3.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/17

(1)

Galiojančios antidempingo priemonės nustatytos tam tikroms importuojamoms Korėjos Respublikos ir Malaizijos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms (toliau – VVJD arba nagrinėjamasis produktas) Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1514/2002 (2) (toliau – pradinės priemonės).

(2)

Malaizijai taikomi 75 % antidempingo muitai, išskyrus bendroves „Anggerik Laksana Sdn Bhd“ ir „Pantech Steel Industries Sdn. Bhd.“, kurioms atitinkamai taikomas 59,2 % ir 49,9 % antidempingo muitas. Visoms Korėjos Respublikos bendrovėms taikomas 44 % antidempingo muitas.

(3)

Pradinių priemonių taikymas pratęstas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1001/2008 (3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (ES) Nr. 363/2010 (4) (toliau – galiojančios priemonės).

(4)

Šio tyrimo aprėpčiai nepriskiriamos iš Kinijos Liaudies Respublikos ir Tailando eksportuojamam nagrinėjamam produktui taikomos galiojančios antidempingo priemonės (5). Kinijos kilmės nagrinėjamajam produktui taikomų priemonių taikymas išplėstas importuojamam tam pačiam produktui, siunčiamam iš Taivano (6), Indonezijos (7), Šri Lankos (8) ir Filipinų (9). 2014 m. rugsėjo 3 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį inicijavo iš Kinijos Liaudies Respublikos importuojamoms VVJD taikomų priemonių galiojimo termino peržiūrą ir išplėtė priemonių taikymą Taivanui, Indonezijai, Šri Lankai ir Filipinams. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (10). Eksportui iš Tailando taikomos antidempingo priemonės nustojo galioti.

(5)

2013 m. sausio mėn. priemonės nustatytos importuojamam Rusijos ir Turkijos kilmės nagrinėjamajam produktui (11).

(6)

2013 m. vasario 8 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) paskelbė pranešimą (12) apie artėjančią galiojančių antidempingo priemonių, susijusių su Korėjos Respublikos ir Malaizijos kilmės VVJD, galiojimo pabaigą.

(7)

2013 m. birželio 26 d. Komisija gavo prašymą inicijuoti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (toliau – pagrindinis reglamentas) 11 straipsnio 2 dalį.

(8)

Europos Sąjungos sandūriniu būdu privirinamų jungiamųjų detalių iš plieno pramonės interesus ginantis komitetas (toliau – pareiškėjas) gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 40 % viso Sąjungoje pagaminamo nagrinėjamojo produkto, vardu pateikė prašymą.

(9)

Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai pasikartotų.

(10)

2013 m. spalio 15 d. Komisija inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (13).

(11)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pranešti jai apie ketinimą dalyvauti atliekant peržiūros tyrimą. Komisija konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, naudotojams, importuotojams, eksportuojantiems Korėjos Respublikos ir Malaizijos gamintojams bei Korėjos ir Malaizijos valdžios institucijoms apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą ir pakvietė juos bendradarbiauti.

(12)

Visos suinteresuotosios šalys turėjo galimybę pateikti pastabų dėl peržiūros inicijavimo ir paprašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(13)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti Sąjungos gamintojų, importuotojų ir eksportuojančių Korėjos gamintojų atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(14)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atlikusi Sąjungos gamintojų atranką ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų. Bendrovės atrinktos remiantis panašaus produkto gamybos ir pardavimo Sąjungoje apimtimi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (toliau – PTL) ir atsižvelgiant į geografinį pasiskirstymą; atrinkti keturi Sąjungos gamintojai arba Sąjungos gamintojų grupės (penkios individualios bendrovės) Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Rumunijoje ir Austrijoje. Pastabų negauta ir preliminariai atrinktos bendrovės pasirinktos galutinai.

(15)

Tačiau dėl nepakankamo bendradarbiavimo po tyrimo inicijavimo Komisija iš atrinktų bendrovių sąrašo turėjo išbraukti du atrinktus Sąjungos gamintojus. Likusioms dviem bendrovėms ir bendrovių grupei (trims individualioms bendrovėms) tenka 49 % Sąjungos gamybos ir 45 % Sąjungos pardavimo, jų gamyklos veikia trijose skirtingose šalyse. Todėl atrinktos pakoreguoto sąrašo bendrovės vis tiek yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(16)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Tačiau atliekant šį tyrimą nebendradarbiavo nė vienas importuotojas.

(17)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų eksportuojančių Korėjos gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Korėjos Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(18)

Du eksportuojantys Korėjos gamintojai pateikė prašomą informaciją, tačiau tik vienas sutiko bendradarbiauti ir būti atrinktas. Todėl buvo nuspręsta, kad eksportuojančių Korėjos gamintojų atranka nebuvo būtina.

(19)

Atsižvelgiant į nedidelį žinomų eksportuojančių Malaizijos gamintojų skaičių Komisijos pranešime apie inicijavimą atrankos nebuvo numatyta.

(20)

Komisija visų eksportuojančių gamintojų paprašė pranešti apie save per 15 dienų po pranešimo apie inicijavimą paskelbimo. Be to, Komisija paprašė Malaizijos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(21)

Komisija klausimynus nusiuntė visoms atrinktoms Sąjungos bendrovėms, bendradarbiaujančiai Korėjos bendrovei ir visiems žinomiems eksportuojantiems Malaizijos gamintojams.

(22)

Vienas Sąjungos gamintojas neatsakė į klausimyną, o kitas Sąjungos gamintojas į klausimyną atsakė tik iš dalies ir po to, kai jam buvo išsiųstas raštas dėl informacijos neišsamumo, į jį neatsakė. Šie du Sąjungos gamintojai vėliau buvo išbraukti iš atrinktų bendrovių sąrašo (žr. 15 konstatuojamąją dalį). Vienas eksportuojantis Korėjos gamintojas pateikė klausimyno atsakymus. Nė vienas eksportuojantis Malaizijos gamintojas klausimyno atsakymų nepateikė.

(23)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą dempingo ir jo daromos žalos pasikartojimo tikimybei nustatyti ir įvertinti, ar priemonių nustatymas prieštarautų Sąjungos interesams. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį buvo vykdyti šių bendrovių patalpose:

(24)

Atliekant dempingo pasikartojimo tikimybės tyrimą buvo nagrinėjamas 2012 m. spalio 1 d.–2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(25)

Atliekant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbių tendencijų tyrimą buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(26)

2014 m. rugsėjo 12 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama toliau taikyti galiojančias antidempingo priemones ir paragino visas suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas. Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė.

(27)

Nagrinėjamasis produktas yra Korėjos Respublikos ir Malaizijos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosios detalės (išskyrus lietines jungiamąsias detales, junges ir jungiamąsias detales su įsriegtais sriegiais) iš geležies arba plieno (neįskaitant nerūdijančio plieno), kurių didžiausias išorinis skersmuo neviršija 609,6 mm, kurios naudojamos privirinimui sandūriniu būdu arba kitiems tikslams ir kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7307 93 11, ex 7307 93 19 ir ex 7307 99 80 (toliau – nagrinėjamasis produktas arba VVJD).

(28)

Atlikus peržiūros tyrimą patvirtinta, kad, kaip ir pradiniame tyrime, nagrinėjamosiose šalyse gaminamos VVJD, parduodamos vidaus rinkoje ir (arba) eksportuojamos į Sąjungą ir (arba) kitas eksporto rinkas, pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, techninėmis ir cheminėmis savybėmis ir galutine paskirtimi kaip Sąjungos pramonės Sąjungoje parduodami produktai.

(29)

Todėl Komisija nusprendė, kad šis produktas laikomas panašiu produktu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(30)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus galiojančių priemonių galiojimo terminui dempingas iš nagrinėjamųjų šalių pasikartotų.

(31)

Vienas didžiausių Korėjos VVJD gamintojų „TK Corporation“ bendradarbiavo atliekant tyrimą. Šiai bendradarbiaujančiai bendrovei teko 25–40 % Korėjos VVJD eksporto (tikslus skaičius nepateikiamas konfidencialumo sumetimais). „TK Corporation“ Komisijai pateikė klausimyno atsakymus, įskaitant duomenis apie pardavimą vidaus rinkoje ir eksportui bei gamybos sąnaudas. Komisija manė, kad atsižvelgiant į bendrovei tenkančią Korėjos VVJD eksporto dalį, analizuojant per PTL Korėjos vykdytą dempingą ir iš dalies dempingo pasikartojimą galėtų būti remiamasi bendrovės duomenimis. „TK Corporation“ atsakymai buvo patikrinti.

(32)

Per PTL VVJD importo iš Korėjos į Sąjungą apimtis buvo nedidelė (mažiau nei 50 tonų). Dalį šio eksportuoto produkto pardavė vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas „TK Corporation“. Buvo aišku, kad šis kiekis nebuvo tipiškas, nes jis sudarė mažiau nei 0,1 % „TK Corporation“ gamybos apimties. Be to, buvo neaišku, ar už importą iš „TK Corporation“ buvo sumokėtas antidempingo muitas, todėl dvejojama, ar toks importuotas produktas iš tiesų pateko į Sąjungos muitų teritoriją. Be to, šis produktas buvo parduotas trims konkretiems projektams, kuriems taikytos konkrečios jungiamųjų detalių specifikacijos (taigi, pardavimas nebuvo tipiškas), ir parduota kartu su kitomis jungiamosiomis detalėmis (daugiausia iš nerūdijančio plieno). Dėl išvardytų priežasčių remiantis „TK Corporation“ VVJD importu į Sąjungą per PTL nebuvo įmanoma prasmingai išnagrinėti dempingo.

(33)

Atskleidus faktus „TK Corporation“ nurodė, kad nagrinėdama dempingą Komisija turėjo remtis bendrovės pardavimu eksportui į Sąjungą dėl šių priežasčių: i) bendrovės pradavimas eksportui į Sąjungą per PTL buvo didelės apimties, taigi tipiškas, nes „nepaisant taikomų muitų, tokį pardavimą sudarė 26 sąskaitos faktūros – 282 atskiri sandoriai“; ii) dėl neaiškumo, susijusio su antidempingo muito mokėjimu, daliai parduodamo produkto (skirto lengvatinio apmokestinimo projektui) antidempingo muitas nebūtų taikomas, o už kitą dalį per PTL parduoto produkto importuotojai ne visada mokėjo antidempingo muitus, nes produktai buvo neteisingai klasifikuoti ir importuotojai nesuprato, kad reikia sumokėti antidempingo muitus. Todėl importuotojams pranešta apie šią klaidą ir jie šiuos antidempingo muitus sumokėjo atgaline data ir iii) pardavimo eksportui į Sąjungą sąlygos buvo įprastos, nes nebuvo taikomas trumpesnis pristatymo terminas, o taikytoms kainoms nebuvo taikytas kryžminis kompensavimas.

(34)

Šios pastabos buvo tinkamai išnagrinėtos. „TK Corporation“ neužginčijo, kad jos pardavimo eksportui į Sąjungą lygis buvo žemas, tiek absoliučiais dydžiais, tiek palyginti su bendra bendrovės panašaus produkto gamybos apimtimi (mažiau nei 0,1 %). Komisija teigia, kad tokia labai maža apimtis, tiek santykinai, tiek absoliučiais dydžiais, negali būti laikoma tipiška.

(35)

Be to, remdamasi pateiktais dokumentais, Komisija negalėjo patvirtinti, kuri „TK Corporation“ tariamai Sąjungoje parduoto produkto dalis buvo tinkamai klasifikuota ir importuota, o patvirtinantys dokumentai buvo pateikti tik po tikrinamojo vizito, todėl teiginio, kad kainos nebuvo kryžmiškai kompensuotos, nebuvo galima patikrinti ir jo negalima priimti. Bet kokiu atveju, kalbant apie abu klausimus, atsižvelgiant į 34 konstatuojamojoje dalyje pateiktą tyrimo išvadą, Komisijai nereikia priimti galutinio sprendimo, nes net visa nurodyta „TK Corporation“ pardavimo Sąjungoje apimtis negali būti laikoma pakankamai tipiška.

(36)

Todėl Komisija patvirtina, kad atliekant šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą „TK Corporation“ pardavimu Sąjungoje per PTL negali būti remiamasi siekiant prasmingai išnagrinėti dempingą.

(37)

Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms dempingas pasikartos. Tai atliekant nagrinėti tokie aspektai: eksporto į kitas šalis kaina, gamybos pajėgumai, nepanaudoti pajėgumai Korėjoje ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(38)

Dėl nedidelės VVJD importo iš Korėjos į Sąjungą apimties ir šio pardavimo kainų nepatikimumo (žr. 32–36 konstatuojamąsias dalis), Komisija padarė išvadą, kad tikėtinam eksporto į Sąjungą kainų lygiui, jei priemonės nustotų galioti, įvertinti turėtų būti taikomi duomenys, susiję su Korėjos VVJD pardavimu į kitas šalis.

(39)

Nutarta pirmiausia išnagrinėti Korėjos pardavimą į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV), nes, priešingai nei kitų šalių, į kurias eksportuoja Korėja, šios rinkos dydis panašus į Sąjungos rinkos, joje veikia daug vidaus gamintojų, importas užima didelę rinkos dalį ir taikomos nedidelės importo tarifo normos, todėl ši rinka labai konkurencinga. Be to, JAV yra pagrindinė Korėjos eksporto rinka tiek vertinant bendrai, tiek pagal „TK Corporation“.

(40)

Atliekant tyrimą išnagrinėtas ir visas kitas Korėjos VVJD pardavimas eksportui.

(41)

Apskaičiuotas dempingas, susijęs tiek su pardavimu į JAV, tiek į visas kitas eksporto paskirties šalis (dėl 32–36 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių neįskaitant Sąjungos).

(42)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalį, kai tai buvo įmanoma, normalioji „TK Corporation“ vertė pagrįsta nepriklausomų pirkėjų vidaus rinkoje mokėtomis arba mokėtinomis kainomis įprastomis prekybos sąlygomis.

(43)

Tų rūšių produktui, kuriam nebuvo galima taikyti šio metodo, normalioji vertė apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį.

(44)

Tai padaryta remiantis faktinėmis „TK Corporation“ gamybos sąnaudomis, nurodytomis klausimyno atsakymuose, t. y. faktinėmis gamybos sąnaudomis, prie kurių pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį pridėtos faktinės pardavimo, bendrosios bei administracinės (PBA) išlaidos ir pelnas.

(45)

Kaip paaiškinta 32–36 konstatuojamosiose dalyse, „TK Corporation“ pardavimas Sąjungoje negali būti naudojamas dempingui apskaičiuoti, todėl eksporto kainos buvo pagrįstos bendrovės eksportu į kitų trečiųjų šalių rinkas.

(46)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį taikyta „TK Corporation“ eksporto į kitas šalis kaina, pakoreguota iki gamintojo kainų EXW sąlygomis, prireikus atsižvelgiant į, inter alia, transporto sąnaudas, muitus ir mokesčius.

(47)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su VVJD vidutine svertine eksporto kaina gamintojo kainų EXW sąlygomis lygiu.

(48)

Siekiant užtikrinti, kad būtų teisingai palyginta normalioji vertė ir eksporto kaina, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį atsižvelgta į kainoms ir kainų palyginamumui poveikio turinčių veiksnių skirtumus. Šiuo atžvilgiu koreguota atsižvelgiant į vežimo vidaus keliais, jūrų frachto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas sąnaudas.

(49)

Siekiant atskirti įvairių rūšių nagrinėjamąjį produktą, pagal pradinio produkto kontrolės numerio (PKN) metodą, skirtą užfiksuoti įvairias produkto rūšis, numatyta 11 skaitmenų sistema. Dempingo skaičiavimas atliktas taikant šiek tiek sutrumpintą PKN struktūrą, pagal kurią taikomi 7 skaitmenys. Specifikacijų standarto ir medžiagos markės skiltys buvo pakeistos supaprastintu kriterijumi, pagal kurį iš nelegiruotojo plieno pagaminti produktai buvo atskirti nuo produktų, pagamintų iš legiruotojo plieno. Tai atlikta nustačius, kad naudotos standartinės specifikacijos (kaip antai ANSI arba EN) mažai skyrėsi, o medžiagos markės nustatymo sistemos atitiko taikytą standartą. Todėl taikant supaprastintą sistemą dempingo (ir žalos) skaičiavimuose padidėjo tūkstančių PKN suderinamumo lygis, o skaičiavimo rezultatai nebuvo iškraipyti.

(50)

„TK Corporation“ paprašė Komisijos pradinę PKN sistemą pakeisti į 16 skaitmenų, bet šis prašymas buvo atmestas, nes pagal taikytą sistemą galima veiksmingai skirti nagrinėjamojo produkto kategorijas. Be to, reikėtų pažymėti, kad jei būtų taikomi 7, 11 arba 16 skaitmenų, apskaičiuoti dempingo (ir žalos) skirtumai nelabai pasikeistų, nes vidutinės „TK Corporation“ pardavimo skirtingose rinkose kainos labai skyrėsi.

(51)

Antroji skaičiavimo problema buvo susijusi su dempingo skaičiavimui taikytu apimties nustatymo metodu. „TK Corporation“ teigė, kad jos pardavimo sąskaitose faktūrose, jos kainodaros gairėse (potencialiems) pirkėjams ir jos apskaitoje kiekis nurodomas vienetais, todėl skaičiuojant taip pat turėtų būti remiamasi vienetais. Klausimyne prašyta nurodyti kiekį svoriu, bet „TK Corporation“ tam tikrą parduotą kiekį nurodė vienetais. Tokį vienetais nurodytą parduotą kiekį „TK Corporation“ perskaičiavo pagal svorį ir pateikė patikslindama neišsamią informaciją. Komisija nusprendė, kad skaičiavimas pagal svorį yra geriausias metodas, nes:

(52)

Be to, reikėtų pažymėti, kad jei būtų skaičiuojama vienetais, apskaičiuoti dempingo skirtumai apskritai nelabai pasikeistų, nes nustatyta, kad vidutinės „TK Corporation“ pardavimo skirtingose rinkose kainose labai skyrėsi.

(53)

Atskleidus faktus „TK Corporation“ pakartojo pastabą, kad Komisija dempingo skaičiavimus turėjo pagrįsti vienetais, o ne svoriu. Viena iš nurodytų priežasčių buvo tai, kad „TK Corporation“ pardavimo ir sąnaudų duomenys yra išreikšti vienetais, taigi dėl perskaičiavimo pagal svorį skaičiuojant dempingo skirtumą būtų atsiradę iškraipymų.

(54)

Dėl palyginimo su Sąjungos pramone „TK Corporation“ nurodė, kad Komisija neapskaičiavo žalos skirtumo, o dempingo skirtumui palyginimas su Sąjungos pramonės sąnaudų ir pardavimo duomenimis nereikalingas. Be to, „TK Corporation“ teigė, kad sandoriuose, taip pat ir sudarytuose Sąjungos pramonės, naudojamas matavimo vienetas yra vienetai, o ne kilogramai arba tonos.

(55)

Galiausiai „TK Corporation“ nematė ryšio su Sąjungos muitinės įstaigų duomenimis ir Korėjos eksporto statistiniais duomenimis, kurie nurodyti pagal svorį.

(56)

Šios pastabos buvo tinkamai išnagrinėtos. Pirmiausia svarbu pažymėti, kad „TK Corporation“ nepateikė alternatyvaus dempingo skaičiavimo pagal vienetus. Iš tiesų, nors ji teigė, kad skaičiuojant pagal vienetus rezultatai būtų tikslesni, ji to neįrodė. Komisija primena, kad apskaičiuoti dideli dempingo skirtumai ir, kaip paaiškinta 52 konstatuojamojoje dalyje, palyginus dempingo skirtumus, nustatytus pagal svorį ir pagal vienetus, jie iš esmės nesiskyrė. Kitaip tariant, neginčijama, kad nepriklausomai nuo taikyto metodo, būtų nustatyti dideli dempingo skirtumai. Be to, svarbu priminti, kad pardavimo ir sąnaudų duomenis iš vienetų į svorį „TK Corporation“ perskaičiavo pati, taikydama savo metodą. Be to, jos svetainėje pateikiamas katalogas, kuriame nurodytas kiekvienos rūšies jungiamosios detalės apytikslis svoris.

(57)

Kaip įrodyta Komisijos patikrintose sąskaitose faktūrose, Sąjungos pramonės sandoriai išreikšti tiek svoriu, tiek vienetais. Be sąskaitų faktūrų išrašymo, skaičiavimo pagal svorį metodas naudotas pajėgumams, gamybos apimčiai ir gamybos sąnaudoms apskaičiuoti – ne tik Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje bei Korėjoje. Žaliavos, svarbiausia nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų sudėtinė dalis, įsigyjamos tonomis. Kiti veiksniai, kaip antai energijos suvartojimas, darbo ir frachto sąnaudos, taip pat skaičiuojamos pagal svorį. Sąjungos pramonė metų pabaigos nuolaidas pirkėjams taip pat nustato pagal pirkėjo įsigytą kiekį (tonomis), o ne pagal vienetų skaičių. Be to, šioje priemonių galiojimo termino peržiūroje turėjo būti (ir buvo – žr. 98–105 konstatuojamąsias dalis) apskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo skirtumai, todėl teiginys, kad Korėjos ir Sąjungos pramonės duomenų nereikėjo palyginti, kaip nurodyta 54 konstatuojamojoje dalyje apibendrintame teiginyje, nėra teisingas.

(58)

Tyrime naudoti surinkti pasauliniai duomenys, įskaitant Korėjos eksporto duomenis ir Sąjungos muitinių statistinius duomenis, buvo išreikšti tik svoriu. Jie buvo taikyti, inter alia, Korėjos nagrinėjamojo produkto eksportui į Sąjungą ir kitas trečiąsias šalis nagrinėti. Tokio eksporto „TK Corporation“ daliai nustatyti ir bendrovės pardavimo į Sąjungą apimčiai, nurodytai klausimyno atsakymuose, kryžmiškai patikrinti buvo būtina „TK Corporation“ duomenis perskaičiuoti pagal svorį, nes perskaičiuoti Korėjos eksporto statistinių duomenų ir Sąjungos muitinės statistinių duomenų pagal vienetus nebuvo įmanoma.

(59)

Galiausiai svarbu pažymėti, kad ankstesniuose tyrimuose (kaip antai tyrime, kurį atlikus nustatytos pradinės priemonės, ir pirmoje priemonių galiojimo termino peržiūroje, po kurios nustatytos galiojančios priemonės) ir naujesniuose tyrimuose, susijusiuose su tuo pačiu Rusijos ir Turkijos kilmės produktu, taip pat taikytas svoriu pagrįstas metodas.

(60)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija patvirtina, kad teiginys, jog skaičiavimai turėtų būti atliekami pagal vienetus, turėtų būti atmestas.

(61)

Taip apskaičiuoti „TK Corporation“ dempingo skirtumai buvo 46 % ir 27 %, priklausomai nuo eksporto paskirties šalies.

(62)

Dėl visų Korėjos gamybos pajėgumų ir nepanaudotų pajėgumų atlikdama tyrimą Komisija gavo informacijos tik iš „TK Corporation“. Atitinkamai Komisija, siekdama padaryti išvadas šiuo klausimu, turėjo vadovautis pagrindinio reglamento 18 straipsniu; Komisijos turima informacija – „TK Corporation“ pateikta patikrinta informacija, susijusi tik su šia bendrove, ir visos šalies informacija, įtraukta į prašymą atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(63)

„TK Corporation“ nurodyti nepanaudoti pajėgumai buvo tinkamai patikrinti. Ekstrapoliavusi „TK Corporation“ nurodytus nepanaudotus pajėgumus per PTL pagal bendrovei tenkančią bendros Korėjos eksporto apimties dalį, Komisija apskaičiavo, kad bendri nepanaudoti pajėgumai Korėjoje sudarytų bent 15 000 tonų, o tai atitinka maždaug 25 % viso Sąjungos suvartojimo. Tačiau dėl tokių skaičiavimų svarbu pažymėti, kad gamybos apimtis, palyginti su gamybos pajėgumais, labai priklauso nuo bendrovės, be to, nors „TK Corporation“ yra viena didžiausių Korėjos panašaus produkto gamintojų, ji tėra viena iš daugelio ir tikrai nėra pagrindinė. Todėl šiuos nustatytus faktus Komisija kryžmiškai sutikrino su prašyme pateikta informacija.

(64)

Prašyme nurodyti nepanaudoti pajėgumai buvo pagrįsti pareiškėjo nurodytais apskaičiuotais visų Korėjos gamintojų pajėgumais ir gamybos duomenimis. Dėl gamybos pajėgumų trijų didžiausių gamintojų gamybos pajėgumams nustatyti taikyti viešai pateikiami duomenys. Dėl kitų (daug mažesnių) Korėjos gamintojų tokių viešai pateiktų duomenų nebuvo, todėl jų gamybos pajėgumams apskaičiuoti pareiškėjas taikė kitus pagrįstus metodus. Pareiškėjas taip pat darė prielaidą dėl tam tikro suvartojimo Korėjos vidaus rinkoje ir nepanaudotiems pajėgumams apskaičiuoti atsižvelgė į importą į Korėją ir eksportą iš Korėjos. Tiek skaičiuojant gamybos pajėgumus, tiek nepanaudotus pajėgumus, atitinkamai koreguota atsižvelgiant į kitų rūšių produktus, nepatenkančius į produkto apibrėžtąją sritį. Visa informacija aiškiai laikyta išsamesne ir labiau įtikinama nei 63 konstatuojamoje dalyje nurodyta informacija. Negauta jokių pastabų, prieštaraujančių šiems skaičiams. Šiuo pagrindu, remiantis turimais faktais, apskaičiuota, kad nepanaudoti pajėgumai Korėjoje sudaro 119 300 tonų, tai yra daugiau nei du kartus viršija Sąjungos rinkos dydį per PTL.

(65)

Primenama, kad VVJD daugiausia naudojamos naftos ir dujų pramonėje, statybos, energijos gamybos, laivų statybos ir pramonės įrenginių sektoriuose. Nė vienas iš turimų faktų nerodo, kad Korėjoje šie sektoriai būtų labai padidėję ar sumažėję, todėl laikoma, kad artimiausiais metais Korėjos VVJD rinka išliks pakankamai stabili ir Korėjos VVJD gamintojams nebus sudaryta reikšmingų plėtros galimybių. Be Korėjos, pagrindinės šios pramonės eksporto rinkos yra Sąjunga, JAV, Artimųjų Rytų šalys ir Pietryčių Azija. Remiantis atliekant tyrimą gauta informacija, nėra jokių požymių, kad paklausa kurioje nors iš šių rinkų artimiausiais metais labai sumažėtų arba padidėtų.

(66)

Korėjos eksportas į JAV, Artimųjų Rytų šalis ir Pietryčių Aziją jau yra pakankamai didelės apimties, todėl, Korėjos pramonės požiūriu, šios rinkos neturi didelių augimo galimybių. Taip pat primenama, kad Korėjos eksportui į JAV nustatytas didelis 46 % dempingas. Sąjungos rinka yra viena didžiausių pasaulio rinkų, todėl panaikinus priemones ši rinka būtų patraukli plėtrai, nes dėl taikomų priemonių eksportuojantys Korėjos gamintojai šia rinka dar nėra visiškai pasinaudoję.

(67)

JAV ir Sąjungos rinkos panašios dydžiu ir rinkos sąlygomis. Abiejose rinkose veikia daug vidaus gamintojų ir didelė rinkos dalis tenka importui. Atlikus tyrimą nustatyta, kad vidutinė pardavimo kaina Sąjungos rinkoje (atsižvelgiant į visą Sąjungos gamintojų pardavimą ir visą importuotų produktų pardavimą Sąjungoje) yra 2 600 EUR už toną. Todėl vidutinė Sąjungos rinkos kaina yra panaši į vidutinę kainą, kurią eksportuojantys Korėjos gamintojai gauna JAV rinkoje (2 700 EUR už toną), tačiau JAV jiems netaikomos antidempingo priemonės. Todėl labai tikėtina, kad šiuo metu Korėjos pardavimas į Sąjungą yra ribotas dėl nagrinėjamajam produktui taikomų priemonių. Primenama, kad per PTL JAV buvo didžiausia Korėjos eksportuotojų eksporto rinka. Tai rodo, kad Sąjungos rinka būtų patraukli Korėjos eksportuotojams, ir tikėtina, kad panaikinus muitus Sąjungos rinkoje importo apimtis būtų tokia pat didelė kaip ir JAV rinkoje. Per PTL Korėjos VVJD sudarė 20–25 % viso VVJD importo į JAV ir tokiam importui teko 10–15 % visos JAV VVJD rinkos dalis (tikslūs skaičiai nepateikiami konfidencialumo sumetimais). Kitaip tariant, tikėtina, kad panaikinus priemones Korėjos gamintojai pasinaudos turimais nepanaudotais pajėgumais, kaip nurodyta 64 konstatuojamojoje dalyje, ir sugrįš į Sąjungos rinką.

(68)

Kaip paaiškinta 39 konstatuojamojoje dalyje, išskyrus JAV, nėra kitos Korėjos eksporto paskirties šalies, kurią būtų galima nagrinėti tiriant Sąjungos rinkos vystymąsi nustojus galioti priemonėms. Taigi, šiame tyrime vidutinės kainos, kurios būtų apskaičiuotos sugrupavus visą pardavimą eksportui į kitas šalis, išskyrus Sąjungą ir JAV, nebūtų laikomos patikimomis, nes šios (daug mažesnės) rinkos pasižymi skirtingomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į nurodytą šios analizės ribotumą ir mažas šių „kitų rinkų“ augimo galimybes artimiausiais metais, nėra tikėtina, kad šios rinkos absorbuotų didelės apimties papildomą importą iš Korėjos.

(69)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms dempingas pasikartotų. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Korėjos VVJD pardavimas eksportui į JAV ir kitas trečiąsias šalis vykdytas dempingo kainomis ir atitinkami dempingo skirtumai sudarė 46 % ir 27 %.

(70)

Be to, palyginti su Sąjungos suvartojimu per PTL, nepanaudoti pajėgumai Korėjoje yra dideli. Jei šie pajėgumai būtų panaudoti eksportui į Sąjungą ir būtų konkuruojama su Sąjungos gamintojų arba pagrindinio importo iš trečiųjų šalių kainomis, yra didelė tikimybė, kad būtų eksportuojama dempingo kaina.

(71)

Nė vienas eksportuojantis Malaizijos gamintojas nebendradarbiavo, todėl bendras tyrimas turėjo būti grindžiamas informacija, kurią Komisija gavo iš kitų šaltinių. Šiuo atžvilgiu ir pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį Komisija išnagrinėjo įvairius statistinių duomenų šaltinius. Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį surinkti importo statistiniai duomenys (toliau – 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė) buvo geriausi turimi duomenys, pagal kuriuos nustatyta Sąjungos rinkos importo apimtis ir kainos. Kiti šaltiniai, kaip antai Eurostatas, nebuvo naudojami, nes taikant 8 skaitmenų kodą nagrinėjamojo produkto nebuvo galima atskirti nuo kitų produktų.

(72)

Remiantis 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenimis į Sąjungos rinką iš Malaizijos neimportuota. Todėl padaryta išvada, kad per PTL Malaizijos eksportas dempingo kaina nebuvo tęsiamas.

(73)

Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms dempingas pasikartos. Tai atliekant nagrinėti tokie aspektai: eksporto į kitas šalis kaina, gamybos pajėgumai, nepanaudoti pajėgumai Malaizijoje ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(74)

Kadangi VVJD į Sąjungos rinką iš Malaizijos neimportuotos, Komisija rėmėsi kitos šalies duomenimis. Nuspręsta, kad JAV yra tinkama šalis, nes jos rinka panašaus dydžio kaip Sąjungos, joje veikia daug vidaus gamintojų ir didelė rinkos dalis tenka importui, todėl ši rinka labai konkurencinga. Be to, JAV yra didžiausia Malaizijos eksporto paskirties šalis – per PTL jai teko 87 % eksporto iš Malaizijos. Tai atitinka ankstesniame tyrime dėl Malaizijos ir žalos pasikartojimo tikimybės vertinime taikytą metodą.

(75)

Kadangi eksportuojantys Malaizijos gamintojai nebendradarbiavo, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį normalioji vertė buvo pagrįsta prašyme atlikti peržiūrą pateiktais duomenimis, t. y. apskaičiuotomis gamybos sąnaudomis, prie kurių pridėtos 6 % PBA sąnaudos ir pelnas ir kurios buvo išreikštos sąnaudų EXW sąlygomis procentine dalimi. Manoma, kad minėta procentinė dalis yra sumažinta. Tai patvirtina ir faktas, kad vienintelės šiame tyrime bendradarbiavusios bendrovės („TK Corporation“, Korėja) faktinis skaičius gerokai viršijo 6 %.

(76)

Pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, nebendradarbiaujant eksportuojantiems Malaizijos gamintojams, eksporto kaina apskaičiuota taikant Malaizijos nagrinėjamojo produkto eksporto į JAV kainas, nustatytas pagal JAV statistinius duomenis.

(77)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su VVJD vidutine svertine eksporto kaina, gamintojo kainų EXW sąlygomis lygiu.

(78)

Siekiant užtikrinti, kad būtų teisingai palyginta normalioji vertė ir eksporto kaina, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį atsižvelgta į kainoms ir kainų palyginamumui poveikio turinčių veiksnių skirtumus. Šiuo atžvilgiu 75 konstatuojamojoje dalyje nurodytos PBA ir pelno procentinė dalis pagrįstos EXW sąlygomis ir neapėmė vežimo vidaus keliais ir jūrų frachto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomų sąnaudų.

(79)

Taikant pirmiau aprašytą metodą, kuris taip pat taikytas atliekant pirmąją priemonių galiojimo termino peržiūrą, po kurios pratęstas priemonių galiojimas (toliau – galiojančios priemonės), nustatyta, kad dempingo skirtumas sudarė 57,7 %.

(80)

Malaizijai nebendradarbiaujant nebuvo pateikta jokios informacijos dėl gamybos ir nepanaudotų pajėgumų. Prašyme pateiktoje informacijoje nurodyta, kad bendri įrengti pajėgumai Malaizijoje sudaro maždaug 55 000 tonų, nepanaudoti pajėgumai sudaro maždaug 27 000 tonų. Analizėje, kurią atlikus nustatyta ši apimtis, į kitų produktų gamybą arba pajėgumus neatsižvelgta, todėl šie duomenys laikomi patikimais. 27 000 tonų Malaizijos nepanaudotų pajėgumų sudaro maždaug 40 % bendro Sąjungos suvartojimo per PTL.

(81)

Kalbant apie pagrindinių naudotojų pramonės rinkų plėtrą pasaulyje, kaip paaiškinta 65 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos rinka yra viena iš pagrindinių VVJD rinkų ir neturima informacijos, kad artimiausiais metais paklausa tose rinkose reikšmingai didėtų arba mažėtų.

(82)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungos rinkoje kainos yra didesnės už Malaizijos eksporto į kitas eksporto rinkas, ypač į JAV rinką, kainas. Iš tiesų, vidutinė Sąjungos rinkos kaina yra 2 600 EUR už toną, o remiantis JAV statistiniais duomenimis vidutinė JAV importo iš Malaizijos kaina yra 1 600 EUR už toną. Todėl panaikinus priemones Sąjungos rinka būtų patraukli rinka Malaizijos eksportuotojams. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į nepanaudotus Malaizijos pajėgumus; taip pat primenama, kad šiuo metu 87 % Malaizijos eksporto nukreipta į JAV, kurioje eksportuojantys Malaizijos gamintojai parduoda daug žemesnėmis kainomis.

(83)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra tikimybė, kad priemonėms nustojus galioti dempingas pasikartotų. Nustatyta, kad Malaizija pardavė VVJD eksportui į JAV dempingo kainomis; dempingo skirtumai sudarė 57,7 %.

(84)

Be to, palyginti su Sąjungos suvartojimu per PTL, nepanaudoti pajėgumai Malaizijoje yra dideli. Atsižvelgiant į Sąjungos kainų lygį, tikėtina, kad panaikinus priemones šie pajėgumai bent iš dalies bus panaudoti eksportui į Sąjungą. Taip pat tikėtina, kad, atsižvelgiant į Sąjungos rinkoje taikomas kainas, palyginti su JAV rinkos kainomis, tokiu atveju didelė eksporto į JAV dalis bus nukreipta į Sąjungos rinką.

(85)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y. didelius dempingo skirtumus, didelius nepanaudotus pajėgumus nagrinėjamosiose šalyse, didelius jų eksporto pajėgumus ir Sąjungos rinkos patrauklumą dėl jos kainų ir dydžio, galima daryti išvadą, kad nustojus taikyti priemones importas dempingo kaina iš Korėjos Respublikos ir Malaizijos į Sąjungą pasikartotų.

(86)

Palyginti su 3 konstatuojamojoje dalyje nurodytame Tarybos reglamente Nr. 1001/2008 aprašyta padėtimi Sąjungos pramonė nepatyrė jokių didelių struktūrinių pokyčių. Per PTL panašų produktą Sąjungoje gamino 22 žinomi gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(87)

Per PTL nustatyta bendra Sąjungos gamyba – 57 736 tonos. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi turimais su Sąjungos pramone susijusiais faktais, kaip antai patikrintais atrinktų bendrovių duomenimis ir pareiškėjo pateiktais duomenimis.

(88)

Tyrime atrinktoms bendrovėms ir bendrovių grupei tenka 49 % Sąjungos gamybos ir 45 % Sąjungos pardavimo (žr. 15 konstatuojamąją dalį). Todėl atrinktų bendrovių duomenys yra tipiški Sąjungos pramonės padėčiai.

(89)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi i) Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduota apimtimi pagal pareiškėjo pateiktus duomenis ir ii) importu iš trečiųjų šalių pagal 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenis.

(90)

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (metrinėmis tonomis)

(91)

2011 m., palyginti su 2010 m. lygiu, vartojimas padidėjo 12 %. 2012 m. jis vėl sumažėjo, bet išliko didesnis už 2010 m. lygį (padidėjo 6 %). Nuo 2010 m. iki PTL Sąjungos suvartojimas padidėjo 8 %.

(92)

Komisija importo apimtį nustatė pagal 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenis. Importui tenkanti rinkos dalis nustatyta pagal 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės ir pareiškėjo pateiktus duomenis.

(93)

Importo iš Korėjos Respublikos į Sąjungą raida:

2 lentelė

Importo apimtis (metrinėmis tonomis) ir rinkos dalis

(94)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Korėjos Respublikos apimtis, palyginti su bendru ES suvartojimu, buvo labai maža. Per PTL apimtis dar labiau sumažėjo iki 18 tonų. Importo lygis buvo toks žemas nuo pradinių priemonių nustatymo 2002 m., todėl galima manyti, kad jį nulėmė galiojančios antidempingo priemonės.

(95)

Komisija importo apimtį nustatė pagal 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenis. Importui tenkanti rinkos dalis nustatyta pagal 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės ir pareiškėjo pateiktus duomenis.

(96)

Importo iš Malaizijos į Sąjungą raida:

3 lentelė

Importo apimtis (metrinėmis tonomis) ir rinkos dalis

(97)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Malaizijos apimtis, palyginti su bendru ES suvartojimu, buvo labai maža. Didžiausias (bet vis vien labai maža) kiekis importuotas 2010 m. (19,4 tonų), bet nuo 2010 m. importas beveik nutrūko. Po pradinių priemonių nustatymo 2002 m. importo lygiai kito, bet niekuomet nepasiekė prieš priemonių nustatymą buvusių lygių. Todėl galima teigti, kad labai žemą importo lygį po pradinių priemonių nustatymo 2002 m. nulėmė galiojančios antidempingo priemonės.

(98)

Per PTL tik labai nedidelės „TK Corporation“, t. y. atliekant tyrimą bendradarbiaujančios bendrovės, importo dalies kainos buvo gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės CIF lygio kainas. Tačiau, kaip nurodyta 32 konstatuojamojoje dalyje, abejojama, ar šie produktai iš tiesų pateko į Sąjungos muitų teritoriją.

(99)

Nepaisant to, bendras Korėjos importas į Sąjungą yra labai nedidelis – žr. 32 konstatuojamąją dalį, kurioje nurodyta, kad jis sudaro tik 0,03 % Sąjungos rinkos dalies (žr. 2 lentelę). Atsižvelgiant į tai, kad importas iš Korėjos Respublikos į Sąjungą buvo labai nedidelis, ir į tai, kad yra labai daug skirtingų rūšių produktų, pagal šį importą nebuvo galima nustatyti priverstinio kainų mažinimo.

(100)

Todėl Komisija taikė eksporto iš Korėjos į JAV ir kitas šalis kainas, pagal kurias nustatė, koks būtų priverstinis kainų mažinimas, jei Korėjos bendrovės tokiomis kainomis parduotų Sąjungoje.

(101)

Kadangi „TK Corporation“ pasaulinis eksportas sudaro 25–40 % viso Korėjos VVJD eksporto, toks pardavimas laikytas tipišku Korėjos pardavimu eksportui. Todėl palyginimas atliktas taikant šias kainas. Komisija eksporto kainas koregavo atsižvelgdama į muitą, krovos ir tvarkymo mokesčius ir jas padidino.

(102)

Taigi, nustatytas priverstinis kainų mažinimas buvo 17 % pardavimui į JAV ir 10 % pardavimui visame pasaulyje.

(103)

Atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė viena Malaizijos bendrovė. Remiantis statistiniais 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenimis, per PTL importas į Sąjungą buvo nedidelis (žr. 3 lentelę). Atsižvelgiant į tai, kad importas iš Malaizijos į Sąjungą buvo labai nedidelis, ir į tai, kad yra labai daug skirtingų rūšių produktų, pagal šį importą nebuvo galima nustatyti priverstinio kainų mažinimo.

(104)

Todėl Komisija priverstinį kainų mažinimą nustatė taikydama ankstesnėje priemonių galiojimo termino peržiūroje taikytą metodą, t. y. palygino Malaizijos eksporto į JAV kainas su pardavimo Sąjungos rinkoje kainomis. Komisija eksporto kainą koregavo atsižvelgdama į muitą, krovos ir tvarkymo mokesčius.

(105)

Taigi, nustatytas pardavimo į JAV priverstinis kainų mažinimas buvo 34 %. Komisija taip pat palygino Malaizijos pardavimo į kitas šalis kainas; tokio pardavimo priverstinis kainų mažinimas sudarė 28 %.

(106)

Lentelėje apžvelgiama importo į Sąjungą iš kitų trečiųjų šalių apimties, rinkos dalies ir vidutinės importo kainos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu.

4 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(107)

Trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis, kilmės importo rinkos dalis sudaro 31 % bendro Sąjungos suvartojimo per PTL. Didžiausia rinkos dalis tenka importui iš Kinijos Liaudies Respublikos – 11 % bendro Sąjungos suvartojimo. Didelės apimties importas iš kitų šalių per PTL buvo iš Tailando (4 % Sąjungos rinkos), Vietnamo (3 % Sąjungos rinkos) ir Saudo Arabijos (jokio importo 2010 m., 4 % rinkos dalis per PTL).

(108)

Palyginti su vidutinėmis Sąjungos pramonės kainomis, į Sąjungą importuota žemomis kainomis; tai ypač pasakytina apie importą iš Kinijos Liaudies Respublikos. Importui iš Kinijos Liaudies Respublikos taikyti 58,6 % antidempingo muitai, bet vidutinė Kinijos importo kaina vis tiek buvo mažesnė už Sąjungos vidaus rinkos kainą (žr. 4 lentelę).

(109)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kainomis poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(110)

Žalai analizuoti Komisija atskyrė makroekonominius žalos rodiklius nuo mikroekonominių. Komisija įvertino makroekonominius rodiklius remdamasi prašyme atlikti peržiūrą pateiktais duomenimis ir statistiniais duomenimis. Duomenys susiję su visais žinomais Sąjungos gamintojais. Komisija įvertino mikroekonominius rodiklius remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais. Duomenys susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai yra tipiški Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai.

(111)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo.

(112)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą. Su mikroekonominiais rodikliais susiję skaičiai pagrįsti tik patikrintais dviejų atrinktų bendrovių arba bendrovių grupės duomenimis. Todėl, siekiant užtikrinti konfidencialumą, šie duomenys pateikiami tik indeksuota forma arba nurodant intervalus.

(113)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų panaudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų panaudojimas

(114)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį gamybos apimtis padidėjo 20 %. Kadangi Sąjungos suvartojimas tuo pačiu laikotarpiu padidėjo tik 8 %, likę pagaminti produktai buvo eksportuoti.

(115)

Per PTL pajėgumų naudojimas buvo mažas (32 % per PTL). Pagal šios konkrečios pramonės įprastą praktiką ir ankstesniuose tyrimuose taikytą metodą pateiktoje lentelėje nurodyti pajėgumai buvo pagrįsti teoriniais didžiausiais pajėgumais pagal 3 pamainas per parą, 6 dienas per savaitę, 48 savaites per metus. Tačiau faktiškai ši pramonė veikia tik 2 pamainas per parą, 5 dienas per savaitę, 48 savaites per metus. Todėl nurodyti pajėgumai nebūtinai tiksliai atspindi faktinius pajėgumus per PTL.

(116)

Pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo. Pajėgumų naudojimo padidėjimas 20 % atspindi gamybos apimties padidėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(117)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(118)

Pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje 2011 m., palyginti su 2010 m., padidėjo 14 %. Vėliau pardavimo apimtis atitinkamai sumažėjo iki 41 350 tonų, taigi nagrinėjamuoju laikotarpiu ji padidėjo 9 %.

(119)

Sąjungos pramonės rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį išliko daugmaž stabili.

(120)

Kartu su nedideliu Sąjungos suvartojimo padidėjimu nagrinėjamuoju laikotarpiu (+ 8 %) Sąjungos gamintojų pardavimas padidėjo 9 %.

(121)

Užimtumo ir našumo raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(122)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį darbuotojų skaičius palaipsniui sumažėjo 10 %. Dėl šios priežasties ir dėl padidėjusios gamybos apimties Sąjungos gamintojų darbuotojų našumas, matuojamas per metus darbuotojui tenkančiu pagamintu kiekiu (tonomis), nuo 2010 m. iki PTL padidėjo 34 %.

(123)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių svertinių vieneto pardavimo nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(124)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo Sąjungoje kainos sumažėjo 6 %. Nors 2010–2012 m. kainos išliko palyginti stabilios, nuo 2011 m. iki PTL jos sumažėjo labiausiai.

(125)

Pastoviosios sąnaudos sudaro didelę gamybos sąnaudų dalį, todėl per PTL gamybai padidėjus 20 % vieneto gamybos sąnaudos sumažėjo. Atitinkamai sumažėjo vieneto pardavimo kaina.

(126)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

(127)

Vidutinės darbuotojo darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo. Nuo 2010 m. iki PTL vidutinės darbuotojo darbo sąnaudos padidėjo 10 %.

(128)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(129)

Laikotarpio pabaigos atsargos visų pirma sumažėjo 2011 m. (palyginti su 2010 m.) 7 %, o vėliau per PTL padidėjo 11 % (palyginti su 2010 m.). Palyginti su gamybos lygiu, laikotarpio pabaigos atsargos nuo 2010 m. iki PTL sumažėjo 13 %.

(130)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(131)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(132)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė patyrė didelių nuostolių. 2010 m. pramonė patyrė – 20 %/– 15 % nuostolių. Nuo 2010 m. iki PTL nuostoliai sumažėjo 33 %, bet per PTL padėtis išliko neigiama, t. y. – 14 %/– 9 %. Grynųjų pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų gebėjimas patiems finansuoti savo veiklą. Grynųjų pinigų srautas 2010 m. buvo teigiamas. 2011 m. jis staiga sumažėjo iki neigiamų verčių ir per PTL išliko neigiamas.

(133)

Investicijos didėjo. Palyginti su 2010 m., 2011 m. jos padidėjo 15 %, 2012 m. 12 % ir per PTL viršijo 2010 m. lygį 5 %.

(134)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. 2010 m. ji buvo – 25 %/– 20 %, po to sumažėjo iki – 45 %/– 40 % ir per PTL išliko tokio lygio.

(135)

Kadangi importas iš nagrinėjamųjų šalių labai sumažėjo ir nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo nedidelis (žr. 2 ir 3 lenteles), dempingo skirtumų dydžių negalima įvertinti. Tačiau, atsižvelgiant į 136–144 konstatuojamosiose dalyse nurodytą vertinimą, nustatyta, kad Sąjungos pramonės padėtis vis dar nestabili ir pažeidžiama.

(136)

Reglamente (EB) Nr. 1001/2008 Taryba padarė išvadą, kad 2002 m. nustačius antidempingo priemones iš Korėjos Respublikos ir Malaizijos importuojamam nagrinėjamam produktui Sąjungos pramonė atsigavo tik iš dalies. Ankstesnės peržiūros nagrinėjamuoju laikotarpiu (2002 m. sausio mėn.–2007 m. birželio mėn.) (teigiamą) žalos rodiklių raidą daugiausia lėmė 2007 ir 2008 m. padidėjusi paklausa.

(137)

Tačiau po 2008 m. Sąjungos pramonės padėtis gerokai pablogėjo (palyginti su 2007 ir 2008 m. padėtimi). Iš esmės šį pokytį nulėmė paklausos sumažėjimas po 2008 m.

(138)

Kai kurių rodiklių vertės nuo 2010 m. pagerėjo. Pavyzdžiui, nuo 2010 m. iki PTL Sąjungos gamyba padidėjo 20 %. Šį padidėjimą iš dalies nulėmė padidėjęs Sąjungos suvartojimas – tuo pačiu laikotarpiu jis padidėjo 8 %. Dėl padidėjusios gamybos padidėjo pajėgumų naudojimas – jis padidėjo daugiau nei 20 %. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis padidėjo 9 %, o tai atitinka Sąjungos suvartojimo padidėjimą; Sąjungos bendrovėms tenkanti rinkos dalis nepakito. 10 % sumažėjus darbuotojų skaičiui taip pat padidėjo našumas (34 %).

(139)

Tačiau pajėgumų naudojimas buvo mažas. Tai iš dalies paaiškinama tuo, kad esamą infrastruktūrą planuota naudoti 3 pamainas per parą, 6 dienas per savaitę ir atitinkamai buvo apskaičiuoti didžiausi pajėgumai. Tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė dirbo tik dvi pamainas per parą, 5 dienas per savaitę.

(140)

Pastoviosios sąnaudos sudaro svarbią gamybos sąnaudų dalį, todėl Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu patyrė didelių nuostolių. Nepaisant to, kad nuo 2010 m. iki PTL finansiniai rezultatai pagerėjo 30 %, per PTL nuostoliai tebebuvo dideli (nuo – 14 % iki – 9 % nuostoliai).

(141)

Dideli nuostoliai ir labai neigiamas grynųjų pinigų srautas yra svarbūs veiksniai, rodantys pažeidžiamą Sąjungos pramonės padėtį.

(142)

Pažymėtina, kad Tarybos reglamente (ES) Nr. 78/2013, kuriuo iš Rusijos ir Turkijos importuojamam nagrinėjamajam produktui nustatytos antidempingo priemonės, nustatyta, kad Sąjungos pramonės padėtis buvo žalinga ir prasta. To tyrimo nagrinėjamasis laikotarpis apėmė 2008 m. sausio mėn.–2011 m. rugsėjo mėn. ir iš dalies sutapo su šio tyrimo nagrinėjamuoju laikotarpiu (14).

(143)

Panašu, kad minėtu reglamentu nustatytų priemonių poveikis buvo teigiamas, nes keli žalos rodikliai (pvz., gamyba, pajėgumų naudojimas, pelningumas, našumas ir suvartojimas) pakito teigiamai. Tačiau, kaip nustatyta šiame tyrime, Sąjungos pramonė nuo buvusio dempingo atsigavo nevisiškai.

(144)

Todėl Komisija daro išvadą, kad Sąjungos pramonės padėtis vis dar yra pažeidžiama ir kai kuriais aspektais labai skiriasi nuo padėties, kurios būtų galima tikėtis, jei ji būtų visiškai atsigavusi nuo žalos, nustatytos ankstesniuose tyrimuose.

(145)

85 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad labai tikėtina, jog panaikinus priemones importas iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina pasikartotų.

(146)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonės padėtis pažeidžiama. Nors per PTL padėtis šiek tiek pagerėjo, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė niekada negavo pelno.

(147)

Taigi, pasikartojus importui iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina pažeidžiama Sąjungos pramonės padėtis toliau pablogėtų. Tikėtina, kad tokiam importui atitektų Sąjungos pramonės dalis Sąjungos rinkoje. Dėl to Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas, vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių neigiamus Sąjungos pramonės rezultatus nagrinėjamuoju laikotarpiu, dar labiau sumažėtų.

(148)

Pasikartojus importui dempingo kaina Sąjungos pramonei būtų daromas dar didesnis spaudimas mažinti kainas, todėl Sąjungos pramonės finansiniai rezultatai dar labiau pablogėtų.

(149)

Todėl Komisija daro išvadą, kad labai tikėtina, jog panaikinus Korėjos Respublikai ir Malaizijai taikomas priemones pasikartotų importas dempingo kaina iš šių šalių ir Sąjungos pramonei būtų daromas spaudimas mažinti kainas, pardavimo apimtį ir rinkos dalį ir jos ekonominė padėtis pablogėtų. Todėl panaikinus Korėjos Respublikai ir Malaizijai taikomas priemones veikiausiai pasikartotų žala, nes veikiausiai pablogėtų ir taip prasta, kaip nustatyta, Sąjungos pramonės padėtis.

(150)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau Korėjos Respublikai ir Malaizijai taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų pažeisti visos Sąjungos interesai. Vertinant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, importuotojų, didmenininkų ir naudotojų, interesai.

(151)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(152)

Per pradinį tyrimą laikyta, kad nustačius priemones nebūtų prieštaraujama Sąjungos interesams. Šis tyrimas yra peržiūra, taigi analizuojama padėtis jau po antidempingo priemonių nustatymo 2002 m., ir suteikiama galimybė įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį šios galiojančios antidempingo priemonės daro susijusioms šalims.

(153)

Atsižvelgiant į tai buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvados dėl dempingo ir žalos pasikartojimo tikimybės, esama įtikinamų priežasčių, kurios leistų daryti išvadą, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas prieštarautų Sąjungos interesams.

(154)

Nors dėl galiojančių antidempingo priemonių importas dempingo kaina negalėjo patekti į Sąjungos rinką, Sąjungos pramonė nestabili – tą patvirtina neigiama kai kurių pagrindinių žalos rodiklių raidos tendencija.

(155)

Tikėtina, kad nustojus galioti priemonėms veikiausiai labai padidėtų importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių ir vėl būtų daroma žala. Dėl tokio importo padidėjimo, be kitų dalykų, galimai būtų prarasta rinkos dalis, sumažėtų pardavimo kaina bei pajėgumų naudojimas ir apskritai labai pablogėtų Sąjungos pramonės finansinė padėtis.

(156)

Todėl Komisija daro išvadą, kad Korėjos Respublikai ir Malaizijai toliau taikant antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(157)

Atlikus pradinį tyrimą nustatyta, kad priemonių nustatymas veikiausiai neturėtų didelio neigiamo poveikio Sąjungos importuotojų ir naudotojų padėčiai. Atliekant šį tyrimą nebendradarbiavo nė vienas importuotojas arba naudotojas. Kadangi nėra įrodymų, jog galiojančios priemonės turėjo didelio poveikio šioms grupėms, galima daryti išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas neturės reikšmingo neigiamo poveikio Sąjungos importuotojams ir naudotojams.

(158)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad priemonių taikymas importuojamoms Korėjos Respublikos ir Malaizijos kilmės VVJD neatitiktų Sąjungos interesų.

(159)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį tam tikroms importuojamoms Korėjos Respublikos ir Malaizijos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms taikomos antidempingo priemonės turėtų būti toliau taikomos.

(160)

Vis dėlto, kaip įrodyta atlikus šį tyrimą, bendra Sąjungos pramonės padėtis pamažu gerėja ir panašu, kad 2013 m. nustačius galutines antidempingo priemones tam pačiam produktui, importuojamam iš Rusijos ir Turkijos (žr. 5 konstatuojamąją dalį), padarytas papildomas teigiamas poveikis Sąjungos pramonės padėčiai, kaip paaiškinta 143 konstatuojamojoje dalyje. Atitinkamai nustatyta, kad atsižvelgiant į bendrą žalos analizę ir tikėtinus rinkos pokyčius toliau taikant galiojančias priemones, Sąjungos pramonė visiškai ekonomiškai ir finansiškai atsigauti turėtų greičiau nei per penkerius metus.

(161)

Be to, Sąjungos pramonės padėtis ir žalos analizė negali būti vertinamos tik atsižvelgiant į (galimą) nagrinėjamojo produkto importą iš Korėjos Respublikos ir Malaizijos – Sąjungos pramonės padėčiai įtaką daro ir importas iš kitų šalių ir tokiam importui taikomos priemonės, pavyzdžiui, ypač minėtos Rusijai ir Turkijai taikomos priemonės.

(162)

Todėl, atsižvelgiant į ypatingas šio atvejo aplinkybes, priemonės turėtų būti išskirtinai pratęsiamos ne pagrindiniame reglamente nurodytam penkerių metų laikotarpiui, o turėtų nustoti galioti tuo pačiu metu kaip galutinės priemonės, taikomos konkrečiai importui iš Turkijos ir Rusijos. Tokiu būdu suderinus priemonių galiojimą būtų galima išsamiai ir nuosekliai išnagrinėti galimo dempingo poveikį Sąjungos pramonei, jei ateityje prireiktų tokios peržiūros.

(163)

Šiuo metu iš Rusijos ir Turkijos importuojamoms VVJD taikomos priemonės nustos galioti 2018 m. sausio 29 d. Todėl galutinės importuojamoms Korėjos ir Malaizijos kilmės VVJD taikomos antidempingo priemonės turėtų būti atitinkamai suderintos ir nustoti galioti tą pačią dieną.

(164)

Europos Sąjungos sandūriniu būdu privirinamų jungiamųjų detalių iš plieno pramonės interesus ginantis komitetas sutinka, kad taikant siūlomą priemonių galiojimo pabaigos datą prireikus ateityje būtų galima atlikti bendrą peržiūros tyrimą ir išsamią dempingo ir žalos analizę, apimančią importą iš kelių šalių. Tačiau jis teigė, kad po peržiūros tiriamojo laikotarpio (PTL) bendras nagrinėjamojo produkto importas iš visų šalių labai padidėjo, o vidutinė tokio importo kaina labai sumažėjo. Dėl tokios raidos po PTL tariamai pablogėjo Sąjungos pramonės padėtis, todėl sąlygų galutinėms antidempingo priemonėms nustatyti trumpesniam nei penkerių metų laikotarpiui nebeegzistuoja.

(165)

Komisija pažymi, kad tariama raida po PTL (t. y. padidėjęs importas sumažėjusiomis kainomis) pagrįsta viešai pateikiamais Eurostato duomenimis, kurie apima ir tų rūšių produktą, kuris neįtrauktas į šį tyrimą. Remiantis Komisijos turimais importo po PTL statistiniais duomenimis, susijusiais tik su nagrinėjamuoju produktu, po PTL importas sumažėjo 10–15 %, nors tokio importo kaina taip pat sumažėjo (15–20 %). Komisija mano, kad, trūkstant kitų pagrindžiančių įrodymų dėl Sąjungos pramonės padėties, nagrinėjamojo produkto importo raida po PTL nepaneigia Komisijos išvadų dėl tinkamo galutinių antidempingo priemonių termino nustatymo (žr. 160–163 konstatuojamąsias dalis). Taigi šis teiginys atmetamas.

(166)

Atitinkamai, atsižvelgiant į išvadas dėl dempingo ir žalos pasikartojimo tikimybės, importuojamoms Korėjos Respublikos ir Malaizijos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms taikomos antidempingo priemonės, kurių galiojimas pratęstas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1001/2008 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (ES) Nr. 363/2010, turėtų būti taikomos iki 2018 m. sausio 29 d.

(167)

Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,