Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32014R0390

2014 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 390/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“

OJ L 115, 17.4.2014, p. 3–13 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2014/390/oj

17.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 115/3


TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 390/2014

2014 m. balandžio 14 d.

kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 352 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

Europos Sąjungos sutarties 10 ir 11 straipsniuose nustatyta, kad kiekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime, o Sąjungos institucijos turėtų suteikti piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis, taip pat institucijos turėtų palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene;

(2)

2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatu „2020 m. EUROPA Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ Sąjunga ir valstybės narės siekia ateinantį dešimtmetį skatinti ekonomikos augimą, užimtumą, našumą ir socialinę sanglaudą;

(3)

nors akivaizdu, kad buvimas Sąjungos piliečiu ir įtvirtintų teisių turėjimas suteikia pridėtinės vertės, Sąjunga ne visada veiksmingai akcentuoja įvairių ekonominių ir socialinių problemų sprendimo sąsają su Sąjungos politika. Taigi, įspūdingi pasiekimai užtikrinant taiką ir stabilumą Europoje, ilgalaikį tvarų ekonomikos augimą, stabilias kainas, veiksmingą vartotojų ir aplinkos apsaugą ir propaguojant pagrindines teises ne visada leido piliečiams tvirtai pajausti, kaip svarbu priklausyti Sąjungai;

(4)

siekiant Europą priartinti prie jos piliečių ir suteikti jiems galimybių visapusiškai dalyvauti kuriant dar arčiau jų esančią Sąjungą, vykdant veiklą tarpvalstybiniu ir Sąjungos lygiu reikia įvairių veiksmų ir suderintų pastangų. Europos piliečių iniciatyva suteikia piliečiams nepaprastą galimybę tiesiogiai dalyvauti formuojant ES teisės aktų kūrimą (3);

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1904/2006/EB (4) nustatyta veiksmų programa, kurią įgyvendinant pasitvirtino poreikis skatinti ilgalaikį dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis ir savivaldybėmis bei remti aktyvų piliečių dalyvavimą;

(6)

programos „Europa piliečiams“ (2007–2013 m.) tarpinė vertinimo ataskaita, kartu su viešosiomis konsultacijomis internete ir dviem vienas po kito surengtais konsultaciniais susitikimais su suinteresuotaisiais subjektais, patvirtino, kad naują „Europa piliečiams“ programą aktualia laiko tiek pilietinės visuomenės organizacijos, tiek dalyvaujantys pavieniai asmenys. Taip pat buvo patvirtinta, kad jos reikia siekiant daryti poveikį organizacijų (gebėjimų stiprinimo srityje) ir pavienių asmenų (didesnis susidomėjimas Sąjungos reikalų srityje) lygiais. Todėl šiuo reglamentu turėtų būti nustatyta 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“ (toliau – programa);

(7)

kalbant apie projektų temas, jų įtvirtinimą vietos ir regionų kontekste ir apie suinteresuotųjų subjektų sudėtį, turėtų būti užtikrinta svarbi sinergija su kitomis Sąjungos programomis, ypač tokiose srityse kaip švietimas, profesinis mokymas ir jaunimas, sportas, kultūra ir audiovizualinis sektorius, pagrindinės teisės ir laisvės, socialinė įtrauktis, lyčių lygybė, kova su diskriminacija, moksliniai tyrimai ir inovacijos, informacinė visuomenė, plėtra ir Sąjungos išorės veiksmai;

(8)

programa turėtų apimti platų įvairių veiksmų spektrą, įskaitant piliečių susitikimus, kontaktus ir debatus pilietiškumo klausimais, Sąjungos lygio renginius, iniciatyvas informuotumui apie svarbiausius Europos istorijos įvykius didinti ir jų apmąstymui skatinti, iniciatyvas, kuriomis Europos piliečiai, ypač jaunimas, informuojami apie Sąjungos istoriją ir Sąjungos institucijų veikimą, ir debatus Europos politikos klausimais, siekiant pagyvinti visus visuomenės gyvenimo aspektus;

(9)

2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo bei 2011 m. birželio 9–10 d. Tarybos išvadose dėl totalitarinių režimų nusikaltimų Europoje atminimo akcentuojama, kad svarbu išlaikyti praeities įvykių atminimą kaip priemonę peržengti praeitį ir kurti ateitį, ir pabrėžiama Sąjungos vaidmens svarba sudarant palankesnes sąlygas šių nusikaltimų kolektyviniam atminimui, dalijantis juo ir puoselėjant šį atminimą. Todėl taip pat reikėtų atsižvelgti į istorinių, kultūrinių bei tarpkultūrinių aspektų svarbą ir esamas atminimo ir europinės tapatybės sąsajas;

(10)

programos horizontalusis aspektas turėtų padėti užtikrinti galimybę panaudoti rezultatus ir juos perduoti, taigi ir padidinti poveikį bei ilgalaikį tvarumą. To siekiant, turėtų būti veiklos, kurios imamasi, ir Sąjungos politinės darbotvarkės ryšys, ir apie tai turėtų būti tinkamai informuojama;

(11)

ypatingą dėmesį reikėtų skirti subalansuotai visų valstybių narių piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų integracijai ir dalyvavimui tarpvalstybiniuose projektuose ir veikloje, atsižvelgiant į Sąjungos daugiakalbį pobūdį ir poreikį įtraukti nepakankamai atstovaujamas grupes;

(12)

stojančiosios šalys, šalys kandidatės bei potencialios šalys kandidatės, įgyvendinančios pasirengimo narystei strategiją, ir EEE susitarimo narėmis esančios ELPA valstybės pripažįstamos potencialiomis Sąjungos programų dalyvėms, laikantis su jomis sudarytų susitarimų. Be to, pagal Tarybos sprendimą 2001/822/EB (5) programoje gali dalyvauti užjūrio šalys ir teritorijos;

(13)

tikslai sukurti tvirtą bei tvarią demokratiją ir klestinčią pilietinę visuomenę turėtų būti nustatyti ir programoje, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 232/2014 (6). Sąjunga siūlo privilegijuotus santykius, grindžiamus abipusiu įsipareigojimu laikytis bendrų vertybių ir principų, šalims, kurioms taikoma Europos kaimynystės priemonė;

(14)

šiuo reglamentu ryšių palaikymo veiksmams skiriami ištekliai taip pat galėtų būti naudojami instituciniam informavimui apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su šio reglamento bendraisiais tikslais;

(15)

bendradarbiaujant Komisijai ir valstybėms narėms programa turėtų būti reguliariai stebima ir nepriklausomai vertinama, kad iškilus būtinybei būtų galima ją koreguoti siekiant tinkamai įgyvendinti priemones;

(16)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti taikant proporcingas priemones viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai sumokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais administracinių ir finansinių sankcijų taikymą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (7) (toliau – Finansinis reglamentas) ir Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1268/2012 (8);

(17)

pirmenybė turėtų būti teikiama didelį poveikį turintiems projektams, neatsižvelgiant į jų apimtį, visų pirma tiesiogiai susijusiems su Sąjungos politika, skiriamoms dotacijoms, kad būtų sudarytos galimybės dalyvauti formuojant Sąjungos politinę darbotvarkę. Be to, laikantis patikimo finansų valdymo principo, reikėtų dar labiau supaprastinti programos įgyvendinimą – skirti vienkartines sumas, nustatyti fiksuoto dydžio finansavimą ir taikyti vieneto įkainius;

(18)

siekiant užtikrinti pagal programą teikiamos finansinės paramos tęstinumą, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti nedelsiant po jo paskelbimo;

(19)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. prisidėti prie piliečių supratimo apie Sąjungą, jos istoriją ir įvairovę, skatinti Europos pilietiškumą bei gerinti pilietinio ir demokratinio dalyvavimo sąlygas, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl programos tarpvalstybinio ir daugiašalio pobūdžio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(20)

šiame reglamente visai programos trukmei nurodomas programos finansinis orientacinis dydis, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Tarpinstitucinio Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (9) 18 punkte, tačiau tai neturi įtakos Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytoms Europos Parlamento ir Tarybos biudžeto galioms;

(21)

laikantis Sprendimo Nr. 1904/2006/EB, šiame reglamente reikėtų numatyti taikyti pereinamojo laikotarpio priemones anksčiau nei 2013 m. gruodžio 31 d. pradėtiems veiksmams stebėti;

(22)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, atsižvelgiant į programos taikymo sritį ir jos tikslus. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (10),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Programos dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu nustatoma 2014 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpio programa „Europa piliečiams“ (toliau – programa).

2.   Siekiant bendro tikslo – priartinti Sąjungą prie piliečių – bendrieji programos tikslai yra šie:

a)

prisidėti prie piliečių supratimo apie Sąjungą, jos istoriją ir įvairovę;

b)

skatinti Europos pilietiškumą ir gerinti pilietinio ir demokratinio dalyvavimo Sąjungos lygiu sąlygas.

2 straipsnis

Konkretūs programos tikslai

Nustatomi šie konkretūs programos tikslai, kurių bus siekiama tarpvalstybiniu lygiu įgyvendinamais ar europinį aspektą turinčiais veiksmais:

a)

gerinti atminimo, bendros istorijos ir Sąjungos vertybių bei Sąjungos tikslo suvokimą, būtent propaguoti taiką, Sąjungos vertybes ir jos tautų gerovę skatinant debatus, svarstymus ir tinklų kūrimą;

b)

skatinti demokratišką ir pilietinį piliečių dalyvavimą Sąjungos lygiu, gerinant piliečių supratimą apie Sąjungos politikos formavimo procesą ir skatinant galimybes visuomenės ir tarpkultūriniam dalyvavimui ir savanorystei Sąjungos lygiu.

3 straipsnis

Programos ir remiamų veiksmų struktūra

1.   Skatinant Europos pilietiškumą pagal bendruosius tikslus, kaip nustatyta 1 straipsnio 2 dalyje, programą sudaro šios dvi kryptys:

a)

„Europos atminimas“,

b)

„Demokratinis įsipareigojimas ir piliečių dalyvavimas“.

Abi kryptys papildomos horizontaliaisiais veiksmais, kuriais bus siekiama analizuoti, skleisti ir taikyti projektų rezultatus (toliau – rezultatų panaudojimo veiksmai).

2.   Kad būtų pasiekti programos tikslai, pagal ją bus finansuojami, inter alia, tokie tarpvalstybiniu lygiu įgyvendinami ar europinį aspektą turintys veiksmai:

a)

Tarpusavio mokymosi ir bendradarbiavimo veikla, pavyzdžiui:

piliečių susitikimai, miestų partnerystė, miestų partnerių tinklai;

tarpvalstybinės partnerystės projektai, kuriuos, be kita ko, įgyvendina įvairūs suinteresuotieji subjektai, išvardyti 6 straipsnyje;

atminties išsaugojimo projektai, kuriems būdingas europinis aspektas;

mainai, grindžiami, inter alia, informacijos ir ryšių technologijų (toliau – IRT) ir (arba) socialinių informavimo priemonių naudojimu;

b)

Struktūrinė parama organizacijoms, pavyzdžiui:

institucijoms, siekiančioms bendrų Sąjungos interesų, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1268/2012 177 straipsnyje;

programos „Europa piliečiams“ informaciniams punktams;

c)

Sąjungos lygiu vykdoma analitinė veikla, pavyzdžiui:

studijos, kurias vykdant daugiausia dėmesio skiriama su programos tikslais susijusiems klausimams;

d)

Informuotumo didinimo ir informacijos sklaidos veikla, kuri skirta taikyti ir toliau panaudoti remiamų iniciatyvų rezultatus ir akcentuoti gerąją patirtį, pavyzdžiui:

Sąjungos lygio renginiai, įskaitant konferencijas, minėjimus ir apdovanojimo ceremonijas;

tarpusavio vertinimai, ekspertų susitikimai ir seminarai.

3.   Iniciatyvos, susijusios su 2 dalyje išvardytais veiksmais, aprašytos šio reglamento priede.

4 straipsnis

Sąjungos priemonės

1.   Sąjungos priemonės gali būti įgyvendinamos skiriant dotacijas arba pasirašant viešųjų pirkimų sutartis.

2.   Sąjungos dotacijos gali būti teikiamos kaip dotacijos veiklai arba dotacijos veiksmams.

3.   Viešųjų pirkimų sutartys sudaromos dėl paslaugų, pavyzdžiui, renginių organizavimo, tyrimų ir mokslinių tyrimų veiklos, informavimo ir sklaidos priemonių, stebėsenos ir vertinimo, pirkimo.

5 straipsnis

Dalyvavimas programoje

Programoje gali dalyvauti šios šalys:

a)

valstybės narės;

b)

stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės – pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus, sąlygas ir tvarką, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose, Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose;

c)

ELPA valstybės, EEE susitarimo šalys – pagal tą Susitarimą.

6 straipsnis

Galimybė dalyvauti programoje

Programoje gali dalyvauti visi Europos pilietiškumą ir integraciją propaguojantys suinteresuotieji subjektai, visų pirma vietos ir regionų valdžios institucijos ir organizacijos, miestų partnerystės komitetai, Europos viešosios politikos tyrimų organizacijos (analitikų grupės), pilietinės visuomenės organizacijos (įskaitant aukų asociacijas), kultūros, jaunimo, švietimo įstaigos ir mokslinių tyrimų organizacijos.

7 straipsnis

Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis

Pagal programą gali būti remiama bendra veikla, jos įgyvendinimo srityje vykdoma kartu su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Europos Taryba ir UNESCO; tokia veikla grindžiama bendrais įnašais ir vykdoma laikantis Finansinio reglamento.

8 straipsnis

Programos įgyvendinimas

1.   Komisija įgyvendina programą pagal Finansinį reglamentą.

2.   Komisija, siekdama įgyvendinti programą ir laikydamasi 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato metines darbo programas. Metinėse darbo programose išdėstomi siektini tikslai, laukiami rezultatai, įgyvendinimo metodas ir bendra finansavimo plano suma. Jose taip pat aprašomi numatomi finansuoti veiksmai, nurodoma kiekvienam veiksmui skirta orientacinė lėšų suma ir pateikiamas preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis. Kiek tai susiję su dotacijomis, metinėse darbo programose taip pat nustatomi dotacijų prioritetai, esminiai vertinimo kriterijai ir didžiausia bendro finansavimo suma.

9 straipsnis

Komitetas

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

10 straipsnis

Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais

Komisija palaiko nuolatinį dialogą su programos naudos gavėjais ir atitinkamais partneriais bei ekspertais.

11 straipsnis

Derinimas su kitomis Sąjungos priemonėmis

Komisija užtikrina programos ir priemonių kitose Sąjungos veiklos srityse, ypač švietimo, profesinio mokymo ir jaunimo, sporto, kultūros ir audiovizualinio sektoriaus, pagrindinių teisių ir laisvių, socialinės aprėpties, lyčių lygybės, kovos su diskriminacija, mokslinių tyrimų ir inovacijų, informacinės visuomenės, plėtros ir Sąjungos išorės veiksmų, darnumą ir papildomumą.

12 straipsnis

Biudžetas

1.   Šios programos vykdymui skirtas finansinis orientacinis dydis laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d. yra 185 468 000 EUR.

2.   Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina metinius asignavimus atsižvelgdami į daugiametės finansinės programos nustatytas ribas.

3.   Šiuo reglamentu komunikacijos veiklai skirti ištekliai taip pat gali būti proporcingai naudojami institucinio informavimo apie Sąjungos politikos prioritetus veiklai, jei ta veikla susijusi su bendraisiais šio reglamento tikslais.

13 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.   Komisija užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veikla priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų, susigrąžinant neteisingai išmokėtas sumas ir tam tikrais atvejais skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias administracines ir finansines sankcijas.

2.   Komisija arba jos atstovai ir Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal programą, dokumentų auditą ir patikrinimus vietoje.

3.   Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (toliau – OLAF) gali, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 (11) ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (12) nuostatų ir juose nustatytų procedūrų, atlikti ekonominės veiklos vykdytojų, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusių su tokiu finansavimu, tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar būta su dotacijos susitarimu, sprendimu dėl dotacijos ar pagal programą finansuojama sutartimi susijusio sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, kenkiančių Sąjungos finansiniams interesams.

4.   Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims, bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, sutartyse, dotacijų susitarimuose ir sprendimuose dėl dotacijos, sudaromuose įgyvendinant šį reglamentą, išdėstomos nuostatos, kuriomis Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiama teisė atlikti tokį auditą ir tyrimus pagal jų atitinkamą kompetenciją.

14 straipsnis

Informacijos teikimas

Komisija valstybėms narėms teikia informaciją apie projektus, kuriems suteiktas Sąjungos finansavimas, perduodama joms atrankos sprendimus per dvi savaites nuo jų priėmimo.

15 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

1.   Komisija užtikrina, kad, taikant su veiklos rezultatais susijusius rodiklius, būtų nuolat stebima, kaip įgyvendinami programos tikslai. Stebėsenos ir vertinimo proceso rezultatai naudojami įgyvendinant programą. Atliekant stebėseną visų pirma rengiamos 4 dalies a ir c punktuose nurodytos ataskaitos.

Prireikus, rodikliai išskiriami pagal lytį ir amžių.

2.   Pažanga, padaryta siekiant 2 straipsnyje nurodytų konkrečių tikslų, vertinama remiantis šio reglamento priede nustatytais rodikliais.

3.   Komisija užtikrina, kad būtų atliekamas nuolatinis, išorinis ir nepriklausomas programos vertinimas, ir reguliariai informuoja Europos Parlamentą.

4.   Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pateikia:

a)

ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. – tarpinę vertinimo ataskaitą, kurioje nurodomi gauti rezultatai ir programos įgyvendinimo kokybiniai bei kiekybiniai aspektai;

b)

ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. – komunikatą dėl programos pratęsimo;

c)

ne vėliau kaip 2023 m. liepos 1 d. – ex post vertinimo ataskaitą.

16 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Sprendimas Nr. 1904/2006/EB panaikinamas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Pagal Sprendimą Nr. 1904/2006/EB anksčiau nei 2013 m. gruodžio 31 d. pradėtus veiksmus iki jų užbaigimo toliau reglamentuoja tas sprendimas.

Kaip numatyta Finansinio reglamento 21 straipsnyje, asignavimai, atitinkantys asignuotąsias įplaukas iš grąžinamų neteisingai išmokėtų sumų pagal Sprendimą Nr. 1904/2006/EB, gali būti skiriami programai.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge 2014 m. balandžio 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. TSAFTARIS


(1)  OL C 299, 2012 10 4, p. 122.

(2)  OL C 277, 2012 9 13, p. 43.

(3)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos (OL L 65, 2011 3 11, p. 1).

(4)  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1904/2006/EB, įkuriantis 2007–2013 m. programą „Europa piliečiams“ aktyviam Europos pilietiškumui skatinti (OL L 378, 2006 12 27, p. 32).

(5)  2001 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 314, 2001 11 30, p. 1).

(6)  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 232/2014, kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė (OL L 77, 2014 3 15, p. 27).

(7)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(8)  2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).

(9)  OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(10)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(11)  1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (OL L 136, 1999 5 31, p. 1).

(12)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 2012 10 26, p. 2).


PRIEDAS

I.   INICIATYVŲ APRAŠYMAS

Papildoma informacija apie galimybę dalyvauti programoje

1 KRYPTIS. „Europos atminimas“

Šia kryptimi bus remiama veikla, kuria skatinama svarstyti Europos kultūrų įvairovę ir bendrąsias vertybes plačiausia prasme, atsižvelgiant į lyčių lygybę. Lėšos gali būti skiriamos iniciatyvoms, skirtoms svarstyti totalitarinių režimų (visų pirma, bet ne tik nacizmo, dėl kurio įvykdytas Holokaustas, fašizmo, stalinizmo ir totalitarinių komunistinių režimų) priežastis Europos šiuolaikinėje istorijoje ir įamžinti jų nusikaltimų aukų atminimą. Ši kryptis taip pat apims veiklą, susijusią su kitais lemiamos reikšmės momentais ir svarbiais pastarųjų metų Europos istorijos įvykiais. Pirmenybė bus visų pirma teikiama veiksmams, kuriais skatinama tolerancija, tarpusavio supratimas, kultūrų dialogas ir susitaikymas, kaip priemonei peržengti praeitį ir kurti ateitį, visų pirma siekiant informuoti jaunesniąją kartą.

Šiai krypčiai įgyvendinti bus skirta apie 20 % viso programos biudžeto.

2 KRYPTIS. Demokratinis įsipareigojimas ir piliečių dalyvavimas

Pagal šią kryptį bus remiama veikla, susijusi su piliečių dalyvavimu plačiausia prasme, ir ypač daug dėmesio bus skiriama struktūriniams metodams siekiant užtikrinti, kad finansuojama veikla turėtų ilgalaikį poveikį.

Pirmenybė bus teikiama iniciatyvoms ir projektams, susijusiems su Sąjungos politine darbotvarke.

Prie šios krypties taip pat gali būti priskiriami projektai ir iniciatyvos, kuriais sudaroma daugiau galimybių siekti tarpusavio supratimo, kultūrų dialogo, solidarumo, visuomenės dalyvavimo ir savanorystės Sąjungos lygiu.

Dar daug reikia nuveikti norint padidinti jaunimo demokratišką dalyvavimą ir moterų dalyvavimą politinių ir ekonominių sprendimų priėmime. Už politinių sprendimų, turinčių poveikį žmonių gyvenimui, priėmimą atsakingi asmenys turėtų labiau išgirsti jų balsą ir imtis veiksmų.

Šiai krypčiai įgyvendinti bus skirta apie 60 % viso programos biudžeto.

HORIZONTALIEJI VEIKSMAI. Rezultatų panaudojimas

Šie veiksmai bus nustatyti visos programos mastu ir bus taikomi tiek 1 krypčiai, tiek ir 2 krypčiai.

Bus remiamos iniciatyvos, kuriomis didinamas rezultatų perduodamumas, užtikrinama geresnė investicijų grąža ir labiau remiamasi patirtimi. Šie veiksmai patvirtinti dėl to, kad siekiama toliau panaudoti ir taikyti iniciatyvų, kurių imamasi siekiant užtikrinti jų ilgalaikį poveikį, rezultatus.

Šie veiksmai bus susiję su gebėjimų stiprinimu, t. y. bus plėtojamos paramos priemonės, sudarančios sąlygas keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, sujungiama vietos bei regionų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant valdžios institucijų, patirtis, plėtojami nauji įgūdžiai, pvz., pasitelkiant mokymą. Tai galėtų būti analogiškų institucijų mainai, dėstytojų rengimas, taip pat, pavyzdžiui, IRT priemonių, kuriomis teikiama informacija apie pagal programą finansuojamas organizacijas arba projektus, kūrimas.

Šiems veiksmams įgyvendinti bus skirta apie 10 % viso programos biudžeto.

II.   PROGRAMOS VALDYMAS

Siekiant užtikrinti abipusę naudą tiek pilietinei visuomenei, tiek Sąjungai, įgyvendinant programą remiantis pasiektų rezultatų analize bus plėtojamas sutartais tikslais grindžiamos daugiametės partnerystės principas.

Apskritai pirmenybė bus teikiama didelį poveikį turintiems projektams, neatsižvelgiant į jų apimtį, visų pirma tiesiogiai susijusiems su Sąjungos politika, skiriamoms dotacijoms, siekiant paskatinti dalyvavimą nustatant Sąjungos politinę darbotvarkę. Kiek įmanoma bus atsižvelgta į geografinę pusiausvyrą.

Programą ir didžiąją veiksmų dalį gali centralizuotai valdyti vykdomoji įstaiga.

Visi veiksmai bus įgyvendinami tarpvalstybiniu mastu arba turėtų turėti europinį aspektą. Veiksmais bus skatinamas piliečių judumas ir idėjų mainai Sąjungoje.

Tinklų kūrimas ir didinamojo poveikio siekimas, įskaitant naujausių IRT bei socialinių informavimo priemonių naudojimą, visų pirma siekiant informuoti jaunesniąją kartą, bus svarbūs aspektai ir tai atspindės tiek veiklos rūšys, tiek dalyvaujančių organizacijų įvairovė. Bus ypač skatinama įvairių programoje dalyvaujančių suinteresuotųjų subjektų sąveika ir sinergija.

Iš programos biudžeto taip pat gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja bei tolesne susijusia veikla, su stebėsenos, audito ir vertinimo veikla, kuri yra tiesiogiai reikalinga programos valdymui ir jos tikslų įgyvendinimui, ir ypač susijusios su tyrimais, susitikimais, informavimo ir leidybos veikla, taip pat išlaidos, susijusios su IT tinklais, skirtais keistis informacija, bei visos kitos su administracine ar technine pagalba susijusios išlaidos, dėl kurių reikalingumo programos valdymui Komisija gali priimti sprendimą.

Bendros administracinės programos išlaidos bus proporcingos programoje nustatytoms užduotims.

Komisija prireikus gali vykdyti informavimo, leidybos ir sklaidos veiklą, tokiu būdu užtikrindama, kad būtų plačiai informuojama apie pagal programą remiamą veiklą ir būtų užtikrintas didelis tos veiklos poveikis.

Skirtas biudžetas taip pat gali apimti institucinį informavimą apie Sąjungos politikos prioritetus.

Programos valdymui bus skirta apie 10 % viso programos biudžeto.

III.   STEBĖSENA

2 straipsnyje nustatytais konkrečiais tikslais numatyta, kokių rezultatų siekiama šia programa. Pažanga bus vertinama pagal su veiklos rezultatais susijusius rodiklius, tokius kaip:

1 konkretus tikslas. Gerinti atminimo, bendros istorijos ir Sąjungos vertybių bei Sąjungos tikslo suvokimą, būtent propaguoti taiką, Sąjungos vertybes ir jos tautų gerovę skatinant debatus, svarstymus ir tinklų kūrimą.

Su veiklos rezultatais susiję rodikliai:

dalyvių, kurie tiesiogiai dalyvauja, skaičius;

netiesiogiai programoje dalyvavusių asmenų skaičius;

projektų skaičius;

projektui teikiamų paraiškų kokybė ir tai, kokiu mastu atrinktų projektų rezultatai gali būti toliau taikomi/perduodami;

pirmą kartą paraiškas teikiančių dalyvių procentinė dalis.

2 konkretus tikslas. Skatinti demokratišką ir pilietinį piliečių dalyvavimą Sąjungos lygiu, gerinant piliečių supratimą apie Sąjungos politikos formavimo procesą ir skatinant galimybes visuomenės ir tarpkultūriniam dalyvavimui ir savanorystei Sąjungos lygiu.

Su veiklos rezultatais susiję rodikliai:

dalyvių, kurie tiesiogiai dalyvauja, skaičius;

netiesiogiai programoje dalyvavusių asmenų skaičius;

dalyvaujančių organizacijų skaičius;

tai, kaip naudos gavėjai suvokia Sąjungą ir jos institucijas;

projektui teikiamų paraiškų kokybė;

pirmą kartą paraiškas teikiančių dalyvių procentinė dalis;

tarpvalstybinių partnerysčių, kuriose dalyvauja įvairūs suinteresuotieji subjektai, skaičius;

miestų partnerių tinklų skaičius;

politikos iniciatyvų, susijusių su pagal programą remiama vietos ir Europos lygiu vykdoma veikla, skaičius ir kokybė;

geografinė veiklos aprėptis:

i)

vienos valstybės narės, kaip vadovaujančios partnerės, pateiktų projektų skaičiaus procentinės dalies ir jos gyventojų skaičiaus procentinės dalies nuo visų Sąjungos gyventojų skaičiaus palyginimas;

ii)

vienos valstybės narės, kaip vadovaujančios partnerės, atrinktų projektų skaičiaus procentinės dalies ir jos gyventojų skaičiaus procentinės dalies nuo visų Sąjungos gyventojų skaičiaus palyginimas;

iii)

vienos valstybės narės, kaip vadovaujančios partnerės arba vienos iš partnerių, pateiktų projektų skaičiaus procentinės dalies ir jos gyventojų skaičiaus procentinės dalies nuo visų Sąjungos gyventojų skaičiaus palyginimas;

iv)

vienos valstybės narės, kaip vadovaujančios partnerės arba vienos iš partnerių, atrinktų projektų skaičiaus procentinės dalies ir jos gyventojų skaičiaus procentinės dalies nuo visų Sąjungos gyventojų skaičiaus palyginimas.

IV.   PATIKRINIMAI IR AUDITAS

Projektams, atrinktiems pagal šį reglamentą, bus taikoma atsitiktinio audito sistema.

Dotacijos gavėjas penkerius metus nuo paskutinės dotacijos išmokos saugo visus išlaidų patvirtinamuosius dokumentus, kad pateiktų juos Komisijai. Dotacijos gavėjas užtikrina, kad prireikus Komisijai būtų pateikti partnerių arba narių saugomi patvirtinamieji dokumentai.


Top