį kapitalo apsaugos rezervas yra papildoma bendro 1 lygio nuosavo kapitalo suma. Kadangi kapitalo apsaugos rezervo 2,5 % norma yra pastovi, suma nurodoma šiame langelyje.

760

Apsaugos rezervas, sudarytas dėl valstybės narės lygmeniu nustatytos makroprudencinės rizikos arba sisteminės rizikos

KPR 458 straipsnio 2 dalies d punkto iv papunktis.

Šiame langelyje nurodoma apsaugos rezervo, sudaryto dėl valstybės narės lygmeniu nustatytos makroprudencinės rizikos arba sisteminės rizikos, kurį pagal KPR 458 straipsnį gali būti reikalaujama turėti kartu su kapitalo apsaugos rezervu, suma.

770

Įstaigos specialus anticiklinis kapitalo rezervas

KPD 128 straipsnio 2 punktas, 130, 135–140 straipsniai.

780

Sisteminės rizikos rezervas

KPD 128 straipsnio 5 punktas 133 ir 134 straipsniai.

790

Sisteminės svarbos įstaigos rezervas

KPD 131 straipsnis.

Įstaigos nurodo sisteminės svarbos įstaigos rezervo sumą, kuri taikoma konsoliduotu lygmeniu.

800

Pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos rezervas

KPD 128 straipsnio 3 punktas ir 131 straipsnis.

810

Kitos sisteminės svarbos įstaigos rezervas

KPD 128 straipsnio 4 punktas ir 131 straipsnis.

820

28.   Nuosavų lėšų reikalavimai, susiję su II ramsčio koregavimais

KPD 104 straipsnio 2 dalis.

Jeigu kompetentinga institucija nusprendžia, kad įstaiga turi pagal II ramstį apskaičiuoti papildomus nuosavų lėšų reikalavimus, šie papildomi nuosavų lėšų reikalavimai nurodomi šiame langelyje.

830

29.   Pradinis kapitalas

KPD 12, 28–31 straipsniai ir KPR 93 straipsnis.

840

30.   Nuosavos lėšos, nustatomos pagal pastoviąsias pridėtines išlaidas

KPR 96 straipsnio 2 dalies b punktas, 97 straipsnis ir 98 straipsnio 1 dalies a punktas.

850

31.   Ne vidaus pradinės rizikos pozicijos

Informacija, kurios reikia ribinei vertei apskaičiuoti pildant CR GB formą pagal techninių įgyvendinimo standartų 5 straipsnio a punkto 4 papunktį. Ribinė vertė apskaičiuojama remiantis pradine pozicija iki perskaičiavimo koeficiento taikymo.

Pozicijos yra laikomos vidaus pozicijomis, kai yra susijusios su valstybėje narėje, kurioje yra įstaiga, esančiomis sandorio šalimis.

860

32.   Bendra pradinių rizikos pozicijų suma

Informacija, kurios reikia ribinei vertei apskaičiuoti pildant CR GB formą pagal techninių įgyvendinimo standartų 5 straipsnio a punkto 4 papunktį. Ribinė vertė apskaičiuojama remiantis pradine pozicija iki perskaičiavimo koeficiento taikymo.

Pozicijos yra laikomos vidaus pozicijomis, kai yra susijusios su valstybėje narėje, kurioje yra įstaiga, esančiomis sandorio šalimis.

870

Bendros nuosavų lėšų sumos koregavimai

KPR 500 straipsnio 4 dalis.

880

Nuosavos lėšos, visiškai koreguotos atsižvelgiant į žemiausią ribą pagal susitarimą „Bazelis I“

KPR 500 straipsnio 1 dalies b punktas ir 4 dalis.

890

Nuosavų lėšų reikalavimai atsižvelgiant į žemiausią ribą pagal susitarimą „Bazelis I“

KPR 500 straipsnio 1 dalies b punktas.

900

Nuosavų lėšų reikalavimai atsižvelgiant į žemiausią ribą pagal susitarimą „Bazelis I“. Alternatyvus SA metodas

KPR 500 straipsnio 2 ir 3 dalys.

1.6.   PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS IR PRIEMONĖS, KURIOMS TAIKOMAS TĘSTINUMO PRINCIPAS. PRIEMONĖS, KURIOS NĖRA VALSTYBĖS PAGALBA (CA 5)

1.6.1.   Bendrosios pastabos

15.

CA5 formoje apibendrinami nuosavų lėšų sudedamųjų dalių ir atskaitymų, kuriems taikomos KPR 465–491 straipsniuose išdėstytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, skaičiavimai.

16.

CA5 formos struktūra tokia:

a.

5.1 formoje apibendrinami visi koregavimai, kuriuos reikia atlikti įvairioms nuosavų lėšų sudedamosioms dalims (jos nurodomos CA1 formoje pagal galutines nuostatas) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų. Šios lentelės įrašai pateikiami kaip įvairių CA1 formoje nurodytų kapitalo sudedamųjų dalių koregavimai, taip parodant pereinamojo laikotarpio nuostatų poveikį nuosavų lėšų sudedamosioms dalims.

b.

5.2 formoje pateikiami išsamesni duomenys apie tai, kaip apskaičiuotos tos priemonės, kurioms taikomas tęstinumo principas ir kurios nėra valstybės pagalba.

17.

Pirmose keturiose skiltyse įstaigos nurodo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomo 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo koregavimus bei sumą, laikytiną pagal riziką įvertintu turtu. Įstaigos 050 skiltyje taip pat turi nurodyti taikomą procentinę dalį, o 060 skiltyje – reikalavimus atitinkančią sumą, neatsižvelgiant į pereinamojo laikotarpio nuostatas.

18.

Įstaigos CA5 formoje duomenis teikia tik tuo laikotarpiu, kurį pagal KPR dešimtą dalį taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos.

19.

Pagal kai kurias iš pereinamojo laikotarpio nuostatų yra reikalaujami atskaitymai iš 1 lygio kapitalo. Jeigu susidaro likutinė atskaitymo arba atskaitymų iš 1 lygio kapitalo suma ir papildomas 1 lygio kapitalas yra nepakankamas tai sumai atskaityti, ši suma atskaitoma iš CET1.

1.6.2.   C 05.01. Pereinamojo laikotarpio nuostatos (CA5.1)

20.

5.1 lentelėje įstaigos palygina, kaip nuosavų lėšų sudedamosioms dalims yra taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos, išdėstytos KPR 465–491 straipsniuose, ir galutinės nuostatos, išdėstytos KPR antros dalies II antraštinėje dalyje.

21.

020–060 eilutėse įstaigos pateikia informaciją apie pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymą priemonėms, kurioms taikomas tęstinumo principas. CA 5.1 formos 060 eilutės 010–030 skiltyse nurodytinus skaičius galima perkelti iš atitinkamų CA 5.2 formos skyrių.

22.

070–092 eilutėse įstaigos pateikia informaciją apie pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymą mažumos dalims ir papildomoms 1 lygio bei 2 lygio priemonėms, kurių emitentės yra patronuojamosios įmonės (pagal KPR 479 ir 480 straipsnius).

23.

Nuo 100 eilutės įstaigos pateikia informaciją apie pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymą nerealizuotam pelnui ir nuostoliams, atskaitymams, taip pat papildomiems filtrams ir atskaitymams.

24.

Tam tikrais atvejais pereinamojo laikotarpio atskaitymai iš CET1, AT1 arba T2 kapitalo gali viršyti įstaigos CET1, AT1 arba T2 kapitalą. Toks poveikis – jeigu jį lemia pereinamojo laikotarpio nuostatos – parodomas atitinkamuose CA1 formos langeliuose. Todėl į koregavimus CA5 formos skiltyse neįtraukiamas joks šalutinis poveikis, jeigu kapitalo turima nepakankamai.

1.6.2.1.   Nurodymai dėl konkrečių pozicijų

Skiltys

010

CET1 koregavimai

020

AT1 koregavimai

030

T2 koregavimai

040

Koregavimai, įtraukti į pagal riziką įvertintą turtą (RWA)

050 skiltyje pateikiama atitinkama likutinė suma, t. y. suma iki KPR trečios dalies 2 arba 3 skyriaus nuostatų taikymo.

Kadangi 010–030 skiltys yra tiesiogiai susietos su CA1 forma, koregavimai, įtraukti į pagal riziką įvertintą turtą, nėra tiesiogiai susieti su atitinkamomis formomis, kuriose pateikiama informacija apie kredito riziką. Jeigu pagal riziką įvertinto turto koregavimus reikia atlikti dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, šie koregavimai tiesiogiai įtraukiami į CR SA, CR IRB arba CR EQU IRB formas. Be to, jų poveikis nurodomas CA 5.1 formos 040 skiltyje. Todėl šios sumos yra tik papildomi straipsniai.

050

Taikoma procentinė dalis

060

Reikalavimus atitinkanti suma neatsižvelgiant į pereinamojo laikotarpio nuostatas

060 skiltyje įrašoma kiekvienos priemonės suma iki pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymo, t. y. bazinė suma, pagal kurią skaičiuojami koregavimai.


Eilutės

010

1.   Bendra koregavimų suma

Šioje eilutėje pažymimas bendras pereinamojo laikotarpio koregavimų poveikis įvairių rūšių kapitalui, taip pat įtraukiamos dėl tų koregavimų susidariusios pagal riziką įvertintos sumos.

020

1.1.   Priemonės, kurioms taikomas tęstinumo principas

KPR 483–491 straipsniai.

Šioje eilutėje parodomas bendras pereinamuoju laikotarpiu likusių galioti skirtingų rūšių kapitalui skirtų priemonių poveikis.

030

1.1.1.   Priemonės, kurioms taikomas tęstinumo principas, kurios yra valstybės pagalba

KPR 483 straipsnis.

040

1.1.1.1.   Priemonės, kurios pagal Direktyvą 2006/48/EB galėjo būti laikomos nuosavomis lėšomis

KPR 483 straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys.

050

1.1.1.2.   Valstybėje narėje, kuriai taikoma ekonominio koregavimo programa, įsteigtų įstaigų išleistos priemonės

KPR 483 straipsnio 1, 3, 5, 7 ir 8 dalys.

060

1.1.2.   Priemonės, kurios nėra valstybės pagalba

Nurodoma suma yra perkeliama iš CA 5.2 formos 060 skilties.

070

1.2.   Mažumos dalys ir lygiavertės priemonės

KPR 479 ir 480 straipsniai.

Šioje eilutėje parodomas pereinamojo laikotarpio nuostatų poveikis mažumos dalims, kurios gali būti laikomos bendru 1 lygio kapitalu; kvalifikuotosioms 1 lygio priemonėms, kurios gali būti laikomos konsoliduotu papildomu 1 lygio kapitalu; ir kvalifikuotosioms nuosavoms lėšoms, kurios gali būti laikomos konsoliduotu 2 lygio kapitalu.

080

1.2.1.   Kapitalo priemonės ir straipsniai, nesudarantys mažumos dalių

KPR 479 straipsnis.

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma, kuri atitinka konsoliduotų rezervų reikalavimus pagal ankstesnį reglamentavimą.

090

1.2.2.   Mažumos dalių pripažinimas pereinamuoju laikotarpiu konsoliduotomis nuosavomis lėšomis

KPR 84 ir 480 straipsniai.

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma yra reikalavimus atitinkanti suma nepritaikius pereinamojo laikotarpio nuostatų.

091

1.2.3.   Kvalifikuotojo papildomo 1 lygio kapitalo pripažinimas pereinamuoju laikotarpiu konsoliduotomis nuosavomis lėšomis

KPR 85 ir 480 straipsniai.

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma yra reikalavimus atitinkanti suma nepritaikius pereinamojo laikotarpio nuostatų.

092

1.2.4.   Kvalifikuotojo 2 lygio kapitalo pripažinimas pereinamuoju laikotarpiu konsoliduotomis nuosavomis lėšomis

KPR 87 ir 480 straipsniai.

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma yra reikalavimus atitinkanti suma nepritaikius pereinamojo laikotarpio nuostatų.

100

1.3.   Kiti pereinamojo laikotarpio koregavimai

KPR 467–478 ir 481 straipsniai.

Šioje eilutėje pagal riziką įvertintą turtą bendras pereinamojo laikotarpio koregavimų poveikis įvairių rūšių kapitalo atskaitymui, nerealizuotam pelnui ir nuostoliams, papildomiems filtrams ir atskaitymams, taip pat įtraukiamos pagal riziką įvertintos sumos, susidariusios dėl tų koregavimų.

110

1.3.1.   Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai

KPR 467 ir 468 straipsniai.

Šioje eilutėje nurodomas bendras pereinamojo laikotarpio nuostatų poveikis nerealizuotam pelnui ir nuostoliams, vertinamiems tikrąja verte.

120

1.3.1.1.   Nerealizuotas pelnas

KPR 468 straipsnio 1 dalis.

130

1.3.1.2.   Nerealizuoti nuostoliai

KPR 467 straipsnio 1 dalis.

133

1.3.1.3.   Centrinės valdžios pozicijų, priskiriamų prie ES taikomo 39-ojo TAS „parduoti laikomų“ kategorijos, nerealizuotas pelnas

KPR 468 straipsnis.

136

1.3.1.4.   Centrinės valdžios pozicijų, priskiriamų prie ES taikomo 39-ojo TAS „parduoti laikomų“ kategorijos, nerealizuoti nuostoliai

KPR 467 straipsnis.

138

1.3.1.5.   Tikrąja verte vertinamas pelnas ir nuostoliai, kurie susidaro dėl pačios įstaigos kredito rizikos, susijusios su išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimais

KPR 468 straipsnis.

140

1.3.2.   Atskaitymai

KPR 36 straipsnio 1 dalis, 469–478 straipsniai.

Šioje eilutėje pažymimas bendras pereinamojo laikotarpio nuostatų poveikis atskaitymams.

150

1.3.2.1.   Einamųjų finansinių metų nuostoliai

KPR 36 straipsnio 1 dalies a punktas, 469 straipsnio 1 dalis, 472 straipsnio 3 dalis ir 478 straipsnis.

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma yra pradinio atskaitymo pagal KPR 36 straipsnio 1 dalies a punktą suma.

Jeigu iš įmonių buvo reikalaujama atskaityti tik reikšmingus nuostolius:

—

jeigu bendra tarpinio grynojo nuostolio suma buvo „reikšminga“, iš 1 lygio kapitalo bus atskaityta visa likutinė suma, arba

—

jeigu bendra tarpinio grynojo nuostolio suma nebuvo „reikšminga“, likutinė suma nebus atskaitoma.

160

1.3.2.2.   Nematerialusis turtas

KPR 36 straipsnio 1 dalies b punktas, 469 straipsnio 1 dalis, 472 straipsnio 4 dalis ir 478 straipsnis.

Nustatydamos, kokią nematerialiojo turto sumą atskaityti, įstaigos turi atsižvelgti į KPR 37 straipsnio nuostatas.

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma yra pradinio atskaitymo pagal KPR 36 straipsnio 1 dalies b punktą suma.

170

1.3.2.3.   Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro ne dėl laikinųjų skirtumų

KPR 36 straipsnio 1 dalies c punktas, 469 straipsnio 1 dalis, 472 straipsnio 5 dalis ir 478 straipsnis.

Nustatydamos, kokią pirmiau paminėto atidėtųjų mokesčių turto sumą atskaityti, įstaigos turi atsižvelgti į KPR 38 straipsnio nuostatas dėl atidėtųjų mokesčių turto mažinimo atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma.

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: bendra suma pagal KPR 469 straipsnio 1 dalies c punktą.

180

1.3.2.4.   Atidėjinių pagal IRB metodą trūkumas, atsižvelgiant į tikėtinus nuostolius

KPR 36 straipsnio 1 dalies d punktas, 469 straipsnio 1 dalis, 472 straipsnio 6 dalis ir 478 straipsnis.

Nustatydamos pirmiau minėtų atidėjinių pagal IRB metodą trūkumą tikėtiniems nuostoliams padengti, kurį reikia atskaityti, įstaigos turi atsižvelgti į KPR 40 straipsnio nuostatas.

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: pradinio atskaitymo pagal KPR 36 straipsnio 1 dalies d punktą suma.

190

1.3.2.5.   Nustatytų išmokų pensijų fondo turtas

KPR 33 straipsnio 1 dalies e punktas, 469 straipsnio 1 dalis, 472 straipsnio 7 dalis, 473 ir 478 straipsniai.

Nustatydamos, kokią pirmiau minėto nustatytų išmokų pensijų fondo turto sumą reikia atskaityti, įstaigos turi atsižvelgti į KPR 41 straipsnio nuostatas.

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: pradinio atskaitymo pagal KPR 36 straipsnio 1 dalies e punktą suma.

194

1.3.2.5*.   Iš jo: 19-ojo TAS pakeitimų įdiegimas. Teigiamas straipsnis

KPR 473 straipsnis.

198

1.3.2.5**.   Iš jo: 19-ojo TAS pakeitimų įdiegimas. Neigiamas straipsnis

KPR 473 straipsnis.

200

1.3.2.6.   Nuosavos priemonės

KPR 36 straipsnio 1 dalies f punktas, 469 straipsnio 1 dalis, 472 straipsnio 8 dalis ir 478 straipsnis.

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: pradinio atskaitymo pagal KPR 36 straipsnio 1 dalies f punktą suma.

210

1.3.2.6.1.   Nuosavos CET1 priemonės

KPR 36 straipsnio 1 dalies f punktas, 469 straipsnio 1 dalis, 472 straipsnio 8 dalis ir 478 straipsnis.

Nustatydamos, kokią pirmiau paminėtų nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą atskaityti, įstaigos atsižvelgia į KPR 42 straipsnio nuostatas.

Kadangi „likutinės sumos“ vertinamos skirtingai atsižvelgiant į priemonės pobūdį, įstaigos turimas bendro nuosavo kapitalo priemones atitinkamai suskirsto į turimas „tiesiogiai“ ir „netiesiogiai“.

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: pradinio atskaitymo pagal KPR 36 straipsnio 1 dalies f punktą suma.

211

1.3.2.6.1**.   Iš jų: tiesiogiai turimos kapitalo dalys

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: tiesiogiai turimų kapitalo dalių, įskaitant priemones, kurias įstaiga galėtų būti įpareigota pirkti pagal esamą arba neapibrėžtąjį sutartinį įsipareigojimą, bendra suma; KPR 469 straipsnio 1 dalies b punktas, 472 straipsnio 8 dalies a punktas.

212

1.3.2.6.1*.   Iš jų: netiesiogiai turimos kapitalo dalys

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: netiesiogiai turimų kapitalo dalių, įskaitant priemones, kurias įstaiga galėtų būti įpareigota pirkti pagal esamą arba neapibrėžtąjį sutartinį įsipareigojimą, bendra suma; KPR 469 straipsnio 1 dalies b punktas, 472 straipsnio 8 dalies b punktas.

220

1.3.2.6.2.   Nuosavos AT1 priemonės

KPR 56 straipsnio a punktas, 474 straipsnis, 475 straipsnio 2 dalis ir 478 straipsnis.

Nustatydamos, kokią pirmiau minėtų kapitalo dalių sumą atskaityti, įstaigos atsižvelgia į KPR 57 straipsnio nuostatas.

Kadangi „likutinės sumos“ vertinamos skirtingai atsižvelgiant į priemonės pobūdį (KPR 475 straipsnio 2 dalis), įstaigos pirmiau minėtas turimas kapitalo dalis suskirsto į „tiesiogiai“ ir „netiesiogiai“ turimas nuosavas papildomo 1 lygio kapitalo dalis.

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: pradinio atskaitymo pagal KPR 56 straipsnio a punktą suma.

221

1.3.2.6.2**.   Iš jų: tiesiogiai turimos kapitalo dalys

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: Tiesiogiai turimų kapitalo dalių, įskaitant priemones, kurias įstaiga galėtų būti įpareigota pirkti pagal esamą arba neapibrėžtąjį sutartinį įsipareigojimą, bendra suma; KPR 474 straipsnio b punktas ir 475 straipsnio 2 dalies a punktas.

222

1.3.2.6.2*.   Iš jų: netiesiogiai turimos kapitalo dalys

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: Netiesiogiai turimų kapitalo dalių, įskaitant priemones, kurias įstaiga galėtų būti įpareigota pirkti pagal esamą arba neapibrėžtąjį sutartinį įsipareigojimą, bendra suma; KPR 474 straipsnio b punktas, 475 straipsnio 2 dalies b punktas.

230

1.3.2.6.3.   Nuosavos T2 priemonės

KPR 66 straipsnio a punktas, 476 straipsnis, 477 straipsnio 2 dalis ir 478 straipsnis.

Nustatydamos, kokią turimų kapitalo dalių sumą atskaityti, įstaigos turi atsižvelgti į KPR 67 straipsnio nuostatas.

Kadangi „likutinės sumos“ vertinamos skirtingai atsižvelgiant į priemonės pobūdį (KPR 477 straipsnio 2 dalis), įstaigos pirmiau minėtas turimas kapitalo dalis suskirsto į „tiesiogiai“ ir „netiesiogiai“ turimas nuosavas 2 lygio kapitalo dalis.

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: pradinio atskaitymo pagal KPR 66 straipsnio a punktą suma.

231

Iš jų: tiesiogiai turimos kapitalo dalys

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: Tiesiogiai turimų kapitalo dalių, įskaitant priemones, kurias įstaiga galėtų būti įpareigota pirkti pagal esamą arba neapibrėžtąjį sutartinį įsipareigojimą, bendra suma; KPR 476 straipsnio b punktas ir 477 straipsnio 2 dalies a punktas.

232

Iš jų: netiesiogiai turimos kapitalo dalys

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: Netiesiogiai turimų kapitalo dalių, įskaitant priemones, kurias įstaiga galėtų būti įpareigota pirkti pagal esamą arba neapibrėžtąjį sutartinį įsipareigojimą, bendra suma; KPR 476 straipsnio b punktas ir 477 straipsnio 2 dalies b punktas.

240

1.3.2.7.   Abipusė kryžminė kapitalo dalių nuosavybė

„Likutinės sumos“ vertinamos skirtingai pagal tai, ar turimos finansų sektoriaus subjekto bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomo 1 lygio kapitalo arba 2 lygio kapitalo dalys laikytinos reikšmingomis, ar ne (KPR 472 straipsnio 9 dalis, 475 straipsnio 3 dalis ir 477 straipsnio 3 dalis), todėl įstaigos abipusę kryžminę kapitalo dalių nuosavybę suskirsto į reikšmingas ir nereikšmingas investicijas.

250

1.3.2.7.1.   Abipusė kryžminė CET1 kapitalo dalių nuosavybė

KPR 36 straipsnio 1 dalies g punktas, 469 straipsnio 1 dalis, 479 straipsnio 9 dalis ir 478 straipsnis.

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: pradinio atskaitymo pagal KPR 36 straipsnio 1 dalies g punktą suma.

260

1.3.2.7.1.1.   Abipusė kryžminė finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalių nuosavybė

KPR 36 straipsnio 1 dalies g punktas, 469 straipsnio 1 dalis, 472 straipsnio 9 dalies a punktas ir 478 straipsnis.

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: likutinė suma pagal KPR 469 straipsnio 1 dalies b punktą.

270

1.3.2.7.1.2.   Abipusė kryžminė finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 kapitalo dalių nuosavybė

KPR 36 straipsnio 1 dalies g punktas, 469 straipsnio 1 dalis, 472 straipsnio 9 dalies b punktas ir 478 straipsnis.

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: likutinė suma pagal KPR 469 straipsnio 1 dalies b punktą.

280

1.3.2.7.2.   Abipusė kryžminė AT1 kapitalo dalių nuosavybė

KPR 56 straipsnio b punktas, 474 straipsnis, 475 straipsnio 3 dalis ir 478 straipsnis.

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: pradinio atskaitymo pagal KPR 56 straipsnio dalies b punktą suma.

290

1.3.2.7.2.1.   Abipusė kryžminė finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalių nuosavybė

KPR 56 straipsnio b punktas, 474 straipsnis, 475 straipsnio 3 dalies a punktas ir 478 straipsnis.

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: likutinė suma pagal KPR 475 straipsnio 3 dalį.

300

1.3.2.7.2.2.   Abipusė kryžminė finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 kapitalo dalių nuosavybė

KPR 56 straipsnio b punktas, 474 straipsnis, 475 straipsnio 3 dalies b punktas ir 478 straipsnis.

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: likutinė suma pagal KPR 475 straipsnio 3 dalį.

310

1.3.2.7.3.   Abipusė kryžminė T2 kapitalo dalių nuosavybė

KPR 66 straipsnio b punktas, 476 straipsnis, 477 straipsnio 3 dalis ir 478 straipsnis.

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: pradinio atskaitymo pagal KPR 66 straipsnio dalies b punktą suma.

320

1.3.2.7.3.1.   Abipusė kryžminė finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalių nuosavybė

KPR 66 straipsnio b punktas, 476 straipsnis, 477 straipsnio 3 dalies a punktas ir 478 straipsnis.

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: likutinė suma pagal KPR 477 straipsnio 3 dalį.

330

1.3.2.7.3.2.   Abipusė kryžminė finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 kapitalo dalių nuosavybė

KPR 66 straipsnio b punktas, 476 straipsnis, 477 straipsnio 3 dalies b punktas ir 478 straipsnis.

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: likutinė suma pagal KPR 477 straipsnio 3 dalį.

340

1.3.2.8.   Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, nuosavų lėšų priemonės

350

1.3.2.8.1.   Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 priemonės

KPR 36 straipsnio 1 dalies h punktas, 469 straipsnio 1 dalis, 472 straipsnio 10 dalis ir 478 straipsnis.

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: pradinio atskaitymo pagal KPR 36 straipsnio 1 dalies h punktą suma.

360

1.3.2.8.2.   Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, AT1 priemonės

KPR 56 straipsnio c punktas, 474 straipsnis, 475 straipsnio 4 dalis ir 478 straipsnis.

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: pradinio atskaitymo pagal KPR 56 straipsnio c punktą suma.

370

1.3.2.8.3.   Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 priemonės

KPR 66 straipsnio c punktas, 476 straipsnis, 477 straipsnio 4 dalis ir 478 straipsnis.

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: pradinio atskaitymo pagal KPR 66 straipsnio c punktą suma.

380

1.3.2.9.   Atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, ir finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 priemonės

KPR 470 straipsnio 2 ir 3 dalys.

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: KPR 470 straipsnio 1 dalis.

390

1.3.2.10.   Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, nuosavų lėšų priemonės

400

1.3.2.10.1.   Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 priemonės

KPR 36 straipsnio 1 dalies i punktas, 469 straipsnio 1 dalis, 472 straipsnio 11 dalis ir 478 straipsnis.

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: pradinio atskaitymo pagal KPR 36 straipsnio 1 dalies i punktą suma.

410

1.3.2.10.2.   Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, AT1 priemonės

KPR 56 straipsnio d punktas, 474 straipsnis, 475 straipsnio 4 dalis ir 478 straipsnis.

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: pradinio atskaitymo pagal KPR 56 straipsnio d punktą suma.

420

1.3.2.10.2.   Finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 priemonės

KPR 66 straipsnio d punktas, 476 straipsnis, 477 straipsnio 4 dalis ir 478 straipsnis.

Šios eilutės 060 skiltyje nurodoma suma: pradinio atskaitymo pagal KPR 66 straipsnio d punktą suma.

425

1.3.2.11.   Draudimo bendrovėse turimų nuosavo kapitalo dalių atskaitymo iš CET1 straipsnių išimtis

KPR 471 straipsnis.

430

1.3.3.   Papildomi filtrai ir atskaitymai

KPR 481 straipsnis.

Šioje eilutėje parodomas bendras pereinamojo laikotarpio nuostatų poveikis papildomiems filtrams ir atskaitymams.

Pagal KPR 481 straipsnį įstaigos 1.3.3 punkte turi pateikti informaciją apie filtrus ir atskaitymus, būtinus pagal Direktyvos 2006/48/EB 57 ir 66 straipsnių ir Direktyvos 2006/49/EB 13 ir 16 straipsnių perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, bet neprivalomus pagal antrą dalį.

1.6.3.   C 05.02. Priemonės, kurioms taikomas tęstinumo principas, kurios nėra valstybės pagalba (CA5.2)

25.

Įstaigos pateikia informaciją apie pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymą priemonėms, kurioms taikomas tęstinumo principas, kurios nėra valstybės pagalba (KPR 484–491 straipsniai).

1.6.3.1.   Nurodymai dėl konkrečių pozicijų

Skiltys

010

Priemonių suma ir susiję akcijų priedai

KPR 484 straipsnio 3–5 dalys

Priemonės, kurias pagal nustatytus kriterijus reikia įrašyti kiekvienoje eilutėje, įskaitant su jomis susijusius akcijų priedus.

020

Apribojimo apskaičiavimo pagrindas

KPR 486 straipsnio 2–4 dalys.

030

Taikoma procentinė dalis

KPR 486 straipsnio 5 dalis.

040

Apribojimas

KPR 486 straipsnio 2–5 dalys.

050

(–) Suma, kuri viršija tęstinumo ribą

KPR 486 straipsnio 2–5 dalys.

060

Bendra priemonių, kurioms taikomas tęstinumo principas, suma

Nurodoma suma yra lygi atitinkamose CA 5.1 formos 060 eilutės skiltyse nurodytoms sumoms.


Eilutės

010

1.   Priemonės, kurioms buvo galima taikyti Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio a punktą

KPR 484 straipsnio 3 dalis.

Į nurodomą sumą turi būti įtraukti susiję akcijų priedai.

020

2.   Priemonės, kurioms buvo galima taikyti Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio ca punktą ir 154 straipsnio 8 ir 9 dalis ir kurioms nustatytas 489 straipsnyje nurodytas apribojimas

KPR 484 straipsnio 4 dalis.

030

2.1.   Bendra priemonių, kurių negali būti pareikalauta arba kurių neskatinama išpirkti, suma

KPR 489 straipsnis.

Į nurodomą sumą turi būti įtraukti susiję akcijų priedai.

040

2.2.   Priemonės, kurioms taikomas tęstinumo principas, kurių gali būti pareikalauta ir kurias gali būti skatinama išpirkti

KPR 489 straipsnis.

050

2.2.1.   Priemonės, kurių gali būti pareikalauta po ataskaitinės datos ir kurios pasibaigus efektyviajam terminui atitinka KPR 49 straipsnyje nustatytas sąlygas

KPR 489 straipsnio 3 dalis ir 491 straipsnio a punktas.

Į nurodomą sumą turi būti įtraukti susiję akcijų priedai.

060

2.2.2.   Priemonės, kurių gali būti pareikalauta po ataskaitinės datos ir kurios pasibaigus efektyviajam terminui neatitinka KPR 49 straipsnyje nustatytų sąlygų

KPR 489 straipsnio 5 dalis ir 491 straipsnio a punktas.

Į nurodomą sumą turi būti įtraukti susiję akcijų priedai.

070

2.2.3.   Priemonės, kurių galėjo būti pareikalauta iki 2011 m. liepos 20 d. imtinai ir kurios pasibaigus efektyviajam terminui neatitinka KPR 49 straipsnyje nustatytų sąlygų

KPR 489 straipsnio 6 dalis ir 491 straipsnio c punktas.

Į nurodomą sumą turi būti įtraukti susiję akcijų priedai.

080

2.3.   CET1 priemonėms, kurioms taikomas tęstinumo principas, nustatyto apribojimo perviršis

KPR 487 straipsnio 1 dalis.

CET1 priemonėms, kurioms taikomas tęstinumo principas, nustatytą ribą viršijančios priemonės gali būti priskiriamos prie priemonių, kurios gali toliau galioti kaip AT1 priemonės.

090

3.   Straipsniai, kuriems buvo galima taikyti Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio e, f, g arba h punktą laikantis 490 straipsnyje nustatyto apribojimo

KPR 484 straipsnio 5 dalis.

100

3.1.   Bendra straipsnių, kuriems netaikoma paskata išpirkti, suma

KPR 490 straipsnis.

110

3.2.   Straipsniai, kuriems taikomas tęstinumo principas ir kuriems taikoma paskata išpirkti

KPR 490 straipsnis.

120

3.2.1.   Straipsniai, kurių gali būti pareikalauta po ataskaitinės datos ir kurie pasibaigus efektyviajam terminui atitinka KPR 63 straipsnyje nustatytas sąlygas

KPR 490 straipsnio 3 dalis ir 491 straipsnio a punktas.

Į nurodomą sumą turi būti įtraukti susiję akcijų priedai.

130

3.2.2.   Straipsniai, kurių gali būti pareikalauta po ataskaitinės datos ir kurie pasibaigus efektyviajam terminui neatitinka KPR 63 straipsnyje nustatytų sąlygų

KPR 490 straipsnio 5 dalis ir 491 straipsnio a punktas.

Į nurodomą sumą turi būti įtraukti susiję akcijų priedai.

140

3.2.3.   Straipsniai, kurių galėjo būti pareikalauta iki 2011 m. liepos 20 d. imtinai ir kurie pasibaigus efektyviajam terminui neatitinka KPR 63 straipsnyje nustatytų sąlygų

KPR 490 straipsnio 6 dalis ir 491 straipsnio c punktas.

Į nurodomą sumą turi būti įtraukti susiję akcijų priedai.

150

3.3.   AT1 priemonėms, kurioms taikomas tęstinumo principas, nustatyto apribojimo perviršis

KPR 487 straipsnio 2 dalis.

AT1 priemonėms, kurioms taikomas tęstinumo principas, nustatytą apribojimą viršijančios priemonės gali būti priskiriamos prie priemonių, kurios gali toliau galioti kaip T2 priemonės.

2.   GRUPĖS MOKUMAS. INFORMACIJA APIE SUSIJUSIUS SUBJEKTUS (GS)

2.1.   BENDROSIOS PASTABOS

26.

C 06.01 ir C 06.02 formose informacija teikiama, jeigu nuosavų lėšų reikalavimai apskaičiuojami konsoliduotai. Šią formą sudaro keturios dalys, kuriose pateikiama skirtinga informacija apie visus atskirus subjektus (įskaitant informaciją teikiančią įstaigą), kurie yra konsoliduojami:

a)

konsoliduojami subjektai;

b)

išsami informacija apie grupės mokumą;

c)

informacija apie atskirų subjektų indėlį į grupės mokumą;

d)

informacija apie kapitalo rezervus.

27.

Įstaigos, kurioms pagal KPR 7 straipsnį taikoma reikalavimų netaikymo nuostata, užpildo tik 010–060 ir 250–400 skiltis.

2.2.   IŠSAMI INFORMACIJA APIE GRUPĖS MOKUMĄ;

28.

Šios formos antros dalies (išsami informacija apie grupės mokumą) 070–210 skiltys yra skirtos informacijai apie kredito ir kitas reguliuojamąsias finansų įstaigas, kurioms faktiškai atskirai yra taikomi konkretūs mokumo reikalavimai, pateikti. Joje parodomi kiekvieno subjekto, kurio informacija teikiama, nuosavų lėšų reikalavimai pagal kiekvieną rizikos kategoriją ir nuosavų lėšų reikalavimai mokumo tikslams pasiekti.

29.

Jeigu dalyvavimas konsoliduojamas proporcingai, su nuosavų lėšų reikalavimais ir nuosavomis lėšomis susiję skaičiai parodo atitinkamas proporcingas sumas.

2.3.   INFORMACIJA APIE ATSKIRŲ SUBJEKTŲ INDĖLĮ Į GRUPĖS MOKUMĄ

30.

Šios formos trečios dalies (informacija apie visų subjektų, konsoliduojamų pagal KPR, indėlį į grupės mokumą, įskaitant ir tuos subjektus, kuriems atskirai nėra taikomi konkretūs mokumo reikalavimai) 250–400 skiltys yra skirtos nurodyti, kurie grupės subjektai kelia riziką ir pritraukia nuosavų lėšų iš rinkos, remiantis duomenimis, kuriuos galima lengvai gauti arba parengti taip, kad kapitalo pakankamumo koeficiento nereikėtų perskaičiuoti pagal kiekvieną atskirą arba konsoliduojamą subjektą. Subjekto lygmeniu į grupės rezultatus įtraukiami ne individualūs mokumo koeficiento elementai, bet rizikos ir nuosavų lėšų skaičiai, todėl jie neturi būti tarpusavyje lyginami.

31.

Trečioje dalyje taip pat nurodomos mažumos dalių, kvalifikuotojo papildomo 1 lygio (AT1) kapitalo ir kvalifikuotojo 2 lygio (T2) kapitalo, kurį galima įtraukti į konsoliduotas nuosavas lėšas, sumos.

32.

Kadangi šios formos trečioje dalyje nurodomi „indėliai“, joje nurodomos reikšmės tam tikrais atvejais skirsis nuo reikšmių, nurodomų skiltyse, kuriose pateikiama išsami informacija apie grupės mokumą.

33.

Principas – vienodai išbraukti rizikos arba nuosavų lėšų pozicijas, kurios dubliuojasi toje pačioje grupėje, ir taip parodyti grupės konsoliduotoje CA formoje nurodytas sumas, pridedant „Grupės mokumo“ formoje nurodytas kiekvieno subjekto sumas. Tais atvejais, kai neviršijama 1 % riba, tiesioginė sąsaja su CA forma negalima.

34.

Įstaigos apibrėžia tinkamiausią subjektų suskirstymo metodiką, kad atsižvelgtų į galimą diversifikavimo poveikį rinkos rizikai ir operacinei rizikai.

35.

Viena konsoliduota grupė gali būti įtraukta į kitą konsoliduotą grupę. Tai reiškia, kad informacija apie pogrupį sudarančius subjektus visos grupės mokumo (GS) formoje teikiama atskirai pagal kiekvieną subjektą, net jeigu informacijos teikimo reikalavimai taikomi pačiam pogrupiui. Jeigu pogrupiui taikomi informacijos teikimo reikalavimai, jis informaciją GS formoje taip pat teikia atskirai pagal kiekvieną subjektą, nors šie duomenys ir yra įtraukti į aukštesniu lygmeniu konsoliduotos grupės pateiktą GS formą.

36.

Įstaiga duomenis apie subjekto indėlį teikia tada, kai jo indėlis į bendrą rizikos pozicijos sumą sudaro daugiau kaip 1 % grupės bendros rizikos pozicijos sumos arba kai jo indėlis į bendrą nuosavų lėšų sumą sudaro daugiau kaip 1 % grupės bendros nuosavų lėšų sumos. Ši riba netaikoma tais atvejais, kai patronuojamosios įmonės arba pogrupiai grupei suteikia nuosavų lėšų (mažumos dalių arba į nuosavas lėšas įtrauktų kvalifikuotųjų AT1 arba T2 priemonių pavidalu).

2.4.   C 06.01. GRUPĖS MOKUMAS. INFORMACIJA APIE SUSIJUSIUS SUBJEKTUS. Bendra suma (GS TOTAL)

Skiltys

Nurodymai

250–400

KONSOLIDUOJAMI SUBJEKTAI

Žr. nurodymus dėl C 06.02 formos.

410–480

KAPITALO REZERVAI

Žr. nurodymus dėl C 06.02 formos.


Eilutės

Nurodymai

010

BENDRA SUMA

Bendra suma atitinka visose C 06.02 formos eilutėse pateiktų verčių sumą.

2.5.   C 06.02. GRUPĖS MOKUMAS. INFORMACIJA APIE SUSIJUSIUS SUBJEKTUS (GS)

Skiltys

Nurodymai

010–060

KONSOLIDUOJAMI SUBJEKTAI

Ši forma yra skirta informacijai apie visus subjektus, konsoliduojamus pagal KPR pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, rinkti pagal atskirą subjektą.

010

PAVADINIMAS

Konsoliduojamo subjekto pavadinimas.

020

KODAS

Kiekvienai lentelės eilutei suteikiamas unikalus eilutės identifikatorius.

Konsoliduojamam subjektui priskirtas kodas.

Faktinė kodo struktūra priklauso nuo nacionalinės informacijos teikimo sistemos.

025

LEI KODAS

LEI – juridinio asmens identifikatorius yra Finansinio stabilumo tarybos pasiūlytas ir Didžiojo dvidešimtuko patvirtintas nuorodos kodas, kad būtų galima unikaliai identifikuoti finansinių sandorių šalis visame pasaulyje.

Kol pasaulinė LEI sistema pradės visapusiškai veikti, išankstinius LEI kodus sandorio šalims suteikia vietos veiklos padalinys, patvirtintas Reguliavimo priežiūros komiteto (ROC, išsamios informacijos galima rasti šioje svetainėje: www.leiroc.org).

Jeigu konkreti sandorio šalis turi juridinio asmens identifikatorių (LEI kodą), jis naudojamas tai sandorio šaliai identifikuoti.

030

ĮSTAIGOS ARBA LYGIAVERČIAI REIKALAVIMAI (TAIP/NE)

„TAIP“ reikia žymėti tada, kai įstaigai taikomi nuosavų lėšų reikalavimai pagal KPD arba nuostatos, kurios yra bent jau lygiavertės Bazelio susitarimo nuostatoms.

Kitais atvejais reikia žymėti „NE“.

Mažumos dalys:

81 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis ir 82 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis.

Atsižvelgiant į mažumos dalių ir patronuojamųjų įmonių išleistų AT1 bei T2 priemonių poveikį, įtraukti galima patronuojamųjų įmonių priemones, jeigu patronuojamoji įmonė yra įstaiga arba įmonė, kuriai pagal nacionalinę teisę taikomi KPR reikalavimai.

040

DUOMENŲ APIMTIS. Atskiras visiškai konsoliduojamas subjektas (SF) arba atskiras iš dalies konsoliduojamas subjektas (SP)

SF nurodoma atskirų visiškai konsoliduojamų patronuojamųjų įmonių atveju.

SP nurodoma atskirų iš dalies konsoliduojamų patronuojamųjų įmonių atveju.

050

ŠALIES KODAS

Įstaigos nurodo dviraidį šalies kodą pagal ISO 3166–2.

060

TURIMOS KAPITALO DALYS (%)

Ši procentinė dalis nurodo patronuojančiosios įmonės faktiškai turimą patronuojamųjų įmonių kapitalo dalį. Jeigu tiesioginė patronuojamoji įmonė yra visiškai konsoliduojama, faktinė dalis yra, pvz., 70 %. Vadovaujantis KPR 4 straipsnio 1 dalies 16 punktu, pateikiant informaciją apie turimą patronuojamosios įmonės patronuojamosios įmonės kapitalo dalį sudauginamos atitinkamų patronuojamųjų įmonių tarpusavyje turimos dalys.

070–240

INFORMACIJA APIE SUBJEKTUS, KURIEMS TAIKOMI NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI

Šiame išsamios informacijos skyriuje (t. y. 070–240 skiltyse) pateikiama informacija tik apie tuos subjektus ir pogrupius, kurie yra konsoliduojami (KPR pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrius), kuriems faktiškai taikomi mokumo reikalavimai pagal KPR arba nuostatas, kurios yra bent jau lygiavertės Bazelio susitarimo nuostatoms (t. y. dėl kurių 030 skiltyje pažymėta „TAIP“).

Informacija pateikiama apie visas atskiras konsoliduotos grupės įstaigas, kurioms taikomi nuosavų lėšų reikalavimai, nepaisant to, kur jos yra.

Šioje dalyje informacija turi būti pateikiama pagal įstaigos veiklos vietos mokumo taisykles (todėl pildant šią formą kiekvienu atskiru atveju nereikia atlikti dvigubo skaičiavimo pagal patronuojančiosios įstaigos taisykles). Jeigu vietos mokumo taisyklės yra kitokios, negu nustatyta KPR, ir detalus palyginimas nėra pateiktas, informacija turi būti papildyta, jeigu turimi reikiamo išsamumo duomenys. Todėl ši dalis – tai faktinė forma, kurioje apibendrinami skaičiavimai, kuriuos atskiros grupės įstaigos atlieka, atsižvelgdamos į tai, kad kai kurioms įstaigoms gali būti taikomos skirtingos mokumo taisyklės.

Informacija apie investicinių įmonių pastoviąsias pridėtines išlaidas

Investicinės įmonės, skaičiuodamos savo kapitalo pakankamumą pagal KPR 95, 96, 97 ir 98 straipsnius, įtraukia nuosavų lėšų reikalavimus, susijusius su pastoviosiomis pridėtinėmis išlaidomis.

Bendros rizikos pozicijos sumos dalis, susijusi su pastoviosiomis pridėtinėmis išlaidomis, nurodoma šios formos 2 dalies 100 skiltyje.

070

BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA

Nurodoma 080–110 skilčių suma.

080

KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA, GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKA, SU NEBAIGTAIS SANDORIAIS SUSIJUSI RIZIKA IR ATSISKAITYMO/PRISTATYMO RIZIKA

Šioje skiltyje nurodoma suma atitinka pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, kurios yra lygios arba prilygsta sumoms, kurios turi būti nurodytos 040 eilutėje „PAGAL KREDITO RIZIKĄ, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKĄ, GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKĄ IR SU NEBAIGTAIS SANDORIAIS SUSIJUSIĄ RIZIKĄ ĮVERTINTOS POZICIJOS SUMOS“, ir nuosavų lėšų reikalavimų, kurie yra lygūs arba prilygsta reikalavimams, kurie turi būti nurodyti CA2 formos 490 eilutėje „BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA ATSISKAITYMŲ/PRISTATYMO RIZIKAI“, sumą.

090

POZICIJOS RIZIKA, UŽSIENIO VALIUTOS KURSO RIZIKA IR BIRŽOS PREKIŲ KAINOS RIZIKA

Šioje skiltyje nurodoma suma atitinka nuosavų lėšų reikalavimų sumą, lygią arba prilygstančią sumoms, kurios turi būti nurodytos CA2 formos 520 eilutėje „BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA POZICIJOS RIZIKAI, UŽSIENIO VALIUTOS KURSO RIZIKAI IR BIRŽOS PREKIŲ KAINOS RIZIKAI“.

100

OPERACINĖ RIZIKA

Šioje skiltyje nurodoma suma atitinka rizikos pozicijos sumą, lygią arba prilygstančią sumai, kuri turi būti nurodyta CA2 formos 590 eilutėje „BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA OPERACINEI RIZIKAI (OpR)“.

Pastoviosios pridėtinės išlaidos įskaitomos į šią skiltį ir į CA2 formos 630 eilutę „PAPILDOMA RIZIKOS POZICIJOS SUMA DĖL PASTOVIŲJŲ PRIDĖTINIŲ IŠLAIDŲ“.

110

KITOS RIZIKOS POZICIJOS SUMOS

Šioje skiltyje nurodoma suma atitinka kitur specialiai nenurodytos rizikos pozicijos sumą. Tai – CA2 formos 640, 680 ir 690 eilučių reikšmių suma.

120–240

IŠSAMI INFORMACIJA APIE NUOSAVAS LĖŠAS GRUPĖS MOKUMUI UŽTIKRINTI

Šiose skiltyse informacija teikiama pagal įstaigos arba pogrupio veiklos vietos mokumo taisykles.

120

NUOSAVOS LĖŠOS

Šioje skiltyje nurodoma suma atitinka nuosavų lėšų sumą, lygią arba prilygstančią sumoms, kurios turi būti nurodytos CA1 formos 010 eilutėje „NUOSAVOS LĖŠOS“.

130

IŠ JŲ: KVALIFIKUOTOSIOS NUOSAVOS LĖŠOS

KPR 82 straipsnis.

Šioje skiltyje informacija pateikiama tik apie patronuojamąsias įmones, apie kurias informacija teikiama atskirai, kurios yra visiškai konsoliduojamos ir yra įstaigos.

Kvalifikuotoji akcijų paketo dalis pirmiau nurodytų patronuojamųjų įmonių atveju yra asmenims, kurie nėra pagal KPR konsoliduojamos įmonės, priklausančios priemonės (įskaitant susijusį nepaskirstytąjį pelną, akcijų priedus ir kitus rezervus).

Suma nurodoma atsižvelgiant į visų pereinamojo laikotarpio nuostatų poveikį. Tai – ataskaitinę datą reikalavimus atitinkanti suma.

140

SUSIJUSIOS NUOSAVŲ LĖŠŲ PRIEMONĖS, SUSIJĘS NEPASKIRSTYTASIS PELNAS, AKCIJŲ PRIEDAI IR KITI REZERVAI

KPR 87 straipsnio 1 dalies b punktas.

150

BENDRA 1 LYGIO KAPITALO SUMA

KPR 25 straipsnis.

160

IŠ JOS: KVALIFIKUOTASIS 1 LYGIO KAPITALAS

KPR 82 straipsnis.

Šioje skiltyje informacija pateikiama tik apie patronuojamąsias įmones, apie kurias informacija teikiama atskirai, kurios yra visiškai konsoliduojamos ir yra įstaigos.

Kvalifikuotoji akcijų paketo dalis pirmiau nurodytų patronuojamųjų įmonių atveju yra asmenims, kurie nėra pagal KPR konsoliduojamos įmonės, priklausančios priemonės (įskaitant susijusį nepaskirstytąjį pelną ir akcijų priedus).

Suma nurodoma atsižvelgiant į visų pereinamojo laikotarpio nuostatų poveikį. Tai – ataskaitinę datą reikalavimus atitinkanti suma.

170

SUSIJUSIOS T1 PRIEMONĖS, SUSIJĘS NEPASKIRSTYTASIS PELNAS IR AKCIJŲ PRIEDAI

KPR 85 straipsnio 1 dalies b punktas.

180

BENDRAS 1 LYGIO NUOSAVAS KAPITALAS

KPR 50 straipsnis.

190

IŠ JO: MAŽUMOS DALYS

KPR 81 straipsnis.

Šioje skiltyje informacija pateikiama tik apie visiškai konsoliduojamas patronuojamąsias įmones, kurios yra įstaigos, išskyrus KPR 84 straipsnio 3 dalyje nurodytas patronuojamąsias įmones. Visi skaičiavimai, kuriuos reikia atlikti pagal KPR 84 straipsnį, atliekami kiekvieną patronuojamąją įmonę konsoliduojant pogrupio lygmeniu, prireikus laikantis 84 straipsnio 2 dalies, o kitais atvejais – atskirai.

KPR ir šioje formoje laikoma, kad mažumos dalys pirmiau nurodytų patronuojamųjų įmonių atveju yra asmenims, kurie nėra pagal KPR konsoliduojamos įmonės, priklausančios CET1 priemonės (įskaitant susijusį nepaskirstytąjį pelną ir akcijų priedus).

Suma nurodoma atsižvelgiant į visų pereinamojo laikotarpio nuostatų poveikį. Tai – ataskaitinę datą reikalavimus atitinkanti suma.

200

SUSIJUSIOS NUOSAVŲ LĖŠŲ PRIEMONĖS, SUSIJĘS NEPASKIRSTYTASIS PELNAS, AKCIJŲ PRIEDAI IR KITI REZERVAI

KPR 84 straipsnio 1 dalies b punktas.

210

PAPILDOMAS 1 LYGIO KAPITALAS

KPR 61 straipsnis.

220

IŠ JO: KVALIFIKUOTASIS PAPILDOMAS 1 LYGIO KAPITALAS

KPR 82 ir 83 straipsniai.

Šioje skiltyje pateikiama tik informacija apie visiškai konsoliduojamas patronuojamąsias įmones, apie kurias informacija teikiama individualiai ir kurios yra įstaigos, išskyrus KPR 85 straipsnio 2 dalyje nurodytas patronuojamąsias įmones. Visi skaičiavimai, kuriuos reikia atlikti pagal KPR 85 straipsnį, atliekami kiekvieną patronuojamąją įmonę konsoliduojant pogrupio lygmeniu, prireikus laikantis 85 straipsnio 2 dalies, o kitais atvejais – atskirai.

KPR ir šioje formoje laikoma, kad mažumos dalys pirmiau nurodytų patronuojamųjų įmonių atveju yra asmenims, kurie nėra pagal KPR konsoliduojamos įmonės, priklausančios AT1 priemonės (įskaitant susijusį nepaskirstytąjį pelną ir akcijų priedus).

Suma nurodoma atsižvelgiant į visų pereinamojo laikotarpio nuostatų poveikį. Tai – ataskaitinę datą reikalavimus atitinkanti suma.

230

2 LYGIO KAPITALAS

KPR 71 straipsnis.

240

IŠ JO: KVALIFIKUOTASIS 2 LYGIO KAPITALAS

KPR 82 ir 83 straipsniai.

Šioje skiltyje pateikiama tik informacija apie visiškai konsoliduojamas patronuojamąsias įmones, apie kurias informacija teikiama individualiai ir kurios yra įstaigos, išskyrus KPR 87 straipsnio 2 dalyje nurodytas patronuojamąsias įmones. Visi skaičiavimai, kuriuos reikia atlikti pagal KPR 87 straipsnį, atliekami kiekvieną patronuojamąją įmonę konsoliduojant pogrupio lygmeniu, prireikus laikantis KPR 87 straipsnio 2 dalies, o kitais atvejais – atskirai.

KPR ir šioje formoje laikoma, kad mažumos dalys pirmiau nurodytų patronuojamųjų įmonių atveju yra asmenims, kurie nėra pagal KPR konsoliduojamos įmonės, priklausančios T2 priemonės (įskaitant susijusį nepaskirstytąjį pelną ir akcijų priedus).

Suma nurodoma atsižvelgiant į visų pereinamojo laikotarpio nuostatų poveikį, t. y. tai turi būti ataskaitinę datą reikalavimus atitinkanti suma.

250–400

INFORMACIJA APIE SUBJEKTŲ INDĖLĮ Į GRUPĖS MOKUMĄ

250–290

INDĖLIS Į RIZIKĄ

Toliau išdėstytose skiltyse informacija teikiama pagal informaciją teikiančiai įstaigai taikomas mokumo taisykles.

250

BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA

Nurodoma 260–290 skilčių reikšmių suma.

260

KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA, GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKA, SU NEBAIGTAIS SANDORIAIS SUSIJUSI RIZIKA IR ATSISKAITYMO/PRISTATYMO RIZIKA

Nurodoma suma – pagal kredito riziką įvertinta pozicijų suma ir nuosavų lėšų reikalavimai atsiskaitymo/pristatymo rizikai padengti pagal KPR, išskyrus bet kokias sumas, susijusias su sandoriais su kitais subjektais, įtrauktais į grupės konsoliduoto mokumo koeficiento skaičiavimą.

270

POZICIJOS RIZIKA, UŽSIENIO VALIUTOS KURSO RIZIKA IR BIRŽOS PREKIŲ KAINOS RIZIKA

Rinkos rizikos pozicijos sumos apskaičiuojamos kiekvieno subjekto lygmeniu, remiantis KPR. Subjektai nurodo savo indėlį į bendrą pozicijos, užsienio valiutos kurso ir biržos prekių kainos rizikos pozicijos sumą. Nurodomų reikšmių suma atitinka sumą, nurodytą konsoliduotos ataskaitos 520 eilutėje „BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA POZICIJOS RIZIKAI, UŽSIENIO VALIUTOS KURSO RIZIKAI IR BIRŽOS PREKIŲ KAINOS RIZIKAI“.

280

OPERACINĖ RIZIKA

AMA metodo atveju nurodomos operacinės rizikos pozicijos sumos apima diversifikavimo poveikį.

Pastoviosios pridėtinės išlaidos įskaitomos į šią skiltį.

290

KITOS RIZIKOS POZICIJOS SUMOS

Šioje skiltyje nurodoma suma atitinka kitur specialiai nenurodytos rizikos pozicijos sumą.

300–400

INDĖLIS Į NUOSAVAS LĖŠAS

Šioje formos dalyje nesiekiama įstaigoms nustatyti reikalavimo atlikti visus bendro kapitalo pakankamumo koeficiento skaičiavimus kiekvieno subjekto lygmeniu.

300–350 skiltis pildo tie konsoliduoti subjektai, kurie prisideda prie nuosavų lėšų mažumos dalimi, o 360–400 skiltis pildo visi kiti konsoliduoti subjektai, kurie prisideda prie konsoliduotų nuosavų lėšų.

Į nuosavas lėšas, kurias į subjektą įneša kiti subjektai, konsoliduojami kartu su informaciją teikiančiu subjektu, neatsižvelgiama; šioje skiltyje nurodomas tik grynasis indėlis į grupės nuosavas lėšas – tai dažniausiai yra nuosavos lėšos, gautos iš trečiųjų šalių, ir sukaupti rezervai.

Toliau išdėstytose skiltyse informacija teikiama pagal informaciją teikiančiai įstaigai taikomas mokumo taisykles.

300–350

Į KONSOLIDUOTAS NUOSAVAS LĖŠAS ĮTRAUKTOS KVALIFIKUOTOSIOS NUOSAVOS LĖŠOS

Suma, nurodoma kaip „Į KONSOLIDUOTAS NUOSAVAS LĖŠAS ĮTRAUKTOS KVALIFIKUOTOSIOS NUOSAVOS LĖŠOS“, yra suma, apskaičiuota pagal KPR antros dalies II antraštinę dalį, neįskaitant jokių kitų grupės subjektų įneštų lėšų.

300

Į KONSOLIDUOTAS NUOSAVAS LĖŠAS ĮTRAUKTOS KVALIFIKUOTOSIOS NUOSAVOS LĖŠOS

KPR 87 straipsnis.

310

Į KONSOLIDUOTĄ 1 LYGIO KAPITALĄ ĮTRAUKTOS KVALIFIKUOTOSIOS 1 LYGIO PRIEMONĖS

KPR 85 straipsnis.

320

Į KONSOLIDUOTĄ BENDRĄ 1 LYGIO NUOSAVĄ KAPITALĄ ĮTRAUKTOS MAŽUMOS DALYS

KPR 84 straipsnis.

Nurodoma suma – tai patronuojamosios įmonės mažumos dalių suma, įtraukta į konsoliduotą CET1 kapitalą pagal KPR.

330

Į KONSOLIDUOTĄ PAPILDOMĄ 1 LYGIO KAPITALĄ ĮTRAUKTOS KVALIFIKUOTOSIOS 1 LYGIO PRIEMONĖS

KPR 86 straipsnis.

Nurodoma suma – tai patronuojamosios įmonės kvalifikuotojo T1 kapitalo suma, įtraukta į konsoliduotą AT1 kapitalą pagal KPR.

340

Į KONSOLIDUOTĄ 2 LYGIO KAPITALĄ ĮTRAUKTOS KVALIFIKUOTOSIOS NUOSAVŲ LĖŠŲ PRIEMONĖS

KPR 89 straipsnis.

Nurodoma suma – tai patronuojamosios įmonės kvalifikuotųjų nuosavų lėšų suma, įtraukta į konsoliduotą T2 kapitalą pagal KPR.

350

PAPILDOMAS STRAIPSNIS. PRESTIŽAS (–)/(+) NEIGIAMAS PRESTIŽAS

360–400

KONSOLIDUOTOS NUOSAVOS LĖŠOS

KPR 18 straipsnis.

Suma, nurodoma kaip „KONSOLIDUOTOS NUOSAVOS LĖŠOS“, yra suma, apskaičiuota pagal balansą, neįskaitant jokių kitų grupės subjektų įneštų lėšų.

360

KONSOLIDUOTOS NUOSAVOS LĖŠOS

370

IŠ JŲ: BENDRAS 1 LYGIO NUOSAVAS KAPITALAS

380

IŠ JŲ: PAPILDOMAS 1 LYGIO KAPITALAS

390

IŠ JŲ: INDĖLIAI Į KONSOLIDUOTĄ REZULTATĄ

Nurodomas kiekvieno subjekto indėlis į konsoliduotą rezultatą (pelną arba nuostolį (–)). Įskaitomi mažumos dalims priskiriami rezultatai.

400

IŠ JŲ: (–) PRESTIŽAS/(+) NEIGIAMAS PRESTIŽAS

Čia nurodomas informaciją apie patronuojamąją įmonę teikiančio subjekto prestižas arba neigiamas prestižas.

410–480

KAPITALO REZERVAI

Informacija apie kapitalo rezervus GS formoje teikiama pagal tokią pačią bendrą struktūrą kaip CA4 formoje, laikantis tų pačių informacijos teikimo principų. Teikiant informaciją apie kapitalo rezervus GS formoje atitinkamos sumos nurodomos atsižvelgiant į rezervo reikalavimų apskaičiavimą, t. y. pagal tai, ar rezervo reikalavimai turi būti apskaičiuoti konsoliduotu, pogrupio, ar individualiu lygmeniu.

410

JUNGTINIO REZERVO REIKALAVIMAI

KPD 128 straipsnio 2 punktas.

420

KAPITALO APSAUGOS REZERVAS

KPD 128 straipsnio 1 punktas ir 129 straipsnis.

Pagal 129 straipsnio 1 dalį kapitalo apsaugos rezervas yra papildoma bendro 1 lygio nuosavo kapitalo suma. Kadangi kapitalo apsaugos rezervo 2,5 % norma yra pastovi, suma nurodoma šiame langelyje.

430

ĮSTAIGOS SPECIALUS ANTICIKLINIS KAPITALO REZERVAS

KPD 128 straipsnio 7 punktas, 130 straipsnis ir 135–140 straipsniai.

Šiame langelyje nurodoma konkreti anticiklinio rezervo suma.

440

APSAUGOS REZERVAS DĖL VALSTYBĖS NARĖS LYGMENIU NUSTATYTOS MAKROPRUDENCINĖS RIZIKOS ARBA SISTEMINĖS RIZIKOS

KPR 458 straipsnio 2 dalies d punkto iv papunktis.

Šiame langelyje nurodoma apsaugos rezervo, sudaryto dėl valstybės narės lygmeniu nustatytos makroprudencinės rizikos arba sisteminės rizikos, kurį pagal KPR 458 straipsnį gali būti reikalaujama turėti kartu su kapitalo apsaugos rezervu, suma.

450

SISTEMINĖS RIZIKOS REZERVAS

KPD 133 ir 134 straipsniai.

Šiame langelyje nurodoma sisteminės rizikos rezervo suma.

460

SISTEMINĖS SVARBOS ĮSTAIGOS REZERVAS

KPD 128 straipsnio 4 punktas.

Šiame langelyje nurodoma sisteminės svarbos įstaigos rezervo suma.

470

PASAULINĖS SISTEMINĖS SVARBOS ĮSTAIGOS REZERVAS

KPD 131 straipsnis.

Šiame langelyje nurodoma pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos rezervo suma.

480

KITOS SISTEMINĖS SVARBOS ĮSTAIGOS REZERVAS

KPD 131 straipsnis.

Šiame langelyje nurodoma kitos sisteminės svarbos įstaigos rezervo suma.

3.   KREDITO RIZIKOS FORMOS

3.1.   BENDROSIOS PASTABOS

37.

Standartizuotam ir IRB kredito rizikos metodams skirtos skirtingos formų grupės. Be to, jei viršijama atitinkama 5 straipsnio a punkto 4 papunktyje nustatyta ribinė vertė, pildomos atskiros formos, kuriose pateikiama informacija apie geografinį pozicijų suskirstymą.

3.1.1.   Informacijos apie KRM metodus, turinčius pakeitimo poveikį, teikimas

38.

KPR 235 straipsnyje paaiškinama pozicijos, kuri yra visiškai užtikrinta netiesioginiu užtikrinimu, apskaičiavimo tvarka.

39.

KPR 236 straipsnyje paaiškinama pozicijos, kuri yra visiškai užtikrinta netiesioginiu užtikrinimu, apskaičiavimo tvarka visiško užtikrinimo/dalinio užtikrinimo, turinčio tą patį prioritetą, atvejais.

40.

KPR 196, 197 ir 200 straipsniais reglamentuojamas tiesioginis kredito užtikrinimas.

41.

Įsipareigojančiųjų asmenų (tiesioginių sandorių šalių) pozicijos ir užtikrinimo teikėjų pozicijos, kurios yra priskirtos prie tos pačios pozicijų klasės, parodomos kaip tos pačios pozicijų klasės gaunamų pinigų srautas ir netenkamų pinigų srautas.

42.

Pozicijos rūšis nepakinta dėl netiesioginio kredito užtikrinimo.

43.

Jeigu pozicija yra užtikrinta netiesioginiu kredito užtikrinimu, užtikrintoji dalis yra priskiriama kaip netenkamų pinigų srautas, pvz., įsipareigojančiojo asmens pozicijų klasėje, ir kaip gaunamų pinigų srautas – užtikrinimo teikėjo pozicijų klasėje. Tačiau pasikeitus pozicijos klasei pozicijos rūšis nesikeičia.

44.

Pakeitimo poveikis COREP informacijos teikimo sistemoje atspindi faktinį rizikos koeficientų taikymą padengtai pozicijos daliai. Pati padengta pozicijos dalis yra įvertinama pagal riziką remiantis SA metodu ir nurodoma CR SA formoje.

3.1.2.   Informacijos apie sandorio šalies kredito riziką teikimas

45.

Pozicijos, atsirandančios dėl sandorio šalies kredito rizikos pozicijų, nurodomos CR SA arba CR IRB formose, nepaisant to, ar tai yra bankinės knygos, ar prekybos knygos straipsniai.

3.2.   C 07.00. KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA IR NEBAIGTI SANDORIAI. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS KAPITALO POREIKIUI APSKAIČIUOTI (CR SA)

3.2.1.   Bendrosios pastabos

46.

CR SA formose pateikiama reikiama informacija apie nuosavų lėšų reikalavimų kredito rizikai padengti apskaičiavimą pagal standartizuotą metodą. Visų pirma jose pateikiama išsami informacija apie:

a)

pozicijų verčių pasiskirstymą pagal skirtingą pozicijos rūšį, rizikos koeficientą ir pozicijų klasę;

b)

rizikai mažinti naudojamų kredito rizikos mažinimo metodų mastą ir pobūdį.

3.2.2.   CR SA formos turinys

47.

Pagal KPR 112 straipsnį, siekiant apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą, kiekviena SA pozicija priskiriama prie vienos iš 16 SA pozicijų klasių.

48.

CR SA prašoma pateikti informaciją apie visas pozicijų klases ir apie kiekvieną pozicijų klasę atskirai, kaip nurodyta pagal standartizuotą metodą. Bendros sumos ir informacija apie kiekvieną pozicijų klasę yra nurodomos skirtingu aspektu.

49.

Tačiau CR SA formoje informacija neteikiama apie šias pozicijas:

a)

pozicijas, pagal KPR 112 straipsnio m punktą priskirtas prie pozicijų klasės „Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos“, – jos nurodomos CR SEC formose;

b)

iš nuosavų lėšų atskaitytas pozicijas.

50.

CR SA formoje pateikiama informacija apie šiuos nuosavų lėšų reikalavimus:

a)

kredito rizikai pagal KPR trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių (standartizuotas metodas) bankinėje knygoje, įskaitant sandorio šalies kredito riziką pagal KPR trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyrių (sandorio šalies kredito rizika) bankinėje knygoje, padengti;

b)

sandorio šalies kredito rizikai pagal KPR trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyrių (sandorio šalies kredito rizika) prekybos knygoje padengti;

c)

atsiskaitymų rizikai, kuri kyla dėl KPR 379 straipsnyje nurodytų nebaigtų sandorių visose verslo veiklos srityse, padengti.

51.

Į formą įtraukiamos visos pozicijos, kurioms skaičiuojamas nuosavų lėšų reikalavimas pagal KPR trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių kartu KPR trečios dalies II antraštinės dalies 4 ir 6 skyriais. Įstaigos, kurios taiko KPR 94 straipsnio 1 dalį, šioje formoje taip pat turi nurodyti savo prekybos knygos pozicijas, jeigu jos nuosavų lėšų reikalavimą apskaičiuoja pagal KPR trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių (KPR trečios dalies II antraštinės dalies 2 ir 6 skyriai ir V antraštinė dalis). Todėl formoje pateikiama išsami informacija ne tik apie pozicijos rūšį (pvz., balansinius/nebalansinius straipsnius), bet ir apie rizikos koeficientų paskirstymą atitinkamoje pozicijų klasėje.

52.

Be to, CR SA formos 290–320 eilutėse nurodomi papildomi straipsniai, taip siekiant surinkti išsamesnės informacijos apie nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintas pozicijas ir pozicijas esant įsipareigojimų neįvykdymui.

53.

Šie papildomi straipsniai nurodomi šiose pozicijų klasėse:

a)

centrinės valdžios arba centrinių bankų pozicijos (KPR 112 straipsnio a punktas);

b)

regioninės arba vietos valdžios pozicijos (KPR 112 straipsnio b punktas);

c)

viešojo sektoriaus subjektų pozicijos (KPR 112 straipsnio c punktas);

d)

įstaigų pozicijos (KPR 112 straipsnio f punktas);

e)

įmonių pozicijos (KPR 112 straipsnio g punktas);

f)

mažmeninės pozicijos (KPR 112 straipsnio h punktas).

54.

Papildomi straipsniai neturi įtakos nei KPR 112 straipsnio a–c ir f–h punktuose, nei i ir j punktuose nurodytų pozicijų klasių pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, nurodomų CR SA, skaičiavimui.

55.

Papildomų straipsnių eilutėse pateikiama papildoma informacija apie pozicijų klasių „pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“ arba „nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos“ struktūrą pagal įsipareigojantįjį asmenį. Pozicijos nurodomos šiose eilutėse, jeigu įsipareigojantieji asmenys būtų įrašyti CR SA pozicijų klasėse: „centrinės valdžios arba centrinių bankų pozicijos“, „regioninės arba vietos valdžios pozicijos“, „viešojo sektoriaus subjektų pozicijos“, „įstaigų pozicijos“, „įmonių pozicijos“ ir „mažmeninės pozicijos“, jei šios pozicijos nebūtų buvusios priskirtos prie pozicijų klasių „pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“ arba „nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos“. Tačiau nurodomi tie patys skaičiai, kurie naudojami apskaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijų sumas pozicijų klasėse „pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“ arba „nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos“.

56.

Pvz., pozicijos, kurios rizikos pozicijos sumos yra apskaičiuojamos pagal KPR 127 straipsnį ir kurios vertės koregavimai yra mažesni nei 20 %, atveju ši informacija pateikiama CR SA formos 320 eilutėje prie bendros sumos, pozicijų klasėje „pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“. Jeigu prieš tai, kai buvo neįvykdyti įsipareigojimai, ši pozicija buvo įstaigos pozicija, ši informacija taip pat nurodoma 320 eilutės pozicijų klasėje „įstaigų pozicijos“.

3.2.3.   Pozicijų priskyrimas prie pozicijų klasių pagal standartizuotą metodą

57.

Siekiant užtikrinti nuoseklų pozicijų kategorijų skirstymą pagal įvairias KPR 112 straipsnyje apibrėžtas pozicijų klases, nuosekliai taikoma tokia tvarka:

a)

Pirmame etape pradinė pozicija iki perskaičiavimo koeficientų taikymo priskiriama prie atitinkamos (pradinių) pozicijų klasės, kaip nurodyta KPR 112 straipsnyje, nedarant poveikio tam, kokia konkreti tvarka (rizikos koeficientas) bus taikoma kiekvienai konkrečiai pozicijai pozicijų klasėje, prie kurios ji priskirta.

b)

Antrame etape pozicijos, pritaikius kredito rizikos mažinimo (KRM) metodus, turinčius pozicijos pakeitimo poveikį (pvz., juos sudaro garantijos, kredito išvestinės finansines priemonės, paprastasis finansinių užtikrinimo priemonių metodas), per gaunamų ir netenkamų pinigų srautus gali būti perskirtos į kitas pozicijų klases.

58.

Šie kriterijai taikomi siekiant suskirstyti pradines pozicijas iki perskaičiavimo koeficientų taikymo pagal įvairias pozicijų klases (pirmas etapas), nedarant poveikio paskesniam perskirstymui dėl KRM metodų, turinčių pozicijos pakeitimo poveikį, taikymo ar tvarkai (rizikos koeficientui), kuri bus taikoma kiekvienai konkrečiai pozicijai pozicijų klasėje, prie kurios ji priskirta.

59.

Siekiant suskirstyti pradines pozicijas iki perskaičiavimo koeficiento taikymo pirmame etape, su pozicija susiję KRM metodai netaikomi (atkreipkite dėmesį, kad jie aiškiai taikomi tik antrame etape), nebent užtikrinimo poveikis yra neatsiejama pozicijų klasės apibrėžties dalis, kaip, pavyzdžiui, KPR 112 straipsnio i punkte nurodytos pozicijų klasės atveju (pozicijos, užtikrintos nekilnojamojo turto hipoteka).

60.

KPR 112 straipsnyje pozicijų klasių atskyrimo kriterijai nėra nustatyti. Tai galėtų reikšti, kad viena pozicija potencialiai galėtų būti priskirta prie skirtingų pozicijų klasių, jeigu klasifikavimui nėra nustatytų vertinimo prioritetų kriterijų. Akivaizdžiausias pavyzdys būtų trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčių įstaigų ir įmonių pozicijos (KPR 112 straipsnio n punktas) ir įstaigų pozicijos (KPR 112 straipsnio f punktas)/įmonių pozicijos (KPR 112 straipsnio g punktas). Šiuo atveju yra aišku, kad KPR netiesiogiai laikomasi prioritetų, nes pirmiausia vertinama, ar tam tikrą poziciją galima priskirti prie trumpalaikį kredito vertinimą turinčių įstaigų ir įmonių pozicijos, ir tik paskui tas pats vertinimas atliekamas įstaigų ir įmonių pozicijų atžvilgiu. Antraip būtų akivaizdu, kad prie KPR 112 straipsnio n punkte nurodytos pozicijų klasės jokia pozicija niekada nebūtų priskirta. Pateiktas pavyzdys yra vienas akivaizdžiausių, bet šis atvejis nėra vienintelis galimas. Derėtų pažymėti, kad kriterijai, naudojami pozicijų klasėms nustatyti pagal standartizuotą metodą, yra skirtingi (įstaigų kategorijos, pozicijos terminas, pradelsimas ir t. t.) ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl grupės nėra atskiros.

61.

Kad būtų pateikiama nuosekli ir palyginama informacija, reikia nurodyti vertinimo kriterijus, pagal kuriuos nustatomi pradinės pozicijos iki perskaičiavimo koeficiento taikymo priskyrimo prie pozicijų klasių prioritetai, nedarant poveikio konkrečiai tvarkai (rizikos koeficientui), kuri bus taikoma kiekvienai konkrečiai pozicijai pozicijų klasėje, prie kurios ji priskirta. Toliau pateiktoje sprendimų medžio schemoje išvardyti prioritetų nustatymo kriterijai yra pagrįsti KPR aiškiai nustatytų sąlygų, skirtų įvertinti, ar poziciją galima priskirti prie konkrečios pozicijų klasės, vertinimu ir bet kokiu informaciją teikiančios įstaigos arba priežiūros institucijos sprendimu (jei toks sprendimas yra priimtas) dėl tam tikrų pozicijų klasių naudojimo. Patys pozicijų priskyrimo teikiant informaciją rezultatai atitiktų KPR nuostatas. Įstaigoms nedraudžiama taikyti kitą vidinę priskyrimo tvarką, kuri taip pat gali atitikti visas susijusias KPR nuostatas ir atitinkamų forumų pateiktus jų išaiškinimus.

62.

Vertinant pozicijas pagal sprendimų medžio schemą vienai pozicijų klasei suteikiama pirmenybė prieš kitas klases (t. y. pirmiausia vertinama, ar pozicija gali būti priskirta prie tos pozicijų klasės, nedarant poveikio vertinimo rezultatui), jeigu kitu atveju prie tos klasės nebūtų priskirta jokia pozicija. Taip nutiktų, jeigu nesant prioritetų nustatymo kriterijų viena pozicijų klasė būtų kitos klases poklasis. Toliau pateiktoje sprendimų medžio schemoje grafiškai parodytus kriterijus reikėtų taikyti iš eilės.

63.

Atsižvelgiant į tai, vertinimas pagal toliau parodytą sprendimų medžio schemą būtų atliekamas tokia eilės tvarka:

1.

pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos;

2.

su ypač didele rizika susijusios pozicijos;

3.

nuosavybės vertybinių popierių pozicijos

4.

pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui;

5.

pozicijos, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) investiciniai vienetai arba akcijos/pozicijos, kurias sudaro padengtos obligacijos (atskiros pozicijų klasės);

6.

nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos;

7.

kitos pozicijos;

8.

trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčių įstaigų ir įmonių pozicijos;

9.

visos kitos pozicijų klasės (atskiros pozicijų klasės): centrinės valdžios arba centrinių bankų pozicijos; regioninės arba vietos valdžios pozicijos; viešojo sektoriaus subjektų pozicijos; daugiašalių plėtros bankų pozicijos; tarptautinių organizacijų pozicijos; įstaigų pozicijos; įmonių ir mažmeninės pozicijos.

64.

Pozicijų, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai arba akcijos, atveju, kai taikomas skaidrumo metodas (KPR 132 straipsnio 3–5 dalys), šias pozicijas sudarančios atskiros pozicijos įvertinamos ir suklasifikuojamos pagal atitinkamus rizikos koeficientus, nustatytus pagal joms taikomą tvarką, tačiau visos atskiros pozicijos priskiriamos prie pozicijų klasės „pozicijos, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) investiciniai vienetai arba akcijos“.

65.

KPR 134 straipsnio 6 dalyje nurodytų n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinių finansinių priemonių atveju, jeigu šios priemonės yra reitinguotos, jos tiesiogiai priskiriamos prie pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų. Jeigu jos nėra reitinguotos, tuomet priskiriamos prie pozicijų klasės „kitos pozicijos“. Antruoju atveju sutarties nominalioji vertė nurodoma kaip pradinė pozicija iki perskaičiavimo koeficientų taikymo ir įrašoma eilutėje „Kiti rizikos koeficientai“ (taikomas rizikos koeficientas – tai KPR 134 straipsnio 6 dalyje nurodyto dydžio koeficientas).

66.

Antrame etape, pritaikius rizikos mažinimo metodus, turinčius pakeitimo poveikį, pozicijos perskiriamos į užtikrinimo teikėjo pozicijų klasę.

SPRENDIMŲ MEDŽIO SCHEMA, KURIA REMIANTIS PRADINĖS POZICIJOS IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO PAGAL KPR NUSTATYTĄ STANDARTIZUOTĄ METODĄ PRISKIRIAMOS PRIE POZICIJŲ KLASIŲ

Pradinė pozicija iki perskaičiavimo koeficientų taikymo

 

 

Ar ją galima priskirti prie 112 straipsnio m punkte nurodytos pozicijų klasės?

 TAIP

Image

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos
NE

Image

 

 

Ar ją galima priskirti prie 112 straipsnio k punkte nurodytos pozicijų klasės?

 TAIP

Image

Pozicijos, susijusios su ypač didele rizika (taip pat žr. 128 straipsnį)
NE

Image

 

 

Ar ją galima priskirti prie 112 straipsnio p punkte nurodytos pozicijų klasės?

 TAIP

Image

Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos (t. p. žr. 133 straipsnį)
NE

Image

 

 

Ar ją galima priskirti prie 112 straipsnio j punkte nurodytos pozicijų klasės?

 TAIP

Image

Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui
NE

Image

 

 

Ar ją galima priskirti prie 112 straipsnio l ir o punktuose nurodytų pozicijų klasių?

 TAIP

Image

Pozicijos, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) investiciniai vienetai arba akcijos.

Padengtų obligacijų pozicijos (taip pat žr. 129 straipsnį).

Šios dvi pozicijų klasės tarpusavyje yra atskiros (žr. pastabas pirmiau pateiktame paaiškinime dėl skaidrumo metodo). Todėl priskyrimas prie vienos iš jų yra tiesioginis.
NE

Image

 

 

Ar ją galima priskirti prie 112 straipsnio i punkte nurodytos pozicijų klasės?

 TAIP

Image

Nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos (t. p. žr. 124 straipsnį)
NE

Image

 

 

Ar ją galima priskirti prie 112 straipsnio q punkte nurodytos pozicijų klasės?

 TAIP

Image

Kitos pozicijos
NE

Image

 

 

Ar ją galima priskirti prie 112 straipsnio n punkte nurodytos pozicijų klasės?

 TAIP

Image

Trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčių įstaigų ir įmonių pozicijos
NE

Image

 

 

Toliau išvardytos pozicijų klasės tarpusavyje yra atskiros. Todėl priskyrimas prie vienos iš jų yra tiesioginis.

Centrinės valdžios arba centrinių bankų pozicijos

Regioninės arba vietos valdžios pozicijos

Viešojo sektoriaus subjektų pozicijos

Daugiašalių plėtros bankų pozicijos

Tarptautinių organizacijų pozicijos

Įstaigų pozicijos

Įmonių pozicijos

Mažmeninės pozicijos

3.2.4.   Kai kurių KPR 112 straipsnyje nurodytų pozicijų klasių apimties paaiškinimai

3.2.4.1.   Pozicijų klasė „Įstaigų pozicijos“

67.

Grupės vidaus pozicijos pagal KPR 113 straipsnio 6 ir 7 dalis nurodomos taip:

68.

Pozicijos, kurios atitinka KPR 113 straipsnio 7 dalies reikalavimus, nurodomos pagal atitinkamą pozicijų klasę, prie kurios jos būtų priskirtos, jeigu nebūtų grupės vidaus pozicijos.

69.

Pagal KPR 113 straipsnio 6 ir 7 dalis „įstaiga gali, gavusi kompetentingų institucijų išankstinį leidimą, nuspręsti netaikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų tos įstaigos pozicijoms su sandorio šalimi, kuri yra jos patronuojančioji įmonė, patronuojamoji įmonė, jos patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė arba įmonė, susijusi ryšiais, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje“. Tai reiškia, kad sandorio šalys, kurios yra grupės vidaus subjektai, gali būti ne tik įstaigos, bet ir įmonės, priskiriamos prie kitų pozicijų klasių, pvz., pagalbinių paslaugų įmonės arba Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos įmonės. Todėl grupės vidaus pozicijos nurodomos pagal atitinkamą pozicijų klasę.

3.2.4.2.   Pozicijų klasė „Padengtų obligacijų pozicijos“

70.

Pozicijos, kurioms taikomas SA metodas, prie pozicijų klasės „Padengtų obligacijų pozicijos“ priskiriamos taip:

71.

Kad Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje apibrėžtas obligacijas būtų galima priskirti prie pozicijų klasės „Padengtų obligacijų pozicijos“, jos turi atitikti KPR 129 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Tai, ar jos atitinka šiuos reikalavimus, turi būti tikrinama kiekvienu atveju. Vis dėlto Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos ir iki 2007 m. gruodžio 31 d. išleistos obligacijos, remiantis KPR 129 straipsnio 6 dalimi, taip pat priskiriamos prie pozicijų klasės „Padengtų obligacijų pozicijos“.

3.2.4.3.   Pozicijų klasė „Pozicijos, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) investiciniai vienetai arba akcijos“

72.

Jeigu pasinaudojama KPR 132 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybe, pozicijos, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, nurodomos kaip balansiniai straipsniai pagal KPR 111 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį.

3.2.5.   Nurodymai dėl konkrečių pozicijų

Skiltys

010

PRADINĖ POZICIJA IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO

Pozicijos vertė, neatsižvelgiant į vertės koregavimus ir atidėjinius, perskaičiavimo koeficientus ir kredito rizikos mažinimo metodų poveikį, atitinkanti šiuos KPR 111 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus:

išvestinių finansinių priemonių, atpirkimo sandorių, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandorių, ilgalaikių atsiskaitymo sandorių ir garantinės įmokos skolinimo sandorių, kuriems taikomas KPR trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyrius arba KPR 92 straipsnio 3 dalies f punktas, atveju pradinė pozicijos vertė yra lygi sandorio šalies kredito rizikos pozicijos vertei, apskaičiuotai pagal KPR trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriuje nurodytus metodus.

Finansinės nuomos pozicijų vertė apskaičiuojama pagal KPR 134 straipsnio 7 dalį.

KPR 219 straipsnyje nurodytų balansinių užskaitos sandorių atveju pozicijos vertės nurodomos pagal gautas pinigines užtikrinimo priemones.

Pagrindinių užskaitos sandorių, kuriems priklauso atpirkimo sandoriai ir (arba) vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriai, ir (arba) kiti kapitalo rinkos veikiami sandoriai pagal KPR trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyrių, atveju tiesioginio kredito užtikrinimo, kurį sudaro pagrindiniai užskaitos sandoriai, poveikis pagal KPR 220 straipsnio 4 dalį nurodomas 010 skiltyje. Todėl pagrindinių užskaitos sandorių, kuriems priklauso atpirkimo sandoriai, kuriems taikomas KPR trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyrius, E* vertė, apskaičiuota pagal KPR 220 ir 221 straipsnius, nurodoma CR SA formos 010 skiltyje.

030

(–) Su pradine pozicija susiję vertės koregavimai ir atidėjiniai

KPR 24 ir 110 straipsniai.

Vertės koregavimai ir atidėjiniai kredito nuostoliams padengti, atliekami pagal informaciją teikiančiam subjektui taikomą apskaitos sistemą.

040

Pozicija atėmus vertės koregavimus ir atidėjinius

010 ir 030 skilčių reikšmių suma.

050–100

KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO (KRM) METODAI, TURINTYS POZICIJOS PAKEITIMO POVEIKĮ

KPR 4 straipsnio 1 dalies 57 punkte apibrėžti kredito rizikos mažinimo metodai, kuriais pozicijos arba pozicijų kredito rizika mažinama pakeičiant pozicijas, kaip paaiškinta toliau punkte „Pozicijos pakeitimas dėl KRM“.

Jeigu užtikrinimo priemonė daro poveikį pozicijos vertei (pvz., jeigu ji taikoma kaip kredito rizikos mažinimo metodas, turintis pozicijos pakeitimo poveikį), ji apribojama pozicijos verte.

Informacija teikiama apie:

—

užtikrinimo priemones, įtrauktas pagal paprastąjį finansinių užtikrinimo priemonių metodą;

—

reikalavimus atitinkantį netiesioginį kredito užtikrinimą.

Taip pat žr. 4.1.1 punkto nurodymus.

050–060

Netiesioginis kredito užtikrinimas. Pakoreguotos vertės (Ga)

KPR 235 straipsnis.

KPR 239 straipsnio 3 dalyje apibrėžta pakoreguota netiesioginio kredito užtikrinimo vertė (Ga).

050

Garantijos

—

KPR 203 straipsnis.

—

KPR 4 straipsnio 1 dalies 59 punkte apibrėžtas netiesioginis kredito užtikrinimas, kurį sudaro ne kredito išvestinės finansinės priemonės.

060

Kredito išvestinės finansinės priemonės

KPR 204 straipsnis.

070–080

Tiesioginis kredito užtikrinimas

Šiose skiltyse nurodomas tiesioginis kredito užtikrinimas pagal KPR 4 straipsnio 1 dalies 58 punktą ir 196, 197 ir 200 straipsnius. Į šias sumas neįtraukiami pagrindiniai užskaitos sandoriai (jau įtraukti į pradinės pozicijos vertę iki perskaičiavimo koeficientų taikymo).

Su kreditu susiję vekseliai ir balansinės užskaitos pozicijos, susidarančios pagal reikalavimus atitinkančius balansinius užskaitos sandorius, turi būti laikomi piniginėmis užtikrinimo priemonėmis pagal KPR 218 ir 219 straipsnius.

070

Paprastasis finansinio užtikrinimo priemonių metodas

KPR 222 straipsnio 1 ir 2 dalys.

080

Kitas tiesioginis kredito užtikrinimas

KPR 232 straipsnis.

090–100

POZICIJOS PAKEITIMAS DĖL KRM

KPR 222 straipsnio 3 dalis, 235 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 236 straipsnis.

Netenkamų pinigų srautas yra lygus padengtai pradinės pozicijos iki perskaičiavimo koeficientų taikymo daliai, kuri atskaitoma iš įsipareigojančiojo asmens pozicijų klasės ir paskiau priskiriama prie užtikrinimo teikėjo pozicijų klasės. Ši suma laikoma užtikrinimo teikėjo pozicijų klasės gaunamų pinigų srautu.

Tos pačios pozicijų klasės gaunamų ir netenkamų pinigų srautai taip pat turi būti nurodyti.

Į pozicijas, susidarančias dėl galimų gaunamų ir netenkamų pinigų srautų, perkeliamų iš kitų formų ir į kitas formas, taip pat atsižvelgiama.

110

GRYNOJI POZICIJA PRITAIKIUS KRM, TURINTĮ PAKEITIMO POVEIKĮ, IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTO TAIKYMO

Grynoji pozicijos vertė atskaičius vertės koregavimus ir atsižvelgus į netenkamų ir gaunamų pinigų srautus dėl KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO (KRM) METODŲ, TURINČIŲ POZICIJOS PAKEITIMO POVEIKĮ.

120–140

KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO METODAI, VEIKIANTYS POZICIJOS SUMĄ. TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS, IŠSAMUSIS FINANSINIŲ UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ METODAS

KPR 223, 224, 225, 226, 227 ir 228 straipsniai. Tai taip pat apima su kreditu susijusius vekselius (KPR 218 straipsnis).

Su kreditu susiję vekseliai ir balansinės užskaitos pozicijos, susidarančios pagal reikalavimus atitinkančius balansinius užskaitos sandorius, yra laikomi piniginėmis užtikrinimo priemonėmis pagal KPR 218 ir 219 straipsnius.

Užtikrinimo pagal išsamųjį finansinių užtikrinimo priemonių metodą, taikomą pozicijai, užtikrintai reikalavimus atitinkančia finansine užtikrinimo priemone, poveikis apskaičiuojamas pagal KPR 223, 224, 225, 226, 227 ir 228 straipsnius.

120

Pozicijos kintamumo koregavimas

KPR 223 straipsnio 2 ir 3 dalys.

Nurodoma suma apskaičiuojama pagal kintamumo koregavimo poveikį pozicijai (Eva – E) = E * He).

130

(–) Finansinės užtikrinimo priemonės pakoreguota vertė (Cvam)

KPR 239 straipsnio 2 dalis.

Prekybos knygos operacijų atveju įskaitomos finansinės užtikrinimo priemonės ir biržos prekės, kurias galima įtraukti į prekybos knygos pozicijas pagal KPR 299 straipsnio 2 dalies c–f punktus.

Nurodoma suma yra lygi Cvam = C * (1 – Hc – Hfx) * (t – t*)/(T – t*). C, Hc, Hfx, t, T ir t* reikšmės paaiškintos KPR trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriaus 4 ir 5 skirsniuose.

140

(–) Iš jos: kintamumo ir termino koregavimai

KPR 223 straipsnio 1 dalis ir 239 straipsnio 2 dalis.

Nurodoma suma parodo bendrą kintamumo ir termino koregavimų poveikį (Cvam – C) = C * [(1 – Hc – Hfx) * (t – t*)/(T – t*) – 1], kur kintamumo koregavimo poveikis yra lygus (Cva – C) = C * [(1 – Hc – Hfx) – 1], o termino koregavimo poveikis yra lygus (Cvam – Cva) = C * (1 – Hc – Hfx) * [(t – t*)/(T – t*) – 1].

150

Visiškai koreguota pozicijos vertė (E*)

KPR 220 straipsnio 4 dalis, 223 straipsnio 2–5 dalys ir 228 straipsnio 1 dalis.

160–190

Visiškai koreguotos nebalansinių straipsnių pozicijos vertės suskirstymas pagal perskaičiavimo koeficientą

KPR 111 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 dalies 56 punktas. Taip pat žr. 222 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį.

200

Pozicijos vertė

KPR trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriaus 4 skirsnis.

Pozicijos vertė atsižvelgus į vertės koregavimus, visas kredito rizikos mažinimo priemones ir kredito perskaičiavimo koeficientus, kuriai turi būti pritaikomi rizikos koeficientai pagal KPR 113 straipsnį ir trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyriaus 2 skirsnį.

210

Iš jos: susidaranti dėl sandorio šalies kredito rizikos

Išvestinių finansinių priemonių, atpirkimo sandorių, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandorių, ilgalaikių atsiskaitymo sandorių ir garantinės įmokos skolinimo sandorių, kuriems taikomas KPR trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyrius, atveju sandorio šalies kredito rizikos pozicijos vertė, apskaičiuota pagal KPR trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 2, 3, 4 ir 5 skirsniuose nurodytus metodus.

215

Pagal riziką įvertintos pozicijos suma iki MVĮ rėmimo koeficiento taikymo

KPR 113 straipsnio 1–5 dalys, neatsižvelgiant į MVĮ rėmimo koeficientą pagal KPR 501 straipsnį.

220

Pagal riziką įvertintos pozicijos suma pritaikius MVĮ rėmimo koeficientą

KPR 113 straipsnio 1–5 dalys, atsižvelgiant į MVĮ rėmimo koeficientą pagal KPR 500 straipsnį.

230

Iš jos: su paskirtos ECAI atliktu kredito vertinimu

240

Iš jos: su kredito vertinimu pagal centrinės valdžios sektoriaus institucijų duomenis


Eilutės

Nurodymai

010

Bendra pozicijų suma

020

Iš jos: MVĮ pozicijos

Nurodomos visos MVĮ pozicijos.

030

Iš jos: Pozicijos, kurioms taikomas MVĮ rėmimo koeficientas

Nurodomos tik tos pozicijos, kurios atitinka KPR 501 straipsnio reikalavimus.

040

Iš jos: gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos

KPR 125 straipsnis.

Tik tos pozicijos, kurios priskirtos prie pozicijų klasės „Nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos“.

050

Iš jos: pozicijos, kurioms nuolat iš dalies taikomas standartizuotas metodas

Pozicijos, kurioms taikoma KPR 150 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka.

060

Iš jos: pozicijos, kurioms taikomas standartizuotas metodas, gavus išankstinį priežiūros institucijų leidimą nuosekliai taikyti IRB metodą

Pozicijos, kurioms taikoma KPR 148 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka.

070–130

BENDROS POZICIJŲ SUMOS SUSKIRSTYMAS PAGAL POZICIJŲ RŪŠĮ

Informaciją teikiančios įstaigos bankinės knygos pozicijos pagal toliau išvardytus kriterijus suskirstomos į balansines pozicijas, susijusias su kredito rizika, nebalansines pozicijas, susijusias su kredito rizika, ir pozicijas, susijusias su sandorio šalies kredito rizika.

Informaciją teikiančios įstaigos prekybos knygos sandorio šalies kredito rizikos pozicijos pagal KPR 92 straipsnio 3 dalies f punktą ir 299 straipsnio 2 dalį yra priskiriamos prie pozicijų, susijusių su sandorio šalies kredito rizika. Įstaigos, kurios taiko KPR 94 straipsnio 1 dalį, taip pat suskirsto savo prekybos knygos pozicijas pagal toliau išvardytus kriterijus į balansines pozicijas, susijusias su kredito rizika, nebalansines pozicijas, susijusias su kredito rizika, ir pozicijas, susijusias su sandorio šalies kredito rizika.

070

Balansinės pozicijos, susijusios su kredito rizika

KPR 24 straipsnyje nurodytas ir prie kitų kategorijų nepriskirtas turtas.

Pozicijos, kurias sudaro balansiniai straipsniai ir kurios yra įtrauktos į vertybinių popierių finansavimo sandorius, išvestinių finansinių priemonių ir ilgalaikius atsiskaitymo sandorius arba kurios susidaro pagal įpareigojančius kryžminės produktų užskaitos susitarimus, nurodomos 090, 110 ir 130 eilutėse, todėl į šią eilutę neįtraukiamos.

Nors nebaigti sandoriai pagal KPR 379 straipsnio 1 dalį (jei nėra atskaitomi) nėra balansiniai straipsniai, jie vis tiek nurodomi šioje eilutėje.

Pozicijos, kurias sudaro pagrindinei sandorio šaliai perduotas turtas pagal KPR 4 straipsnio 1 dalies 90 punktą ir įsipareigojimų neįvykdymo fondo pozicijos pagal KPR 4 straipsnio 1 dalies 89 punktą, įtraukiamos, jeigu nėra nurodytos 030 eilutėje.

080

Nebalansinės pozicijos, susijusios su kredito rizika

Nebalansines pozicijas sudaro KPR I priede išvardyti straipsniai.

Pozicijos, kurias sudaro nebalansiniai straipsniai ir kurios yra įtrauktos į vertybinių popierių finansavimo sandorius, išvestinių finansinių priemonių ir ilgalaikius atsiskaitymo sandorius arba kurios susidaro pagal įpareigojančius kryžminės produktų užskaitos susitarimus, nurodomos 040, 060 eilutėse, todėl į šią eilutę neįtraukiamos.

Pozicijos, kurias sudaro pagrindinei sandorio šaliai perduotas turtas pagal KPR 4 straipsnio 1 dalies 90 punktą ir įsipareigojimų neįvykdymo fondo pozicijos pagal KPR 4 straipsnio 1 dalies 89 punktą, įtraukiamos, jeigu yra laikomos nebalansiniais straipsniais.

090–130

Pozicijos/sandoriai, susiję su sandorio šalies kredito rizika

090

Vertybinių popierių finansavimo sandoriai

Vertybinių popierių finansavimo sandoriai (VPFS), apibrėžti Bazelio komiteto dokumento „Susitarimo“ Bazelis II „taikymas prekybos veiklai ir dvigubo įsipareigojimų neįvykdymo poveikio vertinimas“ (angl. „The Application of Basel II to Trading Activities and the Treatment of Double Default Effects“) 17 dalyje, apima: i) atpirkimo ir atvirkštinius atpirkimo sandorius, apibrėžtus KPR 4 straipsnio 1 dalies 82 punkte, taip pat vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ir skolinimosi sandorius; ii) KPR 272 straipsnio 3 dalyje apibrėžtus garantinės įmokos skolinimo sandorius.

100

Iš jų: kurių tarpuskaita atliekama per reikalavimus atitinkančią pagrindinę sandorio šalį

KPR 306 straipsnis, taikomas reikalavimus atitinkančioms pagrindinėms sandorio šalims pagal 4 straipsnio 1 dalies 88 punktą kartu su KPR 301 straipsnio 2 dalimi.

Pagrindinės sandorio šalies prekybos pozicijos pagal KPR 4 straipsnio 1 dalies 91 punktą.

110

Išvestinės finansinės priemonės ir ilgalaikiai atsiskaitymo sandoriai

Prie išvestinių finansinių priemonių priskiriamos KPR II priede išvardytos sutartys.

Ilgalaikiai atsiskaitymo sandoriai, apibrėžti KPR 272 straipsnio 2 dalyje.

Išvestinės finansinės priemonės ir ilgalaikiai atsiskaitymo sandoriai, įtraukti į kryžminės produktų užskaitos susitarimus ir nurodyti 130 eilutėje, į šią eilutę neįtraukiami.

120

Iš jų: kurių tarpuskaita atliekama per reikalavimus atitinkančią pagrindinę sandorio šalį

KPR 306 straipsnis, taikomas reikalavimus atitinkančioms pagrindinėms sandorio šalims pagal 4 straipsnio 1 dalies 88 punktą kartu su KPR 301 straipsnio 2 dalimi.

Pagrindinės sandorio šalies prekybos pozicijos pagal KPR 4 straipsnio 1 dalies 91 punktą.

130

kurios susidaro pagal įpareigojančius kryžminės produktų užskaitos susitarimus

Į šią eilutę įtraukiamos pozicijos, kurių dėl įpareigojančių kryžminės produktų užskaitos susitarimų (apibrėžtų KPR 272 straipsnio 11 dalyje) negalima priskirti nei prie išvestinių finansinių priemonių ir ilgalaikių atsiskaitymo sandorių, nei prie vertybinių popierių finansavimo sandorių.

140–280

POZICIJŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL RIZIKOS KOEFICIENTĄ

140

0 %

150

2 %

KPR 306 straipsnio 1 dalis.

160

4 %

KPR 305 straipsnio 3 dalis.

170

10 %

180

20 %

190

35 %

200

50 %

210

70 %

KPR 232 straipsnio 3 dalies c punktas.

220

75 %

230

100 %

240

150 %

250

250 %

KPR 133 straipsnio 2 dalis.

260

370 %

KPR 471 straipsnis.

270

1 250 %

KPR 133 straipsnio 2 dalis.

280

Kiti rizikos koeficientai

Ši eilutė nepildoma pozicijų klasėms „Valdžios sektoriaus pozicijos“, „Įmonių pozicijos“, „Įstaigų pozicijos“ ir „Mažmeninės pozicijos“.

Informacijai apie tas pozicijas, kurioms netaikomi formoje išvardyti rizikos koeficientai, pateikti.

KPR 113 straipsnio 1–5 dalys.

Nereitinguotos n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės pagal standartizuotą metodą (KPR 134 straipsnio 6 dalis) nurodomos šioje eilutėje prie pozicijų klasės „Kitos pozicijos“.

Taip pat žr. KPR 124 straipsnio 2 dalį ir 152 straipsnio 2 dalies b punktą.

290–320

Papildomi straipsniai

Taip pat žr. bendroje CR SA formos dalyje pateiktą paaiškinimą apie papildomus straipsnius.

290

Komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos

KPR 112 straipsnio i punktas.

Tai tik papildomas straipsnis. Nepaisant to, kaip apskaičiuojamos pagal riziką įvertintos KPR 124 ir 126 straipsniuose nurodytų komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintų pozicijų sumos, pozicijos suskirstomos ir nurodomos šioje eilutėje pagal tai, ar yra užtikrintos komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu.

300

Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui, kurioms taikomas 100 % rizikos koeficientas

KPR 112 straipsnio j punktas.

Pozicijos, priskirtos prie pozicijų klasės „Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“, kurios būtų įtraukiamos į šią pozicijų klasę, jeigu nebūtų susijusios su įsipareigojimo neįvykdymo atvejais.

310

Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos

KPR 112 straipsnio i punktas.

Tai tik papildomas straipsnis. Nepaisant to, kaip apskaičiuojamos pagal riziką įvertintos KPR 124 ir 125 straipsniuose nurodytų gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintų pozicijų sumos, pozicijos suskirstomos ir nurodomos šioje eilutėje pagal tai, ar yra užtikrintos nekilnojamuoju turtu.

320

Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui, kurioms taikomas 150 % rizikos koeficientas

KPR 112 straipsnio j punktas.

Pozicijos, priskirtos prie pozicijų klasės „Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“, kurios būtų įtraukiamos į šią pozicijų klasę, jeigu nebūtų susijusios su įsipareigojimo neįvykdymo atvejais.

3.3.   KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA IR NEBAIGTI SANDORIAI. IRB METODAS, TAIKOMAS NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAMS (CR IRB)

3.3.1.   CR IRB formos turinys

73.

CR IRB formoje pateikiama informacija apie nuosavų lėšų reikalavimus:

i.

kredito rizikai bankinėje knygoje padengti, įskaitant:

—

sandorio šalies kredito riziką bankinėje knygoje;

—

įsigytų gautinų sumų sumažėjimo riziką;

ii.

sandorio šalies kredito rizikai prekybos knygoje padengti;

iii.

nebaigtiems sandoriams, susijusiems su visa verslo veikla, padengti.

74.

Formoje nurodomos tos pozicijos, kurių pagal riziką įvertintos pozicijų sumos yra apskaičiuojamos pagal KPR trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriaus 151–157 straipsnius (IRB metodas).

75.

CR IRB formoje neteikiami šie duomenys:

i.

nuosavybės vertybinių popierių pozicijos, nurodomos CR EQU IRB formoje;

ii.

pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, nurodomos CR SEC SA, CR SEC IRB ir (arba) CE SEC DETAILS formose.

iii.

KPR 147 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytas „kitas ne kreditinių įsipareigojimų turtas“. Šios pozicijų klasės rizikos koeficientas visą laiką turi būti 100 %, išskyrus grynųjų pinigų, pinigų ekvivalentų straipsnius ir pozicijas, kurias sudaro likutinė turto, kuris yra finansinės nuomos objektas, vertė, kaip nurodyta KPR 156 straipsnyje. Šios pozicijų klasės pagal riziką įvertintos pozicijų sumos yra nurodomos tiesiogiai CA formoje;

iv.

kredito vertinimo koregavimo rizika, nurodoma CVA rizikos formoje;

CR IRB formoje neprašoma pateikti geografinio IRB pozicijų suskirstymo pagal sandorio šalies įsisteigimo vietą. Šis suskirstymas pateikiamas CR GB formoje.

76.

Kad būtų aišku, ar įstaiga naudoja pačios įstaigos apskaičiuotus LGD įverčius ir (arba) kredito perskaičiavimo koeficientus, apie kiekvieną nurodomą pozicijų klasę pateikiama ši informacija:

„NE“= pažymima tada, jei naudojami priežiūros institucijų nustatyti LGD įverčiai ir kredito perskaičiavimo koeficientai (pagrindinis IRB metodas, F–IRB).

„TAIP“= pažymima tada, jei naudojami pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai ir kredito perskaičiavimo koeficientai (pažangusis IRB metodas, A–IRB).

Teikiant informaciją apie mažmeninius portfelius visais atvejais pažymima „TAIP“.

Jeigu vienai savo IRB pozicijų daliai įstaiga naudoja savo pačios apskaičiuotus LGD įverčius, kad apskaičiuotų pagal riziką įvertintas tų pozicijų sumas, o kitų IRB pozicijų pagal riziką įvertintoms sumoms apskaičiuoti naudoja priežiūros institucijų nustatytus LGD įverčius, pildoma viena CR IRB bendra suma F–IRB pozicijoms ir viena CR IRB bendra suma A–IRB pozicijoms.

3.3.2.   CR IRB formos suskirstymas

77.

CR IRB formą sudaro dvi formos. CR IRB 1 formoje pateikiama bendra IRB pozicijų ir įvairių metodų, pagal kuriuos skaičiuojamos bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apžvalga, pozicijos suskirstomos pagal rūšį. CR IRB 2 formoje pateikiamas bendros pozicijų, priskirtų įsipareigojančiųjų asmenų rangams arba grupėms, sumos suskirstymas. CR IRB 1 ir CR IRB 2 formos pildomos atskirai šioms pozicijų klasėms ir poklasiams:

1.

Bendra suma

(Bendra suma formoje nurodoma atskirai, kai taikomas pagrindinis IRB metodas ir kai taikomas pažangusis IRB metodas).

2.

Centrinių bankų ir centrinės valdžios pozicijos

(KPR 147 straipsnio 2 dalies a punktas)

3.

Įstaigų pozicijos

(KPR 147 straipsnio 2 dalies b punktas)

4.1)

Įmonių pozicijos: MVĮ pozicijos

(KPR 147 straipsnio 2 dalies c punktas)

4.2)

Įmonių pozicijos: specializuoto skolinimo pozicijos

(KPR 147 straipsnio 8 dalis)

4.3)

Įmonių poezijos: kitos pozicijos

(Visos įmonės pagal 147 straipsnio 2 dalies c punktą, neįtrauktos į 4.1 ir 4.2 punktus).

5.1)

Mažmeninės pozicijos: užtikrintos nekilnojamuoju turtu MVĮ pozicijos

(Pozicijos pagal 147 straipsnio 2 dalies d punktą kartu su 154 straipsnio 3 dalimi, užtikrintos nekilnojamuoju turtu).

5.2)

Mažmeninės pozicijos: užtikrintos nekilnojamuoju turtu ne MVĮ pozicijos

(Pozicijos pagal KPR 147 straipsnio 2 dalies d punktą, užtikrintos nekilnojamuoju turtu, bet nenurodytos 5.1 punkte).

5.3)

Mažmeninės pozicijos: reikalavimus atitinkančios atnaujinamosios pozicijos

(KPR 147 straipsnio 2 dalies d punktas ir 154 straipsnio 4 dalis).

5.4)

Mažmeninės pozicijos: kitos MVĮ pozicijos

(KPR 147 straipsnio 2 dalies d punktas, nenurodytos 5.1 ir 5.3 punktuose).

5.5)

Mažmeninės pozicijos: kitos ne MVĮ pozicijos

(KPR 147 straipsnio 2 dalies d punktas, nenurodytos 5.2 ir 5.3 punktuose).

3.3.3.   C 08.01. Kredito ir sandorio šalies kredito rizika ir nebaigti sandoriai. IRB metodas, taikomas kapitalo poreikiui apskaičiuoti (CR IRB 1)

3.3.3.1.   Nurodymai dėl konkrečių pozicijų

Skiltys

Nurodymai

010

VIDAUS REITINGŲ SISTEMA/PD, PRISKIRTA ĮSIPAREIGOJANČIOJO ASMENS RANGUI ARBA GRUPEI (%)

Įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė (PD) įsipareigojančiojo asmens rangui arba grupei priskiriama remiantis KPR 180 straipsnio nuostatomis. Kiekvieno rango arba grupės atveju nurodoma konkretaus įsipareigojančiojo asmens rangui arba grupei priskirta PD. Kai reikšmes sudaro įsipareigojančiojo asmens rangų arba grupių reikšmių suma (pvz. bendra pozicijų suma), nurodomas įsipareigojimų neįvykdymo tikimybių, priskirtų į tą sumą įtrauktiems įsipareigojančiųjų asmenų rangams arba grupėms, pozicijų svertinis vidurkis. Pozicijų svertiniam PD vidurkiui apskaičiuoti naudojama pozicijos vertė (110 skiltis).

Kiekvieno rango arba grupės atveju nurodoma konkrečiam įsipareigojančiojo asmens rangui arba grupei priskirta PD. Visi nurodomi rizikos parametrai apskaičiuojami pagal atitinkamos kompetentingos institucijos patvirtintus vidaus reitingų sistemoje naudojamus rizikos parametrus.

Naudoti priežiūros institucijų nustatytą bazinę skalę nei siekiama, nei pageidautina. Jeigu informaciją teikianti įstaiga taiko unikalią reitingų sistemą arba gali informaciją pateikti pagal vidaus bazinę skalę, ši skalė ir taikoma.

Kitais atvejais skirtingos reitingų sistemos sujungiamos ir duomenys sugrupuojami pagal šiuos kriterijus: įvairiose reitingų sistemose naudojami įsipareigojančiųjų asmenų rangai sujungiami ir sugrupuojami nuo mažiausios iki didžiausios PD, priskirtos kiekvienam įsipareigojančiojo asmens rangui. Jeigu įstaiga naudoja daug rangų arba grupių, su kompetentingomis institucijomis gali būti susitarta nurodyti mažesnį rangų arba grupių skaičių.

Įstaigos turi iš anksto kreiptis į kompetentingą instituciją, jeigu nori nurodyti kitokį rangų skaičių, palyginti su skaičiumi vidaus rangų sistemoje.

PD svertiniam vidurkiui apskaičiuoti naudojama 110 skiltyje nurodyta pozicijos vertė. Apskaičiuojant pozicijų svertinį PD vidurkį atsižvelgiama į visas pozicijas, įskaitant pozicijas esant įsipareigojimų neįvykdymui (pvz., apskaičiuojant bendrą pozicijos sumą). Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui – tai pozicijos, priskirtos paskutiniam (-iams) rangui (-ams) reitingų sistemoje, kai PD yra 100 %.

020

PRADINĖ POZICIJA IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO

Įstaigos nurodo pozicijos vertę iki visų vertės koregavimų, atidėjinių, kredito rizikos mažinimo metodų poveikio arba kredito perskaičiavimo koeficientų taikymo.

Pradinės pozicijos vertė nurodoma pagal KPR 24 straipsnį ir 166 straipsnio 1, 2 ir 4–7 dalis.

Poveikis pagal KPR 166 straipsnio 3 dalį (balansinės paskolų ir indėlių užskaitos poveikis) yra nurodomas atskirai kaip tiesioginis kredito užtikrinimas, todėl juo pradinė pozicija nemažinama.

030

IŠ JOS: STAMBŪS FINANSŲ SEKTORIAUS SUBJEKTAI IR NEREGULIUOJAMIEJI FINANSŲ SUBJEKTAI

Pradinės pozicijos iki perskaičiavimo koeficiento taikymo suskirstymas pagal visas pozicijas, apibrėžtas KPR 142 straipsnio 4 ir 5 dalyse, kurioms taikomas didesnis koreliacijos koeficientas pagal KPR 153 straipsnio 2 dalį.

040–080

KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO (KRM) METODAI, TURINTYS POZICIJOS PAKEITIMO POVEIKĮ

KPR 4 straipsnio 1 dalies 57 punkte apibrėžti kredito rizikos mažinimo metodai, kuriais keičiant pozicijas mažinama pozicijos arba pozicijų kredito rizika, kaip paaiškinta toliau punkte „POZICIJOS PAKEITIMAS DĖL KRM“.

040–050

NETIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS

Netiesioginis kredito užtikrinimas. KPR 4 straipsnio 1 dalies 59 punkte apibrėžtos vertės.

Jeigu užtikrinimo priemonė daro poveikį pozicijos vertei (pvz., jeigu ji taikoma kaip kredito rizikos mažinimo metodas, turintis pozicijos pakeitimo poveikį), ji apribojama pozicijos verte.

040

GARANTIJOS

Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai nenaudojami, nurodoma KPR 236 straipsnyje apibrėžta pakoreguota vertė (Ga).

Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai naudojami (KPR 183 straipsnis, išskyrus 3 dalį), nurodoma atitinkama vidaus modelyje naudojama vertė.

Kai LGD nėra koreguojamas, garantijos nurodomos 040 skiltyje. Kai LGD yra koreguojamas, garantijų suma nurodoma 150 skiltyje.

Pozicijų, kurioms taikomas dvigubo įsipareigojimų neįvykdymo vertinimas, atveju netiesioginio kredito užtikrinimo vertė nurodoma 220 skiltyje.

050

KREDITO IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS

Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai nenaudojami, nurodoma KPR 216 straipsnyje apibrėžta pakoreguota vertė (Ga).

Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai naudojami (KPR 183 straipsnis), nurodoma atitinkama vidaus modelyje naudojama vertė.

Kai LGD yra koreguojamas, kredito išvestinių finansinių priemonių suma nurodoma 160 skiltyje.

Pozicijų, kurioms taikomas dvigubo įsipareigojimų neįvykdymo vertinimas, atveju netiesioginio kredito užtikrinimo vertė nurodoma 220 skiltyje.

060

KITAS TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS

Jeigu užtikrinimo priemonė daro poveikį pozicijai (pvz., jeigu ji taikoma kaip kredito rizikos mažinimo metodas, turintis pozicijos pakeitimo poveikį), ji apribojama pozicijos verte.

Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai nenaudojami, taikomas KPR 232 straipsnis.

Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai naudojami, nurodomi tie kredito rizikos mažinimo koeficientai, kurie atitinka KPR 212 straipsnyje nustatytus kriterijus. Nurodoma atitinkama įstaigos vidaus modelyje naudojama vertė.

Kai LGD nėra koreguojamas, nurodoma 060 skiltyje. Kai LGD yra koreguojamas, suma nurodoma 170 skiltyje.

070–080

POZICIJOS PAKEITIMAS DĖL KRM

Netenkamų pinigų srautas yra lygus padengtai pradinės pozicijos vertės iki perskaičiavimo koeficientų taikymo daliai, kuri atskaitoma iš įsipareigojančiojo asmens pozicijų klasės ir atitinkamais atvejais – iš įsipareigojančiojo asmens rango arba grupės ir paskui priskiriama prie užtikrinimo teikėjo pozicijų klasės, o atitinkamais atvejais – prie įsipareigojančiojo asmens rango arba grupės. Ši suma laikoma užtikrinimo teikėjo pozicijų klasės ir tam tikrais atvejais – įsipareigojančiojo asmens rango arba grupės gaunamų pinigų srautu.

Į tos pačios pozicijų klasės ir atitinkamais atvejais – įsipareigojančiojo asmens rango arba grupės gaunamus ir netenkamus pinigų srautus taip pat atsižvelgiama.

Į pozicijas, susidarančias dėl galimų gaunamų ir netenkamų pinigų srautų, perkeliamų iš kitų formų ir į kitas formas, taip pat atsižvelgiama.

090

POZICIJOS VERTĖ PRITAIKIUS KRM, TURINTĮ PAKEITIMO POVEIKĮ, IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO

Pozicija, priskirta atitinkamo įsipareigojančiojo asmens rangui arba grupei ir pozicijų klasei, atsižvelgus į netenkamų ir gaunamų pinigų srautus dėl KRM metodų, turinčių pozicijos pakeitimo poveikį.

100, 120,

Iš jos: nebalansiniai straipsniai

Žr. CR – SA formos nurodymus.

110

POZICIJOS VERTĖ

Nurodoma vertė pagal KPR 166 straipsnį ir 230 straipsnio 1 dalies antrą sakinį.

I priede nurodytų priemonių atveju taikomi kredito perskaičiavimo koeficientai (KPR 166 straipsnio 8–10 dalys), nepaisant įstaigos pasirinkto metodo.

040–060 eilutėse (vertybinių popierių finansavimo sandoriai, išvestinės finansinės priemonės ir ilgalaikiai atsiskaitymo sandoriai bei pozicijos, susidarančios pagal įpareigojančius kryžminės produktų užskaitos susitarimus) remiantis KPR trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriumi pozicijos vertė yra tokia pati kaip sandorio šalies kredito rizika, apskaičiuota pagal KPR trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4, 5, 6 ir 7 skirsniuose nurodytus metodus. Šios vertės nurodomos šioje, o ne 130 skiltyje „Iš jos: susidarančios dėl sandorio šalies kredito rizikos“.

130

Iš jos: susidarančios dėl sandorio šalies kredito rizikos

Žr. CR SA formos nurodymus.

140

IŠ JOS: STAMBŪS FINANSŲ SEKTORIAUS SUBJEKTAI IR NEREGULIUOJAMIEJI FINANSŲ SUBJEKTAI

Pozicijos vertės suskirstymas pagal visas pozicijas, apibrėžtas KPR 142 straipsnio 4 ir 5 dalyse, kurioms taikomas didesnis koreliacijos koeficientas, kaip nurodyta KPR 153 straipsnio 2 dalyje.

150–210

KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO METODAI, Į KURIUOS ATSIŽVELGIAMA LGD ĮVERČIUOSE, NEĮSKAITANT DVIGUBO ĮSIPAREIGOJIMŲ NEĮVYKDYMO VERTINIMO

KRM metodai, kurie daro poveikį LGD dėl KRM metodų pakeitimo poveikio, į šias skiltis neįtraukiami.

Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai nenaudojami: KPR 228 straipsnio 2 dalis, 230 straipsnio 1 ir 2 dalys, 231 straipsnis.

Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai naudojami:

—

netiesioginio kredito užtikrinimo atveju centrinės valdžios ir centrinių bankų, įstaigų ir įmonių pozicijoms: KPR 161 straipsnio 3 dalis. Mažmeninėms pozicijoms: KPR 164 straipsnio 2 dalis;

—

tiesioginio kredito užtikrinimo atveju – užtikrinimo priemonė, į kurią atsižvelgta LGD įverčiuose pagal KPR 181 straipsnio 1 dalies e ir f punktus.

150

GARANTIJOS

Žr. nurodymus dėl 040 skilties.

160

KREDITO IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS

Žr. nurodymus dėl 050 skilties.

170

NAUDOJAMI PAČIOS ĮSTAIGOS APSKAIČIUOTI LGD ĮVERČIAI: KITAS TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS

Atitinkama įstaigos vidaus modelyje naudojama vertė.

Kredito rizikos mažinimo priemonės, atitinkančios KPR 212 straipsnyje nurodytus kriterijus.

180

REIKALAVIMUS ATITINKANTI FINANSINĖ UŽTIKRINIMO PRIEMONĖ

Prekybos knygos operacijų atveju įskaitomos finansinės priemonės ir biržos prekės, kurias galima įtraukti į prekybos knygos pozicijas pagal KPR 299 straipsnio 2 dalies c–f punktus. Su kreditu susiję vekseliai ir balansinė užskaita pagal KPR trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriaus 4 skirsnį yra laikomi piniginėmis užtikrinimo priemonėmis.

Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai nenaudojami: vertės pagal KPR 193 straipsnio 1–4 dalis ir 194 straipsnio 1 dalį. Nurodoma pakoreguota vertė (Cvam), kaip nurodyta KPR 223 straipsnio 2 dalyje.

Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai naudojami: finansinė užtikrinimo priemonė, į kurią atsižvelgta LGD įvarčiuose pagal KPR 181 straipsnio 1 dalies e ir f punktus. Nurodoma suma – apskaičiuota užtikrinimo priemonės rinkos vertė.

190–210

KITOS REIKALAVIMUS ATITINKANČIOS UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS

Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai nenaudojami: KPR 199 straipsnio 1–8 dalys ir 229 straipsnis.

Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai naudojami: kita užtikrinimo priemonė, į kurią atsižvelgta LGD įvarčiuose pagal KPR 181 straipsnio 1 dalies e ir f punktus.

190

NEKILNOJAMASIS TURTAS

Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai nenaudojami, nurodomos vertės pagal KPR 199 straipsnio 2–4 dalis. Nekilnojamojo turto išperkamoji nuoma taip pat įtraukiama (žr. KPR 199 straipsnio 7 dalį). Taip pat žr. KPR 229 straipsnį.

Kai naudojami pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai, nurodoma suma – nustatyta rinkos vertė.

200

KITOS FIZINĖS UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS

Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai nenaudojami, nurodomos vertės pagal KPR 199 straipsnio 6 ir 8 dalis. Kito, ne nekilnojamojo, turto išperkamoji nuoma taip pat įtraukiama (žr. KPR 199 straipsnio 7 dalį). Taip pat žr. KPR 229 straipsnio 3 dalį.

Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai naudojami, nurodoma suma – nustatyta užtikrinimo priemonės rinkos vertė.

210

GAUTINOS SUMOS

Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai nenaudojami, nurodomos vertės pagal KPR 199 straipsnio 5 dalį, 229 straipsnio 2 dalį.

Kai pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai naudojami, nurodoma suma – nustatyta užtikrinimo priemonės rinkos vertė.

220

KAI TAIKOMAS DVIGUBO ĮSIPAREIGOJIMŲ NEĮVYKDYMO VERTINIMAS NETIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS

Garantijos ir kredito išvestinės finansinės priemonės, kuriomis padengiamos pozicijos, kurioms taikomas dvigubo įsipareigojimų neįvykdymo skaičiavimas, kaip numatyta KPR 202 straipsnyje ir 217 straipsnio 1 dalyje. Taip pat žr. 040 skiltį „Garantijos“ ir 050 skiltį „Kredito išvestinės finansinės priemonės“.

230

POZICIJŲ SVERTINIS LGD VIDURKIS (%)

Atsižvelgiama į visą KRM metodų poveikį LGD vertėms, kaip nurodyta KPR trečios dalies II antraštinės dalies 3 ir 4 skyriuose. Jeigu pozicijoms taikomas dvigubo įsipareigojimų neįvykdymo skaičiavimas, nurodomas LGD – tai LGD, pasirinktas pagal KPR 161 straipsnio 4 dalį.

Pozicijų esant įsipareigojimų neįvykdymui atveju atsižvelgiama į KPR 181 straipsnio 1 dalies h punkto nuostatas.

Pozicijų svertiniams vidurkiams apskaičiuoti naudojama 110 skiltyje apibrėžta pozicijos vertė.

Turi būti atsižvelgta į visą poveikį (todėl teikiant informaciją atsižvelgiama į hipotekai taikomą ribą).

Jeigu įstaigos taiko IRB metodą, bet nenaudoja pačios įstaigos apskaičiuotų LGD įverčių, finansinės užtikrinimo priemonės rizikos mažinimo poveikis parodomas E*, visiškai pakoreguotoje pozicijos vertėje, paskui – LGD* pagal KPR 228 straipsnio 2 dalį.

Pozicijų svertinis LGD vidurkis, susijęs su kiekvienu PD „įsipareigojančiojo asmens rangu arba grupe“, apskaičiuojamas pagal riziką ribojančių LGD vidurkį, priskirtą to PD rango/grupės pozicijoms, ir įvertintą pagal atitinkamą 110 skiltyje nurodytą pozicijos vertę.

Jeigu naudojami pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai, atsižvelgiama į KPR 175 straipsnį ir 181 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Jeigu pozicijoms taikomas dvigubo įsipareigojimų neįvykdymo skaičiavimas, nurodomas LGD – tai LGD, pasirinktas pagal KPR 161 straipsnio 4 dalį.

Pozicijų svertinis LGD vidurkis apskaičiuojamas pagal rizikos parametrus, kurie realiai naudojami atitinkamos kompetentingos institucijos patvirtintoje vidaus reitingų sistemoje.

Specializuoto skolinimo, nurodyto 153 straipsnio 5 dalyje, duomenų pateikti nereikia.

Stambių reguliuojamų finansų sektoriaus subjektų ir nereguliuojamųjų finansų subjektų pozicijos ir atitinkami jų LGD neįtraukiami į 230 skilties skaičiavimus, jie įtraukiami tik į 240 skilties skaičiavimus.

240

STAMBIŲ FINANSŲ SEKTORIAUS SUBJEKTŲ IR NEREGULIUOJAMŲJŲ FINANSŲ SUBJEKTŲ POZICIJŲ SVERTINIS LGD VIDURKIS (%)

Visų KPR 142 straipsnio 4 ir 5 dalyse apibrėžtų pozicijų, kurioms taikomas didesnis koreliacijos koeficientas, kaip nurodyta KPR 153 straipsnio 2 dalyje, svertinis LGD vidurkis (%).

250

POZICIJOS TERMINO SVERTINIO VIDURKIO VERTĖ (DIENOMIS)

Vertė nurodoma pagal KPR 162 straipsnį. Pozicijų termino svertiniams vidurkiams apskaičiuoti naudojama pozicijos vertė (110 skiltis). Termino vidurkis nurodomas dienomis.

Nenurodomi duomenys, susiję su tomis pozicijomis, kurių atveju terminas nėra vienas iš dydžių, pagal kuriuos apskaičiuojamos pagal riziką įvertintos pozicijos sumos. Tai reiškia, kad ši skiltis pozicijų klasei „Mažmeninės pozicijos“ nepildoma.

255

PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTOS POZICIJOS SUMA IKI MVĮ RĖMIMO KOEFICIENTO TAIKYMO

Dėl centrinės valdžios, centrinių bankų, įmonių ir įstaigų pozicijų žr. KPR 153 straipsnio 1 ir 3 dalis. Dėl mažmeninių pozicijų žr. KPR 154 straipsnio 1 dalį.

Į MVĮ rėmimo koeficientą pagal KPR 501 straipsnį neatsižvelgiama.

260

PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTOS POZICIJOS SUMA PRITAIKIUS MVĮ RĖMIMO KOEFICIENTĄ

Dėl centrinės valdžios, centrinių bankų, įmonių ir įstaigų pozicijų žr. KPR 153 straipsnio 1 ir 3 dalis. Dėl mažmeninių pozicijų žr. KPR 154 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiama į MVĮ rėmimo koeficientą pagal KPR 501 straipsnį.

270

IŠ JOS: STAMBŪS FINANSŲ SEKTORIAUS SUBJEKTAI IR NEREGULIUOJAMIEJI FINANSŲ SUBJEKTAI

Pagal riziką įvertintos pozicijos sumos, pritaikius MVĮ rėmimo koeficientą, suskirstymas pagal visas KPR 142 straipsnio 4 ir 5 dalyse apibrėžtas pozicijas, kurioms taikomas didesnis koreliacijos koeficientas pagal KPR 153 straipsnio 2 dalį.

280

TIKĖTINO NUOSTOLIO SUMA

Dėl tikėtino nuostolio apibrėžties žr. KPR 5 straipsnio 3 dalį, dėl apskaičiavimo – KPR 158 straipsnį. Nurodoma tikėtino nuostolio suma apskaičiuojama pagal rizikos parametrus, realiai naudojamus atitinkamos kompetentingos institucijos patvirtintoje vidaus reitingų sistemoje.

290

(–) VERTĖS KOREGAVIMAI IR ATIDĖJINIAI

Nurodomi vertės koregavimai bei specialieji ir bendrieji atidėjiniai pagal KPR 159 straipsnį. Atidėjiniai bendrajai rizikai padengti nurodomi sumas paskirstant proporcingai pagal tikėtiną nuostolį, susijusį su įvairaus rango įsipareigojančiaisiais asmenimis.

300

ĮSIPAREIGOJANČIŲJŲ ASMENŲ SKAIČIUS

KPR 172 straipsnio 1 ir 2 dalys.

Visų, išskyrus mažmenines, pozicijų atveju įstaigos nurodo juridinių asmenų/įsipareigojančiųjų asmenų, kurie buvo reitinguoti atskirai, skaičių, neatsižvelgdamos į suteiktų skirtingų paskolų arba pozicijų skaičių.

Pozicijų klasėje „Mažmeninės pozicijos“ įstaigos nurodo pozicijų, kurios buvo atskirai priskirtos tam tikram rangui arba grupei, skaičių. Kai taikoma KPR 172 straipsnio 2 dalis, įsipareigojantysis asmuo gali būti priskiriamas daugiau negu vienam rangui.

Kadangi šioje skiltyje teikiama informacija apie reitingų sistemų struktūros dalį, ji yra susijusi su pradinėmis pozicijomis iki perskaičiavimo koeficiento taikymo, priskirtomis kiekvienam įsipareigojančiųjų asmenų rangui arba grupei, neatsižvelgiant į KRM metodų poveikį (ypač perskirstymo poveikį).


Eilutės

Nurodymai

010

BENDRA POZICIJŲ SUMA

015

Iš jos: pozicijos, kurioms taikomas MVĮ rėmimo koeficientas

Nurodomos tik tos pozicijos, kurios atitinka KPR 501 straipsnio reikalavimus.

020–060

BENDROS POZICIJŲ SUMOS SUSKIRSTYMAS PAGAL POZICIJŲ RŪŠĮ

020

Balansiniai straipsniai, susiję su kredito rizika

KPR 24 straipsnyje nurodytas ir prie kitų kategorijų nepriskirtas turtas.

Pozicijos, kurias sudaro balansiniai straipsniai ir kurios yra įtrauktos į vertybinių popierių finansavimo sandorius, išvestinių finansinių priemonių ir ilgalaikius atsiskaitymo sandorius arba kurios susidaro pagal įpareigojančius kryžminės produktų užskaitos susitarimus, nurodomos 040–060 eilutėse, todėl į šią eilutę neįtraukiamos.

Nors nebaigti sandoriai pagal KPR 379 straipsnio 1 dalį (jei nėra atskaitomi) nėra balansiniai straipsniai, jie vis tiek nurodomi šioje eilutėje.

Pozicijos, kurias sudaro pagrindinei sandorio šaliai perduotas turtas pagal KPR 4 straipsnio 1 dalies 91 punktą ir įsipareigojimų neįvykdymo fondo pozicijos pagal KPR 4 straipsnio 1 dalies 89 punktą, įtraukiamos, jeigu nėra nurodytos 030 eilutėje.

030

Nebalansiniai straipsniai, susiję su kredito rizika

Nebalansines pozicijas sudaro KPR I priede išvardyti straipsniai.

Pozicijos, kurias sudaro nebalansiniai straipsniai ir kurios yra įtrauktos į vertybinių popierių finansavimo sandorius, išvestinių finansinių priemonių ir ilgalaikius atsiskaitymo sandorius arba kurios susidaro pagal įpareigojančius kryžminės produktų užskaitos susitarimus, nurodomos 040–060 eilutėse, todėl į šią eilutę neįtraukiamos.

Pozicijos, kurias sudaro pagrindinei sandorio šaliai perduotas turtas pagal KPR 4 straipsnio 1 dalies 91 punktą ir įsipareigojimų neįvykdymo fondo pozicijos pagal KPR 4 straipsnio 1 dalies 89 punktą, įtraukiamos, jeigu yra laikomos nebalansiniais straipsniais.

040–060

Pozicijos/sandoriai, susiję su sandorio šalies kredito rizika

040

Vertybinių popierių finansavimo sandoriai

Vertybinių popierių finansavimo sandoriai (VPFS), apibrėžti Bazelio komiteto dokumento „Susitarimo“ Bazelis II „taikymas prekybos veiklai ir dvigubo įsipareigojimų neįvykdymo poveikio vertinimas“ (angl. „The Application of Basel II to Trading Activities and the Treatment of Double Default Effects“) 17 dalyje, apima: i) atpirkimo ir atvirkštinius atpirkimo susitarimus, apibrėžtus KPR 4 straipsnio 1 dalies 82 punkte, bei vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ir skolinimosi sandorius ir ii) KPR 272 straipsnio 3 dalyje apibrėžtus garantinių įmokų skolinimo sandorius.

Vertybinių popierių finansavimo sandoriai, įtraukti į kryžminę produktų užskaitą ir dėl to nurodyti 060 eilutėje, į šią eilutę neįtraukiami.

050

Išvestinės finansinės priemonės ir ilgalaikiai atsiskaitymo sandoriai

Išvestinėms finansinėms priemonėms priskiriamos KPR II priede išvardytos sutartys. Išvestinės finansinės priemonės ir ilgalaikiai atsiskaitymo sandoriai, įtraukti į kryžminę produktų užskaitą ir dėl to nurodyti 060 eilutėje, į šią eilutę neįtraukiami.

060

kurios susidaro pagal įpareigojančius kryžminės produktų užskaitos susitarimus

Žr. CR SA formos nurodymus.

070

POZICIJOS, PRISKIRTOS ĮSIPAREIGOJANČIŲJŲ ASMENŲ RANGAMS ARBA GRUPĖMS. BENDRA SUMA

Dėl įmonių, įstaigų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų žr. KPR 142 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 170 straipsnio 1 dalies c punktą.

Dėl mažmeninių pozicijų žr. KPR 170 straipsnio 3 dalies b punktą. Dėl pozicijų, kurios susidaro dėl įsigytų gautinų sumų, žr. KPR 166 straipsnio 6 dalį.

Įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikos pozicijos nenurodomos pagal įsipareigojančiojo asmens rangą arba grupę ir nurodomos 180 eilutėje.

Jeigu įstaiga naudoja daug rangų arba grupių, su kompetentingomis institucijomis gali būti susitarta nurodyti mažesnį rangų arba grupių skaičių.

Bazinė skalė nenaudojama. Įstaigos pačios nustato, kokią skalę naudos vietoj jos.

080

SPECIALIZUOTO SKOLINIMO SKIRSTYMO KRITERIJAI. BENDRA SUMA

KPR 153 straipsnio 5 dalis. Taikoma tik įmonių, įstaigų, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų klasėms.

090–150

SUSKIRSTYMAS PAGAL BENDRŲ POZICIJŲ RIZIKOS KOEFICIENTĄ, REMIANTIS SPECIALIZUOTO SKOLINIMO SKIRSTYMO KRITERIJAIS

120

Iš jų: 1 kategorija

KPR 153 straipsnio 5 dalis, 1 lentelė.

160

ALTERNATYVI TVARKA: UŽTIKRINTOS NEKILNOJAMUOJU TURTU

KPR 193 straipsnio 1 ir 2 dalys, 194 straipsnio 1–7 dalys ir 230 straipsnio 3 dalis.

170

POZICIJOS, KURIOS SUSIDARĖ DĖL NEBAIGTŲ SANDORIŲ, KURIOMS TAIKOMI RIZIKOS KOEFICIENTAI PAGAL ALTERNATYVIĄ TVARKĄ ARBA 100 %, IR KITOS POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMI RIZIKOS KOEFICIENTAI

Pozicijos, susidariusios dėl nebaigtų sandorių, kurioms pagal KPR 379 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos paskutinį sakinį taikoma alternatyvi tvarka arba pagal KPR 379 straipsnio 2 dalies paskutinę pastraipą 100 % rizikos koeficientas. Nereitinguotos n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės pagal KPR 153 straipsnio 8 dalį ir visos kitos pozicijos, kurioms taikomi rizikos koeficientai ir kurios neįtrauktos į kitas eilutes, nurodomos šioje eilutėje.

180

GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKA: BENDRA ĮSIGYTŲ GAUTINŲ SUMŲ SUMA

Dėl gautinų sumų sumažėjimo rizikos žr. KPR 4 straipsnio 1 dalies 53 punktą. Dėl gautinų sumų sumažėjimo rizikos koeficiento apskaičiavimo žr. KPR 157 straipsnio 1 dalį.

Pagal KPR 166 straipsnio 6 dalį įsigytų gautinų sumų pozicijos vertė apskaičiuojama iš nesumokėtos sumos atėmus pagal gautinų sumų sumažėjimo riziką įvertintas pozicijos sumas prieš kredito rizikos mažinimą.

3.3.4.   C 08.02. Kredito rizika, sandorio šalies kredito rizika ir nebaigti sandoriai. IRB metodas, taikomas kapitalo poreikiui apskaičiuoti. Suskirstymas pagal įsipareigojančiojo asmens rangą arba grupę (CR IRB 2 forma)

Skiltis

Nurodymai

005

Įsipareigojančiojo asmens rangas (eilutės identifikatorius)

Kiekvienai konkretaus lentelės lapo eilutei suteikiamas unikalus eilutės identifikatorius. Jis nurodomas eilės tvarka (1, 2, 3 ir t. t.).

010–300

Šioms skiltims galioja tie patys nurodymai kaip atitinkamu numeriu pažymėtoms CR IRB 1 formos skiltims.


Eilutė

Nurodymai

010–001–010–NNN

Šiose eilutėse nurodomos vertės suskirstomos nuo mažiausios iki didžiausios PD, priskirtos įsipareigojančiojo asmens rangui arba grupei. Įsipareigojančiųjų asmenų PD įsipareigojimo neįvykdymo atveju yra 100 %. Pozicijos, kurioms taikoma alternatyvi užtikrinimo nekilnojamuoju turtu tvarka (galima tik tada, kai nenaudojami pačios įstaigos apskaičiuoti LGD įverčiai), neskirstomos pagal įsipareigojančiojo asmens PD ir šioje formoje nenurodomos.

3.4.   KREDITO RIZIKA, SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA IR NEBAIGTI SANDORIAI. INFORMACIJA SU GEOGRAFINIU SUSKIRSTYMU (CR GB)

78.

Šio reglamento 5 straipsnio a punkto 4 papunktyje nustatytą ribinę vertę atitinkančios įstaigos pateikia informaciją, susijusią su savo buveinės šalimi ir visomis kitomis ne buveinės šalimis. Ribinė vertė taikoma tik 1 ir 2 lentelėms. Viršvalstybinių organizacijų pozicijos priskiriamos geografinei teritorijai „Kitos šalys“.

79.

Sąvoka „įsipareigojančiojo asmens įsisteigimo vieta“ nurodo šalį, kurioje įsipareigojantysis asmuo įsisteigęs. Ši sąvoka gali būti taikoma tiesioginio įsipareigojančiojo asmens pagrindu arba galutinės rizikos pagrindu. Taigi dėl KRM metodų pozicijos priskyrimas šaliai gali pasikeisti. Viršvalstybinių organizacijų pozicijos priskiriamos ne įstaigos įsisteigimo šaliai, bet geografinei teritorijai „Kitos šalys“, nepriklausomai nuo pozicijų klasės, kuriai priskiriama viršvalstybinių organizacijų pozicija.

80.

Duomenys skiltyje „Pradinė pozicija iki perskaičiavimo koeficientų taikymo“ nurodomi pagal tiesioginio įsipareigojančiojo asmens įsisteigimo šalį. „Pozicijų vertė“ ir „pagal riziką įvertintos pozicijos sumos“ nurodomos pagal galutinio įsipareigojančiojo asmens įsisteigimo šalį.

3.4.1.   C 09.01. Geografinis pozicijų suskirstymas pagal įsipareigojančiojo asmens įsisteigimo vietą. Pozicijos, kurioms taikomas SA metodas (CR GB 1)

3.4.1.1.   Nurodymai dėl konkrečių pozicijų

Skiltys

010

PRADINĖ POZICIJA IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO

Ta pati apibrėžtis kaip CR SA formos 010 skiltyje.

020

Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui

Pradinės pozicijos, priskirtos prie pozicijų klasės „pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“, iki perskaičiavimo koeficientų taikymo.

Šiame papildomame straipsnyje pateikiama papildoma informacija apie pozicijų klasės „pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“ įsipareigojančiųjų asmenų struktūrą. Pozicijos nurodomos, kai informacija apie įsipareigojančiuosius asmenis būtų teikiama, jeigu šios pozicijos nebūtų priskirtos prie pozicijų klasės „pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“.

Tai papildomas straipsnis, todėl jis neturi įtakos pagal riziką įvertintų pozicijų, priklausančių KPR 112 straipsnio j punkte nurodytai pozicijų klasei „pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“, sumų skaičiavimui.

040

Per laikotarpį pastebėti nauji įsipareigojimų neįvykdymo atvejai

Pradinių pozicijų, perkeltų į pozicijų klasę „pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“ per tris mėnesius nuo paskutinės ataskaitinės datos, suma nurodoma pozicijų klasėje, kuriai įsipareigojantysis asmuo priklausė iš pradžių.

050

Bendrosios kredito rizikos koregavimai

Kredito rizikos koregavimai pagal KPR 110 straipsnį.

055

Specifinės kredito rizikos koregavimai

Kredito rizikos koregavimai pagal KPR 110 straipsnį.

060

Nurašymai

Nurašymai apima ir sumažėjusios vertės finansinio turto balansinės vertės sumažinimą, pripažįstamą tiesiogiai pelno (nuostolių) ataskaitoje [7-ojo TFAS B5 straipsnio d punkto i papunktis], ir rezervinių sąskaitų sumų sumažinimą dėl sumažėjusios finansinio turto vertės [7-ojo TFAS B5 straipsnio d punkto ii papunktis].

070

Kredito rizikos koregavimai/nurašymai pastebėtais naujais įsipareigojimų neįvykdymo atvejais

Kredito rizikos koregavimų ir nurašymų suma, apimanti pozicijas, priskirtas prie pozicijų klasės „pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“ per 3 mėnesius nuo paskutinio duomenų pateikimo.

075

Pozicijos vertė

Ta pati apibrėžtis kaip CR SA formos 200 skiltyje.

080

PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTOS POZICIJOS SUMA IKI MVĮ RĖMIMO KOEFICIENTO TAIKYMO

Ta pati apibrėžtis kaip CR SA formos 215 skiltyje.

090

PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTOS POZICIJOS SUMA PRITAIKIUS MVĮ RĖMIMO KOEFICIENTĄ

Ta pati apibrėžtis kaip CR SA formos 220 skiltyje.


Eilutės

010

Centrinės valdžios arba centrinių bankų pozicijos

KPR 112 straipsnio a punktas.

020

Regioninės arba vietos valdžios institucijų pozicijos

KPR 112 straipsnio b punktas.

030

Viešojo sektoriaus subjektų pozicijos

KPR 112 straipsnio c punktas.

040

Daugiašalių plėtros bankų pozicijos

KPR 112 straipsnio d punktas.

050

Tarptautinių organizacijų pozicijos

KPR 112 straipsnio e punktas.

060

Įstaigų pozicijos

KPR 112 straipsnio f punktas.

070

Įmonių pozicijos

KPR 112 straipsnio g punktas.

075

Iš jų: MVĮ pozicijos

Ta pati apibrėžtis kaip CR SA formos 020 eilutėje.

080

Mažmeninės pozicijos

KPR 112 straipsnio h punktas.

085

Iš jų: MVĮ pozicijos

Ta pati apibrėžtis kaip CR SA formos 020 eilutėje.

090

Nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos

KPR 112 straipsnio i punktas.

095

Iš jų: MVĮ pozicijos

Ta pati apibrėžtis kaip CR SA formos 020 eilutėje.

100

Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui

KPR 112 straipsnio j punktas.

110

Pozicijos, susijusios su ypač didele rizika

KPR 112 straipsnio k punktas.

120

Padengtų obligacijų pozicijos

KPR 112 straipsnio l punktas.

130

Trumpalaikį kredito vertinimą turinčių įstaigų ir įmonių pozicijos

KPR 112 straipsnio n punktas.

140

Pozicijos, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) investiciniai vienetai arba akcijos

KPR 112 straipsnio o punktas.

150

Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos

KPR 112 straipsnio p punktas.

160

Kitos pozicijos

KPR 112 straipsnio q punktas.

3.4.2.   C 09.02. Geografinis pozicijų suskirstymas pagal įsipareigojančiojo asmens įsisteigimo vietą. Pozicijos, kurioms taikomas IRB metodas (CR GB 2)

3.4.2.1.   Nurodymai dėl konkrečių pozicijų

Skiltys

010

PRADINĖ POZICIJA IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO

Ta pati apibrėžtis kaip CR IRB formos 020 skiltyje.

030

Iš jų: pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui

Pozicijų, kurios pagal KPR 178 straipsnį buvo priskirtos prie pozicijų klasės „pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“, pradinės pozicijos vertė.

040

Per laikotarpį pastebėti nauji įsipareigojimų neįvykdymo atvejai

Pradinių pozicijų, perkeltų į pozicijų klasę „pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“ per tris mėnesius nuo paskutinės ataskaitinės datos, suma nurodoma pozicijų klasėje, kuriai įsipareigojantysis asmuo priklausė iš pradžių.

050

Bendrosios kredito rizikos koregavimai

Kredito rizikos koregavimai pagal KPR 110 straipsnį.

055

Specifinės kredito rizikos koregavimai

Kredito rizikos koregavimai pagal KPR 110 straipsnį.

060

Nurašymai

Nurašymai apima ir sumažėjusios vertės finansinio turto balansinės vertės sumažinimą, pripažįstamą tiesiogiai pelno (nuostolių) ataskaitoje [7-ojo TFAS B5 straipsnio d punkto i papunktis], ir rezervinių sąskaitų sumų sumažinimą dėl sumažėjusios finansinio turto vertės [7-ojo TFAS B5 straipsnio d punkto ii papunktis].

070

Kredito rizikos koregavimai/nurašymai pastebėtais naujais įsipareigojimų neįvykdymo atvejais

Kredito rizikos koregavimų ir nurašymų suma, apimanti pozicijas, priskirtas prie pozicijų klasės „pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“ per 3 mėnesius nuo paskutinio duomenų pateikimo.

080

VIDAUS REITINGŲ SISTEMA/PD, PRISKIRTA ĮSIPAREIGOJANČIOJO ASMENS RANGUI ARBA GRUPEI (%)

Ta pati apibrėžtis kaip CR IRB formos 010 skiltyje.

090

POZICIJŲ SVERTINIS LGD VIDURKIS (%)

Ta pati apibrėžtis kaip CR IRB formos 230 skiltyje. Taikomos KPR 181 straipsnio 1 dalies h punkto nuostatos.

Specializuoto skolinimo, nurodyto 153 straipsnio 5 dalyje, duomenų pateikti nereikia.

100

Iš jų: pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui

Pozicijų, kurios pagal KPR 178 straipsnį buvo priskirtos prie pozicijų klasės „pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“, svertinis LGD vidurkis.

105

Pozicijos vertė

Ta pati apibrėžtis kaip CR IRB formos 110 skiltyje.

110

PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTOS POZICIJOS SUMA IKI MVĮ RĖMIMO KOEFICIENTO TAIKYMO

Ta pati apibrėžtis kaip CR IRB formos 255 skiltyje.

120

Iš jos: pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui

Pozicijų, kurios pagal KPR 178 straipsnį buvo priskirtos prie pozicijų klasės „pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui“, pagal riziką įvertinta suma.

125

PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTOS POZICIJOS SUMA PRITAIKIUS MVĮ RĖMIMO KOEFICIENTĄ

Ta pati apibrėžtis kaip CR IRB formos 260 skiltyje.

130

TIKĖTINO NUOSTOLIO SUMA

Ta pati apibrėžtis kaip CR IRB formos 280 skiltyje.


Eilutės

010

Centrinių bankų ir centrinės valdžios pozicijos

(KPR 147 straipsnio 2 dalies a punktas)

020

Įstaigų pozicijos

(KPR 147 straipsnio 2 dalies b punktas)

030

Įmonių pozicijos

(Visos įmonės pagal 147 straipsnio 2 dalies c punktą)

040

Iš jų: specializuoto skolinimo pozicijos

(KPR 147 straipsnio 8 dalies a punktas)

Specializuoto skolinimo, nurodyto 153 straipsnio 5 dalyje, duomenų pateikti nereikia.

050

Iš jų: MVĮ pozicijos

(KPR 147 straipsnio 2 dalies c punktas)

060

Mažmeninės pozicijos

Visos mažmeninės pozicijos pagal 147 straipsnio 2 dalies d punktą.

070

Mažmeninės pozicijos: užtikrintos nekilnojamuoju turtu pozicijos

Pozicijos pagal KPR 147 straipsnio 2 dalies d punktą, užtikrintos nekilnojamuoju turtu.

080

MVĮ pozicijos

Mažmeninės pozicijos pagal 147 straipsnio 2 dalies d punktą ir 153 straipsnio 3 dalį, užtikrintos nekilnojamuoju turtu.

090

Ne MVĮ pozicijos

Mažmeninės pozicijos pagal 147 straipsnio 2 dalies d punktą, užtikrintos nekilnojamuoju turtu.

100

Mažmeninės pozicijos: reikalavimus atitinkančios atnaujinamosios pozicijos

(KPR 147 straipsnio 2 dalies d punktas ir 154 straipsnio 4 dalis).

110

Kitos mažmeninės pozicijos

Kitos, 070–100 eilutėse nenurodytos, mažmeninės pozicijos pagal 147 straipsnio 2 dalies d punktą.

120

MVĮ pozicijos

Kitos mažmeninės pozicijos pagal KPR 147 straipsnio 2 dalies d punktą ir 153 straipsnio 3 punktą.

130

Ne MVĮ pozicijos

Kitos mažmeninės pozicijos pagal KPR 147 straipsnio 2 dalies d punktą.

140

Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos

Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos pagal KPR 147 straipsnio 2 dalies e punktą.

3.4.3.   C 09.03. Atitinkamų kredito pozicijų geografinis suskirstymas siekiant apskaičiuoti įstaigos specialų anticiklinį kapitalo rezervą (CR GB 3)

3.4.3.1.   Bendrosios pastabos

81.

Pagal KPD 128 straipsnio 7 punktą kartu su 130 straipsniu ir 140 straipsnio 1 dalimi anticiklinio rezervo normą sudaro „svertinis anticiklinio rezervo normų, taikomų atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose, kuriose įstaiga turi atitinkamų kredito pozicijų, vidurkis“. Svertinis vidurkis apskaičiuojamas taip:

a)   skaitiklis: bendra nuosavų lėšų reikalavimų suma kredito rizikai, nustatytai pagal KPR trečios dalies II ir IV antraštines dalis, susijusiai su atitinkamoje teritorijoje esančiomis kredito pozicijomis, padengti;

b)   vardiklis: bendra nuosavų lėšų reikalavimų suma kredito rizikai, susijusiai su atitinkamomis kredito pozicijomis, padengti.

82.

Ši lentelė pildoma siekiant surinkti daugiau informacijos apie įstaigos specialaus anticiklinio kapitalo rezervo elementus. Prašoma pateikti informaciją apie nuosavų lėšų reikalavimus kredito pozicijoms, pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms ir prekybos knygos pozicijoms, kurios svarbios apskaičiuojant įstaigos specialų anticiklinį kapitalo rezervą pagal KPD 140 straipsnį (atitinkamos kredito pozicijos) ir kurios nustatomos pagal KPR trečios dalies II ir IV antraštines dalis.

83.

Informacija turi būti pateikta pagal šalį. Nuosavų lėšų reikalavimai atitinkamoms kredito pozicijoms pagal šalį turėtų būti paskirstomi pagal EBI parengtų atitinkamų kredito pozicijų geografinės vietos nustatymo metodo techninių reguliavimo standartų EBA/RTS/2013/15 nuostatas. Informaciją pateikiant pagal šį suskirstymą šio reglamento 5 straipsnio a punkto 4 papunktyje nustatyta ribinė vertė netaikoma.

3.4.3.2.   Nurodymai dėl konkrečių pozicijų

Eilutės

010

Nuosavų lėšų reikalavimai

Nuosavų lėšų reikalavimai atitinkamoms kredito pozicijoms, prekybos knygos pozicijoms ir pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms pagal KPD 140 straipsnio 4 dalį, nustatytoms pagal KPR trečios dalies II ir IV antraštines dalis.

3.5.   C 10.01 IR C 10.02. NUOSAVYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMAS VIDAUS REITINGAIS PAGRĮSTAS METODAS (CR EQU IRB 1 IR CR EQU IRB 2)

3.5.1.   Bendrosios pastabos

84.

CR EQU IRB formą sudaro dvi formos: CR EQU IRB 1 formoje bendrai apžvelgiamos IRB pozicijos, priskirtos prie nuosavybės vertybinių popierių pozicijų klasės, ir įvairūs bendrai rizikos pozicijos sumai apskaičiuoti taikomi metodai. CR EQU IRB 2 formoje bendros pozicijų sumos, priskirtos įsipareigojančiojo asmens rangams, suskirstomos pagal PD/LGD metodą. Šiuose nurodymuose „CR EQU IRB forma“ nurodo ir CR EQU IRB 1, ir CR EQU IRB 2 formą.

85.

CE EQU IRB formoje pateikiama informacija apie tai, kaip pagal kredito riziką įvertintų KPR 147 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytų vertybinių popierių pozicijų sumos (KPR 92 straipsnio 3 dalies a punktas) apskaičiuojamos pagal IRB metodą (KPR trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrius).

86.

Pagal KPR 147 straipsnio 6 dalį prie nuosavybės vertybinių popierių pozicijų klasės priskiriamos šios pozicijos:

a)

ne skolos pozicijos, nukreipiančios subordinuotą, likutinę pretenziją į emitento turtą arba pajamas; arba

b)

skolos pozicijos ir kiti vertybiniai popieriai, partnerystė, išvestinės finansinės priemonės arba kitos priemonės, kurių ekonominė esmė panaši į a punkte nurodytų pozicijų ekonominę esmę.

87.

Kolektyvinio investavimo subjektai, kuriems taikomas KPR 152 straipsnyje nurodytas paprastasis rizikos koeficientų metodas, taip pat nurodomi CR EQU IRB formoje.

88.

Pagal KPR 151 straipsnio 1 dalį įstaigos turi pateikti CR EQU IRB formą tada, kai taiko vieną iš KPR 155 straipsnyje nurodytų trijų metodų:

—

paprastąjį rizikos koeficientų metodą,

—

PD/LGD metodą arba

—

vidaus modelių metodą.

Įstaigos, kurios taiko IRB metodą, CR EQU IRB formoje taip pat nurodo tų pagal riziką įvertintų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, kurioms taikomi pastovūs rizikos koeficientai (bet kurios nėra vertinamos vien pagal paprastąjį rizikos koeficientų metodą arba pagal (laikinai ar nuolat) iš dalies taikomą kredito rizikos standartizuotą metodą), sumas (pvz., nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, kurioms pagal KPR 48 straipsnio 4 dalį taikomas 250 % rizikos koeficientas, o pagal KPR 471 straipsnio 2 dalį – 370 % rizikos koeficientas).

89.

CR EQU IRB formoje nereikia nurodyti šių nuosavybės vertybinių popierių reikalavimų:

—

prekybos knygos nuosavybės vertybinių popierių pozicijų (kai įstaigos nėra atleistos nuo prievolės skaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus prekybos knygos pozicijoms pagal KPR 94 straipsnį);

—

nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, kurioms iš dalies taikomas standartizuotas metodas (KPR 150 straipsnis), įskaitant:

—

nuosavybės vertybinių popierių pozicijas, kurioms taikomas tęstinumo principas, pagal KPR 495 straipsnio 1 dalį;

—

subjektų, kurių kreditiniams įsipareigojimams remiantis standartizuotu metodu yra priskirtas 0 % rizikos koeficientas, įskaitant tuos valstybės remiamus subjektus, kuriems galima taikyti 0 % rizikos koeficientą (KPR 150 straipsnio 1 dalies g punktas), nuosavybės vertybinių popierių pozicijas;

—

nuosavybės vertybinių popierių pozicijas, susidariusias pagal teisės aktuose numatytas programas, skirtas konkretiems ekonomikos sektoriams remti, pagal kurias įstaigai suteikiamos didelės subsidijos investicijoms, o investicijoms į nuosavybės vertybinius popierius taikoma tam tikros formos valstybės priežiūra ir apribojimai (KPR 150 straipsnio 1 dalies h punktas);

—

pagalbinių paslaugų įmonių nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, kurių pagal riziką įvertintas sumas galima apskaičiuoti tuo pačiu būdu, kuris taikomas „kitam nekreditinių įsipareigojimų turtui“ (pagal KPR 155 straipsnio 1 dalį);

—

nuosavybės vertybinių popierių reikalavimų, kurie atskaitomi iš nuosavų lėšų pagal KPR 46 ir 48 straipsnius.

3.5.2.   Nurodymai dėl konkrečių pozicijų (taikomi ir CR EQU IRB 1, ir CR EQU IRB 2 formai)

Skiltys

005

ĮSIPAREIGOJANČIOJO ASMENS RANGAS (EILUTĖS IDENTIFIKATORIUS)

Kiekvienai lentelės eilutei suteikiamas unikalus eilutės identifikatorius. Jis nurodomas eilės tvarka (1, 2, 3 ir t. t.).

010

VIDAUS REITINGŲ SISTEMA

ĮSIPAREIGOJANČIOJO ASMENS RANGUI PRISKIRTA PD (%)

PD/LGD metodą taikančios įstaigos 010 skiltyje nurodo pagal KPR 165 straipsnio 1 dalies nuostatas apskaičiuotą įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę (PD).

Nurodoma įsipareigojančiojo asmens rangui arba grupei priskirta PD turi atitikti KPR trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriaus 6 skirsnyje nustatytus būtiniausius reikalavimus. Kiekvieno rango arba grupės atveju nurodoma konkretaus įsipareigojančiojo asmens rangui arba grupei priskirta PD. Visi nurodomi rizikos parametrai apskaičiuojami pagal atitinkamos kompetentingos institucijos patvirtintus vidaus reitingų sistemoje naudojamus rizikos parametrus.

Kai reikšmes sudaro įsipareigojančiojo asmens rangų arba grupių reikšmių suma (pvz. bendra pozicijų suma), nurodomas įsipareigojimų neįvykdymo tikimybių, priskirtų į tą sumą įtrauktiems įsipareigojančiųjų asmenų rangams arba grupėms, pozicijų svertinis vidurkis. Apskaičiuojant pozicijų svertinį PD vidurkį atsižvelgiama į visas pozicijas, įskaitant pozicijas esant įsipareigojimų neįvykdymui. Apskaičiuojant pozicijų svertinį PD vidurkį rizikos vertinimo tikslais naudojama pozicijos vertė, atsižvelgiant į netiesioginį kredito užtikrinimą (060 skiltis).

020

PRADINĖ POZICIJA IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO

020 skiltyje įstaigos nurodo pradinės pozicijos vertę (iki perskaičiavimo koeficientų taikymo). Pagal KPR 167 straipsnio nuostatas nuosavybės vertybinių popierių pozicijos vertė yra apskaitinė vertė, gauta pritaikius specifinės kredito rizikos koregavimą. Nebalansinių nuosavybės vertybinių popierių pozicijų vertė yra jų nominalioji vertė pritaikius specifinės kredito rizikos koregavimą.

020 skiltyje įstaigos taip pat nurodo prie nuosavybės vertybinių popierių pozicijų klasės priskirtus KPR I priede išvardytus nebalansinius straipsnius (pvz., „nevisiškai apmokėtų akcijų neapmokėtąją dalį“).

Paprastąjį rizikos koeficientų arba PD/LGD metodą (nurodytus KPR 165 straipsnio 1 dalyje) taikančios įstaigos taip pat atsižvelgia į KPR 155 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl įskaitymo.

030–040

KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO (KRM) METODAI, TURINTYS POZICIJOS PAKEITIMO POVEIKĮ

NETIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS

GARANTIJOS

KREDITO IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS

Nepaisant to, koks metodas taikomas pagal riziką įvertintos nuosavybės vertybinių popierių pozicijos vertei apskaičiuoti, įstaigos gali pripažinti nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms gautą netiesioginį kredito užtikrinimą (KPR 155 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys). Paprastąjį rizikos koeficientų metodą arba PD/LGD metodą taikančios įstaigos 030 ir 040 skiltyse nurodo netiesioginio kredito užtikrinimo sumą, kurią sudaro garantijos (030 skiltis) arba kredito išvestinės finansinės priemonės (040 skiltis), pripažįstamos pagal KPR trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriuje nustatytus metodus.

050

KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO (KRM) METODAI, TURINTYS POZICIJOS PAKEITIMO POVEIKĮ

POZICIJOS PAKEITIMAS DĖL KRM

(–) BENDRA NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTO SUMA

Įstaigos 050 skiltyje nurodo pradinės pozicijos vertės iki perskaičiavimo koeficientų taikymo dalį, kuri padengta netiesioginiu kredito užtikrinimu, pripažįstamu pagal KPR trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriuje nustatytus metodus.

060

POZICIJOS VERTĖ

Paprastąjį rizikos koeficientų arba PD/LGD metodą taikančios įstaigos 060 skiltyje pozicijos vertę nurodo atsižvelgdamos į netiesioginio kredito užtikrinimo daromą pakeitimo poveikį (KPR 155 straipsnio 2 ir 3 dalys, 167 straipsnis).

Primenama, kad nebalansinių nuosavybės vertybinių popierių pozicijų vertė yra nominalioji vertė pritaikius specifinės kredito rizikos koregavimą (KPR 167 straipsnis).

070

POZICIJŲ SVERTINIS LGD VIDURKIS (%)

PD/LGD metodą taikančios įstaigos CR EQU IRB 2 formos 070 skiltyje nurodo pozicijų LGD, priskirtų į apskaičiuojamą sumą įtrauktiems įsipareigojančiųjų asmenų rangams arba grupėms, svertinį vidurkį; CR EQU IRB 2 formos 020 eilutė pildoma tokia pačia tvarka. Apskaičiuojant pozicijų svertinį LGD vidurkį naudojama pozicijos vertė, atsižvelgiant į netiesioginį kredito užtikrinimą (060 skiltis). Įstaigos atsižvelgia į KPR 165 straipsnio 2 dalies nuostatas.

080

PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTA POZICIJOS SUMA

080 skiltyje įstaigos nurodo nuosavybės vertybinių popierių pozicijų pagal riziką įvertintas sumas, apskaičiuotas remiantis KPR 155 straipsnio nuostatomis.

Jeigu PD/LGD metodą taikančios įstaigos neturi pakankamai informacijos, kad galėtų taikyti KPR 178 straipsnyje pateiktą įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtį, apskaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijų sumas rizikos koeficientams taikomas 1,5 padidinimo daugiklis (KPR 155 straipsnio 3 dalis).

Rizikos įvertinimo formulėje naudojama reikšmė M (terminas), priskiriamas nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms yra 5 metai (KPR 165 straipsnio 3 dalis).

090

PAPILDOMAS STRAIPSNIS. TIKĖTINO NUOSTOLIO SUMA

090 skiltyje įstaigos nurodo nuosavybės vertybinių popierių pozicijų tikėtino nuostolio sumą, apskaičiuotą pagal 158 straipsnio 4, 7, 8 ir 9 dalis.

90.

Pagal KPR 155 straipsnį įstaigos įvairiems portfeliams gali taikyti skirtingus metodus (paprastąjį rizikos koeficientų, PD/LGD arba vidaus modelių metodą), kai pati įstaiga viduje taiko skirtingus metodus. CR EQU IRB 1 formoje įstaigos taip pat nurodo tų pagal riziką įvertintų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, kurioms taikomi pastovūs rizikos koeficientai (bet kurios nėra vertinamos vien pagal paprastąjį rizikos koeficientų metodą arba pagal (laikinai ar nuolat) iš dalies taikomą kredito rizikos standartizuotą metodą), sumas.

Eilutės

CR EQU IRB 1–020 eilutė,

PD/LGD METODAS. BENDRA SUMA

PD/LGD metodą taikančios įstaigos (KPR 155 straipsnio 3 dalis) prašomą informaciją pateikia CR EQU IRB 1 formos 020 eilutėje.

CR EQU IRB 1–050–090 eilutės.

PAPRASTASIS RIZIKOS KOEFICIENTŲ METODAS. BENDRA SUMA

BENDROS POZICIJŲ, KURIOMS TAIKOMAS PAPRASTASIS RIZIKOS KOEFICIENTŲ METODAS, SUMOS SUSKIRSTYMAS PAGAL RIZIKOS KOEFICIENTĄ

Paprastąjį rizikos koeficientų metodą (KPR 155 straipsnio 2 dalis) taikančios įstaigos prašomą informaciją pateikia 050–090 eilutėse pagal pagrindinių pozicijų savybes.

CR EQU IRB 1–100 eilutė

VIDAUS MODELIŲ METODAS

Vidaus modelių metodą (KPR 155 straipsnio 4 dalis) taikančios įstaigos prašomą informaciją pateikia 100 eilutėje.

CR EQU IRB 1–110 eilutė.

NUOSAVYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMI RIZIKOS KOEFICIENTAI

IRB metodą taikančios įstaigos taip pat nurodo pagal riziką įvertintų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, kurioms taikomi pastovūs rizikos koeficientai (bet kurios nėra vertinamos vien pagal paprastąjį rizikos koeficientų metodą arba pagal (laikinai ar nuolat) iš dalies taikomą kredito rizikos standartizuotą metodą), sumas. Pavyzdžiui,

—

finansų sektoriaus subjektų pagal riziką įvertintų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, kurioms taikoma KPR 48 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, suma ir

—

nuosavybės vertybinių popierių pozicijos, kurioms pagal KPR 471 straipsnio 2 dalį taikomas 370 % rizikos koeficientas,

nurodomi 110 eilutėje.

CR EQU IRB 2

BENDROS POZICIJŲ, KURIOMS TAIKOMAS PD/LGD METODAS, SUMOS SUSKIRSTYMAS PAGAL ĮSIPAREIGOJANČIOJO ASMENS RANGĄ

PD/LGD metodą taikančios įstaigos (KPR 155 straipsnio 3 dalis) prašomą informaciją pateikia CR EQU IRB 2 formoje.

Jeigu PD/LGD metodą taikančios įstaigos naudoja unikalią reitingų sistemą arba gali informaciją teikti pagal vidaus bazinę skalę, CR EQU IRB 2 formoje jos nurodo reitingų rangus arba grupes pagal šią unikalią reitingų sistemą/bazinę skalę. Visais kitais atvejais skirtingos reitingų sistemos sujungiamos ir duomenys sugrupuojami pagal šiuos kriterijus: įvairiose reitingų sistemose naudojami įsipareigojančiųjų asmenų rangai arba grupės sujungiami ir sugrupuojami nuo mažiausios iki didžiausios PD, priskirtos kiekvienam įsipareigojančiojo asmens rangui arba grupei.

3.6.   C 11.00. ATSISKAITYMO/PRISTATYMO RIZIKA (CR SETT)

3.6.1.   Bendrosios pastabos

91.

Šioje formoje prašoma pateikti informaciją ir apie prekybos, ir apie ne prekybos knygos sandorius, pagal kuriuos neatsiskaityta po pristatymo datos, ir apie atitinkamus nuosavų lėšų reikalavimus atsikaitymo rizikai padengti pagal KPR 92 straipsnio 3 dalies c punkto ii papunktį ir 378 straipsnį.

92.

Įstaigos šioje CR SETT formoje pateikia informaciją apie atsiskaitymo/pristatymo riziką, susijusią su prekybos knygos arba ne prekybos knygos skolos priemonėmis, nuosavybės vertybiniais popieriais, užsienio valiutomis ir biržos prekėmis.

93.

Pagal KPR 378 straipsnį atpirkimo sandoriai, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ir skolinimosi sandoriai, susiję su skolos priemonėmis, nuosavybės vertybiniais popieriais, užsienio valiutomis ir biržos prekėmis, nėra susiję su atsiskaitymo/pristatymo rizika. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad išvestinių finansinių priemonių ir ilgalaikių atsiskaitymo sandorių, pagal kuriuos neatsiskaityta po pristatymo datos, atveju vis tiek yra skaičiuojami nuosavų lėšų reikalavimai atsiskaitymo/pristatymo rizikai padengti, kaip nustatyta KPR 378 straipsnyje.

94.

Jeigu pagal sandorį nėra atsiskaitoma po nustatytos pristatymo datos, įstaigos apskaičiuoja kainų skirtumą, kurio negali gauti. Tai yra sutartos atsiskaitymo už atitinkamas skolos priemones, nuosavybės vertybinius popierius, užsienio valiutą arba biržos prekes kainos ir dabartinės jų rinkos vertės skirtumas, dėl kurio įstaiga gali patirti nuostolių.

95.

Įstaigos šį skirtumą padaugina iš atitinkamo KPR 378 straipsnio 1 lentelėje pateikto koeficiento ir taip nustato atitinkamus nuosavų lėšų reikalavimus.

96.

Pagal 92 straipsnio 4 dalies b punktą, norint apskaičiuoti rizikos pozicijos sumą, nuosavų lėšų reikalavimus atsiskaitymo/pristatymo rizikai padengti reikia padauginti iš 12,5.

97.

Atkreipkite dėmesį, kad CR SETT formoje nuosavų lėšų reikalavimai KPR 379 straipsnyje nurodytiems nebaigtiems sandoriams nėra nurodomi; jie nurodomi kredito rizikos formose (CR SA, CR IRB).

3.6.2.   Nurodymai dėl konkrečių pozicijų

Skiltys

010

SANDORIAI, PAGAL KURIUOS NESUMOKĖTA ATSISKAITYMO KAINA

Pagal KPR 378 straipsnį įstaigos 010 skiltyje nurodo sandorius, pagal kuriuos po pristatymo datos sutarta atsiskaitymo kaina nebuvo sumokėta.

Visi sandoriai, pagal kuriuos neatsiskaityta, įtraukiami į šią 010 skiltį, nepaisant to, ar pagal juos po nustatytos atsiskaitymo datos susidarė pelnas, ar nuostolis.

020

KAINŲ SKIRTUMO POZICIJA DĖL SANDORIŲ, PAGAL KURIUOS NEATSISKAITYTA

Pagal KPR 378 straipsnį įstaigos 020 skiltyje nurodo kainų skirtumą tarp sutartos skolos priemonių, nuosavybės vertybinių popierių, užsienio valiutos ar biržos prekių atsiskaitymo kainos ir dabartinės jos rinkos vertės, jei dėl to skirtumo įstaiga gali turėti nuostolį.

020 skiltyje nurodomi tik sandoriai, pagal kuriuos neatsiskaičius nustatytą atsiskaitymo datą susidarė nuostolis.

030

NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI

030 skiltyje įstaigos nurodo pagal KPR 387 straipsnį apskaičiuotus nuosavų lėšų reikalavimus.

040

BENDRA ATSISKAITYMO RIZIKOS POZICIJOS SUMA

Pagal KPR 92 straipsnio 4 dalies b punktą įstaigos 030 skiltyje nurodytus nuosavų lėšų reikalavimus padaugina iš 12,5, taip apskaičiuodamos atsiskaitymo rizikos pozicijos sumą.


Eilutės

010

Bendra ne prekybos knygos sandorių, pagal kuriuos neatsiskaityta, suma

010 eilutėje įstaigos pateikia suvestinius ne prekybos knygos pozicijų atsiskaitymo/pristatymo rizikos duomenis (pagal KPR 92 straipsnio 3 dalies c punkto ii papunktį ir 378 straipsnį).

010/010 langelyje įstaigos pateikia suvestinius sandorių, pagal kuriuos atitinkama sutarta atsiskaitymo kaina nebuvo sumokėta po nustatytos pristatymo dienos, duomenis.

010/020 langelyje įstaigos pateikia suvestinius kainų skirtumo pozicijos, susidariusios dėl nuostolingų sandorių, pagal kuriuos neatsiskaityta, duomenis.

010/030 langelyje įstaigos pateikia suvestinius nuosavų lėšų reikalavimų duomenis, gautus sudėjus nuosavų lėšų reikalavimus sandoriams, pagal kuriuos neatsiskaityta, ir 020 skiltyje nurodytą kainos skirtumą padauginus iš atitinkamo koeficiento, grindžiamo darbo dienų, praėjusių nuo nustatytos atsiskaitymo datos, skaičiumi (KPR 378 straipsnio 1 lentelėje nurodytos kategorijos).

020–060

Sandoriai, pagal kuriuos neatsiskaityta iki 4 dienų (0 % koeficientas)

Sandoriai, pagal kuriuos neatsiskaityta 5–15 dienų (8 % koeficientas)

Sandoriai, pagal kuriuos neatsiskaityta 16–30 dienų (50 % koeficientas)

Sandoriai, pagal kuriuos neatsiskaityta 31–45 dienų (75 % koeficientas)

Sandoriai, pagal kuriuos neatsiskaityta 46 dienas arba ilgiau (100 % koeficientas)

Įstaigos, remdamosi KPR 378 straipsnio 1 lentelėje nurodytomis kategorijomis, 020–060 eilutėse pateikia informaciją apie ne prekybos knygos pozicijų atsiskaitymo/pristatymo riziką.

Jeigu pagal sandorį neatsiskaityta trumpiau negu 5 darbo dienas nuo nustatytos atsiskaitymo datos, nuosavų lėšų reikalavimų atsiskaitymo/pristatymo rizikai padengti skaičiuoti nereikia.

070

Bendra prekybos knygos sandorių, pagal kuriuos neatsiskaityta, suma

070 eilutėje įstaigos pateikia suvestinius prekybos knygos pozicijų atsiskaitymo/pristatymo rizikos duomenis (pagal KPR 92 straipsnio 3 dalies c punkto ii papunktį ir 378 straipsnį).

070/010 langelyje įstaigos pateikia suvestinius sandorių, pagal kuriuos atitinkama sutarta atsiskaitymo kaina nebuvo sumokėta po nustatytos pristatymo dienos, duomenis.

070/020 langelyje įstaigos pateikia suvestinius kainų skirtumo pozicijos, susidariusios dėl nuostolingų sandorių, pagal kuriuos neatsiskaityta, duomenis.

070/030 langelyje įstaigos pateikia suvestinius nuosavų lėšų reikalavimų duomenis, gautus sudėjus nuosavų lėšų reikalavimus sandoriams, pagal kuriuos neatsiskaityta, ir 020 skiltyje nurodytą kainos skirtumą padauginus iš atitinkamo koeficiento, grindžiamo darbo dienų, praėjusių nuo nustatytos atsiskaitymo datos, skaičiumi (KPR 378 straipsnio 1 lentelėje nurodytos kategorijos).

080–120

Sandoriai, pagal kuriuos neatsiskaityta iki 4 dienų (0 % koeficientas)

Sandoriai, pagal kuriuos neatsiskaityta 5–15 dienų (8 % koeficientas)

Sandoriai, pagal kuriuos neatsiskaityta 16–30 dienų (50 % koeficientas)

Sandoriai, pagal kuriuos neatsiskaityta 31–45 dienų (75 % koeficientas)

Sandoriai, pagal kuriuos neatsiskaityta 46 dienas arba ilgiau (100 % koeficientas)

Įstaigos, remdamosi KPR 378 straipsnio 1 lentelėje nurodytomis kategorijomis, 080–120 eilutėse pateikia informaciją apie prekybos knygos pozicijų atsiskaitymo/pristatymo riziką.

Jeigu pagal sandorį neatsiskaityta trumpiau negu 5 darbo dienas nuo nustatytos atsiskaitymo datos, nuosavų lėšų reikalavimų atsiskaitymo/pristatymo rizikai padengti skaičiuoti nereikia.

3.7.   C 12.00. KREDITO RIZIKA. PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAMS (CR SEC SA)

3.7.1.   Bendrosios pastabos

98.

Šioje formoje prašoma pateikti informaciją apie visus pakeitimus vertybiniais popieriais taikant standartizuotą metodą, kuriais pripažįstamas reikšmingas rizikos perleidimas ir kuriuos vykdant dalyvauja informaciją teikianti įstaiga. Pateikiama informacija skirstoma pagal vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais įstaigai tenkantį vaidmenį. Taigi, atitinkami formos punktai yra skirti įstaigoms iniciatorėms, rėmėjoms ir investuotojoms.

99.

CR SEC SA formoje pateikiama bendra informacija apie tradicinį ir sintetinį pakeitimą vertybiniais popieriais bankinėje knygoje, kaip apibrėžta atitinkamai KPR 242 straipsnio 10 ir 11 dalyse.

3.7.2.   Nurodymai dėl konkrečių pozicijų

Skiltys

010

BENDRA INICIJUOTŲ PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS POZICIJŲ SUMA

Įstaigos iniciatorės privalo nurodyti ataskaitinę datą turimą visų esamų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, susidariusių dėl pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių, neapmokėtą sumą, neatsižvelgiant į tai, kam pozicijos priklauso. Turi būti nurodomos balansinės pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos (pvz., obligacijos, subordinuotosios paskolos) ir nebalansinės pozicijos bei išvestinės finansinės priemonės (pvz., subordinuotosios kredito linijos, likvidumo priemonės, palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai ir kt.), susidariusios dėl pakeitimo vertybiniais popieriais.

Tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, kai įstaiga iniciatorė jokios pozicijos neturi, įstaiga iniciatorė to pakeitimo vertybiniais popieriais neįtraukia į CR SEC SA arba CR SEC IRB formas. Tuo atveju į įstaigos iniciatorės turimas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas įtraukiamos atnaujinamųjų pozicijų, apibrėžtų KPR 242 straipsnio 12 dalyje, pakeitimo vertybiniais popieriais išankstinės amortizacijos nuostatos.

020–040

SINTETINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS. VERTYBINIAIS POPIERIAIS PAKEISTŲ POZICIJŲ KREDITO UŽTIKRINIMAS

Remiantis KPR 249 ir 250 straipsniais, pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito užtikrinimas nurodomas taip, tarsi terminų nesutapimų nebūtų.

020

(–) TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS (CVA)

Išsami užtikrinimo priemonės vertės, pakoreguotos pagal kintamumą (CVA), kuri turėtų būti nurodoma šioje skiltyje, skaičiavimo tvarka yra nustatyta KPR 223 straipsnio 2 dalyje.

030

(–) BENDRA NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTO SUMA. PAGAL NETIESIOGINĮ KREDITO UŽTIKRINIMĄ PAKOREGUOTOS VERTĖS (G*)

Remiantis bendra gaunamų ir netenkamų pinigų srautų taisykle, šioje skiltyje nurodomos sumos parodomos kaip gaunamų pinigų srautas atitinkamoje kredito rizikos formoje (CR SA arba CR IRB) ir užtikrinimo teikėjo pozicijų klasėje (t. y. trečiosios šalies, kuriai netiesioginio kredito užtikrinimo priemonėmis perduodamas segmentas).

Nominaliosios kredito užtikrinimo sumos, pakoreguotos pagal užsienio valiutos kurso riziką, (G*) skaičiavimo tvarka yra nustatyta KPR 233 straipsnio 3 dalyje.

040

TARIAMOJI IŠLAIKYTO ARBA ATPIRKTO KREDITO UŽTIKRINIMO SUMA

Visi segmentai, kurie buvo išlaikyti arba atpirkti, pvz., išlaikytos pirmojo nuostolio pozicijos, nurodomos savo nominaliąja verte.

Skaičiuojant išlaikyto arba atpirkto kredito užtikrinimo sumą, į priežiūros institucijų nustatyto kredito užtikrinimo vertės sumažinimo poveikį neatsižvelgiama.

050

PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS POZICIJOS PRADINĖ POZICIJA IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO

Informaciją teikiančios įstaigos turimos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, apskaičiuotos pagal KPR 246 straipsnio 1 dalies a, c ir e punktus ir 2 dalį, netaikant kredito perskaičiavimo koeficientų ir jokių kitų kredito rizikos koregavimų ir atidėjinių. Užskaita taikoma tik tada, kai tam pačiam SPPVPS pateikiama daug išvestinių finansinių priemonių sandorių, kuriems taikomas reikalavimus atitinkantis užskaitos susitarimas.

Šioje skiltyje nurodomi vertės koregavimai ir atidėjiniai yra susiję tik su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis. Į pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų vertės koregavimus neatsižvelgiama.

Išankstinės amortizacijos nuostatų atveju įstaigos nurodo „iniciatoriaus dalies“, apibrėžtos KPR 256 straipsnio 2 dalyje, sumą.

Sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju įstaigos iniciatorės turimos balansinių straipsnių pozicijos ir (arba) investuotojo dalys (išankstinė amortizacija) apskaičiuojamos susumavus 010–040 skilčių reikšmes.

060

(–) VERTĖS KOREGAVIMAI IR ATIDĖJINIAI

Vertės koregavimai ir atidėjiniai (KPR 159 straipsnis) kredito nuostoliams padengti, atliekami pagal informaciją teikiančiam subjektui taikomą apskaitos sistemą. Į vertės koregavimus įtraukiamos visos sumos, pripažintos pelnu arba nuostoliais, susijusios su finansinio turto kredito nuostoliais, patirtais nuo jo pradinio pripažinimo balanse (įskaitant nuostolius dėl finansinio turto kredito rizikos, vertinamus tikrąja verte, kurių nereikia atskaityti iš pozicijos vertės), ir pozicijų, įsigytų esant įsipareigojimų neįvykdymui, diskontai pagal KPR 166 straipsnio 1 dalį. Atidėjiniai apima sukauptas kredito nuostolių sumas pagal nebalansinius straipsnius.

070

POZICIJA, ATĖMUS VERTĖS KOREGAVIMUS IR ATIDĖJINIUS

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal KPR 246 straipsnio 1 ir 2 dalis, netaikant perskaičiavimo koeficientų.

Ši informacija yra susijusi su CR SA formos bendrų sumų 040 skiltimi.

080–110

KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO (KRM) METODAI, TURINTYS POZICIJOS PAKEITIMO POVEIKĮ

KPR 4 straipsnio 1 dalies 57 punktas ir trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyrius.

Šioje skilčių grupėje pateikiama informacija apie kredito rizikos mažinimo metodus, kuriais pozicijos arba pozicijų kredito rizika mažinama pakeičiant pozicijas (kaip paaiškinta toliau apie gaunamų ir netenkamų pinigų srautus).

Žr. CR SA formos nurodymus (Informacijos teikimas apie KRM metodus, turinčius pakeitimo poveikį).

080

(–) NETIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS. PAKOREGUOTOS VERTĖS (GA)

Netiesioginis kredito užtikrinimas yra apibrėžtas KPR 4 straipsnio 1 dalies 59 punkte ir reglamentuojamas 235 straipsniu.

Žr. CR SA formos nurodymus (Informacijos teikimas apie KRM metodus, turinčius pakeitimo poveikį).

090

(–) TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS

Tiesioginis kredito užtikrinimas yra apibrėžtas KPR 4 straipsnio 1 dalies 58 punkte ir reglamentuojamas 195, 197 ir 200 straipsniais.

Su kreditu susiję vekseliai ir balansinė užskaita, nurodyta KPR 218–236 straipsniuose, laikomi pinigine užtikrinimo priemone.

Žr. CR SA formos nurodymus (Informacijos teikimas apie KRM metodus, turinčius pakeitimo poveikį).

100–110

POZICIJOS PAKEITIMAS DĖL KRM

Taip pat nurodomi tos pačios pozicijų klasės gaunamų ir netenkamų pinigų srautai ir, jei taikoma, rizikos koeficientai arba įsipareigojančiojo asmens rangai.

100

(–) BENDRA NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTO SUMA

222 straipsnio 3 dalis ir 235 straipsnio 1 ir 2 dalys.

Netenkamų pinigų srautas yra lygus padengtai „pozicijos atėmus vertės koregavimus ir atidėjinius“ daliai, kuri atskaitoma iš įsipareigojančiojo asmens pozicijų klasės ir, jei taikoma, iš rizikos koeficiento arba įsipareigojančiojo asmens rango ir paskui priskiriama užtikrinimo teikėjo pozicijų klasei, ir, jei taikoma, rizikos koeficientui arba įsipareigojančiojo asmens rangui.

Ši suma laikoma užtikrinimo teikėjo pozicijų klasės ir, jei taikoma, rizikos koeficientų arba įsipareigojančiojo asmens rango gaunamų pinigų srautu.

Ši informacija yra susijusi su CR SA formos bendrų sumų 090 skiltimi [(–) Bendra netenkamų pinigų srauto suma].

110

BENDRA GAUNAMŲ PINIGŲ SRAUTO SUMA

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kurias sudaro skolos vertybiniai popieriai ir kurios pagal KPR 197 straipsnio 1 dalį yra reikalavimus atitinkanti finansinė užtikrinimo priemonė tais atvejais, kai naudojamas paprastasis finansinių užtikrinimo priemonių metodas, šioje skiltyje nurodomos kaip gaunamų pinigų srautas.

Ši informacija yra susijusi su CR SA formos bendrų sumų 100 skiltimi [(–) Bendra gaunamų pinigų srauto suma].

120

GRYNOJI POZICIJA PRITAIKIUS KRM, TURINTĮ PAKEITIMO POVEIKĮ, IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO

Pozicija, priskirta atitinkamam rizikos koeficientui ir pozicijų klasei, atsižvelgus į netenkamų ir gaunamų pinigų srautus dėl „Kredito rizikos mažinimo (KRM) metodų, turinčių pozicijos pakeitimo poveikį“.

Ši informacija yra susijusi su CR SA formos bendrų sumų 110 skiltimi.

130

(–) KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO METODAI, VEIKIANTYS POZICIJOS SUMĄ. TIESIOGINIO KREDITO UŽTIKRINIMO VERTĖ, PAKOREGUOTA PAGAL IŠSAMŲJĮ FINANSINIŲ UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ METODĄ (CVAM)

Šis straipsnis taip pat apima su kreditu susijusius vekselius (KPR 218 straipsnis).

Ši informacija yra susijusi su CR SA formos bendrų sumų 120 ir 130 skiltimis.

140

VISIŠKAI KOREGUOTA POZICIJOS VERTĖ (E*)

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal KPR 246 straipsnį, todėl KPR 246 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyti perskaičiavimo koeficientai netaikomi.

Ši informacija yra susijusi su CR SA formos bendrų sumų 150 skiltimi.

150–180

NEBALANSINIŲ STRAIPSNIŲ VISIŠKAI KOREGUOTOS POZICIJOS VERTĖS (E*) SUSKIRSTYMAS PAGAL PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTĄ

KPR 246 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta, kad nebalansinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos vertė turi būti apskaičiuojama jos nominaliąją vertę padauginus iš perskaičiavimo koeficiento. Šis perskaičiavimo koeficientas turi būti 100 %, nebent KPR nurodyta kitaip.

Žr. CR SA formos bendrų sumų 160–190 skiltis.

Teikiant informaciją visiškai koreguotos pozicijų vertės (E*) nurodomos pagal vieną iš šių keturių tarpusavyje nederinamų perskaičiavimo koeficientų intervalų: 0 %, [0 %, 20 %], [20 %, [50 %] ir [50 %, 100 %].

190

POZICIJOS VERTĖ

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal KPR 246 straipsnį.

Ši informacija yra susijusi su CR SA formos bendrų sumų 200 skiltimi.

200

(–) IŠ NUOSAVŲ LĖŠŲ ATSKAITOMA POZICIJOS VERTĖ

KPR 258 straipsnyje numatyta, kad pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurioms priskiriamas 1 250 % rizikos koeficientas, atveju įstaigos gali, užuot įtraukusios poziciją į savo pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimą, atimti pozicijos vertę iš nuosavų lėšų.

210

POZICIJOS VERTĖ, KURIAI TAIKOMI RIZIKOS KOEFICIENTAI

Pozicijos vertė, gauta iš jos atėmus iš nuosavų lėšų atskaitomą pozicijos vertę.

220–320

POZICIJOS VERTĖS, KURIAI TAIKOMI RIZIKOS KOEFICIENTAI, SUSKIRSTYMAS PAGAL RIZIKOS KOEFICIENTĄ

220–260

REITINGUOTOSIOS

KPR 242 straipsnio 8 dalyje apibrėžtos reitinguotosios pozicijos.

Pozicijos vertės, kurioms taikomi rizikos koeficientai, suskirstomos pagal kredito kokybės žingsnius (CQS), kaip numatyta KPR 251 straipsnio 1 lentelėje pagal SA metodą.

270

1 250 % (NEREITINGUOTOSIOS)

Nereitinguotosios pozicijos apibrėžtos KPR 242 straipsnio 7 dalyje.

280

SKAIDRUMO METODAS

KPR 253, 254 straipsniai ir 256 straipsnio 5 dalis.

Pagal skaidrumo metodą pildomose skiltyse nurodomi visi nereitinguotųjų pozicijų atvejai, kai rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal pagrindinį pozicijų portfelį (vidutinis grupės rizikos koeficientas, didžiausias grupės rizikos koeficientas arba naudojamas koncentracijos koeficientas).

290

SKAIDRUMO METODAS. ANTRASIS NUOSTOLIS PAGAL ABCP PROGRAMĄ

Pozicijos vertė, nustatyta pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas priskiriant antrojo nuostolio arba geresniam segmentui pagal ABCP programą, kaip nurodyta KPR 254 straipsnyje.

Turtu užtikrintų komercinių vekselių programa (ABCP) apibrėžta KPR 242 straipsnio 9 dalyje.

300

SKAIDRUMO METODAS. VIDUTINIS RIZIKOS KOEFICIENTAS (%)

Nurodomas pagal pozicijos vertę įvertintas vidutinis svertinis rizikos koeficientas.

310

VIDINIO VERTINIMO METODAS (IAA)

KPR 109 straipsnio 1 dalis ir 259 straipsnio 3 dalis. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pozicijos vertė pagal vidinio vertinimo metodą.

320

VIDINIO VERTINIMO METODAS. VIDUTINIS RIZIKOS KOEFICIENTAS (%)

Nurodomas pagal pozicijos vertę įvertintas vidutinis svertinis rizikos koeficientas.

330

PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTA POZICIJOS SUMA

Bendra pagal riziką įvertintos pozicijos suma, apskaičiuota pagal KPR trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyriaus 3 skirsnį prieš koregavimą dėl terminų neatitikimo arba dėl išsamaus patikrinimo nuostatų pažeidimo, neįskaitant jokios pagal riziką įvertintos pozicijos sumos, atitinkančios pozicijas, per netenkamų pinigų srautą perskirstytas į kitą formą.

340

IŠ JOS: SINTETINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS

Šioje skiltyje nurodant sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais sumą neatsižvelgiama į jokius terminų neatitikimus.

350

BENDRAS (KOREGAVIMO) POVEIKIS DĖL IŠSAMAUS PATIKRINIMO NUOSTATŲ PAŽEIDIMO

KPR 14 straipsnio 2 dalyje, 406 straipsnio 2 dalyje ir 407 straipsnyje reikalaujama, kad kaskart, kai įstaiga nesilaiko tam tikrų KPR 405, 406 ar 409 straipsnio reikalavimų, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos nustatytų proporcingą papildomą rizikos koeficientą, kuris sudarytų ne mažiau kaip 250 % rizikos koeficiento (aukščiausia riba yra 1 250 %) ir kuris būtų taikomas atitinkamoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms pagal KPR trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyriaus 3 skirsnį. Toks papildomas rizikos koeficientas gali būti nustatomas ne tik įstaigoms investuotojoms, bet ir iniciatorėms, rėmėjoms ir pirminėms skolintojoms.

360

PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTOS POZICIJOS SUMOS KOREGAVIMAS DĖL TERMINŲ NESUTAPIMO

Nurodoma vertė, kai sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atvejais nesutampa terminai RW*–RW(SP), kaip nustatyta KPR 250 straipsnyje, išskyrus tuos atvejus, kai tam tikriems segmentams taikomas 1 250 % rizikos koeficientas, tada nurodoma suma yra lygi nuliui. Atkreipkite dėmesį, kad į RW(SP) įskaičiuojamos ne tik pagal riziką įvertintos pozicijos sumos, nurodomos 330 skiltyje, bet ir pagal riziką įvertintos pozicijos sumos, atitinkančios pozicijas, per netenkamų pinigų srautus perskirstytas į kitas formas.

370–380

BENDRA PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTA POZICIJOS SUMA. PRIEŠ APRIBOJIMĄ/PO APRIBOJIMO

Bendra pagal riziką įvertintos pozicijos suma, apskaičiuota pagal KPR trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyriaus 3 skirsnį prieš taikant (370 skiltis) ir pritaikius (380 skiltis) ribas, nurodytas KPR 252 straipsnyje (straipsnių, pagal kuriuos šiuo metu nevykdomi įsipareigojimai, arba ypač didelės rizikos pozicijų pakeitimas vertybiniais popieriais) arba 256 straipsnio 4 dalyje (papildomų nuosavų lėšų reikalavimai atnaujinamosioms pozicijoms pakeisti vertybiniais popieriais su išankstinės amortizacijos nuostatomis).

390

PAPILDOMAS STRAIPSNIS. PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTA POZICIJOS SUMA, ATITINKANTI NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTĄ DĖL PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS PAGAL SA METODĄ Į KITAS POZICIJŲ KLASES

Pagal riziką įvertinta pozicijos suma, susidaranti dėl pozicijų, perskirstytų rizikos mažinimo priemonės teikėjui (todėl apskaičiuojama atitinkamoje formoje), į kurias atsižvelgiama apskaičiuojant pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms taikomą apribojimą.

100.

CR SEC SA forma suskirstyta į tris pagrindines eilučių grupes, kuriose prašoma pateikti informaciją apie įstaigų – iniciatorių, investuotojų ir rėmėjų, inicijuotas/paremtas/išlaikytas arba nupirktas pozicijas. Kiekvienoje iš jų informacija suskirstoma nurodant balansinius ir nebalansinius straipsnius bei išvestines finansines priemones, taip pat pakeitimus vertybiniais popieriais ir pakartotinius pakeitimus vertybiniais popieriais.

101.

Bendra pozicijų (ataskaitinę dieną) suma taip pat suskirstoma pagal kredito kokybės žingsnius, taikytus pradžioje (paskutinė eilučių grupė). Šią informaciją turi pateikti įstaigos iniciatorės, rėmėjos ir investuotojos.

Eilutės

010

BENDRA POZICIJŲ SUMA

Bendra pozicijų suma yra bendra neapmokėta pakeitimo vertybiniais popieriais suma. Šioje eilutėje apibendrinami visi įstaigų iniciatorių, rėmėjų ir investuotojų paskesnėse eilutėse pateikiami duomenys.

020

IŠ JOS: PAKARTOTINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS

Bendra neapmokėta pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais, remiantis KPR 4 straipsnio 1 dalies 63 ir 64 punktuose pateiktomis apibrėžtimis, suma.

030

ĮSTAIGA INICIATORĖ. BENDRA POZICIJŲ SUMA

Šioje eilutėje apibendrinami pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurių atžvilgiu įstaiga atlieka KPR 4 straipsnio 1 dalies 13 punkte apibrėžto iniciatoriaus vaidmenį, balansinių, nebalansinių straipsnių, išvestinių finansinių priemonių ir išankstinės amortizacijos duomenys.

040–060

BALANSINIAI STRAIPSNIAI

KPR 246 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta, kad jei įstaiga pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal standartizuotą metodą, balansinių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų atveju pozicijos vertė yra jos apskaitinė vertė, gauta atlikus specifinės kredito rizikos koregavimą.

Balansiniai straipsniai suskirstomi į pakeitimą vertybiniais popieriais (050 eilutė) ir pakartotinį pakeitimą vertybiniais popieriais (060 eilutė).

070–090

NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI IR IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS

Šiose eilutėse pateikiama informacija apie nebalansinių straipsnių ir išvestinių finansinių priemonių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, kurioms taikomas perskaičiavimo koeficientas pagal pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą. Pozicijos vertė nebalansinės pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atveju yra apskaičiuojama iš jos nominaliosios vertės atėmus tos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos specifinės rizikos koregavimą ir padauginus iš 100 % perskaičiavimo koeficiento, nebent nurodyta kitaip.

KPR II priede nurodytos išvestinės finansinės priemonės sandorio šalies kredito rizikos pozicija nustatoma pagal KPR trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyrių.

Likvidumo, kredito priemonių ir valdymo įmonės grynųjų pinigų išankstinių mokėjimų atvejais įstaigos nurodo nepanaudotą sumą.

Palūkanų normų ir valiutų apsikeitimo sandorių atvejais jos nurodo pozicijos vertę (pagal KPR 246 straipsnio 1 dalį), pažymėtą CR SA bendrų sumų formoje.

Nebalansiniai straipsniai ir išvestinės finansinės priemonės suskirstomos pagal pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas (080 eilutė) ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas (090 eilutė), kaip paaiškinta KPR 251 straipsnio 1 lentelėje.

100

IŠANKSTINĖ AMORTIZACIJA

Šią eilutę pildo tik tos įstaigos iniciatorės, kurios turi atnaujinamųjų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų su išankstinės amortizacijos nuostatomis, kaip nurodyta KPR 242 straipsnio 13 ir 14 dalyse.

110

ĮSTAIGA INVESTUOTOJA. BENDRA POZICIJŲ SUMA

Šioje eilutėje apibendrinami pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurių atžvilgiu įstaiga atlieka investuotojo vaidmenį, balansinių ir nebalansinių straipsnių bei išvestinių finansinių priemonių duomenys.

KPR atskira investuotojo apibrėžtis nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, juo laikoma įstaiga, turinti pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją, kurią sudaro pakeitimo vertybiniais popieriais sandoris, pagal kurį ji nėra nei iniciatorė, nei rėmėja.

120–140

BALANSINIAI STRAIPSNIAI

Taikomi tie patys pakeitimo vertybiniais popieriais ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais klasifikavimo kriterijai, kurie taikomi iniciatorių balansiniams straipsniams.

150–170

NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI IR IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS

Taikomi tie patys pakeitimo vertybiniais popieriais ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais klasifikavimo kriterijai, kurie taikomi iniciatorių nebalansiniams straipsniams ir išvestinėms finansinėms priemonėms.

180

ĮSTAIGA RĖMĖJA. BENDRA POZICIJŲ SUMA

Šioje eilutėje apibendrinami pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurių atžvilgiu įstaiga atlieka KPR 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte apibrėžto rėmėjo vaidmenį, balansinių ir nebalansinių straipsnių ir išvestinių finansinių priemonių duomenys. Jeigu įstaiga rėmėja vertybiniais popieriais keičia ir nuosavą turtą, ji užpildo įstaigai iniciatorei skirtas informacijos eilutes, įrašydama vertybiniais popieriais keičiamą nuosavą turtą.

190–210

BALANSINIAI STRAIPSNIAI

Taikomi tie patys pakeitimo vertybiniais popieriais ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais klasifikavimo kriterijai, kurie taikomi iniciatorių balansiniams straipsniams.

220–240

NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI IR IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS

Taikomi tie patys pakeitimo vertybiniais popieriais ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais klasifikavimo kriterijai, kurie taikomi iniciatorių nebalansiniams straipsniams ir išvestinėms finansinėms priemonėms.

250–290

NEAPMOKĖTŲ POZICIJŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL PRADINĮ KREDITO KOKYBĖS ŽINGSNĮ (CQS)

Šiose eilutėse pateikiama informacija apie neapmokėtas pozicijas (ataskaitinę dieną) pagal kredito kokybės žingsnius (CQS) (numatytus pagal SA metodą KPR 251 straipsnio 1 lentelėje), kurie taikyti inicijavimo dieną (pradžioje). Jeigu šios informacijos neturima, pateikiami anksčiausi turimi kredito kokybės žingsniams lygiaverčiai duomenys.

Šios eilutės pildomos tik 190–270 ir 330–340 skiltyse.

3.8.   C 13.00. KREDITO RIZIKA. PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS. VIDAUS REITINGAIS PAGRĮSTAS METODAS, TAIKOMAS NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAMS (CR SEC IRB)

3.8.1.   Bendrosios pastabos

102.

Šioje formoje prašoma pateikti informaciją apie visus pakeitimus vertybiniais popieriais taikant vidaus reitingais pagrįstą metodą, kuriais pripažįstamas reikšmingas rizikos perleidimas ir kuriuos vykdant dalyvauja informaciją teikianti įstaiga.

103.

Pateikiama informacija skirstoma pagal vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais įstaigai tenkantį vaidmenį. Taigi, atitinkami formos punktai yra skirti įstaigoms iniciatorėms, rėmėjoms ir investuotojoms.

104.

CR SEC IRB formos apimtis yra tokia pati kaip ir CR SEC SA formos, joje pateikiama bendra informacija ir apie tradicinius, ir apie sintetinius pakeitimus vertybiniais popieriais bankinėje knygoje.

3.8.2.   Nurodymai dėl konkrečių pozicijų

Skiltys

010

BENDRA INICIJUOTŲ PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS POZICIJŲ SUMA

Balansinių straipsnių bendros sumos eilutėje šioje skiltyje nurodoma suma atitinka neapmokėtų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ataskaitinę dieną sumą.

Žr. CR SEC SA formos 010 skiltį.

020–040

SINTETINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS. VERTYBINIAIS POPIERIAIS PAKEISTŲ POZICIJŲ KREDITO UŽTIKRINIMAS

KPR 249 ir 250 straipsniai.

Koreguojant vertę pagal kredito rizikos mažinimo metodus, taikomus pakeitimo vertybiniais popieriais struktūroje, į terminų nesutapimus nėra atsižvelgiama.

020

(–) TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS (CVA)

Išsami užtikrinimo priemonės vertės, pakoreguotos pagal kintamumą (CVA), kuri turėtų būti nurodoma šioje skiltyje, skaičiavimo tvarka yra nustatyta KPR 223 straipsnio 2 dalyje.

030

(–) BENDRA NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTO SUMA. PAGAL NETIESIOGINĮ KREDITO UŽTIKRINIMĄ PAKOREGUOTOS VERTĖS (G*)

Remiantis bendra gaunamų ir netenkamų pinigų srautų taisykle, CR SEC IRB formos 030 skiltyje nurodomos sumos atitinkamoje kredito rizikos formoje (CR SA arba CR IRB) ir užtikrinimo teikėjo pozicijų klasėje (t. y. trečiosios šalies, kuriai netiesioginio kredito užtikrinimo priemonėmis perduodamas segmentas) parodomos kaip gaunamų pinigų srautas.

Nominaliosios kredito užtikrinimo sumos, pakoreguotos pagal užsienio valiutos kurso riziką, (G*) skaičiavimo tvarka yra nustatyta KPR 233 straipsnio 3 dalyje.

040

TARIAMOJI IŠLAIKYTO ARBA ATPIRKTO KREDITO UŽTIKRINIMO SUMA

Visi segmentai, kurie buvo išlaikyti arba atpirkti, pvz., išlaikytos pirmojo nuostolio pozicijos, nurodomos savo nominaliąja verte.

Skaičiuojant išlaikyto arba atpirkto kredito užtikrinimo sumą, į priežiūros institucijų nustatyto kredito užtikrinimo vertės sumažinimo poveikį neatsižvelgiama.

050

PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS POZICIJOS PRADINĖ POZICIJA IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO

Informaciją teikiančios įstaigos turimos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, apskaičiuotos pagal KPR 246 straipsnio 1 dalies b, b ir e punktus ir 2 dalį, netaikant kredito perskaičiavimo koeficientų ir jokių kitų kredito rizikos koregavimų ir atidėjinių. Užskaita taikoma tik tada, kai tam pačiam SPPVPS pateikiama daug išvestinių finansinių priemonių sandorių, kuriems taikomas reikalavimus atitinkantis užskaitos susitarimas.

Šioje skiltyje nurodomi vertės koregavimai ir atidėjiniai yra susiję tik su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis. Į vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų vertės koregavimus neatsižvelgiama.

Išankstinės amortizacijos nuostatų atveju įstaigos nurodo „iniciatoriaus dalies“, apibrėžtos KPR 256 straipsnio 2 dalyje, sumą.

Sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju įstaigos iniciatorės turimos balansinių straipsnių pozicijos ir (arba) investuotojo dalys (išankstinė amortizacija) apskaičiuojamos susumavus 010–040 skilčių reikšmes.

060–090

KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO (KRM) METODAI, TURINTYS POZICIJOS PAKEITIMO POVEIKĮ

Žr. KPR 4 straipsnio 1 dalies 57 punktą ir trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyrių.

Šioje skilčių grupėje pateikiama informacija apie kredito rizikos mažinimo metodus, kuriais pozicijos arba pozicijų kredito rizika mažinama pakeičiant pozicijas (kaip paaiškinta toliau apie gaunamų ir netenkamų pinigų srautus).

060

(–) NETIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS. PAKOREGUOTOS VERTĖS (GA)

Netiesioginis kredito užtikrinimas apibrėžtas KPR 4 straipsnio 1 dalies 59 punkte.

KPR 236 straipsnyje paaiškinama GA apskaičiavimo tvarka visiško užtikrinimo/dalinio užtikrinimo, turinčio tą patį prioritetą, atvejais.

Ši informacija yra susijusi su CR IRB formos 040 ir 050 skiltimis.

070

(–) TIESIOGINIS KREDITO UŽTIKRINIMAS

Tiesioginis kredito užtikrinimas apibrėžtas KPR 4 straipsnio 1 dalies 58 punkte.

Kadangi paprastasis finansinių užtikrinimo priemonių metodas netaikomas, šioje skiltyje nurodomas tik KPR 200 straipsnyje nurodytas tiesioginis kredito užtikrinimas.

Ši informacija yra susijusi su CR IRB formos 060 skiltimi.

080–090

POZICIJOS PAKEITIMAS DĖL KRM

Taip pat nurodomi tos pačios pozicijų klasės ir, jei taikoma, rizikos koeficientų arba įsipareigojančiojo asmens rangų gaunamų ir netenkamų pinigų srautai.

080

(–) BENDRA NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTO SUMA

KPR 236 straipsnis.

Netenkamų pinigų srautas yra lygus padengtai „pozicijos atėmus vertės koregavimus ir atidėjinius“ daliai, kuri atskaitoma iš įsipareigojančiojo asmens pozicijų klasės ir, jei taikoma, iš rizikos koeficiento arba įsipareigojančiojo asmens rango ir paskui priskiriama užtikrinimo teikėjo pozicijų klasei, ir, jei taikoma, rizikos koeficientui arba įsipareigojančiojo asmens rangui.

Ši suma laikoma užtikrinimo teikėjo pozicijų klasės ir, jei taikoma, rizikos koeficientų arba įsipareigojančiojo asmens rango gaunamų pinigų srautu.

Ši informacija yra susijusi su CR IRB formos 070 skiltimi.

090

BENDRA GAUNAMŲ PINIGŲ SRAUTO SUMA

Ši informacija yra susijusi su CR IRB formos 080 skiltimi.

100

POZICIJOS VERTĖ PRITAIKIUS KRM, TURINTĮ PAKEITIMO POVEIKĮ, IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO

Pozicija, priskirta atitinkamam rizikos koeficientui ir pozicijų klasei, atsižvelgus į netenkamų ir gaunamų pinigų srautus dėl „Kredito rizikos mažinimo (KRM) metodų, turinčių pozicijos pakeitimo poveikį“.

Ši informacija yra susijusi su CR IRB formos 090 skiltimi.

110

(–) KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO METODAI, VEIKIANTYS POZICIJOS SUMĄ. TIESIOGINIO KREDITO UŽTIKRINIMO VERTĖ, PAKOREGUOTA PAGAL IŠSAMŲJĮ FINANSINIŲ UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ METODĄ (CVAM)

KPR 218–222 straipsniai. Šis straipsnis taip pat apima su kreditu susijusius vekselius (KPR 218 straipsnis).

120

VISIŠKAI KOREGUOTA POZICIJOS VERTĖ (E*)

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal KPR 246 straipsnį, todėl KPR 246 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyti perskaičiavimo koeficientai netaikomi.

130–160

NEBALANSINIŲ STRAIPSNIŲ VISIŠKAI KOREGUOTOS POZICIJOS VERTĖS (E*) SUSKIRSTYMAS PAGAL PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTĄ

KPR 246 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta, kad nebalansinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos vertė turi būti apskaičiuojama jos nominaliąją vertę padauginus iš perskaičiavimo koeficiento. Šis perskaičiavimo dydis yra 100 %, nebent nurodyta kitaip.

Šiuo atveju taikomas perskaičiavimo koeficientas apibrėžtas KPR 4 straipsnio 1 dalies 56 punkte.

Teikiant informaciją visiškai koreguotos pozicijų vertės (E*) nurodomos pagal vieną iš šių keturių tarpusavyje nederinamų perskaičiavimo koeficientų intervalų: 0 %, (0 %, 20 %], (20 %, 50 %] ir (50 %, 100 %].

170

POZICIJOS VERTĖ

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal KPR 246 straipsnį.

Ši informacija yra susijusi su CR IRB formos 110 skiltimi.

180

(–) IŠ NUOSAVŲ LĖŠŲ ATSKAITOMA POZICIJOS VERTĖ

KPR 266 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurioms taikomas 1 250 % rizikos koeficientas, atveju įstaigos gali, užuot įtraukusios poziciją į savo pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimą, atimti pozicijos vertę iš nuosavų lėšų.

190

POZICIJOS VERTĖ, KURIAI TAIKOMI RIZIKOS KOEFICIENTAI

200–320

REITINGAIS PAGRĮSTAS METODAS (KREDITO KOKYBĖS ŽINGSNIAI)

KPR 261 straipsnis.

IRB pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos su numanomu reitingu, kaip paaiškinta KPR 259 straipsnio 2 dalyje, nurodomos kaip reitinguotosios pozicijos.

Pozicijos vertės, kurioms taikomi rizikos koeficientai, suskirstomos pagal kredito kokybės žingsnius (CQS), kaip numatyta KPR 261 straipsnio 1 dalies 4 lentelėje pagal IRB metodą.

330

PRIEŽIŪRINĖS FORMULĖS METODAS

Dėl priežiūrinės formulės metodo (SFM) žr. KPR 262 straipsnį.

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientas yra lygus didesnei iš šių reikšmių: 7 % arba pagal pateiktas formules taikytinam rizikos koeficientui.

340

PRIEŽIŪRINĖS FORMULĖS METODAS. VIDUTINIS RIZIKOS KOEFICIENTAS

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito rizikos mažinimas gali būti pripažįstamas pagal KPR 264 straipsnį. Tokiu atveju, gavusi visišką pozicijos užtikrinimą, įstaiga nurodo pozicijos „faktinį rizikos koeficientą“, kaip tai nurodyta KPR 264 straipsnio 2 dalyje (faktinis rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal riziką įvertintos pozicijos sumą padalijus iš pozicijos vertės ir gautą rezultatą padauginus iš 100).

Jeigu pozicija yra užtikrinta iš dalies, įstaiga gali taikyti priežiūrinės formulės metodą ir „T“ reikšmę, pakoreguotą pagal KPR 264 straipsnio 3 dalį.

Šioje skiltyje nurodomi vidutiniai svertiniai rizikos koeficientai.

350

SKAIDRUMO METODAS

Pagal skaidrumo metodą pildomos skiltys apima visas nereitinguotąsias pozicijas, kurių rizikos koeficientas nustatomas pagal pagrindinį pozicijų portfelį (didžiausias grupės rizikos koeficientas).

KPR 263 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatomos išimtys, kada Kirb negalima apskaičiuoti.

Nepanaudota likvidumo priemonių suma nurodoma punkte „Nebalansiniai straipsniai ir išvestinės finansinės priemonės“.

Jeigu įstaigai iniciatorei taikoma išimtis, nes Kirb negalima apskaičiuoti, likvidumo priemonės pozicijos vertei, kuriai taikoma KPR 263 straipsnyje nustatyta tvarka, priskirtą rizikos koeficientą geriausia nurodyti 350 skiltyje.

Dėl išankstinės amortizacijos žr. KPR 256 straipsnio 5 dalį ir 265 straipsnį.

360

SKAIDRUMO METODAS. VIDUTINIS RIZIKOS KOEFICIENTAS

Nurodomas pagal pozicijos vertę įvertintas vidutinis svertinis rizikos koeficientas.

370

VIDINIO VERTINIMO METODAS

KPR 259 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta į ABCP programą įtrauktoms pozicijoms taikyti vidinio vertinimo metodą (IAA).

380

VIDINIO VERTINIMO METODAS. VIDUTINIS RIZIKOS KOEFICIENTAS

Šioje skiltyje nurodomi vidutiniai svertiniai rizikos koeficientai.

390

(–) PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTOS POZICIJOS SUMOS SUMAŽINIMAS DĖL VERTĖS KOREGAVIMŲ IR ATIDĖJINIŲ

IRB metodą taikančios įstaigos laikosi KPR 266 straipsnio 1 dalies (taikoma tik įstaigoms iniciatorėms, kai pozicija nebuvo atskaityta iš nuosavų lėšų) ir 2 dalies nuostatų.

Vertės koregavimai ir atidėjiniai (KPR 159 straipsnis) kredito nuostoliams padengti, atliekami pagal informaciją teikiančiam subjektui taikomą apskaitos sistemą. Į vertės koregavimus įtraukiamos visos sumos, pripažintos pelnu arba nuostoliais, susijusios su finansinio turto kredito nuostoliais, patirtais nuo jo pradinio pripažinimo balanse (įskaitant nuostolius dėl finansinio turto kredito rizikos, vertinamus tikrąja verte, kurių nereikia atskaityti iš pozicijos vertės), ir pozicijų, įsigytų esant įsipareigojimų neįvykdymui, diskontai pagal KPR 166 straipsnio 1 dalį. Atidėjiniai apima sukauptas kredito nuostolių sumas pagal nebalansinius straipsnius.

400

PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTA POZICIJOS SUMA

Duomenys pagal KPR trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyriaus 3 skirsnį iki koregavimo dėl terminų nesutapimo arba dėl išsamaus patikrinimo nuostatų pažeidimo, neįskaitant jokios pagal riziką įvertintos pozicijos sumos, atitinkančios pozicijas, per netenkamų pinigų srautą perskirstytas į kitą formą.

410

PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTA POZICIJOS SUMA, IŠ JOS: SINTETINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS

Sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atvejais, kuriais yra terminų nesutapimų, šioje skiltyje nurodant sumą į jokius terminų nesutapimus neatsižvelgiama.

420

BENDRAS (KOREGAVIMO) POVEIKIS DĖL IŠSAMAUS PATIKRINIMO NUOSTATŲ PAŽEIDIMO

KPR 14 straipsnio 2 dalyje, 406 straipsnio 2 dalyje ir 407 straipsnyje numatyta, jog kaskart, kai įstaiga nesilaiko tam tikrų reikalavimų, valstybė narė užtikrina, kad kompetentingos institucijos nustatytų proporcingą papildomos rizikos koeficientą, kurį sudarytų ne mažiau kaip 250 % rizikos koeficiento (aukščiausia riba 1 250 %) ir kuris būtų taikomas atitinkamoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms pagal KPR trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyriaus 3 skirsnį.

430

PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTOS POZICIJOS SUMOS KOREGAVIMAS DĖL TERMINŲ NESUTAPIMO

Nurodoma vertė, kai sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atvejais nesutampa terminai RW*–RW(SP), kaip nustatyta KPR 250 straipsnyje, išskyrus tuos atvejus, kai tam tikriems segmentams taikomas 1 250 % rizikos koeficientas, tada nurodoma suma yra lygi nuliui. Atkreipkite dėmesį, kad į RW(SP) įskaičiuojamos ne tik pagal riziką įvertintos pozicijos sumos, nurodomos 400 skiltyje, bet ir pagal riziką įvertintos pozicijos sumos, atitinkančios pozicijas, per netenkamų pinigų srautus perskirstytas į kitas formas.

Šioje skiltyje nurodomos neigiamos reikšmės.

440–450

BENDRA PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTA POZICIJOS SUMA. PRIEŠ APRIBOJIMĄ/PO APRIBOJIMO

Bendra pagal riziką įvertinta pozicijos suma, apskaičiuota pagal KPR trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyriaus 3 skirsnį iki (440 skiltis) ir po (450 skiltis) KPR 260 straipsnyje nurodyto apribojimo pritaikymo. Taip pat reikia atsižvelgti į KPR 265 straipsnį (papildomi nuosavų lėšų reikalavimai atnaujinamųjų pozicijų pakeitimui vertybiniais popieriais su išankstinės amortizacijos nuostatomis).

460

PAPILDOMAS STRAIPSNIS. PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTA POZICIJOS SUMA, ATITINKANTI NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTĄ DĖL PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS PAGAL IRB METODĄ Į KITAS POZICIJŲ KLASES

Pagal riziką įvertinta pozicijos suma, susidaranti dėl pozicijų, perskirstytų rizikos mažinimo priemonės teikėjui (todėl apskaičiuojama atitinkamoje formoje), į kurias atsižvelgiama apskaičiuojant pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ribą.

105.

CR SEC IRB forma suskirstyta į tris pagrindines eilučių grupes, kuriose pateikiama informacija apie įstaigų – iniciatorių, investuotojų ir rėmėjų inicijuotas/paremtas/išlaikytas arba nupirktas pozicijas. Kiekvienoje iš jų informacija suskirstoma pagal balansinius ir nebalansinius straipsnius bei išvestines finansines priemones, taip pat pagal pakeitimų vertybiniais popieriais ir pakartotinių pakeitimų vertybiniais popieriais rizikos koeficientų grupes.

106.

Bendra pozicijų (ataskaitinę dieną) suma taip pat suskirstoma pagal kredito kokybės žingsnius, taikytus pradžioje (paskutinė eilučių grupė). Šią informaciją turi pateikti įstaigos iniciatorės, rėmėjos ir investuotojos.

Eilutės

010

BENDRA POZICIJŲ SUMA

Bendra pozicijų suma yra bendra neapmokėta pakeitimo vertybiniais popieriais suma. Šioje eilutėje apibendrinami visi įstaigų iniciatorių, rėmėjų ir investuotojų paskesnėse eilutėse pateikiami duomenys.

020

IŠ JOS: PAKARTOTINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS

Bendra neapmokėta pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais, remiantis KPR 4 straipsnio 1 dalies 63 ir 64 punktuose pateiktomis apibrėžtimis, suma.

030

ĮSTAIGA INICIATORĖ. BENDRA POZICIJŲ SUMA

Šioje eilutėje apibendrinami pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurių atžvilgiu įstaiga atlieka KPR 4 straipsnio 1 dalies 13 punkte apibrėžto iniciatoriaus vaidmenį, balansinių, nebalansinių straipsnių, išvestinių finansinių priemonių ir išankstinės amortizacijos duomenys.

040–090

BALANSINIAI STRAIPSNIAI

KPR 246 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta, kad jei įstaiga apskaičiuoja pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal IRB metodą, balansinių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų atveju pozicijos vertė yra jos apskaitinė vertė, neatsižvelgiant į jokius atliktus kredito rizikos koregavimus.

Balansiniai straipsniai 050–070 eilutėse suskirstomi pagal pakeitimų vertybiniais popieriais rizikos koeficientų grupes (A – B–C), o 080–090 eilutėse – pagal pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais rizikos koeficientų grupes (D – E), kaip nurodyta KPR 261 straipsnio 1 dalies 4 lentelėje.

100–150

NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI IR IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS

Šiose eilutėse pateikiama informacija apie nebalansinių straipsnių ir išvestinių finansinių priemonių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, kurioms taikomas perskaičiavimo koeficientas pagal pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą. Pozicijos vertė nebalansinės pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atveju yra apskaičiuojama iš jos nominaliosios vertės atėmus tos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos specifinės rizikos koregavimą ir gautą rezultatą padauginus iš 100 % perskaičiavimo koeficiento, nebent nurodoma kitaip.

Nebalansinių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, susidarančių dėl KPR II priede nurodytų išvestinių finansinių priemonių, vertė nustatoma pagal KPR trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyrių. KPR II priede nurodytos išvestinės finansinės priemonės sandorio šalies kredito rizikos pozicija nustatoma pagal KPR trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyrių.

Likvidumo, kredito priemonių ir valdymo įmonės grynųjų pinigų išankstinių mokėjimų atvejais įstaigos nurodo nepanaudotą sumą.

Palūkanų normų ir valiutų apsikeitimo sandorių atvejais jos nurodo pozicijos vertę (pagal KPR 246 straipsnio 1 dalį), pažymėtą CR SA bendrų sumų formoje.

Nebalansiniai straipsniai 110–130 eilutėse suskirstomi pagal pakeitimo vertybiniais popieriais rizikos koeficientų grupes (A – B–C), o 140–150 eilutėse – pagal pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais rizikos koeficientų grupes (D – E), kaip nurodyta KPR 261 straipsnio 1 dalies 4 lentelėje.

160

IŠANKSTINĖ AMORTIZACIJA

Šią eilutę pildo tik tos įstaigos iniciatorės, kurios turi atnaujinamųjų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų su išankstinės amortizacijos nuostatomis, kaip nurodyta KPR 242 straipsnio 13 ir 14 dalyse.

170

ĮSTAIGA INVESTUOTOJA. BENDRA POZICIJŲ SUMA

Šioje eilutėje apibendrinami pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurių atžvilgiu įstaiga atlieka investuotojo vaidmenį, balansinių ir nebalansinių straipsnių bei išvestinių finansinių priemonių duomenys.

KPR atskira investuotojo apibrėžtis nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, juo laikoma įstaiga, turinti pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją, kurią sudaro pakeitimo vertybiniais popieriais sandoris, pagal kurį ji nėra nei iniciatorė, nei rėmėja.

180–230

BALANSINIAI STRAIPSNIAI

Čia taikomi tie patys pakeitimo vertybiniais popieriais (A–B–C) ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais (D–E) klasifikavimo kriterijai, kurie taikomi balansiniams iniciatorių straipsniams.

240–290

NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI IR IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS

Čia taikomi tie patys pakeitimo vertybiniais popieriais (A–B–C) ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais (D–E) klasifikavimo kriterijai, kurie taikomi iniciatorių nebalansiniams straipsniams ir išvestinėms finansinėms priemonėms.

300

ĮSTAIGA RĖMĖJA. BENDRA POZICIJŲ SUMA

Šioje eilutėje apibendrinami pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurių atžvilgiu įstaiga atlieka KPR 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte apibrėžto rėmėjo vaidmenį, balansinių ir nebalansinių straipsnių ir išvestinių finansinių priemonių duomenys. Jeigu įstaiga rėmėja vertybiniais popieriais keičia ir nuosavą turtą, ji užpildo įstaigai iniciatorei skirtas eilutes, pateikdama informaciją apie vertybiniais popieriais keičiamą nuosavą turtą.

310–360

BALANSINIAI STRAIPSNIAI

Čia taikomi tie patys pakeitimo vertybiniais popieriais (A–B–C) ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais (D–E) klasifikavimo kriterijai, kurie taikomi iniciatorių balansiniams straipsniams ir išvestinėms finansinėms priemonėms.

370–420

NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI IR IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS

Čia taikomi tie patys pakeitimo vertybiniais popieriais (A–B–C) ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais (D–E) klasifikavimo kriterijai, kurie taikomi iniciatorių nebalansiniams straipsniams ir išvestinėms finansinėms priemonėms.

430–540

NEAPMOKĖTŲ POZICIJŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL PRADINĮ KREDITO KOKYBĖS ŽINGSNĮ (CQS)

Šiose eilutėse pateikiama informacija apie neapmokėtas pozicijas (ataskaitinę dieną) pagal kredito kokybės žingsnius (CQS) (numatytus pagal IRB metodą KPR 261 straipsnio 4 lentelėje), kurie taikyti inicijavimo dieną (pradžioje). Jeigu šios informacijos neturima, pateikiami anksčiausi turimi kredito kokybės žingsniams lygiaverčiai duomenys.

Šios eilutės pildomos tik 170–320 ir 400–410 skiltyse.

3.9.   C 14.00. IŠSAMI INFORMACIJA APIE PAKEITIMĄ VERTYBINIAIS POPIERIAIS (SEC DETAILS)

3.9.1.   Bendrosios pastabos

107.

Šioje formoje informacija renkama apie atskirus sandorius (kitaip nei suvestinė informacija, nurodoma CR SEC SA, CR SEC IRB, MKR SA SEC ir MKR SA CTP formose) – visus pakeitimus vertybiniais popieriais, kuriuos vykdant dalyvauja informaciją teikianti įstaiga. Prašoma nurodyti pagrindinius kiekvieno pakeitimo vertybiniais popieriais ypatumus, pavyzdžiui, pagrindinės grupės pobūdį ir nuosavų lėšų reikalavimus.

108.

Į šią formą įtraukiami:

a.

Informaciją teikiančios įstaigos inicijuoti/paremti pakeitimai vertybiniais popieriais, kai ji turi bent vieną pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją. Tai reiškia, kad, nepaisant to, ar įvyko reikšmingas rizikos perleidimas, ar ne, įstaigos pateikia informaciją apie visas turimas pozicijas (arba bankinėje, arba prekybos knygoje). Turimos pozicijos apima ir pagal KPR 405 straipsnį išlaikytas pozicijas.

b.

Informaciją teikiančios įstaigos ataskaitiniais metais (1) inicijuoti/paremti pakeitimai vertybiniais popieriais, kai ji neturi jokios pozicijos.

c.

Pakeitimai vertybiniais popieriais, kurių galutinė pagrindinė priemonė yra finansiniai įsipareigojimai, kuriuos iš pradžių išleido informaciją teikianti įstaiga ir (iš dalies) įsigijo pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas. Ši pagrindinė priemonė galėtų apimti padengtas obligacijas arba kitus įsipareigojimus ir kaip tokia yra nurodoma 160 skiltyje.

d.

Turimos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kai įstaiga nėra nei iniciatorė, nei rėmėja (t. y. ji yra investuotoja ir pirminė skolintoja).

109.

Informaciją šioje formoje teikia konsoliduotos grupės ir savarankiškos įstaigos (2), esančios toje šalyje, kurioje joms taikomi nuosavų lėšų reikalavimai. Jeigu vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais dalyvauja daugiau kaip vienas tos pačios konsoliduotos grupės subjektas, pateikiami išsamūs duomenys, suskirstyti pagal kiekvieną subjektą.

110.

Atsižvelgiant į KPR 406 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, jog į pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas investuojančios įstaigos turi apie jas surinkti nemažai informacijos, kad įvykdytų išsamaus patikrinimo reikalavimus, investuotojų prašoma pildyti tik tam tikras formos dalis. Visų pirma jie turi pildyti 010–040; 070–110; 160; 190; 290–400; 420–470 skiltis.

111.

Įstaigos, kurios atlieka pirminių skolintojų vaidmenį (kurios vykdant tą patį pakeitimą vertybiniais popieriais nėra iniciatorės arba rėmėjos), paprastai šioje formoje pateikia tokios pačios apimties duomenis kaip įstaigos investuotojos.

3.9.2.   Nurodymai dėl konkrečių pozicijų

Skiltys

005

EILUTĖS NUMERIS

Kiekvienai lentelės eilutei suteikiamas unikalus eilutės numeris. Jis nurodomas eilės tvarka (1, 2, 3 ir t. t.).

010

VIDINIS KODAS

Vidinis kodas (susidedantis iš raidžių ir skaitmenų), kurį įstaiga naudoja pakeitimui vertybiniais popieriais identifikuoti. Vidinis kodas susiejamas su pakeitimo vertybiniais popieriais identifikatoriumi.

020

PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS IDENTIFIKATORIUS (kodas/pavadinimas)

Pakeitimo vertybiniais popieriais teisinei registracijai naudojamas kodas arba, jei jo nėra, pavadinimas, kuriuo pakeitimas vertybiniais popieriais yra žinomas rinkoje. Jeigu turimas tarptautinis vertybinių popierių identifikacinis numeris ISIN (pvz., viešųjų sandorių atveju), šioje skiltyje nurodomi visiems pakeitimo vertybiniais popieriais segmentams bendri simboliai.

030

ĮSTAIGOS INICIATORĖS IDENTIFIKATORIUS (kodas/pavadinimas)

Šioje skiltyje nurodomas priežiūros institucijos įstaigai iniciatorei suteiktas kodas arba, jei jo nėra, pačios įstaigos pavadinimas.

Jeigu vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais dalyvauja daug pardavėjų, informaciją teikiantis subjektas nurodo visų sandoryje dalyvaujančių savo konsoliduotos grupės subjektų (iniciatoriaus, rėmėjo ar pirminio skolintojo) identifikatorius. Jeigu kodo nėra arba informaciją teikiantis subjektas jo nežino, nurodomas įstaigos pavadinimas.

040

PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS RŪŠIS (TRADICINIS/SINTETINIS)

Reikia nurodyti šias santrumpas:

—

–

„T“

–

tradicinis;

—

–

„S“

–

sintetinis.

Tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais ir sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais apibrėžtys pateiktos KPR 242 straipsnio 10 ir 11 dalyse.

050

APSKAITA: AR VERTYBINIAIS POPIERIAIS PAKEISTOS POZICIJOS PALIEKAMOS BALANSE, AR IŠ JO IŠBRAUKIAMOS?

Įstaigos iniciatorės, rėmėjos ir pirminės skolintojos nurodo vieną iš šių santrumpų:

—

–

„K“

–

jei visiškai pripažįstamos;

—

–

„P“

–

jei iš dalies nutrauktas pripažinimas;

—

–

„R“

–

jei visiškai nutrauktas pripažinimas;

—

–

„N“

–

jei netaikoma.

Šioje skiltyje apibendrinama sandorio apskaitos tvarka.

Sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju įstaigos iniciatorės nurodo, kad vertybiniais popieriais pakeistos pozicijos iš balanso išbrauktos.

Įsipareigojimų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju įstaigos iniciatorės šios skilties nepildo.

„P“ (iš dalies pašalintos) pažymima tada, kai vertybiniais popieriais pakeistas turtas yra pripažįstamas balanse pagal informaciją teikiančio subjekto tolesnės kontrolės mastą, kaip nurodyta 39-ojo TAS 30–35 straipsniuose.

060

MOKUMO DUOMENŲ TVARKYMAS: PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS POZICIJOMS TAIKOMI NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI?

Įstaigos iniciatorės nurodo šias santrumpas:

—

–

„N“

–

nuosavų lėšų reikalavimai netaikomi;

—

–

„B“

–

bankinė knyga;

—

–

„T“

–

prekybos knyga;

—

–

„A“

–

abiejose knygose iš dalies.

KPR 109, 243 ir 244 straipsniai.

Šioje skiltyje apibendrinama, kaip įstaigos iniciatorės tvarko mokumo duomenis pakeitimo vertybiniais popieriais schemoje. Nurodoma, ar nuosavų lėšų reikalavimai apskaičiuojami pagal užtikrintas pozicijas, ar pagal pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas (bankinėje/prekybos knygoje).

Jeigu nuosavų lėšų reikalavimai grindžiami vertybiniais popieriais pakeistomis pozicijomis (nes nevyksta reikšmingas rizikos perleidimas), nuosavų lėšų reikalavimų kredito rizikai padengti apskaičiavimas nurodomas CR SA formoje, jeigu įstaiga taiko standartizuotą metodą, arba CR IRB formoje, jei įstaiga taiko vidaus reitingais pagrįstą metodą.

Priešingai, jei nuosavų lėšų reikalavimai grindžiami bankinėje knygoje turimomis pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis (nes vyksta reikšmingas rizikos perleidimas), nuosavų lėšų reikalavimų kredito rizikai padengti apskaičiavimas nurodomas CR SEC SA arba CR SEC IRB formoje. Prekybos knygoje turimų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų atveju nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti apskaičiavimas nurodomas MKR SA TDI (standartizuota bendroji pozicijos rizika) formoje ir MKR SA SEC ar MKR SA CTP (standartizuota specifinė pozicijos rizika) formoje arba MKR IM (vidaus modeliai) formoje.

Įsipareigojimų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju įstaigos iniciatorės šios skilties nepildo.

070

PAKEITIMAS AR PAKARTOTINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS?

Remiantis KPR 4 straipsnio 1 dalies 61 punkte ir 62–64 punktuose pateiktomis pakeitimo vertybiniais popieriais ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais apibrėžtimis, pagrindinės pozicijos rūšis nurodoma šiomis santrumpomis:

—

–

„S“

–

sintetinis.

—

–

„R“

–

pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais.

080–100

IŠLAIKYMAS

KPR 404–410 straipsniai.

080

TAIKOMA IŠLAIKYMO RŪŠIS

Kiekvienoje inicijuotoje pakeitimo vertybiniais popieriais schemoje nurodoma atitinkama grynosios ekonominės dalies išlaikymo rūšis, kaip numatyta KPR 405 straipsnyje:

A

–

vertikalus pjūvis (pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos): „ne mažiau kaip 5 % nominaliosios kiekvieno iš investuotojams parduotų ar perleistų segmentų vertės išlaikymas.“

V

–

vertikalus pjūvis (vertybiniais popieriais pakeistos pozicijos): ne mažiau kaip 5 % kiekvienos vertybiniais popieriais pakeistos pozicijos kredito rizikos išlaikymas, jeigu taip išlaikomos vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų kredito rizikos reitingas visada yra lygus kredito rizikos, kuri buvo pakeista vertybiniais popieriais tų pačių pozicijų atžvilgiu, reitingui arba už jį mažesnis.

B

–

atnaujinamosios pozicijos: „atnaujinamųjų pozicijų atveju – ne mažiau kaip 5 % nominaliosios pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų vertės iniciatoriaus dalies išlaikymas“.

C

–

balansinis: „atsitiktinai atrinktų pozicijų, lygių ne mažiau kaip 5 % nominaliosios vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų vertės, išlaikymas, kai tos pozicijos priešingu atveju būtų buvusios pakeistos vertybiniais popieriais pakeitimo vertybiniais popieriais procese, jeigu pozicijų, kurios gali būti pakeistos vertybiniais popieriais, skaičius yra ne mažesnis kaip 100 sandorio sudarymo metu“.

D

–

pirmojo nuostolio: „pirmojo nuostolio segmento ir prireikus kitų segmentų, kurių rizikos pobūdis yra toks pat ar didesnis nei investuotojams perleistų ar parduotų segmentų rizikos pobūdis ir kurių terminas baigiasi ne anksčiau nei investuotojams perleistų ar parduotų segmentų terminas, išlaikymas, kad toks išlaikymas būtų lygus iš viso ne mažiau kaip 5 % nominaliosios vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų vertės“.

E

–

išimtis. Šis kodas nurodomas tiems pakeitimams vertybiniais popieriais, kuriems taikomos KPR 405 straipsnio 3 dalies nuostatos.

N

–

netaikoma. Šis kodas nurodomas tiems pakeitimams vertybiniais popieriais, kuriems taikomos KPR 404 straipsnio nuostatos.

U

–

pažeidimas arba nežinoma. Šis kodas nurodomas, kai informaciją teikianti įstaiga nežino, kokia konkreti išlaikymo rūšis taikoma, arba kai reikalavimų nesilaikoma.

090

IŠLAIKYMO PROCENTINĖ DALIS ATASKAITINĘ DIENĄ

Iniciatoriaus, rėmėjo arba pirminio skolintojo per pakeitimą vertybiniais popieriais išlaikyta reikšminga grynoji ekonominė dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 5 % (inicijavimo dieną).

Nepaisant KPR 405 straipsnio 1 dalies, išlaikymo inicijavimo dieną matas paprastai gali būti aiškinamas kaip momentas, kai pozicijos pirmą kartą pakeistos vertybiniais popieriais, o ne momentas, kai pozicijos pirmą kartą sukurtos (pavyzdžiui, ne momentas, kai pagrindinės paskolos buvo suteiktos pirmą kartą). Išlaikymo inicijavimo dieną matas reiškia, kad 5 % yra išlaikymo procentinė dalis, kurios buvo reikalaujama tuo momentu, kai buvo vertinamas toks išlaikymo lygis ir kai tas reikalavimas buvo įvykdytas (pavyzdžiui, kai pozicijos pirmą kartą pakeistos vertybiniais popieriais); dinaminio išlaikytos procentinės dalies pakartotinio įvertinimo ir koregavimo sandorio laikotarpiu nereikalaujama.

Ši skiltis nepildoma, jeigu 080 (Taikoma išlaikymo rūšis) skiltyje pažymėtas kodas „E“ (išimtis) arba „N“ (netaikoma).

100

AR LAIKOMASI IŠLAIKYMO REIKALAVIMO?

KPR 405 straipsnio 1 dalis.

Reikia nurodyti šias santrumpas:

T

–

Taip;

N

–

Ne.

Ši skiltis nepildoma, jeigu 080 (Taikoma išlaikymo rūšis) skiltyje pažymėtas kodas „E“ (išimtis) arba „N“ (netaikoma).

110

ĮSTAIGOS VAIDMUO (INICIATORĖ/RĖMĖJA/PIRMINĖ SKOLINTOJA/INVESTUOTOJA)

Reikia nurodyti šias santrumpas:

—

–

„O“

–

iniciatorė;

—

–

„S“

–

rėmėja;

—

–

„L“

–

pirminė skolintoja;

—

–

„I“

–

investuotoja.

Žr. apibrėžtis KPR 4 straipsnio 1 dalies 13 punkte (iniciatorius) ir 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte (rėmėjas). Investuotojomis laikomos tos įstaigos, kurioms taikomos KPR 406 ir 407 straipsnių nuostatos.

120–130

NE ABCP PROGRAMOS

ABCP programų (apibrėžtų KPR 242 straipsnio 9 dalyje) dėl jų ypatingo pobūdžio (nes jas sudaro keletas savarankiškų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų) 120 ir 130 skiltyse nurodyti nereikalaujama.

120

INICIJAVIMO DATA (mm/mmmm)

Pakeitimo vertybiniais popieriais inicijavimo data (t. y. galutinė data arba grupės uždarymo data (mėnuo ir metai)) nurodoma šia tvarka: „mm/mmmm“.

Pakeitimo vertybiniais popieriais schemos inicijavimo data skirtingais ataskaitiniais laikotarpiais turi išlikti nepakitusi. Ypatingu atveju, kai pakeitimo vertybiniais popieriais schemos grindžiamos atviromis grupėmis, inicijavimo data turi būti pirmos vertybinių popierių emisijos data.

Ši informacija turi būti pateikta net ir tada, kai informaciją teikiantis subjektas neturi jokių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų.

130

BENDRA VERTYBINIAIS POPIERIAIS PAKEISTŲ POZICIJŲ SUMA INICIJAVIMO DIENĄ

Šioje skiltyje nurodoma vertybiniais popieriais pakeisto portfelio suma inicijavimo dieną (remiantis pradinėmis pozicijomis iki perskaičiavimo koeficientų taikymo).

Kai pakeitimo vertybiniais popieriais schemos yra grindžiamos atviromis grupėmis, nurodoma pirmos vertybinių popierių emisijos inicijavimo datos suma. Tradicinių pakeitimų vertybiniais popieriais atveju neįtraukiamas joks kitas pakeitimo vertybiniais popieriais grupės turtas. Jeigu pakeitimo vertybiniais popieriais schemose dalyvauja daug pardavėjų (t. y. kai yra daugiau negu vienas iniciatorius), nurodoma tik suma, atitinkanti informaciją teikiančio subjekto indėlį į vertybiniais popieriais pakeistą portfelį. Įsipareigojimų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju nurodomos tik sumos, kurias yra išleidęs informaciją teikiantis subjektas.

Ši informacija turi būti pateikta net ir tada, kai informaciją teikiantis subjektas neturi jokių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų.

140–220

VERTYBINIAIS POPIERIAIS PAKEISTOS POZICIJOS

140–220 skiltyse prašoma pateikti informaciją apie keletą informaciją teikiančio subjekto vertybiniais popieriais pakeisto portfelio ypatumų.

140

BENDRA SUMA

Įstaigos nurodo vertybiniais popieriais pakeisto portfelio vertę ataskaitinę dieną, t. y. neapmokėtų vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų vertę. Tradicinių pakeitimų vertybiniais popieriais atveju neįtraukiamas joks kitas pakeitimo vertybiniais popieriais grupės turtas. Jeigu pakeitimo vertybiniais popieriais schemose dalyvauja daug pardavėjų (t. y. kai yra daugiau negu vienas iniciatorius), nurodoma tik suma, atitinkanti informaciją teikiančio subjekto indėlį į vertybiniais popieriais pakeistą portfelį. Pakeitimo vertybiniais popieriais schemų, grindžiamų uždaromis grupėmis, atveju (t. y. kai vertybiniais popieriais pakeisto turto portfelio po inicijavimo datos nebegalima didinti) suma bus laipsniškai mažinama.

Ši informacija turi būti pateikta net ir tada, kai informaciją teikiantis subjektas neturi jokių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų.

150

ĮSTAIGOS DALIS (%)

Nurodoma ataskaitinę dieną įstaigos turima vertybiniais popieriais pakeisto portfelio dalis (procentinė dalis šimtųjų dalių tikslumu). Šioje skiltyje standartiškai nurodoma 100 % reikšmė, išskyrus pakeitimo vertybiniais popieriais schemas, kuriose dalyvauja daug pardavėjų. Tuo atveju informaciją teikiantis subjektas nurodo savo esamą indėlį į vertybiniais popieriais pakeistą portfelį (santykinė dalis, nurodyta 140 skiltyje).

Ši informacija turi būti pateikta net ir tada, kai informaciją teikiantis subjektas neturi jokių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų.

160

RŪŠIS

Šioje skiltyje pateikiama informacija apie vertybiniais popieriais pakeistą portfelį sudarančio turto (1–8) arba įsipareigojimų (9 ir 10) rūšis. Įstaiga nurodo vieną iš šių skaitinių kodų:

1

–

gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka;

2

–

komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka;

3

–

iš kredito kortelių gautinos sumos;

4

–

išperkamoji nuoma;

5

–

paskolos įmonėms arba MVĮ (laikomoms įmonėmis);

6

–

vartojimo paskolos;

7

–

iš prekybos gautinos sumos;

8

–

kitas turtas;

9

–

padengtos obligacijos;

10

–

kiti įsipareigojimai.

Jeigu vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų grupę sudaro įvairios pirmiau nurodytos rūšys, įstaiga nurodo svarbiausią rūšį. Pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju įstaigos remiasi galutine pagrindinio turto grupe. 10 rūšis (kiti įsipareigojimai) apima iždo obligacijas ir su kreditu susijusius vekselius.

Pakeitimo vertybiniais popieriais schemose, grindžiamose uždaromis grupėmis, rūšis turi išlikti nepakitusi laikotarpiu tarp skirtingų ataskaitinių datų.

170

TAIKOMAS METODAS (SA/IRB/MIŠRUS)

Šioje skiltyje pateikiama informacija apie metodą, kurį ataskaitinę dieną įstaiga taikytų vertybiniais popieriais pakeistoms pozicijoms.

Reikia nurodyti šias santrumpas:

—

–

„S“

–

standartizuotas metodas;

—

–

„I“

–

vidaus reitingais pagrįstas metodas;

—

–

„M“

–

derinami abu metodai (SA/IRB).

Jeigu taikant SA metodą 050 skiltyje pažymima „P“, nuosavų lėšų reikalavimų apskaičiavimas nurodomas CR SEC SA formoje.

Jeigu taikant IRB metodą 050 skiltyje pažymima „P“, nuosavų lėšų reikalavimų apskaičiavimas nurodomas CR SEC IRB formoje.

Jeigu derinant SA ir IRB metodus 050 skiltyje pažymima „P“, nuosavų lėšų reikalavimų apskaičiavimas nurodomas ir CR SEC SA, ir CR SEC IRB formoje.

Ši informacija turi būti pateikta net ir tada, kai informaciją teikiantis subjektas neturi jokių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų. Tačiau ši skiltis netaikoma įsipareigojimų pakeitimui vertybiniais popieriais. Įstaigos rėmėjos šios skilties nepildo.

180

POZICIJŲ SKAIČIUS

KPR 261 straipsnio 1 dalis.

Šią skiltį privalo pildyti tik tos įstaigos, kurios pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms taiko IRB metodą (todėl 170 skiltyje pažymi „I“). Įstaiga nurodo faktinį pozicijų skaičių.

Ši skiltis nepildoma įsipareigojimų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju arba tada, kai nuosavų lėšų reikalavimai yra grindžiami vertybiniais popieriais pakeistomis pozicijomis (turto pakeitimo vertybiniais popieriais atveju). Ši skiltis nepildoma, kai informaciją teikiantis subjektas neturi jokių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų. Įstaigos investuotojos šios skilties nepildo.

190

ŠALIS

Reikia nurodyti sandorio galutinės pagrindinės priemonės kilmės šalies, t. y. pradinių vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų tiesioginio įsipareigojančiojo asmens šalies (skaidrumo metodas), kodą (ISO 3166–1 alpha-2). Jeigu pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų grupę sudaro įvairios šalys, įstaiga nurodo svarbiausią šalį. Jeigu nė viena šalis neviršija 20 % turto/įsipareigojimų sumos, pažymima „OT“ (kita).

200

ELGD (%)

Pozicijos svertinį nuostolio dėl įsipareigojimo neįvykdymo vidurkį (ELGD) nurodo tik priežiūrinės formulės metodą taikančios įstaigos (kurios dėl to 170 skiltyje pažymėjo „I“). ELGD turi būti apskaičiuojamas KPR 262 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka.

Ši skiltis nepildoma įsipareigojimų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju arba tada, kai nuosavų lėšų reikalavimai yra grindžiami vertybiniais popieriais pakeistomis pozicijomis (turto pakeitimo vertybiniais popieriais atveju). Ši skiltis taip pat nepildoma, kai informaciją teikiantis subjektas neturi jokių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų. Įstaigos rėmėjos šios skilties nepildo.

210

(–) VERTĖS KOREGAVIMAI IR ATIDĖJINIAI

Vertės koregavimai ir atidėjiniai (KPR 159 straipsnis) kredito nuostoliams padengti, atliekami pagal informaciją teikiančiam subjektui taikomą apskaitos sistemą. Į vertės koregavimus įtraukiamos visos sumos, pripažintos pelnu arba nuostoliais, susijusios su finansinio turto kredito nuostoliais, patirtais nuo jo pradinio pripažinimo balanse (įskaitant nuostolius dėl finansinio turto kredito rizikos, vertinamus tikrąja verte, kurių nereikia atskaityti iš pozicijos vertės), ir pozicijų, įsigytų esant įsipareigojimų neįvykdymui, diskontai pagal KPR 166 straipsnio 1 dalį. Atidėjiniai apima sukauptas kredito nuostolių sumas pagal nebalansinius straipsnius.

Šioje skiltyje pateikiama informacija apie vertybiniais popieriais pakeistoms pozicijoms taikomus vertės koregavimus ir atidėjinius. Ši skiltis įsipareigojimų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju nepildoma.

Ši informacija turi būti pateikta net ir tada, kai informaciją teikiantis subjektas neturi jokių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų.

Įstaigos rėmėjos šios skilties nepildo.

220

NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI PRIEŠ PAKEITIMĄ VERTYBINIAIS POPIERIAIS (%)

Šioje skiltyje pateikiama informacija apie vertybiniais popieriais pakeisto portfelio nuosavų lėšų reikalavimus, jei pakeitimas vertybiniais popieriais neįvyktų, pridedant su tokia rizika susijusius tikėtinus nuostolius (Kirb), išreikštus visų vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų procentine dalimi (šimtųjų dalių tikslumu) inicijavimo dieną. Kirb apibrėžtas KPR 242 straipsnio 4 dalyje.

Ši skiltis įsipareigojimų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju nepildoma. Turto pakeitimo vertybiniais popieriais atveju ši informacija turi būti pateikta net ir tada, kai informaciją teikiantis subjektas neturi jokių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų.

Įstaigos rėmėjos šios skilties nepildo.

230–300

PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS STRUKTŪRA

Šioje šešių skilčių grupėje pateikiama informacija apie pakeitimo vertybiniais popieriais struktūrą pagal balansines/nebalansines pozicijas, segmentus (didesnio prioriteto/tarpinio pobūdžio/pirmojo nuostolio) ir terminą.

Kai vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais dalyvauja daug pardavėjų, nurodoma tik informaciją teikiančiai įstaigai tenkanti arba priskirta pirmojo nuostolio segmento suma.

230–250

BALANSINIAI STRAIPSNIAI

Šioje skilčių grupėje pateikiama informacija apie balansinius straipsnius, suskirstyta pagal segmentus (didesnio prioriteto/tarpinio pobūdžio/pirmojo nuostolio).

230

DIDESNIO PRIORITETO

Visi segmentai, kurių negalima priskirti prie tarpinio pobūdžio arba pirmojo nuostolio, priskiriami prie šios kategorijos.

240

TARPINIO POBŪDŽIO

Žr. KPR 243 straipsnio 3 dalį (tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais) ir 244 straipsnio 3 dalį (sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais).

250

PIRMOJO NUOSTOLIO

Pirmojo nuostolio segmentas apibrėžtas KPR 242 straipsnio 15 dalyje.

260–280

NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI IR IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS

Šioje skilčių grupėje pateikiama informacija apie nebalansinius straipsnius ir išvestines finansines priemones, suskirstyta pagal segmentus (didesnio prioriteto/tarpinio pobūdžio/pirmojo nuostolio).

Šiuo atveju taikomi tie patys segmentų klasifikavimo kriterijai, kaip balansiniams straipsniams.

290

PIRMA NUMATOMA TERMINO PABAIGOS DATA

Tikėtina viso pakeitimo vertybiniais popieriais termino pabaigos data pagal sutarties nuostatas ir esamas tikėtinas finansines sąlygas. Dažniausiai tai būtų anksčiausia iš šių datų:

i)

data, kada pirmą kartą gali būti panaudotas pasirinkimo panaikinti sandoris (apibrėžtas KPR 242 straipsnio 2 dalyje), atsižvelgiant į pagrindinės (-ių) pozicijos (-ų) terminą ir tikėtiną jos (jų) išankstinio apmokėjimo dalį arba pakartotinių derybų tikimybę;

ii)

data, kurią įstaiga iniciatorė gali pirmą kartą panaudoti bet kokį kitą pasirinkimo pirkti sandorį, numatytą pakeitimo vertybiniais popieriais sutarties nuostatose, dėl kurio visas pakeitimas vertybiniais popieriais būtų išpirktas.

Nurodoma pirmos numatomos termino pabaigos diena, mėnuo ir metai. Jeigu žinoma, nurodoma tiksli diena, kitu atveju nurodoma pirma mėnesio diena.

300

GALUTINIS TERMINAS

Data, iki kurios teisiškai privalo būti grąžinta visa pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinė suma ir palūkanos (pagal sandorio dokumentus).

Nurodoma galutinio termino pabaigos diena, mėnuo ir metai. Jeigu žinoma, nurodoma tiksli diena, kitu atveju nurodoma pirma mėnesio diena.

310–400

PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS POZICIJOS. PRADINĖ POZICIJA IKI PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTŲ TAIKYMO

Šioje skilčių grupėje pateikiama informacija apie pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas pagal balansines/nebalansines pozicijas ir segmentus (didesnio prioriteto/tarpinio pobūdžio/pirmojo nuostolio) ataskaitinę dieną.

310–330

BALANSINIAI STRAIPSNIAI

Šiuo atveju taikomi tie patys segmentų klasifikavimo kriterijai, kaip balansiniams straipsniams.

340–360

NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI IR IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS

Šiuo atveju taikomi tie patys segmentų klasifikavimo kriterijai, kaip nebalansiniams straipsniams.

370–400

PAPILDOMI STRAIPSNIAI. NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI IR IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS

Šioje skilčių grupėje pateikiama papildoma informacija apie bendrą nebalansinių straipsnių ir išvestinių priemonių sumą (kuri pagal kitokį suskirstymą jau buvo nurodyta 340–360 skiltyse).

370

TIESIOGINIAI KREDITO PAKAITALAI (DCS)

Ši skiltis pildoma toms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurias turi įstaiga iniciatorė ir kurios yra garantuotos tiesioginiais kredito pakaitalais (DCS).

Pagal KPR I priedą tiesioginiais kredito pakaitalais laikomi šie visiškos rizikos nebalansiniai straipsniai:

—

garantijos, turinčios kredito pakaitalų savybių;

—

neatšaukiamieji rezerviniai akredityvai, turintys kredito pakaitalų savybių.

380

IRS/CRS

IRS – tai palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, CRS – valiutos kurso apsikeitimo sandoriai. Šios išvestinės finansinės priemonės išvardytos KPR II priede.

390

REIKALAVIMUS ATITINKANČIOS LIKVIDUMO PRIEMONĖS

KPR 242 straipsnio 3 dalyje apibrėžtos likvidumo priemonės turi atitikti šešias KPR 255 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, kad būtų laikomos atitinkančiomis reikalavimus (nepaisant įstaigos taikomo metodo – SA ar IRB).

400

KITA (ĮSKAITANT REIKALAVIMŲ NEATITINKANČIAS LIKVIDUMO PRIEMONES)

Ši skiltis skirta likusiems nebalansiniams straipsniams, pavyzdžiui, reikalavimų neatitinkančioms likvidumo priemonėms (t. y. toms, kurios neatitinka KPR 255 straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų).

410

IŠANKSTINĖ AMORTIZACIJA. TAIKOMAS PERSKAIČIAVIMO KOEFICIENTAS

KPR 242 straipsnio 12 dalyje, 256 straipsnio 5 dalyje (SA) ir 265 straipsnio 1 dalyje (IRB) numatyti perskaičiavimo koeficientai, taikomi investuotojo dalies sumai (pagal riziką įvertintai pozicijos sumai apskaičiuoti).

Ši skiltis skirta pakeitimo vertybiniais popieriais schemoms su išankstinės amortizacijos nuostatomis (t. y. atnaujinamiesiems pakeitimams vertybiniais popieriais).

Pagal KPR 256 straipsnio 6 dalį taikomas perskaičiavimo koeficientas nustatomas pagal faktinį vidutinį trijų mėnesių kainų skirtumo perviršį.

Įsipareigojimų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju ši skiltis nepildoma. Ši informacija yra susijusi su CR SEC SA formos 100 eilute ir CR SEC IRB formos 160 eilute.

420

(–) IŠ NUOSAVŲ LĖŠŲ ATSKAITOMA POZICIJOS VERTĖ

Ši informacija yra glaudžiai susijusi su CR SEC SA formos 200 skiltimi ir CR SEC IRB 180 skiltimi.

Šioje skiltyje nurodoma neigiama reikšmė.

430

BENDRA PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTA POZICIJOS SUMA PRIEŠ APRIBOJIMĄ

Šioje skiltyje pateikiama informacija apie pagal riziką įvertintą pozicijos sumą prieš pritaikant aukščiausią ribą, taikomą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms (t. y. pakeitimo vertybiniais popieriais schemų su reikšmingu rizikos perleidimu atveju). Kai pakeitimas vertybiniais popieriais vyksta be reikšmingo rizikos perleidimo (t. y. pagal riziką įvertinta pozicijos suma yra apskaičiuojama pagal vertybiniais popieriais pakeistas pozicijas), šioje skiltyje jokie duomenys neteikiami.

Įsipareigojimų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju ši skiltis nepildoma.

440

BENDRA PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTA POZICIJOS SUMA PO APRIBOJIMO

Šioje skiltyje pateikiama informacija apie pagal riziką įvertintą pozicijos sumą pritaikius aukščiausią ribą, taikomą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms (t. y. pakeitimo vertybiniais popieriais schemų su reikšmingu rizikos perleidimu atveju). Kai pakeitimas vertybiniais popieriais vyksta be reikšmingo rizikos perleidimo (t. y. nuosavų lėšų reikalavimai apskaičiuojami pagal vertybiniais popieriais pakeistą poziciją), ši skiltis nepildoma.

Įsipareigojimų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju ši skiltis nepildoma.

450–510

PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS POZICIJOS. PREKYBOS KNYGA

450

CTP ARBA NE CTP?

Reikia nurodyti šias santrumpas:

C

–

koreliacinės prekybos portfelis (CTP);

N

–

ne CTP.

460–470

GRYNOSIOS POZICIJOS. ILGOSIOS/TRUMPOSIOS

Žr. atitinkamai MKR SA SEC arba MKR SA CTP formos 050/060 skiltis.

480

BENDRA NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMŲ SUMA (SA). SPECIFINĖ RIZIKA

Žr. atitinkamai MKR SA SEC 610 skiltį arba MKR SA CTP 450 skiltį.

4.   OPERACINĖS RIZIKOS FORMOS

4.1.   C 16.00. OPERACINĖ RIZIKA (OPR)

4.1.1.   Bendrosios pastabos

112.

Šioje formoje pateikiama informacija apie nuosavų lėšų reikalavimų operacinei rizikai padengti skaičiavimą pagal KPR 312–324 straipsnius, kai taikomi bazinio indikatoriaus metodas (BIA), standartizuotas metodas (TSA), alternatyvus standartizuotas metodas (ASA) ir pažangusis vertinimo metodas (AMA). Įstaiga negali tuo pačiu metu taikyti TSA ir ASA metodų verslo linijoms, kurias sudaro mažmeninė ir komercinė bankininkystė, individualiu lygmeniu.

113.

BIA, TSA ir (arba) ASA metodus taikančios įstaigos skaičiuoja savo nuosavų lėšų reikalavimą pagal finansinių metų pabaigos duomenis. Jeigu nėra audituotų duomenų, įstaigos gali naudoti prognozuojamus verslo duomenis. Jeigu naudojami audituoti duomenys, įstaigos nurodo audituotus duomenis ir šie duomenys nebeturėtų būti keičiami. Nuo šio nekeitimo principo galima nukrypti, jeigu tuo laikotarpiu susiklosto ypatingos aplinkybės, pavyzdžiui, jeigu neseniai buvo įsigyti ar perleisti subjektai ar veikla.

114.

Jeigu įstaiga savo kompetentingai institucijai gali įrodyti, kad dėl ypatingų aplinkybių, pavyzdžiui, susijungimo arba dėl subjektų ar veiklos perleidimo, nuosavų lėšų reikalavimas operacinei rizikai padengti būtų neobjektyviai įvertintas, jeigu atitinkamam rodikliui apskaičiuoti būtų naudojamas trejų metų vidurkis, kompetentinga institucija gali leisti įstaigai pakeisti skaičiavimą taip, kad būtų atsižvelgta į tokius įvykius. Kompetentinga institucija taip pat gali savo iniciatyva pareikalauti, kad įstaiga pakeistų skaičiavimą. Jeigu įstaiga veikia trumpiau nei trejus metus, apskaičiuodama atitinkamą rodiklį ji gali naudoti prognozuojamus verslo duomenis, su sąlyga, kad pradės naudoti faktinius ankstesnių laikotarpių duomenis, kai tik juos turės.

115.

Šios formos skiltyse įstaigos pateikia informaciją apie trejų paskutinių metų bankinės veiklos, susijusios su operacine rizika, atitinkamą rodiklį ir apie paskolas bei gautinas sumas (pastarieji duomenys pateikiami tik kai taikomas ASA metodas). Taip pat pateikiama informacija apie nuosavų lėšų reikalavimo operacinei rizikai padengti sumą. Atitinkamais atvejais turi būti nurodyta, kokia šios sumos dalis susidaro dėl lėšų paskirstymo tarp grupės subjektų. Dėl AMA metodo užpildomi papildomos informacijos straipsniai, kuriuose pateikiama išsami informacija apie tikėtino nuostolio, rizikos diversifikavimo ir mažinimo priemonių poveikį nuosavų lėšų reikalavimui operacinei rizikai padengti.

116.

Eilutėse informacija pateikiama pagal nuosavų lėšų reikalavimo operacinei rizikai padengti apskaičiavimo metodą, nurodant verslo linijas pagal TSA ir ASA metodus.

117.

Šią formą pateikia visos įstaigos, kurioms taikomas nuosavų lėšų reikalavimas operacinei rizikai padengti.

4.1.2.   Nurodymai dėl konkrečių pozicijų

Skiltys

010–030

ATITINKAMAS RODIKLIS

Įstaigos, kurios apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimą operacinei rizikai padengti (pagal BIA, TSA ir ASA metodus) naudoja atitinkamą rodiklį, atitinkamų metų atitinkamą rodiklį nurodo 010–030 skiltyse. Be to, jeigu įstaigos derina įvairius metodus, kaip paaiškinta KPR 314 straipsnyje, jos informacijos tikslais nurodo ir atitinkamą veiklos, kuriai taikomas AMA metodas, rodiklį. Toks reikalavimas taikomas ir visiems AMA metodą taikantiems bankams.

Toliau sąvoka „atitinkamas rodiklis“ reiškia finansinių metų pabaigos „elementų sumą“, kaip nurodyta KPR 316 straipsnio 1 dalies 1 lentelėje.

Jeigu įstaiga turi trumpesnio nei trejų metų laikotarpio atitinkamo rodiklio duomenis, turimi ankstesnių laikotarpių duomenys (audituoti duomenys) suskirstomi pagal prioritetus ir nurodomi atitinkamose lentelės skiltyse. Jeigu, pavyzdžiui, turimi tik vienų metų laikotarpio duomenys, jie nurodomi 030 skiltyje. Jeigu manoma, kad to reikia, prognozuojami duomenys nurodomi 020 skiltyje (kitų metų prognozė) ir 010 skiltyje (+ 2 metų prognozė).

Be to jei įstaiga neturi „atitinkamo rodiklio“ ankstesnių laikotarpių duomenų, ji gali naudoti prognozuojamus verslo duomenis.

040–060

PASKOLOS IR GAUTINOS SUMOS (KAI TAIKOMAS ASA METODAS)

Šiose skiltyje nurodomos paskolų ir gautinų sumų verslo linijoms „komercinė bankininkystė“ ir „mažmeninė bankininkystė“, nurodytų KPR 319 straipsnio 1 dalies b punkte, sumos. Šios sumos naudojamos alternatyviam atitinkamam rodikliui apskaičiuoti, pagal kurį nustatomi nuosavų lėšų reikalavimai veiklai, kuriai taikomas ASA metodas (KPR 319 straipsnio 1 dalies a punktas).

Į komercinės bankininkystės verslo liniją įskaitomi ir vertybiniai popieriai, laikomi ne prekybos knygoje.

070

NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAS

Nuosavų lėšų reikalavimas apskaičiuojamas pagal taikomą metodą, remiantis KPR 312–324 straipsniais. Gauta suma nurodoma 070 skiltyje.

071

BENDRA OPERACINĖS RIZIKOS POZICIJOS SUMA

KPR 92 straipsnio 4 dalis. 070 skiltyje nurodyta nuosavų lėšų reikalavimų reikšmė padauginama iš 12,5.

080

IŠ JOS: DĖL NUOSAVŲ LĖŠŲ PASKIRSTYMO TARP GRUPĖS SUBJEKTŲ

KPR 18 straipsnio 1 dalis (dėl operacinės rizikos kapitalo paskirstymui tarp įvairių grupės subjektų metodikos aprašymo ir informacijos, ar ketinama bei kaip ketinama įvertinti diversifikacijos poveikį rizikos vertinimo sistemai, kurią naudoja ES patronuojančioji kredito įstaiga ir jos patronuojamosios įmonės arba kartu naudoja ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamosios įmonės, arba ES patronuojančioji mišri finansų kontroliuojančioji bendrovė, įtraukimo į KPR 312 straipsnio 2 dalyje nurodytą prašymą).

090–120

JEI REIKIA, AMA METODUI UŽPILDOMI PAPILDOMI STRAIPSNIAI

090

NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAS PRIEŠ KAPITALO SUMAŽINIMĄ DĖL TIKĖTINŲ NUOSTOLIŲ, DIVERSIFIKAVIMO IR RIZIKOS MAŽINIMO PRIEMONIŲ

090 skiltyje nurodomas nuosavų lėšų reikalavimas yra lygus 070 skiltyje nurodytai reikšmei, bet apskaičiuojamas prieš atsižvelgiant į sumažinimo poveikį dėl tikėtino nuostolio, diversifikavimo ir rizikos mažinimo priemonių (žr. toliau).

100

(–) NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMO MAŽINIMAS DĖL VIDAUS VERSLO PRAKTIKOJE FIKSUOJAMO TIKĖTINO NUOSTOLIO

100 skiltyje nurodomas nuosavų lėšų reikalavimų mažinimas dėl vidaus verslo praktikoje fiksuojamo tikėtino nuostolio (kaip nurodyta KPR 322 straipsnio 2 dalies a punkte).

110

(–) NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMO MAŽINIMAS DĖL DIVERSIFIKAVIMO

110 skiltyje nurodoma diversifikavimo poveikio reikšmė – tai skirtumas tarp nuosavų lėšų reikalavimų, apskaičiuotų atskirai kiekvienai operacinės rizikos klasei (t. y. esant „visiškai priklausomybei“), reikšmių sumos ir diversifikuoto nuosavų lėšų reikalavimo, apskaičiuoto atsižvelgiant į koreliacijas ir priklausomybę (t. y. darant prielaidą, kad tarp rizikos klasių esama „visiškos priklausomybės“). „Visiškos priklausomybės“ sąlygos susiklosto „standartiniu“ atveju, tai yra kai įstaiga nenaudoja atskiros rizikos klasių koreliacijų struktūros, todėl kapitalas pagal AMA metodą apskaičiuojamas sudedant atskirus pasirinktų rizikos klasių operacinės rizikos matus. Šiuo atveju daroma prielaida, kad koreliacija tarp rizikos klasių yra 100 %, o šioje skiltyje nurodoma reikšmė yra nulis. Priešingai, kai įstaiga skaičiuoja atskirą rizikos klasių koreliacijos struktūrą, ji į šią skiltį turi įtraukti skirtumą tarp AMA kapitalo, apskaičiuoto pagal „standartinį“ atvejį ir kapitalo, apskaičiuoto pritaikius rizikos klasių koreliacijos struktūrą. Vertė atspindi „diversifikavimo galimybes“ pagal AMA modelį, tai yra modelio galimybes atspindėti ne vienu metu patiriamus didelius nuostolius dėl operacinės rizikos. 110 skiltyje nurodoma suma, kuria, taikant apskaičiuotą koreliacijos struktūrą, AMA kapitalas būtų sumažinamas, palyginti su 100 % koreliacijos prielaida.

120

(–) NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMO MAŽINIMAS DĖL RIZIKOS MAŽINIMO PRIEMONIŲ (DRAUDIMO IR KITŲ RIZIKOS PERLEIDIMO MECHANIZMŲ)

120 skiltyje nurodomas draudimo ir kitų rizikos perleidimo mechanizmų poveikis, kaip nurodyta KPR 323 straipsnio 1–5 dalyse.


Eilutės

010

VERSLO LINIJOS PAGAL BAZINIO INDIKATORIAUS METODĄ (BIA)

Šioje eilutėje nurodomos sumos, atitinkančios veiklą pagal BIA metodą, pagal kurį skaičiuojamas nuosavų lėšų reikalavimas operacinei rizikai padengti (KPR 315 ir 316 straipsniai).

020

VERSLO LINIJOS PAGAL STANDARTIZUOTĄ (TSA)/ALTERNATYVŲ STANDARTIZUOTĄ (ASA) METODUS

Nurodomas nuosavų lėšų reikalavimas, apskaičiuotas pagal TSA ir ASA metodus (KPR 317–319 straipsniai).

030–100

PAGAL TSA

Jeigu taikomas TSA metodas, atitinkamas kiekvienų atitinkamų metų rodiklis paskirstomas 030–100 eilutėse pagal verslo linijas, nurodytas KPR 317 straipsnio 2 lentelėje. Veikla į verslo linijas skirstoma vadovaujantis KPR 318 straipsnyje nustatytais principais.

110–120

PAGAL ASA

ASA metodą taikančios įstaigos (KPR 319 straipsnis) atitinkamų metų atitinkamą rodiklį atskirai nurodo kiekvienai verslo linijai 030–050 ir 080–100 eilutėse, o verslo linijoms „Komercinė bankininkystė“ ir „Mažmeninė bankininkystė“ – 110 ir 120 eilutėse.

110 ir 120 eilutėse nurodoma veiklos, kuriai taikomas ASA metodas, atitinkamo rodiklio suma, suskirstyta pagal veiklą, atitinkančią verslo liniją „Komercinė bankininkystė“ ir veiklą, atitinkančią verslo liniją „Mažmeninė bankininkystė“ (KPR 319 straipsnis). Tam tikros sumos gali būti nurodomos eilutėse, skirtose „Komercinei bankininkystei“ ir „Mažmeninei bankininkystei“ pagal TSA metodą (060 ir 070 eilutės) ir pagal ASA metodą (110 ir 120 eilutės) (pvz., jeigu patronuojamoji įmonė taiko TSA, o patronuojantysis subjektas taiko ASA metodą).

130

VERSLO LINIJOS PAGAL PAŽANGŲJĮ VERTINIMO METODĄ (AMA)

Nurodomi atitinkami AMA metodą taikančių įstaigų duomenys (KPR 312 straipsnio 2 dalis ir 321–323 straipsniai).

Jeigu įvairūs metodai yra derinami, kaip nurodyta KPR 314 straipsnyje, pateikiama informacija apie veiklos, kuriai taikomas AMA, atitinkamą rodiklį. Toks reikalavimas taikomas ir visiems AMA taikantiems bankams.

4.2.   C 17.00. OPERACINĖ RIZIKA. NUOSTOLIAI IR SUSIGRĄŽINIMAI PAGAL VERSLO LINIJĄ IR ĮVYKIŲ RŪŠĮ PER PRAĖJUSIUS METUS (OPR DETAILS)

4.2.1.   Bendrosios pastabos

118.

Šioje formoje apibendrinama informacija apie įstaigos per praėjusius metus fiksuotus bendruosius nuostolius ir susigrąžintas nuostolių sumas pagal įvykio rūšis ir verslo linijas.

119.

Bendrasis nuostolis – uostolis, atsirandantis dėl operacinės rizikos įvykio arba įvykio rūšies, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 322 straipsnio 3 dalies b punkte, prieš bet kokios rūšies susigrąžinimą, nedarant poveikio 122 punktui.

120.

Susigrąžinimas – nepriklausomas įvykis, susijęs su atskiru laike pirminiu nuostoliu dėl operacinės rizikos, kai lėšos ar ekonominės naudos įplaukos gaunamos iš pirmųjų ar trečiųjų šalių, pavyzdžiui, iš draudikų arba iš kitų šalių.

121.

Greitai susigrąžinamos nuostolio įvykių sumos – operacinės rizikos įvykiai, lemiantys nuostolius, kurių sumos iš dalies arba visiškai susigrąžinamos per penkias darbo dienas. Greitai susigrąžinamos nuostolio įvykio sumos atveju į bendrojo nuostolio apibrėžtį įtraukiama tik nesusigrąžinta nuostolio sumos dalis (t. y. nuostolis, atėmus greitai iš dalies susigrąžintą sumą). Todėl nuostolio įvykiai, dėl kurių atsiranda nuostoliai, kurių visos sumos susigrąžinamos per penkias darbo dienas, visiškai neįtraukiami į bendrojo nuostolio apibrėžtį, taigi ir nenurodomi OPR Details formoje.

122.

Apskaitos data – data, kai, atsižvelgiant į nuostolį dėl operacinės rizikos, nuostolis arba rezervas/atidėjinys pirmą kartą pripažintas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Ši data logiškai eina po „įvykio datos“ (t. y. datos, kai operacinės rizikos įvykis įvyko ar pirmą kartą prasidėjo) ir „nustatymo datos“ (t. y. datos, kai įstaiga sužinojo apie operacinės rizikos įvykį).

123.

Įvykių skaičius yra operacinės rizikos įvykių, pirmą kartą įtrauktų į apskaitą per ataskaitinį laikotarpį, skaičius.

124.

Bendra nuostolių suma – toliau nurodytų elementų algebrinė suma:

i.

bendrųjų nuostolių sumų, susijusių su operacinės rizikos įvykiais, kurie „pirmą kartą įtraukti į apskaitą“ per ataskaitinį laikotarpį (pvz., tiesioginiais mokesčiais, atidėjiniais, atsiskaitymais);

ii.

bendrųjų nuostolių sumų, susijusių su operacinės rizikos įvykių, pirmą kartą įtrauktų į apskaitą ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais, teigiamu nuostolių koregavimu per ataskaitinį laikotarpį (pvz., atidėjinių padidinimu, susijusiais nuostolio įvykiais, papildomais atsiskaitymais); ir

iii.

bendrųjų nuostolių sumų, susijusių su operacinės rizikos įvykių, pirmą kartą įtrauktų į apskaitą ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais, neigiamu nuostolių koregavimu dėl atidėjinių sumažėjimo per ataskaitinį laikotarpį.

125.

Įvykių skaičius paprastai apima ir įvykius, pirmą kartą įtrauktus į apskaitą ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais, kurie dar neįtraukti į ankstesnes priežiūros ataskaitas. Bendra nuostolių suma paprastai apima ir 124 punkte nurodytus elementus, kurie susiję su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais ir dar neįtraukti į ankstesnes priežiūros ataskaitas.

126.

Didžiausias vieno įvykio nuostolis yra didžiausia atskira suma iš į 124 punkto i arba ii papunktį įtrauktų sumų.

127.

Penkių didžiausių nuostolių suma yra penkių didžiausių nuostolių sumų, įtrauktų į 124 punkto i arba ii papunktį, suma.

128.

Bendra susigrąžinta nuostolių suma yra visų per ataskaitinį laikotarpį į apskaitą įtrauktų susigrąžintų sumų, susijusių su operacinės rizikos įvykiais, pirmą kartą įtrauktais į apskaitą per ataskaitinį laikotarpį arba ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais, suma.

129.

Atitinkamų metų birželio mėn. pateikti duomenys yra tarpiniai duomenys, o gruodžio mėn. pateikiami galutiniai duomenys. Todėl birželio mėn. duomenys yra šešių mėn. (t. y. kalendorinių metų sausio 1 d.–birželio 30 d.) ataskaitinio laikotarpio, o gruodžio mėn. – dvylikos mėn. (t. y. kalendorinių metų sausio 1 d.–gruodžio 31 d.) ataskaitinio laikotarpio duomenys.

130.

Informacija pateikiama nuostolius ir susigrąžintas sumas, kurie viršija įstaigos viduje taikomas ribas, priskiriant verslo linijoms (kaip nurodyta KPR 317 straipsnio 2 lentelėje, įskaitant papildomas verslo linijas „Įmonių straipsniai“, kaip nurodyta KPR 322 straipsnio 3 dalies b punkte) ir įvykių rūšims (kaip apibrėžta KPR 324 straipsnyje); gali būti, kad vieno įvykio nuostolius reikės priskirti kelioms verslo linijoms.

131.

Skiltyse pateiktos įvairios įvykių rūšys ir nurodoma bendra suma pagal kiekvieną verslo liniją; kartu pateikiamas papildomos informacijos straipsnis, kuriame parodoma viduje taikoma žemiausia riba, taikoma renkant nuostolių duomenis, taip pagal kiekvieną verslo liniją parodoma žemiausia ir aukščiausia riba, jei ribų yra daugiau negu viena.

132.

Eilutėse pateiktos verslo linijos ir pagal kiekvieną verslo liniją pateikiama informacija apie įvykių skaičių, bendrą nuostolių sumą, didžiausią vieno įvykio nuostolį, penkių didžiausių nuostolių sumą ir bendrą susigrąžintą nuostolių sumą.

133.

Siekiant gauti reikšmę „iš viso pagal verslo liniją“ taip pat reikia nurodyti duomenis apie įvykių skaičių ir bendrą nuostolių sumą tam tikriems intervalams pagal iš anksto nustatytas ribas: 10 000, 20 000, 100 000 ir 1 000 000. Ribos nustatytos euro sumomis ir įtrauktos, kad būtų galima palyginti įstaigų praneštus nuostolius; todėl jos nebūtinai yra susijusios su mažiausio nuostolio ribomis, naudojamomis renkant vidaus duomenis apie nuostolius, kurios turi būti pateikiamos kitoje formos dalyje.

134.

Kai pagal bendros nuostolių sumos elementų algebrinę sumą, kaip nurodyta 124 punkte, tam tikroms verslo linijoms/įvykių rūšių deriniams nustatoma neigiama reikšmė, susijusiose langeliuose nurodomas 0.

135.

Šią formą pildo įstaigos, kurios nuosavų lėšų reikalavimams apskaičiuoti taiko AMA arba TSA/ASA metodą.

136.

Siekdamos patikrinti sąlygas, numatytas 5 straipsnio b punkto 2 dalies b papunktyje, įstaigos naudoja naujausius statistinius duomenis, pateikiamus EBI priežiūros informacijos atskleidimo (Supervisory Disclosure) puslapyje, kad gautų „visų tos pačios valstybės narės įstaigų atskirų balansų sumų bendrą dydį“.

137.

Įstaigos, kurioms taikomas šio reglamento 5 straipsnio b punkto 2 papunkčio b papunktis, susumuodamos visų rūšių įvykių reikšmes, nurodytas OPR Details formoje (080 skiltis), gali nurodyti tik šią informaciją:

a)

įvykių skaičių (910 eilutė);

b)

bendrą nuostolių sumą (920 eilutė);

c)

didžiausią vieno įvykio nuostolį (930 eilutė)

d)

penkių didžiausių nuostolių sumą (940 eilutė) ir

e)

bendrą susigrąžintą nuostolių sumą (950 eilutė).

4.2.2.   Nurodymai dėl konkrečių pozicijų

Skiltys

010–070

ĮVYKIŲ RŪŠYS

Įstaigos nuostolius atitinkamose skiltyse (010–070) nurodo pagal KPR 324 apibrėžtas įvykių rūšis.

Įstaigos, kurios savo nuosavų lėšų reikalavimą apskaičiuoja pagal TSA arba ASA metodą, nuostolius, kurių įvykių rūšis nėra nurodyta, gali nurodyti 080 skiltyje.

080

IŠ VISO PAGAL ĮVYKIŲ RŪŠĮ

080 skiltyje pagal kiekvieną verslo liniją įstaigos nurodo bendrą „įvykių skaičių“, eilutės „bendra nuostolių suma“ bendrą sumą ir eilutės „bendra susigrąžinta nuostolių suma“ bendrą sumą, kurią apskaičiuoja paprasčiausiai sudėdamos 010–070 skiltyse nurodytas nuostolių įvykių skaičiaus, bendrųjų nuostolių bendrų sumų ir bendrų susigrąžintų nuostolių sumų reikšmes. 080 skiltyje nurodytas „didžiausias vieno įvykio nuostolis“ yra didžiausias iš 010–070 skiltyse nurodytos „didžiausios vieno įvykio nuostolio bendrosios sumos“ nuostolis. 080 skiltyje nurodant penkių didžiausių nuostolių sumą nurodoma penkių didžiausių nuostolių pagal vieną verslo liniją suma.

090–100

PAPILDOMAS STRAIPSNIS. RIBOS, TAIKOMOS DUOMENŲ RINKIMUI

090 ir 100 skiltyse įstaigos nurodo mažiausio nuostolio ribas, kurias jos taiko rinkdamos vidaus duomenis apie nuostolius pagal KPR 322 straipsnio 3 dalies c punkto paskutinį sakinį. Jeigu kiekvienai verslo linijai įstaiga taiko tik vieną ribą, pildoma tik 090 skiltis. Jeigu tai pačiai reguliuojamai verslo linijai įstaiga taiko kelias skirtingas ribas, tada taip pat nurodoma (100 skiltyje) ir aukščiausia taikytina riba.


Eilutės

010–850

VERSLO LINIJOS: ĮMONIŲ FINANSAI, PREKYBA IR PARDAVIMAI, MAŽMENINĖS MAKLERIŲ PASLAUGOS, KOMERCINĖ BANKININKYSTĖ, MAŽMENINĖ BANKININKYSTĖ, MOKĖJIMAI IR ATSISKAITYMAI, TARPININKAVIMO PASLAUGOS, TURTO VALDYMAS, ĮMONIŲ STRAIPSNIAI

Pagal kiekvieną verslo liniją, kaip nurodyta KPR 317 straipsnio 4 dalies 2 lentelėje, įskaitant papildomą verslo liniją „Įmonių straipsniai“, nurodytą KPR 322 straipsnio 3 dalies b punkte, ir pagal kiekvieną įvykio rūšį įstaiga, atsižvelgdama į vidaus ribas, pateikia šią informaciją: įvykių skaičių, bendrą nuostolių sumą, didžiausią vieno įvykio nuostolį, penkių didžiausių nuostolių sumą ir bendrą susigrąžintą nuostolių sumą. Jeigu nuostolio įvykis paveikia daugiau negu vieną verslo liniją, „bendra nuostolių suma“ paskirstoma tarp visų paveiktų verslo linijų.

910–950

IŠ VISO PAGAL VERSLO LINIJĄ

Pagal kiekvieną įvykio rūšį (010–080 skiltys) nurodomi šie bendri verslo linijų duomenys (KPR 322 straipsnio 3 dalies b, c ir e punktai) (910–950 eilutės):

—   įvykių skaičius (910 eilutė): įvykių, viršijančių vidaus ribą, skaičius pagal įvykių rūšis nurodomas teikiant bendrus verslo linijų duomenis. Ši reikšmė gali būti mažesnė už įvykių skaičiaus pagal verslo liniją sumą, nes įvykiai, turintys daugialypį poveikį (poveikį skirtingoms verslo linijoms), laikomi vienu įvykiu.

—   Įvykių skaičius. Iš jų: ≥ 10 000 ir < 20 000, ≥ 20 000 ir < 100 000, ≥ 100 000 ir < 1 000 000, ≥ 1 000 000 (911–914 eilutės): nurodomas į susijusiose eilutėse apibrėžtus intervalus įtrauktų vidaus įvykių skaičius.

—   Bendra nuostolių suma (920 eilutė): bendra nuostolių suma – tai paprasta kiekvienos verslo linijos bendrų nuostolių reikšmių suma.

—   Bendra nuostolių suma, iš jos: ≥ 10 000 ir < 20 000, ≥ 20 000 ir < 100 000, ≥ 100 000 ir < 1 000 000, ≥ 1 000 000 (921–924 eilutės): nurodoma į susijusiose eilutėse apibrėžtus intervalus įtraukta bendra nuostolių suma.

—   Didžiausias vieno įvykio nuostolis (930 eilutė): didžiausias vieno įvykio nuostolis – tai vidaus ribą pagal kiekvieną įvykio rūšį ir palyginus visas verslo linijas viršijantis nuostolis. Jo reikšmės gali būti didesnės, palyginti su didžiausiu vieno įvykio nuostoliu, nurodytu pagal kiekvieną verslo liniją, jeigu vienas įvykis paveikia skirtingas verslo linijas.

—   Penkių didžiausių nuostolių suma (940 eilutė): reikšmė, gauta sudėjus penkių didžiausių bendrųjų nuostolių sumas pagal kiekvieną įvykio rūšį ir palyginus visas verslo linijas. Ši suma gali būti didesnė už didžiausią penkių didžiausių nuostolių sumą, užfiksuotą pagal kiekvieną verslo liniją. Ši suma nurodoma nepaisant nuostolių skaičiaus.

—   Bendra susigrąžinta nuostolių suma (950 eilutė): bendra susigrąžinta nuostolių suma yra kiekvienos verslo linijos bendrų susigrąžintų nuostolių sumų paprasta suma.

910–950/080

IŠ VISO PAGAL VERSLO LINIJĄ. IŠ VISO PAGAL ĮVYKIŲ RŪŠĮ

—   Įvykių skaičius: kiekvienoje 910–914 eilutėje įvykių skaičius yra lygus horizontaliai įvykių skaičiaus atitinkamoje eilutėje sumai, jeigu į tą skaičių įtraukti įvykiai, turintys poveikį skirtingoms verslo linijoms, buvo laikomi vienu įvykiu. 910 eilutėje pateiktas skaičius nebūtinai yra lygus įvykių skaičiaus, įtraukto į 080 skiltį, vertikaliai sumai, nes vienas įvykis vienu metu gali turėti poveikio skirtingoms verslo linijoms.

—   Bendra nuostolių suma: kiekvienoje 920–924 eilutėje bendra nuostolių suma yra lygi bendrų nuostolių sumų pagal įvykio rūšį atitinkamoje eilutėje horizontalioms sumoms. 920 eilutėje bendra nuostolių suma yra lygi bendrų nuostolių sumų pagal verslo liniją 080 skiltyje vertikaliai sumai.

—   Didžiausias vieno įvykio nuostolis: kaip jau minėta, jeigu įvykis paveikia skirtingas verslo linijas, gali būti, kad didžiausias vieno įvykio nuostolis, susijęs su ta konkrečia įvykio rūšimi ir nurodytas eilutėje „Iš viso pagal verslo liniją“, bus didesnis už didžiausią vieno įvykio nuostolį, nurodomą pagal kiekvieną verslo liniją. Taigi šiame langelyje nurodoma reikšmė turi būti lygi didžiausiai „Didžiausio vieno įvykio nuostolio“, nurodyto eilutėje „Iš viso pagal verslo liniją“, reikšmei, kuri nebūtinai bus lygi didžiausiai verslo linijų „Didžiausio vieno įvykio nuostolio“ reikšmei 080 skiltyje.

—   Penkių didžiausių nuostolių suma: tai penkių didžiausių nuostolių visoje matricoje suma, o tai reiškia, kad ji nebūtinai bus lygi didžiausiai penkių didžiausių nuostolių sumai, nurodytai eilutėje „Iš viso pagal verslo liniją“, ar didžiausiai penkių didžiausių nuostolių sumai, nurodytai 080 skiltyje.

—   Bendra susigrąžinta nuostolių suma: lygi ir bendrų susigrąžintų nuostolių sumų pagal įvykių rūšį 950 eilutėje horizontaliai sumai, ir bendrų susigrąžintų nuostolių sumų pagal verslo liniją 080 skiltyje vertikaliai sumai.

5.   RINKOS RIZIKOS FORMOS

138.

Šie nurodymai skirti formoms, kuriose nurodomas nuosavų lėšų reikalavimų skaičiavimas pagal standartizuotą metodą užsienio valiutos kurso rizikai (MKR SA FX), biržos prekių kainos rizikai (MKR SA COM), palūkanų normų rizikai (MKR SA TDI, MKR SA SEC, MKR SA CTP) ir nuosavybės vertybinių popierių rizikai (MKR SA EQU) padengti. Taip pat šioje dalyje pateikiami nurodymai, kaip formoje nurodyti nuosavų lėšų reikalavimų skaičiavimą pagal vidinių modelių metodą (MKR IM).

139.

Skolos priemonių, kuriomis prekiaujama, arba nuosavybės vertybinių popierių (arba skolos ar nuosavybės vertybinių popierių išvestinių finansinių priemonių) pozicijų rizika, siekiant apskaičiuoti, kiek kapitalo reikia jai padengti, yra suskirstoma į du komponentus. Pirmasis komponentas – specifinė rizika, t. y. atitinkamos priemonės kainos pasikeitimo rizika dėl veiksnių, susijusių su jos emitentu, arba (išvestinės finansinės priemonės atveju) rizika, susijusi su pagrindinės priemonės emitentu. Antrasis komponentas – bendroji rizika, t. y. tokia priemonės kainos pasikeitimo rizika dėl palūkanų normos pasikeitimo (skolos priemonės, kuria prekiaujama, arba skolos išvestinės finansinės priemonės atveju) arba dėl bendrų visos nuosavybės vertybinių popierių rinkos svyravimų, nesusijusių su jokiais specifiniais atskirų vertybinių popierių ypatumais (nuosavybės vertybinių popierių ar nuosavybės vertybinių popierių išvestinių finansinių priemonių atveju). Bendra tvarka, taikytina specifinėms priemonėms ir užskaitos procedūroms, pateikiama KPR 326–333 straipsniuose.

5.1.   C 18.00. RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS SKOLOS PRIEMONIŲ, KURIOMIS PREKIAUJAMA, POZICIJŲ RIZIKAI (MKR SA TDI)

5.1.1.   Bendrosios pastabos

140.

Šioje formoje pateikiami duomenys apie pozicijas ir su jomis susijusius nuosavų lėšų reikalavimus skolos priemonių, kuriomis prekiaujama, rizikos pozicijoms padengti, taikant standartizuotą metodą (KPR 102 straipsnis ir 105 straipsnio 1 dalis). Skirtinga KPR numatyta rizika ir metodai išdėstomi eilutėmis. Specifinė rizika, susijusi su pozicijomis, įtrauktomis į MKR SA SEC ir MKR SA CTP formas, turi būti nurodyta tik MKR SA TDI bendrų sumų formoje. Šiose formose nurodomi nuosavų lėšų reikalavimai atitinkamai perkeliami į langelį {325;060}(pakeitimai vertybiniais popieriais) ir {330;060}(CTP)..

141.

Forma užpildoma atskirai nurodant bendrą sumą ir duomenis pagal iš anksto nustatytą šių valiutų sąrašą: EUR, ALL, BGN, CZK, DKK, EGP, GBP, HRK, HUF, ISK, JPY, LTL, MKD, NOK, PLN, RON, RUB, RSD, SEK, CHF, TRY, UAH, USD ir dar viena forma – visoms kitoms valiutoms.

5.1.2.   Nurodymai dėl konkrečių pozicijų

Skiltys

010–020

VISOS POZICIJOS (ILGOSIOS IR TRUMPOSIOS)

KPR 102 straipsnis ir 105 straipsnio 1 dalis. Tai bendrosios pozicijos, neatėmus priemonių, bet atskaičius platinamas pozicijas, kurias yra pasirašiusios arba kurių nupirkimą patvirtino trečiosios šalys (KPR 345 straipsnio antras sakinys). Dėl pozicijų skirstymo į ilgąsias ir trumpąsias, kuris taikomas ir bendrosioms šių pozicijų sumoms, žr. KPR 328 straipsnio 2 dalį.

030–040

GRYNOSIOS POZICIJOS (ILGOSIOS IR TRUMPOSIOS)

KPR 327–329 straipsniai ir 334 straipsnis. Dėl pozicijų skirstymo į ilgąsias ir trumpąsias žr. KPR 328 straipsnio 2 dalį.

050

POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMAS KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS

Tos grynosios pozicijos, kurioms pagal įvairius KPR trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyriuje aptartus metodus yra taikomas kapitalo poreikio koeficientas.

060

NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI

Atitinkamos pozicijos kapitalo poreikio koeficientas pagal KPR trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyrių.

070

BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA

KPR 92 straipsnio 4 dalies b punktas. Rezultatas, gautas nuosavų lėšų reikalavimus padauginus iš 12,5.


Eilutės

010–350

SKOLOS PRIEMONĖS, KURIOMIS PREKIAUJAMA, ĮTRAUKTOS Į PREKYBOS KNYGĄ

Skolos priemonių, kuriomis prekiaujama, pozicijos prekybos knygoje ir jas atitinkantys nuosavų lėšų reikalavimai pozicijos rizikai padengti pagal KPR 92 straipsnio 3 dalies b punkto i papunktį ir trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyrių nurodomi pagal rizikos kategoriją, terminą ir taikomą metodą.

011

BENDROJI RIZIKA.

012

Išvestinės finansinės priemonės

Išvestinės finansinės priemonės, įtraukiamos apskaičiuojant prekybos knygos pozicijų palūkanų normos riziką, jei taikoma, atsižvelgiant į 328–331 straipsnius.

013

Kitas turtas ir įsipareigojimai

Kitos priemonės, ne išvestinės finansinės priemonės, įtraukiamos apskaičiuojant prekybos knygos pozicijų palūkanų normos riziką.

020–200

TERMINU PAGRĮSTAS METODAS

Skolos priemonių, kuriomis prekiaujama, pozicijos, kurioms taikomas terminu pagrįstas metodas pagal KPR 339 straipsnio 1–8 dalis, ir atitinkami nuosavų lėšų reikalavimai, nustatyti KPR 339 straipsnio 9 dalyje. Pozicija suskirstoma į 1, 2 ir 3 zonas, o šios – pagal priemonių terminą.

210–240

BENDROJI RIZIKA. TRUKME PAGRĮSTAS METODAS

Skolos priemonių, kuriomis prekiaujama, pozicijos, kurioms taikomas trukme pagrįstas metodas pagal KPR 340 straipsnio 1–6 dalis, ir atitinkami nuosavų lėšų reikalavimai, nustatyti KPR 340 straipsnio 7 dalyje. Pozicija suskirstoma į 1, 2 ir 3 zonas.

250

SPECIFINĖ RIZIKA

251, 325 ir 330 eilutėse nurodytų reikšmių suma.

Skolos priemonių, kuriomis prekiaujama, pozicijos, kurioms taikomas specifinės rizikos kapitalo poreikio koeficientas, ir atitinkamas kapitalo poreikio koeficientas pagal KPR 92 straipsnio 3 dalies b punktą, 335 straipsnį, 336 straipsnio 1–3 dalis, 337 ir 338 straipsnius. Atkreipkite dėmesį į KPR 327 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį.

251–321

Nuosavų lėšų reikalavimas skolos priemonėms, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės

260–321 eilutėse nurodytų reikšmių suma.

N-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinių finansinių priemonių, kurios neturi išorinio reitingo, nuosavų lėšų reikalavimas apskaičiuojamas susumavus referencinių subjektų rizikos koeficientus (KPR 332 straipsnio 1 dalies e punkto pirma ir antra pastraipos, „skaidrumo metodas“). N-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinių finansinių priemonių, kurios turi išorinį reitingą (KPR 332 straipsnio 2 dalies e punkto trečia pastraipa), atveju jis nurodomas atskirai 321 eilutėje.

Informacijos apie pozicijas, kurioms taikoma KPR 336 straipsnio 3 dalis, teikimas

Speciali tvarka taikoma obligacijoms, kurioms remiantis KPR 129 straipsnio 3 dalimi (padengtos obligacijos) bankinėje knygoje galima taikyti 10 % rizikos koeficientą. Specifinius nuosavų lėšų reikalavimus sudaro pusė KPR 336 straipsnio 1 lentelėje nurodytos antros kategorijos procentinės dalies. Šios pozicijos turi būti priskirtos 280–300 eilutėms pagal likusį laiką iki galutinio termino.

Jeigu bendroji palūkanų normos pozicijų rizika yra apdraudžiama kredito išvestine finansine priemone, taikomi 346 ir 347 straipsniai.

325

Nuosavų lėšų reikalavimas pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėms

Bendra nuosavų lėšų reikalavimų suma, nurodyta MKR SA SEC formos 610 skiltyje. Ji nurodoma tik prie MKR SA TDI bendrų sumų.

330

Nuosavų lėšų reikalavimas koreliacinės prekybos portfeliui

Bendra nuosavų lėšų reikalavimų suma, nurodyta MKR SA CTP formos 450 skiltyje. Ji nurodoma tik prie MKR SA TDI bendrų sumų.

340

SPECIALUS METODAS KIS POZICIJŲ RIZIKAI

KPR 348–350 straipsniai. Taikomas, kai pozicijos, kurias sudaro KIS arba pagrindinės priemonės, yra tvarkomos ne pagal KPR trečios dalies IV antraštinės dalies 5 skyriuje nurodytus metodus. Tokiu atveju atsižvelgiama į taikomų ribų poveikį nuosavų lėšų reikalavimams.

Jeigu taikomas specialus metodas pagal KPR 348 straipsnio pirmą sakinį, nurodoma suma yra 32 % atitinkamos grynosios KIS pozicijos. Jeigu taikomas specialus metodas pagal KPR 348 straipsnio antrą sakinį, nurodoma suma yra mažesnioji iš šių: 32 % atitinkamos grynosios KIS pozicijos arba skirtumas tarp 40 % šios grynosios pozicijos ir nuosavų lėšų reikalavimų, kurie kyla dėl užsienio valiutos kurso rizikos, susijusios su šia KIS pozicija.

350–390

PAPILDOMI REIKALAVIMAI PASIRINKIMO SANDORIAMS (NE DELTA RIZIKA)

KPR 329 straipsnio 3 dalis.

Papildomi reikalavimai pasirinkimo sandoriams, susijusiems su ne delta rizika, nurodomi pagal skaičiavimui taikytą metodą.

5.2.   C 19.00. RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS SPECIFINEI PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS RIZIKAI (MKR SA SEC)

5.2.1.   Bendrosios pastabos

142.

Šioje formoje prašoma pateikti informaciją apie pozicijas (visas/grynąsias ir ilgąsias/trumpąsias) ir susijusius nuosavų lėšų reikalavimus pakeitimo vertybiniais popieriais ir (arba) pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, įtrauktų į prekybos knygą, rizikos specifinės rizikos komponentams (netaikoma koreliacinės prekybos portfeliui) pagal standartizuotą metodą.

143.

MKR SA SEC formoje nustatomas nuosavų lėšų reikalavimas tik pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų specifinei rizikai padengti, kaip nurodyta KPR 335 straipsnyje kartu su 337 straipsniu. Jeigu pakeitimo vertybiniais popieriais prekybos knygos pozicijos yra apdraustos kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, taikomi 346 ir 347 straipsniai. Visoms prekybos knygos pozicijoms nurodyti yra skirta tik viena forma, nepaisant to, ar įstaiga kiekvienos pozicijos rizikos koeficientui nustatyti pagal KPR trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyrių taiko standartizuotą, ar vidaus reitingais pagrįstą metodą. Nuosavų lėšų reikalavimai bendrai šių pozicijų rizikai padengti nurodomi MKR SA TDI arba MKR IM formoje.

144.

Pozicijos, kurioms taikomas 1 250 % rizikos koeficientas, taip pat gali būti atskaitytos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (žr. KPR 243 straipsnio 1 dalies b punktą, 244 straipsnio 1 dalies b punktą ir 258 straipsnį). Tokiu atveju šias pozicijas reikia nurodyti CA1 formos 460 eilutėje.

5.2.2.   Nurodymai dėl konkrečių pozicijų

Skiltys

010–020

VISOS POZICIJOS (ILGOSIOS IR TRUMPOSIOS)

KPR 102 straipsnis ir 105 straipsnio 1 dalis kartu su KPR 337 straipsniu (pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos). Dėl pozicijų skirstymo į ilgąsias ir trumpąsias, kuris taikomas ir bendrosioms šių pozicijų sumoms, žr. KPR 328 straipsnio 2 dalį.

030–040

(–) POZICIJOS, ATSKAITOMOS IŠ NUOSAVŲ LĖŠŲ (ILGOSIOS IR TRUMPOSIOS)

KPR 258 straipsnis.

050–060

GRYNOSIOS POZICIJOS (ILGOSIOS IR TRUMPOSIOS)

KPR 327–329 straipsniai ir 334 straipsnis. Dėl pozicijų skirstymo į ilgąsias ir trumpąsias žr. KPR 328 straipsnio 2 dalį.

070–520

GRYNŲJŲ POZICIJŲ SKIRSTYMAS PAGAL RIZIKOS KOEFICIENTĄ

KPR 251 straipsnis (1 lentelė) ir 261 straipsnio 1 dalis (4 lentelė). Ilgosios ir trumposios pozicijos suskirstomos atskirai.

230–240 ir 460–470

1 250 %

KPR 251 straipsnis (1 lentelė) ir 261 straipsnio 1 dalis (4 lentelė)

250–260 ir 480–490

PRIEŽIŪRINĖS FORMULĖS METODAS

KPR 337 straipsnio 2 dalis kartu su 262 straipsniu.

Šios skiltys pildomos, kai įstaiga naudoja alternatyvų priežiūrinės formulės metodą (SFA), pagal kurį nuosavų lėšų reikalavimai apskaičiuojami pagal segmento užtikrinimo priemonių grupės ypatumus ir segmentui taikomas sutarties nuostatas.

270–500

SKAIDRUMO METODAS

SA metodas: KPR 253, 254 straipsniai ir 256 straipsnio 5 dalis. Pagal skaidrumo metodą pildomose skiltyse nurodomi visi nereitinguotųjų pozicijų atvejai, kai rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal pagrindinį pozicijų portfelį (vidutinis grupės rizikos koeficientas, didžiausias grupės rizikos koeficientas arba naudojamas koncentracijos koeficientas).

IRB metodas: KPR 263 straipsnio 2 ir 3 dalys. Dėl išankstinės amortizacijos žr. 265 straipsnio 1 dalį ir 256 straipsnio 5 dalį.

280–290/510–520

VIDINIO VERTINIMO METODAS

KPR 109 straipsnio 1 dalies antras sakinys ir 259 straipsnio 3 ir 4 dalys.

Šios skiltys pildomos, kai įstaiga, nustatydama kapitalo poreikį likvidumo priemonėms ir kredito vertės padidinimui, taiko vidinio vertinimo metodą, kurį bankai (įskaitant trečiųjų šalių bankus) taiko ir ABCP priemonėms. IAA, pagrįstas ECAI metodika, taikomas tik ABCP priemonių pozicijoms, kurios nuo pradžių turi vidaus reitingą, prilygstantį investicinio lygio (angl. „investment grade“) reitingui.

530–540

BENDRAS (KOREGAVIMO) POVEIKIS DĖL IŠSAMAUS PATIKRINIMO NUOSTATŲ PAŽEIDIMO

KPR 337 straipsnio 3 dalis kartu su 407 straipsniu. KPR 14 straipsnio 2 dalis.

550–570

PRIEŠ APRIBOJIMĄ: ĮVERTINTOS GRYNOSIOS ILGOSIOS/TRUMPOSIOS POZICIJOS IR ĮVERTINTŲ GRYNŲJŲ ILGŲJŲ IR TRUMPŲJŲ POZICIJŲ SUMA

KPR 337 straipsnis, neatsižvelgiant į KPR 335 straipsnyje numatytą pasirinkimo galimybę, o tai įstaigai leidžia įvertinimo rezultatą ir grynąją poziciją apriboti didžiausio galimo nuostolio, susijusio su įsipareigojimų neįvykdymu, suma.

580–600

PO APRIBOJIMO: ĮVERTINTOS GRYNOSIOS ILGOSIOS/TRUMPOSIOS POZICIJOS IR ĮVERTINTŲ GRYNŲJŲ ILGŲJŲ IR TRUMPŲJŲ POZICIJŲ SUMA

KPR 337 straipsnis, atsižvelgiant į KPR 335 straipsnyje numatytą pasirinkimo galimybę.

610

BENDRA NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMO SUMA

Pagal KPR 337 straipsnio 4 dalį pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigsis 2014 m. gruodžio 31 d., įstaiga atskirai susumuoja savo įvertintas ilgąsias grynąsias pozicijas (580 skiltis) ir savo įvertintas trumpąsias grynąsias pozicijas (590 skiltis). Didesnioji iš šių sumų (pritaikius apribojimą) sudaro nuosavų lėšų reikalavimą. Pagal KPR 337 straipsnio 4 dalį nuo 2015 m. įstaiga, norėdama apskaičiuoti savo nuosavų lėšų reikalavimą, turės sumuoti savo įvertintas grynąsias pozicijas, nepaisant to, ar jos yra ilgosios, ar trumposios (600 skiltis).


Eilutės

010

BENDRA POZICIJŲ SUMA

Bendra neapmokėta pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų (turimų prekybos knygoje) suma, kurią nurodo įstaiga, atliekanti iniciatoriaus ir (arba) investuotojo, ir (arba) rėmėjo vaidmenį (-is).

040, 070 ir 100

PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS

KPR 4 straipsnio1 dalies 61 ir 62 punktai.

020, 050, 080 ir 110

PAKARTOTINIS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS

KPR 4 straipsnio 1 dalies 63 punktas.

030–050

ĮSTAIGA INICIATORĖ

KPR 4 straipsnio 1 dalies 13 punktas.

060–080

ĮSTAIGA INVESTUOTOJA

Kredito įstaiga, pakeitimo vertybiniais popieriais sandoryje, kurio atžvilgiu ji nėra nei iniciatorė, nei rėmėja, turinti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų.

090–110

ĮSTAIGA RĖMĖJA

KPR 4 straipsnio 1 dalies 14 punktas. Jeigu įstaiga rėmėja vertybiniais popieriais keičia ir nuosavą turtą, ji užpildo įstaigai iniciatorei skirtas eilutes, pateikdama informaciją apie vertybiniais popieriais keičiamą nuosavą turtą.

120–210

BENDROS ĮVERTINTŲ GRYNŲJŲ ILGŲJŲ IR TRUMPŲJŲ POZICIJŲ SUMOS SUSKIRSTYMAS PAGAL PAGRINDINĘ POZICIJOS RŪŠĮ

KPR 337 straipsnio 4 dalies paskutinis sakinys

Suskirstymas pagal pagrindinio turto rūšis atliekamas pagal SEC detaliąją formą (skiltis „Rūšis“):

—

–

1

–

gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka;

—

–

2

–

komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka;

—

–

3

–

iš kredito kortelių gautinos sumos;

—

–

4

–

išperkamoji nuoma;

—

–

5

–

paskolos įmonėms arba MVĮ (laikomoms įmonėmis);

—

–

6

–

vartojimo paskolos;

—

–

7

–

iš prekybos gautinos sumos;

—

–

8

–

kitas turtas;

—

–

9

–

padengtos obligacijos;

—

–

10

–

kiti įsipareigojimai;

Kiekvieno pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, kai turto paketą sudaro skirtingų rūšių turtas, įstaiga remiasi svarbiausios rūšies turtu.

5.3.   C 20.00. RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS SPECIFINEI RIZIKAI, SUSIJUSIAI SU KORELIACINĖS PREKYBOS PORTFELIUI PRISKIRTOMIS POZICIJOMIS (MKR SA CTP)

5.3.1.   Bendrosios pastabos

145.

Šioje formoje prašoma pateikti informaciją apie koreliacinės prekybos portfelio pozicijas (CTP, kuras sudaro pakeitimo vertybiniais popieriais, n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinių finansinių priemonių ir kitos CTP pozicijos, įtrauktos pagal 338 straipsnio 3 dalį), bei atitinkamus nuosavų lėšų reikalavimus pagal standartizuotą metodą.

146.

MKR SA CTP formoje nustatomas nuosavų lėšų reikalavimas tik specifinei koreliacinės prekybos portfeliui priskirtų pozicijų rizikai padengti pagal KPR 335 straipsnį kartu su KPR 338 straipsnio 2 ir 3 dalimis. Jeigu CTP prekybos knygos pozicijos yra apdraustos kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, taikomi KPR 346 ir 347 straipsniai. Visoms CTP prekybos knygos pozicijoms nurodyti yra skirta tik viena forma, nepaisant to, ar įstaiga kiekvienos pozicijos rizikos koeficientui nustatyti pagal KPR trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyrių taiko standartizuotą metodą, ar vidaus reitingais pagrįstą metodą. Nuosavų lėšų reikalavimai bendrai šių pozicijų rizikai padengti nurodomi MKR SA TDI arba MKR IM formoje.

147.

Pagal šios formos struktūrą pakeitimo vertybiniais popieriais, n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinių finansinių priemonių ir kitos CTP pozicijos yra atskiriamos. Todėl pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos visada nurodomos 030, 060 arba 090 eilutėje (pagal tai, koks vaidmuo pakeitimo vertybiniais popieriais sandoryje tenka įstaigai). N-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės visada nurodomos 110 eilutėje. „Kitos CTP pozicijos“ nėra nei pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, nei n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės (apibrėžtis pateikta KPR 338 straipsnio 3 dalyje), bet yra akivaizdžiai susijusios (dėl ketinimo taikyti apsidraudimo priemonę) su viena iš tų pozicijų. Todėl jos nurodomos arba prie dalies „Pakeitimas vertybiniais popieriais“, arba prie dalies „N-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės“.

148.

Pozicijos, kurioms taikomas 1 250 % rizikos koeficientas, taip pat gali būti atskaitytos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (žr. KPR 243 straipsnio 1 dalies b punktą, 244 straipsnio 1 dalies b punktą ir 258 straipsnį). Tokiu atveju šias pozicijas reikia nurodyti CA1 formos 460 eilutėje.

5.3.2.   Nurodymai dėl konkrečių pozicijų

Skiltys

010–020

VISOS POZICIJOS (ILGOSIOS IR TRUMPOSIOS)

KPR 102 straipsnis ir 105 straipsnio 1 dalis dėl koreliacinės prekybos portfeliui priskirtų pozicijų pagal KPR 338 straipsnio 2 ir 3 dalis. Dėl pozicijų skirstymo į ilgąsias ir trumpąsias pozicijas, kuris taikomas ir bendrosioms šių pozicijų sumoms, žr. KPR 328 straipsnio 2 dalį.

030–040

(–) POZICIJOS, ATSKAITOMOS IŠ NUOSAVŲ LĖŠŲ (ILGOSIOS IR TRUMPOSIOS)

KPR 258 straipsnis.

050–060

GRYNOSIOS POZICIJOS (ILGOSIOS IR TRUMPOSIOS)

KPR 327–329 ir 334 straipsniai. Dėl pozicijų skirstymo į ilgąsias ir trumpąsias pozicijas žr. KPR 328 straipsnio 2 dalį.

070–400

GRYNŲJŲ POZICIJŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL RIZIKOS KOEFICIENTĄ (SA IR IRB)

KPR 251 straipsnis (1 lentelė) ir 261 straipsnio 1 dalis (4 lentelė).

160 ir 330

KITOS

Kiti, ankstesnėse skiltyse atskirai nenurodyti, rizikos koeficientai.

N-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinių finansinių priemonių atveju nurodomos tik tos priemonės, kurios nėra vertinamos išorės reitingais. Išorės reitingais vertinamos n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo išvestinės finansinės priemonės yra arba nurodomos MKR SA TDI formoje (321 eilutėje) arba, jei yra įtrauktos į CTP, priskiriamos prie atitinkamo rizikos koeficiento skilties.

170–180 ir 360–370

1 250 %

KPR 251 straipsnis (1 lentelė) ir 261 straipsnio 1 dalis (4 lentelė).

190–200 ir 340–350

PRIEŽIŪRINĖS FORMULĖS METODAS

KPR 337 straipsnio 2 dalis kartu su 262 straipsniu.

210/380

SKAIDRUMO METODAS

SA metodas: KPR 253, 254 straipsniai ir 256 straipsnio 5 dalis. Pagal skaidrumo metodą pildomose skiltyse nurodomi visi nereitinguotųjų pozicijų atvejai, kai rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal pagrindinį pozicijų portfelį (vidutinis grupės rizikos koeficientas, didžiausias grupės rizikos koeficientas arba naudojamas koncentracijos koeficientas).

IRB metodas: KPR 263 straipsnio 2 ir 3 dalys. Dėl išankstinės amortizacijos žr. KPR 265 straipsnio 1 dalį ir 256 straipsnio 5 dalį.

220–230 ir 390–400

VIDINIO VERTINIMO METODAS

KPR 259 straipsnio 3 ir 4 dalys.

410–420

PRIEŠ APRIBOJIMĄ: ĮVERTINTOS GRYNOSIOS ILGOSIOS/TRUMPOSIOS POZICIJOS

338 straipsnis, neatsižvelgiant į KPR 335 straipsnyje numatytą pasirinkimo galimybę.

430–440

PO APRIBOJIMO:

338 straipsnis, atsižvelgiant į KPR 335 straipsnyje numatytą pasirinkimo galimybę.

450

BENDRA NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMO SUMA

Nuosavų lėšų reikalavimas nustatomas kaip didesnioji iš šių sumų: i) kapitalo poreikio specifinei rizikai padengti koeficientas, kuris būtų taikomas tik grynosioms ilgosioms pozicijoms (430 skiltis), arba ii) kapitalo poreikio specifinei rizikai padengti koeficientas, kuris būtų taikomas tik grynosioms trumposioms pozicijoms (440 skiltis).


Eilutės

010

BENDRA POZICIJŲ SUMA

Bendra neapmokėta pozicijų (turimų koreliacinės prekybos portfelyje) suma, kurią nurodo įstaiga, atliekanti iniciatoriaus, investuotojo arba rėmėjo vaidmenį (– is).

020–040

ĮSTAIGA INICIATORĖ

KPR 4 straipsnio 13 dalis.

050–070

ĮSTAIGA INVESTUOTOJA

Kredito įstaiga, pakeitimo vertybiniais popieriais sandoryje, kurio atžvilgiu ji nėra nei iniciatorė, nei rėmėja, turinti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų.

080–100

ĮSTAIGA RĖMĖJA

KPR 4 straipsnio 14 dalis. Jeigu įstaiga rėmėja vertybiniais popieriais keičia ir nuosavą turtą, ji užpildo įstaigai iniciatorei skirtas eilutes, pateikdama informaciją apie vertybiniais popieriais keičiamą nuosavą turtą.

030, 060 ir 090

PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS

Koreliacinės prekybos portfelis apima pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestines finansines priemones ir gali apimti kitas apsidraudimo pozicijas, kurios atitinka KPR 338 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus kriterijus.

Pakeitimo vertybiniais popieriais išvestinių finansinių priemonių pozicijos, kurios sudaro proporcingą dalį, taip pat pozicijos, kuriomis apdraudžiamos CTP pozicijos, yra įtraukiamos į eilutę „Kitos CTP pozicijos“.

110

N-TOJO ĮSIPAREIGOJIMŲ NEĮVYKDYMO KREDITO IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS

Čia nurodomos n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės, apdraustos n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis pagal KPR 347 straipsnį.

Įstaigos iniciatorės, investuotojos ir rėmėjos pozicijos netinka, kad būtų įtrauktos į n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestines finansines priemones. Todėl n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo išvestinių finansinių priemonių negalima suskirstyti taip kaip pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų..

040, 070, 100 ir 120

KITOS CTP POZICIJOS

Įtraukiamos šios pozicijos:

—

pakeitimo vertybiniais popieriais išvestinių finansinių priemonių pozicijos, kurios sudaro proporcingą dalį, taip pat pozicijos, kuriomis apdraudžiamos CTP pozicijos, yra įtraukiamos į eilutę „Kitos CTP pozicijos“;

—

CTP pozicijos, apdraustos kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis pagal KPR 346 straipsnį;

—

kitos pozicijos, kurios atitinka KPR 338 straipsnio 3 dalį.

5.4.   C 21.00. RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTAS METODAS, TAIKOMAS NUOSAVYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ POZICIJOS RIZIKAI (MKR SA EQU)

5.4.1.   Bendrosios pastabos

149.

Šioje formoje prašoma pateikti informaciją apie pozicijas ir jas atitinkančius nuosavų lėšų reikalavimus nuosavybės vertybinių popierių pozicijos, kuri yra prekybos knygoje ir kuriai taikomas standartizuotas metodas, rizikai padengti.

150.

Forma užpildoma atskirai nurodant bendrą sumą ir duomenis pagal nekintamą, iš anksto nustatytą rinkų sąrašą, kurį sudaro: Bulgarija, Kroatija, Čekija, Danija, Egiptas, Vengrija, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Lenkija, Rumunija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Albanija, Japonija, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Rusijos Federacija, Serbija, Šveicarija, Turkija, Ukraina, JAV, euro zona ir dar viena forma visoms kitoms rinkoms. Pagal šį informacijos pateikimo reikalavimą sąvoka „rinka“ suprantama kaip „šalis“.

5.4.2.   Nurodymai dėl konkrečių pozicijų

Skiltys

010–020

VISOS POZICIJOS (ILGOSIOS IR TRUMPOSIOS)

KPR 102 straipsnis ir 105 straipsnio 1 dalis. Tai bendrosios pozicijos, neatėmus priemonių, bet atskaičius platinamas pozicijas, kurias yra pasirašiusios arba kurių nupirkimą patvirtino trečiosios šalys (KPR 345 straipsnio antras sakinys).

030–040

GRYNOSIOS POZICIJOS (ILGOSIOS IR TRUMPOSIOS)

KPR 327, 329, 332, 341 ir 345 straipsniai.

050

POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMAS KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS

Tos grynosios pozicijos, kurioms pagal įvairius KPR trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyriuje aptartus metodus yra taikomas kapitalo poreikio koeficientas. Kapitalo poreikio koeficientas turi būti apskaičiuojamas kiekvienai nacionalinei rinkai atskirai.

060

NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI

Atitinkamos pozicijos kapitalo poreikio koeficientas pagal KPR trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyrių.

070

BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA

KPR 92 straipsnio 4 dalies b punktas. Rezultatas, gautas nuosavų lėšų reikalavimus padauginus iš 12,5.


Eilutės

010–130

NUOSAVYBĖS VERTYBINIAI POPIERIAI PREKYBOS KNYGOJE

Nuosavų lėšų reikalavimai pozicijos rizikai padengti pagal KPR 92 straipsnio 3 dalies b punkto i papunktį ir trečios dalies IV antraštinės dalies 3 skyrių.

020–040

BENDROJI RIZIKA

Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos, susijusios su bendrąja rizika (KPR 343 straipsnis), ir jas atitinkantis nuosavų lėšų reikalavimas pagal KPR trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyriaus 3 skirsnį.

Abu skirstymai (021/022 ir 030/040) yra susiję su visomis pozicijomis, kuris susijusios su bendrąja rizika.

021 ir 022 eilutėse informaciją prašoma suskirstyti pagal priemonę. Tik 030 ir 040 eilutėse pateikiamas skirstymas yra naudojamas nuosavų lėšų reikalavimams apskaičiuoti.

021

Išvestinės finansinės priemonės

Išvestinės finansinės priemonės, įtraukiamos apskaičiuojant prekybos knygos pozicijų nuosavybės vertybinių popierių riziką, jei taikoma, atsižvelgiant į 329 ir 332 straipsnius.

022

Kitas turtas ir įsipareigojimai

Kitos priemonės, ne išvestinės finansinės priemonės, įtraukiamos apskaičiuojant prekybos knygos pozicijų nuosavybės vertybinių popierių riziką.

030

Akcijų indeksų ateities sandoriai, kuriais prekiaujama biržoje, kurie yra plačiai diversifikuoti ir kuriems yra taikomas specialus metodas

Akcijų indeksų ateities sandoriai, kuriais prekiaujama biržoje, kurie yra plačiai diversifikuoti ir kuriems yra taikomas specialus metodas pagal KPR 344 straipsnio 1 ir 4 dalis. Šios pozicijos yra susijusios tik su bendrąja rizika ir atitinkamai jos negali būti nurodomos 050 eilutėje.

040

Kiti nuosavybės vertybiniai popieriai, ne akcijų indeksų ateities sandoriai, kuriais prekiaujama biržoje, kurie yra plačiai diversifikuoti

Kitos nuosavybės vertybinių popierių pozicijos, kurios yra susijusios su specifine rizika, ir jas atitinkantys nuosavų lėšų reikalavimai pagal KPR 343 straipsnį ir 344 straipsnio 3 dalį.

050

SPECIFINĖ RIZIKA

Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos, kurios yra susijusios su specifine rizika, ir ją atitinkantys nuosavų lėšų reikalavimai pagal KPR 342 straipsnį ir 344 straipsnio 4 dalį.

080

SPECIALUS METODAS KIS POZICIJŲ RIZIKAI

KPR šios pozicijos nėra aiškiai priskirtos prie palūkanų normų ar nuosavybės vertybinių popierių rizikos. Teikiant informaciją šios pozicijos nurodomos MKR SA EQU formoje.

KIS pozicijos, jeigu kapitalo reikalavimas yra apskaičiuojamas pagal KPR 348 straipsnio 1 dalį. Taikoma, kai pozicijoms, kurias sudaro KIS arba pagrindinės priemonės, nėra taikomi KPR trečios dalies IV antraštinės dalies 5 skyriuje nurodyti metodai (žr. „Vidaus modelių naudojimas nuosavų lėšų reikalavimui apskaičiuoti“).

Jeigu taikomas specialus metodas pagal KPR 348 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį, nurodoma suma yra 32 % atitinkamos grynosios KIS pozicijos. Jeigu taikomas specialus metodas pagal KPR 348 straipsnio 1 dalies antrą sakinį, nurodoma suma yra mažesnioji iš šių: 32 % atitinkamos grynosios KIS pozicijos arba skirtumas tarp 40 % šios grynosios pozicijos ir nuosavų lėšų reikalavimų, kurie kyla dėl užsienio valiutos kurso rizikos, susijusios su šia KIS pozicija.

Jeigu yra taikomas KPR 350 straipsnyje nurodytas specialus metodas, šios pozicijos nurodomos pagal pagrindines investicijas. Todėl šios pozicijos būtų nurodomos atitinkamose MKR SA TDI arba MKR SA EQU formos eilutėse.

090–130

PAPILDOMI REIKALAVIMAI PASIRINKIMO SANDORIAMS (NE DELTA RIZIKA)

KPR 329 straipsnio 2 ir 3 dalys.

Papildomi reikalavimai pasirinkimo sandoriams, susijusiems su ne delta rizika, nurodomi pagal skaičiavimui taikytą metodą.

5.5.   C 22.00. RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTI METODAI, TAIKOMI UŽSIENIO VALIUTOS KURSO RIZIKAI (MKR SA FX)

5.5.1.   Bendrosios pastabos

151.

Šioje formoje įstaigos pateikia informaciją apie kiekvienos valiutos pozicijas (įskaitant ataskaitose nurodomą valiutą) ir atitinkamus nuosavų lėšų reikalavimus užsienio valiutos kurso rizikai padengti pagal standartizuotą metodą. Pozicija apskaičiuojama kiekvienai valiutai (įskaitant euro), auksui ir KIS pozicijoms. Šios formos 100–470 eilutės pildomos net jeigu įstaigoms nereikia apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimų užsienio valiutos kurso rizikai padengti pagal KPR 351 straipsnį.

152.

Papildomi formos straipsniai užpildomi atskirai visoms Europos Sąjungos valstybių narių valiutoms ir šioms valiutoms: USD, CHF, JPY, RUB, TRY, AUD, CAD, RSD, ALL, UAH, MKD, EGP, ARS, BRL, MXN, HKD, ICK, TWD, NZD, NOK, SGD, KRW, CNY, taip pat visoms kitoms valiutoms.

5.5.2.   Nurodymai dėl konkrečių pozicijų

Skiltys

020–030

VISOS POZICIJOS (ILGOSIOS IR TRUMPOSIOS)

Bendrosios pozicijos, kurias sudaro turtas, gautinos sumos ir panašūs straipsniai, nurodyti KPR 352 straipsnio 1 dalyje. Pagal 352 straipsnio 2 dalį, gavus kompetentingų institucijų leidimą, nenurodomos pozicijos, kurias įstaiga prisiėmė, kad apsidraustų nuo neigiamo valiutos kurso poveikio jos koeficientams pagal 92 straipsnio 1 dalį, taip pat pozicijos, kurios yra susijusios su straipsniais, jau atskaitytais skaičiuojant nuosavas lėšas.

040–050

GRYNOSIOS POZICIJOS (ILGOSIOS IR TRUMPOSIOS)

KPR 352 straipsnio 3 dalis ir 4 dalies pirmas ir antras sakiniai bei 353 straipsnis.

Grynosios pozicijos yra apskaičiuojamos kiekviena valiuta, todėl vienu metu gali susidaryti ir ilgosios, ir trumposios pozicijos.

060–080

POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMAS KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS

KPR 352 straipsnio 4 dalis, 353 ir 354 straipsniai.

060–070

POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMAS KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS (ILGOSIOS IR TRUMPOSIOS)

Ilgosios ir trumposios grynosios pozicijos kiekviena valiuta yra apskaičiuojamos iš bendros ilgųjų pozicijų sumos atimant bendrą trumpųjų pozicijų sumą.

Ilgosios grynosios pozicijos kiekvienos operacijos valiuta yra sudedamos, taip apskaičiuojant ilgąją grynąją poziciją ta valiuta.

Trumposios grynosios pozicijos kiekvienos operacijos valiuta yra sudedamos, taip apskaičiuojant trumpąją grynąją poziciją ta valiuta.

Nesuderintos pozicijos yra pridedamos prie pozicijų, kurioms taikomas kapitalo poreikio kitomis valiutomis koeficientas (030 eilutė, 060 arba 070 skiltis) pagal tai, ar jos yra trumposios, ar ilgosios.

080

POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMAS KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS (SUDERINTOS)

Artimai susijusių valiutų suderintos pozicijos.

 

RIZIKOS KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS (%)

Kaip apibrėžta 351 ir 354 straipsniuose, rizikos kapitalo poreikio koeficientas procentais.

090

NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI

Atitinkamos pozicijos kapitalo poreikio koeficientas pagal KPR trečios dalies IV antraštinės dalies 3 skyrių.

100

BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA

KPR 92 straipsnio 4 dalies b punktas. Rezultatas, gautas nuosavų lėšų reikalavimus padauginus iš 12,5.


Eilutės

010

BENDRA POZICIJŲ KITOMIS VALIUTOMIS NEI NURODOMA ATASKAITOSE SUMA

Pozicijos kitomis valiutomis nei ataskaitose nurodoma valiuta ir atitinkami nuosavų lėšų reikalavimai pagal KPR 92 straipsnio 3 dalies c punkto i papunktį ir 352 straipsnio 2 ir 4 dalis (dėl keitimo į ataskaitose nurodomą valiutą).

020

ARTIMAI TARPUSAVYJE SUSIJUSIOS VALIUTOS

Pozicijos ir jas atitinkantys nuosavų lėšų reikalavimai KPR 354 straipsnyje nurodytoms valiutoms.

030

VISOS KITOS VALIUTOS (įskaitant KIS, vertinamus kitomis valiutomis)

Pozicijos ir jas atitinkantys nuosavų lėšų reikalavimai valiutoms, kurioms taikoma bendra KPR 351 straipsnyje ir 352 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodyta tvarka.

Informacijos teikimas apie KIS, vertinamus kitomis valiutomis pagal KPR 353 straipsnį.

KIS, kurie apskaičiuojant kapitalo poreikį vertinami kita valiuta, taikoma dvejopa tvarka:

1.

Modifikuotas aukso metodas, jeigu KIS investicijų kryptis nėra žinoma (taikoma tiems KIS, kurie turi būti pridėti prie įstaigos bendros atvirosios užsienio valiutos kurso pozicijos sumos).

2.

Jeigu KIS investicijų kryptis yra žinoma, KIS pridedami prie bendros atvirosios užsienio valiutos kurso pozicijos (ilgosios arba trumposios, tai priklauso nuo KIS veiklos krypties).

Teikiant informaciją apie KIS atitinkamai atsižvelgiama į kapitalo poreikio apskaičiavimą.

040

AUKSAS

Pozicijos ir jas atitinkantys nuosavų lėšų reikalavimai valiutoms, kurioms taikoma bendra KPR 351 straipsnyje ir 352 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodyta tvarka.

050–060

PAPILDOMI REIKALAVIMAI PASIRINKIMO SANDORIAMS (NE DELTA RIZIKA)

KPR 352 straipsnio 5 ir 6 dalys.

Papildomi reikalavimai pasirinkimo sandoriams, susijusiems su ne delta rizika, nurodomi pagal skaičiavimui taikytą metodą.

100–120

Bendros pozicijų sumos suskirstymas (įskaitant ataskaitose nurodomą valiutą) pagal pozicijų rūšį

Bendra pozicijų suma suskirstoma į išvestinių finansinių priemonių, kito turto ir įsipareigojimų ir nebalansinius straipsnius.

100

Kitas turtas ir įsipareigojimai, išskyrus nebalansinius straipsnius ir išvestines finansines priemones

Čia nurodomos į 110 arba 120 eilutę neįtrauktos pozicijos.

110

Nebalansiniai straipsniai

Į KPR I priedą įtraukti straipsniai, išskyrus tuos, kurie įtraukti kaip vertybinių popierių finansavimo sandoriai ir ilgalaikiai atsiskaitymo sandoriai arba straipsniai pagal įpareigojančius kryžminės produktų užskaitos susitarimus.

120

Išvestinės finansinės priemonės

Pozicijos, kurių vertė apskaičiuojama pagal KPR 352 straipsnį.

130–480

PAPILDOMI STRAIPSNIAI: VALIUTOS POZICIJOS

Papildomi formos straipsniai užpildomi atskirai visoms Europos Sąjungos valstybių narių valiutoms ir šioms valiutoms: USD, CHF, JPY, RUB, TRY, AUD, CAD, RSD, ALL, UAH, MKD, EGP, ARS, BRL, MXN, HKD, ICK, TWD, NZD, NOK, SGD, KRW, CNY, taip pat visoms kitoms valiutoms.

5.6.   C 23.00. RINKOS RIZIKA. STANDARTIZUOTI METODAI, TAIKOMI BIRŽOS PREKĖMS (MKR SA COM)

5.6.1.   Bendrosios pastabos

153.

Šioje formoje prašoma pateikti informaciją apie biržos prekių pozicijas ir atitinkamus nuosavų lėšų reikalavimus pagal standartizuotą metodą.

5.6.2.   Nurodymai dėl konkrečių pozicijų

Skiltys

010–020

VISOS POZICIJOS (ILGOSIOS IR TRUMPOSIOS)

Bendrosios ilgosios/trumposios pozicijos, laikomos tos pačios biržos prekės pozicijomis pagal KPR 357 straipsnio 1 ir 4 dalis (taip pat žr. KPR 359 straipsnio 1 dalį).

030–040

GRYNOSIOS POZICIJOS (ILGOSIOS IR TRUMPOSIOS)

Kaip apibrėžta KPR 357 straipsnio 3 dalyje.

050

POZICIJOS, KURIOMS TAIKOMAS KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS

Tos grynosios pozicijos, kurioms pagal įvairius KPR trečios dalies IV antraštinės dalies 4 skyriuje aptartus metodus yra taikomas kapitalo poreikio koeficientas.

060

NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI

Atitinkamos pozicijos kapitalo poreikio koeficientas pagal KPR trečios dalies IV antraštinės dalies 4 skyrių.

070

BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA

KPR 92 straipsnio 4 dalies b punktas. Rezultatas, gautas nuosavų lėšų reikalavimus padauginus iš 12,5.


Eilutės

010

BENDRA BIRŽOS PREKIŲ POZICIJŲ SUMA

Biržos prekių pozicijos ir jas atitinkantys nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti pagal KPR 92 straipsnio 3 dalies c punkto iii papunktį ir trečios dalies IV antraštinės dalies 4 skyrių.

020–060

POZICIJOS PAGAL BIRŽOS PREKIŲ KATEGORIJĄ

Teikiant informaciją biržos prekės suskirstomos į keturias pagrindines biržos prekių grupes, nurodytas KPR 361 straipsnio 2 lentelėje.

070

TERMINŲ ATITIKIMO METODAS

Biržos prekių pozicijos, kurioms taikomas KPR 359 straipsnyje nurodytas terminų atitikimo metodas.

080

IŠPLĖSTASIS TERMINŲ ATITIKIMO METODAS

Biržos prekių pozicijos, kurioms taikomas KPR 361 straipsnyje nurodytas išplėstasis terminų atitikimo metodas.

090

SUPAPRASTINTAS METODAS

Biržos prekių pozicijos, kurioms taikomas KPR 360 straipsnyje nurodytas supaprastintas metodas.

100–140

PAPILDOMI REIKALAVIMAI PASIRINKIMO SANDORIAMS (NE DELTA RIZIKA)

KPR 358 straipsnio 4 dalis.

Papildomi reikalavimai pasirinkimo sandoriams, susijusiems su ne delta rizika, nurodomi pagal skaičiavimui taikytą metodą.

5.7.   C 24.00. RINKOS RIZIKOS VIDAUS MODELIS (MKR IM)

5.7.1.   Bendrosios pastabos

154.

Šioje formoje VaR ir VaR nepalankiausiomis sąlygomis (sVaR) reikšmės suskirstomos pagal įvairią rinkos riziką (skolos, nuosavybės vertybinių popierių, užsienio valiutos kurso, biržos prekių kainų) ir pateikiami kiti, apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus svarbūs, duomenys.

155.

Paprastai tai, kaip informacija pateikiama, priklauso nuo įstaigos modelio struktūros, ar jos nurodo bendrosios ir specifinės rizikos duomenis atskirai, ar kartu. Tą patį galima pasakyti apie VAR/VaR nepalankiausiomis sąlygomis (Stress–Var) išskaidymą pagal rizikos kategoriją (palūkanų normos riziką, nuosavybės vertybinių popierių riziką, biržos prekių kainos riziką ir užsienio valiutos kurso riziką). Įstaiga gali atsisakyti teikti išskaidytus duomenis, kaip nurodyta pirmiau, jeigu įrodo, kad šiuos duomenis teikti būtų pernelyg sudėtinga.

5.7.2.   Nurodymai dėl konkrečių pozicijų

Skiltys

030–040

VaR

Tai maksimalus galimas nuostolis, kuris susidarytų dėl kainų pokyčio su nustatyta tikimybe per tam tikrą laikotarpį.

030

Multiplikatoriaus koeficientas (mc) x praėjusių 60 darbo dienų VaR vidurkis (VaRavg)

KPR 364 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis ir 365 straipsnio 1 dalis.

040

Praėjusios dienos VaR (VaRt – 1)

KPR 364 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis ir 365 straipsnio 1 dalis.

050–060

VaR nepalankiausiomis sąlygomis

Tai didžiausias galimas nuostolis dėl kainų pokyčio su nustatyta tikimybe per tam tikrą laikotarpį, naudojant įvestis, suderintas su nepertraukiamo labai nepalankių finansinių sąlygų 12 mėnesių laikotarpio duomenimis, susijusiais su įstaigos portfeliu.

050

Multiplikatoriaus koeficientas (mc) x praėjusių 60 darbo dienų vidurkis (SVaRavg)

KPR 364 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis ir 365 straipsnio 1 dalis.

060

Paskutinis turimas matas (SVaRt – 1)

KPR 364 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis ir 365 straipsnio 1 dalis.

070–080

PAPILDOMOS ĮSIPAREIGOJIMŲ NEĮVYKDYMO RIZIKOS IR POKYČIŲ RIZIKOS KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS

Tai maksimalus galimas nuostolis dėl kainų pokyčio, susijusio su įsipareigojimų neįvykdymu ir pokyčių rizika, apskaičiuotas pagal KPR 364 straipsnio 2 dalies b punktą kartu su trečios dalies IV antraštinės dalies 5 skyriaus 4 skirsniu.

070

12 savaičių mato vidurkis

KPR 364 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktis kartu su trečios dalies IV antraštinės dalies 5 skyriaus 4 skirsniu.

080

Paskutinis matas

KPR 364 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktis kartu su trečios dalies IV antraštinės dalies 5 skyriaus 4 skirsniu.

090–110

VISŲ KAINŲ RIZIKOS KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS CTP

090

APATINĖ RIBA

KPR 364 straipsnio 3 dalies c punktas.

= 8 % kapitalo poreikio koeficiento, kuris būtų apskaičiuojamas pagal KPR 338 straipsnio 1 dalį visoms pozicijoms, kurioms taikomas kapitalo poreikio „visiems kainų rizikos veiksniams“ koeficientas.

100–110

12 SAVAIČIŲ MATO VIDURKIS IR PASKUTINIS MATAS

364 straipsnio 3 dalies b punktas.

110

PASKUTINIS MATAS

364 straipsnio 3 dalies a punktas.

120

NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI

Kaip nurodyta KPR 364 straipsnyje, atsižvelgiama į visus rizikos veiksnius ir koreliacijos poveikį, jei taikoma, taip pat į papildomą įsipareigojimų neįvykdymo ir pokyčių riziką, visus kainų rizikos veiksnius pagal CTP, bet neįskaitomi pakeitimo vertybiniais popieriais kapitalo poreikio koeficientai, taikomi pakeitimui vertybiniais popieriais ir n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinei finansinei priemonei pagal KPR 364 straipsnio 2 dalį.

130

BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA

KPR 92 straipsnio 4 dalies b punktas. Rezultatas, gautas nuosavų lėšų reikalavimus padauginus iš 12,5.

140

Nukrypimų skaičius (per 250 praėjusių darbo dienų)

Kaip nurodyta KPR 366 straipsnyje.

150–160

VaR multiplikatoriaus koeficientas (mc) ir SVaR multiplikatoriaus koeficientas (ms)

Kaip nurodyta KPR 366 straipsnyje.

170–180

NUMANOMAS KAPITALO POREIKIS APATINEI CTP RIBAI: ĮVERTINTOS GRYNOSIOS ILGOSIOS/TRUMPOSIOS POZICIJOS PRITAIKIUS APRIBOJIMĄ

Nurodant sumas, naudojamas apatinei kapitalo poreikio koeficiento ribai nustatyti visiems kainų rizikos veiksniams pagal KPR 364 straipsnio 3 dalies c punktą, atsižvelgiama į pasirinkimo galimybę, numatytą KPR 335 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad įstaiga gali apriboti vertinimo rezultatą ir grynąją poziciją didžiausio galimo nuostolio, susijusio su įsipareigojimų neįvykdymu, suma.


Eilutės

010

BENDRA POZICIJŲ SUMA

Atitinka pozicijos, užsienio valiutos kurso ir biržos prekių kainos rizikos, nurodytų KPR 363 straipsnio 1 dalyje, dalį, susijusią su rizikos veiksniais, nurodytais KPR 367 straipsnio 2 dalyje.

030–060 (VAR ir VAR nepalankiausiomis sąlygomis) skiltyse bendrų sumų eilutėje nurodytos reikšmės nėra lygios išskaidytoms atitinkamų rizikos komponentų VAR/VAR nepalankiausiomis sąlygomis reikšmėms. Taigi išskaidymas nurodomas papildomuose straipsniuose.

020

SKOLOS PRIEMONĖS, KURIOMIS PREKIAUJAMA

KPR 363 straipsnio 1 dalyje nurodytos pozicijos rizikos dalis, susijusi su palūkanų normos rizikos veiksniais, kaip nurodyta KPR 367 straipsnio 2 dalyje.

030

SKOLOS PRIEMONĖS, KURIOMIS PREKIAUJAMA. BENDROJI RIZIKA

Bendroji rizika, apibrėžta KPR 362 straipsnyje.

040

SKOLOS PRIEMONĖS, KURIOMIS PREKIAUJAMA. SPECIFINĖ RIZIKA

Specifinė rizika, apibrėžta KPR 362 straipsnyje.

050

NUOSAVYBĖS VERTYBINIAI POPIERIAI

KPR 363 straipsnio 1 dalyje nurodytos pozicijos rizikos dalis, susijusi su nuosavybės vertybinių popierių rizikos veiksniais, kaip nurodyta KPR 367 straipsnio 2 dalyje.

060

NUOSAVYBĖS VERTYBINIAI POPIERIAI. BENDROJI RIZIKA

Bendroji rizika, apibrėžta KPR 362 straipsnyje.

070

NUOSAVYBĖS VERTYBINIAI POPIERIAI. SPECIFINĖ RIZIKA

Specifinė rizika, apibrėžta KPR 362 straipsnyje.

080

UŽSIENIO VALIUTOS KURSO RIZIKA

KPR 363 straipsnio 1 dalis ir 367 straipsnio 2 dalis.

090

BIRŽOS PREKIŲ KAINOS RIZIKA

KPR 363 straipsnio 1 dalis ir 367 straipsnio 2 dalis.

100

BENDRA BENDROSIOS RIZIKOS SUMA

Rinkos rizika, kurią sukelia skolos priemonių, kuriomis prekiaujama, nuosavybės vertybinių popierių, užsienio valiutos kurso ir biržos prekių kainų bendra dinamika rinkoje. Bendrosios rizikos VAR, susijusi su visais rizikos veiksniais (jei taikoma, atsižvelgiant į koreliacijos poveikį).

110

BENDRA SPECIFINĖS RIZIKOS SUMA

Skolos priemonių, kuriomis prekiaujama, ir nuosavybės vertybinių popierių specifinės rizikos sudedamoji dalis. Prekybos knygos nuosavybės vertybinių popierių ir skolos priemonių, kuriomis prekiaujama, specifinės rizikos VAR (jei taikoma, atsižvelgiant į koreliacijos poveikį).

5.8.   C 25.00. KREDITO VERTINIMO KOREGAVIMO RIZIKA (CVA)

5.8.1.   Nurodymai dėl konkrečių pozicijų

Skiltys

010

Pozicijos vertė

KPR 271 straipsnis pagal KPR 382 straipsnį.

Bendra pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui suma pagal visus sandorius, kuriems taikomas kapitalo poreikio CVA rizikai koeficientas.

020

Iš jų: ne biržos išvestinės finansinės priemonės

KPR 271 straipsnis pagal KPR 382 straipsnio 1 dalį.

Bendros sandorio šalies kredito rizikos pozicijos dalis, susijusi tik su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. IMM taikančios įstaigos, turinčios ne biržos išvestinių finansinių priemonių ir vertybinių popierių finansavimo sandorių, priklausančių tai pačiai užskaitos grupei, šios informacijos neprivalo teikti.

030

Iš jų: vertybinių popierių finansavimo sandoriai (VPFS)

KPR 271 straipsnis pagal KPR 382 straipsnio 2 dalį.

Bendros sandorio šalies kredito rizikos pozicijos dalis, susijusi tik su VPFS išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. IMM taikančios įstaigos, turinčios ne biržos išvestinių finansinių priemonių ir vertybinių popierių finansavimo sandorių, priklausančių tai pačiai užskaitos grupei, šios informacijos neprivalo teikti.

040

MULTIPLIKATORIAUS KOEFICIENTAS (mc) × PRAĖJUSIŲ 60 DARBO DIENŲ VIDURKIS (VaRavg)

KPR 383 straipsnis pagal KPR 363 straipsnio 1 dalies d punktą.

VaR skaičiavimas remiantis rinkos rizikos vidaus modeliais.

050

PRAĖJUSIOS DIENOS VaR (VaRt – 1)

Žr. nurodymus dėl 040 skilties.

060

MULTIPLIKATORIAUS KOEFICIENTAS (mc) × PRAĖJUSIŲ 60 DARBO DIENŲ VIDURKIS (SVaRavg)

Žr. nurodymus dėl 040 skilties.

070

PASKUTINIS TURIMAS MATAS (SVaRt – 1)

Žr. nurodymus dėl 040 skilties.

080

NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI

KPR 92 straipsnio 3 dalies d punktas.

Pagal pasirinktą metodą apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimai CVA rizikai padengti.

090

BENDRA RIZIKOS POZICIJOS SUMA

KPR 92 straipsnio 4 dalies b punktas.

Reikšmė, gauta nuosavų lėšų reikalavimus padauginus iš 12,5.

 

Papildomi straipsniai

100

Sandorio šalių skaičius

KPR 382 straipsnis.

Sandorių šalių, įtrauktų apskaičiuojant nuosavas lėšas CVA rizikai padengti, skaičius.

Sandorio šalys yra viena iš įsipareigojančiųjų asmenų grupių. Jų būna tik išvestinių finansinių priemonių sandorių arba vertybinių popierių finansavimo sandorių atvejais – tais atvejais paprastai tai yra kita sutarties šalis.

110

Iš jų: kai kredito kainų skirtumui nustatyti buvo naudojama pakaitinė reikšmė

Sandorio šalių skaičius, kai kredito kainų skirtumui nustatyti vietoj tiesiogiai stebimų rinkos duomenų buvo naudojama pakaitinė reikšmė.

120

PATIRIAMAS CVA

Pagal apskaitos nuostatas dėl sumažėjusio išvestinių finansinių priemonių šalių kreditingumo.

130

VIENO PAVADINIMO CDS

KPR 386 straipsnio 1 dalies a punktas.

Bendra tariamoji vieno pavadinimo CDS, naudojamų kaip CVA rizikos apsidraudimo priemonė, suma.

140

INDEKSŲ CDS

KPR 386 straipsnio 1 dalies b punktas.

Bendra tariamoji indeksų CDS, naudojamų kaip CVA rizikos apsidraudimo priemonė, suma.


Eilutės

010

Bendra CVA rizikos suma

Atitinkama 020–040 eilučių reikšmių suma.

020

Pagal pažangųjį metodą

Pažangusis CVA rizikos metodas, kaip nurodyta KPR 383 straipsnyje.

030

Pagal standartizuotą metodą

Standartizuotas CVA rizikos metodas, kaip nurodyta KPR 384 straipsnyje.

040

Grindžiama OEM

Sumos, kurioms taikomas KPR 385 straipsnis.“

(1)  Šioje formoje apibendrinami vienų kalendorinių metų arba ataskaitinius metus sudarančio laikotarpio (t. y. nuo einamųjų metų sausio 1 d.) duomenys, kuriuos įstaigų prašoma pateikti.

(2)  „Savarankiškos įstaigos“ nėra grupės dalis ir toje šalyje, kurioje joms taikomi nuosavų lėšų reikalavimai, nekonsoliduoja savo duomenų.

III PRIEDAS

1.   Balanso ataskaita [Finansinės būklės ataskaita]

1.3.   Nuosavybė

 

Nuorodos

Suskirstymas lentelėje

Balansinė vertė

010

010

Kapitalas

1-ojo TAS 54 straipsnio r punktas, BAD 22 straipsnis

46

 

020

Apmokėtasis kapitalas

1-ojo TAS 78 straipsnio e punktas

 

 

030

Pareikalautas apmokėti, bet dar neapmokėtas kapitalas

1-ojo TAS 78 straipsnio e punktas; V priedo 2 dalies 14 punktas

 

 

040

Akcijų priedai

1-ojo TAS 78 straipsnio e punktas; KPR 4 straipsnio 1 dalies 124 punktas

46

 

050

Išleistos nuosavybės priemonės, išskyrus kapitalo priemones

V priedo 2 dalies 15–16 punktai

46

 

060

Sudėtinių finansinių priemonių nuosavybės dalis

32-ojo TAS 28–29 straipsniai; V priedo 2 dalies 15 punktas

 

 

070

Kitos išleistos nuosavybės priemonės

V priedo 2 dalies 16 punktas

 

 

080

Kita nuosavybė

2-ojo TFAS 10 straipsnis; V priedo 2 dalies 17 punktas

 

 

090

Sukauptos kitos bendrosios pajamos

KPR 4 straipsnio 1 dalies 100 punktas

46

 

095

Straipsniai, kurie nebus pergrupuoti į pelną arba nuostolius

1-ojo TAS 82A straipsnio a punktas

 

 

100

Materialusis turtas

16-ojo TAS 39–41 straipsniai

 

 

110

Nematerialusis turtas

38-ojo TAS 85–87 straipsniai

 

 

120

Aktuarinis pelnas arba (-) nuostoliai dėl nustatytų išmokų pensijų planų

1-ojo TAS 7 straipsnis

 

 

122

Ilgalaikis turtas ir perleidžiamos turto grupės, priskiriami prie laikomų parduoti

5-ojo TFAS 38 straipsnis, ĮN 12 pavyzdys

 

 

124

Kitų pripažintų pajamų ir išlaidų, susijusių su investicijomis į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones, dalis

1-ojo TAS 82 straipsnio h punktas; 28-ojo TAS 11 straipsnis

 

 

128

Straipsniai, kurie gali būti pergrupuoti į pelną arba nuostolius

1-ojo TAS 82A straipsnio a punktas

 

 

130

Grynųjų investicijų į užsienyje veikiančius ūkio subjektus apsidraudimas [veiksmingoji dalis]

39-ojo TAS 102 straipsnio a punktas

 

 

140

Užsienio valiutos keitimo skirtumai

21-ojo TAS 52 straipsnio b punktas; 21-ojo TAS 32, 38–49 straipsniai

 

 

150

Apsidraudimo išvestinės finansinės priemonės. Pinigų srautų apsidraudimo sandoriai [veiksmingoji dalis]

7-ojo TFAS 23 straipsnio c punktas; 39-ojo TAS 95–101 straipsniai

 

 

160

Parduoti laikomas finansinis turtas

7-ojo TFAS 20 straipsnio a punkto ii papunktis; 39-ojo TAS 55 straipsnio b punktas

 

 

170

Ilgalaikis turtas ir perleidžiamos turto grupės, priskiriami prie laikomų parduoti

5-ojo TFAS 38 straipsnis, ĮN 12 pavyzdys

 

 

180

Kitų pripažintų pajamų ir išlaidų, susijusių su investicijomis į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones, dalis

1-ojo TAS 82 straipsnio h punktas; 28-ojo TAS 11 straipsnis

 

 

190

Nepaskirstytasis pelnas

KPR 4 straipsnio 1 dalies 123 punktas

 

 

200

Perkainojimo rezervai

1-ojo TFAS 30 ir D5–D8 straipsniai; V priedo 2 dalies 18 punktas

 

 

210

Kiti rezervai

1-ojo TAS 54 straipsnis; 1-ojo TAS 78 straipsnio e punktas

 

 

220

Rezervai arba sukaupti nuostoliai, susiję su investicijomis į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones

28-ojo TAS 11 straipsnis; V priedo 2 dalies 19 punktas

 

 

230

Kiti

V priedo 2 dalies 19 punktas

 

 

240

(-) Supirktos nuosavos akcijos

1-ojo TAS 79 straipsnio a punkto vi papunktis; 32-ojo TAS 33–34 straipsniai, 14-oji TN, 36-oji TN; V priedo 2 dalies 20 punktas

46

 

250

Patronuojančiosios įmonės savininkams priskirtinas pelnas arba nuostoliai

27-ojo TAS 28 straipsnis; 1-ojo TAS 81B straipsnio b punkto ii papunktis

2

 

260

(-) Tarpiniai dividendai

32-ojo TAS 35 straipsnis

 

 

270

Mažumos dalys [nekontroliuojamos dalys]

27-ojo TAS 4 straipsnis; 1-ojo TAS 54 straipsnio q punktas; 27-ojo TAS 27 straipsnis

 

 

280

Sukauptos kitos bendrosios pajamos

27-ojo TAS 27–28 straipsniai; KPR 4 straipsnio 1 dalies 100 punktas

46

 

290

Kiti straipsniai

27-ojo TAS 27–28 straipsniai

46

 

300

IŠ VISO NUOSAVYBĖS

1-ojo TAS 9 straipsnio c punktas, 6-oji ĮN

46

 

310

IŠ VISO NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ

1-ojo TAS 6-oji ĮN

 

 

16.   Tam tikrų pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnių suskirstymas

16.1.   Palūkanų pajamos ir išlaidos pagal priemones ir pagal sandorio šalių sektorius

 

Einamasis laikotarpis

 

Nuorodos

Pajamos

Išlaidos

V priedo 2 dalies 95 punktas

V priedo 2 dalies 95 punktas

010

020

010

Išvestinės finansinės priemonės. Prekyba

39-ojo TAS 9 straipsnis; V priedo 2 dalies 96 punktas

 

 

020

Skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 26 punktas

 

 

030

Centriniai bankai

V priedo 1 dalies 35 punkto a papunktis

 

 

040

Valdžios sektoriaus institucijos

V priedo 1 dalies 35 punkto b papunktis

 

 

050

Kredito įstaigos

V priedo 1 dalies 35 punkto c papunktis

 

 

060

Kitos finansų bendrovės

V priedo 1 dalies 35 punkto d papunktis

 

 

070

Ne finansų bendrovės

V priedo 1 dalies 35 punkto e papunktis

 

 

080

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai

V priedo 1 dalies 27 punktas

 

 

090

Centriniai bankai

V priedo 1 dalies 35 punkto a papunktis

 

 

100

Valdžios sektoriaus institucijos

V priedo 1 dalies 35 punkto b papunktis

 

 

110

Kredito įstaigos

V priedo 1 dalies 35 punkto c papunktis

 

 

120

Kitos finansų bendrovės

V priedo 1 dalies 35 punkto d papunktis

 

 

130

Ne finansų bendrovės

V priedo 1 dalies 35 punkto e papunktis

 

 

140

Namų ūkiai

V priedo 1 dalies 35 punkto f papunktis

 

 

150

Kitas turtas

V priedo 1 dalies 51 punktas

 

 

160

Indėliai

ECB/2008/32 2 priedo 2 dalies 9 punktas

 

 

170

Centriniai bankai

V priedo 1 dalies 35 punkto a papunktis

 

 

180

Valdžios sektoriaus institucijos

V priedo 1 dalies 35 punkto b papunktis

 

 

190

Kredito įstaigos

V priedo 1 dalies 35 punkto c papunktis

 

 

200

Kitos finansų bendrovės

V priedo 1 dalies 35 punkto d papunktis

 

 

210

Ne finansų bendrovės

V priedo 1 dalies 35 punkto e papunktis

 

 

220

Namų ūkiai

V priedo 1 dalies 35 punkto f papunktis

 

 

230

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 31 punktas

 

 

240

Kiti finansiniai įsipareigojimai

V priedo 1 dalies 32–34 punktai

 

 

250

Išvestinės finansinės priemonės. Apsidraudimas nuo palūkanų normos rizikos

V priedo 2 dalies 95 punktas

 

 

260

Kiti įsipareigojimai

V priedo 2 dalies 10 punktas

 

 

270

PALŪKANOS

18-ojo TAS 35 straipsnio b punktas; 1-ojo TAS 97 straipsnis

 

 

16.2.   Pelnas arba nuostoliai dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, nevertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pripažinimo nutraukimo pagal priemones

 

Nuorodos

Einamasis laikotarpis

010

010

Nuosavybės priemonės

32-ojo TAS 11 straipsnis

 

020

Skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 26 punktas

 

030

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai

V priedo 1 dalies 27 punktas

 

040

Indėliai

ECB/2008/32 2 priedo 2 dalies 9 punktas

 

050

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 31 punktas

 

060

Kiti finansiniai įsipareigojimai

V priedo 1 dalies 32–34 punktai

 

070

PELNAS ARBA (-) NUOSTOLIAI DĖL FINANSINIO TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ, NEVERTINAMŲ TIKRĄJA VERTE, KURIOS POKYČIAI PRIPAŽĮSTAMI PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOJE, PRIPAŽINIMO NUTRAUKIMO, GRYNOJI SUMA

7-ojo TFAS 20 straipsnio a punkto v–vii papunkčiai; 39-ojo TAS 55 straipsnio a punktas

 

16.3.   Pelnas arba nuostoliai dėl prekybai laikomo finansinio turto ir įsipareigojimų pagal priemones

 

Nuorodos

Einamasis laikotarpis

 

010

010

Išvestinės finansinės priemonės

39-ojo TAS 9 straipsnis

 

020

Nuosavybės priemonės

32-ojo TAS 11 straipsnis

 

030

Skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 26 punktas

 

040

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai

V priedo 1 dalies 27 punktas

 

050

Trumposios pozicijos

39-ojo TAS 15-osios TN b punktas

 

060

Indėliai

ECB/2008/32 2 priedo 2 dalies 9 punktas

 

070

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 31 punktas

 

080

Kiti finansiniai įsipareigojimai

V priedo 1 dalies 32–34 punktai

 

090

PELNAS ARBA (-) NUOSTOLIAI DĖL PREKYBAI LAIKOMO FINANSINIO TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ, GRYNOJI SUMA

7-ojo TFAS 20 straipsnio a punkto i papunktis

 

16.4.   Pelnas arba nuostoliai dėl prekybai laikomo finansinio turto ir įsipareigojimų pagal riziką

 

Nuorodos

Einamasis laikotarpis

 

010

010

Palūkanų normų priemonės ir susijusios išvestinės finansinės priemonės

V priedo 2 dalies 99 punkto a papunktis

 

020

Nuosavybės priemonės ir susijusios išvestinės finansinės priemonės

V priedo 2 dalies 99 punkto b papunktis

 

030

Prekyba užsienio valiuta ir išvestinės finansinės priemonės, susijusios su užsienio valiuta ir auksu

V priedo 2 dalies 99 punkto c papunktis

 

040

Kredito rizikos priemonės ir susijusios išvestinės finansinės priemonės

V priedo 2 dalies 99 punkto d papunktis

 

050

Išvestinės finansinės priemonės, susijusios su biržos prekėmis

V priedo 2 dalies 99 punkto e papunktis

 

060

Kita

V priedo 2 dalies 99 punkto f papunktis

 

070

PELNAS ARBA (-) NUOSTOLIAI DĖL PREKYBAI LAIKOMO FINANSINIO TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ, GRYNOJI SUMA

7-ojo TFAS 20 straipsnio a punkto i papunktis

 

16.5.   Pelnas arba nuostoliai dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pagal priemones

 

Nuorodos

Einamasis laikotarpis

Sukaupti tikrosios vertės pokyčiai dėl kredito rizikos

 

V priedo 2 dalies 100 punktas

010

020

010

Nuosavybės priemonės

32-ojo TAS 11 straipsnis

 

 

020

Skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 26 punktas

 

 

030

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai

V priedo 1 dalies 27 punktas

 

 

040

Indėliai

ECB/2008/32 2 priedo 2 dalies 9 punktas

 

 

050

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 31 punktas

 

 

060

Kiti finansiniai įsipareigojimai

V priedo 1 dalies 32–34 punktai

 

 

070

PELNAS ARBA (-) NUOSTOLIAI DĖL FINANSINIO TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ, VERTINAMŲ TIKRĄJA VERTE, KURIOS POKYČIAI PRIPAŽĮSTAMI PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOJE, GRYNOJI SUMA

7-ojo TFAS 20 straipsnio a punkto i papunktis

 

 

16.6.   Pelnas arba nuostoliai dėl apsidraudimo apskaitos

 

Nuorodos

Einamasis laikotarpis

010

010

Apsidraudimo priemonės tikrosios vertės pokyčiai [įskaitant nutraukimą]

7-ojo TFAS 24 straipsnio a punkto i papunktis

 

020

Apdraustojo straipsnio tikrosios vertės pokyčiai, priskirtini rizikai, nuo kurios apsidrausta

7-ojo TFAS 24 straipsnio a punkto ii papunktis

 

030

Pinigų srautų apsidraudimo sandorių neveiksmingumas, pripažįstamas pelnu arba nuostoliais

7-ojo TFAS 24 straipsnio b punktas

 

040

Grynųjų investicijų į užsienyje veikiančius ūkio subjektus apsidraudimo sandorių neveiksmingumas, pripažįstamas pelnu arba nuostoliais

7-ojo TFAS 24 straipsnio c punktas

 

050

PELNAS ARBA (-) NUOSTOLIAI DĖL APSIDRAUDIMO APSKAITOS, GRYNOJI SUMA

7-ojo TFAS 24 straipsnis

 

16.7.   Finansinio ir nefinansinio turto vertės sumažėjimas

 

Einamasis laikotarpis

 

 

Nuorodos

Papildomos sumos

V priedo 2 dalies 102 punktas

Panaikinimas

V priedo 2 dalies 102 punktas

Iš viso

Sukauptas vertės sumažėjimas

010

020

030

040

010

Finansinio turto, nevertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, vertės sumažėjimas arba (-) vertės atkūrimas

7-ojo TFAS 20 straipsnio e punktas

 

 

 

 

020

Savikaina vertinamas finansinis turtas

7-ojo TFAS 20 straipsnio e punktas; 39-ojo TAS 66 straipsnis

 

 

 

 

030

Parduoti laikomas finansinis turtas

7-ojo TFAS 20 straipsnio e punktas; 39-ojo TAS 67–70 straipsniai

 

 

 

 

040

Paskolos ir gautinos sumos

7-ojo TFAS 20 straipsnio e punktas; 39-ojo TAS 63–65 straipsniai

 

 

 

 

050

Iki termino laikomos investicijos

7-ojo TFAS 20 straipsnio e punktas; 39-ojo TAS 63–65 straipsniai

 

 

 

 

060

Investicijų į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones vertės sumažėjimas arba (-) vertės atkūrimas

28-ojo TAS 40–43 straipsniai

 

 

 

 

070

Patronuojamosios įmonės

10-ojo TFAS A priedas

 

 

 

 

080

Bendrosios įmonės

28-ojo TAS 3 straipsnis

 

 

 

 

090

Asocijuotosios įmonės

28-ojo TAS 3 straipsnis

 

 

 

 

100

Nefinansinio turto vertės sumažėjimas arba (-) vertės atkūrimas

36-ojo TAS 126 straipsnio a ir b punktai

 

 

 

 

110

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

16-ojo TAS 73 straipsnio e punkto v–vi papunkčiai

 

 

 

 

120

Investicinis turtas

40-ojo TAS 79 straipsnio d punkto v papunktis

 

 

 

 

130

Prestižas

36-ojo TAS 10b straipsnis; 36-ojo TAS 88–99 ir 124 straipsniai; 3-iojo TFAS priedo B67 straipsnio d punkto v papunktis

 

 

 

 

140

Kitas nematerialusis turtas

38-ojo TAS 118 straipsnio e punkto iv ir v papunkčiai

 

 

 

 

145

Kita

36-ojo TAS 126 straipsnio a ir b punktai

 

 

 

 

150

IŠ VISO

 

 

 

 

 

160

Sukauptos palūkanų pajamos iš sumažėjusios vertės finansinio turto

7-ojo TFAS 20 straipsnio d punktas; 39-ojo TAS 93-oji TN

 

 

 

 

20.   Geografinis suskirstymas

20.1.   Geografinis turto suskirstymas pagal veiklos vietą

 

Nuorodos

Balansinė vertė

Veikla vidaus rinkoje

Veikla užsienio rinkose

V priedo 2 dalies 107 punktas

V priedo 2 dalies 107 punktas

010

020

010

Grynieji pinigai ir lėšos centriniuose bankuose ir kiti indėliai iki pareikalavimo

1-ojo TAS 54 straipsnio i punktas

 

 

020

Grynieji pinigai

V priedo 2 dalies 1 punktas

 

 

030

Lėšos centriniuose bankuose

V priedo 2 dalies 2 punktas

 

 

040

Kiti indėliai iki pareikalavimo

V priedo 2 dalies 3 punktas

 

 

050

Prekybai laikomas finansinis turtas

7-ojo TFAS 8 straipsnio a punkto ii papunktis; 39-ojo TAS 9 straipsnis, 14-oji TN

 

 

060

Išvestinės finansinės priemonės

39-ojo TAS 9 straipsnis

 

 

070

Nuosavybės priemonės

32-ojo TAS 11 straipsnis

 

 

080

Skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 24 ir 26 punktai

 

 

090

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai

V priedo 1 dalies 24 ir 27 punktai

 

 

100

Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje

7-ojo TFAS 8 straipsnio a punkto i papunktis; 39-ojo TAS 9 straipsnis

 

 

110

Nuosavybės priemonės

32-ojo TAS 11 straipsnis

 

 

120

Skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 24 ir 26 punktai

 

 

130

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai

V priedo 1 dalies 24 ir 27 punktai

 

 

140

Parduoti laikomas finansinis turtas

7-ojo TFAS 8 straipsnio d punktas; 39-ojo TAS 9 straipsnis

 

 

150

Nuosavybės priemonės

32-ojo TAS 11 straipsnis

 

 

160

Skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 24 ir 26 punktai

 

 

170

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai

V priedo 1 dalies 24 ir 27 punktai

 

 

180

Paskolos ir gautinos sumos

7-ojo TFAS 8 straipsnio c punktas; 39-ojo TAS 9 straipsnis, 16-oji TN, 26-oji TN; V priedo 1 dalies 16 punktas

 

 

190

Skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 24 ir 26 punktai

 

 

200

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai

V priedo 1 dalies 24 ir 27 punktai

 

 

210

Iki termino laikomos investicijos

7-ojo TFAS 8 straipsnio b punktas; 39-ojo TAS 9 straipsnis, 16-oji TN, 26-oji TN

 

 

220

Skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 24 ir 26 punktai

 

 

230

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai

V priedo 1 dalies 24 ir 27 punktai

 

 

240

Išvestinės finansinės priemonės. Apsidraudimo apskaita

7-ojo TFAS 22 straipsnio b punktas; 39-ojo TAS 9 straipsnis

 

 

250

Apdraustųjų straipsnių tikrosios vertės pokyčiai portfelio apdraudimo nuo palūkanų normos rizikos sandoriuose

39-ojo TAS 89A straipsnio a punktas

 

 

260

Materialusis turtas

 

 

 

270

Nematerialusis turtas

1-ojo TAS 54 straipsnio c punktas; KPR 4 straipsnio 1 dalies 115 punktas

 

 

280

Investicijos į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones

1-ojo TAS 54 straipsnio e punktas; V priedo 2 dalies 4 punktas

 

 

290

Mokesčių turtas

1-ojo TAS 54 straipsnio n–o punktai

 

 

300

Kitas turtas

V priedo 2 dalies 5 punktas

 

 

310

Ilgalaikis turtas ir perleidžiamos turto grupės, priskiriami prie laikomų parduoti

1-ojo TAS 54 straipsnio j punktas; 5-ojo TFAS 38 straipsnis

 

 

320

TURTAS

1-ojo TAS 9 straipsnio a punktas, 6-oji ĮN

 

 

46.   Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Nuosavo kapitalo pokyčių priežastys

Nuorodos

Kapitalas

Akcijų priedai

Išleistos nuosavybės priemonės, išskyrus kapitalo priemones

Kita nuosavybė

Sukauptos kitos bendrosios pajamos

Nepaskirstytasis pelnas

Perkainojimo rezervai

1-ojo TAS 106 straipsnis, 54 straipsnio r punktas

1-ojo TAS 106 straipsnis, 78 straipsnio e punktas

1-ojo TAS 106 straipsnis, V priedo 2 dalies 15–16 punktai

1-ojo TAS 106 straipsnis; V priedo 2 dalies 17 punktas

1-ojo TAS 106 straipsnis

KPR 4 straipsnio 1 dalies 123 punktas

1-ojo TFAS 30 straipsnio D5–D8 punktai

010

020

030

040

050

060

070

010

Laikotarpio pradžios likutis [prieš perskaičiavimą]

 

 

 

 

 

 

 

 

020

Klaidų ištaisymo poveikis

1-ojo TAS 106 straipsnio b punktas; 8-ojo TAS 42 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

030

Apskaitos politikos pokyčių poveikis

1-ojo TAS 106 straipsnio b punktas; 1-ojo TAS 6-oji ĮN; 8-ojo TAS 22 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

040

Laikotarpio pradžios likutis [einamasis laikotarpis]

 

 

 

 

 

 

 

 

050

Paprastųjų akcijų emisija

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

060

Privilegijuotųjų akcijų emisija

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

070

Kitų nuosavybės priemonių emisija

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

080

Pasinaudojimas teisėmis, susijusiomis su kitomis išleistomis nuosavybės priemonėmis, arba tų teisių galiojimo pabaiga

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

090

Skolos konvertavimas į nuosavybę

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

100

Kapitalo mažinimas

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

110

Dividendai

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis; 32-ojo TAS 35 straipsnis; 1-ojo TAS 6-oji ĮN

 

 

 

 

 

 

 

120

Nuosavų akcijų pirkimas

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis; 32-ojo TAS 33 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

130

Nuosavų akcijų pardavimas arba anuliavimas

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis; 32-ojo TAS 33 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

140

Finansinių priemonių pergrupavimas iš nuosavybės į įsipareigojimus

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

150

Finansinių priemonių pergrupavimas iš įsipareigojimų į nuosavybę

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

160

Perkėlimai iš vienos nuosavybės dalies į kitą

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

170

Nuosavybės padidėjimas arba (-) sumažėjimas dėl verslo jungimo

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

180

Mokėjimai akcijomis

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis; 2-ojo TFAS 10 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

190

Kitas nuosavybės padidėjimas arba (-) sumažėjimas

1-ojo TAS 106 straipsnio d punktas

 

 

 

 

 

 

 

200

Iš viso bendrųjų pajamų per metus

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto i–ii papunkčiai; 1-ojo TAS 81A straipsnio c punktas; 1-ojo TAS 6-oji ĮN

 

 

 

 

 

 

 

210

Laikotarpio pabaigos likutis [einamasis laikotarpis]

 

 

 

 

 

 

 

 


Nuosavo kapitalo pokyčių priežastys

Nuorodos

Kiti rezervai

(-) Supirktos nuosavos akcijos

Patronuojančiosios įmonės savininkams priskirtinas pelnas arba nuostoliai

(-) Tarpiniai dividendai

Mažumos dalys

Iš viso

Sukauptos kitos bendrosios pajamos

Kiti straipsniai

1-ojo TAS 106 straipsnis, 54 straipsnio c punktas

1-ojo TAS 106 straipsnis; 32-ojo TAS 33 ir 34 straipsniai; V priedo 2 dalies 20 punktas

1-ojo TAS 106 straipsnio a punktas, 83 straipsnio a punkto ii papunktis

1-ojo TAS 106 straipsnis; 32-ojo TAS 35 straipsnis

1-ojo TAS 54 straipsnio q punktas, 106 straipsnio a punktas; 27-ojo TAS 27–28 straipsniai

1-ojo TAS 54 straipsnio q punktas, 106 straipsnio a punktas; 27-ojo TAS 27–28 straipsniai

1-ojo TAS 9 straipsnio c punktas, 6-oji ĮN

080

090

100

110

120

130

140

010

Laikotarpio pradžios likutis [prieš perskaičiavimą]

 

 

 

 

 

 

 

 

020

Klaidų ištaisymo poveikis

1-ojo TAS 106 straipsnio b punktas; 8-ojo TAS 42 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

030

Apskaitos politikos pokyčių poveikis

1-ojo TAS 106 straipsnio b punktas; 1-ojo TAS 6-oji ĮN; 8-ojo TAS 22 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

040

Laikotarpio pradžios likutis [einamasis laikotarpis]

 

 

 

 

 

 

 

 

050

Paprastųjų akcijų emisija

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

060

Privilegijuotųjų akcijų emisija

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

070

Kitų nuosavybės priemonių emisija

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

080

Pasinaudojimas teisėmis, susijusiomis su kitomis išleistomis nuosavybės priemonėmis, arba tų teisių galiojimo pabaiga

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

090

Skolos konvertavimas į nuosavybę

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

100

Kapitalo mažinimas

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

110

Dividendai

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis; 32-ojo TAS 35 straipsnis; 1-ojo TAS 6-oji ĮN

 

 

 

 

 

 

 

120

Nuosavų akcijų pirkimas

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis; 32-ojo TAS 33 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

130

Nuosavų akcijų pardavimas arba anuliavimas

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis; 32-ojo TAS 33 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

140

Finansinių priemonių pergrupavimas iš nuosavybės į įsipareigojimus

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

150

Finansinių priemonių pergrupavimas iš įsipareigojimų į nuosavybę

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

160

Perkėlimai iš vienos nuosavybės dalies į kitą

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

170

Nuosavybės padidėjimas arba (-) sumažėjimas dėl verslo jungimo

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

180

Mokėjimai akcijomis

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis; 2-ojo TFAS 10 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

190

Kitas nuosavybės padidėjimas arba (-) sumažėjimas

1-ojo TAS 106 straipsnio d punktas

 

 

 

 

 

 

 

200

Iš viso bendrųjų pajamų per metus

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto i–ii papunkčiai; 1-ojo TAS 81A straipsnio c punktas; 1-ojo TAS 6-oji ĮN

 

 

 

 

 

 

 

210

Laikotarpio pabaigos likutis [einamasis laikotarpis]

 

 

 

 

 

 

 

 

IV PRIEDAS

1.   Balanso ataskaita [Finansinės būklės ataskaita]

1.3.   Nuosavybė

 

Nuorodos. BAD pagrįsti nacionaliniai BAP

Nuorodos. TFAS, derantys su nacionaliniais BAP

Suskirstymas lentelėje

Balansinė vertė

010

010

Kapitalas

BAD 4 straipsnio dalies „Įsipareigojimai“ 9 punktas, BAD 22 straipsnis

1-ojo TAS 54 straipsnio r punktas, BAD 22 straipsnis

46

 

020

Apmokėtasis kapitalas

BAD 4 straipsnio dalies „Įsipareigojimai“ 9 punktas

1-ojo TAS 78 straipsnio e punktas

 

 

030

Pareikalautas apmokėti, bet dar neapmokėtas kapitalas

BAD 4 straipsnio dalies „Įsipareigojimai“ 9 punktas

1-ojo TAS 78 straipsnio e punktas; V priedo 2 dalies 14 punktas

 

 

040

Akcijų priedai

BAD 4 straipsnio dalies „Įsipareigojimai“ 10 punktas; KPR 4 straipsnio 1 dalies 124 punktas

1-ojo TAS 78 straipsnio e punktas; KPR 4 straipsnio 1 dalies 124 punktas

46

 

050

Išleistos nuosavybės priemonės, išskyrus kapitalo priemones

V priedo 2 dalies 15–16 punktai

V priedo 2 dalies 15–16 punktai

46

 

060

Sudėtinių finansinių priemonių nuosavybės dalis

Ketvirtosios direktyvos 42a straipsnio 5a dalis; V priedo 2 dalies 15 punktas

32-ojo TAS 28–29 straipsniai; V priedo 2 dalies 15 punktas

 

 

070

Kitos išleistos nuosavybės priemonės

V priedo 2 dalies 16 punktas

V priedo 2 dalies 16 punktas

 

 

080

Kita nuosavybė

V priedo 2 dalies 17 punktas

2-ojo TFAS 10 straipsnis; V priedo 2 dalies 17 punktas

 

 

090

Sukauptos kitos bendrosios pajamos

KPR 4 straipsnio 1 dalies 100 punktas

KPR 4 straipsnio 1 dalies 100 punktas

46

 

095

Straipsniai, kurie nebus pergrupuoti į pelną arba nuostolius

 

1-ojo TAS 82A straipsnio a punktas

 

 

100

Materialusis turtas

 

16-ojo TAS 39–41 straipsniai

 

 

110

Nematerialusis turtas

 

38-ojo TAS 85–87 straipsniai

 

 

120

Aktuarinis pelnas arba (-) nuostoliai dėl nustatytų išmokų pensijų planų

 

1-ojo TAS 7 straipsnis

 

 

122

Ilgalaikis turtas ir perleidžiamos turto grupės, priskiriami prie laikomų parduoti

 

5-ojo TFAS 38 straipsnis, ĮN 12 pavyzdys

 

 

124

Kitų pripažintų pajamų ir išlaidų, susijusių su investicijomis į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones, dalis

 

1-ojo TAS 82 straipsnio h punktas; 28-ojo TAS 11 straipsnis

 

 

128

Straipsniai, kurie gali būti pergrupuoti į pelną arba nuostolius

 

1-ojo TAS 82A straipsnio b punktas

 

 

130

Grynųjų investicijų į užsienyje veikiančius ūkio subjektus apsidraudimas [veiksmingoji dalis]

Ketvirtosios direktyvos 42a straipsnio 1 ir 5a dalys

39-ojo TAS 102 straipsnio a punktas

 

 

140

Užsienio valiutos keitimo skirtumai

BAD 39 straipsnio 6 dalis

21-ojo TAS 52 straipsnio b punktas; 21-ojo TAS 32, 38–49 straipsniai

 

 

150

Apsidraudimo išvestinės finansinės priemonės. Pinigų srautų apsidraudimo sandoriai [veiksmingoji dalis]

Ketvirtosios direktyvos 42a straipsnio 1 ir 5a dalys

7-ojo TFAS 23 straipsnio c punktas; 39-ojo TAS 95–101 straipsniai

 

 

160

Parduoti laikomas finansinis turtas

Ketvirtosios direktyvos 42a straipsnio 1 ir 5a dalys

7-ojo TFAS 20 straipsnio a punkto ii papunktis; 39-ojo TAS 55 straipsnio b punktas

 

 

170

Ilgalaikis turtas ir perleidžiamos turto grupės, priskiriami prie laikomų parduoti

 

5-ojo TFAS 38 straipsnis, ĮN 12 pavyzdys

 

 

180

Kitų pripažintų pajamų ir išlaidų, susijusių su investicijomis į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones, dalis

 

1-ojo TAS 82 straipsnio h punktas; 28-ojo TAS 11 straipsnis

 

 

190

Nepaskirstytasis pelnas

BAD 4 straipsnio dalies „Įsipareigojimai“ 13 punktas; KPR 4 straipsnio 1 dalies 123 punktas

KPR 4 straipsnio 1 dalies 123 punktas

 

 

200

Perkainojimo rezervai

BAD 4 straipsnio dalies „Įsipareigojimai“ 12 punktas

1-ojo TFAS 30, D5–D8 straipsniai; V priedo 2 dalies 18 punktas

 

 

201

Materialusis turtas

Ketvirtosios direktyvos 33 straipsnio 1 dalies c punktas

 

 

 

202

Nuosavybės priemonės

Ketvirtosios direktyvos 33 straipsnio 1 dalies c punktas

 

 

 

203

Skolos vertybiniai popieriai

Ketvirtosios direktyvos 33 straipsnio 1 dalies c punktas

 

 

 

204

Kita

Ketvirtosios direktyvos 33 straipsnio 1 dalies c punktas

 

 

 

205

Tikrosios vertės rezervai

Ketvirtosios direktyvos 42a straipsnio 1 dalis

 

 

 

206

Grynųjų investicijų į užsienyje veikiančius ūkio subjektus apsidraudimas

Ketvirtosios direktyvos 42a straipsnio 1 dalis; 42c straipsnio 1 dalies b punktas

 

 

 

207

Apsidraudimo išvestinės finansinės priemonės. Pinigų srautų apsidraudimo sandoriai

Ketvirtosios direktyvos 42a straipsnio 1 dalis; 42c straipsnio 1 dalies a punktas; KPR 30 straipsnio a punktas

 

 

 

208

Apsidraudimo išvestinės finansinės priemonės. Kiti apsidraudimo sandoriai

Ketvirtosios direktyvos 42a straipsnio 1 dalis; 42c straipsnio 1 dalies a punktas

 

 

 

209

Neprekybinis neišvestinis finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami nuosavybėje

Ketvirtosios direktyvos 42a straipsnio 1 dalis; 42c straipsnio 2 dalis

 

 

 

210

Kiti rezervai

BAD 4 straipsnio dalies „Įsipareigojimai“ 11–13 punktai

1-ojo TAS 54 straipsnis; 1-ojo TAS 78 straipsnio e punktas

 

 

215

Atidėjiniai bendrai bankinei rizikai [jeigu nurodoma nuosavybės dalyje]

BAD 38 straipsnio 1 dalis; KPR 4 straipsnio 1 dalies 112 punktas; V priedo 1 dalies 38 punktas

 

 

 

220

Rezervai arba sukaupti nuostoliai, susiję su investicijomis į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones

Ketvirtosios direktyvos 59 straipsnio 4 dalis; V priedo 2 dalies 19 punktas

28-ojo TAS 11 straipsnis; V priedo 2 dalies 19 punktas

 

 

230

Kiti

V priedo 2 dalies 19 punktas

V priedo 2 dalies 19 punktas

 

 

235

Pirmojo konsolidavimo skirtumai

Septintosios direktyvos 19 straipsnio 1 dalies c punktas

 

 

 

240

(-) Supirktos nuosavos akcijos

Ketvirtosios direktyvos dalies „Turtas“ C skirsnio III punkto 7 papunktis ir D skirsnio III punkto 2 papunktis; V priedo 2 dalies 20 punktas

1-ojo TAS 79 straipsnio a punkto vi papunktis; 32-ojo TAS 33–34 straipsniai, 14-oji TN, 36-oji TN; V priedo 2 dalies 20 punktas

46

 

250

Patronuojančiosios įmonės savininkams priskirtinas pelnas arba nuostoliai

BAD 4 straipsnio dalies „Įsipareigojimai“ 14 punktas

27-ojo TAS 28 straipsnis; 1-ojo TAS 81B straipsnio b punkto ii papunktis

2

 

260

(-) Tarpiniai dividendai

KPR 26 straipsnio 2 dalies b punktas

32-ojo TAS 35 straipsnis

 

 

270

Mažumos dalys [nekontroliuojamos dalys]

Septintosios direktyvos 21 straipsnis

27-ojo TAS 4 straipsnis; 1-ojo TAS 54 straipsnio q punktas; 27-ojo TAS 27 straipsnis

 

 

280

Sukauptos kitos bendrosios pajamos

KPR 4 straipsnio 1 dalies 100 punktas

27-ojo TAS 27–28 straipsniai; KPR 4 straipsnio 1 dalies 100 punktas

46

 

290

Kiti straipsniai

 

27-ojo TAS 27–28 straipsniai

46

 

300

IŠ VISO NUOSAVYBĖS

 

1-ojo TAS 9 straipsnio c punktas, 6-oji ĮN

46

 

310

IŠ VISO NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ

BAD 4 straipsnio dalis „Įsipareigojimai“

1-ojo TAS 6-oji ĮN

 

 

16.   Tam tikrų pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnių suskirstymas

16.1.   Palūkanų pajamos ir išlaidos pagal priemones ir pagal sandorio šalių sektorius

 

Nuorodos. BAD pagrįsti nacionaliniai BAP

Nuorodos. TFAS, derantys su nacionaliniais BAP

Einamasis laikotarpis

Pajamos

Išlaidos

V priedo 2 dalies 95 punktas

V priedo 2 dalies 95 punktas

010

020

010

Išvestinės finansinės priemonės. Prekyba

KPR II priedas; V priedo 2 dalies 96 punktas

39-ojo TAS 9 straipsnis; V priedo 2 dalies 96 punktas

 

 

020

Skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 26 punktas

V priedo 1 dalies 26 punktas

 

 

030

Centriniai bankai

V priedo 1 dalies 35 punkto a papunktis

V priedo 1 dalies 35 punkto a papunktis

 

 

040

Valdžios sektoriaus institucijos

V priedo 1 dalies 35 punkto b papunktis

V priedo 1 dalies 35 punkto b papunktis

 

 

050

Kredito įstaigos

V priedo 1 dalies 35 punkto c papunktis

V priedo 1 dalies 35 punkto c papunktis

 

 

060

Kitos finansų bendrovės

V priedo 1 dalies 35 punkto d papunktis

V priedo 1 dalies 35 punkto d papunktis

 

 

070

Ne finansų bendrovės

V priedo 1 dalies 35 punkto e papunktis

V priedo 1 dalies 35 punkto e papunktis

 

 

080

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai

V priedo 1 dalies 27 punktas

V priedo 1 dalies 27 punktas

 

 

090

Centriniai bankai

V priedo 1 dalies 35 punkto a papunktis

V priedo 1 dalies 35 punkto a papunktis

 

 

100

Valdžios sektoriaus institucijos

V priedo 1 dalies 35 punkto b papunktis

V priedo 1 dalies 35 punkto b papunktis

 

 

110

Kredito įstaigos

V priedo 1 dalies 35 punkto c papunktis

V priedo 1 dalies 35 punkto c papunktis

 

 

120

Kitos finansų bendrovės

V priedo 1 dalies 35 punkto d papunktis

V priedo 1 dalies 35 punkto d papunktis

 

 

130

Ne finansų bendrovės

V priedo 1 dalies 35 punkto e papunktis

V priedo 1 dalies 35 punkto e papunktis

 

 

140

Namų ūkiai

V priedo 1 dalies 35 punkto f papunktis

V priedo 1 dalies 35 punkto f papunktis

 

 

150

Kitas turtas

V priedo 1 dalies 51 punktas

V priedo 1 dalies 51 punktas

 

 

160

Indėliai

ECB/2008/32 2 priedo 2 dalies 9 punktas

ECB/2008/32 2 priedo 2 dalies 9 punktas

 

 

170

Centriniai bankai

V priedo 1 dalies 35 punkto a papunktis

V priedo 1 dalies 35 punkto a papunktis

 

 

180

Valdžios sektoriaus institucijos

V priedo 1 dalies 35 punkto b papunktis

V priedo 1 dalies 35 punkto b papunktis

 

 

190

Kredito įstaigos

V priedo 1 dalies 35 punkto c papunktis

V priedo 1 dalies 35 punkto c papunktis

 

 

200

Kitos finansų bendrovės

V priedo 1 dalies 35 punkto d papunktis

V priedo 1 dalies 35 punkto d papunktis

 

 

210

Ne finansų bendrovės

V priedo 1 dalies 35 punkto e papunktis

V priedo 1 dalies 35 punkto e papunktis

 

 

220

Namų ūkiai

V priedo 1 dalies 35 punkto f papunktis

V priedo 1 dalies 35 punkto f papunktis

 

 

230

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 31 punktas

V priedo 1 dalies 31 punktas

 

 

240

Kiti finansiniai įsipareigojimai

V priedo 1 dalies 32–34 punktai

V priedo 1 dalies 32–34 punktai

 

 

250

Išvestinės finansinės priemonės. Apsidraudimas nuo palūkanų normos rizikos

V priedo 2 dalies 95 punktas

V priedo 2 dalies 95 punktas

 

 

260

Kiti įsipareigojimai

V priedo 2 dalies 10 punktas

V priedo 2 dalies 10 punktas

 

 

270

PALŪKANOS

BAD 27 straipsnio dalies „Vertikalusis išdėstymas“ 1 ir 2 punktai

18-ojo TAS 35 straipsnio b punktas; 1-ojo TAS 97 straipsnis

 

 

16.2.   Pelnas arba nuostoliai dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, nevertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pripažinimo nutraukimo pagal priemones

 

Nuorodos. BAD pagrįsti nacionaliniai BAP

Nuorodos. TFAS, derantys su nacionaliniais BAP

Einamasis laikotarpis

010

010

Nuosavybės priemonės

ECB/2008/32 2 priedo 2 dalies 4–5 punktai

32-ojo TAS 11 straipsnis

 

020

Skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 26 punktas

V priedo 1 dalies 26 punktas

 

030

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai

V priedo 1 dalies 27 punktas

V priedo 1 dalies 27 punktas

 

040

Indėliai

ECB/2008/32 2 priedo 2 dalies 9 punktas

ECB/2008/32 2 priedo 2 dalies 9 punktas

 

050

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 31 punktas

V priedo 1 dalies 31 punktas

 

060

Kiti finansiniai įsipareigojimai

V priedo 1 dalies 32–34 punktai

V priedo 1 dalies 32–34 punktai

 

070

PELNAS ARBA (-) NUOSTOLIAI DĖL FINANSINIO TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ, NEVERTINAMŲ TIKRĄJA VERTE, KURIOS POKYČIAI PRIPAŽĮSTAMI PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOJE, PRIPAŽINIMO NUTRAUKIMO, GRYNOJI SUMA

BAD 27 straipsnio dalies „Vertikalusis išdėstymas“ 6 punktas

7-ojo TFAS 20 straipsnio a punkto v–vii papunkčiai; 39-ojo TAS 55 straipsnio a punktas

 

16.3.   Pelnas arba nuostoliai dėl prekybai laikomo finansinio turto ir įsipareigojimų pagal priemones

 

Nuorodos. BAD pagrįsti nacionaliniai BAP

Nuorodos. TFAS, derantys su nacionaliniais BAP

Einamasis laikotarpis

010

010

Išvestinės finansinės priemonės

KPR II priedas

39-ojo TAS 9 straipsnis

 

020

Nuosavybės priemonės

ECB/2008/32 2 priedo 2 dalies 4–5 punktai

32-ojo TAS 11 straipsnis

 

030

Skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 26 punktas

V priedo 1 dalies 26 punktas

 

040

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai

V priedo 1 dalies 27 punktas

V priedo 1 dalies 27 punktas

 

050

Trumposios pozicijos

 

39-ojo TAS 15-osios TN b punktas

 

060

Indėliai

ECB/2008/32 2 priedo 2 dalies 9 punktas

ECB/2008/32 2 priedo 2 dalies 9 punktas

 

070

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 31 punktas

V priedo 1 dalies 31 punktas

 

080

Kiti finansiniai įsipareigojimai

V priedo 1 dalies 32–34 punktai

V priedo 1 dalies 32–34 punktai

 

090

PELNAS ARBA (-) NUOSTOLIAI DĖL PREKYBAI LAIKOMO FINANSINIO TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ, GRYNOJI SUMA

BAD 27 straipsnio dalies „Vertikalusis išdėstymas“ 6 punktas

7-ojo TFAS 20 straipsnio a punkto i papunktis

 

100

Išvestinės finansinės priemonės

KPR II priedas

 

 

110

Nuosavybės priemonės

ECB/2008/32 2 priedo 2 dalies 4–5 punktai

 

 

120

Skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 26 punktas

 

 

130

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai

V priedo 1 dalies 27 punktas

 

 

140

Trumposios pozicijos

 

 

 

150

Indėliai

ECB/2008/32 2 priedo 2 dalies 9 punktas

 

 

160

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 31 punktas

 

 

170

Kiti finansiniai įsipareigojimai

V priedo 1 dalies 32–34 punktai

 

 

180

PELNAS ARBA (-) NUOSTOLIAI DĖL PREKYBINIO FINANSINIO TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ, GRYNOJI SUMA

BAD 27 straipsnio dalies „Vertikalusis išdėstymas“ 6 punktas

 

 

16.4.   Pelnas arba nuostoliai dėl prekybai laikomo finansinio turto ir įsipareigojimų pagal riziką

 

Nuorodos. BAD pagrįsti nacionaliniai BAP

Nuorodos. TFAS, derantys su nacionaliniais BAP

Einamasis laikotarpis

010

010

Palūkanų normų priemonės ir susijusios išvestinės finansinės priemonės

V priedo 2 dalies 99 punkto a papunktis

V priedo 2 dalies 99 punkto a papunktis

 

020

Nuosavybės priemonės ir susijusios išvestinės finansinės priemonės

V priedo 2 dalies 99 punkto b papunktis

V priedo 2 dalies 99 punkto b papunktis

 

030

Prekyba užsienio valiuta ir išvestinės finansinės priemonės, susijusios su užsienio valiuta ir auksu

V priedo 2 dalies 99 punkto c papunktis

V priedo 2 dalies 99 punkto c papunktis

 

040

Kredito rizikos priemonės ir susijusios išvestinės finansinės priemonės

V priedo 2 dalies 99 punkto d papunktis

V priedo 2 dalies 99 punkto d papunktis

 

050

Išvestinės finansinės priemonės, susijusios su biržos prekėmis

V priedo 2 dalies 99 punkto e papunktis

V priedo 2 dalies 99 punkto e papunktis

 

060

Kita

V priedo 2 dalies 99 punkto f papunktis

V priedo 2 dalies 99 punkto f papunktis

 

070

PELNAS ARBA (-) NUOSTOLIAI DĖL PREKYBAI LAIKOMO FINANSINIO TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ, GRYNOJI SUMA

BAD 27 straipsnio dalies „Vertikalusis išdėstymas“ 6 punktas

7-ojo TFAS 20 straipsnio a punkto i papunktis

 

080

Palūkanų normų priemonės ir susijusios išvestinės finansinės priemonės

V priedo 2 dalies 99 punkto a papunktis

 

 

090

Nuosavybės priemonės ir susijusios išvestinės finansinės priemonės

V priedo 2 dalies 99 punkto b papunktis

 

 

100

Prekyba užsienio valiuta ir išvestinės finansinės priemonės, susijusios su užsienio valiuta ir auksu

V priedo 2 dalies 99 punkto c papunktis

 

 

110

Kredito rizikos priemonės ir susijusios išvestinės finansinės priemonės

V priedo 2 dalies 99 punkto d papunktis

 

 

120

Išvestinės finansinės priemonės, susijusios su biržos prekėmis

V priedo 2 dalies 99 punkto e papunktis

 

 

130

Kita

V priedo 2 dalies 99 punkto f papunktis

 

 

140

PELNAS ARBA (-) NUOSTOLIAI DĖL PREKYBINIO FINANSINIO TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ, GRYNOJI SUMA

BAD 27 straipsnio dalies „Vertikalusis išdėstymas“ 6 punktas

 

 

16.5.   Pelnas arba nuostoliai dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pagal priemones

 

Nuorodos. BAD pagrįsti nacionaliniai BAP

Nuorodos. TFAS, derantys su nacionaliniais BAP

Einamasis laikotarpis

Tikrosios vertės pokyčiai dėl kredito rizikos

 

V priedo 2 dalies 100 punktas

010

020

010

Nuosavybės priemonės

ECB/2008/32 2 priedo 2 dalies 4–5 punktai

32-ojo TAS 11 straipsnis

 

 

020

Skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 26 punktas

V priedo 1 dalies 26 punktas

 

 

030

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai

V priedo 1 dalies 27 punktas

V priedo 1 dalies 27 punktas

 

 

040

Indėliai

ECB/2008/32 2 priedo 2 dalies 9 punktas

ECB/2008/32 2 priedo 2 dalies 9 punktas

 

 

050

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 31 punktas

V priedo 1 dalies 31 punktas

 

 

060

Kiti finansiniai įsipareigojimai

V priedo 1 dalies 32–34 punktai

V priedo 1 dalies 32–34 punktai

 

 

070

PELNAS ARBA (-) NUOSTOLIAI DĖL FINANSINIO TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ, VERTINAMŲ TIKRĄJA VERTE, KURIOS POKYČIAI PRIPAŽĮSTAMI PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOJE, GRYNOJI SUMA

BAD 27 straipsnio dalies „Vertikalusis išdėstymas“ 6 punktas

7-ojo TFAS 20 straipsnio a punkto i papunktis

 

 

080

Nuosavybės priemonės

ECB/2008/32 2 priedo 2 dalies 4–5 punktai

 

 

 

090

Skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 26 punktas

 

 

 

100

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai

V priedo 1 dalies 27 punktas

 

 

 

110

Indėliai

ECB/2008/32 2 priedo 2 dalies 9 punktas

 

 

 

120

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 31 punktas

 

 

 

130

Kiti finansiniai įsipareigojimai

V priedo 1 dalies 32–34 punktai

 

 

 

140

PELNAS ARBA (-) NUOSTOLIAI DĖL NEPREKYBINIO FINANSINIO TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ, GRYNOJI SUMA

BAD 27 straipsnio dalies „Vertikalusis išdėstymas“ 6 punktas

 

 

 

16.6.   Pelnas arba nuostoliai dėl apsidraudimo apskaitos

 

Nuorodos. BAD pagrįsti nacionaliniai BAP

Nuorodos. TFAS, derantys su nacionaliniais BAP

Einamasis laikotarpis

010

010

Apsidraudimo priemonės tikrosios vertės pokyčiai [įskaitant nutraukimą]

Ketvirtosios direktyvos 42a straipsnio 1 ir 5a dalys; 42c straipsnio 1 dalies a punktas

7-ojo TFAS 24 straipsnio a punkto i papunktis

 

020

Apdraustojo straipsnio tikrosios vertės pokyčiai, priskirtini rizikai, nuo kurios apsidrausta

Ketvirtosios direktyvos 42a straipsnio 1 ir 5a dalys; 42c straipsnio 1 dalies a punktas

7-ojo TFAS 24 straipsnio a punkto ii papunktis

 

030

Pinigų srautų apsidraudimo sandorių neveiksmingumas, pripažįstamas pelnu arba nuostoliais

Ketvirtosios direktyvos 42a straipsnio 1 ir 5a dalys; 42c straipsnio 1 dalies a punktas

7-ojo TFAS 24 straipsnio b punktas

 

040

Grynųjų investicijų į užsienyje veikiančius ūkio subjektus apsidraudimo sandorių neveiksmingumas, pripažįstamas pelnu arba nuostoliais

Ketvirtosios direktyvos 42a straipsnio 1 ir 5a dalys; 42c straipsnio 1 dalies a punktas

7-ojo TFAS 24 straipsnio c punktas

 

050

PELNAS ARBA (-) NUOSTOLIAI DĖL APSIDRAUDIMO APSKAITOS, GRYNOJI SUMA

Ketvirtosios direktyvos 42a straipsnio 1 ir 5a dalys, 42c straipsnio 1 dalies a punktas

7-ojo TFAS 24 straipsnis

 

16.7.   Finansinio ir nefinansinio turto vertės sumažėjimas

 

Nuorodos. BAD pagrįsti nacionaliniai BAP

Nuorodos. TFAS, derantys su nacionaliniais BAP

Einamasis laikotarpis

 

Papildomos sumos

V priedo 2 dalies 102 punktas

Panaikinimas

V priedo 2 dalies 102 punktas

Iš viso

Sukauptas vertės sumažėjimas

010

020

030

040

010

Finansinio turto, nevertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, vertės sumažėjimas arba (-) vertės atkūrimas

BAD 35–37 straipsniai

7-ojo TFAS 20 straipsnio e punktas

 

 

 

 

020

Savikaina vertinamas finansinis turtas

 

7-ojo TFAS 20 straipsnio e punktas; 39-ojo TAS 66 straipsnis

 

 

 

 

030

Parduoti laikomas finansinis turtas

 

7-ojo TFAS 20 straipsnio e punktas; 39-ojo TAS 67–70 straipsniai

 

 

 

 

040

Paskolos ir gautinos sumos

 

7-ojo TFAS 20 straipsnio e punktas; 39-ojo TAS 63–65 straipsniai

 

 

 

 

050

Iki termino laikomos investicijos

 

7-ojo TFAS 20 straipsnio e punktas; 39-ojo TAS 63–65 straipsniai

 

 

 

 

060

Investicijų į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones vertės sumažėjimas arba (-) vertės atkūrimas

BAD 27 straipsnio dalies „Vertikalusis išdėstymas“ 13–14 punktai

28-ojo TAS 40–43 straipsniai

 

 

 

 

070

Patronuojamosios įmonės

 

10-ojo TFAS A priedas

 

 

 

 

080

Bendrosios įmonės

 

28-ojo TAS 3 straipsnis

 

 

 

 

090

Asocijuotosios įmonės

Ketvirtosios direktyvos 17 straipsnis

28-ojo TAS 3 straipsnis

 

 

 

 

100

Nefinansinio turto vertės sumažėjimas arba (-) vertės atkūrimas

 

36-ojo TAS 126 straipsnio a ir b punktai

 

 

 

 

110

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

BAD 27 straipsnio dalies „Vertikalusis išdėstymas“ 9 punktas

16-ojo TAS 73 straipsnio e punkto v–vi papunkčiai

 

 

 

 

120

Investicinis turtas

BAD 27 straipsnio dalies „Vertikalusis išdėstymas“ 9 punktas

40-ojo TAS 79 straipsnio d punkto v papunktis

 

 

 

 

130

Prestižas

BAD 27 straipsnio dalies „Vertikalusis išdėstymas“ 9 punktas

36-ojo TAS 10b straipsnis; 36-ojo TAS 88–99 ir 124 straipsniai; 3-iojo TFAS priedo B67 straipsnio d punkto v papunktis

 

 

 

 

140

Kitas nematerialusis turtas

BAD 27 straipsnio dalies „Vertikalusis išdėstymas“ 9 punktas

38-ojo TAS 118 straipsnio e punkto iv ir v papunkčiai

 

 

 

 

145

Kita

 

36-ojo TAS 126 straipsnio a ir b punktai

 

 

 

 

150

IŠ VISO

 

 

 

 

 

 

160

Sukauptos palūkanų pajamos iš nuvertėjusio finansinio turto

 

7-ojo TFAS 20 straipsnio d punktas; 39-ojo TAS 93-ioji TN

 

 

 

 

20.   Geografinis suskirstymas

20.1.   Geografinis turto suskirstymas pagal veiklos vietą

 

Nuorodos. BAD pagrįsti nacionaliniai BAP

Nuorodos. TFAS, derantys su nacionaliniais BAP

Balansinė vertė

Veikla vidaus rinkoje

Veikla užsienio rinkose

V priedo 2 dalies 107 punktas

V priedo 2 dalies 107 punktas

010

020

010

Grynieji pinigai ir lėšos centriniuose bankuose ir kiti indėliai iki pareikalavimo

BAD 4 straipsnio dalies „Turtas“ 1 punktas

1-ojo TAS 54 straipsnio i punktas

 

 

020

Grynieji pinigai

V priedo 2 dalies 1 punktas

V priedo 2 dalies 1 punktas

 

 

030

Lėšos centriniuose bankuose

BAD 13 straipsnio 2 dalis; V priedo 2 dalies 2 punktas

V priedo 2 dalies 2 punktas

 

 

040

Kiti indėliai iki pareikalavimo

 

V priedo 2 dalies 3 punktas

 

 

050

Prekybai laikomas finansinis turtas

Ketvirtosios direktyvos 42a straipsnio 1 ir 5a dalys; 39-ojo TAS 9 straipsnis

7-ojo TFAS 8 straipsnio a punkto ii papunktis; 39-ojo TAS 9 straipsnis, 14-oji TN

 

 

060

Išvestinės finansinės priemonės

KPR II priedas

39-ojo TAS 9 straipsnis

 

 

070

Nuosavybės priemonės

ECB/2008/32 2 priedo 2 dalies 4–5 punktai

32-ojo TAS 11 straipsnis

 

 

080

Skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 24 ir 26 punktai

V priedo 1 dalies 24 ir 26 punktai

 

 

090

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai

V priedo 1 dalies 24 ir 27 punktai

V priedo 1 dalies 24 ir 27 punktai

 

 

091

Prekybinis finansinis turtas

V priedo 1 dalies 15 punktas

 

 

 

092

Išvestinės finansinės priemonės

KPR II priedas; V priedo 1 dalies 15 punktas

 

 

 

093

Nuosavybės priemonės

ECB/2008/32 2 priedo 2 dalies 4–5 punktai

 

 

 

094

Skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 24 ir 26 punktai

 

 

 

095

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai

V priedo 1 dalies 24 ir 27 punktai

 

 

 

100

Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje

Ketvirtosios direktyvos 42a straipsnio 1 ir 5a dalys; 39-ojo TAS 9 straipsnis

7-ojo TFAS 8 straipsnio a punkto i papunktis; 39-ojo TAS 9 straipsnis

 

 

110

Nuosavybės priemonės

ECB/2008/32 2 priedo 2 dalies 4–5 punktai

32-ojo TAS 11 straipsnis

 

 

120

Skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 24 ir 26 punktai

V priedo 1 dalies 24 ir 26 punktai

 

 

130

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai

V priedo 1 dalies 24 ir 27 punktai

V priedo 1 dalies 24 ir 27 punktai

 

 

140

Parduoti laikomas finansinis turtas

Ketvirtosios direktyvos 42a straipsnio 1 ir 5a dalys; 39-ojo TAS 9 straipsnis

7-ojo TFAS 8 straipsnio d punktas; 39-ojo TAS 9 straipsnis

 

 

150

Nuosavybės priemonės

ECB/2008/32 2 priedo 2 dalies 4–5 punktai

32-ojo TAS 11 straipsnis

 

 

160

Skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 24 ir 26 punktai

V priedo 1 dalies 24 ir 26 punktai

 

 

170

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai

V priedo 1 dalies 24 ir 27 punktai

V priedo 1 dalies 24 ir 27 punktai

 

 

171

Neprekybinis neišvestinis finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje

Ketvirtosios direktyvos 42a straipsnio 1 ir 4 dalys

 

 

 

172

Nuosavybės priemonės

ECB/2008/32 2 priedo 2 dalies 4–5 punktai

 

 

 

173

Skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 24 ir 26 punktai

 

 

 

174

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai

Ketvirtosios direktyvos 42a straipsnio 1 dalis ir 4 dalies b punktas; V priedo 1 dalies 24 ir 27 punktai

 

 

 

175

Neprekybinis neišvestinis finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami nuosavybėje

Ketvirtosios direktyvos 42a straipsnio 1 dalis; 42c straipsnio 2 dalis

 

 

 

176

Nuosavybės priemonės

ECB/2008/32 2 priedo 2 dalies 4–5 punktai

 

 

 

177

Skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 24 ir 26 punktai

 

 

 

178

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai

Ketvirtosios direktyvos 42a straipsnio 1 dalis ir 4 dalies b punktas; V priedo 1 dalies 24 ir 27 punktai

 

 

 

180

Paskolos ir gautinos sumos

Ketvirtosios direktyvos 42a straipsnio 4 dalies b punktas ir 5a dalis; 39-ojo TAS 9 straipsnis

7-ojo TFAS 8 straipsnio c punktas; 39-ojo TAS 9 straipsnis, 16-oji TN, 26-oji TN; V priedo 1 dalies 16 punktas

 

 

190

Skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 24 ir 26 punktai

V priedo 1 dalies 24 ir 26 punktai

 

 

200

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai

V priedo 1 dalies 24 ir 27 punktai

V priedo 1 dalies 24 ir 27 punktai

 

 

210

Iki termino laikomos investicijos

Ketvirtosios direktyvos 42a straipsnio 4 dalies a punktas ir 5a dalis; 39-ojo TAS 9 straipsnis

7-ojo TFAS 8 straipsnio b punktas; 39-ojo TAS 9 straipsnis, 16-oji TN, 26-oji TN

 

 

220

Skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 24 ir 26 punktai

V priedo 1 dalies 24 ir 26 punktai

 

 

230

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai

V priedo 1 dalies 24 ir 27 punktai

V priedo 1 dalies 24 ir 27 punktai

 

 

231

Neprekybinės skolos priemonės, vertinamos taikant savikainos metodą

BAD 37 straipsnio 1 dalis; 42a straipsnio 4 dalies b punktas; V priedo 1 dalies 16 punktas

 

 

 

232

Skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 24 ir 26 punktai

 

 

 

233

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai

V priedo 1 dalies 24 ir 27 punktai

 

 

 

234

Kitas neprekybinis neišvestinis finansinis turtas

BAD 35–37 straipsniai; V priedo 1 dalies 17 punktas

 

 

 

235

Nuosavybės priemonės

ECB/2008/32 2 priedo 2 dalies 4–5 punktai

 

 

 

236

Skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 24 ir 26 punktai

 

 

 

237

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai

V priedo 1 dalies 24 ir 27 punktai

 

 

 

240

Išvestinės finansinės priemonės. Apsidraudimo apskaita

Ketvirtosios direktyvos 42a straipsnio 1 ir 5a dalys; 42c straipsnio 1 dalies a punktas; 39-ojo TAS 9 straipsnis; V priedo 1 dalies 19 punktas

7-ojo TFAS 22 straipsnio b punktas; 39-ojo TAS 9 straipsnis

 

 

250

Apdraustųjų straipsnių tikrosios vertės pokyčiai portfelio apdraudimo nuo palūkanų normos rizikos sandoriuose

Ketvirtosios direktyvos 42a straipsnio 5 ir 5a dalys; 39-ojo TAS 89A straipsnio a punktas

39-ojo TAS 89A straipsnio a punktas

 

 

260

Materialusis turtas

BAD 4 straipsnio dalies „Turtas“ 10 punktas

 

 

 

270

Nematerialusis turtas

BAD 4 straipsnio dalies „Turtas“ 9 punktas; KPR 4 straipsnio 1 dalies 115 punktas

1-ojo TAS 54 straipsnio c punktas; KPR 4 straipsnio 1 dalies 115 punktas

 

 

280

Investicijos į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones

BAD 4 straipsnio dalies „Turtas“ 7–8 punktai; Ketvirtosios direktyvos 17 straipsnis; V priedo 2 dalies 4 punktas

1-ojo TAS 54 straipsnio e punktas; V priedo 2 dalies 4 punktas

 

 

290

Mokesčių turtas

 

1-ojo TAS 54 straipsnio n–o punktai

 

 

300

Kitas turtas

V priedo 2 dalies 5 punktas

V priedo 2 dalies 5 punktas

 

 

310

Ilgalaikis turtas ir perleidžiamos turto grupės, priskiriami prie laikomų parduoti

 

1-ojo TAS 54 straipsnio j punktas; 5-ojo TFAS 38 straipsnis

 

 

320

TURTAS

BAD 4 straipsnio dalis „Turtas“

1-ojo TAS 9 straipsnio a punktas, 6-oji ĮN

 

 

46.   Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Nuosavo kapitalo pokyčių priežastys

 

 

Kapitalas

Akcijų priedai

Išleistos nuosavybės priemonės, išskyrus kapitalo priemones

Kita nuosavybė

Sukauptos kitos bendrosios pajamos

Nepaskirstytasis pelnas

Perkainojimo rezervai

Tikrosios vertės rezervai

Nuorodos. TFAS, derantys su nacionaliniais BAP

1-ojo TAS 106 straipsnis, 54 straipsnio r punktas

1-ojo TAS 106 straipsnis, 78 straipsnio e punktas

1-ojo TAS 106 straipsnis, V priedo 2 dalies 15–16 punktai

1-ojo TAS 106 straipsnis; V priedo 2 dalies 17 punktas

1-ojo TAS 106 straipsnis

KPR 4 straipsnio 1 dalies 123 punktas

1-ojo TFAS 30 straipsnio D5–D8 punktai

 

Nuorodos. BAD pagrįsti nacionaliniai BAP

BAD 4 straipsnio dalies „Įsipareigojimai“ 9 punktas, BAD 22 straipsnis

BAD 4 straipsnio dalies „Įsipareigojimai“ 10 punktas; KPR 4 straipsnio 1 dalies 124 punktas

V priedo 2 dalies 15–17 punktai

V priedo 2 dalies 17 punktas

Ketvirtosios direktyvos 42a straipsnio 1 ir 5a dalys

BAD 4 straipsnio dalies „Įsipareigojimai“ 13 punktas; KPR 4 straipsnio 1 dalies 123 punktas

 

BAD 4 straipsnio dalies „Įsipareigojimai“ 12 punktas

010

020

030

040

050

060

070

075

010

Laikotarpio pradžios likutis [prieš perskaičiavimą]

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

020

Klaidų ištaisymo poveikis

 

1-ojo TAS 106 straipsnio b punktas; 8-ojo TAS 42 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

 

030

Apskaitos politikos pokyčių poveikis

 

1-ojo TAS 106 straipsnio b punktas; 1-ojo TAS 6-oji ĮN; 8-ojo TAS 22 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

 

040

Laikotarpio pradžios likutis [einamasis laikotarpis]

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

050

Paprastųjų akcijų emisija

 

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

 

060

Privilegijuotųjų akcijų emisija

 

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

 

070

Kitų nuosavybės priemonių emisija

 

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

 

080

Pasinaudojimas teisėmis, susijusiomis su kitomis išleistomis nuosavybės priemonėmis, arba tų teisių galiojimo pabaiga

 

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

 

090

Skolos konvertavimas į nuosavybę

 

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

 

100

Kapitalo mažinimas

 

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

 

110

Dividendai

 

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis; 32-ojo TAS 35 straipsnis; 1-ojo TAS 6-oji ĮN

 

 

 

 

 

 

 

 

120

Nuosavų akcijų pirkimas

 

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis; 32-ojo TAS 33 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

 

130

Nuosavų akcijų pardavimas arba anuliavimas

 

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis; 32-ojo TAS 33 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

 

140

Finansinių priemonių pergrupavimas iš nuosavybės į įsipareigojimus

 

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

 

150

Finansinių priemonių pergrupavimas iš įsipareigojimų į nuosavybę

 

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

 

160

Perkėlimai iš vienos nuosavybės dalies į kitą

 

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

 

170

Nuosavybės padidėjimas arba (-) sumažėjimas dėl verslo jungimo

 

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

 

180

Mokėjimai akcijomis

 

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis; 2-ojo TFAS 10 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

 

190

Kitas nuosavybės padidėjimas arba (-) sumažėjimas

 

1-ojo TAS 106 straipsnio d punktas

 

 

 

 

 

 

 

 

200

Iš viso bendrųjų pajamų per metus

 

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto i–ii papunkčiai; 1-ojo TAS 81A straipsnio c punktas; 1-ojo TAS 6-oji ĮN

 

 

 

 

 

 

 

 

210

Laikotarpio pabaigos likutis [einamasis laikotarpis]

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Nuosavo kapitalo pokyčių priežastys

 

 

Kiti rezervai

Pirmojo konsolidavimo skirtumai

(-) Supirktos nuosavos akcijos

Patronuojančiosios įmonės savininkams priskirtinas pelnas arba (-) nuostoliai

(-) Tarpiniai dividendai

Mažumos dalys

Iš viso

Sukauptos kitos bendrosios pajamos

Kiti straipsniai

Nuorodos. TFAS, derantys su nacionaliniais BAP

1-ojo TAS 106 straipsnis, 54 straipsnio c punktas

 

1-ojo TAS 106 straipsnis; 32-ojo TAS 33 ir 34 straipsniai; V priedo 2 dalies 20 punktas

1-ojo TAS 106 straipsnio a punktas, 83 straipsnio a punkto ii papunktis

1-ojo TAS 106 straipsnis; 32-ojo TAS 35 straipsnis

1-ojo TAS 54 straipsnio q punktas, 106 straipsnio a punktas; 27-ojo TAS 27–28 straipsniai

1-ojo TAS 54 straipsnio q punktas, 106 straipsnio a punktas; 27-ojo TAS 27–28 straipsniai

1-ojo TAS 9 straipsnio c punktas, 6-oji ĮN

Nuorodos. BAD pagrįsti nacionaliniai BAP

 

Septintosios direktyvos 19 straipsnio 1 dalies c punktas

Ketvirtosios direktyvos dalies „Turtas“ C skirsnio III punkto 7 papunktis ir D skirsnio III punkto 2 papunktis; V priedo 2 dalies 20 punktas

BAD 4 straipsnio dalies „Įsipareigojimai“ 14 punktas

KPR 26 straipsnio 2 dalies b punktas

Septintosios direktyvos 21 straipsnis

Septintosios direktyvos 21 straipsnis

 

080

085

090

100

110

120

130

140

010

Laikotarpio pradžios likutis [prieš perskaičiavimą]

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

020

Klaidų ištaisymo poveikis

 

1-ojo TAS 106 straipsnio b punktas; 8-ojo TAS 42 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

 

030

Apskaitos politikos pokyčių poveikis

 

1-ojo TAS 106 straipsnio b punktas; 1-ojo TAS 6-oji ĮN; 8-ojo TAS 22 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

 

040

Laikotarpio pradžios likutis [einamasis laikotarpis]

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

050

Paprastųjų akcijų emisija

 

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

 

060

Privilegijuotųjų akcijų emisija

 

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

 

070

Kitų nuosavybės priemonių emisija

 

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

 

080

Pasinaudojimas teisėmis, susijusiomis su kitomis išleistomis nuosavybės priemonėmis, arba tų teisių galiojimo pabaiga

 

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

 

090

Skolos konvertavimas į nuosavybę

 

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

 

100

Kapitalo mažinimas

 

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

 

110

Dividendai

 

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis; 32-ojo TAS 35 straipsnis; 1-ojo TAS 6-oji ĮN

 

 

 

 

 

 

 

 

120

Nuosavų akcijų pirkimas

 

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis; 32-ojo TAS 33 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

 

130

Nuosavų akcijų pardavimas arba anuliavimas

 

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis; 32-ojo TAS 33 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

 

140

Finansinių priemonių pergrupavimas iš nuosavybės į įsipareigojimus

 

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

 

150

Finansinių priemonių pergrupavimas iš įsipareigojimų į nuosavybę

 

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

 

160

Perkėlimai iš vienos nuosavybės dalies į kitą

 

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

 

170

Nuosavybės padidėjimas arba (-) sumažėjimas dėl verslo jungimo

 

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis

 

 

 

 

 

 

 

 

180

Mokėjimai akcijomis

 

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto iii papunktis; 2-ojo TFAS 10 straipsnis

 

 

 

 

 

 

 

 

190

Kitas nuosavybės padidėjimas arba (-) sumažėjimas

 

1-ojo TAS 106 straipsnio d punktas

 

 

 

 

 

 

 

 

200

Iš viso bendrųjų pajamų per metus

 

1-ojo TAS 106 straipsnio d punkto i–ii papunkčiai; 1-ojo TAS 81A straipsnio c punktas; 1-ojo TAS 6-oji ĮN

 

 

 

 

 

 

 

 

210

Laikotarpio pabaigos likutis [einamasis laikotarpis]

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

V PRIEDAS

„V PRIEDAS

FINANSINĖS INFORMACIJOS TEIKIMAS

Turinys

BENDRIEJI NURODYMAI 224

1.

 Nuorodos 224

2.

 Tvarka 225

3.

 Konsolidavimas 226

4.

 Apskaitos portfeliai 226

4.1.

 Turtas 226

4.2.

 Įsipareigojimai 227

5.

 Finansinės priemonės 227

5.1.

 Finansinis turtas 227

5.2.

 Finansiniai įsipareigojimai 228

6.

 Sandorio šalių suskirstymas 228
SU FORMA SUSIJĘ NURODYMAI 229

1.

 Balansas 229

1.1.

 Turtas (1.1) 229

1.2.

 Įsipareigojimai (1.2) 229

1.3.

 Nuosavybė (1.3) 230

2.

 Pelno (nuostolių) ataskaita (2) 230

3.

 Bendrųjų pajamų ataskaita (3) 232

4.

 Finansinio turto suskirstymas pagal priemones ir pagal sandorio šalių sektorius (4) 232

5.

 Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų suskirstymas pagal produktus (5) 232

6.

 Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų ne finansų bendrovėms suskirstymas pagal NACE kodus (6) 233

7.

 Pradelstas arba nuvertėjęs finansinis turtas, kurio nuvertėjimas skaičiuojamas (7) 234

8.

 Finansinių įsipareigojimų suskirstymas (8) 234

9.

 Kreditavimo įsipareigojimai, finansinės garantijos ir kiti įsipareigojimai (9) 234

10.

 Išvestinės finansinės priemonės (10 ir 11) 236

10.1.

 Išvestinių finansinių priemonių klasifikacija pagal rizikos rūšis 236

10.2.

 Sumos, nurodytinos išvestinių finansinių priemonių atveju 237

10.3.

 Išvestinės finansinės priemonės, klasifikuojamos kaip „ekonominiai apsidraudimo sandoriai“ 238

10.4.

 Išvestinių finansinių priemonių suskirstymas pagal sandorio šalių sektorius 238

11.

 Atidėjinių kredito nuostoliams ir nuosavybės priemonių vertės sumažėjimui pokyčiai (12) 239

12.

 Gautos užtikrinimo priemonės ir garantijos (13) 239

12.1.

 Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų suskirstymas pagal užtikrinimo priemones ir garantijas (13.1) 239

12.2.

 Per ataskaitinį laikotarpį perimtos užtikrinimo priemonės realizuojant nuosavybės teisę [pripažįstama ataskaitinę datą] (13.2) 239

12.3.

 Užtikrinimo priemonės, perimtos realizuojant nuosavybės teisę [į materialųjį turtą], sukaupta suma (13.3) 240

13.

 Tikrosios vertės hierarchija. Finansinių priemonių vertinimas tikrąja verte (14) 240

14.

 Pripažinimo nutraukimas ir finansiniai įsipareigojimai, susiję su perleistu finansiniu turtu (15) 240

15.

 Tam tikrų pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnių suskirstymas (16) 241

15.1.

 Palūkanų pajamos ir išlaidos pagal priemones ir pagal sandorio šalių sektorius (16.1) 241

15.2.

 Pelnas arba nuostoliai dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, nevertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pripažinimo nutraukimo pagal priemones (16.2) 241

15.3.

 Pelnas arba nuostoliai dėl prekybai laikomo finansinio turto ir įsipareigojimų pagal priemones (16.3) 241

15.4.

 Pelnas arba nuostoliai dėl prekybai laikomo finansinio turto ir įsipareigojimų pagal riziką (16.4) 241

15.5.

 Pelnas arba nuostoliai dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pagal priemones (16.5) 242

15.6.

 Pelnas arba nuostoliai dėl apsidraudimo apskaitos (16.6) 242

15.7.

 Finansinio ir nefinansinio turto vertės sumažėjimas (16.7) 242

16.

 Apskaitos ir KPR nustatytos konsolidavimo apimties suderinimas (17) 242

17.

 Geografinis suskirstymas (20) 242

18.

 Materialusis ir nematerialusis turtas. Turtas, naudojamas veiklos nuomai (21) 243

19.

 Turto valdymas, saugojimas ir kitų paslaugų teikimas (22) 243

19.1.

 Paslaugų ir komisinių pajamos ir išlaidos pagal veiklos rūšis (22.1) 243

19.2.

 Turtas, naudojamas teikiant paslaugas (22.2) 244

20.

 Dalys nekonsoliduotuose struktūrizuotuose ūkio subjektuose (30) 245

21.

 Susijusios šalys (31) 245

21.1.

 Susijusioms šalims mokėtinos ir iš jų gautinos sumos (31.1) 245

21.2.

 Išlaidos ir pajamos, susidariusios dėl sandorių su susijusiomis šalimis (31.2) 245

22.

 Grupės struktūra (40) 246

22.1.

 Grupės struktūra pagal atskirus subjektus (40.1) 246

22.2.

 Grupės struktūra pagal atskiras priemones (40.2) 247

23.

 Tikroji vertė (41) 247

23.1.

 Tikrosios vertės hierarchija. Amortizuota savikaina vertinamos finansinės priemonės (41.1) 247

23.2.

 Vertinimo tikrąja verte pasirinkimo galimybės naudojimas (41.2) 247

23.3.

 Mišrios finansinės priemonės, nepriskirtos vertinamoms tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje (41.3) 247

24.

 Materialusis ir nematerialusis turtas. Balansinė vertė pagal vertinimo metodus (42) 247

25.

 Atidėjiniai (43) 247

26.

 Nustatytų išmokų planai ir kitos išmokos darbuotojams (44) 248

26.1.

 Grynojo nustatytų išmokų plano turto ir įsipareigojimų dalys (44.1) 248

26.2.

 Nustatytų išmokų įsipareigojimų pokyčiai (44.2) 248

26.3.

 Papildomi straipsniai [susiję su išlaidomis darbuotojams] (44.3) 248

27.

 Tam tikrų pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnių suskirstymas (45) 248

27.1.

 Pelnas arba nuostoliai dėl nefinansinio turto, išskyrus laikomą parduoti, pripažinimo nutraukimo (45.2) 248

27.2.

 Kitos veiklos pajamos ir išlaidos (45.3) 248

28.

 Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita (46) 249

29.

 Neveiksnios pozicijos (18) 249

30.

 Restruktūrizuotos pozicijos (19) 251
POZICIJŲ KLASIŲ IR SANDORIO ŠALIŲ SEKTORIŲ PRISKYRIMAS 255

1 DALIS

BENDRIEJI NURODYMAI

1.   NUORODOS

1.

Šiame priede pateikiami papildomi finansinės informacijos formų (FINREP), pateiktų šio reglamento III ir IV prieduose, nurodymai. Šis priedas papildo nurodymus, kurie yra įtraukti į III ir IV prieduose pateiktas formas kaip nuorodos.

2.

Formose nurodyti duomenų vienetai parengiami pagal atitinkamos apskaitos sistemos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 (KPR) 4 straipsnio 1 dalies 77 punkte, duomenų pripažinimo, įskaitymo ir vertinimo taisykles.

3.

Įstaigos pateikia tik tas formų dalis, kurios susijusios su:

a)

įstaigos pripažįstamu turtu, įsipareigojimais, nuosavybe, pajamomis ir išlaidomis;

b)

nebalansinėmis pozicijomis ir veikla, kurioje dalyvauja įstaiga;

c)

įstaigos vykdomais sandoriais;

d)

vertinimo taisyklėmis, įskaitant metodus, kuriuos taikant vertinami įstaigos atidėjiniai kredito rizikai.

4.

III ir IV prieduose bei šiame priede vartojamos tokios santrumpos:

a)   „TAS reglamentas“– Reglamentas (EB) Nr. 1606/2002;

b)   „TAS“ arba „TFAS“– tarptautiniai apskaitos standartai, kaip apibrėžta TAS reglamento 2 straipsnyje, kuriuos Komisija priėmė remdamasi minėtu TAS reglamentu;

c)   „ECB BSI reglamentas“ arba „ECB/2008/32“– Europos Centrinio Banko reglamentas (EB) Nr. 25/2009 (1);

d)   „NACE reglamentas“– Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006 (2);

e)   „BAD“– Tarybos direktyva 86/635/EEB (3);

f)   „Ketvirtoji direktyva“– Ketvirtoji Tarybos direktyva 78/660/EEB (4);

g)   „Nacionaliniai BAP“– nacionaliniai bendrieji apskaitos principai, parengti pagal BAD;

h)   „MVĮ“– labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, apibrėžtos Komisijos rekomendacijoje C(2003)1422 (5);

i)   „ISIN kodas“– vertybiniams popieriams suteiktas tarptautinis vertybinių popierių identifikavimo numeris, sudarytas iš 12 raidžių ir skaičių derinio ir išskirtinai apibrėžiantis vertybinių popierių emisiją;

j)   „LEI kodas“– pasaulinis subjektams priskirtas juridinio asmens identifikatorius, kuris unikaliai identifikuoja finansinio sandorio šalį.

2.   TVARKA

5.

III ir IV prieduose pilkai pažymėti duomenų vienetai reiškia, kad šių duomenų nereikalaujama arba kad jų pateikti neįmanoma. IV priedo eilutė arba skiltis su juodai pažymėtomis nuorodomis reiškia, kad susijusių duomenų vienetų neturėtų pateikti tos įstaigos, kurios laikosi nuorodų, esančių toje eilutėje arba skiltyje.

6.

III ir IV priedo formose pateiktos netiesioginės patvirtinimo taisyklės, kurios yra nustatytos pačiose formose naudojantis tvarka.

7.

Jeigu formos straipsnio žymėje naudojami skliaustai, tai reiškia, kad šis straipsnis turi būti atimtas prieš gaunant visą sumą, bet tai nereiškia, kad jo suma bus neigiama.

8.

Straipsniai, kurių suma neigiama, nurodomi formose įrašant „(–)“ ženklą prie žymės pradžios, pvz., „(–) Supirktos nuosavos akcijos“.

9.

„Duomenų vienetų modelyje“ (DVM) finansinės informacijos teikimo formose, pateiktose III ir IV prieduose, visi duomenų vienetai (langeliai) turi „bazinį straipsnį“, kuriam priskirtas „kredito/debeto“ požymis. Šiuo priskyrimu užtikrinama, kad visi subjektų ataskaitų duomenų vienetai būtų nurodomi remiantis „ženklų tvarka“, ir suteikiama informacija apie „kredito/debeto“ požymį, kuris atitiktų kiekvieną duomenų vienetą.

10.

Schemoje ši tvarka atrodo taip, kaip parodyta 1 lentelėje.

1 lentelė.

Kredito/debeto tvarka, teigiami ir neigiami ženklai

Elementas

Kreditas/Debetas

Balansas/Pokytis

Pateiktas skaičius

Turtas

Debetas

Turto balansas

Teigiamas („normalus“, nereikia ženklo)

Turto padidėjimas

Teigiamas („normalus“, nereikia ženklo)

Neigiamas turto balansas

Neigiamas (reikia minuso („–“) ženklo)

Turto sumažėjimas

Neigiamas (reikia minuso („–“) ženklo)

Išlaidos

Išlaidų balansas

Teigiamas („normalus“, nereikia ženklo)

Išlaidų padidėjimas

Teigiamas („normalus“, nereikia ženklo)

Neigiamas išlaidų balansas (įskaitant panaikinimą)

Neigiamas (reikia minuso („–“) ženklo)

Išlaidų sumažėjimas

Neigiamas (reikia minuso („–“) ženklo)

Įsipareigojimai

Kreditas

Įsipareigojimų balansas

Teigiamas („normalus“, nereikia ženklo)

Įsipareigojimų padidėjimas

Teigiamas („normalus“, nereikia ženklo)

Neigiamas įsipareigojimų balansas

Neigiamas (reikia minuso („–“) ženklo)

Įsipareigojimų sumažėjimas

Neigiamas (reikia minuso („–“) ženklo)

Nuosavybė

Nuosavybės balansas

Teigiamas („normalus“, nereikia ženklo)

Nuosavybės padidėjimas

Teigiamas („normalus“, nereikia ženklo)

Neigiamas nuosavybės balansas

Neigiamas (reikia minuso („–“) ženklo)

Nuosavybės sumažėjimas

Neigiamas (reikia minuso („–“) ženklo)

Pajamos

Pajamų balansas

Teigiamas („normalus“, nereikia ženklo)

Pajamų padidėjimas

Teigiamas („normalus“, nereikia ženklo)

Neigiamas pajamų balansas (įskaitant panaikinimą)

Neigiamas (reikia minuso („–“) ženklo)

Pajamų sumažėjimas

Neigiamas (reikia minuso („–“) ženklo)

3.   KONSOLIDAVIMAS

11.

Jei šiame priede nenustatyta kitaip, FINREP formos parengiamos vykdant rizikos ribojimu pagrįstą konsolidavimą pagal KPR 1 dalies II antraštinės dalies 2 skyriaus 2 skirsnį. Įstaigos atsiskaito už savo patronuojamąsias įmones ir bendrąsias įmones taikydamos tuos pačius metodus, kaip rizikos ribojimu pagrįsto konsolidavimo atveju:

a)

pagal KPR 18 straipsnio 5 dalį įstaigoms gali būti leidžiama arba iš jų gali būti reikalaujama nuosavybės metodą taikyti investicijoms į draudimo ir ne finansų patronuojamąsias įmones;

b)

pagal KPR 18 straipsnio 2 dalį įstaigoms gali būti leidžiama proporcingo konsolidavimo metodą taikyti finansų patronuojamosioms įmonėms;

c)

pagal KPR 18 straipsnio 4 dalį iš įstaigų gali būti reikalaujama proporcingo konsolidavimo metodą taikyti investicijoms į bendrąsias įmones.

4.   APSKAITOS PORTFELIAI

4.1.   Turtas

12.

„Apskaitos portfeliai“ – finansinės priemonės, kurios sujungiamos pagal vertinimo taisykles. Į tokį jungimą neįtraukiamos investicijos į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones, pareikalavus gaunamos lėšos, priskiriamos prie „Grynųjų pinigų ir lėšų centriniuose bankuose ir kitų indėlių iki pareikalavimo“, taip pat finansinės priemonės, priskiriamos prie „laikomų parduoti“ ir nurodomos straipsniuose „Ilgalaikis turtas ir perleidžiamos turto grupės, priskiriami prie laikomų parduoti“ ir „Įsipareigojimai, įtraukti į perleidžiamas grupes, priskiriamas prie laikomų parduoti“.

13.

Finansiniam turtui naudojami šie TFAS pagrįsti apskaitos portfeliai:

a)

„Prekybai laikomas finansinis turtas“;

b)

„Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje“;

c)

„Parduoti laikomas finansinis turtas“;

d)

„Paskolos ir gautinos sumos“;

e)

„Iki termino laikomos investicijos“.

14.

Finansiniam turtui naudojami šie nacionaliniais BAP pagrįsti apskaitos portfeliai:

a)

„Prekybinis finansinis turtas“;

b)

„Neprekybinis neišvestinis finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje“;

c)

„Neprekybinis neišvestinis finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami nuosavybėje“;

d)

„Neprekybinės skolos priemonės, vertinamos taikant savikainos metodą“;

e)

„Kitas neprekybinis neišvestinis finansinis turtas“.

15.

Sąvokos „prekybinis finansinis turtas“ prasmė tokia pati kaip pagal atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP. Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP informacija apie išvestines finansines priemones, kurios nelaikomos apsidraudimo apskaitai, pranešama šiame straipsnyje neatsižvelgiant į metodą, kuris taikomas šioms sutartims vertinti. Įstaigos į savo balansą išvestinių finansinių priemonių sandorius įtraukia tik tokiu atveju, jeigu šie sandoriai yra pripažįstami pagal atitinkamą apskaitos sistemą.

16.

Finansinio turto atveju „savikainos metodai“ apima tas vertinimo taisykles, pagal kurias finansinis turtas vertinamas savikaina pridėjus sukauptas palūkanas ir atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.

17.

Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP „Kitas neprekybinis neišvestinis finansinis turtas“ apima finansinį turtą, kuris negali būti priskiriamas kitiems apskaitos portfeliams. Šis apskaitos portfelis, be kitų dalykų, apima finansinį turtą, kuris vertinamas mažesniąja iš šių verčių: jo pradinio pripažinimo suma arba tikrąja verte (vadinamąja „mažesniąja iš savikainos ir rinkos verčių“ arba LOCOM, angl. Lower Of COST Or Market).

18.

Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP įstaigos, kurioms leidžiama arba iš kurių reikalaujama taikyti tam tikras finansinių priemonių vertinimo taisykles tarptautiniuose finansinės atskaitomybės standartuose, jeigu jie taikomi, pateikia atitinkamus apskaitos portfelius.

19.

„Išvestinės finansinės priemonės. Apsidraudimo apskaita“ apima išvestines finansines priemones, kurios laikomos apsidraudimo apskaitai pagal atitinkamą apskaitos sistemą.

4.2.   Įsipareigojimai

20.

Finansiniams įsipareigojimams naudojami šie TFAS pagrįsti apskaitos portfeliai:

a)

„Prekybai laikomi finansiniai įsipareigojimai“;

b)

„Finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje“;

c)

„Amortizuota savikaina vertinami finansiniai įsipareigojimai“.

21.

Finansiniams įsipareigojimams naudojami šie nacionaliniais BAP pagrįsti apskaitos portfeliai:

a)

„Prekybiniai finansiniai įsipareigojimai“; ir

b)

„Neprekybiniai neišvestiniai finansiniai įsipareigojimai, vertinami taikant savikainos metodą“.

22.

Pagal nacionalinius BAP įstaigos, kurioms leidžiama arba iš kurių reikalaujama taikyti tam tikras finansinių priemonių vertinimo taisykles tarptautiniuose finansinės atskaitomybės standartuose, jeigu jie taikomi, pateikia atitinkamus apskaitos portfelius.

23.

Pagal TFAS ir nacionalinius BAP „Išvestinės finansinės priemonės. Apsidraudimo apskaita“ apima išvestines finansines priemones, kurios laikomos apsidraudimo apskaitai pagal atitinkamą apskaitos sistemą.

5.   FINANSINĖS PRIEMONĖS

5.1.   Finansinis turtas

24.

Balansinė vertė – suma, kurią reikia nurodyti balanse turto dalyje. Į finansinio turto balansinę vertę įtraukiamos sukauptos palūkanos.

25.

Finansinis turtas paskirstomas šioms priemonių klasėms: „Grynieji pinigai“, „Išvestinės finansinės priemonės“, „Nuosavybės priemonės“, „Skolos vertybiniai popieriai“ ir „Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai“.

26.

„Skolos vertybiniai popieriai“ – skolos priemonės, kurias laiko įstaiga ir kurios išleistos kaip vertybiniai popieriai, kurie pagal ECB BSI reglamentą nėra paskolos.

27.

„Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai“ – skolos priemonės, kurias laiko įstaigos ir kurios nėra vertybiniai popieriai; šis straipsnis apima „paskolas“ pagal ECB BSI reglamentą ir išankstinius mokėjimus, kurie pagal ECB BSI reglamentą negali būti priskiriami prie „paskolų“. „Išankstiniai mokėjimai, kurie nėra paskolos“, toliau apibūdinami šio priedo 1 dalies 41 punkto g papunktyje. Taigi, „skolos priemonės“ apima „paskolas ir kitus išankstinius mokėjimus“ ir „skolos vertybinius popierius“.

5.2.   Finansiniai įsipareigojimai

28.

Balansinė vertė – suma, kurią reikia nurodyti balanse įsipareigojimų dalyje. Į finansinių įsipareigojimų balansinę vertę įtraukiamos sukauptos palūkanos.

29.

Finansiniai įsipareigojimai paskirstomi šioms priemonių klasėms: „Išvestinės finansinės priemonės“, „Trumposios pozicijos“, „Indėliai“, „Išleisti skolos vertybiniai popieriai“ ir „Kiti finansiniai įsipareigojimai“.

30.

„Indėliai“ apibrėžiami taip pat, kaip ECB BSI reglamente.

31.

„Išleisti skolos vertybiniai popieriai“ – skolos priemonės, kurias kaip skolos vertybinius popierius išleido įstaiga ir kurios nėra indėliai pagal ECB BSI reglamentą.

32.

„Kiti finansiniai įsipareigojimai“ apima visus finansinius įsipareigojimus, išskyrus išvestines finansines priemones, trumpąsias pozicijas, indėlius ir išleistus skolos vertybinius popierius.

33.

Pagal TFAS arba atitinkamus nacionalinius BAP „Kiti finansiniai įsipareigojimai“ gali apimti finansines garantijas, jeigu jos vertinamos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje [39-ojo TAS 47 straipsnio a punktas], arba iš pradžių pripažinta suma atėmus sukauptą amortizaciją [39-ojo TAS 47 straipsnio c punkto ii papunktis]. Informacija apie kreditavimo įsipareigojimus pateikiama prie „Kitų finansinių įsipareigojimų“, jeigu jie yra finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje [39-ojo TAS 4 straipsnio a punktas], arba jie yra įsipareigojimai suteikti paskolą su mažesne nei rinkos palūkanų norma [39-ojo TAS 4 straipsnio b punktas, 47 straipsnio d punktas]. Su šiomis sutartimis susiję atidėjiniai [39-ojo TAS 47 straipsnio c punkto i papunktis, d punkto i papunktis] nurodomi kaip atidėjiniai „Suteiktiems (kreditavimo) įsipareigojimams ir garantijoms“.

34.

„Kiti finansiniai įsipareigojimai“ taip pat gali apimti mokėtinus dividendus, mokėtinas sumas, susijusias su laikinaisiais ir pereinamaisiais straipsniais, ir sumas, mokėtinas pagal būsimus atsiskaitymus už sandorius vertybiniais popieriais arba užsienio valiutos keitimo sandorius (mokėtinas sandorių sumas, pripažintas prieš mokėjimo datą).

6.   SANDORIO ŠALIŲ SUSKIRSTYMAS

35.

Jeigu reikalaujama informaciją suskirstyti pagal sandorio šalis, naudojami šie sandorio šalių sektoriai:

a)

centriniai bankai;

b)

valdžios sektoriaus institucijos: centrinės valdžios institucijos, valstybės arba regioninės valdžios institucijos ir vietos valdžios institucijos, įskaitant administracines įstaigas ir nekomercines įmones, bet neįskaitant viešųjų ir privačiųjų bendrovių, kurias turi šios administracijos ir kurios vykdo komercinę veiklą (apie kurią pranešama skirsnyje „ne finansų bendrovės“); socialinės apsaugos fondai ir tarptautinės organizacijos, pvz., Europos bendrija, Tarptautinis valiutos fondas ir Tarptautinių atsiskaitymų bankas;

c)

kredito įstaigos: bet kuri įstaiga, kuriai taikoma KPR 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte pateikta apibrėžtis („įmonė, kuri verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės ir paskolų teikimu savo sąskaita“), ir daugiašaliai plėtros bankai;

d)

kitos finansų bendrovės: visos finansų bendrovės ir kvazikorporacijos, išskyrus kredito įstaigas, pvz., investicinės įmonės, investicijų fondai, draudimo bendrovės, pensijų fondai, kolektyvinio investavimo subjektai ir tarpuskaitos namai bei likę finansiniai tarpininkai ir finansų pagalbinės įmonės;

e)

ne finansų bendrovės: finansiniu tarpininkavimu nesiverčiančios bendrovės ir kvazikorporacijos, kurių pagrindinė veikla yra rinkos prekių gamyba ir nefinansinių paslaugų teikimas pagal ECB BSI reglamentą;

f)

namų ūkiai: pavieniai asmenys arba asmenų grupės kaip vartotojai ir vien tik savo galutiniam vartojimui skirtų prekių gamintojai ir nefinansinių paslaugų teikėjai, ir rinkos prekių gamintojai bei nefinansinių ir finansinių paslaugų teikėjai, jeigu jų veikla nėra kvazikorporacijų veikla. Šiam sektoriui priskiriamos ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams, kurių pagrindinė veikla yra konkrečioms namų ūkių grupėms skirtų ne rinkos prekių gamyba ir paslaugų teikimas.

36.

Sandorio šalių sektorių suskirstymas pagrįstas išimtinai tiesioginės sandorio šalies pobūdžiu. Pozicijų, kurios susidarė kartu daugiau negu vieno įsipareigojančiojo asmens atveju, klasifikacija parengiama remiantis įsipareigojančiojo asmens, kuris minėtai įstaigai įgyjant minėtą poziciją buvo svarbesnis arba pagrindinis, ypatybėmis. Be kitų klasifikacijų, kartu susidariusių pozicijų pasiskirstymas pagal sandorio šalies sektorius, įsisteigimo šalį ir NACE kodus turėtų būti parengiamas remiantis įsipareigojančiojo asmens, kuris nustatant poziciją buvo svarbesnis arba pagrindinis, ypatybėmis.

2 DALIS

SU FORMA SUSIJĘ NURODYMAI

1.   BALANSAS

1.1.   Turtas (1.1)

1.

„Grynieji pinigai“ – turimi nacionalinės ir užsienio valiutų banknotai ir monetos, esantys apyvartoje, paprastai naudojami mokėjimams atlikti.

2.

„Grynieji pinigai ir lėšos centriniuose bankuose“ apima pagal pareikalavimą gaunamas lėšas centriniuose bankuose.

3.

„Kiti indėliai iki pareikalavimo“ apima kredito įstaigose pagal pareikalavimą gaunamas lėšas.

4.

„Investicijos į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones“ apima investicijas į asocijuotąsias įmones, bendrąsias įmones ir patronuojamąsias įmones, kurios nėra visiškai arba proporcingai konsoliduojamos. Investicijų balansinė vertė, apskaitoje registruojama taikant nuosavybės metodą, apima susijusį prestižą.

5.

Informacija apie turtą, kuris nėra finansinis turtas ir kuris dėl savo pobūdžio negalėtų būti priskiriamas konkretiems balanso straipsniams, pateikiama straipsnyje „Kitas turtas“. Kitas turtas gali apimti auksą, sidabrą ir kitas biržos prekes, netgi jeigu jie laikomi prekybos tikslais.

6.

„Ilgalaikis turtas ir perleidžiamos turto grupės, priskiriami prie laikomų parduoti,“ turi tą pačią reikšmę, kaip pagal 5-ąjį TFAS.

1.2.   Įsipareigojimai (1.2)

7.

Atidėjiniai „Pensijų ir kitų nustatytų išmokų, mokamų pasibaigus tarnybos laikui, įsipareigojimams“ apima grynųjų nustatytų išmokų įsipareigojimų sumą.

8.

Pagal TFAS arba atitinkamus nacionalinius BAP atidėjiniai „Kitos ilgalaikės išmokos darbuotojams“ apima 19-ojo TAS 153 straipsnyje išvardytas ilgalaikių išmokų darbuotojams planų deficito sumas. Sukauptos išlaidos dėl trumpalaikių išmokų darbuotojams [19-ojo TAS 11 straipsnio a punktas], nustatytų įmokų planai [19-ojo TAS 51 straipsnio a punktas] ir išeitinės išmokos [19-ojo TAS 169 straipsnio a punktas] įtraukiamos į straipsnį „Kiti įsipareigojimai“.

9.

„Akcinis kapitalas, apmokamas pareikalavus“ apima įstaigos išleistas kapitalo priemones, kurios neatitinka kriterijų, kad būtų priskiriamos nuosavybei. Įstaigos į šį straipsnį įtraukia kooperatines akcijas, kurios neatitinka kriterijų, kad būtų priskiriamos nuosavybei.

10.

Informacija apie įsipareigojimus, kurie nėra finansiniai įsipareigojimai ir kurie dėl savo pobūdžio negalėtų būti priskiriami konkretiems balanso straipsniams, pateikiama straipsnyje „Kiti įsipareigojimai“.

11.

„Įsipareigojimai, įtraukti į perleidžiamas grupes, priskiriamas prie laikomų parduoti“, turi tą pačią reikšmę, kaip pagal 5-ąjį TFAS.

12.

„Atidėjiniai bendrai bankinei rizikai“ – sumos, kurios priskirtos pagal BAD 38 straipsnį. Pripažintos jos parodomos atskirai arba kaip įsipareigojimai straipsnyje „atidėjiniai“, arba kaip nuosavybė pagal straipsnį „kiti rezervai“.

1.3.   Nuosavybė (1.3)

13.

Pagal TFAS arba atitinkamus nacionalinius BAP nuosavybės priemonės, kurios yra finansinės priemonės, apima sandorius, kuriems taikomas 32-asis TAS.

14.

„Pareikalautas apmokėti, bet dar neapmokėtas kapitalas“ apima įstaigos išleisto kapitalo, kurį pareikalauta apmokėti pasirašiusiosios šalies, balansinę vertę, kuri ataskaitinę datą neapmokėta.

15.

„Sudėtinių finansinių priemonių nuosavybės dalis“ apima įstaigos išleistų sudėtinių finansinių priemonių (t. Y. Finansinių priemonių, kurias sudaro įsipareigojimo ir nuosavybės dalys) nuosavybės dalį, kai atskiriama pagal atitinkamą apskaitos sistemą (įskaitant sudėtines finansines priemones su keliomis įterptosiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurių vertės yra susijusios).

16.

„Kitos išleistos nuosavybės priemonės“ apima nuosavybės priemones, kurios yra finansinės priemonės, išskyrus „Kapitalo priemones“ ir „Sudėtinių finansinių priemonių nuosavybės dalį“.

17.

„Kita nuosavybė“ apima visas nuosavybės priemones, kurios nėra finansinės priemonės, įskaitant, be kitų dalykų, mokėjimo akcijomis sandorius, kurie padengiami nuosavybės priemonėmis [2-ojo TFAS 10 straipsnis].

18.

Pagal TFAS arba atitinkamus nacionalinius BAP „Perkainojimo rezervai“ apima rezervų sumą, susidariusią pirmą kartą taikant TAS arba atitinkamą nacionalinį BAP, kuri nepriskirta kitoms rezervų rūšims.

19.

„Kiti rezervai“ dalijami į „Rezervus arba sukauptus nuostolius, susijusius su investicijomis į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones“ ir „Kitus“. „Rezervai arba sukaupti nuostoliai, susiję su investicijomis į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones“ apima sukauptą pajamų ir išlaidų sumą, kuri susidaro dėl minėtų ankstesnių metų investicijų, pripažįstamų pelnu arba nuostoliais. „Kiti“ apima rezervus, kurie atskirai neatskleisti kituose straipsniuose ir gali apimti privalomąjį rezervą ir įstatymo numatytą rezervą.

20.

„Supirktos nuosavos akcijos“ apima visas finansines priemones, turinčias nuosavybės priemonių, kurias iš naujo įsigijo įstaiga, ypatybių.

2.   PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA (2)

21.

Informacija apie prekybai laikomų finansinių priemonių ir finansinių priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, palūkanų pajamas ir palūkanų išlaidas pateikiama arba atskirai nuo kito pelno ir nuostolių pagal straipsnius „palūkanų pajamos“ ir „palūkanų išlaidos“ („švari kaina“), arba kaip dalis pelno arba nuostolių dėl šių kategorijų priemonių („purvina kaina“).

22.

Įstaigos pateikia informaciją apie šiuos straipsnius, suskirstytą pagal apskaitos portfelius:

a)

„Palūkanų pajamos“;

b)

„Palūkanų išlaidos“;

c)

„Dividendų pajamos“;

d)

„Pelnas arba nuostoliai dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, nevertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pripažinimo nutraukimo, grynoji suma“;

e)

„Finansinio turto, nevertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, vertės sumažėjimas arba (–) vertės atkūrimas“.

23.

„Palūkanų pajamos. Išvestinės finansinės priemonės. Apsidraudimas nuo palūkanų normos rizikos“ ir „Palūkanų išlaidos. Išvestinės finansinės priemonės. Apsidraudimas nuo palūkanų normos rizikos“ apima sumas, susijusias su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios priskirtos kategorijai „apsidraudimo apskaita“, kuri apima palūkanų normos riziką. Informacija apie jas pateikiama kaip bendrosios palūkanų pajamos ir išlaidos, kad būtų nurodomos teisingos palūkanų pajamos ir išlaidos dėl apdraustų straipsnių, su kuriais jos yra susijusios.

24.

Informacija apie sumas, susijusias su tomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, priskirtomis kategorijai „prekybai laikomos“, kurios ekonominiu, bet ne apskaitos požiūriu yra apsidraudimo priemonės, gali būti teikiama kaip palūkanų pajamos ir išlaidos, kad būtų nurodomos teisingos apdraustų finansinių priemonių palūkanų pajamos ir išlaidos. Šios sumos įtraukiamos į straipsnius „Palūkanų pajamos. Prekybai laikomas finansinis turtas“ ir „Palūkanų išlaidos. Prekybai laikomi finansiniai įsipareigojimai“.

25.

„Palūkanų pajamos. Kitas turtas“ apima palūkanų pajamų sumas, kurios neįtrauktos į kitus straipsnius. Į šį straipsnį gali būti įtrauktos palūkanų pajamos, susijusios su grynaisiais pinigais ir lėšomis centriniuose bankuose ir kitais indėliais iki pareikalavimo ir ilgalaikiu turtu ir perleidžiamomis turto grupėmis, priskiriamais prie laikomų parduoti, taip pat su grynosiomis palūkanų pajamomis iš grynojo nustatytų išmokų turto.

26.

„Palūkanų išlaidos. Kiti įsipareigojimai“ apima palūkanų išlaidų sumas, kurios neįtrauktos į kitus straipsnius. Šis straipsnis gali apimti palūkanų išlaidas, susijusias su įsipareigojimais, įtrauktais į perleidžiamas grupes, priskiriamas prie laikomų parduoti, išlaidas, susidariusias dėl atidėjinio balansinės vertės padidėjimo laikui bėgant, arba grynąsias palūkanų išlaidas dėl grynųjų nustatytų išmokų įsipareigojimų.

27.

„Pelnas arba nuostoliai dėl ilgalaikio turto ir perleidžiamų turto grupių, priskiriamų prie laikomų parduoti, neatitinkančių nutrauktos veiklos kriterijų“ apima pelną arba nuostolius, susidariusius dėl ilgalaikio turto ir perleidžiamų turto grupių, priskiriamų prie laikomų parduoti ir neatitinkančių nutrauktos veiklos kriterijų.

28.

Informacija apie dividendų pajamas iš prekybai laikomo finansinio turto ir finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pateikiama arba kaip „dividendų pajamos“ atskirai nuo kito šių kategorijų pelno ir nuostolių, arba pelnas arba nuostoliai, susiję su šių kategorijų priemonėmis. Informacija apie dividendų pajamas iš patronuojamųjų įmonių, asocijuotųjų įmonių ir bendrųjų įmonių, kurioms netaikomas konsolidavimas, teikiama straipsnyje „Investicijų į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones pelno arba (–) nuostolių dalis“ ir pagal 28-ojo TAS 10 straipsnį investicijos balansinė vertė sumažinama taikant nuosavybės metodą apskaitomų investicijų verte. Pagal TFAS pelnas arba nuostoliai dėl investicijų į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones pripažinimo nutraukimo pateikiami straipsnyje „Investicijų į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones pelno arba (–) nuostolių dalis“.

29.

Pagal TFAS arba atitinkamus nacionalinius BAP „Finansinio turto, vertinamo savikaina“ vertės sumažėjimas apima vertės sumažėjimo nuostolius, kurie patiriami taikant 39-ojo TAS 66 straipsnyje nustatytas vertės sumažėjimo taisykles.

30.

Teikdamos informaciją apie „Pelną arba (–) nuostolius dėl apsidraudimo apskaitos“, įstaigos nurodo apsidraudimo priemonių ir apdraustų straipsnių tikrosios vertės pokyčius, įskaitant pinigų srautų apsidraudimo sandorių ir grynųjų investicijų į užsienyje veikiančius ūkio subjektus apsidraudimo sandorių neveiksmingumo rezultatą.

3.   BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA (3)

31.

Pagal TFAS arba atitinkamus nacionalinius BAP „Pelno mokestis, susijęs su straipsniais, kurie nebus pergrupuoti“ ir „Pelno mokestis, susijęs su straipsniais, kurie gali būti pergrupuoti į pelną arba (–) nuostolius“ [1-ojo TAS 91 straipsnio b punktas, 6-oji ĮN] nurodomas kaip atskiros straipsnių eilutės.

4.   FINANSINIO TURTO SUSKIRSTYMAS PAGAL PRIEMONES IR PAGAL SANDORIO ŠALIŲ SEKTORIUS (4)

32.

Finansinis turtas suskirstomas pagal priemones ir prireikus pagal sandorio šalis.

33.

Pagal TFAS arba atitinkamus nacionalinius BAP informacija apie nuosavybės priemones pateikiama suskirstyta tam tikru būdu („iš kurių“), siekiant nustatyti priemones, vertinamas tik savikaina, ir tik konkrečius sandorio šalių sektorius. Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP informacija apie nuosavybės priemones pateikiama suskirstyta tam tikru būdu („iš kurių“), siekiant nustatyti tik nekotiruojamas priemones ir konkrečius sandorio šalių sektorius.

34.

Teikdamos informaciją apie parduoti laikomą finansinį turtą įstaigos atitinkamai nurodo nuvertėjusio turto ir nenuvertėjusio turto tikrąją vertę ir ataskaitinę datą sukauptą vertės sumažėjimo sumą, kuri pripažįstama pelno (nuostolių) ataskaitoje. Nenuvertėjusio turto tikrosios vertės ir nuvertėjusio turto tikrosios vertės suma yra šių rūšių turto balansinė vertė.

35.

Pagal TFAS arba atitinkamus nacionalinius BAP finansinio turto, kuris klasifikuojamas kaip „Paskolos ir gautinos sumos“ arba kaip „Laikomas iki termino“, atveju nurodoma nenuvertėjusio ir nuvertėjusio turto bendroji balansinė vertė. Atidėjiniai suskirstomi į „Specialiuosius atidėjinius finansiniam turtui, vertinamus atskirai“, „Specialiuosius atidėjinius finansiniam turtui, vertinamus bendrai“ ir „Kolektyvinius atidėjinius patirtiems, bet neapskaitytiems nuostoliams“. Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP finansinio turto, kuris klasifikuojamas kaip „neprekybinis neišvestinis finansinis turtas, vertinamas taikant savikainos metodą“, atveju nurodoma nenuvertėjusio ir nuvertėjusio turto bendroji balansinė turto vertė.

36.

„Specialieji atidėjiniai finansiniam turtui, vertinami atskirai“ apima kaupiamąją finansinio turto, kuris buvo įvertintas atskirai, vertės sumažėjimo sumą.

37.

„Specialieji atidėjiniai finansiniam turtui, vertinami bendrai“ apima kaupiamąją finansinio turto bendro vertės sumažėjimo sumą, apskaičiuojamą nereikšmingoms paskoloms, kurios nuvertėjo atskirai ir kurių atžvilgiu įstaiga nusprendžia taikyti statistinį metodą (portfelio pagrindu). Šiuo metodu nekliudoma atlikti individualaus paskolų, kurios atskirai yra nereikšmingos, vertės sumažėjimo vertinimą ir taip nurodyti jas kaip specialiuosius atidėjinius finansiniam turtui, vertinamus atskirai.

38.

„Kolektyviniai atidėjiniai patirtiems, bet neapskaitytiems nuostoliams“ apima kaupiamąją finansinio turto, kuris atskirai nėra nuvertėjęs, bendro vertės sumažėjimo sumą. „Atidėjinių patirtiems, bet neapskaitytiems nuostoliams“ atveju galima vadovautis 39-ojo TAS 59 straipsnio f punktu ir 87TN bei 90TN.

39.

Nenuvertėjusio turto ir nuvertėjusio turto suma atėmus visus atidėjinius lygi balansinei vertei.

40.

Į 4.5 formą įtraukta „Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų“ ir „Skolos vertybinių popierių“, kuriems taikoma šios dalies 54 punkte pateikta „subordinuotosios skolos“ apibrėžtis, balansinė vertė.

5.   PASKOLŲ IR KITŲ IŠANKSTINIŲ MOKĖJIMŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL PRODUKTUS (5)

41.

Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų „balansinė vertė“ nurodoma pagal produkto rūšį atėmus atidėjinius dėl vertės sumažėjimo. Pagal pareikalavimą gautinos lėšos, priskiriamos prie „Grynųjų pinigų ir lėšų centriniuose bankuose ir kitų indėlių iki pareikalavimo“, taip pat nurodomos šioje formoje, neatsižvelgiant į tai, į kokį „apskaitos portfelį“ jos yra įtrauktos, ir priskiriamos šiems produktams:

a)

„pareikalavus (reikalavimas) ir pranešus prieš trumpą laiką (einamoji sąskaita)“ apima pareikalavus gautinas lėšas, pranešus prieš trumpą laiką gautinas lėšas, einamąsias sąskaitas ir panašias sumas, kurios gali apimti paskolas, kurios yra skolininko vienos nakties indėliai, neatsižvelgiant į jų teisinę formą. Taip pat šis straipsnis apima „sąskaitos lėšų pereikvojimą“, kuris yra einamosios sąskaitos balanso debeto likučiai;

b)

„Kredito kortelės skola“ apima kreditą, suteiktą per uždelstines debetines korteles arba kredito korteles [ECB BSI reglamentas];

c)

„Gautinos prekybos sumos“ apima paskolas kitiems skolininkams, kurios suteikiamos remiantis vekseliais arba kitais dokumentais, kurie suteikia teisę gauti įplaukas iš prekių pardavimo arba paslaugų teikimo sandorių. Šis straipsnis apima visus faktoringo sandorius (su atgręžtinio reikalavimo teise arba be jos);

d)

„Finansinė nuoma“ apima finansinės nuomos gautinų sumų balansinę vertę. Pagal TFAS arba atitinkamus nacionalinius BAP finansinės nuomos gautinos sumos apibrėžtos 17-ajame TAS;

e)

„Atvirkštinio atpirkimo paskolos“ apima sumas, gautas už vertybinius popierius, nusipirktus pagal atpirkimo sandorius arba pasiskolintus pagal vertybinių popierių skolinimo sandorius;

f)

„Kitos terminuotosios paskolos“ apima debeto likučius su nustatytais sutartiniais terminais arba terminais, kurie neįtraukti į kitus straipsnius;

g)

„Išankstiniai mokėjimai, kurie nėra paskolos“ apima išankstinius mokėjimus, kurie negali būti klasifikuojami kaip „paskolos“ pagal ECB BSI reglamentą. Šis straipsnis, be kitų dalykų, apima bendrąsias sumas, gautinas pagal laikinuosius straipsnius (pvz., pervedimui arba atsiskaitymui numatytos lėšos) ir pereinamuosius straipsnius (pvz., čekius ir kitas mokėjimo formas, kurios buvo nusiųstos kitoms atsiimti);

h)

„Hipotekos paskolos [paskolos, užtikrintos nekilnojamuoju turtu]“ apima paskolas, kurios oficialiai užtikrintos nekilnojamuoju turtu, neatsižvelgiant į jų paskolos ir užstato santykį (paprastai vadinamą „paskolos ir vertės santykiu“);

i)

„Kitos užstatu užtikrintos paskolos“ apima paskolas, kurios yra oficialiai užtikrintos užstatu, neatsižvelgiant į jų paskolos ir užstato santykį (vadinamąjį „paskolos ir vertės santykį“), išskyrus „Paskolas, užtikrintas nekilnojamuoju turtu“, „Finansinę nuomą“ ir „Atvirkštinio atpirkimo paskolas“. Ši užtikrinimo priemonė apima vertybinių popierių, grynųjų pinigų ir kitų užtikrinimo priemonių įkeitimą;

j)

„Vartojimo kreditas“ apima paskolas, suteiktas daugiausia asmeniniam prekių ir paslaugų naudojimui [ECB BSI reglamentas];

k)

„Paskolos būstui pirkti“ apima namų ūkiams suteiktus kreditus, siekiant investuoti į būstą savo naudojimui arba nuomai, įskaitant statybą ir remontą [ECB BSI reglamentas];

l)

„Projektų finansavimo paskolos“ apima paskolas, kurios sugrąžinamos vien iš pajamų, gautų iš projektų, kurie jomis finansuojami.

6.   PASKOLŲ IR KITŲ IŠANKSTINIŲ MOKĖJIMŲ NE FINANSŲ BENDROVĖMS SUSKIRSTYMAS PAGAL NACE KODUS (6)

42.

Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų ne finansų bendrovėms bendroji balansinė vertė klasifikuojama pagal ekonominės veiklos sektorius naudojant NACE reglamente nustatytus kodus („NACE kodus“) remiantis pagrindine sandorio šalies veikla.

43.

Pozicijos, kurias kartu įgijo daugiau negu vienas įsipareigojantysis asmuo, klasifikuojamos remiantis 1 dalies 36 punktu.

44.

Informacija apie NACE kodus teikiama pagal pirmąjį suskirstymo lygį (t. Y. Pagal „sekcijas“).

45.

Skolos priemonių, vertinamų amortizuota savikaina arba tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, atveju „Bendroji balansinė vertė“ – balansinė vertė, išskyrus „Sukauptą vertės sumažėjimą“. Skolos priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, „Bendroji balansinė vertė“ – balansinė vertė, išskyrus „Sukauptus tikrosios vertės pokyčius dėl kredito rizikos“.

46.

Apie „Sukauptą vertės sumažėjimą“ informacija teikiama finansinio turto, vertinamo amortizuota savikaina arba tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, atveju. „Sukauptų tikrosios vertės pokyčių dėl kredito rizikos“ duomenys pateikiami finansiniam turtui, vertinamam tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. „Sukauptas vertės sumažėjimas“ apima specialiuosius atidėjinius finansiniam turtui, vertinamus atskirai ir bendrai, kaip nustatyta 36 ir 37 punktuose, ir „Kolektyvinius atidėjinius patirtiems, bet neapskaitytiems nuostoliams“, kaip apibrėžta 38 punkte, bet neapima „Sukauptų nurašytų sumų“, kaip apibrėžta 49 punkte.

7.   PRADELSTAS ARBA NUVERTĖJĘS FINANSINIS TURTAS, KURIO NUVERTĖJIMAS SKAIČIUOJAMAS (7)

47.

Informacija apie skolos priemones, kurios pradelstos, bet ataskaitinę datą nenuvertėjusios, teikiama apskaitos portfeliuose, kuriems skaičiuojamas nuvertėjimas. Pagal TFAS arba atitinkamus nacionalinius BAP šie apskaitos portfeliai apima kategorijas „Parduoti laikomas“, „Paskolos ir gautinos sumos“ ir „Laikomas iki termino“. Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP šie apskaitos portfeliai taip pat apima „Neprekybines skolos priemones, vertinamas taikant savikainos metodą“, ir „Kitą neprekybinį neišvestinį finansinį turtą“.

48.

Turtas laikomas pradelstu, kai sutarties šalys sutartyje nustatytą datą nesumoka. Informacija apie visas tokio turto sumas pateikiama ir suskirstoma pagal seniausios pradelstos dalies vėlavimo dienų skaičių. Atliekant analizę pagal vėlavimo dienų skaičių nuvertėjęs turtas nenurodomas. Informacija apie nuvertėjusio finansinio turto balansinę vertę pateikiama atskirai nuo pradelsto turto.

49.

Skiltis „Sukauptos nurašytos sumos“ apima bet kurios skolos priemonės pagrindinės sumos ir pradelstų palūkanų, kurių įstaiga nebepripažįsta dėl to, kad jos laikomos sumomis, kurių negalima atgauti, kaupiamąją sumą, nepriklausomai nuo to, į kokį portfelį jos buvo įtrauktos. Šios sumos nurodomos tol, kol bus visiškai anuliuotos visos susijusios įstaigos teisės (iki ieškinio senaties termino pabaigos, atleidimo arba kitų priežasčių), arba iki susigrąžinimo.

50.

„Nurašytų sumų“ priežastis galėtų būti finansinio turto, pripažįstamo tiesiogiai pelno (nuostolių) ataskaitoje, balansinės vertės sumažėjimas ir atidėjinių kredito nuostoliams sąskaitų sumų sumažėjimas, palyginus jas su finansinio turto balansine verte.

8.   FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ SUSKIRSTYMAS (8)

51.

Kadangi šiame reglamente „Indėliai“ apibrėžti taip pat, kaip ECB BSI reglamente, reguliuojami taupomieji indėliai klasifikuojami pagal ECB BSI reglamentą ir suskirstomi pagal sandorio šalis. Visų pirma neperleidžiamieji neterminuotieji taupomieji indėliai, kurie, nors teisiškai ir gali būti išmokėti pagal pareikalavimą, dėl to taikomos didelės baudos ir apribojimai, ir kurie turi požymių, labai panašių į vienos nakties indėlius, yra klasifikuojami kaip įspėjamojo laikotarpio indėliai.

52.

„Išleisti skolos vertybiniai popieriai“ skirstomi į šių rūšių produktus:

a)

„Indėlių sertifikatai“ – vertybiniai popieriai, kurie leidžia priemonių turėtojams atsiimti lėšas iš sąskaitos;

b)

„Turtu užtikrinti vertybiniai popieriai“ pagal KPR 4 straipsnio 1 dalies 61 punktą;

c)

„Padengtos obligacijos“ pagal KPR 129 straipsnio 1 dalį;

d)

„Mišrios sutartys“, kurios apima sutartis su įterptosiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis;

e)

„Kiti išleisti skolos vertybiniai popieriai“, kurie apima skolos vertybinius popierius, neįtrauktus į ankstesnes eilutes, ir kurie atitinkamai išskiriami į konvertuojamąsias ir nekonvertuojamąsias priemones.

53.

Išleisti „subordinuotieji finansiniai įsipareigojimai“ traktuojami taip pat, kaip ir kiti patirti finansiniai įsipareigojimai. Vertybinių popierių forma išleisti subordinuotieji įsipareigojimai klasifikuojami kaip „Išleisti skolos vertybiniai popieriai“, o subordinuotieji įsipareigojimai indėlių forma yra priskiriami prie „Indėlių“.

54.

Į 8.2 formą įtraukta „Indėlių“ ir „Išleistų skolos vertybinių popierių“, kurie atitinka pagal apskaitos portfelius klasifikuojamos subordinuotosios skolos apibrėžtį, balansinė vertė. „Subordinuotosios skolos“ priemonės yra papildomas reikalavimas įstaigai emitentei, kuris gali būti įvykdytas tik įvykdžius visus aukštesnį statusą turinčius reikalavimus [ECB BSI reglamentas].

9.   KREDITAVIMO ĮSIPAREIGOJIMAI, FINANSINĖS GARANTIJOS IR KITI ĮSIPAREIGOJIMAI (9)

55.

Nebalansinės pozicijos apima KPR I priede išvardytus nebalansinius straipsnius. Nebalansinės pozicijos skirstomos į suteiktus kreditavimo įsipareigojimus, suteiktas finansines garantijas ir kitus suteiktus įsipareigojimus.

56.

Informacija apie kreditavimo įsipareigojimus, finansines garantijas ir kitus suteiktus ir gautus įsipareigojimus apima atšaukiamus ir neatšaukiamus įsipareigojimus.

57.

„Kreditavimo įsipareigojimai“ – tvirti įsipareigojimai suteikti kreditą iš anksto nustatytomis sąlygomis, išskyrus įsipareigojimus, kurie yra išvestinės finansinės priemonės, nes jų grynąją vertę galima padengti pinigais arba kita pateikiama ar išleidžiama finansine priemone. „Kreditavimo įsipareigojimams“ priskiriami šie KPR I priede nurodyti straipsniai:

a)

„Išankstiniai sandoriai dėl indėlių“;

b)

„Nepanaudotos kredito priemonės“, kurios apima susitarimus „skolinti“ arba teikti „akceptavimo priemones“ pagal iš anksto nustatytas sąlygas.

58.

„Finansinės garantijos“ – sutartys, kuriomis reikalaujama, kad jas suteikiantis subjektas atliktų konkrečius mokėjimus, kad atlygintų sutarties turėtojo nuostolius, patirtus dėl to, kad nurodytas skolininkas laiku nesumoka pagal pradines arba pakeistas skolos priemonės sąlygas. Pagal TFAS arba atitinkamus nacionalinius BAP šios sutartys atitinka 39-ojo TAS 9 straipsnio ir 4-ojo TFAS A priedo finansinės garantijos sutarčių apibrėžtį. „Finansinėms garantijoms“ priskiriami šie KPR I priedo straipsniai:

a)

„Garantijos, turinčios paskolas atstojančių savybių“;

b)

„Kredito išvestinės finansinės priemonės“, kurios atitinka finansinės garantijos apibrėžtį;

c)

„Neatšaukiamieji rezerviniai akredityvai, turintys paskolas atstojančių savybių“.

59.

„Kiti įsipareigojimai“ apima šiuos KPR I priedo straipsnius:

a)

„Nevisiškai apmokėtų akcijų ir vertybinių popierių neapmokėtoji dalis“;

b)

„Išduoti ir patvirtini dokumentiniai akredityvai“;

c)

„Prekybos finansavimo nebalansiniai straipsniai“;

d)

„Dokumentiniai akredityvai, kurių užtikrinimo priemonė yra tuose akredityvuose įrašytos prekės, ir kiti savaime pasibaigiantys sandoriai“;

e)

„Laidavimai ir nuostolių padengimo garantijos“ (įskaitant garantinius raštus dėl konkursų ir vykdymo įsipareigojimų) ir „garantijos, neturinčios paskolas atstojančių savybių“;

f)

„Laivybos garantijos, garantiniai raštai dėl muitų ir mokesčių mokėjimo“;

g)

Trumpalaikio skolinimosi eurovekselių rinkoje galimybės (NIF) ir vidutinės trukmės skolinimosi euroobligacijų rinkoje galimybės (RUF);

h)

„Nepanaudotos kredito priemonės“, kurios apima susitarimus „skolinti“ arba teikti „akceptavimo priemones“, kai sąlygos iš anksto nenurodytos;

i)

„Nepanaudotos kredito priemonės“, kurios apima susitarimus „pirkti vertybinius popierius“ arba „suteikti garantijas“;

j)

„Nepanaudotos kredito priemonės dėl garantinių raštų dėl konkursų ir vykdymo įsipareigojimų“;

k)

„Kiti nebalansiniai straipsniai“, pateikiami KPR I priede.

60.

Pagal TFAS arba atitinkamus nacionalinius BAP toliau nurodyti straipsniai pripažįstami balanse, todėl apie juos neturėtų būti pranešta kaip apie nebalansines pozicijas:

a)

„Kredito išvestinės finansinės priemonės“, kurios neatitinka finansinių garantijų apibrėžties, yra „išvestinės finansinės priemonės“ pagal 39-ąjį TAS;

b)

„Akceptuoti vekseliai“ – įstaigos įsipareigojimai suėjus terminui sumokėti nominaliąją įsakomojo vekselio vertę, paprastai įskaitant prekių pardavimą. Taigi, balanse jie priskiriami prie „gautinų prekybos sumų“;

c)

„Patvirtinti vekseliai“, neatitinkantys pripažinimo nutraukimo kriterijų pagal 39-ąjį TAS;

d)

„Sandoriai su atgręžtinį reikalavimą turinčiais vekseliais“, neatitinkantys pripažinimo nutraukimo kriterijų pagal 39-ąjį TAS;

e)

„Turtas, įsigytas pagal vienakrypčio išankstinio pirkimo sandorių sutartis“, laikomas „išvestinėmis finansinėmis priemonėmis“ pagal 39-ąjį TAS;

f)

„Turto pardavimo ir atpirkimo sandoriai“, kaip apibrėžta Direktyvos 86/635/EEB 12 straipsnio 3 ir 5 dalyse. Šiose sutartyse gavėjas turi galimybę (bet neprivalo) sugrąžinti turtą už kainą, dėl kurios iš anksto susitarta nurodytą datą (arba vėliau nurodytiną datą). Todėl šios sutartys atitinka išvestinių finansinių priemonių apibrėžtį pagal 39-ojo TAS 9 straipsnį.

61.

„Iš jų: neįvykdyta įsipareigojimų“ apima tų kreditavimo įsipareigojimų, finansinių garantijų ir kitų suteiktų įsipareigojimų, kurių sandorio šalis neįvykdė įsipareigojimų pagal KPR 178 straipsnį, nominaliąją sumą.

62.

Nebalansinių pozicijų atveju „Nominalioji suma“ – suma, kuri geriausiai parodo įstaigos didžiausią kredito rizikos poziciją neatsižvelgiant į turimas užtikrinimo priemones arba kitą kredito vertės padidinimą. Visų pirma suteiktų finansinių garantijų atveju nominalioji suma – didžiausia galima suma, kurią subjektas turėtų sumokėti, jeigu garantijos būtų pareikalauta. Kreditavimo įsipareigojimų atveju nominalioji suma – nepanaudota suma, kurią įstaiga įsipareigojo paskolinti. Nominaliosios sumos yra pozicijų vertės prieš taikant perskaičiavimo koeficientus ir kredito rizikos mažinimo metodus.

63.

9.2 formoje gautų kreditavimo įsipareigojimų nominalioji suma yra visa nepanaudota suma, kurią sandorio šalis įsipareigojo paskolinti įstaigai. Kitų gautų kreditavimo įsipareigojimų nominalioji suma yra visa suma, kurią kita sandorio šalis paskyrė įstaigai. Gautų finansinių garantijų atveju „didžiausia garantijos suma, į kurią galima atsižvelgti“, – didžiausia suma, kurią sandorio šalis galėtų turėti sumokėti, jeigu garantijos būtų pareikalauta. Jeigu gautą finansinę garantiją suteikė daugiau negu vienas garantas, garantuojama suma šioje formoje nurodoma tik vieną kartą; garantuojama suma priskiriama tam garantui, kuris yra svarbesnis mažinant kredito riziką.

10.   IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS (10 IR 11)

64.

Prekybai laikomų išvestinių finansinių priemonių ir apsidraudimo apskaitai laikomų išvestinių finansinių priemonių balansinė vertė ir tariamoji suma nurodoma suskirstyta pagal pagrindinės rizikos rūšį, rinkos rūšį (nebiržinė arba reguliuojama rinka) ir produkto rūšį.

65.

Apsidraudimo apskaitai laikomas išvestines finansines priemones įstaiga nurodo suskirstytas pagal apsidraudimo rūšį.

66.

Į mišrias priemones įtrauktos išvestinės finansinės priemonės, kurios buvo atskirtos nuo pagrindinės sutarties, nurodomos 10 ir 11 formose pagal išvestinės finansinės priemonės pobūdį. Pagrindinės sutarties suma šiose formose nenurodoma. Tačiau jeigu mišri priemonė vertinama tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, visa sutartis įtraukiama į kategoriją „laikoma parduoti“ arba „finansinės priemonės, vertinamos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje“ (taigi įterptosios išvestinės finansinės priemonės 10 ir 11 formose nenurodomos).

10.1.   Išvestinių finansinių priemonių klasifikacija pagal rizikos rūšis

67.

Visos išvestinės finansinės priemonės skirstomos į šias rizikos kategorijas:

a)   palūkanų normos: palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės – sutartys, susijusios su palūkanas duodančia finansine priemone, kurios pinigų srautai nustatomi pagal orientacines palūkanų normas, arba kita palūkanų normos sutartis, pvz., ateities sandoris dėl iždo vekselių pirkimo. Ši kategorija apsiriboja tais sandoriais, kurių visose sudedamosiose dalyse nurodoma tik vienos valiutos palūkanų norma. Taigi ji neapima sutarčių, susijusių su vienos arba daugiau užsienio valiutų kursais, pvz., skirtingų valiutų apsikeitimo sandoriais ir valiutos pasirinkimo sandoriais, ir kitomis sutartimis, kurių vyraujančios rizikos ypatybės yra užsienio valiutos kurso rizika, apie kurią turi būti pranešta kaip apie užsienio valiutos keitimo sutartis. Palūkanų normų sandoriai apima išankstinius palūkanų normų sandorius, vienos valiutos palūkanų normų apsikeitimo sandorius, palūkanų normų ateities sandorius, palūkanų normų pasirinkimo sandorius (įskaitant viršutines ribas, apatines ribas, apykakles ir koridorius), palūkanų normų pasirinkimo sandorius dėl apsikeitimo sandorių ir palūkanų normų varantus;

b)   nuosavybės: nuosavybės išvestinės finansinės priemonės – sutartys, kurių grąža arba jos dalis yra susijusi su konkretaus nuosavybės vertybinio popieriaus kaina arba su nuosavybės vertybinių popierių kainų indeksu;

c)   užsienio valiuta ir auksas: šios išvestinės finansinės priemonės apima sutartis, susijusias su valiutų keitimu išankstinių sandorių rinkoje, ir aukso pozicija. Todėl jos apima vienakrypčius išankstinius sandorius, užsienio valiutų apsikeitimo sandorius, valiutos apsikeitimo sandorius (įskaitant dviejų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandorius), valiutos ateities sandorius, valiutos pasirinkimo sandorius, valiutos pasirinkimo sandorius dėl apsikeitimo sandorių ir valiutos varantą. Užsienio valiutos išvestinės finansinės priemonės apima visus sandorius, susijusius su daugiau negu vienos valiutos pozicija, išreikštus palūkanų normomis arba valiutų kursais. Sutartys dėl aukso apima visus sandorius, susijusius su tos biržos prekės pozicija;

d)   kredito: kredito išvestinės finansinės priemonės yra sutartys, kurios neatitinka finansinių garantijų apibrėžties ir pagal kurias išmokėjimas yra siejamas pirmiausia su tam tikru konkretaus referencinio kredito kreditingumo matu. Šiose sutartyse numatoma keistis mokėjimais, kurių bent viena iš dviejų sudedamųjų dalių yra nulemta referencinio kredito rezultato. Išmokėjimą gali nulemti daugelis įvykių, įskaitant įsipareigojimų neįvykdymą, reitingų sumažėjimą arba nustatytą referencinio turto kredito maržos pokytį;

e)   biržos prekių: šios išvestinės finansinės priemonės yra sutartys, kurių grąža arba grąžos dalis yra susijusi su biržos prekės, pvz., brangiojo metalo (išskyrus auksą), benzino, medienos arba žemės ūkio produktų, kaina arba kainos indeksu;

f)   kita: šios išvestinės finansinės priemonės yra bet kokios kitos išvestinių finansinių priemonių sutartys, nesusijusios su užsienio valiutos pozicija, palūkanų norma, nuosavybe, biržos preke arba kredito rizika, pvz., klimato išvestinės finansinės priemonės arba draudimo išvestinės finansinės priemonės.

68.

Jeigu išvestinei finansinei priemonei įtaką daro daugiau negu vienos rūšies pagrindinė rizika, priemonė priskiriama prie aktualiausios rizikos rūšies. Daugelio pozicijų išvestinių finansinių priemonių atveju, esant neaiškumui, sandoriai priskiriami šia tvarka:

a)   biržos prekių: šioje kategorijoje nurodomi visi išvestinių finansinių priemonių sandoriai, susiję su biržos prekės arba biržos prekių indekso pozicija, neatsižvelgiant į tai, ar jie susiję su bendra biržos prekių pozicija ir kita rizikos kategorija, kuri gali apimti užsienio valiutą, palūkanų normą arba nuosavybę;

b)   nuosavybės: nuosavybės kategorijoje nurodomi visi išvestinių finansinių priemonių sandoriai, susiję su nuosavybės vertybinių popierių arba nuosavybės vertybinių popierių indekso rezultatais, išskyrus sutartis su bendra biržos prekių ir nuosavybės vertybinių popierių pozicija, kurios teikiant informaciją priskiriamos prie biržos prekių. Į šią kategoriją turėtų būti įtraukti akcijų sandoriai su užsienio valiutos arba palūkanų normų pozicija;

c)   užsienio valiuta ir auksas: ši kategorija apima visus išvestinių finansinių priemonių sandorius (išskyrus sandorius, kurie jau nurodyti biržos prekių arba nuosavybės kategorijose) su daugiau kaip vienos valiutos pozicija, nesvarbu, ar ji būtų susijusi su palūkanų duodančioms finansinėmis priemonėmis, ar valiutų keitimo kursais.

10.2.   Sumos, nurodytinos išvestinių finansinių priemonių atveju

69.

Visų išvestinių finansinių priemonių (apsidraudimo arba prekybos) „balansinė vertė“ yra tikroji vertė. Išvestinės finansinės priemonės su teigiama tikrąja verte (virš nulio) yra „finansinis turtas“, o išvestinės finansinės priemonės su neigiama tikrąja verte (žemiau nulio) yra „finansiniai įsipareigojimai“. „Balansinė vertė“ nurodoma atskirai išvestinėms finansinėms priemonėms su teigiama tikrąja verte („finansiniam turtui“) ir su neigiama tikrąja verte („finansiniams įsipareigojimams“). Pradinio pripažinimo datą išvestinė finansinė priemonė priskiriama „finansiniam turtui“ arba „finansiniam įsipareigojimui“ pagal jos pradinę tikrąją vertę. Po pradinio pripažinimo tikrajai išvestinių finansinių priemonių vertei didėjant arba mažėjant, pasikeitimo sąlygos gali tapti palankios įstaigai (ir išvestinė finansinė priemonė klasifikuojama kaip „finansinis turtas“) arba nepalankios (išvestinė finansinė priemonė klasifikuojama kaip „finansinis įsipareigojimas“).

70.

„Tariamoji suma“ – bendroji nominalioji visų sudarytų ir ataskaitinę datą dar neapmokėtų sandorių suma. Visų pirma, nustatant tariamąją sumą, atsižvelgiama į šiuos dalykus:

a)

kintamos nominaliosios arba tariamosios pagrindinės sumos sandorių atveju informacijos teikimo pagrindas yra nominalioji arba tariamoji pagrindinė suma ataskaitinę datą;

b)

nurodytina išvestinių finansinių priemonių sutarties su daugiklio komponentu tariamosios sumos vertė yra faktinė sutarties tariamoji suma arba nominalioji vertė;

c)

apsikeitimo sandoriai: apsikeitimo sandorio tariamoji suma yra pagrindinė suma, kuria pagrįstas apsikeitimas palūkanomis, valiutų kursais arba kitomis pajamomis arba išlaidomis;

d)

su nuosavybe ir biržos prekėmis susijusios sutartys: nurodytina nuosavybės arba biržos prekių sutarties tariamoji suma – biržos prekių arba nuosavybės produkto, kuriuos susitarta pirkti arba parduoti, kiekis, padaugintas iš sutartyje numatytos vieneto kainos. Biržos prekių sandorių su daugkartiniais pagrindinės sumos keitimais nurodytina tariamoji suma yra sutarties suma, padauginta iš likusių pagrindinės sutarties sumos keitimų skaičiaus;

e)

kredito išvestinės finansinės priemonės: nurodytina kredito išvestinių finansinių priemonių sutarties suma – nominalioji atitinkamo referencinio kredito vertė;

f)

skaitmeniniams pasirinkimo sandoriams būdinga iš anksto nustatyta išmokama suma, kuri gali būti pinigų suma arba kelios pagrindinės priemonės sutartys. Skaitmeninių pasirinkimo sandorių tariamoji suma apibrėžiama arba kaip iš anksto nustatyta pinigų suma, arba kaip pagrindinės priemonės tikroji vertė ataskaitinę datą.

71.

Skiltis išvestinių finansinių priemonių „tariamoji suma“ kiekvienoje straipsnio eilutėje apima visų sutarčių, kurių sandorio šalis yra įstaiga, tariamųjų sumų sumą, neatsižvelgiant į tai, ar išvestinės finansinės priemonės laikomos turtu, ar įsipareigojimais balanse. Visos tariamosios sumos nurodomos neatsižvelgiant į tai, ar išvestinių finansinių priemonių tikroji vertė yra teigiama, neigiama, ar lygi nuliui. Tariamųjų sumų užskaita neleidžiama.

72.

„Tariamoji suma“ nurodoma skiltyse „iš viso“ ir „iš jų: parduota“ šiose straipsnių eilutėse: „Pasirinkimo sandoriai nebiržinėje rinkoje“, „Pasirinkimo sandoriai reguliuojamoje rinkoje“, „Biržos prekės“ ir „Kita“. Straipsnis „iš jų: parduota“ apima sandorių, pagal kuriuos įstaigos (pasirinkimo sandorio pardavėjos) sandorio šalys (pasirinkimo sandorio turėtojos) turi teisę įvykdyti pasirinkimo sandorį, tariamąsias sumas (vykdymo kainą), o su kredito rizikos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusių straipsnių atveju – sandorių, pagal kuriuos įstaiga (apsaugos pardavėja) pardavė (suteikė) apsaugą savo sandorio šalims (apsaugos pirkėjoms), tariamąsias sumas.

10.3.   Išvestinės finansinės priemonės, klasifikuojamos kaip „ekonominiai apsidraudimo sandoriai“

73.

Išvestinės finansinės priemonės, kurios nėra veiksmingos apsidraudimo priemonės pagal 39-ąjį TAS, turėtų būti įtrauktos į „prekybai laikomų“ portfelį. Tai taikoma ir išvestinėms finansinėms priemonėms, laikomoms apsidraudimo tikslais, neatitinkančioms 39-ojo TAS reikalavimų, kad jas būtų galima laikyti veiksmingomis apsidraudimo priemonėmis, ir išvestinėms finansinėms priemonėms, susijusioms su nekotiruojamomis nuosavybės priemonėmis, kurių tikroji vertė negali būti patikimai nustatyta.

74.

„Prekybai laikomos“ išvestinės finansinės priemonės, kurios atitinka „ekonominių apsidraudimo sandorių“ apibrėžtį, nurodomos atskirai kiekvienai rizikos rūšiai. Straipsnis „ekonominiai apsidraudimo sandoriai“ apima tas išvestines finansines priemones, kurios priskiriamos prie „prekybai laikomų“, bet nėra įtrauktos į prekybos knygą, kaip apibrėžta KPR 4 straipsnio 1 dalies 86 punkte. Šis straipsnis neapima išvestinių finansinių priemonių prekybai savo sąskaita.

10.4.   Išvestinių finansinių priemonių suskirstymas pagal sandorio šalių sektorius

75.

Prekybai laikomų išvestinių finansinių priemonių ir apsidraudimo apskaitai laikomų išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama nebiržinėje rinkoje, balansinė vertė ir bendra tariamoji suma nurodomos pagal sandorio šalį naudojant šias kategorijas:

a)

„kredito įstaigos“;

b)

„kitos finansų bendrovės“ ir

c)

„likusios“, apimančios visas kitas sandorio šalis.

76.

Visos nebiržinės išvestinės finansinės priemonės, neatsižvelgiant į rizikos rūšį, su kuria jos susijusios, suskirstomos pagal šias sandorio šalis. Kredito rizikos išvestinių finansinių priemonių suskirstymas pagal sandorio šalis susijęs su sektoriumi, kuriam sandoryje nurodytos įstaigos sandorio šalis (apsaugos pirkėjas arba pardavėjas) yra priskirta.

11.   ATIDĖJINIŲ KREDITO NUOSTOLIAMS IR NUOSAVYBĖS PRIEMONIŲ VERTĖS SUMAŽĖJIMUI POKYČIAI (12)

77.

„Padidėjimas dėl ataskaitiniu laikotarpiu atidėtų sumų numatomiems paskolų nuostoliams padengti“ nurodomas tada, kai pagrindinės turto kategorijos arba sandorio šalies atžvilgiu apskaičiuotas nuvertėjimas per laikotarpį lemia grynųjų išlaidų pripažinimą; t. Y. Tam tikros kategorijos arba sandorio šalies nuvertėjimo padidėjimas per laikotarpį viršija sumažėjimą. „Sumažėjimas dėl numatomiems paskolų nuostoliams padengti skirtų sumų, kurios ataskaitiniu laikotarpiu buvo panaikintos“ nurodomas tada, kai pagrindinės turto kategorijos arba sandorio šalies atžvilgiu apskaičiuotas nuvertėjimas per laikotarpį lemia grynųjų pajamų pripažinimą; t. Y. Tam tikros kategorijos arba sandorio šalies nuvertėjimo sumažėjimas per laikotarpį viršija padidėjimą.

78.

Kaip paaiškinta šios dalies 50 punkte, sumos gali būti nurašomos arba tiesiogiai pripažįstant finansinio turto sumos sumažėjimą pelno (nuostolių) ataskaitoje (nenaudojant atidėjinių sąskaitos), arba sumažinant su finansiniu turtu susijusių atidėjinių sąskaitų sumą. „Atidėjinių sumažėjimas dėl nurašymo“ reiškia sukauptos atidėjinių sumos sumažėjimą dėl per laikotarpį „nurašytų sumų“, nes susijusios skolos priemonės laikomos sumomis, kurių negalima atgauti. „Vertės koregavimai, tiesiogiai įrašomi į pelno (nuostolių) ataskaitą“ – per laikotarpį tiesiogiai nurašytos susijusio finansinio turto sumos.

12.   GAUTOS UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS IR GARANTIJOS (13)

12.1.   Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų suskirstymas pagal užtikrinimo priemones ir garantijas (13.1)

79.

Įkeitimais ir garantijomis užtikrintos paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai nurodomi pagal įkeitimų rūšį: hipotekos paskolos ir kitos užstatu užtikrintos paskolos, ir pagal finansines garantijas. Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai suskirstomi pagal sandorio šalis.

80.

13.1 formoje nurodoma „didžiausia užtikrinimo priemonės arba garantijos suma, į kurią galima atsižvelgti“. Finansinės garantijos ir (arba) užtikrinimo priemonės sumų suma susijusiose 13.1 formos skiltyse neviršija susijusios paskolos balansinės vertės.

81.

Nurodant paskolas ir kitus išankstinius mokėjimus pagal įkeitimo rūšį taikomos šios apibrėžtys:

a)

skiltyje „Hipotekos paskolos [Paskolos, užtikrintos nekilnojamuoju turtu]“„Gyvenamosios paskirties“ paskolos apima paskolas, užtikrintas gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, o „Komercinės paskirties“ paskolos apima paskolas, užtikrintas komercinės paskirties nekilnojamojo turto įkeitimais; abiem atvejais – kaip apibrėžta KPR;

b)

skiltyje „Kitos užstatu užtikrintos paskolos“„Pinigais [išleistomis skolos priemonėmis]“ apima indėlių įkeitimą arba įstaigos išleistus skolos vertybinius popierius, o „Likusiais būdais“ apima kitų vertybinių popierių arba turto įkeitimą. Šiuo atveju sąvoka „įstaiga“ suprantama kaip įstaiga, kuri pateikia skolos vertybinį popierių, kuris bus naudojamas kaip užtikrinimo priemonė, (ta, kuri jį išleidžia) ir gauna paskolą ar kitą išankstinį mokėjimą; tai nėra ataskaitą teikianti įstaiga, kuri gauna užtikrinimo priemonę ir suteikia paskolą ar kitą išankstinį mokėjimą;

c)

„Gautos finansinės garantijos“ apima sutartis, kuriomis reikalaujama, kad jas suteikiantis subjektas atliktų konkrečius mokėjimus, kad atlygintų įstaigai nuostolius, patirtus dėl to, kad nurodytas skolininkas laiku nesumoka pagal pradines arba pakeistas skolos priemonės sąlygas.

82.

Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų, kurie tuo pat metu yra susiję su daugiau negu vienos rūšies užtikrinimo priemone arba garantija, „Didžiausia užtikrinimo priemonės arba garantijos suma, į kurią galima atsižvelgti“, skiriama pagal priemonės kokybę, pradedant nuo tos priemonės, kurios kokybė geriausia.

12.2.   Per ataskaitinį laikotarpį perimtos užtikrinimo priemonės realizuojant nuosavybės teisę [pripažįstama ataskaitinę datą] (13.2)

83.

Ši forma apima užtikrinimo priemonės, įgytos nuo ataskaitinio laikotarpio pradžios iki pabaigos, balansinę vertę, kuri ataskaitinę datą išlieka pripažinta balanse.

12.3.   Užtikrinimo priemonės, perimtos realizuojant nuosavybės teisę [į materialųjį turtą], sukaupta suma (13.3)

84.

„Nuosavybės teisės [į materialųjį turtą] netekimas“ – kaupiamoji materialiojo turto, įgyto perimant užtikrinimo priemonę realizuojant nuosavybės teisę, balansinė suma, kuri ataskaitinę datą išlieka pripažinta balanse, išskyrus turtą, priskiriamą prie „Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų“.

13.   TIKROSIOS VERTĖS HIERARCHIJA. FINANSINIŲ PRIEMONIŲ VERTINIMAS TIKRĄJA VERTE (14)

85.

Įstaigos nurodo finansinių priemonių, vertinamų tikrąja verte pagal 13-ojo TFAS 72 straipsnyje numatytą hierarchiją, vertę.

86.

„Ataskaitinio laikotarpio tikrosios vertės pokytis“ apima pelną arba nuostolius dėl priemonių, kurios ir toliau egzistuoja ataskaitinę datą, pakartotinio įvertinimo ataskaitiniu laikotarpiu. Šis pelnas ir nuostoliai nurodomi tokie, kokie įtraukti į pelno (nuostolių) ataskaitą; taigi, nurodomos sumos prieš apmokestinimą.

87.

„Sukauptas tikrosios vertės pokytis prieš apmokestinimą“ apima pelno arba nuostolių sumą, gautą pakartotinai įvertinus priemones, sukauptą nuo pradinio pripažinimo iki ataskaitinės datos.

14.   PRIPAŽINIMO NUTRAUKIMAS IR FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI, SUSIJĘ SU PERLEISTU FINANSINIU TURTU (15)

88.

15 formoje pateikiama informacija apie perleistą finansinį turtą, kuris visas arba jo dalis neatitinka pripažinimo nutraukimo kriterijų, ir finansinį turtą, kurio pripažinimas visiškai nutrauktas, bet įstaiga išsaugo su juo susijusias aptarnavimo teises.

89.

Apie susijusius įsipareigojimus pranešama pagal portfelį, į kurį susijęs perleistas finansinis turtas buvo įtrauktas turto dalyje, o ne pagal portfelį, į kurį jie buvo įtraukti įsipareigojimų dalyje.

90.

Skiltis „Sumos, kurių pripažinimas kapitalu nutrauktas,“ apima finansinio turto, kuris pripažintas apskaitos tikslais, balansinę vertę, bet jo pripažinimas nutrauktas dėl rizikos ribojimo tikslų, nes įstaiga jį traktuoja pagal KPR 109 straipsnį kaip pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas kapitalo poreikio nustatymo tikslais, nes reikšminga kredito rizika buvo perleista pagal KPR 243 ir 244 straipsnius.

91.

„Atpirkimo sandoriai“ – sandoriai, pagal kuriuos įstaiga gauna pinigų mainais už parduotą finansinį turtą nurodyta kaina ir įsipareigoja atpirkti tą patį (arba tokį pat) turtą už nustatytą kainą nurodytą datą ateityje. Sandoriai, pagal kuriuos už grynųjų pinigų įkaitą laikinai perleidžiamas auksas, taip pat laikomi „Atpirkimo sandoriais“. Sumos, kurias įstaiga gavo už trečiajai šaliai („laikinajam įgijėjui“) perleistą finansinį turtą, klasifikuojamos straipsnyje „Atpirkimo sandoriai“, jeigu yra įsipareigojimas atlikti atvirkštinį sandorį, o ne tik galimybė tai padaryti. Atpirkimo sandoriai taip pat apima atpirkimo tipo operacijas, kurios gali apimti:

a)

sumas, gautas už vertybinius popierius, kurie laikinai perleisti trečiajai šaliai kaip vertybinių popierių skolinimo už grynųjų pinigų įkaitą forma;

b)

sumas, gautas už vertybinius popierius, laikinai perleistus trečiajai šaliai pardavimo (atgalinio pirkimo) susitarimo forma.

92.

„Atpirkimo sandoriai“ ir „atvirkštinio atpirkimo paskolos“ apima įstaigos gautus arba paskolintus pinigus.

93.

Pakeitimo vertybiniais popieriais sandorio atveju, jeigu perleisto finansinio turto pripažinimas nutraukiamas, įstaigos deklaruoja savo pelną (nuostolius), susidariusį (-ius) pagal pajamų ataskaitos straipsnį, atitinkantį „apskaitos portfelius“, į kuriuos finansinis turtas buvo įtrauktas prieš nutraukiant jo pripažinimą.

15.   TAM TIKRŲ PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS STRAIPSNIŲ SUSKIRSTYMAS (16)

94.

Tam tikrų pajamų ataskaitos straipsnių atveju pateikiamas toliau nurodytas pelno (arba pajamų) ir nuostolių (arba išlaidų) suskirstymas.

15.1.   Palūkanų pajamos ir išlaidos pagal priemones ir pagal sandorio šalių sektorius (16.1)

95.

Palūkanos suskirstomos pagal finansinio ir kito turto palūkanų pajamas ir finansinių ir kitų įsipareigojimų palūkanų išlaidas. Finansinio turto palūkanų pajamos apima prekybai laikomų išvestinių finansinių priemonių, skolos vertybinių popierių ir paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų palūkanų pajamas. Finansinių įsipareigojimų palūkanų išlaidos apima prekybai laikomų išvestinių finansinių priemonių, indėlių, išleistų skolos vertybinių popierių ir kitų finansinių įsipareigojimų palūkanų išlaidas. 16.1 formoje trumposios pozicijos taip pat priskiriamos prie kitų finansinių įsipareigojimų. Atsižvelgiama į visas įvairių portfelių priemones, išskyrus priemones, kurios įtrauktos į straipsnius „Išvestinės finansinės priemonės. Apsidraudimo apskaita“, kurios nenaudojamos apsidrausti nuo palūkanų normos rizikos.

96.

Prekybai laikomų išvestinių finansinių priemonių palūkanos apima sumas, susijusias su prekybai laikomomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, priskiriamomis „ekonominiams apsidraudimo sandoriams“, kurios įtraukiamos į palūkanų pajamas arba išlaidas koreguojant ekonominiu, bet ne apskaitos požiūriu apdraustų finansinių priemonių pajamas ir išlaidas.

15.2.   Pelnas arba nuostoliai dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, nevertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pripažinimo nutraukimo pagal priemones (16.2)

97.

Pelnas ir nuostoliai dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, nevertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, suskirstomi pagal finansinės priemonės rūšį ir apskaitos portfelį. Kiekvienam straipsniui nurodomas grynasis realizuotas pelnas arba nuostoliai, susidarę dėl sandorio pripažinimo nutraukimo. Grynoji suma yra realizuoto pelno ir realizuotų nuostolių skirtumas.

15.3.   Pelnas arba nuostoliai dėl prekybai laikomo finansinio turto ir įsipareigojimų pagal priemones (16.3)

98.

Pelnas ir nuostoliai dėl prekybai laikomo finansinio turto ir įsipareigojimų skirstomi pagal priemonės rūšį; kiekvienas suskirstymo straipsnis – finansinės priemonės grynoji realizuota ir nerealizuota suma (iš pelno atėmus nuostolius).

15.4.   Pelnas arba nuostoliai dėl prekybai laikomo finansinio turto ir įsipareigojimų pagal riziką (16.4)

99.

Pelnas ir nuostoliai dėl prekybai laikomo finansinio turto ir įsipareigojimų taip pat skirstomi pagal rizikos rūšį; kiekvienas suskirstymo straipsnis – grynoji realizuota ir nerealizuota pagrindinės rizikos (palūkanų normos, nuosavybės, valiutos kurso, kredito, biržos prekių ir kita) suma (iš pelno atėmus nuostolį), susijusi su pozicija, įskaitant susijusias išvestines finansines priemones. Pelnas ir nuostoliai dėl valiutų keitimo kursų skirtumų įtraukiami į tą straipsnį, į kurį įtraukiamas likęs pelnas ir nuostoliai, susidarę dėl priemonės keitimo. Pelnas ir nuostoliai dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, išskyrus išvestines finansines priemones, nurodomi taip:

a)

palūkanų normų priemonės: įskaitant paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų, indėlių ir skolos vertybinių popierių (laikomų arba išleistų) prekybą;

b)

nuosavybės priemonės: įskaitant prekybą akcijomis, KIPVPS kvotas ir kitas nuosavybės priemones;

c)

prekyba užsienio valiuta: įskaitant išimtinai prekybą užsienio valiuta;

d)

kredito rizikos priemonės: įskaitant prekybą su kreditu susijusiais vekseliais;

e)

biržos prekės: šis straipsnis apima tik išvestines finansines priemones, nes prekybos tikslais laikomos biržos prekės nurodomos straipsnyje „Kitas turtas“, o ne straipsnyje „Prekybai laikomas finansinis turtas“;

f)

kita: įskaitant prekybą finansinėmis priemonėmis, kurios negali būti klasifikuojamos kitaip.

15.5.   Pelnas arba nuostoliai dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pagal priemones (16.5)

100.

Finansinio turto ir įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pelnas arba nuostoliai skirstomi pagal priemonių rūšis. Įstaigos nurodo grynąją realizuotą ir nerealizuotą sumą ir tikrosios vertės pokyčio per laikotarpį dėl kredito rizikos pokyčių (paties skolininko arba emitento kredito rizika) sumą.

15.6.   Pelnas arba nuostoliai dėl apsidraudimo apskaitos (16.6)

101.

Pelnas arba nuostoliai dėl apsidraudimo apskaitos skirstomi pagal apsidraudimo apskaitos rūšį: tikrosios vertės apsidraudimas, pinigų srautų apsidraudimas ir grynųjų investicijų į užsienyje veikiančius ūkio subjektus apsidraudimas. Pelnas ir nuostoliai, susiję su tikrosios vertės apsidraudimu, paskirstomi apsidraudimo priemonėms ir apdraustiesiems straipsniams.

15.7.   Finansinio ir nefinansinio turto vertės sumažėjimas (16.7)

102.

„Papildomos sumos“ nurodomos tada, kai apskaitos portfelio arba pagrindinės turto kategorijos atžvilgiu apskaičiuotas vertės sumažėjimas per laikotarpį lemia grynųjų išlaidų pripažinimą. „Panaikinimas“ nurodomas tada, kai apskaitos portfelio arba pagrindinės turto kategorijos atžvilgiu apskaičiuotas vertės sumažėjimas per laikotarpį lemia grynųjų pajamų pripažinimą.

16.   APSKAITOS IR KPR NUSTATYTOS KONSOLIDAVIMO APIMTIES SUDERINIMAS (17)

103.

„Apskaitos konsolidavimo apimtis“ apima turto, įsipareigojimų ir nuosavybės balansinę vertę ir nebalansinių pozicijų, kurios parengtos naudojant apskaitos konsolidavimo apimtį, tariamąsias sumas; t. Y. Į konsolidavimą įtraukiant draudimo įmones ir ne finansų bendroves.

104.

Šioje formoje straipsnis „Investicijos į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones“ neapima patronuojamųjų įmonių, nes pagal apskaitos konsolidavimo apimtį visos patronuojamosios įmonės yra visiškai konsoliduotos.

105.

„Turtas pagal perdraudimo ir draudimo sutartis“ apima perdraudimo turtą ir turtą, susijusį su sudarytomis draudimo ir perdraudimo sutartimis.

106.

„Įsipareigojimai pagal draudimo ir perdraudimo sutartis“ apima įsipareigojimus pagal sudarytas draudimo ir perdraudimo sutartis.

17.   GEOGRAFINIS SUSKIRSTYMAS (20)

107.

20 forma pateikiama, jeigu įstaiga viršija 5 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje nurodytą ribinę vertę. 20.1–20.3 formose pateikiant geografinį suskirstymą pagal veiklos vietą išskiriama „veikla vidaus rinkoje“ ir „veikla užsienio rinkose“. „Vieta“ – juridinio asmens, kuris pripažino atitinkamą turtą arba įsipareigojimą, įsteigimo jurisdikcija; filialų atveju tai yra buveinės vietos jurisdikcija. Šiuo tikslu „veikla vidaus rinkoje“ apima veiklą, pripažįstamą valstybėje narėje, kurioje yra įstaiga.

108.

20.4–20.7 formose pateikiama informacija „pagal atskiras šalis“, pagrįsta tiesioginės sandorio šalies įsisteigimo vieta. Pateiktas suskirstymas apima pozicijas arba įsipareigojimus su rezidentais kiekvienoje užsienio valstybėje, kurioje įstaiga turi pozicijų. Pozicijos ar įsipareigojimai, susiję su viršvalstybinėmis organizacijomis, priskiriami ne įstaigos įsisteigimo šaliai, o geografinei teritorijai „Kitos šalys“.

109.

20.4 formoje teikiant informaciją apie skolos priemones „bendroji balansinė vertė“ nurodoma taip, kaip apibrėžta 2 dalies 45 punkte. Išvestinių finansinių priemonių ir nuosavybės priemonių atveju nurodytina suma – balansinė vertė. „Iš jų: neveiksnios“ paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai nurodomi, kaip apibrėžta šio priedo 145–157 straipsniuose. „Skolos restruktūrizavimas“ apima visas „skolos“ sutartis 19 formoje, kurioms taikomos restruktūrizavimo priemonės, kaip apibrėžta šio priedo 163–179 straipsniuose. 20.7 formoje informacija klasifikuojama pagal NACE kodus „pagal atskiras šalis“. NACE kodai nurodomi pagal pirmąjį suskirstymo lygį (t. Y. Pagal „sekcijas“).

18.   MATERIALUSIS IR NEMATERIALUSIS TURTAS. TURTAS, NAUDOJAMAS VEIKLOS NUOMAI (21)

110.

Apskaičiuojant 9 straipsnio e punkte nurodytą ribinę vertę, materialiojo turto, kurį įstaiga (nuomotojas) išnuomojo trečiosioms šalims pagal susitarimus, kurie priskiriami veiklos nuomai pagal atitinkamą apskaitos sistemą, suma dalijama iš viso materialiojo turto sumos.

111.

Pagal TFAS arba atitinkamus nacionalinius BAP įstaigos (kaip nuomotojos) trečiosioms šalims pagal veiklos nuomos sutartis išnuomotas turtas nurodomas jį suskirstant pagal vertinimo metodus.

19.   TURTO VALDYMAS, SAUGOJIMAS IR KITŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS (22)

112.

Apskaičiuojant 9 straipsnio f punkte nurodytą ribinę vertę „paslaugų ir komisinių grynųjų pajamų“ suma yra absoliučioji „paslaugų ir komisinių pajamų“ ir „paslaugų ir komisinių išlaidų“ skirtumo vertė. Tais pačiais tikslais „grynųjų palūkanų“ suma yra absoliučioji „palūkanų pajamų“ ir „palūkanų išlaidų“ skirtumo vertė.

19.1.   Paslaugų ir komisinių pajamos ir išlaidos pagal veiklos rūšis (22.1)

113.

Paslaugų ir komisinių pajamos ir išlaidos nurodomos pagal veiklos rūšis. Pagal TFAS arba atitinkamus nacionalinius BAP šioje formoje pateikiamos paslaugų ir komisinių pajamos ir išlaidos, išskyrus:

a)

sumas, į kurias atsižvelgiama skaičiuojant finansinių priemonių faktines palūkanas [7-ojo TFAS 20 straipsnio c punktas], ir

b)

sumas, susidarančias dėl finansinių priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje [7-ojo TFAS 20 straipsnio c punkto i papunktis].

114.

Sandorių išlaidos, tiesiogiai priskirtinos finansinių priemonių, nevertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, įsigijimui arba išleidimui, neįtraukiami; jos yra dalis pradinės šių priemonių įsigijimo (išleidimo) vertės ir amortizuojamos pelno (nuostolių) ataskaitoje per likusį terminą naudojant faktinę palūkanų normą [žr. 39-ojo TAS 43 straipsnį].

115.

Sandorių išlaidos, tiesiogiai priskirtinos finansinių priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, įsigijimui arba išleidimui, įtraukiamos į „Pelną arba nuostolius dėl prekybai laikomo finansinio turto ir įsipareigojimų (grynoji suma)“ arba „Pelną arba nuostolius dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje (grynoji suma)“. Jos nėra dalis pradinės šių priemonių įsigijimo arba išleidimo vertės ir yra tiesiogiai pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje.

116.

Įstaigos nurodo paslaugų ir komisinių pajamas ir išlaidas pagal šiuos kriterijus:

a)

„Vertybiniai popieriai. Išleidimas“ apima mokesčius už paslaugas ir komisinius, gautus už dalyvavimą inicijuojant arba išleidžiant vertybinius popierius, kuriuos inicijavo arba išleido ne įstaiga;

b)

„Vertybiniai popieriai. Perdavimo nurodymai“ apima mokesčius už paslaugas ir komisinius, gautus priimant, perduodant ir vykdant nurodymus pirkti arba parduoti vertybinius popierius klientų vardu;

c)

„Vertybiniai popieriai. Kita“ apima mokesčius už paslaugas ir komisinius, įstaigos gautus teikiant kitas paslaugas, susijusias su vertybiniais popieriais, kurių įstaiga neinicijavo ir neišleido;

d)

„Tarpuskaita ir atsiskaitymas“ apima paslaugų ir komisinių pajamas (išlaidas), įstaigos gautas (sumokėtas) dalyvaujant sandorio šalies, tarpuskaitos ir atsiskaitymo priemonėse;

e)

„Turto valdymas“, „Pasaugos paslaugos“, „Centralizuotai teikiamos kolektyvinio investavimo administravimo paslaugos“, „Patikos sandoriai“, „Mokėjimo paslaugos“ apima paslaugų ir komisinių pajamas (išlaidas), įstaigos gautas (sumokėtas) teikiant šias paslaugas;

f)

„Struktūrizuotas finansavimas“ apima mokesčius už paslaugas ir komisinius, gautus už dalyvavimą inicijuojant arba išleidžiant finansines priemones, kurios nėra minėtos įstaigos inicijuoti arba išleisti vertybiniai popieriai;

g)

„Pakeitimo vertybiniais popieriais veiklos aptarnavimo mokesčiai“ pajamų požiūriu apima paslaugų ir komisinių pajamas, gautas įstaigos, teikiančios paskolos aptarnavimo paslaugas, o išlaidų atžvilgiu – paslaugų ir komisinių išlaidas, kurias patiria įstaiga mokėdama paskolos aptarnavimo paslaugų teikėjams;

h)

„Suteikti kreditavimo įsipareigojimai“ ir „Suteiktos finansinės garantijos“ apima sumą, pripažintą pajamomis per laikotarpį, gautą amortizuojant šios veiklos mokesčius už paslaugas ir komisinius, iš pradžių pripažintą kaip „kiti finansiniai įsipareigojimai“;

i)

„Gauti kreditavimo įsipareigojimai“ ir „Gautos finansinės garantijos“ apima paslaugų ir komisinių išlaidas, pripažintas įstaigos dėl mokesčio, kurį ima sandorio šalis, suteikusi kreditavimo įsipareigojimą arba finansinę garantiją;

j)

„Kita“ apima likusias paslaugų ir komisinių pajamas (išlaidas), kurias įstaiga gavo (patyrė), pvz., susidariusias dėl „kitų įsipareigojimų“, užsienio valiutos keitimo paslaugų (pvz., užsienio valiutos banknotų arba monetų keitimo) arba teikiant (gaunant) kitas su mokesčiais susijusias konsultacijas ir paslaugas.

19.2.   Turtas, naudojamas teikiant paslaugas (22.2)

117.

Su turto valdymu, saugojimo funkcijomis ir kitomis įstaigos teikiamomis paslaugomis susijusi veikla nurodoma taikant tokias apibrėžtis:

a)   „Turto valdymas“– įstaigos vykdomas turto, priklausančio tiesiogiai klientams, valdymas. „Turto valdymo“ duomenys nurodomi pagal klientų rūšį: kolektyvinio investavimo subjektai, pensijų fondai, klientų portfeliai, valdomi savo nuožiūra, ir kiti investavimo subjektai;

b)   „Pasaugos paslaugos“– įstaigos vykdomas finansinių priemonių saugojimas ir tvarkymas klientų sąskaita bei su tuo susijusi veikla, pvz., pinigų ir (arba) užtikrinimo priemonių valdymas. „Pasaugos paslaugos“ nurodomos pagal klientų rūšį, kurių turtą įstaiga saugo, išskiriant kolektyvinio investavimo subjektus ir kitus subjektus. Straipsnyje „iš jų: patikėta kitiems subjektams“ nurodoma turto, įtraukto į įstaigos veiksmingai saugomą kitų subjektų turtą, vertė;

c)   „Centralizuotai teikiamos kolektyvinio investavimo administravimo paslaugos“– administravimo paslaugos, kurias įstaiga teikia kolektyvinio investavimo subjektams. Be kitų dalykų, jos apima pervedimo agento paslaugas; apskaitos dokumentų kaupimą; prospektų, finansinių ataskaitų ir visų kitų dokumentų, skirtų investuotojams, rengimą; korespondenciją skirstant finansines ataskaitas ir visus kitus dokumentus, skirtus investuotojams; išleidimą ir išpirkimą ir investuotojų registro tvarkymą; taip pat grynosios turto vertės apskaičiavimą;

d)   „Patikos sandoriai“– veikla, kai įstaiga veikia savo vardu, bet savo klientų sąskaita ir riziką prisiima klientai. Dažnai patikos sandorių atveju įstaiga teikia paslaugas, pvz., struktūrizuoto subjekto saugomo turto valdymo paslaugas arba portfelių valdymą savo nuožiūra. Visi patikos sandoriai nurodomi išimtinai šiame straipsnyje neatsižvelgiant į tai, ar įstaiga papildomai teikia kitas paslaugas;

e)   „Mokėjimo paslaugos“– mokėjimų, kurie gaunami dėl skolos priemonių, kurios nėra nei pripažintos įstaigos balanse, nei jos inicijuotos, surinkimas klientų vardu;

f)   „Paskirstomi, bet nevaldomi klientų ištekliai“– produktai, kuriuos grupei nepriklausantys subjektai išleido, o įstaiga paskirstė savo esamiems klientams. Šiame straipsnyje duomenys nurodomi pagal produkto rūšį;

g)   „Teikiant paslaugas naudojamo turto suma“– turto, su kuriuo susijusi įstaigos veikla, suma, naudojant tikrąją vertę. Jeigu tikrosios vertės nėra, gali būti naudojamas kitas vertinimo pagrindas, įskaitant nominaliąją vertę. Tais atvejais, kai įstaiga teikia paslaugas tokiems subjektams kaip kolektyvinio investavimo subjektai ir pensijų fondai, gali būti nurodoma tokia susijusio turto vertė, kokią šie subjektai nurodo savo balanse. Prireikus į nurodomas sumas įtraukiamos sukauptos palūkanos.

20.   DALYS NEKONSOLIDUOTUOSE STRUKTŪRIZUOTUOSE ŪKIO SUBJEKTUOSE (30)

118.

„Panaudota likvidumo parama“ – paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų, suteiktų nekonsoliduotiems struktūrizuotiems subjektams, balansinės vertės suma, ir turimų skolos vertybinių popierių, kuriuos išleido nekonsoliduoti struktūrizuoti subjektai, balansinė vertė.

21.   SUSIJUSIOS ŠALYS (31)

119.

Įstaigos nurodo sumas ir (arba) sandorius, susijusius su balansinėmis ir nebalansinėmis pozicijomis, jeigu sandorio šalis yra susijusi šalis.

120.

Grupės vidaus sandoriai ir grupės vidaus neapmokėtos sumos panaikinami. Į straipsnį „Patronuojamosios įmonės ir kiti tos pačios grupės subjektai“ įstaigos įtraukia likučius ir sandorius su patronuojamosiomis įmonėmis, kurie nebuvo panaikinti dėl to, kad patronuojamosios įmonės nėra visiškai konsoliduotos atliekant rizikos ribojimu pagrįstą konsolidavimą, arba dėl to, kad, remiantis KPR 19 straipsniu, patronuojamosios įmonės neįtraukiamos į rizikos ribojimu pagrįstą konsolidavimą, nes jos yra nereikšmingos, arba, jeigu įstaigos priklauso didesnei grupei, patronuojamosios įmonės priklauso ne įstaigai, o pagrindinei patronuojančiajai įmonei. Į straipsnį „Asocijuotosios ir bendrosios įmonės“ įstaigos įtraukia likučių ir sandorių su grupės, kuriai priklauso subjektas, bendrosiomis įmonėmis ir asocijuotosiomis įmonėmis, nepanaikintų taikant proporcingo konsolidavimo arba nuosavybės metodą, dalis.

21.1.   Susijusioms šalims mokėtinos ir iš jų gautinos sumos (31.1)

121.

„Gautų kreditavimo įsipareigojimų, finansinių garantijų ir kiti įsipareigojimų“ atveju nurodytina suma – susumuota „nominalioji“ gautų kreditavimo įsipareigojimų suma, gautų finansinių garantijų „didžiausia užtikrinimo priemonės arba garantijos suma, į kurią galima atsižvelgti,“ ir „nominalioji“ kitų gautų įsipareigojimų suma.

21.2.   Išlaidos ir pajamos, susidariusios dėl sandorių su susijusiomis šalimis (31.2)

122.

„Pelnas arba nuostoliai dėl nefinansinio turto pripažinimo nutraukimo“ apima pelną ir nuostolius dėl nefinansinio turto pripažinimo nutraukimo, susidariusius dėl sandorių su susijusiomis šalimis. Šis straipsnis apima pelną ir nuostolius dėl nefinansinio turto pripažinimo nutraukimo, kurie susidarė dėl sandorių su susijusiomis šalimis ir kurie priklauso šioms „Pelno (nuostolių) ataskaitos“ straipsnių eilutėms:

a)

„Pelnas arba nuostoliai dėl investicijų į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones pripažinimo nutraukimo“;

b)

„Pelnas arba nuostoliai dėl nefinansinio turto, išskyrus laikomą parduoti, pripažinimo nutraukimo“;

c)

„Pelnas arba nuostoliai dėl ilgalaikio turto ir perleidžiamų turto grupių, priskiriamų prie laikomų parduoti, neatitinkančių nutrauktos veiklos kriterijų“, ir

d)

„Nutrauktos veiklos pelnas arba nuostoliai atskaičius mokesčius“.

22.   GRUPĖS STRUKTŪRA (40)

123.

Įstaigos pateikia išsamią informaciją apie patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones ataskaitinės datos duomenimis. Teikiama informacija apie visas patronuojamąsias įmones, nepriklausomai nuo jų vykdomos veiklos. Vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip „Prekybai laikomas finansinis turtas“, „Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje“, „Parduoti laikomas finansinis turtas“ ir „Supirktos nuosavos akcijos“, t. Y. Ataskaitą teikiančios įstaigos nuosavos akcijos, kurios jai priklauso, į šią formą neįtraukiami.

22.1.   Grupės struktūra pagal atskirus subjektus (40.1)

124.

Ši informacija pateikiama pagal atskirus subjektus:

a)

„LEI kodas“ – subjekto, į kurį investuojama, LEI kodas;

b)

„Subjekto kodas“ – subjekto, į kurį investuojama, identifikavimo kodas. Subjekto kodas yra eilutės identifikatorius ir kiekvienai 40.1 formos eilutei turi būti unikalus;

c)

„Subjekto pavadinimas“ – subjekto, į kurį investuojama, pavadinimas;

d)

„Investicijos data“ – data, kada subjektas, į kurį investuojama, pateko į „grupės sudėtį“;

e)

„Akcinis kapitalas“ – visa ataskaitinę datą subjekto, į kurį investuojama, išleista kapitalo suma;

f)

„Subjekto, į kurį investuojama, nuosavybė“, „Visas subjekto, į kurį investuojama, turtas“ ir „Subjekto, į kurį investuojama, pelnas arba (nuostoliai)“ – šių straipsnių sumos paskutinėse subjekto, į kurį investuojama, finansinėse ataskaitose;

g)

„Subjekto, į kurį investuojama, įsisteigimo vieta“ – subjekto, į kurį investuojama, įsisteigimo šalis;

h)

„Subjekto, į kurį investuojama, sektorius“ – sandorio šalies sektorius, kaip apibrėžta 1 dalies 35 punkte;

i)

„NACE kodas“ nurodomas remiantis pagrindine subjekto, į kurį investuojama, veikla. Ne finansų bendrovių atveju NACE kodai nurodomi pagal pirmąjį suskirstymo lygį (t. y. pagal „sekcijas“); finansų bendrovių atveju NACE kodai nurodomi dviejų lygių tikslumu (pagal „skyrius“);

j)

„Sukaupta nuosavybės dalis (%)“ – ataskaitinę datą įstaigos turimų nuosavybės priemonių dalis procentais;

k)

„Balsavimo teisės (%)“ – balsavimo teisių, susijusių su nuosavybės priemonėmis, kurias ataskaitinę datą turi įstaiga, procentinės dalys;

l)

„Grupės struktūra [ryšiai]“ parodo patronuojančiosios įmonės ir subjekto, į kurį investuojama, (patronuojamosios įmonės, bendrosios įmonės arba asocijuotosios įmonės) ryšius;

m)

„Apskaitos tvarka [Grupė pagal apskaitos reikalavimus]“ – apskaitos tvarka, taikant konsolidavimo apimtį pagal apskaitos reikalavimus (visiškas konsolidavimas, proporcingas konsolidavimas, nuosavybės metodas arba kita);

n)

„Apskaitos tvarka [Grupė pagal KPR reikalavimus]“ – apskaitos tvarka, taikant KPR nustatytą konsolidavimo apimtį (visiškas konsolidavimas, proporcingas konsolidavimas, nuosavybės metodas arba kita);

o)

„Balansinė vertė“ – subjektų, į kuriuos investuojama, kurie nėra nei visiškai, nei proporcingai konsoliduojami, sumos, nurodytos įstaigos balanse;

p)

„Įsigijimo savikaina“ – investuotojų sumokėta suma;

q)

„Prestižo sąsaja su subjektu, į kurį investuojama“ – subjekto, į kurį investuojama, prestižo suma, nurodyta įstaigos konsoliduotajame balanse, pateikiama straipsniuose „Prestižas“ arba „Investicijos į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones“;

r)

„Investicijų, kurių kainų kotiruotės yra skelbiamos, tikroji vertė“ – kaina ataskaitinę datą; ji nurodoma tik tokiu atveju, jeigu priemonės yra kotiruojamos.

22.2.   Grupės struktūra pagal atskiras priemones (40.2)

125.

Ši informacija pateikiama pagal atskiras priemones:

a)

„Vertybinio popieriaus kodas“ – ISIN vertybinių popierių kodas. Vertybiniams popieriams, kuriems ISIN kodas nepriskirtas, čia nurodomas kitas kodas, kuris yra unikalus kiekvienam vertybiniam popieriui. „Vertybinio popieriaus kodas“ ir „Kontroliuojančiosios bendrovės kodas“ yra sudėtinis eilutės identifikatorius ir kiekvienai 40.2 formos eilutei jie kartu turi būti unikalūs;

b)

„Kontroliuojančiosios bendrovės kodas“ – grupės subjekto, turinčio investiciją, identifikavimo kodas;

c)

sąvokos „Subjekto kodas“, „Sukaupta nuosavybės dalis (%)“, „Balansinė vertė“ ir „Įsigijimo savikaina“ apibrėžtos pirmiau. Sumos atitinka vertybinius popierius, kuriuos turi susijusi kontroliuojančioji bendrovė.

23.   TIKROJI VERTĖ (41)

23.1.   Tikrosios vertės hierarchija. Amortizuota savikaina vertinamos finansinės priemonės (41.1)

126.

Šioje formoje nurodoma informacija apie finansinių priemonių, vertinamų amortizuota savikaina, tikrąją vertę taikant 7-ojo TFAS 27A straipsnyje pateiktą hierarchiją.

23.2.   Vertinimo tikrąja verte pasirinkimo galimybės naudojimas (41.2)

127.

Šioje formoje nurodoma informacija apie vertinimo tikrąja verte pasirinkimo galimybės naudojimą finansiniam turtui ir įsipareigojimams, vertinamiems tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. „Mišrios sutartys“ apima mišrių finansinių priemonių, priskirtų šiems apskaitos portfeliams, balansinę vertę; t. Y. Įtraukiamos neatskiriamos visos mišrios priemonės.

23.3.   Mišrios finansinės priemonės, nepriskirtos vertinamoms tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje (41.3)

128.

Šioje formoje nurodoma informacija apie mišrias finansines priemones, išskyrus mišrias sutartis, vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pagal „vertinimo tikrąja verte pasirinkimo galimybę“, – apie jas informacija pateikiama 41.2 formoje.

129.

„Prekybai laikomas“ apima mišrių finansinių priemonių, kurios visos priskiriamos prie „prekybai laikomo finansinio turto“ arba „prekybai laikomų finansinių įsipareigojimų“, balansinę vertę; t. Y. Įtraukiamos neatskiriamos visos mišrios priemonės.

130.

Kitose eilutėse nurodoma pagrindinių sutarčių, kurios buvo atskirtos nuo įterptųjų išvestinių finansinių priemonių pagal atitinkamą apskaitos sistemą, balansinė vertė. Įterptųjų išvestinių finansinių priemonių, atskirtų nuo minėtų pagrindinių sutarčių, balansinės vertės pagal atitinkamą apskaitos sistemą nurodomos 10 ir 11 formose.

24.   MATERIALUSIS IR NEMATERIALUSIS TURTAS. BALANSINĖ VERTĖ PAGAL VERTINIMO METODUS (42)

131.

„Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“, „Investicinis turtas“ ir „Kitas nematerialusis turtas“ nurodomi remiantis juos vertinant naudotais kriterijais.

132.

„Kitas nematerialusis turtas“ apima visą nematerialųjį turtą, išskyrus prestižą.

25.   ATIDĖJINIAI (43)

133.

Šioje formoje pateikiamas straipsnio „Atidėjiniai“ balansinės vertės laikotarpio pradžioje ir pabaigoje suderinimas pagal pokyčių pobūdį.

26.   NUSTATYTŲ IŠMOKŲ PLANAI IR KITOS IŠMOKOS DARBUOTOJAMS (44)

134.

Šiose formose pateikiama sukaupta informaciją apie visus įstaigos nustatytų išmokų planus. Jeigu yra daugiau negu vienas nustatytų išmokų planas, nurodoma bendra visų planų suma.

26.1.   Grynojo nustatytų išmokų plano turto ir įsipareigojimų dalys (44.1)

135.

„Grynojo nustatytų išmokų plano turto ir įsipareigojimų dalys“ rodo, kaip suderinama sukaupta visų grynųjų nustatytų išmokų įsipareigojimų (turto) dabartinė vertė ir teisės į kompensaciją [19-ojo TAS 140 straipsnio a ir b punktai].

136.

„Grynasis nustatytų išmokų turtas“ pertekliaus atveju apima perteklines sumas, kurios pripažįstamos balanse, nes 19-ojo TAS 63 straipsnyje nustatytos ribos joms poveikio nedaro. Šio straipsnio suma ir papildomame straipsnyje „Bet kokios teisės į kompensaciją, kuri pripažįstama turtu, tikroji vertė“ pripažinta suma įtraukiamos į balanso straipsnį „Kitas turtas“.

26.2.   Nustatytų išmokų įsipareigojimų pokyčiai (44.2)

137.

„Nustatytų išmokų įsipareigojimų pokyčiai“ rodo, kaip suderinama sukaupta visų įstaigos nustatytų išmokų įsipareigojimų dabartinė vertė laikotarpio pradžioje ir laikotarpio pabaigoje. Skirtingų elementų, išvardytų 19-ojo TAS 141 straipsnyje, poveikis per laikotarpį pateikiamas atskirai.

138.

Straipsnio „Laikotarpio pabaigos likutis [dabartinė vertė]“ suma nustatytų išmokų įsipareigojimų pokyčių lentelėje yra lygi „Nustatytų išmokų įsipareigojimų dabartinei vertei“.

26.3.   Papildomi straipsniai [susiję su išlaidomis darbuotojams] (44.3)

139.

Teikiant duomenis pagal papildomus straipsnius, susijusius su išlaidomis darbuotojams, taikomos šios apibrėžtys:

a)

„Pensijų ir panašios išlaidos“ apima sumą, kuri pripažinta per laikotarpį kaip išlaidos darbuotojams, skirtos bet kokiems išmokų, mokamų pasibaigus tarnybos laikui, įsipareigojimams (tiek pagal nustatytų įmokų planus, tiek pagal nustatytų išmokų planus), ir įmokas į socialinės apsaugos fondus;

b)

„Mokėjimai akcijomis“ apima sumą, kuri pripažinta per laikotarpį kaip išlaidos darbuotojams, skirtos mokėjimams akcijomis.

27.   TAM TIKRŲ PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS STRAIPSNIŲ SUSKIRSTYMAS (45)

27.1.   Pelnas arba nuostoliai dėl nefinansinio turto, išskyrus laikomą parduoti, pripažinimo nutraukimo (45.2)

140.

Pelnas arba nuostoliai dėl nefinansinio turto, išskyrus laikomą parduoti, pripažinimo nutraukimo suskirstomi pagal turto rūšį; kiekviena straipsnių eilutė apima turto (pvz., nekilnojamasis turtas, programinė įranga, kompiuterinė įranga, auksas, investicijos), kurio pripažinimas nutrauktas, pelną arba nuostolius.

27.2.   Kitos veiklos pajamos ir išlaidos (45.3)

141.

Kitos veiklos pajamos ir išlaidos suskirstomos pagal šiuos straipsnius: materialiojo turto, vertinamo taikant tikrosios vertės metodą, tikrosios vertės koregavimai; nuomos pajamos ir tiesioginės investicinio turto veiklos išlaidos; veiklos nuomos, išskyrus investicinį turtą, pajamos ir išlaidos ir likusios veiklos pajamos ir išlaidos.

142.

Straipsnio „Veiklos nuoma, išskyrus investicinį turtą“ skiltyje „pajamos“ nurodoma gauta grąža, o skiltyje „išlaidos“ – įstaigos, kaip nuomotojo, patirtos išlaidos vykdant nuomos veiklą (išskyrus turto, kuris priskiriamas investiciniam turtui). Įstaigos, kaip nuomininko, patirtos išlaidos įtraukiamos į straipsnį „Kitos administracinės išlaidos“.

143.

Tauriųjų metalų ir kitų biržos prekių, vertinamų tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas, pakartotinio vertinimo pelnas ir nuostoliai nurodomi straipsniuose „Kitos veiklos pajamos. Kita“ arba „Kitos veiklos išlaidos. Kita“.

28.   NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA (46)

144.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita atskleidžia kiekvienos nuosavybės dalies balansinės vertės laikotarpio pradžioje (laikotarpio pradžios likutis) ir pabaigoje (laikotarpio pabaigos likutis) pokyčius.

29.   NEVEIKSNIOS POZICIJOS (18)

145.

18 formoje neveiksnios pozicijos yra pozicijos, atitinkančios bet kurį iš šių kriterijų:

a)

reikšmingos pozicijos, kurios yra pradelstos daugiau nei 90 dienų;

b)

įvertinta, kad skolininkas greičiausiai neįvykdys visų savo kreditinių įsipareigojimų, jei nebus realizuota užtikrinimo priemonė, nepriklausomai nuo bet kokios pradelstos sumos egzistavimo ar vėlavimo dienų skaičiaus.

146.

Toks neveiksnių pozicijų kategorizavimas taikomas nepaisant to, ar pozicija klasifikuojama kaip pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui reguliavimo tikslais pagal KPR 178 straipsnį, ar kaip nuvertėjusi pozicija apskaitos tikslais pagal taikomą apskaitos sistemą.

147.

Pozicijos, kurių atžvilgiu laikoma, kad įvyko įsipareigojimų neįvykdymo atvejis pagal KPR 178 straipsnį, ir pozicijos, kurios, kaip nustatyta, yra nuvertėjusios pagal taikomą apskaitos sistemą, visada laikomos neveiksniomis pozicijomis. Pozicijos su „kolektyviniais atidėjiniais patirtiems, bet neapskaitytiems nuostoliams“, kaip nurodyta šio priedo 38 punkte, nelaikomos neveiksniomis pozicijomis, nebent jos atitiktų priskyrimo neveiksnioms pozicijoms kriterijus.

148.

Pozicijos kategorizuojamos pagal jų visą sumą ir neatsižvelgiant į užtikrinimo priemonės egzistavimą. Reikšmingumas vertinamas pagal KPR 178 straipsnį.

149.

18 formoje „pozicijos“ apima visas skolos priemones (paskolas ir kitus išankstinius mokėjimus, kurie taip pat apima lėšas centriniuose bankuose ir kitus indėlius iki pareikalavimo, taip pat skolos vertybinius popierius) ir nebalansines pozicijas, išskyrus prekybai laikomas pozicijas. Nebalansinės pozicijos apima šiuos atšaukiamus ir neatšaukiamus straipsnius:

a)

suteikti kreditavimo įsipareigojimai;

b)

suteiktos finansinės garantijos;

c)

kiti suteikti įsipareigojimai.

Pozicijos apima ilgalaikį turtą ir perleidžiamas turto grupes, priskiriamus prie laikomų parduoti pagal 5-ąjį TFAS.

150.

18 formoje pozicija yra „pradelsta“, kai pagrindinė suma, palūkanos ar mokestis nebuvo sumokėti tą datą, kai suėjo terminas.

151.

18 formoje skolininkas reiškia įsipareigojantįjį asmenį, kaip apibrėžta KPR 178 straipsnyje.

152.

Įsipareigojimas laikomas neveiksnia pozicija nominaliąja suma, jeigu tuo atveju, kai lėšos išmokamos arba kitaip panaudojamos, atsirastų pozicijų, keliančių riziką, kad visa suma nebus grąžinta nerealizavus užtikrinimo priemonės.

153.

Suteiktos finansinės garantijos laikomos neveiksniomis pozicijomis nominaliąja suma, kai egzistuoja rizika, kad sandorio šalis (garantijos gavėja) gali pareikalauti įvykdyti finansinę garantiją, įskaitant visų pirma tuos atvejus, kai pagrindinė garantuota pozicija atitinka priskyrimo neveiksnioms pozicijoms kriterijus, nurodytus 145 punkte. Jeigu mokėtina suma, kurios grąžinimas garantuotas minėta sutartimi, yra pradelsta, ataskaitą teikianti įstaiga turi įvertinti, ar pagal garantijos sutartį gautina suma atitinka neveiksnumo kriterijus.

154.

Pozicijos, priskiriamos neveiksnioms pozicijoms pagal 145 punktą, kategorizuojamos kaip neveiksnios pozicijos individualiu pagrindu (sandorio pagrindu) arba kaip neveiksni bendra pozicija tam tikro skolininko atžvilgiu (skolininko pagrindu). Kategorizuojant neveiksnias pozicijas individualiu pagrindu arba tam tikro skolininko atžvilgiu, įvairių rūšių neveiksnioms pozicijoms taikomi tokie kategorizavimo metodai:

a)

neveiksnioms pozicijoms, kurios klasifikuojamos kaip pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui pagal KPR 178 straipsnį, taikomas 178 straipsnio kategorizavimo metodas;

b)

neveiksnioms pozicijoms, kurios klasifikuojamos kaip neveiksnios dėl nuvertėjimo pagal taikomą apskaitos sistemą, taikomi nuvertėjimo pripažinimo kriterijai pagal taikomą apskaitos sistemą;

c)

kitoms neveiksnioms pozicijoms, kurios nėra klasifikuojamos nei kaip pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui, nei kaip nuvertėjusios pozicijos, taikomos KPR 178 straipsnio nuostatos dėl pozicijų esant įsipareigojimų neįvykdymui.

155.

Kai įstaiga turi balansinių pozicijų skolininko atžvilgiu, kurios yra pradelstos daugiau nei 90 dienų, ir pradelstų pozicijų bendroji balansinė vertė sudaro daugiau nei 20 % visų balansinių pozicijų to skolininko atžvilgiu bendrosios balansinės vertės, visos balansinės ir nebalansinės pozicijos to skolininko atžvilgiu laikomos neveiksniomis. Kai skolininkas priklauso grupei, taip pat reikia įvertinti, ar pozicijos kitų grupės subjektų atžvilgiu taip pat turi būti laikomos neveiksniomis, jeigu jos dar nelaikomos nuvertėjusiomis pozicijomis ar pozicijomis esant įsipareigojimų neįvykdymui pagal KPR 178 straipsnį, išskyrus pozicijas, kurioms turi poveikį pavieniai ginčai, nesusiję su sandorio šalies mokumu.

156.

Pozicijos nebelaikomos neveiksniomis, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

pozicija atitinka nutraukimo kriterijus, kuriuos ataskaitą teikianti įstaiga taiko siekdama nustatyti, kad pozicija nustojama klasifikuoti kaip nuvertėjusi pozicija ar pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui;

b)

skolininko padėtis pagerėjo tiek, kad tikėtinas visiškas grąžinimas pagal pradines arba, kai taikoma, pakeistas sąlygas;

c)

skolininkas neturi daugiau nei 90 dienų pradelstų sumų.

Jeigu šios sąlygos nevykdomos, pozicija ir toliau klasifikuojama kaip neveiksni, net jeigu pozicija jau atitinka kriterijus, kuriuos ataskaitą teikianti įstaiga taiko siekdama nustatyti, kad pozicija nustojama klasifikuoti kaip nuvertėjusi pozicija ar pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui atitinkamai pagal taikomą apskaitos sistemą ir KPR 178 straipsnį.

Jei neveiksni pozicija pagal 5-ąjį TFAS klasifikuojama kaip ilgalaikis turtas, laikomas parduoti, dėl to ji nenustojama klasifikuoti kaip neveiksni pozicija, nes ilgalaikis turtas, laikomas parduoti, yra įtrauktas į neveiksnių pozicijų apibrėžties taikymo sritį.

157.

Neveiksnių pozicijų, kurioms taikytos restruktūrizavimo priemonės (6), atveju laikoma, kad tos pozicijos nustoja būti neveiksniomis, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

pozicijos nelaikomos nuvertėjusiomis pozicijomis ar pozicijomis esant įsipareigojimų neįvykdymui;

b)

nuo restruktūrizavimo priemonių taikymo praėjo vieni metai;

c)

pritaikius restruktūrizavimo priemones nesusidaro pradelsta suma ar nekyla abejonių, kad visa pozicija gali būti nepadengta pagal po restruktūrizavimo taikomas sąlygas. Kad abejonių nekyla, nustatoma įstaigai atlikus skolininko finansinės būklės analizę. Kad abejonių nebėra, gali būt laikoma tuomet, kai skolininkas sumoka (reguliariais mokėjimais pagal po restruktūrizavimo taikomas sąlygas) visą sumą, lygią sumai, kuri anksčiau buvo pradelsta (jeigu buvo pradelstų sumų) arba kuri buvo nurašyta (jeigu pradelstų sumų nebuvo) taikant restruktūrizavimo priemones, arba skolininkas kitaip įrodė, kad sugeba laikytis po restruktūrizavimo taikomų sąlygų.

Šios specialios nutraukimo sąlygos taikomos papildomai prie kitų kriterijų, kuriuos ataskaitas teikiančios įstaigos taiko nuvertėjusioms pozicijoms ir pozicijoms esant įsipareigojimų neįvykdymui atitinkamai pagal taikomą apskaitos sistemą ir KPR 178 straipsnį.

158.

Informacija apie pradelstas pozicijas pateikiama atskirai pagal veiksnių ir neveiksnių pozicijų kategorijas jų visa suma. Veiksnios pozicijos, kurios yra pradelstos mažiau nei 90 dienų, nurodomos atskirai jų visa suma.

159.

Neveiksnios pozicijos nurodomos suskirstytos pagal pradelsto laiko intervalus. Pozicijos, kurios nėra pradelstos arba yra pradelstos 90 arba mažiau dienų, tačiau vis tiek yra laikomos neveiksniomis dėl tikimybės, kad jos nebus visiškai padengtos, nurodomos specialioje skiltyje. Pozicijos, kurios yra pradelstos ir kurių atžvilgiu egzistuoja tikimybė, kad jos nebus visiškai padengtos, yra suskirstomos pagal pradelsto laiko intervalus, remiantis pradelstų dienų skaičiumi.

Lėšos centriniuose bankuose ir kiti indėliai iki pareikalavimo nurodomi 18 formos 070 eilutėje, taip pat 080 ir 100 eilutėse.

Neveiksnios pozicijos, klasifikuojamos kaip laikomos parduoti pagal 5-ąjį TFAS, 18 formoje nenurodomos.

160.

Toliau nurodytos pozicijos nurodomos atskirose skiltyse:

a)

pozicijos, laikomos nuvertėjusiomis pagal taikomą apskaitos sistemą, išskyrus pozicijas su patirtais, bet neapskaitytais nuostoliais;

b)

pozicijos, kurių atžvilgiu laikoma, kad įvyko įsipareigojimų neįvykdymo atvejis pagal KPR 178 straipsnį.

161.

Duomenys apie „sukauptą vertės sumažėjimą“ ir „sukauptus tikrosios vertės pokyčius dėl kredito rizikos“ pateikiami pagal 46 punktą. „Sukauptas vertės sumažėjimas“ yra pozicijos balansinės vertės sumažėjimas tiesiogiai arba naudojant atidėjinių sąskaitą. Pateikiant informaciją apie neveiksnių pozicijų sukauptą vertės sumažėjimą patirti, bet neapskaityti nuostoliai neįtraukiami. Patirti, bet neapskaityti nuostoliai įtraukiami pateikiant informaciją apie veiksnių pozicijų sukauptą vertės sumažėjimą. „Sukaupti tikrosios vertės pokyčiai dėl kredito rizikos“ nurodomi pozicijoms, vertinamoms tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pagal taikomą apskaitos sistemą.

162.

Informacija apie turimas užtikrinimo priemones ir gautas finansines garantijas, susijusias su neveiksniomis pozicijomis, pateikiama atskirai. Nurodomos gautų užtikrinimo priemonių ir gautų finansinių garantijų sumos apskaičiuojamos pagal 79–82 punktus. Todėl nurodytų užtikrinimo priemonių ir finansinių garantijų sumų suma apribojama susijusios pozicijos balansine verte.

30.   RESTRUKTŪRIZUOTOS POZICIJOS (19)

163.

19 formoje restruktūrizuotos pozicijos yra skolos sutartys, kurioms buvo taikytos restruktūrizavimo priemonės. Restruktūrizavimo priemones sudaro lengvatos skolininkui, kuris susiduria arba kuriam gresia susidurti su sunkumais įvykdyti finansinius įsipareigojimus („finansiniai sunkumai“).

164.

19 formoje lengvata reiškia bet kurią iš šių priemonių:

a)

ankstesnių sutarties sąlygų, kurių skolininkas negali laikytis dėl finansinių sunkumų („problemiška skola“), kurie lemia nepakankamą gebėjimą tvarkyti skolą, pakeitimą; tokia lengvata nebūtų suteikta, jei skolininkas neturėtų finansinių sunkumų;

b)

visiškas arba dalinis problemiškos skolos sutarties refinansavimas; tokia lengvata nebūtų suteikta, jei skolininkas neturėtų finansinių sunkumų.

Dėl lengvatos skolintojas gali turėti nuostolių.

165.

Lengvatos įrodymai, be kita ko, gali būti:

a)

pakeistų sutarties sąlygų ir ankstesnių sutarties sąlygų skirtumas skolininko naudai;

b)

palankesnių sąlygų įtraukimas į pakeistą sutartį, palyginti sąlygomis, kurias ta pati įstaiga tuo metu būtų galėjusi suteikti kitiems skolininkams, kurių rizikos pobūdis panašus.

166.

Galimybė pasinaudoti išlygomis, kurios, naudojamos skolininko nuožiūra, suteikia skolininkui teisę pakeisti sutarties sąlygas („nustatytos restruktūrizavimo išlygos“), laikoma lengvata, kai įstaiga leidžia naudotis tomis išlygomis ir padaro išvadą, kad skolininkas turi finansinių sunkumų.

167.

„Refinansavimas“ yra skolos sutarčių naudojimas siekiant užtikrinti visišką arba dalinį apmokėjimą pagal kitas skolos sutartis, kurių dabartinių sąlygų skolintojas negali laikytis.

168.

19 formoje „skolininkas“ apima visus fizinius ir juridinius asmenis skolininko grupėje, kurie patenka į apskaitos konsolidavimo sritį.

169.

19 formoje „skola“ apima paskolas ir kitus išankstinius mokėjimus (kurie taip pat apima lėšas centriniuose bankuose ir kitus indėlius iki pareikalavimo), skolos vertybinius popierius ir atšaukiamus bei neatšaukiamus suteiktus kreditavimo įsipareigojimus, bet neapima prekybai laikomų pozicijų. „Skola“ apima ilgalaikį turtą ir perleidžiamas turto grupes, priskiriamus prie laikomų parduoti pagal 5-ąjį TFAS.

170.

19 formoje „pozicija“ turi tą pačią reikšmę kaip „skola“ 169 punkte.

171.

19 formoje įstaiga reiškia įstaigą, kuriai taikytos restruktūrizavimo priemonės.

172.

Pozicijos laikomos restruktūrizuotomis, jeigu buvo suteikta lengvata, nepriklausomai nuo to, ar kuri nors suma yra pradelsta, arba nepriklausomai nuo pozicijos klasifikavimo kaip nuvertėjusios pozicijos pagal taikomą apskaitos sistemą ar kaip pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui pagal KPR 178 straipsnį. Pozicijos nevertinamos kaip restruktūrizuotos, jeigu skolininkas neturi finansinių sunkumų. Nepaisant to, toliau nurodytos priemonės laikomos restruktūrizavimo priemonėmis:

a)

pakeista sutartis, kuri buvo klasifikuota kaip neveiksni prieš pakeitimą arba būtų klasifikuojama kaip neveiksni nepadarius pakeitimo;

b)

padarytas sutarties pakeitimas yra susijęs su visišku arba daliniu skolos nurašymu;

c)

įstaiga leidžia naudoti nustatytas restruktūrizavimo išlygas skolininkui, kuris yra neveiksnus arba kuris būtų laikomas neveiksniu nenaudojant tokių išlygų;

d)

tuo pat arba beveik tuo pat metu, kai įstaiga suteikia papildomą paskolą, skolininkas sumoka pagrindinę sumą ar palūkanas pagal kitą su įstaiga sudarytą sutartį, kuri buvo neveiksni arba būtų klasifikuojama kaip neveiksni netaikant refinansavimo.

173.

Pakeitimas, susijęs su mokėjimais, atliktais perimant užtikrinimo priemonę realizuojant nuosavybės teisę, laikomas restruktūrizavimo priemone, kai tas pakeitimas yra lengvata.

174.

Egzistuoja nuginčijama prezumpcija, kad įvykdytas restruktūrizavimas, šiomis aplinkybėmis:

a)

pakeista sutartis buvo visiškai arba iš dalies pradelsta daugiau nei 30 dienų (bet nelaikyta neveiksnia) bent kartą per tris mėnesius iki jos pakeitimo arba nepadarius pakeitimo būtų daugiau nei 30 dienų visiškai arba iš dalies pradelsta;

b)

tuo pat arba beveik tuo pat metu, kai įstaiga suteikia papildomą paskolą, skolininkas sumoka pagrindinę sumą ar palūkanas pagal kitą su įstaiga sudarytą sutartį, kuri buvo visiškai arba iš dalies pradelsta daugiau nei 30 dienų bent kartą per tris mėnesius iki jos refinansavimo;

c)

įstaiga leidžia naudoti nustatytas restruktūrizavimo išlygas skolininkams, kurių skola yra pradelsta 30 dienų, arba skolininkams, kurių skola būtų pradelsta 30 dienų nepasinaudojus tomis išlygomis.

175.

Finansiniai sunkumai vertinami skolininko lygmeniu, kaip nurodyta 168 punkte. Kaip restruktūrizuotos pozicijos nurodomos tik tos pozicijos, kurioms buvo taikytos restruktūrizavimo priemonės.

176.

Restruktūrizuotos pozicijos įtraukiamos į neveiksnių pozicijų kategoriją arba į veiksnių pozicijų kategoriją pagal 145–162 ir 177–179 punktus. Pozicijos nustojamos klasifikuoti kaip restruktūrizuotos pozicijos, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

laikoma, kad restruktūrizuota pozicija yra veiksni, įskaitant atvejus, kai ji buvo perkelta iš neveiksnių pozicijų kategorijos po to, kai skolininko finansinės būklės analizė parodė, kad ji nebeatitinka sąlygų, kad būtų laikoma neveiksnia;

b)

nuo datos, kai restruktūrizuota pozicija buvo pripažinta veiksnia, praėjo mažiausiai dvejų metų bandomasis laikotarpis;

c)

bent per pusę bandomojo laikotarpio buvo atlikti reguliarūs mokėjimai, didesni nei nereikšminga agreguota pagrindinė suma ar palūkanos;

d)

bandomojo laikotarpio pabaigoje nė viena iš pozicijų skolininko atžvilgiu nėra pradelsta daugiau nei 30 dienų.

177.

Jeigu bandomojo laikotarpio pabaigoje 176 punkte nurodytos sąlygos neįvykdomos, pozicija ir toliau laikoma veiksnia restruktūrizuota pozicija, kuriai taikomas bandomasis laikotarpis, kol įvykdomos visos sąlygos. Ar sąlygos įvykdytos, vertinama bent kas ketvirtį. Restruktūrizuotos pozicijos, pagal 5-ąjį TFAS klasifikuojamos kaip ilgalaikis turtas, laikomas parduoti, ir toliau klasifikuojamos kaip restruktūrizuotos pozicijos, nes ilgalaikis turtas, laikomas parduoti, yra įtrauktas į restruktūrizuotų pozicijų apibrėžties taikymo sritį.

178.

Restruktūrizuota pozicija gali būti laikoma veiksnia nuo tos datos, kai buvo pritaikytos restruktūrizavimo priemonės, jeigu įvykdoma bet kuri iš šių sąlygų:

a)

dėl tų priemonių taikymo pozicija neturi būti klasifikuojama kaip neveiksni;

b)

pozicija nebuvo laikoma neveiksnia tą datą, kai buvo pradėtos taikyti restruktūrizavimo priemonės.

179.

Jeigu veiksniai restruktūrizuotai pozicijai, kuriai taikomas bandomasis laikotarpis ir kuri buvo perkelta iš neveiksnių pozicijų kategorijos, pritaikomos papildomos restruktūrizavimo priemonės arba jeigu ji tampa daugiau nei 30 dienų pradelsta, ji klasifikuojama kaip neveiksni.

180.

„Veiksnios pozicijos, kurioms taikytos restruktūrizavimo priemonės“, (veiksnios restruktūrizuotos pozicijos) apima restruktūrizuotas pozicijas, kurios neatitinka kriterijų, kad būtų laikomos neveiksniomis, ir kurios yra įtrauktos į veiksnių pozicijų kategoriją. Veiksnioms restruktūrizuotoms pozicijoms taikomas bandomasis laikotarpis pagal 176 punktą, įskaitant atvejus, kai taikomas 178 punktas. Restruktūrizuotos pozicijos, kurioms taikomas bandomasis laikotarpis ir kurios buvo perkeltos iš neveiksnių pozicijų kategorijos, nurodomos atskirai veiksnių pozicijų, kurioms taikytos restruktūrizavimo priemonės, kategorijos skiltyje „iš jų: veiksnios restruktūrizuotos pozicijos, kurioms taikomas bandomasis laikotarpis“.

„Neveiksnios pozicijos, kurioms taikytos restruktūrizavimo priemonės“, (neveiksnios restruktūrizuotos pozicijos) apima restruktūrizuotas pozicijas, kurios atitinka kriterijus, kad būtų laikomos neveiksniomis, ir kurios yra įtrauktos į neveiksnių pozicijų kategoriją. Tos neveiksnios restruktūrizuotos pozicijos apima šias pozicijas:

a)

pozicijas, kurios tapo neveiksnios dėl restruktūrizavimo priemonių taikymo;

b)

pozicijas, kurios buvo neveiksnios prieš taikant restruktūrizavimo priemones;

c)

restruktūrizuotas pozicijas, kurios buvo perkeltos iš veiksnių pozicijų kategorijos, įskaitant pozicijas, perkeltas taikant 179 punktą.

Jei restruktūrizavimo priemonės pradedamos taikyti neveiksnioms pozicijoms, tų restruktūrizuotų pozicijų suma atskirai nurodoma skiltyje „iš jų: neveiksnių pozicijų restruktūrizavimas“.

Restruktūrizuotos pozicijos, klasifikuojamos kaip lėšos centriniuose bankuose ir kiti indėliai iki pareikalavimo, nurodomos 19 formos 070 eilutėje, taip pat 080 ir 100 eilutėse.

Restruktūrizuotos pozicijos, klasifikuojamos kaip laikomos parduoti pagal 5-ąjį TFAS, 19 formoje nenurodomos.

181.

Skiltis „Refinansavimas“ apima naujos sutarties („skolos refinansavimas“), suteiktos kaip refinansavimo sandorio dalis ir atitinkančios restruktūrizavimo priemonės kriterijus, bendrąją balansinę vertę, taip pat senos apmokėtos sutarties, kuri dar vykdoma, bendrąją balansinę vertę.

182.

Restruktūrizuotos pozicijos, kurių sąlygos yra pakeistos kartu taikant refinansavimą, priskiriamos skilčiai „Pozicijos, kurių sutarčių sąlygos pakeistos“ arba skilčiai „Refinansavimas“, atsižvelgiant į tai, kuri priemonė turi didžiausią poveikį pinigų srautams. Bankų grupės teikiamas refinansavimas įtraukiamas į skiltį „Refinansavimas“, nurodant skolos refinansavimo, kurį suteikė įstaiga, arba refinansuotos skolos, kuri įstaigai dar negrąžinta, visą sumą. Kelių skolų pavertimas į naują skolą turi būti nurodomas kaip pakeitimas, nebent sudarytas ir refinansavimo sandoris, turintis didesnį poveikį pinigų srautams. Jeigu dėl problemiškos pozicijos restruktūrizavimo keičiant sutarties sąlygas jos pripažinimas yra nutraukiamas ir pripažįstama nauja pozicija, ta nauja pozicija vertinama kaip restruktūrizuota skola.

183.

Sukauptas vertės sumažėjimas ir sukaupti tikrosios vertės pokyčiai dėl kredito rizikos pateikiami pagal 46 punktą. „Sukauptas vertės sumažėjimas“ yra pozicijos balansinės vertės sumažėjimas tiesiogiai arba naudojant atidėjinių sąskaitą. Neveiksnių pozicijų atveju sukaupto vertės sumažėjimo suma, kurią reikia nurodyti skiltyje „dėl neveiksnių pozicijų, kurioms taikytos restruktūrizavimo priemonės“, neapima patirtų, bet neapskaitytų nuostolių. Patirti, bet neapskaityti nuostoliai įtraukiami į skiltį „dėl veiksnių pozicijų, kurioms taikytos restruktūrizavimo priemonės“. „Sukaupti tikrosios vertės pokyčiai dėl kredito rizikos“ nurodomi pozicijoms, vertinamoms tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pagal taikomą apskaitos sistemą.

3 DALIS

POZICIJŲ KLASIŲ IR SANDORIO ŠALIŲ SEKTORIŲ PRISKYRIMAS

1.

Toliau pateikiamose lentelėse pozicijų klasės, naudojamos kapitalo reikalavimams apskaičiuoti pagal KPR, priskiriamos sandorio šalių sektoriams, kurie naudojami FINREP lentelėse.

2 lentelė.

Standartizuotas metodas

SM pozicijų klasės (KPR 112 straipsnis)

FINREP sandorio šalių sektoriai

Pastabos

a)

Centrinė valdžia arba centriniai bankai

1)

Centriniai bankai

2)

Valdžios sektoriaus institucijos

Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams priskiriamos pagal tiesioginės sandorio šalies pobūdį.

b)

Regioninės arba vietos valdžios institucijos

2)

Valdžios sektoriaus institucijos

 

c)

Viešojo sektoriaus subjektai

2)

Valdžios sektoriaus institucijos

 

d)

Daugiašaliai plėtros bankai

3)

Kredito įstaigos

 

e)

Tarptautinės organizacijos

2)

Valdžios sektoriaus institucijos

 

f)

Įstaigos (t. y. kredito įstaigos ir investicinės įmonės)

3)

Kredito įstaigos

4)

Kitos finansų bendrovės

Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams priskiriamos pagal tiesioginės sandorio šalies pobūdį.

g)

Įmonės

2)

Valdžios sektoriaus institucijos

4)

Kitos finansų bendrovės

5)

Ne finansų bendrovės

6)

Namų ūkiai

 

h)

Mažmeninės pozicijos

4)

Kitos finansų bendrovės

5)

Ne finansų bendrovės

6)

Namų ūkiai

Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams priskiriamos pagal tiesioginės sandorio šalies pobūdį.

i)

Nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos

2)

Valdžios sektoriaus institucijos

3)

Kredito įstaigos

4)

Kitos finansų bendrovės

5)

Ne finansų bendrovės

6)

Namų ūkiai

Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams priskiriamos pagal tiesioginės sandorio šalies pobūdį.

j)

Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui

1)

Centriniai bankai

2)

Valdžios sektoriaus institucijos

3)

Kredito įstaigos

4)

Kitos finansų bendrovės

5)

Ne finansų bendrovės

6)

Namų ūkiai

Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams priskiriamos pagal tiesioginės sandorio šalies pobūdį.

ja)

Pozicijos, susijusios su ypač didele rizika

1)

Centriniai bankai

2)

Valdžios sektoriaus institucijos

3)

Kredito įstaigos

4)

Kitos finansų bendrovės

5)

Ne finansų bendrovės

6)

Namų ūkiai

Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams priskiriamos pagal tiesioginės sandorio šalies pobūdį.

k)

Padengtos obligacijos

3)

Kredito įstaigos

4)

Kitos finansų bendrovės

5)

Ne finansų bendrovės

Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams priskiriamos pagal tiesioginės sandorio šalies pobūdį.

l)

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos

2)

Valdžios sektoriaus institucijos

3)

Kredito įstaigos

4)

Kitos finansų bendrovės

5)

Ne finansų bendrovės

6)

Namų ūkiai

Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams turėtų būti priskiriamos pagal pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinę riziką. FINREP, kai vertybiniais popieriais pakeistos pozicijos išlieka pripažintos balanse, sandorio šalių sektoriai yra šių pozicijų tiesioginių sandorio šalių sektoriai.

m)

Trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčios įstaigos ir įmonės

3)

Kredito įstaigos

4)

Kitos finansų bendrovės

5)

Ne finansų bendrovės

Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams priskiriamos pagal tiesioginės sandorio šalies pobūdį.

n)

Kolektyvinio investavimo subjektai

Nuosavybės priemonės

Investicijos į KIS FINREP lentelėje priskiriamos nuosavybės priemonėms neatsižvelgiant į tai, ar KPR leidžia jas peržiūrėti.

o)

Nuosavybė

Nuosavybės priemonės

FINREP lentelėje nuosavybės priemonės atskirtos kaip priemonės pagal įvairias finansinio turto kategorijas.

p)

Kiti straipsniai

Įvairūs balanso straipsniai

FINREP kiti straipsniai gali būti įtraukti į skirtingas turto kategorijas.


3 lentelė.

Vidaus reitingais pagrįstas metodas

IRB metodo pozicijų klasės (KPR 147 straipsnis)

FINREP sandorio šalių sektoriai

Pastabos

a)

Centrinė valdžia ir centriniai bankai

1)

Centriniai bankai

2)

Valdžios sektoriaus institucijos

3)

Kredito įstaigos

Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams priskiriamos pagal tiesioginės sandorio šalies pobūdį.

b)

Įstaigos (t. y. kredito įstaiga ir investicinės įmonės ir kai kurios valdžios sektoriaus institucijos ir daugiašaliai bankai)

2)

Valdžios sektoriaus institucijos

3)

Kredito įstaigos

4)

Kitos finansų bendrovės

Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams priskiriamos pagal tiesioginės sandorio šalies pobūdį.

c)

Įmonės

4)

Kitos finansų bendrovės

5)

Ne finansų bendrovės

6)

Namų ūkiai

Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams priskiriamos pagal tiesioginės sandorio šalies pobūdį.

d)

Mažmeninės pozicijos

4)

Kitos finansų bendrovės

5)

Ne finansų bendrovės

6)

Namų ūkiai

Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams priskiriamos pagal tiesioginės sandorio šalies pobūdį.

e)

Nuosavybė

Nuosavybės priemonės

FINREP lentelėje nuosavybės priemonės atskirtos kaip priemonės pagal įvairias finansinio turto kategorijas.

f)

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos

2)

Valdžios sektoriaus institucijos

3)

Kredito įstaigos

4)

Kitos finansų bendrovės

5)

Ne finansų bendrovės

6)

Namų ūkiai

Šios pozicijos FINREP sandorio šalių sektoriams priskiriamos pagal pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pagrindinę riziką. FINREP, kai vertybiniais popieriais pakeistos pozicijos išlieka pripažintos balanse, sandorio šalių sektoriai yra šių pozicijų tiesioginių sandorio šalių sektoriai.

g)

Kiti nekreditiniai įsipareigojimai

Įvairūs balanso straipsniai

FINREP kiti straipsniai gali būti įtraukti į skirtingas turto kategorijas.“

(1)  2008 m. gruodžio 19 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (EB) Nr. 25/2009 dėl pinigų finansinių institucijų sektoriaus balanso (nauja redakcija) (ECB/2008/32) (OL L 15, 2009 1 20, p. 14).

(2)  2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).

(3)  1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 372, 1986 12 31, p. 1).

(4)  1978 m. liepos 25 d. Ketvirtoji Tarybos direktyva 78/660/EEB, grindžiama Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių (OL L 222, 1978 8 14, p. 11).

(5)  2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (C(2003)1422) (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(6)  Neveiksnios pozicijos, kurioms taikytos restruktūrizavimo priemonės, yra 180 punkte išvardytos pozicijos.

VI PRIEDAS

„IX PRIEDAS

INFORMACIJOS APIE DIDELES POZICIJAS IR KONCENTRACIJOS RIZIKĄ TEIKIMO NURODYMAI

Turinys

I DALIS. BENDRIEJI NURODYMAI 259

1.

 Struktūra ir tvarka 259
II DALIS. SU FORMA SUSIJĘ NURODYMAI 259

1.

 Su didelėmis pozicijomis susijusios atskaitomybės aprėptis ir lygmuo 259

2.

 LE formos struktūra 260

3.

 LE ataskaitoje vartojamos apibrėžtys ir bendrieji nurodymai 260

4.

 C 26.00. Didelių pozicijų ribų forma (LE Limits) 261

4.1.

 Nurodymai dėl konkrečių eilučių 261

5.

 C 27.00. Sandorio šalies identifikavimas (LE1) 262

5.1.

 Nurodymai dėl konkrečių skilčių 262

6.

 C 28.00. Ne prekybos knygos ir prekybos knygos pozicijos (LE2) 264

6.1.

 Nurodymai dėl konkrečių skilčių 264

7.

 C 29.00. Duomenys apie atskirų klientų pozicijas susijusių klientų grupėse (LE3) 269

7.1.

 Nurodymai dėl konkrečių skilčių 269

8.

 C 30.00. Dešimties didžiausių įstaigų pozicijų ir dešimties didžiausių nereguliuojamųjų finansų sektoriaus subjektų pozicijų terminų intervalai (LE4 forma) 270

8.1.

 Nurodymai dėl konkrečių skilčių 270

9.

 C 31.00. Dešimties didžiausių įstaigų pozicijų ir dešimties didžiausių nereguliuojamųjų finansų sektoriaus subjektų pozicijų terminų intervalai. Duomenys apie atskirų klientų pozicijas susijusių klientų grupėse (LE5 forma) 271

9.1.

 Nurodymai dėl konkrečių skilčių 271

I DALIS. BENDRIEJI NURODYMAI

1.   Struktūra ir tvarka

1.

Didelėms pozicijoms (LE) skirtą atskaitomybės sistemą sudaro šešios formos, į kurias įtraukiama ši informacija:

a)

didelių pozicijų ribos,

b)

sandorio šalies identifikavimas (LE1 forma),

c)

ne prekybos knygos ir prekybos knygos pozicijos (LE2 forma),

d)

duomenys apie atskirų klientų pozicijas susijusių klientų grupėse (LE3 forma),

e)

dešimties didžiausių įstaigų pozicijų ir dešimties didžiausių nereguliuojamųjų finansų sektoriaus subjektų pozicijų terminų intervalai (LE4 forma),

f)

dešimties didžiausių įstaigų pozicijų ir dešimties didžiausių nereguliuojamųjų finansų sektoriaus subjektų pozicijų terminų intervalai: pateikiami duomenys apie atskirų klientų pozicijas susijusių klientų grupėse (LE5 forma).

2.

Į nurodymus įtraukiamos nuorodos į teisės aktus, taip pat išsami informacija apie duomenis, kuriuos reikia pateikti kiekvienoje formoje.

3.

Nurodymuose ir patvirtinimo taisyklėse nurodant formų skiltis, eilutes ir langelius laikomasi tolesnėse dalyse nurodytos žymėjimo tvarkos.

4.

Nurodymuose ir patvirtinimo taisyklėse paprastai taikoma tokia tvarka: {forma;eilutė;skiltis}. Norint nurodyti, kad tvirtinamos visos eilutės, apie kurias pranešta, naudojamas žvaigždutės ženklas.

5.

Kai tvirtinimas atliekamas formoje ir naudojami tik tos formos duomenų vienetai, forma nenurodoma: {eilutė;skiltis}.

6.

ABS(vertė): absoliučioji vertė be ženklo. Kiekviena suma, dėl kurios padidėja pozicijos, nurodoma kaip teigiamas skaičius. Ir priešingai – kiekviena suma, dėl kurios pozicijos sumažėja, nurodoma kaip neigiamas skaičius. Jei prieš straipsnio žymę yra minuso ženklas (–), neturi būti nurodomi teigiami to straipsnio skaičiai.

II DALIS. SU FORMA SUSIJĘ NURODYMAI

Šiame priede pateikti informacijos apie dideles pozicijas teikimo nurodymai taip pat taikomi teikiant informaciją apie reikšmingas pozicijas, kurios reikalaujama pagal 9 ir 11 straipsnius, atsižvelgiant į tuose straipsniuose nustatytą aprėptį.

1.   Su didelėmis pozicijomis susijusios atskaitomybės aprėptis ir lygmuo

1.

Informaciją apie dideles atskirų klientų arba susijusių klientų grupių pozicijas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 (KPR) 394 straipsnio 1 dalį institucijos teikia naudodamos LE1, LE2 ir LE3 formas.

2.

Informaciją apie dideles konsoliduotas klientų arba susijusių klientų grupių pozicijas pagal KPR 394 straipsnio 1 dalį, patronuojančiosios įstaigos valstybėje narėje teikia naudodamos LE1, LE2 ir LE3 formas.

3.

Nurodoma kiekviena didelė pozicija, apibrėžta pagal KPR 392 straipsnį, įskaitant dideles pozicijas, į kurių atitiktį KPR 395 straipsnyje nustatytoms didelių pozicijų riboms neatsižvelgiama.

4.

Informaciją apie klientų arba susijusių klientų grupių 20 didžiausių konsoliduotų pozicijų pagal paskutinį KPR 394 straipsnio 1 dalies sakinį valstybėje narėje esančios patronuojančiosios įstaigos, kurioms taikomas KPR trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrius, teikia naudodamos LE1, LE2 ir LE3 formas. Šios 20 didžiausių pozicijų nustatomos naudojant pozicijos vertės sumą, gautą iš LE2 formos 210 skilties („Iš viso“) sumos atėmus tos pačios formos 320 skilties („Sumos, kurioms taikomos išimtys“) sumą.

5.

Informaciją apie įstaigų dešimt didžiausių konsoliduotų pozicijų ir nereguliuojamųjų finansų sektoriaus subjektų dešimt didžiausių konsoliduotų pozicijų pagal KPR 394 straipsnio 2 dalies a–d punktus valstybėje narėje esančios patronuojančiosios įstaigos teikia naudodamos LE1, LE2 ir LE3 formas. Informaciją apie šių pozicijų terminų struktūrą pagal KPR 394 straipsnio 2 dalies e punktą valstybėje narėje esančios patronuojančiosios įstaigos teikia naudodamos LE4 ir LE5 formas. Šios 20 didžiausių pozicijų nustatomos naudojant sumą, atitinkančią LE2 formos 210 skiltyje („Iš viso“) apskaičiuotą pozicijos vertę.

6.

Duomenys apie dideles ir atitinkamas didžiausias susijusių klientų grupių ir susijusių klientų grupei nepriklausančių atskirų klientų pozicijas pateikiami LE2 formoje (joje susijusių klientų grupė nurodoma kaip viena pozicija).

7.

LE3 formoje įstaigos pateikia duomenis apie susijusių klientų grupėms, kurių duomenys pateikiami LE2 formoje, priklausančių atskirų klientų pozicijas. LE2 formoje pateikiami duomenys apie atskirų klientų poziciją neturi dubliuotis su LE3 formos duomenimis.

2.   LE formos struktūra

8.

LE1 formos skiltyse pateikiama informacija, susijusi su atskirų klientų arba susijusių klientų grupių, kurių atžvilgiu įstaiga turi poziciją, tapatybe.

9.

LE2 ir LE3 formų skiltyse pateikiama ši informacija:

a)

pozicijos vertė prieš pritaikant išimtis ir prieš atsižvelgiant į kredito rizikos mažinimo poveikį, įskaitant tiesioginę, netiesioginę poziciją ir papildomas pozicijas, atsirandančias dėl sandorių, susijusių su pagrindinio turto pozicija;

b)

išimčių ir kredito rizikos mažinimo metodų poveikis;

c)

taikant KPR 395 straipsnio 1 dalį apskaičiuota pozicijos vertė pritaikius išimtis ir atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo poveikį.

10.

LE4 ir LE5 formų skiltyse pateikiama informacija apie terminų intervalus, prie kurių priskiriamos numatomos dešimties didžiausių įstaigų pozicijų ir dešimties didžiausių nereguliuojamųjų finansų sektoriaus subjektų pozicijų terminų sumos.

3.   LE ataskaitoje vartojamos apibrėžtys ir bendrieji nurodymai

11.

Susijusių klientų grupė apibrėžta KPR 4 straipsnio 1 dalies 39 punkte.

12.

Nereguliuojamasis finansų sektoriaus subjektas apibrėžtas KPR 142 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

13.

Įstaiga apibrėžta KPR 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

14.

Nurodomos „civilinės teisės reglamentuojamų asociacijų“ pozicijos. Be to, įstaigos prie kiekvieno partnerio įsiskolinimo prideda civilinės teisės reglamentuojamų asociacijų kredito sumas. Civilinės teisės reglamentuojamų asociacijų, kurioms taikomos kvotos, pozicijos suskirstomos arba priskiriamos partneriams atsižvelgiant į atitinkamas jų kvotas. Informacija apie tam tikrus darinius (pvz., bendras sąskaitas, paveldėtojų bendrijas, kito asmens vardu teikiamas paskolas), kurie iš tikrųjų veikia kaip civilinės teisės reglamentuojamos asociacijos, turi būti pranešama lygiai taip pat kaip ir informacija apie asociacijas.

15.

Pagal KPR 389 straipsnį turtas ir nebalansiniai straipsniai naudojami netaikant rizikos koeficientų arba rizikos laipsnių. Konkrečiai nebalansiniams straipsniams kredito perskaičiavimo koeficientai netaikomi.

16.

Pozicijos apibrėžtos KPR 389 straipsnyje:

a)

bet kokie turto arba nebalansiniai ne prekybos knygos ir prekybos knygos straipsniai, įskaitant KPR 400 straipsnyje nurodytus straipsnius, tačiau išskyrus straipsnius, patenkančius į KPR 390 straipsnio 6 dalies a–d punktų taikymo sritį;

b)

netiesioginės pozicijos – pozicijos, pagal KPR 403 straipsnį priskirtos ne tiesioginiam skolininkui, bet garantui arba užtikrinimo priemonės emitentui. [Čia pateiktos apibrėžtys jokiais galimais aspektais negali skirtis nuo pagrindiniame akte pateiktų apibrėžčių.]

Susijusių klientų grupių pozicijos apskaičiuojamos pagal 390 straipsnio 5 dalį.

17.

Apskaičiuojant didelių pozicijų vertę, kaip nustatyta KPR 390 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, leidžiama atsižvelgti į užskaitos susitarimus. KPR II priede nurodytos išvestinės finansinės priemonės pozicijos vertė nustatoma pagal KPR trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyrių, tų metodų tikslais atsižvelgiant į novacijos sutarčių ir kitų užskaitos susitarimų poveikį, kaip numatyta KPR trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriuje. Atpirkimo sandorių, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorių, ilgalaikių atsiskaitymo sandorių ir garantinės įmokos skolinimo sandorių pozicijos vertė gali būti nustatoma pagal KPR trečios dalies II antraštinės dalies 4 arba 6 skyrių. Pagal KPR 296 straipsnį su informacija teikiančia įstaiga sudarytu sutartinės kryžminės produktų užskaitos susitarimu sukurto vieno teisinio įsipareigojimo pozicijos vertė LE formose nurodoma kaip „kiti įsipareigojimai“.

18.

Pozicijos vertė apskaičiuojama pagal KPR 390 straipsnį.

19.

Visapusiško arba dalinio išimčių ir reikalavimus atitinkančių kredito rizikos mažinimo (KRM) metodų taikymo apskaičiuojant pozicijas pagal KPR 395 straipsnio 1 dalį poveikis aprašytas KPR 399–403 straipsniuose.

20.

Apie atvirkštinio atpirkimo sandorius, apie kuriuos reikia pranešti teikiant informaciją apie dideles pozicijas, pranešama pagal KPR 402 straipsnio 3 dalį. Jei įvykdyti KPR 402 straipsnio 3 dalies kriterijai, nurodydama kiekvienos trečiosios šalies dideles pozicijas įstaiga nurodo ne sandorio šalies pozicijos sumą, bet reikalavimo, kurį sandorio šalis turi tos trečiosios šalies atžvilgiu, sumą.

4.   C 26.00. Didelių pozicijų ribų forma (LE Limits)

4.1.   Nurodymai dėl konkrečių eilučių

Eilutės

Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai

010

Ne įstaigos

KPR 395 straipsnio 1 dalis, 458 straipsnio 2 dalies d punkto ii papunktis, 458 straipsnio 10 dalis ir 459 straipsnio b punktas.

Nurodoma sandorio šalims, išskyrus įstaigas, taikytinos ribos suma. Ši suma sudaro 25 % reikalavimus atitinkančio kapitalo, kuris nurodomas I priedo 4 formos 226 eilutėje, nebent dėl nacionalinių priemonių, taikomų pagal KPR 458 straipsnį arba pagal KPR 459 straipsnio b punktą priimtus deleguotuosius aktus, taikoma mažesnė procentinė dalis.

020

Įstaigos

KPR 395 straipsnio 1 dalis, 458 straipsnio 2 dalies d punkto ii papunktis, 458 straipsnio 10 dalis ir 459 straipsnio b punktas.

Nurodoma sandorio šalims, kurios yra įstaigos, taikytinos ribos suma. Pagal KPR 395 straipsnio 1 dalį šią sumą sudaro:

—

jei 25 % reikalavimus atitinkančio kapitalo viršija 150 mln. EUR (arba kompetentingos institucijos pagal KPR 395 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą nustatytą žemesnę nei 150 mln. EUR ribą), nurodoma 25 % reikalavimus atitinkančio kapitalo;

—

jei 150 mln. EUR (arba kompetentingos institucijos pagal KPR 395 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą nustatyta žemesnė nei 150 mln. EUR riba) viršija 25 % reikalavimus atitinkančio įstaigos kapitalo, nurodoma 150 mln. EUR (arba žemesnė riba, jei kompetentinga institucija yra ją nustačiusi). Jei įstaiga nustatė žemesnę reikalavimus atitinkančio kapitalo ribą, kaip reikalaujama pagal KPR 395 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, nurodoma ta riba.

Šios ribos gali būti griežtesnės, jeigu taikomos nacionalinės priemonės pagal KPR 395 straipsnio 6 dalį ar 458 straipsnį arba pagal KPR 459 straipsnio b punktą priimtus deleguotuosius aktus.

030

Įstaigų dalis %

KPR 395 straipsnio 1 dalis ir 459 straipsnio a punktas.

Nurodoma suma yra absoliučioji riba (nurodoma 020 eilutėje), išreikšta procentine reikalavimus atitinkančio kapitalo dalimi.

5.   C 27.00. Sandorio šalies identifikavimas (LE1)

5.1.   Nurodymai dėl konkrečių skilčių

Skiltis

Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai

010–070

Sandorio šalies identifikavimas

Įstaigos nurodo kiekvienos sandorio šalies, apie kurią teikiama informacija bet kurioje iš C 28.00–C 31.00 formų, identifikavimo duomenis. Susijusių klientų grupės identifikavimo duomenys nenurodomi, nebent susijusių klientų grupei nacionalinėje informacijos teikimo sistemoje suteikiamas unikalus kodas.

Pagal KPR 394 straipsnio 1 dalies a punktą įstaigos nurodo sandorio šalies, kurios atžvilgiu jos turi KPR 392 straipsnyje apibrėžtą didelę poziciją, tapatybę.

Pagal KPR 394 straipsnio 2 dalies a punktą įstaigos nurodo sandorio šalies, kurios atžvilgiu jos turi didžiausias pozicijas, tapatybę (tais atvejais, kai sandorio šalis yra įstaiga arba nereguliuojamasis finansų sektoriaus subjektas).

010

Kodas

Kodas yra eilutės identifikatorius ir kiekvienai lentelės eilutei turi būti unikalus.

Kodas naudojamas atskirai sandorio šaliai identifikuoti. Tačiau šios skilties paskirtis – C 27.00 formoje nurodytus sandorio šalies duomenis susieti su C 28.00–C 31.00 formose nurodytomis pozicijomis. Susijusių klientų grupės kodas nenurodomas, nebent susijusių klientų grupei nacionalinėje informacijos teikimo sistemoje suteikiamas unikalus kodas. Šie kodai nuosekliai naudojami visą laiką.

Kodo sandara skiriasi atsižvelgiant į nacionalinę informacijos teikimo sistemą, nebent Sąjungoje taikomi vienodi kodai.

020

Pavadinimas

Jei nurodoma susijusių klientų grupė, nurodomas grupės pavadinimas. Visais kitais atvejais nurodomas atskiros sandorio šalies pavadinimas.

Jei tai yra susijusių klientų grupė, nurodomas patronuojančiosios įmonės pavadinimas arba, jei susijusių klientų grupė tokios įmonės neturi, grupės komercinis pavadinimas.

030

LEI kodas

Sandorio šalies juridinio asmens identifikatorius.

040

Sandorio šalies įsisteigimo vieta

Nurodomas sandorio šalies įsisteigimo šalies ISO 3166–1-alpha-2 kodas (įskaitant paskutiniame Eurostato „Mokėjimų balanso vadovo“ leidime nurodytus tarptautinių organizacijų ISO pseudokodus).

Jei tai yra susijusių klientų grupė, įsisteigimo vieta nenurodoma.

050

Sandorio šalies sektorius

Atsižvelgiant į finansinės informacijos teikimo sistemos FINREP ekonomikos sektorių klases, kiekviena sandorio šalis priskiriama prie vieno sektoriaus:

i) centriniai bankai; ii) valdžios sektoriaus institucijos; iii) kredito įstaigos; iv) kitos finansų bendrovės; v) ne finansų bendrovės; vi) namų ūkiai.

Jei tai yra susijusių klientų grupė, sektorius nenurodomas.

060

NACE kodas

Ekonomikos sektoriams taikomi NACE (Europos Sąjungos ekonominės veiklos rūšių statistinio klasifikatoriaus, pranc. „Nomenclature statistique des activités économiques dans l'Union européenne“) kodai.

Ši skiltis taikoma tik sandorių šalims, kurios yra „kitos finansų bendrovės“ ir „ne finansų bendrovės“. Ne finansų bendrovių NACE kodai nurodomi vieno lygmens tikslumu (pvz., „F – Statyba“), o kitų finansų bendrovių – dviejų lygmenų tikslumu, atskirai pateikiant informaciją apie draudimo veiklą (pvz., „K65 – Draudimo, perdraudimo ir pensijų lėšų kaupimo, išskyrus privalomąjį socialinį draudimą, veikla“).„“

Kitų finansų bendrovių ir ne finansų bendrovių ekonomikos sektoriai klasifikuojami remiantis FINREP sandorių šalių suskirstymu.

Jei tai yra susijusių klientų grupė, NACE kodas nenurodomas.

070

Sandorio šalies tipas

KPR 394 straipsnio 2 dalis

Dešimties didžiausių įstaigų pozicijų ir dešimties didžiausių nereguliuojamųjų finansų sektoriaus pozicijų subjektų sandorio šalies tipas nurodomas raide „I“ (įstaigos, angl. „institutions“) arba „U“ (nereguliuojamieji finansų sektoriaus subjektai, angl. „unregulated financial sector entities“).

6.   C 28.00. Ne prekybos knygos ir prekybos knygos pozicijos (LE2)

6.1.   Nurodymai dėl konkrečių skilčių

Skiltis

Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai

010

Kodas

Jeigu susijusių klientų grupė turi nacionalinio lygmens unikalų kodą, šis kodas nurodomas kaip susijusių klientų grupės kodas. Jeigu nacionalinio lygmens unikalaus kodo nėra, nurodomas patronuojančiosios įmonės kodas, pateiktas C 27.00 formoje.

Tais atvejais, kai susijusių klientų grupėje patronuojančiosios įmonės nėra, nurodomas atskiro subjekto, kurį įstaiga laiko svarbiausiu susijusių klientų grupėje, kodas. Visais kitais atvejais nurodomas atskiros sandorio šalies kodas.

Šie kodai nuosekliai naudojami visą laiką.

Kodo sandara skiriasi atsižvelgiant į nacionalinę informacijos teikimo sistemą, nebent ES taikomi vienodi kodai.

020

Grupė ar atskiras klientas

Teikdama informaciją apie atskirų klientų pozicijas įstaiga nurodo „1“, o apie susijusių klientų grupių pozicijas – „2“.

030

Sandoriai, susiję su pagrindinio turto pozicija

KPR 390 straipsnio 7 dalis

Remiantis kitomis nacionalinių kompetentingų institucijų techninėmis specifikacijomis, jeigu įstaiga turi nurodytos sandorio šalies pozicijų dėl sandorio, susijusio su pagrindinio turto pozicija, nurodomas „Taip“, kitu atveju – „Ne“ atitikmuo.

040–180

Pradinės pozicijos

KPR 24, 389, 390 ir 392 straipsniai.

Šioje skilčių grupėje įstaiga nurodo tiesioginių pozicijų, netiesioginių pozicijų ir papildomų pozicijų, atsirandančių dėl sandorių, susijusių su pagrindinio turto pozicija, pradines pozicijas.

Pagal KPR 389 straipsnį turtas ir nebalansiniai straipsniai naudojami netaikant rizikos koeficientų arba rizikos laipsnių. Konkrečiai nebalansiniams straipsniams kredito perskaičiavimo koeficientai netaikomi.

Šiose skiltyse nurodoma pradinė pozicija, t. y. pozicijos vertė neatsižvelgiant į 210 skiltyje atskaitomus vertės koregavimus ir atidėjinius.

Pozicijos vertės apibrėžtis ir apskaičiavimas nurodytas KPR 389 ir 390 straipsniuose. Kaip nustatyta KPR 24 straipsnyje, turto ir nebalansinių straipsnių vertinimas atliekamas pagal įstaigai taikomą apskaitos sistemą.

Į šias skiltis įtraukiamos iš nuosavų lėšų atskaitytos pozicijos, išskyrus pozicijas pagal 390 straipsnio 6 dalies e punktą. Šios pozicijos atskaitomos 200 skiltyje.

Į šias skiltis neįtraukiamos KPR 390 straipsnio 6 dalies a–d punktuose nurodytos pozicijos.

Į pradines pozicijas įtraukiamas bet koks turtas ir nebalansiniai straipsniai pagal KPR 400 straipsnį. Taikant KPR 395 straipsnio 1 dalį 320 skiltyje atskaitomos išimtys.

Įtraukiamos ne prekybos knygos ir prekybos knygos pozicijos.

Jei skirstant pozicijas pagal finansines priemones dėl užskaitos susitarimų atsirandančios skirtingos pozicijos sudaro vieną poziciją, ji priskiriama prie finansinės priemonės, atitinkančios pagrindinį į užskaitos susitarimą įtrauktą turtą (taip pat žr. įvadinį skirsnį).

040

Visa pradinė pozicija

Įstaiga nurodo tiesioginių ir netiesioginių pozicijų sumą, taip pat papildomas pozicijas, atsirandančias dėl sandorių, susijusių su pagrindinio turto pozicija.

050

Iš jos: pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui

KPR 178 straipsnis.

Įstaiga nurodo visos pradinės pozicijos dalį, kurią sudaro neįvykdytos pozicijos.

060–110

Tiesioginės pozicijos

Tiesioginės pozicijos – tiesioginio skolininko pagrindu atsirandančios pozicijos.

060

Skolos priemonės

Reglamento (EB) Nr. 25/2009 (ECB/2008/32) II priedo 2 dalies lentelės 2 ir 3 kategorijos.

Į skolos priemones įtraukiami skolos vertybiniai popieriai, paskolos ir išankstiniai mokėjimai.

Į šią skiltį įtraukiamos tos finansinės priemonės, kurios pagal ECB/2008/32 priskiriamos prie kategorijos „paskolos, kurių pradinis terminas – iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki penkerių metų imtinai/nuo penkerių metų“ arba prie kategorijos „vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas“.

Į šią skiltį įtraukiami atpirkimo sandoriai, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriai (vertybinių popierių finansavimo sandoriai) ir garantinės įmokos skolinimo sandoriai.

070

Nuosavybės priemonės

ECB/2008/32 II priedo 2 dalies lentelės 4 ir 5 kategorijos.

Į šią skiltį įtraukiamos tos finansinės priemonės, kurios pagal ECB/2008/32 priskiriamos prie kategorijos „akcijos ir kita nuosavybė“ arba „PRF akcijos (vienetai)“.

080

Išvestinės finansinės priemonės

KPR 272 straipsnio 2 dalis ir II priedas.

Į šioje skiltyje nurodomas finansines priemones įtraukiamos KPR II priede nurodytos išvestinės finansinės priemonės ir KPR 272 straipsnio 2 dalyje apibrėžti ilgalaikiai atsiskaitymo sandoriai.

Į šią skiltį įtraukiamos kredito išvestinės finansinės priemonės, susijusios su sandorio šalies kredito rizika.

090–110

Nebalansiniai straipsniai

KPR I priedas.

Šiose skiltyse nurodoma vertė yra nominalioji vertė prieš bet kokį sumažinimą dėl specifinės kredito rizikos koregavimo ir netaikant perskaičiavimo koeficientų.

090

Kreditavimo įsipareigojimai

KPR I priedo 1 punkto c ir h papunkčiai, 2 punkto b papunkčio ii dalis, 3 punkto b papunkčio i dalis ir 4 punkto a papunktis.

Kreditavimo įsipareigojimai – tvirtas įsipareigojimas teikti kreditą pagal iš anksto nustatytus terminus ir sąlygas, išskyrus išvestines finansines priemones, nes įsipareigojimus dėl jų galima įvykdyti grynąja verte sumokant grynaisiais pinigais arba pateikiant ar išleidžiant kitą finansinę priemonę.

100

Finansinės garantijos

KPR I priedo 1 punkto a, b ir f papunkčiai.

Finansinės garantijos – sutartys, pagal kurias reikalaujama, kad garantijos suteikėjas sumokėtų konkrečias sumas garantijos turėtojui, kad atlygintų nuostolius, kuriuos šis patiria dėl konkretaus skolininko laiku nesumokėtos įmokos pagal pradines ar pakeistas skolos priemonės sąlygas. Šioje skiltyje nurodomos kredito išvestinės finansinės priemonės, neįtrauktos į skiltį „Išvestinės finansinės priemonės“.

110

Kiti įsipareigojimai

Kiti įsipareigojimai – į pirmiau nurodytas kategorijas neįtraukti KPR I priede nurodyti straipsniai. Šioje skiltyje nurodoma vieno teisinio įsipareigojimo, atsirandančio dėl su įstaigos sandorio šalimi sudaryto sutartinės abipusės produktų užskaitos susitarimo, pozicijos vertė.

120–180

Netiesioginės pozicijos

KPR 403 straipsnis.

Kai kliento poziciją garantuoja trečioji šalis arba kai kliento pozicija yra užtikrinta trečiosios šalies išleista užtikrinimo priemone, kredito įstaiga pagal KPR 403 straipsnį gali taikyti pakeitimo metodą.

Šioje skilčių grupėje įstaiga nurodo tiesioginių pozicijų sumas, kurios iš naujo priskirtos garantui arba užtikrinimo priemonės emitentui, jei jam būtų priskirtas toks pat rizikos koeficientas, koks pagal KPR trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių būtų priskirtas trečiajai šaliai, arba už jį mažesnis. Užtikrinta referencinė pradinė pozicija (tiesioginė pozicija) iš pradinio skolininko pozicijos atskaitoma skiltyse „Reikalavimus atitinkantys kredito rizikos mažinimo metodai“. Atsižvelgiant į pakeitimo poveikį, dėl netiesioginės pozicijos padidėja garanto arba užtikrinimo priemonės emitento pozicija. Tai taikoma ir susijusių klientų grupėje teikiamoms garantijoms.

Netiesioginių pozicijų pradinę sumą įstaiga nurodo skiltyje, atitinkančioje garantuotos arba užtikrinimo priemone apsaugotos tiesioginės pozicijos rūšį, pvz., jei garantuota tiesioginė pozicija yra skolos priemonė, „Netiesioginės pozicijos“ suma, priskiriama garantui, nurodoma skiltyje „Skolos priemonės“.

Pagal KPR 399 straipsnį šioje skilčių grupėje taip pat nurodomos pozicijos, atsirandančios dėl su kreditu susijusių vekselių.

120

Skolos priemonės

Žr. 060 skiltį.

130

Nuosavybės priemonės

Žr. 070 skiltį.

140

Išvestinės finansinės priemonės

Žr. 080 skiltį.

150–170

Nebalansiniai straipsniai

Šių skilčių vertė yra nominalioji vertė prieš bet kokį sumažinimą pritaikius specifinės kredito rizikos koregavimą ir perskaičiavimo koeficientus.

150

Kreditavimo įsipareigojimai

Žr. 090 skiltį.

160

Finansinės garantijos

Žr. 100 skiltį.

170

Kiti įsipareigojimai

Žr. 110 skiltį.

180

Papildomos pozicijos, atsirandančios dėl sandorių, susijusių su pagrindinio turto pozicija

KPR 390 straipsnio 7 dalis.

Papildomos pozicijos, kurios atsiranda dėl sandorių, susijusių su pagrindinio turto pozicija.

190

(–) Vertės koregavimai ir atidėjiniai

KPR 34, 24, 110 ir 111 straipsniai.

Į atitinkamą apskaitos sistemą įtrauktas vertės koregavimas ir atidėjiniai (Direktyva 86/635/EEB arba Reglamentas (EB) Nr. 1606/2002), pagal KPR 24 ir 110 straipsnius turintys įtakos pozicijų vertinimui.

Šioje skiltyje nurodomi 040 skiltyje nurodytos bendrosios pozicijos vertės koregavimai ir atidėjiniai.

200

(–) Iš nuosavų lėšų atskaitytos pozicijos

KPR 390 straipsnio 6 dalies e punktas.

Nurodomos iš nuosavų lėšų atskaitytos pozicijos, įtraukiamos į įvairias visos pradinės pozicijos skiltis.

210–230

Pozicijos vertė prieš taikant išimtis ir KRM

KPR 394 straipsnio 1 dalies b punktas.

Įstaigos nurodo pozicijos vertę, jei taikoma, prieš atsižvelgdamos į kredito rizikos mažinimo poveikį.

210

Iš viso

Šioje skiltyje nurodoma pozicijos vertė yra suma, taikoma nustatant, ar pozicija pagal KPR 392 straipsnyje pateiktą apibrėžtį yra didelė.

Šioje skiltyje nurodoma pradinė pozicija, atėmus vertės koregavimus, atidėjinius ir iš nuosavų lėšų atskaitytų pozicijų sumą.

220

Iš jos: ne prekybos knygos

Visos pozicijos ne prekybos knygai priskirta suma prieš taikant išimtis ir KRM.

230

Reikalavimus atitinkančio kapitalo dalis %

KPR 4 straipsnio 1 dalies 71 punkto b papunktis ir 395 straipsnis.

Nurodoma suma yra su KPR 4 straipsnio 1 dalies 71 punkto b papunktyje apibrėžtu įstaigos reikalavimus atitinkančiu kapitalu susijusi procentinė pozicijos vertės dalis prieš taikant išimtis ir KRM.

240–310

(–) Reikalavimus atitinkantys kredito rizikos mažinimo (KRM) metodai

KPR 399 ir 401–403 straipsniai.

KPR 4 straipsnio 1 dalies 57 punkte apibrėžti KRM metodai.

Šioje ataskaitoje pagal KPR 401–403 straipsnius taikomi KPR trečios dalies II antraštinės dalies 3 ir 4 skyriuose pripažinti KRM metodai.

KRM metodų poveikis didelių pozicijų režimui gali pasireikšti trejopai: kaip pakeitimo poveikis, tiesioginis kredito užtikrinimas (išskyrus pakeitimo poveikį) ir nekilnojamojo turto vertinimas.

240–290

(–) Reikalavimus atitinkančių kredito rizikos mažinimo metodų pakeitimo poveikis

KPR 403 straipsnis.

Šiose skiltyse nurodoma tiesioginio ir netiesioginio kredito užtikrinimo suma atitinka trečiosios šalies garantuojamas arba trečiosios šalies išleista užtikrinimo priemone užtikrintas pozicijas, kai įstaiga poziciją nusprendžia vertinti kaip garanto arba užtikrinimo priemonės emitento poziciją.

240

(–) Skolos priemonės

Žr. 060 skiltį.

250

(–) Nuosavybės priemonės

Žr. 070 skiltį.

260

(–) Išvestinės finansinės priemonės

Žr. 080 skiltį.

270–290

(–) Nebalansiniai straipsniai

Šiose skiltyse nurodoma vertė nepritaikius perskaičiavimo koeficientų.

270

(–) Kreditavimo įsipareigojimai

Žr. 090 skiltį.

280

(–) Finansinės garantijos

Žr. 100 skiltį.

290

(–) Kiti įsipareigojimai

Žr. 110 skiltį.

300

(–) Tiesioginis kredito užtikrinimas, išskyrus pakeitimo poveikį

KPR 401 straipsnis.

Įstaiga nurodo KPR 4 straipsnio 1 dalies 58 punkte apibrėžto tiesioginio kredito užtikrinimo sumas, taikant KPR 401 straipsnį atimtas iš pozicijos vertės.

310

(–) Nekilnojamasis turtas

KPR 402 straipsnis.

Įstaiga nurodo sumas, taikant KPR 402 straipsnį atimtas iš pozicijos vertės.

320

(–) Sumos, kurioms taikomos išimtys

KPR 400 straipsnis.

Įstaiga nurodo sumas, kurioms netaikomas didelių pozicijų režimas.

330–350

Pozicijos vertė pritaikius išimtis ir KRM

KPR 394 straipsnio 1 dalies d punktas.

Įstaiga nurodo taikant KPR 395 straipsnio 1 dalį apskaičiuotą pozicijos vertę, atsižvelgusi į išimčių ir kredito rizikos mažinimo poveikį.

330

Iš viso

Šioje skiltyje nurodoma suma, į kurią turi būti atsižvelgiama siekiant laikytis KPR 395 straipsnyje nustatytos didelių pozicijų ribos.

340

Iš jos: ne prekybos knygos

Įstaiga nurodo visą į ne prekybos knygą įtrauktą poziciją pritaikius išimtis ir atsižvelgus į KRM poveikį.

350

Reikalavimus atitinkančio kapitalo dalis %

Įstaiga nurodo su KPR 4 straipsnio 1 dalies 71 punkto b papunktyje apibrėžtu reikalavimus atitinkančiu įstaigos kapitalu susijusios pozicijos vertės procentinę dalį, pritaikius išimtis ir KRM.

7.   C 29.00. Duomenys apie atskirų klientų pozicijas susijusių klientų grupėse (LE3)

7.1.   Nurodymai dėl konkrečių skilčių

Skiltis

Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai

010–360

LE3 formoje įstaiga pateikia į LE2 formos eilutes įtrauktoms susijusių klientų grupėms priklausančių atskirų klientų duomenis.

010

Kodas

010 ir 020 skiltys yra sudėtinis eilutės identifikatorius ir kiekvienai lentelės eilutei jos kartu turi būti unikalios.

Nurodomas susijusių klientų grupėms priklausančios atskiros sandorio šalies kodas.

020

Grupės kodas

010 ir 020 skiltys yra sudėtinis eilutės identifikatorius ir kiekvienai lentelės eilutei jos kartu turi būti unikalios.

Jeigu susijusių klientų grupė turi nacionalinio lygmens unikalų kodą, nurodomas šis kodas. Jeigu nacionalinio lygmens unikalaus kodo nėra, nurodomas kodas, naudojamas susijusių klientų grupės pozicijoms nurodyti C 28.00 formoje (LE2).

Jei klientas priklauso kelioms susijusių klientų grupėms, jis nurodomas kaip visų susijusių klientų grupių narys.

030

Sandoriai, susiję su pagrindinio turto pozicija

Žr. LE2 formos 030 skiltį.

040

Ryšio tipas

Atskiro subjekto ir susijusių klientų ryšio tipas nurodomas šiomis raidėmis:

 

a – kaip apibrėžta KPR 4 straipsnio 1 dalies 39 punkto a papunktyje (kontrolė) arba

 

B-kaip apibrėžta KPR 4 straipsnio 1 dalies 39 punkto b papunktyje (tarpusavio sąsaja).

050–360

Jei LE2 formoje nurodomos visos susijusių klientų grupės finansinės priemonės, LE3 formoje taikant įstaigos veiklos kriterijus jos priskiriamos atskiroms sandorio šalims.

Kiti nurodymai tokie pat kaip LE2 formos.

8.   C 30.00. Dešimties didžiausių įstaigų pozicijų ir dešimties didžiausių nereguliuojamųjų finansų sektoriaus subjektų pozicijų terminų intervalai (LE4 forma)

8.1.   Nurodymai dėl konkrečių skilčių

Skiltis

Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai

010

Kodas

Kodas yra eilutės identifikatorius ir kiekvienai lentelės eilutei turi būti unikalus.

Žr. LE1 formos 010 skiltį.

020–250

Pozicijos terminų intervalai

KPR 394 straipsnio 2 dalies e punktas.

Įstaiga šią informaciją teikia apie dešimt didžiausių įstaigų pozicijų ir dešimt didžiausių nereguliuojamųjų finansų sektoriaus subjektų pozicijų.

Terminų intervalai nustatomi kaip mėnesinis intervalas iki vienų metų, ketvirčio intervalas – nuo vienų iki trejų metų, o didesni intervalai – nuo trejų metų.

Nurodant kiekvieną pozicijos vertę prieš taikant išimtis ir KRM (LE2 formos 210 skiltis), nurodoma jos numatomo likutinio termino atitinkamo intervalo visa neapmokėta suma. Jeigu kliento poziciją sudaro keli atskiri ryšiai, nurodant kiekvieną iš šių pozicijos dalių, nurodoma jos numatomo likutinio termino atitinkamo intervalo visa neapmokėta suma. Priemonės, kurių terminas nenustatytas, pvz., nuosavybės priemonės, įtraukiamos į skiltį „Neapibrėžtas terminas“.

Nurodomas numatomas ir tiesioginių, ir netiesioginių pozicijų terminas.

Tiesioginių pozicijų atveju numatomos nuosavybės priemonių, skolos priemonių ir išvestinių finansinių priemonių sumos priskiriamos prie įvairių šios formos terminų intervalų laikantis papildomų likvidumo parametrų terminų atitikimo formos nurodymų (žr. 2013 m. gegužės 23 d. paskelbtą konsultacijoms skirtą dokumentą Nr. CP18).

Nebalansinių straipsnių atveju numatomos sumos priskiriamos prie terminų intervalų atsižvelgiant į susijusios rizikos terminą. Konkrečiau kalbant, išankstiniams sandoriams dėl indėlių taikoma indėlio, finansinėms garantijoms – pagrindinio finansinio turto, nepanaudotoms kreditavimo įsipareigojimų priemonėms – paskolos, o kitiems įsipareigojimams – tų įsipareigojimų terminų struktūra.

Netiesioginių pozicijų priskyrimas prie terminų intervalų grindžiamas garantuotų operacijų, dėl kurių susidaro tiesioginė pozicija, terminu.

9.   C 31.00. Dešimties didžiausių įstaigų pozicijų ir dešimties didžiausių nereguliuojamųjų finansų sektoriaus subjektų pozicijų terminų intervalai. Duomenys apie atskirų klientų pozicijas susijusių klientų grupėse (LE5 forma)

9.1.   Nurodymai dėl konkrečių skilčių

Skiltis

Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai

010–260

LE5 formoje įstaiga pateikia į LE4 formos eilutes įtrauktoms susijusių klientų grupėms priklausančių atskirų sandorio šalių duomenis.

010

Kodas

010 ir 020 skiltys yra sudėtinis eilutės identifikatorius ir kiekvienai lentelės eilutei jos kartu turi būti unikalios.

Žr. LE3 formos 010 skiltį.

020

Grupės kodas

010 ir 020 skiltys yra sudėtinis eilutės identifikatorius ir kiekvienai lentelės eilutei jos kartu turi būti unikalios.

Žr. LE3 formos 020 skiltį.

030–260

Pozicijos terminų intervalai

Žr. LE4 formos 020–250 skiltis.“

VII PRIEDAS

„XVII PRIEDAS

INFORMACIJOS APIE TURTO SUVARŽYMĄ TEIKIMAS

Turinys

BENDRIEJI NURODYMAI 273

1.

 STRUKTŪRA IR TVARKA 273

1.1.

 STRUKTŪRA 273

1.2.

 APSKAITOS STANDARTAS 274

1.3.

 NUMERAVIMO TVARKA 274

1.4.

 ŽENKLŲ TVARKA 274

1.5.

 TAIKYMO LYGIS 274

1.6.

 PROPORCINGUMAS 274

1.7.

 SUVARŽYMO APIBRĖŽTIS 275
SU FORMA SUSIJĘ NURODYMAI 275

2.

 A DALIS. SUVARŽYMO APŽVALGA 275

2.1.

 FORMA: AE-ASS. ATASKAITĄ TEIKIANČIOS ĮSTAIGOS TURTAS 276

2.1.1.

 BENDROSIOS PASTABOS 276

2.1.2.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ EILUČIŲ 278

2.1.3.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ SKILČIŲ 279

2.2.

 FORMA: AE-COL. ATASKAITĄ TEIKIANČIOS ĮSTAIGOS GAUTOS UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS 281

2.2.1.

 BENDROSIOS PASTABOS 281

2.2.2.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ EILUČIŲ 281

2.2.3.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ SKILČIŲ 283

2.3.

 FORMA: AE-NPL. IŠLEISTOS DAR NEĮKEISTOS NUOSAVOS PADENGTOS OBLIGACIJOS IR TURTU UŽTIKRINTI VERTYBINIAI POPIERIAI 284

2.3.1.

 BENDROSIOS PASTABOS 284

2.3.2.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ EILUČIŲ 284

2.3.3.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ SKILČIŲ 285

2.4.

 FORMA: AE-SOU. SUVARŽYMO ŠALTINIAI 285

2.4.1.

 BENDROSIOS PASTABOS 285

2.4.2.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ EILUČIŲ 285

2.4.3.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ SKILČIŲ 287

3.

 B DALIS. INFORMACIJA APIE TERMINĄ 288

3.1.

 BENDROSIOS PASTABOS 288

3.2.

 FORMA: AE-MAT. INFORMACIJA APIE TERMINĄ 288

3.2.1.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ EILUČIŲ 288

3.2.2.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ SKILČIŲ 289

4.

 C DALIS. SĄLYGINIS SUVARŽYMAS 290

4.1.

 BENDROSIOS PASTABOS 290

4.1.1.

 A SCENARIJUS. SUVARŽYTO TURTO VERTĖS SUMAŽĖJIMAS 30 % 290

4.1.2.

 B SCENARIJUS. REIKŠMINGŲ VALIUTŲ NUVERTĖJIMAS 10 % 290

4.2.

 FORMA: AE-CONT. SĄLYGINIS SUVARŽYMAS 291

4.2.1.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ EILUČIŲ 291

4.2.2.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ SKILČIŲ 291

5.

 D DALIS. PADENGTOS OBLIGACIJOS 291

5.1.

 BENDROSIOS PASTABOS 291

5.2.

 FORMA: AE-CB. PADENGTŲ OBLIGACIJŲ IŠLEIDIMAS 292

5.2.1.

 NURODYMAI DĖL Z AŠIES 292

5.2.2.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ EILUČIŲ 292

5.2.3.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ SKILČIŲ 292

6.

 E DALIS. IŠSAMESNI DUOMENYS 295

6.1.

 BENDROSIOS PASTABOS 295

6.2.

 FORMA: AE-ADV1. ATASKAITĄ TEIKIANČIOS ĮSTAIGOS TURTUI SKIRTA IŠSAMESNĖ FORMA 295

6.2.1.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ EILUČIŲ 295

6.2.2.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ SKILČIŲ 297

6.3.

 FORMA: AE-ADV2. ATASKAITĄ TEIKIANČIOS ĮSTAIGOS GAUTOMS UŽTIKRINIMO PRIEMONĖMS SKIRTA IŠSAMESNĖ FORMA 298

6.3.1.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ EILUČIŲ 298

6.3.2.

 NURODYMAI DĖL KONKREČIŲ SKILČIŲ 299

BENDRIEJI NURODYMAI

1.   STRUKTŪRA IR TVARKA

1.1.   Struktūra

1.

Sistemą iš viso sudaro penkios formų grupės, į kurias įeina iš viso devynios formos pagal tokią schemą:

a)

A dalis. Suvaržymo apžvalga:

—

AE-ASS forma. Ataskaitą teikiančios įstaigos turtas

—

AE-COL forma. Ataskaitą teikiančios įstaigos gautos užtikrinimo priemonės

—

AE-NPL. Išleistos dar neįkeistos nuosavos padengtos obligacijos ir turtu užtikrinti vertybiniai popieriai

—

AE-SOU. Suvaržymo šaltiniai

b)

B dalis. Informacija apie terminą:

—

AE-MAT forma. Informacija apie terminą

c)

C dalis. Sąlyginis suvaržymas

—

AE-CONT forma. Sąlyginis suvaržymas

d)

D dalis. Padengtos obligacijos

—

AE-CB forma. Padengtų obligacijų išleidimas

e)

E dalis. Išsamesni duomenys:

—

AE-ADV-1 forma. Ataskaitą teikiančios įstaigos turtui skirta išsamesnė forma

—

AE-ADV-2 forma. Ataskaitą teikiančios įstaigos gautoms užtikrinimo priemonėms skirta išsamesnė forma

2.

Kiekvienos formos atveju pateikiamos nuorodos į teisės aktus, taip pat tolesnė išsami informacija apie bendresnius informacijos teikimo aspektus.

1.2.   Apskaitos standartas

3.

Įstaigos balansines vertes pateikia pagal apskaitos sistemą, kurią jos taiko teikdamos finansinę informaciją pagal 9–11 straipsnius. Įstaigos, iš kurių nereikalaujama pateikti finansinės informacijos, naudoja savo atitinkamą apskaitos sistemą.

4.

Šiame priede TAS ir TFAS yra tarptautiniai apskaitos standartai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 2 straipsnyje. Įstaigoms, kurios teikia ataskaitas pagal TFAS, pateikiamos nuorodos į atitinkamus TFAS.

1.3.   Numeravimo tvarka

5.

Šiuose nurodymuose darant nuorodą į formos skiltis, eilutes ir laukelius laikomasi šios bendros žymėjimo tvarkos: {forma; eilutė; skiltis}. Žvaigždutės ženklas naudojamas, kai norima nurodyti, kad tvirtinama visa eilutė arba skiltis. Pavyzdžiui, {AE-ASS; *; 2} yra nuoroda į AE-ASS formos 2 skilties bet kurios eilutės duomenų vienetą.

6.

Patvirtinimų pačioje formoje atveju, kai norima nurodyti tos formos duomenų vienetus, naudojamas toks žymėjimas: {eilutė; skiltis}.

1.4.   Ženklų tvarka

7.

XVI priedo formose laikomasi ženklų tvarkos, aprašytos V priedo I dalies 9–10 punktuose.

1.5.   Taikymo lygis

8.

Informacijos apie turto suvaržymą teikimo reikalavimų taikymo lygis atitinka informacijos apie nuosavas lėšas teikimo reikalavimų pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 (KPR) 99 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą taikymo lygį. Todėl įstaigos, kurioms netaikomi rizikos ribojimo reikalavimai pagal KPR 7 straipsnį, neprivalo teikti informacijos apie turto suvaržymą.

1.6.   Proporcingumas

9.

Taikant 16a straipsnio 2 dalies b punktą, turto suvaržymo lygis apskaičiuojamas taip:

—

Suvaržyto turto ir užtikrinimo priemonių balansinė vertė = {AE-ASS;010;010}+{AE-COL;130;010}.

—

Bendra turto ir užtikrinimo priemonių suma = {AE-ASS;010;010} + {AE-ASS;010;060}+{AE-COL;130;010}+{AE-COL;130;040}.

—

Turto suvaržymo koeficientas = (Suvaržyto turto ir užtikrinimo priemonių balansinė vertė)/(Bendra turto ir užtikrinimo priemonių suma)

10.

Taikant 16a straipsnio 2 dalies a punktą, bendra turto suma apskaičiuojama taip:

—

Bendra turto suma = {AE-ASS;010;010} + {AE-ASS;010;060}

1.7.   Suvaržymo apibrėžtis

11.

Šiame priede ir XVI priede turtas laikomas suvaržytu, jeigu jis buvo įkeistas arba pagal bet kokios formos susitarimą yra naudojamas bet kokiam sandoriui apsaugoti, užtikrinti ar to sandorio kredito vertei padidinti ir jo negalima laisvai atsiimti.

Svarbu pažymėti, kad įkeistas turtas, kuriam taikomi kokie nors atsiėmimo apribojimai, pavyzdžiui, prieš atsiimant turtą reikia gauti išankstinį sutikimą arba jį reikia pakeisti kitu turtu, turėtų būti laikomas suvaržytu. Ši apibrėžtis yra pagrįsta ne aiškia teisine apibrėžtimi, kaip, pavyzdžiui, nuosavybės teisės perleidimas, o ekonominiais principais, nes teisinės sistemos šiuo klausimu įvairiose šalyse gali skirtis. Tačiau apibrėžtis glaudžiai susijusi su sutarties sąlygomis. EBI nuomone, apibrėžtis apima šių rūšių sutartis (sąrašas nebaigtinis):

—

užtikrintuosius finansavimo sandorius, įskaitant atpirkimo sutartis ir sandorius, vertybinių popierių skolinimą ir kitų formų užtikrintą skolinimą;

—

įvairius užtikrinimo priemonės pateikimo susitarimus, pavyzdžiui, užtikrinimo priemonės, atitinkančios išvestinių finansinių priemonių sandorių rinkos vertę;

—

užtikrinimo priemone užtikrintas finansines garantijas. Reikėtų pažymėti, kad, jeigu nepanaudotos garantijos dalies atžvilgiu nėra kliūčių atsiimti užtikrinimo priemonę, tokių kaip išankstinis sutikimas, turėtų būti paskirstoma tik panaudota suma (proporcinio paskirstymo principu);

—

tarpuskaitos sistemoms, pagrindinėms sandorio šalims ir kitoms infrastruktūros įstaigoms pateiktas užtikrinimo priemones, kaip sąlygą naudotis paslauga. Šiai kategorijai priskiriami įsipareigojimų neįvykdymo fondai ir pradinės garantinės įmokos;

—

centrinio banko priemones. Iš anksto pateiktas turtas neturėtų būti laikomas suvaržytu, išskyrus atvejus, kai centrinis bankas neleidžia atsiimti jokio pateikto turto be išankstinio sutikimo. Nepanaudotų finansinių garantijų atveju nepanaudota dalis, t. y. minimalią centrinio banko reikalaujamą sumą viršijanti dalis, turėtų būti proporcingai paskirstyta centriniam bankui pateiktam turtui;

—

pagrindinį turtą iš pakeitimo vertybiniais popieriais struktūrų, kai finansinio turto pripažinimas įstaigos finansiniu turtu nebuvo nutrauktas. Turtas, kuris yra išlaikyti pagrindiniai vertybiniai popieriai, nelaikomas suvaržytu, išskyrus atvejus, kai šie vertybiniai popieriai įkeičiami arba pateikiami kaip užtikrinimo priemonės bet kokiu būdu sandoriui užtikrinti;

—

turtą užtikrinamojo turto grupėse, naudojamą padengtų obligacijų emisijai. Turtas, kuris yra pagrindinės padengtos obligacijos, laikomas suvaržytu, išskyrus tam tikras situacijas, kai įstaiga pati turi atitinkamas padengtas obligacijas (nuosavos išleistos obligacijos);

—

apskritai turtas, pateikiamas minėtoms priemonėms, kuris nėra naudojamas ir gali būti laisvai atsiimtas, neturėtų būti laikomas suvaržytu.

SU FORMA SUSIJĘ NURODYMAI

2.   A DALIS. SUVARŽYMO APŽVALGA

12.

Suvaržymo apžvalgos formose turtas, naudojamas finansavimo arba užtikrinimo priemonės poreikiams tenkinti balanso datą (suvaržymas tam tikru momentu), atskiriamas nuo turto, kurį galima naudoti potencialiems finansavimo poreikiams.

13.

Apžvalgos formoje suvaržyto ir nesuvaržyto ataskaitą teikiančios įstaigos turto suma pateikiama lentelės formatu pagal produktus. Tas pats suskirstymas taip pat taikomas gautoms užtikrinimo priemonėms ir išleistiems nuosaviems skolos vertybiniams popieriams, išskyrus padengtas obligacijas ir pakeitimo vertybiniais popieriais priemones.

2.1.   Forma: AE-ASS. Ataskaitą teikiančios įstaigos turtas

2.1.1.   Bendrosios pastabos

14.

Šioje dalyje pateikiami nurodymai, taikomi pagrindinėms sandorių rūšims, kurios yra svarbios pildant AE formas.

Visi sandoriai, dėl kurių padidėja įstaigos suvaržymo lygis, turi du aspektus, apie kuriuos informacija pateikiama atskirai visose AE formose. Toks turtas turi būti nurodomas ir kaip suvaržymo šaltinis, ir kaip suvaržytas turtas arba užtikrinimo priemonė.

Toliau pateikiant pavyzdžius aprašyta, kaip teikti informaciją apie tam tikros rūšies sandorį šioje dalyje; tos pačios taisyklės taikomos ir kitoms AE formoms.

a)   Užtikrintas indėlis

Informacija apie užtikrintą indėlį teikiama taip:

(i)

indėlio balansinė vertė nurodoma kaip suvaržymo šaltinis {AE-SOU; r070; c010};

(ii)

kai užtikrinimo priemonė yra ataskaitą teikiančios įstaigos turtas: jos balansinė vertė nurodoma {AE-ASS; *; c010} ir {AE-SOU; r070; c030}; jos tikroji vertė nurodoma {AE-ASS; *; c040};

(iii)

kai ataskaitą teikianti įstaiga gavo užtikrinimo priemonę, jos tikroji vertė nurodoma {AE-COL; *; c010}, {AE-SOU; r070; c030} ir {AE-SOU; r070; c040}.

b)   Atpirkimo sandoriai/Suderinti atpirkimo sandoriai

Informacija apie atpirkimo sandorį teikiama taip:

(i)

atpirkimo sandorio balansinė vertė nurodoma kaip suvaržymo šaltinis {AE-SOU; r050; c010};

(ii)

atpirkimo sandorio užtikrinimo priemonė turėtų būti parodoma taip:

(iii)

kai užtikrinimo priemonė yra ataskaitą teikiančios įstaigos turtas: jos balansinė vertė nurodoma {AE-ASS; *; c010} ir {AE-SOU; r050; c030}; jos tikroji vertė nurodoma {AE-ASS; *; c040};

(iv)

kai ataskaitą teikianti įstaiga gavo užtikrinimo priemonę pagal ankstesnį atvirkštinio atpirkimo sandorį (suderintą atpirkimo sandorį), jos tikroji vertė nurodoma {AE-COL; *; c010}, {AE-SOU; r050; c030} ir {AE-SOU; r050; c040}.

c)   Centrinio banko finansavimas

Kadangi užtikrintas centrinio banko finansavimas yra tik specifinis užtikrinto indėlio arba atpirkimo sandorio, kurio sandorio šalis yra centrinis bankas, atvejis, taikomos i ir ii punktuose nustatytos taisyklės.

Tais atvejais, kai neįmanoma priskirti konkrečios užtikrinimo priemonės kiekvienai operacijai, nes užtikrinimo priemonės sujungiamos į grupę, užtikrinimo priemonės turėtų būti suskirstytos proporciniu principu, remiantis užtikrinimo priemonių grupės sudėtimi.

Centriniams bankams iš anksto pateiktas turtas nelaikomas suvaržytu, išskyrus atvejus, kai centrinis bankas neleidžia atsiimti jokio pateikto turto be išankstinio sutikimo. Nepanaudotų finansinių garantijų atveju nepanaudota dalis, t. y. minimalią centrinio banko reikalaujamą sumą viršijanti suma, proporcingai paskirstoma centriniam bankui pateiktam turtui.

d)   Vertybinių popierių skolinimas

Vertybinių popierių skolinimui su pinigine užtikrinimo priemone yra taikomos atpirkimo sandoriams ir (arba) suderintiems atpirkimo sandoriams skirtos taisyklės.

Informacija apie vertybinių popierių skolinimą be piniginės užtikrinimo priemonės teikiama taip:

(i)

pasiskolintų vertybinių popierių tikroji vertė nurodoma kaip suvaržymo šaltinis {AE-SOU; r150; c010}. Kai skolintojas už paskolintus vertybinius popierius negauna jokių vertybinių popierių, o vietoje jų gauna mokestį, {AE-SOU; r150; c010} nurodoma vertė yra nulis;

(ii)

kai vertybiniai popieriai, paskolinti kaip užtikrinimo priemonė, yra ataskaitą teikiančios įstaigos turtas: jų balansinė vertė nurodoma {AE-ASS; *; c010} ir {AE-SOU; r150; c030}; jų tikroji vertė nurodoma {AE-ASS; *; c040};

(iii)

kai ataskaitą teikianti įstaiga gauna vertybinius popierius, paskolintus kaip užtikrinimo priemonė, jų tikroji vertė nurodoma {AE-COL; *; c010}, {AE-SOU; r150; c030} ir {AE-SOU; r150; c040}.

e)   Išvestinės finansinės priemonės (įsipareigojimai)

Informacija apie užtikrintas išvestines finansines priemones, kurių tikroji vertė yra neigiama, pateikiama taip:

(i)

išvestinės finansinės priemonės balansinė vertė nurodoma kaip suvaržymo šaltinis {AE-SOU; r020; c010};

(ii)

informacija apie užtikrinimo priemones (pradines garantines įmokas, būtinas pozicijai atidaryti, ir bet kokias pateiktas užtikrinimo priemones, atitinkančias išvestinių finansinių priemonių sandorių rinkos vertę) pateikiama taip:

(i)

kai tai ataskaitą teikiančios įstaigos turtas: jų balansinė vertė nurodoma {AE-ASS; *; c010} ir {AE-SOU; r020; c030}; jų tikroji vertė nurodoma {AE-ASS; *; c040};

(ii)

kai tai ataskaitą teikiančios įstaigos gautos užtikrinimo priemonės, jų tikroji vertė nurodoma {AE-COL; *; c010}, {AE-SOU; r020; c030} ir {AE-SOU; r020; c040}.

f)   Padengtos obligacijos

Visais atvejais teikiant informaciją apie turto suvaržymą padengtos obligacijos yra priemonės, nurodytos Direktyvos 2009/65/ES 52 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje, nepriklausomai nuo to, ar šios priemonės teisiškai yra vertybiniai popieriai, ar ne.

Jeigu neišlaikoma jokia ataskaitą teikiančios įstaigos išleistų vertybinių popierių dalis, padengtoms obligacijoms netaikomos jokios specifinės taisyklės.

Tuo atveju, kai dalis emisijos išlaikoma, siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, taikoma toliau siūloma tvarka:

(i)

kai nuosavos padengtos obligacijos neįkeičiamos, užtikrinamojo turto grupės suma, kuria užtikrinami šie išlaikyti ir dar neįkeisti vertybiniai popieriai, nurodoma AE-ASS formose kaip nesuvaržytas turtas. Papildoma informacija apie išlaikytas dar neįkeistas padengtas obligacijas (pagrindinis turtas, turto, kuris gali būti suvaržytas, tikroji vertė bei atitikimas reikalavimams ir turto, kuris negali būti suvaržytas, nominalioji vertė) pateikiama AE-NPL formoje;

(ii)

kai nuosavos padengtos obligacijos įkeičiamos, tuomet užtikrinamojo turto grupės suma, kuria užtikrinami šie išlaikyti įkeisti vertybiniai popieriai, įtraukiama į AE-ASS formą kaip suvaržytas turtas.

Toliau lentelėje nurodoma, kaip pateikti informaciją apie 100 EUR vertės padengtų obligacijų emisiją, iš kurios 15 % obligacijų yra išlaikomos ir neįkeičiamos, o 10 % išlaikomos ir įkeičiamos kaip užtikrinimo priemonės 11 EUR vertės atpirkimo sandoryje su centriniu banku, kai užtikrinamojo turto grupę sudaro neužtikrintos paskolos ir paskolų balansinė vertė yra 150 EUR.

SUVARŽYMO ŠALTINIAI

Rūšis

Suma

Langeliai

Suvaržytos paskolos

Langeliai

Padengtos obligacijos

75 % (100) = 75

{AE-Sources, r110, c010}

75 % (150) = 112,5

{AE-Assets, r100, c10}

{AE-Sources, r110, c030}

Centrinio banko finansavimas

11

{AE-Sources, r060, c010}

10 % (150) = 15

{AE-Assets, r100, c10}

{AE-Sources, r060, c030}

NESUVARŽYTA

Rūšis

Suma

Langeliai

Nesuvaržytos paskolos

Langeliai

Išlaikytos nuosavos padengtos obligacijos

15 % 100 = 15

{AE-Not pledged, r010, c040}

15 % (150) = 22,5

{AE-Assets, r100, c60}

{AE-Not pledged, r020, c010}

g)   Pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės

Pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės yra ataskaitą teikiančios įstaigos turimi skolos vertybiniai popieriai, atsiradę dėl pakeitimo vertybiniais popieriais sandorio, kaip apibrėžta KPR 4 straipsnio 61 punkte.

Pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėms, kurios lieka balanse (jų pripažinimas nenutraukiamas), taikomos padengtoms obligacijoms skirtos taisyklės.

Kai pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių pripažinimas nutrauktas, suvaržymo nėra, jei įstaiga turi tam tikrą kiekį vertybinių popierių. Tie vertybiniai popieriai bus parodyti ataskaitą teikiančių įstaigų prekybos knygoje arba bankinėje knygoje kaip bet koks kitas trečiosios šalies išleistas vertybinis popierius.

2.1.2.   Nurodymai dėl konkrečių eilučių

Eilutės

Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai

010

Ataskaitą teikiančios įstaigos turtas

1-ojo TAS 9 straipsnio a punktas, 6-oji įgyvendinimo nuoroda (ĮN)

Visas ataskaitą teikiančios įstaigos turtas, įrašytas balanse.

020

Paskolos pagal pareikalavimą

1-ojo TAS 54 straipsnio i punktas

Jos apima pareikalavus gaunamas lėšas centriniuose bankuose ir kitose įstaigose. Grynieji pinigai, t. y. turimi nacionalinės ir užsienio valiutų banknotai ir monetos, esantys apyvartoje, paprastai naudojami mokėjimams atlikti, įtraukiami į eilutę „Kitas turtas“.

030

Nuosavybės priemonės

Ataskaitą teikiančios įstaigos turimos nuosavybės priemonės, kaip apibrėžta 32-ojo TAS 1 straipsnyje.

040

Skolos vertybiniai popieriai

V priedo 1 dalies 26 punktas.

Ataskaitą teikiančios įstaigos turimos skolos priemonės, išleistos kaip vertybiniai popieriai, kurios nėra paskolos pagal ECB BS reglamentą.

050

iš jų: padengtos obligacijos

Ataskaitą teikiančios įstaigos turimi skolos vertybiniai popieriai, kurie yra obligacijos, nurodytos Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje.

060

iš jų: pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės

Ataskaitą teikiančios įstaigos turimi skolos vertybiniai popieriai, kurie yra laikomi pakeitimu vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta KPR 4 straipsnio 61 punkte.

070

iš jų: išleisti valdžios sektoriaus institucijų

Ataskaitą teikiančios įstaigos turimi skolos vertybiniai popieriai, išleisti valdžios sektoriaus institucijų.

080

iš jų: išleisti finansų bendrovių

Ataskaitą teikiančios įstaigos turimi skolos vertybiniai popieriai, išleisti finansų bendrovių, kaip apibrėžta V priedo I dalies 35 punkto c ir d papunkčiuose.

090

iš jų: išleisti ne finansų bendrovių

Ataskaitą teikiančios įstaigos turimi skolos vertybiniai popieriai, išleisti ne finansų bendrovių, kaip apibrėžta V priedo I dalies 35 punkto e papunktyje.

100

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai, išskyrus paskolas pagal pareikalavimą

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai, t. y. ataskaitą teikiančios įstaigos turimos skolos priemonės, kurios nėra vertybiniai popieriai, išskyrus pareikalavus gaunamas lėšas.

110

iš jų: hipotekos paskolos

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai, išskyrus paskolas pagal pareikalavimą, kurie yra hipotekos paskolos pagal V priedo 2 dalies 41 punkto h papunktį.

120

Kitas turtas

Kitas balanse įrašytas ataskaitą teikiančios įstaigos turtas, išskyrus minėtą pirmiau nurodytose eilutėse, kuris nėra nuosavi skolos vertybiniai popieriai ir nuosavos nuosavybės priemonės, kurių pripažinimo balanse TFAS netaikanti įstaiga negali nutraukti. Šiuo atveju nuosavi skolos vertybiniai popieriai nurodomi AE-COL formos 240 eilutėje, o nuosavos nuosavybės priemonės teikiant informaciją apie turto suvaržymą neįtraukiamos.

2.1.3.   Nurodymai dėl konkrečių skilčių

Skiltys

Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai

010

Suvaržyto turto balansinė vertė

Ataskaitą teikiančios įstaigos turimo turto, kuris yra suvaržytas vadovaujantis pateikta turto suvaržymo apibrėžtimi, balansinė vertė. Balansinė vertė yra suma, nurodoma balanse turto dalyje.

020

iš jo: išleistas kitų grupės subjektų

Ataskaitą teikiančios įstaigos turimo suvaržyto turto, kurį išleido bet kuris subjektas, įtrauktas į rizikos ribojimu pagrįstą konsolidavimą, balansinė vertė.

030

iš jo: atitinka centrinio banko reikalavimus

Ataskaitą teikiančios įstaigos turimo suvaržyto turto, kuris atitinka reikalavimus, kad jį būtų galima naudoti operacijoms su tais centriniais bankais, kurių paslaugomis ataskaitą teikianti įstaiga gali naudotis, balansinė vertė. Ataskaitas teikiančios įstaigos, kurios negali tiksliai nustatyti, ar turtas atitinka centrinio banko reikalavimus, pavyzdžiui, priklausančios jurisdikcijoms, kuriose centrinio banko atpirkimo sandorių reikalavimus atitinkantis turtas nėra aiškiai apibrėžtas arba kuriose nėra galimybės patekti į nuolat veikiančią centrinių bankų atpirkimo sandorių rinką, gali neteikti informacijos apie atitinkamą to turto sumą, t. y. gali nepildyti atitinkamo formos langelio.

040

Suvaržyto turto tikroji vertė

13-asis TFAS ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES (1) 8 straipsnis TFAS netaikančioms įstaigoms.

Ataskaitą teikiančios įstaigos turimų skolos vertybinių popierių, kurie yra suvaržyti vadovaujantis pateikta turto suvaržymo apibrėžtimi, tikroji vertė. Finansinės priemonės tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių (žr. 13-ąjį TFAS „Tikrosios vertės nustatymas“).

050

iš jo: atitinka centrinio banko reikalavimus

Ataskaitą teikiančios įstaigos turimų suvaržytų skolos vertybinių popierių, kurie atitinka reikalavimus, kad juos būtų galima naudoti operacijoms su tais centriniais bankais, kurių paslaugomis ataskaitą teikianti įstaiga gali naudotis, tikroji vertė. Ataskaitas teikiančios įstaigos, kurios negali tiksliai nustatyti, ar turtas atitinka centrinio banko reikalavimus, pavyzdžiui, priklausančios jurisdikcijoms, kuriose centrinio banko atpirkimo sandorių reikalavimus atitinkantis turtas nėra aiškiai apibrėžtas arba kuriose nėra galimybės patekti į nuolat veikiančią centrinių bankų atpirkimo sandorių rinką, gali neteikti informacijos apie atitinkamą to turto sumą, t. y. gali nepildyti atitinkamo formos langelio.

060

Nesuvaržyto turto balansinė vertė

Ataskaitą teikiančios įstaigos turimo turto, kuris nėra suvaržytas vadovaujantis pateikta turto suvaržymo apibrėžtimi, balansinė vertė. Balansinė vertė yra suma, nurodoma balanse turto dalyje.

070

iš jo: išleistas kitų grupės subjektų

Ataskaitą teikiančios įstaigos turimo nesuvaržyto turto, kurį išleido bet kuris subjektas, įtrauktas į rizikos ribojimu pagrįstą konsolidavimą, balansinė vertė.

080

iš jo: atitinka centrinio banko reikalavimus

Ataskaitą teikiančios įstaigos turimo nesuvaržyto turto, kuris atitinka reikalavimus, kad jį būtų galima naudoti operacijoms su tais centriniais bankais, kurių paslaugomis ataskaitą teikianti įstaiga gali naudotis, balansinė vertė. Ataskaitas teikiančios įstaigos, kurios negali tiksliai nustatyti, ar turtas atitinka centrinio banko reikalavimus, pavyzdžiui, priklausančios jurisdikcijoms, kuriose centrinio banko atpirkimo sandorių reikalavimus atitinkantis turtas nėra aiškiai apibrėžtas arba kuriose nėra galimybės patekti į nuolat veikiančią centrinių bankų atpirkimo sandorių rinką, gali neteikti informacijos apie atitinkamą to turto sumą, t. y. gali nepildyti atitinkamo formos langelio.

090

Nesuvaržyto turto tikroji vertė

13-asis TFAS ir Direktyvos 2013/34/ES 8 straipsnis TFAS netaikančioms įstaigoms.

Ataskaitą teikiančios įstaigos turimų skolos vertybinių popierių, kurie nėra suvaržyti vadovaujantis pateikta turto suvaržymo apibrėžtimi, tikroji vertė. Finansinės priemonės tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių (žr. 13-ąjį TFAS „Tikrosios vertės nustatymas“).

100

iš jo: atitinka centrinio banko reikalavimus

Ataskaitą teikiančios įstaigos turimų nesuvaržytų skolos vertybinių popierių, kurie atitinka reikalavimus, kad juos būtų galima naudoti operacijoms su tais centriniais bankais, kurių paslaugomis ataskaitą teikianti įstaiga gali naudotis, tikroji vertė. Ataskaitas teikiančios įstaigos, kurios negali tiksliai nustatyti, ar turtas atitinka centrinio banko reikalavimus, pavyzdžiui, priklausančios jurisdikcijoms, kuriose centrinio banko atpirkimo sandorių reikalavimus atitinkantis turtas nėra aiškiai apibrėžtas arba kuriose nėra galimybės patekti į nuolat veikiančią centrinių bankų atpirkimo sandorių rinką, gali neteikti informacijos apie atitinkamą to turto sumą, t. y. gali nepildyti atitinkamo formos langelio.

2.2.   Forma: AE-COL. Ataskaitą teikiančios įstaigos gautos užtikrinimo priemonės

2.2.1.   Bendrosios pastabos

15.

Ataskaitą teikiančios įstaigos gautų užtikrinimo priemonių ir išleistų nuosavų skolos vertybinių popierių, išskyrus padengtas obligacijas arba turtu užtikrintus vertybinius popierius, atveju „nesuvaržytas“ turtas skirstomas į turtą, kuris „gali būti suvaržytas“, arba kuris potencialiai atitinka suvaržymo reikalavimus, ir turtą, kuris „negali būti suvaržytas“.

16.

Turtas negali būti suvaržytas, kai jis buvo gautas kaip užtikrinimo priemonė, ir ataskaitą teikiančiai įstaigai neleidžiama užtikrinimo priemonės parduoti ar pakartotinai įkeisti, išskyrus atvejus, kai užtikrinimo priemonės savininkas neįvykdo įsipareigojimų. Išleisti nuosavi skolos vertybiniai popieriai, išskyrus nuosavas padengtas obligacijas arba pakeitimo vertybiniais popieriais priemones, negali būti suvaržyti, jeigu yra kokių nors emisijai taikomų apribojimų parduoti ar pakartotinai įkeisti turimus vertybinius popierius.

17.

Teikiant informaciją apie turto suvaržymą, vertybiniai popieriai, pasiskolinti už tam tikrą mokestį, nepateikiant piniginės ar nepiniginės užtikrinimo priemonės, nurodomi kaip gautos užtikrinimo priemonės.

2.2.2.   Nurodymai dėl konkrečių eilučių

Eilutės

Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai

130

Ataskaitą teikiančios įstaigos gautos užtikrinimo priemonės

Visos ataskaitą teikiančios įstaigos gautų užtikrinimo priemonių klasės.

140

Paskolos pagal pareikalavimą

Ataskaitą teikiančios įstaigos gauta užtikrinimo priemonė, kurią sudaro paskolos pagal pareikalavimą. (Žr. nuorodas į teisės aktus ir nurodymus dėl AE-ASS formos 020 eilutės.)

150

Nuosavybės priemonės

Ataskaitą teikiančios įstaigos gauta užtikrinimo priemonė, kurią sudaro nuosavybės priemonės. (Žr. nuorodas į teisės aktus ir nurodymus dėl AE-ASS formos 030 eilutės.)

160

Skolos vertybiniai popieriai

Ataskaitą teikiančios įstaigos gauta užtikrinimo priemonė, kurią sudaro skolos vertybiniai popieriai. (Žr. nuorodas į teisės aktus ir nurodymus dėl AE-ASS formos 040 eilutės.)

170

iš jų: padengtos obligacijos

Ataskaitą teikiančios įstaigos gauta užtikrinimo priemonė, kurią sudaro padengtos obligacijos. (Žr. nuorodas į teisės aktus ir nurodymus dėl AE-ASS formos 050 eilutės.)

180

iš jų: pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės

Ataskaitą teikiančios įstaigos gauta užtikrinimo priemonė, kurią sudaro pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės. (Žr. nuorodas į teisės aktus ir nurodymus dėl AE-ASS formos 060 eilutės.)

190

iš jų: išleisti valdžios sektoriaus institucijų

Ataskaitą teikiančios įstaigos gauta užtikrinimo priemonė, kurią sudaro valdžios sektoriaus institucijų išleisti skolos vertybiniai popieriai. (Žr. nuorodas į teisės aktus ir nurodymus dėl AE-ASS formos 070 eilutės.)

200

iš jų: išleisti finansų bendrovių

Ataskaitą teikiančios įstaigos gauta užtikrinimo priemonė, kurią sudaro finansų bendrovių išleisti skolos vertybiniai popieriai. (Žr. nuorodas į teisės aktus ir nurodymus dėl AE-ASS formos 080 eilutės.)

210

iš jų: išleisti ne finansų bendrovių

Ataskaitą teikiančios įstaigos gauta užtikrinimo priemonė, kurią sudaro ne finansų bendrovių išleisti skolos vertybiniai popieriai. (Žr. nuorodas į teisės aktus ir nurodymus dėl AE-ASS formos 090 eilutės.)

220

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai, išskyrus paskolas pagal pareikalavimą

Ataskaitą teikiančios įstaigos gauta užtikrinimo priemonė, kurią sudaro paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai, išskyrus paskolas pagal pareikalavimą. (Žr. nuorodas į teisės aktus ir nurodymus dėl AE-ASS formos 100 eilutės.)

230

Kitos gautos užtikrinimo priemonės

Ataskaitą teikiančios įstaigos gauta užtikrinimo priemonė, kurią sudaro kitas turtas. (Žr. nuorodas į teisės aktus ir nurodymus dėl AE-ASS formos 120 eilutės.)

240

Išleisti nuosavi skolos vertybiniai popieriai, išskyrus nuosavas padengtas obligacijas arba turtu užtikrintus vertybinius popierius

Išleisti nuosavi skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išlaiko ataskaitą teikianti įstaiga ir kurie nėra išleistos nuosavos padengtos obligacijos arba išleistos nuosavos pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės. Išlaikyti arba atpirkti išleisti nuosavi skolos vertybiniai popieriai, vadovaujantis 39-ojo TAS 42 straipsniu, mažina susijusius finansinius įsipareigojimus, todėl šie vertybiniai popieriai neįtraukiami į ataskaitą teikiančios įstaigos turto kategoriją (AE-ASS formos 010 eilutė). Šioje eilutėje nurodomi nuosavi skolos vertybiniai popieriai, kurių pripažinimo balanse TFAS netaikanti įstaiga negali nutraukti.

Išleistos nuosavos padengtos obligacijos ar išleistos nuosavos pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės prie šios kategorijos nepriskiriamos, nes siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo tais atvejais taikomos skirtingos taisyklės:

a)

kai nuosavi skolos vertybiniai popieriai įkeičiami, užtikrinamojo turto grupės ir (arba) pagrindinio turto, kuriais užtikrinami tie išlaikyti įkeisti vertybiniai popieriai, suma nurodoma AE-ASS formoje kaip suvaržytas turtas;

b)

kai nuosavi skolos vertybiniai popieriai dar nėra įkeisti, užtikrinamojo turto grupės ir (arba) pagrindinio turto, kuriais užtikrinami tie išlaikyti dar neįkeisti vertybiniai popieriai, suma nurodoma AE-ASS formose kaip nesuvaržytas turtas. Papildoma informacija apie šio antro tipo dar neįkeistus nuosavus skolos vertybinius popierius (pagrindinis turtas, turto, kuris gali būti suvaržytas, tikroji vertė bei atitikimas reikalavimams ir turto, kuris negali būti suvaržytas, nominalioji vertė) pateikiama AE-NPL formoje.

250

BENDRA TURTO, GAUTŲ UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ IR IŠLEISTŲ NUOSAVŲ SKOLOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ SUMA

Visas balanse įrašytas ataskaitą teikiančios įstaigos turtas, ataskaitą teikiančios įstaigos gautos visų klasių užtikrinimo priemonės ir ataskaitą teikiančios įstaigos išlaikomi išleisti nuosavi skolos vertybiniai popieriai, kurie nėra išleistos nuosavos padengtos obligacijos arba išleistos nuosavos pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės.

2.2.3.   Nurodymai dėl konkrečių skilčių

Skiltys

Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai

010

Gautų suvaržytų užtikrinimo priemonių arba išleistų nuosavų skolos vertybinių popierių tikroji vertė

Ataskaitą teikiančios įstaigos gautų užtikrinimo priemonių arba turimų ir (arba) išlaikytų išleistų nuosavų skolos vertybinių popierių, kurie yra suvaržyti vadovaujantis pateikta turto suvaržymo apibrėžtimi, tikroji vertė.

Finansinės priemonės tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių (žr. 13-ąjį TFAS „Tikrosios vertės nustatymas“).

020

iš jų: išleisti kitų grupės subjektų

Ataskaitą teikiančios įstaigos gautų suvaržytų užtikrinimo priemonių arba turimų ir (arba) išlaikytų išleistų nuosavų skolos vertybinių popierių, kuriuos išleido bet koks subjektas, įtrauktas į rizikos ribojimu pagrįstą konsolidavimą, tikroji vertė.

030

iš jų: atitinka centrinio banko reikalavimus

Ataskaitą teikiančios įstaigos gautų suvaržytų užtikrinimo priemonių arba turimų ir (arba) išlaikytų išleistų nuosavų skolos vertybinių popierių, kurie atitinka reikalavimus, kad juos būtų galima naudoti operacijoms su tais centriniais bankais, kurių paslaugomis ataskaitą teikianti įstaiga gali naudotis, tikroji vertė. Ataskaitas teikiančios įstaigos, kurios negali tiksliai nustatyti, ar turtas atitinka centrinio banko reikalavimus, pavyzdžiui, priklausančios jurisdikcijoms, kuriose centrinio banko atpirkimo sandorių reikalavimus atitinkantis turtas nėra aiškiai apibrėžtas arba kuriose nėra galimybės patekti į nuolat veikiančią centrinių bankų atpirkimo sandorių rinką, gali neteikti informacijos apie atitinkamą to turto sumą, t. y. gali nepildyti atitinkamo formos langelio.

040

Gautų užtikrinimo priemonių arba išleistų nuosavų skolos vertybinių popierių, kurie gali būti suvaržyti, tikroji vertė

Ataskaitą teikiančios įstaigos gautų nesuvaržytų užtikrinimo priemonių, kurios gali būti suvaržytos, nes ataskaitą teikiančiai įstaigai leidžiama jas parduoti ar pakartotinai įkeisti, kai užtikrinimo priemonės savininkas vykdo įsipareigojimus, tikroji vertė. Taip pat įskaitoma nesuvaržytų išleistų nuosavų skolos vertybinių popierių, kurie gali būti suvaržyti, išskyrus nuosavas padengtas obligacijas ar pakeitimo vertybiniais popieriais priemones, tikroji vertė.

050

iš jų: išleisti kitų grupės subjektų

Gautų užtikrinimo priemonių arba išleistų nuosavų skolos vertybinių popierių, kurie gali būti suvaržyti ir kuriuos išleido bet kuris subjektas, įtrauktas į rizikos ribojimu pagrįstą konsolidavimą, išskyrus nuosavas padengtas obligacijas arba turtu užtikrintus vertybinius popierius, tikroji vertė.

060

iš jų: atitinka centrinio banko reikalavimus

Gautų užtikrinimo priemonių arba išleistų nuosavų skolos vertybinių popierių, kurie gali būti suvaržyti ir kurie atitinka reikalavimus, kad juos būtų galima naudoti operacijoms su tais centriniais bankais, kurių paslaugomis ataskaitą teikianti įstaiga gali naudotis, išskyrus nuosavas padengtas obligacijas arba pakeitimo vertybiniais popieriais priemones, tikroji vertė. Ataskaitas teikiančios įstaigos, kurios negali tiksliai nustatyti, ar turtas atitinka centrinio banko reikalavimus, pavyzdžiui, priklausančios jurisdikcijoms, kuriose centrinio banko atpirkimo sandorių reikalavimus atitinkantis turtas nėra aiškiai apibrėžtas arba kuriose nėra galimybės patekti į nuolat veikiančią centrinių bankų atpirkimo sandorių rinką, gali neteikti informacijos apie atitinkamą to turto sumą, t. y. gali nepildyti atitinkamo formos langelio.

070

Gautų užtikrinimo priemonių arba išleistų nuosavų skolos vertybinių popierių, kurie negali būti suvaržyti, nominalioji vertė

Ataskaitą teikiančios įstaigos turimų gautų užtikrinimo priemonių, kurios nėra ir negali būti suvaržytos, nominalioji vertė. Taip pat įskaitoma ataskaitą teikiančios įstaigos išlaikomų išleistų nuosavų skolos vertybinių popierių, kurie nėra ir negali būti suvaržyti, išskyrus nuosavas padengtas obligacijas ar pakeitimo vertybiniais popieriais priemones, tikroji vertė.

2.3.   Forma: AE-NPL. Išleistos dar neįkeistos nuosavos padengtos obligacijos ir turtu užtikrinti vertybiniai popieriai

2.3.1.   Bendrosios pastabos

18.

Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, ataskaitą teikiančios įstaigos išleistoms išlaikytoms nuosavoms padengtoms obligacijoms ir pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėms taikoma ši taisyklė:

a)

kai tie vertybiniai popieriai įkeičiami, užtikrinamojo turto grupės ir (arba) pagrindinio turto, kuriais jie užtikrinami, suma nurodoma AE-ASS formoje kaip suvaržytas turtas. Finansavimo šaltinis nuosavų padengtų obligacijų ir pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių įkeitimo atveju yra naujas sandoris, kurio metu įkeičiami vertybiniai popieriai (centrinio banko finansavimas ar kitų rūšių užtikrintas finansavimas), o ne pradinė padengtų obligacijų emisija ar pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės;

b)

kai tie vertybiniai popieriai dar neįkeisti, užtikrinamojo turto grupės ir (arba) pagrindinio turto, kuriais tie vertybiniai popieriai užtikrinami, suma nurodoma AE-ASS formoje kaip nesuvaržytas turtas.

2.3.2.   Nurodymai dėl konkrečių eilučių

Eilutės

Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai

010

Išleistos dar neįkeistos nuosavos padengtos obligacijos ir turtu užtikrinti vertybiniai popieriai

Nesuvaržytos išleistos nuosavos padengtos obligacijos ir pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės, kurias išlaiko ataskaitą teikianti įstaiga.

020

Išleistos išlaikytos padengtos obligacijos

Nesuvaržytos išleistos nuosavos padengtos obligacijos, kurias išlaiko ataskaitą teikianti įstaiga.

030

Išleistos išlaikytos pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės

Nesuvaržytos išleistos nuosavos pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės, kurias išlaiko ataskaitą teikianti įstaiga.

040

Didesnio prioriteto

Nesuvaržyti išleistų nuosavų pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių didesnio prioriteto segmentai, kuriuos išlaiko ataskaitą teikianti įstaiga. Žr. KPR 4 straipsnio 67 punktą.

050

Tarpinio pobūdžio

Nesuvaržyti išleistų nuosavų pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių tarpinio pobūdžio segmentai, kuriuos išlaiko ataskaitą teikianti įstaiga. Visi segmentai, kurie nėra didesnio prioriteto segmentai, t. y. paskutiniai segmentai, kuriems tenka nuostoliai, arba pirmojo nuostolio segmentai, laikomi tarpinio pobūdžio segmentais. Žr. KPR 4 straipsnio 67 punktą.

060

Pirmojo nuostolio

Nesuvaržyti išleistų nuosavų pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių pirmojo nuostolio segmentai, kuriuos išlaiko ataskaitą teikianti įstaiga. Žr. Reglamento KPR 4 straipsnio 67 punktą.

2.3.3.   Nurodymai dėl konkrečių skilčių

Skiltys

Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai

010

Pagrindinės turto grupės balansinė vertė

Užtikrinamojo turto grupės ir (arba) pagrindinio turto, kuriais užtikrinamos išlaikytos nuosavos padengtos obligacijos ir nuosavos pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės ir kurie dar nėra įkeisti, balansinė vertė.

020

Išleistų skolos vertybinių popierių, kurie gali būti suvaržyti, tikroji vertė

Išlaikytų nuosavų padengtų obligacijų ir nuosavų pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių, kurios nėra, bet gali būti suvaržytos, tikroji vertė.

030

iš jų: atitinka centrinio banko reikalavimus

Išlaikytų nuosavų padengtų obligacijų ir nuosavų pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių, kurios atitinka visas toliau nurodytas sąlygas, tikroji vertė:

i)

jie nėra suvaržyti;

ii)

jie gali būti suvaržyti;

iii)

juos galima naudoti operacijoms su tais centriniais bankais, kurių paslaugomis ataskaitą teikianti įstaiga gali naudotis.

Ataskaitas teikiančios įstaigos, kurios negali tiksliai nustatyti, ar turtas atitinka centrinio banko reikalavimus, pavyzdžiui, priklausančios jurisdikcijoms, kuriose centrinio banko atpirkimo sandorių reikalavimus atitinkantis turtas nėra aiškiai apibrėžtas arba kuriose nėra galimybės patekti į nuolat veikiančią centrinių bankų atpirkimo sandorių rinką, gali neteikti informacijos apie atitinkamą to turto sumą, t. y. gali nepildyti atitinkamo formos langelio.

040

Išleistų nuosavų skolos vertybinių popierių, kurie negali būti suvaržyti, nominalioji vertė

Išlaikytų nuosavų padengtų obligacijų ir nuosavų pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių, kurios nėra ir negali būti suvaržytos, nominalioji vertė.

2.4.   Forma: AE-SOU. Suvaržymo šaltiniai

2.4.1.   Bendrosios pastabos

19.

Šioje formoje pateikiama informacija apie įvairių suvaržymo šaltinių svarbą ataskaitą teikiančiai įstaigai, įskaitant šaltinius be susijusio finansavimo, tokius kaip gauti kreditavimo įsipareigojimai arba finansinės garantijos ir vertybinių popierių skolinimas su nepinigine užtikrinimo priemone.

20.

Bendros turto ir gautų užtikrinimo priemonių sumos AE-ASS ir AE-COL formose atitinka tokią patvirtinimo taisyklę: {AE-SOU; r170; c030} = {AE-ASS; r010; c010} + {AE-COL; r130; c010} + {AE-COL; r240; c010}.

2.4.2.   Nurodymai dėl konkrečių eilučių

Eilutės

Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai

010

Tam tikrų finansinių įsipareigojimų balansinė vertė

Ataskaitą teikiančios įstaigos tam tikrų užtikrintų finansinių įsipareigojimų balansinė vertė, jeigu dėl šių įsipareigojimų tos įstaigos turtas yra suvaržytas.

020

Išvestinės finansinės priemonės

Ataskaitą teikiančios įstaigos užtikrintų išvestinių finansinių priemonių, kurios yra finansiniai įsipareigojimai, t. y. jų tikroji vertė yra neigiama, balansinė vertė, jeigu dėl šių išvestinių finansinių priemonių tos įstaigos turtas yra suvaržytas.

030

iš jų: ne biržos

Ataskaitą teikiančios įstaigos užtikrintų išvestinių finansinių priemonių, kurios yra finansiniai įsipareigojimai ir kuriomis prekiaujama ne biržoje, balansinė vertė, jeigu dėl šių išvestinių finansinių priemonių tos įstaigos turtas yra suvaržytas.

040

Indėliai

Ataskaitą teikiančios įstaigos užtikrintų indėlių balansinė vertė, jeigu dėl šių indėlių tos įstaigos turtas yra suvaržytas.

050

Atpirkimo sandoriai

Ataskaitą teikiančios įstaigos atpirkimo sandorių balansinė vertė, jeigu dėl šių sandorių tos įstaigos turtas yra suvaržytas.

Atpirkimo sandoriai yra sandoriai, pagal kuriuos ataskaitą teikianti įstaiga gauna pinigų mainais už parduotą finansinį turtą nurodyta kaina ir įsipareigoja atpirkti tą patį (arba tokį patį) turtą už nustatytą kainą nurodytą datą ateityje. Visi toliau nurodyti atpirkimo tipo sandorių variantai turi būti nurodyti kaip atpirkimo sandoriai: – sumos, gautos už vertybinius popierius, laikinai perleistus trečiajai šaliai vertybinių popierių skolinimo už piniginę užtikrinimo priemonę forma, ir sumos, gautos už vertybinius popierius, laikinai perleistus trečiajai šaliai pardavimo (atgalinio pirkimo) susitarimo forma.

060

iš jų: centriniai bankai

Ataskaitą teikiančios įstaigos atpirkimo sandorių su centriniais bankais balansinė vertė, jeigu dėl šių sandorių turtas yra suvaržytas.

070

Užtikrinti indėliai, išskyrus atpirkimo sandorius

Ataskaitą teikiančios įstaigos užtikrintų indėlių, išskyrus atpirkimo sandorius, balansinė vertė, jeigu dėl šių indėlių tos įstaigos turtas yra suvaržytas.

080

iš jų: centriniai bankai

Ataskaitą teikiančios įstaigos užtikrintų indėlių, išskyrus atpirkimo sandorius su centriniais bankais, balansinė vertė, jeigu dėl šių indėlių tos įstaigos turtas yra suvaržytas.

090

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

Ataskaitą teikiančios įstaigos išleistų skolos vertybinių popierių balansinė vertė, jeigu dėl šių išleistų vertybinių popierių tos įstaigos turtas yra suvaržytas.

Išlaikytai bet kokios emisijos daliai taikoma speciali tvarka, nustatyta A dalies 15 punkto vi papunktyje, kad prie šios kategorijos būtų priskiriama tik procentinė skolos vertybinių popierių dalis, išplatinta grupei nepriklausantiems subjektams.

100

iš jų: išleistos padengtos obligacijos

Padengtų obligacijų, kurių turtas inicijuotas ataskaitą teikiančios įstaigos, balansinė vertė, jeigu dėl šių išleistų vertybinių popierių tos įstaigos turtas yra suvaržytas.

110

iš jų: išleistos pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės

Ataskaitą teikiančios įstaigos išleistų pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių balansinė vertė, jeigu dėl šių išleistų vertybinių popierių tos įstaigos turtas yra suvaržytas.

120

Kiti suvaržymo šaltiniai

Ataskaitą teikiančios įstaigos užtikrintų sandorių, išskyrus finansinius įsipareigojimus, suma, jeigu dėl šių sandorių tos įstaigos turtas yra suvaržytas.

130

Gautų kreditavimo įsipareigojimų nominalioji vertė

Ataskaitą teikiančios įstaigos gautų kreditavimo įsipareigojimų nominalioji vertė, jeigu dėl šių gautų įsipareigojimų tos įstaigos turtas yra suvaržytas.

140

Gautų finansinių garantijų nominalioji vertė

Ataskaitą teikiančios įstaigos gautų finansinių garantijų nominalioji vertė, jeigu dėl šių gautų garantijų tos įstaigos turtas yra suvaržytas.

150

Pasiskolintų vertybinių popierių su nepinigine užtikrinimo priemone tikroji vertė

Ataskaitą teikiančios įstaigos pasiskolintų vertybinių popierių be piniginės užtikrinimo priemonės tikroji vertė, jeigu dėl šių sandorių tos įstaigos turtas yra suvaržytas.

160

Kita

Pirmiau nenurodytų ataskaitą teikiančios įstaigos užtikrintų sandorių, išskyrus finansinius įsipareigojimus, suma, jeigu dėl šių sandorių tos įstaigos turtas yra suvaržytas.

170

BENDRA SUVARŽYMO ŠALTINIŲ SUMA

Visų ataskaitą teikiančios įstaigos užtikrintų sandorių suma, jeigu dėl šių sandorių tos įstaigos turtas yra suvaržytas.

2.4.3.   Nurodymai dėl konkrečių skilčių

Skiltys

Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai

010

Suderinti įsipareigojimai, neapibrėžtieji įsipareigojimai arba paskolinti vertybiniai popieriai

Suderintų finansinių įsipareigojimų, neapibrėžtųjų įsipareigojimų (gautų kreditavimo įsipareigojimų ir gautų finansinių garantijų) ir paskolintų vertybinių popierių su nepinigine užtikrinimo priemone suma, jeigu dėl šių sandorių tos įstaigos turtas yra suvaržytas.

Finansiniai įsipareigojimai pateikiami balansine verte; neapibrėžtieji įsipareigojimai pateikiami nominaliąja verte; o paskolinti vertybiniai popieriai su nepinigine užtikrinimo priemone pateikiami tikrąja verte.

020

iš jų: iš kitų grupės subjektų

Suderintų finansinių įsipareigojimų, neapibrėžtųjų įsipareigojimų (gautų kreditavimo įsipareigojimų ir gautų finansinių garantijų) ir paskolintų vertybinių popierių su nepinigine užtikrinimo priemone suma, jeigu sandorio šalis yra bet koks kitas subjektas, įtrauktas į rizikos ribojimu pagrįstą konsolidavimą, ir dėl šių sandorių ataskaitą teikiančios įstaigos turtas yra suvaržytas.

Dėl sumų rūšims taikomų taisyklių žr. 010 skilties pildymo nurodymus.

030

Suvaržytas turtas, gautos užtikrinimo priemonės ir išleisti nuosavi vertybiniai popieriai, išskyrus padengtas obligacijas ir turtu užtikrintus vertybinius popierius

Turto, gautų užtikrinimo priemonių ir išleistų nuosavų vertybinių popierių (išskyrus padengtas obligacijas ir pakeitimo vertybiniais popieriais priemones), kurie yra suvaržyti dėl įvairių eilutėse nurodytų rūšių sandorių, suma.

Siekiant užtikrinti suderinamumą su AE-ASS ir AE-COL formų kriterijais, balanse įrašytas ataskaitą teikiančios įstaigos turtas pateikiamas balansine verte, o pakartotinai panaudotos gautos užtikrinimo priemonės ir suvaržyti išleisti nuosavi vertybiniai popieriai, išskyrus padengtas obligacijas ir pakeitimo vertybiniais popieriais priemones, pateikiami tikrąja verte.

040

iš jų: gautos pakartotinai panaudotos užtikrinimo priemonės

Gautų užtikrinimo priemonių, kurios yra pakartotinai panaudotos ir (arba) suvaržytos dėl įvairių eilutėse nurodytų rūšių sandorių, tikroji vertė.

050

iš jų: suvaržyti nuosavi skolos vertybiniai popieriai

Išleistų nuosavų vertybinių popierių (išskyrus padengtas obligacijas ir pakeitimo vertybiniais popieriais priemones), kurie yra suvaržyti dėl įvairių eilutėse nurodytų rūšių sandorių, tikroji vertė.

3.   B DALIS. INFORMACIJA APIE TERMINĄ

3.1.   Bendrosios pastabos

21.

B dalyje pateiktoje formoje bendrai apžvelgiamos suvaržyto turto ir gautų pakartotinai panaudotų užtikrinimo priemonių, kurios patenka į apibrėžtus suderintų įsipareigojimų likutinių terminų intervalus, sumos.

3.2.   Forma: AE-MAT. Informacija apie terminą

3.2.1.   Nurodymai dėl konkrečių eilučių

Eilutės

Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai

010

Suvaržytas turtas

Šioje formoje suvaržytas turtas apima visus šiuos dalykus:

a)

ataskaitas teikiančios įstaigos turtą (žr. AE-ASS formos 010 eilutės nurodymus), kuris pateikiamas balansine verte;

b)

išleistus nuosavus skolos vertybinius popierius (išskyrus padengtas obligacijas ar pakeitimo vertybiniais popieriais priemones) (žr. AE-COL formos 240 eilutės nurodymus), kurie pateikiami tikrąja verte.

Šios sumos paskirstomos likutinių terminų intervalams, nurodytiems skiltyse, pagal suvaržymo šaltinio likutinį terminą (suderintas įsipareigojimas, neapibrėžtasis įsipareigojimas arba vertybinių popierių skolinimo sandoris).

020

Gautos pakartotinai panaudotos užtikrinimo priemonės (gavimo dalis)

Žr. AE-COL formos 130 eilutės nurodymus ir AE-SOU formos 040 skilties nurodymus.

Sumos pateikiamos tikrąja verte ir paskirstomos likutinių terminų intervalams, nurodytiems skiltyse, pagal sandorio, dėl kurio subjektas gavo užtikrinimo priemonę, kuri pakartotinai naudojama (gavimo dalis), likutinį terminą.

030

Gautos pakartotinai panaudotos užtikrinimo priemonės (pakartotinio panaudojimo dalis)

Žr. AE-COL formos 130 eilutės nurodymus ir AE-SOU formos 040 skilties nurodymus.

Sumos pateikiamos tikrąja verte ir paskirstomos likutinių terminų intervalams, nurodytiems skiltyse, pagal suvaržymo šaltinio likutinį terminą (pakartotinio panaudojimo dalis): suderintas įsipareigojimas, neapibrėžtasis įsipareigojimas arba vertybinių popierių skolinimo sandoris.

3.2.2.   Nurodymai dėl konkrečių skilčių

Skiltys

Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai

010

Terminas nenustatytas

Pagal pareikalavimą, konkretus terminas nenustatytas.

020

Vienos nakties

Mokėjimo terminas yra 1 diena arba trumpesnis.

030

> 1 diena <= 1 sav.

Mokėjimo terminas ilgesnis nei 1 diena ir ne ilgesnis nei 1 savaitė.

040

> 1 sav. <= 2 sav.

Mokėjimo terminas ilgesnis nei 1 savaitė ir ne ilgesnis nei 2 savaitės.

050

> 2 sav. <= 1 mėn.

Mokėjimo terminas ilgesnis nei 2 savaitės ir ne ilgesnis nei 1 mėnuo.

060

> 1 mėn. <= 3 mėn.

Mokėjimo terminas ilgesnis nei 1 mėnuo ir ne ilgesnis nei 3 mėnesiai.

070

> 3 mėn. <= 6 mėn.

Mokėjimo terminas ilgesnis nei 3 mėnesiai ir ne ilgesnis nei 6 mėnesiai.

080

> 6 mėn. <= 1 m.

Mokėjimo terminas ilgesnis nei 6 mėnesiai ir ne ilgesnis nei 1 metai.

090

> 1 m. <= 2 m.

Mokėjimo terminas ilgesnis nei 1 metai ir ne ilgesnis nei 2 metai.

100

> 2 m. <= 3 m.

Mokėjimo terminas ilgesnis nei 2 metai ir ne ilgesnis nei 3 metai.

110

> 3 m. <= 5 m.

Mokėjimo terminas ilgesnis nei 3 metai ir ne ilgesnis nei 5 metai.

120

5 m. <= 10 m.

Mokėjimo terminas ilgesnis nei 5 metai ir ne ilgesnis nei 10 metų.

130

> 10 m.

Mokėjimo terminas ilgesnis nei 10 metų.

4.   C DALIS. SĄLYGINIS SUVARŽYMAS

4.1.   Bendrosios pastabos

22.

Šioje formoje įstaigos turi apskaičiuoti turto suvaržymo lygį pagal kelis nepalankiausių sąlygų scenarijus.

23.

Sąlyginis suvaržymas reiškia, kad tais atvejais, kai ataskaitas teikiančios įstaigos susiduria su nepalankiais pokyčiais, sukeltais išorės įvykio, kurio ataskaitą teikianti įstaiga negali kontroliuoti (įskaitant kredito reitingo sumažinimą, suvaržyto turto tikrosios vertės sumažėjimą arba bendrą pasitikėjimo sumažėjimą), gali reikėti suvaržyti daugiau turto. Šiais atvejais ataskaitą teikianti įstaiga dėl jau sudarytų sandorių turės suvaržyti daugiau turto. Papildoma suvaržyto turto suma apskaičiuojama neįskaitant įstaigos apsidraudimo sandorių, kuriais siekiama apsidrausti nuo pagal minėtus nepalankiausių sąlygų scenarijus aprašytų įvykių, poveikio.

24.

Šioje formoje numatyti du scenarijai, pagal kuriuos turi būti teikiama informacija apie sąlyginį suvaržymą ir kurie išsamiau apibūdinti 4.1.1. ir 4.1.2. punktuose. Įstaiga pateikia pagrįstą įvertį, apskaičiuotą remiantis geriausia turima informacija.

a)

Suvaržyto turto tikrosios vertės sumažėjimas 30 %. Pagal šį scenarijų atsižvelgiama tik į turto pagrindinės tikrosios vertės pokytį, bet neatsižvelgiama į jokius kitus pokyčius, kurie gali turėti įtakos jo balansinei vertei, tokius kaip pelnas arba nuostoliai dėl užsienio valiutos kurso ar galimas nuvertėjimas. Ataskaitą teikianti įstaiga tuomet gali būti priversta pateikti papildomų užtikrinimo priemonių, kad išlaikytų pastovią užtikrinimo priemonių vertę.

b)

Kiekvienos valiutos, kuria įstaiga turi bendrų įsipareigojimų, ir tie įsipareigojimai sudaro arba viršija 5 % visų įstaigos įsipareigojimų, nuvertėjimas 10 %.

25.

Pagal šiuos scenarijus informacija pateikiama atskirai, taip pat informacija apie reikšmingos valiutos nuvertėjimą pateikiama atskirai nuo informacijos apie kitų reikšmingų valiutų nuvertėjimą. Taigi įstaigos neturi atsižvelgti į koreliacijas tarp scenarijų.

4.1.1.   A scenarijus. Suvaržyto turto vertės sumažėjimas 30 %

26.

Daroma prielaida, kad viso suvaržyto turto vertė sumažėja 30 %. Vertinant dėl tokio sumažėjimo atsirandantį papildomų užtikrinimo priemonių poreikį, atsižvelgiama į esamą užtikrinimo priemonių perviršį, kad būtų palaikomas tik minimalus užtikrinimo lygis. Vertinant papildomų užtikrinimo priemonių poreikį taip pat atsižvelgiama į sutarčių ir susitarimų, kuriems daromas poveikis, reikalavimus, įskaitant ribines vertes, kurias viršijus pradedami taikyti reikalavimai.

27.

Įtraukiamos tik tos sutartys ir susitarimai, pagal kuriuos nustatytas teisinis įpareigojimas pateikti papildomų užtikrinimo priemonių. Tai yra padengtų obligacijų emisijos, kai egzistuoja teisinis reikalavimas išlaikyti minimalų užtikrinimo priemonių perviršio lygį, tačiau nėra reikalavimo išlaikyti esamus padengtos obligacijos reitingus.

4.1.2.   B scenarijus. Reikšmingų valiutų nuvertėjimas 10 %

28.

Valiuta laikoma reikšminga, jeigu ta valiuta ataskaitą teikianti įstaiga turi bendrų įsipareigojimų, kurie sudaro arba viršija 5 % visų įstaigos įsipareigojimų.

29.

Apskaičiuojant 10 % nuvertėjimą atsižvelgiama tiek į turto, tiek į įsipareigojimų pokyčius, t. y. dėmesys sutelkiamas į turto ir įsipareigojimų neatitikimus. Pavyzdžiui, atpirkimo sandoris JAV doleriais, paremtas turtu JAV doleriais, nelemia papildomo suvaržymo, o atpirkimo sandoris JAV doleriais, paremtas turtu eurais, lemia papildomą suvaržymą.

30.

Į šį skaičiavimą įtraukiami visi sandoriai, kuriuose naudojamos kelios valiutos.

4.2.   Forma: AE-CONT. Sąlyginis suvaržymas

4.2.1.   Nurodymai dėl konkrečių eilučių

31.

Žr. nurodymus dėl konkrečių AE-SOU formos skilčių 1.5.1 punkte. AE-CONT formos skilčių turinys nesiskiria nuo AE-SOU formos.

4.2.2.   Nurodymai dėl konkrečių skilčių

Skiltys

Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai

010

Suderinti įsipareigojimai, neapibrėžtieji įsipareigojimai arba paskolinti vertybiniai popieriai

Nurodymai ir duomenys tokie patys kaip AE-SOU formos 010 skilties atveju.

Suderintų finansinių įsipareigojimų, neapibrėžtųjų įsipareigojimų (gautų kreditavimo įsipareigojimų ir gautų finansinių garantijų) ir paskolintų vertybinių popierių su nepinigine užtikrinimo priemone suma, jeigu dėl šių sandorių tos įstaigos turtas yra suvaržytas.

Kiekvienoje formos eilutėje finansiniai įsipareigojimai pateikiami balansine verte, neapibrėžtieji įsipareigojimai – nominaliąja verte, o paskolinti vertybiniai popieriai su nepinigine užtikrinimo priemone – tikrąja verte.

020

A.   Papildoma suvaržyto turto suma

Papildoma turto, kuris būtų suvaržytas dėl teisinės, reguliavimo ar sutarčių nuostatos, kuri gali būti pradėta taikyti, jei pasitvirtintų A scenarijus, suma.

Vadovaujantis šio priedo A dalyje pateiktais nurodymais, šios sumos nurodomos balansine verte, jei suma susijusi su ataskaitą teikiančios įstaigos turtu, arba tikrąja verte, jei ji susijusi su gauta užtikrinimo priemone. Sumos, viršijančios įstaigos nesuvaržyto turto ir užtikrinimo priemonių sumas, pateikiamos tikrąja verte.

030

B.   Papildoma suvaržyto turto suma. 1 reikšminga valiuta

Papildoma turto, kuris būtų suvaržytas dėl teisinės, reguliavimo ar sutarčių nuostatos, kuri gali būti pradėta taikyti, jei nuvertėtų 1 reikšminga valiuta pagal B scenarijų, suma.

Žr. taisykles dėl sumų rūšių 020 eilutėje.

040

B.   Papildoma suvaržyto turto suma. 2 reikšminga valiuta

Papildoma turto, kuris būtų suvaržytas dėl teisinės, reguliavimo ar sutarčių nuostatos, kuri gali būti pradėta taikyti, jei nuvertėtų 2 reikšminga valiuta pagal B scenarijų, suma.

Žr. taisykles dėl sumų rūšių 020 eilutėje.

5.   D DALIS. PADENGTOS OBLIGACIJOS

5.1.   Bendrosios pastabos

32.

Šioje formoje pateikiama informacija apie visas KIPVPS reikalavimus atitinkančias padengtas obligacijas, kurias išleido ataskaitą teikianti įstaiga. KIPVPS reikalavimus atitinkančios padengtos obligacijos yra obligacijos, nurodytos Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje. Tai yra ataskaitą teikiančios įstaigos išleistos padengtos obligacijos, jeigu dėl tų padengtų obligacijų ataskaitą teikiančiai įstaigai pagal teisės aktus taikoma speciali viešoji priežiūra, skirta obligacijų savininkams apsaugoti, ir jeigu reikalaujama, kad sumos, gaunamos išleidus tas obligacijas, pagal teisės aktus būtų investuojamos į turtą, kuris per visą obligacijų galiojimo laikotarpį galėtų padengti su obligacijomis susijusius reikalavimus ir kuris, emitentui negalint jų išpirkti, būtų pirmiausia naudojamas pagrindinei sumai bei susikaupusioms palūkanoms apmokėti.

33.

Informacija apie padengtas obligacijas, išleistas ataskaitą teikiančios įstaigos arba jos vardu, kurios nėra KIPVPS reikalavimus atitinkančios padengtos obligacijos, AE-CB formose neteikiama.

34.

Teikiant informaciją remiamasi teisės aktų nustatyta padengtų obligacijų tvarka, t. y. teisine sistema, taikoma padengtų obligacijų programai.

5.2.   Forma: AE-CB. Padengtų obligacijų išleidimas

5.2.1.   Nurodymai dėl z ašies

z ašis

Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai

010

Užtikrinamojo turto grupės identifikatorius (atviras)

Užtikrinamojo turto grupės identifikatorių sudaro užtikrinamojo turto grupės emitento pavadinimas ar vienareikšmė jo santrumpa ir užtikrinamojo turto grupės, kuriai atskirai yra taikomos atitinkamos padengtų obligacijų apsaugos priemonės, pavadinimas.

5.2.2.   Nurodymai dėl konkrečių eilučių

Eilutės

Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai

010

Nominalioji vertė

Nominalioji vertė yra pagrindinės sumos mokėjimo reikalavimų suma, nustatyta pagal atitinkamas teisės aktų nustatytos padengtų obligacijų tvarkos taisykles, taikomas pakankamo padengimo lygiui nustatyti.

020

Dabartinė vertė (apsikeitimo sandoris)/Rinkos vertė

Dabartinė vertė (apsikeitimo sandoris) yra pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimų suma, diskontuota naudojant užsienio valiutų keitimui būdingą su rizika nesusietą pelningumo kreivę, nustatyta pagal atitinkamas teisės aktų nustatytos padengtų obligacijų tvarkos taisykles, taikomas pakankamo padengimo lygiui nustatyti.

080 ir 210 skiltyse, susijusiose su užtikrinamojo turto grupės išvestinių finansinių priemonių pozicijomis, nurodytina suma yra rinkos vertė.

030

Konkretaus turto vertė

Konkretaus turto vertė yra užtikrinamojo turto grupės turto ekonominė vertė, kuri gali būti apibūdinta kaip tikroji vertė pagal 13-ąjį TFAS, rinkos vertė, nustatoma iš įvykdytų sandorių likvidžiose rinkose, arba dabartinė vertė, kurią nustatant turto būsimi pinigų srautai diskontuojami pagal konkrečiam turtui būdingą palūkanų normų kreivę.

040

Balansinė vertė

Padengtos obligacijos įsipareigojimo arba užtikrinamojo turto grupės turto balansinė vertė yra padengtos obligacijos emitento nustatyta balansinė vertė.

5.2.3.   Nurodymai dėl konkrečių skilčių

Skiltys

Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai

010

Ar laikomasi KPR 129 straipsnio? [TAIP/NE]

Įstaigos nurodo, ar užtikrinamojo turto grupė atitinka KPR 129 straipsnio reikalavimus, kad jai būtų galima taikyti lengvatinį vertinimą, nustatytą to reglamento 129 straipsnio 4 ir 5 dalyse.

012

Jeigu TAIP, nurodyti užtikrinamojo turto grupės pirminio turto klasę

Jei užtikrinamojo turto grupei galima taikyti KPR 129 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytą lengvatinį vertinimą (011 skiltyje pateiktas atsakymas TAIP), šiame langelyje nurodoma užtikrinamojo turto grupės pirminio turto klasė. Šiuo tikslu naudojama to reglamento 129 straipsnio 1 dalyje pateikta klasifikacija ir atitinkamai nurodomi „a“, „b“, „c“, „d“, „e“, „f“ ir „g“ kodai. „h“ kodas taikomas, kai užtikrinamojo turto grupės pirminio turto klasė nepriklauso nė vienai iš pirmiau nurodytų kategorijų.

020–140

Padengtų obligacijų įsipareigojimai

Padengtų obligacijų įsipareigojimai yra įsipareigojimai, kuriuos emitentas įgijo išleisdamas padengtas obligacijas ir kurie apima visas pozicijas, kaip apibrėžta pagal atitinkamą teisės aktų nustatytą padengtų obligacijų tvarką, kurioms taikomos atitinkamos padengtų obligacijų apsaugos priemonės (pavyzdžiui, tai gali būti apyvartoje esantys vertybiniai popieriai, taip pat padengtos obligacijos emitento sandorio šalių išvestinių finansinių priemonių pozicijos, kurių rinkos vertė padengtos obligacijos emitento požiūriu yra neigiama, priskirtos užtikrinamojo turto grupei ir vertinamos kaip padengtų obligacijų įsipareigojimai pagal atitinkamą teisės aktų nustatytą padengtų obligacijų tvarką).

020

Ataskaitinė data

Padengtų obligacijų įsipareigojimų, išskyrus užtikrinamojo turto grupės išvestinių finansinių priemonių pozicijas, sumos pagal skirtingus ateities datų intervalus.

030

+ 6 mėnesiai

Data „+ 6 mėnesiai“ yra momentas praėjus 6 mėnesiams nuo ataskaitinės datos. Sumos pateikiamos darant prielaidą, kad padengtų obligacijų įsipareigojimai nesikeis, palyginti su įsipareigojimais ataskaitinę datą, išskyrus amortizaciją. Jei fiksuoto mokėjimo grafiko nėra, ateities datomis neapmokėtų sumų numatomas terminas yra nustatomas nuosekliai.

040–070

Nuo + 12 mėnesių iki + 10 metų

Nurodymai tokie patys kaip „+ 6 mėnesių“ atveju (030 skiltis), atitinkamas momentas skaičiuojamas nuo ataskaitinės datos.

080

Užtikrinamojo turto grupės išvestinių finansinių priemonių pozicijos, kurių grynoji rinkos vertė yra neigiama

Užtikrinamojo turto grupės išvestinių finansinių priemonių pozicijų, kurių grynoji rinkos vertė padengtų obligacijų emitento požiūriu yra neigiama, grynoji neigiama rinkos vertė. Užtikrinamojo turto grupės išvestinių finansinių priemonių pozicijos yra tokios grynosios išvestinių finansinių priemonių pozicijos, kurios pagal atitinkamą teisės aktų nustatytą padengtų obligacijų tvarką buvo įtrauktos į užtikrinamojo turto grupę ir kurioms taikomos atitinkamos padengtų obligacijų apsaugos priemonės, jei tokios išvestinių finansinių priemonių pozicijos, kurių rinkos vertė yra neigiama, turi būti padengtos reikalavimus atitinkančiu užtikrinamojo turto grupės turtu.

Būtina pateikti tik ataskaitinės datos grynąją neigiamą rinkos vertę.

090–140

Padengtos obligacijos išorinis kredito reitingas

Reikia pateikti informaciją apie atitinkamos padengtos obligacijos išorinius kredito reitingus ataskaitinę datą.

090

1 kredito reitingų agentūra

Jeigu ataskaitinę datą egzistuoja bent vienos kredito reitingų agentūros suteiktas kredito reitingas, čia nurodomas vienos iš šių kredito reitingų agentūrų pavadinimas. Jeigu ataskaitinę datą egzistuoja daugiau nei trijų kredito reitingų agentūrų suteikti kredito reitingai, pasirenkamos trys kredito reitingų agentūros, kurioms teikiama informacija, remiantis jų svarba rinkoje.

100

1 kredito reitingas

Kredito reitingų agentūros, apie kurią informacija pateikta 090 skiltyje, suteiktas padengtos obligacijos kredito reitingas ataskaitinę datą. Jei ta pati kredito reitingų agentūra suteikė ir ilgalaikį, ir trumpalaikį kredito reitingus, pateikiamas ilgalaikis kredito reitingas. Nurodomas kredito reitingas apima visus modifikatorius.

110, 130

2 kredito reitingų agentūra ir 3 kredito reitingų agentūra

Kaip ir 1 kredito reitingų agentūros atveju (090 skiltis), informacija apie kitas kredito reitingų agentūras, kurios yra suteikusios padengtos obligacijos kredito reitingus ataskaitinę datą.

120, 140

2 kredito reitingas ir 3 kredito reitingas

Kaip ir 1 kredito reitingo atveju (100 skiltis), informacija apie kitus padengtos obligacijos kredito reitingus, kuriuos ataskaitinę datą yra suteikusios 2 ir 3 kredito reitingų agentūros.

150–250

Užtikrinamojo turto grupė

Užtikrinamojo turto grupę sudaro visos pozicijos, įskaitant užtikrinamojo turto grupės išvestinių finansinių priemonių pozicijas, kurių grynoji rinkos vertė padengtos obligacijos emitento požiūriu yra teigiama, kurioms taikomos atitinkamos padengtų obligacijų apsaugos priemonės.

150

Ataskaitinė data

Užtikrinamojo turto grupėje esančio turto sumos, išskyrus užtikrinamojo turto grupės išvestinių finansinių priemonių pozicijas. Ši suma apima minimalaus užtikrinimo priemonių perviršio reikalavimus ir bet kokį papildomą užtikrinimo priemonių perviršį, kuris viršija minimalią sumą, jeigu taikomos atitinkamos padengtų obligacijų apsaugos priemonės.

160

+ 6 mėnesiai

Ataskaitinė data „+ 6 mėnesiai“ yra momentas praėjus 6 mėnesiams nuo ataskaitinės datos. Sumos pateikiamos darant prielaidą, kad užtikrinamojo turto grupė nesikeis, palyginti su ataskaitine data, išskyrus amortizaciją. Jei fiksuoto mokėjimo grafiko nėra, ateities datomis neapmokėtų sumų numatomas terminas yra nustatomas nuosekliai.

170–200

Nuo + 12 mėnesių iki + 10 metų

Nurodymai tokie patys kaip „+ 6 mėnesių“ atveju (160 skiltis), atitinkamas momentas skaičiuojamas nuo ataskaitinės datos.

210

Užtikrinamojo turto grupės išvestinių finansinių priemonių pozicijos, kurių grynoji rinkos vertė yra teigiama

Užtikrinamojo turto grupės išvestinių finansinių priemonių pozicijų, kurių grynoji rinkos vertė padengtų obligacijų emitento požiūriu yra teigiama, grynoji teigiama rinkos vertė. Užtikrinamojo turto grupės išvestinių finansinių priemonių pozicijos yra tokios grynosios išvestinių finansinių priemonių pozicijos, kurios pagal atitinkamą teisės aktų nustatytą padengtų obligacijų tvarką buvo įtrauktos į užtikrinamojo turto grupę ir kurioms taikomos atitinkamos padengtų obligacijų apsaugos priemonės, jei tokios išvestinių finansinių priemonių pozicijos, kurių rinkos vertė yra teigiama, nesudarytų nemokaus padengtos obligacijos emitento turto.

Būtina pateikti tik ataskaitinės datos grynąją teigiamą rinkos vertę.

220–250

Užtikrinamojo turto grupės sumos, viršijančios minimalaus padengimo reikalavimus

Užtikrinamojo turto grupės, įskaitant užtikrinamojo turto grupės išvestinių finansinių priemonių pozicijas, kurių grynoji rinkos vertė yra teigiama, sumos, viršijančios minimalaus padengimo (užtikrinimo priemonių perviršio) reikalavimus.

220

Pagal atitinkamą teisės aktų nustatytą padengtų obligacijų tvarką

Užtikrinimo priemonių perviršio sumos, palyginti su minimaliu padengimo lygiu, kurio reikalaujama pagal atitinkamą teisės aktų nustatytą padengtų obligacijų tvarką.

230–250

Pagal kredito reitingų agentūrų metodiką, kuria siekiama išlaikyti dabartinį padengtos obligacijos išorinį kredito reitingą

Užtikrinimo priemonių perviršio sumos, palyginti su minimaliu lygiu, kurio, vadovaujantis padengtos obligacijos emitentui prieinama informacija apie atitinkamą kredito reitingų agentūros metodiką, būtų reikalaujama siekiant palaikyti esamą atitinkamos kredito reitingų agentūros suteiktą kredito reitingą.

230

1 kredito reitingų agentūra

Užtikrinimo priemonių perviršio sumos, palyginti su minimaliu lygiu, kurio, vadovaujantis padengtos obligacijos emitentui prieinama informacija apie 1 kredito reitingų agentūros (090 skiltis) metodiką, būtų reikalaujama siekiant palaikyti 1 kredito reitingą (100 skiltis).

240–250

2 kredito reitingų agentūra ir 3 kredito reitingų agentūra

1 kredito reitingų agentūrai (230 skiltis) taikomi nurodymai taip pat taikomi 2 kredito reitingų agentūrai (110 skiltis) ir 3 kredito reitingų agentūrai (130 skiltis).

6.   E DALIS. IŠSAMESNI DUOMENYS

6.1.   Bendrosios pastabos

35.

E dalies struktūra tokia pati kaip suvaržymo apžvalgos formų A dalyje; ataskaitą teikiančios įstaigos turto suvaržymui ir gautoms užtikrinimo priemonėms numatytos dvi skirtingos formos: atitinkamai AE-ADV1 ir AE-ADV2. Taigi suderinti įsipareigojimai atitinka įsipareigojimus, kurių vykdymas užtikrinamas suvaržytu turtu, ir „vienas su vienu“ ryšys nereikalingas.

6.2.   Forma: AE-ADV1. Ataskaitą teikiančios įstaigos turtui skirta išsamesnė forma

6.2.1.   Nurodymai dėl konkrečių eilučių

Eilutės

Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai

010–020

Centrinio banko finansavimas (visų rūšių, įskaitant atpirkimo sandorius)

Ataskaitą teikiančios įstaigos visų rūšių įsipareigojimai, kurių sandorio šalis yra centrinis bankas.

Centriniams bankams iš anksto pateiktas turtas nelaikomas suvaržytu, išskyrus atvejus, kai centrinis bankas neleidžia atsiimti jokio pateikto turto be išankstinio sutikimo. Nepanaudotų finansinių garantijų atveju nepanaudota dalis, t. y. minimalią centrinio banko reikalaujamą sumą viršijanti suma, proporcingai paskirstoma centriniam bankui pateiktam turtui.

030–040

Išvestinės finansinės priemonės, kuriomis prekiaujama biržoje

Ataskaitą teikiančios įstaigos užtikrintų išvestinių finansinių priemonių, kurios yra finansiniai įsipareigojimai, jeigu tos išvestinės finansinės priemonės yra įtrauktos į pripažintos ar paskirtos biržos prekybos sąrašus arba jomis prekiaujama toje biržoje ir jeigu dėl jų tos įstaigos turtas yra suvaržytas, balansinė vertė.

050–060

Ne biržos išvestinės finansinės priemonės

Ataskaitą teikiančios įstaigos užtikrintų išvestinių finansinių priemonių, kurios yra finansiniai įsipareigojimai, jeigu tomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis prekiaujama ne biržoje ir jeigu dėl jų tos įstaigos turtas yra suvaržytas, balansinė vertė. (Tie patys nurodymai AE-SOU formos 030 eilutėje)

070–080

Atpirkimo sandoriai

Ataskaitą teikiančios įstaigos atpirkimo sandorių, kurių sandorio šalis yra ne centrinis bankas, balansinė vertė, jeigu dėl šių sandorių tos įstaigos turtas yra suvaržytas. Trišaliams atpirkimo sandoriams turėtų būti taikoma tokia pati tvarka kaip atpirkimo sandoriams, jeigu dėl šių sandorių ataskaitą teikiančios įstaigos turtas yra suvaržytas.

090–100

Užtikrinti indėliai, išskyrus atpirkimo sandorius

Ataskaitą teikiančios įstaigos užtikrintų indėlių, išskyrus atpirkimo sandorius, kurių sandorio šalis yra ne centrinis bankas, balansinė vertė, jeigu dėl šių indėlių tos įstaigos turtas yra suvaržytas.

110–120

Išleistos padengtos obligacijos

Žr. nurodymus AE-SOU formos 100 eilutėje.

130–140

Išleistos pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės

Žr. nurodymus AE-SOU formos 110 eilutėje.

150–160

Išleisti skolos vertybiniai popieriai, išskyrus padengtas obligacijas ir turtu užtikrintus vertybinius popierius

Ataskaitą teikiančios įstaigos išleistų skolos vertybinių popierių, išskyrus padengtas obligacijas ir pakeitimo vertybiniais popieriais priemones, balansinė vertė, jeigu dėl šių išleistų vertybinių popierių tos įstaigos turtas yra suvaržytas.

Jeigu ataskaitą teikianti įstaiga nuo emisijos datos arba vėliau dėl atpirkimo išlaikė tam tikrus išleistus skolos vertybinius popierius, šie išlaikyti vertybiniai popieriai neturėtų būti priskiriami prie šio punkto. Be to, jiems priskirtos užtikrinimo priemonės šioje formoje turėtų būti klasifikuojamos kaip nesuvaržytos.

170–180

Kiti suvaržymo šaltiniai

Žr. nurodymus AE-SOU formos 120 eilutėje.

190

Iš viso suvaržyto turto

Ataskaitą teikiančios įstaigos turimo kiekvienos rūšies turto, nurodyto AE-ADV1 formos eilutėse, kuris yra suvaržytas, balansinė vertė.

200

iš jo: atitinka centrinio banko reikalavimus

Ataskaitą teikiančios įstaigos turimo kiekvienos rūšies turto, nurodyto AE-ADV1 formos eilutėse, kuris yra suvaržytas ir kurį galima naudoti operacijoms su tais centriniais bankais, kurių paslaugomis ataskaitą teikianti įstaiga gali naudotis, balansinė vertė. Ataskaitas teikiančios įstaigos, kurios negali tiksliai nustatyti, ar turtas atitinka centrinio banko reikalavimus, pavyzdžiui, priklausančios jurisdikcijoms, kuriose centrinio banko atpirkimo sandorių reikalavimus atitinkantis turtas nėra aiškiai apibrėžtas arba kuriose nėra galimybės patekti į nuolat veikiančią centrinių bankų atpirkimo sandorių rinką, gali neteikti informacijos apie atitinkamą to turto sumą, t. y. gali nepildyti atitinkamo formos langelio.

210

Iš viso nesuvaržyto turto

Ataskaitą teikiančios įstaigos turimo kiekvienos rūšies turto, nurodyto AE-ADV1 formos eilutėse, kuris yra nesuvaržytas, balansinė vertė. Balansinė vertė yra suma, nurodoma balanse turto dalyje.

220

iš jo: atitinka centrinio banko reikalavimus

Ataskaitą teikiančios įstaigos turimo kiekvienos rūšies turto, nurodyto AE-ADV1 formos eilutėse, kuris yra nesuvaržytas ir kurį galima naudoti operacijoms su tais centriniais bankais, kurių paslaugomis ataskaitą teikianti įstaiga gali naudotis, balansinė vertė. Ataskaitas teikiančios įstaigos, kurios negali tiksliai nustatyti, ar turtas atitinka centrinio banko reikalavimus, pavyzdžiui, priklausančios jurisdikcijoms, kuriose centrinio banko atpirkimo sandorių reikalavimus atitinkantis turtas nėra aiškiai apibrėžtas arba kuriose nėra galimybės patekti į nuolat veikiančią centrinių bankų atpirkimo sandorių rinką, gali neteikti informacijos apie atitinkamą to turto sumą, t. y. gali nepildyti atitinkamo formos langelio.

230

Suvaržytas + nesuvaržytas turtas

Ataskaitą teikiančios įstaigos turimo kiekvienos rūšies turto, nurodyto AE-ADV1 formos eilutėse, balansinė vertė.

6.2.2.   Nurodymai dėl konkrečių skilčių

Skiltys

Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai

010

Paskolos pagal pareikalavimą

Žr. AE-ASS formos 020 eilutės nurodymus.

020

Nuosavybės priemonės

Žr. AE-ASS formos 030 eilutės nurodymus.

030

Iš viso

Žr. AE-ASS formos 040 eilutės nurodymus.

040

iš jų: padengtos obligacijos

Žr. AE-ASS formos 050 eilutės nurodymus.

050

iš jų: išleistos kitų grupės subjektų

Padengtos obligacijos, kaip aprašyta AE-ASS formos 050 eilutės nurodymuose, kurias išleido bet kuris subjektas, įtrauktas į rizikos ribojimu pagrįstą konsolidavimą.

060

iš jų: pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės

Žr. AE-ASS formos 060 eilutės nurodymus.

070

iš jų: išleistos kitų grupės subjektų

Pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės, kaip aprašyta AE-ASS formos 060 eilutės nurodymuose, kurias išleido bet kuris subjektas, įtrauktas į rizikos ribojimu pagrįstą konsolidavimą.

080

iš jų: išleisti valdžios sektoriaus institucijų

Žr. AE-ASS formos 070 eilutės nurodymus.

090

iš jų: išleisti finansų bendrovių

Žr. AE-ASS formos 080 eilutės nurodymus.

100

iš jų: išleisti ne finansų bendrovių

Žr. AE-ASS formos 090 eilutės nurodymus.

110

Centriniai bankai ir valdžios sektoriaus institucijos

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai, išskyrus paskolas pagal pareikalavimą, centriniam bankui ar valdžios sektoriaus institucijai.

120

Finansų bendrovės

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai, išskyrus paskolas pagal pareikalavimą, finansų bendrovėms.

130

Ne finansų bendrovės

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai, išskyrus paskolas pagal pareikalavimą, ne finansų bendrovėms.

140

iš jų: hipotekos paskolos

Hipoteka garantuotos paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai, išskyrus paskolas pagal pareikalavimą, suteikti ne finansų bendrovėms.

150

Namų ūkiai

Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai, išskyrus paskolas pagal pareikalavimą, suteikti namų ūkiams.

160

iš jų: hipotekos paskolos

Hipoteka garantuotos paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai, išskyrus paskolas pagal pareikalavimą, suteikti namų ūkiams.

170

Kitas turtas

Žr. AE-ASS formos 120 eilutės nurodymus.

180

Iš viso

Žr. AE-ASS formos 010 eilutės nurodymus.

6.3.   Forma: AE-ADV2. Ataskaitą teikiančios įstaigos gautoms užtikrinimo priemonėms skirta išsamesnė forma

6.3.1.   Nurodymai dėl konkrečių eilučių

36.

Žr. 6.2.1 punktą, nes abiejų formų nurodymai vienodi.

6.3.2.   Nurodymai dėl konkrečių skilčių

Skiltys

Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai

010

Paskolos pagal pareikalavimą

Žr. AE-COL formos 140 eilutės nurodymus.

020

Nuosavybės priemonės

Žr. AE-COL formos 150 eilutės nurodymus.

030

Iš viso

Žr. AE-COL formos 160 eilutės nurodymus.

040

iš jų: padengtos obligacijos

Žr. nurodymus AE-COL formos 170 eilutėje.

050

iš jų: išleistos kitų grupės subjektų

Ataskaitą teikiančios įstaigos gautos užtikrinimo priemonės, kurios yra padengtos obligacijos, išleistos bet kurio subjekto, įtraukto į rizikos ribojimu pagrįstą konsolidavimą.

060

iš jų: pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės

Žr. AE-COL formos 180 eilutės nurodymus.

070

iš jų: išleistos kitų grupės subjektų

Ataskaitą teikiančios įstaigos gautos užtikrinimo priemonės, kurios yra pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės, išleistos bet kurio subjekto, įtraukto į rizikos ribojimu pagrįstą konsolidavimą.

080

iš jų: išleisti valdžios sektoriaus institucijų

Žr. AE-COL formos 190 eilutės nurodymus.

090

iš jų: išleisti finansų bendrovių

Žr. AE-COL formos 200 eilutės nurodymus.

100

iš jų: išleisti ne finansų bendrovių

Žr. AE-COL formos 210 eilutės nurodymus.

110

Centriniai bankai ir valdžios sektoriaus institucijos.

Ataskaitą teikiančios įstaigos gautos užtikrinimo priemonės, kurios yra paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai, išskyrus paskolas pagal pareikalavimą, centriniam bankui ar valdžios sektoriaus institucijai.

120

Finansų bendrovės

Ataskaitą teikiančios įstaigos gautos užtikrinimo priemonės, kurios yra paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai, išskyrus paskolas pagal pareikalavimą, finansų bendrovėms.

130

Ne finansų bendrovės

Ataskaitą teikiančios įstaigos gautos užtikrinimo priemonės, kurios yra paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai, išskyrus paskolas pagal pareikalavimą, ne finansų bendrovėms.

140

iš jų: hipotekos paskolos

Ataskaitą teikiančios įstaigos gautos užtikrinimo priemonės, kurios yra hipoteka garantuotos paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai, išskyrus paskolas pagal pareikalavimą, suteikti ne finansų bendrovėms.

150

Namų ūkiai

Ataskaitą teikiančios įstaigos gautos užtikrinimo priemonės, kurios yra paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai, išskyrus paskolas pagal pareikalavimą, suteikti namų ūkiams.

160

iš jų: hipotekos paskolos

Ataskaitą teikiančios įstaigos gautos užtikrinimo priemonės, kurios yra hipoteka garantuotos paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai, išskyrus paskolas pagal pareikalavimą, suteikti namų ūkiams.

170

Kitas turtas

Žr. AE-COL formos 230 eilutės nurodymus.

180

Išleisti nuosavi skolos vertybiniai popieriai, išskyrus nuosavas padengtas obligacijas arba turtu užtikrintus vertybinius popierius

Žr. AE-COL formos 240 eilutės nurodymus.

190

Iš viso

Žr. AE-COL formos 130 ir 140 eilučių nurodymus.“

(1)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

Top