6.11.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/1

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2014 m. spalio 16 d.

kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo įgyvendinimo taisyklės ir panaikinami Komisijos sprendimai 2004/277/EB, Euratomas ir 2007/606/EB, Euratomas

(pranešta dokumentu Nr. C(2014) 7489)

(Tekstas svarbus EEE)

(2014/762/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (1), ypač į jo 32 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (toliau – Sąjungos mechanizmas) bendras tikslas – stiprinti Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas koordinuoti veiklą civilinės saugos srityje, siekiant gerinti gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas sistemų veiksmingumą;

(2)	nelaimės gali nutikti bet kuriuo metu, tad Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 7 straipsniu įsteigtas Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras (toliau – RNKC) turėtų užtikrinti nuolatinį glaudų ryšį su valstybių narių ryšių centrais;

(3)

pagrindinis Sąjungos mechanizmo elementas – Bendra ekstremaliųjų situacijų ryšių ir informacijos sistema (toliau – CECIS), nes ji turėtų garantuoti informacijos, kuria keičiasi valstybės narės įprastinėmis sąlygomis ir susidarius ekstremaliai situacijai, autentiškumą, vientisumą ir konfidencialumą. Atsižvelgiant į reagavimo į jūros taršos incidentus specifiką, reikėtų sukurti atskirą CECIS versiją, kad šia sistema galėtų naudotis regioninių jūrų konvencijų sekretoriatai ir trečiosios šalys, turinčios bendrą su Sąjunga regioninį jūrų baseiną;

(4)

siekiant užtikrinti veiklos veiksmingumą, reikėtų apibrėžti būtiniausius reikalavimus, taikytinus pagal Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 9 straipsnio 1 dalį nustatytiems moduliams, kitiems reagavimo pajėgumams ir ekspertams, taip pat jų eksploataciniams reikalavimams, veikimui ir sąveikumui, kaip nurodyta Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 9 straipsnio 2 dalyje. Visų pirma moduliai turėtų gebėti tam tikrą laikotarpį dirbti savarankiškai apsirūpindami, juos turėtų būti galima greitai dislokuoti ir jie turėtų būti sąveikūs tarpusavyje. Siekiant padidinti modulių sąveikumą, būtinos Sąjungos ir valstybių narių priemonės;

(5)

reikėtų apibrėžti ir reguliariai peržiūrėti Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų (toliau – ERNP) tikslus, kad būtų turima pakankamai visų reikalingų rūšių modulių, kitų reagavimo pajėgumų ir ekspertų, kuriuos būtų galima dislokuoti pagal Sąjungos mechanizmą. Reikėtų apibrėžti ir reguliariai peržiūrėti kokybės ir sąveikumo reikalavimus, kad būtų užtikrintas vienodas būtiniausias visų ERNP priklausančių pajėgumų kokybės ir sąveikumo lygis;

(6)

reikėtų apibrėžti sertifikavimo ir registravimo procedūrą, įskaitant savęs vertinimo elementus, kad būtų patvirtinta, kad visi savanoriškai sutelkti pajėgumai atitinka visus susijusius reikalavimus, ir prireikus pasinaudota riboto dydžio Sąjungos bendru adaptavimo išlaidų finansavimu. Be to, šia sertifikavimo ir registravimo procedūra turėtų būti užtikrinta tinkama geografinė pajėgumų pusiausvyra, atsižvelgiant į rizikos vietą, ir apsvarstyta visų suinteresuotų valstybių narių dalyvavimo galimybė;

(7)

nustačiusios galimą ERNP reagavimo pajėgumų trūkumą Komisija ir valstybės narės turėtų galėti kartu nuspręsti, kokių reikiamų pajėgumų nėra savanoriškame telkinyje ar už jo ribų. Šiuos trūkumus savarankiškai ar per konsorciumus šalinančios valstybės narės turėtų galėti pasinaudoti riboto dydžio Sąjungos bendru finansavimu su sąlyga, kad tai ekonomiškai efektyvu ir patvirtinta rizikos vertinimais;

(8)

kad būtų galima tobulinti ERNP veikimą, riboto dydžio Sąjungos bendru finansavimu pagal bendrąsias sutartis, bendruosius partnerystės susitarimus ar panašius susitarimus turėtų būti remiama valstybių narių prieiga prie papildomų pajėgumų, siekiant pašalinti laikiną trūkumą įvykus išskirtinėms nelaimėms, t. y. nelaimėms, kurių pobūdis ir dydis viršija tai, ko pagrįstai galima tikėtis ir kam galima pasiruošti. Šie pajėgumai turėtų būti įtraukti į savanorišką telkinį, kad juos būtų galima dislokuoti pagal Sąjungos mechanizmą;

(9)

Sąjungos mechanizmo mokymo programa tebėra esminis civilinės saugos ir nelaimių valdymo personalo, dislokuojamo taikant Sąjungos mechanizmą, pasirengimo elementas. Laikantis Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 13 straipsnio 1 dalyje nustatytos aprėpties, ji turėtų apimti prevencijos, pasirengimo ir reagavimo etapus;

(10)

Sąjungos mechanizmo pratybų programa ir toliau turėtų būti esminė praktinio pasirengimo dislokavimui pagal Sąjungos mechanizmą ir dalijimosi patirtimi, įgyta pagal Sąjungos mechanizmą vykdant civilinės saugos veiksmus, dalis. Pratybų programa turėtų būti grindžiama strategija, kurioje nustatomi pratybų pagal Sąjungos mechanizmą tikslai ir vaidmenys, taip pat konkrečiais į metines darbo programas įtrauktais prioritetais;

(11)	reikėtų sukurti sisteminį, tikslingą ir nuoseklų įgytos patirties rinkimo, analizės, sklaidos ir įgyvendinimo metodą, kuris apimtų visą nelaimių valdymo ciklą;

(12)	kad būtų galima užtikrinti veiksmingą pagalbą įvykus nelaimei, įskaitant pagalbą susijusioms tarptautinėms organizacijoms, nustatytoms laikantis Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 16 straipsnio 1 dalies, svarbu, kad būtų aiškios reagavimo į nelaimę pagal Sąjungos mechanizmą veiklos procedūros;

(13)	kad Sąjungos mechanizmas būtų kuo veiksmingesnis ir efektyvesnis, visi pagalbos prašymai ir pasiūlymai padėti turėtų būti kuo konkretesni ir juose turėtų būti pateikta visa reikalinga informacija;

(14)

siekiant užtikrinti veiksmingą pagalbos koordinavimą, RNKC turėtų visoms valstybėms narėms pateikti savo atliktą ypač svarbių poreikių vertinimą ir rekomendacijas dislokuoti savanoriško telkinio pajėgumus ir kiekvienąkart gavęs pagalbos prašymą parengti adekvačius dislokavimo planus. Pajėgumų iš savanoriško telkinio atranka turėtų būti grindžiama konkrečiais ir objektyviais kriterijais, kurių prioritetinė tvarka turėtų būti nustatyta pagal dabartinius veiklos poreikius;

(15)	siekiant prireikus pagerinti reagavimo pagal Sąjungos mechanizmą laiką, valstybės narės turėtų iš anksto susitarti dėl savanoriškame telkinyje užregistruotų jų pajėgumų dislokavimo;

(16)	svarbus Sąjungos mechanizmo elementas – techniniai, vertinimo ir veiksmų koordinavimo ekspertai, taip pat ir grupių vadovai. Reikėtų apibrėžti ekspertų užduotis ir funkcijas ir nustatyti jų dislokavimo tvarką;

(17)

Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 23 straipsnyje nustatytos specialios transporto paramos teikimo nelaimės atveju nuostatos, siekiant supaprastinti greitą ir veiksmingą reagavimą naudojantis Sąjungos mechanizmu. Būtina nustatyti taisykles ir procedūras, susijusias su valstybių narių pateikiamais prašymais Sąjungos finansinei paramai gauti, kad jų teikiama pagalba būtų nuvežta į nukentėjusiąją valstybę, ir su Komisijos atliekamu tų prašymų nagrinėjimu;

(18)	siekiant skaidrumo, nuoseklumo ir veiksmingumo, būtina nustatyti, kokia informacija turi būti pateikta transporto paramos prašyme ir su juo susijusiuose valstybių narių ir Komisijos atsakymuose;

(19)	Jei pagal Sprendimą Nr. 1313/2013/ES gali būti teikiama Sąjungos finansinė parama, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė prašyti dotacijos arba transporto paslaugos;

(20)	reikėtų panaikinti Komisijos sprendimus 2004/277/EB, Euratomas (2) ir 2007/606/EB, Euratomas (3);

(21)	šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Civilinės saugos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiame sprendime nustatytos išsamios Sprendimo Nr. 1313/2013/ES įgyvendinimo taisyklės, susijusios su:

a)	Reagavimo į nelaimes koordinavimo centro (RNKC) bendradarbiavimu su valstybių narių ryšių punktais;

b)	Bendros ekstremaliųjų situacijų ryšių ir informacijos sistemos (CECIS) sudedamosiomis dalimis, taip pat dalijimosi informacija per CECIS organizavimu;

c)	modulių, kitų reagavimo pajėgumų ir ekspertų nustatymu, taip pat modulių veikimui ir sąveikumui keliamais eksploataciniais reikalavimais, įskaitant jų užduotis, pajėgumus, pagrindines sudedamąsias dalis, savarankišką apsirūpinimą ir dislokavimą;

d)	pajėgumų tikslais, kokybės ir sąveikumo reikalavimais ir sertifikavimo ir registravimo procedūra, būtina, kad ERNP veiktų, taip pat finansinėmis nuostatomis;

e)	ERNP trūkumo nustatymu ir pašalinimu;

f)	mokymo programos, pratybų sistemos ir įgytos patirties programos organizavimu;

g)	reagavimo į nelaimes Sąjungoje ir už jos ribų veiklos procedūromis, įskaitant atitinkamų tarptautinių organizacijų nustatymą;

h)	ekspertų grupių dislokavimo procesu;

i)	paramos pagalbai vežti organizavimu.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   pagalbos prašytoja– valstybė narė arba trečioji šalis, kuri nukentėjo nuo užklupusios ar artėjančios nelaimės arba kuri, tikėtina, nukentės nuo artėjančios nelaimės, taip pat Jungtinės Tautos ir jų agentūros ir kitos susijusios tarptautinės organizacijos, nurodytos VII priede;

2)   civilinės saugos pagalba– civilinės saugos grupės, ekspertai ar moduliai ir jų įranga, taip pat pagalbos siuntos ar reikmenys tiesioginėms nelaimės pasekmėms sušvelninti;

3)   atsarginiai pajėgumai– reagavimo į nelaimes pajėgumai, kurių prieinamumas ir galimybė jais greitai pasinaudoti bendrai finansuojami pagal Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 21 straipsnio 2 dalies d punktą;

4)   pagalbos grupė– vienos ar kelių valstybių narių sutelkti žmogiškieji ir materialieji ištekliai, įskaitant modulius, civilinės saugos pagalbai teikti;

5)   techninės pagalbos ir paramos grupė– vienos ar kelių valstybių narių sutelkti žmogiškieji ir materialieji ištekliai II priede nurodytoms paramos užduotims atlikti.

2 SKYRIUS

REAGAVIMO Į NELAIMES KOORDINAVIMO CENTRAS (RNKC)

3 straipsnis

RNKC bendradarbiavimas su valstybių narių ryšių punktais

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria 24 valandas per parą ir septynias dienas per savaitę veikiantį nacionalinį ryšių su RNKC punktą. Paskiriama naudojant I priede nustatytą šalies kortelės šabloną.

2.   Kad galėtų vykdyti savo įprastas pareigas ir šiame sprendime bei Sprendime Nr. 1313/2013/ES numatytas reagavimo operacijas, RNKC palaiko glaudžius ryšius su valstybių narių ryšių punktais.

3 SKYRIUS

BENDRA EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ RYŠIŲ IR INFORMACIJOS SISTEMA (CECIS)

4 straipsnis

CECIS lygmenys

CECIS sudaro trys lygmenys:

a)	tinklo, jungiančio valstybių narių kompetentingas institucijas ir ryšių punktus su RNKC, lygmuo;

b)

taikomasis lygmuo, kurį sudaro duomenų bazės ir kitos informacijos sistemos, reikalingos, kad Sąjungos mechanizmas veiktų, pirmiausia tos, kurių reikia: i) pranešimams perduoti; ii) RNKC ir kompetentingų institucijų bei ryšių punktų bendravimui ir informacijos mainams užtikrinti; iii) įgytai pagalbos teikimo patirčiai skleisti;

c)	saugumo lygmuo, kurį sudaro sistemos, taisyklės ir procedūros, užtikrinančios CECIS kaupiamų duomenų ir per ją vykstančių duomenų mainų autentiškumą, vientisumą ir konfidencialumą.

5 straipsnis

Informacijos saugumas

1.   CESIS turi gebėti dokumentus, duomenų bazes ir informacijos sistemas tvarkyti saugiai, naudodama saugų telematikos paslaugų tarp Europos administracijų tinklą (sTESTA) arba lygiavertį tinklą.

2.   Dokumentai ir informacija, klasifikuojami ES CONFIDENTIAL ar aukštesnio slaptumo lygmens žyma, perduodami laikantis specialių siuntėjo ir gavėjo (-ų) susitarimų, kaip nustatyta Komisijos sprendime 2001/844/EB, EAPB, Euratomas (4).

6 straipsnis

Informacija ir atnaujinimas

1.   Valstybės narės teikia Komisijai atitinkamą informaciją naudodamos I priede nustatytą šalies kortelės šabloną.

2.   Valstybės narės teikia informaciją apie ryšių punktus ir prireikus apie kitas tarnybas, dirbančias gaivalinių, technologinių ir radiologinių nelaimių ar aplinkos avarijų, įskaitant atsitiktinę jūros taršą, vietose.

3.   Valstybės narės Komisijai nedelsdamos praneša apie visus 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos pasikeitimus.

4.   CECIS duomenų bazė turi turėti specialų skirsnį, kuriame būtų pateikiama informacija apie registraciją ERNP ir jų reagavimo pajėgumų prieinamumą. Komisija užtikrina, kad nacionaliniai civilinės saugos ryšių punktai turėtų nuolatinę prieigą.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad specialus CECIS duomenų bazės skirsnis visada būtų atnaujintas, kiek tai susiję su prieinamumo statusu ir visais reikiamais faktiniais duomenimis, susijusiais su atitinkamomis visų ERNP registruotų reagavimo pajėgumų charakteristikomis.

6.   Prireikus valstybės narės gali kitoms susijusioms nacionalinėms institucijoms suteikti tik skaityti skirtą prieigą prie CESIS.

7 straipsnis

CECIS naudotojų grupė

Komisijai tvirtinti, bandyti ir toliau plėtoti CECIS padeda iš valstybių narių paskirtų atstovų sudaryta naudotojų grupė.

8 straipsnis

Įgyvendinimas ir tolesnė plėtotė

1.   Komisija valdo ir toliau plėtoja CECIS, atsižvelgdama į valstybių narių poreikius ir reikalavimus.

2.   Valstybės narės sukuria atitinkamą CECIS informacinių technologijų aplinką savo teritorijoje laikydamosi įsipareigojimų, prisiimtų naudojantis I priede nustatytu šalies kortelės šablonu.

9 straipsnis

Jūros taršai skirta CECIS

1.   Komisija užtikrina, kad valstybės narės ir Europos jūrų saugumo agentūra galėtų naudotis specialia jūros taršai skirta CECIS internetine programa, kad būtų atsižvelgta į reagavimo į avarijas jūroje ypatumus.

2.   Šia internetine programa taip pat gali naudotis trečiosios šalys, turinčios bendrą su Sąjunga regioninį jūrų baseiną. Ad hoc prieiga taip pat gali būti suteikta susijusių regioninių jūrų konvencijų sekretoriatams.

4 SKYRIUS

MODULIAI, TECHNINĖS PAGALBOS IR PARAMOS GRUPĖS, KITI REAGAVIMO PAJĖGUMAI IR EKSPERTAI

10 straipsnis

Modulių, techninės pagalbos ir paramos grupių, kitų reagavimo pajėgumų ir ekspertų registracija

1.   Valstybės narės CECIS duomenų bazėje registruoja savo modulius, techninės pagalbos ir paramos grupes, kitus reagavimo pajėgumus ir ekspertus, nustatytus laikantis Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 9 straipsnio 6 dalies.

2.   ERNP iš anksto skirti moduliai, techninės pagalbos ir paramos grupės, kiti reagavimo pajėgumai ir ekspertai registruojami specialiame CECIS duomenų bazės skirsnyje.

3.   1 ir 2 dalyse nurodyta informacija prireikus atnaujinama.

11 straipsnis

Modulių, techninės pagalbos ir paramos grupių, kitų reagavimo pajėgumų ir ekspertų sudėtis

1.   Modulius ir techninės pagalbos ir paramos grupes gali sudaryti vienos ar kelių valstybių narių suteikti ištekliai.

2.   Jeigu modulį ar techninės pagalbos ir paramos grupę sudaro daugiau negu viena sudedamoji dalis, teikiant pagalbą galima dislokuoti tik tos modulio ar techninės pagalbos ir paramos grupės sudedamąsias dalis, kurios yra būtinos tokiai pagalbai teikti.

12 straipsnis

Modulių savarankiškas apsirūpinimas

1.   Kiekvienam moduliui, kaip nurodyta II priede, taikomi toliau nurodyti savarankiško apsirūpinimo elementai:

a)	vyraujančias oro sąlygas atitinkanti pastogė;

b)	elektros energija ir apšvietimas, reikalingi operacijų bazei ir misijai įvykdyti naudojamiems įrengimams;

c)	modulio personalui skirtos sanitarinės ir higienos patalpos;

d)	galimybė gauti modulio personalui reikalingą maistą ir vandenį;

e)	modulio personalą aptarnaujantys medicinos ar paramedicinos darbuotojai, patalpos ir reikalingi ištekliai;

f)	įrangos saugojimas ir modulio įrangos techninė priežiūra;

g)	įranga ryšiui su atitinkamais partneriais, ypač su atsakingais už veiklos koordinavimą įvykio vietoje, užtikrinti;

h)	vietos transporto priemonės;

i)	logistika, įranga ir darbuotojai, užtikrinantys galimybę įsteigti operacijų bazę ir pradėti nedelsiant vykdyti misiją po atvykimo į įvykio vietą.

2.   Pagalbą siūlanti valstybė narė užtikrina atitiktį savarankiško apsirūpinimo reikalavimams, taikydama bet kurią iš šių priemonių:

a)	į modulį įtraukdama reikiamus darbuotojus, įrangą ir vartojimo reikmenis;

b)	atlikdama atitinkamus parengiamuosius darbus operacijų vietoje;

c)	prieš atitinkamo modulio registraciją pagal 10 straipsnio 1 dalį imdamasi būtinų išankstinių priemonių, kad susietų savarankiškai neapsirūpinančią pagalbos teikimo grupę su techninės pagalbos ir paramos grupe, kad būtų laikomasi 13 straipsnyje nurodytų reikalavimų.

3.   Pradėjus vykdyti misiją savarankiškas apsirūpinimas turi būti užtikrintas ne trumpesnį nei vienas iš toliau nurodytų laikotarpių:

a)	96 valandas;

b)	II priede nustatytą laikotarpį.

13 straipsnis

Moduliams ir techninės pagalbos ir paramos grupėms taikomi reikalavimai

1.   Moduliai atitinka II priede nustatytus bendruosius reikalavimus.

2.   Techninės pagalbos ir paramos grupės atitinka II priede nustatytus bendruosius reikalavimus.

3.   II priede nustatyti bendrieji reikalavimai reguliariai peržiūrimi.

4.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad:

a)	moduliai galėtų veikti kartu su kitais moduliais;

b)	techninės pagalbos ir paramos grupės galėtų veikti kartu su kitomis techninės pagalbos ir paramos grupėmis ir kitais susijusiais veikėjais įvykio vietoje;

c)	modulio sudedamosios dalys galėtų veikti kartu kaip vienas modulis;

d)	techninės pagalbos ir paramos grupės sudedamosios dalys galėtų veikti kartu kaip viena techninės pagalbos ir paramos grupė;

e)	už Sąjungos ribų dislokuoti moduliai ir techninės pagalbos ir paramos grupės galėtų veikti kartu su tarptautinėmis reagavimo į nelaimes pajėgomis, remiančiomis nukentėjusiąją valstybę;

f)	grupių vadovai, grupių vadovų pavaduotojai ir modulių ir techninės pagalbos ir paramos grupių ryšių palaikymo pareigūnai dalyvautų reikiamuose Komisijos rengiamuose mokymuose ir pratybose, kaip nustatyta 26–32 straipsniuose.

5 SKYRIUS

EUROPOS REAGAVIMO Į NELAIMES PAJĖGUMŲ (ERNP) KAIP SAVANORIŠKO TELKINIO PLĖTOTĖ

14 straipsnis

Pajėgumų tikslai

1.   ERNP pajėgumų tikslai nurodyti III priede.

2.   Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija bent kas dvejus metus įvertina pajėgumų tikslų tinkamumą ir prireikus juos peržiūri remdamasi nacionaliniuose rizikos vertinimuose ar kituose atitinkamuose nacionaliniuose ar tarptautiniuose informacijos šaltiniuose nustatytais pavojais.

3.   Valstybės narės teikia Komisijai susijusią informaciją apie pavojus, kad ji galėtų įvertinti pajėgumų tikslus.

15 straipsnis

Kokybės ir sąveikumo reikalavimai

1.   ERNP moduliams, techninės pagalbos ir paramos grupėms, kitiems reagavimo pajėgumams ir ekspertams taikomi IV priede nurodyti kokybės ir sąveikumo reikalavimai.

2.   Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija bent kas dvejus metus įvertina kokybės ir sąveikumo reikalavimų tinkamumą ir prireikus juos peržiūri. Kokybės reikalavimai grindžiami nusistovėjusiais tarptautiniais standartais, jei tokie jau yra.

16 straipsnis

Sertifikavimo ir registravimo procedūra

1.   ERNP moduliams, techninės pagalbos ir paramos grupėms, kitiems reagavimo pajėgumams ir ekspertams taikoma 2–8 dalyse nurodyta sertifikavimo ir registravimo procedūra.

2.   Sertifikavimui ir registravimui taikomi IV priede nustatyti kokybės reikalavimai, išskyrus atsarginius pajėgumus, kuriems taikoma 25 straipsnio 3 dalis.

3.   Valstybės narės, siūlančios į ERNP įtraukti konkretų modulį, techninės pagalbos ir paramos grupę, kitus reagavimo pajėgumus ar ekspertus, pateikia V priede nurodytą informaciją.

4.   Komisija įvertina, ar galima svarstyti susijusio modulio, techninės pagalbos ir paramos grupės, kitų reagavimo pajėgumų ar eksperto įtraukimą į ERNP, ir savo išvadas nedelsdama pateikia atitinkamai valstybei narei. Šiame vertinime Komisija visų pirma apsvarsto atitiktį kokybės reikalavimams, pajėgumų tikslus, pateiktos informacijos išsamumą, geografinį artumą ir visų valstybių narių dalyvavimą, taip pat kitus susijusius, jos iš anksto nustatytus ir visiems palyginamiems moduliams, techninės pagalbos ir paramos grupėms, kitiems reagavimo pajėgumams ar ekspertams taikomus veiksnius.

5.   Jei svarstoma dėl įtraukimo į ERNP, Komisija, remdamasi pateikta informacija ir visa kita informacija, kurios ji gali paprašyti atitinkamos valstybės narės institucijos, inicijuoja modulio, techninės pagalbos ir paramos grupės, kitų reagavimo pajėgumų ar eksperto sertifikavimo procedūrą. Tais atvejais, kai remdamasi turima informacija Komisija mano, kad kokybės ir sąveikumo reikalavimų laikomasi, ji gali modulį, techninės pagalbos ir paramos grupę, kitus reagavimo pajėgumus ar ekspertą užregistruoti į savanorišką telkinį.

6.   Komisija atitinkamai valstybės narės institucijai raštu pateikia reikalaujamų mokymų, pratybų ir (arba) seminarų ir kitų susijusių sertifikavimo ir registravimo sąlygų vertinimą.

7.   Jei laikomasi visų sertifikavimo sąlygų, Komisija paskelbia, kad modulis, techninės pagalbos ir paramos grupė, kiti reagavimo pajėgumai ar ekspertas tinkami būti įtraukti į ERNP, ir apie tai praneša valstybei narei.

8.   Modulio, techninės pagalbos ir paramos grupės, kitų reagavimo pajėgumų ar eksperto sertifikavimas turėtų būti iš naujo įvertintas ne vėliau kaip po trejų metų, jei jie pateikiami iš naujo užregistruoti ERNP.

9.   Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija bent kas dvejus metus įvertina sertifikavimo ir registravimo procedūros tinkamumą ir prireikus ją peržiūri.

17 straipsnis

Adaptavimo išlaidų finansinės nuostatos

1.   Valstybės narės gali kiekvienam moduliui, techninės pagalbos ir paramos grupei ar kitiems reagavimo pajėgumams atskirai prašyti dotacijos adaptavimo išlaidoms finansuoti, Komisijai neskelbiant kvietimo teikti paraiškas. Adaptavimo išlaidos apima išlaidas, nurodytas Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 21 straipsnio 2 dalies c punkte.

2.   Kad pagrįstų šį prašymą, valstybės narės Komisijai teikia adaptavimo išlaidų įgyvendinimo planus, įskaitant numatomas išlaidas ir tvarkaraštį.

3.   Komisija įvertina 2 dalyje nurodytus įgyvendinimo planus ir, jei susijusių reikalavimų laikomasi, juos patvirtina, patikslindama, kurios iš susijusių išlaidų yra tinkamos finansuoti kaip adaptavimo išlaidos.

4.   Įvertinusi prašymą Komisija priima sprendimą dėl dotacijos skyrimo.

5.   Valstybės narės praneša Komisijai apie patirtas adaptavimo išlaidas.

6 SKYRIUS

REAGAVIMO PAJĖGUMŲ TRŪKUMO PAŠALINIMAS

18 straipsnis

Pažangos siekiant pajėgumų tikslų stebėsena

Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija nuolat stebi pažangą, padarytą siekiant pajėgumų tikslų, atsižvelgdama į 20 straipsnyje nustatytus pajėgumus, ir valstybėms narėms reguliariai teikia pažangos vertinimą. Komisija valstybėms narėms suteikia reikiamą informaciją apie bet kokį vis dar esantį reagavimo pajėgumų trūkumą.

19 straipsnis

Reagavimo pajėgumų trūkumo nustatymo procedūra

1.   Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir stebėdama pažangą, padarytą siekiant pajėgumų tikslų, Komisija įvertina skirtumą tarp valstybių narių ERNP užregistruotų pajėgumų ir III priede nustatytų pajėgumų tikslų.

2.   Komisija ir valstybės narės ERNP skirtais pajėgumais laiko tik tuos pajėgumus, kurie yra užregistruoti kaip valstybės narės ERNP suteikti pajėgumai pagal 16 straipsnį.

20 straipsnis

ERNP nepriklausančių reagavimo pajėgumų nustatymo procedūra

1.   Tais atvejais, kai Komisija kartu su valstybėmis narėmis nustatė galimą didelį reagavimo pajėgumų trūkumą pagal šio sprendimo 19 straipsnį, ji bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis išsiaiškina, ar yra prieinamų ERNP nepriklausančių reikiamų pajėgumų pagal Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 12 straipsnio 2 dalį.

2.   Komisija prieinamais ERNP nepriklausančiais pajėgumais laiko tik šiuos pajėgumus:

a)	CECIS užregistruotus pajėgumus;

b)	atsarginius pajėgumus arba

c)	į a ir b punktus neįtrauktus pajėgumus, kuriuos reikiamu mastu, reikiamoje vietoje per reikiamą terminą ir reikiamą laikotarpį galima lengvai suteikti valstybei narei ar valstybėms narėms.

3.   Siekdama nustatyti 2 dalies c punkte nurodytus pajėgumus, Komisija teikia prašymą nacionaliniams ryšių punktams, pateikia galimo didelio reagavimo pajėgumų trūkumo vertinimą ir kviečia valstybes nares pateikti informacijos apie visus prieinamus ERNP nepriklausančius pajėgumus, kaip nurodyta 2 dalies c punkte.

4.   Komisija prašyme nurodo ne ilgesnį kaip 60 kalendorinių dienų terminą, per kurį reikia pateikti atsakymą, ir konkreti šio termino trukmė priklauso nuo to, kaip sudėtinga gali būti valstybėms narėms nustatyti 2 dalyje nurodytus pajėgumus.

5.   Valstybės narės per nustatytą terminą raštu informuoja Komisiją apie visus 2 dalyje nurodytus pajėgumus.

6.   Jei per nustatytą terminą valstybė narė nepateikia atsakymo raštu, Komisija šio vertinimo tikslu daro prielaidą, kad ta valstybė narė 2 dalyje nurodytų pajėgumų neturi.

7.   Remdamasi iš valstybių narių gauta informacija ir atsižvelgdama tik į 2 dalyje nurodytus pajėgumus, Komisija įvertina, ar tais pajėgumais pašalinamas pagal šio sprendimo 19 straipsnį nustatytas reagavimo pajėgumų trūkumas. Komisija laiko, kad pajėgumų trūkumas pašalintas, tik tada, kai ERNP priskirtų pajėgumų mastas ir 2 dalyje nurodytų pajėgumų mastas kartu atitinka III priede nustatytą pajėgumų tikslą arba jį viršija.

21 straipsnis

Reagavimo pajėgumų trūkumo pašalinimo procedūra

1.   Tais atvejais, kai Komisija kartu su valstybėmis narėmis nustatė galimą didelį reagavimo pajėgumų trūkumą pagal 19 straipsnį ir tas trūkumas negali būti pašalintas pagal 20 straipsnį, ji raštu praneša valstybėms narėms ir nurodo, ką ji laiko strateginių reagavimo pajėgumų trūkumu.

2.   Komisija raštu kviečia valstybes nares pašalinti strateginių reagavimo pajėgumų trūkumą, laikydamasi Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 12 straipsnio 3 dalies.

3.   Valstybės narės asmeniškai arba bendradarbiaudamos su kitomis valstybėmis narėmis praneša Komisijai, ar, kada ir kaip jos ketina pašalinti strateginių reagavimo pajėgumų trūkumą.

22 straipsnis

Komisijos parama siekiant įveikti strateginių reagavimo pajėgumų trūkumą

1.   Kai siekiant įveikti strateginių reagavimo pajėgumų trūkumą pagal Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 12 straipsnio 3 dalį ir 21 straipsnio 1 dalies j punktą reikia Sąjungos finansavimo, Komisija skelbia kvietimą teikti paraiškas dėl paramos valstybėms narėms.

2.   Reaguodamos į kvietimą teikti paraiškas, valstybės narės laikosi Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 21 straipsnio 1 dalies j punkto iii ir iv papunkčių.

3.   Valstybės narės, inter alia, nurodo reikalingą Sąjungos bendro finansavimo procentinę dalį.

23 straipsnis

Tinkamos finansuoti išlaidos paramai, kuria siekiama pašalinti reagavimo pajėgumų trūkumą

1.   Tinkamomis finansuoti laikomos visos išlaidos įrangai, paslaugoms ar žmogiškiesiems ištekliams, būtiniems suformuoti pradinius reagavimo pajėgumus.

2.   Nuolatinės eksploatacijos ar einamosios išlaidos nėra tinkamos finansuoti.

7 SKYRIUS.

LAIKINO TRŪKUMO PAŠALINIMAS ĮVYKUS IŠSKIRTINĖMS NELAIMĖMS

24 straipsnis

Finansinės nuostatos

1.   Komisija metinėje darbo programoje bendrais bruožais apibrėžia reikiamas atsarginių pajėgumų rūšis ir skaičių, atsižvelgdama į tam tikrų išskirtinių nelaimių tikimybę valstybėse narėse, taip pat išskirtinį stiprumą ar kitus veiksnius, dėl kurių nelaimė tampa išskirtine, kaip antai dėl to, kad ji įvyksta kartu su kita nelaime, taip pat į įmanomą laikiną trūkumą tokiais atvejais.

2.   Komisija reguliariai vykdo reikalingas finansines procedūras, kad padengtų Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 21 straipsnio 2 dalies d punkte apibrėžtas išlaidas, siekdama užtikrinti, kad būtų galima skubiai pasinaudoti metinėje darbo programoje apibrėžtais atsarginiais pajėgumais.

3.   Komisijos bendrai finansuojamais atsarginiais pajėgumais papildomi esami reagavimo pajėgumai, kuriuos valstybės narės turi pagal nacionalines pasirengimo programas, ir esami reagavimo pajėgumai jais nekeičiami.

25 straipsnis

Sąjungos finansinio įnašo teikimo sąlygos

1.   Sąjungos finansinis įnašas teikiamas su sąlyga, kad valstybės narės, taikančios 24 straipsnio 2 dalyje numatytas finansines procedūras, laikosi 2–9 dalyse nustatytų sąlygų. Komisija gali nurodyti finansinių procedūrų papildomų sąlygų.

2.   Valstybės narės sutinka, kad atsarginiai pajėgumai taptų savanoriško telkinio dalimi.

3.   Atsarginiai pajėgumai atitinka reikiamus kokybės ir sertifikavimo reikalavimus, nustatytus 24 straipsnio 2 dalyje numatytose finansinėse procedūrose.

4.   Atsarginiai pajėgumai savanoriškame telkinyje užregistruojami visam susijusiose bendrosiose sutartyse, bendruosiuose partnerystės susitarimuose ar panašiuose susitarimuose nustatytam laikotarpiui. Visos pajėgumus registruojančios (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių) nustatytos sąlygos ir apribojimai tinkamai pagrindžiami eksploataciniais reikalavimais.

5.   Atsarginiai pajėgumai laikomi neatitinkančiais reikalavimų 17 straipsnyje nurodytai finansinei paramai gauti.

6.   Komisija per CECIS iškart informuoja visas valstybes nares apie savanoriškame telkinyje užregistruotus atsarginius pajėgumus.

7.   Savanoriškame telkinyje užregistruoti atsarginiai pajėgumai gali būti dislokuojami pagal Sąjungos mechanizmą tomis pačiomis bendromis sąlygomis kaip ir kiti savanoriškame telkinyje užregistruoti pajėgumai pagal Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 11 straipsnį.

8.   Per RNKC gavus pagalbos prašymą savanoriškame telkinyje užregistruotų atsarginių pajėgumų dislokavimas vykdomas laikantis reagavimo į nelaimes veiklos procedūrų, kaip nustatyta 11 skyriuje.

9.   Savanoriškame telkinyje užregistruotus atsarginius pajėgumus galima naudoti valstybių narių, kurios bendrai finansavo tuos pajėgumus, viduje. Prieš pradėdamos pajėgumus naudoti viduje, valstybės narės kreipiasi į RNKC, kad gautų patvirtinimą, kad:

i)	tuo pačiu metu nevyksta jokios išskirtinės nelaimės, dėl kurios gali reikėti dislokuoti atsarginius pajėgumus, ar tokia nelaimė neartėja;

ii)	naudojimas šalies viduje pernelyg netrukdytų skubios prieigos kitoms valstybėms narėms, jei kiltų nauja išskirtinė nelaimė.

8 SKYRIUS

MOKYMO PROGRAMA

26 straipsnis

Mokymo programa

1.   Parengiama nelaimių prevenciją, pasirengimą joms ir reagavimą į jas apimanti mokymo programa. Programa apima bendruosius ir specialiuosius kursus ir ekspertų mainų sistemą. Programa skirta 27 straipsnyje nustatytoms tikslinėms grupėms.

2.   Už mokymo programos koordinavimą ir organizavimą bei mokymo programos turinio nustatymą ir tvarkaraštį atsako Komisija.

27 straipsnis

Dalyviai

1.   Mokymo programos tikslinės grupės:

a)

valstybių narių civilinės saugos ir nelaimių valdymo personalas, visų pirma grupių vadovai, jų pavaduotojai ir ryšių palaikymo pareigūnai, valstybių narių ekspertai, kaip nustatyta 41 straipsnyje, įskaitant prevencijos ir pasirengimo ekspertus, taip pat nacionalinių ryšių punktų pagrindiniai darbuotojai;

b)	Sąjungos institucijų ir agentūrų darbuotojai;

c)	atrinkti Europos kaimynystės politikos šalių ir šalių kandidačių bei potencialių šalių kandidačių ekspertai.

2.   Mokymuose taip pat gali dalyvauti atrinkti ekspertai iš:

a)	Jungtinių Tautų ir jų agentūrų;

b)	VII priede nurodytų tarptautinių organizacijų;

c)	trečiųjų šalių ir prireikus kitų susijusių subjektų.

3.   Valstybės narės ir Komisija paskiria kiekvienoje mokymo sesijoje apmokomus asmenis.

28 straipsnis

Kursai

1.   Programą sudaro įvadiniai, veiksmų lygmens ir valdymo lygmens kursai.

2.   Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija nustato kursus, jų turinį, mokymo programą ir kursų sistemos tvarkaraštį, taip pat prieigos reikalavimus.

3.   Komisija užtikrina, kad instruktoriai ir dėstytojai gautų atnaujintą informaciją apie svarbius Sąjungos mechanizmo pokyčius.

29 straipsnis

Ekspertų mainai

Valstybių narių ekspertų mainų arba mainų su Komisija sistema leidžia ekspertams:

a)	įgyti patirties ir ja pasidalyti;

b)	susipažinti su įvairiais naudojamais metodais ir veiklos procedūromis;

c)	įvertinti metodus, kuriais naudojasi kitos dalyvaujančios avarinės tarnybos ir institucijos.

30 straipsnis

Papildomi mokymo veiksmai

Prireikus ir laikantis metinės darbo programos suteikiamos papildomos mokymo galimybės, kad būti patenkinti nustatyti sklandaus ir veiksmingo civilinės saugos ir nelaimių valdymo veiksmų įgyvendinimo poreikiai.

31 straipsnis

Vertinimo sistema

Komisija užtikrina mokymo lygio ir jo turinio nuoseklumą. Šiuo tikslu Komisija sukuria atitinkamą surengtų mokymo veiksmų vertinimo sistemą.

9 SKYRIUS

PRATYBŲ SISTEMA

32 straipsnis

Pratybų programa, strategija ir prioritetai

1.   Komisija parengia ir valdo civilinės saugos pratybų programą.

2.   Civilinės saugos pratybų programa grindžiama strategija, kurioje nustatomi pratybų pagal Sąjungos mechanizmą tikslai ir vaidmenys.

3.   Pratybų programa visų pirma siekiama:

a)	pagerinti valstybių narių reagavimo pajėgumus, visų pirma kiek tai susiję su grupėmis ir kitu turtu, suteiktu teikiant pagalbą pagal Sąjungos mechanizmą;

b)	tobulinti ir patikrinti procedūras, nustatyti bendrą požiūrį į pagalbos teikimo pagal Sąjungos mechanizmą koordinavimą ir sutrumpinti reagavimo į dideles nelaimes laiką;

c)	stiprinti valstybių narių civilinės saugos tarnybų ir Komisijos bendradarbiavimą;

d)	nustatyti įgytą patirtį ir ja dalytis;

e)	pabandyti pritaikyti įgytą patirtį.

4.   Pratybų programos bendri prioritetai pateikiami ilgalaikiame išsamiame plane. Į jį įtraukiami reikiami nelaimių scenarijai ir pajėgumai.

5.   Komisija:

a)	bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis parengia strategiją ir ilgalaikį išsamų planą, atsižvelgdama į įgytos patirties programą ir kitą reikiamą informaciją;

b)	nustato pratybų tikslus ir jų vaidmenį, susiedama su kitomis Sąjungos mechanizmo sudedamosiomis dalimis, ir

c)	darbo programoje pateikia metinį pasiūlymą dėl konkrečių, su ilgalaikiu išsamiu planu susietų pratybų prioritetų.

10 SKYRIUS

ĮGYTOS PATIRTIES PROGRAMA

33 straipsnis

Stebėsena, analizė ir vertinimas

1.   Komisija ir valstybės narės dalijasi duomenimis, informacija ir vertinimu, kurių reikia, kad jos galėtų stebėti, analizuoti ir vertinti visus svarbius Sąjungos mechanizmo civilinės saugos veiksmus.

2.   Komisija sukuria ir valdo duomenų bazę, kuria gali naudotis valstybės narės ir Komisija, kad rinktų duomenis ir jais dalytųsi, skleistų nustatytą vertingą patirtį ir galėtų apžvelgti jų įgyvendinimo padėtį.

3.   Komisija susijusiems suinteresuotiesiems subjektams padeda nustatyti vertingą patirtį, be kita ko, rengdama susitikimus.

34 straipsnis

Įgyvendinimo skatinimas

1.   Komisija užtikrina, kad į vertingą Komisijos, valstybių narių ir susijusių suinteresuotųjų subjektų patirtį būtų atsižvelgiama priimant sprendimus dėl tolesnės Sąjungos mechanizmo plėtotės.

2.   Visų pirma nustatyta vertinga patirtis padeda parengti:

a)	mokymo programos prioritetus, įskaitant, kai tinkama, mokymų turinį ir programą, taip pat pratybų programą;

b)	kasmetinių kvietimų teikti paraiškas dėl prevencijos ir pasirengimo projektų prioritetus ir

c)	Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 10 straipsnyje nurodytų planavimo veiksmų prioritetus.

3.   Komisija teikia reguliarias įgytos patirties programos ataskaitas, išvardydama nustatytą vertingą patirtį, numatytus taisomuosius veiksmus, pareigas ir laikotarpius ir nurodydama, kaip pasinaudota patirtimi.

4.   Valstybės narės reguliariai praneša apie pažangą, padarytą įgyvendinant nustatytą jų atsakomybei priskirtą vertingą patirtį.

11 SKYRIUS

REAGAVIMO Į NELAIMES VEIKLOS PROCEDŪROS

35 straipsnis

Pagalbos prašymai ir reagavimas į juos

1.   Kai Sąjungoje įvyksta ar artėja nelaimė, per CECIS gavusi pagalbos prašymą Komisija tinkamai ir nedelsdama imasi Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 15 straipsnio 3 dalyje numatytų veiksmų.

2.   Kai nelaimė įvyksta ar artėja už Sąjungos ribų ir dėl jos gali reikėti civilinės saugos pagalbos, Komisija gali informuoti trečiąją šalį apie galimybes prašyti pagalbos pagal Sąjungos mechanizmą.

3.   Jei nuo nelaimės nukentėjusi arba artėjančios nelaimės pavojų jaučianti valstybė narė ar trečioji šalis nori paprašyti pagalbos pagal Sąjungos mechanizmą, ji per kompetentingas nacionalines institucijas RNKC pateikia rašytinį civilinės saugos pagalbos prašymą. Jei Jungtinės Tautos ir jų agentūros ar bet kurios VII priede nurodytos tarptautinės organizacijos nori paprašyti pagalbos pagal Sąjungos mechanizmą, jos RNKC pateikia rašytinį civilinės saugos pagalbos prašymą.

4.   Pagalbos prašytoja RNKC pateikia visą reikiamą informaciją apie situaciją ir visų pirma apie konkrečius poreikius, prašomą paramą ir vietą.

5.   Pagalbos prašytoja informuoja RNKC apie laikotarpį, įvežimo punktą ir vietą, kurioje prašoma pagalbos, taip pat apie vietoje dirbantį nelaimės valdymo ryšių punktą.

6.   RNKC, reaguodamas į kiekvieną pagalbos prašymą, parengia, kiek tai įmanoma, konkrečius dislokavimo planus. Jie apima rekomendacijas dėl pagalbos teikimo, įskaitant kvietimus dislokuoti ERNP užregistruotus modulius, techninės pagalbos ir paramos grupes, kitus reagavimo pajėgumus ir ekspertus, ir galimų ypač svarbių poreikių vertinimą. Konkretūs dislokavimo planai grindžiami VI priede pateikta struktūra ir principais ir Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 15 straipsnio 3 dalies c punkte ir 16 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytais bendrais iš anksto parengtais planais, kurie apima svarbiausias nelaimės pavojų rūšis ir kuriais atsižvelgiama į valstybių narių rizikos vertinimuose nustatytus rizikos scenarijus. Konkretūs dislokavimo planai perduodami visoms valstybėms narėms.

7.   Atrenkant pajėgumus iš ERNP atsižvelgiama į toliau nurodytus kriterijus, kurių prioritetinė tvarka gali priklausyti nuo pagalbos prašymo ypatybių:

a)	prieinamumą;

b)	tinkamumą;

c)	vietą/atstumą;

d)	tikėtiną vežimo laiką ir išlaidas;

e)	ankstesnę patirtį;

f)	ankstesnį naudojimąsi turtu;

g)	kitus svarbius kriterijus, kaip antai kalbos gebėjimus, kultūrų panašumą.

8.   Jei su valstybėmis narėmis nesusitarta kitaip, RNKC nekviečia valstybių narių dislokuoti konkrečių ERNP priklausančių pajėgumų teritorijose, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, yra tokio konflikto grėsmė ar kitos sąlygos, dėl kurių kyla pavojus grupių saugai ir saugumui.

9.   Kvietimą dislokuoti ERNP priklausančius pajėgumus gavusios valstybės narės pagal Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 11 straipsnio 7 dalį praneša RNKC savo galutinį sprendimą. RNKC nurodo terminą, per kurį valstybė narė paprastai turi atsakyti. Terminas priklauso nuo nelaimės pobūdžio ir bet kokiu atveju yra mažiausiai dvi valandos.

10.   Pagalbos prašytoja praneša RNKC, kokius pasiūlymus padėti priėmė.

11.   Kai pagalbos reikia, kad būtų patenkinti ypač svarbūs poreikiai, o naudojant ERNP pagalbos suteikti negalima ar ji yra nepakankama, Komisija per CECIS skubiai informuoja visus nacionalinius ryšių punktus apie galimą Sąjungos finansinę paramą transportui pagal Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 23 straipsnio 3 dalies b punktą.

12.   Prašymų dėl pagalbos teikimo grupių ir išteklių atveju RNKC praneša valstybėms narėms apie pagalbos prašytojos pasirinkimą. Pagalbą teikiančios valstybės narės reguliariai informuoja RNKC apie pagalbos teikimo grupių ir išteklių išsiuntimą, įskaitant visus ERNP priklausančius pajėgumus.

13.   Komisija pagal Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 17 straipsnį gali atrinkti, paskirti ir išsiųsti ekspertų grupę, kad ji padėtų nelaimės vietoje.

36 straipsnis

Ekspertų misijos

1.   Išsiųsti ekspertai vykdo Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 8 straipsnio d punkte nustatytas užduotis. Jie teikia reguliarias ataskaitas prašančiosios valstybės institucijoms ir RNKC.

2.   RNKC nuolat informuoja valstybes nares apie ekspertų misijos eigą.

3.   Pagalbos prašytoja reguliariai informuoja RNKC apie vietoje vykdomų veiksmų eigą.

4.   Pagalbos teikimo trečiosiose šalyse atveju apie vietoje vykdomų veiksmų eigą RNKC reguliariai informuoja grupės vadovas.

5.   RNKC kaupia visą gautą informaciją ir perduoda ją valstybių narių ryšių punktams ir kompetentingoms institucijoms.

37 straipsnis

Veiklos nutraukimas

1.   Prašančioji valstybė narė arba bet kuri iš pagalbą teikiančių valstybių narių kuo skubiau informuoja RNKC ir išsiųstus ekspertus bei pagalbos grupes, jei nusprendžia, kad jų pagalba nereikalinga arba negali būti ilgiau teikiama. Veiklos nutraukimą tinkamu būdu organizuoja pagalbos prašytoja ir valstybės narės. Apie tai nuolat informuojamas RNKC.

2.   Trečiosiose šalyse grupės vadovas kuo skubiau praneša RNKC, jei jis, tinkamai pasikonsultavęs su pagalbos prašytoja, mano, kad pagalbos nebereikia ar kad yra kliūčių, dėl kurių negalima veiksmingai jos teikti. RNKC perduoda šią informaciją Sąjungos delegacijai toje šalyje, taip pat susijusioms Komisijos tarnyboms, EIVT ir valstybėms narėms. Savo veiksmus derindamas su pagalbos prašytoja RNKC užtikrina veiksmingą išsiųstų ekspertų ir pagalbos teikimo grupių veiklos nutraukimą.

38 straipsnis

Ataskaitų teikimas ir nustatyta vertinga patirtis

1.   Pagalbos prašytojos ir pagalbą suteikusių valstybių narių kompetentingos institucijos, taip pat nusiųsti ekspertai turi galimybę RNKC pateikti savo išvadas dėl visų pagalbos teikimo aspektų. RNKC parengia trumpą suteiktos pagalbos ir nustatytos vertingos patirties ataskaitą.

2.   Be 33 ir 34 straipsnių nuostatų, RNKC kartu su valstybėmis narėmis toliau atsižvelgia į nustatytą vertingą patirtį, kad pagerintų pagalbos teikimą pagal Sąjungos mechanizmą.

39 straipsnis

Išlaidos

1.   Jei nesusitarta kitaip, pagalbos prašytoja padengia valstybių narių išlaidas, patirtas teikiant pagalbą.

2.   Pagalbą teikianti valstybė narė gali, atsižvelgdama į nelaimės pobūdį ir žalos dydį, pasiūlyti visiškai ar iš dalies nemokamą pagalbą. Ta valstybė narė taip pat bet kuriuo metu gali atsisakyti visų ar dalies jos patirtų išlaidų atlyginimo.

3.   Jei nesusitarta kitaip, visą pagalbos teikimo laiką pagalbos prašytoja pasirūpina pagalbos grupių maitinimu ir apgyvendinimu ir nemokamai papildo atsargas ir išteklius. Vis dėlto iš pradžių pagalbos grupės logistiškai yra savarankiškos ir atitinkamą laikotarpį, atsižvelgiant į sunaudojamus išteklius, apsirūpina savarankiškai ir atitinkamai informuoja RNKC.

4.   Ekspertų išsiuntimo ir susijusios logistinės paramos išlaidos tvarkomos pagal Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 22 straipsnio a punktą. Šios išlaidos atitinka Sąjungos finansavimo reikalavimus.

40 straipsnis

Žalos atlyginimas

1.   Pagalbos prašančios valstybės narės neprašo valstybių narių atlyginti žalą, kai ji padaryta teikiant pagalbą pagal Sąjungos mechanizmą ir šį sprendimą, nebent įrodoma, kad ji padaryta dėl sukčiavimo ar sunkaus nusižengimo.

2.   Trečiosioms šalims patyrus žalą dėl pagalbos teikimo, pagalbos prašančios valstybės narės ir pagalbą teikianti valstybė narė bendradarbiauja siekdamos palengvinti tokios žalos atlyginimą pagal taikomus teisės aktus ir susijusią tvarką.

12 SKYRIUS

EKSPERTŲ GRUPIŲ DISLOKAVIMO PROCESAS

41 straipsnis

Ekspertų kategorijos

Valstybės narės ekspertus skirsto į tokias kategorijas:

a)	techninius ekspertus;

b)	vertinimo ekspertus;

c)	koordinavimo ekspertus;

d)	grupių vadovus.

42 straipsnis

Užduotys ir funkcijos

1.   Techniniai ekspertai turi sugebėti patarti konkrečiais labai specializuotais klausimais, taip pat dėl galimų pavojų ir turi galėti dalyvauti misijose.

2.   Vertinimo ekspertai turi sugebėti įvertinti padėtį, patarti dėl atitinkamų veiksmų, kurių turi būti imamasi, ir turi galėti dalyvauti misijose.

3.   Koordinavimo ekspertais gali būti grupės vadovo pavaduotojai, už logistiką ir ryšius atsakingi asmenys ir prireikus kiti personalo nariai. Prireikus į koordinavimo grupę gali būti įtraukti techniniai ekspertai ir vertinimo ekspertai, kad per visą misiją padėtų grupės vadovui.

4.   Grupės vadovas per visą pagalbos teikimo laiką vadovauja vertinimo ir koordinavimo grupei. Grupės vadovas užtikrina tinkamus ryšius su nukentėjusiosios valstybės institucijomis, su RNKC, įskaitant RNKC ryšių palaikymo pareigūną, su kitomis tarptautinėmis organizacijomis ir, jei pagalba pagal Sąjungos mechanizmą teikiama už valstybių narių ribų, su Sąjungos delegacija toje šalyje.

5.   Ekspertus, dislokuotus pasirengimo užduotims atlikti, Komisija, pritarus jų kandidatūras pasiūliusiai valstybei narei, gali įgalioti atlikti bet kurias iš 41 straipsnyje nurodytų funkcijų ir jie turi sugebėti patarti dėl tinkamų pasirengimo priemonių, įskaitant administracinius pajėgumus, ankstyvojo perspėjimo reikalingumą, mokymą, pratybas ir informuotumo didinimą, ir teikti dėl jų ataskaitas.

6.   Su prevencijos užduotimis dislokuotus ekspertus Komisija, pritarus jų kandidatūras pasiūliusiai valstybei narei, gali įgalioti atlikti bet kurias iš 41 straipsnyje nurodytų funkcijų ir jie turi sugebėti patarti dėl tinkamų prevencijos priemonių ir rizikos valdymo pajėgumų ir teikti dėl jų ataskaitas.

43 straipsnis

Ekspertų duomenų bazė

1.   Informaciją apie ekspertus Komisija kaupia ekspertų duomenų bazėje, ir ji turi būti prieinama per CECIS.

2.   1 dalyje nurodytoje duomenų bazėje nurodomi konkretūs RNKC priklausantys ekspertai.

44 straipsnis

Mokymo reikalavimai

Ekspertai, jei būtina, baigia laikantis 26 straipsnio sudarytą mokymo programą.

45 straipsnis

Skyrimas

Gavusios pagalbos prašymą valstybės narės turi pasiūlyti galimų ekspertų kandidatūras ir RNKC perduoti jų kontaktinius duomenis.

46 straipsnis

Mobilizavimas ir susitarimas dėl paslaugos teikimo

1.   Kai valstybės narės pasiūlo ekspertų kandidatūras konkrečiai misijai, RNKC turi sugebėti juos skubiai mobilizuoti ir išsiųsti.

2.   Komisija su kiekvienu ekspertu pasirašo susitarimą dėl paslaugos teikimo, kuriame įtraukti toliau nurodyti aspektai:

a)	misijos tikslai;

b)	įgaliojimai;

c)	numatoma misijos trukmė;

d)	asmens vietoje kontaktiniai duomenys;

e)	draudimo sąlygos;

f)	dienpinigiai išlaidoms padengti;

g)	konkrečios mokėjimo sąlygos;

h)	gairės techniniams ekspertams, vertinimo ekspertams, koordinavimo ekspertams ir grupių vadovams.

13 SKYRIUS

TRANSPORTO PARAMA

47 straipsnis

Transporto paramos formos

Transporto parama gali būti:

a)	transporto pajėgumų sutelkimas ar dalijimasis jais;

b)	transporto išteklių komercinėje rinkoje ir (arba) iš kitų šaltinių nustatymas ir pagalba valstybėms narėms jais pasinaudoti arba

c)	Sąjungos paramos teikimas valstybėms narėms, skiriant dotacijas ar transporto paslaugas, nupirktas iš privačiųjų ar kitų subjektų.

48 straipsnis

Transporto paramos pagal Sąjungos mechanizmą procedūra

1.   Kai pateikiamas prašymas dėl transporto paramos, taikomos 49 ir 50 straipsniuose nustatytos procedūros.

2.   Prašymus išduoda 56 straipsnyje nurodyta kompetentinga institucija ir jie raštu pateikiami Komisijai. Juose pateikiama VIII priedo A dalyje nurodyta informacija.

3.   Transporto pajėgumų sutelkimo atveju viena valstybė narė gali imtis iniciatyvos prašyti Sąjungos finansinės paramos visai operacijai.

4.   Visi transporto paramos prašymai pagal šį sprendimą ir susiję atsakymai bei valstybių narių ir Komisijos keitimasis informacija perduodami RNKC ir yra jo tvarkomi.

5.   Prašymai perduodami per CECIS arba elektroniniu paštu. Su Sąjungos finansavimu susijusių prašymų perdavimas per CECIS, faksu arba elektroniniu paštu yra priimtinas, jei kompetentingos institucijos pasirašyti originalai nedelsiant perduodami Komisijai.

6.   Tačiau Komisija visam keitimuisi informacija su paramos gavėjais, įskaitant dotacijos susitarimų sudarymą, pranešimą apie sprendimus dėl dotacijos ir jų pakeitimus, gali naudoti elektroninę keitimosi informacija sistemą pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 179 straipsnį (5).

49 straipsnis

Transporto paramos prašymai

1.   Komisija, gavusi paramos prašymą, iškart praneša ryšių punktams, kuriuos valstybės narės paskyrė pagal Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 9 straipsnio 7 dalį.

2.   Pranešime Komisija tinkamais atvejais paragina valstybes nares jai pateikti informaciją apie transporto išteklius, kuriuos jos gali suteikti prašymą pateikusiai valstybei narei, arba apie bet kokį kitą sprendimą, kurį jos gali pasiūlyti, kad būtų patenkinti nukentėjusiosios valstybės nurodyti poreikiai. Komisija gali nurodyti maksimalų laikotarpį, per kurį reikia pateikti tokią informaciją.

3.   Po Komisijos pranešimo 1 dalyje nurodytiems ryšių punktams prašoma transporto parama tampa atitinkančia Sąjungos bendro finansavimo reikalavimus, nepažeidžiant 53 straipsnio.

50 straipsnis

Atsakymai į transporto paramos prašymus

1.   Transporto paramą galinčios suteikti valstybės narės kuo skubiau ir ne vėliau kaip per 24 valandas po 49 straipsnyje nurodyto pranešimo gavimo, nebent pranešime nurodyta kitaip, informuoja Komisiją apie visus transporto išteklius, kuriuos jos savanoriškai gali suteikti reaguodamos į paramos sutelkiant ar nustatant transporto išteklius prašymą. Ta informacija apima VIII priedo B dalyje nurodytą informaciją ir informaciją apie finansines sąlygas ar kitus apribojimus, jei tokių yra.

2.   Komisija kuo skubiau surenka informaciją apie turimus transporto išteklius ir ją perduoda prašymą pateikusiai valstybei narei.

3.   Be 2 dalyje nurodytos informacijos, Komisija valstybėms narėms persiunčia visą kitą jos turimą informaciją apie kitų šaltinių, įskaitant komercinę rinką, transporto išteklius, kuriais galima pasinaudoti, ir palengvina valstybių narių prieigą prie tų papildomų išteklių.

4.   Prašančioji valstybė narė informuoja Komisiją apie pasirinktus sprendimus dėl transporto ir susisiekia su tokią paramą teikiančiomis valstybėmis narėmis arba Komisijos nustatytais vežėjais.

5.   Komisija informuoja visas valstybes nares apie prašymą pateikusios valstybės narės pasirinkimą. Ta valstybė narė reguliariai informuoja Komisiją apie jos teikiamos civilinės saugos pagalbos teikimo eigą.

51 straipsnis

Dotacijos prašymas

1.   Kai valstybė narė nustato galimą sprendimą dėl transporto, tačiau civilinės saugos pagalbai nuvežti reikalingas Sąjungos finansavimas, valstybė narė gali prašyti Sąjungos suteikti dotaciją.

2.   Valstybė narė savo prašyme nurodo, kokios Sąjungos bendro finansavimo procentinės dalies ji prašo, ir ji neturi viršyti 55 % finansuoti tinkamų išlaidų transporto veiksmams pagal Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 23 straipsnio 2 dalį ir 85 % tinkamų finansuoti išlaidų transporto veiksmams pagal Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 23 straipsnio 3 dalies a ir b punktus. Komisija nedelsdama apie prašymą informuoja visas valstybes nares.

3.   Komisija gali sudaryti bendruosius partnerystės susitarimus su susijusiomis valstybių narių kompetentingomis institucijomis, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 178 straipsnyje.

52 straipsnis

Transporto paslaugos prašymas

1.   Tais atvejais, kai transporto paramos prašanti valstybė narė neranda sprendimo dėl transporto, ji gali prašyti Komisijos sudaryti transporto paslaugos sutartį su privačiaisiais ar kitais subjektais, kad jos civilinės saugos pagalba būtų nuvežta į nukentėjusiąją valstybę.

2.   Komisija, gavusi 1 dalyje nurodytą prašymą, apie jį nedelsdama informuoja visas valstybes nares, o transporto paslaugos prašančią valstybę narę informuoja apie visus galimus sprendimus dėl transporto ir su jais susijusias išlaidas.

3.   Remdamasi 1 ir 2 dalyse nurodytais informacijos mainais, valstybė narė raštu patvirtina savo transporto paslaugos prašymą ir įsipareigojimą grąžinti Komisijai gautą paramą pagal 54 straipsnio nuostatas. Valstybė narė nurodo, kokią išlaidų procentinę dalį ji grąžins. Ta procentinė dalis negali būti mažesnė nei 45 % transporto veiksmams pagal Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 23 straipsnio 2 dalį ir 15 % transporto veiksmams pagal Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 23 straipsnio 3 dalies a ir b punktus.

4.   Valstybė narė nedelsdama Komisijai praneša apie visus pasikeitimus, susijusius su transporto paslaugos prašymu.

53 straipsnis

Sprendimas dėl transporto paramos Sąjungos finansavimo

1.   Siekiant nuspręsti, ar laikomasi Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 23 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytų kriterijų ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6) nustatytų ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų, atsižvelgiama į:

a)	informaciją, pagal 48 straipsnio 2 dalį pateiktą valstybės narės prašyme suteikti Sąjungos finansavimą;

b)	nukentėjusiosios valstybės išsakytus poreikius;

c)	visus per nelaimę Komisijai atskaitingų ekspertų atliktus poreikių vertinimus;

d)	kitą sprendimo priėmimo metu Komisijos turimą aktualią ir patikimą informaciją, kurią pateikė valstybės narės ir tarptautinės organizacijos;

e)	sprendimų dėl transporto, kuriais siekiama laiku pristatyti civilinės saugos pagalbą, veiksmingumą ir efektyvumą;

f)	galimybes įsigyti paslaugas vietoje;

g)	kitus veiksmus, kurių imasi Komisija.

2.   Valstybės narės pateikia visą papildomą informaciją, kurios reikia norint įvertinti atitiktį Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 23 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytiems kriterijams. Gavusios Komisijos prašymą, valstybės narės kuo greičiau pateikia tokią informaciją.

3.   Komisija nurodo išmokėtiną išankstinį finansavimą, kuris gali sudaryti iki 85 % prašomo Sąjungos finansinio įnašo, su sąlyga, kad yra biudžeto išteklių. Joks išankstinis finansavimas nesuteikiamas dotacijoms, kurios yra mažesnės už mažos vertės dotacijoms nustatytą ribą, kaip apibrėžta Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 185 straipsnyje, nebent finansinės paramos prašanti valstybė narė gali įrodyti, kad be išankstinio finansavimo iškiltų grėsmė veiksmo įgyvendinimui.

4.   Sprendimas dėl finansinės paramos nedelsiant perduodamas finansinės paramos prašančiai valstybei narei. Jis taip pat perduodamas visoms kitoms valstybėms narėms.

5.   Atskiri transporto dotacijų prašymai, kuriuose prašoma mažiau kaip 2 500 EUR Sąjungos finansinio įnašo, neatitinka Sąjungos bendro finansavimo reikalavimų, nebent jie įtraukti į 51 straipsnio 3 dalyje nurodytus bendruosius partnerystės susitarimus.

54 straipsnis

Transporto paramos Sąjungos finansavimo atlyginimas

Komisijos pagal 52 straipsnio nuostatas patirtų išlaidų atveju Komisija per 90 dienų nuo transporto operacijos, kuriai atlikti buvo suteikta Sąjungos finansinė parama, pabaigos, Sąjungos finansavimą gavusioms valstybėms narėms pateikia lėšų debetinį dokumentą dėl sumos, kuri atitinka Komisijos priimto sprendimo dėl transporto paslaugos prašymo nuostatas ir sudaro ne mažiau kaip 15 % transporto išlaidų transporto veiksmams pagal Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 23 straipsnio 3 dalį ir 45 % transporto veiksmams pagal Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 23 straipsnio 2 dalį.

55 straipsnis

Žalos atlyginimas

Transporto paramos prašanti valstybė narė neprašo Sąjungos atlyginti žalą, padarytą jos turtui ar tarnybų darbuotojams, kai tokia žala padaryta teikiant šiame sprendime numatytą transporto paramą, nebent įrodoma, kad ji padaryta dėl sukčiavimo ar sunkaus nusižengimo.

56 straipsnis

Kompetentingų institucijų skyrimas

Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas, įgaliotas prašyti Komisijos finansinės paramos ir ją gauti taikant šį sprendimą, ir apie tai informuoja Komisiją per 60 dienų nuo pranešimo apie šį sprendimą. Bet kokie tos informacijos pasikeitimai nedelsiant pranešami Komisijai.

Tačiau valstybių narių pagal Sprendimo 2007/606/EB, Euratomas 12 straipsnį atliktas kompetentingų institucijų paskelbimas lieka galioti, kol atitinkama valstybė narė nepateikia papildomo pranešimo.

14 SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

57 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimai 2004/277/EB, Euratomas ir 2007/606/EB, Euratomas panaikinami. Nuorodos į panaikintus sprendimus laikomos nuorodomis į šį sprendimą ir skaitomos pagal IX priede pateiktą atitikties lentelę.

58 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

---

(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 924.

(2)  2003 m. gruodžio 29 d. Komisijos sprendimas 2004/277/EB, Euratomas, nustatantis Tarybos sprendimo 2001/792/EB, Euratomas, nustatančio Bendrijos mechanizmą sustiprintam bendradarbiavimui teikiant civilinės saugos pagalbą palengvinti, įgyvendinimo taisykles (OL L 87, 2004 3 25, p. 20).

(3)  2007 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos sprendimas 2007/606/EB, Euratomas, nustatantis Tarybos sprendimo 2007/162/EB, Euratomas, nustatančio civilinės saugos finansinę priemonę, su transportu susijusių nuostatų įgyvendinimo taisykles (OL L 241, 2007 9 14, p. 17).

(4)  2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimas 2001/844/EB, EAPB, Euratomas, iš dalies keičiantis jos darbo tvarkos taisykles (OL L 317, 2001 12 3, p. 1).

(5)  2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).

(6)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---