24.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 280/19

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 2022/95 (2) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui, kurio KN kodai šiuo metu yra 3102 30 90 ir 3102 40 90. Remiantis tolesniu tyrimu, kurį atlikus nustatyta, kad šis muitas buvo absorbuotas, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 663/98 (3) šios priemonės buvo iš dalies pakeistos. Atlikus pirmąją priemonių galiojimo termino peržiūrą ir pirmąją dalinę tarpinę peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (toliau – pagrindinis reglamentas) 11 straipsnio 2 ir 3 dalis, Reglamentu (EB) Nr. 658/2002 (4) Taryba nustatė galutinį 47,07 EUR už toną antidempingo muitą importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui, kurio KN kodai yra 3102 30 90 ir 3102 40 90. Po to pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį buvo atlikta produkto apibrėžtosios srities tarpinė peržiūra ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 945/2005 (5) importuojamoms Rusijos kilmės kietosioms trąšoms, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės ir kurių KN kodai šiuo metu yra 3102 30 90, 3102 40 90, ex 3102 29 00, ex 3102 60 00, ex 3102 90 00, ex 3105 10 00, ex 3105 20 10, ex 3105 51 00, ex 3105 59 00 ir ex 3105 90 20, nustatytas galutinis 41,42–47,07 EUR už toną antidempingo muitas.

(2)

Atlikus antrąją priemonių galiojimo termino peržiūrą ir antrąją dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 ir 3 dalis Taryba Reglamentu (EB) Nr. 661/2008 (6) nusprendė toliau taikyti galiojančias priemones. Muitas nebuvo pakeistas, išskyrus „EuroChem“ grupei (7), kuriai nustatyta fiksuota 28,88–32,82 EUR už toną muito suma.

(3)

Europos Komisija (toliau – Komisija) Sprendimu 2008/577/EB (8) priėmė Rusijos gamintojų „JSC Acron“ ir „JSC Dorogobuzh“, patronuojančiosios bendrovės „Acron“ narių, (toliau bendrai vadinama „Acron“) ir „EuroChem“ grupės įsipareigojimo pasiūlymus ir nustatė kiekio ribą. Sprendimu 2012/629/ES (9) Komisija atšaukė priimtą „EuroChem“ grupės pasiūlytą įsipareigojimą, nes jo nebuvo įmanoma įgyvendinti.

(4)

2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu (10), išaiškintu 2009 m. liepos 9 d. sprendimu (11), Bendrasis Teismas panaikino Reglamentą (EB) Nr. 945/2005, tiek, kiek jis susijęs su „JSC Kirovo-Chepetsky Khimichesky Kombinat“ (toliau – „Kirovo“), priklausančia „OJSC UCC UralChem“ (toliau – „UralChem“). Reglamentu (EB) Nr. 989/2009 (12) Taryba atitinkamai iš dalies pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 661/2008. Todėl bendrovei „Kirovo“ antidempingo muitas (47,07 EUR už toną) taikomas tik importuojamam amonio nitratui, kurio KN kodai šiuo metu yra 3102 30 90 ir 3102 40 90.

(5)

Paskelbusi pranešimą apie artėjantį galiojančių antidempingo priemonių galiojimo terminą (13) Komisija gavo prašymą inicijuoti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. 2013 m. kovo 28 d. prašymą Sąjungos gamintojų, kurie pagamina daugiau kaip 25 % Sąjungoje pagaminamo nagrinėjamojo produkto, vardu pateikė Sąjungos trąšų gamintojų asociacija „Fertilizers Europe“ (toliau – pareiškėjas).

(6)

Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad yra tikimybė, jog pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir jo daroma žala Sąjungos pramonei tęsis ir pasikartos.

(7)

Atskleidus faktus Rusijos trąšų gamintojų asociacija (toliau – RFPA) teigė, kad prašymą atlikti peržiūrą rėmė tik kai kurie Sąjungos trąšų klasės amonio nitrato gamintojai, o Sąjungos visų klasių amonio nitrato ir kitų amonio nitrato trąšų gamintojų apimtis tris kartus didesnė nei pareiškėjo. Tačiau šis teiginys nepagrįstas, nes pareiškėjas ir prašymo rėmėjai yra trąšų klasės amonio nitrato ir kitų šioje priemonių galiojimo termino peržiūroje nagrinėjamų produktų gamintojai. Todėl prašymą rėmė ne tik trąšų klasės amonio nitrato gamintojai, bet ir kitų rūšių nagrinėjamojo produkto gamintojai ir peržiūrai inicijuoti reikalinga kiekio riba buvo pasiekta.

(8)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2013 m. liepos 12 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (14) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(9)

Prieš inicijuojant tyrimą RFPA pateikė pastabų dėl galiojančių priemonių ir nesutiko su jų teisėtumu. Ta pati šalis taip pat teigė, kad remiantis Komisijai prieš inicijavimą nusiųstais duomenimis dėl tikimybės, kad nustojus galioti priemonėms dempingas ir žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų, nebuvo jokio pagrindo inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(10)

Komisijos tarnybos šiai suinteresuotajai šaliai atsakė, kad kitų nei pareiškėjai šalių pateiktas pastabas Komisija nagrinėja tik inicijavus tyrimą.

(11)

Ta pati suinteresuotoji šalis, siekdama geriau pasinaudoti savo teisėmis į gynybą, taip pat paprašė prieigos susipažinti su prašymu atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą (2013 m. kovo 28 d. pateikta redakcija), kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą ir Komisijos tarnybų pareiškėjams išduotame rašte dėl informacijos neišsamumo, susijusiame su jų prašymu atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą. Komisijos tarnybos pranešė suinteresuotajai šaliai, kad sprendimas inicijuoti tyrimą buvo pagrįstas tik konsoliduota prašymo redakcija, kurioje įtrauktas atsakymas į raštą dėl informacijos neišsamumo. Ankstesnės redakcijos ir projektai nebeturi reikšmės. Todėl nesuteikiant prieigos susipažinti su pradine redakcija ir raštu šalies teisės į gynybą nebūtų pažeidžiamos. Šalis paprašė Prekybos GD bylas nagrinėjančio pareigūno įsikišti dėl tariamo teisės į gynybą pažeidimo. 2014 m. kovo 4 d. bylas nagrinėjantis pareigūnas patvirtino Komisijos tarnybų poziciją.

(12)

Suinteresuotoji šalis taip pat paprašė prieigos susipažinti su prašymais atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, susijusiais su kitais dviem skirtingais tyrimais. Šalies teigimu, šie prašymai buvo atmesti kaip nepagrįsti; gavusi prieigą susipažinti su šiais dokumentais šalis galėtų palyginti aplinkybes dviejose bylose, kurių peržiūros tyrimai atliekami, galėtų kiekvienu atveju įvertinti Komisijos tyrimą dėl prašymo pakankamumo ir tinkamai pasinaudoti savo teisėmis į gynybą. Šalis gavo visus Komisijos tarnybų paaiškinimus, o 2014 m. kovo 4 d. bylas nagrinėjantis pareigūnas patvirtino Komisijos tarnybų poziciją.

(13)

Atliekant dempingo tęsimosi ir pasikartojimo tyrimą nagrinėtas 2012 m. liepos 1 d. – 2013 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Analizuojant žalos pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(14)

Atskleidus faktus RFPA teigė, kad, palyginti su ankstesne priemonių galiojimo termino peržiūra, po kurios priimtas Reglamentas (EB) Nr. 661/2008, metodas buvo nepagrįstai pakeistas, nes minėtos peržiūros nagrinėjamasis laikotarpis buvo ilgesnis.

(15)

Komisija mano, kad RFPA nurodytos aplinkybės nėra metodo pokytis pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį. Bet kuriuo atveju, reikėtų atsižvelgti į toliau išdėstytus dalykus. Pagal Komisijos praktiką nagrinėjamasis laikotarpis paprastai apima PTL ir trejus ankstesnius kalendorinius metus, nebent pats PTL apima didelę praėjusių kalendorinių metų dalį. Pastaruoju atveju išskirtinai galima atsižvelgti į ketverius kalendorinius metus. Taip buvo atliekant ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą. Todėl šis teiginys atmetamas.

(16)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pranešti jai apie ketinimą dalyvauti atliekant tyrimą. Be to, Komisija konkrečiai pranešė pareiškėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Rusijos (toliau – nagrinėjamoji šalis) valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams bei žinomoms susijusioms asociacijoms apie tyrimo inicijavimą ir paragino jas bendradarbiauti.

(17)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę pateikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir paprašyti, kad Komisija ir (arba) Prekybos GD bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(18)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(19)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atlikusi Sąjungos gamintojų atranką. Komisija bendroves atrinko remdamasi panašaus produkto gamybos Sąjungoje ir pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimis per PTL. Atrinkti keturi Sąjungos gamintojai, įsikūrę Prancūzijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje (15), kuriems tenka maždaug 42 % Sąjungos gamybos ir 41 % Sąjungos pardavimo apimčių. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų dėl numatytų atrinkti bendrovių.

(20)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad preliminariai atrinkti Sąjungos gamintojai turėtų apimti tik amonio nitrato, kurio KN kodai šiuo metu yra 3102 30 90 ir 3102 40 90, gamintojus, kaip iš pradžių buvo numatyta Reglamente (EB) Nr. 2022/95, neįtraukiant kietųjų trąšų, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės ir kurių KN kodai šiuo metu yra ex 3102 29 00, ex 3102 60 00, ex 3102 90 00, ex 3105 10 00, ex 3105 20 10, ex 3105 51 00, ex 3105 59 00 ir ex 3105 90 20, gamintojų, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 945/2005.

(21)

Šis teiginys grindžiamas tuo, kad Reglamentas (EB) Nr. 945/2005, kuriuo, palyginti su pradiniu tyrimu, buvo išplėsta produkto apibrėžtoji sritis, panaikintas Pirmosios instancijos teismo sprendimu byloje T-348/05, nurodytu 4 konstatuojamojoje dalyje.

(22)

Šis teiginys nepagrįstas. Minėtas sprendimas panaikino Reglamentą (EB) Nr. 945/2005 tiek, kiek jis susijęs su vienu eksportuojančiu Rusijos gamintoju. Visiems kitiems Rusijos gamintojams taikoma produkto apibrėžtoji sritis yra ta pati, kuri nurodyta Reglamente (EB) Nr. 945/2005. Bet kuriuo atveju, visi atrinkti Sąjungos gamintojai gamina amonio nitratą, kurio KN kodai šiuo metu yra 3102 30 90 ir 3102 40 90. Sąjungos pramonė gamina kietąsias trąšas, kurioms priskiriami kiti KN kodai; jos gaunamos paprasčiausiai papildomai chemiškai apdorojant arba sumaišant ir pagaminant sudėtines trąšas (dar vadinamas stabilizuotomis trąšomis arba mišiniais), išpildant sąlygą, kad sudėtyje esantis azoto kiekis sudaro daugiau nei 28 % masės arba kad sudėtyje esantis amonio nitratas sudaro daugiau nei 80 % masės.

(23)

Todėl atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(24)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(25)

Nė vienas nesusijęs importuotojas nepateikė atrankos formos atsakymo, todėl atranka nebuvo būtina.

(26)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų eksportuojančių Rusijos gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Rusijos nuolatinės atstovybės Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(27)

Aštuoni eksportuojantys nagrinėjamosios šalies gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Per PTL į Sąjungą daugiausia eksportuota pagal priimtus įsipareigojimus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko keturis eksportuojančius gamintojus, kuriuos buvo galima tinkamai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Šių gamintojų bendra pardavimo eksportui apimtis buvo didžiausia. Dvi iš atrinktų bendrovių per PTL pardavė eksportui į Sąjungą pagal įsipareigojimą. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis. Pastabų negauta. Todėl Komisija nusprendė pasirinkti atrinktas bendroves ir visoms suinteresuotosioms šalims buvo atitinkamai pranešta apie galutinai atrinktas bendroves.

(28)

Komisija atrinko keturias bendroves:

(29)

Remiantis atrankos formų atsakymais atrinktų bendrovių eksporto apimtis sudarė 88 % visos Rusijos pardavimo eksportui (į Sąjungą ir kitas trečiąsias šalis) apimties per PTL.

(30)

Komisija nusiuntė klausimynus visiems eksportuojantiems Rusijos gamintojams, kurie to paprašė, taip pat atrinktiems Sąjungos gamintojams, naudotojams ir prekybos asociacijoms, kurie apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nurodytą laikotarpį.

(31)

Klausimyno atsakymus pateikė keturi atrinkti eksportuojantys Rusijos gamintojai ir keturi atrinkti Sąjungos gamintojai. Viena naudotojams atstovaujanti prekybos asociacija, Anglijos ir Velso nacionalinė ūkininkų sąjunga (toliau – NFU), pateikė neišsamų klausimyno atsakymą.

(32)

Kalbant apie eksportuojančius Rusijos gamintojus, tik „Acron“ pateikė išsamų klausimyno atsakymą. Kitos trys atrinktos bendrovės – „EuroChem“, „UralChem“ ir „SBU Azot“ – pateikė neišsamius atsakymus ir nurodė tik duomenis, susijusius su pajėgumais, suvestiniais pardavimo EXW sąlygomis duomenimis ir tam tikra informacija apie jų gamybos sąnaudas. Pagal šiuos neišsamius atsakymus Komisija negalėjo nuodugniai patikrinti bendrovių pardavimo duomenų ir jų gamybos sąnaudų.

(33)

Komisija trims atrinktiems susijusiems eksportuojantiems gamintojams pranešė apie ketinimą taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį dėl jų nepateiktos informacijos; bendrovės pasinaudojo savo teise būti išklausytos bylas nagrinėjančio pareigūno. Be to, atskleidusi faktus kiekvienam iš trijų atrinktų nagrinėjamų eksportuojančių gamintojų Komisija nurodė, kuriuos kiekvienos bendrovės pateiktus duomenis ji naudojo tyrime ir kuriuos duomenis ji laikė neišsamiais ir todėl rėmėsi turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį. Konkrečiai, Komisija naudojo suvestinius pardavimo EXW sąlygomis duomenis, o ne išsamius duomenis pagal atskirus sandorius.

(34)

Be to, importuotojams atstovaujanti Europos trąšų importo asociacija (toliau – EFIA) savo narių vardu paprašė būti pripažinta suinteresuotąja šalimi ir pateikė pastabas raštu. Trys atskiri importuotojai nurodė, kad jie nutraukė Rusijos kilmės trąšų importą.

(35)

Pastabas raštu taip pat pateikė kelios naudotojų asociacijos, kaip antai ES žemės ūkio profesinių organizacijų komitetas (COPA), ES žemės ūkio kooperatyvų konfederacija (COGECA), NFU ir Prancūzijos asociacijos AFCOME (Association Française de Commercialisation et de Mélange d'Engrais) ir AGPB (Association Générale des Producteurs de Blé et Autres Céréales).

(36)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, kaip ji mano, buvo reikalinga norint padaryti išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį buvo atlikti šių bendrovių patalpose:

Sąjungos gamintojai

Eksportuojantys Rusijos gamintojai

Susijęs importuotojas

(37)

2014 m. birželio 13 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti palikti galioti galiojančias antidempingo priemones ir paragino visas suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas. Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė.

(38)

Atskleidus faktus RFPA pakartotinai teigė, kad atliekant peržiūrą būta procedūrinių trūkumų ir nurodė Komisijos atsisakymą suteikti prieigą susipažinti su 2013 m. kovo 28 d. pareiškėjo pateikto prašymo pradine redakcija; ji taip pat teigė, kad prieiga susipažinti su nekonfidencialia dokumentų versija tariamai suteikta ne laiku.

(39)

Dėl prašymo suteikti prieigą susipažinti su pradiniu prašymu atlikti peržiūrą, Komisijos tarnybos kelis kartus raštu ir žodžiu, įskaitant posėdžius, kuriuose pirmininkavo bylas nagrinėjantis pareigūnas, paaiškino priežastis, kodėl šis prašymas negali būti priimtas pagal taikomas teisines nuostatas.

(40)

Dėl tariamai ne laiku suteiktos prieigos susipažinti su nekonfidencialia dokumentų versija, Komisijos nuomone, net jei šis teiginys būtų pagrįstas, tai nepažeistų RFPA teisės į gynybą. Pirma, Komisija laiku atskleidė RFPA pagrindinius faktus, kuriais remdamasi ji ketino pratęsti priemonių taikymą ir suteikė RFPA pakankamai laiko pateikti pastabas. Antra, prieš šį atskleidimą RFPA buvo suteikta prieiga susipažinti su visa nekonfidencialia dokumentų versija.

(41)

RFPA taip pat teigė, kad, priešingai nei pagal įprastą praktiką, 2014 m. balandžio ir gegužės mėn. vykę Komisijos tarnybų ir pareiškėjo posėdžiai nebuvo užregistruoti nekonfidencialioje dokumentų versijoje, o kartu su pareiškėjo 2014 m. gegužės mėn. pateiktais riboto naudojimo duomenimis nebuvo pateikta atitinkama nekonfidenciali santrauka.

(42)

Pagal įprastą praktiką suinteresuotosios šalys, prašančios jas išklausyti, pateikia savo nuomonę žodžiu kartu su rašytinėmis pastabomis. Nekonfidencialios tokių pastabų versijos įtraukiamos į susipažinti skirtus dokumentus ir su jomis gali susipažinti bet kuri kita suinteresuotoji šalis. Šiuose dokumentuose registruojami Komisijos tarnybų surengti posėdžiai klausymai. Todėl šis teiginys buvo faktiškai neteisingas ir yra atmetamas.

(43)

Dėl antro teiginio, 2014 m. gegužės mėn. riboto naudojimo duomenų nekonfidencialios versijos nebuvo galima pateikti kitu būdu, nes būtų atskleista konfidenciali Sąjungos gamintojų verslo informacija. Todėl šis teiginys taip pat negali būti priimtas.

(44)

Šioje peržiūroje nagrinėjamasis produktas – tas pats produktas, kuris apibrėžtas Reglamente (EB) Nr. 661/2008, t. y. Rusijos kilmės kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės ir kurių KN kodai šiuo metu yra 3102 30 90, 3102 40 90, ex 3102 29 00, ex 3102 60 00, ex 3102 90 00, ex 3105 10 00, ex 3105 20 10, ex 3105 51 00, ex 3105 59 00 ir ex 3105 90 20 (toliau – AN arba nagrinėjamasis produktas). Tačiau, kalbant apie „JSC Kirovo-Chepetsky Khimichesky Kombinat“ (toliau – „Kirovo“) pagamintą AN, pagal Reglamentą (EB) Nr. 989/2009 nagrinėjamuoju produktu laikomas tik AN, kurio KN kodai šiuo metu yra 3102 30 90 ir 3102 40 90.

(45)

AN gaminti naudojama pagrindinė žaliava yra dujos, kurios sudaro 70–80 % visų gamybos sąnaudų. 2005 m. į produkto apibrėžtąją sritį taip pat įtrauktas amonio nitratas, į kurį buvo pridėta trąšų elementų – fosforo ir (arba) kalio, nes nustatyta, kad šie mišiniai iš esmės pasižymėjo tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis ir tokiomis pačiomis agronominėmis ypatybėmis.

(46)

Pažymėtina, kad KN kodai 3102 30 90 ir 3102 40 90 (atitinkamai amonio nitratas, išskyrus turintį vandeninio tirpalo pavidalą, ir amonio nitrato mišiniai su kalcio karbonatu arba kitomis neorganinėmis medžiagomis (kurios nėra trąšos), kurių sudėtyje esantis azoto kiekis sudaro daugiau kaip 28 % masės) gali apimti pramonei skirtą AN (pavyzdžiui, skirtą sprogmenims gaminti) ir žemės ūkiui skirtą AN. Abiejų rūšių AN pasižymi tokiomis pačiomis techninėmis ir cheminėmis savybėmis, gali būti lengvai pakeičiami vienas kitu ir laikomi nagrinėjamuoju produktu.

(47)

Atskleidus faktus Rusijos valdžios institucijų atstovai teigė, kad 2005 m. išplėsta produkto apibrėžtoji sritis neatitinka PPO antidempingo susitarimo, nes nebūtų nustatyta dempingo, žalos ir priežastinio ryšio, susijusių su papildomais produktais, kuriems taikyta 2005 m. išplėsta apibrėžtoji sritis.

(48)

Nustatyta, kad dėl 22 konstatuojamojoje dalyje jau minėtų priežasčių šis teiginys buvo nepagrįstas ir todėl buvo atmestas.

(49)

Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, nustatyta, kad Rusijoje gaminamo ir vidaus rinkoje parduodamo AN ir į Sąjungą iš Rusijos eksportuojamo AN pagrindinės fizinės ir techninės savybės bei naudojimo paskirtis yra tokios pačios. Todėl atliekant šį tyrimą jie yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(50)

Sąjungos pramonės gaminamas AN ir Rusijos į Sąjungą eksportuojamas AN pagal fizines ir technines savybes yra panašūs produktai.

(51)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(52)

Kaip nurodyta 32 konstatuojamojoje dalyje, vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas („Acron“) visiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą. Tačiau, kaip nurodyta 3 konstatuojamojoje dalyje, 2008 m. Komisija priėmė „Acron“ įsipareigojimo dėl kainos pasiūlymą ir jis per PTL tebebuvo taikomas. Todėl pagal šį įsipareigojimą dėl kainos buvo nustatytos „Acron“ eksporto kainos per PTL; šiuo įsipareigojimu nustatoma mažiausia importo kaina. Todėl tokios eksporto kainos nebuvo laikomos patikimu rodikliu siekiant nustatyti, ar yra tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(53)

Atskleidus faktus RFPA teigė, kad tai reiškia, kad Komisija nustatė, jog faktiškai dempingas nėra vykdomas. Tai nėra tikslu. Kadangi atrinkti eksportuojantys Rusijos gamintojai, išskyrus „Acron“, visapusiškai nebendradarbiavo, Komisija neturėjo pakankamai duomenų dempingui apskaičiuoti pagal pačių bendrovių duomenis. „Acron“ atveju ji būtų galėjusi apskaičiuoti dempingą, bet, kaip paaiškinta 52 konstatuojamojoje dalyje, Komisijos nuomone, šie duomenys nebuvo patikimi šiai priemonių galiojimo termino peržiūrai atlikti.

(54)

„Acron“ teigė, kad Komisijos argumentas, kad jos faktinės eksporto į ES kainos yra nepatikimos, nes taikomas įsipareigojimas dėl kainos ir todėl šių kainų negalima taikyti eksporto kainai nustatyti, buvo neteisėtas. Tačiau Komisija teigė kitaip. Komisija neteigė, kad dėl taikomo įsipareigojimo dėl kainos negalima taikyti pačių eksporto kainų, bet padarė išvadą, kad esant konkrečioms šio tyrimo aplinkybėms tokios eksporto kainos laikytos nepatikimomis atliekant tyrimą dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės. Komisija eksporto kainų, pagrįstų įsipareigojimu dėl kainos, nelaiko reikšmingu rodikliu atliekant tyrimą dėl galimos eksportuojančių gamintojų elgsenos ateityje, kai nebūtų taikomos priemonės ir įsipareigojimas dėl kainos.

(55)

Priešingai nei teigė „Acron“, jos eksporto į ES kainos negali būti laikomos nulemtomis įprastų rinkos sąlygų. Per visą PTL „Acron“ buvo vienintelis eksportuojantis Rusijos gamintojas, kuriam buvo taikomas įsipareigojimas dėl kainos; visiems kitiems eksportuojantiems Rusijos gamintojams taikyti muitai. Tai neabejotinai turėjo įtakos „Acron“ konkurencinei padėčiai – ši bendrovė buvo vienintelis Rusijos tiekėjas ES rinkai.

(56)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta 52–55 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nagrinėjo, ar yra įrodymų dėl tikimybės, kad nustojus galioti priemonėms dempingas tęstųsi arba pasikartotų. Ji nagrinėjo šiuos veiksnius: eksporto iš Rusijos į kitas šalis kainą, gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus visoje Rusijoje ir Sąjungos rinkos bei kitų trečiųjų rinkų patrauklumą.

(57)

Komisija nustatė, kad „Acron“ vidutinė svertinė eksporto į trečiųjų šalių rinkas, kaip antai Braziliją, Kolumbiją ir Peru, kaina EXW sąlygomis per PTL buvo mažesnė už faktinę vidutinę kainą EXW sąlygomis, mokėtą arba mokėtiną vidaus rinkoje per PTL. Todėl „Acron“ į trečiųjų šalių rinkas, ypač Braziliją (pagrindinę eksporto rinką trečiosiose šalyse) pardavė dempingo kainomis.

(58)

Kitų trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų atveju Komisija taip pat nustatė, kad jų vidutinės svertinės eksporto į trečiųjų šalių rinkas, kaip antai Braziliją, Peru, Kolumbiją, Ukrainą ir Kazachstaną, kainos EXW sąlygomis, kiekvieno iš trijų atveju, buvo mažesnės už jų vidutines kainas EXW sąlygomis, mokėtas arba mokėtinas vidaus rinkoje per PTL; taigi, jie taip pat pardavė dempingo kainomis. Ši išvada pagrįsta patikrintais duomenimis, pateiktais eksportuojančių Rusijos gamintojų, kurių eksporto apimtis sudarė maždaug 80 % eksporto į trečiąsias šalis apimties. Todėl Komisijai nereikėjo remtis Rusijos eksporto statistiniais duomenimis, kaip siūlė RFPA. Visų keturių atrinktų eksportuojančiųjų gamintojų pardavimo eksportui į trečiąsias šalis per PTL kainų lygis buvo stabilus.

(59)

RFPA teigė, kad, remiantis faktų atskleidimo dokumentu, „Eurochem“ dempingo nevykdė arba jis, geriausiu atveju, buvo de minimis lygio. Šis argumentas yra klaidingas. Šiame tyrime siekiama ne apskaičiuoti tikslų „EuroChem“ dempingo skirtumą, o nustatyti, ar yra tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms dempingas iš Rusijos pasikartotų. Šiomis aplinkybėmis atlikus tyrimą nustatyta, kad, taip pat ir „EuroChem“ atveju, vidutinės eksporto į trečiąsias šalis kainos EXW sąlygomis buvo mažesnės už vidutines kainas vidaus rinkoje EXW sąlygomis, taigi, ši bendrovė taip pat pardavė dempingo kainomis. „EuroChem“ pardavimo į trečiąsias šalis kainodara (pardavimas eksportui kainomis, mažesnėmis už vidaus rinkos kainas) yra susijęs veiksnys, kuriuo remiamasi iš esmės nustatant, ar yra tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms dempingas į ES pasikartotų.

(60)

RFPA teigė, kad dempingui apskaičiuoti naudoti netinkami metodai. Kaip paaiškinta, Komisija neskaičiavo dempingo skirtumų, o paprasčiausiai remdamasi atrinktų bendrovių pateiktais duomenimis palygino vidutines vidaus rinkos kainas EXW sąlygomis su eksporto kainomis EXW sąlygomis. Tyrime, kuriuo siekiama nustatyti tikimybę, ar dempingas pasikartos, nebūtina apskaičiuoti tikslių dempingo skirtumų, taigi nebuvo būtina taikyti CIF verčių, kaip siūlė RFPA.

(61)

RFPA teigė, kad Komisija nepalygino kainų pagal kiekvienos rūšies produktą ir kaina nebuvo koreguota atsižvelgiant į prekybos lygį. Komisija išnagrinėjo šį teiginį ir nustatė, kad net palyginus kiekvieno produkto lygmeniu kainų skirtumas būtų panašus. Bet kuriuo atveju, nebuvo galima koreguoti atsižvelgiant į prekybos lygmenį, nes atrinktos bendrovės, išskyrus „Acron“, atliekant tyrimą dalyvavo nevisapusiškai ir nepateikė pakankamai išsamių duomenų, ypač atskirų sandorių duomenų. Todėl šis teiginys atmetamas.

(62)

Siekiant nustatyti kitų trijų eksportuojančių gamintojų elgseną ateityje nebuvo galima remtis pardavimu eksportui į Sąjungą per PTL dėl toliau nurodytų priežasčių. „EuroChem“, kaip ir „Acron“, per PTL eksportavo tiktai pagal įsipareigojimą dėl kainos. „EuroChem“ pardavė į Sąjungą tik laikotarpiu, kuriuo buvo taikomas įsipareigojimas dėl kainos; po to, kai 2012 m. spalio 11 d. Komisija Sprendimu 2012/629/ES atšaukė priimtą įsipareigojimą, bendrovė į Sąjungą nebepardavė. Dėl „SBU Azot“ ir „UralChem“, per PTL jos nagrinėjamojo produkto į Sąjungą nepardavė.

(63)

Komisijos nuomone, nebuvo būtina nustatyti, ar pardavimas vidaus rinkoje vyko įprastomis prekybos sąlygomis. Iš tiesų, faktinės vidaus rinkos kainos jau rodo, kad pardavimas eksportui į trečiųjų šalių rinkas vykdomas dempingo sąlygomis. Todėl jei būtų nagrinėjamas pardavimo vidaus rinkoje pelningumas ir jei būtų nustatyta, kad toks pardavimas buvo nuostolingas, apskaičiavus normaliąją vertę (pagal sąnaudas ir pagrįstą pelną) normalioji vertė ir nustatytas pardavimo eksportui į trečiųjų šalių rinkas dempingo skirtumas padidėtų.

(64)

Atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą ir analizuojant dempingo pasikartojimo tikimybę, pakanka įrodyti, kad nustojus galioti priemonėms dempingas pasikartotų. Todėl Komisija nematė būtinybės nagrinėti pardavimo vidaus rinkoje pelningumo ir, atitinkamai, ji nevertino gamybos sąnaudų patikimumo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį.

(65)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad eksportuojantys Rusijos gamintojai šiuo metu parduoda nagrinėjamąjį produktą trečiosioms šalims Lotynų Amerikoje, Rytų Europoje, Afrikoje ir Azijoje dempingo kainomis. Per PTL keturių atrinktų eksportuojančių gamintojų vidutinė eksporto į trečiąsias šalis kaina EXW sąlygomis buvo 201 EUR už toną, o vidutinė kaina vidaus rinkoje EXW sąlygomis buvo 221 EUR už toną. Todėl Komisija mano, kad tikėtina, jog panaikinus dabartines priemones eksportuojantys Rusijos gamintojai taip pat parduotų į Sąjungą dempingo kainomis.

(66)

RFPA teigė, kad Rusijos vidaus rinkos kainų ir Rusijos eksporto į trečiąsias šalis kainų palyginimas yra beprasmis. Tačiau Komisija šiuo atžvilgiu mano, kad šios kainos yra svarbus rodiklis siekiant įvertinti, kokia būtų būsimo eksporto į Sąjungą raida nustojus galioti priemonėms, nes Rusijos eksportui į daugumą trečiųjų šalių antidempingo muitai netaikomi. Eksporto į trečiąsias šalis kainos yra svarbus rodiklis atliekant bendrą vertinimą, ypač trūkstant patikimų Rusijos eksporto į Sąjungą per PTL duomenų, kaip paaiškinta 52 konstatuojamojoje dalyje.

(67)

Rusijos Vyriausybė ir „Acron“ šiuo atžvilgiu teigė, kad tolesnis priemonių taikymas jau nėra teisėtas remiantis tuo, kad, visų pirma, šios priemonės nustatytos Reglamentu (EB) Nr. 661/2008, normaliajai vertei apskaičiuoti pritaikius tariamai neteisėtą dujų koregavimo metodą.

(68)

Kaip minėta 63 konstatuojamojoje dalyje, atlikdama šį tyrimą Komisija nemanė, kad būtina nustatyti, ar pardavimas vidaus rinkoje atliktas įprastomis prekybos sąlygomis ir šiuo tikslu galimai apskaičiuojant normaliąją vertę. Kaip „Acron“ teisingai nurodė pastabose po faktų atskleidimo, tai nekliudo prireikus normaliąją vertę nustatyti būsimuose tyrimuose, įskaitant būtiną koregavimą.

(69)

Komisija žinomų Rusijos gamintojų nepanaudotus pajėgumus nustatė remdamasi toliau pateikiama informacija. Keturių atrinktų bendrovių nepanaudotų pajėgumų duomenys buvo pagrįsti jų pateiktais klausimyno atsakymais, prireikus pakoreguotais surengus tikrinamuosius vizitus. Trąšoms naudojamą amonio nitratą ir pramonėje naudojamą amonio nitratą (kaip antai skirtą sprogmenims gaminti), vadinamą mažo tankio amonio nitratu, kuris, kaip nurodyta 46 konstatuojamojoje dalyje, taip pat laikomas nagrinėjamuoju produktu, gaminančių gamyklų atveju atsižvelgta į bendrus nepanaudotus pajėgumus. Vadovaujantis tuo pačiu principu taip pat atsižvelgta į gamyklų, kurios gamina tik pramonėje naudojamą amonio nitratą, nepanaudotus pajėgumus. Be to, „Kirovo“ bendri nepanaudoti pajėgumai buvo įtraukti skaičiuojant nepanaudotus pajėgumus, nes kitos rūšies amonio nitrato, kuriam šiuo metu antidempingo priemonės netaikomos (16), nepanaudotus pajėgumus galima labai lengvai panaudoti amonio nitratui, kurio KN kodai šiuo metu yra 3102 30 90 ir 3102 40 90, gaminti.

(70)

Iš likusių penkių Rusijos gamintojų viena bendrovė pateikė Komisijai individualų atsakymą apie nepanaudotus pajėgumus. Kitus duomenis pateikė RFPA.

(71)

Tais atvejais, kai neatrinktų Rusijos gamintojų pateiktos faktinės gamybos apimtys viršijo nurodytus pajėgumus, faktiniams pajėgumams nustatyti atsižvelgta į faktinę gamybą. Tokiais atvejais buvo nurodyti nominalūs pajėgumai (tai yra projekte numatyti gamyklos pajėgumai), kurie nebuvo koreguoti po to, kai gamyklų įranga buvo atnaujinta ir dėl to jų pajėgumai padidėjo.

(72)

Tuo remdamasi Komisija nustatė, kad per PTL eksportuojančių Rusijos gamintojų bendri pajėgumai sudarė 9 592 000 tonų, o jų faktinė gamyba (įskaitant pramonėje naudojamą amonio nitratą ir kitų rūšių amonio nitratą, kuriam šiuo metu antidempingo priemonės netaikomos (17)) sudarė 8 519 105 tonas.

(73)

Taigi, priešingai RFPA teiginiui, kad įrengti eksportuojančių gamintojų pajėgumai yra visiškai išnaudojami, per PTL eksportuojančių gamintojų nepanaudoti pajėgumai sudarė 1,07 mln. tonų. Tai atitinka 16,9 % Sąjungos suvartojimo (remiantis nustatytu 6,35 mln. tonų suvartojimu per PTL, žr. 5.1 skirsnį).

(74)

Tačiau, atsižvelgdama į būsimą tyrimą, Komisija taip pat nustatė, kad po PTL pajėgumai padidės dar maždaug 472 000 tonų, nes kai kurie atrinkti eksportuojantys gamintojai įrengia naujus pajėgumus. Taigi, bendri nepanaudoti pajėgumai sudaro 24,3 % Sąjungos suvartojimo.

(75)

Atskleidus faktus RFPA toliau tvirtino, kad nėra jokių nepanaudotų pajėgumų arba kad Komisija turėtų išnagrinėti bent jau tai, kad nėra jokių nepanaudotų nominalių pajėgumų. Be to, RFPA nesutiko, kad po PTL įdiegta naujų pajėgumų.

(76)

RFPA ir eksportuojantys Rusijos gamintojai įdiegtus pajėgumus nurodė pagal teorinius nominalius pajėgumus ir kai kuriais atvejais neatsižvelgta į neseniai vykusį atnaujinimą. Komisija tai išsiaiškino atlikusi tikrinamuosius vizitus ir į tai atsižvelgė. Kaip RFPA teisingai pažymėjo pastabose, pateiktose atskleidus faktus, nominalūs neatrinktų Rusijos gamintojų pajėgumai buvo taikyti tik tiems neatrinktiems Rusijos gamintojams, kurie gamino mažiau nei nurodyti pajėgumai. Kitiems neatrinktiems gamintojams, kurių nurodyta faktinė gamybos apimtis buvo didesnė nei nurodyti pajėgumai, siekiant nustatyti faktinius pajėgumus taikyta faktinė gamybos apimtis. Trims neatrinktiems gamintojams, nepateikusiems jokių duomenų apie pajėgumus ir gamybą, taikyti RFPA pateikti duomenys.

(77)

Komisijos nuomone, šis bendrų Rusijos gamintojų nagrinėjamojo produkto gamybos pajėgumų nustatymo metodas yra aiškus ir nuoseklus. Priešingai nei buvo teigta, tas pats metodas taikytas visiems gamintojams. Jei faktinė gamybos apimtis buvo didesnė nei nurodyti nominalūs pajėgumai, pavyzdžiui, dėl gamybos pajėgumų atnaujinimo, Komisija nemato priežasčių, kodėl į tokius papildomus pajėgumus nereikėtų atsižvelgti, jei akivaizdu, kad nominalūs pajėgumai nėra tikslūs. Argumentas, kad tariamai toks metodas nėra įprastas rinkoje, nėra laikomas priežastimi, dėl kurios nebūtų atsižvelgiama į faktinius gamybos duomenis. Be to, RFPA teiginys dėl metodo, kuriuo skaičiuojami Sąjungos pramonės pajėgumai, nėra susijęs su bendros Rusijos gamintojų gamybos pajėgumų apimties nustatymu.

(78)

Priešingai nei teigė RFPA, nominalių pajėgumų netaikymas kai kuriais atvejais ir vietoje jų naudoti faktiniai, daugiausia patikrinti, gamybos duomenys nereiškia, kad Komisija taikė geriausių turimų duomenų sąvoką pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Dėl pajėgumų, Komisija visapusiškai pasinaudojo pačių Rusijos gamintojų pateiktais duomenimis, bet bendrai gamybos pajėgumų apimčiai apskaičiuoti taikė metodą, pagal kurį atsižvelgiama ne tik į nominalius pajėgumus, bet ir faktinę gamybą ir pajėgumus. Šis metodas išdėstytas bendrame atskleidimo dokumente, o šio metodo taikymo rezultatai (nurodyti kiekvienai bendrovei ir netgi kiekvienai gamyklai) atskleisti susijusioms bendrovėms. Atitinkamai, nustatydama bendrus gamybos pajėgumus Komisija taikė tik Rusijos gamintojų ir RFPA pateiktus duomenis. Buvo pateikti visi reikiami duomenys ir šiuo atžvilgiu papildomų šaltinių duomenų neprireikė.

(79)

Bendru atveju, kalbant apie gamintojus, kurie nebuvo tikrinti, taikyti šių gamintojų atsakymuose pateikti pajėgumų ir gamybos duomenys. RFPA pateikė pastabų dėl kai kurių bendrovių ir gamyklų pajėgumų skaičiavimo. Buvo teigiama, kad faktų atskleidimo dokumente nurodyta gamintojo „Uralchem Kirovo“ gamybos apimtis buvo netiksli. Komisija priėmė šį argumentą ir vietoje šios apimties taikė po faktų atskleidimo pateiktose pastabose nurodytą gamybos apimtį. Kaip teisingai nurodė RFPA, taip pat buvo atsižvelgta į gamyklos tikrinamojo vizito metu pateiktą techninę pajėgumų ataskaitą, susijusią su minėtos gamyklos didžiausia AN gamybos apimtimi. Dėl gamintojo „Uralchem Berezniki“, apskaičiuojant pajėgumus atsižvelgta į dešimties dienų techninės priežiūros laikotarpį, kurį bendrovė nurodė tikrinamojo vizito metu. Po faktų atskleidimo gautos pastabos apie kitus sustabdymo atvejus buvo nepagrįstos ir paaiškėjo, kad jos buvo grindžiamos kitos bendrovės duomenimis. Todėl šios pastabos buvo atmestos.

(80)

Pastabos apie tam tikras kitų gamyklų gamybos kliūtis taip pat nebuvo pagrįstos, jų nebuvo galima patikrinti ir todėl į jas taip pat neatsižvelgta. Dėl vienos konkrečios gamyklos, paaiškėjo, kad gamybos kliūtis buvo susijusi su azoto rūgšties gamyba. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vienai tonai AN pagaminti reikia mažiau nei vienos tonos azoto rūgšties, net jeigu būtų atsižvelgiama į tariamą didžiausią azoto rūgšties gamybos apimtį, vis tiek būtų įmanoma pasiekti Komisijos nustatytus pajėgumus.

(81)

Dėl pajėgumų padidėjimo po PTL, RFPA teigė, kad vienam gamintojui, kuris investavo į naują gamybos liniją, apskaičiuotas per didelis pajėgumų padidėjimas. Tačiau Komisija numatytus pajėgumus nustatė pagal šios bendrovės patalpose surengto tikrinamojo vizito metu bendrovės pateiktos techninės ataskaitos apie šią naują gamybos liniją vertimą į anglų kalbą, todėl šie duomenys laikyti patikimais.

(82)

„Acron“ teigė, kad ji neturi didelių nepanaudotų pajėgumų, daugiausia dėl žaliavų prieigos kliūčių. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad žaliavos buvo naudojamos ne tik nagrinėjamajam produktui, bet ir daugeliui kitų produktų gaminti. Atsižvelgiant į tai, kad produktas plačiai naudojamas ir, atitinkamai, į galimybę lengvai paskirti žaliavas nagrinėjamajam produktui gaminti, tokie tariami sunkumai nebuvo laikomi veiksniu, dėl kurio būtų ribojami bendri nagrinėjamojo produkto gamybos pajėgumai.

(83)

Pritaikiusi ankstesnėse konstatuojamosiose dalyse minėtą metodą Komisija padarė išvadą, kad egzistuoja dideli nepanaudoti pajėgumai. RFPA ir „Acron“ pateiktų argumentų nebuvo galima pagrįsti ir jie atmetami.

(84)

Komisijos nuomone, tikėtina, kad pašalinus dabartines priemones bent dalis šių nepanaudotų pajėgumų būtų panaudoti ir nukreipti į Sąjungos rinkas dėl šių priežasčių.

(85)

Pirma, kai kurios galimai didžiausios pasaulinės AN eksporto rinkos (kaip antai Jungtinės Amerikos Valstijos ir Australija) tebėra apsaugotos nuo Rusijos eksporto antidempingo priemonėmis. Be to, Kinijos rinka tebėra uždara AN importui, todėl mažai tikėtina, kad Rusijos gamintojai importuos į šią rinką.

(86)

2014 m. gegužės 22 d. JAV Prekybos departamentas paskelbė preliminarias antidempingo muito administravimo peržiūros (18) išvadas, kuriose siūloma, kad „Acron“ ir „EuroChem“ į JAV eksportuojamam AN būtų taikomas nulinis muitas. Tačiau, net jeigu šis pasiūlymas būtų priimtas, šiuo metu galiojantys muitai būtų toliau taikomi kitiems eksportuojantiems Rusijos gamintojams. Be to, pagal 1930 m. JAV tarifų akto su pakeitimais (toliau – aktas) 751 skirsnio a dalies 2 punktą, „Acron“ ir „EuroChem“ muitai būtų panaikinami tik vieniems metams ir jie turėtų būti peržiūrimi atliekant kitą metinę administracinę peržiūrą, taigi, priklausomai nuo šios ataskaitos išvadų, antidempingo muitai gali būti vėl nustatyti. Galiausiai, pastarąjį dešimtmetį dėl padidėjusių saugumo reikalavimų ir platintojų nenoro toliau prekiauti AN, jis buvo vis mažiau naudojamas JAV rinkoje kaip trąšos (19). Be to, dėl pastaraisiais metais prasidėjusios skalūnų dujų gavybos JAV AN gamintojai šiuo metu gali gauti pigesnių dujų. Todėl tikėtina, kad „Acron“ ir „EuroChem“ susidurtų su stipriais konkurentais ir negalėtų užimti didelių JAV rinkos dalių.

(87)

RFPA teigė, kad kitos pagrindinės Rusijos AN eksporto rinkos, kaip antai Lotynų Amerika (ypač Brazilija), Egiptas ir Turkija iki 2017 m. smarkiai išaugs (palyginti su 2012 m.). RFPA rėmėsi ataskaita, kurioje numatyta, kad bendra AN paklausa Brazilijoje, Egipte, Peru, Turkijoje, Ekvadore ir Kolumbijoje (skaičiuojant kartu) padidės 15 %. Šis padidėjimas sudaro 749 000 tonų (t. y. nuo 4,851 mln. tonų 2012 m. iki 5,6 mln. tonų 2017 m.), t. y. vidutiniškai 149 800 tonų per metus. Tačiau tai sudaro tik 9,7 % apskaičiuotų metinių nepanaudotų Rusijos gamintojų pajėgumų. Pareiškėjo teigimu, padidėjusį vartojimą šiose šalyse iš esmės kompensuotų ateityje padidėjusi vidaus rinkos gamyba, nes kaip įtariama minėtose šalyse planuojama didinti AN ir kitų azoto trąšų gamybos pajėgumus. Nepriklausomai nuo to, ar šie planai būtų iš tiesų įgyvendinti ir bent iš dalies kompensuotų padidėjusią paklausą, Komisijos nuomone, dėl minėtose šalyse numatomo vartojimo lygio nepanaudoti Rusijos gamintojų pajėgumai būtų tik dalinai absorbuoti.

(88)

Atskleidus faktus RFPA teigė, kad Komisija neatsižvelgė į padidėjusį vartojimą kitose Rusijos AN trečiųjų šalių rinkose, ypač buvusios Sovietų Sąjungos regione. Tačiau vienoje iš pagrindinių šio regiono rinkų, Ukrainoje, importuojamam Rusijos AN taip pat taikomi muitai. 2014 m. liepos mėn. muitų taikymas pratęstas penkeriems metams, o šių muitų lygis buvo gerokai padidintas. Todėl ši rinka Rusijos AN importui tampa dar uždaresnė.

(89)

Be to, kainų lygis kitose rinkose, pavyzdžiui Kazachstane, yra toks, kad Rusijos eksportuotojams būtų palankiau nukreipti eksportą į Sąjungą. Be to, šios rinkos yra gerokai mažesnės už Sąjungos rinką. Pavyzdžiui, suvartojimas Kazachstane sudaro mažiau nei 4 % suvartojimo Sąjungoje.

(90)

Be to, tvirtinta, kad numatomas kitų pagrindinių eksporto rinkų augimas apskaičiuotas neteisingai. Tačiau remtasi 87 konstatuojamojoje dalyje nurodytoje nepriklausomoje ataskaitoje pateiktais duomenimis. NET jei tariamai šie skaičiavimai yra pernelyg kuklūs, numatomą padidėjusią paklausą būtų galima lengvai kompensuoti naudojant tik dalį nepanaudotų Rusijos gamintojų pajėgumų.

(91)

Antra, mažai tikėtina, kad vidaus rinka absorbuos nepanaudotus pajėgumus. RFPA teigė, kad, remiantis ta pačia ataskaita, suvartojimas Rusijoje taip pat išlieka didelis ir numatoma, kad ateityje jis didės, o Rusijos gamintojai visų pirma stengsis patenkinti vidaus rinkos poreikius. Atskleidus faktus RFPA pakartojo šį argumentą. Tačiau per PTL pardavimas vidaus rinkoje sudarė 53 % viso Rusijos gamintojų pardavimo, o planuojamą augimą po 3 % per metus ateinančius 5 metus (vidutiniškai maždaug 120 000 tonų per metus) galima lengvai kompensuoti Rusijos gamintojų jau turimais nepanaudotais pajėgumais. Numatomas metinis augimas sudaro mažiau nei 7,8 % apskaičiuotų metinių nepanaudotų Rusijos gamintojų pajėgumų po PTL. Be to, būsimas vartojimo padidėjimas yra tik prognozė ir gali neįvykti arba būti mažesnis, nes, remiantis ta pačia ataskaita, per pastaruosius penkerius metus vidaus rinkos suvartojimas, palyginti su Sąjungos arba trečiųjų šalių suvartojimu, labai kito (20).

(92)

Trečia, Sąjungos rinka tebėra svarbiausia AN rinka pasaulyje, nes jai tenka apie 18 % pasaulio suvartojimo apimties. Atsižvelgiant į Sąjungos geografinį artumą Rusijai ir tai, kad kai kurie Rusijos eksportuotojai turi nusistovėjusius platinimo kanalus Sąjungoje, logistikos požiūriu tokio eksporto sąlygos palankesnės.

(93)

Atskleidus faktus RFPA teigė, kad reikėtų atsižvelgti į įvežant Rusijos AN į Sąjungą tariamai patiriamas technines prekybos kliūtis, ypač draudimą parduoti (Vokietijoje) ir kai kuriose valstybėse narėse taikomus griežtus AN laikymo reikalavimus. Tačiau, priešingai nei teigė RFPA, šie ribojimai taikomi nediskriminuojant, t. y. tiek trečiųjų šalių eksportuotojams, tiek Sąjungos gamintojams, todėl neproporcingas poveikis importui nėra daromas. Be to, šie ribojimai neturėjo poveikio bendram Sąjungos rinkos patrauklumui, nes pagal vartojimą ji tebėra viena didžiausių rinkų pasaulyje. Todėl Komisija šį teiginį atmeta.

(94)

Todėl Komisija daro išvadą, kad Rusijos gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų ir labai tikėtina, kad nustojus galioti priemonėms šie pajėgumai būtų panaudoti dideliam papildomam eksportui į Sąjungą.

(95)

Šiuo metu kainų lygis Sąjungoje yra daug aukštesnis nei pagrindinėse trečiosiose šalyse, į kurias eksportuoja Rusija, ir Rusijos vidaus rinkoje. Per PTL keturių atrinktų eksportuojančių gamintojų vidutinė eksporto į trečiąsias šalis kaina EXW sąlygomis (201 EUR už toną) ir vidutinė vidaus rinkos kaina EXW sąlygomis (221 EUR už toną) buvo atitinkamai 34 % ir 27 % mažesnės už atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinę kainą EXW sąlygomis (303 EUR už toną) (žr. 7 lentelę) ir taip pat mažesnės už vidutinę importo iš Rusijos į Sąjungą kainą EXW sąlygomis (žr. 2 lentelę) ir importo iš trečiųjų šalių į Sąjungą kainą (žr. 3 lentelę).

(96)

Tikėtina, kad nustojus galioti priemonėms dėl padidėjusios importuotų produktų mažesnėmis kainomis pasiūlos Sąjungos kainos sumažės. Tačiau, atsižvelgiant į didelius eksportuojančių Rusijos gamintojų eksporto į trečiąsias šalis kainų ir per PTL Sąjungos rinkoje eksportuojančių Rusijos gamintojų, eksportuojančių trečiųjų šalių gamintojų ir Sąjungos gamintojų taikytų kainų skirtumus, mažai tikėtina, kad Sąjungoje taikytos kainos sumažės iki šiuo metu trečiųjų šalių rinkose, į kurias eksportuoja Rusijos gamintojai, esamo kainų lygio. Todėl tikėtina, kad eksportuojantys gamintojai sieks didesnio pelno parduodami Sąjungoje. Dėl šios priežasties tikėtina, kad eksportuojantys gamintojai bus suinteresuoti dalį dabartinio eksporto į trečiąsias šalis apimties (kuri sudarė maždaug 3,4 mln. tonų per PTL arba daugiau nei 50 % Sąjungos suvartojimo) nukreipti į Sąjungą (21).

(97)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta 3.3 skirsnyje, Komisija daro išvadą, kad yra tikimybė, jog nustojus galioti priemonėms dempingas pasikartos ir labai padidės į Sąjungą eksportuojamo produkto kiekiai.

(98)

Sąjungos pramonė apibrėžta kaip žinomi Sąjungos AN gamintojai nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(99)

Kaip nurodyta 19 konstatuojamojoje dalyje, atrinktos keturios bendrovės. Visi atrinkti Sąjungos gamintojai bendradarbiavo ir per nustatytus terminus atsiuntė klausimyno atsakymus, be to, atliekant tyrimą jų patalpose surengti tikrinamieji vizitai. Be to, „Fertilisers Europe“ pateikė papildomų duomenų apie neatrinktų bendradarbiavusių gamintojų pajėgumus, gamybą ir pardavimą ir apskaičiuotus likusių gamintojų duomenis. Jei buvo įmanoma, Komisija šiuos duomenis sutikrino su kitų suinteresuotųjų šalių pateiktais ir (arba) viešai pateikiamais duomenimis.

(100)

Atskleidus faktus RFPA teigė, kad Komisijos atrinktos bendrovės nebuvo tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės. Šis teiginys grindžiamas prielaida, kad atskirų atrinktų bendrovių ir visos pramonės tie patys ekonominiai rodikliai (ypač pelningumas) skiriasi.

(101)

Šio teiginio negalima priimti. Keturios atrinktos bendrovės pasirinktos objektyviai pagal jų nagrinėjamojo produkto gamybos ir pardavimo Sąjungoje apimtis, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje. Atranka atliekama tam, kad Komisijos tarnybos galėtų išsamiai išnagrinėti kai kuriuos tipiškos Sąjungos pramonės dalies žalos rodiklius per turimą laiką. Tai, kad kai kurie atrinktų bendrovių ir visos pramonės žalos rodikliai skiriasi nereiškia, kad atrinktos bendrovės netipiškos. Atsižvelgiant į tai, kad atrinktų gamintojų duomenys patikrinti surengus tikrinamuosius vizitus susijusiose bendrovėse, šie duomenys laikomi patikimais. Bet kuriuo atveju, kaip minėta 145 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad per PTL Sąjungos pramonė žalos nepatyrė.

(102)

Be to, RFPA teigė, kad kai kurios atrinktos bendrovės nebendradarbiavo su Komisija, nes nepateikė tam tikrų duomenų arba pateikė neišsamius ir neteisingus duomenis. Todėl RFPA reikalavo, kad darant išvadas apie Sąjungos pramonės padėtį nebūtų remiamasi šiais duomenimis ir kad dėl nepakankamo Sąjungos pramonės bendradarbiavimo būtų pripažintos nepalankios išvados arba kad vietoje to būtų taikomi visos Sąjungos rodikliai.

(103)

Šio teiginio negalima priimti. Komisiją tenkina atrinktų bendrovių pateikti duomenys, kurie buvo patikrinti surengus tikrinamuosius vizitus susijusių bendrovių patalpose ir kurie sudaro svarbią Sąjungos pramonės padėties vertinimo dalį.

(104)

Tikrąjį suvartojimą Sąjungoje Komisija nustatė remdamasi i) Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduota apimtimi pagal pareiškėjo pateiktus duomenis ir ii) importu iš trečiųjų šalių pagal duomenis, gautus iš 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės (22).

(105)

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (metrinėmis tonomis)

(106)

Nuo 2010 m. iki PTL Sąjungos AN suvartojimas sumažėjo 11 %, nepaisant to, kad žemės ūkiui skirto produkto gamyba atitinkamai nesumažėjo. Toks sumažėjimas įvyko dėl trijų pagrindinių priežasčių. Visų pirma, patobulėjo trąšų paskirstymo įranga ir metodai, todėl vienam kvadratiniam metrui žemės reikia mažiau trąšų. Antra, sumažėjęs AN vartojimas kompensuojamas kitomis trąšomis, kaip antai kalcio amonio nitratu arba sudėtinėmis trąšomis. Trečia, dėl saugumo ir griežtų amonio nitrato gamybos ir laikymo taisyklių šis produktas yra mažiau patrauklus.

(107)

Atskleidus faktus RFPA paprašė papildomos informacijos apie Komisijos atskleistų suvartojimo duomenų šaltinius; 2014 m. birželio 26 d. surengtas klausymas, kuriam pirmininkavo bylas nagrinėjantis pareigūnas. Po to RFPA teigė, kad pareiškėjo pateikti duomenys buvo pateikti pernelyg vėlyvame tyrimo etape, jie buvo nepatikrinti ir neatitiko pareiškėjo anksčiau pateiktų duomenų. Be to, RFPA teigė, kad tie duomenys veikiausiai neapėmė duomenų apie techninės paskirties amonio nitratą ir apie amonio nitrato mišinius su trąšomis ir kitomis medžiagomis, nes šie duomenys skyrėsi nuo panašių pareiškėjo turimų duomenų, pateiktų RFPA nariams. Todėl į šiuos duomenis neturėtų būti atsižvelgiama ir vietoje to reikėtų remtis geriausiais turimais faktais.

(108)

Šis teiginys atmetamas. Komisija pasinaudojo pareiškėjo pateiktais duomenimis apie pardavimą ES ir sutikrino juos su atrinktų gamintojų patikrintais duomenimis. Suvartojimui Sąjungoje nustatyti prie šių duomenų buvo pridėti importo duomenys. Todėl laikoma, kad šie duomenys yra patikimi.

(109)

RFPA taip pat teigė, kad Komisijos apskaičiuotas bendras Sąjungos suvartojimas buvo per mažas ir kad, remiantis nepriklausomo rinkos analitiko paskelbta ataskaita, suvartojimas didėja, o ne mažėja. Konkrečiau, remiantis šios ataskaitos duomenimis Sąjungos trąšų klasės amonio nitrato ir sprogmenų klasės amonio nitrato paklausa 2010 m. atitinka Komisijos duomenis (maždaug 7,1 mln. tonų), bet vėlesniais metais minėta paklausa didėja, o ne mažėja.

(110)

Šis teiginys yra nepagrįstas, nes Komisija naudojosi faktiniais pareiškėjo pateiktais duomenimis, kurie iš dalies buvo patikrinti, ir turimais statistiniais duomenimis ir šiuos duomenis laiko patikimais.

(111)

Nagrinėjamojo produkto importo iš Rusijos apimtis, rinkos dalis ir vidutinės kainos kito, kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje.

2 lentelė

Importo apimtis (metrinėmis tonomis), rinkos dalis ir kainos

(112)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Rusijos apimtis padidėjo daugiau nei 20 %. Šio importo rinkos dalis padidėjo daugiau nei 30 % – nuo 2,3 % 2010 m. iki 3,1 % per PTL. CIF kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo nuo 201 iki 264 EUR už toną. Palyginus vidutines Rusijos CIF eksporto į Sąjungą kainas su vidutinėmis Sąjungos gamintojų kainomis EXW sąlygomis per PTL matyti, kad dėl Rusijos kainų Sąjungos kainos yra priverstinai mažinamos. Vidutinė atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje kaina EXW sąlygomis per PTL buvo 303 EUR už toną. Tačiau, kaip minėta 3 skirsnyje, beveik visi eksportuojantys gamintojai, kurie per PTL pardavė nagrinėjamąjį produktą, buvo sudarę įsipareigojimus dėl kainos ir jų eksporto į ES kainos buvo nustatytos pagal tuos įsipareigojimus, kuriuose numatoma mažiausia importo kaina. Taigi, tokios eksporto kainos negali būti laikomos patikimu rodikliu siekiant patikimai ir prasmingai apskaičiuoti priverstinį kainų mažinimą.

(113)

Atskleidus faktus RFPA teigė, kad Komisija neteisingai apskaičiavo priverstinį kainų mažinimą ir priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis, nes būtina koreguoti atsižvelgiant į įvairius veiksnius (įprastus muitus, sąnaudas po importo, produktų, pakavimo ir prekybos lygio skirtumus). RFPA taip pat teigė, kad palyginus su ankstesne 2002 m. priemonių galiojimo termino peržiūra pasikeitė koregavimo taikymo metodas. RFPA taip pat teigė, kad priverstiniam kainų mažinimui apskaičiuoti turėtų būti taikomos Rusijos gamintojo, kuriam nėra taikomas įsipareigojimas dėl kainos, eksporto į Sąjungą kainos ir Rusijos gamintojo, kuriam netaikomi antidempingo muitai, eksporto kainos.

(114)

Šiuo klausimu pakanka priminti, kad dėl 112 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių Komisija neskaičiavo priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis. Todėl šie teiginiai nepagrįsti.

(115)

Toliau pateiktoje lentelėje pateikiami duomenys apie importo iš kitų trečiųjų šalių apimtį nagrinėjamuoju laikotarpiu. Šios kiekio ir kainų tendencijos taip pat grindžiamos Eurostato duomenimis.

3 lentelė

Importo apimtis (metrinėmis tonomis), rinkos dalis ir kainos

(116)

AN daugiausia importuojamas iš Ukrainos, Gruzijos ir Serbijos. Iš Ukrainos importuojamam AN taikytos antidempingo priemonės nustojo galioti 2012 m. Bendra trečiųjų šalių, išskyrus Rusiją, kilmės importo apimtis sumažėjo; nagrinėjamuoju laikotarpiu jų rinkos dalis iš esmės išliko pastovi ir viršijo Rusijos importo rinkos dalį. Tai galima paaiškinti vartojimo sumažėjimu tuo pačiu laikotarpiu. Bendrai vidutinės importo iš kitų šalių kainos padidėjo panašiai kaip ir Rusijos bei Sąjungos kainos.

(117)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi Komisija nagrinėjo visus ekonominius veiksnius ir rodiklius, turinčius poveikio Sąjungos pramonės padėčiai.

(118)

Žalai išanalizuoti Sąjungos pramonės ekonominė padėtis vertinama remiantis makroekonominiais rodikliais (gamyba, gamybos pajėgumais, pajėgumų naudojimu, pardavimo apimtimi, rinkos dalimi, augimu, užimtumu, našumu ir atsigavimu po buvusio dempingo) ir mikroekonominiais rodikliais (vidutinėmis vieneto kainomis, vieneto sąnaudomis, darbo sąnaudomis, atsargomis, pelningumu, grynųjų pinigų srautu, investicijomis, investicijų grąža ir gebėjimu padidinti kapitalą). Pirmieji grindžiami pareiškėjo pradiniame prašyme atlikti peržiūrą pateiktais duomenimis ir vėliau pateiktais duomenimis bei statistiniais duomenimis; šie duomenys susiję su visais žinomais Sąjungos gamintojais. Antrieji grindžiami atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis, patikrintais atliekant tyrimą.

(119)

Atlikus šią priemonių galiojimo termino peržiūrą patvirtinta tai, kas nustatyta ankstesniuose tyrimuose – gauti tikslius ir patikimus pajėgumų ir nagrinėjamojo produkto gamybos duomenis sunku. Kietosios trąšos pagaminamos gamykloje (granuliavimo bokšte) po to, kai atlikus cheminę sintezę gaunamas skystas amonio nitratas. Skystas amonio nitratas gali būti naudojamas ne tik kietam produktui, bet ir galutinės grandies rinkai skirtiems produktams, pvz., kalcio amonio nitratui, gaminti. Be to, kietas produktas gali būti naudojamas ne tik kaip trąšos, bet ir pramonėje. Statistiniai nuokrypiai galimi dėl įvairių paskirčių gamyklų, kurios gali greitai pradėti gaminti trąšas arba kitą produktą. Todėl mažas nagrinėjamojo produkto gamybos pajėgumų panaudojimas yra ne toks svarbus bendros Sąjungos pramonės ekonominės padėties rodiklis.

(120)

Atsižvelgiant į šiuos ribojimus bendra Sąjungos gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų panaudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu kito taip:

4 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų panaudojimas

(121)

Sąjungos pramonės nagrinėjamojo produkto gamyba nuo 2010 m. iki PTL išliko gana pastovi ir sudarė maždaug 7 mln. tonų.

(122)

Gamybos pajėgumai šiuo laikotarpiu taip pat buvo daugmaž stabilūs. Sąjungos pramonės nurodytuose gamybos pajėgumuose įskaičiuoti visi AN gamybos pajėgumai, ne tik nagrinėjamojo, bet ir kitų produktų. Iš tiesų, jei įskaičiuojami ir kiti produktai, faktinis AN gamybos pajėgumų panaudojimas yra daug didesnis. Pavyzdžiui, remiantis patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų duomenimis, nagrinėjamuoju laikotarpiu pajėgumų panaudojimas buvo maždaug 20 % punktų didesnis (nuo 72 % 2010 m. iki 68 % per PTL).

(123)

Sąjungos pramonės pardavimo nepriklausomiems pirkėjams Sąjungos rinkoje apimčių ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(124)

Sąjungos rinkos pardavimo nepriklausomiems pirkėjams apimtys per PTL, palyginti su 2010 m., sumažėjo 12 %. Šis pokytis atitinka bendrą suvartojimo mažėjimo Sąjungos rinkoje tendenciją, kaip paaiškinta 106 konstatuojamojoje dalyje.

(125)

Kadangi nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo tiek pardavimas, tiek suvartojimas, Sąjungos pramonės rinkos dalis išliko daugmaž stabili ir todėl nebuvo Sąjungos pramonės augimo.

(126)

Remiantis keturių atrinktų Sąjungos gamintojų patikrintais duomenimis užimtumas ir našumas nagrinėjamuoju laikotarpiu kito taip:

6 lentelė

Užimtumas ir našumas

(127)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu keturių atrinktų bendrovių darbuotojų skaičius sumažėjo (12 %, palyginus 2010 m. ir PTL). Kadangi šis sumažėjimas buvo didesnis nei gamybos padidėjimas, atrinktų Sąjungos gamintojų darbuotojų našumas, matuojamas per metus darbuotojui tenkančiu pagamintu kiekiu (tonomis), nuo 2010 m. iki PTL padidėjo 7 %.

(128)

Kaip minėta 52 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nenustatė esamų dempingo skirtumų, nes Rusijos importo kainos buvo pagrįstos įsipareigojimais dėl mažiausios kainos ir todėl buvo nepatikimos siekiant prasmingai įvertinti, ar nustojus galioti antidempingo priemonėms tikėtina, kad dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(129)

Kaip matyti pagal esamus pelno dydžius (10 lentelė) ir didelę rinkos dalį (5 lentelė) Sąjungos pramonė atsigavo nuo buvusio dempingo.

(130)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių svertinių vieneto pardavimo nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(131)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinė grynojo pardavimo kaina 2010–2012 m. labai padidėjo, bet per PTL šiek tiek sumažėjo.

(132)

Vidutinės gamybos sąnaudos taip pat padidėjo, daugiausia dėl padidėjusių dujų (pagrindinės žaliavos) sąnaudų.

(133)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui

(134)

Vidutinės darbuotojo darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo. Didžiausias padidėjimas buvo 2010–2011 m., o nuo 2012 m. iki PTL sąnaudos padidėjo 3 % punktais.

(135)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Atsargos

(136)

Laikotarpio pabaigos atsargos visų pirma labai padidėjo 2011 ir 2012 m. (palyginti su 2010 m.), o vėliau per PTL sumažėjo 10 % (palyginti su 2010 m.). Palyginti su gamybos lygiu, laikotarpio pabaigos atsargos nuo 2010 m. iki PTL kito panašiai.

(137)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(138)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(139)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas padidėjo nuo 11,7 % 2010 m. iki 14,4 % per PTL. Šiuo atžvilgiu pareiškėjas teigė, kad tyrime taikant tikslinį pelną reikėtų atsižvelgti į tai, kad ši pramonė labai imli kapitalo ir investuotojai tikisi gauti patenkinamą naudojamo kapitalo grąžą (ROCE). Šis teiginys turėjo būti atmestas, nes tyrime taikomas tikslinis pelnas turi apsiriboti pelnu, kurį Sąjungos pramonė galėtų tikėtis gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, jei nebūtų importo dempingo kaina.

(140)

Grynųjų pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų gebėjimas patiems finansuoti savo veiklą. Grynųjų pinigų srautas nuo 2010 m. iki PTL pabaigos padidėjo 82 %, nors per PTL buvo šiek tiek mažesnis nei 2011 m. ir 2012 m. (atitinkamai 13 ir 5 procentiniais punktais).

(141)

Investicijos mažėjo. 2011 m. ir 2012 m. investicijos sumažėjo daugiau, o per PTL, palyginti su 2010 m., sumažėjo tik 4 %. Investicijos daugiausiai buvo susijusios su atitiktimi ir vis griežtesniais aplinkosaugos reikalavimais.

(142)

Investicijų grąža yra investicijų grynosios buhalterinės vertės procentine dalimi išreikštas pelnas. Iš esmės ji atitiko pelningumo raidą visu nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(143)

Atliekant tyrimą nenustatyta, kad atrinkti Sąjungos gamintojai būtų turėję kokių nors sunkumų didindami kapitalą.

(144)

Reglamente (EB) Nr. 661/2008 padaryta išvada, kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis nebuvo žalinga ir kad pagrindinė tokios teigiamos padėties priežastis buvo nagrinėjamojo produkto importui iš Rusijos taikomos antidempingo priemonės.

(145)

Šios priemonių galiojimo termino peržiūros išvados patvirtino ankstesnės peržiūros išvadas. Nuo 2010 m. iki PTL ekonominiai rodikliai taip pat buvo teigiami. Sąjungos suvartojimas sumažėjo, importas iš Rusijos padidėjo, tačiau Sąjungos pramonė sugebėjo išlaikyti didelę rinkos dalį ir toliau didinti pelningumą, nors 2012 m. ir PTL pelnas buvo žemesnio lygio nei 2011 m., o tai rodo mažėjimo tendenciją. Gamybos sąnaudos padidėjo, daugiausia dėl padidėjusių dujų (pagrindinės žaliavos nagrinėjamojo produkto gamybai) kainų, bet pardavimo kainos taip pat padidėjo ir Sąjungos pramonė galėjo pasiekti teigiamą pelningumo lygį.

(146)

Kaip paaiškinta 119 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse, darant išvadas apie Sąjungos pramonės padėtį negalima remtis duomenimis apie pajėgumų panaudojimą ir bendrai galima daryti išvadą, kad bendrai Sąjungos pramonės padėtis yra teigiama ir ji nepatiria žalos, nes Rusijos AN eksportui taikomos antidempingo priemonės.

(147)

Atskleidus faktus RFPA ir Rusijos valdžios institucijų atstovai teigė, kad teigiama Sąjungos pramonės padėtis, įskaitant jos eksportą į trečiąsias šalis, pagrindžia išvadą, kad materialinė žala nepasikartos. Tačiau, Komisijos nuomone, dabartinė teigiama Sąjungos pramonės ekonominė padėtis, įskaitant jos pardavimo eksportui į trečiąsias šalis apimtį, automatiškai nepanaikina galimybės, kad nustojus galioti priemonėms padėtis ateityje gali pasikeisti.

(148)

Siekiant įvertinti, ar žala pasikartotų, jei šiuo metu galiojančios priemonės nustotų galioti, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį analizuotas galimas Rusijos eksporto poveikis Sąjungos rinkai ir Sąjungos pramonei.

(149)

Analizuotos suvartojimo Sąjungos rinkoje tendencijos, nepanaudoti pajėgumai, prekybos srautai ir Sąjungos rinkos patrauklumas, taip pat Rusijos gamintojų kainodaros politika.

(150)

Nagrinėjamojo produkto suvartojimas Sąjungoje per PTL, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 11 %. Šį suvartojimo sumažėjimą lėmė kitų trąšų naudojimas, veiksmingesni ūkininkų taikomi AN naudojimo metodai ir saugos bei saugumo aspektai. Todėl Sąjungos pramonė konkuruoja su Rusijos produktais mažėjančioje rinkoje. Atitinkamai tikėtina, kad dėl to bus daromas spaudimas mažinti kainas.

(151)

Atskleidus faktus ir kaip minėta 109 konstatuojamojoje dalyje RFPA nesutiko su išvada, kad ateityje nagrinėjamojo produkto suvartojimas ES sumažės. Tačiau ataskaitoje, kuria rėmėsi RFPA, nurodomas tik nedidelis azoto trąšų paklausos padidėjimas, nebūtinai reiškiantis nagrinėjamojo produkto suvartojimo padidėjimą. Dėl vis griežtesnių amonio nitrato laikymui ir naudojimui taikomų aplinkos ir saugos reikalavimų, dėl tam tikrose rinkose pasiekto brandos lygio ir dėl vis veiksmingesnių trąšų paskirstymo metodų, net jeigu trąšų suvartojimas padidėtų, ypač jei padidėtų azoto trąšų suvartojimas, nagrinėjamojo produkto suvartojimas artimiausioje ateityje nedidės. Todėl šis teiginys atmetamas.

(152)

Komisija nustatė, kad per PTL Rusijos nepanaudoti pajėgumai sudarė daugiau nei 16,9 % viso nagrinėjamojo produkto suvartojimo Sąjungoje (žr. 73 ir 74 konstatuojamąsias dalis). Po PTL pajėgumai dar labiau padidėjo ir šiuo metu apskaičiuoti pajėgumai sudaro apie 24,3 % Sąjungos suvartojimo.

(153)

Labai tikėtina, kad netaikant priemonių šie nepanaudoti pajėgumai būtų naudojami dideliems papildomiems eksportui į Sąjungą skirtiems AN kiekiams gaminti. Rusijos gamintojai pusę pagaminto kiekio jau eksportuoja į trečiąsias šalis. Tikimasi, kad Rusijos vidaus vartojimas ateityje didės 3 % per metus. Rusijos eksporto į trečiąsias šalis kainos yra gerokai mažesnės už dabartines Sąjungos kainas. Jei nustojus galioti priemonėms Sąjungos rinkos kainos išliktų gerokai aukštesnės už trečiųjų šalių rinkų, tai bus didelė paskata Rusijos gamintojams ne tik panaudoti nepanaudotus pajėgumus Sąjungos rinkai, bet ir dalį dabartinio eksporto į trečiąsias šalis nukreipti į Sąjungos rinką.

(154)

Be to, papildomas Rusijos eksportas į trečiąsias šalis ribojamas. Rusijos eksportuojamas produktas negali patekti į kai kurias potencialiai didžiausias AN eksporto rinkas (Kiniją, JAV ir Australiją) (žr. 85 konstatuojamąją dalį). Mažai tikėtina, kad dėl galimybės, jog dviem Rusijos gamintojams JAV vienus metus netaikys muito (žr. 86 konstatuojamąją dalį), didelė Rusijos eksporto dalis būtų nukreipiama į JAV, nes JAV vidaus rinkos dujų kainos sumažėjo ir tikimasi, kad dėl platesnio masto skalūnų dujų tyrimų ir esamų skalūnų dujų eksporto apribojimų JAV vidaus rinkos dujų kainos išliks žemos (žr. taip pat 86 konstatuojamąją dalį). Kinijos rinka tebėra uždara AN importui. Tikimasi, kad AN suvartojimas dabartinėse Rusijos eksporto rinkose (daugiausia Lotynų Amerikoje ir ypač Brazilijoje) didės, tačiau dabartiniai nepanaudoti Rusijos pajėgumai daugiau nei du kartus viršija numatytą suvartojimo šiose rinkose padidėjimą ir mažai tikėtina, kad šį padidėjusį suvartojimą kompensuos (vien tik) Rusijos gamintojai. Keliose tradicinėse Rusijos rinkose, kaip antai Egipte, Turkijoje, Peru ir Brazilijoje, taip pat didinami AN arba kitų azoto trąšų gamybos pajėgumai (žr. 87 konstatuojamąją dalį).

(155)

Bet kuriuo atveju, dėl geografinio artumo ir nusistovėjusių platinimo kanalų Sąjungos rinka yra patrauklesnė už Lotynų Amerikos rinką. Iš tiesų, dėl gerokai mažesnių frachto sąnaudų Rusijos eksportuotojai gali gauti didesnį pelną; turėdami galimybę rinktis jie pasirinktų parduoti Sąjungoje, jei Sąjungos kainų lygiai išliks aukštesni už trečiųjų šalių.

(156)

Komisija nustatė Sąjungos pramonės nežalingą kainą per PTL prie gamybos sąnaudų (nustatytų pagal 7 lentelėje pateiktus patikrintus atrinktų Sąjungos gamintojų duomenis) pridėjusi PBA sąnaudas ir tikslinį pelną.

(157)

Remiantis patikrintais keturių atrinktų Sąjungos gamintojų duomenimis, PBA sąnaudos sudaro 5–8 % gamybos sąnaudų, o tikslinis šios pramonės pelnas yra 8 %, kaip nustatyta ankstesniame tyrime (24).

(158)

Remiantis šiais skaičiais, per PTL nežalinga Sąjungos pramonės kaina yra 257–264 EUR už toną.

(159)

Komisija pažymi, kad vienas iš dviejų eksportuojančių Rusijos gamintojų, kuriems per PTL taikytas įsipareigojimas dėl kainos, nagrinėjamąjį produktą pardavė kaina, didesne už mažiausią importo kainą pagal įsipareigojimą. Kita vertus, kitas eksportuojantis gamintojas, kuriam įsipareigojimas taikytas tik tam tikrą PTL dalį, pardavė už mažesnę nei mažiausia importo kaina. Atsižvelgiant į šias aplinkybes neaišku, kokias kainas jie taikytų, jei įsipareigojimai nustotų galioti kartu su antidempingo priemonėmis. Taip pat pažymima, kad per PTL su šiais dviem eksportuojančiais gamintojais susiję kiekiai nebuvo dideli. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad tikėtina, jog netaikant priemonių ES rinkoje produktą vėl parduos kiti Rusijos gamintojai, o tai padidins konkurencinį spaudimą rinkoje, taip pat ir dviems eksportuojantiems gamintojams, kuriems per PTL taikyti įsipareigojimai.

(160)

Vienas iš aspektų, pagal kuriuos įvertinama žalos pasikartojimo tikimybė, yra tai, kokiomis tikėtinomis kainomis bendrovės, kurioms netaikomas įsipareigojimas, papildomai eksportuotų. Per PTL Rusijos eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo vidutiniškai 201 EUR už toną arba 34 % mažesnės už dabartinę vidutinę kainą, už kurią Sąjungos gamintojai parduoda Sąjungoje. Kaip nurodyta 58 konstatuojamojoje dalyje, Rusijos eksporto kainos išliko stabilios. Tikėtina, kad netaikant antidempingo priemonių Rusijos bendrovių, kurioms netaikomas įsipareigojimas dėl kainos, vykdomas eksportas būtų parduodamas į Sąjungą vidutinėmis kainomis, mažesnėmis už importo iš trečiųjų šalių kainas ir mažesnėmis už importo iš Rusijos pagal įsipareigojimą kainas; pastarosios atitinka aukštesnę Sąjungos pramonės nežalingos tikslinės kainos ribą. Kitaip šios bendrovės negalėtų gauti papildomos rinkos dalies. Kadangi vieno eksportuojančio gamintojo dabartinio importo iš Rusijos pagal įsipareigojimą kainų lygis atitinka viršutinę nežalingos kainos ribą, Komisija, remdamasi šiuo metu turima informacija, mano, kad tikėtina, jog bus papildomai importuojama žalingomis kainomis. Nepaisant dabartinio Sąjungos pramonės pelno lygio, dėl tokių tikėtinų kainų kiltų grėsmė, kad Sąjungos pramonė negalės gauti normalaus pelno, kurį ji galėtų tikėtis gauti nesant importo dempingo kaina.

(161)

Atskleidus faktus RPFA teigė, kad Rusijos eksporto kainas ir trečiųjų šalių bei Sąjungos kainas lyginti beprasmiška, nes turėtų būti lyginamas pardavimas į tokias pačias rinkas ir tinkamai koregavus atsižvelgiant į muitus, prekybos lygį ir t. t.

(162)

Šio teiginio negalima priimti. Komisija neteigia, kad nustojus galioti priemonėms dėl Rusijos eksporto Sąjungos kainos būtų priverstinai sumažintos 34 %. Komisija mano, kad tikėtina, jog nesant priemonių Rusijos eksportas į Sąjungą būtų vykdomas kainomis, žemesnėmis už Sąjungos gamybos sąnaudų ir pagrįsto pelno sumą, todėl tokios kainos būtų žalingos. Rusijos eksportuotojams tokios kainos vis vien būtų patrauklesnės už dabartines pardavimo į trečiąsias rinkas kainas. Todėl tikėtina, kad dabartiniai prekybos srautai būtų nukreipiami.

(163)

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad mažai tikėtina, kad, atsižvelgiant į gamybos sąnaudų didėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu (žr. 7 lentelę), trumpuoju laikotarpiu sumažės dabartinės gamybos sąnaudos, taigi ir dabartinė nežalinga kaina. Iš tiesų, atlikus tyrimą nenustatyta jokių požymių, kad ši tendencija galimai pasikeis.

(164)

Atskleidus faktus RFPA pabrėžė, kad dieną prieš atskleidimą ji pateikė informacijos apie mažėjančias dujų sąnaudas Sąjungoje. RFPA konkrečiai nurodė pagrindiniame trąšų rinkos leidinyje paskelbtus duomenis, pagal kuriuos nurodytos pagrindinio ES mazgo kainos Nyderlandų dujų rinkoje, vadinamoje nuosavybės teisių perleidimo mechanizmu (ang. Title Transfer Facility – TTF), o ne netipiškos Vaidhauzo kainos. RFPA taip pat nurodė JAV dujų kainas ir „Yara International“ pirmojo 2014 m. ketvirčio ataskaitą investuotojams, kurioje nurodyta, kad bendrovės patiriamos dujų sąnaudos yra gerokai mažesnės.

(165)

Komisija pažymi, kad kai kurių ūkininkų asociacijų pateiktame ekonominiame tyrime (žr. 7 skirsnį apie Sąjungos interesus) nurodyta tokia informacija: „gamtinių dujų kainos Sąjungoje yra didesnės nei daugumoje kitų regionų ir tikimasi, kad artimiausioje ateityje jos didės“. Kalbant apie „Yara International“ minėtą dujų sąnaudų sumažėjimą, tai yra atskiras atvejis, nes „Yara group“ yra tarptautinė grupė, turinti prieigą prie kelių pigių dujų šaltinių ne ES. Kiti nagrinėjamojo produkto gamintojai, ypač įsikūrę rytiniuose Sąjungos regionuose, priklauso nuo Rusijos dujų. Todėl Komisija ir toliau laikosi nuomonės, kad nėra jokių įtikinamų įrodymų, kad Sąjungos gamintojų dujų kainos netolimoje ateityje labai sumažės.

(166)

Kadangi Rusijos AN būtų eksportuojamas į Sąjungos rinką dideliais kiekiais ir žalingomis kainomis, Sąjungos gamintojai būtų priversti sumažinti savo kainas ir išlaikyti pardavimo apimtis ir rinkos dalį. Iš tiesų, AN yra biržos prekės tipo produktas, taigi skirtingi gamintojai daugiausia konkuruoja kainomis.

(167)

Atskleidus faktus RFPA teigė, kad reikėtų atsižvelgti į technines prekybos kliūtis, tariamai patiriamas įvežant Rusijos AN į Sąjungą, ypač draudimą parduoti (Vokietijoje) ir kai kuriose valstybėse narėse taikomus griežtus AN laikymo reikalavimus. Šie ribojimai taikomi nediskriminuojant tiek trečiųjų šalių eksportuotojų, tiek Sąjungos gamintojų, todėl Komisija laikosi nuomonės, kad šis teiginys turėtų būti atmestas.

(168)

Atsižvelgiant į tyrimų išvadas, nepanaudotus pajėgumus, susijusius su nedideliu suvartojimo padidėjimu Rusijoje, ribotas galimybes padidinti eksportą į trečiąsias šalis ir Sąjungos rinkos patrauklumą, laikoma, kad tikėtina, jog panaikinus priemones importas dempingo kainomis iš Rusijos pasikartos.

(169)

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad dabartinė Sąjungos pramonės padėtis nėra žalinga. Tačiau nėra požymių, kad nustojus galioti priemonėms ši teigiama padėtis išliks. Priešingai, remiantis pareiškėjo pateiktu rinkos tyrimu AN rinkos kainos šiuo metu didžiausios ir yra pasiektas verslo ciklo aukščiausias taškas. Numatoma, kad verslo ciklas ir kainos šiuo metu mažės. Kalbant konkrečiau, nuo 2009 m. kainos kasmet nuolatos didėjo ir panašu, kad šiuo metu kainos mažėja. Todėl Sąjungos pramonės nagrinėjamuoju laikotarpiu pasiektas kainų ir pelno lygis artimiausioje ateityje nebus pasiektas. Tuo pačiu metu gamybos sąnaudos išliks tokios pačios arba toliau didės, todėl Sąjungos pramonės pelnas mažės. Tokiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į mažėjantį suvartojimą Sąjungoje, dėl didelės apimties importo kainomis, dėl kurių priverstinai mažinamos Sąjungos kainos, bus daromas didelis spaudimas pramonės pardavimo kainoms ir dėl to ji praras didelę rinkos dalį. Dėl to visiškai tikėtina, kad vėl bus daroma materialinė žala.

(170)

Atskleidus faktus RFPA kritikavo tai, kad Komisija remiasi pareiškėjo pateiktu rinkos tyrimu ir nurodė, kad 2017–2018 m. numatomos kainos bus panašaus lygio kaip 2010 m. kainos ir didesnės už ankstesnių metų kainas. RFPA taip pat pažymėjo, kad 2010 m. vidutinis Sąjungos pramonės pelningumas (12,8 %) viršijo tikslinį pelną ir kad pagal 2014 m. „Yara International“ ketvirčio ataskaitą numatoma teigiama raida.

(171)

Dėl priemonių galiojimo termino peržiūros numatomojo pobūdžio sunku daryti tikslias išvadas apie 2017 m. ir vėlesnio laikotarpio kainų lygius. Tačiau nepriklausomame rinkos tyrime nurodoma, kad tikimasi, jog ateinančius dvejus metus nagrinėjamojo produkto kainų lygiai sumažės. Dėl šių aplinkybių ir prognozuojamo gamybos sąnaudų padidėjimo visiškai tikėtina, kad šiuo metu Sąjungos pramonės gaunamas pelnas sumažės. Ši numatoma išvada neprieštarauja faktui, kad per PTL ir nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gauto pelno lygis buvo aukštesnis už 8 % tikslinį pelną, kaip nustatyta ankstesniame tyrime. Atsižvelgiant į šias aplinkybes tai, kad atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, po kurios nutrauktas antidempingo priemonių taikymas iš Rusijos importuojamam karbamidui, nenustatyta žalos pasikartojimo tikimybės, nėra susiję, nes kiekvienas atvejis turėtų būti vertinamas atskirai pagal jo aplinkybes ir ypatumus. Be to, „Yara International“ pirmojo 2014 m. ketvirčio pristatymas investuotojams nėra skirtas konkrečiai nagrinėjamam produktui ir pagal jį neturėtų būti nustatomi su nagrinėjamuoju produktu susiję Sąjungos pramonės lūkesčiai. Todėl šis teiginys atmetamas.

(172)

Rusijos valdžios institucijų atstovai ir RFPA teigė, kad Komisija nepateikė teigiamų įrodymų, pagrindžiančių išvadą, kad nustojus galioti priemonėms nagrinėjamojo produkto importas dempingo kainomis pasikartotų ir dėl to pasikartotų Sąjungos pramonei daroma žala.

(173)

RFPA taip pat teigė, kad Komisija nenustatė priežastinio priemonių taikymo nutraukimo ir žalos pasikartojimo tikimybės ryšio. Priešingai, panašu, kad pasikartojančią žalą lemia atskleidimo dokumente nurodyti išorės veiksniai (mažėjantis vartojimas, mažėjančios kainos, didėjančios gamybos sąnaudos, mažas gamybos pajėgumų panaudojimas).

(174)

Komisija nesutinka su šiuo vertinimu. Tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms žala pasikartos, iš esmės grindžiama tikimybe, kad pasikartos didelės apimties eksportas iš Rusijos dempingo kainomis ir esant tokiam kainos lygiui, kuris tebėra pelningas Rusijos eksportuotojams ir žemesnis už Sąjungos kainas. Paminėdama kai kuriuos išorės veiksnius bendrame vertinime Komisija tik nurodė kitus veiksnius, kurie ateinančiais metais gali daryti įtaką Sąjungos rinkai bei Sąjungos pramonei, bet tai nepaneigia išvados, kad tikėtina, jog nustojus galioti priemonėms žalingas dempingas pasikartos.

(175)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau Rusijai taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų pažeisti visos Sąjungos interesai. Vertinant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų, interesai.

(176)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(177)

Per pirminį tyrimą laikyta, kad nustačius priemones nebūtų prieštaraujama Sąjungos interesams. Šis tyrimas yra peržiūra, taigi analizuojama padėtis jau po antidempingo priemonių nustatymo 1995 m., ir suteikiama galimybė įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį šios galiojančios antidempingo priemonės daro nagrinėjamosioms šalims.

(178)

Atsižvelgiant į tai buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvados dėl dempingo ir žalos pasikartojimo tikimybės, esama svarių priežasčių, kurios leistų daryti išvadą, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas prieštarautų Sąjungos interesams.

(179)

Galiojančios priemonės padėjo labai sumažinti importą iš Rusijos dempingo kainomis ir sudarė palankesnes sąlygas Sąjungos pramonei. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis buvo gera, kaip matyti pagal nuolatos gautą pelną. Tačiau svarbu paminėti, kad kai kurių Sąjungos gamintojų pelnas jau buvo gerokai mažesnis už vidutinį Sąjungos pramonės pelną ir netgi mažesnis už tikslinį 8 % pelną.

(180)

Jei priemonės nustotų galioti, visiškai tikėtina, kad Sąjungos pramonė susidurtų su didėjančia nesąžininga Rusijos gamintojų konkurencija. Nustojus galioti priemonėms jų ekonominė padėtis neabejotinai greitai pablogėtų. Todėl nutraukus priemonių taikymą būtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(181)

Atlikus ankstesnį tyrimą nustatyta, kad priemonių nustatymas veikiausiai neturėtų didelio neigiamo poveikio Sąjungos importuotojų ir naudotojų padėčiai. E.F.I.A. pranešė apie save kaip suinteresuotoji šalis ir teigė, kad priemonių galiojimas turėtų baigtis dėl kelių priežasčių:

(182)

Šie teiginiai turėtų būti atmesti. Tiesa, kad Sąjungos pramonė šiuo metu nepatiria jokios materialinės žalos. Tačiau atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą siekiama atsakyti į klausimą, kas galėtų įvykti ateityje, jeigu priemonės nustotų galioti. Šiuo atžvilgiu dabartinė Sąjungos pramonės veikla gali būti vertinama tik kaip veiksnys siekiant nustatyti ateities tendencijas įvertinant nežalingą kainų lygį.

(183)

Sąjungos importuotojai ir prekiautojai naudojasi įvairiais šaltiniais Sąjungoje ir už jos ribų, įskaitant Rusiją. Rusija yra vienintelė šalis, kuriai taikomos priemonės.

(184)

Apie save pranešė kelios naudotojų asociacijos. Tačiau kai kurios iš jų tik prašė būti pripažintos suinteresuotosiomis šalimis ir nepateikė savo pozicijos dėl Sąjungos interesų. Dvi nacionalinės asociacijos pareiškė nuomonę, kad priemonės buvo taikomos ilgą laikotarpį ir jos nebebuvo suinteresuotos toliau taikyti priemones.

(185)

Jos nurodė tokias priežastis:

(186)

Šių teiginių negalima priimti dėl tų pačių 182 ir 183 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių. Komisijai nėra žinoma apie kokią nors nekonkurencinę Sąjungos gamintojų veiklą; jie Sąjungos rinkoje laisvai konkuruoja.

(187)

Į naudotojams skirtą klausimyną neatsakė nė vienas ūkininkas. Taigi, bendros trąšų ir ypač AN įtakos ūkininkų gamybos sąnaudoms nebuvo galima patikrinti. Taigi, tariamos labai teigiamos žemesnių AN kainų įtakos ūkininkų gamybos sąnaudoms nebuvo galima patvirtinti. Tačiau, remiantis Komisijos turima informacija, AN sudaro tik maždaug 21 % bendro visų trąšų, kurių sudėtyje yra azoto (amonio nitrato, kalcio amonio nitrato, karbamido, karbamido AN tirpalo, NPK/NP/NK ir t. t.) suvartojimo Sąjungoje (25). Atsižvelgiant į tai, kad yra ir kitų trąšų (kurių sudėtyje yra didelė dalis kalio ir fosfato), apskaičiuota, kad AN trąšos sudaro mažiau nei 21 % visų Sąjungos gamintojų naudojamų trąšų. Todėl galima pagrįstai daryti išvadą, kad iš esmės šiuo metu galiojančių priemonių poveikis Sąjungos ūkininkams nėra reikšmingas.

(188)

Be to, net jeigu labai trumpu laikotarpiu ūkininkai būtų suinteresuoti prieiga prie pigesnių trąšų, trumpu arba vidutinės trukmės laikotarpiu yra tikimybė, kad Sąjungos pramonei daroma žala pasikartos ir kyla pavojus, kad kai kurie labiau pažeidžiami Sąjungos gamintojai, įsikūrę tam tikruose Sąjungos regionuose gali pasitraukti iš šio verslo. Taigi, ateityje naudotojai ir ūkininkai galėtų rinktis iš dar mažesnio tiekėjų skaičiaus ir jie gali tapti priklausomi nuo Rusijos eksporto; tikėtina, kad Rusijos eksporto kainos susiklosčius tokioms aplinkybėms padidėtų.

(189)

Viena naudotojų asociacija pateikė nepriklausomo ekonomikos konsultanto parengtą tyrimą, kuriame teigiama, kad nustojus galioti galiojančioms priemonėms trąšų kainos Sąjungoje sumažėtų ir tai būtų naudinga naudotojams; importo apimtys padidėtų nedaug ir būtų daromas nedidelis neigiamas poveikis Sąjungos gamintojams, tačiau šį poveikį kompensuotų šiuo metu gaunamas didelis pelnas. Tačiau reikėtų pažymėti, kad kai kurios šiame ekonominiame tyrime pateiktos prielaidos neatitinka tyrimo išvadų. Atlikus tyrimą nustatyta, kad AN eksporto iš Rusijos į trečiąsias šalis kaina yra mažesnė už ekonominiame tyrime apskaičiuotą kainą. Be to, nustatytos Rusijos pajėgumų ir galimo vidaus rinkos suvartojimo vertės skiriasi nuo verčių, taikytų priemonių panaikinimo poveikiui apskaičiuoti. Taigi, darant išvadas negalima visiškai pasikliauti tyrime pateiktu vertinimu.

(190)

Atskleidus faktus kelios ūkininkų asociacijos paprašė, kad Komisija jas išklausytų ir pateikė šiek tiek pakeistą ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje minėto tyrimo redakciją, kurioje atsižvelgiama į Komisijos faktų atskleidimo dokumente pateiktus duomenis.

(191)

Panašu, kad peržiūrėtame tyrime patvirtinama Komisijos prielaida, kad Rusijos eksporto kaina sumažėtų iki maždaug Rusijos vidaus rinkos kainos lygio, kuris yra 221 EUR už toną. Dėl šios priežasties Sąjungos gamintojai, siekdami neprarasti savo rinkos dalių, turės sumažinti kainas.

(192)

Ūkininkų atstovai paaiškino keblią jų padėtį – jie konkuruoja su trečiųjų šalių žemės ūkio produktų gamintojais ir, priešingai nei Sąjungos nagrinėjamojo produkto gamintojai, nėra apsaugoti jokiu antidempingo muitu. Jie tikisi, kad nustojus galioti priemonėms nagrinėjamojo produkto kaina sumažės ir neigiamos pasekmės Sąjungos gamintojams bus atsvertos nauda ūkininkams, t. y. naudotojų kategorijai, kurioje dirba milijonai Sąjungos gyventojų. Ūkininkų atstovai taip pat paminėjo, kad jei nagrinėjamojo produkto kaina sumažėtų, jie pirktų nagrinėjamąjį produktą, o ne kitas pigesnes, bet labiau teršiančias trąšas, kaip antai karbamidą arba karbamido ir amonio nitrato tirpalus. Tai būtų naudinga aplinkai. Ūkininkų atstovai siūlė, kad jei priemonės paliekamos galioti, jų taikymas turėtų būti sustabdytas (panašiai kaip įvyko kitame tyrime dėl iš Kinijos, Kazachstano ir Ukrainos importuojamo silikomangano (26)).

(193)

Komisija atidžiai išnagrinėjo ūkininkų asociacijų pateiktus argumentus. Neginčijama, kad Sąjungos ūkininkai turi prieigą prie Sąjungos gamintojų ir trečiųjų šalių gamintojų, taigi, ne tik eksportuojančių Rusijos gamintojų, pagaminto nagrinėjamojo produkto. Tačiau svarbiausia, kaip patvirtinta per 2014 m. birželio 19 d. surengtą klausymą ir priešingai ekonominiame tyrime pateiktai prielaidai, nėra jokios garantijos, kad bet koks galimas pradinis nagrinėjamojo produkto kainos sumažėjimas (jei galiojančios priemonės nustotų galioti) būtų perkeliamas galutiniams naudotojams. Labai dažnai ūkininkai nagrinėjamąjį produktą perka iš platintojų ir netgi nežino jo kilmės, jei tik tas produktas tenkina jų reikalavimus (dalelių arba granulių dydį ir kt.). Todėl labai tikėtina, kad nustojus galioti priemonėms Sąjungos nagrinėjamojo produkto gamintojams daroma žala pasikartotų, tačiau nėra garantijos, kad naudotojai iš viso patirtų kokią nors naudą.

(194)

Importuojamam nagrinėjamajam produktui antidempingo priemonės taikomos daug metų, o ūkininkai nepatiria neproporcingų sąnaudų, dėl kurių būtų kilusi grėsmė jų išlikimui. Vertinant Sąjungos interesus įvertinamas tolesnio priemonių taikymo proporcingumas, atsižvelgiant į skirtingus ir kartais prieštaraujančius interesus. Sąjungos gamintojai suinteresuoti tolesniu priemonių taikymu, nes panaikinus priemones daugeliui gamintojų tektų nutraukti veiklą. Taigi, vertinant proporcingumo aspektu, Komisija neturi įrodymų, kad ūkininkai dėl priemonių patiria neproporcingų sąnaudų, todėl tolesnis priemonių taikymas atitinka Sąjungos interesus. Bet kuriuo atveju, ūkininkai pripažino, kad jie pageidauja turėti įvairių pasiūlos šaltinių ir kad Sąjungos pramonės išnykimas prieštarautų jų interesams.

(195)

Galiausiai, kaip minėta 193 konstatuojamojoje dalyje, nėra jokių įrodymų, kad panaikinus priemones sumažėtų AN kainos ir šis sumažėjimas būtų perkeliamas naudotojams, kurie atitinkamai vietoje labiau teršiančių trąšų pasirinktų AN. Todėl tariamas teigiamas poveikis aplinkai nėra pagrįstas. Bet kuriuo atveju, bet koks galimas poveikis aplinkai nebūtų toks, kad toliau taikant priemones būtų prieštaraujama bendram Sąjungos interesui. Kalbant apie pasiūlymą sustabdyti priemonių taikymą, tai nėra įmanoma, nes šiuo atveju nėra tenkinami pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai.

(196)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad priemonių taikymo nutraukimas prieštarautų naudotojų interesams, o net ir geriausiu atveju papildoma nauda naudotojams neviršytų Sąjungos pramonei tenkančių papildomų sąnaudų.

(197)

Atsižvelgiant į 179–195 konstatuojamąsias dalis daroma išvada, kad nėra įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, kodėl nereikėtų toliau taikyti galiojančių antidempingo priemonių.

(198)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Taip pat nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pateikti. Į pateiktą pagrįstą informaciją ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(199)

Atskleidus faktus vienas neatrinktas Rusijos gamintojas kreipėsi į Komisiją prašydamas pradėti derybas dėl įsipareigojimo ir pasiūlė mažiausią kainą ir kiekio ribą. Tačiau pagal pagrindinį reglamentą nėra jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą būtų galima priimti įsipareigojimo pasiūlymą, nes priemonių formos pakeisti negalima. Susijęs Rusijos gamintojas gali prašyti atlikti tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, jei jis mano, kad tokios peržiūros sąlygos yra įvykdytos.

(200)

Atskleidus faktus „Acron Group“ kreipėsi į Komisiją prašydama nutraukti su ja susijusį tyrimą, nes „Acron“ padėtis skiriasi nuo kitų Rusijos gamintojų padėties. Tačiau atlikus peržiūrą nustatyta, kad „Acron“ padėtis yra tokia pati kaip ir kitų Rusijos gamintojų. Be to, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo atskirti skirtingus eksportuojančius gamintojus.

(201)

Tokiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės ir žalos, daroma išvada, kad pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui taikomos antidempingo priemonės, nustatytos Reglamentu (EB) Nr. 661/2008 su pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 989/2009, turėtų būti taikomos dar penkerius metus.

(202)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

a)

Prekėms, pagamintoms „Open Joint Stock Company (OJSC) Azot“, Novomoskovskas, Rusija, arba „Open Joint Stock Company (OJSC) Nevinnomyssky Azot“ Nevinomyskas, Rusija, parduodamoms pirmam nepriklausomam ES pirkėjui tiesiogiai arba kurias parduoda „EuroChem Trading GmbH“, Cugas, Šveicarija, arba parduodamoms pirmam nepriklausomam ES pirkėjui per „Open Joint Stock Company (OJSC) Mineral and Chemical Company Eurochem“, Maskva, Rusija, arba „EuroChem Trading GmbH“, Cugas, Šveicarija (papildomas TARIC kodas A522):

b)

„JSC Kirovo-Chepetsky Khimichesky Kombinat“ pagamintoms prekėms (papildomas TARIC kodas A959):

1 dalyje nurodytoms „JSC Kirovo-Chepetsky Khimichesky Kombinat“ pagamintoms prekėms, kurios nenurodytos pirmiau pateiktoje lentelėje, antidempingo muitai netaikomi.

c)

Visoms kitoms bendrovėms (papildomas TARIC kodas A999):

—

juos pagamino, gabeno ir sąskaitą pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje tiesiogiai išrašė minėtos bendrovės ir

—

su tokiais importuojamais produktais pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, t. y. prekybinė sąskaita faktūra, kurioje nurodyti bent šio reglamento priede išvardyti rekvizitai ir deklaracija, ir

—

deklaruotos ir muitinei pateiktos prekės tiksliai atitinka įsipareigojimo sąskaitoje faktūroje pateiktą aprašymą.

—

nustačius, kad dėl 1 dalyje aprašytų importuojamų produktų nesilaikoma vienos ar daugiau toje dalyje išvardytų sąlygų, arba

—

jeigu Komisija atšaukia pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 8 straipsnio 9 dalį priimtą įsipareigojimą reglamentu arba sprendimu, kuriame nurodomi konkretūs sandoriai, ir susijusias įsipareigojimo sąskaitas faktūras paskelbia negaliojančiomis.