Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32013R1295

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB Tekstas svarbus EEE

OJ L 347, 20.12.2013, p. 221–237 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/1295/oj

20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/221


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1295/2013

2013 m. gruodžio 11 d.

kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 166 straipsnio 4 dalį, 167 straipsnio 5 dalies pirmą įtrauką ir 173 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV), kuria siekiama glaudesnės Europos tautų sąjungos, nustatytas Sąjungos uždavinys, be kita ko, prisidėti prie valstybių narių kultūrų klestėjimo, gerbiant jų nacionalinę ir regioninę įvairovę ir drauge sudarant sąlygas, kurių reikia Sąjungos pramonės konkurencingumui užtikrinti. Todėl Sąjunga prireikus remia ir papildo valstybių narių veiklą, susijusią su kultūrų ir kalbų įvairove pagal SESV 167 straipsnį ir 2005 m. UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo (toliau – 2005 m. UNESCO konvencija), didina kultūros ir kūrybos sektorių konkurencingumą ir teikia pagalbą prisitaikyti prie pramonės permainų;

(2)

Sąjungos parama kultūros ir kūrybos sektoriams visų pirma grindžiama patirtimi, įgyta įgyvendinant Sąjungos programas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1718/2006/EB (4) (toliau – programa „MEDIA“), Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1855/2006/EB (5) (toliau – programa „Kultūra“) ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1041/2009/EB (6) (toliau – programa „MEDIA Mundus“). Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1622/2006/EB (7) (toliau – Europos kultūros sostinių veiksmai) ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1194/2011/ES (8) (toliau – Europos paveldo ženklo veiksmai) taip pat prisidedama prie Sąjungos paramos kultūros ir kūrybos sektoriams;

(3)

Komisijos komunikate „Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkė“, kurį Taryba patvirtino savo 2007 m. lapkričio 16 d. rezoliucijoje (9), o Europos Parlamentas – savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliucijoje (10), nustatyti būsimi Sąjungos veiklos kultūros ir kūrybos sektoriuose tikslai. Ja siekiama puoselėti kultūrų įvairovę ir skatinti kultūrų dialogą, remti kultūrą, kaip kūrybiškumo katalizatorių įgyvendinant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją ir kaip labai svarbų Sąjungos tarptautinių santykių aspektą;

(4)

atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, visų pirma į jos 11, 21 ir 22 straipsnius, kultūros ir kūrybos sektoriai labai prisideda prie kovos su bet kokios formos diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl rasės ir ksenofobiją, ir yra svarbi saviraiškos laisvės ir kultūrų bei kalbų įvairovės užtikrinimo skatinimo platforma;

(5)

2007 m. kovo 18 d. įsigaliojusioje 2005 m. UNESCO konvencijoje, kurios Šalis yra Sąjunga, pabrėžiama, kad kultūrinė veikla, kultūros vertybės ir paslaugos yra ekonominio ir kultūrinio pobūdžio, nes perteikia identitetą, vertybes ir prasmę, todėl neturėtų būti manoma, kad jos turi vien tik komercinę vertę. Ta konvencija siekiama skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, įskaitant tarptautinius bendros gamybos ir platinimo susitarimus, ir solidarumą, kad būtų prisidedama prie visų šalių ir pavienių asmenų kultūrinės raiškos. Joje taip pat teigiama, kad tinkamas dėmesys turi būti skiriamas įvairių socialinių grupių, įskaitant mažumoms priklausančius asmenis, išskirtinėms aplinkybėms ir poreikiams. Taigi, vadovaujantis ta konvencija, per kultūros ir kūrybos sektorių rėmimo programą turėtų būti skatinama kultūrų įvairovė tarptautiniu lygmeniu;

(6)

materialiojo ir nematerialiojo kultūros paveldo puoselėjimas, atsižvelgiant į, inter alia, 2003 m. UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją ir 1972 m. UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją, taip pat turėtų prisidėti prie atitinkamų vietų vertės didinimo kartu užtikrinant žmonių atsakomybės jausmą už tokių vietų kultūrinę ir istorinę vertę;

(7)

Komisijos komunikate „2020 m. Europa – Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (toliau – strategija „Europa 2020“) nustatyti strateginiai veiksmai, kuriais siekiama pažangios, tvarios ir integracinės Sąjungos ekonomikos, taip pat didelio užimtumo, produktyvumo ir socialinės sanglaudos. Tame komunikate Komisija pažymėjo, kad Sąjungai reikia sudaryti patrauklesnes sąlygas inovacijoms ir kūrybiškumui skatinti. Atsižvelgiant į tai, kultūros ir kūrybos sektoriai yra novatoriškų idėjų, kurios gali būti įgyvendintos kuriant produktus ir paslaugas, kuriais skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas ir padedama spręsti su visuomeniniais pokyčiais susijusias problemas, šaltiniu. Be to, kompetenciją ir konkurencingumą tuose sektoriuose visų pirma lėmė menininkų, kūrėjų ir specialistų pastangos, kurias reikia skatinti. Tuo tikslu kultūros ir kūrybos sektoriams reikėtų suteikti daugiau finansavimo galimybių;

(8)

Taryba išvadomis dėl menininkams ir kultūros specialistams skirtų judumo informacijos tarnybų (11) patvirtino menininkų ir kultūros specialistų judumo reikšmę Sąjungai ir siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, taip pat paragino valstybes nares ir Komisiją atitinkamose kompetencijos srityse ir tinkamai laikantis subsidiarumo principo sudaryti palankesnes sąlygas teikti išsamią ir tikslią informaciją Sąjungoje judėti siekiantiems menininkams ir kultūros specialistams;

(9)

siekiant prisidėti prie bendros kultūros erdvės didinimo svarbu skatinti tarpvalstybinį kultūros veikėjų ir kūrėjų judumą ir tarpvalstybinę kultūros kūrinių ir kūrybinių darbų, įskaitant audiovizualinius kūrinius bei gaminius, sklaidą, tokiu būdu skatinant kultūrinius mainus ir kultūrų dialogą;

(10)

programų MEDIA, „Kultūra“ ir „MEDIA Mundus“ įgyvendinimas buvo nuolat stebimas, jos buvo vertinamos nepriklausomų vertintojų, vyko viešos konsultacijos dėl jų ateities; tai parodė, kad tos programos atlieka labai svarbų vaidmenį saugant ir puoselėjant Europos kultūrų ir kalbų įvairovę ir kad jos yra svarbios kultūros ir kūrybos sektorių poreikiams. Be to, ta stebėsenos, vertinimo ir konsultacijų veikla bei įvairūs nepriklausomi tyrimai, visų pirma kultūros ir kūrybinės pramonės verslininkystės aspekto tyrimas, parodė, kad kultūros ir kūrybos sektoriuose kyla tokios pačios problemos, susijusios su greitais pokyčiais dėl perėjimo prie skaitmeninių technologijų ir globalizacijos, su kalbine įvairove susijusio rinkos susiskaidymo, finansavimo sunkumais, sudėtingomis administracinėmis procedūromis ir palyginamų duomenų trūkumu, kurias galima išspręsti ėmusis Sąjungos lygmens veiksmų;

(11)

natūralu, kad Europos kultūros ir kūrybos sektorių įvairovė yra nacionalinio ir lingvistinio pobūdžio, ir tai lemia turtingą ir iš esmės nepriklausomą kultūrinį kraštovaizdį ir leidžia pasireikšti skirtingoms Europos paveldo kultūrinėms tradicijoms. Vis dėlto dėl tokios įvairovės taip pat kyla daug kliūčių, kurios trukdo sklandžiai tarpvalstybinei kultūros kūrinių ir kūrybinių darbų sklaidai ir kultūros veikėjų bei kūrėjų judumui Sąjungoje ir už jos ribų, ir dėl to gali atsirasti netolygus geografinis pasiskirstymas ir – galiausiai – menkesnis vartotojų pasirinkimas;

(12)

atsižvelgiant į tai, kad Europos kultūros ir kūrybos sektoriams būdinga kalbų įvairovė, dėl kurios kai kuriuose sektoriuose esama susiskaidymo pagal kalbas, siekiant užtikrinti kultūros kūrinių ir kūrybinių darbų, taip pat audiovizualinių kūrinių sklaidą itin svarbu pasirūpinti subtitravimu, dubliavimu ir garsiniais aprašymais;

(13)

perėjimas prie skaitmeninių technologijų daro didžiulį poveikį kultūros ir kūrybos prekių ir paslaugų gamybos, sklaidos, prieigos, vartojimo ir finansinio įvertinimo būdams. Nors pripažįstamas poreikis siekti naujos vis didesnės prieigos prie kultūros kūrinių ir kūrybinių darbų, tinkamo atlyginimo menininkams ir kūrėjams ir naujų verslo modelių atsiradimo pusiausvyros, su perėjimu prie skaitmeninių technologijų susiję pokyčiai Europos kultūros ir kūrybos sektoriams ir apskritai Europos visuomenei teikia didelių galimybių. Mažesnės platinimo išlaidos, nauji sklaidos kanalai, naujos ir didesnės auditorijos potencialas ir naujos nišinių produktų galimybės gali palengvinti prieigą ir padidinti kultūros kūrinių ir kūrybinių darbų sklaidą visame pasaulyje. Kad būtų visapusiškai išnaudotos tos galimybės ir prisitaikyta prie sąlygų, kurias nulėmė perėjimas prie skaitmeninių technologijų ir globalizacija, kultūros ir kūrybos sektoriuose reikia ugdyti naujus įgūdžius ir reikalauti didesnių finansavimo galimybių siekiant atnaujinti įrangą, kurti naujus gamybos ir platinimo metodus ir pritaikyti jų verslo modelius;

(14)

dabartinė platinimo praktika – filmų finansavimo sistemos pagrindas. Tačiau didėja reikmė skatinti patrauklios teisėtos internetinės pasiūlos atsiradimą ir inovacijas. Todėl norint, kad atsirastų naujų verslo modelių, būtina skatinti naujus platinimo modelius;

(15)

dėl didelių skaitmeninės įrangos išlaidų kino teatrų skaitmeninimas yra svarbus klausimas daugeliui mažų kino teatrų, ypač vieną ekraną turinčių kino teatrų, operatoriams. Nors valstybėms narėms priklauso pagrindinė kompetencija kultūros srityje, taigi jos turėtų tą klausimą ir toliau spręsti atitinkamai nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, yra finansavimo galimybių panaudojant Sąjungos programas ir fondus, ypač tuos, kuriais siekiama užtikrinti vietos ir regioninį vystymąsi;

(16)

siekiant formuoti auditoriją, ypač įtraukiant jaunimą, reikia, kad Sąjunga specialiai įsipareigotų remti visų pirma gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kino srities raštingumą;

(17)

viena iš didžiausių problemų, su kuriomis susiduria kultūros ir kūrybos sektorių veiklos vykdytojai, visų pirma labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ) ir labai mažos, mažos ir vidutinės organizacijos, įskaitant ne pelno ir nevyriausybines organizacijas, – sudėtinga prieiga prie finansavimo šaltinių, kurių reikia veiklai ir augimui finansuoti, konkurencingumui išlaikyti bei didinti ir tarptautinei veiklai plėtoti. Nors ta problema iš esmės aktuali visoms MVĮ, tačiau kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančių įmonių padėtis gerokai sudėtingesnė, nes didelę jų turto dalį sudaro nematerialusis turtas, veikla yra unikali ir įmonės, kad galėtų diegti naujoves, neišvengiamai turi rizikuoti ir eksperimentuoti. Finansų sektorius taip pat turi suprasti ir remti tokią riziką;

(18)

Europos kūrybos pramonės aljansas – tai bandomasis projektas ir tarpsektorinė iniciatyva, pirmiausiai skirta kūrybos pramonei politiniu lygmeniu remti. Ja siekiama į kūrybos pramonę pritraukti papildomų lėšų ir didinti kūrybos pramonės paslaugų paklausą kitose pramonės šakose ir sektoriuose. Bus išbandytos naujos kūrybos pramonės inovacijų rėmimo priemonės ir siekiama prisidėti prie dalijimosi žiniomis platformos, kurioje dalyvauja Europos, nacionaliniai ir regioniniai suinteresuotieji subjektai;

(19)

sujungus kultūros ir kūrybos sektoriuose šiuo metu vykdomas Sąjungos programas MEDIA, „Kultūra“ ir „MEDIA Mundus“ ir parengus vieną išsamią programą (toliau – Programa) būtų veiksmingiau remiamos MVĮ ir labai mažos, mažos ir vidutinės organizacijos, kad galėtų pasinaudoti perėjimo prie skaitmeninių technologijų ir globalizacijos teikiamomis galimybėmis ir joms būtų padedama spręsti problemas, šiuo metu lemiančias rinkos susiskaidymą. Kad ji būtų veiksminga, Programa turėtų būti atsižvelgiama į skirtingų sektorių specifinį pobūdį, jų skirtingas tikslines grupes ir konkrečius poreikius, dviejose atskirose paprogramėse ir tarpsektorinėje paprogramėje laikantis konkrečiai pritaikyto požiūrio. Ypač svarbu užtikrinti Programos ir nacionalinių bei regioninių pažangiosios specializacijos strategijų įgyvendinimo sinergiją. Tuo tikslu pagal Programą skirtingiems kultūros ir kūrybos sektoriams turėtų būti nustatyta nuosekli paramos struktūra, kurią sudarytų finansine priemone papildyta dotacijų sistema;

(20)

Programoje turėtų būti atsižvelgiama į dvilypį kultūros ir kultūrinės veiklos pobūdį, pripažįstant kultūros savaiminę bei meninę vertę ir tų sektorių ekonominę vertę, įskaitant jų platesnį visuomeninį įnašą kūrybiškumo, inovacijų ir socialinės įtraukties srityse;

(21)

įgyvendinant Programą turėtų būti atsižvelgiama į savaiminę kultūros vertę ir į specifinį kultūros ir kūrybos sektorių pobūdį, taip pat į ne pelno organizacijų ir pagal paprogramę „Kultūra“ vykdomų projektų svarbą;

(22)

individuali finansinė priemonė – kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonė (toliau – garantijų priemonė) turėtų suteikti galimybę kultūros ir kūrybos sektoriams nevaržomai plėstis ir ypač turėtų pakankamai skatinti imtis naujų veiksmų ir kurti naujas galimybes. Atrinkti finansiniai tarpininkai turėtų veikti siekdami naudos kultūros ir kūrybos projektams, kad būtų užtikrinta subalansuota paskolų portfelių sistema atsižvelgiant į geografinę aprėptį ir atstovavimą sektoriams. Be to, viešosios ir privačiosios organizacijos atlieka svarbų vaidmenį toje srityje siekiant pagal garantijų priemonę taikyti platų požiūrį;

(23)

finansavimas turėtų būti skiriamas ir Europos kultūros sostinių ir Europos paveldo ženklo administravimo veiksmams, nes jie padeda stiprinti priklausymo bendrai kultūros erdvei jausmą, skatinti kultūrų dialogą ir tarpusavio supratimą ir didinti kultūros paveldo vertę;

(24)

be valstybių narių ir užjūrio šalių ir teritorijų, kurios atitinka dalyvavimo Programoje reikalavimus remiantis Tarybos sprendimo 2001/822/EB (12) 58 straipsniu, Programoje tam tikromis sąlygomis taip pat turėtų galėti dalyvauti Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) susitarimą pasirašiusios Europos laisvosios prekybos asociacijos (toliau – ELPA) šalys ir Šveicarijos Konfederacija. Stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, įgyvendinančios pasirengimo narystei strategiją, taip pat šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, taip pat turėtų galėti dalyvauti Programoje, tačiau jos negali pasinaudoti garantijų priemone;

(25)

be to, pagal Programą turėtų būti galima dalyvauti dvišalėje ar daugiašalėje bendradarbiavimo veikloje su trečiosiomis šalimis, tam skiriant papildomą finansavimą, kuris turi būti nustatytas, ir sudarant konkrečius susitarimus, dėl kurių bus tariamasi su susijusiomis šalimis;

(26)

turėtų būti stiprinamas Programos ir tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, UNESCO, Europos Tarybos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO), bendradarbiavimas kultūros ir audiovizualinėje srityse;

(27)

būtina užtikrinti, kad visa pagal Programą vykdomi veiksmai ir veikla teiktų Europos pridėtinės vertės, papildytų valstybių narių veiklą ir atitiktų SESV 167 straipsnio 4 dalį bei derėtų su kita Sąjungos veikla, visų pirma tokiose srityse kaip švietimas, užimtumas, vidaus rinka, įmonės, jaunimas, sveikata, pilietybė ir teisingumas, moksliniai tyrimai ir inovacijos, pramonės ir sanglaudos politika, turizmas ir išorės santykiai, prekyba ir vystymasis bei skaitmeninė darbotvarkė;

(28)

laikantis veiklos rezultatų vertinimo principų, Programos stebėsenos ir vertinimo procedūros, be kita ko, turėtų apimti išsamias metines ataskaitas ir konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, aktualius ir savalaikius tikslus bei rodiklius, įskaitant kokybinius rodiklius. Stebėsenos ir vertinimo procedūrose turėtų būti atsižvelgta į atitinkamų subjektų, pavyzdžiui, Eurostato ir UNESCO Statistikos instituto, atliktą darbą ir į projekto ESS–net Culture rezultatus. Tame kontekste audiovizualinio sektoriaus atžvilgiu turėtų būti tęsiamas Sąjungos dalyvavimas Europos audiovizualinės observatorijos (toliau – Observatorija) veikloje;

(29)

siekiant užtikrinti tinkamą Programos stebėseną ir vertinimą visu jos įgyvendinimo laikotarpiu, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl papildomų kiekybinių ir kokybinių rodiklių priėmimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(30)

2010 m. liepos 30 d. Komisijos ataskaitoje dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimų, kuriais iš dalies keičiami Europos mokymosi visą gyvenimą, kultūros, jaunimo ir pilietiškumo programų teisiniai pagrindai, poveikio teigiama, kad dėl gerokai spartesnių valdymo procedūrų padidėjo programų veiksmingumas. Ypač reikėtų stengtis užtikrinti, kad būtų toliau paprastinamos administracinės ir finansinės procedūros, taip pat taikant patikimas, objektyvias ir reguliariai atnaujinamas sistemas, kuriomis nustatomos vienkartinės išmokos, vieneto sąnaudos ir finansavimas nustatyto dydžio suma;

(31)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (13);

(32)

vadovaujantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 58/2003 (14), Komisija nuo 2009 m. pavedė Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai įstaigai vykdyti veiklą, susijusią su Sąjungos švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros veiksmų programos valdymu. Todėl Komisija, remdamasi ekonominės naudos analize, gali Programos įgyvendinimui pasitelkti dabartinę vykdomąją įstaigą, kaip numatyta tame reglamente;

(33)

šiuo reglamentu visu programos įgyvendinimo laikotarpiu nustatomas finansinis paketas, kuris yra svarbiausias orientacinis dydis, kuriuo kasmet, vykdydami metinę biudžeto procedūrą, vadovaujasi Europos Parlamentas ir Taryba, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Tarpinstitucinio Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (15) 17 punkte;

(34)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti taikant proporcingas priemones viso išlaidų ciklo metu, įskaitant priemones, skirtas pažeidimų prevencijai, nustatymui ir tyrimui, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimui ir prireikus administracinių ir finansinių sankcijų taikymui pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (16) (toliau – Finansinis reglamentas);

(35)

atsižvelgiant į Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – OLAF) reikalavimus ir į Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 (17) bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (18), reikėtų parengti ir įgyvendinti atitinkamas sukčiavimo prevencijos ir prarastų, pervestų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimo priemones;

(36)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. saugoti, plėsti, puoselėti Europos kultūrų ir kalbų įvairovę, taip pat puoselėti Europos kultūros paveldą bei didinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių, ypač audiovizualinio sektoriaus, konkurencingumą, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl tarpvalstybinio ir tarptautinio Programos pobūdžio, o dėl jos masto ir tikėtino poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(37)

todėl sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB turėtų būti panaikinti;

(38)

pereinant nuo programų MEDIA, „Kultūra“ ir „MEDIA Mundus“ prie Programos, turėtų būti numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės;

(39)

siekiant užtikrinti pagal Programą numatytos finansavimo paramos tęstinumą, Komisija turėtų galėti su remiamų veiksmų ir veiklos įgyvendinimu tiesiogiai susijusias išlaidas laikyti atitinkančiomis finansavimo reikalavimus, net jei naudos gavėjas patyrė jas prieš pateikdamas paraišką dėl dotacijos;

(40)

siekiant užtikrinti pagal Programą numatytos finansavimo paramos tęstinumą, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti kaip įmanoma greičiau po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Sukūrimas ir trukmė

1.   Šiuo reglamentu sukuriama Europos kultūros ir kūrybos sektorių rėmimo programa „Kūrybiška Europa“ (toliau – Programa).

2.   Programa įgyvendinama laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   kultūros ir kūrybos sektoriai– visi sektoriai, kurių veikla grindžiama kultūros vertybėmis ir (arba) menine ir kita kūrybine raiška, nesvarbu, ar ta veikla orientuota į rinką, kokios rūšies struktūra naudojama tai veiklai vykdyti ir kaip ta struktūra finansuojama. Ta veikla apima kultūrinę, meninę ar kitokią kūrybinę raišką įkūnijančių prekių ir paslaugų plėtojimą, kūrimą, gamybą, sklaidą ir išsaugojimą bei susijusias funkcijas, kaip antai švietimą ar valdymą. Kultūros ir kūrybos sektorius, be kita ko, sudaro architektūra, archyvai, bibliotekos ir muziejai, dailieji amatai, audiovizualinė kūryba (įskaitant filmus, televiziją, vaizdo žaidimus ir daugialypę terpę), materialusis ir nematerialusis kultūros paveldas, dizainas, festivaliai, muzika, literatūra, scenos menai, leidyba, radijas ir vaizduojamieji menai;

2)   MVĮ– labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (19).

3)   dalyvaujantys finansiniai tarpininkai– finansiniai tarpininkai, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 139 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje, atrinkti pagal garantijų priemonę vadovaujantis Finansiniu reglamentu ir šio reglamento I priedu, kurie teikia arba ketina teikti:

a)

paskolas kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančioms MVĮ ir labai mažoms, mažoms ir vidutinėms organizacijoms (Europos Investicijų Fondo (toliau – EIF) garantijos); arba

b)

paskolų garantijas kitiems finansiniams tarpininkams, teikiantiems paskolas kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančioms MVĮ ir labai mažoms, mažoms ir vidutinėms organizacijoms (priešpriešinės EIF garantijos);

4)   pajėgumus didinantys subjektai– subjektai, galintys teikti ekspertines žinias pagal I priedą, kad dalyvaujantys finansiniai tarpininkai galėtų veiksmingai įvertinti su kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančiomis MVĮ ir labai mažomis, mažomis ir vidutinėmis organizacijomis ir jų projektais susijusius specifinius aspektus ir riziką.

3 straipsnis

Bendrieji tikslai

Bendrieji Programos tikslai yra:

a)

saugoti, plėsti ir puoselėti Europos kultūrų ir kalbų įvairovę, taip pat puoselėti Europos kultūros paveldą;

b)

didinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių, visų pirma audiovizualinio sektoriaus, konkurencingumą, kad būtų remiamas pažangus, tvarus ir integracinis augimas.

4 straipsnis

Konkretūs tikslai

Konkretūs Programos tikslai yra:

a)

didinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių pajėgumus vykdyti veiklą tarpvalstybiniu ir tarptautiniu mastu;

b)

skatinti tarpvalstybinę kultūros kūrinių bei kūrybinių darbų sklaidą ir tarpvalstybinį kultūros subjektų bei kūrėjų, ypač menininkų, judumą, taip pat siekti naujų ir platesnių auditorijų ir didinti kultūros kūrinių bei kūrybinių darbų prieinamumą Sąjungoje ir už jos ribų, ypač daug dėmesio skiriant vaikams, jaunimui, neįgaliesiems ir nepakankamai atstovaujamoms grupėms;

c)

tvariai didinti finansinius kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančių MVĮ ir labai mažų, mažų ir vidutinių organizacijų pajėgumus, stengiantis užtikrinti, kad geografinė aprėptis ir atstovavimas sektoriams būtų subalansuoti;

d)

skatinti politikos plėtojimą, inovacijas, kūrybiškumą, auditorijos formavimą ir naujus verslo bei valdymo modelius remiant tarpvalstybinį politinį bendradarbiavimą.

5 straipsnis

Europos pridėtinė vertė

1.   Pripažįstant kultūros savaiminę ir ekonominę vertę pagal Programą remiami veiksmai ir veikla, kuriuos vykdant sukuriama Europos pridėtinė vertė kultūros ir kūrybos sektoriuose. Ji padeda siekti strategijos „Europa 2020“ ir jos pavyzdinių iniciatyvų tikslų.

2.   Europos pridėtinė vertė užtikrinama pasitelkiant vieną ar kelis iš šių veiksmų:

a)

tarpvalstybinį veiksmų ir veiklos, kurie papildo regionines, nacionalines, tarptautines ir kitas Sąjungos programas bei politikos kryptis, pobūdį ir tokių veiksmų ir veiklos poveikį kultūros ir kūrybos sektoriams, taip pat piliečiams ir jų žinioms apie kitų šalių kultūras;

b)

tarpvalstybinio kultūros ir kūrybos sektorių veiklos vykdytojų, įskaitant menininkus, audiovizualinės srities specialistus, kultūros ir kūrybos sektorių organizacijas ir audiovizualinio sektoriaus veiklos vykdytojus, bendradarbiavimo plėtrą ir skatinimą, ypatingą dėmesį skiriant skatinimui išsamiau, sparčiau, veiksmingiau ir ilgesnį laikotarpį spręsti pasaulines problemas;

c)

masto ekonomiją ir kritinę masę, kurią generuoja Sąjungos parama, ir papildomų lėšų pritraukimo galimybes;

d)

vienodesnes sąlygas Europos kultūros ir kūrybos sektoriams, atsižvelgiant į ribotų gamybos pajėgumų šalis ir (arba) nedidelę geografinę ir (arba) kalbinę teritoriją užimančias šalis ar regionus.

6 straipsnis

Programos struktūra

Programą sudaro:

a)

paprogramė MEDIA;

b)

paprogramė „Kultūra“;

c)

tarpsektorinė paprogramė.

7 straipsnis

Paprogramių logotipai

1.   Komisija užtikrina Programos viešinimą, naudodama logotipus, kurie priskiriami atitinkamai kiekvienai paprogramei.

2.   Paprogramės MEDIA naudos gavėjai naudoja logotipą, kuris nustatytas II priede. Komisija parengia išsamias to logotipo naudojimo taisykles ir apie tai informuoja naudos gavėjus.

3.   Paprogramės „Kultūra“ naudos gavėjai naudoja logotipą, kurį nustato Komisija. Komisija parengia išsamias to logotipo naudojimo taisykles ir apie tai informuoja naudos gavėjus.

4.   Komisija ir 16 straipsnyje nurodyti programos „Kūrybiška Europa“ centrai taip pat turi teisę naudoti paprogramių logotipus.

8 straipsnis

Galimybė dalyvauti Programoje

1.   Įgyvendinant Programą tarptautiniu lygmeniu skatinama kultūrų įvairovė, vadovaujantis 2005 m. UNESCO konvencija.

2.   Programoje gali dalyvauti valstybės narės.

3.   Nedarant poveikio 4 daliai Programoje gali dalyvauti toliau nurodytos šalys, jei jos skiria papildomų asignavimų, o paprogramės MEDIA atveju laikosi sąlygų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/13/ES (20):

a)

stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, įgyvendinančios pasirengimo narystei strategiją, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus, sąlygas ir tvarką, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose, Asociacijos tarybos sprendimuose ar panašiuose susitarimuose;

b)

ELPA šalys, kurios yra EEE susitarimo šalys, pagal tą susitarimą;

c)

Šveicarijos Konfederacija pagal dvišalį susitarimą, kuris bus sudarytas su ta šalimi;

d)

šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal su tomis šalimis pasirašytuose bendruosiuose susitarimuose dėl jų dalyvavimo Sąjungos programose nustatytą tvarką.

4.   3 dalies a ir d punktuose nurodytos šalys nedalyvauja garantijų priemonėje.

5.   Įgyvendinant Programą gali būti vykdoma dvišalė ar daugiašalė bendradarbiavimo su pasirinktomis šalimis arba regionais veikla, jei tos šalys arba regionai skiria papildomų asignavimų ir su jais susitariama dėl konkrečios tvarkos.

6.   Įgyvendinant Programą leidžiama vykdyti bendradarbiavimo veiklą ir bendrus veiksmus su Programoje nedalyvaujančiomis šalimis ir su kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančiomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, UNESCO, Europos Taryba, EBPO ar PINO, jei tokia bendra veikla padeda siekti Programos tikslų.

II   SKYRIUS

Paprogramė MEDIA

9 straipsnis

Paprogramės MEDIA prioritetai

1.   Siekiant didinti Europos audiovizualinio sektoriaus pajėgumus veiklą vykdyti tarpvalstybiniu mastu, nustatomi šie prioritetai:

a)

sudaryti palankesnes sąlygas audiovizualinės srities specialistams įgyti gebėjimų ir kompetencijos ir juos ugdyti, taip pat plėtoti tinklus, be kita ko, naudojant skaitmenines technologijas, kad būtų užtikrintas prisitaikymas prie rinkos vystymosi, išbandant naujus auditorijos formavimo metodus ir naujus verslo modelius;

b)

didinti audiovizualinio sektoriaus veiklos vykdytojų gebėjimus kurti tokius Europos audiovizualinius kūrinius, kurie galėtų būti platinami visoje Sąjungoje ir už jos ribų, ir sudaryti geresnes sąlygas Europos ir tarptautinei bendrai gamybai, įskaitant su televizijos transliuotojais;

c)

skatinti įmonių tarpusavio mainus, suteikiant audiovizualinio sektoriaus veiklos vykdytojams daugiau galimybių patekti į rinką ir naudotis verslo priemonėmis, kad jų projektai būtų labiau populiarinami Sąjungos ir tarptautinėse rinkose.

2.   Siekiant skatinti tarpvalstybinę sklaidą, nustatomi šie prioritetai:

a)

vykdant audiovizualinių kūrinių tarpvalstybinę rinkodarą, plėtojant prekės ženklus, sklaidos ir rodymo veiklą, remti filmų rodymą kino teatruose;

b)

pasitelkus visas kitas ne teatro platformas skatinti audiovizualinių kūrinių tarpvalstybinę rinkodaros, prekių ženklų plėtojimo ir sklaidos veiklą;

c)

remti auditorijos formavimą kaip domėjimosi Europos audiovizualiniais kūriniais skatinimo ir galimybių susipažinti su šiais kūriniais gerinimo priemonę, visų pirma skatinant viešinimą, renginius, kino srities išmanymą ir kino festivalius;

d)

skatinti naujus platinimo modelius, kad atsirastų naujų verslo modelių.

10 straipsnis

Paprogramės MEDIA rėmimo priemonės

Siekiant įgyvendinti 9 straipsnyje nustatytus prioritetus, įgyvendinant paprogramę MEDIA remiama:

a)

įvairiausių mokymo priemonių, kuriomis audiovizualinės srities specialistai skatinami įgyti gebėjimų ir kompetencijos ir juos gerinti, kūrimas, žinių dalijimosi ir tinklų kūrimo iniciatyvos, įskaitant skaitmeninių technologijų integraciją;

b)

Europos audiovizualinių kūrinių, ypač filmų ir televizijai skirtų kūrinių, pvz., vaidybinių, dokumentinių, vaikams skirtų ir animacinių filmų, taip pat interaktyvių kūrinių, pvz., vaizdo žaidimų ir daugialypės terpės objektų, kuriuos būtų galima platinti tarpvalstybiniu mastu, kūrimas;

c)

veikla, kuria siekiama remti Europos audiovizualinių kūrinių gamybos įmones, ypač nepriklausomas gamybos įmones, siekiant sudaryti geresnes sąlygas Europos ir tarptautinei bendrai audiovizualinių kūrinių, įskaitant televizijai skirtus kūrinius, gamybai;

d)

veikla, kuria Europos ir tarptautiniams bendrą gamybą vykdantiems partneriams padedama susitikti ir (arba) teikti netiesioginę paramą bendrai audiovizualinių kūrinių gamybai per tarptautinius bendros gamybos fondus Programoje dalyvaujančioje šalyje;

e)

palankesnių sąlygų dalyvauti specialistams skirtuose audiovizualinio sektoriaus prekybos renginiuose bei rinkose ir naudotis internetinėmis verslo priemonėmis Sąjungoje ir už jos ribų sudarymas;

f)

kitų Europos šalių filmų platinimo pasitelkiant filmų rodymą kino teatruose ir kitas platformas bei tarptautinės prekybos rėmimo sistemų kūrimas, visų pirma audiovizualinių kūrinių subtitravimas, dubliavimas ir garsinis komentavimas;

g)

palankesnių sąlygų platinti Europos filmus pasaulyje, o užsienio filmus Sąjungoje naudojantis visomis platinimo platformomis sudarymas vykdant tarptautinius bendradarbiavimo projektus audiovizualiniame sektoriuje;

h)

Europos kino teatrų, kuriuose didelę dalį rodomų filmų sudaro kitų Europos šalių filmai, operatorių tinklas;

i)

iniciatyvos, kuriomis pristatoma ir propaguojama Europos audiovizualinių kūrinių, įskaitant trumpametražius filmus, įvairovė, pvz., festivaliai ir kiti reklamos renginiai;

j)

veikla, kuria siekiama skatinti kino srities išmanymą, didinti auditorijos žinias apie Europos audiovizualinius kūrinius, taip pat audiovizualinį ir kinematografinį paveldą ir susidomėjimą jais, visų pirma tarp jaunimo;

k)

novatoriški veiksmai, kuriais išbandomi nauji verslo metodai ir priemonės tose srityse, kurias veikiausiai paveiks skaitmeninių technologijų įdiegimas ir naudojimas.

11 straipsnis

Europos audiovizualinė observatorija

1.   Programos vykdymo laikotarpiu Sąjunga yra Observatorijos narė.

2.   Sąjungai dalyvaujant Observatorijos veikloje prie paprogramės MEDIA prioritetinių tikslų siekimo prisidedama:

a)

skatinant skaidrumą ir sudarant vienodas sąlygas susipažinti su teisine ir finansine informacija, taip pat informacija apie rinkas, taip pat teikiant pagalbą lyginant teisinę ir statistinę informaciją;

b)

teikiant duomenis ir atliekant rinkos analizę, kurie naudingi kuriant paprogramės MEDIA veiksmų kryptis ir vertinant jų poveikį rinkai.

3.   Palaikant santykius su Observatorija Sąjungai atstovauja Komisija.

III   SKYRIUS

Paprogramė „Kultūra“

12 straipsnis

Paprogramės „Kultūra“ prioritetai

1.   Siekiant didinti kultūros ir kūrybos sektorių pajėgumus veiklą vykdyti tarpvalstybiniu mastu, nustatomi šie prioritetai:

a)

remti veiksmus, padedančius kultūros ir kūrybos sektorių veikėjams įgyti įgūdžių, kompetencijos ir žinių, kurios padeda stiprinti kultūros ir kūrybos sektorius, taip pat skatinti prisitaikyti prie skaitmeninių technologijų ir išbandyti naujoviškus auditorijos formavimo metodus ir naujus verslo ir valdymo modelius;

b)

remti veiksmus, padedančius kultūros ir kūrybos sektorių veikėjams bendradarbiauti tarptautiniu mastu ir dirbti bei plėtoti tarptautinę veiklą Sąjungoje ir už jos ribų, kai įmanoma vadovaujantis ilgalaikėmis strategijomis;

c)

padėti stiprinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių organizacijas ir tarptautinių tinklų kūrimą, kad būtų lengviau naudotis profesinėmis galimybėmis.

2.   Siekiant skatinti tarpvalstybinę sklaidą ir judumą, nustatomi šie prioritetai:

a)

remti tarptautines gastroles, renginius, parodas ir festivalius;

b)

remti Europos literatūros sklaidą siekiant užtikrinti kuo geresnes galimybes su ja susipažinti;

c)

remti auditorijos formavimą ir taip skatinti domėtis Europos kultūros kūriniais ir kūrybiniais darbais, materialiuoju ir nematerialiuoju kultūros paveldu, taip pat gerinti galimybes su jais susipažinti.

13 straipsnis

Paprogramės „Kultūra“ rėmimo priemonės

1.   Siekiant įgyvendinti 12 straipsnyje nustatytus prioritetus, įgyvendinant paprogramę „Kultūra“ remiama:

a)

tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektai, kuriais sektorinei arba tarpsektorinei veiklai vykdyti suburiamos įvairių šalių kultūros ir kūrybos sektorių organizacijos;

b)

veikla, kurioje dalyvauja kultūros ir kūrybos sektorių organizacijų iš įvairių šalių Europos tinklai;

c)

organizacijų, turinčių europinę perspektyvą, veikla, kuria skatinama ugdyti naujus talentus ir skatinti tarpvalstybinį kultūros ir kūrybos sektorių veikėjų judumą ir kūrinių sklaidą, galinti daryti plataus masto ilgalaikį poveikį kultūros ir kūrybos sektoriams;

d)

grožinės literatūros vertimas ir tolesnis populiarinimas;

e)

speciali veikla, kuria siekiama populiarinti Europos kultūrų turtingumą ir įvairovę, skatinti kultūrų dialogą ir tarpusavio supratimą, įskaitant Sąjungos kultūros apdovanojimus, Europos kultūros sostinių veiksmą ir Europos paveldo ženklo veiksmą.

2.   1 dalyje nustatytomis priemonėmis visų pirma remiami projektai, kuriais nesiekiama pelno.

IV   SKYRIUS

Tarpsektorinė paprogramė

14 straipsnis

Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonė

1.   Komisija nustato kultūros ir kūrybos sektoriams skirtą garantijų priemonę.

Garantijų priemonė įgyvendinama kaip savarankiška priemonė ir nustatoma bei valdoma pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.

2.   Garantijų priemonės prioritetai yra:

a)

sudaryti palankesnes sąlygas kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančioms MVĮ ir labai mažoms, mažoms ir vidutinėms organizacijoms gauti finansavimą;

b)

didinti dalyvaujančių finansinių tarpininkų pajėgumą įvertinti su kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančiomis MVĮ ir labai mažomis, mažomis ir vidutinėmis organizacijomis ir jų projektais susijusią riziką, be kita ko, teikiant techninę pagalbą, gilinant žinias ir taikant tinklų kūrimo priemones.

Prioritetai įgyvendinami pagal I priedą.

3.   Kaip nustatyta Finansinio reglamento 139 straipsnio 4 dalyje, Komisija garantijų priemonę įgyvendina netiesioginiu valdymu, pavesdama užduotis EIF, kaip nurodyta to reglamento 58 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktyje, atsižvelgiant į Komisijos ir EIF susitarime nustatytas sąlygas.

15 straipsnis

Tarpvalstybinis politikos sričių bendradarbiavimas

1.   Siekiant paskatinti tarpvalstybinį politikos sričių bendradarbiavimą, pagal tarpsektorinę paprogramę remiama:

a)

su kultūros ir kūrybos sektorių tobulinimu susijusių kultūros ir kūrybos sektorių organizacijų ir politikos formuotojų tarpvalstybinio masto dalijimasis patirtimi ir žiniomis apie naujus verslo ir valdymo modelius, savitarpio mokymąsi ir tinklų kūrimą, atitinkamais atvejais skatinant skaitmeninių tinklų kūrimą;

b)

rinkos duomenų rinkimas, tyrimai, darbo rinkos ir įgūdžių poreikių analizė, Europos ir nacionalinių kultūros politikos sričių analizė ir statistiniai tyrimai, pagrįsti kiekvienam sektoriui būdingomis priemonėmis ir kriterijais bei vertinimais, įskaitant visų Programos poveikio aspektų įvertinimą;

c)

Observatorijos Sąjungos dalyvio mokesčio sumokėjimas, siekiant paskatinti rinkti ir analizuoti audiovizualinio sektoriaus duomenis;

d)

kūrinių finansavimo, sklaidos ir finansinio įvertinimo naujų tarpsektorinių verslo modelių testavimas;

e)

konferencijos, seminarai ir politinis dialogas, be kita ko, kultūrinio raštingumo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis srityje, atitinkamais atvejais skatinant skaitmeninių tinklų kūrimą;

f)

16 straipsnyje nurodyti programos „Kūrybiška Europa“ centrai ir jų užduočių vykdymas.

2.   Ne vėliau kaip 2014 m. birželio 30 d. Komisija atlieka galimybių studiją, kurioje tiriamos galimybės rinkti ir analizuoti kultūros bei kūrybos sektorių, išskyrus audiovizualinį sektorių, duomenis, ir tos studijos rezultatus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Priklausomai nuo galimybių studijos rezultatų Komisija gali pateikti pasiūlymą dėl atitinkamo šio reglamento dalinio keitimo.

16 straipsnis

Programos „Kūrybiška Europa“ centrai

1.   Programoje dalyvaujančios šalys kartu su Komisija pagal nacionalinę teisę ir praktiką įsteigia programos „Kūrybiška Europa“ centrus (toliau – programos „Kūrybiška Europa“ centrai).

2.   Komisija remia programos „Kūrybiška Europa“ centrų tinklą.

3.   Programos „Kūrybiška Europa“ centrai, atsižvelgdami į kiekvienam sektoriui būdingas savybes, atlieka šias užduotis:

a)

teikia informaciją apie Programą ir ją populiarina savo šalyje;

b)

padeda kultūros ir kūrybos sektoriams įgyvendinti Programą ir teikia pagrindinę informaciją apie kitas atitinkamas galimybes gauti paramą, numatytas Sąjungos politikoje;

c)

skatina tarpvalstybinį bendradarbiavimą kultūros ir kūrybos sektoriuose;

d)

remia Komisiją teikdami pagalbą, susijusią su Programoje dalyvaujančių šalių kultūros ir kūrybos sektoriais, pavyzdžiui, teikdami turimus duomenis apie tuos sektorius;

e)

padeda Komisijai užtikrinti tinkamą informacijos apie Programos rezultatus ir poveikį perdavimą ir sklaidą;

f)

užtikrina informacijos apie gautą Sąjungos finansavimą ir pasiektus rezultatus jų šalyje perdavimą ir sklaidą.

4.   Komisija, vykdydama reguliarią ir nepriklausomą stebėseną ir atlikdama vertinimą, kartu su valstybėmis narėmis užtikrina programos „Kūrybiška Europa“ centrų paslaugų kokybę ir rezultatus.

V   SKYRIUS

Veiklos rezultatai ir sklaida

17 straipsnis

Suderinamumas ir papildomumas

1.   Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina bendrą Programos suderinamumą ir papildomumą su:

a)

atitinkamų sričių Sąjungos politika, pvz., švietimo, užimtumo, sveikatos, vidaus rinkos, skaitmeninės darbotvarkės, jaunimo, pilietiškumo, išorės ryšių, prekybos, mokslinių tyrimų ir inovacijų, įmonių, turizmo, teisingumo, plėtros ir vystymosi sričių politika;

b)

kitais svarbiais kultūros ir žiniasklaidos politikos sričių Sąjungos finansavimo šaltiniais, visų pirma Europos socialiniu fondu, Europos regioninės plėtros fondu ir mokslinių tyrimų ir inovacijų programomis, taip pat su finansinėmis priemonėmis, susijusiomis su teisingumu ir pilietiškumu, išorės bendradarbiavimo programomis ir pasirengimo narystei priemonėmis.

2.   Šis reglamentas taikomas ir įgyvendinamas nedarant poveikio tarptautiniams Sąjungos įsipareigojimams.

18 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

1.   Komisija užtikrina reguliarią Programos stebėseną ir išorinį vertinimą naudojant toliau nustatytus kokybinius ir kiekybinius veiklos rodiklius:

a)

3 straipsnyje nurodytų bendrųjų tikslų rodikliai:

i)

užimtumo kultūros ir kūrybos sektoriuose lygis, pokytis ir dalis, taip pat bendrojo vidaus produkto dalis;

ii)

asmenų, turinčių prieigą prie Europos kultūros kūrinių ir kūrybinių darbų, įskaitant, kai įmanoma, darbus iš užsienio šalių, skaičius;

b)

4 straipsnio a punkte nurodyto konkrečiojo tikslo rodikliai:

i)

kultūros ir kūrybos sektorių organizacijų tarptautinės veiklos mastas ir užmegztų tarpvalstybinių partnerysčių skaičius;

ii)

pagal Programą remiamų mokymosi projektų ir veiklos, kuriais pagerinta kultūros ir kūrybos sektorių veikėjų, įskaitant audiovizualinės srities specialistus, kompetencija ir padidintos jų galimybės įsidarbinti, skaičius;

c)

4 straipsnio b punkte nurodyto konkrečiojo tikslo rodikliai, susiję su paprograme MEDIA:

i)

kitų Europos šalių filmų, rodytų Europos kino teatruose, ir Europos filmų, rodytų pasaulio kino teatruose (10 svarbiausių ne Europos rinkų) žiūrovų skaičius;

ii)

Europos audiovizualinių kūrinių procentinė dalis kino teatruose, televizijoje ir skaitmeninėse platformose;

iii)

asmenų valstybėse narėse, turinčių prieigą prie kitų Europos šalių audiovizualinių kūrinių, skaičius ir asmenų Programoje dalyvaujančiose šalyse, turinčių prieigą prie Europos audiovizualinių kūrinių, skaičius;

iv)

Sąjungoje ir Programoje dalyvaujančiose šalyse pagamintų Europos vaizdo žaidimų skaičius;

d)

4 straipsnio b punkte nurodyto konkrečiojo tikslo rodikliai, susiję su paprograme „Kultūra“:

i)

pagal Programą remiamuose projektuose tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvavusių žmonių skaičius;

ii)

vaikams, jaunimui ir nepakankamai atstovaujamoms grupėms skirtų projektų skaičius ir apytikris dalyvavusių žmonių skaičius;

e)

4 straipsnio c punkte nurodyto konkrečiojo tikslo rodikliai:

i)

paskolų, garantuojamų taikant garantijų priemonę, dydis pagal MVĮ ir labai mažų, mažų ir vidutinių organizacijų kilmės šalį, dydį ir sektorius;

ii)

paskolų, kurias suteikė dalyvaujantys finansiniai tarpininkai, dydis pagal kilmės šalį;

iii)

dalyvaujančių finansinių tarpininkų skaičius ir geografinis pasiskirstymas;

iv)

MVĮ ir labai mažų, mažų ir vidutinių organizacijų, kurios yra garantijų priemonės naudos gavėjos, skaičius pagal kilmės šalį, dydį ir sektorius;

v)

vidutinis negrąžinamų paskolų rodiklis;

vi)

garantuojamomis paskolomis pasiektas sverto poveikis orientacinio sverto poveikio atžvilgiu (1:5,7);

f)

4 straipsnio d punkte nurodyto konkrečiojo tikslo rodikliai:

i)

valstybių narių, nacionalinės politikos plėtotės srityje taikančių atvirąjį koordinavimo metodą, skaičius;

ii)

naujų iniciatyvų skaičius bei politikos sričių rezultatai.

2.   Įgyvendinant Programą atsižvelgiama į stebėsenos ir vertinimo proceso rezultatus.

3.   Komisija ne tik užtikrina reguliarią Programos stebėseną, bet ir parengia laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitą, grindžiamą išorinio nepriklausomo vertinimo ataskaita, kurioje:

a)

nurodomi kokybiniai ir kiekybiniai aspektai, kad būtų galima įvertinti Programos veiksmingumą įgyvendinant jos tikslus, Programos veiksmingumą bei jos teikiamą Europos pridėtinę vertę;

b)

atsižvelgiama į tokius aspektus kaip Programos supaprastinimo mastas, jos vidaus ir išorės veiksmų suderinamumas, visų jos tikslų aktualumas ir priemonių indėlis siekiant Sąjungos prioritetų, susijusių su pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu;

c)

atsižvelgiama į sprendimų Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB ilgalaikio poveikio vertinimo rezultatus.

4.   Komisija ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai 3 dalyje nurodytą laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitą.

5.   Remdamasi galutiniu išorės nepriklausomu vertinimu, Komisija parengia galutinę vertinimo ataskaitą, kurioje vertina Programos ilgalaikį poveikį ir tvarumą, remdamasi atrinktais kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais. 4 straipsnio c punkte nurodyto konkrečiojo tikslo atžvilgiu Komisija taip pat įvertina garantijų priemonės poveikį kultūros ir kūrybos sektorių MVĮ ir labai mažų, mažų ir vidutinių organizacijų galimybėms gauti bankų paskolas ir susijusias išlaidas.

6.   Ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai 5 dalyje nurodytą galutinę vertinimo ataskaitą.

19 straipsnis

Informavimas ir sklaida

1.   Komisija Programoje dalyvaujančioms šalims teikia informaciją apie projektus, kuriems suteiktas Sąjungos finansavimas, perduodama atrankos sprendimus per dvi savaites nuo jų priėmimo.

2.   Pagal Programą remiamų projektų naudos gavėjai užtikrina informacijos apie jų gautą Sąjungos finansavimą ir pasiektus rezultatus perdavimą ir sklaidą.

3.   Komisija užtikrina, kad atitinkama informacija būtų perduota programos „Kūrybiška Europa“ centrams.

VI   SKYRIUS

Deleguotieji aktai

20 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas Komisijai

Komisijai pagal 21 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomi 18 straipsnio 1 dalyje nustatyti kokybiniai ir kiekybiniai veiklos rodikliai.

21 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   20 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami Programos įgyvendinimo laikotarpiui.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 20 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 20 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

VII   SKYRIUS

Įgyvendinimo nuostatos

22 straipsnis

Programos įgyvendinimas

1.   Komisija Programą įgyvendina vadovaudamasi Finansiniu reglamentu.

2.   Komisija priimdama įgyvendinimo aktus patvirtina metinę darbo programą, susijusią su paprogramėmis ir tarpsektorine paprograme. Komisija metinėje darbo programoje užtikrina, kad 3 ir 4 straipsniuose nustatyti bendrieji ir konkretūs tikslai bei 9 ir 12 straipsniuose nustatyti prioritetai būtų kasmet nuosekliai įgyvendinami, ir nustato, kokių rezultatų tikimasi, taip pat nustato įgyvendinimo metodą ir bendrą turimų lėšų sumą. Metinėje darbo programoje taip pat aprašomos finansuotinos priemonės, nurodomos kiekvienai priemonei skirtos sumos ir preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis.

Be kita ko, metinėje darbo programoje nustatomi prioritetai, tinkamumo ir atrankos bei sutarčių sudarymo kriterijai ir maksimali bendro finansavimo dalis. Finansinė pagal Programą teikiama parama gali siekti daugiausiai 80 proc. remiamos veiklos įgyvendinimo išlaidų.

Metinėje darbo programoje nurodomi garantijų priemonės atveju taikomi finansinių tarpininkų tinkamumo ir atrankos kriterijai, nepatvirtinimo kriterijai, susiję su dalyvaujantiems finansiniams tarpininkams pateiktų projektų turiniu, metiniai asignavimai EIF ir pajėgumus didinančių subjektų tinkamumo, atrankos ir sutarčių sudarymo kriterijai.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 23 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   Komisija priima bendrąsias Programos įgyvendinimo gaires laikydamasi 23 straipsnio 3 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

23 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas (toliau – programos „Kūrybiška Europa“ komitetas). Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Programos „Kūrybiška Europa“ komitetas gali rengti tam tikros sudėties posėdžius konkretiems klausimams, susijusiems su paprogramėmis ir tarpsektorine paprograme, spręsti.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

4.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

24 straipsnis

Finansinės nuostatos

1.   Programos įgyvendinimo nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu finansinis paketas yra 1 462 724 000 EUR dabartinėmis kainomis.

Metinius asignavimus tvirtina Europos Parlamentas ir Taryba, neviršydami daugiametės finansinės programos ribų.

2.   1 dalyje nurodytas finansinis paketas skirstomas taip:

a)

ne mažiau kaip 56 proc. lėšų skiriama paprogramei MEDIA;

b)

ne mažiau kaip 31 proc. lėšų skiriama paprogramei „Kultūra“;

c)

ne daugiau kaip 13 proc. lėšų skiriama tarpsektorinei paprogramei, iš jų ne mažiau kaip 4 proc. lėšų skiriama 15 straipsnyje išvardytoms tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemonėms ir programos „Kūrybiška Europa“ centrams.

3.   Su programos įgyvendinimu susijusios administracinės išlaidos sudaro 2 dalyje nustatytų asignavimų dalį ir visa tų išlaidų suma neturi viršyti 7 proc. Programos biudžeto, iš kurių 5 proc. skiriami paprogramės MEDIA įgyvendinimui, o 2 proc. – paprogramės „Kultūra“ įgyvendinimui.

4.   Iš 1 dalyje nurodyto finansinio paketo gali būti padengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra būtina Programos valdymui ir jos tikslų įgyvendinimui, visų pirma išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veikla, įskaitant institucinės komunikacijos veiklą, susijusią su Sąjungos politiniais prioritetais, susietais su Programos bendraisiais tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su IT tinklais, ypač skirtais informacijos apdorojimui ir mainams, taip pat visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patyrė valdydama Programą.

5.   Iš 1 dalyje nurodyto finansinio paketo gali būti finansuojamos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimą nuo sprendimais Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB patvirtintų priemonių prie šio reglamento.

Prireikus į biudžetą po 2020 m. galima įtraukti asignavimus analogiškoms išlaidoms padengti, kad būtų galima toliau vykdyti ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. dar nebaigtus veiksmus.

6.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 130 straipsnio 2 dalies ir tinkamai pagrįstais atvejais su remiamų veiksmų ir veiklos įgyvendinimu tiesiogiai susijusias išlaidas Komisija gali laikyti atitinkančiomis reikalavimus, net jei naudos gavėjas patyrė jas prieš pateikdamas paraišką dėl dotacijos.

25 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.   Komisija imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų, jog įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai ir taikomos sukčiavimo, korupcijos ir bet kokios kitos neteisėtos veiklos prevencijos priemonės, vykdomi veiksmingi patikrinimai ir inspektavimai, o nustačius pažeidimus – susigrąžinamos nepagrįstai išmokėtos sumos ir prireikus taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios administracinės ir finansinės sankcijos.

2.   Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, pagal Programą gavusių Sąjungos lėšų, dokumentų auditą ir patikrinimus bei inspektavimus vietoje.

3.   OLAF pagal Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 pateiktas nuostatas ir tvarką gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar būta su susitarimu dėl dotacijos, sprendimu dėl dotacijos ar sutartimi, kurie finansuojami pagal Programą, susijusio sukčiavimo, korupcijos ar kitokios neteisėtos veikos, turinčios neigiamos įtakos Sąjungos finansiniams interesams, atvejų.

4.   Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis, sutartyse, susitarimuose ir sprendimuose dėl dotacijos, sudaromuose įgyvendinant šį reglamentą, pateikiamos nuostatos, pagal kurias Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti auditą ir tyrimus atitinkamose jų kompetencijos srityse.

VIII   SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

26 straipsnis

Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostata

1.   Sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB panaikinami nuo 2014 m. sausio 1 d.

2.   Veikla, pradėta ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. remiantis 1 dalyje nurodytais sprendimais, iki jos užbaigimo toliau administruojama pagal tuos sprendimus.

27 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2013 m. gruodžio 11 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

V. LEŠKEVIČIUS


(1)  OL C 181, 2012 6 21, p. 35.

(2)  OL C 277, 2012 9 13, p. 156.

(3)  2013 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos sprendimas.

(4)  2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1718/2006/EB dėl Europos audiovizualinio sektoriaus rėmimo programos (MEDIA 2007) įgyvendinimo (OL L 327, 2006 11 24, p. 12).

(5)  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1855/2006/EB, nustatantis programą „Kultūra“ (2007–2013 m.) (OL L 372, 2006 12 27, p. 1).

(6)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1041/2009/EB dėl bendradarbiavimo su trečiųjų valstybių specialistais audiovizualinėje srityje programos („MEDIA Mundus“) sukūrimo (OL L 288, 2009 11 4, p. 10).

(7)  2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1622/2006/EB, nustatantis Bendrijos veiksmą dėl Europos kultūros sostinės renginių 2007–2019 m. (OL L 304, 2006 11 3, p. 1).

(8)  2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1194/2011/ES dėl Europos Sąjungos veiksmų, susijusių su Europos paveldo ženklu (OL L 303, 2011 11 22, p. 1).

(9)  OL C 287, 2007 11 29, p. 1.

(10)  OL C 247 E, 2009 10 15, p. 32.

(11)  OL C 175, 2011 6 15, p. 5.

(12)  2001 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 314, 2001 11 30, p. 1).

(13)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(14)  2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 58/2003, nustatantis vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus (OL L 11, 2003 1 16, p. 1).

(15)  OL C 420, 20 12 2013, p. 1

(16)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(17)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(18)  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(19)  2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(20)  2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).


I PRIEDAS

KULTŪROS IR KŪRYBOS SEKTORIŲ GARANTIJŲ PRIEMONĖS ĮGYVENDINIMO TVARKA

Pagal garantijų priemonę teikiama finansinė parama yra skirta kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančioms MVĮ ir labai mažoms, mažoms ir vidutinėms organizacijoms, pritaikyta pagal konkrečius sektorių poreikius ir atitinkamai įvardyta.

1.   Užduotys

Pagal garantijų priemonę:

a)

teikiamos garantijos dalyvaujantiems finansiniams tarpininkams iš bet kurios su garantijų priemone susijusioje veikloje dalyvaujančios šalies;

b)

dalyvaujantiems finansiniams tarpininkams teikiamos papildomos ekspertinės žinios, kad jie galėtų įvertinti riziką, susijusią su MVĮ ir labai mažomis, mažomis ir vidutinėmis organizacijomis ir jų kultūros bei kūrybos projektais.

2.   Dalyvaujančių finansinių tarpininkų atranka

EIF atrenka dalyvaujančius finansinius tarpininkus pagal geriausią rinkos praktiką ir konkretų tikslą, nurodytą 4 straipsnio c punkte. Atrankos kriterijai visų pirma apima:

a)

lėšų, skirtų MVĮ ir labai mažų, mažų ir vidutinių organizacijų skolos finansavimui, dydį;

b)

rizikos valdymo politiką, taikomą skolinimo operacijoms, visų pirma kultūrinių ir kūrybinių projektų atžvilgiu;

c)

gebėjimą sukurti diversifikuotą paskolų portfelį ir pasiūlyti rinkodaros ir rėmimo planą įvairiuose regionuose ir sektoriuose veikiančioms MVĮ ir labai mažoms, mažoms ir vidutinėms organizacijoms.

3.   Garantijų priemonės taikymo trukmė

Pavienių garantijų terminas gali būti iki 10 metų.

Pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 3 dalies i punktą suteikus garantijas grąžinami mokėjimai priskiriami garantijų priemonei ne ilgesniam nei įsipareigojimų laikotarpiui, prie jo pridėjus 10 metų. Pagal atitinkamų įgaliojimo susitarimų nuostatas grąžinami mokėjimai, susiję su programos MEDIA gamybos garantinio fondo operacijomis, numatytomis anksčiau nei 2014 m., priskiriami 2014–2020 m. laikotarpio garantijų priemonei. Komisija informuoja valstybes nares apie tokį priskyrimą per programos „Kūrybiška Europa“ komitetą.

4.   Pajėgumų didinimas

Pajėgumų didinimas pagal garantijų priemonę reiškia ekspertinių žinių teikimą dalyvaujantiems finansiniams tarpininkams, siekiant pagerinti jų supratimą apie kultūros ir kūrybos sektorius (tokius aspektus, kaip nematerialų įkeičiamo turto pobūdį, rinkos, kuriai trūksta kritinės masės, dydį ir produktų bei paslaugų prototipinį pobūdį), taip pat suteikimą kiekvienam finansiniam tarpininkui papildomų žinių portfelių kūrimo ir rizikos, susijusios su kultūros ir kūrybos projektais, vertinimo srityje.

Pajėgumų didinimui skirtos lėšos neviršija 10 proc. garantijų priemonei skirto biudžeto.

EIF garantijų priemonės vardu ir prižiūrint Komisijai atrenka pajėgumų didinimo paslaugos teikėjus, taikydamas viešą ir atvirą viešųjų pirkimų procedūrą ir remdamasis tokiais kriterijais kaip patirtis finansuojant kultūros ir kūrybos sektorius, ekspertinės žinios, geografinė aprėptis, pajėgumai ir rinkos žinios.

5.   Biudžetas

Iš biudžeto skiriamos lėšos turi padengti visas garantijų priemonės sąnaudas, įskaitant mokėjimo prievoles dalyvaujantiems finansiniams tarpininkams, pvz., dėl garantijų patiriamus nuostolius, Sąjungos išteklius administruojančio EIF administravimo mokesčius bei kitas reikalavimus atitinkančias sąnaudas ar išlaidas.

6.   Viešinimas ir informuotumo didinimas

EIF prisideda prie garantijų priemonės propagavimo, kad ji taptų Europos bankų sektoriaus dalimi. Be to, kiekvienas dalyvaujantis finansinis tarpininkas ir EIF užtikrina tinkamą pagal garantijų priemonę suteikiamos paramos viešumą ir skaidrumą teikdami informaciją apie finansines galimybes tikslinėms MVĮ ir labai mažoms, mažoms ir vidutinėms organizacijoms.

Tuo tikslu Komisija, inter alia, teikia programos „Kūrybiška Europa“ centrų tinklui informaciją, kuri reikalinga jų užduotims vykdyti.

7.   Paskolų rūšys

Paskolų, kurioms taikoma garantijų priemonė, rūšys visų pirma apima:

a)

investicijas į materialųjį ar nematerialųjį turtą;

b)

verslo perdavimą;

c)

apyvartines lėšas (pvz., laikiną finansavimą, trūkstamų lėšų finansavimą, grynųjų pinigų srautus, kredito linijas).


II PRIEDAS

PAPROGRAMĖS MEDIA LOGOTIPAS

Paprogramės MEDIA logotipas yra šis:

Image

Top