Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32013R1288

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB Tekstas svarbus EEE

OJ L 347, 20.12.2013, p. 50–73 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/1288/oj

20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/50


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1288/2013

2013 m. gruodžio 11 d.

kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 165 straipsnio 4 dalį ir 166 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ raginama parengti vieną švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą, kuria būtų reglamentuojami tarptautiniai aukštojo mokslo aspektai ir sujungiamos tokios veiksmų programos kaip Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1720/2006/EB (4) nustatyta Mokymosi visą gyvenimą veiksmų programa (Mokymasis visą gyvenimą), Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1719/2006/EB (5) nustatyta programa „Veiklus jaunimas“ (Veiklus jaunimas), Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1298/2008/EB (6) nustatyta programa „Erasmus Mundus“ (Erasmus Mundus), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1905/2006 (7) nustatyta programa ALFA III, taip pat TEMPUS ir EDULINK programos, ir taip užtikrinti didesnį veiksmingumą, didesnį dėmesį strateginiams prioritetams ir įvairių bendros programos aspektų sinergijai. Be to, siūloma dar viena tos bendros programos (toliau – Programa) dalis, skirta sportui;

(2)

iš dabartinių Mokymosi visą gyvenimą, Veiklaus jaunimo ir Erasmus Mundus programų tarpinio vertinimo ataskaitų ir viešų konsultacijų dėl būsimų Sąjungos veiksmų, susijusių su švietimu, įskaitant aukštąjį mokslą, mokymu ir jaunimu, matyti, kad tų sričių Europos lygmens bendradarbiavimo ir judumo poreikis išlieka didelis, o kai kuriais atvejais netgi auga. Vertinimo ataskaitose pabrėžta, kad labai svarbu užtikrinti glaudesnes Sąjungos programų ir švietimo, mokymo bei jaunimo politikos raidos sąsajas, išreikštas siekis Sąjungos veiklą struktūruoti labiau atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą principą ir raginama laikytis paprastesnio, vartotojui palankesnio ir lankstesnio požiūrio į tokių veiksmų įgyvendinimą bei pašalinti tarptautinių aukštojo mokslo bendradarbiavimo programų fragmentaciją;

(3)

Programoje dėmesys turėtų būti sutelkiamas į galimybes pasinaudoti finansavimu ir į administracinių bei finansinių procedūrų skaidrumą, taip pat panaudojant informacines ir ryšių technologijas (toliau – IRT) ir skaitmeninimą. Programos sėkmei taip pat labai svarbu užtikrinti organizavimo ir valdymo racionalizavimą ir supaprastinimą ir nuolat koncentruoti dėmesį į administracinių sąnaudų sumažinimą;

(4)

viešos konsultacijos dėl Sąjungos strateginių galimybių įgyvendinti naują Sąjungos kompetenciją sporto srityje ir Komisijos sporto parengiamųjų veiksmų vertinimo ataskaita parodė, kokios sritys galėtų būti laikomos prioritetinėmis Sąjungos veiklos sritimis ir kokios pridėtinės vertės duotų Sąjungos remiama veikla, padedanti Europos lygmeniu kaupti, dalytis ir skleisti patirtį ir žinias apie sporto srityje patiriamas problemas, su sąlyga, kad dėmesys visų pirma bus telkiamas į paprastus žmones;

(5)

pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“ apibrėžia ateinančio dešimtmečio Sąjungos ekonomikos tokio augimo strategiją, kurioje nustatyti penki didelio užmojo tikslai, kurie turi būti pasiekti ne vėliau kaip 2020 m., visų pirma švietimo srityje, kurioje siekiama mažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių, kad jų būtų mažiau kaip 10 proc., ir padidinti tretinį arba lygiavertį išsilavinimą įgijusių 30–34 metų amžiaus asmenų dalį bent iki 40 proc. Šioje strategijoje taip pat nustatyta pavyzdinių iniciatyvų, kaip antai „Judus jaunimas“ ir „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“;

(6)

savo 2009 m. gegužės 12 d. išvadose Taryba paskelbė Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą („ET 2020“), kurioje nustatyti keturi strateginiai tikslai, kad būtų įveiktos likusios kliūtys žiniomis grindžiamos Europos kūrimui, o mokymasis visą gyvenimą taptų realybe;

(7)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 8 ir 10 straipsnius ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsnius Programa skatina, be kita ko, moterų ir vyrų lygybę ir priemones kovai su diskriminacija dėl lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Įgyvendinant Programą reikia padidinti palankių sąlygų neturinčių ir pažeidžiamų grupių narių prieigos galimybes ir aktyviai spręsti klausimus, susijusius su specialiais neįgaliųjų mokymosi poreikiais;

(8)

tarptautinis Programos matmuo turėtų būti itin stiprus aukštojo mokslo srityje, siekiant ne tik didinti Europos aukštojo mokslo kokybę, siekiant platesnių „ET 2020“ tikslų ir užtikrinant Europos kaip studijų vietos patrauklumą, bet ir skatinti tarpusavio supratimą ir prisidėti prie tvaraus šalių partnerių aukštojo mokslo sistemų vystymosi bei platesnio masto jų socialinio ir ekonominio vystymosi, be kita ko, skatinant protų apykaitą, kai su šalių partnerių piliečiais vykdoma judumo veikla. Tuo tikslu turėtų būti skirtas finansavimas panaudojant vystomojo bendradarbiavimo priemonę (toliau – VBP), Europos kaimynystės priemonę (toliau – EKP), Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (angl. IPA) ir Partnerystės priemonę bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis (toliau – PP). Taip pat galėtų būti skiriamos lėšos iš Europos plėtros fondo (toliau – EPF) laikantis fondo valdymo procedūrų. Tų lėšų naudojimui turėtų būti taikomos šio reglamento nuostatos užtikrinant atitiktį atitinkamiems reglamentams, sukuriantiems tas priemones ir tą fondą;

(9)

savo 2009 m. lapkričio 27 d. rezoliucijoje dėl 2010–2018 m. Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos Taryba pabrėžė poreikį, kad visi jaunuoliai būtų laikomi visuomenės ištekliais, ir siekė palengvinti jų dalyvavimą jiems poveikį darančių politikos sričių plėtotės veikloje – to siekiama tęstiniu struktūriniu politikų, jaunimo ir visų lygmenų jaunimo organizacijų dialogu;

(10)

vienoje programoje sujungiant formalųjį mokymąsi, neformalųjį ugdymą ir savišvietą turėtų būti kuriama sąveika ir stiprinamas įvairių švietimo, mokymo ir jaunimo sektorių atstovų bendradarbiavimas. Įgyvendinant Programą reikėtų tinkamai atsižvelgti į specialius įvairių sektorių poreikius ir prireikus vietos ir regioninių valdžios institucijų vaidmenį;

(11)

siekdama remti judumą, lygias galimybes ir studijų meistriškumą, Sąjunga turėtų nustatyti bandomąją studentų paskolų garantijų sistemą, kuri padėtų studentams, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, studijuoti magistrantūroje kitoje šalyje, kurioje galima dalyvauti Programoje (toliau – Programos šalis). Sistema turėtų būti prieinama finansų institucijoms, teikiančioms paskolas studentams palankiomis sąlygomis magistrantūros studijoms kitose Programos šalyse finansuoti. Ši papildoma ir novatoriška besimokančiųjų judumo priemonė neturėtų nei pakeisti jokios dabartinės dotacijų ar paskolų sistemos, kuria remiamas studentų judumas vietos, nacionaliniu ar Sąjungos lygmeniu, nei kliudyti sukurti bet kokią sistemą ateityje. Studentų paskolų garantijų sistema turėtų būti atidžiai stebima ir vertinama, ypač atsižvelgiant į jos diegimą įvairių šalių rinkose. Pagal 21 straipsnio 2 ir 3 dalis ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų būti pateikta laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita siekiant nustatyti politines tolesnio Studentų paskolų garantijų sistemos taikymo gaires;

(12)

valstybės narės turėtų dėti pastangas, kad būtų priimtos visos tinkamos teisinių ir administracinių kliūčių šalinimo priemonės ir būtų užtikrintas sklandus Programos veikimas. Tai apima, kai įmanoma, administracinių klausimų, dėl kurių kyla sunkumų gauti vizas ir leidimus gyventi, sprendimą. Pagal Tarybos direktyvą 2004/114/EB (8) valstybės narės raginamos nustatyti pagreitintą priėmimo tvarką;

(13)

2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikate „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“ nustatyta sistema, pagal kurią Sąjunga, valstybės narės ir aukštojo mokslo institucijos gali bendradarbiauti, kad padidintų absolventų skaičių, švietimo kokybę ir kuo labiau padidintų aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų indėlį padedant valstybių narių ekonomikai ir visuomenei išbristi iš pasaulinės ekonomikos krizės;

(14)

norint geriau išspręsti jaunimo nedarbo problemą Sąjungoje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tarptautiniam aukštojo mokslo ir profesinio mokymo įstaigų ir įmonių bendradarbiavimui, kad būtų padidintos studentų įsidarbinimo galimybės ir ugdomi verslo įgūdžiai;

(15)

1999 m. birželio 19 d. 29 Europos šalių švietimo ministrų pasirašytoje Bolonijos deklaracijoje nustatytas tarpvyriausybinis procesas, kuriuo siekiama sukurti Europos aukštojo mokslo erdvę ir kuris turėtų būti nuolat remiamas Sąjungos lygmeniu;

(16)

atnaujintame Kopenhagos procese (2011–2020 m.) apibrėžiamas ir plačiai pripažįstamas lemiamas profesinio rengimo ir mokymo vaidmuo siekiant daugelio strategijos „Europa 2020“ tikslų, ypač atsižvelgiant į jo teikiamas galimybes sprendžiant didelio nedarbo, ypač jaunimo nedarbo ir ilgalaikio nedarbo, Europoje problemą, skatinant mokymosi visą gyvenimą kultūrą, kovojant su socialine atskirtimi ir skatinant aktyvų pilietiškumą. Siekiant panaikinti švietimo ir mokymo metu įgytų žinių ir darbo srityje reikalingų įgūdžių ir gebėjimų neatitikimą ir padidinti jaunimo galimybes įsidarbinti, reikalingos kokybiškos stažuotės ir gamybinės praktikos, įskaitant ir labai mažose įmonėse bei mažosiose ir vidutinėse įmonėse;

(17)

būtina sustiprinti Europos mokyklų bendradarbiavimo, mokyklų darbuotojų ir besimokančių asmenų judumo intensyvumą ir mastą, kad būtų įgyvendinami komunikato „Gebėjimų ugdymas XXI amžiuje: Europos bendradarbiavimo mokyklų klausimais darbotvarkė“ prioritetai, visų pirma didinama Sąjungos mokyklinio ugdymo kokybė, ypač tokie aspektai kaip kompetencijos plėtotė, skatinamos vienodos galimybės ir įtrauktis švietimo sistemose ir institucijose bei stiprinama mokytojo profesija ir vadovavimas mokykloms bei jiems teikiama parama. Tokiomis aplinkybėmis tokiems strateginiams tikslams kaip mokyklos nebaigiančių asmenų skaičiaus mažinimas, pagrindinių įgūdžių ugdymo gerinimas bei ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybės didinimas ir populiarinimas turėtų būti teikiama pirmenybė, kartu ir mokytojų ir mokyklų vadovų profesinės kompetencijos didinimui, vaikų iš migrantų arba nepalankioje socialinėje ar ekonominėje padėtyje esančių šeimų galimybių mokytis gerinimui;

(18)

atnaujinta Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarke, įtraukta į 2011 m. lapkričio 28 d. Tarybos rezoliuciją, siekiama suteikti visiems suaugusiesiems galimybių visą gyvenimą įgyti įgūdžių ir kompetencijų ir juos gerinti. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas daugelio nekvalifikuotų europiečių mokymosi galimybių gerinimui, ypač didinant raštingumą ir mokėjimą skaičiuoti ir skatinant taikyti lanksčius mokymosi būdus ir antros galimybės mokytis priemones;

(19)

Europos jaunimo forumas, nacionaliniai akademinio pripažinimo informacijos centrai (angl. – NARIC), „Eurydice“, „Euroguidance“ ir „Eurodesk“ tinklai, taip pat nacionaliniai iniciatyvos „eTwinning“ įgyvendinimo centrai, nacionaliniai Europass centrai ir kaimynystės šalių Nacionaliniai informacijos centrai yra būtini dalyviai siekiant Programos tikslų, visų pirma reguliariai teikiantys Komisijai naujausią informaciją, susijusią su savo veiklos sritimis ir padedantys skleisti Programos rezultatus Sąjungoje ir šalyse partnerėse;

(20)

reikėtų stiprinti bendradarbiavimą pagal Programą su švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse veikiančiomis tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma su Europos Taryba;

(21)

norint prisidėti prie aukšto Europos integracijos studijų lygio vystymo visame pasaulyje ir reaguoti į didėjantį žinių apie Europos integracijos procesą ir jo raidą ir dialogo apie šį procesą ir jo raidą poreikį, svarbu skatinti šios srities mokymo, mokslinių tyrimų ir svarstymų kompetenciją remiant akademines institucijas, asociacijas, kurios veikia Europos integracijos srityje, ir asociacijas, siekiančias su Europos interesais susijusių tikslų, pasinaudojant „Jean Monnet“ programa;

(22)

siekiant aiškiai nustatyti atsakomybės už mokymosi visą gyvenimą strategijas ir politikos kryptis lygmenį ir atsižvelgti į visų lygių suinteresuotųjų subjektų idėjas ir susirūpinimą keliančius klausimus, labai svarbu stiprinti bendradarbiavimą pagal Programą su švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse veikiančiomis pilietinės visuomenės organizacijomis nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis;

(23)

2011 m. sausio 18 d. Komisijos komunikate „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“ išdėstyta Komisijos siūloma Sąjungos lygmens veikla sporto srityje įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir nurodoma, kokių konkrečių veiksmų Komisija ir valstybės narės galėtų imtis, siekdamos padidinti sporto europinę tapatybę, tokiose trijose srityse kaip visuomeninio sporto vaidmens stiprinimas, sporto ekonominio aspekto plėtotė ir sporto organizavimas. Taip pat būtina atsižvelgti į pridėtinę sporto, taip pat vietos sporto vertę ir į sporto įnašą į Sąjungos kultūrinį ir istorinį paveldą;

(24)

ypač didelį dėmesį reikia skirti mėgėjiškam sportui ir savanoriškai veiklai sporto srityje, atsižvelgiant į tai, kad jie itin svarbūs skatinant socialinę įtrauktį, lygias galimybes ir sveikatą gerinantį fizinį aktyvumą;

(25)

didesnis kvalifikacijų ir kompetencijos skaidrumas ir pripažinimas ir plačiau naudojamos Sąjungos skaidrumo užtikrinimo ir kvalifikacijos pripažinimo priemonės turėtų padėti didinti švietimo ir mokymo kokybę ir lengvinti su mokymusi visą gyvenimą susijusį judumą ir profesinį judumą visoje Europoje, tiek tarp šalių, tiek tarp sektorių. Suteikus galimybių susipažinti su kitose šalyse taikomais metodais, praktika ir technologijomis, išaugs galimybės įsidarbinti;

(26)

tuo tikslu rekomenduojama išplėsti vienos Sąjungos kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumo užtikrinimo priemonės (Europass), nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2241/2004/EB (9), Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo registro (EQAR) ir Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo asociacijos (ENQA), kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje 2006/143/EB (10), Europos kvalifikacijų sandaros (EKS), kaip nustatyta 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje (11), Europos profesinio mokymo kreditų perkėlimo sistemos (ECVET), kaip nustatyta 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje (12), Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos (EQAVET), kaip nustatyta 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje (13), ir Europos kreditų perkėlimo sistemos (ECTS) naudojimą;

(27)

siekiant veiksmingesnio plačiosios visuomenės informavimo ir tvirtesnio ryšio tarp Komisijos iniciatyva vykdomų komunikacijos veiksmų, šiuo reglamentu komunikacijos veiklai skirti ištekliai taip pat turėtų būti naudojami koordinuotai komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus veiklai, jeigu ji susijusi su bendruoju šio reglamento tikslu;

(28)

būtina užtikrinti, kad visa pagal Programą vykdoma veikla sukurtų Europos pridėtinę vertę, papildytų valstybių narių pagal SESV 167 straipsnio 4 dalį vykdomą veiklą bei derėtų su kita Sąjungos veikla, visų pirma tokiose srityse kaip kultūra ir žiniasklaida, užimtumas, moksliniai tyrimai ir inovacijos, pramonė ir įmonės, sanglaudos ir vystymosi politika, taip pat plėtros politika ir iniciatyvos, priemonės ir strategijos regioninės politikos ir išorės santykių srityje;

(29)

Programa siekiama užtikrinti teigiamą ir tvarų poveikį švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto sričių politikai ir praktikai. Tas sisteminis poveikis turėtų būti užtikrintas vykdant įvairius Programoje numatytus veiksmus ir veiklą, kuriais siekiama skatinti pokyčius instituciniu lygmeniu ir, prireikus, inovacijas sistemos lygmeniu. Nereikalaujama, kad atskiri projektai, kuriuos siekiama finansuoti pagal Programą, turėtų sisteminį poveikį. Sisteminio poveikio turėtų padėti siekti bendras tų projektų rezultatas;

(30)

norint efektyviai valdyti veiklą, įskaitant vertinimą ir stebėseną, reikia nustatyti specialius, išmatuojamus ir realistiškus veiklos rodiklius, iš kurių ilgainiui būtų matyti raidos tendencijos ir kurie atspindėtų intervencijos logiką;

(31)

Komisija ir valstybės narės turėtų gerinti IRT ir naujų technologijų naudojimą siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas dalyvauti švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto veikloje. Šie veiksmai galėtų apimti virtualų judumą, kuris turėtų papildyti, bet ne pakeisti besimokančiųjų judumą;

(32)

šiuo reglamentu nustatomas viso Programos įgyvendinimo laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai vykdant kasmetinę biudžeto sudarymo procedūrą turi būti svarbiausias orientacinis dydis, kaip apibrėžta Tarpinstitucinio Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (14) 17 punkte;

(33)

siekiant užtikrinti pagal Programą numatytos subjektų veiklai skirtos finansavimo paramos tęstinumą, Komisija pradiniu Programos etapu turėtų galėti su remiamų veiksmų įgyvendinimu tiesiogiai susijusias išlaidas laikyti atitinkančiomis finansavimo reikalavimus, net jei naudos gavėjas patyrė jas prieš pateikdamas paraišką dėl dotacijos;

(34)

būtina nustatyti veiklos kriterijus, kuriais būtų vadovaujamasi valstybėms narėms skiriant biudžeto lėšas nacionalinių agentūrų valdomai veiklai įgyvendinti;

(35)

šalys kandidatės, besirengiančios narystei Sąjungoje, ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (toliau – ELPA) šalys, kurios priklauso Europos ekonominės erdvei (toliau – EEE), Sąjungos programose gali dalyvauti remdamosi bendraisiais susitarimais, Asociacijos tarybos sprendimais ar panašiais dokumentais;

(36)

Šveicarijos Konfederacija Sąjungos programose gali dalyvauti pagal su Sąjunga pasirašytus susitarimus;

(37)

užjūrio šalių ir teritorijų (toliau – UŠT) gyventojai ir kompetentingos UŠT viešosios ir (arba) privačiosios įstaigos ir institucijos gali dalyvauti programose pagal Tarybos sprendimą 2001/822/EB (15). Įgyvendinant Programą reikėtų atsižvelgti į su atokiausių Sąjungos regionų ir UŠT nutolimu susijusius apribojimus;

(38)

Komisija ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai 2011 m. gegužės 25 d. bendrame komunikate „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“, be kita ko, iškėlė tikslą toliau gerinti kaimynystės šalių dalyvavimą Sąjungos aukštojo mokslo srities judumo ir pajėgumų didinimo veikloje ir suteikti galimybę kaimynystės šalims dalyvauti būsimose švietimo programose;

(39)

Sąjungos finansiniai interesai per visą išlaidų ciklą turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir prireikus sankcijas. Nors Sąjungos išorės pagalbos finansavimo poreikis nuolat stiprėja, dėl Sąjungos ekonominės ir biudžeto padėties ištekliai tokiai pagalbai yra riboti. Todėl Komisija turėtų siekti esamus išteklius naudoti kuo veiksmingiau ir tvariau, visų pirma nustatydama tokias finansines priemones, kurios pritrauktų papildomo finansavimo;

(40)

siekiant padidinti galimybes pasinaudoti Programa, pavienių asmenų judumui remti numatytos dotacijos turėtų būti pritaikytos prie gyvenimo lygio ir pragyvenimo išlaidų priimančioje šalyje. Vadovaujantis nacionaline teise valstybės narės taip pat turėtų būti skatinamos toms dotacijoms netaikyti jokių mokesčių, įskaitant socialinius. Nuo tokių mokesčių turėtų būti atleidžiamos viešosios arba privačiosios įstaigos, teikiančios tokią finansinę paramą atitinkamiems asmenims;

(41)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (16) savanoriškas darbas gali būti pripažintas kaip bendras finansavimas įnašais natūra;

(42)

savo 2011 m. birželio 29 d. komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ Komisija įsipareigojo supaprastinti Sąjungos finansavimą. Sukūrus bendrą švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą, Programos valdymas turėtų tapti gerokai paprastesnis, racionalesnis, turėtų atsirasti didesnė sinergija. Programos įgyvendinimas turėtų dar labiau supaprastėti nustačius vienkartinių, vieneto sąnaudomis grindžiamų arba fiksuoto dydžio išmokų finansavimą ir sumažinus formalius ir biurokratinius reikalavimus, keliamus naudos gavėjams ir valstybėms narėms;

(43)

išlaidų panaudojimo ir kokybės gerinimas turėtų būti pagrindiniai principai, kuriais vadovaujantis būtų siekiama Programos tikslų, kartu užtikrinant geriausią finansinių išteklių panaudojimą;

(44)

svarbu, kad būtų užtikrintas patikimas Programos finansų valdymas ir ji būtų įgyvendinama kuo veiksmingiau ir naudotojui palankiausiu būdu, taip pat užtikrinant teisinį tikrumą ir Programos prieinamumą visiems dalyviams;

(45)

siekiant, kad Programos įgyvendinimo laikotarpiu būtų nedelsiant reaguojama į kintančias reikmes, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl nacionalinių agentūrų valdomos papildomos veiklos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(46)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (17);

(47)

Programa turėtų apimti tris skirtingas sritis, o pagal šį reglamentą įsteigtas komitetas turėtų spręsti tiek horizontaliuosius, tiek su sektoriais susijusius klausimus. Valstybės narės turi užtikrinti, kad atsižvelgiant į komiteto darbotvarkės klausimus į jo posėdžius būtų siunčiami atitinkami atstovai, o komiteto pirmininkas turi užtikrinti, kad posėdžių darbotvarkėse būtų aiškiai nurodytas atitinkamas sektorius ar sektoriai ir temos pagal kiekvieną sektorių, kurios bus nagrinėjamos kiekviename posėdyje. Prireikus ir laikantis komiteto darbo tvarkos taisyklių į komiteto posėdžius ad hoc kaip stebėtojus turėtų būti galima pakviesti dalyvauti išorės ekspertus, įskaitant socialinių partnerių atstovus;

(48)

reikėtų užtikrinti tinkamą Programos užbaigimą, visų pirma kiek tai susiję su daugiamečio jos valdymo tęstinumu, pavyzdžiui, su techninės ir administracinės pagalbos finansavimu. Reikėtų užtikrinti, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. pagal ankstesnes programas vykdytai ir iki 2013 m. pabaigos neužbaigtai veiklai prireikus būtų teikiama techninė ir administracinė pagalba;

(49)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sukurti Programą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(50)

todėl sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB turėtų būti panaikinti;

(51)

siekiant užtikrinti pagal Programą numatytos finansavimo paramos tęstinumą, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti kaip įmanoma greičiau po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Programos taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu sukuriama Sąjungos veiksmų švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse programa „Erasmus+“ (toliau – Programa).

2.   Programa įgyvendinama laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

3.   Programa apima toliau nurodytas sritis, atsižvelgiant į įvairių sektorių valstybėse narėse struktūrą ir specialius poreikius:

a)

visų lygmenų švietimą ir mokymą atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą perspektyvą, įskaitant bendrąjį lavinimą („Comenius“), aukštąjį mokslą („Erasmus“), tarptautinį aukštąjį mokslą („Erasmus Mundus“), profesinį rengimą ir mokymą („Leonardo da Vinci“) ir suaugusiųjų mokymąsi („Grundtvig“);

b)

jaunimo („Veiklus jaunimas“) mokymąsi, ypač atsižvelgiant į neformalųjį ugdymą ir savišvietą;

c)

sportą, visų pirma mėgėjišką sportą.

4.   Programa apima tarptautinę veiklą, kuria siekiama remti Sąjungos išorės veiksmus, įskaitant jos vystymosi tikslus, pasitelkiant Sąjungos ir šalių partnerių bendradarbiavimą.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   mokymasis visą gyvenimą– bendrasis lavinimas, profesinis rengimas ir mokymas, neformalusis ugdymas ir savišvieta visais gyvenimo etapais, įskaitant konsultavimo ir orientavimo paslaugas, padedantys tobulinti asmeninius, pilietinius, kultūrinius, socialinius ir (arba) su užimtumu susijusius žinias, įgūdžius ir kompetencijas arba pagerinti dalyvavimą visuomenės veikloje;

2)   neformalusis ugdymas– mokymasis vykdant planuojamą veiklą (nustatant mokymosi tikslus ir laiką), kai mokantis teikiama tam tikra parama (pvz., studentų ir mokytojų ryšiai), tačiau neįtrauktas į formaliojo švietimo ir mokymo sistemą;

3)   savišvieta– mokymasis vykdant kasdienę su darbu, šeima ar laisvalaikiu susijusią veiklą, kuris nėra organizuojamas arba struktūruotas tikslų, laiko arba paramos mokantis požiūriu; besimokančiojo požiūriu jis gali būti atsitiktinis;

4)   struktūrinis dialogas– dialogas su jaunimu ir jaunimo organizacijomis, kurio metu nuolat būtų bendrai apžvelgiami prioritetai, Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje įgyvendinimas ir tolesnė veikla;

5)   tarpvalstybinis– jei kitaip nenurodyta – kiekvienas veiksmas, kuriame dalyvauja bent dvi Programos šalys, kaip nurodyta 24 straipsnio 1 dalyje;

6)   tarptautinis– kiekvienas veiksmas, kuriame dalyvauja bent viena Programos šalis ir bent viena trečioji šalis (toliau – šalis partnerė);

7)   judumas mokymosi tikslais– fizinis persikėlimas į šalį, kuri nėra nuolatinės gyvenamosios vietos šalis, studijuoti, mokytis ar gauti žinių neformaliojo ugdymo ir savišvietos būdu; tai gali būti stažuotės, gamybinės praktikos, jaunimo mainai, savanoriška veikla, dėstymas ar mokymas arba dalyvavimas profesinio tobulinimosi veikloje ir jis gali apimti parengiamuosius veiksmus, pvz., priimančiosios šalies kalbos kursus, taip pat siuntimą, priėmimą ir tolesnę susijusią veiklą;

8)   bendradarbiavimas inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais– tarpvalstybiniai ir tarptautiniai bendradarbiavimo projektai, kuriuose dalyvauja švietimo, mokymo ir (arba) jaunimo reikalų ir kitos organizacijos;

9)   politinių reformų rėmimas– bet kokia veikla, kuria remiamas ir skatinamas švietimo ir mokymo sistemų modernizavimas, taip pat parama Europos jaunimo politikos plėtojimui valstybėms narėms bendradarbiaujant politiniu lygmeniu, visų pirma naudojantis atviruoju koordinavimo metodu ir struktūriniu dialogu su jaunimu;

10)   virtualus judumas– įvairi informacinėmis ir ryšių technologijomis grindžiama organizacinio lygmens veikla, įskaitant e. mokymąsi, kuria padedama ar skatinama bendradarbiauti tarpvalstybiniu ir (arba) tarptautiniu mastu mokymo(si) tikslais;

11)   darbuotojai– asmenys, kurie kaip specialistai arba kaip savanoriai dalyvauja švietimo, mokymo ar jaunimo neformaliojo ugdymo veikloje; tai gali būti profesoriai, dėstytojai, bendrųjų ir specialybės dalykų mokytojai, mokyklų vadovai, su jaunimu dirbantys asmenys ir neakademiniai darbuotojai;

12)   su jaunimu dirbantis asmuo– specialistas ar savanoris, dalyvaujantis neformaliojo ugdymo(si) veikloje ir teikiantis paramą jauniems žmonėms jų asmeninės socialinės ir profesinės raidos metu;

13)   jaunimas– 13–30 m. amžiaus asmenys;

14)   aukštojo mokslo institucija

a)

bet kokia aukštojo mokslo institucija, kuri, nepriklausomai nuo jos pavadinimo, pagal nacionalinę teisę ar praktiką teikia pripažįstamus kvalifikacinius ar mokslo laipsnius arba kitas pripažįstamas aukštojo mokslo kvalifikacijas;

b)

bet kuri įstaiga, kuri pagal nacionalinę teisę arba praktiką įgyvendina profesinio rengimo ar mokymo programas, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas;

15)   jungtinis laipsnis– laipsnis, suteikiamas baigus integruotą ne mažiau kaip dviejų aukštojo mokslo institucijų programą ir patvirtinamas vienu diplomu, kurį drauge išduoda ir parašais patvirtina visos programoje dalyvaujančios institucijos ir kuris oficialiai pripažįstamas tose šalyse, kuriose įsikūrusios dalyvaujančios institucijos;

16)   dvigubas laipsnis arba dauginis laipsnis– laipsnis, kurį studentas gauna baigęs dviejų (dvigubas laipsnis) ar daugiau (dauginis laipsnis) aukštojo mokslo institucijų studijų programas ir kuris patvirtinamas atskirais kiekvienos dalyvaujančios institucijos diplomais;

17)   jaunimo veikla– jaunų žmonių savarankiškai ar su grupe, visų pirma per jaunimo organizacijas, vykdoma nemokyklinė veikla (pavyzdžiui, jaunimo mainai, savanoriška veikla ar jaunimo mokymas), kuriai būdingas neformalusis ugdymas;

18)   partnerystė– kelių skirtingose Programos šalyse įsikūrusių institucijų ir (arba) organizacijų susitarimas drauge vykdyti švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto reikalų europinę veiklą arba suburti formalų ar neformalų atitinkamos srities tinklą, pvz., įgyvendinti bendrus mokinių ir jų mokytojų mokymosi projektus vykdant klasių mainus ir užtikrinant ilgalaikį individualų judumą, kurti intensyvias aukštojo mokslo programas ir užtikrinti regionų ir vietos institucijų bendradarbiavimą siekiant stiprinti regionų bendradarbiavimą, taip pat tarpvalstybinį; siekiant kokybiškesnės partnerystės tokiame susitarime taip pat gali dalyvauti institucijos ir (arba) organizacijos iš šalių partnerių;

19)   svarbiausi gebėjimai– bazinis žinių, įgūdžių ir nuostatų rinkinys, kurio reikia norint užtikrinti asmens saviraišką ir tobulėjimą, aktyvų pilietiškumą, socialinę įtrauktį ir užimtumą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje 2006/962/EB (18);

20)   atvirasis koordinavimo metodas (toliau – AKM)– tarpvyriausybinis bendradarbiavimo metodas, kurį taikydamos valstybės narės gali plėtoti nacionalinę politiką, padedančią siekti bendrų tikslų; Programoje AKM taikomas švietimui, mokymui ir jaunimo reikalams;

21)   Sąjungos skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemonės– priemonės, padedančios suinteresuotiesiems subjektams suprasti, įvertinti ir atitinkamai pripažinti mokymosi rezultatus ir kvalifikacijas visoje Sąjungoje;

22)   kaimynystės šalys– šalys ir teritorijos, kurias apima Europos kaimynystės politika;

23)   dvikryptė karjera– aukšto lygio sportinio pasirengimo ir bendrojo išsilavinimo ar profesinės veiklos derinys;

24)   mėgėjiškas sportas– organizuotas sportas, kuriuo vietos lygmeniu užsiima sportininkai mėgėjai, ir sportas visiems.

3 straipsnis

Europos pridėtinė vertė

1.   Pagal Programą remiami tik tie veiksmai ir veikla, kurie gali sukurti Europos pridėtinę vertę ir padėti pasiekti 4 straipsnyje nurodytą bendrąjį tikslą.

2.   Europos pridėtinė vertė iš Programos veiksmų ir veiklos visų pirma užtikrinama dėl jų:

a)

tarpvalstybinio pobūdžio, ypač dėl judumo ir bendradarbiavimo, kuriais siekiama tvaraus sisteminio poveikio;

b)

papildomumo ir sinergijos su kitomis nacionalinio, Sąjungos ir tarptautinio lygmens programomis ir politikos veikla;

c)

prisidėjimo prie veiksmingo Sąjungos skaidrumo ir pripažinimo priemonių naudojimo.

4 straipsnis

Bendrasis Programos tikslas

Programa prisidedama siekiant:

a)

strategijos „Europa 2020“ tikslų, įskaitant pagrindinį tikslą švietimo srityje;

b)

Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos „ET 2020“ tikslų, įskaitant atitinkamus lyginamuosius standartus;

c)

tvaraus šalių partnerių aukštojo mokslo sistemų vystymosi;

d)

Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) bendrųjų tikslų;

e)

sporto, ypač mėgėjiško sporto, europinio matmens plėtotės laikantis Sąjungos darbo plano sporto srityje; ir

f)

europinių vertybių propagavimo pagal Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį.

II   SKYRIUS

Švietimas ir mokymas

5 straipsnis

Konkretieji tikslai

1.   Vadovaujantis bendraisiais Programos tikslais, kaip nurodyta 4 straipsnyje, visų pirma „ET 2020“ tikslais, taip pat remiant šalių partnerių tvarų vystymąsi aukštojo mokslo srityje, Programa siekiama šių konkrečiųjų tikslų:

a)

kelti svarbiausių gebėjimų ir įgūdžių lygį, ypač atsižvelgiant į jų aktualumą darbo rinkai ir jų įnašą užtikrinant visuomenės sanglaudą, visų pirma teikiant daugiau judumo mokymosi tikslais galimybių ir užtikrinant geresnį švietimo ir mokymo sektorių ir darbo aplinkos bendradarbiavimą;

b)

skatinti kokybę, inovacijas, meistriškumą ir internacionalizavimą švietimo ir mokymo įstaigų lygiu, visų pirma plėtojant sustiprintą tarpvalstybinį švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų ir kitų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą;

c)

remti Europos mokymosi visą gyvenimą erdvės, skirtos papildyti nacionalinio lygio politines reformas ir remti švietimo ir mokymo sistemų modernizaciją, kūrimą ir didinti informuotumą apie ją,visų pirma stiprinant politinį bendradarbiavimą, geriau naudojant Sąjungos skaidrumo bei pripažinimo priemones ir skleidžiant gerąją patirtį;

d)

didinti švietimo ir mokymo tarptautinį matmenį, visų pirma užtikrinant Sąjungos ir šalių partnerių įstaigų bendradarbiavimą profesinio rengimo ir mokymo srityje ir aukštojo mokslo lygmeniu didinant Europos aukštojo mokslo institucijų patrauklumą ir remiant Sąjungos ir šalių partnerių švietimo įstaigų judumo ir bendradarbiavimo tarp jų skatinimą ir tikslingai didinant šalių partnerių pajėgumus remiant Sąjungos išorės veiksmus, įskaitant vystymosi tikslus;

e)

gerinti kalbų mokymą(si) ir skatinti didelę Sąjungos kalbų įvairovę ir įvairių kultūrų supratimą;

f)

skatinti Europos integracijos studijų ir mokslinių tyrimų meistriškumą, visame pasaulyje vykdant „Jean Monnet“ veiklą, kaip nurodyta 10 straipsnyje.

2.   Programos vertinimo tikslais I priede nustatomi 1 dalyje nurodyti su konkrečiaisiais tikslais susiję išmatuojami ir tinkami rodikliai.

6 straipsnis

Programos veiksmai

1.   Švietimo ir mokymo srityje Programos tikslų siekiama šių tipų veikla:

a)

pavienių besimokančiųjų asmenų judumas;

b)

bendradarbiavimas inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais; ir

c)

politinių reformų rėmimas.

2.   Specialioji „Jean Monnet“ veikla aprašyta 10 straipsnyje.

7 straipsnis

Pavienių asmenų judumas mokymosi tikslais

1.   Pavienių asmenų judumu mokymosi tikslais siekiama šios veiklos Programos šalyse, kaip nurodyta 24 straipsnio 1 dalyje:

a)

visų aukštojo mokslo pakopų studentų, profesinio rengimo ir lavinimo studentų ir moksleivių bei gamybinę praktiką atliekančių asmenų judumo. Judumo tikslas gali būti studijos institucijoje partnerėje arba stažuotės ar patirties kaupimas atliekant gamybinę praktiką, vykdant padėjėjo arba stažuotojo užduotis užsienyje. Judumas, kurio tikslas – užsienyje baigti magistrantūros studijas, gali būti remiamas pagal studentų paskolų garantijų sistemą, nurodytą 20 straipsnyje;

b)

darbuotojų judumas Programos šalyse nurodytas 24 straipsnio 1 dalyje. Tai judumas mokymo, padėjėjams skirtos praktikos arba dalyvavimo kvalifikacijos kėlime užsienyje tikslais.

2.   Šia veikla taip pat remiamas tarptautinis studentų ir aukštojo mokslo srities darbuotojų judumas į šalis partneres ir iš jų, įskaitant judumą, kuriuo siekiama kokybiškų programų, kurias baigus gaunamas jungtinis, dvigubas ar dauginis kvalifikacinis ar mokslo laipsnis, arba kuris organizuojamas paskelbus bendrą kvietimą teikti paraiškas.

8 straipsnis

Bendradarbiavimas inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais

1.   Bendradarbiavimu inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais siekiama:

a)

švietimo ir mokymo ar kituose susijusiuose sektoriuose veikiančių organizacijų ir (arba) įstaigų strateginės partnerystės, kuria siekiama plėtoti ir įgyvendinti bendras iniciatyvas ir skatinamas tarpusavio mokymasis bei dalijimasis patirtimi;

b)

darbo aplinkos bei švietimo ir mokymo institucijų partnerystės:

visų pirma aukštojo mokslo institucijų ir darbo aplinkos žinių sąjungų, kuriomis siekiama suteikti reikiamų mokymosi galimybių ir taip skatinti kūrybiškumą, inovacijas, mokymąsi darbo vietoje ir verslumą, įskaitant naujų mokymo programų rengimą ir pedagogikos metodus;

sektorių įgūdžių sąjungų, kuriose dalyvauja švietimo ir mokymo paslaugų teikėjai ir darbo aplinka, kuriomis siekiama didinti įsidarbinimo galimybes, prisidėti rengiant naujas tam tikram sektoriui aktualias ar tarpsektorines mokymo programas, plėtoti naujoviškus profesinio rengimo metodus ir diegti Sąjungos lygmens skaidrumo ir pripažinimo priemones;

c)

visiems švietimo ir mokymo sektoriams skirtų IT rėmimo platformų, įskaitant, visų pirma, „eTwinning“, padedančių mokytis vieniems iš kitų, skatinančių virtualų judumą ir dalijimąsi gerąja patirtimi, kuriomis galėtų naudotis dalyviai iš kaimynystės šalių.

2.   Šia veikla taip pat remiama plėtra, pajėgumų didinimas, regioninė integracija, dalijimasis žiniomis ir modernizavimo veikla plėtojant Sąjungos ir šalių partnerių aukštojo mokslo institucijų tarptautinę partnerystę, visų pirma tam, kad būtų galima vykdyti tarpusavio mokymąsi ir bendrus švietimo projektus, taip pat skatinant regioninį bendradarbiavimą, visų pirma su kaimynystės šalimis, ir nacionalinių informacijos centrų veiklą.

9 straipsnis

Politinių reformų rėmimas

1.   Politinių reformų rėmimas – tai Sąjungos lygmens veikla, susijusi su:

a)

Sąjungos švietimo ir mokymo politinės darbotvarkės įgyvendinimu taikant AKM bei Bolonijos ir Kopenhagos procesų plėtote;

b)

Sąjungos skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemonių, visų pirma Sąjungos kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumo užtikrinimo priemonės (Europass), Europos kvalifikacijų sandaros (EKS), Europos kreditų perkėlimo sistemos (ECTS), Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET), Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos (EQAVET), Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo registro (EQAR) ir Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo asociacijos (ENQA) įgyvendinimu Programos šalyse partnerėse ir Sąjungos masto tinklų bei Europos nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO), veikiančių švietimo ir mokymo srityje, rėmimu;

c)

politiniu dialogu švietimo ir mokymo srityse su atitinkamais Europos suinteresuotaisiais subjektais;

d)

NARIC, „Eurydice“ ir „Euroguidance“ tinklais, ir su nacionaliniais Europass centrais.

2.   Šia veikla taip pat remiamas politinis dialogas su šalimis partnerėmis ir tarptautinėmis organizacijomis.

10 straipsnis

„Jean Monnet“ veikla

„Jean Monnet“ veikla siekiama:

a)

populiarinti Europos integracijos studijas ir mokslinius tyrimus tarp viso pasaulio specialistų, mokslininkų, besimokančių asmenų ir piliečių, visų pirma suburiant „Jean Monnet“ profesūros narius ir plėtojant akademinę veiklą bei prisidedant prie kitos žinių kūrimo veiklos aukštojo mokslo institucijose;

b)

remti akademinių institucijų ar asociacijų, susijusių su Europos integracijos studijomis, veiklą ir „Jean Monnet“ kokybės ženklą;

c)

remti šias įstaigas, siekiančias europinės svarbos tikslo:

i)

Florencijoje įsikūrusį Europos universitetinį institutą;

ii)

Briugėje ir Natoline įsikūrusią Europos kolegiją;

iii)

Mastrichte įsikūrusį Europos viešojo administravimo institutą (angl. EIPA);

iv)

Tryre įsikūrusią Europos teisės akademiją;

v)

Odensėje įsikūrusią Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūrą;

vi)

Nicoje įsikūrusį Tarptautinį Europos mokymo centrą (CIFE);

d)

skatinti akademinio pasaulio ir politikų politines diskusijas ir keitimąsi nuomonėmis apie Sąjungos politinius prioritetus.

III   SKYRIUS

Jaunimas

11 straipsnis

Konkretieji tikslai

1.   Vadovaujantis 4 straipsnyje apibrėžtos programos bendruoju tikslu, visų pirma Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) tikslais, Programa siekiama šių konkrečiųjų tikslų:

a)

kelti jaunimo, be kita ko, turinčio mažiau galimybių, svarbiausių gebėjimų ir įgūdžių lygį, taip pat skatinti juos dalyvauti demokratiniame Europos gyvenime ir darbo rinkoje, skatinti aktyvų pilietiškumą, kultūrų dialogą, socialinę įtrauktį ir solidarumą, visų pirma jaunimui, su jaunimu ar jaunimo organizacijose dirbantiems asmenims bei jaunimo lyderiams teikiant daugiau judumo mokymosi tikslais galimybių ir užtikrinant geresnį jaunimo sektoriaus ir darbo rinkos ryšį;

b)

gerinti su jaunimu susijusios veiklos kokybę, visų pirma skatinant jaunimo srityje dirbančių organizacijų ir (arba) kitų suinteresuotųjų subjektų sustiprintą bendradarbiavimą;

c)

papildyti vietos, regionų ir nacionalinio lygmenų politines reformas ir remti žiniomis ir duomenimis grindžiamos jaunimo politikos plėtojimą ir neformaliojo ugdymo bei savišvietos pripažinimą, visų pirma stiprinant politinį bendradarbiavimą, geriau naudojant Sąjungos skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemones ir skleidžiant gerąją patirtį;

d)

stiprinti jaunimo veiklos tarptautinį aspektą ir su jaunimu dirbančių asmenų ir organizacijų, kaip paramos jaunimui struktūrų, vaidmenį papildant Sąjungos išorės veiksmus, visų pirma skatinant Sąjungos ir šalių partnerių suinteresuotųjų subjektų ir tarptautinių organizacijų bendradarbiavimą ir judumą tarp jų ir užtikrinant tikslingą šalių partnerių pajėgumų didinimą.

2.   Programos vertinimo tikslais I priede nustatomi 1 dalyje nurodyti su konkrečiaisiais tikslais susiję išmatuojami ir tinkami rodikliai.

12 straipsnis

Programos veiksmai

Programos tikslų siekiama šių rūšių veikla:

a)

pavienių besimokančiųjų asmenų judumas;

b)

bendradarbiavimas inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais;

c)

politinių reformų rėmimas.

13 straipsnis

Pavienių besimokančiųjų asmenų judumas

1.   Pavienių besimokančiųjų asmenų judumo veiksmais remiamas:

a)

jaunimo, dalyvaujančio neformaliojo ugdymo ir savišvietos veikloje, judumas Programos šalyse; toks judumas gali vykti pasitelkiant jaunimo mainus ir savanorišką veiklą, vykdomą per Europos savanorių tarnybą, taip pat inovacinę veiklą remiantis galiojančiomis nuostatomis dėl judumo;

b)

su jaunimu ar jaunimo organizacijomis dirbančių asmenų ir jaunimo lyderių judumas; toks judumas gali vykti pasinaudojant mokymų ir tinklų kūrimo veikla.

2.   Šiais veiksmais taip pat remiamas jaunuolių, su jaunimu susijusioje veikloje dalyvaujančių arba jaunimo organizacijose dirbančių asmenų ir jaunimo lyderių judumas į šalis partneres, visų pirma kaimynystės šalis, ir iš jų.

14 straipsnis

Bendradarbiavimas inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais

1.   Bendradarbiavimu inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais siekiama:

a)

strateginių partnerysčių, kuriomis siekiama kurti ir įgyvendinti bendras iniciatyvas, be kita ko, jaunimo iniciatyvas ir pilietiškumo projektus, kuriomis siekiama skatinti aktyvų pilietiškumą, socialines inovacijas, dalyvavimą demokratiniame gyvenime ir verslumą, pasitelkiant tarpusavio mokymąsi ir dalijimąsi patirtimi;

b)

kurti IT rėmimo platformas, sudarančias sąlygas tarpusavio mokymuisi, žiniomis grindžiamam darbui su jaunimu, virtualiam judumui ir dalijimuisi gerąja patirtimi.

2.   Šia veikla taip pat remiamas vystymasis, gebėjimų ugdymas ir žinių mainai plėtojant Programos šalių ir šalių partnerių organizacijų partnerystę, visų pirma pasitelkiant tarpusavio mokymąsi.

15 straipsnis

Politinių reformų rėmimas

1.   Paramos politinėms reformoms veiksmai apima veiklą, susijusią su:

a)

Sąjungos jaunimo politinės darbotvarkės įgyvendinimu naudojantis AKM;

b)

Sąjungos skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemonių, visų pirma „Youthpass“, įgyvendinimu Programos šalyse ir Sąjungos masto tinklų bei Europos jaunimo NVO rėmimu;

c)

politiniu dialogu su atitinkamais Europos suinteresuotaisiais subjektais ir struktūriniu dialogu su jaunuoliais;

d)

Europos jaunimo forumu, darbo su jaunimu plėtojimo išteklių centrais ir tinklu „Eurodesk“.

2.   Šia veikla taip pat remiamas politinis dialogas su šalimis partnerėmis ir tarptautinėmis organizacijomis.

IV   SKYRIUS

Sportas

16 straipsnis

Konkretieji tikslai

1.   Vadovaujantis 4 straipsnyje apibrėžtos Programos bendruoju tikslu ir Sąjungos darbo planu sporto srityje, Programoje daugiausia dėmesio skiriama mėgėjiškam sportui ir siekiama šių konkrečiųjų tikslų:

a)

įveikti tokias tarpvalstybines grėsmes, kylančias sporto sąžiningumui, kaip dopingas, susitarimai dėl varžybų baigties, smurtas ir įvairaus pobūdžio netolerancija ir diskriminacija;

b)

skatinti ir remti gerą sporto valdymą ir dvikryptę sportininkų karjerą;

c)

skatinant visuomenę sportuoti ir užtikrinant vienodas galimybes sportuoti visiems, remti savanorišką veiklą sporto srityje ir socialinę įtrauktį, lygias galimybes ir informuotumą apie sveikatinamosios fizinės veiklos svarbą;

2.   Programos vertinimo tikslais I priede nustatomi 1 dalyje nurodyti su konkrečiaisiais tikslais susiję išmatuojami ir tinkami rodikliai.

17 straipsnis

Veiksmai

1.   Bendradarbiavimo tikslų siekiama tarpvalstybine veikla, kuria daugiausia dėmesio skiriama mėgėjiškam sportui ir kuria remiama:

a)

bendradarbiavimo partnerystės projektai;

b)

Europos ne pelno siekiantys sporto renginiai, kuriuose dalyvauja kelios Programos šalys ir kuriais prisidedama prie 16 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų tikslų siekimo;

c)

politikos formavimo duomenų bazės stiprinimas;

d)

dialogas su Europos suinteresuotaisiais subjektais.

2.   1 dalyje nurodyta veikla gali pritraukti papildomas lėšas iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, privačių įmonių.

V   SKYRIUS

Finansinės nuostatos

18 straipsnis

Biudžetas

1.   Programos įgyvendinimui nuo 2014 m. sausio 1 d. skirtas finansinis paketas yra 14 774 524 000 EUR dabartinėmis kainomis.

Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina metinius asignavimus atsižvelgdami į daugiametės finansinės programos nustatytas ribas.

2.   1 dalyje nurodyta suma skiriama toliau nurodytiems Programos veiksmams numatant ne didesnę nei 5 proc. kiekvienos skirtos sumos lankstumo ribą:

a)

77,5 proc. skiriama švietimo ir mokymo veiklai, iš jų skiriami šie minimalūs asignavimai:

i)

43 proc., t. y. 33,3 proc. viso biudžeto, aukštajam mokslui;

ii)

22 proc., t. y. 17 proc. viso biudžeto, profesiniam rengimui ir mokymui;

iii)

15 proc., t. y. 11,6 proc. viso biudžeto, mokykliniam ugdymui;

iv)

5 proc., t. y. 3,9 proc. viso biudžeto, suaugusiųjų mokymuisi;

b)

10 proc. skiriama su jaunimu susijusiai veiklai;

c)

3,5 proc. skiriama studentų paskolų garantijų sistemai;

d)

1,9 proc. skiriama „Jean Monnet“ veiklai;

e)

1,8 proc. skiriama sporto veiklai, iš kurių ne daugiau kaip 10 proc. – 17 straipsnio 1 dalies b punkte minėtai veiklai;

f)

3,4 proc. skiriama nacionalinių agentūrų veiklos dotacijoms; ir

g)

1,9 proc. skiriama administracinėms išlaidoms padengti.

3.   Bent 63 proc. 2 dalies a ir b punktuose nurodytų asignavimų skiriama pavienių besimokančiųjų asmenų judumui, bent 28 proc. – bendradarbiavimui inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais ir 4,2 proc. – politinėms reformoms remti.

4.   Šalia 1 dalyje nurodyto finansinio paketo, siekiant skatinti tarptautinį aukštojo mokslo matmenį, papildomas finansavimas, kaip numatyta pagal įvairias išorės veiksmų priemones (Vystomojo bendradarbiavimo priemonę (VBP), Europos kaimynystės priemonę (EKP), Bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonę (PP) ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA)), skiriamas veiklai, susijusiai su besimokančiųjų judumu iš šalių partnerių arba į jas, ir bendradarbiavimui bei politiniam dialogui su tų šalių valdžios institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis. Tų lėšų naudojimas reglamentuojamas šio reglamento nuostatomis kartu užtikrinant suderinimą su reglamentais, atitinkamai reguliuojančiais tas išorės veiksmų priemones, o VBP atveju ir atitikimą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Paramos vystymuisi komiteto nustatytiems oficialios paramos vystymuisi kriterijams.

Lėšos skiriamos dviem daugiamečiais asignavimais: atitinkamai pirmiesiems ketveriems metams ir likusiems trejiems metams. Tų lėšų skyrimas nustatomas daugiamečiame orientaciniame pirmoje pastraipoje nurodytų išorės veiksmų priemonių programavimo dokumente, atsižvelgiant į atitinkamų šalių poreikius ir prioritetus. Bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis prireikus gali būti finansuojamas bendrai su tomis šalimis pagal drauge su jomis nustatytą tvarką.

Vykdant Programos šalių ir šalių partnerių studentų ir personalo judumo veiksmus, finansuojamus panaudojant VBP asignavimus, dėmesys sutelkiamas į sritis, kurios svarbios besivystančių šalių įtraukiam ir tvariam vystymuisi.

5.   Iš Programai skirtų lėšų taip pat gali būti padengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra būtina Programos valdymui ir jos tikslų įgyvendinimui, visų pirma išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais bei informavimo ir komunikacijos veikla, įskaitant organizacinės komunikacijos veiklą, susijusią su Sąjungos politiniais prioritetais ir juos atitinkančiu šio reglamento bendruoju tikslu, taip pat išlaidos, susijusios su IT ir ypač su informacijos apdorojimu ir mainais, bei visos kitos techninės ir administracinės pagalbos, kurios Komisijai gali prireikti valdant Programą, išlaidos.

6.   Iš finansinių asignavimų taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, būtinos užtikrinti sklandų perėjimą nuo sprendimais Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB patvirtintų priemonių prie Programos. Prireikus į biudžetą po 2020 m. galima įtraukti asignavimus analogiškoms išlaidoms padengti, kad būtų galima toliau vykdyti veiksmus ir veiklą, dar nebaigtus ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d.

7.   Pavienių besimokančiųjų asmenų judumui, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies a punkte ir 12 straipsnio a punkte, skirtos lėšos, kurias turi valdyti nacionalinė agentūra ar agentūros (toliau – nacionalinė agentūra), skirstomos remiantis tokiais kriterijais, kaip gyventojų skaičius, pragyvenimo išlaidos valstybėje narėje, atstumai tarp valstybių narių sostinių ir veiklos rezultatai. Pagal veiklos rezultatus, atsižvelgiant į 8 ir 9 dalyse nurodytus kriterijus, skiriama 25 proc. visų lėšų. 8 straipsnio 1 dalies a punkte ir 14 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų strateginių partnerysčių lėšos, kurias turi paskirstyti ir valdyti nacionalinė agentūra, skiriamos remiantis kriterijais, kuriuos turi nustatyti Komisija, laikydamasi 36 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Tie kriterijų nustatymo metodai turi būti kiek įmanoma neutralūs valstybių narių skirtingų švietimo ir mokymo sistemų atžvilgiu, juos taikant turi būti vengiama didelių valstybėms narėms skirtų metinio biudžeto sumų sumažinimų skirtingais metais ir turi būti kuo labiau sumažinti pernelyg dideli skirtų lėšų lygio skirtumai.

8.   Lėšos skirstomos remiantis veiklos rezultatais tokiu būdu, kad būtų siekiama skatinti veiksmingai ir efektyviai naudoti išteklius. Veiklos rezultatai vertinami remiantis kriterijais, kurie grindžiami naujausiais turimais duomenimis, ir daugiausia dėmesio skiriama visų pirma:

a)

per metus įgyvendintų veiksmų rezultatams; ir

b)

atliktų metinių išmokų lygiui.

9.   Lėšos 2014 m. veiklai skiriamos remiantis naujausiais turimais duomenimis, susijusiais su pagal Mokymosi visą gyvenimą, Veiklaus jaunimo ir Erasmus Mundus programas vykdomais veiksmais ir iki 2013 m. gruodžio 31 d. imtinai panaudoto biudžeto lygiu.

10.   Programos parama gali būti teikiama pagal specifines novatoriškas finansavimo sąlygas, visų pirma pagal nustatytąsias 20 straipsnyje.

19 straipsnis

Specialiosios finansavimo sąlygos

1.   Komisija įgyvendina Sąjungos finansinę paramą vadovaudamasi Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 966/2012.

2.   Komisija kartu su šalimis partnerėmis ar jų organizacijomis ir agentūromis gali skelbti bendrus kvietimus teikti paraiškas dėl projektų, finansuojamų atitinkamais partnerių įnašais. Projektai gali būti vertinami ir atrenkami pagal bendrą vertinimo ir atrankos tvarką, dėl kurios susitaria atitinkamos finansuojančios agentūros, vadovaudamosi Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 nustatytais principais.

3.   Viešieji subjektai, taip pat mokyklos, aukštojo mokslo institucijos ir švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto organizacijos, per pastaruosius dvejus metus daugiau kaip 50 proc. metinių pajamų gavusios iš valstybės, laikomi turinčiais reikalingus finansinius, profesinius ir administracinius pajėgumus Programos veiklai vykdyti. Iš jų nereikalaujama pateikti jokių papildomų tuos pajėgumus patvirtinančių dokumentų.

4.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 130 straipsnio 2 dalies ir tinkamai pagrįstais atvejais, Komisija gali išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su remiamų veiksmų įgyvendinimu ir kurios buvo patirtos per 2014 m. pirmuosius šešis mėnesius, laikyti atitinkančiomis finansavimo reikalavimus nuo 2014 m. sausio 1 d., net jei naudos gavėjas patyrė jas prieš pateikdamas paraišką dėl dotacijos.

5.   Suma, nurodyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 137 straipsnio 1 dalies c punkte, nelaikoma pavieniams asmenims teikiama besimokančiųjų judumo tikslais finansine parama.

20 straipsnis

Studentų paskolų garantijų sistema

1.   Pagal studentų paskolų garantijų sistemą finansų tarpininkams suteikiamos dalinės paskolų garantijos palankiausiomis sąlygomis siekiant finansuoti studentus, kurie studijuoja antrojoje studijų pakopoje, pvz., magistrantūroje, Programos šalies, kaip nurodyta 24 straipsnio 1 dalyje, kuri nėra jų gyvenamoji šalis arba šalis, kurioje jie įgijo kvalifikaciją, leidžiančią dalyvauti magistro programoje, pripažintoje aukštojo mokslo institucijoje.

2.   Pagal studentų paskolų garantijų sistemą suteiktos garantijos teikiamos naujoms reikalavimus atitinkančioms studentų paskoloms, kurios yra ne didesnės kaip 12 000 EUR vienų metų programai ir ne didesnės kaip 18 000 EUR dvejų metų programai, arba atitinkama suma vietos valiuta.

3.   Studentų paskolų garantijų sistemos valdymas Sąjungos lygmeniu pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 pavedamas Europos investicijų fondui (toliau – EIF), remiantis įgaliojimo susitarimu su Komisija, kuriame išdėstytos išsamios taisyklės ir reikalavimai, susiję su studentų paskolų garantijų sistemos įgyvendinimu ir su atitinkamais šalių įsipareigojimais. Remdamasis šiuo pagrindu EIF sudaro sutartis su finansiniais tarpininkais, pvz., bankais, nacionalinėmis ir (arba) regioninėmis studentams paskolas teikiančiomis įstaigomis arba kitomis pripažintomis finansų įstaigomis, ir stengiasi atrinkti finansinį tarpininką iš kiekvienos Programos šalies, kad studentams iš visų Programos šalių būtų užtikrinta nuosekli ir nediskriminacinė galimybė pasinaudoti studentų paskolų garantijų sistema.

4.   Techninė informacija apie studentų paskolų garantijų sistemos veikimą pateikta II priede.

VI   SKYRIUS

Veikla, rezultatai ir sklaida

21 straipsnis

Veiklos ir rezultatų stebėsena ir vertinimas

1.   Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, reguliariai stebi Programos įgyvendinimą ir rezultatus bei teikia apie juos ataskaitą siekiant iškeltų tikslų, visų pirma susijusių su:

a)

nauda Europai, nurodyta 3 straipsnyje;

b)

lėšų paskirstymu švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų sektoriams, siekiant užtikrinti, kad iki Programos pabaigos būtų skirta pakankamai lėšų tvariam sisteminiam poveikiui užtikrinti;

c)

pagal išorės veiksmų priemones, kaip nurodyta 18 straipsnio 4 dalyje, skiriamų lėšų panaudojimu ir jų įnašu siekiant atitinkamų tų veiksmų priemonių tikslų ir užtikrinant jų principų laikymąsi.

2.   Komisija šalia savo nuolatinės stebėsenos veiklos, ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. pateikia laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitą, kad galėtų įvertinti priemonių, kurių buvo imtasi Programos tikslams pasiekti, veiksmingumą, Programos efektyvumą ir jos Europos pridėtinę vertę, taip pat prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šio reglamento dalinio keitimo. Laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitoje atsižvelgiama į Programos supaprastinimo mastą, jos vidaus ir išorės veiksmų suderinamumą, visų jos tikslų aktualumą ir priemonių, kurių buvo imtasi, indėlį įgyvendinant Strategiją „Europa 2020“. Joje taip pat atsižvelgiama į ankstesnių programų – Mokymosi visą gyvenimą, Veiklaus jaunimo, Erasmus Mundus ir kitų tarptautinių aukštojo mokslo programų – ilgalaikio poveikio vertinimo rezultatus.

3.   Komisija pateikia 2 dalyje nurodytą laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

4.   Nedarant poveikio VIII skyriuje nustatytiems reikalavimams ir 28 straipsnyje nurodytiems nacionalinių agentūrų įsipareigojimams, valstybės narės ne vėliau kaip 2017 m. birželio 30 d. pateikia Komisijai Programos įgyvendinimo ir poveikio jų atitinkamose teritorijose ataskaitą.

5.   Ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui galutinį Programos įvertinimą.

22 straipsnis

Informacijos perdavimas ir sklaida

1.   Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija užtikrina informacijos perdavimą, viešinimą ir tolesnius veiksmus, susijusius su visais pagal Programą remiamais veiksmais ir veikla, bei ankstesnių Mokymosi visą gyvenimą, Veiklaus jaunimo ir Erasmus Mundus programų rezultatų sklaidą.

2.   Veiksmais ir veikla remiamų projektų naudos gavėjai, kaip nurodyta 6, 10, 12, 17 ir 20 straipsniuose, turėtų užtikrinti tinkamą informacijos apie gautus rezultatus ir padarytą poveikį perdavimą ir sklaidą. Į ją gali įeiti tarpusavio informavimo apie judumo galimybes veikla.

3.   28 straipsnyje nurodytos nacionalinės agentūros parengia nuoseklią pagal Programą remiamos veiklos rezultatų veiksmingos sklaidos ir panaudojimo politiką ir padeda Komisijai skleisti informaciją apie Programą, įskaitant informaciją apie nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis valdomus veiksmus ir veiklą, ir apie jos rezultatus bei informuoja atitinkamas tikslines grupes apie jų šalyje vykdomus veiksmus.

4.   Sektoriuose, kuriuose įgyvendinama Programa, veikiantys viešieji ir privatūs subjektai informacijos perdavimo ir sklaidos tikslu vartoja pavadinimą „Erasmus+“. Skirtingiems Programos sektoriams naudojami šie pavadinimai:

„Comenius“ siejama su mokykliniu ugdymu;

„Erasmus“ siejama su visų rūšių aukštuoju mokslu Programos šalyse;

„Erasmus Mundus“ siejama su visų rūšių aukštojo mokslo veikla Programos šalyse ir šalyse partnerėse;

„Leonardo da Vinci“ siejama su profesiniu rengimu ir mokymu;

„Grundtvig“ siejama su suaugusiųjų mokymusi;

„Veiklus jaunimas“ siejama su neformaliuoju ugdymu ir savišvieta jaunimo reikalų srityje;

„Sportas“ siejama su veikla sporto srityje.

5.   Informacijos perdavimo veikla taip pat prisidedama prie organizacinės komunikacijos veiklos, susijusios su Sąjungos politiniais prioritetais, jei jie yra susiję su šio reglamento bendruoju tikslu.

VII   SKYRIUS

Galimybė dalyvauti Programoje

23 straipsnis

Prieiga

1.   Bet kokios viešosios ar privačios įstaigos veikiančios švietimo, mokymo, jaunimo reikalų ir mėgėjiško sporto srityse gali kreiptis dėl finansavimo pagal Programą. 13 straipsnio 1 dalies a punkte ir 14 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos veiklos atvejais Programa skirta su jaunimu dirbančių jaunimo grupių, nors nebūtinai jaunimo organizacijų, dalyvavimui remti.

2.   Komisija ir valstybės narės, įgyvendindamos Programą, be kita ko, atrenkant dalyvius ir skiriant stipendijas, užtikrina, kad būtų dedamos pastangos siekiant propaguoti socialinę įtrauktį ir paskatinti dalyvauti specialiųjų poreikių ar mažiau galimybių turinčius žmones.

24 straipsnis

Šalių dalyvavimas

1.   Programoje gali dalyvauti šios šalys (toliau – Programos šalys):

a)

valstybės narės;

b)

stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, įgyvendinančios pasirengimo narystei strategiją, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus, sąlygas ir tvarką, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose, Asociacijos tarybos sprendimuose ar panašiuose dokumentuose;

c)

EEE susitarimą pasirašiusios ELPA šalys pagal to susitarimo sąlygas;

d)

Šveicarijos Konfederacija pagal dvišalį susitarimą, kuris bus sudarytas su šia šalimi;

e)

tos šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika ir kurios yra sudariusios susitarimus su Sąjunga, pagal kuriuos numatyta galimybė joms dalyvauti Sąjungos programose, su sąlyga, kad su Sąjunga sudaromi dvišaliai susitarimai dėl jų dalyvavimo Programoje sąlygų.

2.   Programos šalys vykdo tokius pačius įsipareigojimus ir atlieka uždavinius, nustatytus šiame reglamente, kaip ir valstybės narės.

3.   Pagal Programą remiamas bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis, visų pirma kaimynystės šalimis, vykdant 6, 10 ir 12 straipsniuose nurodytą veiklą.

VIII   SKYRIUS

Valdymo ir audito sistema

25 straipsnis

Papildomumas

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina bendrą Programos suderinamumą ir papildomumą su:

a)

atitinkamų sričių, visų pirma kultūros ir žiniasklaidos, užimtumo, mokslinių tyrimų ir inovacijų, pramonės ir įmonių, sanglaudos ir vystymosi politika ir programomis, taip pat plėtros politika ir iniciatyvomis, priemonėmis ir strategijomis regioninės politikos ir išorės santykių srityje;

b)

kitais svarbiais švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto sričių Sąjungos finansavimo šaltiniais, visų pirma Europos socialiniu fondu ir kitomis finansinėmis priemonėmis, susijusiomis su užimtumu ir socialine įtrauktimi, Europos regioninės plėtros fondu bei Mokslinių tyrimų ir inovacijų pagrindų programa „Horizontas 2020“, taip pat su finansinėmis priemonėmis, susijusiomis su teisingumu ir pilietiškumu, sveikata, išorės bendradarbiavimo programomis ir pasirengimo narystei pagalba.

26 straipsnis

Įgyvendinimo institucijos

Programą nuosekliai įgyvendina šios institucijos:

a)

Sąjungos lygmeniu – Komisija;

b)

nacionaliniu lygmeniu Programos šalyse – nacionalinės agentūros.

27 straipsnis

Nacionalinė institucija

1.   Sąvoka „nacionalinė institucija“ reiškia vieną ar daugiau nacionalinių institucijų pagal nacionalinę teisę ir praktiką.

2.   Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 22 d. valstybės narės per savo nuolatinę atstovybę oficialiu pranešimu praneša Komisijai apie asmenį (-is), teisiškai įgaliotą (-us) veikti jų vardu kaip nacionalinė institucija šio reglamento tikslais. Jeigu nacionalinė institucija Programos įgyvendinimo laikotarpiu pakeičiama, atitinkama valstybė narė nedelsdama ir laikydamasi tokios pačios tvarkos praneša apie tai Komisijai.

3.   Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, kad būtų pašalintos teisinės ir administracinės kliūtys, trukdančios tinkamai įgyvendinti Programą, įskaitant, kai įmanoma, priemones, skirtas klausimams, dėl kurių kyla sunkumų gauti vizas, spręsti.

4.   Ne vėliau kaip 2014 m. kovo 22 d. nacionalinė institucija paskiria nacionalinę agentūrą arba nacionalines agentūras. Tais atvejais, kai yra daugiau nei viena nacionalinė agentūra, valstybės narės nustato nacionaliniu lygmeniu taikomą tinkamą Programos įgyvendinimo koordinuoto valdymo mechanizmą, visų pirma siekiant užtikrinti nuoseklų ir ekonomiškai efektyvų Programos įgyvendinimą ir veiksmingus kontaktus su Komisija šioje srityje ir sudaryti palankesnes sąlygas galimam lėšų perdavimui iš vienos agentūros į kitą, tokiu būdu sudarant sąlygas lanksčiai veikti ir geriau panaudoti valstybėms narėms skirtas lėšas. Nedarant poveikio 29 straipsnio 3 daliai kiekviena valstybė narė nustato savo nacionalinės institucijos ir nacionalinės agentūros santykių organizavimą, taip pat užduotis, pavyzdžiui, nacionalinės agentūros metinės darbo programos sukūrimą.

Nacionalinė institucija pateikia Komisijai tinkamą ex ante atitikties vertinimą, kuriame nurodoma, ar nacionalinė agentūra atitinka Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkto v ir vi papunkčius ir 60 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, taip pat Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 (19) 38 straipsnį bei Sąjungos reikalavimus, taikomus nacionalinių agentūrų vidaus kontrolės standartams, ir dotacijoms skirtų Programos lėšų valdymo taisykles.

5.   Nacionalinė institucija skiria nepriklausomą audito įstaigą, kaip nurodyta 30 straipsnyje.

6.   Nacionalinė institucija ex ante atitikties vertinimą grindžia savo ir (arba) nepriklausomos audito įstaigos, kaip nurodyta 30 straipsnyje, kontrolės ir audito rezultatais.

7.   Jeigu paskirtoji Programos nacionalinė agentūra yra ta pati, kaip ankstesnių programų – Mokymosi visą gyvenimą ar Veiklaus jaunimo – nacionalinė agentūra, atliekant ex ante atitikties vertinimo kontrolę ir auditą galima vertinti tik tuos aspektus, kurie yra nauji ir būdingi Programai.

8.   Nacionalinė institucija stebi ir prižiūri Programos valdymą nacionaliniu lygmeniu. Ji laiku informuoja Komisiją ir konsultuojasi su ja prieš priimdama bet kokius Programos valdymui didelį poveikį padaryti galinčius sprendimus, ypač susijusius su jos nacionaline agentūra.

9.   Nacionalinė institucija teikia pakankamą bendrą savo nacionalinės agentūros veiklos finansavimą, kad būtų užtikrintas Programos valdymas vadovaujantis taikytinomis Sąjungos taisyklėmis.

10.   Jeigu Komisija, atsižvelgdama į ex ante atitikties vertinimą, nepritaria siūlomai nacionalinei agentūrai, nacionalinė institucija užtikrina, kad būtų imtasi reikiamų taisomųjų veiksmų, kad nacionalinė agentūra atitiktų minimalius Komisijos nustatytus reikalavimus, arba paskiria kitą nacionalinę agentūrą.

11.   Remdamasi metine nacionalinės agentūros valdymo deklaracija, nepriklausomos audito įstaigos nuomone ir Komisijos atlikta nacionalinės agentūros atitikties ir veiklos analize, nacionalinė institucija kiekvienais metais ne vėliau kaip spalio 31 d. pateikia Komisijai informaciją apie Programos veiklos stebėsenos ir priežiūros rezultatus.

12.   Nacionalinė institucija atsako už tinkamą Sąjungos lėšų, kurias Komisija perveda nacionalinei agentūrai ir kurios skirtos veiklos pagal Programą dotacijoms, valdymą.

13.   Nacionalinės agentūros įvykdytų pažeidimų, aplaidumo ar sukčiavimo arba rimtų nacionalinės agentūros veiklos trūkumų ar nepatenkinamų rezultatų atveju, dėl kurio Komisija gali reikšti pretenzijas nacionalinei agentūrai, nacionalinė institucija atsakinga už neišieškotų lėšų kompensavimą Komisijai.

14.   13 dalyje aprašytomis aplinkybėmis nacionalinė institucija savo iniciatyva arba Komisijos prašymu gali atšaukti nacionalinės agentūros įgaliojimus. Jei nacionalinė institucija norėtų atšaukti tuos įgaliojimus dėl kitų pateisinamų priežasčių, ji praneša apie tai Komisijai likus bent šešiems mėnesiams iki numatytos nacionalinės agentūros įgaliojimų pabaigos datos. Tokiais atvejais nacionalinė institucija ir Komisija oficialiai susitaria dėl specifinių ir savalaikių pereinamojo laikotarpio priemonių.

15.   Atšaukus įgaliojimus, nacionalinė institucija įgyvendina reikiamas kontrolės priemones, susijusias su nacionalinei agentūrai, kurios įgaliojimai buvo atšaukti, perduotomis Sąjungos lėšomis, ir užtikrina, kad tos lėšos ir visi su Programos valdymu susiję dokumentai bei valdymo priemonės būtų tinkamai perduoti naujai nacionalinei agentūrai. Nacionalinė institucija teikia nacionalinei agentūrai, kurios įgaliojimai buvo atšaukti, reikiamą finansinę pagalbą, kad ši galėtų toliau įgyvendinti sutartinius įsipareigojimus Programos naudos gavėjų ir Komisijos atžvilgiu, kol tie įgaliojimai bus perduoti naujai nacionalinei agentūrai.

16.   Komisijos prašymu nacionalinė institucija nustato įstaigas ar organizacijas, kurios galėtų būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus dalyvauti konkrečioje Programos veikloje savo šalies teritorijoje, arba tokių įstaigų ar organizacijų rūšis.

28 straipsnis

Nacionalinė agentūra

1.   Terminas „nacionalinė agentūra“ reiškia vieną ar daugiau nacionalinių agentūrų pagal nacionalinę teisę ir praktiką.

2.   Nacionalinė agentūra:

a)

yra juridinis asmuo arba juridinio asmens statusą turinčio subjekto dalis, o jos veiklą reglamentuoja atitinkamos valstybės narės teisė; ministerija negali būti paskirta nacionaline agentūra;

b)

turi pakankamus valdymo pajėgumus, darbuotojus ir infrastruktūrą, kad galėtų tinkamai atlikti savo uždavinius, užtikrinti veiksmingą Programos ir patikimą Sąjungos lėšų valdymą;

c)

turi veiklos ir teisines priemones, kad galėtų taikyti Sąjungos lygmeniu nustatytas administracinio, sutartinio ir finansinio valdymo taisykles;

d)

teikia tinkamas finansines garantijas, už kurias, pageidautina, laiduoja valdžios institucija, atitinkančias Sąjungos lėšų, kurias ji turės valdyti, dydį;

e)

skiriama visam Programos įgyvendinimo laikotarpiui.

3.   Nacionalinė agentūra atsako už pagal toliau nurodytus Programos veiksmus įgyvendinamų projektų valdymą visais jų įgyvendinimo etapais, vadovaujantis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkto v ir vi papunkčiais ir Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 44 straipsniu:

a)

pavienių besimokančiųjų asmenų judumą, išskyrus judumą, organizuojamą remiantis programomis, kurias baigus gaunamas jungtinis, dvigubas ar dauginis kvalifikacinis ar mokslo laipsnis, plataus masto savanoriškos veiklos projektus ir judumą taikant studentų paskolų garantijų sistemą;

b)

strateginių partnerysčių veiklą, susijusią su bendradarbiavimu inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais;

c)

mažos apimties veiklos, kuria remiamas struktūrinis dialogas jaunimo srityje pagal politinių reformų rėmimo veiklą, valdymą.

4.   Nukrypstant nuo 3 dalies, 3 dalies b punkte nurodytų strateginių partnerysčių atranka ir sprendimų priėmimas gali būti vykdomi Sąjungos lygmeniu, jeigu sprendimas tuo tikslu priimamas laikantis 36 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, tačiau tik konkrečiais atvejais, kai yra aiškių priežasčių tokiam centralizavimui.

5.   Nacionalinė agentūra perduoda dotacijas naudos gavėjams pasirašius dotacijos susitarimą arba priėmus dotacijos sprendimą, kaip nustatyta Komisijos atitinkamai Programos veiklai.

6.   Nacionalinė agentūra kasmet Komisijai ir savo nacionalinei institucijai teikia ataskaitą, kaip nustatyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 5 dalyje. Nacionalinė agentūra atsako už Komisijos pastabų, pateiktų išanalizavus metinę valdymo deklaraciją ir nepriklausomą audito įstaigos nuomonę apie ją, įgyvendinimą.

7.   Nacionalinė agentūra, negavusi išankstinio rašytinio nacionalinės institucijos ir Komisijos sutikimo, negali perduoti trečiajai šaliai jokių jai pavestų Programos ar biudžeto įgyvendinimo uždavinių. Nacionalinė agentūra – vienintelė institucija, atsakanti už trečiajai šaliai perduotus uždavinius.

8.   Jeigu nacionalinės agentūros įgaliojimai atšaukiami, ta nacionalinė agentūra lieka teisiškai atsakinga už jos sutartinius įsipareigojimus Programos naudos gavėjų ir Komisijos atžvilgiu, kol tie įgaliojimai bus perduoti naujai nacionalinei agentūrai.

9.   Nacionalinė agentūra atsako už finansinių susitarimų, susijusių su ankstesnėmis Mokymosi visą gyvenimą ir Veiklaus jaunimo programomis ir tebegaliosiančių prasidėjus Programai, valdymą ir užbaigimą.

29 straipsnis

Europos Komisija

1.   Komisija, gavusi iš nacionalinės institucijos ex ante atitikties vertinimą, nurodytą 27 straipsnio 4 dalyje, per du mėnesius priima, su tam tikromis išlygomis priima arba atmeta siūlomą nacionalinę agentūrą. Komisija neužmezga sutartinių santykių su nacionaline agentūra, kol ji nepriėmė ex ante atitikties vertinimo. Jeigu nacionalinė agentūra priimama su tam tikromis išlygomis, Komisija sutartyje su agentūra gali nustatyti proporcingas prevencines priemones.

2.   Komisija, gavusi siūlomos Programos nacionalinės agentūros ex ante atitikties vertinimą, įformina teisinius įsipareigojimus, prisiimtus finansiniais susitarimais, susijusiais su ankstesnėmis Mokymosi visą gyvenimą ir Veiklaus jaunimo programomis ir dar tebegaliosiančiais prasidėjus Programai.

3.   Pagal 27 straipsnio 4 dalį dokumente, kuriuo reglamentuojami sutartiniai Komisijos ir nacionalinės agentūros santykiai:

a)

nustatomi nacionalinių agentūrų vidaus kontrolės standartai ir dotacijoms skirtų Sąjungos lėšų, už kurias atsako nacionalinės agentūros, valdymo taisyklės;

b)

nustatoma nacionalinės agentūros darbo programa, kurioje išdėstomi Sąjungos remiami nacionalinės agentūros valdymo uždaviniai;

c)

nustatomi ataskaitų teikimo reikalavimai, kurių turi laikytis nacionalinė agentūra.

4.   Komisija nacionalinei agentūrai kasmet skiria šias Programai įgyvendinti skirtas lėšas:

a)

atitinkamos valstybės narės dotacijoms skirtas lėšas Programos veiklai, už kurios valdymą atsako nacionalinė agentūra, įgyvendinti;

b)

finansinę paramą, skirtą nacionalinei agentūrai nustatytiems Programos valdymo uždaviniams įgyvendinti. Ji teikiama sumokant nustatyto dydžio išmoką nacionalinės agentūros veiklos išlaidoms padengti ir nustatoma remiantis Sąjungos dotacijoms skirtų lėšų, už kurias atsako nacionalinė agentūra, suma.

5.   Komisija nustato nacionalinės agentūros darbo programos reikalavimus. Komisija nacionalinei agentūrai lėšų, skirtų Programai įgyvendinti, skiria tik tuomet, kai oficialiai patvirtina nacionalinės agentūros darbo programą.

6.   Remdamasi nacionalinėms agentūroms keliamais atitikties reikalavimais, nurodytais 27 straipsnio 4 dalyje, Komisija įvertina nacionalines valdymo ir kontrolės sistemas, visų pirma remdamasi nacionalinės institucijos jai pateiktu ex ante atitikties vertinimu, metinės nacionalinės agentūros valdymo deklaracijos įvertinimu ir nepriklausomos audito įstaigos nuomone apie ją, atsižvelgdama į nacionalinės agentūros kasmet pateikiamą informaciją apie Programos stebėsenos ir priežiūros veiklą.

7.   Įvertinusi metinę nacionalinės valdymo deklaraciją ir nepriklausomos audito įstaigos nuomonę, Komisija nacionalinei agentūrai ir nacionalinei institucijai pateikia savo nuomonę ir pastabas.

8.   Jeigu Komisija metinę valdymo deklaraciją ar nepriklausomų auditorių nuomonę laiko nepriimtinomis arba jeigu nacionalinė agentūra netinkamai įgyvendina Komisijos pateiktas pastabas, Komisija gali imtis bet kokių prevencinių ir taisomųjų priemonių, kurių reikia Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, kaip nustatyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 4 dalyje.

9.   Komisija, siekdama užtikrinti nuoseklų Programos įgyvendinimą visose Programos šalyse, rengia reguliarius nacionalinių agentūrų tinklo narių posėdžius.

30 straipsnis

Nepriklausoma audito įstaiga

1.   Nepriklausoma audito įstaiga pateikia auditoriaus nuomonę apie metinę valdymo deklaraciją, nurodytą Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 5 dalyje.

2.   Nepriklausoma audito įstaiga:

a)

turi reikiamą profesinę kompetenciją, kad galėtų atlikti viešojo sektoriaus auditą;

b)

užtikrina, kad atliekant auditą būtų vadovaujamasi tarptautiniais audito standartais;

c)

užtikrina, kad nebūtų interesų konflikto su juridiniu asmeniu, kuriam nacionalinė agentūra priklauso. Visų pirma, ji yra funkciškai nepriklausoma nuo juridinio asmens, kuriam nacionalinė agentūra priklauso.

3.   Nepriklausoma audito įstaiga teikia Komisijai ir jos atstovams bei Audito Rūmams visapusišką prieigą prie visų dokumentų ir ataskaitų, kurių reikia auditoriaus nuomonei apie metinę nacionalinės agentūros valdymo deklaraciją parengti.

IX   SKYRIUS

Kontrolės sistema

31 straipsnis

Kontrolės sistemos principai

1.   Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad vykdant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai ir kitokiai neteisėta veiklai, atliekant veiksmingą kontrolę ir, jei nustatoma pažeidimų, išieškant nepagrįstai sumokėtas sumas ir prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas.

2.   Komisija atsako už nacionalinių agentūrų vykdomų Programos veiksmų ir veiklos priežiūrą. Ji nustato minimalius reikalavimus, susijusius su nacionalinės agentūros ir nepriklausomos audito įstaigos vykdoma kontrole.

3.   Nacionalinė agentūra atsako už pirminę dotacijos gavėjų vykdomų Programos veiksmų ir veiklos kontrolę, kaip nurodyta 28 straipsnio 3 dalyje. Tos kontrolės tikslas – pagrįstai patvirtinti, kad suteiktos dotacijos naudojamos numatytiems tikslams ir laikantis taikytinų Sąjungos taisyklių.

4.   Nacionalinėms agentūroms pervedus Programos įgyvendinimui skirtas lėšas, Komisija užtikrina tinkamą kontrolės koordinavimą su nacionalinėmis institucijomis ir nacionalinėmis agentūromis, remiantis bendro audito principu ir rizikos analize. Ši nuostata netaikoma Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – OLAF) atliekamiems tyrimams.

32 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.   Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų, subrangovų ir kitų trečiųjų šalių, gavusių Sąjungos lėšų, dokumentų auditą ir auditą vietoje. Jie taip pat gali atlikti nacionalinių agentūrų auditą ir jas kontroliuoti.

2.   OLAF gali, laikydamasi Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (20) nustatytos procedūros, atlikti ekonominės veiklos vykdytojų, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusių su tokiu finansavimu, kontrolę ir inspektavimą vietoje, siekdama nustatyti, ar vykdant dotacijos susitarimą, dotacijos sprendimą ar sutartį dėl Sąjungos lėšų skyrimo nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos atvejų.

3.   Nedarant poveikio 1 ir 2 dalims, bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis ir dotacijų susitarimuose, dotacijų sprendimuose ir sutartyse, sudaromose įgyvendinant šį reglamentą, Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokį auditą bei vykdyti kontrolę ir inspektavimą vietoje.

X   SKYRIUS

Įgaliojimų delegavimas ir įgyvendinimo nuostatos

33 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas Komisijai

Siekiant, kad užduotys būtų valdomos tinkamiausiu lygmeniu, Komisijai pagal 34 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl 28 straipsnio 3 dalies dalinių pakeitimų tik dėl papildomų veiksmų, už kurių valdymą atsako nacionalinės agentūros, nustatymo.

34 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   33 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami Programos įgyvendinimo laikotarpiui.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 33 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 33 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

35 straipsnis

Programos įgyvendinimas

Komisija, siekdama įgyvendinti Programą, pagal 36 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato metines darbo programas. Kiekvienoje metinėje darbo programoje užtikrinama, kad 4, 5, 11 ir 16 straipsniuose nustatyti bendrieji ir konkretieji tikslai kasmet būtų nuosekliai įgyvendinami ir nurodoma, kokių rezultatų tikimasi, taip pat nustatomi įgyvendinimo metodai ir bendra jos suma. Metinėse darbo programose taip pat aprašomi finansuotini veiksmai, nurodomos skirtingiems veiksmams skirtos sumos ir lėšų, skirtų nacionalinių agentūrų valdytinai veiklai įgyvendinti, paskirstymas valstybėms narėms ir preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis. Be kita ko, dotacijų atveju nustatoma didžiausia bendro finansavimo dalis, atsižvelgiant į tikslinių grupių ypatumus, visų pirma jų gebėjimus užtikrinti bendrą finansavimą ir galimybes pritraukti trečiųjų šalių finansavimą. Visų pirma veiksmų, kurie skirti organizacijoms, turinčioms ribotus finansavimo pajėgumus, nustatyta bendro finansavimo dalis turi būti mažiausiai 50 proc.

36 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Gali būti rengiami konkrečių sudėčių komiteto posėdžiai, kuriuose sprendžiami su atitinkamu sektoriumi susiję klausimai. Prireikus ir laikantis komiteto darbo tvarkos į posėdžius ad hoc kaip stebėtojai gali būti pakviesti dalyvauti išorės ekspertai, įskaitant socialinių partnerių atstovus.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

XI   SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

37 straipsnis

Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB panaikinami nuo 2014 m. sausio 1 d.

2.   Veiksmai, 2013 m. gruodžio 31 d. arba anksčiau nei tą dieną pradėti remiantis sprendimais Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB, prireikus administruojami vadovaujantis šio reglamento nuostatomis.

3.   Valstybės narės nacionaliniu lygmeniu užtikrina sklandų perėjimą nuo veiklos, vykdomos pagal ankstesnes mokymosi visą gyvenimą, jaunimo ir tarptautinio bendradarbiavimo aukštojo mokslo srityje programas, prie dabartinės Programos įgyvendinimo veiklos.

38 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2013 m. gruodžio 11 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

V. LEŠKEVIČIUS


(1)  OL C 181, 2012 6 21, p. 154.

(2)  OL C 225, 2012 7 27, p. 200.

(3)  2013 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. gruodžio 3 d. Tarybos sprendimas.

(4)  2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1720/2006/EB, nustatantis veiksmų programą mokymosi visą gyvenimą srityje (OL L 327, 2006 11 24, p. 45).

(5)  2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1719/2006/EB, nustatantis 2007–2013 m. programą „Veiklus jaunimas“ (OL L 327, 2006 11 24, p. 30).

(6)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1298/2008/EB, įkuriantis programą Erasmus Mundus (2009–2013 m.), skirtą gerinti aukštojo mokslo kokybę ir skatinti kultūrų tarpusavio supratimą bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis (OL L 340, 2008 12 19, p. 83).

(7)  2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, nustatantis vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (OL L 378, 2006 12 27, p. 41).

(8)  2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/114/EB dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų (OL L 375, 2004 12 23, p. 12).

(9)  2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2241/2004/EB dėl bendros Bendrijos sistemos siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europasas) (OL L 390, 2004 12 31, p. 6).

(10)  2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija 2006/143/EB dėl tolesnio Europos bendradarbiavimo užtikrinant aukštojo mokslo kokybę (OL L 64, 2006 3 4, p. 60).

(11)  2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (OL C 111, 2008 5 6, p. 1).

(12)  2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET) sukūrimo (OL C 155, 2009 7 8, p. 11).

(13)  2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos sukūrimo (OL C 155, 2009 7 8, p. 1).

(14)  OL C 373, 2013 12 20, p. 1

(15)  2001 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 314, 2001 11 30, p. 1).

(16)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(17)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(18)  2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (OL L 394, 2006 12 30, p. 10).

(19)  2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).

(20)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).


I PRIEDAS

PROGRAMOS VERTINIMO RODIKLIAI

Programa bus atidžiai stebima remiantis rodiklių, kuriais siekiama nustatyti, kokiu mastu buvo pasiekta Programos bendrųjų ir konkrečiųjų tikslų, ir sumažinti administracinę naštą ir sąnaudas, rinkiniu. Tuo tikslu bus renkami duomenys atsižvelgiant į šį pagrindinių rodiklių rinkinį:

Strategijos „Europa 2020“pagrindinis tikslas švietimo srityje

Mažesnio lygio nei vidurinį išsilavinimą įgijusių ir niekur nesimokančių 18–24 metų amžiaus asmenų procentinė dalis

30–34 metų amžiaus asmenų, įgijusių tretinį arba lygiavertį išsilavinimą, procentinė dalis

Judumo lyginamasis standartas, vadovaujantis Tarybos išvadomis dėl besimokančiųjų judumo lyginamojo standarto

Aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų, kurie su aukštojo mokslo studijomis ar mokymais susijusį laikotarpį (įskaitant stažuočių laikotarpius) yra praleidę užsienyje, procentinė dalis

18–34 metų amžiaus pirminio profesinio rengimo ir mokymo įstaigų absolventų, kurie su pirminiu profesiniu rengimu ir mokymu susijusių studijų ar mokymosi laikotarpį (įskaitant mokomosios praktikos laikotarpius) yra praleidę užsienyje, procentinė dalis

Kiekybinis (bendras)

Darbuotojų, kuriems pagal Programą teikiama parama, skaičius pagal šalis ir sektorius

Specialiųjų poreikių ar mažiau galimybių turinčių dalyvių skaičius

Organizacijų ir projektų skaičius ir tipas pagal šalis ir veiksmus

Švietimas ir mokymas

Mokinių, studentų ir stažuotojų, dalyvaujančių Programoje, skaičius, suskirstytas pagal šalis, sektorius, veiksmus ir lytį

Aukštųjų mokyklų studentų, gaunančių paramą studijoms šalyje partnerėje, skaičius ir studentų iš šalių partnerių, atvykstančių studijuoti Programos šalyje, skaičius

Šalių partnerių aukštojo mokslo institucijų, dalyvaujančių judumo ir bendradarbiavimo veikloje, skaičius

„Euroguidance“ naudotojų skaičius

Dalyvių, kurie už savo dalyvavimą Programoje gavo sertifikatą, diplomą ar kitos rūšies oficialų pripažinimo dokumentą, procentinė dalis

Dalyvių, kurie teigia, kad pagerino savo svarbiausius gebėjimus, procentinė dalis

Ilgalaikio judumo dalyvių, kurie teigia, kad pagerino savo kalbinius įgūdžius, procentinė dalis

„Jean Monnet“

Studentų, dalyvaujančių mokymuose pagal „Jean Monnet“ veiklą, skaičius

Jaunimas

Pagal Programą remiamuose judumo veiksmuose dalyvaujančių jaunuolių skaičius pagal šalis, veiksmus ir lytį

Jaunimo organizacijų iš Programos šalių ir šalių partnerių, kurios dalyvauja tarptautinėje judumo ir bendradarbiavimo veikloje, skaičius

Tinklo „Eurodesk“ naudotojų skaičius

Dalyvių, kurie už savo dalyvavimą Programoje gavo sertifikatą, pvz., Youthpass, diplomą ar kitos rūšies oficialų pripažinimo dokumentą, procentinė dalis

Dalyvių, kurie teigia, kad jie pagerino savo svarbiausius gebėjimus, procentinė dalis

Savanoriška veikla užsiimančių dalyvių, kurie teigia, kad jie pagerino savo kalbinius įgūdžius, procentinė dalis

Sportas

Sporto organizacijų, kurios teikia prašymus dėl dalyvavimo Programoje ir joje dalyvauja, narių skaičius pagal šalis

Procentinė dalis dalyvių, kurie pasinaudojo tarpvalstybinių projektų rezultatais siekdami:

a)

kovoti su grėsmėmis sportui;

b)

stiprinti gerą valdymą ir dvikryptę karjerą;

c)

didinti socialinę įtrauktį, lygias galimybes ir dalyvių skaičių.


II PRIEDAS

TECHNINĖ INFORMACIJA, SUSIJUSI SU STUDENTŲ PASKOLŲ GARANTIJŲ SISTEMA

1.   Finansų tarpininkų atranka

Paskelbus kvietimą pareikšti susidomėjimą finansų tarpininkai atrenkami laikantis geriausios rinkos praktikos, be kita ko, atsižvelgiant į:

a)

lėšų, kurias reikia skirti studentams finansuoti, dydį;

b)

laikantis minimalių skolinimo standartų, kaip nustatyta 2 dalyje, studentams siūlomas palankiausias sąlygas;

c)

visų Programos šalių gyventojų galimybę pasinaudoti finansavimu, kaip apibrėžta 24 straipsnio 1 dalyje;

d)

sukčiavimo prevencijos priemones; ir

e)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB (1) laikymąsi.

2.   Paskolų gavėjų apsauga

Toliau nurodomos apsaugos priemonės yra būtinos sąlygos ir finansų tarpininkai, norintys teikti pagal studentų paskolų garantijų sistemą garantuojamas paskolas studentams, privalo jas užtikrinti:

a)

nereikalaujama jokio užstato ar garantijos iš tėvų;

b)

paskolos teikiamos laikantis nediskriminavimo principo;

c)

per vertinimo procesą finansų tarpininkas, be kita ko, įvertina studento per didelio įsiskolinimo riziką, atsižvelgdamas į susikaupusios skolos dydį ir į visus teisminius sprendimus, susijusius su negrąžinta skola; ir

d)

paskola grąžinama taikant mišrųjį modelį, jungiantį standartizuotus mokėjimus hipotekos pagrindu ir socialinės apsaugos priemones, visų pirma:

i)

palūkanų normą, kuri yra daug mažesnė už rinkos normą;

ii)

pradinį lengvatinį laikotarpį iki paskolos grąžinimo pradžios, kuris trunka mažiausiai 12 mėnesių po studijų programos baigimo, arba, jei nacionalinėje teisėje toks laikotarpis nenumatytas, nuostatą, pagal kurią nominalus paskolos grąžinimas turi būti atliktas tuo 12 mėnesių laikotarpiu;

iii)

nuostatą dėl laikino paskolos grąžinimo sustabdymo bent 12 mėnesių laikotarpiui per visą paskolos laikotarpį, kurio gali prašyti studijas baigęs studentas, arba, jei nacionalinėje teisėje toks laikotarpis nenumatytas, nuostatą, pagal kurią nominalus paskolos grąžinimas turi būti atliktas tuo 12 mėnesių laikotarpiu;

iv)

palūkanų atidėjimo galimybę studijų laikotarpiu;

v)

draudimą mirties ar negalios atveju; ir

vi)

baudų už išankstinį visą ar dalinį paskolos grąžinimą netaikymą.

Finansų tarpininkai gali pasiūlyti paskolos grąžinimą, priklausantį nuo pajamų, taip pat geresnes sąlygas, pvz., ilgesnius lengvatinius laikotarpius, ilgesnius paskolos grąžinimo sustabdymo laikotarpius arba vėlesnius mokėjimo terminus, kad būtų atsižvelgiama į specialius absolventų, pvz., tų, kurie toliau studijuoja doktorantūroje, poreikius arba suteikiama absolventams daugiau laiko susirasti darbą. Finansų tarpininkų atrankos procedūroje atsižvelgiama į tai, kad siūlomos tokios geresnės sąlygos.

3.   Stebėsena ir vertinimas

Remiantis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 140 straipsnio 8 dalimi vykdoma studentų paskolų garantijų sistemos stebėsena ir atliekamas vertinimas, kaip nurodyta šio reglamento 21 straipsnyje.

Šio proceso metu Komisija pateikia ataskaitą apie studentų paskolų garantijų sistemos poveikį paramos gavėjams ir aukštojo mokslo sistemoms. Komisija į savo ataskaitą įtraukia, inter alia, šiuos duomenis ir siūlomas susirūpinimą keliančių sričių valdymo priemones:

a)

studentų, gavusių paskolas, finansuojamas pagal studentų paskolų garantijų sistemą, skaičių, įskaitant duomenis apie jų mokslo užbaigimo lygį;

b)

finansų tarpininkų pagal sutartis įsipareigotų suteikti paskolų dydį;

c)

palūkanų normas;

d)

nesumokėtų skolų dydį ir įsipareigojimų nevykdymo lygį, įskaitant visas priemones, kurių finansų tarpininkai ėmėsi prieš tuos asmenis, kurie negrąžina savo paskolų;

e)

sukčiavimo prevencijos priemones, kurių ėmėsi finansų tarpininkai;

f)

remiamų studentų profilį, įskaitant jų socialinę ir ekonominę padėtį, studijuojamą dalyką, kilmės šalį ir šalį, į kurią jie vyksta, vadovaujantis nacionalinės teisės aktais dėl duomenų apsaugos;

g)

geografinę priemonės taikymo pusiausvyrą; ir

h)

geografinį finansų tarpininkų pasiskirstymą.

Jei prognozuotas diegimas rinkose arba finansų tarpininkų dalyvavimas nėra patenkinami, Komisija svarsto galimybę pasiūlyti tinkamus reglamentavimo pakeitimus, įskaitant teisėkūros pakeitimus, nepaisant pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 140 straipsnio 9 dalį Europos Parlamentui ir Tarybai suteiktų įgaliojimų.

4.   Biudžetas

Biudžeto asignavimais padengiamos visos studentų paskolų garantijų sistemos sąnaudos, įskaitant mokėjimų įsipareigojimus dalyvaujantiems finansų tarpininkams, suteikiant dalines garantijas, ir valdymo mokesčius EIF.

Studentų paskolų garantijų sistemai skirtas biudžetas, kaip nurodyta 18 straipsnio 2 dalies c punkte, neturi viršyti 3,5 proc. viso Programos biudžeto.

5.   Viešinimas ir informuotumo didinimas

Kiekvienas dalyvaujantis finansų tarpininkas, teikdamas informaciją galimybių turintiems studentams, prisideda prie studentų paskolų garantijų sistemos propagavimo. Tuo tikslu Komisija, be kita ko, nacionalinėms agentūroms Programos šalyse teikia reikiamą informaciją, kad sudarytų joms sąlygas veikti kaip informacijos apie studentų paskolų garantijų sistemą centrams.


(1)  2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).


Top