EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32014R0806

2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010

OJ L 225, 30.7.2014, p. 1–90 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force: This act has been changed. Current consolidated version: 26/06/2021

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2014/806/oj

30.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 225/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 806/2014

2014 m. liepos 15 d.

kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

per pastaruosius dešimtmečius Sąjunga padarė pažangą kurdama banko paslaugų vidaus rinką. Siekiant skatinti ekonomikos augimą Sąjungoje ir deramą realiosios ekonomikos finansavimą, labai svarbu turėti geriau integruotą banko paslaugų vidaus rinką. Tačiau finansų ir ekonomikos krizė parodė, kad vidaus rinkos veikimui šioje srityje kyla grėsmė ir didėja finansų rinkų susiskaidymo rizika. Tai iš tiesų kelia nerimą vidaus rinkoje, kurioje bankai turėtų galėti atlikti svarbią tarpvalstybinio pobūdžio veiklą. Tarpbankinės rinkos tapo mažiau likvidžios ir tarpvalstybinės bankų veiklos mastas mažėja, nes baiminamasi problemų plitimo, trūksta pasitikėjimo kitomis nacionalinėmis bankų sistemomis ir valstybių narių galimybėmis remti bankus;

(2)

dėl skirtingose valstybėse narėse taikomų skirtingų nacionalinių pertvarkymo taisyklių bei susijusios administracinės praktikos ir dėl vienodo sprendimų priėmimo proceso sprendžiant pertvarkymo bankų sąjungoje klausimą nebuvimo mažėja pasitikėjimas ir didėja rinkos nestabilumas, nes neužtikrinama galimybė numatyti, kokios bus galimos banko žlugimo pasekmės;

(3)

visų pirma skirtingos valstybių narių paskatos ir praktika pertvarkomų bankų kreditorių ir žlungančių bankų gelbėjimo mokesčių mokėtojų lėšomis atžvilgiu turi įtakos jų bankų numanomai kredito rizikai, finansiniam patikimumui ir mokumui, taigi sukuria nevienodas sąlygas. Tai mažina visuomenės pasitikėjimą bankų sektoriumi, trukdo naudotis įsisteigimo laisve bei laisvam paslaugų teikimui vidaus rinkoje, nes finansavimo sąnaudos būtų mažesnės, jei valstybių narių praktika nesiskirtų;

(4)

dėl skirtingose valstybėse narėse taikomų skirtingų nacionalinių pertvarkymo taisyklių ir susijusios administracinės praktikos gali būti taip, kad bankų ir klientų skolinimosi sąnaudos padidėtų vien tik dėl jų įsisteigimo vietos, neatsižvelgiant į jų faktinį kreditingumą. Be to, bankų klientai kai kuriose valstybėse narėse susiduria su didesnėmis palūkanų normomis nei bankų klientai kitose valstybėse narėse, neatsižvelgiant į jų kreditingumą;

(5)

2012 m. spalio 18 d. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad, „atsižvelgiant į esminius iššūkius, su kuriais susiduria ekonominė ir pinigų sąjunga, šią sąjungą reikia stiprinti, kad būtų užtikrinta ekonominė ir socialinė gerovė, stabilumas ir ilgalaikis klestėjimas“ ir kad „procesas siekiant stipresnės ekonominės ir pinigų sąjungos turėtų būti grindžiamas Sąjungos institucine ir teisine sistema, būti atviras ir skaidrus valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, taip pat turėtų būti paisoma vidaus rinkos vientisumo principo.“ Tuo tikslu sukurta bankų sąjunga, pagrįsta išsamiu ir detaliu bendru finansinių paslaugų taisyklių sąvadu, taikomu visoje vidaus rinkoje. Bankų sąjungos kūrimo procesas yra atviras ir skaidrus nedalyvaujančių valstybių narių atžvilgiu, ir jį vykdant paisoma vidaus rinkos vientisumo principo;

(6)

savo 2010 m. liepos 7 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl bankų sektoriaus tarpvalstybinių krizių valdymo Europos Parlamentas paragino Komisiją, „remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 50 ir 114 straipsniais, pateikti vieną ar kelis teisėkūros pasiūlymus dėl ES krizių valdymo tvarkos, ES finansų stabilumo fondo ir sprendimų skyriaus“, o savo 2012 m. lapkričio 20 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos Vadovų Tarybos, Europos Komisijos, Europos Centrinio Banko ir euro grupės pirmininkų ataskaitos „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“ nurodė, kad „siekiant užtikrinti sklandų EPS veikimą, itin svarbu ištrūkti iš valstybių, bankų ir realiosios ekonomikos subjektų neigiamo grįžtamojo ryšio rato, kuriame jos sukasi“, pabrėžė, kad „reikia nedelsiant imtis papildomų plataus masto priemonių bankų sektoriaus krizei įveikti“ ir siekiant „sukurti visapusiškai veiksmingą Europos bankų sąjungą“, kartu užtikrinant „nenutrūkstamą tinkamą finansinių paslaugų vidaus rinkos veikimą ir laisvą kapitalo judėjimą“;

(7)

žengiant pirmą žingsnį bankų sąjungos link, Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 (4) sukurtu bendru priežiūros mechanizmu (toliau – BPM) turi būti užtikrinta, kad Sąjungos politika, susijusi su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, būtų įgyvendinama nuosekliai ir veiksmingai, kad bendras finansinių paslaugų taisyklių sąvadas būtų tokiu pačiu būdu taikomas euro zonos valstybių narių ir tų euro zonai nepriklausančių valstybių narių, kurios pasirenka dalyvauti BPM (toliau – dalyvaujančios valstybės narės), kredito įstaigoms ir kad būtų vykdoma pati kokybiškiausia tų kredito įstaigų priežiūra;

(8)

efektyvesni pertvarkymo mechanizmai – būtina priemonė siekiant išvengti žalos, patirtos praeityje žlugus bankams;

(9)

tol, kol pertvarkymo taisyklės, praktika ir dalijimosi našta metodai išliks nacionaliniai, o pertvarkymui finansuoti reikalingi finansiniai ištekliai bus renkami ir leidžiami nacionaliniu lygmeniu, vidaus rinka ir toliau išliks suskaidyta. Be to, nacionalinės priežiūros institucijos labai suinteresuotos kuo labiau sumažinti galimą bankų krizės poveikį savo nacionalinei ekonomikai imdamosi vienašalių veiksmų, kurie leistų apriboti bankų operacijas, pavyzdžiui, apribojant vidinį grupės lėšų pervedimą ir skolinimą arba nustatant didesnius likvidumo ir kapitalo reikalavimus jų jurisdikcijose veikiančioms galimai žlungančių patronuojančiųjų įmonių patronuojamosioms įmonėms. Tai riboja tarpvalstybinę bankų veiklą, taigi, sukuria kliūtis naudotis pagrindinėmis laisvėmis ir iškraipo konkurenciją vidaus rinkoje. Vis dėlto dėl ginčytinų buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės klausimų, nors ir sprendžiamų BPM ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES (5) kontekste, tarpvalstybinių pertvarkymo procesų efektyvumas gali sumažėti;

(10)

siekiant spręsti tuos klausimus, buvo būtina suintensyvinti kredito įstaigų ir investicinių įmonių (toliau – įstaigos) pertvarkymo sistemos integraciją siekiant sustiprinti Sąjungą, atkurti finansinį stabilumą ir sukurti pagrindą ekonomikos atsigavimui. Direktyva 2014/59/ES yra svarbus žingsnis siekiant suderinti bankų pertvarkymo taisykles visoje Sąjungoje ir ja numatomas pertvarkymo institucijų bendradarbiavimas sprendžiant tarpvalstybinių bankų žlugimo klausimus. Tačiau ta direktyva nustatomos būtiniausios suderinimo taisyklės ir nenumatomas sprendimų priėmimo centralizavimas pertvarkymo srityje. Ja iš esmės numatomos kiekvienos valstybės narės nacionalinėms institucijoms suteikiamos bendros pertvarkymo priemonės ir pertvarkymo įgaliojimai, tačiau nacionalinėms institucijoms leidžiama savo nuožiūra pasirinkti, kaip tas priemones taikyti ir kaip naudoti nacionalinių finansavimo struktūrų lėšas pertvarkymo procedūroms remti. Taip užtikrinama, kad institucijos turėtų priemonių pakankamai anksti ir greitai imtis veiksmų nepatikimos arba žlungančios įstaigos atžvilgiu, kad būtų užtikrintas įstaigos ypatingos svarbos finansinių ir ekonominių funkcijų tęstinumas, kartu kuo labiau sumažinant įstaigos žlugimo poveikį ekonomikai ir finansų sistemai.

Nors Direktyva 2014/59/ES Europos priežiūros institucijai (Europos bankininkystės institucijai) (toliau – EBI), įsteigtai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 (6), pavedamos reguliavimo ir tarpininkavimo užduotys, ja ne visiškai panaikinama galimybė valstybėms narėms priimti atskirus ir galbūt nesuderinamus sprendimus, susijusius su tarpvalstybinių grupių pertvarkymu, kurie gali turėti įtakos bendroms pertvarkymo sąnaudoms. Be to, atsižvelgiant į tai, kad joje numatomos nacionalinės finansavimo struktūros, ja nepakankamai sumažinama bankų priklausomybė nuo paramos iš nacionalinių biudžetų ir ne visiškai užkertamas kelias valstybėms narėms skirtingai naudoti finansavimo struktūrų lėšas;

(11)

bendro pertvarkymo mechanizmo (toliau – BPeM) kontekste, dalyvaujančių valstybių narių atveju centralizuoti pertvarkymo įgaliojimai nustatomi ir suteikiami šiuo reglamentu įsteigtai Bendrai pertvarkymo valdybai (toliau – Valdyba) ir nacionalinėms pertvarkymo institucijoms. Tas įsteigimas yra neatsiejama suderinimo proceso, kuris pertvarkymo srityje vykdomas pagal Direktyvą 2014/59/ES ir šiame reglamente nustatytas vienodas nuostatas dėl pertvarkymo, dalis. Vienodas pertvarkymo tvarkos taikymas dalyvaujančiose valstybėse narėse bus dar labiau sustiprintas jo užtikrinimą pavedus centrinei institucijai, kaip antai BPeM. Be to, BPeM yra glaudžiai susijęs su suderinimo procesu rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros srityje, vykdomu įsteigus EBI, sudarius bendrą rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros taisyklių sąvadą (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (7) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES (8)) ir, kalbant apie dalyvaujančias valstybes nares, nustačius BPM, kuriuo turi būti užtikrinamas Sąjungos rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros taisyklių taikymas. Priežiūra ir pertvarkymas yra du vienas kitą papildantys finansinių paslaugų vidaus rinkos sukūrimo aspektai; laikoma, kad juos taikant tuo pačiu lygmeniu jie yra tarpusavyje susiję;

(12)

veiksmingų pertvarkymo sprendimų dėl Sąjungos žlungančių bankų, įskaitant sprendimus dėl Sąjungos lygmeniu sutelktų lėšų panaudojimo, užtikrinimas yra būtina finansinių paslaugų vidaus rinkos sukūrimo sąlyga. Vidaus rinkoje bankų žlugimas vienoje valstybėje narėje gali turėti poveikio visos Sąjungos finansų rinkų stabilumui. Veiksmingų ir vienodų pertvarkymo taisyklių bei vienodų pertvarkymo finansavimo sąlygų valstybėse narėse užtikrinimas geriausiai atitinka ne tik valstybių narių, kuriose bankai veikia, bet apskritai visų valstybių narių interesus, kaip priemonė užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas ir pagerinti vidaus rinkos veikimą. Bankų sistemos vidaus rinkoje yra labai glaudžiai susijusios, bankų grupės yra tarptautinės ir bankai turi didelę užsienio turto procentinę dalį. Jeigu nebūtų BPeM, bankų krizės valstybėse narėse, dalyvaujančiose BPM, turėtų didesnį neigiamą sisteminį poveikį taip pat ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse. BPeM sukūrimas užtikrins neutralų požiūrį į žlungančių bankų problemų sprendimą, padidins dalyvaujančių valstybių narių bankų stabilumą ir užkirs kelią krizių šalutiniam poveikiui nedalyvaujančioms valstybėms narėm, taigi sudarys palankesnes sąlygas visos vidaus rinkos veikimui. Įstaigų, įsteigtų ir dalyvaujančiose, ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse, bendradarbiavimo mechanizmai turėtų būti skaidrūs, ir jokia valstybė narė ar valstybių narių grupė neturėtų būti tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojama kaip finansinių paslaugų teikimo vieta;

(13)

siekiant atkurti pasitikėjimą bankų sektoriumi ir jo patikimumą, Europos Centrinis Bankas (toliau – ECB) šiuo metu atlieka išsamų visų tiesiogiai prižiūrimų bankų balansų vertinimą. Toks įvertinimas turėtų įtikinti visus suinteresuotuosius subjektus, kad kredito įstaigos, kurioms pradedamas taikyti BPM, taigi patenkančios į BPeM taikymo sritį, iš esmės yra patikimos ir jomis galima pasitikėti;

(14)

Reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 sukūrus BPM, pagal kurį dalyvaujančių valstybių narių bankus centralizuotai prižiūri ECB arba taikydamos BPM prižiūri nacionalinės kompetentingos institucijos, atsirado nesuderinamumas tarp tokių bankų Sąjungos lygmens priežiūros ir bankų, kurių atžvilgiu vykdomos pertvarkymo procedūros pagal Direktyvą 2014/59/ES, nacionalinio lygmens priežiūros – šis klausimas bus išspręstas sukūrus BPeM;

(15)

šis reglamentas taikomas tik tiem bankams, kurių buveinės valstybės narės priežiūros institucija yra ECB arba nacionalinė kompetentinga institucija valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro, arba valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, tačiau kurios vykdo glaudų bendradarbiavimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 7 straipsnį. Šio reglamento taikymo sritis yra susijusi su Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 taikymo sritimi. Iš tiesų, atsižvelgiant į tai, kad priežiūros užduotys, vykdomos taikant BPM, ir pertvarkymo veiksmai yra itin glaudžiai susiję, centralizuotos priežiūros sistemos, veikiančios pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimą (toliau – SESV) 127 straipsnio 6 dalį, nustatymas yra ypač svarbus pertvarkymo derinimo procesui dalyvaujančiose valstybėse narėse. Tai, kad subjektams, kuriems taikomas reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, taikoma priežiūra pagal BPM, yra konkreti ypatybė, dėl kurios subjektai objektyviai atsiduria išskirtinėje padėtyje pertvarkymo tikslais. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tinkamam ir stabiliam vidaus rinkos veikimui, reikia patvirtinti priemones dėl BPeM sukūrimo visoms BPM dalyvaujančioms valstybėms narėms;

(16)

BPM nedalyvaujančių valstybių narių bankų atžvilgiu taikomos nacionaliniu lygmeniu suderintos priežiūros, pertvarkymo ir finansinio stabilumo stiprinimo priemonės, o BPM dalyvaujančių valstybių narių bankams taikomos Sąjungos priežiūros priemonės ir nacionalinės pertvarkymo ir finansinio stabilumo stiprinimo priemonės. Kadangi priežiūra ir pertvarkymas pagal BPM vykdomi dviem skirtingais lygmenimis, intervencija į BPM dalyvaujančių valstybių narių bankus ir jų pertvarkymas nebūtų toks greitas, nuoseklus ir veiksmingas procesas kaip BMP nedalyvaujančių valstybių narių bankų atveju. Todėl centralizuotas pertvarkymo mechanizmas visiems bankams, veikiantiems BPM dalyvaujančiose valstybėse narėse, yra labai svarbus siekiant užtikrinti vienodas sąlygas;

(17)

kol priežiūra valstybėje narėje bus vykdoma netaikant BPM, ta valstybė narė turėtų likti atsakinga už banko žlugimo finansines pasekmes. Todėl BPeM turėtų būti taikomas tik bankams ir finansų įstaigoms, įsteigtiems BPM dalyvaujančiose valstybėse narėse ir ECB bei nacionalinių institucijų prižiūrimiems pagal BPM sistemą. Bankams, įsteigtiems BPM nedalyvaujančiose valstybėse narėse, BPeM neturėtų būti taikomas. Jeigu BPeM tokioms valstybėms narėms būtų taikomas, joms būtų sukurtos klaidingos paskatos. Visų pirma tų valstybių narių priežiūros institucijos galėtų tapti atlaidesnės jų jurisdikcijose esantiems bankams, nes joms netektų patirti visos finansinės rizikos už tų bankų žlugimą. Todėl, siekiant užtikrinti analogiją su BPM, BPeM turėtų būti taikomas BPM dalyvaujančioms valstybėms narėms. Valstybėms narėms prisijungus prie BPM, joms automatiškai turėtų būti pradėtas taikyti ir BPeM. Galiausiai, BPeM potencialiai galėtų būti taikomas visoje vidaus rinkoje;

(18)

siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visoje vidaus rinkoje, šis reglamentas dera su Direktyva 2014/59/ES. Todėl juo tos direktyvos taisyklės ir principai pritaikomi prie konkrečių BPeM ypatumų ir užtikrinama, kad pastarajam būtų skiriamas pakankamas finansavimas. Kai Valdyba, Taryba ir Komisija naudojasi pagal šį reglamentą suteiktais įgaliojimais, jos turėtų vadovautis deleguotaisiais aktais ir techniniais reguliavimo standartais bei techniniais įgyvendinimo standartais, gairėmis ir rekomendacijomis, EBI priimtais atitinkamai remiantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–15 straipsniais ir 16 straipsniu, laikantis Direktyvos 2014/59/ES taikymo srities. Valdyba, Taryba ir Komisija pagal atitinkamus savo įgaliojimus taip pat turėtų bendradarbiauti su EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 25 ir 30 straipsnius ir reaguoti į EBI pagal to reglamento 35 straipsnį pateiktus prašymus dėl informacijos rinkimo. Primenama, kad to reglamento 32 konstatuojamosios dalies paskutiniame sakinyje nurodoma, kad „tais atvejais, kai atitinkamais Sąjungos teisės aktais suteikiama diskrecija […] kompetentingoms institucijoms, Institucijos priimti sprendimai negali pakeisti naudojimosi tokia diskrecija laikantis Sąjungos teisės“. Tas pats principas turėtų būti taikomas šio reglamento atžvilgiu, visapusiškai laikantis pirminėje Sąjungos teisėje įtvirtintų principų. Atsižvelgiant į tuos pagrindinius aspektus, EBI turėtų galėti veiksmingai vykdyti savo užduotis ir užtikrinti vienodas sąlygas Valdybai, Tarybai, Komisijai ir nacionalinėms institucijoms, kai jos vykdo panašias užduotis;

(19)

bendras bankų pertvarkymo fondas (toliau – Fondas) yra esminis elementas, be kurio BPeM negalėtų tinkamai veikti. Jeigu pertvarkymo finansavimas išliktų nacionalinis ilgesniu laikotarpiu, valdžios sektoriaus ir bankų sektoriaus ryšys nebūtų visiškai nutrauktas, ir investuotojai, nustatydami skolinimosi sąlygas, toliau remtųsi bankų įsisteigimo vieta, o ne jų kreditingumu. Fondas turėtų padėti užtikrinti vienodą administracinę pertvarkymo finansavimo praktiką ir neleisti kurti kliūčių naudotis pagrindinėmis laisvėmis ir neleisti iškraipyti konkurencijos vidaus rinkoje dėl skirtingos nacionalinės praktikos. Fondas turėtų būti finansuojamas nacionaliniu lygmeniu surinktais bankų įnašais, ir jo lėšos turėtų būti telkiamos Sąjungos lygmeniu, laikantis tarpvyriausybinio susitarimo dėl tokių įnašų pervedimo ir laipsniško sujungimo (toliau – Susitarimas), taip didinant finansinį stabilumą ir ribojant ryšį tarp atskirų valstybių narių numatomos fiskalinės būklės ir tose valstybėse narėse veikiančių bankų ir įmonių finansavimo išlaidų. Siekiant nutraukti minėtą ryšį, taikant BPeM priimti sprendimai neturėtų daryti įtakos valstybių narių fiskalinei atsakomybei. Tuo atžvilgiu tik nepaprastoji viešoji finansinė parama turėtų būti laikoma darančia įtaką valstybių narių biudžetiniam suverenumui ir fiskalinei atsakomybei. Ypač sprendimai, kuriais numatomas Fondo arba indėlių garantijų sistemos panaudojimas, neturėtų būti laikomi darančiais įtaką valstybių narių biudžetiniam suverenumui ar fiskalinei atsakomybei;

(20)

šiuo reglamentu ir Direktyva 2014/59/ES nustatoma Fondo panaudojimo tvarka ir bendrieji kriterijai ex-ante ir ex-post įnašams nustatyti ir apskaičiuoti. Dalyvaujančių valstybių narių kompetencijai toliau priklauso rinkti subjektų, esančių jų atitinkamoje teritorijoje, įnašus pagal Direktyvą 2014/59/ES ir šį reglamentą. Pagal Susitarimą dalyvaujančios valstybės narės įsipareigos pervesti į Fondą įnašus, kuriuos jos surinks nacionaliniu lygmeniu pagal Direktyvą 2014/59/ES ir šį reglamentą. Pereinamuoju laikotarpiu įnašai bus paskirstomi įvairiems skyriams, atitinkantiems kiekvieną dalyvaujančią valstybę narę (nacionaliniai skyriai). Tie skyriai bus palaipsniui sujungti, kad po pereinamojo laikotarpio jų nebeliktų. Susitarime bus nustatytos sąlygos, kuriomis jo Šalys sutiks pervesti į Fondą nacionaliniu lygmeniu surinktus įnašus ir įsipareigos nacionalinius skyrius palaipsniui sujungti. Tam, kad į Fondo nacionalinius skyrius būtų pervedami Šalių surinkti įnašai, reikės, kad Susitarimas įsigaliotų. Šiuo reglamentu nustatomi Valdybos įgaliojimai dėl Fondo panaudojimo ir valdymo. Susitarime bus nustatyta, kaip Valdyba gali disponuoti nacionalinių skyrių, kurie palaipsniui sujungiami, lėšomis;

(21)

užtikrinti, kad bendra Sąjungos pertvarkymo institucija dalyvaujančiose valstybėse narėse centralizuotai taikytų Direktyvoje 2014/59/ES nustatytas įstaigų pertvarkymo taisykles, galima tik tuo atveju, jei BPeM steigimą ir veikimą reglamentuojančios taisyklės būtų tiesiogiai taikomos valstybėse narėse, siekiant išvengti skirtingo jų aiškinimo valstybėse narėse. Toks tiesioginis taikymas bus naudingas visai vidaus rinkai, nes padės užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir išvengti kliūčių laisvai naudotis pagrindinėmis laisvėmis ne tik dalyvaujančiose valstybėse narėse, bet ir visoje vidaus rinkoje;

(22)

atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 taikymo sritį, BPeM turėtų apimti visas dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtas kredito įstaigas. Tačiau pagal BPeM sistemą turėtų būti įmanoma tiesiogiai pertvarkyti bet kurią dalyvaujančios valstybės narės kredito įstaigą, kad būtų išvengta asimetrijos vidaus rinkoje vertinant žlungančias įstaigas ir kreditorius pertvarkymo proceso metu. Tiek, kiek ECB vykdo konsoliduotą patronuojančiųjų įmonių, investicinių įmonių ir finansų įstaigų priežiūrą, joms turėtų būti taikomas BPeM. Nors ECB nebus vienintelis, kuris vykdys tų įstaigų priežiūrą, jis bus vienintelė priežiūros institucija, kuri turės bendrą supratimą apie riziką, kurią patiria grupė ir netiesiogiai atskiri jos nariai. Jeigu subjektams, kuriems taikoma konsoliduota ECB priežiūra, BPeM nebūtų taikomas, nebūtų įmanoma planuoti grupių pertvarkymo ir priimti grupės pertvarkymo strategijos, todėl bet kokie pertvarkymo sprendimai būtų kur kas mažiau veiksmingi;

(23)

pagal BPeM sprendimai turėtų būti priimami tinkamiausiu lygmeniu. Priimdamos sprendimus pagal šį reglamentą, Valdyba ir nacionalinės pertvarkymo institucijos turėtų taikyti tas pačias esmines taisykles;

(24)

kadangi tik Sąjungos institucijos gali nustatyti Sąjungos pertvarkymo politiką ir kadangi tam tikra diskrecija išlieka tvirtinant kiekvieną konkrečią pertvarkymo schemą, būtina numatyti tinkamą Tarybos ir Komisijos dalyvavimą kaip institucijų, kurios pagal SESV 291 straipsnį gali naudotis įgyvendinimo įgaliojimais. Valdybos priimtų pertvarkymo susitarimų diskrecinių aspektų vertinimą turėtų atlikti Komisija. Atsižvelgiant į didelį pertvarkymo sprendimų poveikį valstybių narių finansiniam stabilumui ir pačiai Sąjungai, taip pat valstybių narių fiskaliniam suverenumui, svarbu, kad Tarybai būtų suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti tam tikrus su pertvarkymu susijusius sprendimus. Todėl Taryba, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, turėtų vykdyti veiksmingą Valdybos vertinimo dėl viešojo intereso buvimo kontrolę ir vertinti kiekvieną esminį Fondo sumos, naudotinos konkrečiam pertvarkymo veiksmui finansuoti, pakeitimą. Be to, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų išsamiau apibrėžti kriterijai arba sąlygos, į kuriuos turi atsižvelgti Valdyba, naudodamasi įvairiais įgaliojimais. Tokiu pertvarkymo užduočių suteikimu jokiu būdu negali būti daromas neigiamas poveikis finansinių paslaugų srities vidaus rinkos veikimui. Todėl EBI turėtų išsaugoti savo vaidmenį ir turimus įgaliojimus bei užduotis: ji turėtų rengti visoms valstybėms narėms taikomus Sąjungos teisės aktus ir prisidėti prie nuoseklaus jų taikymo, taip pat didinti pertvarkymo praktikos visoje Sąjungoje konvergenciją;

(25)

siekiant užtikrinti atitiktį Direktyvos 2014/59/ES 3 straipsnio 3 dalyje nustatytiems principams, Sąjungos institucijos, vykdydamos joms pagal šį reglamentą pavestas užduotis, turėtų užtikrinti, kad būtų įgyvendintos atitinkamos organizacinės priemonės;

(26)

ECB, kaip priežiūros institucija pagal BPM, ir Valdyba turėtų galėti įvertinti, ar kredito įstaiga žlunga arba galėtų žlugti, ir ar nėra pagrindo manyti, kad kokiais nors alternatyviais privačiojo sektoriaus arba priežiūros veiksmais per pagrįstą laikotarpį būtų užkirstas kelias žlugimui. Valdyba, jeigu ji mano, jog tenkinami visi kriterijai, kad būtų imtasi pertvarkymo, turėtų patvirtinti pertvarkymo schemą. Su pertvarkymo schemos patvirtinimu susijusi procedūra, kurioje dalyvauja Komisija ir Taryba, sustiprina reikiamą Valdybos veiklos nepriklausomumą, kartu laikantis įgaliojimų delegavimo agentūroms principo pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) išaiškinimą. Todėl šiame reglamente nustatyta, kad Valdybos patvirtinta pertvarkymo schema įsigalios tik tuo atveju, jeigu per 24 valandas nuo jos patvirtinimo Valdyboje Taryba ar Komisija nepareikš dėl jos prieštaravimų arba jeigu Komisija pertvarkymo schemai pritars. Priežastys, dėl kurių Tarybai, kuri remiasi Komisijos pasiūlymu, leidžiama prieštarauti Valdybos patvirtintai pertvarkymo schemai, turėtų būti griežtai apribotos viešojo intereso arba Komisijos padarytų esminių Valdybos pasiūlytos panaudotinos Fondo sumos pakeitimų buvimu.

Pakeitimas turėtų būti laikomas esminiu tuo atveju, jeigu Fondo suma keičiama 5 % arba daugiau, palyginti su pirminiu Valdybos pasiūlymu. Taryba turėtų pritarti Komisijos pasiūlymui arba jį atmesti be pakeitimų. Dalyvaudama Valdybos posėdžiuose kaip stebėtoja, Komisija turėtų nuolat tikrinti, ar Valdybos tvirtinama pertvarkymo schema visiškai atitinka šį reglamentą, užtikrina tinkamą skirtingų tikslų ir susijusių interesų pusiausvyrą, atitinka viešąjį interesą ir išsaugo vidaus rinkos vientisumą. Atsižvelgiant į tai, kad pertvarkymo veiksmams reikalingas labai spartus sprendimų priėmimo procesas, Taryba ir Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti ir Taryba neturėtų pakartotinai atlikti parengiamųjų darbų, kurių jau ėmėsi Komisija. Valdyba turėtų duoti nurodymus nacionalinėms pertvarkymo institucijoms, kurios turėtų imtis visų būtinų priemonių pertvarkymo schemai įgyvendinti;

(27)

parengus grupės pertvarkymo schemą būtų lengviau koordinuoti pertvarkymą – taip užtikrinama didesnė tikimybė pasiekti geriausią rezultatą visų grupės subjektų atžvilgiu. Valdyba arba atitinkamais atvejais nacionalinės pertvarkymo institucijos turėtų turėti teisę taikyti laikinos įstaigos priemonę grupės lygmeniu (kuri prireikus gali apimti naštos pasidalijimo priemones), kad stabilizuotų visą grupę. Patronuojamųjų įmonių nuosavybės teises būtų galima perleisti laikinai įstaigai, planuojant ateityje jas parduoti kaip paketą ar individualiai, kai susidarys tinkamos rinkos sąlygos. Be to, Valdyba arba atitinkamais atvejais nacionalinė pertvarkymo institucija turėtų turėti teisę taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę patronuojančiosios įmonės lygmeniu;

(28)

Valdyba turėtų visų pirma būti įgaliota priimti sprendimus, susijusius su svarbiais subjektais ar grupėmis, tiesiogiai ECB prižiūrimais subjektais ar grupėmis arba tarpvalstybinėmis grupėmis. Nacionalinės pertvarkymo institucijos turėtų padėti Valdybai planuoti pertvarkymą ir rengti pertvarkymo sprendimus. Subjektų ir grupių, kurie nėra svarbūs ir neveikia tarpvalstybiniu mastu, atveju nacionalinės pertvarkymo institucijos turėtų būti atsakingos visų pirma už pertvarkymo planavimą, sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimą, kliūčių sėkmingam pertvarkymui pašalinimą, priemones, kurių pertvarkymo institucijos turi teisę imtis per ankstyvąją intervenciją, ir pertvarkymo veiksmus. Tam tikromis aplinkybėmis nacionalinės pertvarkymo institucijos turėtų vykdyti savo užduotis remdamosi šiuo reglamentu ir jo laikydamosi, kartu naudodamosi pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais Direktyva 2014/59/ES perkeliama į nacionalinę teisę, joms suteiktais įgaliojimais ir jų laikydamosi, jeigu tai neprieštarauja šiam reglamentui;

(29)

siekiant užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą, svarbu, kad tokios pačios taisyklės būtų taikomos visiems pertvarkymo veiksmams, neatsižvelgiant į tai, ar juos taiko nacionalinės pertvarkymo institucijos pagal Direktyvą 2014/59/ES, ar jie taikomi pagal BPeM. Komisija turėtų įvertinti tas priemones pagal SESV 107 straipsnį;

(30)

jeigu pertvarkymo veiksmai apimtų valstybės pagalbos pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį arba Fondo pagalbos teikimą, pertvarkymo sprendimą galima priimti po to, kai Komisija bus priėmusi teigiamą sprendimą ar sprendimą su sąlygomis dėl tokios pagalbos naudojimo suderinamumo su vidaus rinka. Komisijos sprendime dėl Fondo pagalbos gali būti nustatytos sąlygos, įsipareigojimai arba veiksmai gavėjo atžvilgiu. Komisija gali nustatyti sąlygas dėl šių aspektų, bet jais neapsiriboti: dėl naštos pasidalijimo reikalavimų, įskaitant reikalavimą, kad nuostoliai pirmiausia būtų dengiami iš nuosavo kapitalo, ir reikalavimų dėl mišraus kapitalo, subordinuotosios skolos priemonių turėtojų ir pirmaeilių kreditorių prisidėjimo, įskaitant pagal Direktyvos 2014/59/ES reikalavimus; dividendų už akcijas ar atkarpų už mišrias kapitalo priemones mokėjimo, nuosavo kapitalo akcijų ar mišrių kapitalo priemonių išpirkimo, arba kapitalo valdymo operacijų apribojimų; apribojimų įsigyti bet kokios įmonės kapitalo vykdant turto ar akcijų perdavimą; draudimų vykdyti agresyvią komercinę praktiką ar strategijas arba reklamuoti paramą iš viešosios paramos lėšų; reikalavimų, susijusių su rinkos dalimis, kainų nustatymu, produktų savybėmis, ar kitų elgsenos reikalavimų; restruktūrizacijos planų reikalavimų; valdymo reikalavimų; reikalavimų teikti ataskaitas ir atskleisti informaciją, be kita ko, dėl atitikties sąlygoms, kurias galėtų nustatyti Komisija; reikalavimų, susijusių su gavėjo arba viso ar dalies jo turto, teisių ir įsipareigojimų pardavimu; reikalavimų, susijusių su gavėjo likvidavimu;

(31)

siekiant užtikrinti greitą ir veiksmingą pertvarkymo sprendimų priėmimo procesą, Valdyba turėtų būti speciali Sąjungos agentūra, turinti konkrečią struktūrą, kuri atitiktų jos konkrečias užduotis ir kurios modelis skirtųsi nuo visų kitų Sąjungos agentūrų modelio. Jos sudėtis turėtų užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į visus susijusius interesus vykdant pertvarkymo procedūras. Atsižvelgiant į Valdybos užduotis, pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir kiti keturi etatiniai Valdybos nariai turėtų būti skiriami atsižvelgiant į nuopelnus, gebėjimus, bankų ir finansų reikalų išmanymą ir su finansų priežiūra, reguliavimu ir įstaigų pertvarkymu susijusią patirtį. Pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir kiti keturi etatiniai Valdybos nariai turėtų būti pasirenkami surengus atvirą atrankos procedūrą, apie kurią turėtų būti tinkamai informuojami Europos Parlamentas ir Taryba, ir kurią vykdant turėtų būti paisoma lyčių pusiausvyros principo, patirties ir kvalifikacijos. Komisija turėtų pateikti Europos Parlamento kompetentingam komitetui galutinį kandidatų eiti pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir kitų keturių etatinių Valdybos narių pareigas sąrašą. Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui patvirtinti pasiūlymą dėl pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir kitų keturių etatinių Valdybos narių paskyrimo. Europos Parlamentui patvirtinus tą pasiūlymą, Taryba turėtų priimti įgyvendinimo sprendimą skirti pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir kitus keturis etatinius Valdybos narius;

(32)

Valdyba turėtų posėdžiauti vykdomuosiuose ir plenariniuose posėdžiuose. Valdybos vykdomojo posėdžio sudėtis yra tokia: jos pirmininkas, jos kiti keturi nepriklausomi etatiniai nariai, kurie turėtų veikti nepriklausomai ir objektyviai, atsižvelgdami į visos Sąjungos interesus, ir nuolatiniai stebėtojai, kuriuos skiria Komisija ir ECB. Svarstant vienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtos įstaigos arba grupės pertvarkymo klausimą, Valdybos vykdomajame posėdyje e turėtų posėdžiauti ir sprendimų priėmimo procese dalyvauti atitinkamos valstybės narės paskirtas nacionalinei pertvarkymo institucijai atstovaujantis narys. Svarstant tarpvalstybinės grupės klausimą, Valdybos vykdomajame posėdyje turėtų posėdžiauti ir sprendimų priėmimo procese dalyvauti buveinės valstybės narės ir visų priimančiųjų valstybių narių paskirti atitinkamoms nacionalinėms pertvarkymo institucijoms atstovaujantys nariai;

(33)

Valdyba per savo vykdomąjį posėdį turėtų parengti visus sprendimus, susijusius su pertvarkymo procedūra, ir, kiek įmanoma, tuos sprendimus priimti. Kadangi į pertvarkymo planus įtraukiama su konkrečia įstaiga susijusi informacija, sprendimus dėl pertvarkymo planų rengimo, vertinimo ir tvirtinimo turėtų priimti Valdyba per savo vykdomąjį posėdį. Kalbant apie Fondo naudojimą, svarbu užtikrinti, kad nebūtų suteikiamas pranašumas pirmiems gavėjams ir kad būtų vykdoma išmokų iš Fondo stebėsena. Siekiant užtikrinti atitinkamą Valdybos sprendimų priėmimą, kai pertvarkymo veiksmams reikia 5 000 000 000 EUR ribą viršijančios sumos, bet kuris plenarinio posėdžio narys iki tiksliai nustatyto termino turėtų galėti prašyti priimti sprendimą plenariniame posėdyje. Jeigu parama likvidumui nesusijusi su rizika arba susijusi su gerokai mažesne rizika nei kitų formų parama, visų pirma trumpalaikio, vienkartinio kredito suteikimo mokioms įstaigoms už atitinkamą kokybišką turto įkaitą atveju, yra pateisinama suteikti tokios formos paramą taikant mažesnį, tik 0,5 korekcinį koeficientą. Kai grynoji bendra Fondo panaudojimo suma per paskutinius 12 mėnesių iš eilės pasiekia 5 000 000 000 EUR per metus ribą, plenariniame posėdyje turėtų būti įvertintas pertvarkymo priemonių taikymas, įskaitant Fondo panaudojimą, ir turėtų būti pateiktos gairės, kurių turėtų būti laikomasi vykdomajame posėdyje priimant tolesnius sprendimus dėl pertvarkymo. Vykdomajam posėdžiui skirtose gairėse daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tam, kad būtų užtikrintas nediskriminacinis pertvarkymo priemonių taikymas, išvengta visiško Fondo išeikvojimo ir tinkamai atskiriama su rizika nesusijusi ar su maža rizika susijusi parama likvidumui ir kitų formų parama;

(34)

kadangi Valdybos vykdomuosiuose posėdžiuose sprendimų priėmimo proceso dalyviai keisis priklausomai nuo valstybės narės, kurioje veikia atitinkama įstaiga ar grupė, nuolatiniai dalyviai turėtų užtikrinti, kad skirtingos sudėties Valdybos vykdomuosiuose posėdžiuose priimami sprendimai būtų nuoseklūs, tinkami ir proporcingi;

(35)

Valdyba turėtų galėti pakviesti į savo posėdžius stebėtojų. Pertvarkymo užduočių pavedimas Valdybai turėtų derėti su Europos finansų priežiūros institucijų sistema (EFPIS) ir jos pagrindiniu tikslu – sukurti bendrą taisyklių sąvadą ir pagerinti priežiūros ir pertvarkymo praktikos konvergenciją visoje Sąjungoje. Visų pirma, EBI turėtų įvertinti ir koordinuoti, vadovaudamasi Reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, iniciatyvas dėl pertvarkymo planų, siekdama skatinti konvergenciją šioje srityje. Todėl paprastai Valdyba turėtų visada pakviesti EBI, kai svarstomi klausimai, kuriais pagal Direktyvą 2014/59/ES EBI turi parengti techninius standartus arba nustatyti gaires. Kiti stebėtojai, kaip antai Europos stabilumo mechanizmo (ESM) atstovas, prireikus taip pat gali būti kviečiami į Valdybos posėdžius;

(36)

stebėtojams turėtų būti taikomi tokie patys profesinės paslapties reikalavimai, kaip ir Valdybos nariams ir darbuotojams bei pertvarkymo užduotis atliekantiems darbuotojams, kuriais pasikeitė arba kuriuos delegavo dalyvaujančios valstybės narės;

(37)

Valdyba turėtų turėti galimybių įsteigti vidines pertvarkymo grupes, kurias sudarytų jos pačios darbuotojai ir nacionalinių pertvarkymo institucijų darbuotojai, įskaitant atitinkamais atvejais stebėtojus iš nedalyvaujančių valstybių narių. Toms vidinėms pertvarkymo grupėms turėtų vadovauti iš Valdybos vyresniųjų pareigūnų paskirti koordinatoriai, kurie galėtų būti kviečiami dalyvauti stebėtojų teisėmis Valdybos vykdomuosiuose posėdžiuose;

(38)

Valdyba ir nedalyvaujančių valstybių narių pertvarkymo ir kompetentingos institucijos turėtų sudaryti susitarimo memorandumą, kuriame būtų aprašytos bendrosios jų tarpusavio bendradarbiavimo sąlygos vykdant užduotis pagal Direktyvą 2014/59/ES. Susitarimo memorandume galėtų būti, inter alia, išaiškinta konsultavimosi dėl Valdybos sprendimų, kurie turi poveikio nedalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtoms patronuojamosioms įmonėms ar joje esantiems filialams, kurių patronuojanti įmonė yra įsteigta dalyvaujančioje valstybėje narėje, tvarka. Memorandumai turėtų būti reguliariai persvarstomi;

(39)

Valdyba turėtų veikti nepriklausomai. Ji turėtų būti pajėgi spręsti klausimus, susijusius su didelėmis grupėmis, ir veikti greitai bei nešališkai. Valdyba turėtų užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į valstybių finansinį stabilumą, Sąjungos finansinį stabilumą ir vidaus rinką. Valdybos nariai turėtų turėti reikiamų ekspertinių žinių apie bankų restruktūrizaciją ir nemokumą.

(40)

priimant sprendimus arba imantis veiksmų naudojantis šiuo reglamentu suteiktais įgaliojimais, turėtų būti deramai atsižvelgta į naudojimosi SESV numatyta įsisteigimo teise svarbą vidaus rinkai ir ypač, jei įmanoma, į poveikį tarpvalstybinės veiklos tęstinumui;

(41)

atsižvelgiant į Valdybos užduotis ir pertvarkymo tikslus, į kuriuos įeina tikslas apsaugoti viešąsias lėšas, BPeM veikimas turėtų būti finansuojamas iš įnašų, kuriuos moka įstaigos, įsteigtos dalyvaujančiose valstybėse narėse;

(42)

Valdyba, atitinkamais atvejai Taryba ir Komisija turėtų pakeisti pagal Direktyvą 2014/59/ES paskirtas nacionalines pertvarkymo institucijas dėl visų su pertvarkymo sprendimų priėmimo procesu susijusių aspektų. Pagal tą direktyvą paskirtos nacionalinės pertvarkymo institucijos turėtų toliau vykdyti veiklą, susijusią su Valdybos priimtų pertvarkymo schemų įgyvendinimu. Siekiant užtikrinti skaidrumą ir demokratinę kontrolę, taip pat apsaugoti Sąjungos įstaigų teises, Valdyba turėtų būti atskaitinga Europos Parlamentui ir Tarybai už visus pagal šį reglamentą priimtus sprendimus. Dėl skaidrumo ir demokratinės kontrolės priežasčių nacionaliniai parlamentai turėtų turėti tam tikras teises gauti informacijos apie Valdybos veiklą ir dalyvauti dialoge su ja;

(43)

dalyvaujančios valstybės narės nacionalinis parlamentas arba jo kompetentingas komitetas turėtų galėti pakviesti pirmininką ir nacionalinės pertvarkymo institucijos atstovą dalyvauti pasikeitime nuomonėmis dėl įstaigų pertvarkymo toje valstybėje narėje. Toks nacionalinių parlamentų vaidmuo yra tinkamas, atsižvelgiant į galimą poveikį, kurį pertvarkymo veiksmai gali daryti viešiesiems finansams, įstaigoms, jų klientams ir darbuotojams bei dalyvaujančių valstybių narių rinkoms. Pirmininkas ir nacionalinės pertvarkymo institucijos turėtų teigiamai reaguoti į tokius kvietimus keistis nuomonėmis su nacionaliniais parlamentais;

(44)

siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į įstaigas ir grupes, Valdybai turėtų būti suteikti įgaliojimai parengti tokių įstaigų ir grupių pertvarkymo planus, prieš tai pasikonsultavus su nacionalinėmis kompetentingomis ir pertvarkymo institucijomis. Turėtų būti laikomasi bendros taisyklės, kad grupės pertvarkymo planai rengiami visai grupei ir kad juose nustatomos priemonės, taikomos patronuojančiajai įmonei ir visoms atskiroms patronuojamosioms įmonėms, kurios priklauso grupei. Grupės pertvarkymo planuose turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamos grupės finansinę, techninę ir verslo struktūrą. Jei rengiami atskiri grupei priklausančių subjektų pertvarkymo planai, Valdyba arba atitinkamais atvejais nacionalinės pertvarkymo institucijos turėtų siekti kiek įmanoma užtikrinti jų suderinamumą su kitų grupės narių pertvarkymo planais. Valdyba arba atitinkamais atvejais nacionalinės pertvarkymo institucijos turėtų perduoti pertvarkymo planus ir visus jų pakeitimus kompetentingai institucijai, kad ji būtų nuolat ir visapusiškai informuota. Valdyba turėtų įvertinti sėkmingo įstaigų ir grupių pertvarkymo galimybes ir imtis priemonių, kad būtų pašalintos sėkmingo pertvarkymo kliūtys, jei jų yra. Valdyba turėtų reikalauti, kad nacionalinės pertvarkymo institucijos taikytų tokias atitinkamas sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimo priemones, siekdamos užtikrinti nuoseklumą ir atitinkamų įstaigų sėkmingo pertvarkymo galimybes. Atsižvelgiant į tuose planuose pateiktos informacijos jautrų pobūdį, pertvarkymo planams turėtų būti taikomi šiame reglamente įtvirtinti profesinės paslapties reikalavimai;

(45)

taikant pertvarkymo priemones ir naudojantis pertvarkymo įgaliojimais turėtų būti atsižvelgta į proporcingumo principą ir įstaigos teisinės formos ypatumus;

(46)

pertvarkymo planavimas yra būtina veiksmingo pertvarkymo dalis. Todėl Valdyba turėtų turėti teisę reikalauti pakeisti įstaigų ar grupių struktūrą ir organizaciją siekiant imtis priemonių, kurios yra būtinos ir proporcingos, kad būtų sumažintos ar pašalintos esminės pertvarkymo priemonių taikymo kliūtys ir užtikrintos sėkmingo atitinkamų subjektų pertvarkymo galimybės. Dėl galimo visų įstaigų sisteminio pobūdžio labai svarbu, siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, kad Valdyba, arba, prireikus, nacionalinės pertvarkymo institucijos turėtų galimybę pertvarkyti bet kurią įstaigą. Kad būtų laikomasi Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 16 straipsnyje nustatytos teisės užsiimti verslu, Valdybos veiksmų laisvė turėtų apsiriboti tuo, kas būtina siekiant supaprastinti įstaigos struktūrą ir veiklą vien tam, kad būtų lengviau ją sėkmingai pertvarkyti. Be to, visos tokiais tikslais taikomos priemonės turėtų atitikti Sąjungos teisę. Priemonėmis neturėtų būti nei tiesiogiai, nei netiesiogiai diskriminuojama dėl pilietybės ir jos turėtų būti pagrįstos viršesnio viešojo intereso siekiant finansinio stabilumo pagrindu. Siekiant nustatyti, ar veiksmų buvo imtasi atsižvelgiant į bendrąjį viešąjį interesą, Valdyba, kur veikia vadovaudamasi bendruoju viešuoju interesu, turėtų galėti pasiekti pertvarkymo tikslus nepatirdama pertvarkymo priemonių taikymo arba galimybės naudotis jai šiuo reglamentu suteiktais įgaliojimais kliūčių. Be to, veiksmais neturėtų būti viršijama to, kas absoliučiai būtina tikslams pasiekti. Spręsdama, kokių priemonių imtis, Valdyba arba, kai taikytina, nacionalinės pertvarkymo institucijos turėtų atsižvelgti į Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 (9), įspėjimus ir rekomendacijas;

(47)

dėl galimo visų įstaigų sisteminio pobūdžio labai svarbu, kad Valdyba, prireikus bendradarbiaudama su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis, galėtų priimti pertvarkymo planus, įvertinti įstaigų ir grupių sėkmingo pertvarkymo galimybes ir prireikus imtis priemonių, kad būtų įveiktos ar pašalintos dalyvaujančių valstybių narių įstaigų sėkmingo pertvarkymo kliūtys. Sisteminės svarbos įstaigų, įskaitant įstaigas, nurodytas Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnyje, žlugimas galėtų sukelti didelę riziką finansų rinkų veikimui ir turėti neigiamo poveikio finansiniam stabilumui. Valdyba turėtų prioritetine tvarka deramai pasirūpinti, kad būtų parengti tų sisteminės svarbos įstaigų pertvarkymo planai, taip pat būtų įvertintos jų sėkmingo pertvarkymo galimybės ir prireikus būtų imtasi visų veiksmų, būtinų visoms tų sisteminės svarbos įstaigų sėkmingo pertvarkymo kliūtims įveikti ar pašalinti; tai neturėtų daryti poveikio Valdybos nepriklausomumui ir pareigai parengti pertvarkymo planus ir įvertinti visų jos kompetencijai priskiriamų įstaigų sėkmingo pertvarkymo galimybes;

(48)

į pertvarkymo planus atitinkamais atvejais turėtų būti įtrauktos darbuotojų atstovų informavimo ir konsultavimosi su jais visų pertvarkymo procesų metu procedūros. Kai taikytina, tuo atžvilgiu turėtų būti laikomasi kolektyvinių sutarčių ar socialinių partnerių numatytų kitų susitarimų, taip pat Sąjungos ir nacionalinės teisės nuostatų dėl profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovų dalyvavimo įmonės restruktūrizacijos procesuose;

(49)

kalbant apie pareigą parengti pertvarkymo planus, Valdyba arba atitinkamais atvejais nacionalinės pertvarkymo institucijos, rengdamos pertvarkymo planus ir naudodamosi įvairiais joms suteiktais įgaliojimais ir priemonėmis, turėtų atsižvelgti į įstaigos verslo pobūdį, akcijų paketo struktūrą, teisinę formą, rizikos pobūdį, dydį ir teisinį statusą, taip pat ryšius su kitomis įstaigomis arba finansų sistema apskritai, jos veiklos apimtį ir sudėtingumą, narystę institucinėse užtikrinimo sistemose (IUS) arba kitose kooperacinėse tarpusavio solidarumo sistemose ir tai, ar ji teikia investicines paslaugas arba vykdo investicinę veiklą, bei tai, ar jos žlugimas ir vėlesnis likvidavimas keliant įprastinę bankroto bylą galėtų turėti didelio neigiamo poveikio finansų rinkoms, kitoms įstaigoms, finansavimo sąlygoms arba visai ekonomikai, ir užtikrinti, kad režimas būtų taikomas tinkamai bei proporcingai ir kad būtų kuo labiau sumažinta su pertvarkymo planų parengimo pareigomis susijusi administracinė našta. Kadangi Direktyvos 2014/59/ES priedo A skirsnyje nurodytu turiniu ir informacija nustatomi būtiniausi reikalavimai akivaizdžiai sisteminės svarbos įstaigoms, leidžiama konkrečioms įstaigoms taikyti skirtingus arba gerokai sumažintus pertvarkymo planų ir informavimo reikalavimus, taip pat nustatyti, kad atnaujinimas būtų atliekamas rečiau nei kartą per metus. Nedaug su kitomis įstaigomis susijusių ir nesudėtingos struktūros mažų subjektų pertvarkymo planai galėtų būti supaprastinti. Be to, režimas turėtų būti taikomas taip, kad nekiltų grėsmės finansų rinkų stabilumui. Visų pirma esant situacijoms, kurioms būdingos platesnio masto problemos ar net abejonės dėl daugelio subjektų atsparumo, labai svarbu, kad būtų atsižvelgta į riziką, jog problema išplis dėl veiksmų, kurių imtasi kokio nors atskiro subjekto atžvilgiu;

(50)

kai pagal Direktyvą 2014/59/ES nacionalinėms pertvarkymo institucijoms numatoma galimybė taikyti supaprastintas pareigas arba netaikyti reikalavimų parengti pertvarkymo planus, turėtų būti nustatyta procedūra, pagal kurią Valdyba arba, prireikus, nacionalinės pertvarkymo institucijos galėtų leisti taikyti tokias supaprastintas pareigas;

(51)

atsižvelgiant į su centrine įstaiga susijusių subjektų kapitalo struktūrą, šio reglamento tikslais Valdyba, arba atitinkamais atvejais nacionalinės pertvarkymo institucijos, neturėtų būti įpareigotos parengti atskirus pertvarkymo planus tik dėl to, kad centrinės įstaigos, su kuria tie subjektai yra susiję, veiklą tiesiogiai prižiūri ECB. Rengiant grupių pertvarkymo planus turėtų būti ypač atsižvelgiama į galimą pertvarkymo veiksmų poveikį visose valstybėse narėse, kuriose veikia grupė;

(52)

BPeM turėtų būti grindžiamas Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 ir Direktyvos 2014/59/ES sistemomis. Todėl Valdybai turėtų būti suteikti įgaliojimai imtis priemonių ankstyvuoju etapu, kai subjekto finansinė būklė ar mokumas blogėja. Informacija, kurią Valdyba gauna iš nacionalinių pertvarkymo institucijų arba ECB tame etape, yra labai svarbi nustatant veiksmus, kurių ji galėtų imtis siekdama pasirengti atitinkamo subjekto pertvarkymui;

(53)

siekdama užtikrinti, kad prireikus būtų greitai imtasi pertvarkymo veiksmų, Valdyba, bendradarbiaudama su ECB arba atitinkama nacionaline kompetentinga institucija, turėtų atidžiai stebėti atitinkamų subjektų padėtį ir tai, ar tie subjektai vykdo visas jų atžvilgiu priimtas ankstyvosios intervencijos priemones. Nustatant, ar privačiojo sektoriaus veiksmais per pagrįstą laikotarpį galėtų būti užkirstas kelias subjekto žlugimui, atitinkama institucija turėtų atsižvelgti į ankstyvosios intervencijos priemonių, taikomų kompetentingos institucijos nustatytu laikotarpiu, veiksmingumą;

(54)

Valdyba, nacionalinės pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos, įskaitant ECB, prireikus turėtų sudaryti susitarimo memorandumą, kuriame būtų aprašytos bendrosios jų tarpusavio bendradarbiavimo sąlygos vykdant užduotis pagal Sąjungos teisę. Memorandumas turėtų būti reguliariai peržiūrimas;

(55)

priimant sprendimus ar imantis veiksmų, ypač susijusių su subjektais, įsteigtais ir dalyvaujančiose, ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į galimą neigiamą poveikį toms valstybėms narėms, kaip antai grėsmes jų finansų rinkų finansiniam stabilumui, ir tose valstybėse narėse įsteigtiems subjektams;

(56)

siekiant kuo mažiau trikdyti finansų rinką ir ekonomiką, pertvarkymo procesas turėtų būti baigtas per trumpą laikotarpį. Indėlininkams kuo greičiau turėtų būti suteikta galimybė naudotis bent jau apdraustaisiais indėliais bet kuriuo atveju per tą patį laikotarpį, kuris numatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/49/ES (10). Per visą pertvarkymo procedūrą Komisija turėtų gauti visą informaciją, kuri, jos manymu, yra būtina, kad ji galėtų priimti pagrįstą sprendimą pertvarkymo procese;

(57)

sprendimas pertvarkyti subjektą turėtų būti priimtas anksčiau, nei finansų sektoriaus subjektas tampa nemokus pagal balansą ir kol dar neišseko jo nuosavas kapitalas. Pertvarkymas turėtų būti pradėtas nustačius, kad subjektas žlunga arba galėtų žlugti ir kad jokios alternatyvios privačiojo sektoriaus priemonės per pagrįstą laikotarpį neužkirstų kelio žlugimui. Tai, kad subjektas neatitinka veiklos leidimo reikalavimų, per se neturėtų būti priežastis taikyti pertvarkymą, ypač jei subjektas išlieka gyvybingas arba, tikėtina, išliks gyvybingas. Turėtų būti laikoma, kad subjektas žlunga arba galėtų žlugti, kai jis pažeidžia reikalavimus, kad galėtų toliau vykdyti veiklą pagal veiklos leidimą, arba tikėtina, kad artimiausioje ateityje juos pažeis, kai subjekto turtas yra mažesnis už įsipareigojimus arba tikėtina, kad artimiausioje ateityje bus už juos mažesnis, kai subjektas negali sumokėti savo skolų suėjus jų terminui arba tikėtina, kad artimiausioje ateityje jų sumokėti negalės, arba kai subjektui reikalinga nepaprastoji viešoji finansinė parama, išskyrus šiame reglamente nustatytas konkrečias aplinkybes. Tai, kad reikalinga skubi centrinio banko parama likvidumui padidinti, neturėtų per se būti sąlyga, pakankama įrodyti, kad subjektas negali arba, tikėtina, artimiausiu metu negalės suėjus terminui apmokėti įsipareigojimų. Jei tai priemonei garantijas suteiktų valstybė, tokią priemonę naudojančiam subjektui būtų taikomos valstybės pagalbos taisyklės. Siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, visų pirma sisteminio likvidumo trūkumo atveju, centrinių bankų suteiktoms likvidumo priemonėms teikiamos valstybės garantijos arba naujai išleistiems įsipareigojimams, skirtiems pašalinti didelį valstybės narės ekonomikos sutrikimą, teikiamos valstybės garantijos neturėtų būti pertvarkymo sistemos taikymo kriterijus, jei laikomasi tam tikrų sąlygų. Visų pirma, valstybės garantijų priemonės turėtų būti patvirtintos pagal valstybės pagalbos sistemą ir neturėtų būti didesnio pagalbos paketo dalis, o garantijų priemonių naudojimo laikotarpis turėtų būti griežtai apribotas. Turėtų būti draudžiama teikti valstybių narių garantijas nuosavybės vertybinių popierių reikalavimams.

Teikdama garantiją valstybė narė turėtų užtikrinti, kad subjektas už garantiją pakankamai atlygintų. Be to, dėl to, kad skiriama nepaprastoji viešoji finansinė parama, neturėtų būti pradedamas pertvarkymas, kai valstybė narė prevenciniais sumetimais įsigyja subjekto (įskaitant viešuosius subjektus), kuris atitinka jam taikomus reikalavimus dėl kapitalo, nuosavybės vertybinių popierių paketą. Taip gali būti, pavyzdžiui, kai reikalaujama, kad subjektas pritrauktų naujo kapitalo dėl tam tikru scenarijumi grindžiamo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis arba lygiavertės veiklos, kurią atlieka makrolygio rizikos ribojimo institucijos, rezultatų, įskaitant reikalavimą išsaugoti finansinį stabilumą sisteminės krizės metu, bet subjektas nesugeba privačiai pritraukti kapitalo rinkose. Neturėtų būti laikoma, kad subjektas žlunga arba galėtų žlugti, remiantis tik tuo, kad prieš įsigaliojant šiam reglamentui jam buvo skirta nepaprastoji viešoji finansinė parama. Galiausiai, galimybė pasinaudoti centrinių bankų teikiamomis likvidumo priemonėmis, įskaitant skubią paramą likvidumui padidinti, gali būti laikoma valstybės pagalba pagal Sąjungos valstybės pagalbos sistemą;

(58)

žlungančio subjekto likvidavimas keliant įprastinę bankroto bylą gali sukelti pavojų finansiniam stabilumui, nutraukti pagrindinių paslaugų teikimą ir pakenkti indėlininkų apsaugai. Tokiu atveju pertvarkymo priemonių taikymas atitinka viešąjį interesą. Todėl pertvarkymo tikslai turėtų būti šie: užtikrinti pagrindinių finansinių paslaugų tęstinumą, išsaugoti finansų sistemos stabilumą, sumažinti neatsakingo elgesio riziką, kuo labiau sumažinant žlungančių subjektų pasikliovimą viešąja finansine parama, ir apsaugoti indėlininkus;

(59)

tačiau, prieš priimant sprendimą dėl subjekto veiklos tęstinumo, visada reikėtų apsvarstyti galimybę likviduoti nemokų subjektą keliant įprastinę bankroto bylą. Nemokaus subjekto veiklos tęstinumą reikėtų išsaugoti dėl finansinio stabilumo ir kuo labiau naudojant privačiąsias lėšas. Tai galima įgyvendinti įvykdžius pardavimą ar susijungimą su privačiojo sektoriaus pirkėju, nurašius subjekto įsipareigojimus arba konvertavus jo skolą į nuosavybės vertybinius popierius, kad ji būtų rekapitalizuota;

(60)

priimdamos ar rengdamos sprendimus dėl pertvarkymo įgaliojimų, Valdyba, Taryba ir Komisija turėtų užtikrinti, kad pertvarkymo veiksmai būtų vykdomi laikantis tam tikrų principų, be kita ko, užtikrinti, kad tinkama nuostolių dalis tektų akcininkams ir kreditoriams, kad vadovybė iš principo būtų pakeista, kad subjekto pertvarkymo sąnaudos būtų kuo mažesnės ir kad tos pačios klasės kreditoriams būtų taikomos vienodos sąlygos. Ypač tais atvejais, kai vykdant pertvarkymo veiksmus tos pačios klasės kreditoriams taikomos skirtingos sąlygos, toks skirtingų sąlygų taikymas turėtų būti pagrįstas viešuoju interesu ir nesusijęs nei su tiesiogine, nei su netiesiogine diskriminacija dėl pilietybės;

(61)

akcininkų ir kreditorių teisių apribojimai turėtų atitikti Chartijos 52 straipsnį. Todėl pertvarkymo priemonės turėtų būti taikomos tik tiems subjektams, kurie žlunga arba galėtų žlugti, ir tik tuomet, kai tai būtina siekiant įgyvendinti visuotinės svarbos finansinio stabilumo tikslą. Visų pirma pertvarkymo priemonės turėtų būti taikomos, kai subjekto negalima likviduoti keliant įprastinę bankroto bylą kartu nedestabilizuojant finansų sistemos ir reikia imtis priemonių, kad būtų užtikrintas spartus sisteminės svarbos funkcijų perdavimas bei tęstinumas, ir kai negalima pagrįstai tikėtis alternatyvaus privataus sprendimo, įskaitant esamų akcininkų arba trečiojo asmens vykdomą kapitalo padidinimą, kuris būtų pakankamas visiškam subjekto gyvybingumui atkurti;

(62)

nuosavybės teisių ribojimas turėtų būti proporcingas. Dėl to poveikį patiriantys akcininkai ir kreditoriai neturėtų patirti didesnių nuostolių nei nuostoliai, kurių jie būtų patyrę, jei pertvarkymo sprendimo priėmimo metu subjektas būtų buvęs likviduotas. Kai dalis pertvarkomos įstaigos turto perduodama privačiam pirkėjui arba laikinai įstaigai, likusi pertvarkomos įstaigos dalis turėtų būti likviduota keliant įprastinę bankroto bylą. Siekiant apsaugoti subjekto akcininkus ir kreditorius per likvidavimo procedūrą, jie turėtų turėti teisę pagal savo reikalavimus per likvidavimo procedūrą gauti išmoką, ne mažesnę negu suma, kurią pagal apskaičiavimus jie būtų atgavę, jei visas subjektas būtų buvęs likviduotas keliant įprastinę bankroto bylą;

(63)

siekiant apsaugoti akcininkų ir kreditorių teises, reikėtų nustatyti aiškias pareigas, susijusias su pertvarkomos įstaigos turto ir įsipareigojimų vertinimu, ir, kai reikalaujama pagal šį reglamentą, sąlygų, kurios būtų buvusios taikomos akcininkams ir kreditoriams, jei subjektas būtų buvęs likviduotas keliant įprastinę bankroto bylą, vertinimu. Turėtų būti įmanoma pradėti vertinimą jau ankstyvajame intervencijos etape. Prieš imantis pertvarkymo veiksmų turėtų būti atliktas nešališkas, atsargus ir tikroviškas subjekto turto ir įsipareigojimų vertinimas. Teisė apskųsti tokį įvertinimą turėtų būti įmanoma tik kartu su pertvarkymo sprendimu. Be to, kai reikalaujama pagal šį reglamentą, pritaikius pertvarkymo priemones turėtų būti atliktas akcininkams ir kreditoriams taikytų sąlygų ir sąlygų, kurios jiems būtų buvusios taikytos iškėlus įprastinę bankroto bylą, ex-post palyginimas. Jei nustatoma, kad akcininkai ir kreditoriai už savo reikalavimus gavo mažesnę sumą, nei būtų gavę iškėlus įprastinę bankroto bylą, jie turėtų turėti teisę atgauti skirtumą, kai to reikalaujama pagal šį reglamentą. Tas skirtumas, jeigu toks yra, turėtų būti apmokamas naudojant pagal šį reglamentą įsteigto Fondo lėšas;

(64)

svarbu, kad subjektui žlugus, nuostoliai būtų pripažinti. Žlungančių subjektų turto ir įsipareigojimų vertinimas turėtų būti grindžiamos nešališkomis, atsargiomis ir tikroviškomis prielaidomis, galiojančiomis pertvarkymo priemonių taikymo metu. Tačiau įsipareigojimų vertinimui neturėtų turėti įtakos subjekto finansinė būklė. Dėl skubos Valdybai turėtų būti įmanoma skubiai įvertinti žlungančio subjekto turtą ar įsipareigojimus. Toks įvertinimas turėtų būti preliminarus ir galioti tol, kol bus atliktas nepriklausomas vertinimas;

(65)

siekiant užtikrinti, kad pertvarkymo procesas išliktų objektyvus ir aiškus, būtina nustatyti tvarką, pagal kurią neužtikrinti kreditorių reikalavimai pertvarkomai įstaigai būtų nurašomi arba jie būtų konvertuojami. Siekiant sumažinti riziką, kad kreditoriai patirs didesnių nuostolių nei tuo atveju, jei įstaiga būtų likviduojama keliant įprastinę bankroto bylą, nustatytina tvarka turėtų būti taikoma ir keliant įprastinę bankroto bylą, ir nurašymo ar konvertavimo atvejais vykstant pertvarkymo procesui. Tai taip pat sudarytų geresnes sąlygas nustatyti skolos vertę;

(66)

Valdyba turėtų nuspręsti dėl išsamios pertvarkymo schemos. Atitinkamos pertvarkymo priemonės turėtų aprėpti verslo pardavimo, laikinos įstaigos sukūrimo, gelbėjimo privačiomis lėšomis ir turto atskyrimo priemones, kurios taip pat numatytos Direktyvoje 2014/59/ES. Pagal schemą taip pat turėtų būti įmanoma įvertinti, ar laikomasi sąlygų, dėl kurių kapitalo priemonės nurašomos arba konvertuojamos;

(67)

imdamasi pertvarkymo veiksmų, Valdyba turėtų atsižvelgti į pertvarkymo planuose numatytas priemones ir jomis vadovautis, nebent Valdyba, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, nuspręstų, kad pertvarkymo tikslų bus pasiekta veiksmingiau imantis veiksmų, kurie nenumatyti tuose pertvarkymo planuose;

(68)

pertvarkymo priemonės turėtų apimti pertvarkomos įstaigos verslo arba akcijų pardavimą, laikino subjekto įsteigimą, žlungančio subjekto gero turto atskyrimą nuo nelikvidaus arba blogo turto ir žlungančio subjekto akcininkų ir kreditorių gelbėjimą privačiomis lėšomis;

(69)

kai pertvarkymo priemonės naudojamos siekiant sistemiškai svarbias subjekto paslaugas ar gyvybingą veiklos dalį perduoti patikimam subjektui, kaip antai privačiojo sektoriaus pirkėjui ar laikinam subjektui, likusi subjekto dalis turėtų būti likviduota;

(70)

verslo pardavimo priemone turėtų būti sudarytos sąlygos parduoti subjektą ar jo veiklos dalis vienam ar daugiau pirkėjų be akcininkų sutikimo;

(71)

visos grynosios pajamos, gautos iš pertvarkomos įstaigos turto arba įsipareigojimų perdavimo taikant verslo pardavimo priemonę, turėtų tekti likusiam po likvidavimo procedūros subjektui. Visos grynosios pajamos, gautos iš pertvarkomos įstaigos išleistų akcijų ar kitų nuosavybės priemonių perdavimo taikant verslo pardavimo priemonę, turėtų tekti tų likusio po likvidavimo procedūros subjekto nuosavybės priemonių savininkams. Pajamos turėtų būti apskaičiuotos atmetus dėl subjekto žlugimo ir pertvarkymo proceso patirtas sąnaudas;

(72)

turto atskyrimo priemone turėtų būti sudarytos sąlygos institucijoms pertvarkomos įstaigos turtą, teises arba įsipareigojimus perduoti atskirai įmonei. Ta priemonė turėtų būti taikoma tik kartu su kitomis priemonėmis, kad žlungančiam subjektui nebūtų suteikta nepagrįsto konkurencinio pranašumo;

(73)

taikant veiksmingą pertvarkymo režimą reikėtų kuo labiau sumažinti žlungančio subjekto pertvarkymo sąnaudas, tenkančias mokesčių mokėtojams. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad sisteminės svarbos subjektai galėtų būti pertvarkyti nesukeliant grėsmės finansiniam stabilumui. Tą tikslą galima pasiekti taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, užtikrinant, kad žlungančio subjekto akcininkai ir kreditoriai patirtų deramų nuostolių ir padengtų deramą dalį subjekto žlugimo sąnaudų. Todėl gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė labiau paskatins subjektų akcininkus ir kreditorius prižiūrėti subjektus esant įprastoms aplinkybėms. Tai taip pat atitinka Finansinio stabilumo tarybos rekomendaciją į pertvarkymo sistemą kaip papildomą galimą priemonę, taikytiną kartu su kitomis pertvarkymo priemonėmis, įtraukti teisės aktais nustatytus skolos nurašymo ir konvertavimo įgaliojimus;

(74)

siekiant užtikrinti reikiamą lankstumą paskirstyti nuostolius kreditoriams įvairiomis aplinkybėmis, reikėtų, kad gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę būtų galima taikyti ir tuomet, kai siekiama pertvarkyti žlungantį subjektą, kad jis galėtų tęsti veiklą, jei yra reali tikimybė atkurti subjekto gyvybingumą, ir tuomet, kai sistemiškai svarbios paslaugos yra perduodamos laikinam subjektui, o likusios subjekto dalies veikla sustabdoma ir likviduojama;

(75)

kai gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė taikoma siekiant atkurti žlungančio subjekto kapitalą, kad jis galėtų tęsti veiklą, turėtų būti ne tik atliekamas gelbėjimas privačiomis lėšomis, bet kartu pakeičiama vadovybė, išskyrus atvejus, kai vadovybės išlaikymas yra tikslinga ir būtina priemonė pertvarkymo tikslams pasiekti, o subjektas bei jo veikla vėliau restruktūrizuojama taip, kad būtų atsižvelgta į jo žlugimo priežastis. Restruktūrizuoti reikėtų įgyvendinant verslo reorganizavimo planą. Kai taikytina, tokie planai turėtų derėti su restruktūrizavimo planu, kurį pagal Sąjungos valstybės pagalbos sistemą subjektas privalo pateikti Komisijai. Visų pirma, be priemonių, kuriomis siekiama atkurti ilgalaikį subjekto gyvybingumą, į planą reikėtų įtraukti priemones, kuriomis pagalba apribojama iki naštai pasidalinti būtino lygio, ir priemones, kuriomis apribojami konkurencijos iškraipymai;

(76)

nereikėtų gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikyti reikalavimams, kurie yra užtikrinti užtikrinimo priemone, užstatu ar kitaip garantuojami. Tačiau siekiant užtikrinti, kad gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė būtų veiksminga ir ja būtų pasiekti jos tikslai, pageidautina, kad ją būtų galima taikyti kuo didesniam žlungančio subjekto neužtikrintųjų įsipareigojimų skaičiui. Vis dėlto, tam tikriems neužtikrintiesiems įsipareigojimams gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės nereikėtų taikyti. Siekiant apsaugoti apdraustųjų indėlių turėtojus, gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė neturėtų būti taikoma indėliams, apsaugotiems pagal Direktyvą 2014/49/ES. Siekiant užtikrinti ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė neturėtų būti taikoma tam tikriems įsipareigojimams žlungančio subjekto darbuotojų atžvilgiu arba komerciniams reikalavimams, susijusiems su prekėmis ir paslaugomis, būtinomis kasdienei subjekto veiklai. Siekiant vykdyti įsipareigojimus dėl teisių į pensiją ir pensijų sumų, mokėtinų pensijų patikos fondams ir pensijų patikėtiniams, išmokėjimo, gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė neturėtų būti taikoma žlungančio subjekto įsipareigojimams pensijų sistemai, išskyrus įsipareigojimus mokėti pensijų išmokas, susijusias su kintamu atlygiu, kuris nėra nustatytas kolektyvinėse sutartyse. Siekiant sumažinti problemos plitimo visoje sistemoje riziką, gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė neturėtų būti taikoma įsipareigojimams, kurie atsiranda dėl dalyvavimo mokėjimų sistemose, iki kurių termino dienos yra likusios mažiau nei septynios dienos, arba įsipareigojimams subjektams, išskyrus tai pačiai grupei priklausančius subjektus, kurių pradinis terminas yra trumpesnis nei septynios dienos;

(77)

turėtų būti įmanoma tam tikromis aplinkybėmis įsipareigojimams visiškai arba iš dalies netaikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės, įskaitant atvejus, kai tokių įsipareigojimų neįmanoma per pagrįstą laikotarpį įtraukti į gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, kai netaikymas yra absoliučiai būtinas ir proporcingas siekiant užtikrinti ypatingos svarbos funkcijų ir pagrindinių verslo linijų tęstinumą arba kai dėl gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo įsipareigojimams būtų taip prarasta vertė, kad nuostoliai, kuriuos turėtų padengti kiti kreditoriai, būtų didesni nei tuo atveju, jei tiems įsipareigojimams būtų buvusi taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė. Taip pat turėtų būti įmanoma įsipareigojimams visiškai arba iš dalies netaikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės, kai tai būtina siekiant išvengti problemos plitimo ir finansinio nestabilumo, dėl kurio galėtų kilti didelių sutrikimų valstybės narės ekonomikoje. Atlikdama vertinimus Valdyba arba atitinkamais atvejais nacionalinės pertvarkymo institucijos turėtų apsvarstyti galimo gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo įsipareigojimams, susijusiems su fizinių asmenų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių turimais reikalavimus atitinkančiais indėliais, kurių sumos viršija draudimo sumą, numatytą Direktyvoje 2014/49/ES, padarinius.

(78)

Tais atvejais, kai pasirenkamas minėtas netaikymas, kitų tinkamų įsipareigojimų nurašymo arba konvertavimo lygis gali būti padidintas, siekiant atsižvelgti į tokius netaikymo atvejus, jeigu laikomasi principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė nei keliant įprastinę bankroto bylą. Kai nuostoliai negali būti perkelti kitiems kreditoriams, Fondas gali sumokėti įnašą pertvarkomai įstaigai laikantis tam tikrų griežtų sąlygų, įskaitant reikalavimą, kad nuostoliai, kurių bendra suma sudaro ne mažiau kaip 8 % visų įsipareigojimų, įskaitant įsisavintas nuosavas lėšas, jau būtų padengti naudojant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, o Fondo teikiamas finansavimas neviršytų 5 % visų įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas arba Fondo turimus išteklius ir sumą, kuri gali būti sukaupta per trejų metų laikotarpį renkant ex-post įnašus;

(79)

ypatingomis aplinkybėmis, kai įsipareigojimams nebuvo taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė ir šiai priemonei vietoje šių įsipareigojimų, neviršijant leidžiamos viršutinės ribos, buvo panaudotos Fondo lėšos, Valdyba turėtų galėti kreiptis dėl finansavimo iš alternatyvaus finansavimo lėšų;

(80)

minimali gelbėjimo privačiomis lėšomis suma, sudaranti 8 % visų įsipareigojimų, nurodytų šiame reglamente, turėtų būti apskaičiuota remiantis pagal šį reglamentą atliekamu vertinimu. Ankstesni nuostoliai, kuriuos jau padengė akcininkai sumažindami nuosavas lėšas prieš atliekant tą vertinimą, neturėtų būti įtraukti į tą procentinę dalį;

(81)

kadangi apdraustųjų indėlininkų apsauga yra vienas svarbiausių pertvarkymo tikslų, apdraustiesiems indėliams nereikėtų taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės. Vis dėlto indėlių garantijų sistema prisidedama prie pertvarkymo proceso finansavimo padengiant nuostolius, neviršijančius grynųjų nuostolių, kurių ji būtų turėjusi patirti išmokėjus kompensacijas indėlininkams iškėlus įprastinę bankroto bylą. Pasinaudojus gelbėjimo privačiomis lėšomis įgaliojimais būtų užtikrinta, kad indėlininkai galėtų toliau naudotis savo indėliais – tai yra pagrindinė indėlių garantijų sistemų sukūrimo priežastis. Nenumačius tų sistemų panaudojimo tokiais atvejais, būtų neteisingai suteikiama pranašumo likusių kreditorių, kuriems pertvarkymo institucija taikytų įgaliojimus, atžvilgiu;

(82)

kai pertvarkant subjektą indėliai perduodami kitam subjektui, indėlininkai neturėtų būti draudžiami didesne draudimo suma, nei laikantis Direktyvoje 2014/49/ES numatytos draudimo sumos. Todėl reikalavimai dėl pertvarkomoje įstaigoje likusių indėlių turėtų būti apriboti iki tokios sumos, kurią sudaro perduotų lėšų ir Direktyvoje 2014/49/ES numatytos draudimo sumos skirtumas. Kai perduoti indėliai yra didesni nei draudimo suma, indėlininkas neturėtų teikti reikalavimų indėlių garantijų sistemai dėl pertvarkomoje įstaigoje likusių indėlių;

(83)

kad subjektai negalėtų savo įsipareigojimų struktūros nustatyti taip, kad būtų trukdoma veiksmingai taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, tikslinga nustatyti, kad subjektai visuomet tenkintų minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų, kuriems galima taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, reikalavimą, išreikštą visų subjekto įsipareigojimų ir nuosavų lėšų procentine dalimi;

(84)

nustatant minimalų grupės nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą, laikomasi požiūrio „nuo bendro prie atskiro“. Tuo požiūriu turėtų būti pripažįstama, kad pertvarkymo veiksmai taikomi atskiro juridinio subjekto lygmeniu ir kad būtina, jog nuostolių padengimo pajėgumai būtų sutelkti tame grupės subjekte arba prieinami tam grupės subjektui, kuris patiria nuostolių. Tuo tikslu turėtų būti užtikrinta, kad nuostolių padengimo pajėgumai grupėje būtų paskirstyti grupės viduje atsižvelgiant į ją sudarančių juridinių subjektų rizikos lygį. Turėtų būti atskirai įvertintas kiekvienai atskirai patronuojamajai įmonei taikomas minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas. Be to, turėtų būti užtikrinta, kad visas kapitalas ir įsipareigojimai, įtraukti į konsoliduoto minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo apskaičiavimą, būtų sutelkti subjektuose, kurie gali patirti nuostolių, arba jais būtų galima kitais būdais pasinaudoti siekiant padengti nuostolius.

Šiuo reglamentu turėtų būti leista atlikti tiek keleto grupės dalių pertvarkymą vienu metu, tiek visos grupės pertvarkymą. Minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas turėtų atspindėti pertvarkymo strategiją, kuri yra tinkama grupei pagal pertvarkymo planą. Visų pirma turėtų būti reikalaujama tenkinti minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą atitinkamu grupės lygmeniu, kad būtų vadovaujamasi pertvarkymo plane numatytu požiūriu į keleto grupės dalių pertvarkymą vienu metu arba visos grupės pertvarkymą, kartu atsižvelgiant į tai, kad gali susidaryti aplinkybės, kuriomis būtų vadovaujamasi kitu nei pertvarkymo plane numatytu požiūriu dėl to, kad juo vadovaujantis, pavyzdžiui, būtų galima veiksmingiau pasiekti pertvarkymo tikslus. Atsižvelgiant į tai ir nepaisant to, ar grupė pasirinko požiūrį į keleto grupės dalių pertvarkymą vienu metu ar visos grupės pertvarkymą, visi grupės subjektai visuomet turėtų patikimai vykdyti minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą, kad būtų išvengta problemos plitimo rizikos ir masinio indėlių atsiėmimo;

(85)

priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, turėtų būti pasirinktas geriausias pertvarkymo būdas, ir tuo tikslu turėtų būti galima pasinaudoti visomis pertvarkymo priemonėmis, numatytomis Direktyvoje 2014/59/ES. Spręsdamos dėl pertvarkymo schemos, Valdyba, Taryba ir Komisija turėtų, kiek įmanoma, atitinkamai rinktis schemą, kuri Fondui yra pigiausia;

(86)

pagal Direktyvą 2014/59/ES nacionalinėms pertvarkymo institucijoms suteikiami įgaliojimai nurašyti ir konvertuoti kapitalo priemones, nes kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo sąlygos gali sutapti su pertvarkymo sąlygomis ir tokiu atveju reikia įvertinti, ar atitinkamo subjekto finansiniam patikimumui atkurti užtenka tik nurašyti arba konvertuoti kapitalo priemones, ar taip pat būtina imtis pertvarkymo veiksmų. Paprastai jais bus naudojamasi vykdant pertvarkymą. Valdyba, kontroliuojama Komisijos, arba tam tikrais atvejais Tarybos, turėtų pakeisti nacionalines pertvarkymo institucijas taip pat vykdant tą funkciją ir todėl jai turėtų būti suteikti įgaliojimai įvertinti, ar tenkinamos kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo sąlygos, ir nuspręsti, ar reikia subjektą pertvarkyti, jei pertvarkymo reikalavimai taip pat tenkinami;

(87)

pertvarkymo veiksmų veiksmingumas ir vienodumas turėtų būti užtikrintas visose dalyvaujančiose valstybėse narėse. Tuo tikslu, kai nacionalinė pertvarkymo institucija pagal šį reglamentą netaikė Valdybos sprendimo arba jo nesilaikė, arba taikė jį tokiu būdu, kuris kelia grėsmę bet kuriam iš pertvarkymo tikslų arba veiksmingam pertvarkymo schemos įgyvendinimui, Valdybai turėtų būti suteikti įgaliojimai perduoti kitam asmeniui nurodytas pertvarkomos įstaigos teises, turtą ar įsipareigojimus arba reikalauti konvertuoti skolos priemones, į kurias įtraukta sutarties sąlyga dėl konvertavimo tam tikromis aplinkybėmis, arba imtis visų reikiamų veiksmų, kuriais būtų svariai padedama pašalinti grėsmę atitinkamam pertvarkymo tikslui. Nacionalinė pertvarkymo institucija neturėtų imtis veiksmų, kuriais būtų ribojamas ir veikiamas Valdybos naudojimasis įgaliojimais ar funkcijų vykdymas;

(88)

atitinkami subjektai, įstaigos ir institucijos, dalyvaujantys taikant šį reglamentą, turėtų tarpusavyje bendradarbiauti, laikydamiesi Sutartyse įtvirtintos pareigos lojaliai bendradarbiauti;

(89)

siekdama padidinti BPeM veiksmingumą, Valdyba visomis aplinkybėmis turėtų glaudžiai bendradarbiauti su EBI. Prireikus Valdyba taip pat turėtų bendradarbiauti su ESRV, Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) (EDPPI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu 1094/2010 (11), Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (EVPRI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (12), ir kitomis institucijomis, kurios priklauso EFPS. Be to, Valdyba turėtų glaudžiai bendradarbiauti su ECB ir kitomis institucijomis, įgaliotomis prižiūrėti subjektus, kuriems taikomas BPM, visų pirma, grupes, kurioms taikoma konsoliduota ECB priežiūra. Siekdama veiksmingai valdyti žlungančių subjektų pertvarkymo procesą, visais pertvarkymo proceso etapais Valdyba turėtų bendradarbiauti su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis. Taigi, tas bendradarbiavimas yra būtinas ne tik įgyvendinant Valdybos priimtus pertvarkymo sprendimus, bet ir prieš priimant bet kokį pertvarkymo sprendimą, pertvarkymo planavimo etape ar ankstyvosios intervencijos metu. Valdyba turėtų galėti bendradarbiauti su atitinkamomis pertvarkymo institucijomis ir tiesioginę arba netiesioginę valstybės finansinę paramą finansuojančiomis įstaigomis;

(90)

taikydama pertvarkymo priemones ir naudodamasi pertvarkymo įgaliojimais, Valdyba turėtų nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms, kad jos užtikrintų, jog atitinkamų subjektų darbuotojų atstovai būtų informuojami ir kad atitinkamais atvejais su jais būtų konsultuojamasi, kaip numatyta Direktyvoje 2014/59/ES;

(91)

kadangi Valdyba priima pertvarkymo sprendimus vietoj dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo institucijų, ji taip pat turėtų vietoj šių institucijų bendradarbiauti su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, be kita ko, pertvarkymo kolegijose, kaip nurodyta Direktyvoje 2014/59/ES, kiek tai susiję su pertvarkymo funkcijomis;

(92)

kadangi daug įstaigų vykdo veiklą ne tik Sąjungos, bet ir tarptautiniu mastu, veiksmingu pertvarkymo mechanizmu turi būti nustatyti bendradarbiavimo su atitinkamų trečiųjų valstybių institucijomis principai. Parama trečiųjų valstybių institucijoms turėtų būti teikiama pagal Direktyvos 2014/59/ES 88 straipsnyje numatytą teisinę sistemą. Siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį į trečiąsias valstybes, reikėtų kiek įmanoma vengti, kad dalyvaujančiose valstybėse narėse būtų priimami skirtingi sprendimai dėl trečiosiose valstybėse atliekamų pertvarkymo procedūrų, susijusių su įstaigomis ar patronuojančiomis įmonėmis, turinčiomis patronuojamųjų įmonių arba kitokio turto, teisių arba įsipareigojimų dalyvaujančiose valstybėse narėse, pripažinimo. Todėl Valdybai turėtų būti suteikta teisė teikti rekomendacijas tuo klausimu;

(93)

kad galėtų veiksmingai vykdyti savo užduotis, Valdyba turėtų turėti tinkamus tyrimo įgaliojimus. Ji turėtų turėti galimybę per nacionalines pertvarkymo institucijas arba tiesiogiai (jas informavus) reikalauti visos reikalingos informacijos ir vykdyti tyrimus bei patikrinimus vietoje, kai reikia, bendradarbiaudama su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis ir visapusiškai pasinaudodama visa ECB ir nacionalinių kompetentingų institucijų turima informacija. Vykdant pertvarkymą, Valdyba turėtų turėti galimybę atlikti patikrinimus vietoje, kad užtikrintų, jog sprendimai priimami remiantis visiškai tikslia informacija, ir kad galėtų veiksmingai stebėti nacionalinių pertvarkymo institucijų vykdomą įgyvendinimo darbą;

(94)

siekiant užtikrinti, kad Valdyba turėtų galimybę gauti visą svarbią informaciją, atitinkami subjektai ir jų darbuotojai arba trečiosios valstybės, kurioms atitinkami subjektai yra perdavę funkcijas arba veiklą, neturėtų turėti galimybės remtis profesinės paslapties reikalavimais kaip pretekstu neatskleisti Valdybai informacijos. Kita vertus, tokios informacijos atskleidimas Valdybai neturėtų būti laikomas profesinės paslapties reikalavimų pažeidimu;

(95)

siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi pagal BPeM priimtų sprendimų, pažeidimų atveju turėtų būti taikomos proporcingos ir atgrasančios baudos. Valdybai turėtų būti suteikta teisė skirti įmonėms baudas ar reguliariai mokamas baudas už joms skirtų sprendimų nevykdymą;

(96)

kai nacionalinė pertvarkymo institucija pažeidžia BPeM taisykles nepasinaudodama pagal nacionalinę teisę jai suteiktais įgaliojimais vykdyti Valdybos nurodymus, gali būti, kad atitinkama valstybė narė bus atsakinga už žalos, padarytos asmenims, įskaitant, kai taikytina, žalą pertvarkomai įstaigai ar grupei arba bet kurios to subjekto ar grupės dalies bet kuriam kreditoriui bet kurioje valstybėje narėje, atlyginimą pagal atitinkamą teismo praktiką;

(97)

siekiant užtikrinti visišką Valdybos autonomiškumą ir nepriklausomumą, jai turėtų būti skirtas atskiras biudžetas, kurio pajamos būtų gaunamos iš dalyvaujančių valstybių narių įstaigų privalomų įnašų. Turėtų būti nustatytos atitinkamos taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojamas Valdybos biudžetas, biudžeto parengimas, vidaus taisyklių, kuriomis nustatoma jos biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarka, priėmimas ir finansinių ataskaitų vidaus ir išorės auditas;

(98)

šis reglamentas neturėtų daryti poveikio valstybių narių teisei apmokestinti mokesčiais, kuriais būtų padengiamos jų nacionalinių pertvarkymo institucijų administracinės išlaidos;

(99)

dalyvaujančios valstybės narės bendrai susitarė užtikrinti, kad nedalyvaujančioms valstybėms narėms būtų nedelsiant ir su palūkanomis padengtos sumos, kurias atitinkama nedalyvaujanti valstybė sumokėjo iš savo lėšų dėl Sąjungos biudžeto panaudojimo siekiant laikytis nesutartinių įsipareigojimų, ir išlaidos, kurių jos patyrė vykdydamos šiame reglamente nustatytas užduotis. Dalyvaujančios valstybės narės sudarė to įsipareigojimo įgyvendinimo susitarimą;

(100)

tam tikromis aplinkybėmis taikomų pertvarkymo priemonių veiksmingumas gali priklausyti nuo to, ar subjektui arba laikinam subjektui galima teikti trumpalaikį finansavimą, nuo garantijų suteikimo galimiems pirkėjams arba nuo kapitalo suteikimo laikinam subjektui. Nepaisant centrinių bankų vaidmens užtikrinant likvidumą finansų sistemoje net ir nepalankiomis sąlygomis, vis dėlto svarbu sukurti fondą siekiant išvengti to, kad tokiems tikslams būtinos lėšos būtų gaunamos iš nacionalinių biudžetų. Finansų sistemos stabilizavimą turėtų finansuoti visas finansų sektorius;

(101)

būtina užtikrinti, kad Fondą būtų galima visiškai panaudoti žlungančių įstaigų pertvarkymui. Todėl Fondo lėšos neturėtų būti naudojamos jokiam kitam tikslui, išskyrus veiksmingą pertvarkymo priemonių įgyvendinimą ir naudojimąsi pertvarkymo įgaliojimais. Be to, jos turėtų būti naudojamos tik laikantis taikomų pertvarkymo tikslų ir principų. Atitinkamai Valdyba turėtų užtikrinti, kad bet kokie nuostoliai, sąnaudos ar kitos išlaidos, kurių patiriama taikant pertvarkymo priemones, visų pirma tektų pertvarkomos įstaigos akcininkams ir kreditoriams. Tik kai akcininkų ir kreditorių ištekliai išeikvojami, nuostoliai, sąnaudos ar kitos išlaidos, patirtos taikant pertvarkymo priemones, turėtų būti padengiami iš Fondo lėšų;

(102)

iš principo įnašus reikėtų rinkti iš sektoriaus subjektų prieš bet kokį pertvarkymo veiksmą ir nepriklausomai nuo jo. Kai išankstinio finansavimo nepakanka naudojant Fondo lėšas patirtiems nuostoliams ar sąnaudoms padengti, reikėtų rinkti papildomus įnašus papildomoms sąnaudoms ar nuostoliams padengti. Be to, Fondas turėtų turėti galimybę su įstaigomis, finansų įstaigomis ar kitomis trečiosiomis šalimis pasirašyti sutartis dėl skolinimosi ar kitokių formų paramos tuo atveju, jei nėra galimybės nedelsiant pasinaudoti ex-ante bei ex-post įnašais arba jų nepakanka išlaidoms, patirtoms Fondo lėšas naudojant pertvarkymo veiksmams, padengti;

(103)

siekiant išvengti dvigubų mokėjimų, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama pasinaudoti turimais finansiniais ištekliais, gautais iš nacionalinių bankų mokesčių, rinkliavų ar pertvarkymo įnašų, nustatytų laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 17 d. iki 2014 m. liepos 2 d., ex-ante įnašų tikslais;

(104)

kad būtų pasiekta kritinė masė ir išvengta procikliško poveikio, kuris atsirastų, jei Fondas per sisteminę krizę turėtų priklausyti tik nuo ex-post įnašų, būtina, kad Fondo ex-ante turimų finansinių išteklių lygis pasiektų bent tam tikrą minimalų tikslinį lygį;

(105)

tikslinis Fondo lygis turėtų būti nustatytas kaip visų kredito įstaigų, kurioms suteiktas leidimas vykdyti veiklą dalyvaujančiose valstybėse narėse, apdraustųjų indėlių sumos procentinė dalis. Vis dėlto, kadangi tų įstaigų visų įsipareigojimų suma, atsižvelgiant į Fondo funkcijas, būtų tinkamesnis kriterijus, Komisija turėtų įvertinti, kuris pagrindas – apdraustųjų indėlių ar visų įsipareigojimų – būtų tinkamesnis ir tai, ar ateityje Fondui nereikėtų nustatyti minimalios absoliučios sumos, išlaikant tokias pačias vienodas sąlygas pagal Direktyvą 2014/59/ES;

(106)

turėtų būti nustatytas tinkamas terminas tiksliniam Fondo lygiui pasiekti. Tačiau Valdyba turėtų turėti galimybę koreguoti įnašų laikotarpį, kad būtų atsižvelgta į dideles išmokas iš fondo;

(107)

veiksmingo ir pakankamo Fondo finansavimo užtikrinimas yra vienas svarbiausių BPeM patikimumo veiksnių. Valdybos pajėgumas sudaryti sutartis dėl Fondo alternatyvaus finansavimo lėšų turėtų būti sustiprintas taip, kad būtų optimizuotos finansavimo sąnaudos ir išsaugotas Fondo kreditingumas. Kai tik įsigalios šis reglamentas, Valdyba, bendradarbiaudama su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, turėtų imtis reikalingų veiksmų, kad būtų parengti atitinkami metodai ir tvarka Fondo skolinimosi pajėgumui padidinti; tie metodai ir tvarka turėtų būti įdiegti iki šio reglamento taikymo pradžios dienos;

(108)

kai dalyvaujančios valstybės narės jau yra įsteigusios nacionalines pertvarkymo finansavimo struktūras, jos turėtų galėti nustatyti, kad nacionalinės pertvarkymo finansavimo struktūros naudotųsi turimais finansiniais ištekliais, praeityje surinktais iš subjektų kaip ex-ante įnašai, siekiant kompensuoti subjektams už ex-ante įnašus, kuriuos tie subjektai turėtų sumokėti Fondui. Tokia kompensacija neturėtų daryti poveikio valstybių narių įsipareigojimams pagal Direktyvą 2014/49/ES;

(109)

siekiant užtikrinti teisingą įnašų apskaičiavimą ir skatinti veikti pagal mažiau rizikingą modelį, nustatant įnašus į Fondą turėtų būti atsižvelgiama į kredito įstaigos patiriamos rizikos laipsnį, kaip nustatyta Direktyvoje 2014/59/ES ir pagal tą direktyvą priimtuose deleguotuosiuose aktuose;

(110)

siekiant užtikrinti tinkamą pertvarkymo sąnaudų pasidalijimą tarp indėlių garantijų sistemų ir Fondo, turėtų būti reikalaujama, kad indėlių garantijų sistema, su kuria yra susijusi pertvarkoma įstaiga, sumokėtų įnašą, kuris būtų ne didesnis už nuostolių, kurių ji būtų patyrusi, jei subjektas būtų buvęs likviduotas keliant įprastinę bankroto bylą, sumą;

(111)

kad būtų išsaugota Fonde laikomų lėšų vertė, tos lėšos turėtų būti investuojamos į pakankamai saugų, diversifikuotą ir likvidų turtą;

(112)

kai dalyvaujančios valstybės narės, kurios valiuta nėra euro, ir ECB glaudus bendradarbiavimas pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 7 straipsnį nutraukiamas, sprendimas dėl sukauptų atitinkamos dalyvaujančios valstybės narės įnašų teisingo paskirstymo priimamas atsižvelgiant tiek į atitinkamos dalyvaujančios valstybės narės, tiek į Fondo interesus;

(113)

Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl palūkanų normos, taikytinos sprendimo dėl netinkamai panaudotų Fondo sumų išieškojimo atveju ir dėl teisių į gerą administravimą bei gavėjų teisės susipažinti su dokumentais vykstant išieškojimo procedūroms užtikrinimo; kuriais nustatomas įnašų į Fondą tipas ir įnašų mokėjimo atvejai, taip pat įnašų sumos apskaičiavimo ir jų mokėjimo būdas; kuriais nustatomos registracijos, apskaitos, ataskaitų teikimo ir kitos taisyklės, būtinos užtikrinti, kad būtų laiku sumokėta visa įnašų suma; kuriais nustatomi metiniai įnašai, būtini Valdybos administracinėms išlaidoms padengti prieš Valdybai pradedant veikti visu pajėgumu; kuriais nustatoma įnašų sistema įstaigoms, kurioms suteiktas leidimas vykdyti veiklą po to, kai Fondas pasiekia savo tikslinį lygį; kuriais nustatomi įnašų paskirstymo per laikotarpį kriterijai; kuriais nustatomi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, keleriais metais gali būti pratęstas pradinis laikotarpis, per kurį turi būti pasiektas tikslinis Fondo lygis; kuriais nustatomi metinių įnašų nustatymo kriterijai, kai pasibaigus pradiniam laikotarpiui Fondo turimų finansinių išteklių suma sumažėja ir nebesiekia nustatyto tikslinio lygio; kuriais nustatomos priemonės, kuriomis būtų tiksliai nustatytos atskirų įstaigų laikino atleidimo nuo ex-post įnašų aplinkybės ir sąlygos; ir kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl Fondo administravimo ir jo investavimo strategijos bendrųjų principų ir kriterijų;

(114)

Taryba, vadovaudamasi pagal Direktyvą 2014/59/ES priimtais deleguotaisiais aktais, turėtų priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose būtų patikslinta nustatyta atskirų įnašų į Fondą apskaičiavimo metodika ir techninės fiksuoto įnašo ir pagal rizikos pobūdį pakoreguoto įnašo apskaičiavimo tvarka. Taikant tą metodiką turėtų būti užtikrinta, kad į fiksuotus ir pagal rizikos pobūdį pakoreguotus elementus, naudojamus atskirų įnašų apskaičiavimo formulėje, būtų atsižvelgiama tokiu būdu, kuris atitiktų pertvarkymo principus ir deleguotuosius aktus, priimtus pagal Direktyvos 2014/59/ES 103 straipsnio 7 dalį. Taikant šią metodiką turėtų būti atsižvelgiama į proporcingumo principą neiškraipant valstybių narių bankų sektoriaus struktūrų;

(115)

kaip atsispindi Deklaracijoje Nr. 39 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio, Komisija, vadovaudamasi nusistovėjusia praktika, rengdama šiame reglamente numatytus deleguotųjų aktų projektus, turėtų toliau konsultuotis su valstybių narių paskirtais ekspertais. Šioje srityje taip pat labai svarbu, kad Komisija, atlikdama parengiamąjį darbą, tinkamai konsultuotųsi su ECB ir Valdyba jų kompetencijai priskiriamais klausimais;

(116)

apie pertvarkymo veiksmus turėtų būti tinkamai pranešama ir jie turėtų būti paskelbti viešai, taikant šiame reglamente nustatytas ribotas išimtis. Tačiau, kadangi tikėtina, jog Valdybos, nacionalinių pertvarkymo institucijų ir jų specializuotų konsultantų gaunama informacija pertvarkymo procese bus konfidenciali, prieš skelbiant pertvarkymo sprendimą viešai, tai informacijai turėtų būti taikomi profesinės paslapties reikalavimai. Reikia atsižvelgti į tai, kad informacija apie pertvarkymo plano turinį bei detales, taip pat apie tų planų vertinimų rezultatus gali turėti didelį poveikį, ypač atitinkamoms įmonėms. Reikia laikytis prielaidos, kad bet kokia iki sprendimo priėmimo pateikiama informacija apie jo aspektus (apie tai, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos, apie konkrečios priemonės naudojimą arba bet kokius proceso veiksmus), turės poveikį su atitinkamais veiksmais susijusiems privatiems ir viešiesiems interesams. Tačiau vien informacija apie tai, kad Valdyba ir nacionalinės pertvarkymo institucijos nagrinėja konkretaus subjekto atvejį, jau galėtų turėti neigiamo poveikio tam subjektui. Todėl būtina užtikrinti, kad būtų taikomi tinkami tokios informacijos, pavyzdžiui, pertvarkymo planų turinio bei detalių ir šių planų vertinimų rezultatų, konfidencialumo išsaugojimo mechanizmai;

(117)

siekiant užtikrinti Valdybos darbo konfidencialumą, jos nariams ir darbuotojams, įskaitant darbuotojus, kuriais apsikeitė arba kuriuos delegavo dalyvaujančios valstybės narės pertvarkymo užduotims vykdyti, turėtų būti taikomi profesinės paslapties reikalavimai, netgi jiems nustojus eiti pareigas. Tie reikalavimai turėtų būti taikomi ir kitiems Valdybos įgaliotiems asmenims, kuriuos valstybių narių nacionalinės pertvarkymo institucijos įgaliojo arba paskyrė atlikti patikrinimus vietoje, ir stebėtojams, pakviestiems dalyvauti Valdybos plenariniuose ir vykdomuosiuose posėdžiuose, taip pat stebėtojams iš nedalyvaujančių valstybių narių, kurie dalyvauja vidinių pertvarkymo grupių veikloje. Kad Valdyba galėtų vykdyti pagal šį reglamentą pavestas užduotis, jai turėtų būti suteikti įgaliojimai laikantis tam tikrų sąlygų keistis informacija su nacionalinėmis ar Sąjungos institucijomis ir įstaigomis;

(118)

siekiant užtikrinti, kad Valdyba būtų įtraukta į EFPIS, Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad Valdyba būtų įtraukta į tame reglamente nustatytą kompetentingų institucijų sąvoką. Toks Valdybos ir kompetentingų institucijų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 sulyginimas atitinka pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 25 straipsnį EBI priskirtas funkcijas prisidėti ir aktyviai dalyvauti rengiant bei koordinuojant gaivinimo ir pertvarkymo planus ir siekti palengvinti žlungančių subjektų ir ypač tarpvalstybinių grupių, pertvarkymą;

(119)

tol, kol Valdyba pradės veikti visu pajėgumu, Komisija turėtų būti atsakinga už pradinius veiksmus, įskaitant laikinojo pirmininko paskyrimą, kad būtų galima Valdybos vardu tvirtinti visus būtinus mokėjimus;

(120)

BPeM vienija Valdybą, Tarybą, Komisiją ir dalyvaujančių valstybių narių pertvarkymo institucijas. Teisingumo Teismas turi jurisdikciją prižiūrėti Valdybos, Tarybos ir Komisijos priimtų sprendimų teisėtumą, kaip numatyta SESV 263 straipsnyje, ir nustatyti jų nesutartinę atsakomybę. Be to, Teisingumo Teismas pagal SESV 267 straipsnį yra kompetentingas nacionalinių teisminių institucijų prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. Nacionalinės teisminės institucijos pagal savo nacionalinę teisę turėtų būti kompetentingos prižiūrėti dalyvaujančių valstybių narių pertvarkymo institucijų, kurios naudojasi šiuo reglamentu suteiktais įgaliojimais, priimtų sprendimų teisėtumą ir nustatyti jų nesutartinę atsakomybę;

(121)

šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi teisių, laisvių ir principų, visų pirma pripažintų Chartijoje, ir visų pirma teisės į nuosavybę, teisės į asmens duomenų apsaugą, laisvės užsiimti verslu, teisės veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, ir teisės į gynybą, ir jis turi būti įgyvendinamas laikantis tų teisių ir principų;

(122)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. sukurti efektyvią ir veiksmingą bendrą Europos subjektų pertvarkymo sistemą ir užtikrinti nuoseklų pertvarkymo taisyklių taikymą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o jų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(123)

Komisija turėtų persvarstyti šio reglamento taikymą, kad galėtų įvertinti jo poveikį vidaus rinkai ir nustatyti, ar reikia jį iš dalies pakeisti arba toliau plėtoti, kad būtų galima padidinti BPeM veiksmingumą ir efektyvumą, visų pirma nustatyti, ar bankų sąjungos sukūrimas turi būti užbaigtas suderinant Sąjungos lygmeniu žlugusių įstaigų bankroto procedūras;

(124)

nacionaliniu lygmeniu surinkti įnašai pagal šį reglamentą turėtų sudaryti sąlygas Fondui veikti, taigi, sąlygas veiksmingai taikyti pertvarkymo priemones. Todėl šio reglamento nuostatos, susijusios su pertvarkymo priemonėmis ir įnašais, turėtų būti pradėtos taikyti nuo 2016 m. sausio 1 d. Nuo 2015 m. gruodžio mėn. turėtų būti įmanoma tą terminą atidėti vieno mėnesio laikotarpiams, jeigu sąlygos, nustatytos nacionaliniu lygmeniu surinktų įnašų pervedimui, nebuvo įvykdytos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos 2 straipsnyje nurodytų subjektų, įsteigtų 4 straipsnyje nurodytose dalyvaujančiose valstybėse narėse, vienodos pertvarkymo taisyklės ir vienoda procedūra.

Bendra pertvarkymo valdyba, įsteigta pagal 42 straipsnį (toliau – Valdyba) kartu su Taryba, Komisija ir nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis tas vienodas taisykles ir tą vienodą procedūrą taiko pagal šiuo reglamentu nustatytą bendro pertvarkymo mechanizmo (toliau – BPeM) sistemą. BPeM remia Bendras bankų pertvarkymo fondas (toliau – Fondas).

Fondo naudojimas priklauso nuo to, ar įsigalios dalyvaujančių valstybių narių susitarimas (toliau – Susitarimas) dėl nacionaliniu lygmeniu surinktų įnašų pervedimo į Fondą ir laipsniško įvairių nacionaliniu lygmeniu surinktų įnašų, kurie turi būti skirti kiekvieną dalyvaujančią valstybę narę atitinkantiems Fondo skyriams, sujungimo.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas šiems subjektams:

a)

kredito įstaigoms, įsteigtoms dalyvaujančioje valstybėje narėje;

b)

patronuojančiosioms įmonėms, įskaitant finansų kontroliuojančiąsias bendroves ir mišrią veiklą vykdančias finansų kontroliuojančiąsias bendroves, įsteigtoms dalyvaujančioje valstybėje narėje, kai joms taikoma ECB vykdoma konsoliduota priežiūra pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies g punktą;

c)

investicinėms įmonėms ir finansų įstaigoms, įsteigtoms dalyvaujančioje valstybėje narėje, kai joms taikoma ECB vykdoma patronuojančiosios įmonės konsoliduota priežiūra pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies g punktą.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1.   Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.   nacionalinė kompetentinga institucija– bet kuri nacionalinė kompetentinga institucija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 2 straipsnio 2 punkte;

2.   kompetentinga institucija– kompetentinga institucija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 4 straipsnio 2 punkto i papunktyje;

3.   nacionalinė pertvarkymo institucija– institucija, valstybės narės paskirta pagal Direktyvos 2014/59/ES 3 straipsnį;

4.   atitinkama nacionalinė pertvarkymo institucija– dalyvaujančios valstybės narės, kurioje įsteigtas subjektas arba grupei priklausantis subjektas, nacionalinė pertvarkymo institucija;

5.   pertvarkymo sąlygos– sąlygos, nurodytos 18 straipsnio 1 dalyje;

6.   pertvarkymo planas– planas, parengtas pagal 8 ar 9 straipsnį;

7.   grupės pertvarkymo planas– grupės pertvarkymo planas, parengtas pagal 8 ir 9 straipsnį;

8.   pertvarkymo tikslai– tikslai, nurodyti 14 straipsnyje;

9.   pertvarkymo priemonės– pertvarkymo priemonės, nurodytos 22 straipsnio 2 dalyje;

10.   pertvarkymo veiksmai– sprendimas pradėti 2 straipsnyje nurodyto subjekto pertvarkymą pagal 18 straipsnį, pertvarkymo priemonės taikymas arba naudojimasis vienu ar daugiau pertvarkymo įgaliojimų;

11.   apdraustieji indėliai– indėliai, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/49/ES 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte;

12.   reikalavimus atitinkantys indėliai– reikalavimus atitinkantys indėliai, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/49/ES 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte;

13.   įstaiga– kredito įstaiga arba investicinė įmonė, kuriai taikoma konsoliduota priežiūra pagal 2 straipsnio c punktą;

14.   pertvarkoma įstaiga– 2 straipsnyje nurodytas subjektas, kuriam taikomi pertvarkymo veiksmai;

15.   finansų įstaiga– finansų įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 26 punkte;

16.   finansų kontroliuojančioji bendrovė– finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 20 punkte;

17.   mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė– mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte;

18.   Sąjungos patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė– ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 31 punkte;

19.   Sąjungos patronuojančioji įstaiga– ES patronuojančioji įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 29 punkte;

20.   patronuojančioji įmonė– patronuojančioji įmonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 15 punkto a papunktyje;

21.   patronuojamoji įmonė– patronuojamoji įmonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 16 punkte;

22.   filialas– filialas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 17 punkte;

23.   grupė– patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės, kurios yra subjektai, kaip nurodyta 2 straipsnyje;

24.   tarpvalstybinė grupė– grupė, kuri turi subjektų, kaip nurodyta 2 straipsnyje, įsteigtų daugiau negu vienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje;

25.   konsoliduotai– remiantis konsoliduota padėtimi, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 47 punkte;

26.   konsoliduotos priežiūros institucija– konsoliduotos priežiūros institucija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 41 punkte;

27.   grupės lygmens pertvarkymo institucija– pertvarkymo institucija valstybėje narėje, kurioje yra konsoliduotos priežiūros institucija;

28.   institucinė užtikrinimo sistema arba IUS– sistema, atitinkanti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus;

29.   nepaprastoji viešoji finansinė parama– valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, arba bet kuri kita viršvalstybinio lygmens viešoji finansinė parama, kuri, jei būtų teikiama nacionaliniu lygmeniu, būtų laikoma valstybės pagalba, ir kuri teikiama šio reglamento 2 straipsnyje nurodyto subjekto arba grupės, kuriai priklauso toks subjektas, gyvybingumui, likvidumui arba mokumui išsaugoti arba atkurti;

30.   verslo pardavimo priemonė– mechanizmas, reikalingas, kad pagal 24 straipsnį pertvarkymo institucija atliktų pertvarkomos įstaigos išleistų akcijų ar kitų nuosavybės priemonių arba pertvarkomos įstaigos turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimą pirkėjui, kuris nėra laikina įstaiga;

31.   laikinos įstaigos sukūrimo priemonė– mechanizmas, reikalingas, kad pagal 25 straipsnį būtų atliktas pertvarkomos įstaigos išleistų nuosavybės priemonių arba jos turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimas laikinai įstaigai;

32.   turto atskyrimo priemonė– mechanizmas, reikalingas, kad pagal 26 straipsnį būtų atliktas pertvarkomos įstaigos turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimas turto valdymo įmonei;

33.   gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė– mechanizmas, reikalingas, kad pagal 27 straipsnį būtų naudojamasi pertvarkomos įstaigos įsipareigojimų nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais;

34.   turimi finansiniai ištekliai– grynieji pinigai, indėliai, turtas ir neatšaukiami mokėjimo įsipareigojimai, kuriuos Fondas gali naudoti 76 straipsnio 1 dalyje išvardytais tikslais;

35.   tikslinis lygis– turimų finansinių išteklių suma, kurią reikia sukaupti pagal 69 straipsnio 1 dalį;

36.   Susitarimas– susitarimas dėl įnašų į Fondą pervedimo ir sujungimo;

37.   pereinamasis laikotarpis– laikotarpis, kuris prasideda nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos, nustatytos pagal 99 straipsnio 2 ir 6 dalis, ir baigiasi, kai Fondas pasiekia tikslinį lygį arba 2024 m. sausio 1 d., priklausomai nuo to, kuri data yra ankstesnė;

38.   finansinė priemonė– finansinė priemonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 50 punkte;

39.   skolos priemonės– obligacijos ir kitos pervestinos skolos, priemonės, kuriomis sukuriama arba pripažįstama skola ir priemonės, suteikiančios teisę įgyti skolos priemones;

40.   nuosavos lėšos– nuosavos lėšos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 118 punkte;

41.   nuosavų lėšų reikalavimai– nuosavų lėšų reikalavimai, nustatyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92–98 straipsniuose;

42.   likvidavimas– 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto pardavimas;

43.   išvestinė finansinė priemonė– išvestinė finansinė priemonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 5 punkte;

44.   nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai– 21 straipsnyje nurodyti įgaliojimai;

45.   bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės– kapitalo priemonės, atitinkančios Reglamento (ES) Nr. 575/2013 28 straipsnio 1–4 dalyse, 29 straipsnio 1–5 dalyse ar 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas;

46.   papildomos 1 lygio priemonės– kapitalo priemonės, atitinkančios Reglamento (ES) Nr. 575/2013 52 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas;

47.   2 lygio priemonės– kapitalo priemonės arba subordinuotosios paskolos, atitinkančios Reglamento (ES) Nr. 575/2013 63 straipsnyje nustatytas sąlygas;

48.   bendra suma– bendra suma, kuria, pertvarkymo institucijos vertinimu, tinkami įsipareigojimai turi būti nurašyti arba konvertuoti pagal 27 straipsnio 13 dalį;

49.   tinkami įsipareigojimai– 2 straipsnyje nurodyto subjekto įsipareigojimai ir kapitalo priemonės, kurie nelaikomi bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis, papildomomis 1 lygio arba 2 lygio priemonėmis, kuriems taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė pagal 27 straipsnio 3 dalį;

50.   indėlių garantijų sistema– indėlių garantijų sistema, valstybės narės įdiegta ir oficialiai pripažinta pagal Direktyvos 2014/49/ES 4 straipsnį;

51.   atitinkamos kapitalo priemonės– papildomos 1 lygio priemonės ir 2 lygio priemonės;

52.   padengta obligacija– priemonė, nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB (13) 52 straipsnio 4 dalyje;

53.   indėlininkas– indėlininkas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/49/ES 2 straipsnio 1 dalies 6 punkte;

54.   investuotojas– investuotojas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/9/EB (14) 1 straipsnio 4 punkte.

2.   Kai atitinkamos termino apibrėžties nėra šio straipsnio 1 dalyje, taikomos Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnyje nurodytos terminų apibrėžtys. Kai atitinkamos termino apibrėžties nėra šio straipsnio 1 dalyje ar Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnyje, taikomos Direktyvos 2013/36/ES 3 straipsnyje nurodytos terminų apibrėžtys.

4 straipsnis

Dalyvaujančios valstybės narės

1.   Dalyvaujančios valstybės narės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 2 straipsnyje, laikomos dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis šio reglamento tikslais.

2.   Kai valstybė narė ir ECB glaudus bendradarbiavimas pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 7 straipsnį sustabdomas arba nutraukiamas, toje valstybėje narėje įsteigtiems subjektams šis reglamentas nebetaikomas nuo sprendimo dėl glaudaus bendradarbiavimo sustabdymo arba nutraukimo taikymo pradžios dienos.

3.   Tuo atveju, kai valstybės narės, kurios valiuta nėra euro, ir ECB glaudus bendradarbiavimas pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 7 straipsnį yra nutraukiamas, Valdyba per tris mėnesius nuo sprendimo dėl glaudaus bendradarbiavimo nutraukimo priėmimo dienos, susitarusi su ta valstybe nare, priima sprendimą dėl įnašų, kuriuos atitinkama valstybė narė yra pervedusi į Fondą, susigrąžinimo tvarkos ir visų taikytinų sąlygų.

Susigrąžinamas sumas sudaro atitinkamą valstybę narę atitinkančio skyriaus dalis, kuriai netaikomas sujungimas. Jeigu per pereinamąjį laikotarpį, nustatytą Susitarime, susigrąžinamų sumų iš nesujungtos dalies nepakanka, kad atitinkama valstybė narė galėtų finansuoti savo nacionalinės finansavimo struktūros sukūrimą pagal Direktyvą 2014/59/ES, į susigrąžinamas sumas taip pat įeina tą valstybę narę atitinkančio skyriaus dalis, kuriai taikomas sujungimas, visa suma arba jos dalis pagal Susitarimą arba, kitu atveju, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui – glaudaus bendradarbiavimo metu atitinkamos valstybės narės pervestų įnašų visa suma arba jų dalis, kurios pakaktų tai nacionalinei finansavimo struktūrai finansuoti.

Vertinant finansinių išteklių, susigrąžintinų iš sujungtos dalies arba kitaip, o pasibaigus pereinamajam laikotarpiui – iš Fondo, sumą, atsižvelgiama į šiuos papildomus kriterijus:

a)

glaudaus bendradarbiavimo su ECB nutraukimo būdą – savanoriškai pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 7 straipsnio 6 dalį ar nesavanoriškai;

b)

tai, ar nutraukimo dieną yra tebevykdomų pertvarkymo veiksmų;

c)

su nutraukimu susijusios valstybės narės ekonominį ciklą.

Susigrąžinamos sumos paskirstomos per tam tikrą laikotarpį, kuris proporcingas glaudaus bendradarbiavimo trukmei. Iš tų susigrąžinamų sumų išskaičiuojama atitinkamos valstybės narės finansinių išteklių iš Fondo glaudaus bendradarbiavimo laikotarpiu vykdytiems pertvarkymo veiksmams finansuoti dalis.

4.   Šis reglamentas toliau taikomas pertvarkymo procedūroms, kurios yra tebevykdomos 2 dalyje nurodyto sprendimo taikymo pradžios dieną.

5 straipsnis

Ryšys su Direktyva 2014/59/ES ir taikytina nacionaline teise

1.   Kai pagal šį reglamentą Valdyba vykdo užduotis ar naudojasi įgaliojimais, kuriuos pagal Direktyvą 2014/59/ES turi vykdyti ar jais naudotis nacionalinė pertvarkymo institucija, taikant šį reglamentą ir Direktyvą 2014/59/ES Valdyba laikoma atitinkama nacionaline pertvarkymo institucija arba, jeigu pertvarkoma tarpvalstybinė grupė – atitinkama grupės lygmens pertvarkymo institucija.

2.   Valdyba, Taryba ir Komisija, ir atitinkamais atvejais nacionalinės pertvarkymo institucijos priima sprendimus, atsižvelgdamos į taikytiną Sąjungos teisę ir visų pirma į visus teisėkūros procedūra ir ne teisėkūros procedūra priimtus aktus, įskaitant SESV 290 ir 291 straipsniuose nurodytus aktus, ir jų laikydamosi.

Valdyba, Taryba ir Komisija privalo laikytis EBI parengtų ir Komisijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–15 straipsnius priimtų privalomų techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų ir visų EBI pagal to reglamento 16 straipsnį paskelbtų gairių ir rekomendacijų. Jos deda visas pastangas laikytis visų EBI gairių ir rekomendacijų, susijusių su tos rūšies užduotimis, kurias turi atlikti tos institucijos. Kai jos tokių gairių arba rekomendacijų nesilaiko ar neketina laikytis, apie tai pranešama EBI pagal to reglamento 16 straipsnio 3 dalį. Valdyba, Taryba ir Komisija bendradarbiauja su EBI, kai taikomi to reglamento 25 ir 30 straipsniai. Valdyba taip pat privalo laikytis visų EBI sprendimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį, kai tokie sprendimai numatyti Direktyvoje 2014/59/ES.

6 straipsnis

Bendrieji principai

1.   Jokiais Valdybos, Tarybos, Komisijos ar nacionalinės pertvarkymo institucijos veiksmais, pasiūlymais ar politika subjektai, indėlių turėtojai, investuotojai ar kiti kreditoriai, įsisteigę Sąjungoje, negali būti diskriminuojami dėl jų pilietybės ar verslo vietos.

2.   Visi Valdybos, Tarybos, Komisijos ar nacionalinės pertvarkymo institucijos veiksmai, pasiūlymai ar politika pagal BPeM vykdomi visapusiškai atsižvelgiant į vidaus rinkos vieningumą ir vientisumą ir pareigą tuo rūpintis.

3.   Priimant sprendimus ar imantis veiksmų, kurie gali turėti poveikio daugiau negu vienoje valstybėje narėje, visų pirma priimant sprendimus dėl dviejose ar daugiau valstybių narių įsteigtų grupių, deramai atsižvelgiama į 14 straipsnyje nurodytus pertvarkymo tikslus ir visus šiuos veiksnius:

a)

valstybių narių, kuriose grupė vykdo veiklą, interesus ir visų pirma į sprendimų ar veiksmų arba neveikimo poveikį kurios nors iš tų valstybių narių finansiniam stabilumui, fiskaliniams ištekliams, ekonomikai, finansavimo susitarimams, indėlių garantijų sistemai ar investuotojų kompensavimo sistemai ir poveikį Fondui;

b)

siekį suderinti įvairių susijusių valstybių narių interesus ir išvengti nesąžiningų išankstinių nuostatų ar nesąžiningo valstybės narės interesų protegavimo;

c)

būtinybę kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį kitoms grupės, kuriai priklauso 2 straipsnyje nurodytas subjektas, kuriam taikomas pertvarkymas, dalims.

4.   Priimant sprendimus ar imantis veiksmų, visų pirma dėl subjektų ar grupių, įsteigtų tiek dalyvaujančioje, tiek nedalyvaujančioje valstybėje narėje, atsižvelgiama į galimą neigiamą poveikį nedalyvaujančioms valstybėms narėms, įskaitant tokį poveikį tose valstybėse narėse įsteigtiems subjektams.

5.   Valdyba, Taryba ir Komisija suderina 3 dalyje nurodytus veiksnius su 14 straipsnyje nurodytais pertvarkymo tikslais, atsižvelgdamos į kiekvieno atvejo pobūdį ir aplinkybes, ir laikosi Komisijos pagal SESV 107 straipsnį priimtų ir šio reglamento 19 straipsnyje nurodytų sprendimų.

6.   Valdybos, Tarybos ar Komisijos sprendimais ar veiksmais negali būti reikalaujama, kad valstybės narės skirtų nepaprastąją viešąją finansinę paramą, jie taip pat negali daryti įtakos valstybių narių biudžetiniam suverenumui ir fiskalinei atsakomybei.

7.   Kai Valdyba priima nacionalinei pertvarkymo institucijai skirtą sprendimą, nacionalinė pertvarkymo institucija turi teisę nurodyti konkrečias priemones, kurių turi būti imtasi. Tokios konkrečios priemonės turi atitikti konkretų Valdybos sprendimą.

7 straipsnis

BPeM užduočių pasidalijimas

1.   Valdyba atsako už veiksmingą ir nuoseklų BPeM veikimą.

2.   Taikant 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, Valdyba atsako už pertvarkymo planų parengimą ir visų pertvarkymo sprendimų priėmimą, kalbant apie:

a)

2 straipsnyje nurodytus subjektus, kurie nepriklauso grupei, ir grupes:

i)

kurie laikomi mažiau svarbiais pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 6 straipsnio 4 dalį; arba

ii)

kurių atžvilgiu ECB nusprendė pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktą tiesiogiai naudotis visais atitinkamais įgaliojimais, ir

b)

kitas tarpvalstybines grupes.

3.   Kitų, nei nurodyti 2 dalyje, subjektų ir grupių atveju, nedarant poveikio Valdybos atsakomybei už jai šiuo reglamentu pavestas užduotis, nacionalinės pertvarkymo institucijos atlieka šias užduotis ir už jas atsako:

a)

pertvarkymo planų priėmimą ir sėkmingo pertvarkymo galimybių įvertinimą pagal 8 ir 10 straipsnius ir laikantis 9 straipsnyje nustatytos procedūros;

b)

priemonių, kai vykdoma ankstyvoji intervencija pagal 13 straipsnio 3 dalį, priėmimą;

c)

supaprastintų pareigų taikymą arba reikalavimo parengti pertvarkymo planų netaikymą pagal 11 straipsnį;

d)

minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo lygio nustatymą pagal 12 straipsnį;

e)

pertvarkymo sprendimų priėmimą ir šiame reglamente nurodytų pertvarkymo priemonių taikymą, laikantis atitinkamų procedūrų ir apsaugos priemonių, su sąlyga, kad pertvarkymo veiksmams nereikia naudoti Fondo ir jie finansuojami tik tomis priemonėmis, kurios nurodytos 21 ir 24–27 straipsniuose ir (arba) pagal indėlių garantijų sistemą, laikantis 79 straipsnio ir 31 straipsnyje nustatytos procedūros;

f)

atitinkamų kapitalo priemonių pagal 21 straipsnį nurašymą arba konvertavimą laikantis 31 straipsnyje nustatytos procedūros.

Jeigu pertvarkymo veiksmams reikia naudoti Fondą, Valdyba priima pertvarkymo schemą.

Priimdamos pertvarkymo sprendimą nacionalinės pertvarkymo institucijos atsižvelgia į 9 straipsnyje nurodytus pertvarkymo planus ir jais remiasi, nebent jos nustato, atsižvelgdamos į konkrečias aplinkybes, kad pertvarkymo tikslų būtų pasiekta veiksmingiau imantis veiksmų, kurie nenumatyti pertvarkymo plane.

Vykdydamos šioje dalyje nurodytas užduotis, nacionalinės pertvarkymo institucijos taiko atitinkamas šio reglamento nuostatas. Visos nuorodos į Valdybą 5 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 5 dalyje, 8 straipsnio 6, 8, 12 ir 13 dalyse, 10 straipsnio 1–10 dalyse, 11–14 straipsniuose, 15 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 16 straipsnyje, 18 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, 18 straipsnio 2 ir 6 dalyse, 20 straipsnyje, 21 straipsnio 1–7 dalyse, 21 straipsnio 8 dalies antroje pastraipoje, 21 straipsnio 8 ir 10 dalyse, 22 straipsnio 1, 3 ir 6 dalyse, 23 ir 24 straipsniuose, 25 straipsnio 3 dalyje, 27 straipsnio 1–15 dalyse ir 27 straipsnio 16 dalies antros pastraipos antrame sakinyje, trečioje pastraipoje bei ketvirtos pastraipos pirmame, trečiame bei ketvirtame sakiniuose ir 32 straipsnyje laikomos nuorodomis į nacionalines pertvarkymo institucijas šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytų grupių ir subjektų atžvilgiu. Tuo tikslu nacionalinės pertvarkymo institucijos naudojasi savo įgaliojimais pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais perkeliama Direktyva 2014/59/ES, ir laikydamosi nacionalinės teisės aktuose nustatytų sąlygų.

Nacionalinės pertvarkymo institucijos informuoja Valdybą apie šioje dalyje nurodytas priemones, kurių turi būti imtasi, ir, kai jų imasi, glaudžiai bendradarbiauja su Valdyba.

Nacionalinės pertvarkymo institucijos pateikia Valdybai 9 straipsnyje nurodytus pertvarkymo planus ir visus jų atnaujinimus bei prideda pagrįstą atitinkamos subjekto ar grupės sėkmingo pertvarkymo galimybių vertinimą pagal 10 straipsnį.

4.   Kai tai būtina siekiant užtikrinti nuoseklų aukštų pertvarkymo standartų pagal šį reglamentą taikymą, Valdyba gali:

a)

papildomai be nacionalinės pertvarkymo institucijos pranešimo apie priemonę pagal šio straipsnio 3 dalį, pagal 31 straipsnio 1 dalį per atitinkamą terminą, atsižvelgiant į skubą konkrečiomis aplinkybėmis, įspėti atitinkamą nacionalinę pertvarkymo instituciją, jei Valdyba mano, kad su kuriuo nors šio straipsnio 3 dalyje nurodytu subjektu ar grupe susijusio sprendimo projektas neatitinka šio reglamento ar 31 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų jos bendrųjų nurodymų;

b)

bet kuriuo metu nuspręsti, visų pirma tais atvejais, jei nėra tinkamai reaguojama į jos įspėjimą, nurodytą a punkte, savo iniciatyva, pasikonsultavusi su atitinkama nacionaline pertvarkymo institucija, arba atitinkamos nacionalinės pertvarkymo institucijos prašymu, tiesiogiai naudotis visais atitinkamais šiuo reglamentu suteiktais įgaliojimais ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų ar grupių atžvilgiu.

5.   Neatsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalį, dalyvaujančios valstybės narės gali nuspręsti, kad Valdyba turi naudotis visais jai šiuo reglamentu suteiktais įgaliojimais ir turi vykdyti visas jai šiuo reglamentu pavestas pareigas kitų nei 2 dalyje nurodytų subjektų ir grupių, įsteigtų jų teritorijoje, atžvilgiu. Tokiu atveju šio straipsnio 3 ir 4 dalys, 9 straipsnis, 12 straipsnio 2 dalis ir 31 straipsnio 1 dalis yra netaikomi. Valstybės narės, ketinančios pasinaudoti šia galimybe, atitinkamai apie tai praneša Valdybai ir Komisijai. Pranešimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

II DALIS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

FUNKCIJOS PAGAL BPeM IR PROCEDŪRINĖS TAISYKLĖS

1 SKYRIUS

Pertvarkymo planavimas

8 straipsnis

Valdybos rengiami pertvarkymo planai

1.   Valdyba parengia ir priima 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų ir grupių pertvarkymo planus ir 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 5 dalyje nurodytų subjektų ir grupių pertvarkymo planus, kai tenkinamos tų dalių taikymui nustatytos sąlygos.

2.   Valdyba parengia pertvarkymo planus, pasikonsultavusi su ECB ir dalyvaujančių valstybių narių, kuriose įsteigti subjektai, atitinkamomis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis ir nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis, įskaitant nedalyvaujančių valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, grupės lygmens pertvarkymo instituciją, kiek tai susiję su svarbiu filialu. Tuo tikslu Valdyba gali reikalauti, kad nacionalinės pertvarkymo institucijos parengtų ir Valdybai pateiktų pertvarkymo planų projektus, ir kad grupės lygmens pertvarkymo institucija parengtų ir Valdybai pateiktų grupės pertvarkymo plano projektą.

3.   Siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų šio straipsnio taikymą, Valdyba paskelbia gaires ir teikia nurodymus nacionalinėms pertvarkymo institucijoms dėl pertvarkymo planų projektų ir grupės pertvarkymo planų projektų, susijusių su konkrečiais subjektais ar grupėmis, rengimo.

4.   Šio straipsnio 1 dalies tikslais nacionalinės pertvarkymo institucijos pateikia Valdybai visą informaciją, būtiną pertvarkymo planams parengti ir įgyvendinti, gautą pagal Direktyvos 2014/59/ES 11 straipsnį ir 13 straipsnio 1 dalį, nedarant poveikio šios antraštinės dalies 5 skyriaus taikymui.

5.   Pertvarkymo plane nustatomos šiame reglamente nurodytų pertvarkymo priemonių taikymo ir naudojimosi pertvarkymo įgaliojimais 1 dalyje nurodytų subjektų ir grupių atžvilgiu galimybės.

6.   Pertvarkymo plane nustatomi pertvarkymo veiksmai, kurių Valdyba gali imtis, kai 1 dalyje nurodytas subjektas arba grupė atitinka pertvarkymo sąlygas.

9 dalyje nurodyta informacija atskleidžiama atitinkamam subjektui.

Rengdama ir atnaujindama pertvarkymo planą, Valdyba pagal 10 straipsnį nustato visas esmines sėkmingo pertvarkymo kliūtis ir, jei reikia ir jei tai proporcinga, bendrais bruožais išdėsto atitinkamus veiksmus, kurių imantis būtų galima tas kliūtis pašalinti.

Pertvarkymo plane atsižvelgiama į atitinkamus scenarijus, įskaitant tai, kad žlugimas gali būti išskirtinio pobūdžio ar įvykti platesnio finansinio nestabilumo arba sisteminių įvykių metu.

Pertvarkymo plane nenumatomos galimybės pasinaudoti:

a)

nepaprastąja viešąja finansine parama, išskyrus pagal 67 straipsnį įsteigto Fondo panaudojimą;

b)

skubia centrinio banko parama likvidumui padidinti; arba

c)

centrinio banko parama likvidumui padidinti, teikiama nestandartinėmis užtikrinimo, grąžinimo termino ir palūkanų normų sąlygomis.

7.   Pertvarkymo plane pateikiama analizė, kaip ir kada įstaiga gali teikti prašymą plane numatytomis sąlygomis dėl centrinio banko priemonių naudojimo, ir nurodomas turtas, kuris, tikėtina, atitiktų užstatui keliamas sąlygas.

8.   Valdyba gali reikalauti, kad įstaigos padėtų jai parengti ir atnaujinti planus.

9.   Kiekvienos įstaigos pertvarkymo plane turi būti ši informacija (jeigu tinkama ir įmanoma, įvertinta kiekybiškai):

a)

svarbiausių plano elementų santrauka;

b)

esminių pokyčių įstaigoje po paskutinį kartą pateiktos pertvarkymo informacijos santrauka;

c)

paaiškinimas, kaip būtų galima teisiškai ir ekonomiškai atskirti, kiek tai būtina, ypatingos svarbos funkcijas ir pagrindines verslo linijas nuo kitų funkcijų, kad būtų užtikrintas tęstinumas įstaigos žlugimo atveju;

d)

numatomas kiekvieno esminio plano aspekto įgyvendinimo laikotarpis;

e)

išsamus sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimo pagal 10 straipsnį aprašymas;

f)

pagal 10 straipsnio 7 dalį reikalaujamų priemonių, kuriomis siekiama įveikti ar pašalinti sėkmingo pertvarkymo kliūtis, nustatytas atlikus vertinimą pagal 10 straipsnį, aprašymas;

g)

įstaigos ypatingos svarbos funkcijų, pagrindinių verslo linijų ir turto vertės ir paklausos rinkoje nustatymo procesų aprašymas;

h)

išsamus aprašymas, kaip užtikrinama, kad pagal Direktyvos 2014/59/ES 11 straipsnį reikalaujama informacija būtų atnaujinta ir bet kada prieinama pertvarkymo institucijoms;

i)

paaiškinimas, kaip būtų galima finansuoti pertvarkymą pagal siūlomas galimybes, nenumatant:

i)

nepaprastosios viešosios finansinės paramos, išskyrus pagal 67 straipsnį įsteigto Fondo panaudojimą;

ii)

skubios centrinio banko paramos likvidumui padidinti; arba

iii)

centrinio banko paramos likvidumui padidinti, teikiamos nestandartinėmis užtikrinimo, grąžinimo termino ir palūkanų normų sąlygomis;

j)

išsamus įvairių pertvarkymo strategijų, kurias būtų galima taikyti pagal įvairius galimus scenarijus ir taikytinus tvarkaraščius, aprašymas;

k)

ypatingos svarbos tarpusavio priklausomybės ryšių aprašymas;

l)

galimybių išsaugoti galimybę teikti mokėjimo ir tarpuskaitos paslaugas ir naudotis kita infrastruktūra aprašymas ir klientų pozicijų perkeliamumo įvertinimas;

m)

plano poveikio įstaigos darbuotojams analizė, įskaitant susijusių sąnaudų įvertinimą, ir numatytų procedūrų, pagal kurias būtų konsultuojamasi su personalu vykdant pertvarkymo procesą, kai taikytina atsižvelgiant į nacionalines dialogo su socialiniais partneriais sistemas, aprašymas;

n)

informacijos teikimo žiniasklaidai ir visuomenei planas;

o)

kai taikytina, minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas pagal 12 straipsnį ir galutinis terminas, iki kurio šį lygį reikia pasiekti;

p)

kai taikytina, minimalus nuosavų lėšų ir sutartinių gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonių reikalavimas pagal 12 straipsnį ir galutinis terminas, iki kurio šį lygį reikia pasiekti;

q)

pagrindinių operacijų ir sistemų, skirtų nuolatiniam įstaigos veiklos procesų veikimui užtikrinti, aprašas;

r)

kai taikytina, įstaigos pareikšta nuomonė dėl pertvarkymo plano.

10.   Grupės pertvarkymo planai aprėpia visos grupės, kuriai vadovauja dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigta Sąjungos patronuojančioji įmonė, pertvarkymo planą arba vykdant pertvarkymą Sąjungos patronuojančiosios įmonės lygmeniu, arba grupę išskaidant ir pertvarkant patronuojamąsias įmones. Grupės pertvarkymo plane nustatomos priemonės, skirtos pertvarkyti:

a)

Sąjungos patronuojančiąją įmonę;

b)

grupei priklausančias patronuojamąsias įmones, įsteigtas Sąjungoje;

c)

2 straipsnio b punkte nurodytus subjektus, ir

d)

taikant 33 straipsnį, grupei priklausančias patronuojamąsias įmones, įsteigtas ne Sąjungoje.

11.   Grupės pertvarkymo plane:

a)

nustatomi pertvarkymo veiksmai, kurių pagal 6 dalyje numatytus scenarijus reikia imtis grupės subjektų atžvilgiu tiek taikant pertvarkymo veiksmus 2 straipsnio b punkte nurodytiems subjektams ir patronuojamosioms įmonėms, tiek koordinuotai taikant pertvarkymo veiksmus patronuojamosioms įmonėms;

b)

nagrinėjama, kokiu mastu būtų galima koordinuotai taikyti pertvarkymo priemones ir naudotis pertvarkymo įgaliojimais Sąjungoje įsteigtų grupės subjektų atžvilgiu, įskaitant priemones, kuriomis sudaromos palankios sąlygos trečiajam asmeniui nupirkti visą grupę, atskiras kelių grupės subjektų valdomas verslo linijas ar veiklą arba konkrečius grupės subjektus, ir nustatomos galimos koordinuoto pertvarkymo kliūtys;

c)

pateikiamas išsamus sėkmingo pertvarkymo galimybių vertinimo pagal 10 straipsnį aprašymas;

d)

kai grupei priklauso trečiosiose valstybėse įsteigti subjektai, numatomos atitinkamos bendradarbiavimo ir koordinavimo su atitinkamomis tų trečiųjų valstybių institucijomis priemonės ir nustatomi pertvarkymo padariniai Sąjungoje;

e)

nurodomos priemonės, įskaitant tam tikrų funkcijų ar verslo linijų teisinį ir ekonominį atskyrimą, kurios yra būtinos grupės pertvarkymui palengvinti, jei tenkinamos pertvarkymo sąlygos;

f)

numatoma, kaip būtų galima finansuoti grupės pertvarkymo veiksmus ir, jeigu reikėtų panaudoti Fondą ir nedalyvaujančių valstybių narių finansavimo struktūras, įsteigtas pagal Direktyvos 2014/59/ES 100 straipsnį, nustatomi įvairių finansavimo šaltinių iš dalyvaujančių ir nedalyvaujančių valstybių narių atsakomybės už tą finansavimą pasidalijimo principai. Plane nenumatomos galimybės pasinaudoti:

i)

nepaprastąja viešąja finansine parama, išskyrus pagal šio reglamento 67 straipsnį įsteigto Fondo panaudojimą, ir nedalyvaujančių valstybių narių finansinėmis struktūromis, įsteigtomis pagal Direktyvos 2014/59/ES100 straipsnį;

ii)

jokia skubia centrinio banko parama likvidumui padidinti; ar

iii)

jokia centrinio banko parama likvidumui padidinti, teikiama nestandartinėmis užtikrinimo, grąžinimo termino ir palūkanų normų sąlygomis.

Tie principai nustatomi remiantis teisingais ir subalansuotais kriterijais ir visų pirma atsižvelgiant į Direktyvos 2014/59/ES 107 straipsnio 5 dalį ir poveikį finansiniam stabilumui visose atitinkamose valstybėse narėse.

Grupės pertvarkymo planas neturi turėti neproporcingo poveikio jokiai valstybei narei.

12.   Valdyba nustato datą, iki kurios turi būti parengti pirmieji pertvarkymo planai. Pertvarkymo planai ir grupės pertvarkymo planai peržiūrimi ir prireikus atnaujinami bent kartą per metus arba iš esmės pasikeitus subjekto arba, grupės pertvarkymo planų atveju, grupės, įskaitant bet kurį grupės subjektą, teisinei ar organizacinei struktūrai, veiklai ar finansinei būklei, kai tai gali turėti reikšmingą poveikį plano veiksmingumui, arba dėl kitų priežasčių atsiradus būtinybei peržiūrėti pertvarkymo planą.

Norėdamos atlikti pirmoje pastraipoje nurodytą pertvarkymo planų peržiūrą ar atnaujinimą, įstaigos, ECB ar nacionalinės kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša Valdybai apie visus pakeitimus, dėl kurių būtina tokia peržiūra arba atnaujinimas.

13.   Valdyba perduoda pertvarkymo planus ir visus jų pakeitimus ECB arba atitinkamoms nacionalinėms kompetentingoms institucijoms.

9 straipsnis

Nacionalinių pertvarkymo institucijų rengiami pertvarkymo planai

1.   Nacionalinės pertvarkymo institucijos pagal 8 straipsnio 5–13 dalis parengia ir priima pertvarkymo planus, skirtus subjektams ir grupėms, kurie nenurodyti 7 straipsnio 2 dalyje, 4 dalies b punkte ir 5 dalyje.

2.   Nacionalinės pertvarkymo institucijos parengia pertvarkymo planus pasikonsultavusios su dalyvaujančių valstybių narių atitinkamomis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis bei nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis ir su nedalyvaujančių valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis, kiek tai susiję su svarbiu filialu.

10 straipsnis

Sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimas

1.   Rengdama ir atnaujindama pertvarkymo planus pagal 8 straipsnį, Valdyba, pasikonsultavusi su kompetentingomis institucijomis, įskaitant ECB, ir su nedalyvaujančių valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijomis, kiek tai susiję su tuo svarbiu filialu, įvertina, kokia yra įstaigų ir grupių sėkmingo pertvarkymo galimybė, nenumatant naudojimosi:

a)

nepaprastąja viešąja finansine parama, išskyrus pagal 67 straipsnį įsteigto Fondo panaudojimą;

b)

jokia skubia centrinio banko parama likvidumui padidinti; ar

c)

jokia centrinio banko parama likvidumui padidinti, teikiama nestandartinėmis užtikrinimo, termino ir palūkanų normų sąlygomis.

2.   ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija pateikia Valdybai pertvarkymo planą ar grupės pertvarkymo planą. Valdyba išnagrinėja pertvarkymo planą siekdama nustatyti, kokie pertvarkymo plane numatyti veiksmai galėtų turėti neigiamo poveikio įstaigos ar grupės sėkmingo pertvarkymo galimybei, ir pateikia rekomendacijų tais klausimais ECB arba nacionalinei kompetentingai institucijai.

3.   Rengdama pertvarkymo planą, Valdyba įvertina, kokia yra tokio subjekto sėkmingo pertvarkymo pagal šį reglamentą galimybė. Laikoma, kad subjektą galima sėkmingai pertvarkyti, jei Valdyba realiai ir patikimai gali jį likviduoti iškeliant įprastinę bankroto bylą arba pertvarkyti taikydama pertvarkymo priemones ir naudodamasi pertvarkymo įgaliojimais, kiek įmanoma, vengdama bet kokių didelių neigiamų pasekmių valstybių narių, kuriose yra subjektas, kitų valstybių narių arba Sąjungos finansų sistemoms (taip pat platesnio finansinio nestabilumo arba sisteminių įvykių aplinkybėmis) ir siekdama užtikrinti subjekto vykdomų ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą.

Valdyba laiku informuoja EBI, jei mano, kad sėkmingai pertvarkyti įstaigos neįmanoma.

4.   Laikoma, kad grupę galima sėkmingai pertvarkyti, jei Valdyba gali realiai ir patikimai likviduoti grupės subjektus iškeliant įprastinę bankroto bylą arba juos pertvarkyti, grupės subjektams taikydama pertvarkymo priemones ir jų atžvilgiu naudodamasi pertvarkymo įgaliojimais, kiek įmanoma, vengdama bet kokių didelių neigiamų pasekmių valstybių narių, kuriose yra įsteigti grupės subjektai, kitų valstybių narių arba Sąjungos finansų sistemoms (taip pat ir platesnio finansinio nestabilumo arba sisteminių įvykių aplinkybėmis), ir siekdama užtikrinti grupės subjektų vykdomų ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, kai jas galima laiku lengvai atskirti, tiek kitais būdais.

Valdyba laiku informuoja EBI, jei mano, kad sėkmingai pertvarkyti grupės neįmanoma.

5.   3, 4 ir 10 dalių tikslais, didelės neigiamos pasekmės finansų sistemai arba grėsmė finansiniam stabilumui reiškia padėtį, kai finansų sistemai faktiškai arba potencialiai gresia sutrikimas, dėl kurio gali kilti finansinių sunkumų, galinčių sutrikdyti vidaus rinkos arba vienos ar daugiau valstybių narių ekonomikos ar finansų sistemos tinkamą veikimą, veiksmingumą ir vientisumą. Nustatydama dideles neigiamas pasekmes Valdyba atsižvelgia į atitinkamus ESRV perspėjimus bei rekomendacijas ir į atitinkamus EBI parengtus kriterijus, susijusius su sisteminės rizikos nustatymu ir įvertinimu.

6.   Šiame straipsnyje nurodyto įvertinimo tikslais Valdyba išnagrinėja Direktyvos 2014/59/ES priedo C skirsnyje nurodytus klausimus.

7.   Jei pagal subjekto ar grupės sėkmingo pertvarkymo galimybės įvertinimą, atliktą pagal 3 ar 4 dalį, Valdyba, pasikonsultavusi su kompetentingomis institucijomis, įskaitant ECB, nustato, kad yra esminių subjekto ar grupės sėkmingo pertvarkymo kliūčių, Valdyba, bendradarbiaudama su kompetentingomis institucijomis, parengia įstaigai arba patronuojančiajai įmonei skirtą ataskaitą, kurioje išanalizuoja esmines kliūtis veiksmingam pertvarkymo priemonių taikymui ir naudojimuisi pertvarkymo įgaliojimais. Toje ataskaitoje išnagrinėjamas poveikis įstaigos verslo modeliui ir rekomenduojamos proporcingos ir tikslinės priemonės, kurios, Valdybos nuomone, pagal 10 dalį yra būtinos ar tinkamos toms kliūtims pašalinti.

8.   Ataskaita taip pat pateikiama kompetentingoms institucijoms ir nedalyvaujančių valstybių narių, kuriose yra įstaigų, nepriklausančių grupei, svarbių filialų, pertvarkymo institucijoms. Kartu su ataskaita pateikiamos konkretaus įvertinimo ar nustatymo priežastys ir nurodoma, kaip tas įvertinimas ar nustatymas atitinka 6 straipsnyje nustatytą proporcingo taikymo reikalavimą.

9.   Per keturis mėnesius nuo ataskaitos gavimo dienos subjektas arba patronuojančioji įmonė Valdybai pasiūlo galimas priemones ataskaitoje nustatytoms esminėms kliūtims įveikti ar pašalinti. Valdyba apie visas subjekto arba patronuojančiosios įmonės pasiūlytas priemones praneša kompetentingoms institucijoms, EBI, o tuo atveju, kai grupei nepriklausančių įstaigų svarbūs filialai yra nedalyvaujančiose valstybėse narėse – tų valstybių narių pertvarkymo institucijoms.

10.   Pasikonsultavusi su kompetentingomis institucijomis, Valdyba įvertina, ar 9 dalyje nurodytomis priemonėmis galima veiksmingai įveikti ar pašalinti konkrečias esmines kliūtis. Jei atitinkamo subjekto arba patronuojančiosios įmonės pasiūlytomis priemonėmis neįmanoma veiksmingai sumažinti arba pašalinti sėkmingo pertvarkymo kliūčių, Valdyba, pasikonsultavusi su kompetentingomis institucijomis ir prireikus su paskirta makrolygio rizikos ribojimo institucija, priima sprendimą, kuriame nurodoma, kad pasiūlytomis priemonėmis neįmanoma veiksmingai sumažinti arba pašalinti sėkmingo pertvarkymo kliūčių, ir nurodoma nacionalinėms pertvarkymo institucijoms reikalauti, kad įstaiga, patronuojančioji įmonė arba kuri nors iš atitinkamos grupės patronuojamųjų įmonių imtųsi kurios nors iš 11 dalyje išvardytų priemonių.

Nustatydama alternatyvias priemones, Valdyba turi įrodyti, kad įstaigos pasiūlytomis priemonėmis nebūtų įmanoma pašalinti sėkmingo pertvarkymo kliūčių ir kad siūlomos alternatyvios priemonės yra proporcingos šalinant pertvarkymo kliūtis. Valdyba atsižvelgia į sėkmingo pertvarkymo kliūčių keliamą grėsmę finansiniam stabilumui ir priemonių poveikį įstaigos veiklai, jos stabilumui ir įstaigos gebėjimui prisidėti prie ekonomikos, poveikį finansinių paslaugų vidaus rinkai ir kitų valstybių narių ir visos Sąjungos finansiniam stabilumui.

Valdyba taip pat atsižvelgia į būtinybę vengti bet kokio poveikio atitinkamai įstaigai arba grupei, kuris viršytų tai, kas yra būtina sėkmingo pertvarkymo kliūtims pašalinti, arba būtų neproporcingas.

11.   10 dalies tikslais Valdyba, kai taikytina, nurodo nacionalinėms pertvarkymo institucijoms imtis kurių nors iš šių priemonių:

a)

reikalauti, kad subjektas persvarstytų grupės subjektų tarpusavio finansavimo susitarimus arba apsvarstytų, kodėl jų nėra, arba parengtų paslaugų susitarimus (tarp grupės subjektų arba su trečiaisiais asmenimis) dėl ypatingos svarbos funkcijų vykdymo;

b)

reikalauti, kad subjektas apribotų savo didžiausias individualias ir bendras pozicijas;

c)

nustatyti konkrečius ar nuolatinius papildomos informacijos reikalavimus, susijusius su pertvarkymu;

d)

reikalauti, kad subjektas parduotų konkretų turtą;

e)

reikalauti, kad subjektas apribotų ar nutrauktų konkrečią vykdomą arba siūlomą veiklą;

f)

riboti arba neleisti kurti naujų ar plėtoti esamų verslo linijų arba naujų ar esamų produktų pardavimo;

g)

reikalauti, kad būtų pakeista subjekto arba bet kurio grupės subjekto, kuris yra tiesiogiai arba netiesiogiai jų kontroliuojamas, teisinė ar veiklos struktūra, kad ji taptų mažiau sudėtinga ir kad ypatingos svarbos funkcijas būtų galima teisiškai ir veiklos požiūriu atskirti nuo kitų funkcijų taikant pertvarkymo priemones;

h)

reikalauti, kad subjektas įsteigtų patronuojančiąją finansų kontroliuojančiąją bendrovę valstybėje narėje arba Sąjungos patronuojančiąją finansų kontroliuojančiąją bendrovę;

i)

reikalauti, kad subjektas išleistų tinkamus įsipareigojimus, kad būtų tenkinami 12 straipsnio reikalavimai;

j)

reikalauti, kad subjektas imtųsi kitų veiksmų, kad atitiktų 12 straipsnyje nurodytus reikalavimus, be kita ko, visų pirma pamėgintų iš naujo derėtis dėl tinkamo įsipareigojimo, papildomos 1 lygio arba 2 lygio priemonės, kurią jis išleido, siekiant užtikrinti, kad bet koks Valdybos sprendimas nurašyti arba konvertuoti tą įsipareigojimą ar priemonę būtų vykdomas pagal tos, valstybės, kurios jurisdikcijoje buvo išleisti tie įsipareigojimai ar priemonė, teisę.

Kai taikytina, nacionalinės pertvarkymo institucijos tiesiogiai imasi šios dalies pirmos pastraipos a–j punktuose nurodytų priemonių.

12.   Nacionalinės pertvarkymo institucijos Valdybos nurodymus įgyvendina laikydamosi 29 straipsnio.

13.   Pagal 10 ir 11 dalis priimtas sprendimas turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

jame išdėstomos atitinkamo įvertinimo ar nustatymo priežastys,

b)

jame nurodoma, kaip įvertinimas ar nustatymas atitinka 10 dalyje nustatytą proporcingo taikymo reikalavimą.

11 straipsnis

Supaprastintos pareigos tam tikroms įstaigoms

1.   Savo iniciatyva, pasikonsultavusi su nacionaline pertvarkymo institucija, arba nacionalinės pertvarkymo institucijos siūlymu Valdyba gali taikyti supaprastintas pareigas, susijusias su 8 straipsnyje nurodytų pertvarkymo planų rengimu, arba gali netaikyti pareigos parengti tuos planus pagal šio straipsnio 3–9 dalis.

2.   Nacionalinės pertvarkymo institucijos gali pasiūlyti Valdybai pagal 3 ir 4 dalis taikyti supaprastintas pareigas įstaigoms arba grupėms arba pagal 7 dalį netaikyti pareigos parengti pertvarkymo planus. Tas pasiūlymas turi būti pagrįstas ir paremtas visais atitinkamais dokumentais.

3.   Gavusi pasiūlymą taikyti supaprastintas pareigas pagal šio straipsnio 2 dalį arba veikdama savo iniciatyva, Valdyba atlieka atitinkamos įstaigos ar grupės vertinimą ir taiko supaprastintas pareigas, jeigu tikėtina, kad įstaigos ar grupės žlugimas neturės didelių neigiamų pasekmių finansų sistemai ar nesukels grėsmės finansiniam stabilumui, kaip apibrėžta 10 straipsnio 5 dalyje.

Tais tikslais Valdyba atsižvelgia į:

a)

įstaigos ar grupės verslo pobūdį, akcijų paketo struktūrą, teisinę formą, rizikos pobūdį, dydį ir teisinį statusą, ryšius su kitomis įstaigomis arba finansų sistema apskritai, jos veiklos apimtį ir sudėtingumą;

b)

narystę IUS ar kitose kooperacinėse tarpusavio solidarumo sistemose, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje;

c)

tai, ar teikiamos investicinės paslaugos arba vykdoma investicinė veikla, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES (15), 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir

d)

tai, ar įstaigos žlugimas ir vėlesnis likvidavimas keliant įprastinę bankroto bylą galėtų turėti didelių neigiamų pasekmių finansų rinkoms, kitai įstaigai, finansavimo sąlygoms ar visai ekonomikai.

Valdyba atlieka pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą pasikonsultavusi prireikus su nacionaline makrolygio rizikos ribojimo institucija ir prireikus su ESRV.

4.   Taikydama supaprastintas pareigas, Valdyba nustato:

a)

8 straipsnyje numatytų pertvarkymo planų turinį ir elementus;

b)

datą, iki kurios turi būti parengti pirmieji pertvarkymo planai, ir kaip dažnai pertvarkymo planai turi būti atnaujinami, tai leidžiant atlikti rečiau nei numatyta 8 straipsnio 12 dalyje;

c)

šio reglamento 8 straipsnio 9 dalyje ir Direktyvos 2014/59/ES priedo B skirsnyje numatytos iš įstaigų reikalaujamos informacijos turinį ir elementus;

d)

šio reglamento 10 straipsnyje ir Direktyvos 2014/59/ES priedo C skirsnyje nurodyto sėkmingo pertvarkymo galimybės įvertinimo išsamumo lygį.

5.   Supaprastintų pareigų taikymas savaime nedaro poveikio Valdybos įgaliojimams imtis pertvarkymo veiksmų.

6.   Tuo atveju, jei taikomos supaprastintos pareigos, Valdyba bet kuriuo metu, jei nebėra kurios nors iš supaprastintas pareigas pateisinančių aplinkybių, turi nustatyti visas, nesupaprastintas pareigas.

7.   Nedarant poveikio 9 ir 31 straipsniams, gavusi pasiūlymą netaikyti pareigos parengti pertvarkymo planus pagal šio straipsnio 2 dalį arba veikdama savo iniciatyva, Valdyba, vadovaudamasi šio straipsnio 3 dalimi, netaiko pareigos parengti pertvarkymo planus įstaigoms, kurias kontroliuoja centrinės įstaigos ir kurios yra visiškai arba iš dalies atleistos nuo nacionalinėje teisėje numatytų riziką ribojančių reikalavimų taikymo pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsnį.

Kai pagal pirmą pastraipą pareigos netaikomos, pareiga parengti pertvarkymo planą konsoliduotai taikoma centrinei įstaigai ir jos kontroliuojamoms įstaigoms, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsnyje. Tuo tikslu visos šiame skyriuje pateikiamos nuorodos į grupę apima centrinę įstaigą ir jos kontroliuojamas įstaigas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsnyje, bei jų patronuojamąsias įmones, ir visos nuorodos į patronuojančiąsias įmones ar įstaigas, kurioms taikoma konsoliduota priežiūra pagal Direktyvos 2013/36/ES 111 straipsnį, apima centrinę įstaigą.

8.   Įstaigos, kurioms taikoma tiesioginė ECB priežiūra pagal Reglamento (ES) Nr. 2014/2013 6 straipsnio 4 dalį arba kurių veikla sudaro didelę dalį dalyvaujančios valstybės narės finansų sistemos, taikomi atskiri pertvarkymo planai.

Šios dalies tikslais laikoma, kad įstaigos veikla sudaro didelę dalį tos dalyvaujančios valstybės narės finansų sistemos, kai:

a)

bendra įstaigos turto vertė viršija 30 000 000 000 EUR, arba

b)

įstaigos viso turto santykis su valstybės narės, kurioje ji įsteigta, BVP yra didesnis nei 20 %, nebent visa įstaigos turto vertė būtų mažesnė nei 5 000 000 000 EUR.

9.   Jei nacionalinė pertvarkymo institucija, pasiūliusi taikyti supaprastintas pareigas arba netaikyti pareigų pagal 2 dalį, mano, kad sprendimas taikyti supaprastintą pareigą arba netaikyti pareigų turi būti atšauktas, ji tuo tikslu pateikia pasiūlymą Valdybai. Tuo atveju Valdyba priima sprendimą dėl siūlomo atšaukimo, atsižvelgdama į atšaukimo pagrindimą, kurį pateikė nacionalinė pertvarkymo institucija, atsižvelgusi į 3 dalyje arba 7 ir 8 dalyse nurodytus veiksnius ar aplinkybes.

10.   Valdyba informuoja EBI apie šio straipsnio taikymą.

12 straipsnis

Minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas

1.   Pasikonsultavusi su kompetentingomis institucijomis, įskaitant ECB, Valdyba nustato minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą, kaip nurodyta 4 dalyje, kuriam taikomi nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai, kurį subjektai bei grupės, nurodyti 7 straipsnio 2 dalyje, ir subjektai bei grupės, nurodyti 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 5 dalyje, kai tenkinamos tų dalių taikymo sąlygos, visada privalo vykdyti.

2.   Rengdamos pertvarkymo planus pagal 9 straipsnį, nacionalinės pertvarkymo institucijos, pasikonsultavusios su kompetentingomis institucijomis, nustato minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą, kaip nurodyta 4 dalyje, kuriam taikomi nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai, kurį 7 straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai visada privalo vykdyti. Tuo atžvilgiu taikoma 31 straipsnyje nustatyta procedūra.

3.   Siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų šio straipsnio taikymą, Valdyba paskelbia gaires ir teikia nacionalinėms pertvarkymo institucijoms nurodymus, susijusius su konkrečiomis įstaigomis ar grupėmis.

4.   Minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas apskaičiuojamas kaip nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų suma, išreikšta įstaigos visų įsipareigojimų ir nuosavų lėšų procentine dalimi.

Pirmos pastraipos tikslais įsipareigojimai dėl išvestinių finansinių priemonių įtraukiami į bendrus įsipareigojimus remiantis tuo, kad sandorio šalies užskaitos teisės yra visapusiškai pripažįstamos.

5.   Nepaisant 1 dalies, Valdyba pareigos visada vykdyti minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą netaiko padengtomis obligacijomis finansuojamoms hipotekos kredito įstaigoms, kurioms pagal nacionalinę teisę neleidžiama priimti indėlių, nes:

a)

tos įstaigos bus likviduojamos taikant nacionalines bankroto procedūras arba kitas toms įstaigoms numatytas procedūras, taikomas pagal Direktyvos 2014/59/ES 38, 40 arba 42 straipsnį, ir

b)

taikant tokias nacionalines bankroto procedūras ar kitas procedūras bus užtikrinta, kad tų įstaigų kreditoriai, įskaitant atitinkamais atvejais padengtų obligacijų turėtojus, padengs nuostolius taip, kad būtų pasiekti pertvarkymo tikslai.

6.   4 dalyje nurodytas minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas neviršija nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumos, kurios pakanka siekiant užtikrinti, kad gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo atveju būtų galima padengti 2 straipsnyje nurodytos įstaigos ar patronuojančiosios įmonės, taip pat tos įstaigos ar patronuojančiosios įmonės vadovaujančios patronuojančiosios įmonės ir bet kurios įstaigos ar finansų įstaigos, kuri įtraukta į tos vadovaujančios patronuojančiosios įmonės konsoliduotas ataskaitas, nuostolius ir atkurti tų subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą iki lygio, kuris būtinas, kad jie toliau laikytųsi veiklos leidimo sąlygų ir toliau vykdytų veiklą, kurios leidimas jiems išduotas pagal Direktyvą 2013/36/ES ar lygiaverčius teisės aktus, taip pat išlaikyti pakankamą rinkos pasitikėjimą 2 straipsnyje nurodyta įstaiga ar patronuojančiąja įmone ir tos įstaigos ar patronuojančiosios įmonės vadovaujančia patronuojančiąja įmone ir bet kuria įstaiga ar finansų įstaiga, įtraukta į tos vadovaujančios patronuojančiosios įmonės konsoliduotas ataskaitas.

Kai pertvarkymo plane numatoma, kad tam tikrų klasių tinkamų įsipareigojimų būtų galima neįtraukti į gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę pagal 27 straipsnio 5 dalį arba kad visus tam tikrų klasių tinkamus įsipareigojimus būtų galima perduoti gavėjui daliniu pavedimu, 4 dalyje nurodytas minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas neviršija nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumos, kuri būtina siekiant užtikrinti, kad 2 straipsnyje nurodyta įstaiga ar patronuojančioji turėtų pakankamai kitų tinkamų įsipareigojimų, norint užtikrinti, kad būtų galima padengti 2 straipsnyje nurodytos įstaigos ar patronuojančiosios įmonės, taip pat tos įstaigos ar patronuojančiosios įmonės vadovaujančios patronuojančiosios įmonės ir bet kurios įstaigos ar finansų įstaigos, kuri įtraukta į tos vadovaujančios patronuojančiosios įmonės konsoliduotas ataskaitas, nuostolius bei atkurti tų subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą iki lygio, kuris būtinas, kad jie toliau laikytųsi veiklos leidimo sąlygų ir vykdytų veiklą, kurios leidimas jiems išduotas pagal Direktyvą 2013/36/ES ar lygiaverčius teisės aktus, taip pat išlaikyti pakankamą rinkos pasitikėjimą įstaiga ar patronuojančiąja įmone ir įstaigos ar patronuojančiosios įmonės vadovaujančia patronuojančiąją įmone, ir bet kuria įstaiga ar finansų įstaiga, įtraukta į tos vadovaujančios patronuojančiosios įmonės konsoliduotas ataskaitas.

4 dalyje nurodytas minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas neturi būti mažesnis už visą nuosavų lėšų reikalavimų ir rezervo reikalavimų, nustatytų pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvą 2013/36/ES, sumą.

7.   Laikantis šio straipsnio 6 dalyje nustatytų ribų ir siekiant užtikrinti, kad 2 straipsnyje nurodytą subjektą būtų galima pertvarkyti taikant pertvarkymo priemones, įskaitant. atitinkamais atvejais, gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, taip, kad būtų įvykdyti pertvarkymo tikslai, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nustatymas atliekamas remiantis šiais kriterijais:

a)

2 straipsnyje nurodytos įstaigos ir patronuojančiosios įmonės dydžiu, verslo modeliu, finansavimo modeliu ir rizikos lygiu;

b)

tuo, kokiu mastu indėlių garantijų sistema galėtų prisidėti prie pertvarkymo finansavimo pagal 79 straipsnį;

c)

tuo, kokiu mastu 2 straipsnyje nurodytos įstaigos ir patronuojančiosios įmonės žlugimas turėtų didelių neigiamų pasekmių finansų sistemai ar sukeltų grėsmę finansiniam stabilumui 10 straipsnio 5 dalies prasme, įskaitant neigiamą poveikį, kai problemos išplinta į kitas įstaigas dėl jos ryšių su kitomis įstaigomis arba likusia finansų sistemos dalimi.

8.   Nustatant nurodomas minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas, kurį įstaigos turi vykdyti individualiai, o patronuojančiosios įmonės turi vykdyti konsoliduotai. Bendrą minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo, konsoliduotai taikytino Sąjungos patronuojančiosios įmonės, įsteigtos dalyvaujančioje valstybėje narėje, sumą nustato Valdyba, pasikonsultavusi su konsoliduotos priežiūros institucija, remdamasi 7 dalyje nustatytais kriterijais ir tuo, ar grupės trečiosios valstybės patronuojamosios įmonės turi būti pertvarkomos atskirai pagal pertvarkymo planą.

9.   Valdyba nustato minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą, kuris turi būti individualiai taikomas grupės patronuojamosioms įmonėms. Tie minimalūs nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimai nustatomo patronuojamosioms įmonėms tinkamu lygiu atsižvelgiant į:

a)

7 dalyje išvardytus kriterijus, visų pirma, į patronuojamosios įmonės dydį, verslo modelį ir rizikos pobūdį, įskaitant jos nuosavas lėšas, ir

b)

konsoliduotą reikalavimą, kuris buvo nustatytas grupei.

10.   Valdyba gali nuspręsti patronuojančiajai įmonei individualiai netaikyti minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo su sąlyga, kad tenkinamos Direktyvos 2014/59/ES 45 straipsnio 11 dalies a ir b punktuose nustatytos sąlygos. Valdyba gali nuspręsti patronuojamajai įmonei individualiai netaikyti minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo su sąlyga, kad tenkinamos Direktyvos 2014/59/ES 45 straipsnio 12 dalies a, b ir c punktuose nustatytos sąlygos.

11.   Savo iniciatyva, pasikonsultavusi su nacionaline pertvarkymo institucija, arba nacionalinės pertvarkymo institucijos pasiūlymu Valdyba gali nuspręsti, kad 1 dalyje nurodytas minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas tenkinamas iš dalies konsoliduotai ar individualiai sutartinėmis gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonėmis, visapusiškai laikydamasi 5 dalies pirmoje ir antroje pastraipose bei 7 dalyje nustatytų kriterijų.

12.   Kad priemonė būtų laikoma sutartine gelbėjimo privačiomis lėšomis priemone pagal 11 dalį, Valdyba turi įsitikinti, kad:

a)

priemone nustatyta sutartinė sąlyga, pagal kurią numatoma, kad tuo atveju, jei Valdyba nuspręstų, kad tai įstaigai turi būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, ta priemonė būtų nurašoma arba konvertuojama iki reikalingo lygio prieš nurašant arba konvertuojant kitus tinkamus įsipareigojimus, ir

b)

priemonei taikomas privalomas susitarimas, įsipareigojimas ar nuostata dėl eiliškumo, pagal kurį įprastinės bankroto bylos atveju ji užimtų vietą po kitų tinkamų įsipareigojimų ir už ją nebūtų galima atlyginti tol, kol neatsiskaityta už kitus tuo metu neapmokėtus tinkamus įsipareigojimus.

13.   Valdyba atlieka visus šio straipsnio 1 dalyje ir, prireikus, šio straipsnio 11 dalyje nurodytus nustatymus tuo pačiu metu, kai rengiami ir prižiūrimi pertvarkymo planai pagal 8 straipsnį.

14.   Valdyba savo nustatymo rezultatus teikia nacionalinėms pertvarkymo institucijoms. Nacionalinės pertvarkymo institucijos Valdybos nurodymus įgyvendina laikydamosi 29 straipsnio. Valdyba reikalauja, kad nacionalinės pertvarkymo institucijos patikrintų ir užtikrintų, kad įstaigos ir patronuojančiosios įmonės išlaikytų šio straipsnio 1 dalyje nustatytą minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą.

15.   Valdyba informuoja ECB ir EBI apie minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą, kurį ji nustatė kiekvienai įstaigai ir patronuojančiajai įmonei pagal 2 dalį, ir, prireikus, apie 11 dalyje nustatytus reikalavimus.

16.   Tinkami įsipareigojimai, įskaitant subordinuotąsias skolos priemones ir subordinuotąsias paskolas, kurios nelaikomos papildomomis 1 lygio arba 2 lygio priemonėmis, įtraukiami į 1 dalyje nurodytą nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą tik tuomet, jei jie tenkina šias sąlygas:

a)

priemonė yra išleista ir visiškai apmokėta;

b)

tai nėra įsipareigojimas pačiai įstaigai, jis nėra jos užtikrintas ar garantuotas;

c)

įstaiga nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansavo priemonės pirkimo;

d)

likęs įsipareigojimo įvykdymo terminas yra ne trumpesnis kaip vieneri metai;

e)

įsipareigojimas atsiranda ne dėl išvestinės finansinės priemonės;

f)

įsipareigojimas atsiranda ne dėl indėlio, kuriam teikiama pirmenybė pagal nacionalinį eiliškumą nemokumo atveju pagal Direktyvos 2014/59/ES 108 straipsnį.

1 pastraipos d punkto taikymo tikslais, kai įsipareigojimu jo turėtojui suteikiama teisė į apmokėjimą anksčiau laiko, to įsipareigojimo įvykdymo terminas yra pirma tokios teisės atsiradimo diena.

17.   Kai įsipareigojimas reglamentuojamas ne Sąjungos jurisdikcijai priklausančios teisės, Valdyba gali nacionalinėms pertvarkymo institucijoms nurodyti, kad jos reikalautų iš įstaigos įrodyti, jog visi Valdybos sprendimai nurašyti arba konvertuoti tą įsipareigojimą būtų vykdomi pagal tai jurisdikcijai priklausančią teisę, atsižvelgiant į įsipareigojimą reglamentuojančios sutarties sąlygas, tarptautinius susitarimus dėl pertvarkymo procedūrų pripažinimo ir kitus atitinkamus aspektus. Jei Valdyba neįsitikina, kad visi sprendimai bus vykdomi pagal tai jurisdikcijai priklausančią teisę, apskaičiuojant minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą į tą įsipareigojimą neatsižvelgiama.

18.   Jeigu Komisija pagal Direktyvos 2014/59/ES 45 straipsnio 18 dalį pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, ji prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo tuo pačiu būdu iš dalies keičiamas šis reglamentas.

2 SKYRIUS

Ankstyvoji intervencija

13 straipsnis

Ankstyvoji intervencija

1.   ECB arba nacionalinės kompetentingos institucijos informuoja Valdybą apie visas priemones, kurių jos reikalauja, kad įstaigos ar grupės imtųsi, arba kurių jos imasi pačios pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 16 straipsnį, Direktyvos 2014/59/ES 27 straipsnio 1 dalį ar 28 arba 29 straipsnius arba Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnį.

Valdyba praneša Komisijai apie visą informaciją, kuri jai buvo pateikta pagal pirmą pastraipą.

2.   Nuo 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo datos ir nedarant poveikio ECB ir nacionalinių kompetentingų institucijų įgaliojimams pagal Sąjungos teisę, Valdyba gali pradėti rengtis atitinkamos įstaigos ar grupės pertvarkymą.

Pirmos pastraipos tikslais ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija, bendradarbiaudami su Valdyba, įdėmiai stebi įstaigos ar patronuojančiosios įmonės būklę ir tai, kaip jos vykdo ankstyvosios intervencijos priemones, kurių imtis jų buvo pareikalauta.

ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija pateikia Valdybai visą informaciją, būtiną pertvarkymo planui atnaujinti ir pasirengti galimam įstaigos pertvarkymui ir įstaigos turto ir įsipareigojimų įvertinimui pagal 20 straipsnio 1–15 dalis.

3.   Valdyba turi teisę, reikalauti, kad įstaiga ar patronuojančioji įmonė susisiektų su galimais pirkėjais, kad būtų pasirengta įstaigos pertvarkymui, taikant Direktyvos 2014/59/ES 39 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus ir šio reglamento 88 straipsnyje nustatytus profesinės paslapties reikalavimus.

Valdyba taip pat turi teisę reikalauti, kad atitinkamos nacionalinės pertvarkymo institucijos parengtų preliminarią atitinkamos įstaigos ar grupės pertvarkymo schemą.

Valdyba informuoja ECB, atitinkamas nacionalines kompetentingas institucijas ir atitinkamas nacionalines pertvarkymo institucijas apie visus veiksmus, kurių ji imasi pagal šią dalį.

4.   Jei ECB ar nacionalinės kompetentingos institucijos ketina įstaigai ar grupei, prieš subjektui ar grupei visiškai įvykdžius pirmąją priemonę, apie kurią pranešta Valdybai, taikyti kokią nors papildomą priemonę pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 16 straipsnį, pagal Direktyvos 2014/59/ES 27 straipsnio 1 dalį, 28 arba 29 straipsnį arba Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnį, prieš taikydami tokią papildomą priemonę atitinkamai įstaigai ar grupei jie apie tai informuoja Valdybą.

5.   ECB arba nacionalinė kompetentinga institucija, Valdyba ir atitinkamos nacionalinės pertvarkymo institucijos užtikrina, kad 4 dalyje nurodyta papildoma priemonė ir bet kokie Valdybos veiksmai, skirti pertvarkymui parengti pagal 2 dalį, būtų suderinti.

3 SKYRIUS

Pertvarkymas

14 straipsnis

Pertvarkymo tikslai

1.   Vykdydamos 18 straipsnyje nurodytą pertvarkymo procedūrą, Valdyba, Taryba, Komisija ir prireikus nacionalinės pertvarkymo institucijos, pagal savo atitinkamas atsakomybės sritis, atsižvelgia į pertvarkymo tikslus ir pasirenka pertvarkymo priemones bei pertvarkymo įgaliojimus, kurias taikant ir kuriais naudojantis, jų nuomone, būtų geriausiai pasiekti pertvarkymo tikslai, kurie yra aktualūs konkrečiomis aplinkybėmis.

2.   1 dalyje nurodyti pertvarkymo tikslai yra šie:

a)

užtikrinti ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą;

b)

išvengti didelių neigiamų pasekmių Sąjungos ir susijusių valstybių narių finansiniam stabilumui, visų pirma užkertant kelią problemos plitimui, įskaitant rinkos infrastruktūras, ir palaikant rinkos drausmę;

c)

apsaugoti viešąsias lėšas, kuo labiau sumažinant nepaprastosios viešosios finansinės paramos teikimo galimybę;

d)

apsaugoti indėlininkus, kuriems taikoma Direktyva 2014/49/ES, ir investuotojus, kuriems taikoma Direktyva 97/9/EB;

e)

apsaugoti klientų lėšas ir klientų turtą.

Siekdamos pirmoje pastraipoje nurodytų tikslų, Valdyba, Taryba ir Komisija ir, kai taikoma, nacionalinės pertvarkymo institucijos stengiasi kuo labiau sumažinti pertvarkymo sąnaudas ir išvengti vertės praradimo, išskyrus atvejus, kai tai būtina siekiant pertvarkymo tikslų.

3.   Taikant skirtingas šio reglamento nuostatas, pertvarkymo tikslai yra lygiavertės svarbos ir derinami atsižvelgiant į kiekvieno atvejo pobūdį ir aplinkybes.

15 straipsnis

Bendrieji pertvarkymo principai

1.   Vykdydamos veiklą pagal 18 straipsnyje nurodytą pertvarkymo procedūrą, Valdyba, Taryba, Komisija ir prireikus nacionalinės pertvarkymo institucijos imasi visų atitinkamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad pertvarkymo veiksmai būtų vykdomi laikantis šių principų:

a)

pirmiausia nuostolius patiria pertvarkomos įstaigos akcininkai;

b)

pertvarkomos įstaigos kreditoriai nuostolius patiria po akcininkų pagal jų reikalavimų tenkinimo eiliškumą vadovaujantis 17 straipsniu, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente aiškiai nustatyta kitaip;

c)

pertvarkomos įstaigos valdymo organas ir vyresnioji vadovybė pakeičiami, išskyrus tuos atvejus, kai laikoma, kad išlaikyti visą valdymo organą ir vyresniąją vadovybę arba jų dalį (atitinkamai pagal aplinkybes) yra būtina siekiant pertvarkymo tikslų;

d)

pertvarkomos įstaigos valdymo organas ir vyresnioji vadovybė teikia visą būtiną pagalbą, kad būtų pasiekti pertvarkymo tikslai;

e)

fiziniams ir juridiniams asmenims, vadovaujantis nacionaline teise, tenka atsakomybė pagal civilinę arba baudžiamąją teisę už pertvarkomos įstaigos žlugimą;

f)

išskyrus atvejus, kai šiame reglamente nustatyta kitaip, tos pačios klasės kreditoriai vertinami vienodai;

g)

nė vienas kreditorius neturi patirti didesnių nuostolių, nei būtų patyręs tuo atveju, jei 2 straipsnyje nurodytas subjektas būtų buvęs likviduojamas iškeliant įprastinę bankroto bylą ir taikant 26 straipsnyje nustatytas apsaugos priemones;

h)

užtikrinama visapusiška apdraustųjų indėlių apsauga, ir

i)

pertvarkymo veiksmų imamasi taikant šiame reglamente nustatytas apsaugos priemones.

2.   Kai įstaiga yra grupės subjektas, nedarant poveikio 14 straipsniui, Valdyba, Taryba ir Komisija, spręsdamos dėl pertvarkymo priemonių taikymo ir naudojimosi pertvarkymo įgaliojimais, veikia taip, kad kuo labiau sumažintų poveikį kitiems grupės subjektams ir visai grupei ir kuo labiau sumažintų neigiamą poveikį Sąjungos ir jos valstybių narių, visų pirma šalių, kuriose veikia grupė, finansiniam stabilumui.

3.   Kai šio reglamento 2 straipsnyje nurodytam subjektui taikoma verslo pardavimo priemonė, laikinos įstaigos sukūrimo priemonė arba turto atskyrimo priemonė, laikoma, kad tam subjektui keliama bankroto byla arba taikoma lygiavertė nemokumo procedūra Tarybos direktyvos 2001/23/EB (16) 5 straipsnio 1 dalies tikslais.

4.   Spręsdama dėl pertvarkymo priemonių taikymo ir naudojimosi pertvarkymo įgaliojimais, Valdyba atitinkamais atvejais nurodo nacionalinėms pertvarkymo institucijoms informuoti darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotis.

Tai nedaro poveikio nuostatoms dėl darbuotojų atstovavimo valdymo organuose, kaip numatyta pagal nacionalinę teisę ar praktiką.

16 straipsnis

Finansų įstaigų ir patronuojančiųjų įmonių pertvarkymas

1.   Valdyba priima sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų finansų įstaigos, įsteigtos dalyvaujančioje valstybėje narėje, atžvilgiu, kai tiek finansų įstaiga, tiek patronuojančioji įmonė, kurioms taikoma konsoliduota priežiūra, atitinka 18 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

2.   Valdyba imasi pertvarkymo veiksmų 2 straipsnio b punkte nurodytos patronuojančiosios įmonės atžvilgiu, kai tiek ta patronuojančioji įmonė, tiek viena ar daugiau patronuojamųjų įmonių, kurios yra įstaigos, atitinka 18 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas arba, kai patronuojamoji įmonė yra įsteigta ne Sąjungoje, trečiosios valstybės institucija yra nustačiusi, kad ji atitinka pertvarkymo sąlygas pagal tos trečiosios valstybės įstatymus.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies ir nepaisant to, kad patronuojančioji įmonė neatitinka 18 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, Valdyba gali priimti sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų tos patronuojančiosios įmonės atžvilgiu, kai viena ar daugiau jos patronuojamųjų įmonių, kurios yra įstaigos, atitinka 18 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse nustatytas sąlygas, o jų turtas ir įsipareigojimai yra tokie, kad jų žlugimas kelia grėsmę įstaigai ar visai grupei, ir pertvarkymo veiksmai tos patronuojančiosios įmonės atžvilgiu yra būtini tokių patronuojamųjų įmonių, kurios yra įstaigos, pertvarkymui arba visos grupės pertvarkymui. Kai nacionalinė pertvarkymo institucija informuoja Valdybą, kad pagal tos valstybės narės bankroto įstatymą nustatyta, kad grupė turi būti vertinama kaip visuma, ir pertvarkymo veiksmai patronuojančiosios įmonės atžvilgiu yra būtini siekiant pertvarkyti tokias patronuojamąsias įmones, kurios yra įstaigos, arba visą grupę, Valdyba taip pat gali priimti sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų patronuojančiosios įmonės atžvilgiu.

Pirmos pastraipos tikslais, vertindama, ar viena arba daugiau patronuojamųjų įmonių, kurios yra įstaigos, atitinka 18 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, Valdyba gali neatsižvelgti į grupės subjektų tarpusavyje vykdomus kapitalo ar nuostolių perkėlimus, įskaitant tuos atvejus, kai Valdyba naudojasi nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais.

17 straipsnis

Reikalavimų tenkinimo eiliškumas

1.   Taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę šio reglamento 2 straipsnyje nurodytam subjektui ir nedarant poveikio įsipareigojimams, kuriems gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė netaikoma pagal šio reglamento 27 straipsnio 3 dalį, Valdyba, Komisija arba, kai taikytina, nacionalinės pertvarkymo institucijos priima sprendimą dėl naudojimosi nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais, įskaitant visus galimus šio reglamento 27 straipsnio 5 dalies taikymo atvejus, o nacionalinės pertvarkymo institucijos naudojasi tais įgaliojimais, laikydamosi Direktyvos 2014/59/ES 47 ir 48 straipsniuose nustatytų reikalavimų ir jų nacionalinės teisės aktuose, įskaitant nuostatas, kuriomis perkeliamas tos direktyvos 108 straipsnis, nustatytos reikalavimų tenkinimo atvirkštinės eiliškumo tvarkos.

2.   Dalyvaujančios valstybės narės praneša Komisijai ir Valdybai apie 2 straipsnyje nurodytą reikalavimų subjektams eiliškumą nacionalinėse bankroto procedūrose kiekvienų metų liepos 1 d. arba nedelsdamos, kai eiliškumas pasikeičia.

Kai taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, atitinkama indėlių garantijų sistema laikoma atsakinga 79 straipsnyje nurodytomis sąlygomis.

18 straipsnis

Pertvarkymo procedūra

1.   Valdyba patvirtina pertvarkymo schemą pagal 6 dalį dėl 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų bei grupėms ir 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 5 dalyje nurodytų subjektų bei grupių, kai tenkinamos tose dalyse nustatytos sąlygos tik tada, kai gavusi pranešimą pagal ketvirtą pastraipą arba savo iniciatyva per savo vykdomąjį posėdį ji nustato, kad tenkinamos šios sąlygos:

a)

subjektas žlunga arba galėtų žlugti;

b)

atsižvelgiant į laiką ir kitas svarbias aplinkybes, nėra pagrindo tikėtis, kad kokiomis nors alternatyviomis subjektui taikomomis privačiojo sektoriaus priemonėmis, įskaitant IUS priemones, arba priežiūros veiksmais, įskaitant ankstyvosios intervencijos priemones ar atitinkamų kapitalo priemonių nurašymą arba konvertavimą pagal 21 straipsnį, per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta subjekto žlugimo;

c)

pertvarkymo veiksmai yra būtini atsižvelgiant į viešąjį interesą pagal 5 dalį.

Tai, ar v tenkinama pirmos pastraipos a punkte nurodyta sąlyga, įvertina ECB, pasikonsultavęs su Valdyba. Valdyba per savo vykdomąjį posėdį gali nustatyti šį faktą tik prieš tai informavusi ECB apie savo ketinimus ir tik tada, jeigu ECB per tris kalendorines dienas nuo tos informacijos gavimo dienos nenustato tokio fakto. ECB nedelsdamas pateikia Valdybai visą svarbią informaciją, kurios prašo Valdyba, kad Valdyba galėtų atlikti informacija pagrįstą vertinimą.

Kai ECB nustato, kad pirmoje pastraipoje nurodytas subjektas ar grupė atitinka pirmos pastraipos a punkte nurodytą sąlygą, apie tai jis nedelsdamas praneša Komisijai ir Valdybai.

Tai, ar tenkinama pirmos pastraipos b punkte nurodyta sąlyga, įvertina Valdyba per savo vykdomąjį posėdį arba, kai taikytina, nacionalinės pertvarkymo institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su ECB. ECB taip pat gal informuoti Valdybą arba atitinkamas nacionalines pertvarkymo institucijas, jeigu mano, kad tame punkte nustatyta sąlyga yra tenkinama.

2.   Nedarant poveikio atvejams, kai ECB yra nusprendęs tiesiogiai vykdyti priežiūros užduotis kredito įstaigų atžvilgiu pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktą, gavusi pranešimą pagal 1 dalį arba kai Valdyba ketina pagal 1 dalį savo iniciatyva pateikti įvertinimą 7 straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto arba grupės atžvilgiu, Valdyba nedelsdama praneša apie savo įvertinimą ECB.

3.   Ankstesnis priemonės patvirtinimas pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 16 straipsnį, Direktyvos 2014/59/ES 27 straipsnio 1 dalį arba 28 ar 29 straipsnius, arba Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnį, nėra sąlyga imtis pertvarkymo veiksmų.

4.   1 dalies a punkto tikslais laikoma, kad subjektas žlunga arba galėtų žlugti, jei susidaro viena ar daugiau iš šių aplinkybių:

a)

subjektas pažeidžia arba, remiantis objektyviais veiksniais nustatoma, kad, įstaiga artimiausioje ateityje pažeis veiklos leidimui išlaikyti taikomus reikalavimus taip, kad ECB turėtų pagrindo panaikinti veiklos leidimą, įskaitant tai, bet tuo neapsiribojant, kad įstaiga patyrė arba gali patirti nuostolių, kuriems padengti reikės visų jos nuosavų lėšų arba didelės jų sumos;

b)

subjekto turtas yra mažesnis už jo įsipareigojimus arba, remiantis objektyviais veiksniais, nustatoma, kad subjekto turtas artimiausioje ateityje bus mažesnis už jo įsipareigojimus;

c)

subjektas negali arba, remiantis objektyviais veiksniais nustatoma, kad subjektas artimiausioje ateityje negalės suėjus terminui apmokėti savo skolų arba kitų įsipareigojimų;

d)

reikalinga nepaprastoji viešoji finansinė parama, išskyrus atvejus, kai, siekiant pašalinti didelius valstybės narės ekonomikos sutrikimus ir išlaikyti finansinį stabilumą, ta nepaprastoji viešoji finansinė parama teikiama viena iš šių formų:

i)

kaip valstybės garantija centrinių bankų teikiamoms likvidumo priemonėms paremti laikantis centrinių bankų sąlygų;

ii)

kaip naujai išleistiems įsipareigojimams teikiama valstybės garantija arba

iii)

kaip nuosavų lėšų injekcija arba kapitalo priemonių pirkimas tokiomis kainomis ir sąlygomis, dėl kurių subjektas neįgyja pranašumo, kai viešosios paramos teikimo metu nesusidaro nei šios dalies a, b ir c punktuose nurodytos aplinkybės, nei 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

Kiekvienu iš pirmos pastraipos d punkto i, ii ir iii papunkčiuose nurodytų atvejų tuose papunkčiuose nurodytos garantijų arba lygiavertės priemonės taikomos tik mokiems subjektams ir taikomos tik tuo atveju, jei bus galutinai patvirtintos pagal Sąjungos valstybės pagalbos sistemą. Tos priemonės yra prevencinės ir laikino pobūdžio priemonės, kurios turi būti proporcingos siekiui pašalinti didelio sutrikimo pasekmes ir kurios neturi būti taikomos siekiant kompensuoti nuostolius, kurių subjektas patyrė arba gali patirti artimiausioje ateityje.

Paramos priemonės pagal pirmos pastraipos d punkto iii papunktį yra tik injekcijos, būtinos siekiant pašalinti kapitalo trūkumą, nustatytą atlikus nacionalinio, Sąjungos ar BPM lygmens testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, turto kokybės patikrinimus arba ECB, EBI ar nacionalinių institucijų atliktus lygiaverčius veiksmus ir, jei taikoma, patvirtintą kompetentingos institucijos.

Jeigu Komisija pagal Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnio 4 dalį pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, ji prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo tuo pačiu būdu iš dalies keičiamas šis reglamentas.

5.   Šio straipsnio 1 dalies c punkto tikslais pertvarkymo veiksmai laikomi atitinkančiais viešąjį interesą, jei jie yra būtini tam, kad būtų pasiekti vienas ar daugiau 14 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų ir yra proporcingi tiems tikslams, o subjektą likvidavus iškeliant įprastinę bankroto bylą tie pertvarkymo tikslai būtų pasiekti ne tokiu pačiu mastu.

6.   Jei įvykdomos 1 dalyje nustatytos sąlygos, Valdyba patvirtina pertvarkymo schemą. Pertvarkymo schemoje nurodoma:

a)

pertvarkyti subjektą;

b)

taikyti 22 straipsnio 2 dalyje nurodytas pertvarkymo priemones pertvarkomai įstaigai, visų pirma nurodant visus gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės netaikymo pagal 27 straipsnio 5 ir 14 dalis atvejus;

c)

naudoti fondą pertvarkymo veiksmams paremti pagal 76 straipsnį ir Komisijos sprendimą, priimamą vadovaujantis 19 straipsniu.

7.   Patvirtinusi pertvarkymo schemą, Valdyba nedelsiant ją perduoda Komisijai.

Per 24 valandas po to, kai Valdyba perduoda pertvarkymo schemą, Komisija pritaria pertvarkymo schemai arba nepritaria pertvarkymo schemos diskreciniams aspektams tais atvejais, kurie neįtraukti į šios dalies trečią pastraipą.

Per 12 valandų po to, kai Valdyba perduoda pertvarkymo schemą, Komisija gali Tarybai pasiūlyti:

a)

nepritarti pertvarkymo schemai remiantis tuo, kad Valdybos patvirtinta pertvarkymo schema netenkina 1 dalies c punkte nurodyto viešojo intereso kriterijaus;

b)

patvirtinti Valdybos pertvarkymo schemoje numatytos Fondo sumos esminiam pakeitimui arba jam nepritarti.

Trečios pastraipos tikslais Taryba sprendimus priima paprasta balsų dauguma.

Pertvarkymo schema gali įsigalioti tik tuo atveju, jeigu Taryba ar Komisija nepareiškia prieštaravimų per 24 valandas po to, kai Valdyba ją perduoda.

Taryba ar Komisija nurodo naudojimosi prieštaravimo įgaliojimais, jei taip įvyktų, priežastis.

Kai per 24 valandas po to, kai Valdyba perduoda pertvarkymo schemą, Taryba patvirtina Komisijos pasiūlymą dėl pertvarkymo schemos pakeitimų remiantis trečios pastraipos b punkte nurodyta priežastimi arba Komisija pareiškia prieštaravimų pagal antrą pastraipą, Valdyba per aštuonias valandas pakeičia pertvarkymo schemą atsižvelgdama į nurodytas priežastis.

Kai Valdybos patvirtintoje pertvarkymo schemoje numatoma galimybė 27 straipsnio 5 dalyje nurodytomis išimtinėmis aplinkybėmis neįtraukti tam tikrų įsipareigojimų ir jeigu dėl to reikia panaudoti fondo ar alternatyvaus finansavimo lėšas, siekiant apsaugoti vidaus rinkos vientisumą, Komisija gali uždrausti ar reikalauti pakeisti siūlomą netaikymo atvejį, nurodydama tinkamas priežastis, grindžiamas tuo, kad pažeisti 27 straipsnyje ir Direktyvos 2014/59/ES 44 straipsnio 11 dalies pagrindu Komisijos priimtame deleguotajame akte nustatyti reikalavimai.

8.   Kai Taryba prieštarauja tam, kad įstaiga būtų pertvarkoma, remdamasi tuo, kad netenkinamas 1 dalies c punkte nurodytas viešojo intereso kriterijus, atitinkamas subjektas tinkamai likviduojamas pagal taikytiną nacionalinę teisę.

9.   Valdyba užtikrina, kad būtų imtasi reikalingų pertvarkymo veiksmų, jog atitinkamos nacionalinės pertvarkymo institucijos įgyvendintų pertvarkymo schemą. Pertvarkymo schema skiriama atitinkamoms nacionalinėms pertvarkymo institucijoms ir joje pateikiami nurodymai toms institucijoms, kurios imasi visų būtinų priemonių jai įgyvendinti pagal 29 straipsnį, pasinaudodamos pertvarkymo įgaliojimais. Kai teikiama valstybės arba Fondo pagalba, Valdyba laikosi Komisijos priimto sprendimo dėl tos pagalbos.

10.   Komisija turi įgaliojimus iš Valdybos gauti bet kokią informaciją, kurią ji laiko svarbia savo užduočių pagal šį reglamentą vykdymui. Valdyba turi įgaliojimus pagal šios antraštinės dalies 5 skyrių iš bet kurio asmens gauti bet kokią būtiną informaciją, kad galėtų parengti ir priimti sprendimą dėl pertvarkymo veiksmo, įskaitant pertvarkymo planuose pateiktos informacijos atnaujinimą ir papildymą.

19 straipsnis

Valstybės pagalba ir fondo pagalba

1.   Kai į pertvarkymo veiksmus įeina valstybės pagalbos pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį arba fondo pagalbos pagal šio straipsnio 3 dalį teikimas, pertvarkymo schema pagal šio reglamento 18 straipsnio 6 dalį nepatvirtinama tol, kol Komisija nepriima sprendimo, kuriuo pritaria tokiai pagalbai be sąlygų arba su sąlygomis, dėl tokios pagalbos naudojimo suderinamumo su vidaus rinka.

Atlikdamos joms pagal šio reglamento 18 straipsnį pavestas užduotis, Sąjungos institucijos laikosi Direktyvos 2014/59/ES 3 straipsnio 3 dalyje nustatytų principų ir tinkamai viešai paskelbia visą svarbią informaciją apie savo vidaus organizacinę struktūrą šiuo atžvilgiu.

2.   Gavusi pranešimą pagal šio reglamento 18 straipsnio 1 dalį arba savo iniciatyva, jei Valdyba mano, kad pertvarkymo veiksmai galėtų būti laikomi valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ji gali paraginti dalyvaujančią valstybę narę arba susijusias valstybės nares nedelsiant pranešti Komisijai apie numatytas priemones pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį. Valdyba praneša Komisijai apie visus atvejus, kai ji paragino vieną ar daugiau valstybių narių pateikti pranešimą pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį.

3.   Jeigu į Valdybos siūlomus pertvarkymo veiksmus įeina Fondo panaudojimas, Valdyba praneša Komisijai apie siūlomą Fondo panaudojimą. Valdybos pranešime pateikiama visa būtina informacija, kad Komisija galėtų atlikti savo vertinimą pagal šią dalį.

Gavusi pranešimą pagal šią dalį, Komisija pradeda preliminarų tyrimą, kurio metu ji gali prašyti daugiau informacijos iš Valdybos. Komisija įvertina, ar dėl Fondo naudojimas būtų ar galėtų būti iškreipta konkurencija, suteikiant pranašumą paramos gavėjui ar bet kuriai kitai įmonei tokiu būdu, kad būtų paveikta prekyba tarp valstybių narių, ir būtų nesuderinamas su vidaus rinka. Komisija Fondo panaudojimui taiko valstybės pagalbos taisykles reglamentuojančius kriterijus, kaip įtvirtinta SESV 107 straipsnyje. Valdyba pateikia Komisijai informaciją, kurią Komisija mano esant reikalinga, kad ji galėtų atlikti tą vertinimą.

Jeigu Komisijai kyla rimtų abejonių dėl siūlomo Fondo panaudojimo suderinamumo su vidaus rinka arba kai Valdyba nepateikia būtinos informacijos Komisijai paprašius pagal antrą pastraipą, Komisija pradeda išsamų tyrimą ir apie tai informuoja Valdybą. Komisija paskelbia savo sprendimą pradėti išsamų tyrimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Valdyba, bet kuri valstybė narė ar bet kuris asmuo, įmonė ar asociacija, kurių interesai gali būti paveikti dėl Fondo panaudojimo, gali pateikti pastabas Komisijai per terminą, kuris gali būti nurodytas pranešime. Valdyba gali pateikti pastabas dėl valstybių narių ir suinteresuotųjų trečiųjų asmenų komentarų per terminą, kurį gali nurodyti Komisija. Pasibaigus tyrimo laikotarpiui, Komisija įvertina, ar Fondo panaudojimas būtų suderinamas su vidaus rinka.

Atlikdama vertinimus ir tyrimus pagal šią dalį, Komisija vadovaujasi visais atitinkamais reglamentais, priimtais pagal SESV 109 straipsnį, atitinkamais komunikatais, gairėmis ir priemonėmis, kuriuos Komisija priima taikydama su valstybės pagalba susijusias Sutarčių nuostatas, galiojančiais tuo metu, kai turi būti atliekamas vertinimas. Taikant tas priemones nuorodos į valstybę narę, kuri yra atsakinga už pranešimą apie pagalbą, laikomos nuorodomis į Valdybą, ir atliekami visi kiti būtini pakeitimai.

Komisija priima sprendimą dėl Fondo panaudojimo suderinamumo su vidaus rinka; jis skiriamas Valdybai ir atitinkamos valstybės narės ar susijusių valstybių narių nacionalinėms pertvarkymo institucijoms. Tas sprendimas gali būti susietas su sąlygomis, įsipareigojimais ar veiksmais, taikomais paramos gavėjui.

Sprendimu taip pat gali būti nustatytos pareigos Valdybai, dalyvaujančios valstybės narės ar susijusių valstybių narių nacionalinėms pertvarkymo institucijoms arba paramos gavėjui, kad būtų galima stebėti, kaip laikomasi to sprendimo. Tai gali apimti reikalavimus paskirti patikėtinį ar kitą nepriklausomą asmenį, kuris padėtų vykdyti stebėseną. Patikėtinis ar kitas nepriklausomas asmuo gali vykdyti tokias funkcijas, kurios gali būti nurodytos Komisijos sprendime.

Visi šioje dalyje nurodyti sprendimai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Komisija gali priimti Valdybai skirtą neigiamą sprendimą, kai ji nusprendžia, kad siūlomas Fondo panaudojimas būtų nesuderinamas su vidaus rinka ir jo negalima panaudoti taip, kaip siūlo Valdyba. Gavusi tokį sprendimą, Valdyba persvarsto savo pertvarkymo schemą ir parengia patikslintą pertvarkymo schemą.

4.   Kai Komisijai kyla rimtų abejonių dėl to, ar laikomasi jos sprendimo pagal 3 dalį, ji atlieka būtinus tyrimus. Tuo tikslu Komisija gali pasinaudoti tokiais įgaliojimais, kurie jai suteikti pagal 3 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodytus reglamentus ir kitas priemones, ir vadovaujasi tais reglamentais ir priemonėmis.

5.   Jeigu, remdamasi atliktais tyrimais ir pateikusi pranešimą susijusiems asmenims, kad jie galėtų pateikti savo pastabas, Komisija mano, kad nesilaikoma sprendimo pagal 3 dalį, ji priima sprendimą, taikomą atitinkamos dalyvaujančios valstybės narės nacionalinei pertvarkymo institucijai, kuriuo reikalauja, kad ta institucija išieškotų netinkamai panaudotas sumas per laikotarpį, kurį turi nustatyti Komisija. Pagal sprendimą dėl išieškojimo išieškotina Fondo pagalbos suma apima atitinkamos normos, kurią nustato Komisija, palūkanas ir sumokama Valdybai.

Valdyba visas sumas, gautas pagal pirmą pastraipą, sumoka Fondui ir atsižvelgia į tokias sumas, kai nustato įnašus pagal 70 ir 71 straipsnius.

Taikant pirmoje pastraipoje nurodytą išieškojimo procedūrą, paisoma teisės į gerą administravimą ir paramos gavėjų teisės susipažinti su dokumentais, kaip nustatyta Chartijos 41 ir 42 straipsniuose.

6.   Nedarant poveikio pranešimo pareigoms, kurias Komisija gali nustatyti savo sprendime pagal šio straipsnio 3 dalį, Valdyba pateikia Komisijai metines ataskaitas, kuriose įvertina, kaip naudojant Fondą laikytasi sprendimo pagal tą dalį, ir kurias rengdama Valdyba naudojasi savo įgaliojimais pagal 34 straipsnį.

7.   Bet kuri valstybė narė ar asmuo, įmonė ar asociacija, kurių interesai gali būti paveikti dėl Fondo panaudojimo, visų pirma 2 straipsnyje nurodyti subjektai, turi teisę informuoti Komisiją apie įtariamus netinkamo Fondo panaudojimo, kuris nesuderinamas su sprendimu pagal šio straipsnio 3 dalį, atvejus.

8.   Komisijai pagal 93 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos išsamios procedūrinės taisyklės dėl:

a)

palūkanų normos, kuri turi būti taikoma sprendimo dėl išieškojimo pagal 5 dalį atveju, apskaičiavimo;

b)

teisės į gerą administravimą ir teisės susipažinti su dokumentais, kaip nurodyta 5 dalyje, užtikrinimo.

9.   Kai Komisija, gavusi Valdybos rekomendaciją arba savo iniciatyva, mano, kad taikomos pertvarkymo priemonės ir veiksmai neatitinka kriterijų, kuriais remdamasi ji priėmė savo pirminį sprendimą pagal 3 dalį, ji gali persvarstyti tokį sprendimą ir priimti atitinkamus pakeitimus.

10.   Nukrypstant nuo 3 dalies, valstybės narės prašymu Taryba gali vieningai nuspręsti, kad Fondo panaudojimas laikomas suderinamu su vidaus rinka, jeigu toks sprendimas pateisinamas išimtinėmis aplinkybėmis. Tačiau jei Taryba per septynias dienas po minėto prašymo pateikimo savo požiūrio nepareiškia, sprendimą dėl šio atvejo priima Komisija.

11.   Dalyvaujančios valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinės pertvarkymo institucijos turėtų įgaliojimus, būtinus užtikrinti, jog būtų laikomasi visų Komisijos sprendime pagal 3 dalį nustatytų sąlygų, ir išieškoti netinkamai panaudotas sumas laikantis Komisijos sprendimo pagal 5 dalį.

20 straipsnis

Vertinimas pertvarkymo tikslais

1.   Prieš priimdama sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų ar dėl pasinaudojimo atitinkamų kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais, Valdyba užtikrina, kad nuo viešųjų institucijų, įskaitant Valdybą bei nacionalinę pertvarkymo instituciją, ir nuo susijusio subjekto nepriklausomas asmuo atliktų nešališką, atsargų ir tikrovišką 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų vertinimą.

2.   Taikant 15 dalį, kai įvykdomi visi 1 dalyje ir 4–9 dalyse nustatyti reikalavimai, įvertinimas laikomas galutiniu.

3.   Kai neįmanoma atlikti nepriklausomo įvertinimo pagal 1 dalį, Valdyba, vadovaudamasi šio straipsnio 10 dalimi, gali atlikti preliminarų 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų įvertinimą.

4.   Vertinimo tikslas – nustatyti 16 ir 18 straipsniuose nurodytas pertvarkymo sąlygas atitinkančio 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų vertę.

5.   Vertinimo tikslai:

a)

pagrįsti informacija sprendimą, ar įvykdytos pertvarkymo sąlygos ar kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo sąlygos;

b)

jei įvykdomos pertvarkymo sąlygos, pagrįsti informacija sprendimą dėl atitinkamų pertvarkymo veiksmų, kurių turi būti imtasi 2 straipsnyje nurodyto subjekto atžvilgiu;

c)

kai naudojamasi atitinkamų kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais, pagrįsti informacija sprendimą dėl nuosavybės priemonių panaikinimo arba jų vertės sumažinimo masto ir dėl atitinkamų kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo masto;

d)

kai taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, pagrįsti informacija sprendimą dėl tinkamų įsipareigojimų nurašymo arba konvertavimo masto;

e)

kai taikoma laikinos įstaigos sukūrimo priemonė arba turto atskyrimo priemonė, pagrįsti informacija sprendimą dėl perduotino turto, teisių, įsipareigojimų ar nuosavybės priemonių ir dėl atlygio, sumokėtino pertvarkomai įstaigai arba, prireikus, nuosavybės priemonių savininkams, sumos;

f)

kai taikoma verslo pardavimo priemonė, pagrįsti informacija sprendimą dėl perduotino turto, teisių, įsipareigojimų ar nuosavybės priemonių ir padėti Valdybai suprasti, kas laikytina komercinėmis sąlygomis 24 straipsnio 2 dalies b punkto tikslais;

g)

visais atvejais užtikrinti, kad visi 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto nuostoliai būtų visiškai pripažinti tuo metu, kai taikomos pertvarkymo priemonės arba naudojamasi atitinkamų kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais.

6.   Nedarant poveikio Sąjungos valstybės pagalbos sistemai, kai taikytina, vertinimas grindžiamas atsargiomis prielaidomis, įskaitant prielaidas dėl įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių ir nuostolių masto. Atliekant įvertinimą nedaroma prielaida, kad 2 straipsnyje nurodytam subjektui ateityje galėtų būti teikiama kokia nors nepaprastoji viešoji finansinė parama, centrinio banko skubi parama likvidumui padidinti arba nestandartinėmis užtikrinimo, termino ir palūkanų normų sąlygomis teikiama centrinio banko parama likvidumui padidinti, nuo tada, kai bus imtasi pertvarkymo veiksmų arba pasinaudota atitinkamų kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais. Be to, vertinant atsižvelgiama į tai, kad tuo atveju, jei būtų taikoma kokia nors pertvarkymo priemonė:

a)

Valdyba galėtų iš partvarkomos įstaigos išieškoti visas faktiškai patirtas pagrįstas išlaidas pagal 22 straipsnio 6 dalį;

b)

Fondas galėtų pagal 76 straipsnį imti palūkanas arba mokesčius už paskolas ar garantijas, suteiktas pertvarkomai įstaigai.

7.   Vertinimą papildo toliau nurodyta informacija, pateikiama 2 straipsnyje nurodyto subjekto apskaitos dokumentuose ir įrašuose:

a)

atnaujintas 2 straipsnyje nurodyto subjekto balansas ir finansinės būklės ataskaita;

b)

turto apskaitinės vertės analizė ir įvertis;

c)

neįvykdytų balansinių ir nebalansinių įsipareigojimų, išdėstytų 2 straipsnyje nurodyto subjekto dokumentuose ir įrašuose, sąrašas nurodant atitinkamus kreditus ir reikalavimų eiliškumą pagal 15 straipsnį.

8.   Kai tinkama, siekiant informacija pagrįsti šio straipsnio 5 dalies e ir f punktuose nurodytus sprendimus, šio straipsnio 7 dalies b punkte nurodytą informaciją galima papildyti 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų rinkos vertės analize ir įverčiu.

9.   Vertinimo ataskaitoje nurodomi į klases pagal 17 straipsnyje nustatytą reikalavimų eiliškumą suskirstyti kreditoriai ir nustatomos sąlygos, kurių būtų galėję tikėtis kiekvienos klasės akcininkai ir kreditoriai, jei 2 straipsnyje nurodytas subjektas būtų buvęs likviduojamas keliant įprastinę bankroto bylą. Tų sąlygų nustatymas nedaro poveikio principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, nurodyto 15 straipsnio 1 dalies g punkte, taikymui.

10.   Kai dėl tam tikromis aplinkybėmis būtinos skubos neįmanoma laikytis 7 ir 9 dalyse nustatytų reikalavimų arba kai taikoma 3 dalis, atliekamas preliminarus vertinimas. Preliminarus vertinimas atitinka 4 dalyje nustatytus reikalavimus ir, kiek praktiškai įmanoma konkrečiomis aplinkybėmis, 1, 7 ir 9 dalyse nustatytus reikalavimus.

Į pirmoje pastraipoje nurodytą preliminarų vertinimą įtraukiamas ir tinkamai pagrįstas papildomų nuostolių rezervas.

11.   Vertinimas, kuris neatitinka visų 1 dalyje ir 4–9 dalyse nustatytų reikalavimų, laikomas preliminariu tol, kol 1 dalyje nurodytas nepriklausomas asmuo atlieka vertinimą, visiškai atitinkantį visus tose dalyse nustatytus reikalavimus. Tas galutinis ex-post vertinimas atliekamas kuo skubiau. Jis gali būti atliktas atskirai nuo 16, 17 ir 18 dalyse nurodyto įvertinimo arba kartu su tuo įvertinimu ir jį turi atlikti tas pats nepriklausomas asmuo, tačiau tas vertinimas turi būti atskiras.

Galutinio ex-post vertinimo tikslai:

a)

užtikrinti, kad visi 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto nuostoliai būtų visiškai pripažinti to subjekto apskaitos dokumentuose;

b)

pagrįsti informacija sprendimą atkurti kreditorių reikalavimus arba padidinti sumokėto atlygio sumą pagal šio straipsnio 12 dalį.

12.   Jei atliekant galutinį ex-post vertinimą nustatytas 2 straipsnyje nurodyto subjekto grynosios turto vertės įvertis yra didesnis už atliekant preliminarų vertinimą nustatytą to subjekto grynosios turto vertės įvertį, Valdyba nacionalinės pertvarkymo institucijos gali prašyti:

a)

pasinaudoti įgaliojimais padidinti kreditorių arba atitinkamų kapitalo priemonių savininkų reikalavimų, nurašytų pagal gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, vertę;

b)

nurodyti laikinai įstaigai arba turto valdymo įmonei sumokėti papildomą atlygį 2 straipsnyje nurodytai pertvarkomai įstaigai turto, teisių ar įsipareigojimų atžvilgiu arba tam tikrais atvejais – nuosavybės priemonių savininkams tų nuosavybės priemonių atžvilgiu.

13.   Nepaisant 1 dalies, pagal 10 ir 11 dalis atliktas preliminarus vertinimas yra tinkamas pagrindas Valdybai priimti sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų, be kita ko, nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms perimti 2 straipsnyje nurodytos žlungančios įstaigos kontrolę, arba dėl pasinaudojimo atitinkamų kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais.

14.   Valdyba nustato ir taiko tvarką, kuria užtikrinama, kad gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo pagal 27 straipsnį vertinimas ir šio straipsnio 1–15 dalyse nurodytas vertinimas būtų pagrįsti kuo naujesne ir išsamesne informacija apie pertvarkomos įstaigos turtą ir įsipareigojimus.

15.   Vertinimas yra neatskiriama sprendimo dėl pertvarkymo priemonės taikymo ar pasinaudojimo pertvarkymo įgaliojimais, arba sprendimo dėl pasinaudojimo kapitalo priemonių nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais dalis. Dėl paties įvertinimo negali būti paduodamas atskiras apeliacinis skundas, tačiau jis gali būti apskųstas kartu su Valdybos sprendimu.

16.   Siekdama įvertinti, ar akcininkams ir kreditoriams būtų buvęs taikytos geresnės sąlygos, jei pertvarkomai įstaigai būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla, Valdyba užtikrina, kad 1 dalyje nurodytas nepriklausomas asmuo nedelsiant po to, kai įvykdomas pertvarkymo veiksmas ar veiksmai, atliktų įvertinimą Tas vertinimas yra atskiras nuo vertinimo, atliekamo pagal 1–15 dalis.

17.   Atliekant 16 dalyje nurodytą įvertinimą nustatomos:

a)

sąlygos, kurios būtų buvusios taikomos akcininkams ir kreditoriams arba atitinkamoms indėlių garantijų sistemoms, jei pertvarkomai įstaigai, kurios atžvilgiu buvo įvykdytas pertvarkymo veiksmas ar veiksmai, būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl pertvarkymo veiksmų;

b)

faktinės sąlygos, taikytos akcininkams ir kreditoriams, pertvarkant pertvarkomą įstaigą, ir

c)

tai, ar yra skirtumas tarp šios dalies a punkte nurodytų sąlygų ir šios dalies b punkte nurodytų sąlygų.

18.   Atliekant 16 dalyje nurodytą įvertinimą:

a)

daroma prielaida, kad pertvarkomai įstaigai, kurios atžvilgiu buvo įvykdytas pertvarkymo veiksmas ar veiksmai, būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl pertvarkymo veiksmų;

b)

daroma prielaida, kad pertvarkymo veiksmas ar veiksmai nebuvo įvykdyti;

c)

neatsižvelgiama į pertvarkomai įstaigai suteiktą nepaprastąją viešąją finansinę paramą.

21 straipsnis

Kapitalo priemonių nurašymas arba konvertavimas

1.   Valdyba, laikydamasi 18 straipsnyje nustatytos procedūros, naudojasi atitinkamų kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų bei grupių atžvilgiu ir 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 5 dalyje nurodytų subjektų bei grupių atžvilgiu, kai įvykdomos tų nuostatų taikymo sąlygos, tik tuo atveju, kai gavusi pranešimą pagal antrą pastraipą arba savo iniciatyva vykdomajame posėdyje nustato, kad įvykdyta viena ar daugiau iš šių sąlygų:

a)

kai buvo nustatyta, kad prieš imantis bet kokio pertvarkymo veiksmo buvo įvykdytos 16 ir 18 straipsniuose nurodytos pertvarkymo sąlygos;

b)

subjektas nebebus gyvybingas, nebent atitinkamos kapitalo priemonės bus nurašytos arba konvertuotos į nuosavybės vertybinius popierius;

c)

kai atitinkamas kapitalo priemones išleido patronuojamoji įmonė ir kai tos atitinkamos kapitalo priemonės pripažįstamos siekiant įvykdyti nuosavų lėšų reikalavimą individualiai ir konsoliduotai, grupė nebebus gyvybinga, nebent tų priemonių atžvilgiu pasinaudojama nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais;

d)

kai atitinkamos kapitalo priemonės išleistos patronuojančiosios įmonės lygiu ir kai tos atitinkamos kapitalo priemonės pripažįstamos siekiant įvykdyti nuosavų lėšų reikalavimą individualiai patronuojančiosios įmonės lygiu arba konsoliduotai, grupė nebebus gyvybinga, nebent tų priemonių atžvilgiu pasinaudojama nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais;

e)

subjektui arba grupei reikalinga nepaprastoji viešoji finansinė parama, išskyrus 18 straipsnio 4 dalies d punkto iii papunktyje nustatytas aplinkybes.

Tai, ar įvykdytos pirmos pastraipos a, c ir d punktuose nurodytos sąlygos, nustato ECB, pasikonsultavęs su Valdyba. Valdyba vykdomajame posėdyje taip pat gali atlikti tokį vertinimą.

2.   Siekdama įvertinti, ar subjektas ar grupė yra gyvybingi, Valdyba gali atlikti tokį vertinimą vykdomajame posėdyje tik apie savo ketinimą informavusi ECB ir tik tada, jeigu ECB per tris kalendorines dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos neatlieka tokio įvertinimo. ECB nedelsdama pateikia Valdybai visą svarbią informaciją, kurios prašo Valdyba, kad ji galėtų atlikti informacija pagrįstą vertinimą.

3.   Šio straipsnio 1 dalies tikslais 2 straipsnyje nurodytas subjektas arba grupė nebegyvybingais laikomi tik jei įvykdomos abi šios sąlygos:

a)

tas subjektas arba grupė žlunga ar gali žlugti;

b)

atsižvelgiant į laiką ir kitas svarbias aplinkybes, nėra pagrįsto pagrindo tikėtis, kad kokiais nors veiksmais, įskaitant alternatyvias privačiojo sektoriaus priemones arba priežiūros veiksmus (įskaitant ankstyvosios intervencijos priemones) išskyrus atitinkamų kapitalo priemonių nurašymą arba konvertavimą, atliekamą individualiai arba kartu su pertvarkymo veiksmais, per pagrįstą laikotarpį būtų užkirstas kelias to subjekto arba grupės žlugimui.

4.   Šio straipsnio 3 dalies a punkto tikslais tas subjektas laikomas žlungančiu ar galinčiu žlugti, jei susidaro viena ar daugiau iš 18 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių.

5.   3 dalies a punkto tikslais grupė laikoma žlungančia ar galinčia žlugti, kai grupė pažeidžia arba remiantis objektyviais veiksniais nustatoma, kad ji artimiausioje ateityje pažeis, konsoliduotai taikomus rizikos ribojimo reikalavimus taip, jog ECB arba nacionalinė kompetentinga institucija turėtų pagrindo imtis veiksmų, įskaitant tai, bet tuo neapsiribojant, kad grupė patyrė arba gali patirti nuostolių, kuriems padengti reikės visų jos nuosavų lėšų arba didelės jų sumos.

6.   Patronuojamosios įmonės išleistos atitinkamos kapitalo priemonės nenurašomos didesniu mastu arba nekonvertuojamos blogesnėmis sąlygomis pagal Direktyvos 2014/59/ES 59 straipsnio 3 dalies c punktą, nei buvo nurašytos ar konvertuotos lygiaverčio eiliškumo kapitalo priemonės patronuojančiosios įmonės lygiu.

7.   Jeigu įvykdoma viena ar daugiau iš 1 dalyje nurodytų sąlygų, Valdyba, laikydamasi 18 straipsnyje nustatytos procedūros, nustato, ar atitinkamų kapitalo priemonių nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais turi būti pasinaudota individualiai, ar, vadovaujantis 18 straipsnyje nustatyta procedūra – kartu su pertvarkymo veiksmais.

8.   Kai Valdyba, laikydamasi šio reglamento 16 straipsnyje nustatytos procedūros, nustato, kad įvykdyta viena ar daugiau iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, tačiau nėra įvykdytos šio reglamento 16 straipsnio 1 dalyje nustatytos pertvarkymo sąlygos, ji nedelsdama nurodo nacionalinėms pertvarkymo institucijoms pasinaudoti nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais pagal Direktyvos 2014/59/ES 59 ir 60 straipsnius.

Valdyba užtikrina, kad prieš nacionalinėms pertvarkymo institucijoms pasinaudojant atitinkamų kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais, pagal 20 straipsnio 1–15 dalis būtų atliktas 2 straipsnyje nurodyto subjekto ar grupės turto ir įsipareigojimų įvertinimas. Tuo įvertinimu remiamasi apskaičiuojant atitinkamoms kapitalo priemonėms taikytiną nurašymą siekiant padengti nuostolius ir atitinkamoms kapitalo priemonėms taikytiną konvertavimo kursą siekiant rekapitalizuoti 2 straipsnyje nurodytą subjektą ar grupę.

9.   Kai įvykdoma viena ar daugiau iš 1 dalyje nurodytų sąlygų, o taip pat 18 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taikoma 16 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nustatyta procedūra.

10.   Valdyba užtikrina, kad nacionalinės pertvarkymo institucijos nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais pasinaudotų nedelsdamos, laikydamosi reikalavimų eiliškumo pagal 17 straipsnį, ir taip, kad būtų pasiekta šių rezultatų:

a)

pirmiausia proporcingai nuostoliams ir jų galimybėms būtų sumažinti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai;

b)

papildomų 1 lygio priemonių pagrindinė suma būtų nurašyta arba konvertuota į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, arba būtų atlikti abu veiksmai tiek, kiek reikia norint pasiekti 14 straipsnyje nustatytus pertvarkymo tikslus, arba iki atitinkamų kapitalo priemonių galimybių, priklausomai nuo to, kuri suma yra mažesnė;

c)

2 lygio priemonių pagrindinė suma būtų nurašyta arba konvertuota į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, arba būtų atlikti abu veiksmai tiek, kiek reikia norint pasiekti 14 straipsnyje nustatytus pertvarkymo tikslus, arba iki atitinkamų kapitalo priemonių galimybių, priklausomai nuo to, kuri suma yra mažesnė.

11.   Nacionalinės pertvarkymo institucijos Valdybos nurodymus įgyvendina ir atitinkamų kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais naudojasi vadovaudamosi 29 straipsniu.

22 straipsnis

Bendrieji pertvarkymo priemonių principai

1.   Kai Valdyba nusprendžia 7 straipsnio 2 dalyje nurodytam subjektui ar grupei ir 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 5 dalyje nurodytam subjektui ir grupei, kai įvykdomos tų nuostatų taikymo sąlygos, taikyti pertvarkymo priemonę ir kai atliekant tuos pertvarkymo veiksmus nuostolius dengtų kreditoriai arba būtų konvertuoti jų reikalavimai, Valdyba nurodo nacionalinėms pertvarkymo institucijoms pasinaudoti atitinkamų kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais pagal 21 straipsnį iškart prieš taikant pertvarkymo priemonę arba jos taikymo metu.

2.   18 straipsnio 6 dalies b punkte nurodytos pertvarkymo priemonės yra šios:

a)

verslo pardavimo;

b)

laikinos įstaigos sukūrimo;

c)

turto atskyrimo;

d)

gelbėjimo privačiomis lėšomis.

3.   Tvirtindama 18 straipsnio 6 dalyje nurodytą pertvarkymo schemą Valdyba atsižvelgia į šiuos veiksnius:

a)

pertvarkomos įstaigos turtą ir įsipareigojimus, nustatytus atlikus vertinimą pagal 20 straipsnį;

b)

pertvarkomos įstaigos likvidumą;

c)

pertvarkomos įstaigos franšizės vertės paklausumą atsižvelgiant į konkurencijos ir ekonomines sąlygas rinkoje;

d)

turimą laiką.

4.   Pertvarkymo priemonės taikomos siekiant 14 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų ir laikantis 15 straipsnyje nurodytų pertvarkymo principų. Jos gali būti taikomos individualiai arba taikant jų derinį, išskyrus turto atskyrimo priemonę, kurią galima taikyti tik kartu su kita pertvarkymo priemone.

5.   Kai šio straipsnio 2 dalies a arba b punkte nurodytos pertvarkymo priemonės naudojamos siekiant perduoti tik dalį pertvarkomos įstaigos turto, teisių ar įsipareigojimų, likęs 2 straipsnyje nurodytas subjektas, iš kurio buvo perduotas turtas, teisės arba įsipareigojimai, likviduojamas iškeliant įprastinę bankroto bylą.

6.   Valdyba gali išieškoti visas pagrįstas išlaidas, faktiškai patirtas naudojant pertvarkymo priemones arba naudojantis įgaliojimais, vienu ar daugiau iš šių būdų:

a)

kaip atskaitymą iš atlygio, gavėjo sumokėto pertvarkomai įstaigai arba, jei taikoma, nuosavybės priemonių savininkams,

b)

iš pertvarkomos įstaigos kaip privilegijuotasis kreditorius, arba

c)

iš pajamų, gautų nutraukus laikinos įstaigos arba turto valdymo įmonės veiklą, kaip privilegijuotasis kreditorius.

Visos nacionalinių pertvarkymo institucijų gautos pajamos, susijusios su Fondo panaudojimu, grąžinamos Valdybai.

23 straipsnis

Pertvarkymo schema

Valdybos pagal 18 straipsnį patvirtintoje pertvarkymo schemoje, laikantis visų sprendimų dėl valstybės pagalbos arba Fondo pagalbos, išsamiai nustatomi su pertvarkomai įstaigai taikytinomis pertvarkymo priemonėmis susiję aspektai, įskaitant bent 24 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 26 straipsnio 2 dalyje ir 27 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones, kurias turės įgyvendinti nacionalinės pertvarkymo institucijos pagal atitinkamas į nacionalinę teisę perkeltas Direktyvos 2014/59/ES nuostatas, ir nustatomos konkrečios sumos ir Fondo lėšų panaudojimo tikslai.

Pertvarkymo schemoje išdėstomi pertvarkymo veiksmai, kurių Valdyba turėtų imtis Sąjungos patronuojančiosios įmonės ar konkrečios grupės subjektų, įsteigtų dalyvaujančioje valstybėje narėje, atžvilgiu, siekdama įgyvendinti 14 ir 15 straipsniuose nurodytus pertvarkymo tikslus ir principus.

Tvirtindamos pertvarkymo schemą, Valdyba, Taryba ir Komisija atsižvelgia į 8 straipsnyje nurodytus pertvarkymo planus ir jais remiasi, nebent Valdyba, atsižvelgdama į konkretaus atvejo aplinkybes, nustatytų, kad imantis pertvarkymo plane nenumatytų veiksmų pertvarkymo tikslai būtų pasiekti veiksmingiau.

Vykstant pertvarkymo procesui Valdyba, atsižvelgdama į konkretaus atvejo aplinkybes, prireikus gali iš dalies keisti ir atnaujinti pertvarkymo schemą. Schema iš dalies keičiama ir atnaujinama taikant 18 straipsnyje nustatytą procedūrą.

Be to, pertvarkymo schemoje prireikus numatoma, kad nacionalinės pertvarkymo institucijos turi paskirti specialųjį pertvarkomos įstaigos valdytoją pagal Direktyvos 2014/59/ES 35 straipsnį. Valdyba gali nustatyti, kad tas pats specialusis valdytojas būtų skiriamas visiems su grupe susijusiems subjektams, kai tai būtina siekiant sudaryti palankesnes sąlygas atitinkamų subjektų finansinio patikimumo problemų sprendimams.

24 straipsnis

Verslo pardavimo priemonė

1.   Remiantis pertvarkymo schema, kai taikoma verslo pardavimo priemonė, pirkėjui, kuris nėra laikina įstaiga, perduodama:

a)

pertvarkomos įstaigos išleistos nuosavybės priemonės arba

b)

visas arba tam tikras pertvarkomos įstaigos turtas, teisės ar įsipareigojimai.

2.   Taikant verslo pardavimo priemonę, pertvarkymo schemoje nustatoma:

a)

nacionalinės pertvarkymo institucijos pagal Direktyvos 2014/59/ES 38 straipsnio 1 dalį ir 7–11 dalis perduotinos priemonės, turtas, teisės ir įsipareigojimai;

b)

atsižvelgiant į aplinkybes ir į sąnaudas bei išlaidas, susijusias su pertvarkymo procesu, komercinės sąlygos, kuriomis nacionalinė pertvarkymo institucija atlieka perdavimą pagal Direktyvos 2014/59/ES 38 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis;

c)

tai, ar, nacionalinė pertvarkymo institucija gali daugiau nei vieną kartą pasinaudoti perdavimo įgaliojimais pagal Direktyvos 2014/59/ES 38 straipsnio 5 ir 6 dalis;

d)

nacionalinės pertvarkymo institucijos atliktino to subjekto arba tų priemonių, turto, teisių ir įsipareigojimų pateikimo rinkai tvarka pagal Direktyvos 2014/59/ES 39 straipsnio 1 ir 2 dalis;

e)

tai, ar tikėtina, kad nacionalinei pertvarkymo institucijai laikantis pateikimo rinkai reikalavimų būtų pakenkta pertvarkymo tikslams pagal šio straipsnio 3 dalį.

3.   Valdyba taiko verslo pardavimo priemonę nesilaikydama 2 dalies e punkte nustatytų pateikimo rinkai reikalavimų, kai nustato, jog tikėtina, kad laikantis tų reikalavimų būtų pakenkta vienam ar daugiau pertvarkymo tikslų, visų pirma, kai įvykdomos šios sąlygos:

a)

kai ji mano, kad dėl pertvarkomos įstaigos žlugimo ar galimo žlugimo kyla arba didėja reali grėsmė finansiniam stabilumui, ir

b)

kai ji mano, kad tikėtina, jog tų reikalavimų laikymasis galėtų neigiamai paveikti verslo pardavimo priemonės veiksmingumą šalinant tą grėsmę arba siekiant 14 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto pertvarkymo tikslo.

25 straipsnis

Laikinos įstaigos sukūrimo priemonė

1.   Remiantis pertvarkymo schema, kai taikoma laikinos įstaigos sukūrimo priemonė, laikinai įstaigai perduodamas kuris nors iš šių dalykų:

a)

vienos ar kelių pertvarkomų įstaigų išleistos nuosavybės priemonės;

b)

visas arba tam tikras vienos ar kelių pertvarkomų įstaigų turtas, teisės ar įsipareigojimai.

2.   Taikant laikinos įstaigos sukūrimo priemonę, pertvarkymo schemoje nustatoma:

a)

nacionalinės pertvarkymo institucijos pagal Direktyvos 2014/59/ES 40 straipsnio 1–12 dalis laikinai įstaigai perduotinos priemonės, turtas, teisės ir įsipareigojimai;

b)

nacionalinės pertvarkymo institucijos atliktino laikinos įstaigos steigimo, veikimo ir veiklos nutraukimo pagal Direktyvos 2014/59/ES 35 straipsnio 1–3 ir 5–8 dalis tvarka;

c)

nacionalinės pertvarkymo institucijos atliktino laikinos įstaigos arba jos turto ar įsipareigojimų pateikimo rinkai pagal Direktyvos 2014/59/ES 41 straipsnio 4 dalį tvarka.

3.   Valdyba užtikrina, kad nacionalinės pertvarkymo institucijos laikinai įstaigai perduotų įsipareigojimų bendra vertė neviršytų iš pertvarkomos įstaigos perduotų ar iš kitų šaltinių gautų teisių ir turto bendros vertės.

26 straipsnis

Turto atskyrimo priemonė

1.   Remiantis pertvarkymo schema, kai taikoma turto atskyrimo priemonė, pertvarkomos įstaigos arba laikinos įstaigos turtas, teisės ar įsipareigojimai perduodami vienai ar daugiau turto valdymo įmonių.

2.   Taikant turto atskyrimo priemonę, pertvarkymo schemoje nustatoma:

a)

nacionalinės pertvarkymo institucijos pagal Direktyvos 2014/59/ES 42 straipsnio 1–5 ir 8–13 dalis turto valdymo įmonei perduotinas turtas, teisės ir įsipareigojimai;

b)

pagal šio reglamento 20 straipsnyje nustatytus principus, Direktyvos 2014/59/ES 42 straipsnio 7 dalį ir Sąjungos valstybės pagalbos sistemą apskaičiuotas atlygis, už kurį nacionalinė pertvarkymo institucija turi perduoti turtą, teises ir įsipareigojimus turto valdymo įmonei.

Pirmos pastraipos b punktu nedraudžiama nominaliosios arba neigiamos vertės atlygio galimybė.

27 straipsnis

Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė

1.   Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė gali būti taikoma siekiant bet kurio iš šių tikslų:

a)

pertvarkymo sąlygas atitinkantį šio reglamento 2 straipsnyje nurodytą subjektą rekapitalizuoti pakankamu mastu, kad būtų atkurtas jo gebėjimas laikytis veiklos leidimo sąlygų (tiek, kiek tos sąlygos taikomos tam subjektui) ir toliau vykdyti veiklą, kuriai jis yra gavęs veiklos leidimą pagal Direktyvą 2013/36/ES ar Direktyvą 2014/65/ES,kai subjektas yra gavęs veiklos leidimą pagal tas direktyvas, ir išlaikyti pakankamą rinkos pasitikėjimą įstaiga arba subjektu;

b)

reikalavimus arba skolos priemones konvertuoti į nuosavybės vertybinius popierius arba sumažinti jų pagrindinę sumą, kai tie reikalavimai arba skolos priemonės yra perduoti:

i)

laikinai įstaigai siekiant tai laikinai įstaigai suteikti kapitalo, arba

ii)

taikant verslo pardavimo priemonę arba turto atskyrimo priemonę.

Remiantis pertvarkymo schema, kai taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, nustatomi šie aspektai:

a)

bendra suma, kuria pagal 13 dalį turi būti sumažinti arba konvertuoti tinkami įsipareigojimai;

b)

įsipareigojimai, kuriems pagal 5–14 dalis gali būti netaikomi nurodyti įgaliojimai;

c)

pagal 16 dalį pateiktino verslo reorganizavimo plano tikslai ir būtiniausias turinys.

2.   Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė 1 dalies a punkte nurodytu tikslu gali būti taikoma tik jei pagrįstai numatoma, kad taikant tą priemonę kartu su kitomis atitinkamomis priemonėmis, įskaitant priemones, įgyvendinamas pagal verslo reorganizavimo planą, kurio reikalaujama pagal 16 dalį, bus ne tik pasiekti atitinkami pertvarkymo tikslai, bet ir atkurtas konkretaus subjekto finansinis patikimumas ir ilgalaikis gyvybingumas.

Kai neįvykdomos pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos, atitinkamai taikoma bet kuri iš 22 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytų pertvarkymo priemonių ir tos dalies d punkte nurodyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė.

3.   Nenurašomi ir nekonvertuojami šie įsipareigojimai (nepriklausomai nuo to, ar juos reglamentuoja valstybės narės ar trečiosios valstybės teisė):

a)

apdraustieji indėliai;

b)

užtikrintieji įsipareigojimai, įskaitant padengtas obligacijas ir įsipareigojimus, kurie yra finansinės priemonės, naudojamos rizikos draudimo tikslais, sudarančios neatskiriamą užstato fondo grupės dalį ir pagal nacionalinę teisę užtikrintos panašiu būdu kaip ir padengtos obligacijos;

c)

bet kurie įsipareigojimai, atsirandantys šio reglamento 2 straipsnyje nurodytai įstaigai ar subjektui laikant klientų turtą arba klientų pinigus, įskaitant klientų turtą ar klientų pinigus, laikomus KIPVPS, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/EB 1 straipsnio 2 dalyje, arba AIF, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES (17) 4 straipsnio 1 dalies a punkte, vardu, su sąlyga, kad toks klientas yra apsaugotas pagal taikomą bankroto teisę;

d)

bet kurie įsipareigojimai, atsirandantys dėl pasitikėjimo santykių tarp 2 straipsnyje nurodyto subjekto (kaip patikėtinio) ir kito asmens (kaip naudos gavėjo), su sąlyga, kad toks naudos gavėjas yra apsaugotas pagal taikomą bankroto arba civilinę teisę;

e)

įsipareigojimai įstaigoms, išskyrus tai pačiai grupei priklausančius subjektus, kurių pradinis terminas yra trumpesnis nei septynios dienos;

f)

įsipareigojimai, kurių likęs terminas yra trumpesnis nei septynios dienos, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/26/EB (18) paskirtoms sistemoms ar sistemų valdytojams arba tų sistemų dalyviams, atsirandantys dėl dalyvavimo tokioje sistemoje;

g)

įsipareigojimai bet kuriai iš šių šalių:

i)

darbuotojui, susiję su sukauptu atlyginimu, pensijos išmokomis ar kitu fiksuoto dydžio atlyginimu, išskyrus kintamąjį atlyginimo komponentą, nereglamentuojamą kolektyvine sutartimi;

ii)

komerciniam ar prekybos kreditoriui, atsirandantys dėl 2 straipsnyje nurodytos įstaigos ar subjektui tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų, kurios yra itin svarbios kasdienių jo operacijų, įskaitant IT paslaugas, komunalines paslaugas ir patalpų nuomą, tvarkymą ir priežiūrą, vykdymui;

iii)

mokesčių ir socialinės apsaugos institucijoms, jei tiems įsipareigojimams teikiama pirmenybė pagal taikomą teisę;

iv)

indėlių garantijų sistemoms, atsirandantys dėl pagal Direktyvą 2014/49/ES privalomų sumokėti įnašų.

Pirmos pastraipos g punkto i papunktis netaikomas reikšmingą riziką prisiimančių darbuotojų, kaip nustatyta Direktyvos 2013/36/ES 92 straipsnio 2 dalyje, kintamajam atlyginimo komponentui.

4.   Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo sritimi nedraudžiama atitinkamais atvejais pasinaudoti gelbėjimo privačiomis lėšomis įgaliojimais bet kurios užtikrinto įsipareigojimo arba įkeistu turtu garantuoto įsipareigojimo dalies, kuri viršija turto, įkaito, suvaržyto turto ar užstato, kuriais jis užtikrintas, vertę, arba bet kurios indėlio dalies, kuri viršija draudimo sumą, numatytą Direktyvos 2014/49/ES 6 straipsnyje, atžvilgiu.

Valdyba užtikrina, kad visas užtikrintas turtas, susijęs su padengtų obligacijų užstato fondu, būtų nepaliestas, atskirtas ir kad jam pakaktų finansavimo.

Nedarant poveikio Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytų didelių pozicijų taisyklėms ir siekiant užtikrinti sėkmingo subjektų ir grupių pertvarkymo galimybes, Valdyba nurodo nacionalinėms pertvarkymo institucijoms vadovaujantis šio reglamento 10 straipsnio 11 dalies b punktu apriboti kitų įstaigų turimų gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonei taikyti tinkamų įsipareigojimų mastą, išskyrus įsipareigojimus, turimus tai pačiai grupei priklausančiuose subjektuose.

5.   Išimtinėmis aplinkybėmis, kai taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, tam tikriems įsipareigojimams gali būti visiškai arba iš dalies netaikomi nurašymo ar konvertavimo įgaliojimai, kai:

a)

per pagrįstą laiką tam įsipareigojimui būtų neįmanoma taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės nepaisant atitinkamos nacionalinės pertvarkymo institucijos gera valia dedamų pastangų;

b)

netaikymas yra griežtai būtinas ir proporcingas siekiui užtikrinti ypatingos svarbos funkcijų ir pagrindinių verslo linijų tęstinumą taip, kad būtų išlaikytas pertvarkomos įstaigos gebėjimas tęsti pagrindines operacijas, toliau teikti paslaugas ir vykdyti sandorius;

c)

netaikymas yra griežtai būtinas ir proporcingas siekiant išvengti plataus problemos paplitimo, visų pirma, fizinių asmenų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių turimus reikalavimus atitinkančių indėlių atžvilgiu, dėl kurio labai sutriktų finansų rinkų, įskaitant finansų rinkų infrastruktūrą, veikimas taip, kad būtų labai sutrikdyta valstybės narės arba Sąjungos ekonomika, arba

d)

taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę tiems įsipareigojimams, būtų prarasta jų vertė, o nuostoliai, kuriuos turėtų padengti kiti kreditoriai, būtų didesni nei tuo atveju, jeigu tiems įsipareigojimams nebūtų taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė.

Kai tinkamam įsipareigojimui arba tinkamų įsipareigojimų klasei pagal šią dalį visiškai arba iš dalies netaikomi nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai, siekiant atsižvelgti į tokius netaikymo atvejus, galima padidinti kitiems tinkamiems įsipareigojimams taikomo nurašymo arba konvertavimo lygį su sąlyga, kad kitiems tinkamiems įsipareigojimams taikomo nurašymo ir konvertavimo lygis atitiks 15 straipsnio 1 dalies g punkte nustatytą principą.

6.   Kai tinkamam įsipareigojimui arba tinkamų įsipareigojimų klasei pagal 5 dalį visiškai arba iš dalies netaikomi nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai ir kai nuostoliai, kurie būtų buvę padengti tais įsipareigojimais, dar nėra visiškai perkelti kitiems kreditoriams, pertvarkomai įstaigai iš Fondo gali būti sumokėtas įnašas, skirtas vienam arba abiems iš toliau nurodytų veiksmų:

a)

visiems nuostoliams, kurie nebuvo padengti tinkamais įsipareigojimais, padengti ir pertvarkomos įstaigos grynajai turto nulinei vertei pagal 13 dalies a punktą atkurti,

b)

pertvarkomos įstaigos nuosavybės ar kapitalo priemonėms įsigyti siekiant rekapitalizuoti įstaigą pagal 13 dalies b punktą.

7.   Fondas gali sumokėti 6 dalyje nurodytą įnašą tik jei:

a)

akcininkai, atitinkamų kapitalo priemonių ir kitų tinkamų įsipareigojimų turėtojai nurašymo, konvertavimo ar kitu būdu prie nuostolių padengimo arba rekapitalizavimo yra prisidėję tokia suma, kuri sudaro ne mažiau kaip 8 % visų įsipareigojimų, įskaitant pertvarkomos įstaigos nuosavas lėšas, apskaičiuotų pertvarkymo veiksmų metu atlikus 20 straipsnio 1–15 dalyse numatytą vertinimą, ir

b)

įnašo iš Fondo suma neviršija 5 % visų įsipareigojimų, įskaitant pertvarkomos įstaigos nuosavas lėšas, apskaičiuotų pertvarkymo veiksmų metu atlikus 20 straipsnio 1–15 dalyse numatytą vertinimą.

8.   Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas fondo įnašas gali būti finansuojamas iš:

a)

Fondo turimos sumos, sukauptos renkant įnašus iš šio reglamento 2 straipsnyje nurodytų subjektų pagal Direktyvoje 2014/59/ES ir šio reglamento 67 straipsnio 4 dalyje, 70 ir 71 straipsniuose nustatytas taisykles,

b)

sumų, sukauptų iš alternatyvių finansavimo lėšų pagal 73 ir 74 straipsnius, kai šios dalies a punkte nurodytų sumų nepakanka.

9.   Išimtinėmis aplinkybėmis galima kreiptis dėl papildomo finansavimo alternatyvaus finansavimo lėšomis po to, kai:

a)

buvo pasiekta 7 dalies b punkte nustatyta 5 % riba, ir

b)

buvo visiškai nurašyti arba konvertuoti visi neužtikrintieji nepirmenybiniai įsipareigojimai, išskyrus reikalavimus atitinkančius indėlius.

10.   Kai įvykdomos 9 dalies a ir b punktuose nustatytos sąlygos, galima alternatyviai arba papildomai sumokėti įnašą iš dar nepanaudotų išteklių, sukauptų renkant ex-ante įnašus pagal 70 straipsnį.

11.   Šio reglamento tikslais netaikoma Direktyvos 2014/59/ES 44 straipsnio 8 dalis.

12.   Priimant 5 dalyje nurodytą sprendimą deramai atsižvelgiama į:

a)

principą, kad nuostolius visų pirma turėtų padengti pertvarkomos įstaigos akcininkai, o po to, paprastai, kreditoriai nustatyta pirmumo tvarka;

b)

nuostolių padengimo pajėgumus, kurie liktų pertvarkomoje įstaigoje, jei įsipareigojimui arba įsipareigojimų klasei nebūtų taikomi nurašymo arba konvertavimo įgaliojimai; ir

c)

poreikį išlaikyti pakankamai išteklių pertvarkymui finansuoti.

13.   Valdyba, remdamasi 20 straipsnio 1–15 dalis atitinkančiu įvertinimu, bendrai įvertina:

a)

atitinkamais atvejais – sumą, kuria turi būti nurašyti tinkami įsipareigojimai siekiant užtikrinti, kad pertvarkomos įstaigos grynoji turto vertė būtų lygi nuliui; ir

b)

atitinkamais atvejais – sumą, kuria tinkami įsipareigojimai turi būti konvertuoti į akcijas ar kitų rūšių kapitalo priemones siekiant atkurti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą:

i)

pertvarkomai įstaigai; arba

ii)

laikinai įstaigai.

Atliekant pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą nustatoma suma, kuria reikia nurašyti ar konvertuoti tinkamus įsipareigojimus, kad būtų atkurtas pertvarkomos įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas arba atitinkamais atvejais nustatytas laikinos įstaigos koeficientas atsižvelgiant į Fondo pagal 76 straipsnio 1 dalies d punktą suteiktą kapitalo įnašą, išlaikytas pakankamas rinkos pasitikėjimas pertvarkoma įstaiga arba laikina įstaiga ir sudarytos sąlygos jai bent vienerių metų laikotarpiu laikytis veiklos leidimo sąlygų ir toliau vykdyti veiklą, kuriai ji yra gavusi veiklos leidimą pagal Direktyvą 2013/36/ES arba Direktyvą 2014/65/ES.

Kai Valdyba ketina panaudoti 26 straipsnyje nurodytą turto atskyrimo priemonę, nustatydama sumą, kuria reikia sumažinti tinkamus įsipareigojimus, ji atitinkamai atsižvelgia į atsargų turto valdymo įmonės kapitalo poreikių įvertį.

14.   Išimtys pagal 5 dalį gali būtu taikomos siekiant įsipareigojimui visiškai netaikyti nurašymo arba apriboti tam įsipareigojimui taikomo nurašymo mastą.

15.   Nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai turi atitikti šio reglamento 17 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl reikalavimų eiliškumo.

16.   Nacionalinė pertvarkymo institucija nedelsdama pateikia Valdybai verslo reorganizavimo planą, kurį pagal Direktyvos 2014/59/ES 52 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis gavo iš valdymo organo arba pagal tos direktyvos 72 straipsnio 1 dalį paskirto asmens ar asmenų.

Atitinkama nacionalinė pertvarkymo institucija per dvi savaites nuo verslo reorganizavimo plano pateikimo dienos pateikia Valdybai šio plano įvertinimą. Per vieną mėnesį nuo verslo reorganizavimo plano pateikimo dienos Valdyba įvertina, kiek tikėtina, kad įgyvendinus planą bus atkurtas ilgalaikis šio reglamento 2 straipsnyje nurodyto subjekto gyvybingumas. Vertinimas užbaigiamas susitarus su nacionaline kompetentinga institucija arba atitinkamais atvejais – ECB.

Kai Valdyba įsitikina, kad įgyvendinus planą tas tikslas būtų pasiektas, ji leidžia nacionalinei pertvarkymo institucijai patvirtinti planą pagal Direktyvos 2014/59/ES 52 straipsnio 7 dalį. Kai Valdyba nėra įsitikinusi, kad įgyvendinus planą tas tikslas būtų pasiektas, ji, vadovaudamasi tos direktyvos 52 straipsnio 8 dalimi, nurodo nacionalinei pertvarkymo institucijai apie jos pastabas pranešti valdymo organui arba pagal tos direktyvos 72 straipsnio 1 dalį paskirtam asmeniui ar asmenims ir pareikalauti iš dalies pakeisti planą taip, kad būtų atsižvelgta į tas pastabas. Abiem atvejais tai atliekama susitarus su nacionaline kompetentinga institucija arba atitinkamais atvejais – ECB.

Per dvi savaites nuo tokio pranešimo apie pastabas gavimo dienos valdymo organas arba pagal Direktyvos 2014/59/ES 72 straipsnio 1 dalį paskirtas asmuo ar asmenys iš dalies pakeistą planą pateikia nacionalinei pertvarkymo institucijai patvirtinti. Nacionalinė pertvarkymo institucija pateikia Valdybai iš dalies pakeistą planą ir jos parengto plano įvertinimą. Valdyba įvertina iš dalies pakeistą planą ir nurodo nacionalinei pertvarkymo institucijai per savaitę pranešti valdymo organui arba pagal Direktyvos 2014/59/ES 72 straipsnio 1 dalį paskirtam asmeniui ar asmenims, ar, jos nuomone, iš dalies pakeistame plane atsižvelgta į praneštas pastabas ir ar reikia papildomų pakeitimų.

Valdyba informuoja EBI apie grupės verslo reorganizavimo planą.

28 straipsnis

Valdybos vykdoma stebėsena

1.   Valdyba įdėmiai stebi, kaip nacionalinės pertvarkymo institucijos įgyvendina pertvarkymo schemą. Tuo tikslu nacionalinės pertvarkymo institucijos:

a)

bendradarbiauja su Valdyba ir padeda jai atlikti stebėsenos vykdymo pareigą;

b)

Valdybos nustatytais reguliariais intervalais teikia tikslią, patikimą ir išsamią informaciją apie pertvarkymo schemos įgyvendinimą, pertvarkymo priemonių taikymą ir naudojimąsi pertvarkymo įgaliojimais, kurios gali prašyti Valdyba, įskaitant informaciją apie:

i)

pertvarkomos įstaigos, laikinos įstaigos ir turto valdymo įmonės veikimą ir finansinę būklę;

ii)

sąlygas, kurios būtų buvę taikytos akcininkams ir kreditoriams, jei įstaiga būtų buvusi likviduojama keliant įprastinę bankroto bylą;

iii)

visus vykstančius teismo procesus, susijusius su pertvarkomos įstaigos turto likvidavimu, pertvarkymo sprendimo ir įvertinimo rezultatų ginčijimu ir akcininkų ar kreditorių pateiktais kompensacijos prašymais;

iv)

vertintojų, administratorių, buhalterių, teisininkų ir kitų specialistų, kurių pagalbos gali reikėti nacionalinei pertvarkymo institucijai, skyrimą, nušalinimą arba pakeitimą ir apie tai, kaip jie vykdo savo pareigas;

v)

visus kitus Valdybos nurodytus klausimus, kurie gali būti svarbūs įgyvendinant pertvarkymo schemą, įskaitant bet kokius galimus Direktyvoje 2014/59/ES numatytų apsaugos priemonių pažeidimus;

vi)

naudojimosi Direktyvos 2014/59/ES 63–72 straipsniuose nurodytais nacionalinių pertvarkymo institucijų įgaliojimais mastą ir būdą;

vii)

27 straipsnio 16 dalyje numatyto verslo reorganizavimo plano ekonominį perspektyvumą, įvykdomumą ir įgyvendinimą.

Nacionalinės pertvarkymo institucijos teikia Valdybai galutines pertvarkymo schemos įgyvendinimo ataskaitas.

2.   Remdamasi pateikta informacija Valdyba gali duoti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms nurodymus dėl bet kurio pertvarkymo schemos įgyvendinimo aspekto, visų pirma 23 straipsnyje nurodytų elementų, ir dėl naudojimosi pertvarkymo įgaliojimais.

3.   Kai tai būtina pertvarkymo tikslams pasiekti, pertvarkymo schema gali būti iš dalies pakeista. Taikoma 18 straipsnyje nustatyta procedūra.

29 straipsnis

Sprendimų įgyvendinimas pagal šį reglamentą

1.   Nacionalinės pertvarkymo institucijos imasi būtinų veiksmų šiame reglamente nurodytiems sprendimams įgyvendinti, visų pirma vykdydamos 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų ir grupių bei 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 5 dalyje nurodytų subjektų ir grupių, kai įvykdomos tų nuostatų taikymo sąlygos, kontrolę, imdamosi būtinų priemonių pagal Direktyvos 2014/59/ES 35 ar 72 straipsnį ir užtikrindamos, kad būtų laikomasi toje Direktyvoje numatytų apsaugos priemonių. Nacionalinės pertvarkymo institucijos įgyvendina visus joms Valdybos skirtus sprendimus.

Tais tikslais, laikydamosi šio reglamento, jos naudojasi savo įgaliojimais pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais perkeliama Direktyva 2014/59/ES, ir laikydamosi nacionalinės teisės aktuose nustatytų sąlygų. Nacionalinės pertvarkymo institucijos išsamiai informuoja Valdybą apie naudojimąsi tais įgaliojimais. Visi veiksmai, kurių jos imasi, turi atitikti Valdybos sprendimus, priimtus pagal šį reglamentą.

Įgyvendindamos tuos sprendimus, nacionalinės pertvarkymo institucijos užtikrina, kad būtų laikomasi Direktyvoje 2014/59/ES numatytų apsaugos priemonių.

2.   Kai nacionalinė pertvarkymo institucija netaikė arba nesilaikė Valdybos sprendimo, priimto pagal šį reglamentą, arba pritaikė jį taip, kad kilo grėsmė bet kuriam iš 14 straipsnyje numatytų pertvarkymo tikslų arba veiksmingam pertvarkymo schemos įgyvendinimui, Valdyba gali nurodyti pertvarkomai įstaigai:

a)

veiksmų pagal 18 straipsnį atveju perduoti nurodytas pertvarkomos įstaigos teises, turtą ar įsipareigojimus kitam asmeniui;

b)

veiksmų pagal 18 straipsnį atveju reikalauti konvertuoti bet kurias skolos priemones, į kurias yra įtraukta sutartinė sąlyga dėl konvertavimo 21 straipsnyje numatytomis aplinkybėmis;

c)

imtis kitų būtinų veiksmų, kad būtų laikomasi atitinkamo sprendimo.

Valdyba priima pirmos pastraipos c punkte nurodytą sprendimą tik tuo atveju, jei priemone reikšmingai padedama šalinti grėsmę atitinkamam pertvarkymo tikslui arba veiksmingam pertvarkymo schemos įgyvendinimui.

Prieš nuspręsdama taikyti kurią nors priemonę, Valdyba apie priemonę, kurios ji ketina imtis, praneša atitinkamoms nacionalinėms pertvarkymo institucijoms ir Komisijai. Tame pranešime nurodoma išsami informacija apie numatomas priemones, tų priemonių priežastys ir išsami informacija apie tai, kada tas priemones numatoma pradėti taikyti.

Pranešimas pateikiamas ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki priemonių taikymo pradžios. Išimtinėmis aplinkybėmis, kai neįmanoma įspėti prieš 24 valandas, Valdyba gali pateikti pranešimą likus mažiau kaip 24 valandoms iki numatytos priemonių taikymo pradžios.

3.   Pertvarkoma įstaiga laikosi pagal 2 dalį priimtų sprendimų. Tie sprendimai yra viršesni už bet kokį ankstesnį nacionalinių pertvarkymo institucijų tuo pačiu klausimu priimtą sprendimą.

4.   Imdamosi veiksmų, susijusių su klausimais, kuriems taikomas pagal 2 dalį priimtas sprendimas, nacionalinės pertvarkymo institucijos laikosi to sprendimo.

5.   Valdyba savo oficialioje interneto svetainėje paskelbia pertvarkymo schemos kopiją arba pranešimą, kuriame apibendrinamas pertvarkymo veiksmų poveikis, ypač poveikis mažmeniniams vartotojams. Nacionalinės pertvarkymo institucijos laikosi taikomų procedūrinių įpareigojimų, numatytų Direktyvos 2014/59/ES 83 straipsnyje.

4 SKYRIUS

Bendradarbiavimas

30 straipsnis

Pareiga bendradarbiauti ir keistis informacija taikant BPeM

1.   Valdyba informuoja Komisiją apie veiksmus, kurių ji imasi siekdama pasirengti pertvarkymui. Visos iš Valdybos gautos informacijos atžvilgiu Tarybos bei Komisijos nariams ir Tarybos bei Komisijos darbuotojams taikomi 88 straipsnyje nustatyti profesinės paslapties reikalavimai.

2.   Vykdydamos atitinkamas šiuo reglamentu joms nustatytas pareigas, Valdyba, Taryba, Komisija, ECB, nacionalinės pertvarkymo institucijos ir nacionalinės kompetentingos institucijos, vadovaudamosi 8–29 straipsniais, glaudžiai bendradarbiauja, visų pirma, pertvarkymo planavimo, ankstyvosios intervencijos ir pertvarkymo etapais. Jos viena kitai teikia visą informaciją, būtiną jų užduotims vykdyti.

3.   ECB arba nacionalinės kompetentingos institucijos perduoda Valdybai ir nacionalinėms pertvarkymo institucijoms patvirtintus grupės finansinės paramos susitarimus ir visus jų pakeitimus.

4.   Šio reglamento tikslais ECB gali pakviesti Valdybos pirmininką dalyvauti stebėtojo teisėmis ECB priežiūros valdybos, įsteigtos pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 19 straipsnį, veikloje. Kai tai tikslinga, Valdyba gali paskirti kitą atstovą, kuris tuo tikslu pakeistų pirmininką.

5.   Šio reglamento tikslais Valdyba paskiria savo atstovą dalyvauti EBI pertvarkymo komiteto, įsteigto pagal Direktyvos 2014/59/ES 127 straipsnį, veikloje.

6.   Valdyba stengiasi glaudžiai bendradarbiauti su visais viešąją finansinę paramą teikiančiais subjektais, įskaitant Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) ir Europos stabilumo mechanizmą (ESM), visų pirma 27 straipsnio 9 dalyje nurodytomis išimtinėmis aplinkybėmis, ir kai toks subjektas suteikė arba, tikėtina, jog suteiks tiesioginę ar netiesioginę finansinę paramą dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtiems subjektams.

7.   Prireikus, Valdyba sudaro susitarimo memorandumą su ECB ir nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis ir nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, kuriame bendrais bruožais apibrėžiami jų tarpusavio bendradarbiavimo pagal 2 ir 4 dalis vykdant atitinkamas pagal Sąjungos teisę joms paskirtas užduotis būdai. Memorandumas reguliariai peržiūrimas ir skelbiamas taikant profesinės paslapties reikalavimus.

31 straipsnis

Bendradarbiavimas taikant BPeM

1.   Valdyba atlieka savo užduotis glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis. Valdyba, bendradarbiaudama su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis, tvirtina ir viešai skelbia sistemą, pagal kurią parengiama praktinė šio straipsnio įgyvendinimo tvarka.

Siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų šio straipsnio įgyvendinimą Valdyba:

a)

skelbia gaires ir teikia bendruosius nurodymus nacionalinėms pertvarkymo institucijoms, kuriais remdamosi nacionalinės pertvarkymo institucijos atlieka užduotis ir priima pertvarkymo sprendimus;

b)

bet kuriuo metu gali pasinaudoti 34–37 straipsniuose nurodytais įgaliojimais;

c)

gali prašyti nacionalinių pertvarkymo institucijų ad hoc arba nuolat teikti informaciją apie užduočių pagal 7 straipsnio 3 dalį vykdymą;

d)

iš nacionalinių pertvarkymo institucijų gauna sprendimų projektus, dėl kurių ji gali pareikšti nuomonę, visų pirma, nurodyti sprendimo projekto elementus, kurie neatitinka šio reglamento arba Valdybos bendrųjų nurodymų.

Siekdama įvertinti pertvarkymo planus, Valdyba gali prašyti nacionalinių pertvarkymo institucijų pateikti Valdybai visą būtiną informaciją, kurią jos gavo pagal Direktyvos 2014/59/ES 11 straipsnį ir 13 straipsnio 1 dalį, nedarant poveikio šios antraštinės dalies 5 skyriui.

2.   Direktyvos 2014/59/ES 13 straipsnio 4–10 dalys ir 88–92 straipsniai netaikomi nacionalinių pertvarkymo institucijų tarpusavio santykiams. Bendras sprendimas arba bet kuris sprendimas, priimtas nesant bendro sprendimo, kaip nurodyta Direktyvos 2014/59/ES 45 straipsnio 9–13 dalyse, netaikomas. Vietoj to taikomos atitinkamos šio reglamento nuostatos.

32 straipsnis

Konsultavimasis ir bendradarbiavimas su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis ir trečiosiomis valstybėmis

1.   Kai grupę sudaro ir dalyvaujančiose valstybėse narėse, ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse įsteigti subjektai, nedarant poveikio pagal šį reglamentą reikalaujamiems Tarybos arba Komisijos patvirtinimams, konsultavimosi ir bendradarbiavimo su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis ar trečiosiomis valstybėmis pagal Direktyvos 2014/59/ES 7, 8, 12, 13, 16, 18, 55 ir 88–92 straipsnius tikslais, dalyvaujančių valstybių narių nacionalinėms pertvarkymo institucijoms atstovauja Valdyba.

Kai grupę sudaro dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigti subjektai ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtos patronuojamosios įmonės arba tose valstybėse narėse esantys svarbūs filialai, Valdyba nedalyvaujančių valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir (arba) pertvarkymo institucijoms atitinkamai praneša apie bet kokius su grupe susijusius 8, 10,11, 12 ir 13 straipsniuose nurodytus planus, sprendimus arba priemones.

2.   Valdyba, ECB ir nedalyvaujančių valstybių narių pertvarkymo institucijos bei kompetentingos institucijos sudaro susitarimo memorandumus, kuriuose bendrais bruožais apibrėžiami jų tarpusavio bendradarbiavimo vykdant užduotis pagal Direktyvą 2014/59/ES būdai.

Nedarant poveikio pirmai pastraipai, Valdyba sudaro susitarimo memorandumą su kiekvienos nedalyvaujančios valstybės narės, kuri yra bent vienos pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnyje, buveinės valstybė narė, pertvarkymo institucija.

3.   Kiekvienas memorandumas reguliariai peržiūrimas ir skelbiamas taikant profesinės paslapties reikalavimus.

4.   Valdyba dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo institucijų vardu sudaro neprivalomus bendradarbiavimo susitarimus pagal EBI bendruosius bendradarbiavimo susitarimus, nurodytus Direktyvos 2014/59/ES 97 straipsnio 2 dalyje. Valdyba praneša EBI apie kiekvieną tokį bendradarbiavimo susitarimą.

33 straipsnis

Trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimas ir vykdymas

1.   Šis straipsnis taikomas trečiosios valstybės pertvarkymo procedūroms nebent ir tol, kol įsigalioja su atitinkama trečiąja valstybe sudarytas Direktyvos 2014/59/ES 93 straipsnio 1 dalyje nurodytas Tarptautinis susitarimas. Jis taip pat taikomas įsigaliojus su atitinkama trečiąja valstybe sudarytam tos direktyvos 93 straipsnio 1 dalyje nurodytam Tarptautiniam susitarimui tiek, kiek trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimas ir vykdymas nėra reglamentuojami tuo Susitarimu.

2.   Valdyba įvertina ir paskelbia nacionalinėms pertvarkymo institucijoms skirtą rekomendaciją dėl trečiosios valstybės pertvarkymo institucijų atliekamų pertvarkymo procedūrų, susijusių su trečiosios valstybės įstaiga ar patronuojančiąja įmone, pripažinimo ir vykdymo, jei ta įstaiga ar įmonė turi:

a)

vieną ar daugiau Sąjungos patronuojamųjų įmonių, įsteigtų vienoje ar daugiau dalyvaujančių valstybių narių; arba

b)

turto, teisių ar įsipareigojimų, esančių vienoje ar daugiau dalyvaujančių valstybių narių arba reglamentuojamų dalyvaujančių valstybių narių teise.

Valdyba atlieka vertinimą prieš tai pasikonsultavusi su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis, o kai remiantis Direktyvos 2014/59/ES 88 straipsniu yra įsteigta Europos pertvarkymo kolegija – su nedalyvaujančių valstybių narių pertvarkymo institucijomis.

Atliekant įvertinimą deramai atsižvelgiama į kiekvienos atskiros dalyvaujančios valstybės narės, kurioje savo veiklą vykdo trečiosios valstybės įstaiga ar patronuojančioji įmonė, interesus, ypač į galimą trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimo ir vykdymo poveikį kitoms grupei priklausančioms įmonėms ir finansiniam stabilumui tose valstybėse narėse.

3.   Valdyba rekomenduoja atsisakyti pripažinti ar vykdyti 1 dalyje nurodytas pertvarkymo procedūras, jei ji mano, kad:

a)

trečiosios valstybės pertvarkymo procedūros turėtų neigiamą poveikį finansiniam stabilumui dalyvaujančioje valstybėje narėje;

b)

kreditoriams, visų pirma įskaitant indėlininkus, esančius dalyvaujančioje valstybėje narėje arba turinčius atgauti joje pinigus, nebūtų užtikrintos tokios pačios sąlygos, kaip trečiosios valstybės kreditoriams ir indėlininkams, turintiems panašių juridinių teisių pagal trečiosios valstybės vidaus pertvarkymo procedūras;

c)

trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimas arba vykdymas turėtų esminių fiskalinių pasekmių dalyvaujančiai valstybei narei; arba

d)

tokio pripažinimo arba vykdymo poveikis prieštarautų dalyvaujančios valstybės narės nacionalinei teisei.

4.   Nacionalinės pertvarkymo institucijos įgyvendina Valdybos rekomendaciją ir prašo jų atitinkamoje teritorijoje pripažinti ar vykdyti pertvarkymo procedūras arba motyvuotame pareiškime Valdybai paaiškina, kodėl jos negali įgyvendinti Valdybos rekomendacijos.

5.   Naudodamosi pertvarkymo įgaliojimais trečiųjų valstybių subjektų atžvilgiu nacionalinės pertvarkymo institucijos prireikus naudojasi joms pagal Direktyvos 2014/59/ES 94 straipsnio 4 dalyje nurodytas nuostatas suteiktais įgaliojimais.

5 SKYRIUS

Tyrimo įgaliojimai

34 straipsnis

Prašymas suteikti informacijos

1.   Siekdama vykdyti šiame reglamente nurodytas užduotis, Valdyba gali per nacionalines pertvarkymo institucijas arba tiesiogiai, jas informavusi, visapusiškai naudodamasi visa ECB arba nacionalinių kompetentingų institucijų turima informacija, reikalauti, kad toliau nurodyti juridiniai ar fiziniai asmenys pateiktų visą informaciją, būtiną šiuo reglamentu jai pavestoms užduotims vykdyti:

a)

2 straipsnyje nurodyti subjektai;

b)

2 straipsnyje nurodytų subjektų darbuotojai;

c)

trečiosios šalys, kurioms 2 straipsnyje nurodyti subjektai yra perdavę funkcijas arba veiklą.

2.   1 dalyje nurodyti subjektai ir asmenys teikia informaciją, kurios prašoma pagal tą dalį. Profesinės paslapties reikalavimai neatleidžia tų subjektų ir asmenų nuo pareigos teikti tą informaciją. Prašomos informacijos teikimas nelaikomas profesinės paslapties reikalavimų pažeidimu.

3.   Tiesiogiai iš tų subjektų ir asmenų gautą informaciją Valdyba pateikia atitinkamoms nacionalinėms pertvarkymo institucijoms.

4.   Valdyba turi galimybę, be kita ko, nuolat gauti bet kokią informaciją, būtiną jos funkcijoms pagal šį reglamentą vykdyti, visų pirma apie bet kurios įstaigos, kurios atžvilgiu ji naudojasi pertvarkymo įgaliojimais, kapitalą, likvidumą, turtą ir įsipareigojimus.

5.   Valdyba, ECB, nacionalinės kompetentingos institucijos ir nacionalinės pertvarkymo institucijos gali sudaryti susitarimo memorandumus, kuriuose būtų nustatyta keitimosi informacija tvarka. Valdybos, ECB, nacionalinių kompetentingų institucijų ir nacionalinių pertvarkymo institucijų keitimasis informacija nelaikomas profesinės paslapties reikalavimų pažeidimu.

6.   Nacionalinės kompetentingos institucijos, tam tikrais atvejais ECB ir nacionalinės pertvarkymo institucijos bendradarbiauja su Valdyba, kad galėtų patikrinti, ar tam tikra arba visa prašoma informacija jau yra pateikta. Kai tokia informacija jau pateikta, nacionalinės kompetentingos institucijos, tam tikrais atvejais ECB arba nacionalinės pertvarkymo institucijos pateikia tą informaciją Valdybai.

35 straipsnis

Bendrieji tyrimai

1.   Siekdama vykdyti šiame reglamente nurodytas užduotis ir laikydamasi kitų atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatytų sąlygų, Valdyba gali per nacionalines pertvarkymo institucijas arba tiesiogiai, jas informavusi, atlikti visus būtinus tyrimus 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų fizinių ar juridinių asmenų, įsteigtų arba esančių dalyvaujančioje valstybėje narėje, atžvilgiu.

Tuo tikslu Valdyba gali:

a)

reikalauti pateikti dokumentus;

b)

tikrinti 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų fizinių ar juridinių asmenų apskaitos dokumentus bei įrašus ir daryti tokių apskaitos dokumentų ir įrašų kopijas arba išrašus;

c)

gauti 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų fizinių ar juridinių asmenų arba jų atstovų ar darbuotojų paaiškinimus raštu arba žodžiu;

d)

apklausti visus kitus fizinius ar juridinius asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekiant gauti su tyrimo dalyku susijusios informacijos.

2.   Tyrimai 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų fizinių ar juridinių asmenų atžvilgiu pradedami remiantis Valdybos sprendimu.

Kai asmuo trukdo tyrimo vykdymui, dalyvaujančios valstybės narės, kurioje yra atitinkamos patalpos, nacionalinės pertvarkymo institucijos pagal nacionalinę teisę suteikia būtiną pagalbą, be kita ko, sudaro palankesnes sąlygas Valdybai patekti į 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų fizinių ar juridinių asmenų verslo patalpas, kad būtų galima pasinaudoti tomis teisėmis.

36 straipsnis

Patikrinimai vietoje

1.   Siekdama vykdyti šiame reglamente nurodytas užduotis ir laikydamasi kitų atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatytų sąlygų, Valdyba gali, laikydamasi 37 straipsnio ir iš anksto apie tai pranešusi atitinkamoms nacionalinėms pertvarkymo institucijoms, atitinkamoms nacionalinėms kompetentingoms institucijoms bei prireikus su jomis bendradarbiaudama, atlikti visus būtinus patikrinimus vietoje 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų fizinių ar juridinių asmenų verslo patalpose. Kai to reikia siekiant tinkamai atlikti patikrinimą ir užtikrinti jo veiksmingumą, Valdyba gali atlikti patikrinimą vietoje iš anksto apie tai nepranešusi tiems juridiniams asmenims.

2.   Valdybos pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos ji įgaliojo atlikti patikrinimą vietoje, gali patekti į visas juridinių asmenų, kurių atžvilgiu Valdyba pagal 35 straipsnio 2 dalį priėmė sprendimą atlikti tyrimą, verslo patalpas bei teritoriją ir turi visus 35 straipsnio 1 dalyje nurodytus įgaliojimus.

3.   34 straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų patikrinimai vietoje atliekami remiantis Valdybos sprendimu.

4.   Valstybių narių, kuriose bus atliekami patikrinimai, nacionalinių pertvarkymo institucijų pareigūnai ir kiti jų įgalioti ar paskirti lydintieji asmenys, Valdybai prižiūrint ir koordinuojant, aktyviai padeda Valdybos pareigūnams ir kitiems jos įgaliotiems asmenims. Tuo tikslu jiems suteikiami 2 dalyje nurodyti įgaliojimai. Atitinkamų dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo institucijų pareigūnai ir kiti jų įgalioti ar paskirti lydintieji asmenys taip pat turi teisę dalyvauti atliekant patikrinimus vietoje.

5.   Kai Valdybos pareigūnai ir kiti jos įgalioti ar paskirti lydintieji asmenys nustato, kad asmuo priešinasi pagal 1 dalį nurodytam atlikti patikrinimui, atitinkamų dalyvaujančių valstybių narių nacionalinės pertvarkymo institucijos suteikia jiems būtiną pagalbą pagal nacionalinę teisę. Teikiant tą pagalbą, be kita ko, gali būti patikrinimui atlikti būtinu mastu užplombuotos bet kurios verslo patalpos ir apskaitos dokumentai ar įrašai. Kai atitinkamos nacionalinės pertvarkymo institucijos neturi tokių įgaliojimų, jos naudojasi savo įgaliojimais prašyti būtinos kitų nacionalinių institucijų pagalbos.

37 straipsnis

Teisminės institucijos leidimas

1.   Jeigu 36 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytam patikrinimui vietoje atlikti arba 36 straipsnio 5 dalyje numatytai pagalbai suteikti pagal nacionalines taisykles reikia teisminės institucijos leidimo, teikiamas prašymas gauti tokį leidimą.

2.   Kai pateikiamas prašymas gauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą, nacionalinė teisminė institucija patikrina, ar Valdybos sprendimas yra autentiškas ir ar numatytos prievartos priemonės nėra savavališkos ar perteklinės atsižvelgiant į patikrinimo dalyką. Tikrindama prievartos priemonių proporcingumą, nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti Valdybos pateikti išsamių paaiškinimų, visų pirma susijusių su tuo, kokiu pagrindu Valdyba įtarė, kad buvo pažeisti 29 straipsnyje nurodyti sprendimai, taip pat su įtariamo pažeidimo sunkumu ir asmens, kurio atžvilgiu bus taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo vykdant tą pažeidimą pobūdžiu. Vis dėlto nacionalinė teisminė institucija netikrina paties patikrinimo būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta Valdybos byloje esanti informacija. Valdybos sprendimo teisėtumą peržiūri tik Teisingumo Teismas.

6 SKYRIUS

Sankcijos

38 straipsnis

Baudos

1.   Kai Valdyba nustato, kad 2 straipsnyje nurodytas subjektas tyčia ar dėl aplaidumo padarė vieną iš 2 dalyje išvardytų pažeidimų, ji priima sprendimą skirti baudą pagal 3 dalį.

Laikoma, kad tas subjektas pažeidimą padarė tyčia, jei yra objektyvių veiksnių, rodančių, kad subjektas, jo valdymo organas ar jo vyresnioji vadovybė darydami pažeidimą veikė sąmoningai.

2.   2 straipsnyje nurodytiems subjektams baudos skiriamos už šiuos pažeidimus:

a)

kai jie nepateikia pagal 34 straipsnį reikalaujamos informacijos;

b)

kai jie nesutinka, kad būtų atliktas bendrasis tyrimas pagal 35 straipsnį arba patikrinimas vietoje pagal 36 straipsnį;

c)

kai jie nesilaiko pagal 29 straipsnį Valdybos jiems skirto sprendimo.

3.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų baudų bazinis dydis yra įmonės praėjusių finansinių metų bendros metinės grynosios apyvartos, įskaitant bendrąsias pajamas, susidedančias iš gautinų palūkanų ir panašių pajamų, pajamų iš akcijų ir kitų kintamo ar nekintamo pelningumo vertybinių popierių bei gautinų komisinių ar įmokų pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 316 straipsnį, procentinė dalis, o valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro – atitinkama suma nacionaline valiuta (2014 m. rugpjūčio 19 d.), neviršijant šių ribų:

a)

už 2 dalies a ir b punktuose nurodytus pažeidimus skiriamos baudos bazinis dydis sudaro ne mažiau kaip 0,05 % ir neviršija 0,15 %;

b)

už 2 dalies c punkte nurodytus pažeidimus skiriamos baudos bazinis dydis sudaro ne mažiau kaip 0,25 % ir neviršija 0,5 %.

Kad nuspręstų, ar atsižvelgiant į pirmoje pastraipoje nurodytas ribas turėtų būti nustatytas mažesnis, vidutinis ar didesnis bazinis baudų dydis Valdyba atsižvelgia į atitinkamo subjekto praėjusių finansinių metų metinę apyvartą. Už nustatytas ribas mažesnis bazinis baudų dydis taikomas subjektams, kurių metinė apyvarta mažesnė kaip 1 000 000 000 EUR, vidutinis – subjektams, kurių metinė apyvarta yra 1 000 000 000–5 000 000 000 EUR, o didesnis bazinis baudų dydis taikomas subjektams, kurių metinė apyvarta didesnė kaip 5 000 000 000 EUR.

4.   3 dalyje nurodyti baziniai baudų dydžiai prireikus pakoreguojami atsižvelgiant į 5 ir 6 dalyse nurodytas sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes ir taikant 9 dalyje nurodytus atitinkamus koeficientus.

Atitinkamas lengvinančių aplinkybių koeficientas iš eilės taikomas baziniam baudų dydžiui. Jeigu taikytinas daugiau kaip vienas lengvinančių aplinkybių koeficientas, bazinio dydžio ir dydžio, gauto pritaikius kiekvieną atskirą lengvinančių aplinkybių koeficientą, skirtumas atimamas iš bazinio dydžio.

Atitinkamas sunkinančių aplinkybių koeficientas iš eilės taikomas baziniam baudų dydžiui. Jeigu taikytinas daugiau kaip vienas sunkinančių aplinkybių koeficientas, bazinio dydžio ir dydžio, gauto pritaikius kiekvieną atskirą sunkinančių aplinkybių koeficientą, skirtumas pridedamas prie bazinio dydžio.

5.   Skiriant 1 dalyje nurodytas baudas sunkinančiais laikomi šie veiksniai:

a)

pažeidimas padarytas tyčia;

b)

pažeidimas padarytas pakartotinai;

c)

pažeidimas buvo vykdomas ilgesnį nei trijų mėnesių laikotarpį;

d)

pažeidimas atskleidė sisteminius subjekto organizavimo, ypač procedūrų, valdymo sistemų ar vidaus kontrolės, trūkumus;

e)

nustačius pažeidimą nebuvo imtasi jokių taisomųjų veiksmų;

f)

subjekto vyresnioji vadovybė nebendradarbiavo su Valdyba atliekant tyrimus.

6.   Skiriant 1 dalyje nurodytas baudas lengvinančiais laikomi šie veiksniai:

a)

pažeidimas buvo vykdomas trumpesnį nei 10 darbo dienų laikotarpį;

b)

subjekto vyresnioji vadovybė gali įrodyti, kad ji ėmėsi visų priemonių, būtinų pažeidimui išvengti;

c)

subjektas skubiai, veiksmingai ir visapusiškai informavo Valdybą apie pažeidimą;

d)

subjektas savanoriškai ėmėsi priemonių, kad užtikrintų, jog ateityje nebebūtų galima padaryti panašių pažeidimų.

7.   Nepaisant 2–6 dalių, skiriamos baudos neviršija 1 % 1 dalyje nurodyto subjekto praėjusių finansinių metų metinės apyvartos.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kai subjektas dėl to pažeidimo tiesiogiai arba netiesiogiai gavo finansinės naudos ir kai galima nustatyti dėl tokio pažeidimo gautą naudą ar išvengtus nuostolius, baudos dydis turi būti ne mažesnis už finansinę naudą.

Kai dėl 1 dalyje nurodyto subjekto veikimo ar neveikimo padaryti keli 2 dalyje išvardyti pažeidimai, taikoma tik didesnė bauda, apskaičiuota pagal šį straipsnį ir susijusi su vienu iš tų pažeidimų.

8.   2 dalyje nenumatytais atvejais Valdyba gali rekomenduoti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas tinkamų sankcijų skyrimas pagal Direktyvos 2014/59/ES 110–114 straipsnius ir atitinkamus nacionalinės teisės aktus.

9.   Apskaičiuodama baudas Valdyba taiko šiuos su sunkinančiais veiksniais susijusius korekcinius koeficientus:

a)

jei pažeidimas padarytas pakartotinai, už kiekvieną jo pakartojimą taikomas papildomas koeficientas yra 1,1;

b)

jei pažeidimas buvo vykdomas ilgesnį nei trijų mėnesių laikotarpį, taikomas koeficientas yra 1,5;

c)

jei pažeidimas atskleidė sisteminius subjekto organizavimo, ypač procedūrų, valdymo sistemų ar vidaus kontrolės, trūkumus, taikomas koeficientas yra 2,2;

d)

jei pažeidimas padarytas tyčia, taikomas koeficientas yra 2;

e)

jei nustačius pažeidimą nebuvo imtasi jokių taisomųjų veiksmų, taikomas koeficientas yra 1,7;

f)

jei subjekto vyresnioji vadovybė nebendradarbiavo su Valdyba atliekant tyrimus, taikomas koeficientas yra 1,5.

Apskaičiuodama baudas Valdyba taiko šiuos su lengvinančiais veiksniais susijusius korekcinius koeficientus:

a)

jei pažeidimas buvo vykdomas trumpesnį nei 10 darbo dienų laikotarpį, taikomas koeficientas yra 0,9;

b)

jei subjekto vyresnioji vadovybė gali įrodyti, kad ji ėmėsi visų priemonių, būtinų pažeidimui išvengti, taikomas koeficientas yra 0,7;

c)

jei subjektas skubiai, veiksmingai ir visapusiškai informavo Valdybą apie pažeidimą, taikomas koeficientas yra 0,4;

d)

jei subjektas savanoriškai ėmėsi priemonių, kad užtikrintų, jog ateityje nebebūtų galima padaryti panašių pažeidimų, taikomas koeficientas yra 0,6.

39 straipsnis

Periodinės baudos

1.   Valdyba priima sprendimą nustatyti reguliariai mokamas baudas 2 straipsnyje nurodytam subjektui, siekiant priversti:

a)

tą subjektą laikytis pagal 34 straipsnį priimto sprendimo;

b)

34 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį pateikti visą informaciją, kurios reikalauta pagal tą straipsnį priimtu sprendimu;

c)

35 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį sutikti, kad būtų atliktas tyrimas, visų pirma pateikti išsamius dokumentus, duomenis, procedūras arba bet kurią kitą reikalingą medžiagą, taip pat papildyti ir ištaisyti kitą informaciją, pateiktą atliekant tyrimą, kuris buvo pradėtas remiantis pagal tą straipsnį priimtu sprendimu;

d)

36 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį sutikti, kad būtų atliktas patikrinimas vietoje, nurodytas atlikti pagal tą straipsnį priimtu sprendimu.

2.   Reguliariai mokamos baudos turi būti veiksmingos ir proporcingos. Reguliariai mokamos baudos taikomos už kiekvieną uždelstą dieną, kol 2 straipsnyje nurodytas subjektas arba atitinkamas asmuo įvykdo atitinkamus šio straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytus sprendimus.

3.   Nepaisant 2 dalies nuostatų, reguliariai mokamos baudos dydis sudaro 0,1 % vidutinės praėjusių finansinių metų dienos apyvartos. Reguliariai mokamos baudos skaičiuojamos nuo dienos, numatytos sprendime dėl reguliariai mokamų baudų taikymo.

4.   Reguliariai mokama bauda gali būti skiriama ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui nuo pranešimo apie Valdybos sprendimą dienos.

40 straipsnis

Asmenų, kurių atžvilgiu vyksta procedūra, išklausymas

1.   Prieš priimdama sprendimą dėl baudos ir (arba) reguliariai mokamos baudos pagal 38 arba 39 straipsnį Valdyba fiziniams ar juridiniams asmenims, kurių atžvilgiu vyksta procedūra, suteikia galimybę būti išklausytiems dėl jos išvadų. Valdyba savo sprendimus grindžia tik tomis išvadomis, dėl kurių fiziniai ar juridiniai asmenys, kurių atžvilgiu vyksta procedūra, turėjo galimybę pareikšti pastabų.

2.   Procedūros metu visapusiškai gerbiamos fizinių ar juridinių asmenų, kurių atžvilgiu vyksta procedūra, teisės į gynybą. Jie turi teisę susipažinti su Valdybos byloje esančia informacija, atsižvelgiant į teisėtą kitų asmenų interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su bylos medžiaga netaikoma konfidencialiai informacijai ar Valdybos vidaus parengiamiesiems dokumentams.

41 straipsnis

Baudų ir periodinių baudų paskelbimas, pobūdis, mokėjimo užtikrinimas ir pervedimas

1.   Valdyba viešai skelbia sprendimus dėl 38 straipsnio 1 dalyje ir 39 straipsnio 1 dalyje nurodytų baudų skyrimo, nebent dėl tokio paskelbimo kiltų pavojus atitinkamo subjekto pertvarkymui. Anonimiškai skelbiama šiomis aplinkybėmis:

a)

kai paskelbta informacija apima asmens duomenis ir, remiantis privalomu išankstiniu vertinimu, toks asmens duomenų paskelbimas būtų neproporcingas;

b)

kai dėl paskelbimo kiltų grėsmė finansų rinkų stabilumui ar vykstančiam baudžiamajam tyrimui;

c)

kai dėl paskelbimo būtų padaryta, kai tai galima nustatyti, neproporcinga žala atitinkamiems fiziniams ar juridiniams asmenims.

Alternatyviai, tokiais atvejais, aptariamų duomenų skelbimas gali būti atidėtas pagrįstam laikotarpiui, jei numatoma, jog per tą laikotarpį nebeliks priežasčių, dėl kurių duomenis reikėtų skelbti anonimiškai.

Valdyba informuoja EBI apie visas jos pagal 38 ir 39 straipsnius paskirtas baudas bei reguliariai mokamas baudas ir suteikia informaciją apie skundų nagrinėjimo eigą ir jo rezultatus.

2.   Pagal 38 ir 39 straipsnius paskirtos baudos ir reguliariai mokamos baudos yra administracinio pobūdžio.

3.   Užtikrinama, kad pagal 38 ir 39 straipsnius skirtos baudos ir reguliariai mokamos baudos būtų sumokėtos.

Mokėjimo užtikrinimą reglamentuoja taikomos procedūrinės taisyklės, galiojančios toje dalyvaujančioje valstybėje narėje, kurioje baudos turi būti sumokėtos. Mokėjimo užtikrinimo vykdomąjį raštą, neatlikdama jokių kitų formalumų, tik patikrinusi sprendimo autentiškumą, prie sprendimo prideda institucija, kurią kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės Vyriausybė paskiria tuo tikslu ir apie kurią praneša Valdybai ir Teisingumo Teismui.

Atitinkamos šalies prašymu atlikus tuos formalumus, ši šalis gali pradėti mokėjimo užtikrinimo procedūrą pagal nacionalinę teisę kreipdamasi tiesiogiai į kompetentingą įstaigą.

Mokėjimo užtikrinimą galima sustabdyti tik Teisingumo Teismo sprendimu. Tačiau atitinkamos dalyvaujančios valstybės narės teismų jurisdikcijai priklauso skundų dėl vykdymo užtikrinimo teisėtumo nagrinėjimas.

4.   Baudų ir reguliariai mokamų baudų sumos pervedamos Fondui.

III DALIS

INSTITUCINĖ STRUKTŪRA

I ANTRAŠTINĖ DALIS

VALDYBA

42 straipsnis

Teisinis statusas

1.   Įsteigiama Valdyba. Valdyba yra Sąjungos agentūra, kurios specifinė struktūra atitinka jos užduotis. Ji turi juridinio asmens statusą.

2.   Kiekvienoje valstybėje narėje Valdyba naudojasi plačiausiu veiksnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę. Visų pirma ji gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arba disponuoti juo ir būti šalimi teismo procese.

3.   Valdybai atstovauja pirmininkas.

43 straipsnis

Sudėtis

1.   Valdybą sudaro:

a)

pirmininkas, paskirtas pagal 56 straipsnį;

b)

keturi etatiniai nariai, paskirti pagal 56 straipsnį;

c)

kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės paskirtas narys, atstovaujantis nacionalinėms pertvarkymo institucijoms.

2.   Kiekvienas narys, įskaitant pirmininką, turi vieną balsą.

3.   Komisija ir ECB skiria po savo atstovą, kurie turi teisę dalyvauti vykdomuosiuose ir plenariniuose posėdžiuose nuolatinių stebėtojų teisėmis.

Komisijos ir ECB atstovai turi teisę dalyvauti diskusijose ir gali susipažinti su visais dokumentais.

4.   Kai dalyvaujančioje valstybėje narėje yra daugiau kaip viena nacionalinė pertvarkymo institucija, antras atstovas turi teisę dalyvauti kaip stebėtojas, neturintis balsavimo teisių.

5.   Valdybos administravimo ir valdymo struktūrą sudaro:

a)

plenarinės sudėties Valdyba, atliekanti 50 straipsnyje nuodytas užduotis;

b)

vykdomosios sudėties Valdyba, atliekanti 54 straipsnyje nuodytas užduotis;

c)

pirmininkas, atliekantis 56 straipsnyje nuodytas užduotis;

d)

sekretoriatas, teikiantis būtiną administracinę ir techninę pagalbą, susijusią su visų Valdybai pavestų užduočių vykdymu.

44 straipsnis

Sąjungos teisės aktų laikymasis

Valdyba vykdo veiklą laikydamasi Sąjungos teisės aktų, visų pirma pagal šį reglamentą Tarybos ir Komisijos priimtų sprendimų.

45 straipsnis

Atskaitomybė

1.   Už šio reglamento įgyvendinimą Valdyba pagal 2–8 dalis atsiskaito Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

2.   Valdyba pateikia Europos Parlamentui, dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniams parlamentams pagal 46 straipsnį, Tarybai, Komisijai ir Europos Audito Rūmams metinę ataskaitą dėl šiuo reglamentu jai pavestų užduočių vykdymo. Taikant profesinės paslapties reikalavimus, ta ataskaita skelbiama Valdybos interneto svetainėje.

3.   Pirmininkas tą ataskaitą viešai pristato Europos Parlamentui ir Tarybai.

4.   Europos Parlamento prašymu pirmininkas dalyvauja kompetentingo Europos Parlamento komiteto surengtame klausyme Valdybos pertvarkymo užduočių vykdymo klausimais. Klausymas vyksta ne rečiau kaip kartą per metus.

5.   Tarybos prašymu ji gali išklausyti pirmininką Valdybos pertvarkymo užduočių vykdymo klausimais.

6.   Valdyba bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per penkias savaites nuo paklausimo gavimo dienos žodžiu arba raštu atsako į jai pateiktus Europos Parlamento arba Tarybos klausimus, remdamasi savo procedūromis.

7.   Gavęs prašymą pirmininkas rengia konfidencialias uždaras diskusijas žodžiu su Europos Parlamento kompetentingo komiteto pirmininku ir pirmininko pavaduotojais, kai tokių diskusijų reikia Europos Parlamentui naudotis savo įgaliojimai pagal SESV. Europos Parlamentas ir Valdyba sudaro susitarimą dėl išsamių tokių diskusijų organizavimo tvarkos, kad būtų užtikrintas visiškas konfidencialumas vadovaujantis profesinės paslapties reikalavimais, nustatytais Valdybai pagal šį reglamentą, kai Valdyba vykdo nacionalinės kompetentingos institucijos funkcijas pagal atitinkamą Sąjungos teisę.

8.   Europos Parlamentui atliekant bet kokius tyrimus pagal SESV ir SESV 226 straipsnyje nurodytus reglamentus, Valdyba bendradarbiauja su Europos Parlamentu. Per šešis mėnesius nuo pirmininko paskyrimo dienos Valdyba ir Europos Parlamentas atitinkamai susitaria dėl demokratinės atskaitomybės užtikrinimo ir šiuo reglamentu Valdybai pavestų užduočių vykdymo priežiūros praktinės tvarkos. Atsižvelgiant į Europos Parlamentui pagal SESV 226 straipsnį suteiktus įgaliojimus, ta tvarka, inter alia, apima galimybę susipažinti su informacija, įskaitant įslaptintos ar konfidencialios informacijos tvarkymo ir apsaugos taisykles, bendradarbiavimą klausymų metu, kaip nurodyta šio reglamento 45 straipsnio 4 dalyje, konfidencialias diskusijas žodžiu, pranešimus, atsakymus į klausimus, bendradarbiavimą atliekant tyrimus ir informaciją apie pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir šio reglamento 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų keturių narių atrankos procedūrą.

46 straipsnis

Nacionaliniai parlamentai

1.   Atsižvelgiant į specifines šiuo reglamentu Valdybai pavestas užduotis, dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniai parlamentai pagal savo procedūras gali prašyti Valdybos atsakyti į visas Valdybai jų pateiktas pastabas arba klausimus, susijusius su Valdybos funkcijomis pagal šį reglamentą, o Valdyba privalo į visus atsakymus atsakyti raštu.

2.   Teikdama 45 straipsnio 2 dalyje numatytą ataskaitą, Valdyba tą ataskaitą tuo pačiu metu tiesiogiai pateikia dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniams parlamentams. Nacionaliniai parlamentai gali Valdybai pateikti savo pagrįstas pastabas dėl tos ataskaitos. Valdyba žodžiu arba raštu atsako į jai pateiktas dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių parlamentų pastabas arba klausimus, laikydamasi savo procedūrų.

3.   Dalyvaujančios valstybės narės nacionalinis parlamentas gali pakviesti pirmininką kartu su nacionalinės pertvarkymo institucijos atstovu dalyvauti keičiantis nuomonėmis dėl 2 straipsnyje nurodytų subjektų pertvarkymo toje valstybėje narėje. Pirmininkas privalo priimti tokį kvietimą.

4.   Šiuo reglamentu nedaromas poveikis nacionalinių pertvarkymo institucijų atskaitomybei nacionaliniams parlamentams pagal nacionalinę teisę už Valdybai, Tarybai arba Komisijai šiuo reglamentu nepavestų užduočių vykdymą ir už jų veiklos vykdymą pagal 7 straipsnio 3 dalį.

47 straipsnis

Nepriklausomumas

1.   Vykdydamos šiuo reglamentu joms pavestas užduotis, Valdyba ir nacionalinės pertvarkymo institucijos veikia nepriklausomai bei vadovaudamosi bendrais interesais.

2.   Pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti nariai atlieka savo užduotis laikydamiesi Valdybos, Tarybos ir Komisijos sprendimų. Jie veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi visos Sąjungos interesais, ir neprašo Europos Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors valstybės narės Vyriausybės ar bet kurios kitos viešosios ar privačiosios įstaigos jokių nurodymų ir jais nesivadovauja.

Valdyboje vykstant svarstymams ir sprendimų priėmimo procesams jie išsako savo nuomonę ir balsuoja nepriklausomai.

3.   Nei valstybės narės, Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei kitos viešosios arba privačiosios įstaigos nesiekia daryti poveikio pirmininkui, pirmininko pavaduotojui ar Valdybos nariams.

4.   Vadovaujantis šio reglamento 87 straipsnio 6 dalyje nurodytais Pareigūnų tarnybos nuostatais, nustatytais Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (19)(toliau – Tarnybos nuostatai), pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir šio reglamento 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti nariai baigę tarnybą toliau turi laikytis pareigos elgtis sąžiningai ir diskretiškai, kiek tai susiję su sutikimu eiti tam tikras pareigas ar gauti išmokas.

48 straipsnis

Būstinė

Valdybos būstinė yra Briuselyje, Belgijoje.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

VALDYBOS PLENARINIAI POSĖDŽIAI

49 straipsnis

Dalyvavimas plenariniuose posėdžiuose

Visi 43 straipsnio 1 dalyje nurodyti Valdybos nariai dalyvauja jos plenariniuose posėdžiuose.

50 straipsnis

Užduotys

1.   Plenariniame posėdyje Valdyba:

a)

ne vėliau kaip kiekvienų metų lapkričio 30 d. priima kitų metų Valdybos metinę darbo programą, remdamasi pirmininko pateiktu projektu, ir pateikia ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ECB susipažinti;

b)

priima Valdybos metinį biudžetą bei stebi jo vykdymą pagal 61 straipsnio 2 dalį ir tvirtina galutines Valdybos finansines ataskaitas bei pagal 63 straipsnio 4 ir 8 dalis patvirtina, kad pirmininkas biudžetą įvykdė;

c)

laikydamasi 2 dalyje nurodytos procedūros sprendžia dėl Fondo panaudojimo, jei konkrečiam pertvarkymo veiksmui reikalinga Fondo parama, viršijanti 5 000 000 000 EUR ribą, kuriai taikomas paramos likvidumui korekcinis koeficientas yra 0,5;

d)

kai grynoji bendra Fondo panaudojimo suma per paskutinius 12 mėnesių pasiekia 5 000 000 000 EUR ribą, įvertina pertvarkymo priemonių taikymą, visų pirma Fondo panaudojimą, ir pateikia gaires, kurių turi būti laikomasi vykdomuosiuose posėdžiuose priimant tolesnius pertvarkymo sprendimus, ypač, kai reikia, dėl paramos likvidumo ir kitų formų paramos diferencijavimo;

e)

priima sprendimą dėl būtinybės rinkti papildomus ex-post įnašus pagal 71 straipsnį, dėl savanoriško finansavimo struktūrų tarpusavio skolinimosi pagal 72 straipsnį, alternatyvaus finansavimo lėšų pagal 73 ir 74 straipsnius ir nacionalinių finansavimo struktūrų naštos pasidalijimo tarpusavyje pagal 78 straipsnį, įskaitant šios dalies c punkte nurodytą ribą viršijančią paramą iš Fondo;

f)

priima sprendimus dėl investicijų pagal 75 straipsnį;

g)

priima 45 straipsnyje nurodytą metinę Valdybos veiklos ataskaitą, kurioje išsamiai paaiškinamas biudžeto vykdymas;

h)

priima Valdybai taikomas finansines taisykles pagal 64 straipsnį;

i)

atsižvelgdama į įgyvendintinų priemonių sąnaudų ir naudos santykį priima sukčiavimo rizikai proporcingą kovos su sukčiavimu strategiją;

j)

priima jos narių interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles;

k)

priima savo ir Valdybos vykdomųjų posėdžių darbo tvarkos taisykles;

l)

laikydamasi šio straipsnio 3 dalies Valdybos personalo atžvilgiu naudojasi įgaliojimais, kurie paskyrimų tarnybai suteikti Tarnybos nuostatais, o tarnybai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis – kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygomis (toliau – Įdarbinimo sąlygos), nustatytomis Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, (toliau – paskyrimų tarnybos įgaliojimai);

m)

laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio, priima atitinkamas Tarnybos nuostatų ir Įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles;

n)

atsižvelgdama į Tarnybos nuostatus ir Įdarbinimo sąlygas, skiria apskaitos pareigūną, kuris eidamas savo pareigas veikia nepriklausomai;

o)

užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į vidaus ar išorės audito ataskaitų ir vertinimų, taip pat Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – OLAF) atliktų tyrimų išvadas bei rekomendacijas;

p)

priima visus sprendimus dėl Valdybos vidaus struktūrų sukūrimo ir prireikus keitimo;

q)

patvirtina 31 straipsnio 1 dalyje nurodytą sistemą, pagal kurią parengiama praktinė bendradarbiavimo su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis tvarka.

2.   Priimdama sprendimus plenariniame posėdyje Valdyba laikosi 6 ir 14 straipsniuose nurodytų tikslų.

1 dalies c punkto tikslais vykdomajame posėdyje parengta pertvarkymo schema laikoma patvirtinta, nebent per tris valandas nuo vykdomajame posėdyje parengto projekto perdavimo plenariniam posėdžiui bent vienas plenarinio posėdžio pirmininkas prašytų surengti plenarinį posėdį. Pastaruoju atveju sprendimas dėl pertvarkymo schemos priimamas plenariniame posėdyje.

2.   Vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsniu, plenariniame posėdyje Valdyba priima Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu grindžiamą sprendimą, kuriuo atitinkami paskyrimų tarnybos įgaliojimai deleguojami pirmininkui ir nustatomos sąlygos, kuriomis tas įgaliojimų delegavimas gali būti sustabdytas. Pirmininkui leidžiama tuos įgaliojimus subdeleguoti.

Išimtinėmis aplinkybėmis Valdyba plenariniame posėdyje gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimą pirmininkui bei jo įgaliojimų subdelegavimą ir jais naudotis pati arba deleguoti juos vienam iš savo narių arba kitam darbuotojui, o ne pirmininkui.

51 straipsnis

Valdybos plenariniai posėdžiai

1.   Pirmininkas sušaukia Valdybos plenarinius posėdžius ir jiems pirmininkauja pagal 56 straipsnio 2 dalies a punktą.

2.   Valdyba kasmet surengia bent du eilinius plenarinius posėdžius. Be to, Valdyba rengia posėdžius pirmininko iniciatyva arba ne mažiau kaip trečdalio narių prašymu. Komisijos atstovas gali reikalauti, kad pirmininkas sušauktų Valdybos plenarinį posėdį. Pirmininkas raštu nurodo priežastis, jei jis laiku nesušaukia posėdžio.

3.   Prireikus Valdyba į plenarinius posėdžius be 43 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų gali ad hoc kviesti dalyvauti stebėtojus, įskaitant EBI atstovą.

4.   Valdyba teikia sekretoriato paslaugas Vadybos plenariniams posėdžiams.

52 straipsnis

Bendrosios sprendimų priėmimo proceso nuostatos

1.   Valdyba plenariniame posėdyje sprendimus priima paprasta savo narių balsų dauguma, nebent šiame reglamente nenumatyta kitaip. Kiekvienas balsavimo teisę turintis narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, pirmininko balsas yra lemiamas.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, 50 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodyti sprendimai ir sprendimai dėl nacionalinių finansavimo struktūrų naštos pasidalijimo tarpusavyje pagal 78 straipsnį tik dėl Fonde esančių finansinių išteklių naudojimo priimami paprasta Valdybos narių balsų dauguma, į kurią turi įeiti narių, kurių atstovaujamų valstybių įnašai kartu sudaro bent 30 % Fondo, balsai. Kiekvienas balsavimo teisę turintis narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, pirmininko balsas yra lemiamas.

3.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, 50 straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai dėl ex-postįnašų rinkimo pagal 71 straipsnį, savanoriško finansavimo struktūrų tarpusavio skolinimosi pagal 72 straipsnį, alternatyvaus finansavimo lėšų pagal 73 ir 74 straipsnius, taip pat dėl nacionalinių finansavimo struktūrų naštos pasidalijimo tarpusavyje pagal 78 straipsnį, kai viršijama Fonde turimų finansinių išteklių naudojimo riba, per aštuonerių metų pereinamąjį laikotarpį, kol Fondo lėšos bus visiškai sujungtos, priimami dviejų trečdalių Valdybos narių balsų dauguma, į kurią turi įeiti narių, kurių atstovaujamų valstybių įnašai kartu sudaro bent 50 % Fondo, balsai, o tam laikotarpiui pasibaigus – dviejų trečdalių Valdybos narių balsų dauguma, į kurią turi įeiti balsai narių, kurių atstovaujamų valstybių įnašai kartu sudaro bent 30 % Fondo. Kiekvienas balsavimo teisę turintis narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, pirmininko balsas yra lemiamas.

4.   Valdyba priima ir viešai skelbia savo darbo tvarkos taisykles. Darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, visų pirma aplinkybės, kuriomis vienas narys gali veikti kito nario vardu, įskaitant, kai reikia, kvorumą reglamentuojančias taisykles.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

VALDYBOS VYKDOMIEJI POSĖDŽIAI

53 straipsnis

Dalyvavimas vykdomuosiuose posėdžiuose

1.   Vykdomuosiuose posėdžiuose Valdybą sudaro pirmininkas ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti keturi nariai. Valdyba rengia vykdomuosius posėdžius taip dažnai, kaip tai yra būtina.

Valdybos vykdomuosius posėdžius sušaukia pirmininkas savo iniciatyva arba narių prašymu, jiems pirmininkauja pirmininkas.

Prireikus Valdyba į vykdomuosius posėdžius be 43 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų gali pakviesti stebėtojus, įskaitant EBI atstovą, taip pat kviečia nedalyvaujančių valstybių narių nacionalines pertvarkymo institucijas, kai svarstomi klausimai, susiję su grupe, kuri tose nedalyvaujančiose valstybėse narėse turi patronuojamųjų įmonių ar svarbių filialų. Dalyvaujama pagal ad hocprincipą.

2.   Pagal 3 ir 4 dalis Valdybos vykdomuosiuose posėdžiuose dalyvauja 43 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti Valdybos nariai.

3.   Kai svarstomi klausimai, susiję su 2 straipsnyje nurodytu subjektu arba tik vienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtų subjektų grupe, svarstymuose ir sprendimų priėmimo procese taip pat dalyvauja tos valstybės narės paskirtas narys ir taikomos 55 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės.

4.   Kai svarstomi su tarpvalstybine grupe susiję klausimai, svarstymuose ir sprendimų priėmimo procese taip pat dalyvauja valstybės narės, kurioje yra grupės lygmens pertvarkymo institucija, paskirtas narys ir valstybių narių, kuriose įsteigta patronuojamoji įmonė arba subjektas, kuriems taikoma konsoliduota priežiūra, paskirti nariai ir taikomos 55 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės.

5.   43 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodyti Valdybos nariai užtikrina, kad pertvarkymo sprendimai ir veiksmai, ypač susiję su Fondo naudojimu, įvairios sudėties Valdybos vykdomuosiuose posėdžiuose būtų nuoseklūs, tinkami ir proporcingi.

54 straipsnis

Užduotys

1.   Vykdomajame posėdyje Valdyba:

a)

rengia visus sprendimus, kuriuos Valdyba turi priimti plenariniame posėdyje;

b)

priima visus sprendimus, skirtus šiam reglamentui įgyvendinti, nebent šiame reglamente būtų nustatyta kitaip.

2.   Vykdydama savo pareigas pagal šio straipsnio 1 dalį, Valdyba:

a)

laikydamasi 8, 10 ir 11 straipsnių rengia, vertina ir tvirtina 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų bei grupių ir 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 5 dalyje nurodytų subjektų bei grupių, kai įvykdomos tų nuostatų taikymo sąlygos, pertvarkymo planus;

b)

laikydamasi 11 straipsnio taiko supaprastintas pareigas tam tikriems 7 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams bei grupėms ir 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 5 dalyje nurodytiems subjektams bei grupėms, kai įvykdomos tų nuostatų taikymo sąlygos;

c)

nustato minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą, kurį bet kuriuo metu pagal 12 straipsnį turi įvykdyti 7 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai bei grupės ir 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 5 dalyje nurodyti subjektai bei grupės, kai įvykdomos tų nuostatų taikymo sąlygos;

d)

kuo anksčiau pateikia Komisijai pertvarkymo schemą pagal 18 straipsnį kartu su visa svarbia informacija, kad Komisija pagal 18 straipsnio 7 dalį galėtų laiku atlikti įvertinimą ir priimti sprendimą arba prireikus pateikti pasiūlymą dėl sprendimo Tarybai;

e)

laikydamasi 60 straipsnio priima sprendimus dėl Valdybos II biudžeto dalies, skirtos Fondui.

3.   Kai būtina, skubiais atvejais Valdyba vykdomajame posėdyje gali priimti tam tikrus laikinus sprendimus plenarinės sudėties Valdybos vardu, visų pirma administracinio valdymo klausimais, įskaitant biudžeto klausimus.

4.   Vykdomosios sudėties Valdyba nuolat informuoja plenarinės sudėties Valdybą apie savo priimamus sprendimus dėl pertvarkymo.

55 straipsnis

Sprendimų priėmimas

1.   Kai svarstomi klausimai, susiję su atskiru subjektu arba tik vienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtų subjektų grupe, jei visi 53 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti nariai negali pasiekti konsensuso ir bendro susitarimo per pirmininko nustatytą terminą, pirmininkas ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti nariai priima sprendimą paprasta balsų dauguma.

2.   Kai svarstomi su tarpvalstybine grupe susiję klausimai, jei visi 53 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti nariai negali pasiekti konsensuso ir bendro susitarimo per pirmininko nustatytą terminą, pirmininkas ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti nariai priima sprendimą paprasta balsų dauguma.

3.   Balsams pasiskirsčius po lygiai, pirmininko balsas yra lemiamas.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

PIRMININKAS

56 straipsnis

Paskyrimas ir užduotys

1.   Valdybai pirmininkauja visą darbo dieną dirbantis pirmininkas.

2.   Pirmininkas atsako už:

a)

Valdybos darbo plenariniuose ir vykdomuosiuose posėdžiuose parengimą ir jos posėdžių sušaukimą bei pirmininkavimą jiems;

b)

visus personalo reikalus;

c)

kasdienio administravimo reikalus;

d)

Valdybos biudžeto projekto sudarymą pagal 61 straipsnio 1 dalį ir Valdybos biudžeto vykdymą pagal 63 straipsnį;

e)

Valdybos valdymą;

f)

Valdybos metinės darbo programos įgyvendinimą;

g)

45 straipsnyje nurodytos metinės ataskaitos projekto, į kurį įtraukiamas Valdybos vykdomai pertvarkymo veiklai skirtas skyrius ir finansinių bei administracinių reikalų skyrius, parengimą.

Kai pirmininkas vykdo šiame straipsnyje nurodytas užduotis, jam padeda tam paskirti darbuotojai.

3.   Pirmininkui padeda pirmininko pavaduotojas.

Pirmininko pavaduotojas vykdo pirmininko funkcijas, kai pirmininko nėra arba jis negali to padaryti dėl pagrįstų kliūčių, laikantis šio reglamento.

4.   Pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti nariai skiriami atsižvelgiant į nuopelnus, gebėjimus, bankų ir finansų reikalų išmanymą ir su finansų priežiūra, reguliavimu ir bankų pertvarkymu susijusią patirtį. Pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti nariai atrenkami surengus atvirą atrankos procedūrą, kurią vykdant paisoma lyčių pusiausvyros, patirties ir kvalifikacijos principų. Apie tą procedūrą tinkamai ir laiku kiekvienu procedūros etapu informuojami Europos Parlamentas ir Taryba.

5.   Pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų narių kadencija yra penkeri metai. Taikant šio straipsnio 7 dalį, jie negali būti paskirti kitai kadencijai.

Pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti nariai neina kitų nacionalinio, Sąjungos ar tarptautinio lygmens pareigų.

6.   Išklausiusi Valdybą plenariniame posėdyje, Komisija Europos Parlamentui pateikia galutinį kandidatų eiti pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų narių pareigas sąrašą ir apie tą sąrašą informuoja Tarybą.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kai skiriami pirmieji Valdybos nariai įsigaliojus šiam reglamentui, Komisija pateikia galutinį kandidatų sąrašą neišklausiusi Valdybos.

Komisija teikia Europos Parlamentui patvirtinti pasiūlymą dėl pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų narių skyrimo. Patvirtinus tą pasiūlymą, Taryba priima įgyvendinimo sprendimą dėl pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų narių skyrimo. Taryba sprendimą priima kvalifikuota balsų dauguma.

7.   Nukrypstant nuo 5 dalies, pirmo pirmininko, paskirto įsigaliojus šiam reglamentui, kadencija yra treji metai. Jis gali būti paskirtas dar vienai penkerių metų kadencijai. Pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti nariai eina pareigas tol, kol į jų vietą paskiriami kiti asmenys.

8.   Pirmininkas, kurio kadencija buvo pratęsta, nedalyvauja viso laikotarpio pabaigoje rengiamoje kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje.

9.   Jei pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas narys nebeatitinka jų pareigoms keliamų reikalavimų arba yra kalti padarę sunkų nusižengimą, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kurį patvirtino Europos Parlamentas, gali priimti įgyvendinimo sprendimą pašalinti juos iš pareigų. Taryba sprendimą priima kvalifikuota balsų dauguma.

Tais tikslais Europos Parlamentas arba Taryba gali informuoti Komisiją, kad jie mano, jog įvykdytos pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų narių pašalinimo iš pareigų sąlygos, o Komisija į tai atsako.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

FINANSINĖS NUOSTATOS

1 SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

57 straipsnis

Ištekliai

1.   Valdyba yra atsakinga už būtinų finansinių ir žmogiškųjų išteklių skyrimą šiuo reglamentu jai pavestoms užduotims vykdyti.

2.   Pagal šį reglamentą Valdybos biudžeto ar jos vykdomos pertvarkymo veiklos finansavimas jokiomis aplinkybėmis negali reikšti valstybių narių biudžetinių įsipareigojimų.

58 straipsnis

Biudžetas

1.   Valdybai skiriamas atskiras biudžetas, jis nėra Sąjungos biudžeto dalis. Sudaromos kiekvienų finansinių metų, kurie sutampa su kalendoriniais metais, visų Valdybos pajamų ir išlaidų sąmatos ir pateikiamos Valdybos biudžete.

2.   Valdybos biudžeto pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

3.   Biudžetą sudaro dvi dalys: I dalis yra skirta Valdybos administravimui, o II dalis – Fondui.

59 straipsnis

I biudžeto dalis, skirta Valdybos administravimui

1.   I biudžeto dalies pajamas sudaro metiniai įnašai, būtini numatytoms metinėms administracinėms išlaidoms padengti.

2.   I biudžeto dalies išlaidos apima bent personalo, atlyginimų, administracines, infrastruktūros, profesinio mokymo ir veiklos išlaidas.

3.   Šiuo straipsniu nedaromas poveikis nacionalinių pertvarkymo institucijų teisei apmokestinti mokesčiais pagal nacionalinę teisę 1 ir 2 dalyse nurodytų administracinių išlaidų rūšims padengti, įskaitant bendradarbiavimo su Valdyba ir pagalbos Valdybai išlaidas.

60 straipsnis

II biudžeto dalis, skirta Fondui

1.   II biudžeto dalies pajamas sudaro visų pirma:

a)

įstaigų, įsteigtų dalyvaujančiose valstybėse narėse, pagal 67 straipsnio 4 dalį 69, 70 ir 71 straipsnius mokami įnašai;

b)

paskolos, gautos iš kitų pertvarkymo finansavimo struktūrų nedalyvaujančiose valstybėse narėse pagal 72 straipsnio 1 dalį;

c)

paskolos, gautos iš finansų įstaigų ar kitų trečiųjų šalių pagal 73 ir 74 straipsnius;

d)

pagal 75 straipsnį investuotų Fondo lėšų investicijų grąža;

e)

bet kuri išlaidų, patirtų 76 straipsnyje nurodytais tikslais, dalis, kuri išieškoma vykdant pertvarkymo procedūras.

2.   II biudžeto dalies išlaidas sudaro:

a)

išlaidos 76 straipsnyje nurodytais tikslais;

b)

investicijos pagal 75 straipsnį;

c)

palūkanos už paskolas, gautas iš kitų pertvarkymo finansavimo struktūrų nedalyvaujančiose valstybėse narėse pagal 72 straipsnio 1 dalį;

d)

palūkanos už paskolas, gautas iš finansų įstaigų ar kitų trečiųjų šalių pagal 73 ir 74 straipsnius.

61 straipsnis

Biudžeto sudarymas ir vykdymas

1.   Kasmet ne vėliau kaip vasario 15 d. pirmininkas parengia Valdybos biudžeto projektą, įskaitant kitų metų Valdybos pajamų ir išlaidų sąmatą, ir jį kartu su etatų planu pateikia Valdybai patvirtinti.

2.   Kasmet ne vėliau kaip kovo 31 d. Valdyba plenariniame posėdyje prireikus pakoreguoja pirmininko pateiktą projektą ir priima galutinį biudžetą kartu su etatų planu.

62 straipsnis

Vidaus auditas ir kontrolė

1.   Valdyboje sukuriama vidaus audito funkcija, vykdoma pagal atitinkamus tarptautinius standartus. Valdybos paskirtas vidaus auditorius yra atsakingas jai už tinkamą Valdybos biudžeto vykdymo sistemų ir biudžeto procedūrų veikimo tikrinimą.

2.   Vidaus auditorius pataria Valdybai dėl rizikos valdymo, pareikšdamas nepriklausomas nuomones dėl valdymo ir kontrolės sistemų kokybės bei teikdamas rekomendacijas dėl operacijų vykdymo sąlygų tobulinimo ir patikimo finansų valdymo skatinimo.

3.   Atsakomybė už vidaus auditoriaus užduotims atlikti tinkamų vidaus kontrolės sistemų ir procedūrų įdiegimą tenka Valdybai.

63 straipsnis

Biudžeto vykdymas, finansinių ataskaitų teikimas ir įvykdymo patvirtinimas

1.   Pirmininkas vykdo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas ir vykdo Valdybos biudžetą.

2.   Ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 1 d. Valdybos apskaitos pareigūnas preliminarias finansines ataskaitas kartu su tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita pateikia Audito Rūmams, kad jie galėtų pateikti pastabų.

Ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 31 d. Valdybos apskaitos pareigūnas pateikia biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą Valdybos nariams, Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

3.   Kasmet ne vėliau kaip kovo 31 d. pirmininkas perduoda Valdybos praėjusių finansinių metų preliminarias finansines ataskaitas Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

4.   Gavęs Audito Rūmų pastabas apie Valdybos preliminarias finansines ataskaitas, pirmininkas savo atsakomybe parengia galutines Valdybos finansines ataskaitas ir pateikia jas Valdybai plenariniame posėdyje patvirtinti.

5.   Kasmet ne vėliau kaip liepos 1 d. pirmininkas Valdybos patvirtintas galutines praėjusių finansinių metų finansines ataskaitas išsiunčia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

6.   Kai Audito Rūmai pateikia pastabų, ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. pirmininkas nusiunčia Audito Rūmams atsakymą.

7.   Kasmet ne vėliau kaip lapkričio 15 d. galutinės praėjusių finansinių metų finansinės ataskaitos paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

8.   Valdyba plenariniame posėdyje patvirtina, kad pirmininkas biudžetą įvykdė.

9.   Europos Parlamento arba Tarybos prašymu pirmininkas prašančiajai Sąjungos institucijai pateikia visą Valdybos finansinėse ataskaitose nurodytą informaciją, laikydamasis šiame reglamente nustatytų profesinės paslapties reikalavimų.

64 straipsnis

Finansinės taisyklės

Valdyba, pasikonsultavusi su Audito Rūmais ir Komisija, priima vidaus finansines nuostatas, kuriose visų pirma tiksliai nurodo išsamią savo biudžeto sudarymo ir vykdymo procedūrą pagal 61 ir 63 straipsnius.

Kiek tai įmanoma atsižvelgiant į Valdybos ypatumus, finansinės nuostatos grindžiamos Finansiniu pagrindų reglamentu, taikomu pagal SESV įsteigtoms įstaigoms, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (20) 208 straipsniu.

65 straipsnis

Įnašai, skirti Valdybos administracinėms išlaidoms padengti

1.   2 straipsnyje nurodyti subjektai, vadovaudamiesi šiuo reglamentu ir pagal šio straipsnio 5 dalį priimtais deleguotaisiais aktais dėl įnašų, teikia įnašus į Valdybos I biudžeto dalį.

2.   Nustatomos tokio dydžio įnašų sumos, kad iš jų gaunamų pajamų iš esmės pakaktų Valdybos I biudžeto daliai subalansuoti kiekvienais metais.

3.   Valdyba, remdamasi šio straipsnio 5 dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais, nustato ir surenka kiekvieno 2 straipsnyje nurodyto subjekto mokėtinus įnašus, priimdama tam subjektui skirtą sprendimą. Valdyba taiko procedūrines, ataskaitų teikimo ir kitas taisykles, kuriomis užtikrinama, kad visi įnašai būtų sumokėti laiku.

4.   Pagal 1, 2 ir 3 dalis gautos sumos naudojamos tik siekiant šio reglamento tikslų.

5.   Komisijai pagal 93 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl įnašų, kuriais:

a)

nustatomas įnašų tipas ir jų mokėjimo atvejai, įnašų sumos apskaičiavimo būdas ir įnašų mokėjimo būdas;

b)

tiksliai nustatomos 3 dalyje nurodytos registravimo, apskaitos, ataskaitų teikimo ir kitos taisyklės, būtinos užtikrinti, kad visi įnašai būtų sumokėti laiku;

c)

nustatomi metiniai įnašai, būtini Valdybos administracinėms išlaidoms padengti, kol Valdyba ims veikti visu pajėgumu.

66 straipsnis

Kovos su sukčiavimu priemonės

1.   Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veikla pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (21), per šešis mėnesius nuo veiklos pradžios Valdyba prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl OLAF atliekamų vidaus tyrimų ir nedelsdama priima atitinkamas visiems Valdybos darbuotojams taikytinas nuostatas naudodama to Tarpinstitucinio susitarimo priede pateiktą šabloną.

2.   Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti paramos gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių lėšų iš Valdybos, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

3.   OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, remdamasi Tarybos reglamente (EB) Nr. 2185/96 (22) ir Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 nustatytomis nuostatomis ir procedūromis, kad nustatytų sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejus, susijusius su Valdybos teikiamo finansavimo sutartimi.

2 SKYRIUS

Bendras pertvarkymo fondas

1 Skirsnis

Fondo įsteigimas

67 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Įsteigiamas Bendras pertvarkymo fondas (toliau – Fondas). Jis pildomas laikantis nacionaliniu lygmeniu surinktų lėšų pervedimo Fondui taisyklių, kaip nustatyta Susitarime.

2.   Valdyba Fondu naudojasi tik siekdama užtikrinti veiksmingą I antraštinės dalies II dalyje nurodytų pertvarkymo priemonių taikymą ir naudojimąsi pertvarkymo įgaliojimais laikydamasi 14 ir 15 straipsniuose nurodytų pertvarkymo tikslų ir principų. Nei Sąjungos biudžetas, nei valstybių narių nacionaliniai biudžetai jokiomis aplinkybėmis nenaudojami Fondo išlaidoms ar nuostoliams padengti.

3.   Fondo savininkė yra Valdyba.

4.   Nacionalinės pertvarkymo institucijos surenka 69, 70 ir 71 straipsniuose nurodytus įnašus iš 2 straipsnyje nurodytų subjektų ir laikydamosi Susitarimo perveda juos Fondui.

68 straipsnis

Reikalavimas nustatyti pertvarkymo finansavimo struktūras

Dalyvaujančios valstybės narės nustato finansavimo struktūras laikydamosi Direktyvos 2014/59/ES 100 straipsnio ir šio reglamento.

69 straipsnis

Tikslinis finansavimo lygis

1.   Ne vėliau kaip pasibaigiant aštuonerių metų pradiniam laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 1 d. arba kitu atveju nuo šios dalies taikymo pagal 99 straipsnio 6 dalį pradžios dienos Fondo turimų finansinių išteklių suma pasiekia bent 1 % visų kredito įstaigų, gavusių veiklos leidimą visose dalyvaujančiose valstybėse narėse, apdraustųjų indėlių sumos.

2.   Per 1 dalyje nurodytą pradinį laikotarpį Fondui skirti įnašai, apskaičiuojami pagal 70 straipsnį ir renkami pagal 76 straipsnio 4 dalį, yra kuo tolygiau paskirstomi per visą laikotarpį iki bus pasiektas tikslinis lygis, tačiau tinkamai atsižvelgiant į verslo ciklo etapą ir galimą prociklinių įnašų poveikį įnašus mokančių įstaigų finansinei būklei.

3.   Valdyba pratęsia 1 dalyje nurodytą pradinį laikotarpį ne ilgiau kaip ketveriais metais tuo atveju, kai Fondo išmokėta kumuliacinė suma viršija 0,5 % 1 dalyje nurodytos bendros apdraustųjų indėlių sumos ir kai įvykdomi 5 dalies b punkte nurodytame deleguotajame akte nustatyti kriterijai.

4.   Jeigu pasibaigus 1 dalyje nurodytam pradiniam laikotarpiui turimų finansinių išteklių suma sumažėja ir nebesiekia toje dalyje nustatyto tikslinio lygio, reguliarūs įnašai, apskaičiuoti pagal 70 straipsnį, renkami tol, kol bus pasiektas tikslinis lygis. Po to, kai pirmą kartą pasiekiamas tikslinis lygis ir kai turimi finansiniai ištekliai sumažėja iki mažiau nei dviejų trečdalių tikslinio lygio, nustatomi tokio dydžio įnašai, kad tikslinį lygį būtų galima pasiekti per šešerius metus.

Nustatant reguliarius įnašus tinkamai atsižvelgiama į verslo ciklo etapą ir poveikį, kurį procikliniai įnašai gali turėti metinių įnašų nustatymui pagal šią dalį.

5.   Komisijai pagal 93 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma tiksliai apibrėžiami:

a)

pagal 2 dalį apskaičiuojamų įnašų į Fondą paskirstymo per visą laikotarpį kriterijai;

b)

kriterijai, pagal kuriuos nustatomas metų, kuriais pagal 3 dalį gali būti pratęstas 1 dalyje nurodytas pradinis laikotarpis, skaičius;

c)

4 dalyje numatytų metinių įnašų nustatymo kriterijai.

70 straipsnis

Ex-ante įnašai

1.   Atskiras kiekvienos įstaigos įnašas renkamas bent kasmet ir apskaičiuojamas proporcingai jos įsipareigojimų sumos (išskyrus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius) ir visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, bendros įsipareigojimų sumos (išskyrus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius) santykiui.

2.   Pasikonsultavusi su ECB ar nacionaline kompetentinga institucija ir glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis, Valdyba kiekvienais metais apskaičiuoja atskirus įnašus, siekiant užtikrinti, kad visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, mokėtini įnašai neviršytų 12,5 % tikslinio lygio.

Kiekvienais metais atskirų įstaigų įnašų apskaičiavimas grindžiamas:

a)

fiksuotu įnašu, kuris apskaičiuojamas proporcingai įstaigos įsipareigojimų sumos, išskyrus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius, ir visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, visų įsipareigojimų sumos, išskyrus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius, santykiui, ir

b)

pagal riziką įvertintu įnašu, kuris grindžiamas kriterijais, nustatytais Direktyvos 2014/59/ES 103 straipsnio 7 dalyje, atsižvelgiant į proporcingumo principą ir nesukuriant valstybių narių bankų sektorių struktūrų iškraipymų.

Nustatant ryšį tarp fiksuoto įnašo ir pagal riziką įvertintų įnašų atsižvelgiama į subalansuotą įnašų paskirstymą tarp įvairių rūšių bankų.

Bet kuriuo atveju visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, atskirų įnašų bendra suma, apskaičiuota pagal a ir b punktus, kasmet neviršija 12,5 % tikslinio lygio.

3.   Siekiant 69 straipsnyje nustatyto tikslinio finansavimo lygio, į reikalingą finansinių išteklių sumą galima įtraukti neatšaukiamus mokėjimo įsipareigojimus, visiškai užtikrintus jokiomis trečiųjų asmenų teisėmis nesuvaržyto mažos rizikos turto užstatu, laisvai prieinamus ir skirtus išimtinai Valdybai naudoti 76 straipsnio 1 dalyje numatytais tikslais. Tų neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų dalis neviršija 30 % visos pagal šio straipsnio 1 dalį surinktų įnašų sumos.

4.   Tinkamai sumokėti kiekvieno 2 straipsnyje nurodyto subjekto įnašai šiems subjektams nekompensuojami.

5.   Kai dalyvaujančios valstybės narės jau yra įsteigusios nacionalines pertvarkymo finansavimo struktūras, jos gali nustatyti, kad tos struktūros naudotųsi savo turimais finansiniais ištekliais, surinktais iš įstaigų nuo 2010 m. birželio 17 d. iki Direktyvos 2014/59/ES įsigaliojimo dienos, siekiant kompensuoti įstaigoms už ex-ante įnašus, kuriuos toms įstaigoms gali prireikti sumokėti Fondui. Tokia kompensacija nedaro poveikio valstybių narių pareigoms, nustatytoms Direktyvoje 2014/49/ES.

6.   Taikomi pagal Direktyvos 2014/59/ES 103 straipsnio 7 dalį Komisijos priimti deleguotieji aktai, kuriais tiksliai nustatomas įnašų koregavimas proporcingai įstaigų rizikos pobūdžiui.

7.   Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, pagal 6 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos 1, 2 ir 3 dalių įgyvendinimo sąlygos, visų pirma dėl:

a)

atskirų įnašų apskaičiavimo metodikos taikymo;

b)

deleguotajame akte nurodytų rizikos veiksnių priskyrimo įstaigoms praktinės tvarkos.

71 straipsnis

Papildomi ex-post įnašai

1.   Kai turimų finansinių išteklių nepakanka nuostoliams, sąnaudoms ar kitoms išlaidoms, patirtiems naudojant Fondo lėšas pertvarkymo veiksmams vykdyti, padengti, iš įstaigų, gavusių veiklos leidimus dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, renkami papildomi ex-post įnašai, skirti papildomoms sumoms padengti. Tie papildomi ex-post įnašai apskaičiuojami ir paskirstomi įstaigoms laikantis 69 ir 70 straipsniuose nustatytų taisyklių.

Bendra metinė papildomų ex-post įnašų suma neviršija pagal 70 straipsnį nustatytos metinės įnašų sumos, padaugintos iš trijų.

2.   Valdyba, savo iniciatyva, pasikonsultavusi su nacionaline pertvarkymo institucija, arba remdamasi nacionalinės pertvarkymo institucijos pasiūlymu, vadovaudamasi 3 dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais, visiškai arba iš dalies atleidžia įstaigą nuo pareigos mokėti papildomus ex-post įnašus pagal 1 dalį, jei tai būtina jos finansinei būklei apsaugoti.. Toks atleidimas suteikiamas ne ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, bet įstaigos prašymu gali būti pratęstas. Pagal šią dalį atidėti įnašai sumokami vėliau, kai jų mokėjimas nebekelia pavojaus įstaigos finansinei būklei.

3.   Komisijai pagal 93 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais tiksliai nustatomos aplinkybės ir sąlygos, kuriomis 2 straipsnyje nurodytas subjektas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos mokėti ex-post įnašus pagal šio straipsnio 2 dalį.

72 straipsnis

Savanoriškas pertvarkymo finansavimo struktūrų tarpusavio skolinimasis

1.   Valdyba priima sprendimą pateikti prašymą dėl savanoriško Fondo skolinimosi iš pertvarkymo finansavimo struktūrų nedalyvaujančiose valstybėse narėse tuo atveju, kai:

a)

pagal 70 straipsnį surinktų sumų nepakanka nuostoliams, sąnaudoms ar kitoms išlaidoms, patirtoms naudojant Fondo lėšas pertvarkymo veiksmams vykdyti, padengti;

b)

nėra galimybės nedelsiant pasinaudoti 71 straipsnyje numatytais papildomais ex-post įnašais ir

c)

nėra galimybės nedelsiant pagrįstomis sąlygomis pasinaudoti 73 straipsnyje numatytomis alternatyvaus finansavimo lėšomis.

2.   Tos pertvarkymo finansavimo struktūros sprendimą dėl tokio prašymo priima vadovaudamosi Direktyvos 2014/59/ES 106 straipsniu. Skolinimosi sąlygoms taikomos Direktyvos 2014/59/ES 106 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys.

3.   Valdyba gali priimti sprendimą skolinti kitoms pertvarkymo finansavimo struktūroms nedalyvaujančiose valstybėse narėse, jeigu prašymas pateikiamas pagal Direktyvos 2014/59/ES 106 straipsnį. Skolinimo sąlygoms taikomos Direktyvos 2014/59/ES 106 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys.

73 straipsnis

Alternatyvaus finansavimo lėšos

1.   Valdyba gali su tomis įstaigomis, finansų įstaigomis ar kitomis trečiosiomis šalimis, kurios siūlo geresnes finansines sąlygas tinkamiausiu metu, sudaryti sutartis dėl Fondo skolinimosi arba kitų formų paramos, kad būtų galima optimizuoti finansavimo sąnaudas ir išsaugoti Fondo reputaciją, jeigu pagal 70 ir 71 straipsnius surinktomis lėšomis negalima nedelsiant pasinaudoti arba jų nepakanka išlaidoms, patirtoms naudojant Fondo lėšas pertvarkymo veiksmams vykdyti, padengti.

2.   1 dalyje nurodytos pasiskolintos sumos ar kitų formų parama visiškai kompensuojama pagal 69, 70 ir 71 straipsnius per paskolos grąžinimo laikotarpį.

3.   Visos išlaidos, patirtos naudojant 1 dalyje nurodytas pasiskolintas sumas, dengiamos iš Valdybos biudžeto II dalies, o ne iš Sąjungos ar dalyvaujančių valstybių narių biudžeto.

74 straipsnis

Galimybė naudotis finansine priemone

Valdyba sudaro sutartis dėl Fondo finansinių struktūrų, įskaitant, kai įmanoma, viešąsias finansines struktūras, suteikiančių galimybę nedelsiant pasinaudoti papildomais finansiniais ištekliais, naudotinais pagal 76 straipsnį, kai pagal 70 ir 71 straipsnius surinktų ar turimų sumų nepakanka Fondo įsipareigojimams vykdyti.

2 Skirsnis

Fondo administravimas

75 straipsnis

Investicijos

1.   Valdyba administruoja Fondą pagal šį reglamentą ir deleguotuosius aktus, priimtus pagal 4 dalį.

2.   Iš pertvarkomos įstaigos arba laikinos įstaigos gautos sumos, palūkanos ir kitos investicijų arba kitokios pajamos skiriamos tik Fondui.

3.   Valdyba parengia riziką ribojančių saugių investicijų strategiją, kuri numatyta pagal šio straipsnio 4 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose, ir Fonde turimas sumas investuoja į valstybių narių arba tarpvyriausybinių organizacijų skolinius įsipareigojimus arba labai likvidų didelio kreditingumo turtą, atsižvelgdama į deleguotąjį aktą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 460 straipsnyje, ir kitas atitinkamas to reglamento nuostatas. Investicijos turi būti pakankamai diversifikuotos sektoriniu, geografiniu ir proporciniu požiūriu. Tų investicijų grąža tenka Fondui.

4.   Komisijai pagal 93 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl išsamių Fondo administravimo taisyklių ir jo investicijų strategijos bendrųjų principų ir kriterijų.

3 Skirsnis

Fondo naudojimas

76 straipsnis

Fondo misija

1.   Pagal pertvarkymo schemą pertvarkymo priemones taikant 2 straipsnyje nurodytiems subjektams, Valdyba gali naudotis Fondu tik tiek, kiek reikia veiksmingam pertvarkymo priemonių taikymui užtikrinti, šiais tikslais:

a)

garantuoti pertvarkomos įstaigos, jos patronuojamųjų įmonių, laikinos įstaigos arba turto valdymo įmonės turtą arba įsipareigojimus;

b)

suteikti paskolų pertvarkomai įstaigai, jos patronuojamosioms įmonėms, laikinai įstaigai arba turto valdymo įmonei;

c)

pirkti pertvarkomos įstaigos turtą;

d)

daryti įnašus į laikiną įstaigą ir turto valdymo įmonę;

e)

mokėti kompensacijas akcininkams arba kreditoriams, jeigu atlikus įvertinimą pagal 20 straipsnio 5 dalį nustatoma, kad jie patyrė didesnių nuostolių, nei būtų patyrę, jei įstaiga būtų buvusi likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą, remiantis pagal 20 straipsnio 16 dalį atliktu įvertinimu;

f)

mokėti įnašą pertvarkomai įstaigai užuot nurašius ar konvertavus tam tikrų kreditorių įsipareigojimus, kai taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė ir priimamas sprendimas gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės netaikyti tam tikriems kreditoriams pagal 27 straipsnio 5 dalį;

g)

imtis bet kurių a–f punktuose nurodytų veiksmų kartu.

2.   Be to, Fondo lėšomis galima naudotis imantis 1 dalyje išdėstytų veiksmų pirkėjo atžvilgiu, kai taikoma verslo pardavimo priemonė.

3.   Fondo lėšos nenaudojamos tiesiogiai 2 straipsnyje nurodyto subjekto nuostoliams padengti ar 2 straipsnyje nurodytam tokiam subjektui rekapitalizuoti. Tuo atveju, kai dėl Fondo naudojimo šio straipsnio 1 dalies tikslais dalis 2 straipsnyje nurodyto subjekto nuostolių netiesiogiai perduodama Fondui, taikomi 27 straipsnyje nustatyti Fondo naudojimą reglamentuojantys principai.

4.   Valdyba negali laikyti pagal 1 dalies f punktą suteikto kapitalo ilgiau nei penkerius metus.

77 straipsnis

Fondo naudojimas

Fondo naudojimas priklauso nuo susitarimo, pagal kurį dalyvaujančios valstybės narės susitaria pervesti Fondui įnašus, kuriuos jos surenka nacionaliniu lygmeniu pagal šį reglamentą ir Direktyvą 2014/59/ES, ir atitinka tame susitarime nustatytus principus.

Atitinkamai, kol Fondas pasieks tikslinį lygį, nurodytą 69 straipsnyje, bet ne vėliau kaip po aštuonerių metų nuo šio straipsnio taikymo pradžios datos, Valdyba naudojasi Fondu pagal principus, pagrįstus Fondo padalijimu į nacionalinius skyrius, atitinkančius kiekvieną dalyvaujančią valstybę narę, ir laipsnišku įvairių nacionaliniu lygmeniu surinktų lėšų, kurios turi būti priskirtos nacionaliniams Fondo skyriams, sujungimu, kaip nustatyta susitarime.

78 straipsnis

Nacionalinių finansavimo struktūrų pasidalijimas tarpusavyje pertvarkant grupę, kurioje yra nedalyvaujančių valstybių narių įstaigų

Kai pertvarkoma grupė, kurią sudaro, viena vertus, vienoje ar keliose dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtos įstaigos, ir, kita vertus, vienoje ar keliose nedalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtos įstaigos, Fondas prisideda prie grupės pertvarkymo pagal Direktyvos 2014/59/ES 107 straipsnio 2–5 dalių nuostatas finansavimo.

79 straipsnis

Indėlių garantijų sistemų naudojimas vykdant pertvarkymą

1.   Dalyvaujančios valstybės narės užtikrina, kad kai Valdyba imasi pertvarkymo veiksmo, su sąlyga, kad tuo veiksmu užtikrinama, jog indėlininkai ir toliau turėtų galimybę naudotis savo indėliais, indėlių garantijų sistema, su kuria yra susijusi įstaiga, būtų atsakinga už Direktyvos 2014/59/ES 109 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytas sumas.

Vykstant likvidavimo procedūrai atitinkama indėlių garantijų sistema perima apdraustųjų indėlininkų teises ir pareigas, atitinkančius sumą, kuri lygi jos įmokai.

2.   Nustatant sumą, už kurią pagal šio straipsnio 1 dalį atsakinga indėlių garantijų sistema, laikomasi 20 straipsnyje nurodytų sąlygų.

3.   Prieš nustatydama pagal šio straipsnio 2 dalį sumą, už kurią indėlių garantijų sistema yra atsakinga, Valdyba pasikonsultuoja su atitinkama paskirta valdžios institucija, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/49/ES 2 straipsnio 1 dalies 18 punkte, visapusiškai atsižvelgdama į klausimo skubumą.

4.   Kai reikalavimus atitinkantys indėliai, laikyti pertvarkomoje įstaigoje, perduodami kitam subjektui pagal verslo pardavimo priemonę arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonę, indėlininkai nebetenka teisės teikti reikalavimus indėlių garantijų sistemai pagal Direktyvą 2014/49/ES dėl bet kurios neperkeltos savo indėlių, laikomų pertvarkomoje įstaigoje, dalies, jeigu perkelta lėšų suma lygi arba viršija bendrą draudimo sumą, numatytą tos Direktyvos 6 straipsnyje.

5.   Nepaisant 1–4 dalių, jei turimi indėlių garantijų sistemos finansiniai ištekliai naudojami pagal šias dalis, o po to sumažėja iki mažiau nei dviejų trečdalių indėlių garantijų sistemos tikslinio lygio, nustatomi tokio dydžio reguliarūs įnašai į indėlių garantijų sistemą, kad tikslinį lygį būtų galima pasiekti per šešerius metus.

Indėlių garantijų sistemos atsakomybė nėra didesnė už sumą, lygią 50 % jos tikslinio lygio pagal Direktyvos 2014/49/ES 10 straipsnio 2 dalį.

Visais atvejais indėlių garantijų sistemos dalis pagal šį reglamentą neturi viršyti nuostolių, kurių ji būtų patyrusi, jei ji būtų buvusi likviduojama iškeliant įprastinę bankroto bylą.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

KITOS NUOSTATOS

80 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Valdybai ir jos darbuotojams taikomas Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridėtas prie ES sutarties ir SESV.

81 straipsnis

Nuostatos dėl kalbų vartojimo

1.   Valdybai taikomas Tarybos reglamentas Nr. 1 (23).

2.   Dėl Valdybos kalbų vartojimo vidaus tvarkos sprendžia Valdyba.

3.   Valdyba gali nuspręsti, kokias oficialias kalbas vartoti siunčiant dokumentus Sąjungos institucijoms ar įstaigoms.

4.   Valdyba gali susitarti su kiekviena nacionaline pertvarkymo institucija dėl kalbos ar kalbų, kuriomis turi būti parengti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms adresuoti arba jų siunčiami dokumentai.

5.   Valdybos veiklai reikalingas vertimo raštu paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

82 straipsnis

Darbuotojai

1.   Valdybos darbuotojams taikomi Tarnybos nuostatai, Įdarbinimo sąlygos ir Sąjungos institucijų bendrai priimtos taisyklės jiems taikyti.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir keturių narių, nurodytų 43 straipsnio 1 dalies b punkte, atlygiai ir pensinis amžius bus tokie patys kaip atitinkamai Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo, teisėjo ir sekretoriaus, kaip apibrėžta Tarybos reglamente Nr. 422/67/EEB, Nr. 5/67/Euratomas (24). Jiems nebus taikomas didžiausias pensinis amžius. Aspektams, kuriems netaikomas šis reglamentas ar Reglamentas Nr. 422/67/EEB, Nr. 5/67/Euratomas, analogiškai taikomi Tarnybos nuostatai ir Įdarbinimo sąlygos.

2.   Komisijai pritarus, Valdyba Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje numatyta tvarka patvirtina būtinas įgyvendinimo priemones.

3.   Darbuotojų atžvilgiu Valdyba naudojasi įgaliojimais, kurie pagal Tarnybos nuostatus suteikiami paskyrimų tarnybai ir kurie pagal Įdarbinimo sąlygas suteikiami įgaliojimus sudaryti tarnybos sutartis turinčiai institucijai.

83 straipsnis

Darbuotojų mainai

1.   Valdyba gali naudotis deleguotųjų nacionalinių ekspertų ar kitų Valdybos neįdarbintų darbuotojų paslaugomis.

2.   Valdyba plenariniame posėdyje priima tinkamą sprendimą, kuriuo nustatomos taisyklės, reglamentuojančios nacionalinių pertvarkymo institucijų darbuotojų mainus ir delegavimą Valdybai.

3.   Valdyba gali įsteigti vidines pertvarkymo grupes, sudarytas iš jos darbuotojų ir nacionalinių pertvarkymo institucijų darbuotojų, tai pat stebėtojų iš nedalyvaujančių valstybių narių pertvarkymo institucijų, kai tinkama.

4.   Kai Valdyba įsteigia vidines pertvarkymo grupes, kaip numatyta šio straipsnio 3 dalyje, ji iš savo darbuotojų paskiria tų grupių koordinatorius. Pagal 51 straipsnio 3 dalį koordinatoriai gali būti pakviesti stebėtojų teisėmis dalyvauti Valdybos vykdomuosiuose posėdžiuose, kuriuose pagal 53 straipsnio 3 ir 4 dalis dalyvauja atitinkamų valstybių narių paskirti nariai.

84 straipsnis

Vidiniai komitetai

Valdyba gali įsteigti vidinius komitetus, kurie ją konsultuotų ir teiktų jai gaires dėl Valdybos funkcijų vykdymo pagal šį reglamentą.

85 straipsnis

Apeliacinė komisija

1.   Valdyba įsteigia Apeliacinę komisiją, priimančią sprendimus dėl pagal 3 dalį pateiktų apeliacinių skundų.

2.   Apeliacinę komisiją sudaro penki nepriekaištingos reputacijos asmenys iš valstybių narių, turintys dokumentais pagrįstos atitinkamų žinių ir profesinės patirties, įskaitant patirtį pertvarkymo srityje, įgytos pakankamai aukšto lygiu bankininkystės arba kitų finansinių paslaugų srityse, išskyrus dabartinius Valdybos darbuotojus ir pertvarkymo institucijų arba kitų nacionalinių ar Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų dabartinius darbuotojus, kurie dalyvauja vykdant šiuo reglamentu Valdybai pavestas užduotis. Apeliacinė komisija turi pakankamų išteklių ir kompetencijos, kad galėtų teikti profesionalias teisines konsultacijas Valdybos naudojimosi įgaliojimais teisėtumo klausimais. Apeliacinės komisijos narius ir du pakaitinius narius Valdyba skiria penkerių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus viešą kvietimą dalyvauti konkurse. Jų nevaržo jokie nurodymai.

3.   Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant pertvarkymo institucijas, gali pateikti apeliacinį skundą dėl 10 straipsnio 10 dalyje, 11 straipsnyje, 12 straipsnio 1 dalyje, 38–41 straipsniuose, 65 straipsnio 3 dalyje, 71 straipsnyje ir 90 straipsnio 3 dalyje nurodyto Valdybos sprendimo, skirto tam asmeniui, arba dėl sprendimo, kuris tiesiogiai ir asmeniškai susijęs su tuo asmeniu.

Apeliacinis skundas kartu su jo pagrindimu Apeliacinei komisijai pateikiamas raštu per šešias savaites nuo pranešimo atitinkamam asmeniui apie sprendimą dienos, o jei pranešimas nebuvo pateiktas – nuo dienos, kai atitinkamas asmuo sužinojo apie sprendimą.

4.   Apeliacinė komisija priima sprendimą dėl apeliacinio skundo per vieną mėnesį nuo jo pateikimo.

Apeliacinė komisija priima sprendimą bent trijų iš penkių savo narių balsų dauguma.

5.   Apeliacinės komisijos nariai veikia nepriklausomai ir vadovaudamiesi viešuoju interesu. Tuo tikslu jie pateikia viešą įsipareigojimų deklaraciją ir viešą interesų deklaraciją, kurioje nurodomi visi tiesioginiai arba netiesioginiai interesai, kurie galėtų būti laikomi trukdančiais jų nepriklausomumui, arba tai, kad tokių interesų nėra.

6.   Jeigu apeliacinis skundas pateiktas pagal 3 dalį, sprendimo vykdymas nesustabdomas.

Vis dėlto Apeliacinė komisija gali sustabdyti ginčijamo sprendimo taikymą, jeigu mano, kad to reikia dėl susiklosčiusių aplinkybių.

7.   Jeigu apeliacinis skundas yra priimtinas, Apeliacinė komisija nagrinėja, ar jis tinkamai pagrįstas. Ji kviečia apeliacinio proceso šalis per nustatytus terminus pateikti pastabas dėl savo pranešimų arba dėl kitų apeliacinio proceso šalių pateiktų pranešimų. Apeliacinio proceso šalys turi teisę pateikti paaiškinimus žodžiu.

8.   Apeliacinė komisija gali patvirtinti Valdybos priimtą sprendimą arba perduoti bylą pastarajai. Valdybai Apeliacinės komisijos sprendimas yra privalomas, ir ji priima iš dalies pakeistą sprendimą dėl tos bylos.

9.   Apeliacinės komisijos sprendimai turi būti pagrįsti ir apie juos turi būti pranešama šalims.

10.   Apeliacinė komisija priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai.

86 straipsnis

Ieškinių pareiškimas Teisingumo Teisme

1.   Pagal SESV 263 straipsnį Teisingumo Teisme gali būti inicijuotas procesas ginčijant Apeliacinės komisijos priimtą sprendimą arba, tais atvejais, kai teisė kreiptis apeliacine tvarka į Apeliacinę komisiją nesuteikta – Valdybos priimtą sprendimą.

2.   Pagal SESV 263 straipsnį valstybės narės, Sąjungos institucijos ir bet kuris fizinis ar juridinis asmuo gali inicijuoti procesą Teisingumo Teisme dėl Valdybos sprendimų.

3.   Jeigu Valdyba yra įpareigota veikti, bet nepriima sprendimo, Teisingumo Teisme gali būti pareikštas ieškinys dėl neveikimo pagal SESV 265 straipsnį.

4.   Valdyba imasi priemonių, būtinų Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti.

87 straipsnis

Valdybos atsakomybė

1.   Valdybos sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikytina teisė.

2.   Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią arbitražinę išlygą, numatytą Valdybos sudarytoje sutartyje.

3.   Nesutartinės atsakomybės atveju Valdyba pagal valstybių narių teisės aktams, reglamentuojantiems viešųjų institucijų atsakomybę, būdingus bendruosius principus atlygina žalą, kurią ji arba jos darbuotojai padarė eidami pareigas, visų pirma atlikdami pertvarkymo funkcijas, įskaitant veikimą ar neveikimą remiant pertvarkymo procedūras užsienyje.

4.   Valdyba kompensuoja nacionalinei pertvarkymo institucijai žalą, kurią atlyginti tai institucijai nurodė nacionalinis teismas arba kurią, pritarus Valdybai, ji įsipareigojo atlyginti pagal draugišką susitarimą ir kuri buvo padaryta dėl tos nacionalinės pertvarkymo institucijos veikimo ar neveikimo pagal šį reglamentą vykdant bet kokį 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų bei grupių ir 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 5 dalyje nurodytų subjektų bei grupių, kai įvykdomos tų nuostatų taikymo sąlygos arba pagal 7 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, pertvarkymą. Ta pareiga netaikoma tais atvejais, kai tas veikimas arba neveikimas laikomas šio reglamento, kitos Sąjungos teisės nuostatos, Valdybos, Tarybos ar Komisijos sprendimo pažeidimu, įvykdytu tyčia arba dėl akivaizdžios ir didelės vertinimo klaidos.

5.   Bet koks ginčas, susijęs su 3 ir 4 dalimis, priklauso Teisingumo Teismo jurisdikcijai. Bylos su nesutartine atsakomybe susijusiais klausimais nebekeliamos praėjus penkeriems metams po tokio įvykio, dėl kurio norima bylą iškelti.

6.   Asmeninę Valdybos darbuotojų atsakomybę Valdybai reglamentuoja jiems taikomos Tarnybos nuostatuose arba Įdarbinimo sąlygose nustatytos nuostatos.

88 straipsnis

Profesinė paslaptis ir keitimasis informacija

1.   Valdybos nariams, pirmininko pavaduotojui, 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytiems Valdybos nariams, Valdybos darbuotojams ir darbuotojams, kuriais keičiamasi su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis arba kuriuos tos valstybės narės deleguoja ir kurie atlieka pertvarkymo funkcijas, taikomi profesinės paslapties reikalavimai pagal SESV 339 straipsnį ir atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas net ir jiems nustojus eiti savo pareigas. Visų pirma, jiems draudžiama atskleisti konfidencialią informaciją, gautą vykdant jų profesinę veiklą arba iš kompetentingų institucijų ar pertvarkymo institucijų, susijusią su pagal šį reglamentą vykdomomis funkcijomis, bet kokiam asmeniui ar institucijai, nebent ji atskleidžiama vykdant jų funkcijas pagal šį reglamentą santraukos ar bendrine forma, kad nebūtų galima identifikuoti 2 straipsnyje nurodytų subjektų, arba gavus aiškų ir išankstinį institucijos ar subjekto, kuris pateikė informaciją, sutikimą.

Informacija, kuriai taikomi profesinės paslapties reikalavimai, neatskleidžiama kitam viešajam ar privačiajam subjektui, nebent jos atskleidimas yra būtinas teismo procesui.

Tie reikalavimai taip pat taikomi galimiems pirkėjams, su kuriais susisiekiama siekiant pasirengti subjekto pertvarkymui pagal 13 straipsnio 3 dalį.

2.   Valdyba užtikrina, kad asmenims, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, nuolat ar kartais teikia bet kokias paslaugas, susijusias su jos pareigų vykdymu, įskaitant pareigūnus ir kitus asmenis, kuriuos Valdyba įgalioja arba nacionalinės pertvarkymo institucijos skiria atlikti patikras vietoje, būtų taikomi profesinės paslapties reikalavimai, lygiaverčiai nurodytiems 1 dalyje.

3.   1 dalyje nurodyti profesinės paslapties reikalavimai taikomi ir stebėtojams, kurie dalyvauja Valdybos posėdžiuose, ir nedalyvaujančių valstybių narių stebėtojams, kurie dalyvauja vidinėse pertvarkymo grupėse pagal 83 straipsnio 3 dalį.

4.   Valdyba imasi būtinų priemonių saugiam konfidencialios informacijos tvarkymui ir apdorojimui užtikrinti.

5.   Prieš bet kokios informacijos atskleidimą Valdyba užtikrina, kad į ją nebūtų įtraukta konfidencialios informacijos, visų pirma įvertindama, poveikį, kurį tos informacijos atskleidimas galėtų turėti viešajam interesui, susijusiam su finansų, pinigų ar ekonomikos politika, fizinių bei juridinių asmenų komerciniams interesams ir tikrinimų tikslui, tyrimams bei auditams. Informacijos atskleidimo pasekmių vertinimo procedūra apima konkretų 8 ir 9 straipsniuose nurodytų pertvarkymo planų turinio ir detalių, bet kurio pagal 10 straipsnį atlikto įvertinimo rezultatų ar 18 straipsnyje nurodytos pertvarkymo schemos atskleidimo poveikį.

6.   Šiuo straipsniu nedraudžiama Valdybai, Tarybai, Komisijai, ECB, nacionalinėms pertvarkymo institucijoms ar nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, įskaitant jų darbuotojus ir ekspertus, pertvarkymo veiksmų planavimo arba vykdymo tikslais keistis informacija tarpusavyje ir su kompetentingomis ministerijomis, centriniais bankais, indėlių garantijų sistemomis, investuotojų kompensavimo sistemomis, institucijomis, atsakingomis už įprastines bankroto bylas, nedalyvaujančių valstybių narių pertvarkymo ir kompetentingomis institucijomis, EBI arba laikantis 33 straipsnio – su trečiųjų valstybių institucijomis, atliekančiomis pertvarkymo institucijų funkcijoms lygiavertes funkcijas, arba taikant griežtus konfidencialumo reikalavimus – su galimais pirkėjais.

89 straipsnis

Duomenų apsauga

Šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių pareigoms, susijusioms su jų atliekamu asmens duomenų tvarkymu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB (25), ar Valdybos, Tarybos ir Komisijos pareigoms, susijusioms su jų atliekamu asmens duomenų tvarkymu vykdant pareigas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 (26).

90 straipsnis

Prieiga prie dokumentų

1.   Valdybos turimiems dokumentams taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 (27).

2.   Per šešis mėnesius nuo savo pirmojo posėdžio dienos Valdyba priima Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo praktines priemones.

3.   Dėl Valdybos priimtų sprendimų pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį gali būti pateiktas skundas Europos ombudsmenui arba inicijuotas procesas Teisingumo Teisme, prieš tai atitinkamai pateikus apeliacinį skundą šio reglamento 85 straipsnyje nurodytai Apeliacinei komisijai, laikantis atitinkamai SESV 228 ir 263 straipsniuose nustatytų sąlygų.

4.   Asmenys, kuriems taikomi Valdybos sprendimai, turi teisę susipažinti su Valdybos byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su bylos medžiaga negalioja konfidencialiai informacijai ir Valdybos vidaus parengiamiesiems dokumentams.

91 straipsnis

Įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugos taisyklės

Valdyba taiko saugumo principus, išdėstytus Europos Sąjungos įslaptintos informacijos (ESĮI) ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtose Komisijos saugumo taisyklėse, kaip nustatyta Komisijos sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas (28) priede. Saugumo principų taikymas apima nuostatų dėl keitimosi tokia informacija, jos tvarkymo ir saugojimo taikymą.

92 straipsnis

Audito Rūmai

1.   Audito Rūmai pateikia specialią ataskaitą dėl kiekvieno 12 mėnesių laikotarpio, prasidedančio kiekvienų metų balandžio 1 d.

2.   Kiekvienoje ataskaitoje išnagrinėjama, ar:

a)

pakankamai atsižvelgta į Fondo naudojimo ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą, visų pirma į poreikį sumažinti Fondo naudojimą;

b)

Fondo paramos vertinimas buvo veiksmingas ir griežtas.

3.   Kiekviena ataskaita pagal 1 dalį parengiama per šešis mėnesius nuo laikotarpio, su kuriuo susijusi ataskaita, pabaigos.

4.   Apsvarstęs galutines Valdybos parengtas finansines ataskaitas, kaip nurodyta 63 straipsnyje, Audito Rūmai pateikia savo išvadų ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip gruodžio 1 d., pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams. Audito Rūmai visų pirma pateikia informaciją apie bet kokius neapibrėžtuosius įsipareigojimus (Valdybai, Tarybai, Komisijai ar kt.), atsiradusius dėl Valdybos, Tarybos ir Komisijos užduočių pagal šį reglamentą vykdymo.

5.   Europos Parlamentas ir Taryba gali reikalauti, kad Audito Rūmai išnagrinėtų bet kuriuos kitus svarbius dalykus, susijusius su jų kompetencija, nustatyta SESV 287 straipsnio 4 dalyje.

6.   1 ir 4 dalyse nurodytos ataskaitos siunčiamos Valdybai, Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai bei nedelsiant paskelbiamos viešai.

7.   Per du mėnesius nuo dienos, kai viešai paskelbiama kiekviena ataskaita pagal 1 dalį, Komisija pateikia išsamų rašytinį atsakymą, kuris skelbiamas viešai.

Per du mėnesius nuo dienos, kai viešai paskelbiama kiekviena ataskaita pagal 4 dalį, Valdyba, Taryba ir Komisija paskelbia savo išsamius rašytinius atsakymus, kurie skelbiami viešai.

8.   Audito Rūmai yra įgalioti iš Valdybos, Tarybos ir Komisijos gauti bet kokią informaciją, svarbią pagal šį straipsnį jam pavestų užduočių atlikimui. Valdyba, Taryba ir Komisija pateikia visą reikiamą prašomą pateikti informaciją per tokį terminą, kuri gali nurodyti Audito Rūmai.

IV DALIS

VYKDYMO ĮGALIOJIMAI IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

93 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   19 straipsnio 8 dalyje, 65 straipsnio 5 dalyje, 69 straipsnio 5 dalyje, 71 straipsnio 3 dalyje ir 75 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 99 straipsnyje nurodytų dienų.

3.   Komisija užtikrina pagal šį reglamentą priimtų deleguotųjų aktų ir pagal Direktyvą 2014/59/ES priimtų deleguotųjų aktų nuoseklumą.

4.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 19 straipsnio 8 dalyje, 65 straipsnio 5 dalyje, 69 straipsnio 5 dalyje, 71 straipsnio 3 dalyje ir 75 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 19 straipsnio 8 dalį, 65 straipsnio 5 dalį, 69 straipsnio 5 dalį, 71 straipsnio 3 dalį ir 75 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

7.   Komisija nepriima deleguotųjų aktų, kai Europos Parlamentui skirtas tikrinimo laikotarpis dėl darbo pertraukų sutrumpėja iki mažiau nei penkių mėnesių, įskaitant laikotarpio pratęsimus.

94 straipsnis

Peržiūra

1.   Ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., o po to kas trejus metus Komisija paskelbia šio reglamento taikymo ataskaitą, kurioje ypač daug dėmesio skiriama potencialaus poveikio sklandžiam vidaus rinkos veikimui stebėsenai. Toje ataskaitoje įvertinama:

a)

BPeM veikimas, jo sąnaudų efektyvumas, taip pat pertvarkymo veiklos poveikis visos Sąjungos interesams ir finansinių paslaugų vidaus rinkos darnai ir vientisumui, įskaitant jos galimą poveikį nacionalinių bankų sistemų Sąjungoje struktūroms, palyginti su kitomis bankų sistemomis; be to, įvertinama, ar veiksmingai bendradarbiaujama ir dalijamasi informacija taikant BPeM, taip pat tarp BPeM ir BPM ir tarp BPeM, nacionalinių pertvarkymo institucijų, kompetentingų institucijų ir nedalyvaujančių valstybių narių pertvarkymo institucijų, visų pirma įvertinant tai ar:

i)

yra poreikis, kad šiuo reglamentu Valdybai, Tarybai ir Komisijai pavestas funkcijas vykdytų išskirtinai nepriklausoma Sąjungos institucija, ir, jei taip, ar reikalingi kokie nors atitinkamų nuostatų pakeitimai, be kita ko, pirminės teisės lygmenyje;

ii)

BPeM, BPM, ESRV, EBI, ESMA ir EIOPA ir kitų institucijų, sudarančių EFPIS, bendradarbiavimas yra tinkamas;

iii)

investicijų portfelis pagal 75 straipsnį yra sudarytas iš patikimo ir diversifikuoto turto;

iv)

nutrauktas valstybės skolos ir bankų veiklos rizikos ryšys;

v)

valdymo tvarka, įskaitant užduočių pasidalijimą Valdyboje, balsavimo tvarką tiek vykdomuosiuose, tiek plenariniuose Valdybos posėdžiuose ir jos ryšius su Komisija bei Taryba, yra tinkama;

vi)

atskaitos taškas nustatant Fondo tikslinį lygį yra tinkamas ir visų pirma, ar apdraustieji indėliai arba visi įsipareigojimai yra tinkamesnė bazė ir ar siekiant išvengti finansinių išteklių srauto į Fondą kintamumo ir užtikrinti ilgalaikį Fondo finansavimo stabilumą ir tinkamumą turėtų būti nustatyta minimali absoliuti Fondo suma;

vii)

būtina pakeisti nustatytą Fondo tikslinį lygį ir įnašų lygį, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungoje;

b)

nepriklausomumo ir atskaitomybės nuostatų veiksmingumas;

c)

Valdybos ir EBI sąveika;

d)

Valdybos ir nedalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo institucijų sąveika ir BPeM poveikis toms valstybėms narėms, taip pat Valdybos ir atitinkamų trečiųjų valstybių institucijų, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 90 punkte, sąveika;

e)

tai, ar būtina imtis veiksmų, siekiant suderinti žlugusių įstaigų bankroto procedūras.

2.   Ataskaita pateikiama Europos Parlamentui ir Tarybai. Prireikus, Komisija prideda atitinkamus pasiūlymus.

3.   Atliekant Direktyvos 2014/59/ES peržiūra, Komisijos taip pat pašoma atitinkamai atlikti šio reglamento peržiūrą.

95 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 dalinis pakeitimas

Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 iš dalies keičiamas taip:

1.

4 straipsnio 2 punktas pakeičiamas taip:

„2.

kompetentingos institucijos yra:

i)

kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 40 punkte, įskaitant Europos Centrinį Banką, kai sprendžiami klausimai, susiję su jam pavestais uždaviniais pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013, taip pat kaip apibrėžta Direktyvoje 2007/64/EB ir kaip nurodyta Direktyvoje 2009/110/EB;

ii)

taikant direktyvas 2002/65/EB ir 2005/60/EB – institucijos, kompetentingos užtikrinti, kad kredito ir finansų įstaigos laikytųsi tų direktyvų reikalavimų;

iii)

indėlių garantijų sistemų atveju – įstaigos, administruojančios indėlių garantijų sistemas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/49/ES (29), arba, tais atvejais, kai indėlių garantijų sistemą administruoja privati bendrovė – tas sistemas pagal tą direktyvą prižiūrinti institucija ir

iv)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES (30) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014 (31) atveju – pertvarkymo institucijos, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 3 straipsnyje, ir Bendra pertvarkymo valdyba, įsteigta Reglamentu (ES) Nr. 806/2014, bei Taryba ir Komisija, kai jos vykdo veiksmus pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 18 straipsnį, išskyrus atvejus, kai jos naudojasi veiksmų laisve ar priima sprendimus dėl politikos.

(29)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149)."

(30)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190)."

(31)  2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1)“;"

2.

25 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„1a.   Institucija gali organizuoti ir vykdyti Reglamente (ES) Nr. 806/2014 nurodytos Valdybos ir bendro pertvarkymo mechanizmo taikyme nedalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo institucijų keitimosi informacija ir bendros veiklos tarpusavio peržiūras pertvarkant tarpvalstybines grupes, siekdama sustiprinti rezultatų veiksmingumą ir nuoseklumą. Tuo tikslu Institucija parengia objektyvaus įvertinimo ir palyginimo metodus.“;

3.

40 straipsnio 6 dalis papildoma trečia pastraipa:

„Kad būtų galima veikti pagal Direktyvą 2014/59/ES, Bendros pertvarkymo valdybos pirmininkas yra Priežiūros tarybos stebėtojas.“

96 straipsnis

Nacionalinių pertvarkymo finansavimo struktūrų pakeitimas

Nuo šio reglamento 99 straipsnio 2 ir 6 dalyse nurodytos taikymo datos Fondas laikomas dalyvaujančių valstybių narių pertvarkymo finansavimo struktūra pagal Direktyvos 2014/59/ES 99–109 straipsnius.

97 straipsnis

Susitarimas dėl būstinės ir veiklos sąlygos

1.   Reikiamos nuostatos dėl patalpų Valdybai suteikimo valstybėje narėje, kurioje yra jos būstinė, ir infrastruktūros suteikimo toje valstybėje narėje, taip pat toje valstybėje narėje pirmininkui, plenarinės sudėties Valdybos nariams, Valdybos darbuotojams ir jų šeimos nariams taikytinos konkrečios taisyklės nustatomos Valdybos ir tos valstybės narės susitarime dėl būstinės, kuris sudaromas gavus plenarinės sudėties Valdybos pritarimą ne vėliau kaip 2014 m. rugpjūčio 20 d.

2.   Valstybė narė, kurioje yra Valdybos būstinė, užtikrina geriausias galimas sąlygas Valdybai tinkamai veikti, įskaitant daugiakalbes europines mokymo įstaigas ir tinkamas transporto jungtis.

98 straipsnis

Valdybos veiklos pradžia

1.   Valdyba pradeda veikti visu pajėgumu ne vėliau kaip 2015 m. sausio 1 d.

2.   Komisija atsako už Valdybos įsteigimą ir pradinę veiklą tol, kol Valdyba įgyja pakankamai veiklos pajėgumų savo biudžetui vykdyti. Tuo tikslu:

a)

tol, kol Tarybos pagal 56 straipsnį paskirtas pirmininkas, pradės eiti savo pareigas, Komisija gali paskirti Komisijos pareigūną būti laikinuoju pirmininku ir laikinai eiti pirmininkui pavestas pareigas;

b)

nukrypstant nuo 50 straipsnio 1 dalies l punkto, kol bus priimtas sprendimas, kaip nurodyta 50 straipsnio 3 dalyje, laikinasis pirmininkas naudojasi paskyrimų tarnybos įgaliojimais;

c)

Komisija gali pasiūlyti pagalbą Valdybai, visų pirma deleguodama Komisijos pareigūnus vykdyti agentūros veiklą, vadovaujant pirmininkui arba laikinajam pirmininkui.

3.   Laikinasis pirmininkas gali leisti atlikti visus mokėjimus, kurie yra padengti asignavimais, įtrauktais į Valdybos biudžetą, ir gali sudaryti sutartis, įskaitant darbo sutartis.

99 straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Atsižvelgiant į 3–5 dalyse nurodytas išimtis, šis reglamentas taikomas nuo 2016 m. sausio 1 d.

3.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies, nuostatos, susijusios su Valdybos įgaliojimais rinkti informaciją ir bendradarbiauti su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis rengiant pertvarkymo planus pagal 8 ir 9 straipsnius ir visas kitas susijusias nuostatas, pradedamos taikyti nuo 2015 m. sausio 1 d.

4.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies, 1–4 straipsniai 6, 30, 42–48 straipsniai, 49 straipsnis, 50 straipsnio 1 dalies a, b ir g–p punktai, 50 straipsnio 3 dalis, 51 straipsnis, 52 straipsnio 1 ir 4 dalys, 53 straipsnio 1 ir 2 dalys, 56–59 straipsniai, 61–66 straipsniai, 80–84 straipsniai, 87–95 straipsniai ir 97 ir 98 straipsniai taikomi nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d.

5.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies, 69 straipsnio 5 dalis, 70 straipsnio 6 ir 7 dalys ir 71 straipsnio 3 dalis, kuriais Tarybai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, Komisijai – priimti deleguotuosius aktus, taikomi nuo 2014 m. lapkričio 1 d.

6.   Nuo 2015 m. sausio 1 d. Valdyba pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai plenariniame posėdyje patvirtintą mėnesinę ataskaitą dėl to, ar įvykdytos įnašų pervedimo Fondui sąlygos.

Nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kai tose ataskaitose nurodoma, kad įnašų pervedimo Fondui sąlygos neįvykdytos, 2 dalyje nurodytų nuostatų taikymas kiekvieną kartą atidedamas vienam mėnesiui. Valdyba kas kartą pasibaigus tam mėnesiui pateikia tolesnę ataskaitą.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2014 m. liepos 15 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

S. GOZI


(1)  OL C 109, 2014 4 11, p. 2.

(2)  OL C 67, 2014 3 6, p. 58.

(3)  2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. liepos 14 d. Tarybos sprendimas.

(4)  2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

(5)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(6)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(7)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(8)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(9)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL L 331, 2010 12 15, p. 1).

(10)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149).

(11)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).

(12)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(13)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

(14)  1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (OL L 84, 1997 3 26, p. 22).

(15)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

(16)  2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyva 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo (OL L 82, 2001 3 22, p. 16).

(17)  2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

(18)  1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (OL L 166, 1998 6 11, p. 45).

(19)  1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas ir nustatantis Komisijos pareigūnams laikinai taikomas specialias priemones (OL L 56, 1968 3 4, p. 1).

(20)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(21)  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(22)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(23)  Tarybos reglamentas Nr. 1, nustatantis Europos ekonominėje bendrijoje vartotinas kalbas (OL 17, 1958 10 6, p. 385).

(24)  1967 m. liepos 25 d. Tarybos reglamentas Nr. 422/67/EEB, Nr. 5/67/Euratomas, nustatantis Komisijos pirmininko ir narių, Teisingumo Teismo pirmininko, teisėjų, generalinių advokatų ir kanclerio, Bendrojo Teismo pirmininko, narių ir kanclerio bei Europos Sąjungos tarnautojų teismo pirmininko, narių ir kanclerio tarnybines pajamas (OL L 187, 1967 8 8, p. 1).

(25)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (95/46/EB) dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(26)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(27)  2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(28)  2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimas 2001/844/EB, EAPB, Euratomas, iš dalies keičiantis jos darbo tvarkos taisykles (OL L 317, 2001 12 3, p. 1).


Top