20.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/1

(1)

kartu su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 924/2009 (3) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 260/2012 (4) yra svarbus bendros mokėjimų eurais erdvės (toliau – SEPA), kurioje neturi būti daroma skirtumo tarp nacionalinių ir tarptautinių mokėjimų eurais, užbaigimo elementas. Pagrindinis Reglamento (ES) Nr. 260/2012 tikslas – perėjimas nuo nacionalinių kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų schemų prie suderintų SEPA kredito pervedimų (toliau – SCT) ir SEPA tiesioginio debeto operacijų (toliau – SDD) schemų, inter alia, suteikiant Sąjungos piliečiams unikalų tarptautinį banko sąskaitos numerį (IBAN), kurį galima naudoti visiems SCT ir SDD eurais atlikti;

(2)

Reglamente (ES) Nr. 260/2012 buvo numatyta, kad prie SEPA bus pereita iki 2014 m. vasario 1 d., siekiant mokėjimo paslaugų teikėjams ir mokėjimo paslaugų vartotojams suteikti pakankamai laiko pritaikyti savo procesus prie techninių reikalavimų, susijusių su perėjimu prie SCT ir SDD;

(3)

nuo Reglamento (ES) Nr. 260/2012 priėmimo Komisija ir Europos Centrinis Bankas atidžiai stebėjo perėjimo prie SEPA pažangą. Buvo surengta keletas susitikimų su valstybių narių, nacionalinės valdžios institucijų ir rinkos dalyvių atstovais. Remdamasis nacionalinių centrinių bankų surinktais mokėjimo duomenimis, Europos Centrinis Bankas periodiškai skelbė perėjimo prie SEPA pažangos ataskaitas. Tos ataskaitos rodo, kad kai kurių euro zonos valstybių narių perėjimo prie SCT rodikliai šiuo metu artėja prie 100 %. Didžioji dauguma mokėjimo paslaugų teikėjų pranešė, kad jie jau atitinka SEPA taisykles. Tačiau keliose kitose valstybėse narėse perėjimo prie SEPA rodikliai neatitinka lūkesčių. Tai ypač aktualu SDD;

(4)

2013 m. gegužės 14 d. išvadose Ecofin Taryba dar kartą pabrėžė perėjimo prie SEPA svarbą. Atkreiptas dėmesys, kad perėjimas prie SEPA yra neužbaigtas ir kad siekiant laiku pereiti prie SEPA, visiems rinkos dalyviams reikės imtis neatidėliotinų pastangų. Priimtas veiksmų planas, kuriame prekiautojai, įmonės, MVĮ ir viešosios valdžios institucijos raginami neatidėliojant imtis konkrečių vidinių veiksmų, būtinų savo procesams pritaikyti ir klientams pranešti savo IBAN;

(5)

nepaisant didelių Europos Centrinio Banko, valstybių narių, jų nacionalinės valdžios institucijų ir rinkos dalyvių pastangų pastaraisiais mėnesiais, naujausi statistiniai duomenys rodo, kad bendras perėjimo prie SCT rodiklis euro zonoje nuo 40 % 2013 m. birželio mėn. teišaugo iki maždaug 64 % 2013 m. lapkričio mėn., o bendras perėjimo prie SDD rodiklis tepasiekė 26 %. Nors nacionaliniai duomenys rodo didelę pažangą keliose valstybėse narėse, didelė valstybių narių grupė gerokai atsilieka nuo planuojamų perėjimo rodiklių. Todėl mažai tikėtina, kad visi rinkos dalyviai atitiks SEPA taisykles iki 2014 m. vasario 1 d.;

(6)

nuo 2014 m. vasario 1 d. bankai ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai dėl teisinių įpareigojimų turės atsisakyti vykdyti SEPA taisyklių neatitinkančius kredito pervedimus ar tiesioginio debeto operacijas, nors, kaip yra šiuo metu, jie techniškai galėtų vykdyti tuos mokėjimus toliau naudodami esamas senąsias mokėjimų schemas kartu su SCT ir SDD. Todėl jei nebus visiškai pereita prie SCT ir SDD, negalima atmesti, kad gali pasitaikyti vėlavimų tokiais mokėjimais. Tai galėtų paveikti visus mokėjimo paslaugų vartotojus ir visų pirma MVĮ bei vartotojus;

(7)

labai svarbu išvengti nebūtinų mokėjimo sutrikimų dėl to, kad iki 2014 m. vasario 1 d. ne visiškai pereita prie SEPA. Todėl mokėjimo paslaugų teikėjams reikėtų leisti ribotą laiką toliau vykdyti mokėjimo operacijas naudojant senąsias schemas, šalia SCT ir SDD schemų, kaip jie tą daro šiuo metu. Todėl reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuris sudarytų sąlygas toliau lygiagrečiai vykdyti skirtingų formatų mokėjimus. Turint minty dabartinius perėjimo prie SEPA duomenis ir numatomą jo tempą, tinkamu laikomas vienintelis papildomas pereinamasis šešių mėnesių laikotarpis. Tokia SEPA taisyklių neatitinkančių senųjų sistemų tęstinumo nuostata turėtų būti laikoma išimtine priemone ir dėl to turėtų galioti kuo trumpiau, nes greitai ir visapusiškai pereiti prie SEPA yra būtina siekiant užtikrinti visą integruotos mokėjimų rinkos naudą. Be to, svarbu apriboti laiką, kurį mokėjimo paslaugų teikėjai patirs sąnaudų, susijusių su tolesniu senųjų mokėjimo schemų naudojimu lygiagrečiai su SEPA sistema. Mokėjimo paslaugų teikėjai, kurie jau visiškai perėjo prie SEPA, gali apsvarstyti galimybę šiuo pereinamuoju laikotarpiu teikti konversijos paslaugas mokėjimo paslaugų vartotojams, kurie prie SEPA dar neperėjo. Pereinamuoju laikotarpiu valstybės narės neturėtų taikyti sankcijų mokėjimo paslaugų teikėjams, vykdantiems taisyklių neatitinkančius mokėjimus, ir mokėjimo paslaugų vartotojams, kurie dar nėra perėję prie SEPA;

(8)

keli dideli tiesioginio debeto priemonių vartotojai jau nurodė planuojantys prie SEPA pereiti artėjant galutiniam terminui. Tų perėjimo prie SEPA projektų atidėjimas galėtų sukelti laikiną įtampą, susijusią su atitinkamų bendrovių gaunamų mokėjimų ir pinigų srautais, o kartu ir likvidumu. Dėl plataus masto vėlyvo perėjimo prie SEPA taip pat galėtų susidaryti tam tikrų trukdžių, visų pirma kalbant apie bankus ir programinės įrangos pardavėjus, kurie gali turėti tam tikrų pajėgumo suvaržymų. Papildomas laikotarpis naujajai sistemai įvesti sudarytų sąlygas tai padaryti ne taip koncentruotai. Rinkos dalyviai, kurie dar nepradėjo įgyvendinti būtinų pakeitimų, kad būtų laikomasi SEPA taisyklių, raginami kuo greičiau tą padaryti. Rinkos dalyviai, kurie jau pradėjo keisti savo mokėjimo procesus, vis dėlto turėtų perėjimą užbaigti kuo greičiau;

(9)

atsižvelgiant į bendrą tikslą koordinuotai ir integruotai pereiti prie SEPA, tikslinga pereinamąjį laikotarpį taikyti ir SCT, ir SDD. Skirtingi pereinamieji laikotarpiai SCT ir SDD sukeltų painiavą vartotojams, mokėjimo paslaugų teikėjams, MVĮ ir kitiems mokėjimo paslaugų vartotojams;

(10)

teisinio tikrumo sumetimais ir siekiant išvengti Reglamento (ES) Nr. 260/2012 taikymo nutraukimo, būtina, kad šis reglamentas įsigaliotų skubiai ir būtų taikomas atgaline data nuo 2014 m. sausio 31 d.;

(11)

atsižvelgiant į klausimo skubumą, būtina taikyti išimtį dėl aštuonių savaičių termino, nurodyto prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje;

(12)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 260/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,