29.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 179/55

(1)

2011–2012 cukraus prekybos metais baltojo cukraus vidutinė didmeninė gamintojo pardavimo kaina Sąjungoje siekė 175 % orientacinės kainos, kuri lygi 404 EUR už toną, ir apie 275 EUR už toną viršijo pasaulinės rinkos kainą. Šiuo metu Sąjungoje laikosi pastovi kaina – apie 700 EUR už toną, kuri yra didžiausia po cukraus rinkos organizavimo reformos ir dėl kurios sunku užtikrinti optimalias lanksčias cukraus tiekimo Sąjungos rinkai sąlygas. Buvo numatyta, kad 2012–2013 prekybos metų pradžioje ši ir taip didelė kaina toliau augs ir gali kilti didelių rinkos sutrikimų pavojus, kurio turėjo būti išvengta taikant reikiamas priemones. 2013 m. sausio 18 d., vasario 15 d. ir kovo 22 d. Komisija priėmė įgyvendinimo reglamentus (ES) Nr. 36/2013 (2), (ES) Nr. 131/2013 (3) ir (ES) Nr. 281/2013 (4), kuriuose numatomos išimtinės priemonės, skirtos rinkos sutrikimų problemoms spręsti. Nepaisant priemonių, kurių imtąsi, iš dabartinių rinkos kainų matyti, kad reikėtų priimti tolesnes priemones, skirtas rinkos sutrikimų problemoms spręsti;

(2)

atsižvelgiant į 2012–2013 m. prognozuojamą pasiūlą ir paklausą, numatoma, kad laikotarpio pabaigoje atsargų kiekis cukraus rinkoje bus bent 0,5 mln. tonų mažesnis nei 2011–2012 m. Nustatant šį skaičių jau atsižvelgta į importą iš trečiųjų šalių, kurioms taikomi tam tikri lengvatiniai susitarimai;

(3)

kita vertus, tikintis gero derliaus apskaičiuota, kad pagaminto cukraus kiekis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 56 straipsnyje nustatytą cukraus kvotą viršys beveik 4 600 000 tonų. Atsižvelgiant į numatomus cukraus gamintojų sutartinius įsipareigojimus dėl pramoninio cukraus naudojimo tam tikriems produktams gaminti, kaip numatyta to reglamento 62 straipsnyje, ir į nekvotinio cukraus eksporto įsipareigojimus 2012–2013 m., dar liktų nepanaudotas didelis – ne mažiau kaip 1 200 000 tonų – kiekis nekvotinio cukraus. Dalis šio cukraus galėtų būti pateikta rinkai, siekiant pagerinti nepakankamos cukraus pasiūlos Sąjungos maisto produktų rinkoje padėtį ir išvengti pernelyg didelio kainų kilimo;

(4)

siekiant užtikrinti sklandų rinkos veikimą, būtina pateikti rinkai nekvotinį cukrų. 2012–2013 prekybos metais turėtų būti suteikta galimybė tokią priemonę taikyti kiekvieną kartą, kai reikia;

(5)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 186 ir 188 straipsnius, kai reikia, gali būti imamasi priemonių, skirtų pašalinti rinkos sutrikimus arba sutrikimų pavojų, jei visų pirma šie sutrikimai kyla dėl didelio kainų pakilimo Sąjungoje, su sąlyga, kad šio tikslo nepavyktų pasiekti kitomis tame reglamente numatytomis priemonėmis. Atsižvelgiant į dabartines rinkos sąlygas, Reglamente (EB) Nr. 1234/2007 nepateiktos jokios konkrečios priemonės, skirtos didelių cukraus kainų tendencijoms riboti ir sudarančios sąlygas tiekti cukrų Sąjungos rinkai už pagrįstas kainas, išskyrus kainas, nustatytas pagal to reglamento 186 straipsnį;

(6)

kad nesusikauptų perteklinis kiekis, Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 64 straipsnio 2 dalimi Komisija įgaliojama nustatyti pakankamai didelį pertekliaus mokestį cukrui ir izogliukozei, pagamintiems viršijant kvotą. 2006 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 967/2006, nustatančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 išsamias nekvotinės gamybos cukraus sektoriuje įgyvendinimo taisykles (5), 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas mokestis – 500 EUR už toną;

(7)

ribotam cukraus kiekiui, pagamintam viršijant kvotą, turėtų būti nustatytas sumažintas pertekliaus mokestis, kurio dydis už toną leistų vienodomis sąlygomis veikti visiems Sąjungos cukraus gamintojams, užtikrinant gerą Sąjungos cukraus rinkos veikimą ir padedant sumažinti Sąjungos ir pasaulinės rinkos cukraus kainų skirtumą nesukeliant perviršio kaupimosi Sąjungos rinkoje pavojaus;

(8)

kadangi Reglamentu (EB) Nr. 1234/2007 nustatytos kvotos cukrui ir izogliukozei, panaši priemonė turėtų būti taikoma atitinkamam izogliukozės kiekiui, pagamintam viršijant kvotą, nes izogliukozė tam tikra prasme yra komercinis cukraus pakaitalas;

(9)

siekdami padidinti pasiūlą, cukraus ir izogliukozės gamintojai turėtų valstybių narių kompetentingoms institucijoms teikti paraiškas gauti sertifikatus, kuriais jiems būtų leista, taikant sumažintą pertekliaus mokestį, Sąjungos rinkoje parduoti tam tikrus cukraus ir izogliukozės kiekius, pagamintus viršijant kvotą;

(10)

sumažintas pertekliaus mokestis turėtų būti mokamas po to, kai priimama paraiška, bet prieš išduodant sertifikatą;

(11)

siekiant greitai padidinti pasiūlą, sertifikatai turėtų galioti ribotą laiką;

(12)

nustačius kiekių, dėl kurių kiekvienas gamintojas gali teikti paraišką per vieną paraiškų teikimo laikotarpį, viršutines ribas ir išduodant tik paraiškų teikėjų pagamintų produktų pardavimo sertifikatus, turėtų būti užkirstas kelias spekuliaciniams veiksmams pasinaudojant šiuo reglamentu sukurta sistema;

(13)

pateikdami paraiškas cukraus gamintojai turėtų įsipareigoti už cukrinius runkelius, naudojamus jų paraiškoje nurodytam cukraus kiekiui pagaminti, mokėti minimalią kainą. Turėtų būti nustatyti mažiausi privalomi paraiškų tinkamumo reikalavimai;

(14)

valstybių narių kompetentingos institucijos apie gautas paraiškas turėtų pranešti Komisijai. Siekiant tokius pranešimus supaprastinti ir suvienodinti, turėtų būti parengti jų pavyzdžiai;

(15)

Komisija turėtų užtikrinti, kad sertifikatai būtų išduodami tik laikantis šiame reglamente nustatytų kiekybinių apribojimų. Todėl prireikus Komisijai turėtų būti suteikta teisė nustatyti gautoms paraiškoms taikytiną paskirstymo koeficientą;

(16)

valstybės narės turėtų nedelsdamos informuoti pareiškėjus, ar patvirtinamas visas jų paraiškose nurodytas kiekis ar jo dalis;

(17)

kompetentingos institucijos turėtų pranešti Komisijai apie kiekius, dėl kurių išduoti sertifikatai, pagal kuriuos taikomas sumažintas pertekliaus mokestis. Šiuo tikslu Komisija turėtų parengti reikalingus pavyzdžius;

(18)

į Sąjungos rinką išleistiems cukraus kiekiams, kurie viršija pagal šį reglamentą išduotuose sertifikatuose nurodytus kiekius, turėtų būti taikomas Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 64 straipsnio 2 dalyje nustatytas pertekliaus mokestis. Todėl tikslinga numatyti, kad kiekvienas pareiškėjas, kuris nesilaiko įsipareigojimo į Sąjungos rinką išleisti jam išduotame sertifikate nurodyto cukraus kiekio, taip pat turėtų sumokėti 500 EUR už toną sumą. Taikant šį nuoseklų požiūrį siekiama užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama šiuo reglamentu nustatytu mechanizmu;

(19)

siekiant pagal 2006 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 952/2006 dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 taikymo taisyklių, susijusių su cukraus vidaus rinkos valdymu ir kvotų sistema (6), 13 straipsnio 1 dalį nustatyti vidutines į Sąjungos rinką išleisto kvotinio ir nekvotinio cukraus kainas, cukrus, dėl kurio pagal šį reglamentą išduotas sertifikatas, turėtų būti laikomas kvotiniu cukrumi;

(20)

pagal 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimo 2007/436/EB (Euratomas) dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (7) 2 straipsnio 1 dalies a punktą įnašai ir kiti mokesčiai, numatyti pagal bendrą cukraus sektoriaus rinkų organizavimą, turi būti laikomi nuosavaisiais ištekliais. Todėl būtina nustatyti tokių sumų nustatymo datą, kaip apibrėžta 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000, įgyvendinančio Sprendimą 2007/436/EB (Euratomas) dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (8), 2 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio 3 dalies a punkte;

(21)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

a)

paraiškose nurodoma:

b)

šiuo paraiškos teikimo laikotarpiu prašomi cukraus ir izogliukozės kiekiai tonomis, išreikšti baltojo cukraus ekvivalentu ir izogliukozės sausosios medžiagos ekvivalentu, atitinkamai neviršija 50 000 ir 2 500 tonų;

c)

jei paraiška susijusi su cukrumi, už cukraus kiekį, nurodytą pagal šio reglamento 6 straipsnį išduotuose sertifikatuose, pareiškėjas įsipareigoja mokėti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 49 straipsnyje nustatytą minimalią runkelių kainą;

d)

paraiška rengiama valstybės narės, kurioje paraiška teikiama, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų;

e)

paraiškoje pateikiama nuoroda į šį reglamentą ir nurodoma nustatyta galutinė paraiškų teikimo data;

f)

šiame reglamente nustatytų sąlygų pareiškėjas nepapildo kitomis sąlygomis.

a)

nustato paskirstymo koeficientą, kurį valstybės narės taiko kiekiams, nurodytiems visose sertifikatų paraiškose, apie kurias buvo pranešta;

b)

atmeta visas paraiškas, apie kurias dar nepranešta.