EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32014R0604

2014 m. kovo 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 604/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl techninių reguliavimo standartų, susijusių su kokybiniais ir atitinkamais kiekybiniais kriterijais, pagal kuriuos nustatomos darbuotojų, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, kategorijos Tekstas svarbus EEE

OJ L 167, 6.6.2014, p. 30–35 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

No longer in force, Date of end of validity: 26/06/2021; panaikino 32021R0923 . Latest consolidated version: 14/06/2021

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2014/604/oj

6.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 167/30


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 604/2014

2014 m. kovo 4 d.

kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl techninių reguliavimo standartų, susijusių su kokybiniais ir atitinkamais kiekybiniais kriterijais, pagal kuriuos nustatomos darbuotojų, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, kategorijos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (1), visų pirma jos 94 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Direktyvoje 2013/36/ES, visų pirma jos 74 straipsnyje, reikalaujama, kad įstaigose būtų nustatytos patikimos valdymo priemonės ir veiksmingi rizikos, su kuria kredito įstaiga susiduria arba gali susidurti, nustatymo, valdymo, stebėsenos ir pranešimo apie tokią riziką procesai. Ši tvarka ir procesai turi būti išsamūs ir proporcingi verslo modeliui ir įstaigos veiklai būdingos rizikos pobūdžiui, mastui bei sudėtingumui. Jais turi būti atsižvelgta į, be kita ko, Direktyvos 79–87 straipsniuose nustatytą specifinę riziką. Tvarką ir procesus kompetentingos institucijos vertina per priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą pagal Direktyvos 97 straipsnį. Nustatytą riziką įstaigos svarsto per vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesą pagal Direktyvos 73 straipsnį;

(2)

pagal Direktyva 2013/36/ES nustatytą riziką ribojančią priežiūros sistemą reikalaujama, kad visos įstaigos nustatytų visus darbuotojus, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui. Taikant darbuotojų profesinės veiklos poveikio rizikos pobūdžiui reikšmingumo vertinimo kriterijus, galimas darbuotojų poveikis įstaigos rizikos pobūdžiui turėtų būti nustatomas remiantis jų įgaliojimais ir atsakomybe ir įstaigos rizikos ir veiklos rodikliais. Vertinant reikėtų atsižvelgti į įstaigos vidaus organizacinę struktūrą ir veiklos pobūdį, mastą bei sudėtingumą. Nustatant kriterijus, turėtų būti visapusiškai atsižvelgta į visų kategorijų riziką, su kuria įstaiga ar grupė susiduria arba gali susidurti. Taip įstaigoms taip pat suteikiama galimybė nustatyti tinkamas paskatas atlygio politikoje, kad užtikrintų riziką ribojantį darbuotojų elgesį; tai taip pat turėtų užtikrinti, kad darbuotojai, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, būtų nustatomi atsižvelgiant į įstaigos skirtingų rūšių veiklos rizikos lygį;

(3)

2012 m. Europos bankininkystės institucija (EBI) paskelbė Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto (EBPIK) gairių dėl atlygio politikos ir praktikos (toliau – EBPIK gairės), kuriose nustatyti bendrieji darbuotojų įtakos reikšmingumo vertinimo kriterijai, nacionalinio įgyvendinimo ir praktinio taikymo tyrimo rezultatus. Tyrimas parodė, kad įstaigoms ir kompetentingoms institucijoms įgyvendinant atlygio nuostatas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/48/EB (2), nebuvo pasiektas pakankamas suderinamumo lygis. Atlygio praktika išliko pernelyg įvairialypė, o svarbiausia taikant darbuotojų nustatymo kriterijus ne visada buvo pakankamai atsižvelgiama į darbuotojų profesinės veiklos poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui. Skirtingos įstaigos ir valstybės narės, nustatydamos tokius darbuotojus, laikėsi labai skirtingo požiūrio. Todėl šie techniniai reguliavimo standartai turėtų būti pagrįsti patirtimi, sukaupta taikant Direktyvą 2006/48/EB ir EBPIK gaires, ir jais siekiama didesnio suderinamumo. EBI paskelbs naujas patikimos atlygio politikos, atitinkančios Direktyvoje 2013/36/ES nustatytus principus, gaires pagal Direktyvos 75 straipsnio 2 dalį;

(4)

reikėtų nustatyti aiškius kokybinius ir atitinkamus kiekybinius kriterijus, pagal kuriuos nustatomos darbuotojų, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, kategorijos, užtikrinant suderintą požiūrį visoje Sąjungoje ir įtraukiant bendras svarbiausias rizikos kategorijas. Pagal Direktyvos 2013/36/ES 94 straipsnio 2 dalį visos darbuotojų kategorijos, nustatytos pagal tuos kriterijus, turi apimti darbuotojus, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui. Įstaigos taip pat turėtų atsižvelgti į savo rizikos vertinimų, atliktų pagal vidines procedūras, rezultatus. Kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad tikrai būtų nustatyti visi darbuotojai, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui;

(5)

valdymo organo nariams tenka pagrindinė atsakomybė už įstaigą, jos strategiją ir veiklą, todėl jie visada gali turėti reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui. Tai pasakytina tiek apie valdymo funkciją atliekančio valdymo organo narius, kurie priima sprendimus, tiek apie priežiūros funkciją atliekančio valdymo organo narius, kurie prižiūri sprendimų priėmimo procesą ir ginčija priimtus sprendimus;

(6)

vyresnioji vadovybė ir vyresnieji darbuotojai, atsakingi už reikšmingus verslo padalinius, už konkrečių kategorijų rizikos, pvz., susijusios su likvidumu, veikla ar palūkanų normomis, valdymą, už įstaigos kontrolės funkcijas, yra atsakingi už kasdieninį verslo, jo rizikos arba jo kontrolės funkcijų valdymą. Tai apima atsakomybę už strateginių ar kitų svarbių sprendimų dėl verslo veiklos ar taikomos kontrolės sistemos priėmimą. Verslo prisiimama rizika ir jos valdymas yra patys svarbiausi įstaigos rizikos pobūdžio veiksniai;

(7)

reikšmingą veiklos ir kitokią riziką įstaigai gali sukelti ne tik darbuotojai, atsakingi už papildomo verslo kūrimą, bet ir darbuotojai, atsakingi už vidaus paramos teikimą, kuriems tenka esminis vaidmuo valdant verslą ir kurie yra įgalioti priimti sprendimus tose srityse. Todėl tokias funkcijas vykdančių darbuotojų profesinė veikla taip pat turi reikšmingą poveikį rizikos pobūdžiui;

(8)

kredito rizika ir rinkos rizika paprastai prisiimama siekiant plėtoti verslą, todėl tą riziką keliančios veiklos poveikis rizikos pobūdžiui gali būti vertinamas naudojant kriterijus, pagrįstus įgaliojimų ribomis, kurios apskaičiuojamos bent kartą per metus remiantis kapitalo duomenimis ir metodais, naudojamais reguliavimo tikslais, taikant de minimis ribą kredito rizikai, kad būtų užtikrintas proporcingas kriterijų taikymas mažose įstaigose;

(9)

nustatant kriterijus, pagal kuriuos nustatomi darbuotojai, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad kai kurioms įstaigoms gali būti leista netaikyti su prekybos knyga susijusių reikalavimų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 (3) ir kad ribos atskirose įstaigose yra nustatomos skirtingai, taikant skirtingus kapitalo reikalavimų skaičiavimo metodus;

(10)

atsižvelgiant į tai, kad sprendimų rezultatams dažnai turi įtakos sprendimą inicijuojantys darbuotojai, o formali sprendimų priėmimo galia tenka vyresniesiems darbuotojams ar komitetams, nustatant kriterijus, turėtų būti atsižvelgiama į reikšmingus tokio sprendimų priėmimo proceso elementus;

(11)

vadovaujamas pareigas einantys darbuotojai yra atsakingi už jų valdomos verslo srities veiklą. Todėl atitinkamais kriterijais turėtų būti užtikrinta, kad reikšmingą poveikį įstaigos rizikos poveikiui turinčiais darbuotojais būtų laikomi darbuotojai, atsakingi už darbuotojų, kurių veikla gali turėti reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, grupes. Tai apima atvejus, kai jiems pavaldžių atskirų darbuotojų veikla atskirai neturi reikšmingo poveikio įstaigos rizikos pobūdžiui, tačiau bendra jų veikla galėtų turėti tokį poveikį;

(12)

be kokybinių kriterijų, reikėtų nustatyti atitinkamus kiekybinius kriterijus, pagal kuriuos nustatomos darbuotojų, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, kategorijos. Skiriamas bendras atlygis visų pirma priklauso nuo darbuotojų indėlio sėkmingai siekiant įstaigos verslo tikslų, taigi nuo darbuotojų atsakomybės, pareigų, gebėjimų ir įgūdžių, taip pat nuo darbuotojų ir įstaigos veiklos rezultatų. Jeigu darbuotojui skiriamas atitinkamą ribą viršijantis bendras atlygis, galima pagrįstai manyti, kad tai yra susiję su darbuotojo indėliu siekiant įstaigos verslo tikslų ir jo profesinės veiklos poveikiu įstaigos rizikos pobūdžiui. Atitinkamai tikslinga pagrįsti tuos kiekybinius kriterijus bendru darbuotojui skiriamu atlygiu, tiek absoliučiąja verte, tiek lyginant su kitais tos pačios įstaigos darbuotojais. Taikant tuos kiekybinius kriterijus, prireikus reikėtų atsižvelgti į tai, kad užmokesčio lygis skirtingose jurisdikcijose yra skirtingas. Reikėtų nustatyti aiškias ir tinkamas ribas, kuriomis remiantis nustatomi darbuotojai, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, atsižvelgiant į EBI ir kompetentingų institucijų surinktus duomenis. Remiantis šiais kiekybiniais kriterijais daroma tvirta prielaida, kad darbuotojas turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui. Tačiau tokios kiekybiniais kriterijais pagrįstos prielaidos neturėtų būti taikomos tais atvejais, kai įstaigos, remdamosi papildomomis objektyviomis sąlygomis, nustato, kad darbuotojas iš tiesų neturi reikšmingo poveikio įstaigos rizikos pobūdžiui, atsižvelgiant į visą riziką, su kuria įstaiga susiduria ar gali susidurti. Kad būtų užtikrintas veiksmingas ir nuoseklus tų kriterijų taikymas, pagal šiuos kriterijus nustatytiems didžiausią atlygį gaunantiems darbuotojams išimtis turėtų būti taikoma tik gavus kompetentingos institucijos patvirtinimą. Jeigu darbuotojai uždirba daugiau kaip 1 000 000 EUR (didelį atlygį gaunantys darbuotojai), kompetentingos institucijos, prieš patvirtindamos išimtį, turėtų informuoti EBI, kad būtų užtikrintas darnus tų kriterijų taikymas, visų pirma tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis. Nustatymo procesui, įskaitant išimčių taikymą, bet kuriuo atveju turėtų būti visada taikomas priežiūrinis tikrinimas pagal Direktyvos 2013/36/ES 92 straipsnio 2 dalį;

(13)

jeigu darbuotojas priskiriamas tai pačiai atlygių grupei kaip vyresnioji vadovybė bei riziką prisiimantys darbuotojai, gali būti, kad darbuotojo profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui. Nustatant grupę, neturėtų būti atsižvelgiama į atlygį, mokamą kontrolės ir pagalbines funkcijas atliekantiems darbuotojams, taip pat priežiūros funkciją atliekančio valdymo organo nariams. Taikant šį kriterijų, reikėtų atsižvelgti į tai, kad užmokesčio lygis skirtingose jurisdikcijose yra skirtingas. Įstaigos turėtų turėti galimybę įrodyti, kad darbuotojas, priskiriamas tai atlygio grupei, tačiau neatitinkantis jokių kokybinių ar kitų kiekybinių kriterijų, neturi reikšmingo poveikio įstaigos rizikos pobūdžiui, atsižvelgiant į visą riziką, su kuria įstaiga susiduria ar gali susidurti. Jeigu šis kriterijus netaikomas didelį bendrą atlygį gaunantiems darbuotojams, turėtų būti vykdoma pranešimo procedūra, kad būtų galima laiku atlikti priežiūrinį tikrinimą ir taip užtikrinti nuoseklų šio kriterijaus taikymą;

(14)

kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad įstaigos saugotų atlikto vertinimo dokumentus ir darbuotojų, kurių profesinė veikla laikoma turinčia reikšmingą poveikį jų rizikos pobūdžiui, dokumentus, kad kompetentinga institucija ir auditoriai galėtų patikrinti vertinimą. Taip pat reikėtų saugoti dokumentus, susijusius su darbuotojais, kurie buvo nustatyti pagal atlygiu pagrįstus kriterijus, tačiau kurių profesinė veikla įvertinta neturinčia reikšmingo poveikio įstaigos rizikos pobūdžiui;

(15)

šis reglamentas grindžiamas EBI Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(16)

EBI dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (4) 37 straipsnį, pateikti nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir sąvokų apibrėžtys

Šiuo reglamentu nustatomi techniniai reguliavimo standartai, susiję su kokybiniais ir atitinkamais kiekybiniais kriterijais, pagal kuriuos nustatomos darbuotojų, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, kategorijos, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES 92 straipsnio 2 dalyje, grupės, patronuojančiosios bendrovės ir patronuojamosios įmonės lygiais, įskaitant įstaigas, įsteigtas finansų centruose lengvatinių mokesčių zonose.

2 straipsnis

Kriterijų taikymas

Nedarant poveikio kompetentingai institucijai nustatytam įpareigojimui užtikrinti, kad įstaigos laikytųsi Direktyvos 2013/36/ES 92, 93 ir 94 straipsniuose nustatytų principų, taikomų visų kategorijų darbuotojams, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui pagal tos direktyvos 92 straipsnio 2 dalį, darbuotojai, atitinkantys bet kurį iš šio reglamento 3 straipsnyje nustatytų kokybinių kriterijų arba bet kurį iš šio reglamento 4 straipsnyje nustatytų kiekybinių kriterijų, yra laikomi turinčiais reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui.

3 straipsnis

Kokybiniai kriterijai

Darbuotojas laikomas turinčiu reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, jeigu tenkinamas bet kuris iš šių kokybinių kriterijų:

1)

darbuotojas yra valdymo funkciją vykdančio valdymo organo narys;

2)

darbuotojas yra priežiūros funkciją atliekančio valdymo organo narys;

3)

darbuotojas yra vyresniosios vadovybės narys;

4)

darbuotojas yra atsakingas ir atskaitingas valdymo organui už veiklą, vykdomą atliekant nepriklausomo rizikos valdymo funkciją, atitikties kontrolės funkciją ar vidaus audito funkciją;

5)

darbuotojui tenka bendra atsakomybė už rizikos valdymą verslo padalinyje, kaip apibrėžta Reglamento Nr. 575/2013 142 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriam pagal Direktyvos 2013/36/ES 73 straipsnį paskirtas vidaus kapitalas, sudarantis bent 2 % įstaigos vidaus kapitalo (toliau – reikšmingas verslo padalinys);

6)

darbuotojas vadovauja reikšmingam verslo padaliniui;

7)

darbuotojas eina vadovaujamas pareigas vienoje iš 4 punkte nurodytų funkcijų arba reikšmingame verslo padalinyje ir yra tiesiogiai atskaitingas pagal 4 ar 5 punktą nustatytam darbuotojui;

8)

darbuotojas eina vadovaujamas pareigas reikšmingame verslo padalinyje ir yra tiesiogiai atskaitingas darbuotojui, kuris vadovauja tam padaliniui;

9)

darbuotojas vadovauja tarnybai, atsakingai už teisės reikalus, finansus, įskaitant mokesčius ir biudžetą, žmogiškuosius išteklius, atlygio politiką, informacines technologijas ar ekonominę analizę;

10)

darbuotojas yra atsakingas už komitetą, kuris yra atsakingas už Direktyvos 2013/36/ES 79–87 straipsniuose nustatytų kategorijų rizikos, išskyrus kredito riziką ir rinkos riziką, valdymą, arba yra tokio komiteto narys;

11)

kiek tai susiję su vieno sandorio, kuris atitinka 0,5 % įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo ir yra bent 5 mln. EUR, kredito rizikos pozicijomis, darbuotojas:

a)

yra atsakingas už kredito pasiūlymų inicijavimą arba kredito produktų struktūrą, kuri gali nulemti tokias kredito rizikos pozicijas; arba

b)

turi įgaliojimus priimti, tvirtinti arba vetuoti sprendimus dėl tokių kredito rizikos pozicijų; arba

c)

yra komiteto, kuris turi įgaliojimus priimti a arba b punktuose nurodytus sprendimus, narys;

12)

kiek tai susiję su įstaiga, kuriai netaikoma Reglamento (ES) Nr. 575/2013 94 straipsnyje nustatyta smulkiai prekybos knygoje apskaitomai veiklai taikoma išlyga, darbuotojas:

a)

turi įgaliojimus priimti, tvirtinti arba vetuoti sprendimus dėl sandorių prekybos knygoje, kurių bendra vertė siekia vieną iš šių ribų:

i)

jei taikomas standartizuotas metodas, nuosavų lėšų reikalavimas rinkos rizikai, kuri atitinka 0,5 % ar daugiau įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo; arba

ii)

jeigu reguliavimo tikslais patvirtintas vidinis modeliu pagrįstas metodas, 5 % arba daugiau įstaigos vidinės rizikos vertės ribos pagal 99 % kvantilio vienpusį pasikliautinąjį intervalą prekybos knygos pozicijoms; arba

b)

yra komiteto, kuris turi įgaliojimus priimti a punkte nurodytus sprendimus, narys;

13)

darbuotojas vadovauja grupei darbuotojų, kurie turi atskirus įgaliojimus sudaryti įstaigos sandorius, jeigu įvykdoma bet kuri iš šių sąlygų:

a)

tų įgaliojimų suma yra lygi 11 punkto a ir b papunkčiuose arba 12 punkto a papunkčio i dalyje nustatytai ribai arba ją viršija;

b)

jeigu reguliavimo tikslais patvirtintas vidinis modeliu pagrįstas metodas, tie įgaliojimai sudaro 5 % arba daugiau įstaigos vidinės rizikos vertės ribos pagal 99 % kvantilio vienpusį pasikliautinąjį intervalą prekybos knygos pozicijoms. Jeigu įstaiga neskaičiuoja rizikos vertės to darbuotojo lygiu, sumuojamos šiam darbuotojui pavaldžių darbuotojų rizikos vertės ribos;

14)

kiek tai susiję su sprendimais tvirtinti arba vetuoti naujų produktų siūlymą, darbuotojas:

a)

turi įgaliojimus priimti tokius sprendimus; arba

b)

yra komiteto, kuris turi įgaliojimus priimti tokius sprendimus, narys;

15)

darbuotojas vadovauja darbuotojui, kuris atitinka vieną iš 1–14 punktuose nustatytų kriterijų.

4 straipsnis

Kiekybiniai kriterijai

1.   Pagal 2–5 dalis darbuotojas laikomas turinčiu reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, jeigu tenkinamas bet kuris iš šių kiekybinių kriterijų:

a)

praėjusiais finansiniais metais darbuotojui skirtas 500 000 EUR ar didesnis atlygis;

b)

darbuotojas patenka 0,3 % (suapvalinant iki kito sveikojo skaičiaus) darbuotojų, kuriems praėjusiais finansiniais metais skirtas didžiausias bendras atlygis, grupę;

c)

praėjusiais finansiniais metais darbuotojui skirtas bendras atlygis, kuris yra lygus vyresniosios vadovybės nariui tais finansiniais metais skirtam mažiausiam bendram atlygiui arba yra už jį didesnis, arba tenkinamas bet kuris 3 straipsnio 1, 3, 5, 6, 8, 11, 12, 13 arba 14 punktuose nustatytas kriterijus.

2.   1 dalyje nustatytas kriterijus nėra tenkinamas, jeigu įstaiga nustato, kad darbuotojo profesinė veikla neturi reikšmingo poveikio įstaigos rizikos pobūdžiui, nes darbuotojas arba tos kategorijos darbuotojai, kuriems jis priklauso:

a)

vykdo profesinę veiklą ir įgaliojimus tik tame verslo padalinyje, kuris nėra laikomas reikšmingu verslo padaliniu; arba

b)

vykdo profesinę veiklą, kuri neturi reikšmingo poveikio reikšmingo verslo padalinio rizikos pobūdžiui.

3.   2 dalies b punkte nustatyta sąlyga vertinama remiantis objektyviais kriterijais, kuriuos taikant atsižvelgiama į susijusius rizikos ir veiklos rodiklius, kuriuos įstaiga naudoja siekdama nustatyti, valdyti ir stebėti riziką pagal Direktyvos 2013/36/ES 74 straipsnį, taip pat remiantis darbuotojo ar tos kategorijos darbuotojų pareigomis bei įgaliojimais ir jų poveikiu įstaigos rizikos pobūdžiui, palyginti su darbuotojų, nustatytų pagal šio reglamento 3 straipsnyje nurodytus kriterijus, profesinės veiklos poveikiu.

4.   Įstaiga praneša kompetentingai institucijai, atsakingai už jos riziką ribojančią priežiūrą, apie 2 dalies taikymą 1 dalies a punkte nustatyto kriterijaus atžvilgiu. Pranešime nurodoma, kuo remdamasi įstaiga nustatė, kad atitinkamas darbuotojas arba darbuotojų kategorija, kuriai jis priklauso, atitinka vieną iš 2 dalyje nustatytų sąlygų ir, jei taikoma, prideda vertinimą, kurį įstaiga atliko pagal 3 dalį.

5.   Darbuotojo, kuriam praėjusiais finansiniais metais skirtas 750 000 EUR ar didesnis bendras atlygis, arba 1 dalies b punkte nustatyto kriterijaus atžvilgiu 2 dalis gali būti taikoma tik gavus išankstinį kompetentingos institucijos, atsakingos už tos įstaigos riziką ribojančią priežiūrą, patvirtinimą.

Kompetentinga institucija išankstinį patvirtinimą suteikia tik jeigu įstaiga gali įrodyti, kad tenkinama viena iš 2 dalyje nustatytų sąlygų, ir 2 dalies b punkto sąlygos atveju atsižvelgdama į 3 dalyje nustatytus vertinimo kriterijus.

Jeigu praėjusiais finansiniais metais darbuotojui skirtas 1 000 000 EUR ar didesnis bendras atlygis, kompetentinga institucija išankstinį patvirtinimą suteikia tik išskirtinėmis aplinkybėmis. Kad šis straipsnis būtų taikomas nuosekliai, kompetentinga institucija, prieš suteikdama patvirtinimą dėl tokio darbuotojo, informuoja Europos bankininkystės instituciją.

5 straipsnis

Skirto atlygio apskaičiavimas

1.   Taikant šį reglamentą, paskirtas, bet dar neišmokėtas atlygis atitinka jo vertę paskyrimo dieną, neatsižvelgiant į diskonto normos taikymą, nurodytą Direktyvos 2013/36/ES 94 straipsnio 1 dalies g punkto iii papunktyje, arba išmokų sumažinimą, nesvarbu, ar taikant susigrąžinimo, sumažinimo ar kitas priemones. Visos sumos skaičiuojamos bendrąja verte ir visos darbo dienos ekvivalentais.

2.   Taikant 4 straipsnio 1 dalies b ir c punktus, skirtas atlygis gali būti vertinamas atskirai kiekvienoje valstybėje narėje ir trečiojoje šalyje, kurioje įstaiga turi buveinę, ir darbuotojai priskiriami tai šaliai, kurioje jie vykdo didesnę dalį veiklos.

6 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. kovo 4 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 176, 2013 6 27, p. 338.

(2)  2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (OL L 177, 2006 6 30, p. 1).

(3)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(4)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).


Top