18.8.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 272/14

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu. Strategija yra orientuota į tas svarbias sritis, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

remdamasi Komisijos pasiūlymais, 2015 m. liepos 14 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos bendrų gairių, o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3). Abejos gairės kartu sudaro integruotas gaires, ir į jas valstybių narių buvo paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2014 m. liepos 8 d. Taryba priėmė rekomendaciją (4) dėl 2014 m. Suomijos nacionalinės reformų programos ir pateikė nuomonę dėl atnaujintos 2014 m. Suomijos stabilumo programos. 2014 m. lapkričio 28 d. vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 473/2013 (5) Komisija pateikė nuomonę dėl 2015 m. Suomijos biudžeto plano projekto;

(4)

2014 m. lapkričio 28 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2015 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Tą pačią dieną Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad Suomija yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(5)

2014 m. gruodžio 18 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, pagal kuriuos reikia skatinti investuoti, intensyviau vykdyti struktūrines reformas ir vykdyti atsakingą augimui palankų fiskalinį konsolidavimą;

(6)

2015 m. vasario 26 d. Komisija paskelbė 2015 m. ataskaitą dėl Suomijos. Joje įvertinta Suomijos pažanga įgyvendinant 2014 m. liepos 8 d. priimtas šaliai skirtas rekomendacijas. Į šalies ataskaitą įtraukti ir nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatai. Komisijai atlikus analizę galima daryti išvadą, kad Suomijoje yra susidaręs makroekonominis disbalansas, dėl kurio reikia imtis politikos veiksmų ir kurį reikia stebėti. Visų pirma reikia stebėti su prastais eksporto rezultatais susijusią riziką, atsižvelgiant į pramonės restruktūrizavimą. Nors eksporto rinkos dalies mažėjimas ir elektronikos pramonės nuosmukis iš esmės sustojo, investuojama vis dar mažai ir potencialus augimas sumažėjo. Privačiojo sektoriaus skola stabilizavosi ir nebėra neatidėliotinas rūpestis, tačiau palyginti aukštas jos lygis verčia atidžiai stebėti padėtį;

(7)

2015 m. balandžio 2 d. Suomija pateikė 2015 m. nacionalinę reformų programą ir 2015 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų tarpusavio sąsajas, jos vertintos vienu metu;

(8)

šiuo metu Suomijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis. Kadenciją baigusios Vyriausybės pateiktoje 2015 m. stabilumo programoje, grindžiamoje prielaida, kad politika nesikeis, ir apimančioje 2014–2019 m. laikotarpį, numatyta, kad nominalus deficitas, kuris 2014 m. buvo padidintas iki 3,2 % BVP ir todėl viršijo 3 % BVP pamatinę vertę, 2015 m. toliau didės iki 3,4 % BVP, tada laipsniškai sumažės iki 3,1 % BVP 2017 m. ir dar labiau iki 2,5 % BVP 2019 m. Remiantis 2015 m. stabilumo programa, valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP prognozuojamuoju programos laikotarpiu greičiausiai didės ir 2019 m. pasieks 67,8 %. Programos laikotarpiu vidutinio laikotarpio tikslo, t. y. 0,5 % BVP struktūrinio deficito, nenumatoma pasiekti. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos šios biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. Remiantis Komisijos 2015 m. pavasario prognoze, Suomijos valdžios sektoriaus deficitas bus 3,3 % BVP 2015 m. ir 3,2 % BVP 2016 m., o skolos santykis su BVP iki 2016 m. padidės iki 64,4 % BVP. 2015 m. gegužės 13 d. pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį Komisija paskelbė ataskaitą, kurioje padarė išvadą, kad deficito ir skolos kriterijai nelaikomi įvykdytais. Tačiau naujoji Vyriausybė gegužės 27 d. paskelbė savo strateginę programą, įskaitant planuojamas konsolidavimo priemones. Remiantis Komisijos atliktu įvertinimu, šios priemonės, jei jos bus visiškai įgyvendintos, turėtų sumažinti nominalųjį deficitą iki gerokai mažiau kaip 3 % BVP 2016 m. Po 2014 m. pablogėjimo 2015 m. užfiksuotas dar vienas nukrypimas nuo reikiamų struktūrinių veiksmų pagal prevencinę dalį. Tikimasi, kad išlaidų kriterijus 2015 m. iš esmės bus įvykdytas. Taigi, gali kilti rizika, kad per 2014–2015 m. bus smarkiai nukrypta nuo vidutinio laikotarpio tikslui pasiekti reikiamo koregavimo; tai turės būti dar kartą įvertinta atliekant ex post vertinimą. Atsižvelgiant į priemones, kurias paskelbė naujoji Vyriausybė, esama rizikos, kad 2016 m. bus tam tikrų nukrypimų. Todėl reikės papildomų priemonių, kad būtų atlikti reikiami struktūriniai koregavimai. Remdamasi savo atliktu stabilumo programos įvertinimu ir atsižvelgdama į Komisijos 2015 m. pavasario prognozę, taip pat gegužės 27 d. pateiktų naujosios Vyriausybės konsolidavimo priemonių įvertinimą, Taryba mano, kad esama rizikos, jog Suomija nesilaikys Stabilumo ir augimo pakto nuostatų. Nors Suomija padarė tam tikrą pažangą įgyvendindama administracines reformas, šalies viešojo sektoriaus veiksmingumą būtų galima padidinti labiau, visų pirma tose srityse, kuriose dėl senėjimo ateityje augs išlaidos.

2014 m. rudenį socialiniai partneriai pasiekė susitarimą dėl pensijų reformos turinio, tačiau susitarimas dar turi būti priimtas. Atsižvelgiant į fiskalinio tvarumo atotrūkį ir planuojamą teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus ilginimą, būtina didinti vyresnio amžiaus darbuotojų dalyvavimą darbo rinkoje. Ankstyvą pasitraukimą iš darbo rinkos dažniausiai lemia neįgalumas arba padidintos bedarbio išmokos vyresnio amžiaus darbuotojams. 2014 m. gruodžio mėn. Vyriausybė pristatė parlamentui socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų reformos įstatymo projektą, tačiau iki parlamento rinkimų 2015 m. balandžio mėn. nesurastas tinkamas sprendimas, galintis užtikrinti pusiausvyrą tarp didelių savivaldybių koalicijų administracinio modelio ir konstitucija užtikrinto pavienių savivaldybių savarankiškumo, todėl įstatymo projekto priimti nepavyko. Suomijos savivaldybės yra santykinai mažos, tačiau, palyginti su kitų Europos šalių savivaldybėmis, vykdo gana plataus masto užduotis. Savivaldybių organizacinės struktūros reforma šiek tiek vėluodama vyksta, o savivaldybės atlieka susijungimo privalumų tyrimus. Remiantis 2015 m. nacionaline reformų programa, iki 2016 m. pabaigos parlamentui gali būti pateiktas naujas pasiūlymas dėl teisės akto;

(9)

atsižvelgiant į senėjančią visuomenę ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimą, svarbu užtikrinti, kad darbo rinkai būtų prieinama visa potenciali darbo jėga. Suomija šioje srityje padarė tam tikrą pažangą ir ėmėsi keleto priemonių, įskaitant geresnį darbo užmokesčio subsidijų organizavimą, didžiausią dėmesį skirdama pagyvenusiems asmenims, ir veiksmingesnę valstybinę užimtumo tarnybą. 2014 m. nedarbo lygis buvo 8,7 % ir šiuo metu auga, visų pirma jaunimo ir vyresnio amžiaus darbuotojų gretose. 2013 m. susitarime dėl darbo užmokesčio ribojimo numatytu mažesniu vienetui tenkančių darbo sąnaudų augimu palaikomas išlaidų lygio atkūrimas ir eksporto konkurencingumas;

(10)

Suomija padarė tam tikrą pažangą didindama savo pajėgumą inovatyvių produktų pasiūlos srityje. Vyriausybė vykdo visapusišką mokslinių tyrimų institutų ir mokslinių tyrimų finansavimo reformą. Švarių technologijų, biotechnologijų ir skaitmeninimo politikos programos yra perspektyvios, tačiau palyginti nedidelio masto. Nors investicijos į MTTP yra vienos didžiausių Sąjungoje, Suomijai vis dar sudėtinga šias investicijas paversti tinkamais eksportui produktais ir paslaugomis. Vyriausybė deda pastangas siekdama paprastinti paramos verslui sistemas ir didinti jų veiksmingumą, taip pat didinti finansavimą pradedančiosioms įmonėms ir skatinti šių įmonių tarptautinimą. Vis dėlto investicijos Suomijoje išlieka nedidelės, toliau susiduriama su eksporto sunkumais, o užimtumas sumažėjo. Be to, būtina stengtis didinti konkurenciją produktų ir paslaugų rinkose, visų pirma vis dar labai koncentruotame mažmeninės prekybos sektoriuje;

(11)

vykdant Europos semestrą Komisija atliko išsamią Suomijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2015 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat įvertino veiksmus, kurių Suomija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Suomijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygmens priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–4 rekomendacijose;

(12)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą ir savo nuomonę (6) visų pirma pateikė toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(13)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 2 ir 3 rekomendacijose;

(14)

vykdant Europos semestrą, Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Remdamasi šia analize, Taryba pateikė konkrečias rekomendacijas, skirtas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (7). Kaip šalis, kurios valiuta yra euro, Suomija taip pat turėtų užtikrinti, kad tos rekomendacijos būtų įgyvendintos visiškai ir laiku,

1.

Užtikrinti 2015 m. bent 0,1 % BVP fiskalinį koregavimą siekiant vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, o 2016 m. – 0,5 % BVP fiskalinį koregavimą. Tęsti veiksmus, kuriais siekiama sumažinti fiskalinio tvarumo atotrūkį ir pagerinti ekonomikos augimo sąlygas.

2.

Priimti sutartą pensijų reformą ir laipsniškai šalinti ankstyvo pasitraukimo iš darbo rinkos galimybes. Užtikrinti su savivaldos struktūra ir socialinėmis bei sveikatos priežiūros paslaugomis susijusių administracinių reformų veiksmingą modelį ir įgyvendinimą, siekiant padidinti viešųjų paslaugų teikimo produktyvumą ir išlaidų veiksmingumą, kartu užtikrinant jų kokybę.

3.

Toliau dėti pastangas gerinant jaunimo, vyresnio amžiaus darbuotojų ir ilgalaikių bedarbių įsidarbinimo galimybes, visų pirma dėmesį skiriant darbui reikalingų įgūdžių ugdymui. Skatinti darbo užmokesčio raidą atsižvelgiant į produktyvumą, visapusiškai gerbiant socialinių partnerių vaidmenį ir laikantis nacionalinės praktikos.

4.

Imtis priemonių, kad mažmeninės prekybos sektoriuje būtų sudarytos sąlygos veiksmingai konkurencijai.